Trisdešimt pirmasis (441) posėdis
2003 m. lapkričio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

2003 m. lapkričio 20 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Mieli kolegos, pradedame lapkričio 20 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį.

Dėl darbotvarkės. Nematau norinčių kalbėti. Ar pritartumėte bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

Prieš pradedant nagrinėti darbotvarkės klausimus, aš prašyčiau jūsų dėmesio ir norėčiau jūsų ir savo vardu pasveikinti mūsų kolegą A.Butkevičių su gimtadieniu. (Plojimai)

Noriu priminti, kad darbotvarkės pirmasis klausimas yra kitų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Skaitau Statuto 176 straipsnio 2 dalį: „Posėdyje išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, taip pat pateikiamos kitų komitetų išvados, frakcijų paskirtų Seimo narių nuomonės bei pastabos, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas“. Štai tokia tvarka ir vyks posėdis.

2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2921 (pirmasis svarstymas)

Taigi pradedame svarstyti darbotvarkės klausimą, kaip minėjau, 2004 metų Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.IXP-2921. Pranešėjas – A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamoji ministre, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė 2004 m. Valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą, gauti Seimo komitetų, Seimo narių, paskirų valstybės institucijų prašymai bei siūlymai padidinti valstybės biudžeto asignavimus.

Seimo komitetai pateikė siūlymus padidinti valstybės biudžeto asignavimus 882 mln. litų. Praeitais metų buvo gauta 719,3 mln. litų. Užregistruoti 103 Seimo narių siūlymai padidinti valstybės biudžeto asignavimus 1 mlrd. 568 mln. litų. Praeitais metais – 876,2 mln. litų. Pagal Seimo narių ir Seimo komitetų siūlymus asignavimai 2004 metams turėtų būti padidinti 2 mlrd. 450 tūkst. litų, arba 18%. Seimo nariai, nurodydami papildomo asignavimo finansavimo šaltinius, pasiūlė padidinti valstybės biudžeto pajamas 136 mln. Lt, arba 1,2%, sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skirtus asignavimus 487 mln. litų, arba 57%; perskirstyti tarp asignavimų valdytojų 639 mln. litų, arba 5,1%. Kai kurie Seimo nariai, siūlydami skirti papildomus asignavimus 306 mln. litų, nenurodė jokio finansavimo šaltinio.

Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs komitetų kompetencijai priskirtų asignavimų valdytojų ministerijoje numatytus skirti asignavimus, Seimo komitetų ir Seimo narių išvadas bei pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Valstybės kontrolės išvadas, paskirų institucijų, savivaldybių raštus (iš viso gauta 16 raštų), pasiūlė Vyriausybei: atkreipti dėmesį, kad Seimui teikiami svarstyti įstatymų projektai bei Vyriausybės priimami teisės aktai būtų suderinti su valstybės finansinėmis galimybėmis ir Biudžeto įstatyme būtų skiriamos lėšos šiems teisės aktams įgyvendinti (tai Baudžiamasis kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas, Bausmių vykdymo kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, Vidaus tarnybos statutas, Vyriausybės nutarimai); patobulinti 2004 m. valstybės biudžeto projektą pagal Valstybės kontrolės išvadas ir siūlymus, pagal Seimo komitetų ir Seimo narių siūlymus. Komitetas, atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės išvadas, siūlo Vyriausybei padidinti prognozuojamas Valstybės biudžeto pajamas iš pelno mokesčio 20 mln. litų. Komitetas siūlo sumažinti asignavimus 30,6 mln. litų konkretiems asignavimų valdytojams: Lietuvos Respublikos Prezidentūrai – 3,2 mln. litų investiciniams projektams, sumažinti asignavimus darbo užmokesčiui, numatytus skirti naujiems šešiems politinio asmeninio pasitikėjimo etatams įsteigti; 2 mln. Lt Ryšių reguliavimo tarnybai; 10 mln. Lt valstybės skolos aptarnavimo išlaidas; 3 mln. Lt sumažinti asignavimus, skiriamus ilgalaikio turto pagrindinėms priemonėms įsigyti bei 6,4 mln. Lt asignavimus valstybės valdymui.

Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo komitetų ir Seimo narių siūlymus, siūlo 80 asignavimų valdytojų padidinti asignavimus tik 50,5 mln. litų. Asignavimų valdytojai nurodyti komiteto išvadoje. Pagal valstybės funkcijas komitetas siūlo padidinti: bendroms valstybės paslaugoms, gynybai, ekonomikai – 6,9 mln. Lt, aplinkos apsaugai – 1,2 mln. Lt, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 9 mln. Lt, švietimui – 16,6 mln. Lt, kultūrai – 6 mln. Lt, socialinei apsaugai – 2,5 mln. Lt, sveikatos apsaugai – 8,4 mln. litų.

Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių, komitetų prašymus, siūlo Vyriausybei ieškoti finansavimo šaltinių ir padidinti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, studentų paskoloms bei mokslo plėtrai, narkomanijos prevencijai skiriamus asignavimus. Komitetas, atsižvelgdamas į Valstybės ilgalaikėje plėtros strategijoje patvirtintus prioritetus siūlo Vyriausybei padidinti asignavimus Švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos bendrojo finansavimo programai. Patikslinti 2003 m. birželio 25 d. nutarimą Nr.827 ir perskirstyti tarp asignavimų valdytojų biudžeto projekte paskirtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas Bendrojo programavimo dokumento prioritetų, kurie vadinasi „Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtotė ir žmonių išteklių plėtotė“, priemonėms įgyvendinti proporcingai pagal jų infrastruktūrą bei žinių visuomenės prioritetus. Sumažinti asignavimus priemonėms: darbo rinkos ir socialinių paslaugų infrastruktūros plėtotė, transporto infrastruktūros ir prieinamumo paslaugų gerinimas. Padidinti asignavimus priemonėms: švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų infrastruktūros plėtotė, žmogiškųjų išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose diegimas.

Komitetas, atsižvelgdamas į kai kurių programų svarbą, siūlo Vyriausybei apsvarstyti galimybę šias programas įgyvendinti perskirstant numatytus skirti asignavimus tarp paskirų programų investicinių projektų bei šioms programoms įgyvendinti panaudoti Europos Sąjungos paramos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Pajūrio juostos tvarkymo programai įgyvendinti skirti 2 mln. Lt iš Aplinkos ministerijos specialiajai Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programai skiriamų asignavimų. Suderinus su Ūkio ministerija, patikslinti Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programas, socialinėms ir ekonominėms priemonėms vykdyti reikalingų lėšų poreikį, skiriant papildomas lėšas iš Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo ar Europos Sąjungos lėšų.

Aplinkos ir Ūkio ministerijoms apsvarstyti galimybę Europos centro draustiniui sutvarkyti ir Gražutės regioninio parko lankytojų centro Salake projektavimo projektus finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Iš Žemės ūkio ministerijai skirtų asignavimų 3,6 mln. Lt skirti bankrutavusių ir bankrutuojančių žemės ūkio produkciją perdirbimo superkančių įmonių, t.y. 30% skolų žemės ūkio produkcijos gamintojams padengti. Lietuvos žemės ūkio universiteto bendrabučio renovacijos projektą finansuoti iš 2003–2006 metų mokslo ir studijų įstaigų renovavimo ir rekonstravimo programos. Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto rekonstrukcijos su priestatu, pritaikant universalios paskirties srautinei auditorijai įrengti, projektą finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Melioracijos ir dirvų kalkinimo darbus finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Įgyvendinant pensijų sistemos reformą, valstybinio socialinio draudimo įmokas, pervedamas į pensijų kaupiamuosius fondus, kompensuoti lygiomis dalimis iš Valstybės biudžeto ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Komitetas pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti kitus komitetų ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems nebuvo rasta finansavimo šaltinio, bei apsvarstyti valstybės institucijų, visuomenės organizacijų prašymus. Yra pirmasis ir antrasis priedai, bet aš jų neskaitysiu, nes tai užimtų dar pusę valandos laiko.

Dėl savivaldybių biudžetų. Patvirtinti savivaldybių biudžetams skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį iki 46,45% dėl darbo užmokesčio darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, padidinimo. Pavesti valstybės institucijoms ir Vyriausybės įstaigoms, suderinus su savivaldybėmis, patikslinti savo srities lėšų poreikį valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti ir atitinkamai patikslinti pagal savivaldybes specialių tikslinių dotacijų sumas valstybinėms funkcijoms vykdyti.

Priėmus sprendimą, kokias funkcijas administruojant paramą žemės ūkiui vykdys valstybės institucijos ir kokias savivaldybės, prireikus padidinti savivaldybių biudžetams specialią dotaciją žemės ūkio funkcijų vykdymui perskirstant asignavimus tarp valstybės institucijų ir savivaldybių. Išnagrinėti gyventojų pajamų mokesčio pokyčius atskirose savivaldybėse ryšium su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 38 straipsnio įsigaliojimu. Apsvarstyti Seimo komitetų, Seimo narių pasiūlymus ir savivaldybių raštus ir prireikus patikslinti atskiroms savivaldybėms prognozuojamas gyventojų pajamų mokesčio ir turto mokesčio pajamas.

Skirti Elektrėnų savivaldybei valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensaciją 980 tūkst. litų 2003 m. negautoms pajamoms kompensuoti dėl nekilnojamojo turto mokesčio sumažėjimo perregistravus akcinės bendrovės „Lietuvos elektrinės“ nekilnojamąjį turtą. Suderinus su Švietimo ir mokslo ministerija apsvarstyti Valstybės kontrolės, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pasiūlymus dėl savivaldybių biudžetams skiriamų specialiųjų dotacijų naudojimo. Apsvarstyti galimybę skirti atskiroms savivaldybėms specialią tikslinę dotaciją vaikų ir senelių namų išlaikymo išlaidoms iš dalies padengti. Iki 2004 m. gegužės 1 d. pateikti Seimui svarstyti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame įvertinti Lietuvos savivaldybių asociacijos bei merų pasiūlymus dėl metodikos tobulinimo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Dabar kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Macaitį.

A.MACAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir taip pat išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu. Mes pateikėme daug siūlymų biudžeto projektui. Šie mūsų siūlymai yra susiję su tuo, kad bandėme įvertinti realią situaciją aplinkosaugos srityje, tai, ką reikėtų padaryti stojant į Europos Sąjungą, kokius įsipareigojimus esame priėmę. Šiuo metu biudžeto projekte aiškiai matyti, kad aplinkos apsaugai yra skiriamos labai didelės lėšos. Įvertinus kartu su Europos Sąjungos skiriamais fondais šių lėšų kiekis išaugo daugiau kaip tris kartus. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad jeigu mes lyginsime biudžeto išlaidas, kurios yra skiriamos ministerijai jai pavaldžioms įstaigoms išlaikyti ir jų vykdomoms programoms įgyvendinti, pamatysime, kad tas augimas yra daugiau kaip 9%. Tai yra tikslinės programos ir tas tikslines programas mes turėsime įvykdyti.

Norėčiau pasakyti, kad svarstant komitete mes priėjome prie išvados, kad šios lėšos, kurios yra numatytos biudžete, yra didelės ir jų užteks deramai įvykdyti Europos Sąjungoje prisiimtus įsipareigojimus. Ką tai reiškia mums, norėčiau pasakyti tokiu pavyzdžiu – iš 1600 bylų Europos teisme šiuo metu 1500 bylų yra susijusios su aplinkos apsauga. Vadinasi, jeigu mes neįvykdysime prisiimtų Lietuvai įsipareigojimų, nuo 2004 m. gegužės mėnesio mes taip pat galime atsidurti Europos teisme, nes tokių skundų jau yra gauta. Manau, kad mūsų Vyriausybės ir valstybės pozicija aplinkos apsaugos srityje šiuo metu yra labai teisinga ir mes jai pritariame, nes ji numato tokių problemų sprendimą.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jau biudžeto svarstymo pradžioje buvo daug kaltinimų, kad šis biudžetas yra betoninis, kad pinigai dedami į betoną. Prie tų betoninių sričių buvo priskirta ir aplinkos apsauga. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad, Europos Sąjungos ekspertų nuomone, vienas litas, įdėtas į aplinkos apsaugą, atitinka keturis litus, įdėtus į sveikatos apsaugą. Taigi tas rodo, kad ne visai taip yra. Mes teikėme savo pasiūlymus, susijusius su mūsų administracinių gebėjimų tobulinimu ir tarptautinių įsipareigojimų laikymuisi pagrindiniam komitetui. Aplinkos apsaugos komiteto vardu siūlau 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui iš esmės pritarti ir, manau, kad Vyriausybė atižvelgs į mūsų komiteto pateiktus siūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ekonomikos komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininko pavaduotojas V.Greičiūnas. Ruošiasi Europos komitetas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamoji finansų ministre, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, išanalizavęs 2004 metų biudžeto įstatymo projektą, pažymėjo nemažai teigiamų jo bruožų, tokių kaip jo konsolidavimą su Europos Sąjungos finansiniais srautais, kofinansavimo lėšų pagalbą ir struktūrinių fondų numatymą, nacionalinio biudžeto pajamų padidėjimą, asignavimų padidinimą visoms sritims (nors, suprantama, atskiroms sritims gana nevienodą), gana svarų lėšų vienokia ar kitokia forma padidinimą socialinėms reikmėms, darbo užmokesčiui padidinti, socialinei paramai, gana reikšmingą lėšų valstybės investicijoms padidinimą, valstybės skolinimosi poreikių tenkinimą ne tik skolinantis vidaus ir užsienio rinkose, bet ir panaudojant grąžintinai stabilizavimo fondo lėšas.

Ekonomikos komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad numatomas valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas beveik siekia Europos Sąjungos leidžiamą ribą. Kaip ir kasmet, deja, nesulaukta savivaldybių ir jų asociacijos pritarimo numatomiems savivaldybių finansiniams rodikliams. Nerasta galimybės daugiau nei 2003 m. numatyti lėšų gyventojų santaupoms atkurti. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos finansinės paramos gavimas labai priklausys nuo lėšų panaudojimo. Ekonomikos komitetas svarstė ne tik Susisiekimo ministerijai ir jos valdymo sričiai, Ūkio ministerijai ir jos valdymo sričiai, bet ir kitoms komiteto kompetencijai priskirtoms institucijoms ir įstaigoms numatomus asignavimus, taip pat, kaip įpareigoja Seimo statutas, įstatymo projekte numatytoms valstybės investicijų 2004–2006 m. programoms. Buvo gilintasi į numatomas valstybės investicijas pagal sritis, investicijų projektų ir jiems numatomų lėšų struktūrą pagal pradedamus, tęsiamus ir baigiamus projektus, numatomus atlikti darbus pagal į valstybės investicijų programą įtrauktus atskirų ministerijų investicijų projektus, investicijų projektų ir jiems skirtų lėšų teritorinį pasiskirstymą pagal savivaldybes, taip pat į gautus pasiūlymus ir prašymus.

Taigi Ekonomikos komitetas iš esmės pritarė 2004 metų biudžeto įstatymo projektui ir pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pateikė savo pasiūlymus, iš kurių daugumai Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Atsižvelgdamas į gausius Seimo narių pasiūlymus ir savivaldybių bei jų asociacijos prašymus komitetas pasiūlė Vyriausybei peržiūrėti savivaldybių biudžetinius finansinius rodiklius pagal galimybes, laikantis galiojančio ir dabar keičiamo Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo ir į juos atsižvelgti. Nenoriu vardyti, kokius konkrečius siūlymus mes svarstėme, nes tai atsispindi pateiktoje Biudžeto ir finansų komiteto suvestinėje medžiagoje. Nemažai pasiūlymų ir prašymų, suprasdamas jų aktualumą, komitetas pasiūlė svarstyti Vyriausybei, nes nematė galimybės pagrįsti realų finansavimo šaltinį.

Ekonomikos komitetas taip pat pasiūlė Vyriausybei išanalizuoti savivaldybėms skiriamų lėšų valstybės investicijų programose apskaičiavimo tvarkos rengimo reikalingumą. Manytume, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Finansų ministerija atsižvelgiant į tai, kad didėja valstybinės investicijų programos apimtys, kaip žinote, kitiems metams planuojama daugiau kaip 2 milijardai litų… sugriežtinti valstybinės investicinės programos projekto rengimo laiku, visų su jos įgyvendinimu susijusių procedūrų, konkrečių terminų nustatymą planuojant kitų metų darbų apimtis. Tuo tikslu Finansų ministerijai galbūt būtų tikslinga šio darbo organizavimui ir kontrolei įvesti ir ministerijos sekretorės pareigybę.

Baigdamas noriu pasakyti, kad komitetas 9 balsais už, niekam neprieštaraujant ir 2 susilaikius pritarė įstatymo projektui dėl 2004 metų biudžeto. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Europos komiteto išvadą pateikti J.Karosą. Ruošiasi Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas.

J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas lapkričio 4 d. svarstė šį klausimą ir priėmė tokį sprendimą.

Pirma. Pritarti Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymui siūlant skirti lėšas trijų vyr. specialistų etatų įvedimui, kartu papildomai numatyti 115 tūkst. 120 Lt darbo užmokesčiui. 30 tūkst. Lt skirti komandiruočių išlaidoms padengti. Departamento perkėlimui į naujas patalpas papildomai skirti 156 tūkst. 800 Lt paprastųjų išlaidų ir 86 tūkst. Lt nepaprastųjų išlaidų.

Antra. Pritarti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narystės Europos energetikos reguliuotojų taryboje reikalingumui, o dėl lėšų, reikalingų darbui šioje taryboje, siūlyti spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Trečia. Pritarti Užsienio reikalų ministerijos prašymui papildomai skirti 200 tūkst. Lt Lietuvos pareigūnų apmokymui dalyvauti Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos komitetų posėdžiuose bei dvišalių konsultacijų su trečiosiomis šalimis vedimui.

Dėl prašymo skirti lėšų Europos Sąjungos konstitucinei sutarčiai Lietuvoje pateikti ir palankiai visuomenės nuomonei formuoti siūlyti spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsižvelgiant į Vyriausybės kanceliarijoje steigiamo Europos reikalų sekretoriato funkciją vykdyti visuomenės informavimo rengiantis Lietuvos narystei Europos Sąjungoje bei tapus organizacijos nare programą. Šiam sprendimui komiteto pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką A.Kunčiną. Ruošiasi Kaimo reikalų komitetas.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Informacinės visuomenės plėtros komitetas 2004 metų biudžetą svarstė lapkričio 6 d. komiteto posėdyje. Iš esmės pritarė biudžeto projektui, tačiau noriu pasidalyti kai kuriomis mintimis ir iškelti tam tikras problemas.

Malonu, kad metai iš metų didėja finansavimas informacinės visuomenės įvairioms priemonėms. Galiu priminti, kad 2002 m. biudžete buvo maždaug milijonas litų, šių metų 150 mln. Lt, o kitų metų biudžete yra numatoma beveik 176 mln. litų. Pažanga pastebima. Manau, kai kurios ministerijos turėtų labiau susirūpinti, kad jų srityse informacinės technologijos yra diegiamos pernelyg lėtai, o tai yra priemonė, kuri iš esmės padėtų pagerinti darbo efektyvumą. Taip pat reikia pasakyti, kad didėja finansavimas iš valstybės biudžeto ir didėja parama Europos Sąjungos, kuri šiems reikalams skiria nemažą dėmesį.

Norėčiau paminėti didžiausius projektus, kurie numatyti kitų metų biudžete. Malonu, kad nemažai šios srities projektų pateikė Švietimo ministerija, 19 mln. Lt, čia numatyti kompiuteriai ir programinė įranga mokykloms. Mes turime daug investuoti, kad pasiektume Europos Sąjungos šalių vidurkį. Tačiau malonu, kad švietimo sistema suprato, kad pinigus reikia investuoti ne tik į geležį, todėl nemažai lėšų skiria programinei įrangai.

Gana didelės pinigų sumos skiriamos Vidaus reikalų ministerijoje. Būtų galima paminėti rytinės sienos aprūpinimą įvairiomis informacinėmis technologijomis. Ypač svarbus dalykas – interneto prieigos taškų įsteigimas kaime, tam numatyta per 5 mln. litų.

Vis dėlto didžiausios pinigų sumos skiriamos Finansų ministerijos žinioje esančioms institucijoms, t.y. Muitinės departamentui – 31 mln. Lt ir Mokesčių inspekcijai – 29 mln. litų. Tos sumos yra gana įspūdingos. Matyt, greitai sužinosime, kaip tos lėšos panaudojamos, nes gegužės 1 d. tiek Muitinės departamentas, tiek Mokesčių inspekcija savo informacines sistemas turės sujungti su Europos Sąjungos sistemomis.

Jau praeitais metais aš kalbėjau apie tai, kad ne visos ministerijos tinkamai derina savo informacinių technologijų projektus su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Vyriausybės. Šiemet tai buvo beveik išgyvendinta, dauguma projektų buvo suderinti, nors kai kurios ministerijos, kurių projektai buvo tęstiniai, tą derinimą nelabai tiksliai atliko, tačiau svarstant buvo suderinta.

Manyčiau, kad ypatingas požiūris yra Žemės ūkio ministerijos, nes mes du kartus jų atstovą kvietėme ateiti į mūsų komitetą, bet niekaip nesurasdavo laiko. Trečią kartą pakvietus atėjo, pasirodė, kad projektas nesuderintas, mat jie turi svarbesnių reikalų. Žemės ūkio ministerijos požiūrį į informacines technologijas reikėtų iš esmės keisti.

Kalbėdamas apie projektų finansavimą, turiu pasakyti, kad mes pasidomėjome, kaip ministerijos ruošiasi panaudoti Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Matyt, ne visos ministerijos teisingai supranta šią situaciją, nes daugiau pastangų skyrė finansavimui gauti iš valstybės biudžeto ir yra nenusiteikusios kovoti dėl pinigų iš Europos struktūrinių fondų, kurie taip pat numatyti. Deja, šiais metais tie sprendimai bus priimami truputį vėliau.

Mūsų komitetas pateikė 9 pasiūlymus Biudžeto ir finansų komitetui. Keturiems iš jų Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, o penkis perdavė Vyriausybei. Norėčiau apsistoti ties tais projektais, kurie perduoti Vyriausybei, ir kreiptis į Vyriausybę, kad jiems Vyriausybėje būtų pritarta.

Vienas iš pasiūlymų yra padidinti finansavimą 900 tūkst. Lt Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, nes ypač padaugėjo įvairių internetinių projektų. Jiems finansuoti reikia tų lėšų. Manyčiau, tai padėtų labiau skatinti mūsų informacinės visuomenės įsitvirtinimą.

Jeigu kalbėtume apie elektroninę valdžią, kurios koncepcija buvo patvirtinta praeitų metų pabaigoje, vienas iš pagrindinių dalykų yra valdžios elektroninių vartų sukūrimas. Todėl mes siūlome, kad perskirstant Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Vyriausybės investicinėms programom skirtas lėšas būtų numatyta pinigų suma elektroninių vartų sukūrimui.

Dar vienas pasiūlymas, dėl kurio mes kreipėmės į Vyriausybę, t.y. dėl lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje programos finansavimo. Daugeliu atvejų galime tikėtis pagalbos iš Europos, bet niekas kitas už mus, Lietuvos žmones, nepadarys to, ką mes turime padaryti, kad lietuvių kalba įsitvirtintų informacinėje visuomenėje. Tam mes turime skirti tam tikrą finansavimą.

Dar vienas papildomas dalykas, kuriam komitetas pritarė. Kadangi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje numatytos papildomos funkcijos, kurios jiems buvo priskirtos šių metų pabaigoje, kai buvo priimtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, mes siūlome padidinti finansavimą, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tas funkcijas galėtų atlikti.

Dar kartą kartoju, komitetas iš esmės pritarė biudžeto projektui. Dėkojame Biudžeto ir finansų komitetui, kad atsižvelgė į mūsų siūlymus, ir tikimės, kad Vyriausybė taip pat įvertins mūsų pasiūlymus toliau svarstydama biudžeto projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką G.Kniukštą. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komiteto požiūriu, kalbant apie kitų metų biudžetą, yra svarbiausi trys dalykai. Pirmas – Europos Sąjungos mokamų tiesioginių išmokų apimtys, antras – pasirengimas panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas ir trečias – nacionalinės paramos, siekiant ūkio konkurencingumo didinimo, apimtys.

Dėl išmokų. Kaimo reikalų komitetas, įvertindamas Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo didinimo svarbą, dar š.m. rugsėjo 3 d. pasiūlė Vyriausybei numatyti kitų metų valstybės biudžete lėšas, užtikrinančias žemdirbiams 55% Europos Sąjungos lygio tiesiogines išmokas, ir taikyti supaprastintą, daugumai žemdirbių priimtiną išmokų administravimo schemą. Lapkričio 5 d. Kaimo reikalų komitetas, apsvarstęs biudžeto projektą, dar kartą patvirtino šią nuostatą. Kartu mes pritariame ir nuostatai ieškoti papildomo finansavimo kaimo socialinėms problemoms spręsti: švietimui, medicinai, kultūrai ir kitų paslaugų prieinamumui bei kokybei gerinti. Džiugu, kad finansavimas šioms sritims, nors ir nedaug, bet didėja.

Dėl pasirengimo naudoti Europos Sąjungos paramą. Kaip parodė SAPARD lėšų panaudojimo patirtis, būtina užtikrinti ypatingą Europos Sąjungos lėšų panaudojimo kontrolę. Todėl namų darbus tenka atlikti ne tik žemdirbiams, bet ir valdžios institucijoms: Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei mokėjimų agentūrai, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, taip pat ir savivaldybėms. Būtina užtikrinti veiksmingą tiesioginių išmokų ir kitos Europos Sąjungos paramos administravimo ir kontrolės sistemą.

Gerbiamieji Seimo nariai, dėl pasirengimo naudoti Europos Sąjungos lėšas priekaištų pareiškė ir Europos Sąjunga savo eilinėje ataskaitoje apie mūsų pažangą. Beje, gavome daug prašymų iš savivaldybių, kad žemės ūkio skyriams trūksta ir etatų, ir lėšų. Todėl komitetas, atsižvelgdamas į būtinybę (įgyvendinant Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį) tinkamai pasirengti įgyvendinti Europos Sąjungos bendrą žemės ūkio politiką ir panaudoti Europos Sąjungos fondo lėšas, siūlo padidinti asignavimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai žemės ūkiui administruoti, t.y. savivaldybėms, Maisto ir veterinarijos tarnybai, Kaimo rėmimo programai, taip pat veisliniams gyvuliams įsigyti, gyvūninės kilmės atliekoms tvarkyti.

Dėl nacionalinės paramos. Komitetas pritarė kai kurių Seimo narių siūlymams padidinti asignavimus žemės reformai, kad pagaliau ji būtų baigta kuo greičiau, melioracijai, nes vis daugiau lėšų reikia skirti polderių ir kitų įrenginių priežiūrai ir vis mažiau lėšų lieka žemei gerinti, taip pat vidinių rezervų sąskaita – 4,5 mln. litų Biokuro gamybos ir naudojimo programai vykdyti ir kai kurioms kitoms reikmėms.

Galutinė komiteto išvada: siūlyti Vyriausybei tobulinti kitų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto siūlymus ir pastabas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką, o jeigu jūs neprieštarausite, Užsienio komiteto išvadą paskelbs J.Karosas. Jis turės išvykti, todėl kviesiu jį po A.Sadecko.

A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išsamiai susipažino su pateiktu 2004 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, iš esmės jam pritarė ir siūlo tobulinti pateiktą įstatymo projektą. Šiuo metu akivaizdu, kad nusikalstamumo problemos susijusios su grėsme nacionaliniam saugumui, tuo tarpu vienai iš pagrindinių nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų – policijai, nors asignavimai kitiems metams yra didinami ir tai džiugina, vis dar nepakanka lėšų, kad būtų užtikrinti elementariausi funkcionavimo poreikiai. Šalį skaudžiai sukrečia tiek organizuotų nusikalstamų struktūrų ypač ciniški bei žiaurūs nusikaltimai, tiek ir vienkiemiuose padaryti nusikaltimai, susiję su smurtu prieš senyvus žmones ar neįgaliuosius. Tuo tarpu iš 484 kaimo gyvenamosiose vietose dirbančių policijos apylinkės inspektorių tik 13, t.y. 2,7%, turi tarnybines mobiliojo ryšio priemones, radijo ryšio priemones – tik 31%, kas trečias, iš apylinkės inspektorių naudojamų 232 tarnybinių automobilių tik 8 automobiliai atitinka eksploatavimo normatyvus. Ar esant tokiai situacijai galima tikėtis veiksmingos kovos su nusikalstamumu, ar gali būti visapusiškai garantuotas šalies vidaus saugumas? Komitetas mano, kad turi būti gerinamos policijos veiklos sąlygos, nes kitaip nebus užkirstas kelias stiprėti nusikalstamiems susivienijimams, nebus išvengta jau kartą pasireiškusių neramumų kaimiškuosiuose rajonuose.

Įvertindamas susidariusią situaciją, komitetas siūlo dalį kaimo vietovių infrastruktūros plėtrai numatytų lėšų, t.y. 19 mln. 230 tūkst. Lt, papildomai skirti kaimo gyvenamųjų vietovių, gyventojų saugumo ir policijos apylinkės inspektorių veiklos gerinimo programai įgyvendinti. Taip pat komitetas nesupranta, kodėl ignoruojami Nacionalinio saugumo pagrindų bei Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymai.

Siūloma Policijos viešojo saugumo (dalinių) tarnybos finansavimą numatyti iš Policijos departamento, o ne iš Vidaus reikalų ministerijos biudžetinių asignavimų. Komitetas įsitikinęs, kad, perkėlus šių dalinių finansavimą iš Vidaus reikalų ministerijos į Policijos departamentą, ne tik būtų užtikrinta šių dalinių normali veikla, bet ir sudarytos sąlygos racionaliau panaudoti šiai funkcijai skiriamos daugiau negu 38 mln. Lt ir tvarkyti ne tik kareivines, kur jau nebus kareivių, bet ir aptriušusius policijos komisariatus.

Siekiant išsaugoti galimybę vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, Valstybės saugumo departamentui „Telepiko“ programai būtina papildomai skirti 4 mln. litų. Siekiant stiprinti kovą su korupcinio pobūdžio nusikaltimais, Specialiųjų tyrimų tarnybos programos „Kova su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis bei korupcijos prevencija“ asignavimus turtui įsigyti siūloma padidinti 900 tūkst. litų. Manome, kad turėtų būti rastas šių klausimų teigiamas sprendimas, nes tai atitiktų valstybės prioritetus stiprinti nacionalinį saugumą bei įtvirtinti savo pasirengimą narystei NATO ir Europos Sąjungoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Karosą, kuris paskelbs Užsienio reikalų komiteto išvadas. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas spalio 29 d. svarstė įstatymo projektą, priėmė sprendimą pritarti Užsienio reikalų ministerijos 2004 m. biudžeto projektui su papildomų lėšų poreikiu ir siūlyti Užsienio reikalų ministerijai papildomai skirti 11 mln. 128 tūkst. Lt paprastosioms išlaidoms. Iš kurių:

pirma, programai 1.1 Užsienio politikos formavimas ir koordinavimas skirti 9128 tūkst. litų:

1) programai 1.1.3.4 funkcijai – 200 tūkst. Lt (Lietuvos pareigūnų parengimui ir dalyvavimui stebėtojų teisėmis Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos komitetų bei darbo grupių susitikimuose, dvišalėse ir daugiašalėse konsultacijose, derinant veiksmus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis);

2) 1.1.3.5 funkcijai – 850 tūkst. litų (Europos Sąjungos konstitucinės sutarties pateikimui ir visuomenės nuomonės formavimui Lietuvoje);

3) 1.1.3.1 funkcijai – 262 tūkst. litų (valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui taikomo indeksavimo koeficiento palaipsniam didinimui);

4) 1.1.3.2 funkcijai – 7816 tūkst. litų, iš kurių 7205 tūkst. litų skirti socialinio draudimo įmokoms, skaičiuojamoms nuo su darbu užsienyje susijusių kompensacijų ir vienkartinių įsikūrimo pašalpų, bei 611 tūkst. litų – Lietuvos Respublikos atstovybės Gruzijos Respublikoje atidarymui nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

Antra. Programai 1.3 „Mokesčiai tarptautinėms organizacijoms“ skirti 2000 tūkst. litų skoloms tarptautinėms organizacijoms iš dalies padengti bei numatomam narystės mokesčių padidinimui dėl Lietuvos ekonominių rodiklių gerėjimo.

Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 1.

6.2. Pritarti Krašto apsaugos ministerijos 2004 m. biudžeto projektui.

Šis klausimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū J.Karosui. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą. Ruošiasi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

A.SYSAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs biudžetą, pažymėjo, kad nors biudžete yra gana daug dėmesio skiriama socialinei politikai, tačiau visada atsiranda sričių, kurioms reikėtų iš esmės padidinti asignavimus. Būtent dėl to komitetas teikė pagrindiniam komitetui keletą esminių, mūsų galva, dalykų, į kuriuos reikėjo atsižvelgti. Reikia konstatuoti, kad pateiktam Biudžeto ir finansų komiteto projekte iš 9 pagrindinių siūlymų ir 7 papildomų į 4 atsižvelgta, 3 perduoti svarstyti Vyriausybei. Dar į keletą Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymų yra iš dalies atsižvelgta svarstant kitų komitetų pasiūlymus.

Norėčiau atkreipti dėmesį, ką konstatavo mūsų komitetas. Pirmiausia yra būtina padidinti asignavimus kai kurioms sritims, nes buvo priimti kai kurie nauji įstatymai, tarp jų Signatarų rentos. Atkreipiame dėmesį, kad nuo sausio 1 d. įsigalioja naujas įstatymas, kuris pareikalaus papildomų išlaidų dėl valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus. Noriu dar kartą atkreipti Finansų ministerijos dėmesį ir Biudžeto ir finansų komitetas svarstant pažadėjo, kad tai bus skirta iš bendrų asignavimų valdytojams numatytų lėšų, bet kad neatsitiktų taip, kad metų būvyje asignavimų valdytojai, turėdami ribotą lėšų kiekį, sumažins kitą finansavimą, jau anksčiau skirtą tiems patiems vaikams. Turiu omeny stipendijas labai gerai besimokantiems, o jeigu lėšų trūks, tai paprasčiausiai sumažins tam tikru laipsniu. Įstatymas lyg ir bus vykdomas, bet iš principo pinigų tiems reikalams bus skiriama mažiau.

Be to, komitetas pasiūlė padidinti kai kurias išmokas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms. Nenoriu kartotis, nes ten yra labai nedidelės sumos. Galbūt viena iš didesnių sumų buvo paprašyta skirti Valstybinei darbo inspekcijai. Aš, kolegos, labai apgailestauju, suprantu sunkią biudžeto padėtį bei lėšų trūkumą, bet iš prašytų per 3 mln. yra skirta tik dešimtadalis. Po to mes patys piktinamės, kad Darbo inspekcija nevykdo visų jai pavestų funkcijų. Tai yra viena iš tų institucijų, kuri turėtų kontroliuoti, kaip vykdomi Lietuvos įstatymai. Deja, reikia konstatuoti, kad pati institucija nevykdo įstatymų ir nemoka viso darbo užmokesčio, taiko mažinimo koeficientą ir, manau, tai atsiliepia šios organizacijos darbui. Todėl kreipiuosi į Vyriausybę, kad svarstant galbūt būtų rastos galimybės šiek tiek padidinti lėšas.

Mūsų komitetas atkreipė dėmesį ir šis pasiūlymas yra perduotas svarstyti Vyriausybei, t.y. pasiūlymas dėl politinių partijų finansavimo. Socialinių reikalų ir darbo komitetas lyg ir tolimas nuo to reikalo, bet mes, remdamiesi paskutiniais įvykiais, norime atkreipti dėmesį, kad mūsų biudžete yra numatyta 5 mln. lėšų bažnyčioms arba religinėms institucijoms, o politinėms partijoms, kurios valdo Lietuvą, kurios atsakingos už padėtį Lietuvoje, mes skiriame tik pusę milijonų litų. Mūsų pasiūlymas ir buvo bent jau sulyginti finansavimą institucijoms, kurios nesiejamos su valstybės valdymu, t.y. religinėms bendruomenėms ir politinėms partijoms. Manau, kad šį klausimą būtina išspręsti, kad nesikartotų tokio pobūdžio skandalai, kurie vyksta šiandien, arba dar didesni.

Be to, labai norėčiau pasakyti tokią poziciją, kad mes komitete labai abejojome argumentais, kurie buvo išsakyti svarstant asignavimų paskirstymą tarp Švietimo ir mokslo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl lėšų iš Europos Sąjungos paramos bendro finansavimo programos, kai pradedama lyginti pusšimtis institucijų, kurios priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, turiu omeny, darbo biržas ir mokymo tarnybas, ir vidurines mokyklas, kurių yra penkis dešimt kartų daugiau. Manau, kad Europos Sąjunga paskutiniame dokumente mus kritikavo dėl to, kad kvalifikacijos kėlimui, žmogiškųjų resursų ugdymui yra kreipiamas per mažas dėmesys. Manau, kad, mažindami gana aukštą Lietuvoje nedarbo lygį – 9%, mes turime pasinaudoti tuo kur kas platesniu mastu spręsdami šią problemą.

Labai norėčiau atkreipti dėmesį į Valstybės kontrolės išvadą, kur siūloma, kad būtų griežtesnė kontrolė ir siūloma pakeisti tam tikras įstatymo nuostatas, kaip yra naudojamos specialios tikslinės dotacijos savivaldybėms. Aš tik pacituosiu jų pateiktą informaciją, kad 2003 m. 62 mln. buvo skirti kitoms savivaldybių reikmėms, o ne toms, kurios numatytos pagal specialiąsias programas. Iš moksleivio krepšeliui skirtų lėšų 15 mln. buvo panaudota kitoms švietimo reikmėms finansuoti. Taigi mes įstatymais priskiriame tam tikras funkcijas, bet savivaldybės paprasčiausiai tas lėšas skiria ne toms funkcijoms vykdyti, o bendriems dalykams.

Ir paskutinė pastaba dėl darbo užmokesčio politikos. Aš labai norėčiau, kad mes toliau po truputį vykdytume Valstybės tarnybos įstatymo priimtas nuostatas ir didinimas, kuris bus biudžetinėms ir savivaldybių institucijoms, būtų subalansuotas. Darbo užmokestis valstybės tarnybos sektoriuje dirbančių žmonių ir dirbančių toje pačioje institucijoje pagal darbo sutartis labai skiriasi, dvigubai ir daugiau, todėl, aišku, esama tų žmonių nepasitenkinimo. Panašaus įstatymo kaip valstybės tarnybai, kur būtų reglamentuojamas darbo užmokestis, negalime priimti, nes tai pareikalautų papildomai vos ne vieno milijardo litų, todėl tas didinimas turi būti pakankamai subalansuotas. Mūsų komitetas iš esmės pritarė pateiktam Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D.Mikutienę. Ruošiasi Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas pasiūlė padidinti valstybės biudžeto įmoką už valstybės privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis iki 235,6 Lt už vieną asmenį, atitinkamai pakeičiant įstatymo projekto 8 straipsnį ir didinant lėšas Valstybinei ligonių kasai už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis 37 mln. litų. Nurodė lėšų šaltinį – didinti valstybės biudžeto pajamas iš pelno mokesčio įplaukų. Komitetas pasiūlė 5 mln. 200 tūkst. padidinti Sveikatos apsaugos ministerijos lėšas paprastosioms išlaidoms, t.y. vakcinoms įsigyti pagal naują patikslintą skiepų grafiką vaikams. Komitetas taip pat pasiūlė padidinti, papildomai skirti 1,5 mln. Lt Vilniaus universiteto Onkologijos instituto nepaprastosioms išlaidoms Operacinio ir Reanimacijos skyrių rekonstrukcijai, taip pat komitetas pasiūlė konsoliduoti kai kurias lėšas ir neskirti beveik milijono litų kelioms įstaigoms, kurių situacija nėra pakankamai aiški arba jos ne visiškai atitinka restruktūrizavimo programą. Taip pat komitetas pasiūlė konsoliduoti energijos taupymo programą (t.y. 2 mln. litų) ir perskirstyti tiems projektams, kurie jau yra numatyti investicijų programoje, o tuos 2 mln. Lt išskaidyti per kitas programas, kurios yra tikrai labai aktualios. Kaip vieną iš jų norėčiau pažymėti, t.y. siūlymas skirti 365 tūkst. litų Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų dantų ėduonies profilaktikos programai, vaikų (…) priežiūros kabinetų įrengimui bei atnaujinimui ir mobiliųjų (…) priežiūros kabinetų diegimo pilotiniam projektui įgyvendinti ir atitinkamai pakeisti minėtą programą, taip pat nurodė šaltinius.

Komitetas taip pat pasiūlė nepradėti naujų objektų statybos, tokių kaip Vilniaus vaikų universitetinės ligoninės konsultacinė poliklinika, o 1,5 mln., kurie buvo numatyti šios poliklinikos statybai, skirti Šiaulių apskrities vaikų ligoninės vaikų chirurginio korpuso statybai užbaigti. Manome, kad esant lėšų stygiui vis dėlto derėtų užbaigti tuos objektus ir nepradėti naujų objektų.

Komitetas taip pat pasiūlė nustatyti, kad lėšos Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės B korpuso statybai gali būti naudojamos ir medicininei įrangai įsigyti, taip pat pasiūlė Vyriausybei konsoliduoti Nacionalinei narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės programai skiriamas lėšas biudžete ir kad šios lėšos būtų perduotos vienam asignavimų valdytojui – steigiamam Narkotikų kontrolės departamentui prie Vyriausybės. Komitetas taip pat pasiūlė skirti papildomus valstybės biudžeto asignavimus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – PVM įvedimui vaistams kompensuoti. Komitetas pritarė projektui su šiais mano išvardytais siūlymais.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R.Pavilionį. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamoji ministre, kolegės ir kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, pasitelkęs šįkart į pagalbą pagrindinius Seimo ekspertus ir patarėjus – Lietuvos mokslų akademiją, Lietuvos mokslo tarybą, Rektorių konferenciją, taip pat žinių ekonomikos forumo atstovus, – labai atidžiai išnagrinėjo konsoliduotą 2004 m. biudžeto projektą ir teikė atitinkamus siūlymus Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.

Neabejotinai šis biudžeto projektas gali būti vienas perspektyviausių tolesnei Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros sklaidai. Nemažai daliai komiteto siūlymų visiškai arba iš dalies pritarta. Kiti siūlymai yra teikiami svarstyti Vyriausybei. Tarp tų, kurie perduodami Vyriausybei, yra keli esminiai, į kuriuos ne tik prašome atkreipti ypatingą dėmesį, bet ir siekiame kuo platesnio viso Seimo pritarimo, nes jie atspindi bendrą šalies interesą kuo sėkmingiau integruotis į Europos Sąjungą toje gyvenimo srityje, kuri iš esmės lems visą Lietuvos integracijos procesą, visą Lietuvos visuomenės, mūsų tautos perspektyvą. Iš tikrųjų turime istoriškai unikalią galimybę arba sėkmingai startuoti ir tapti viena iš lyderių tarp šalių kandidačių, arba nesėkmingai startuoti ir tapti ilgam Europos Sąjungos autsaidere. Esu įsitikinęs, kad mes rinksimės pirmąją alternatyvą.

Todėl remdamiesi kvalifikuota biudžeto projekto analize, kurią mums, kaip jau minėjau, padėjo atlikti kiti mūsų partneriai, taip pat mums labai padėjo duomenys, gauti iš Europos Sąjungos institucijų, iš kitų šalių kandidačių, mes vis dėlto konstatuojame: pirma, kad numatyti asignavimai iš struktūrinių fondų mokslui, studijoms ir švietimui, pabrėžiu, iš struktūrinių fondų, yra vieni iš žemiausių tarp šalių kandidačių ir žemiausi šalies viduje, lyginant su asignavimais kitoms sritims.

Antra. Tokie numatyti asignavimai neturės didesnės įtakos Lietuvos švietimo ir mokslo plėtrai, o 2004 metais ši parama sudarys vos 6% šiemetinių biudžetinių asignavimų.

Ir trečia. Tokie asignavimai, jeigu jie bus patvirtinti, prieštarautų tik prieš metus patvirtintai Seime Valstybės ilgalaikės plėtros strategijai ir visų partijų pasirašytam nacionaliniam susitarimui.

Štai yra kelios skaidrės, kurios gana vaizdžiai iliustruoja tai, ką aš čia minėjau. Pradedant antrąja skaidre, kurioje labai aiškiai matyti disproporcijos tarp asignavimų švietimui ir mokslui ir žemės ūkiui, suprantame, kad žemės ūkiui tie asignavimai skiriami pagal bendrąją Europos Sąjungos politiką, bet 160 mln., apie kuriuos buvo anksčiau šnekėta, galėtų vis dėlto būti dar kartą peržiūrėti ir paskirstyti tam, ką kartą yra minėjęs ir pats premjeras, būtent socialinei kaimo infrastruktūrai, ypač kaimo mokykloms.

Ketvirtoji skaidrė labai aiškiai rodo švietimo, mokslo ir transporto investicijų disproporciją. Turime atkreipti dėmesį į tai, kad transportas gaus dar ir labai didelę paramą iš Sanglaudos fondo, milžinišką paramą, lyginant su tuo, kas yra numatyta švietimui.

Dar palyginimui. Penktoji skaidrė rodo Lietuvos ir Estijos situaciją šiuo požiūriu. Dėl absoliutaus šių skaičių tikslumo negaliu pasakyti, bet jie iš esmės yra teisingi, tą mums patvirtino ir kolegos iš Estijos. Ir pagaliau yra septinta skaidrė, rodanti žmogiškųjų išteklių plėtrai skiriamas lėšas Lietuvoje, Slovakijoje, Slovėnijoje. Aštuntoji skaidrė tą ryškiai parodo jau lygindama lėšas, kurias mes skiriame bedarbių mokymui ir naujų studijų programų rengimui. Manau, kad Lietuvai turėtų būti aiškus prioritetas rengti specialistus, kurie reikalingi šiuolaikinei rinkai, žinoma, neatmetant ir būtinumo perkvalifikuoti bedarbius. Bet tą galėtų daryti kaip tik mokslo ir studijų institucijos.

Ir pagaliau dešimtoji skaidrė labai aiškiai rodo, kokią pažangą padarė šalys, kai jos investavo į mokslą ir švietimą, ir kaip pasikeitė bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, vidurkis. Kaip jūs matote, Airija padarė milžinišką šuolį, šiandien lenkia jau keliasdešimt procentų Europos Sąjungos vidurkį, tuo tarpu Portugalija, Graikija arba Ispanija smarkiai atsilieka, nes jos investavo į šakas, kurios nėra itin imlios mokslo žinioms.

Štai kodėl mes siūlome Vyriausybei: pirma, iš dalies peržiūrėti projektuojamą Europos Sąjungos paramos paskirstymą tam, kad būtų panaikintos didžiulės disproporcijos, nepagrįstos tikrais šalies poreikiais ir racionaliais į ateitį orientuojančiais skaičiavimais. Tuo ir grindžiamas mūsų siūlymas, atitinkamai perskirsčius asignavimus, numatytus infrastruktūrai, pabrėžiu, infrastruktūrai plėtoti, skirti mokslo ir studijų infrastruktūrai papildomus 40 mln. Lt iš Europos Sąjungos paramos bendrojo finansavimo programos.

Taip pat mes svarstėme ir, žinoma, teikėme Biudžeto ir finansų komitetui siūlymą skirti papildomus 40 mln. litų kaimo mokyklų infrastruktūrai, panaudojant iš dalies Kaimo rėmimo programos lėšas. Ir, žinoma, tai jau yra susiję ir su Vyriausybės birželio 25 d. nutarimo Nr. 827 peržiūrėjimu, nes būtina perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų. Bendrajame programos dokumente, kaip žinote, prioritetas yra socialinė ir ekonominė ūkio infrastruktūros plėtotė ir žmogiškųjų išteklių plėtotė. Štai šioms priemonėms įgyvendinti proporcingai pagal jų turimą infrastruktūrą bei žinių visuomenės poreikius, prioritetus mes norėtume prašyti Vyriausybės dar kartą labai atidžiai pažiūrėti į šiuos siūlymus.

Taip pat Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlo Vyriausybei numatyti papildomus asignavimus, jei bus apsispręsta nuo kitų metų rugsėjo mėnesio pradėti taikyti etatinio atlygio tvarką mokytojams, kuri padarytų mokytojų atlyginimų sistemą skaidrę ir stabilią. Tam reikėtų skirti papildomus asignavimus. Jie gali siekti iki 22 mln., bet, turiu pabrėžti, kad nors iš principo yra pritarta tokios sistemos taikymui, tačiau konkretus įgyvendinimo laikas, terminas yra tolesnių diskusijų objektas ir dėl to čia mes negalime nieko kategoriškai tvirtinti. Bet kuriuo atveju tai nėra siejama su kitų metų gegužės 1 d., kaip šiandien girdėti kartais mūsų žiniasklaidoje.

Taip pat norėtume prašyti Vyriausybės atsižvelgti į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto perduodamus itin svarbius kitus siūlymus. Tarp jų yra papildomai skirti 2,2 mln. litų studentų paskoloms ir 4,8 mln. litų studentų stipendijoms. Taip pat būtina papildyti asignavimus, numatytus Lietuvos mokslų akademijai, jos programoms ir darbams vykdyti, ta suma siekia apie 990 tūkst. litų. Pritariame tam, kad 856 tūkst. litų būtų skirti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui bei 300 tūkst. litų – tarptautinėms Lietuvos meno kūrėjų programoms. Žinoma, labai apmaudu, kad nenumatyta skirti papildomų lėšų kultūros vertybių apsaugai, vertybių, kurios yra mūsų nacionalinio orumo reikalas. Noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė nėra numačiusi skirti būtinų asignavimų pagal Seimo jau patvirtintą programą lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-ųjų metinių renginiams. Todėl prašome Vyriausybę įvertinti šį poreikį ir skirti, kaip ir buvo numatyta, 3 mln. 793 tūkst. litų, o šiuos asignavimus pavesti valdyti Kultūros ministerijai.

Štai šie mokslo, švietimo ir kultūros poreikiai yra ne tik tikroji mūsų gyvenimo reikmė, atsiliepti į juos būtina, jei mums tikrai rūpi materiali ir dvasinė šalies gerovė ir jos ateitis. Ši Seimo koalicija ir Vyriausybė jau yra įrodžiusi, kad jai ne žodžiais, o darbais rūpi mūsų mokslas, švietimas ir kultūra. Esu įsitikinęs, kad šis rūpestis bus dar kartą patvirtintas galutinai – tvirtinant istorinį 2004 metų biudžetą. Todėl iš čia išplaukia mūsų siūlymas tobulinti biudžeto projektą ir, tikiu, kad tai bus padaryta. Dėkoju jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, kolegos, aš neteiksiu jums skaičių, skaičiai yra įteikti ir nenorėčiau dabar pagrįsti, kodėl ir kiek reikia milijonų. Aš kalbėsiu apie mūsų komiteto kuruojamas sritis ir trumpai jas apibūdinsiu nebeprimindamas, kad pigus teisingumas brangiai kainuoja.

Pirmiausia pakalbėsiu apie vidaus priešą, kuris yra kasdien, kiekvieną dieną už kampo mes jį galime sutikti. Visų pirma noriu paminėti tuos nusikaltėlius, kuriuos gaudo policija, FNTT, prokuratūra, kvalifikuotai paruošia ir atiduoda jų bylas teismui, teismai nuteisia, o kalėjimai yra skirti, matyt, ne tam, kad tie nusikaltėliai įgytų papildomą nusikaltėlio stažą ir išėję darytų naujus nusikaltimus. Kiekvienas policijos pagautas arba FNTT pagautas nusikaltėlis arba jų grupė sutaupo arba valstybei, arba žmonėms lėšų. To nereikėtų pamiršti, nes tai yra lyg ir įdėjimas, investicija, kuri visada atsiperka. Todėl prašyčiau Vyriausybės peržiūrėti poziciją dėl šių mano minėtų institucijų.

Paminėsiu tik pavyzdį. Pavyzdžiui, Policijos departamento prašymas. Ko jie prašo? Pinigų papildomiems etatams, už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis. Mielieji ponai, ar tai yra jų neteisėtas reikalavimas? Tai tikrai teisėtas reikalavimas. Taip pat prašo areštinėms renovuoti. Kas važinėja po Lietuvos areštines, mato, kokios ten sąlygos, kaip jos atitinka Europos standartus ir kokių mes susilauktume priekaištų, jeigu atvažiuotų Europos Komisija ir apžiūrėtų vieną kitą areštinę. Toliau. Aprūpinimas operatyvinėmis transporto priemonėmis. Ponai, kokiomis mašinomis važinėja policija rajonuose, mes taip pat visi matome. Pagaliau numatyta įsteigti liudytojų ir nukentėjusių apsaugos nuo nusikalstamo poveikio centrus. Numatyta, o pinigų nėra. Pasižiūrėkite, kaip atrodo uniforminė apranga. Mes visi matome, kokia veiksminga parama policijai yra specialiai dresuoti šunys, todėl policijos kinologijos veiklai plėtoti taip pat reikia pinigų. Aš nekalbu apie operatyvinių veiksmų atlikimą, kovos su terorizmu programą, „Aro“ reikmes, visi matome, kaip „Aras“ šauniai susitvarko su įvairiomis nusikaltėlių grupuotėmis. Visam tam reikia pinigų. Prašoma yra daug, o duodama palyginti mažai. Aš tik džiaugiuosi, kad Biudžeto ir finansų komitetas neatsakė, galėjo šiek tiek duoti. Prašė 41 mln., o gavo 2 mln., žinoma, ačiū ir už tai. Bet neatmetė ir pasiūlė spręsti šį klausimą Vyriausybei.

Kita problemų grupė (neminėsiu visų problemų, tik keletą) – korupcija. Kas gi kovoja su korupcija? Puikiai žinome STT. Kiekvienas korupcijos tinklo atskleidimas padaro mūsų valstybę skaidresnę, o skaidresnė valstybė tai yra investicijos į valstybę, yra daugiau pinigų, daugiau investicijų į Lietuvos valstybę, bendrojo vidaus produkto augimas ir ne man jums aiškinti, ką reiškia, jeigu korupcijos koeficientas sumažėjo pas mus, tarkime, per kelis punktus. O tai šiandien vyksta ir aš labai norėčiau, kad tas procesas būtų plėtojamas ir tam būtų skiriami pinigai.

Nekalbėsiu ir apie tam tikrą informacinį aprūpinimą šių visų sistemų, tai yra ir Nusikaltimų prevencijos centras, Teisės institutas prie Teisingumo ministerijos, kuris teikia informaciją arba ekspertuoja mūsų priimamus įstatymus. Ten prašomi pinigai nedideli ir, manau, Vyriausybė juos ras.

Antra grupė institucijų, kurias šefuoja mūsų komitetas, vadinkime bendru pavadinimu, – pagalba žmonėms. Pirmiausia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba ir kitas punktas – civilinė teisė. Visų pirma priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba. Tai yra institucija, kurią dieną naktį galima iškviesti, dieną naktį padeda žmonėms ir padeda ne tik gesinti gaisrus, bet ištraukti žmones iš mašinų po avarijų ir netgi, sakyčiau, gelbsti visais kitais atvejais, kai tik žmonės paprašo pagalbos, kas įeina į tos institucijos kompetenciją. Jums turbūt ne paslaptis, kad mažiausiai mokama darbuotojams būtent šioje institucijoje, jums ne paslaptis, kokia technika važinėja mūsų gaisrų gesintojai. Ta technika reikalauja atnaujinimo, reikalauja investicijų. Manytume, kad Priešgaisrinės apsaugos tarnybos finansavimas turėtų būti viena iš prioritetų. Suprasdami, kad biudžetas, kaip visi sako, neguminis, mes įvardijome prioritetus, į kuriuos, mūsų nuomone, reikėtų atsižvelgti pirmiausia. Apie juos aš pakalbėsiu vėliau.

Civilinė teisė. Kalbant apie civilinę teisę, tai šiandien žmonės bylinėjasi dėl įvairių savo teisių pažeidimų. Bylomis užversti teismai, kiekvienas teisėjas dažnai 2 bylas nagrinėja per vieną dieną. Visiems teismams yra numatyti teisėjų padėjėjų etatai, kurie galėtų kvalifikuotai parengti bylas, teisėjams būtų mažiau darbo. Etatai numatyti, o pinigų nėra. Aš jau nekalbu apie teismus, kurie nuolat yra įsiskolinę ar šilumos, ar elektros tiekėjams, ar ryšio tiekėjams. Ta skola tęsiasi metai iš metų. Vieną dieną reikėtų tas skolas užbaigti, kad daugiau jų nebūtų.

Trečioji grupė būtų Europos teisė. Europos teisės departamentas šiandien turi gana daug bylų Europos Žmogaus Teisių Teisme. Sumų prašoma nedidelių, bet atstovauti mums reikia deramai, valstybė neturi pralošinėti bylų, bet turi joms deramai, oriai ir garbingai atstovauti ir įrodyti, kad valstybė daugeliu atveju yra teisi. Tas yra daroma, bet pinigų taip pat reikia.

Ir ketvirta mūsų kuruojamos srities grupė būtų sienų apsauga. Nenorėčiau apie sienų apsaugą daug kalbėti, visi puikiai žinome, kad pasikeitus mūsų situacijai, įstojus į Europos Sąjungą, sienų apsauga turi sulaukti ypatingo dėmesio. Taigi komitetas, suprasdamas, kad Vyriausybė ne visiems dalykams gali surasti lėšų, vis dėlto nurodė penkis prioritetus, nors jokiu būdu neatmeta ir kitų poreikių. Pirmiausia Apeliacinis teismas. Pažiūrėkite, ponai, kokia apverktina yra jo padėtis. Toliau Priešgaisrinės apsaugos departamentas, Policijos departamentas, Generalinė prokuratūra ir Europos teisės departamentas. Štai tie penki prioritetai, surašyti eilės tvarka. Prašytume Vyriausybę ypač į juos atsižvelgti, jokiu būdu neatmetant ir kitų mūsų komiteto patvirtintų prašymų dėl biudžeto perskirstymo.

Gerbiamieji kolegos, tik noriu priminti, kuo mes mažiau skirsime pinigų minėtoms teisėsaugos institucijoms, tuo daugiau šampano išgers nusikaltėliai į mūsų visų sveikatą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Kviečiu P.Papovą, kuris pateiks Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Ruošiasi Žmogaus teisių komitetas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, ministre, Vyriausybės atstovai, kolegos, komitetas, išnagrinėjęs kitų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, iš esmės jam pritarė. Taip pat komitetas išnagrinėjo Savivaldybių asociacijos tarybos, valdybos, atskirų savivaldybių prašymus bei pasiūlymus, Seimo narių pasiūlymus, ypač kapitalinių investicijų programai, bei pateikė savo pasiūlymus Biudžeto ir finansų komitetui ir Vyriausybei.

Malonu pabrėžti, kad Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės beveik visiems mūsų pasiūlymams yra pritaręs arba pritaręs ir pasiūlęs Vyriausybei išnagrinėti konkrečius pasiūlymus. Aš nenorėčiau detalizuoti mūsų komiteto siūlymų, norėčiau pakomentuoti tik kai kuriuos, kuriems Biudžeto ir finansų komitetas pritarė ir pasiūlė Vyriausybei išnagrinėti. Žinoma, būtų malonu, kad Vyriausybė pritartų.

Visų pirma ir mūsų komitetas, ir Biudžeto ir finansų komitetas, prašant Savivaldybių asociacijai, pritarė gyventojų pajamų mokesčio procentinės dalies padidinimui. Konkrečiai Biudžeto ir finansų komitetas dabar pasiūlė 46,45 procento.

Iš tikrųjų savivaldybių biudžetų bendra apimtis ir procentinė apimtis didėja kur kas mažiau, palyginti su valstybės biudžetu. Dėl atlyginimų didinimo manytume, kad reikėtų padidinti gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Ir mūsų komitetas, ir Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė pavesti valstybinėms institucijoms išnagrinėti konkretų, realų lėšų poreikį valstybės funkcijoms vykdyti. Iš tikrųjų valstybės savivaldybėms deleguotų funkcijų… specialiųjų tikslinių dotacijų bendra apimtis didėja, bet atskiroms savivaldybėms, kad ir kaip keista, mažėja. Valstybės deleguotas funkcijas visos savivaldybės vykdo vienodai, taigi negali vienoms didėti, kitoms mažėti. Žinoma, tas mažinimas, matyt, buvo padarytas dėl to, kad įstatymui leidus kai kurios savivaldybės perskirstė valstybės deleguotoms funkcijoms skiriamas lėšas, bet tai nereiškia, kad tų lėšų nereikia ir kad kitais metais nereikia atlikti valstybės deleguotų funkcijų taip, kaip priklauso.

Ypač atkreiptinas dėmesys dėl žemės ūkio skyrių. Iki šiol žemės ūkio skyriai nėra sukomplektuoti, o ruošiantis panaudoti struktūrinius fondus labai daug darbų užgriūva ant savivaldybių žemės ūkio skyrių pečių, jau dabar rengiantis struktūrinių fondų panaudojimui, todėl reikia peržiūrėti. Mūsų komitetas pasiūlė padidinti asignavimus 3 mln. litų.

Savivaldybės atkreipė dėmesį, kad biudžete nenumatyti tie pokyčiai, kurie nuo sausio 1 d. bus dėl gyventojų pajamų mokesčio, apie tai jau buvo kalbėta. Reikėtų peržiūrėti.

Taip pat kai kurios savivaldybės atkreipė dėmesį, kad metai iš metų, tarp jų ir šiais metais, jos nevykdo savivaldybėms prognozuojamų gyventojų pajamų mokesčio… turto mokesčio pajamų. Jeigu kiekvienais metais, ypač pastaraisiais, nevykdomos prognozuojamos mokestinės pajamos, reikėtų pažiūrėti, nes kažkas yra ne taip, ne taip yra prognozuojama. Atkreiptinas dėmesys į Biržus, Visaginą ir kai kurias kitas savivaldybes.

Ir mūsų komitetas, ir Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė papildomai išnagrinėti kiekvieną klausimą dėl specialiųjų tikslinių dotacijų perskirstymo švietimo reikmėms. Gal kai kuri praktika buvo ir nelabai gera šiais metais, bet tokia galimybė buvo. Ten, kur mažiau vaikų, moksleivio krepšelis yra mažesnis, ir su tuo moksleivio krepšeliu mokyklos negali išgyventi, palyginti su tomis, kur yra daug vaikų. Todėl ir toks vidinis perskirstymas tarp švietimo įstaigų arba panaudojimo, sakykim, ir materialinės bazės gerinimo, manyčiau, turėtų išlikti.

Norėčiau atkreipti ir Finansų ministerijos, ir kitų ministerijų teisininkų dėmesį, kad švietimas pagal Konstitucinio Teismo išvadą, tarp jų ir savivaldybių biudžetų išlaidų skirstymas, yra išimtinė konstitucinė savivaldybių teisė. Todėl reguliuoti išlaidas, kaip jas turėtų planuoti savivaldybės, įstatymais mes, mano požiūriu, pagal Konstitucinio Teismo išvadas neturėtume teisės.

Yra susidariusi bloga situacija, kad kai kurios savivaldybės turi įsteigusios vaikų ir senelių namus. Kitose savivaldybėse vaikų ir senelių namai yra, bet jie priklauso apskritims ir yra išlaikomi iš valstybės biudžeto, o kai kurios savivaldybės išlaiko iš savo biudžeto. Metodikoje šitie dalykai neįvertinti, todėl manytume, kad šioms savivaldybėms vaikų ir senelių namams išlaikyti turėtų būti skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto kaip speciali tikslinė dotacija. Jeigu šie pasiūlymai būtų įvertinti, savivaldybių biudžetai kitais metais nebūtų tokie ir blogi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū P.Papovui. Kviečiu G.Dalinkevičių paskelbti Žmogaus teisių komiteto išvadą.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamoji ministre, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė šį projektą ir bendrąja prasme konstatavo, kad šiandien, didėjant tiek mūsų bendrajam nacionaliniam vidaus produktui, tiek skirstant lėšas, šis biudžetas, be jokios abejonės, atsižvelgia į daugelį žmogaus poreikių, žmogaus teisių. Žvelgdami į biudžetą, į socialdemokratine dvasia persunktą biudžetą, mes konstatavome, kad jis iš tiesų yra viso mūsų valstybės vystymosi ir valdymo pažanga.

Norėčiau pateikti kelias detales, kurios yra skirtos mūsų komiteto kompetencijai, ir tos įstaigos, kurios ateina pas mus su savo poreikiais, su savo bėdomis ir su savo idėjomis, jos buvo apsvarstytos. Taigi iš esmės pritardamas šiam projektui komitetas siūlė pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į mūsų pateiktus Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Seimo kontrolierių įstaigos, Seimo nario A.N.Stasiškio, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko, prašymus. Džiugu, kad svarstydamas pagrindinis komitetas atkreipė dėmesį arba iš dalies patenkino mūsų prašymus. Manau, labai svarbu, kad mes sukurtume iš tiesų rimtą reprezentacinę bazę – Tautinių mažumų namus Vilniuje ir galėtume garantuoti tautinėms bendrijoms naudojimąsi daugeliu paslaugų, tą ir teigia tiek mūsų Konstitucija, tiek mūsų įsipareigojimai pagal tarptautinius dokumentus.

Šalia to norėčiau pasakyti, kad labai svarbus kitas žingsnis bus tiesiog mūsų Seimo kontrolierių įstaigos perkėlimas į atskiras patalpas iš Seimo patalpų. Tai yra grynai ūkinis klausimas, grynai rimtas finansinis klausimas. Aš noriu atkreipti gerbiamosios ministrės dėmesį ir dar kartą akcentuoti, kad ši problema mums yra svarbi. Mums, kaip komitetui, kuris kuruoja šią sritį, tenka dar kartą pabrėžti, kad tie 900 tūkstančių, prašomi šiam perkėlimui, yra išties svarbūs. Prašome atkreipti jūsų dėmesį į šios problemos sprendimą. Taigi pritariame bendru sutarimu ir teikiame Vyriausybei tai svarstyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo paskutinio komiteto išvada. Dabar pereiname prie kalbų frakcijų vardu. Pirmasis užsirašė kalbėti A.Kubilius. (Balsas salėje) Aš pagal užsirašiusiųjų eiliškumą.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, leiskite pasakyti keletą principinių pastabų dėl kitų metų biudžeto. Jos yra susijusios ir su mūsų pateiktais pasiūlymais, sisteminiais ir išsamiais pasiūlymais, ne vieno ar kito stogo lopymu. Iš esmės mano užduotį kalbėti palengvino ir prieš tai kalbėjęs profesorius R.Pavilionis, kalbėjęs Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu, nes mūsų esminė pastaba kitų metų valstybės biudžetui yra ta, kad atsiveriančiomis naujomis istorinėmis galimybėmis mes nesame pasirengę pasinaudoti tinkamai.

Pagrindinė problema yra ta, kad tas atsiveriančias galimybes, arba, kitaip sakant, Europos struktūrinius fondus, kitų metų biudžete yra planuojama panaudoti kur kas labiau, taip ūkiškai tariant, investuojant juos į betoną arba į asfaltą, ir kur kas mažiau arba kritiškai mažai tų pinigų yra rengiama investuoti į žmogiškąsias galimybes ir į protą. Šiuo atveju mūsų pagrindinis priekaištas dėl kitų metų biudžeto, kuriame, be abejo, yra ir gerų dalykų, yra tas, kad šiame biudžete kaip tik ir stinga tokio išmintingo balanso tarp investicijų į betoną ir investicijų į protą. Tai reiškia, kad išties rengiant kitų metų biudžetą buvo užmiršti visi valstybės strateginiai dokumentai pradedant Valstybės ilgalaikės plėtros strategija ir baigiant Nacionaliniu susitarimu.

Iš esmės yra gerai, kad kitais metais yra planuojama didinti atlyginimus, ypač mokytojams ir aukštųjų mokyklų dėstytojams (algas didinti švietimo srityje yra labai svarbu), tačiau mes turime suprasti, kad tai yra tiktai dalis, gana nedidelė dalis, būtinų investicijų į Lietuvos ateitį. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kitų metų biudžete visi Lietuvos universitetai gauna tik apie 500 mln. litų, t.y. tik 6% daugiau, nei jiems numatyta šiais metais. Tai yra maždaug dvigubai mažiau, nei šiuo metu gauna vienas vidutinis Švedijos universitetas, kurio metinis biudžetas siekia apie 250 mln. eurų. Iš beveik 800 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos (tą sakė ir kolega R.Pavilionis) kitais metais visą švietimo sistemą pasieks tik apie 50 mln. litų, iš kurių investicijoms yra skiriama tik 28 mln. litų. Tokiu menku Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimu investicijoms į žinias Lietuva iš tikrųjų išsiskiria iš visų naujųjų Europos Sąjungos narių. Dėl to didelį susirūpinimą reiškia visa Lietuvos šviesuomenė. Aš prie mūsų siūlymo pridėjau ir Žinių ekonomikos forumo pateiktą analitinę medžiagą, kuri daugmaž buvo panaši į tai, ką rodė ir profesorius R.Pavilionis.

Noriu priminti, kad Lietuvoje iš visų struktūrinių fondų į švietimo, mokslo ir studijų infrastruktūrą yra žadama investuoti tiktai 7%, tuo tarpu Estijoje – 30%. Lietuva žmogiškųjų resursų plėtrai skiria tiktai 18%, Slovakija – 27%, Slovėnija – 33%. Jeigu imtume žmogiškųjų resursų plėtrą, Lietuva 40 mln. skiria bedarbiams mokyti, tik 26 mln. naujoms studijų programoms rengti, ir visa tai mes turime lyginti su tuo, kiek pinigų yra skiriama tam, ką mes vadiname betonu. Visiškai akivaizdu, kad vienas iš valstybės ir Finansų ministerijos tikslų yra paimti kiek galima daugiau struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo pinigų. Visiškai akivaizdu, kad lengviausia juos paimti yra naudojant kaip tik betonui, t.y. investicijoms į kelius ir aplinkosaugos projektus. Aišku, kad Sanglaudos fondo negali panaudoti niekam kitam, tiktai keliam ir aplinkosaugai. Tačiau, kai matai, kad investicijos į aplinkosaugą išauga 245%, kai visas aplinkosaugos biudžetas išauga nuo 95 mln. iki 330 mln., investicijos į transporto infrastruktūrą – 153 mln., o universitetai lieka tik su 6% prieaugio, supranti, kad švietimas, žinių visuomenė, žinių ekonomika ir toliau lieka našlaitės ar podukros vietoje. Vadinasi, mūsų ateitis lieka lygiai tokia pat – šalikelėje.

Vėl aš grįžtu prie to, ką jau sakiau. Yra išmintingo balanso klausimas. Jeigu yra taip didinamos investicijos į betoną, į kelius ir aplinkosaugą, tai visiškai akivaizdu, kad šios investicijos „suvalgo“ ir visas biudžeto kofinansavimo lėšas. Tokiu būdu visos kitos sritys, tarp jų ir universitetai, lieka tokios apgailėtinos padėties. Todėl, mūsų įsitikinimu, reikia kitokio finansavimo tam, ką mes sąlyginai vadiname žinių visuomenės plėtra. Reikia stabilaus, nepriklausomo nuo artėjančių rinkimų finansavimo, tokio, kokį iki šiol turėjo Kelių plėtros programa. Todėl mūsų pagrindinis siūlymas ir yra: Sanglaudos fondas ir kiti fondai, ateinantys į Lietuvą, iš tikrųjų labai padidins kelių plėtros programų finansavimą. Mes turime atsiminti, kad šalia to mes papildomai dar finansuosime iš akcizo, kurio atskaitymas į Kelių programą kitais metais taip pat didėja nuo 38% iki 40%. Turėsime puikius kelius, europinio standarto asfalto kelius, kuriais lietuviai važiuos studijuoti į Airiją, Ispaniją ar dar kur nors. Štai tokią savo perspektyvą mes galime matyti.

Mūsų siūlymas yra labai paprastas: įsteigti naują ir tokią pat panašią į Kelių plėtros programą programą, kurią pavadintume Žinių visuomenės programa, į ją atskaičiuoti 5% akcizo, sumažinti atskaitymus į Kelių programą nuo 40% iki 35% ir 5% skirti Žinių visuomenės programai, kurią galėtų skirstyti prie Vyriausybės sudaryta… mokslo ir technologijų programa. Tokiu būdu kiekvienas lietuvis, pirkdamas benziną net ir „Lukoilo“ degalinėje, sumokėtų taip pat ir už savo vaikų ateitį. Taigi, kolegos, siūlome pritarti mūsų pasiūlymui. Kiek aš suprantu, Biudžeto ir finansų komitetas bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ragina tai daryti ir Vyriausybę, kad Vyriausybė peržiūrėtų struktūrinių fondų panaudojimą. Mes teikiame labai konkretų pasiūlymą, kaip iš esmės būti ne paskutiniesiems Europoje, o dėti pagrindą tam, kad būtume Europos lyderiai. Mes išties šiandien turime kalbėti ne tiktai apie ateinančius metus, mes turime kalbėti apie ilgalaikę ateitį, apie mūsų vaikų ateitį. Kiti mūsų pasiūlymai yra susiję ir su tuo, kaip Lietuva turėtų rūpintis tuo, kad Lietuvos šeimos sugebėtų auginti vaikus, sugebėtų auginti ne po vieną vaiką, kaip yra dabar, sugebėtų auginti ir po du vaikus. Bet tam, kad tie vaikai užaugę turėtų ką dirbti Lietuvoje, šiandien reikia investuoti pinigus ne į betoną, o į protą.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius – frakcijos vardu. Primenu, 7 minutės.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamieji kolegos, kitų metų biudžeto pobūdis yra ir eurointegracinis. Europos Sąjungos paramos lėšos, įtrauktos į biudžetą, sudaro įspūdį, kad labai išauga biudžeto pajamos ir išlaidos. Tačiau, aišku, čia taip pat yra nemažai problemų, nes Europos Sąjungos lėšos ateitis kitų metų pabaigoje ar dar kitų pradžioje ir vykdymas per metų laikotarpį sukels tam tikrą įtampą.

Vyriausybė kitų metų biudžetą vadina socialiai orientuotu. Čia yra tiesos, tik gaila, kad kai kurios priemonės yra gana simboliškos. Pavyzdžiui, išmokos 3–7 metų vaikams tik 30 litų per mėnesį yra mažokos. Neseniai mūsų priimtas Išankstinių pensijų įstatymo įgyvendinimas atidedamas taip pat nuo liepos 1 dienos, todėl viena labiausiai nuskriaustų mūsų visuomenės grupių, t.y. bedarbiai, atsidūrė prieš pensiją… ir jų galimybės įsidarbinti yra labai ribotos. Manau, kad dėmesys ir investicijos skiriama tradiciškai Lietuvos ūkio konkurencingumą ugdančioms programoms, t.y. eksportui remti, smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti.

Akivaizdi disproporcija tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų augimo tempų, kurie skiriasi net du su puse karto. Savivaldybės turi daug pagristų nusiskundimų tiek dėl biudžeto metodikos, tiek dėl bendrųjų dotacijų skyrimo. Mūsų frakcija prašo Vyriausybių atsižvelgti į kai kurių savivaldybių prašymus, t.y. Alytaus, Kupiškio, Panevėžio, Biržų ir kitų, ir pakoreguoti tam tikras biudžeto eilutes. Pritariame savivaldybių prašymui nepanaudotas tikslines dotacijas mokymui leisti panaudoti kitoms švietimo reikmėms.

Šiokį tokį optimizmą, kartu ir nerimą kelia išmokos žemės ūkiui. Tikimės, kad išmokos žemdirbiams – 55% Europos Sąjungos lygio bus patvirtintos galutiniame projekto variante, tik gaila, kad iš 15% lėšų, skiriamų žemdirbių išmokoms iš Lietuvos valstybės biudžeto, tik pusę numatoma išmokėti 2004 metais. Todėl Vyriausybės prašytume ieškoti galimybių ir surasti lėšas visą išmoką išmokėti kitais metais ir nepalikti jos 2005 metams.

Kelia didelį nerimą pasirengimas administruoti ir panaudoti Europos Sąjungos lėšas. Tiek Vyriausybės, tiek savivaldybių lygiu yra nemažai problemų. Taip pat kelia nerimą ir pačių paramos gavėjų parengimas tam, jų mokymas ir pačių procedūrų vykdymas. Tam, mūsų nuomone, dar visiškai nepasiruošta. Todėl labai prašyčiau gerbiamąjį premjerą ir finansų ministrę surasti prašomas lėšas ir skirti papildomai Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir savivaldybių žemės ūkio skyriams finansuoti, kad jie galėtų tinkamai pasirengti administruoti Europos Sąjungos fondus, nes su tuo juokauti tikrai negalima. Nebus pasiruošta – nebus lėšų. Tai visiškai aiškiai Europos Sąjungos pareigūnai pasakė, o, kaip žinom, rinkimai ant nosies.

Taip pat prašome padidinti asignavimus melioracijai, skirti nors tuos 5 mln., kurių yra prašoma. Iš Europos Sąjungos kitais metais tikėtis lėšų šiai sričiai būtų sudėtinga, nes dar neaiškios netgi procedūros, kaip tai bus galima padaryti. Taip pat prašome 3,6 mln. litų skirti žemės ūkio įmonių, superkančių produkciją… bankrutavusių, jų 30% skoloms žemdirbiams padengti. Tai yra žemdirbių atlyginimas, jie kito atlyginimo negauna, o mes kitų bankrutavusių įmonių darbuotojams atlyginimams kompensuoti skyrėme 30%. Kodėl mes išskiriame žemdirbius ir jiems tokios pat išmokos neduodame? Tai yra tam tikra diskriminacija.

Gaila, kad investicijų programa jau tradiciškai nėra orientuota į regioninės infrastruktūros plėtrą. Siūlome Vyriausybei skirti papildomas lėšas sveikatos, švietimo ir socialiniams objektams, numatytiems 2004–2005 metų investicijų programose, užbaigti. Taip pat palaikome Ignalinos atominės elektrinės regiono programoms įgyvendinti reikalingų lėšų skyrimą. Kartu dėkojame Biudžeto ir finansų komiteto kolegoms, kad pritarė kai kuriems mūsų pasiūlymams, ir tikimės, kad bus atsižvelgta ir į visus kitus mūsų pageidavimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. G.Šivickas – frakcijos vardu.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš esu kažkur girdėjęs, bene ir šioje salėje, kad biudžeto mokesčių dalis yra gana didelė. Man kyla tiesiog klausimas, kokie dar galėtų būti finansavimo šaltiniai, jeigu ne biudžeto mokesčiai. Aišku, yra ir kitos įmokos, ir panašiai, bet, mano supratimu, mokesčiai turėtų sudaryti didžiausią dalį, bet paprastai, kokie mokesčiai, toks biudžetas. Mes visi puikiai žinome, kad mūsų biudžetas, mūsų Vyriausybė yra viena iš mažiausių Europos Sąjungos ir šalių narių, ir šalių kandidačių. Toks klausimas, kaip mokesčių svarstymas, yra labai jautrus klausimas, kaip žinote, kai kur net Vyriausybės griūva. Tačiau Lietuvoje jau beveik trejus metus yra svarstomos mokesčių reformos, bet Vyriausybė nesugriuvo. Sėkmingas mokesčių mažinimas ir davė tam tikrų rezultatų. Rezultatai yra labai paprasti. Privataus vartojimo didėjimas ir ypač kitų mokesčių didėjimas, kaip antai pelno mokesčio mokėjimo į nacionalinį biudžetą didėjimas, davė prielaidas pajamoms augti. Beje, iš pelno mokesčio, tai ir finansų ekspertai pastebi, dar yra rezervų ir galima didinti tai, ką pasiūlė Biudžeto komitetas.

Niekas negalėtų paneigti, kad Vyriausybės stabilumas, tai yra Naujosios sąjungos ir socialdemokratų koalicijos, užtikrino ir ekonomikos augimo stabilumą. Niekas negalėtų paneigti to, ką rašo ir Europos Komisija, to, ką rašo užsienio spauda, ekonomistų laikraščiai, to, ką skaito užsienio investuotojai, tikriausiai žinome ir statistiką, kiek užsienio investicijų ateina į Lietuvą. Taigi bendrasis vidaus produktas auga, pajamos didėja, bet keisčiausia, kad norai auga dar daugiau. Pirmininkas paminėjo, apie 2 mlrd., papildomai prašomus, tikriausiai biudžetas negalėtų to padaryti, ko gero, tai yra liga prieš biudžeto svarstymą.

Tačiau įvertinus tai, kad mūsų biudžetas ar tarkime Vyriausybė yra gana maža, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, ir įvertinus tą ekonomikos augimą mums ir Naujosios sąjungos frakcijai yra svarbu, kad šalia tų Europos Sąjungos įsipareigojimų, t.y. ir įmokų į Europos Sąjungą, ir kofinansavimo, biudžetas yra pakankamai socialiai orientuotas. Tas atsispindėjo pirmiausia ir mūsų, Naujosios sąjungos, deklaracijose, taip pat, kiek žinau, ir socialdemokratų deklaracijose dar prieš svarstant biudžetą. Mes aiškiai, trumpai pasakėme, kad biudžetas šalia Europos Sąjungos prioritetų turi būti socialiai orientuotas, tai yra turi būti didinamas darbo užmokestis biudžetinių įstaigų darbuotojams, taip pat žemės ūkio tiesioginių išmokų iki 55% skiriama ir panašiai, ir kiti dalykai. Žodžiu, biudžetas buvo aptartas koalicijos prieš tai su Vyriausybe. Turbūt nenuostabu, kad Biudžeto komitetas persvarstė tik apie 50 mln. litų, tai yra perskirstė, o tai yra nedidelė dalis, palyginti su nacionaliniu biudžetu.

Tačiau Naujoji sąjunga norėtų atkreipti dėmesį į fondus, gaunamus iš Europos Sąjungos. Suprantama, pats pirmiausias prioritetas, kad yra svarbu panaudojimas, tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai (tai mums aiškino specialistai), kad pirmo prioriteto socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtros programas galima perskirstyti tiesiog pagal savo vidaus prioritetus. Frakcija mano, kad švietimui tiesiog galima pabandyti skirti daugiau lėšų, tuo labiau yra pasakyta, kad nesvarbu, kokioms sritims tos lėšos yra numatytos, nes kokie bus projektai, ta sritis daugiau ir pasiims. Tačiau mes vis tiek biudžete numatome tam tikras ribas ir tiesiog įspraudžiame į tas ribas, kiek tų projektų turėtų būti. Aš manau, jeigu švietimui biudžete šiek tiek padidintume šių fondų gaunamas lėšas, tai tiesiog leistume jiems daryti daugiau projektų ir nesvarbu, ar tai bus geri, ar blogi projektai, per metus Vyriausybė gali pamatyti, kurie projektai yra geresni, ir skirti ten, kur jie yra geriausi. Bet iš karto nesudarykime sąlygų tam, kad yra tokia riba ir daugiau tų projektų negalima priimti. Beje, tą pasiūlė ir Biudžeto ir finansų komitetas. Apskritai Naujoji sąjunga teigia, kad biudžetas atitinka Naujosios sąjungos programines nuostatas ir mes teigiame, kad šis biudžetas yra Lietuvos žmonių lūkesčių biudžetas. Sėkmės vykdant šių ir kitų metų biudžetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K.Glavecką frakcijos vardu.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos. Šiandien mes turime pirmą svarstymą biudžeto, kuris kraštui, kaip žinote visi be agitacijos, iš tikro yra pats svarbiausias dokumentas. Gaila, kad jo svarstymas vyksta esant tokiai gana įtemptai politinei terpei ir dėmesys jam akivaizdžiai yra per menkas, žinant jo svarbą. Juo labiau kad krašte iš tikro per pastaruosius ketverius metus vyko gana ženklūs ekonominiai pokyčiai į gerąją pusę, kraštas turi didesnius finansinius išteklius, didesnius gamybinius išteklius, konkurencinius išteklius ir jų panaudojimas, ypač efektyvumas, labai svarbus kitais metais, nes Lietuva ne tik savarankiškai disponuos biudžeto pinigais, arba mūsų mokesčių mokėtojų pinigais, bet ir gaus dalį Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigų per visokiausius paramos ir sanglaudos fondus. Todėl šis aspektas, mūsų supratimu, efektyvumo aspektas yra pats svarbiausias.

Liberalų ir centro frakcija, kaip žinote, pateikė siūlymus visam valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui. Siūlymus faktiškai visiems pagrindiniams skyriams, visoms pagrindinėms tezėms, įskaitant ir mokesčius, ir prognozes, ir kitus dalykus. Gaila, kad į šiuos siūlymus nėra atsižvelgta. Dar labiau gaila, kad mes tęsiame tą seną tradiciją, kai viešo biudžeto svarstymo stadijos iš esmės nėra. Yra tik partinis arba daugumos svarstymas tarp savų, bet nėra viešo, kurį paprastai mes žadėdavome įvyksiant gegužės arba birželio mėnesį. Tokio svarstymo nebuvimas iš esmės neapsaugo nuo galimybių neefektyviai naudoti valstybės finansinius išteklius ir srautus ir net siekti tų tikslų, kuriuos mes keliame stodami į Europą ir kitur, ir kitų svarbių tikslų.

Mūsų frakcija šį biudžetą, be alternatyvaus projekto, be alternatyvaus pasiūlymo, nagrinėjo ir keturiais pagrindiniais aspektais. Kaip kitų metų biudžetas, t.y. 2004 metų biudžetas, atitinka ekonominio augimo galimybes, kitaip tariant, kiek jis skatins ar neskatins ekonomiką augti, kiek realios yra tos optimistinės prognozės. Mes manome, kad prognozės iš tikro yra perdėtai optimistinės, kad visa ta aplinka, kuri dabartiniu metu susidaro tiek Europos Sąjungos ekonominėse struktūrose, tiek pasaulinėje ekonomikoje, Lietuvos vidaus ekonominiame gyvenime kelia tam tikrus probleminius klausimus, kurie gali sumažinti ekonomikos augimą. Prie tokių veiksnių galima priskirti pirmiausia Europos Sąjungos šalių – Vokietijos, Italijos ir kitų kraštų – recesiją, nekilnojamojo turto raidos Lietuvoje problemas. Tam tikra prasme prognozuojama arba bent kalbama apie tai, kad gali būti daug problemų su nekilnojamojo turto rinka, vadinasi, ir su bankiniu sektoriumi, ir su kitomis finansinėmis ir nefinansinėmis institucijomis. Taip pat valiutų rinkos nestabilumas, kuris taip pat turi įtaką Lietuvos ekonomikai, žinant omeny, kad mes turime Valiutos valdybos modelį. Šiais aspektais ekonomikos augimas, mūsų supratimu, yra padidintas ir galėjo būti priimtas kur kas atsargesnis variantas.

Kitas dalykas, kitas aspektas, kuris turėjo būti labai svarbus kitų metų biudžete, tai akcentas į konkurencingumo didinimą, ypač tuose ekonomikos sektoriuose, kurie nėra kaip reikiant pasiruošę. Mes kalbame apie buvusį mūsų siūlymą kitais metais sumažinti gyventojų pajamų mokestį nuo 33 iki 28%. Tai būtų valstybei kainavę 500 mln. litų, bet tą buvo galima kompensuoti iš kitų sektorių, ypač iš ten, kur susiję su išlaidų didinimu viešajam administravimui ir valdymui, kai nebuvo panaudojami arba akcentas daromas į šių valdymo, administravimo išlaidų auginimą, ekstensyvų problemos sprendimą, o ne intensyvų. Kartu mes manome, kad kitų metų biudžetas neišnaudojo galimybių, finansinių galimybių, kurias teikia padidėjusi krašto finansinė galia. Neišnaudojo galimybių ugdyti švietimą ir žinių ekonomiką, tai, ką kalbėjo kolegos ir ponas A.Kubilius, ir ponas R.Pavilionis. Akivaizdu, kad investicijos į žmogų, į smegenis turėtų būti pagrindinis prioritetas, nes tai yra vienintelis būdas išsilaikyti ar įeiti į aukštai kotiruojamų arba brangių naujų technologinių produktų gamybą ir prekybą, o vien tik atliekant kitokio pobūdžio darbus, ar tai būtų siuvimo pramonė, lengvoji pramonė, konkurencijos galimybės yra gerokai mažesnės, ypač uždirbant pinigus ir gaunant atitinkamas pajamas. Mes manome, kad neišnaudotos kitų metų biudžete finansinės galimybės, įskaitant ir visus esamus mechanizmus, dėl efektyvesnės sveikatos apsaugos sistemos, kuri nebaigta reformuoti ir kurios iš esmės ateitis ir efektyvumas taip pat lieka neaiškus. Mums neaiškus yra valstybės ir daugumos dabartiniu metu formuojamas požiūris ir mūsų santykiai su medicina, ypač privačia medicina, su jos ateitimi ir galimybe padidinti šios srities efektyvumą.

Mes manome, kad padidėjusios finansinės krašto galimybės neišnaudotos spartinant valstybės įsipareigojimų vykdymą. Tie įsipareigojimai dėl gyventojų indėlių grąžinimo, kompensacijų už turtą ir t.t. iš esmės yra vykdomi labai sunkiai ir visi žmonės laukia gerokai aktyvesnio jų vykdymo. Krašte yra tokių galimybių. Žinote, kad ir privatizavimas vyksta, didžiausias baigiasi, ir pinigų bus gana daug gauta. Mes siūlome, kad būtų galima padidinti tas išlaidas iki 300 mln. litų, atitinkamai didinant kompensacijas už žemę ir nekilnojamąjį turtą. Mes manome, kad kitų metų biudžeto dalis, kuri susijusi su savivalda, yra aiškiai nepakankama. Mes deklaruojame savivaldos plėtimą, o iš tikro, jeigu palyginsime išlaidų augimą valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, tai valstybės biudžeto išlaidos padidėjo milijardu 200 mln. litų, o savivaldybių tik 55 mln. Iš esmės lieka centralizuotas mūsų visų regionų valdymas ir savivaldos plėtimas kaip toks iš tikro nėra įgyvendinamas. Mes manome, kad tai taip pat yra didžiulis kitų metų biudžeto trūkumas.

Svarbus dalykas ir akcentai, kuriuos noriu paminėti mūsų frakcijos vardu, tai viešo sektoriaus darbo efektyvumo didinimas. Iš tikro krašte turėtų būti pereita nuo ekstensyvaus valdymo plėtimo prie intensyvaus, prie visiškai kitokio europietiško problemų sprendimo. Atsižvelgiant į visus šiuos siūlymus, kurie susiję su neišnaudotomis galimybėmis, su tuo, ką mes pateikėme alternatyviame biudžete, frakcija siūlo atsižvelgti į šiuos siūlymus ir siūlo grąžinti valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą Vyriausybei tobulinti pagal jos pateiktus pasiūlymus dėl biudžeto ir mano išsakytas mintis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą primenu, septynios minutės frakcijos vardu. I.Šiaulienė frakcijos vardu.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, finansų ministre, Vyriausybės atstovai, gerbiamieji kolegos. Šiandien svarstome tikrai pirmą tokį svarbų dokumentą mums, žengiantiems į Europą, 2004 metų biudžetą, kurį visi vadiname istoriniu ir eurointegraciniu, nes jame susilieja ir mūsų, ir Europos pinigai. Tai duoda galimybę mums aiškiau ir konkrečiau planuoti savo ateitį ir savo perspektyvą. Džiugu, kad šiandien svarstant šį biudžetą gana pozityviai jį vertina ir opozicija, nėra vien kritiškai nusiteikusi, nors, žinoma, ji turi ką nors pasakyti, bet iš esmės pripažįsta, jog biudžete yra gerų dalykų, ir nebekalbama apie tai, kad biudžetas socialiai orientuotas ir kad pagaliau po penkerių metų kitąmet pirmą kartą valstybė didins algas mokytojams, medikams, kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, išskyrus valstybės tarnautojus. Tai, kad bus didinamos pašalpos, pensijos, didesnę finansinę paramą pajus mažas pajamas gaunančios ir vaikus auginančios šeimos ir kiekvienas šalies pilietis pajus augančios Lietuvos ekonomikos įtaką – tai opozicija jau nebevertina tiktai kaip pinigų išdalinimą.

Norisi pasakyti, ir tai yra džiugu valdančiajai daugumai – socialdemokratams ir socialliberalams, – jog ketvirtadaliu dosnesnį biudžetą suformuoti leido iš esmės įvykdyta mokesčių reforma ir sukurtos palankios prielaidos sparčiai ūkio plėtrai. Žinoma, opozicija gali pageidauti, kad visos problemos, su kuriomis šiandien susiduria mūsų valstybė, būtų išspręstos, bet nereikia pamiršti, kad kaupėsi tos problemos, kurias šiandien vardija kaip gerus ketinimus ir pasiūlymus šio biudžeto oponentai, per paskutiniuosius šešerius metus. Tas laiko tarpas, tie treji metai, kai yra suformuota ši valdančioji dauguma, yra per trumpas sukurti žinių ekonomiką. Kita vertus, reikia tiesiog pavydėti kolegai A.Kubiliui, kad jis su tokiu betoniniu atkaklumu nori įtikinti mūsų Vyriausybę, emociškai priversti tiesiog pamesti kitus savo tikslus, uždavinius ir imtis vykdyti, kurti žinių ekonomiką. Nėra taip, kad ši Vyriausybė ir ši dauguma nesuprastų žinių ekonomikos svarbos mūsų šalies raidai, integracijos į Europos Sąjungą aspektams, bet galbūt nereikia matyti tos problemos sprendimą vien lyginant mūsų universitetų finansavimą su švedų universitetų finansavimu, kad valstybė pagal savo galimybes… Ir tai, kad galų gale didėja mokinio krepšelis, kad tie žinių ekonomikos pirmieji pradmenys atsiranda mokyklose, vis dėlto yra žingsnis šia linkme.

Mielieji kolegos, man atrodo, buvo pasakyta iš esmės tiek pateikiant komitetams savo išvadas, tiek Biudžeto ir finansų komitetui apibendrinant komitetų pateiktus pasiūlymus, mes girdėjome, kad yra pasiūlymų, grąžinant šį biudžetą Vyriausybei, atsižvelgti ir toms sritims, kurios buvo minėtos, nežiūrint to, kad biudžetas yra socialiai orientuotas, vis dėlto būtų galima dar didinti asignavimus. Tai yra išdėstyta. Manau, jog Vyriausybė, peržiūrėdama šį biudžetą, išgirs tuos pasiūlymus ir sugebės tiek viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai padidinti asignavimus, tiek švietimui surasti siūlomus padidinti beveik 17 mln., tiek kultūrai 6 mln., tiek socialinei apsaugai ir, žinoma, sveikatos apsaugai 8,5 mln. litų.

Taigi, kolegos, šis biudžetas išties pradeda tam tikrą ėjimą į Europą, į jos gyvenimo lygį. Manome, kad tikrai žmonės pajus, jog tie laimėjimai, kurie yra šiandien augant bendrajam vidaus produktui, konkrečiai bus juntami ir kiekviename namų ūkyje. Žinoma, noriu pasakyti dar tokią lakią frazę, jog dosnumas yra gerai, bet didžiausias dosnumas yra duoti laiku. Kolegos, kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar trys Seimo nariai kalbės savo vardu. Primenu, iki 5 minučių. G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš dar kartą norėčiau atsakyti į klausimą, kokią įtaką Lietuvos žemdirbiams turės tiesioginių išmokų rėmimo lygio pasirinkimas. Pagal bendros žemės ūkio reformos nuostatas ateityje, tai yra nuo 2007 metų, kiekvienam ūkiui, gavusiam paramą per 2004–2006 metus, bus nustatytas jos vidurkis ir bus mokama vadinamoji vieninga išmoka ūkiui. Ji bus mokama nepriklausomai nuo gamybos lygio, pasėlių ploto ar gyvulių skaičiaus.

Gerbiamieji kolegos, esant 40% Europos Sąjungos rėmimo lygiui, parama vienam žemės ūkio naudmenų hektarui būtų 80 litų mažesnė nei esant 55%. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 9 hektarų ūkis (toks šiandien yra Lietuvos vidutinis ūkio dydis) kasmet prarastų 720 litų tiesioginės paramos išmokų. Nepasinaudojant stojimo į Europos Sąjungą sutarties nuostata dėl 55% Europos Sąjungos rėmimo lygio, gali atsirasti sunkumų planuojant Lietuvos žemės ūkiui skiriamas lėšas iš Europos Sąjungos vėlesniais laikotarpiais. Į Lietuvos argumentus apie nepakankamas žemdirbių pajamas bei konkurencingumą Europos Komisijos gali būti atsakoma, kad Lietuva neturi rimto pagrindo panašiems argumentams, nes ji laiku net nesinaudojo sutarties nuostata dėl 55% Europos Sąjungos rėmimo lygio, kaip, pavyzdžiui, darė kitos šalys, jos kaimynės.

Kita vertus, suprantama, būtų pagrįstas žemdirbių nepasitenkinimas dėl neadekvačių konkurencijos sąlygų ne tik su senosiomis Europos Sąjungos narėmis, bet ir naujosiomis. Kol kas nė viena iš naujų narių nenumato taikyti rėmimo, mažesnio nei 55%. 55% mokėjimas užtikrintų žemės ūkio politikos pastovumą, būtų išlaikyta nuostata dėl stojimo į Europos Sąjungą privalumų, apie ką buvo plačiai kalbama per šių metų pavasarį vykdomą informavimą, t.y. per referendumą.

Paskutinis argumentas. Kadangi 90% kaimo gyventojų yra susiję su žemės ūkiu, tai net 240 tūkst. paramos gavėjų, jų šeimų gaus papildomas pajamas, kurias galės panaudoti socialiniams, švietimo ar kitiems tikslams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Andriukaitis.

V.P.ANRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, kolegos! Iš tikro diskusija šiandien labai svarbi, ir visos nuomonės, kurios čia dėstomos, turi savo argumentus, vienaip ar kitaip pasvertus, tačiau, mano įsitikinimu, ne su visomis nuomonėmis galime sutikti.

Pirmiausia labai norėčiau atkreipti dėmesį į kolegos A.Kubiliaus argumentus, kad mes nesame tinkamai pasirengę priimti Europos Sąjungos fondus. Bet gerbiamasis kolega A.Kubilius tikrai nutylėjo faktą, kad ne aš, ne Seimo dauguma įvertino Lietuvos pažangą ir Lietuvos pasirengimą priimti struktūrinius fondus, o būtent Europos Komisija oficialiai paskelbė tai Europarlamentui ir visoms Europos Sąjungos šalims donorėms, kurios mokės mokesčius į Sanglaudos fondą, kad šalys kandidatės jais pasinaudotų. Europos Komisija įvertino Lietuvą vienu iš aukščiausių balų rengiantis priimti finansinę Europos Sąjungos paramą visuose sektoriuose. Tai yra mes esame antroje vietoje iš dešimtuko. Europos Komisija labai daug priekaištų pateikė Lenkijai. Taigi, gerbiamasis kolega Andriau Kubiliau, ne aš esu arbitras, ne šie Seimo debatai yra arbitrai. Arbitras yra rimta institucija – Europos Komisija, todėl manau, kad Lietuvos visuomenei reikia labai atsakingai pareikšti, kad visos Lietuvos institucijos – tiek Seimas, tiek Vyriausybė – daugelį metų dirbo labai atsakingai, kad Lietuvos referendumo rezultatai būtų įvertinti aukštai, ir šie mūsų namų darbai yra padaryti. Mes tikrai pasirengę tai padaryti ir tai yra pirmas rimtas išbandymas. Kaip mes praktikoje realizuosime, parodys kiti keleri metai. Todėl būkime atsakingi už savo žodžius.

Toliau, kolegos. Galimybės investuoti į protą. Čia buvo taip vaizdžiai kalbėta – ar į protą, ar į betoną. Ir paskui (…) įtikinami argumentai. Bet aš vis dėlto manyčiau, kad argumentams pritrūko logikos.

Jeigu mes kalbame apie aplinkosauginius projektus, infrastruktūros projektus, jeigu mes kalbame apie pinigus, nukreiptus į žemės ūkį, tai reikalauja žinių, tai reikalauja pasirengimo, tai reikalauja specialistų, tai yra šimtai tūkstančių darbo vietų. Aplinkosauginius projektus rengia universitetai, institutai, konstruktorių biurai, ištisa inžinierių karta. Tai yra milžiniškos investicijos į protus. Ir staiga pasakyti, kad tai betonas! Aš nežinau, ką tuo mes norime demonstruoti.

Toliau, pažiūrėkime, kiek investicijų skiriama moksliniams institutams, kurie realizuos infrastruktūros projektus. Noriu atsakingai pareikšti, kad Lietuva, Latvija ir Estija, vienintelės iš stojančiųjų valstybių, šiandien yra infrastruktūra visai atskirtos nuo Europos Sąjungos. Visai, pabrėžiu. Nei elektros tinklų, nei dujotiekių, nei geležinkelių, nei kitų dalykų, kuriuos reikia spręsti nedelsiant. Tai yra tūkstančiai galimybių padėti mūsų žmonėms su darbo vietomis ir tūkstančiai galimybių investicijoms į mūsų protus, bet ne taip vaizdžiai kalbėti apie betonus. Manau, reikia jausti atsakomybę. Netgi parengti projektus pinigams panaudoti vėl reikia ne ko kito, o reikia išmanymo. Todėl neatsitiktinai ūkininkų švietimas, mokymas šiandien yra numeris vienas visose grandyse: mokymas, mokymas ir dar kartą mokymas. Socialdemokratams tai svarbiausia. Ir tai ne tik universitetai, tai ir praktiniai kadrai, kvalifikacijos kėlimas, ir tūkstančiai darbo vietų…

Taigi, kolegos, manau, kad ir žinių ekonomikos (…) taip pat yra sprendžiama vienodai ir atsakingai. Aš tikrai manau, kad išsakytos pastabos komitetų, išsakytos pastabos frakcijų bus įdėmiai išanalizuotos Vyriausybės. Bet projektas iš tikrųjų yra nacionalinis. Kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį – ne rinkimai lems šio biudžeto patvirtinimą, bet Lietuvos valstybiniai interesai trejiems ketveriems metams. Mes privalome užtikrinti Lietuvos sėkmingus žingsnius, ypač tokio sunkaus starto atveju, nes žmonėms bus sunkumų. Yra sunkumų. Kiti metai bus ne mažiau lengvi žmonėms. Tūkstančiais žmonių pagerėjimo nejaučia. Mes turime dėl to susirūpinti. Socialinės problemos, suprantama, nebus išsispręstos per vienerius metus, bet mes tikrai galime padaryti daug tik kartu. Todėl siūlyčiau būtinai atkreipti dėmesį, kad šį kartą svarstome ne pozicijos ir opozicijos biudžetą, o svarstome šalies biudžetą.

Ir pabaigoje. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad informacinei kampanijai dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties reikia skirti šiek tiek daugiau lėšų. Čia įvyko tam tikrų nesusipratimų tarp Užsienio reikalų komiteto, Europos reikalų komiteto ir ministerijų. Mes pateiksime papildomus argumentus, kodėl šiek tiek reikėtų padidinti lėšas, nes kitų metų keturi mėnesiai yra be galo svarbūs, ir Konstitucinei sutarčiai pateikti žmonėms reikia dar daug daug pastangų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Melianą.

A.MELIANAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, džiugu, kad tenka kalbėti, nors ir paskutiniam. Norėčiau pradėti nuo to, ką jau ne vieną kartą akcentavau. Dažnai buvo girdėti, kad kitų metų biudžetas yra socialiai orientuotas. Noriu pasakyti ir paneigti, kad tai yra ne visiška tiesa arba netiesa.

Pirmiausia ne vieną kartą jau buvo parodyta, kad santykinai biudžeto išlaidos švietimui, sveikatos apsaugai ir socialinei apsaugai mažėja, palyginti su kitų sričių išlaidomis. Tai iš karto įrodo, kad yra netiesa, jog kitų metų biudžetas yra socialiai orientuotas.

Keli konkretesni dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį pirmiausia Vyriausybei. Tikiuosi, kad tai bus padaryta. Viena iš Socialinės apsaugos ministerijos funkcijų – tai gyventojų aprūpinimas kompensacine technika. Palyginti su šiais metais, išlaidos šiai funkcijai mažėja 3 mln. Taip, yra perduodamos tam tikros lėšos finansuoti, arba tam tikri dalykai finansuojami, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, bet summarum Sveikatos draudimo fondo ir valstybės biudžeto išlaidos 3 mln. mažėja. Tai yra visiškai neleistinas dalykas, kai žmonių su negalia, kuriems ypač reikia kompensacinės technikos, poreikis yra tenkinamas mažiau nei 50%. Išlaidos tai daliai irgi mažėja.

Yra didelė problema su šalpos pensijomis, kurios yra finansuojamos iš valstybės biudžeto. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad I grupės invalidai, invalidai nuo vaikystės, kurie neturėjo draudžiamųjų pajamų, šiuo metu gauna 207 litus pensijos. II grupės invalidai – maždaug 160 litų pensijos. Gerbiamieji ponai, ar jums neatrodo, kai visas mūsų biudžetas 25,7% didėja, mes nerandame jokių galimybių arba labai menkas galimybes padidinti tas šalpos ir socialines pensijas… Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galvoja apie tokį didinimą, bet kalbama apie 10 procentų. Tai yra vietoj 160 litų bus 175 litai. Ar tai yra realus padidėjimas? Aš dar kartą kartoju, visas biudžetas didėja ketvirčiu, t.y. 25,7 procentais. Aš manau, tikrai pribrendo reikalas ir būtinybė rasti bent jau labai nedidelę sumą – 52 mln. valstybės mastu tam, kad iš esmės būtų pakeista situacija su šalpos ir socialinėmis pensijomis.

Kalbėti apie padidinimą socialinės apsaugos srityje galime daug. Noriu pasakyti, kad yra rezervų ir mažinti tam tikras išlaidas. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į valstybinių pensijų mažinimą, tai yra pirmo, antro laipsnio valstybinių pensijų mažinimą. Atrodo, ir Seime yra bendras sutarimas dėl to. Ir komisija, sukurta dėl valstybinių pensijų, pritaria tam, kad reikia baigti su nomenklatūrinėm privilegijuotom pensijom, ir pagaliau įregistruota mano įstatymo pataisa, kurios, deja, visi terminai praėję (labai noriu atkreipti Seimo Pirmininko dėmesį). Ji taip ir nebuvo svarstoma atitinkamuose komitetuose, buvo tiesiog vilkinama. Tai leistų sutaupyti galbūt ir nedidelę sumą – apie 4 mln. litų ir skirti kitoms, tikiu, svarbesnėms reikmėms.

Noriu atkreipti dėmesį, kad labai neatitinka skaičiai, kiek reikės pinigų pensijų reformai vykdyti arba tuos praradimus kompensuoti „Sodrai“. Yra numatytas 21 mln., iš jų – 10,5 mln. iš valstybės biudžeto. Tai yra visiškai nerealūs skaičiai. Pagal dabartinį ekspertų įvertinimą reikės apie 80 arba net 100 milijonų, nes gerokai daugiau žmonių yra apsidraudę kaupiamuosiuose fonduose, perėję pensijų fondus… Tai pareikalaus daugiau lėšų. Jeigu mes to nepadarysime, tai visos kalbos apie būtiną pensijų didinimą kitais metais, kas jau yra pažadėta socialinės apsaugos ir darbo ministrės, bus tik kalbos ir realiai nebus įvykdytos. Dar reikia rasti apie 80 mln. litų. Tai ekspertų vertinimas, o ne mano. Taigi tikrai yra daug dalykų, kuriuos reikia taisyti. Aš tikrai tikiu, kad Vyriausybė ras savyje jėgų tai padaryti, atsižvelgti į tuos, galbūt ir į kitus pasiūlymus, ir bent jau iš dalies pateisins tą pažadą, kad kitų metų biudžetas bus socialiai orientuotas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijas dėl valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo baigs Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Seime, per tas dvi valandas, kiek mes esame čia, salėje, išgirdome labai daug įdomių dalykų. Tema nepaprastai svarbi. Turbūt pati svarbiausia metų tema – tai biudžeto nagrinėjimas.

Aš visų pirma noriu Vyriausybės vardu padėkoti komitetams, komiteto pirmininkams, Biudžeto komitetui už tokį didelį dėmesį, kuris buvo parodytas biudžetui, labai rimtai išnagrinėtos paskiros biudžeto sudėtinės dalys, pateikti pasiūlymai. Mes visi vienodai matome Lietuvą, mes visi vienodai turime matyti biudžetą, mes visi vienodai turime matyti ir valstybės galimybes. Tikiuosi, kad gruodžio pradžioje, t.y. gruodžio 11 d., kaip yra užplanuota, biudžetas bus priimtas, ir mes sėkmingai pradėsime naujuosius integracinius į Europos Sąjungą metus. Kodėl, sako, integracinis? Todėl, kad čia atsiranda visiškai nauji dalykai, nauji faktoriai. 440 mln. mes duodame Europai, Europa mums duoda milijardą 600 mln., tačiau, deja, į tą vietą, iš kurios išeina 440 mln., negali ateiti Europos pinigai, štai čia yra didžiausia šio biudžeto problema. Aš drįstu pasakyti, kad Vyriausybei vis dėlto pasisekė padaryti tokį biudžetą, kad mes neįlendame į milžiniškas skolas, kaip buvo pranašaujama dar šių metų pavasarį. Mūsų fiskalinis deficitas neviršija normos, kurios, deja, netgi senieji Europos Sąjungos nariai nesugeba šiais laikais laikytis. Mes jų laikomės. Tai yra labai didelis pliusas. Absoliučiai biudžetas auga daugiau kaip 22%. Tai yra biudžeto charakteristikos.

Kita vertus, reikia prisiminti, kad mūsų biudžetas yra nedidelis. Nedidelis dėl daugelio priežasčių ir šiandien mes jų nenagrinėsime, tačiau 30% bendrojo vidaus produkto perskirstymas yra vienas iš žemiausių Europoje, kaip visi gerai žinome. Mūsų, t.y. ir Vyriausybės, ir Parlamento, ir įstatymų leidybos klausimai, ir teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų veikla turi būti nukreipta į tai, kad būtų sveika ekonomika, kad nebūtų šešėlinės, kad neskaičiuotume procentų, kiek yra tos šešėlinės ekonomikos.

Dabar keletą žodžių dėl to žmogiškojo faktoriaus. Opozicija taip gražiai pateikė tuos skaičius. Deja, jie nėra teisingi. Tie skaičiai nėra teisingi, nes tas proporcijas galima išvesti įvairiai. Vieni skaičiuoja, kad žmogiškajam faktoriui mes 6% skiriame, mes skaičiuojame, kad nuo socialinių fondų skiriame apie 20% ir labai mažai atsiliekame nuo kitų kaimyninių valstybių. Šie 18% iš pradžių buvo, dabar mes padidinome dar šiek tiek. Vis dėlto praktika valstybių, kurios yra Europos Sąjungos narės, parodė, kad nors ir kiek skirtų ir kiek turėtų entuziazmo, vis dėlto labai retai atsitinka, kad ši Europos Sąjungos fondų dalis būtų panaudota. Kažkaip primityviai kai kas supranta, kad čia yra lėšos, kurios eis tiesiogiai finansuoti dėstytojų, profesorių atlyginimus, išlaikyti universitetus, jų bendrabučius, dar ką nors. Nieko panašaus. Šios lėšos turi labai aiškią kryptį ir reikia visiems atsiminti, kad jos skiriamos žmogiškajam faktoriui, tai yra kovai su nedarbu, žmonių kvalifikacijos kėlimui, perkvalifikavimui. Ribos yra nustatytos labai aiškiai. Aš manau, kad mes susidursime su realybe ir, tikiuosi, tokiu kitų metų laiku svarstydami 2005 metų biudžetą mes galėsime pasakyti, kaip mes sugebėjome tuos pačius 19% procentų panaudoti šiems reikalams, o ne bandyti vienas kitą kaltinti ir ieškoti kaltų.

Būtų tokios nedidelės pastabos. Iš viso reikėtų labai atsargiai žiūrėti ir vertinti ir kai kada lyginti save su kitais, nes tai reikalauja gilios analizės, reikalauja vienodos bazės, reikalauja vienodų sulyginimų su kitais, ir tik taip mes galime pamatyti ir objektyviai vertinti esamą situaciją.

Štai ekonomikos augimas, kurį mes stebime. Kai kas sako, kad jis bus mažesnis, sakau, jis bus dar didesnis negu 6,2%, kuris yra numatytas mūsų biudžete. Jis galėtų būti ir turės, matyt, būti ir bus didesnis. Tik sėkminga mūsų valstybės šių, praeitų, ir, aš manau, ir ateinančių metų ekonominė plėtra užtikrins biudžeto vykdymą ir biudžeto augimą. Aš tikiuosi, praeis dveji, treji, ketveri metai, ir mes sugebėsime šias lėšas panaudoti. Panaudoti ir žmogiškajam faktoriui, ir kvalifikacijai, ir žinių ekonomikai, ir stiprinant tas ekonomikos sritis, kurios charakterizuoja aukštas technologijas, gerą, sveiką ūkio struktūrą, vidaus produkto gamybos struktūrą, ir daugeliui kitų dalykų.

Kai kas jau nori per ateinančius 8 mėnesius pasiekti tą patį, ką pasiekė Airija per 30 metų kaip Europos Sąjungos senbuvė narė. Žinoma, būna visokių stebuklų, ir apsireiškia kai kas, ir panašiai, tačiau kad čia apsireikštų koks nors šventasis ir mes sugebėtume su jumis padaryti per 8 mėnesius tai, ką padarė Airija per 30 metų, sunku patikėti. Aš šiek tiek drąsiai kalbu todėl, kad prieš savaitę aš buvau su oficialiu vizitu Airijoje ir turėjau progos pakalbėti su tais žmonėmis, kurie dirbo tuos 30 metų. Ten viskas atsirado ne paprastai ir ne taip lengvai, tas išsivystymo lygis, kurį jie pasiekė ir kuris šiandien viršija Europos Sąjungos vidurkį.

Taigi dar kartą noriu išreikšti Vyriausybės padėką ir viltį, kad mes su jumis suspėsime laiku grąžinus biudžetą, kaip dabar yra numatyta pagal procedūrą Vyriausybei… Mes pasistengsime per trumpą laiką įvertinti šias pastabas ir aš esu tikras, kad tai padės mums sėkmingai bendromis pastangomis priimti kitų metų istorinį biudžetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū premjerui. Ačiū visiems, dalyvavusiems diskusijoje. Tuo pirmąjį projekto svarstymą baigiame. Vyriausybė įvertins visus siūlymus, pastabas ir teiks pataisytą projektą. Primenu, kad Biudžeto ir finansų komitetas yra paskelbęs svarstymo grafiką. Gruodžio 2 d. yra numatyta antrojo svarstymo diena, o gruodžio 11 d. – priėmimo. Tikimės to grafiko ir laikytis. Tuo baigiame pirmojo klausimo svarstymą ir siūlau registruotis. Vyksta registracija.

76 Seimo nariai baigė pirmąjį svarstymą.

Seimo rezoliucijos „Dėl 2004, 2005 ir 2006 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“ projektas Nr.IXP-2922 (svarstymas)

Pradedame nagrinėti darbotvarkės 1b klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl 2004, 2005 ir 2006 metų nacionalinio biudžeto“ prognozuojamų rodiklių projektą Nr.IXP-2922. Prašom A.Butkevičių pristatyti po svarstymo šią rezoliuciją.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šią rezoliuciją ir mūsų komiteto išvada būtų tokia: „Atsižvelgiant į tai, kad Biudžeto ir finansų komitetas išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr.IXP-2921 siūlo Vyriausybei padidinti prognozuojamas pajamas iš pelno mokesčių bei vertinti valstybės kontrolės išvadas, susijusias su PVM mokesčių prognoze, pasiūlyti Vyriausybei kartu su antrajam svarstymui teikiamu 2004 metų biudžeto projektu pateikti Seimui svarstyti patobulintą Seimo rezoliuciją „Dėl 2004, 2005 ir 2006 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“ projekto. Komiteto išvada: pritarta bendru sutarimu.“ Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad Statute yra formuluotė „pavesti parengti naują rezoliuciją“. „Tobulinti“ nėra, ten, kur 184 straipsnyje kalbama apie rezoliucijos projektų svarstymą. Ar pritartume bendru sutarimu po svarstymo pasiūlyti Vyriausybei parengti naują rezoliuciją? Ar balsuojame? Jeigu nėra norinčių kalbėti, balsuosime. Kas už tai, kad pasiūlytume Vyriausybei parengti naują rezoliuciją „Dėl 2004, 2005 ir 2006 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Balsuojame.

74 už tai, kad priimtume tokią rezoliuciją… kad Vyriausybė parengtų naują, prieš nėra, susilaikė 2. Rezoliucija nepriimta ir priimtas nutarimas pavesti Vyriausybei parengti naują.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo bei Įstatymo papildymo 12 straipsniu ir penktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2923(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-1c klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo bei įstatymo papildymo 12 straipsniu ir penktuoju skirsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2923. Svarstymas.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Buvo gauta Seimo Teisės departamento keletas išvadų, kai kurioms pritarta.

Nepritarta toms, kuriose kalbama dėl valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams, skiriamos dėl valstybės ir Europos Sąjungos institucijų priimtų sprendimų atsirandantiems savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų pokyčiams kompensuoti. Nėra tikslinga įstatymą pildyti nuostata „Europos Sąjungos institucijos“, nes remiantis Europos Sąjungos teise Europos Sąjungos institucijų priimti teisės aktai, išskyrus reglamentus, turi būti perkelti į nacionalinę teisę.

Taip pat buvo gauta Seimo nario V.Martišausko pataisa 12 straipsniui, jai nebuvo pritarta. Siūlau Biudžeto ir finansų komiteto išvadai pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Dar išklausysime papildomo komiteto išvadą. P.Papovas. Prašom. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, komitetas svarstė šį įstatymo projektą, taip pat svarstė Savivaldybių asociacijos valdybos pasiūlymus. Kai kuriems pritarė. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat kai kuriems pritarė, kai kuriems nepritarė, tačiau dėl vieno mūsų pasiūlymo, matyt, reikėtų balsuoti. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė.

Jų išvadoje yra, 8 pasiūlymo dalis, papildyti metodikos 13 straipsnį 2 dalimi ir išdėstyti, kad jeigu savivaldybė nevykdo biudžeto, nevykdymą pirmiausiai padengti iš valstybės biudžeto gaunamų viršplaninių pajamų, jeigu pritrūksta valstybės gaunamų viršplaninių pajamų, tada dengti iš kitų savivaldybių gaunamų viršplaninių lėšų. Toks būtų esminis pasiūlymas.

Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė, nes tai lyg ir yra numatyta Biudžeto sandaros įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Taip, ten yra numatyta, kad iš viršplaninių, tačiau nenumatyta, kad pirmiausia reikia naudoti viršplanines lėšas iš valstybės biudžeto, o ne iš savivaldybių biudžetų. Taigi, manau, tas siūlymas yra vertas dėmesio ir reikėtų dėl jo balsuoti.

Antra. Šio įstatymo įsigaliojimas nuo kitų metų sausio 1 d., o ne nuo 2005 m. sausio 1 dienos. Jeigu savivaldybės sutinka, Savivaldybių asociacija sutinka, iki šiol savivaldybių negautos pajamos buvo dengiamos iš valstybės biudžeto viršplaninių lėšų, bet jeigu sutinka ir prašo, kad nuo kitų metų būtų naudojamos viršplaninės lėšos ir savivaldybių, kodėl mes nepritariame? Aš siūlyčiau pritarti, kad nuo kitų metų tos nuostatos būtų taikomos.

PIRMININKAS. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad komitetas tokio pasiūlymo nepateikė.

P.PAPOVAS. Pateikė.

PIRMININKAS. Kur jis yra?

P.PAPOVAS. Jis yra Savivaldybių asociacijos…

PIRMININKAS. Savivaldybių asociacija neturi įstatymų…

P.PAPOVAS. Ne, ne. Minutę!

PIRMININKAS. …iniciatyvos teisės.

P.PAPOVAS. Bet mes svarstėme Savivaldybių asociacijos…

PIRMININKAS. Gerai.

P.PAPOVAS. …pasiūlymus ir mūsų pasiūlymuose yra.

PIRMININKAS. Jūs turėjote juos pateikti kaip savo.

P.PAPOVAS. Taip, mes juos pateikėme kaip savo.

PIRMININKAS. Nėra.

P.PAPOVAS. Mes pritarėme.

PIRMININKAS. Jūs išvadoje nepasakėte, kad teikėte kokį nors pasiūlymą. Jūs išvadoje pasakėte, kad neturite jokių pastabų.

P.PAPOVAS. Siūlome tobulinti pagrindiniam komitetui.

PIRMININKAS. Tvarka, bet nėra jokio siūlymo. Jūs turėjote suredaguoti…

P.PAPOVAS. Galbūt. Čia techninis dalykas, bet iš esmės mes tam pasiūlymui pritariame.

PIRMININKAS. Bet tada priėmimui. Dabar balsuoti mes negalėsime. Ačiū. Taip, yra tik vienas pasiūlymas, dėl kurio mes turime balsuoti, t.y. V.Martišausko. Ar jo paties nėra? Nėra. Ar komitetas galėtų argumentuoti, kodėl nepritaria šiam siūlymui? Paspauskite mygtuką, greičiau rasime. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas nepritarė šiai išvadai, nes yra nuspręsta įstatyme palikti nuostatą, kad savivaldybėms, kurių prognozuojamos pajamos ateinančiais metais palyginamosiomis sąlygomis mažėja, reikia skirti valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijas. Todėl tikslinga palikti nuostatą, kad tos savivaldybės, kurių pajamos didėja daugiau kaip 7%, perveda valstybės biudžetui bendrosios dotacijos kompensacijas. Paprasčiau pasakius, vėl padidėtų disproporcija tarp savivaldybių, ypač tų, kurių savarankiškoms funkcijoms atlikti jau šiandien paskaičiavus vienam gyventojui toje savivaldybėje ir palyginus su vidutinėmis pajamomis vienam gyventojui Respublikos lygiu… disproporcija būtų dar didesnė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar balsuosime, ar pritarti V.Martišausko siūlymui. Girdėjome pagrindinio komiteto paaiškinimą. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume V.Martišausko pasiūlymui dėl 12 straipsnio, prašom balsuoti.

15 – už, 23 – prieš, 21 susilaikė. Šiam pasiūlymui nepritarta. Tačiau V.Martišauskas teikia dar vieną pasiūlymą dėl 12 straipsnio. Kad mes pradėtume šį pasiūlymą svarstyti, reikia 10 Seimo narių paramos. Ar yra, pakelkite. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni, dešimt. Yra. Pradedame svarstyti, bet vėl nėra autoriaus. Tada kviečiu komentuoti komiteto pirmininką A.Butkevičių. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Kolega V.Martišauskas siūlo 12 straipsnyje išbraukti žodžius „be specialiųjų tikslinių dotacijų“, kad neliktų šių žodžių. Jeigu būtų pritarta šiai jo pataisai… Specialiosios dotacijos yra tikslinės paskirties lėšos, skiriamos valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, investiciniams projektams įgyvendinti, 1997–2000 metų negautoms pajamoms kompensuoti. Todėl skaičiuojant savivaldybių biudžetų pajamas palyginamosiomis sąlygomis šios valstybės biudžeto lėšos neturi būti įtraukiamos į savivaldybių biudžetų pajamas. Negalima pritarti šiam pasiūlymui, nes gali būti tokių atvejų, kad, pavyzdžiui, savivaldybė vienais metais investicinei programai gavo 5 mln. Lt, užbaigė tą projektą, planuojant kitų metų asignavimus savivaldybėms reikėtų nemažinti praėjusių metų lygio. Tai būtų labai netikslingas sprendimas.

PIRMININKAS. Išgirdome komiteto pirmininko paaiškinimą. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume V.Martišausko pasiūlymui dėl 12 straipsnio, prašom balsuoti.

Tiktai 7 pritarė, prieš – 23, susilaikė 29, šiam pasiūlymui nepritarta. Daugiau pasiūlymų nėra. P.Papovui siūlau įforminti priėmimo metu šiuos savivaldybių pasiūlymus, ir dėl jų bus galima balsuoti.

Ar bendru sutarimu pritartume po svarstymo šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.

Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2924* (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 1d klausimą – Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2924. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Jis yra labai trumpas. Pasiūlymų nebuvo gauta šiam įstatymo projektui. Mūsų komitetas jam pritarė bendru sutarimu. Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar pritartume bendru sutarimu po svarstymo šiam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Nepritariame. Balsuosime, nes nebuvo dėl motyvų. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymui, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Kad po svarstymo pritartume. Kas sutinka, pritaria, kas ne, balsuoja kitaip.

43 pritarė, 10 nepritarė, 11 susilaikė, po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2926(2*) (svarstymas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 1e klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2926. Svarstymas. Pranešėja – Dangutė Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komiteto vardu prašau padaryti svarstymo pertrauką iki antrojo biudžeto svarstymo, kol grįš iš Vyriausybės biudžetas, nes per tą laiką atsirado keli pakeitimai. Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva buvo priimta pataisa dėl lengvatos PVM vaistams iki gegužės 1 dienos išlaikymo. Mums reikia perskaičiuoti, kokia iš tiesų yra suma, reikalinga nuo gegužės mėnesio iš dalies kompensuoti PVM, įvedamą už vaistus, taip pat daugelį kitų dalykų, kurie yra susiję ir su PSDF biudžeto patikslinimu. Šie įstatymai yra susiję, todėl siūlysime svarstyti kaip vieną paketą, kai grįš iš Vyriausybės.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas siūlo daryti pertrauką. Ar neprieštarautumėte? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Darome šio įstatymo svarstymo pertrauką.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2927* (svarstymas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 1f klausimą – Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2927. Pranešėjas – A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Buvo gauta pastabų iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Jų pasiūlymui nebuvo pritarta. Taip pat gautas pasiūlymas iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Šiam pasiūlymui buvo pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo šiam įstatymo projektui pritarti. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 2 – prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą paskelbs G.Jakavonis. Prašom.

G.JAKAVONIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip papildomas apsvarstė Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir nutarė projektui pritarti. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 4 susilaikė.

PIRMININKAS. Dabar Socialinių reikalų ir darbo komiteto. I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą, bendru sutarimu nepritarė iniciatorių pateiktam projektui.

Aš žodžiu galiu pakomentuoti, kodėl komitetas bendru sutarimu nepritarė iniciatorių pateiktam projektui. Kai buvo priimtas šis įstatymas, numatantis Vidaus tarnybos statute socialines garantijas, kurias buvo numatyta taikyti nuo 2004 metų sausio 1 dienos, tuomet buvo aiškiai paklausta tiek Vidaus reikalų ministerijos specialistų, tiek Vyriausybės, ar bus lėšų 2004 metais pradėti taikyti tas socialines garantijas. Tada buvo patvirtinta, kad tikrai tų lėšų bus. Todėl, visų Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių nuomone, iš tiesų mes turime atsakingiau priimti Seime sprendimus ir atsakyti už savo pateiktus argumentus. Jeigu ką nors teikiame ir sakome, kad tikrai tie pinigai yra numatyti, ir ne vien tik dėl reklamos priimami tokie sprendimai, tai, Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomone, iš esmės negalima pritarti tokiam įstatymo projektui kaip ydingai praktikai priimant įstatymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti nėra užsirašiusių. Dėl balsavimo motyvų nėra. Noriu priminti… A.Klišonis – prieš. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, pritardamas Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonei, norėčiau pasakyti, kad iš tiesų praktika yra ydinga. Kai dėl vienų ar kitų motyvų yra priimami teisės aktai, norint pritraukti gyventojų arba tam tikrų socialinių grupių palankumą, yra daroma tarytum pakiša tiems žmonėms, kad jie remtų vieną arba kitą politinę jėgą. Dabar tokiuose spąstuose yra atsidūrę tie, kurie siūlė šį įstatymo projektą. Manau, Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš principo yra teisus, nes šio įstatymo pakeitimas, ko gero, būtų antikonstitucinis aktas, pažeidžiantis teisėtų lūkesčių principą ir netgi mūsų Konstituciją. Siūlyčiau pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui atmesti šį įstatymo projektą kaip ydingą.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime, ar galime pritarti po svarstymo. Kas už tai? (Balsai salėje) A.Butkevičius – nuomonė už. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Vis dėlto aš siūlyčiau pritarti pagrindinio komiteto išvadai, nes vien Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti ateinančiais metais yra numatyta 50 mln. litų. Negalima teigti, kad šis įstatymo įgyvendinimas yra stabdomas. Taip pat šiais metais buvo skiriama vien statutinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti apie 40 mln. litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar balsuosime. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo Vidaus tarnybos statyto įstatymo projektui? Balsuojame, ar galime pritarti po svarstymo.

42 Seimo nariai po svarstymo pritarė, 8 – prieš, 9 susilaikė, bendras sprendimas – pritarti po svarstymo.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos“ projektas Nr.IXP-2628 (svarstymas ir priėmimas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektą Nr.IXP-2628. Svarstymas. Pranešėja – D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl 2002 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos“ projektą Nr.IXP-2628 ir pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šį nutarimą, pasiūlymų negavo ir siūlo pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvaujančių nematau, kalbėti taip pat nėra norinčių. Ar po svarstymo galėtume pritarti šiam nutarimui?

Pritarta. Aš kviesčiau gal ir priimti, nes čia 2002 metų biudžetas. Ar neprieštarautumėte, kad iš karto darytume ir priėmimą? Nėra dėl jo jokių pasiūlymų nei papildymų. Ačiū. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos“, balsuojame.

49 – už, prieš nėra, 9 susilaikė. Nutarimas priimtas.

2004 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2932 (svarstymas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 3 klausimą – 2004 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.IXP-2932. Svarstymas. Pranešėja – D.Mikutienė, pagrindinis komitetas.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė 2004 metų PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą. Pasiūlyti 37 mln. litų padidinti valstybės biudžeto įmokas už valstybės draudžiamus asmenis; pasiūlyti 5 mln. litų padidinti atsiskaitymus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Privalomojo sveikatos draudimo fondui; siūlyti 15 mln. litų sumažinti išlaidas Europos Sąjungos reglamento įgyvendinimo programai ir šias lėšas perskirstyti kitoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidoms finansuoti pagal toliau išdėstytas pozicijas. Indeksuoti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų balo vertę iki vieno lito, skiriant 6 mln. litų, iš jų 3 mln. padidinti išlaidas pirminės sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti ir 3 mln. litų, perskirstant lėšas, pirminės sveikatos priežiūros skatinamosioms paslaugoms apmokėti; 25 mln. litų padidinti išlaidas PVM įvedimui vaistams ir medicininės pagalbos priemonėms kompensuoti. Šią poziciją mes dar turime tikslinti, nes dar iki šiol, kaip paaiškėjo, nėra aiškių skaičių. 8 mln. litų padidinti išlaidas centralizuotiems pirkimams vaistams AIDS ir išsėtinei sklerozei gydyti; 4 mln. litų padidinti išlaidas medicininei reabilitacijai; 8 mln. litų padidinti išlaidas sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo programai; 5 mln. litų padidinti išlaidas savivaldybių sveikatos fondams arba savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo programai, kaip dabar vadinama pagal naują įstatymą. Taip pat pasiūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai ir privalomojo sveikatos draudimo tarybai parengti ir patvirtinti neatlygintinos kraujo donorystės programą vietoj kompensacijų kraujo donorams programų ir numatyti 30 mln. litų jos finansavimui, perskirstant šios programos finansavimui kitas PSDF biudžeto lėšas, tai yra sutraukiant iš kelių eilučių į vieną šią programą. Taip pat 6 mln. litų padidinti išlaidas ortopedinės technikos priemonių kompensavimui, atitinkamai padidinant papildomus valstybės biudžeto asignavimus PSDF. Komitetas priėmė sprendimą PSDF biudžetą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Primenu Statuto normą, kad jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams, dėl tokio siūlymo iš karto balsuojame. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto pasiūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti, prašom balsuoti.

27 už tai, kad būtų grąžintas, 2 – prieš, 18 susilaikė. Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Dabar norėčiau, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius pristatytų kitos savaitės darbotvarkes. Prašom.

Savaitės (nuo 2003-11-24) – 2003 m. lapkričio 25 d. (antradienio) ir 27 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau jums pristatyti kitos savaitės, lapkričio 25 dienos ir lapkričio 27 dienos, plenarinių posėdžių darbotvarkes. Lapkričio 25 diena, antradienis. Posėdis prasideda eurointegraciniais projektais. Priėmimo stadijos Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat daugelio projektų priėmimas iki pertraukos, tai Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Firmų vardų įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas, lydintysis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Visi šie projektai yra priėmimo stadijos. Taip pat atkreipčiau dėmesį į 1-8 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2002 metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos projekto“ priėmimas, taip pat Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos“ projektas, Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Turizmo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Transporto veiklos pagrindų įstatymo projektas.

Popietiniame posėdyje – Etninės kultūros valstybės globos pagrindų įstatymo projektas ir Valstybinių pensijų įstatymo 11, 14 straipsnių papildymo įstatymo projektas. 16 valandą teisingumo ministro Vytauto Markevičiaus atsakymai į Seimo narių klausimus ir posėdžio pabaigoje Vidaus vandenų transporto kodekso 7 straipsnio įstatymo projekto pateikimo stadija.

27 diena. Rytiniame posėdyje dvi grupės įstatymų projektų. Viena grupė yra Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo bei įstatymo papildymo 12 straipsniu ir penktuoju skirsniu įstatymo projektas ir jį lydintieji, Odontologų rūmų įstatymo projektas. Kita grupė yra Peticijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintieji. Atkreipčiau dėmesį į itin svarbų svarstymo stadijos projektą, tai Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija“ programos patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir į kitus jį lydinčiuosius. Taip pat visa grupė nuo 1-7a iki 1-7f, tai Žemės reformos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir jį lydintieji projektai. Vyriausybės valanda kaip įprasta 13 valandą. Po pietų opozicinės Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcijos darbotvarkė. Trumpai toks būtų kitos savaitės darbotvarkių pristatymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tiesiog techninę pastabą. Kadangi prieš penkias minutes mes jau priėmėme Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų PSDF biudžeto vykdymo apyskaitos“, tai 1-9 klausimą, ko gero, reikėtų išbraukti?

PIRMININKAS. Taip, jūs teisus. Nėra daugiau klausimų. Ačiū.

A.SKARDŽIUS. Pritariu jūsų siūlymui.

PIRMININKAS. Ar pritartume bendru sutarimu kitos savaitės darbotvarkėms? Ačiū, pritarta. Pertrauka iki 13 valandos. Po to Vyriausybės valanda.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Tęsiame mūsų posėdį, Vyriausybės valanda ir Vyriausybės nariai atsakys į jūsų klausimus. Bet prieš pradėdami užduoti klausimus, norėčiau jūsų vardu pasveikinti Zigmantą Povilą Balčytį taip pat su ką tiktai praėjusiu gimtadieniu. Sveikiname ministrą. (Plojimai)

Pirmasis klausia opozicijos atstovas A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Norėčiau klausimą užduoti ūkio ministrui. Gerbiamasis ūkio ministre, jums turbūt jau teko kalbėti, nes neseniai „Verslo žiniose“ buvo išspausdintas straipsnis dėl atitinkamo įstatymo projekto rengimo ribojant mažmeninės prekybos apimtis verslo subjektų, kurie turi didesnę apyvartą kaip 50 milijonų. Gal jūs galėtumėte daugiau pasakyti komentarų šiuo atžvilgiu, nes dėl to dalyko Seimo nariai gauna gana daug klausimų, bet nematant šio projekto teksto yra gana sunku interpretuoti.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad šis projektas yra dar ne derinimo, o nuomonių surinkimo stadijoje. Jis dar nėra pateiktas Vyriausybei. Aš grįžęs pasirūpinsiu, kad tas projektas galėtų patekti į Seimą, ir kas norės… Pasitikrinsiu, turėtų būti galima gauti ministerijos elektroniniu paštu. Tai yra tam tikrų grupių, kurios jaučiasi nuskriaustos stambiųjų tinklų, pasiūlymai, yra tam tikri blokai, tačiau jis dar neteikiamas derinti kitoms ministerijoms, o yra tik nuomonių, pastabų, pasiūlymų išklausymas. Su malonumu laukiame ir jūsų pasiūlymų, jeigu turite. Projektą galėsime jums pateikti.

A.KLIŠONIS. Kol projekto nematėme, neturime.

P.ČĖSNA. Jokios paslapties, jis išplatintas toms organizacijoms, kurios domisi. Paprastai toje stadijoje mes neapkrauname Seimo narių, nes jūs jau vėliau. Kai praeina pirminė stadija, tada jums pateikiame. Jeigu jūs asmeniškai suinteresuotas, pateiksime jums.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Vazbys. Irgi nėra. J.Razma.

J.RAZMA. Nėra socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Gal mėginsiu kreiptis į premjerą, kuris turbūt visas sritis išmano. Štai pastaruoju metu Socialinės apsaugos ministerija užsakytais klipais, kuriuose matėme ir parašiutininkus, ir ŽAS grupės atlikėjus, aktyviai ragino sudaryti pensijų kaupimo sutartis. Turbūt nemažai žmonių tuo susigundė. Bet nustebau, kad šiandien spaudoje jau pasirodė priešingo pobūdžio ministerijos užsakyti pranešimai su pavadinimais, kad ministerija ragina šešis kartus pamatuoti. Yra tokių dalykų, pavyzdžiui, kad nebūtina apsispręsti šiandien, galėsite padaryti kasmet, gąsdinama, kad nebus galima grįžti į seną „Sodros“ sistemą, kad kaupdamas gausi mažesnę „Sodros“ pensiją, kad pensijų kaupimas kainuos ir t.t. Žodžiu, surinkti maksimaliai negatyvūs dalykai. Tai kaip tie žmonės, kurie patikėjo tais klipais, dabar jausis, kad štai staiga ministerija pradėjo visokius negatyvius dalykus platinti. Ar čia yra Vyriausybės pozicija žmonių jau neberaginti kaupti privačiuose pensijų fonduose?

A.M.BRAZAUSKAS. Žinote, žmonės ir Vyriausybė nesitikėjo, ir ministerija, kad žmonės parodys tokį aktyvumą. Šiandien sutarčių yra apie 250 tūkst., niekas neplanavo tiek daug. Jau ir kitais metais mes turime ieškoti iš biudžeto dešimtis milijonų litų, kad galėtume pradėti vykdyti šią reformą. Tačiau tų klipų buvo gal ne tiek daug ministerijos, kiek tų draudimo kompanijų, kurios labai suinteresuotos turėti šitą. Aš nemačiau šios dienos straipsnio, nežinau, kas jį rašė, ar tai buvo ministerijos užsakymu rašytas tas straipsnis, ar ne. Aš manyčiau, ne, mūsų politika nepasikeitė, be jokių abejonių. Manau, ir Socialinės apsaugos ministerijos nepasikeitė, bet laisvoje rinkoje gali būti visokių nuomonių, ir niekas nedraudžia tas nuomones skelbti. Prašau, tegul vieni įrodinėja viena, kiti kita. Bet faktas yra toks, kad žmonės yra labai suinteresuoti, labai domisi šiais dalykais. Kaip minėjau, 250 tūkst. sutarčių yra jau šiandien, tai iki Naujųjų metų, tai yra iki gruodžio 1 dienos, sunku įsivaizduoti, kiek šių sutarčių iš viso bus sudaryta. Gal ministrė papildys.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš truputį papildysiu. Iš tiesų buvo šią savaitę pasirodę keli Socialinės apsaugos ministerijos pranešimai, bet juose buvo tiesiog siūloma gyventojams atidžiau nagrinėti sąlygas ir nepasiduoti tam ažiotažui, kurį sukėlė diduma tų kompanijų, kurios suinteresuotos, kad kuo daugiau būtų pasirašyta sutarčių. Peržiūrėjusi informaciją, kurią gyventojams teikia kai kurios firmos, Socialinių reikalų ministerija pastebėjo, kad ji gerokai iškreipta ir ne visada atspindi realias reformos sąlygas. Čia tiesiog perspėjimas, kad gyventojai būtų dėmesingesni. Bet visi, kas nori, gali pasirašyti. Niekas neriboja. Kiek reikės pensijų reformai, tiek ir Vyriausybė, ir Socialinis fondas numatys.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Jurkus klausia.

J.JURKUS. Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas būtų ūkio ir finansų ministrams. Mane domina lapkričio 18 d. vakare parodyta laida. Norėčiau truputį informacijos, ką manote daryti.

Tapus man Seimo nariu, vien tik per pirmuosius metus priėmiau per tūkstantį lankytojų daugiausia iš bankrutavusios akcinės bendrovės „Oruva“, reikalavusių padėti atgauti uždirbtą algą. Mūsų Vyriausybė skyrė 5 mln. iš Garantinio fondo, padidindama lėšas Darbo biržai viešiesiems darbams. Pasiekiau, kad būtų iškeltos baudžiamosios bylos įmonės vadovams. Žmonės keikė ir dabar keikia Konservatorių partiją, pradedant Sigitu Kakčiu ir baigiant lyderiais, sakydami, kad gavo didžiulius kyšius ir sužlugdė gamyklą, nors ir skirdami jai beveik 100 mln. su valstybės garantija. Tačiau esmė ne ta.

Lapkričio 18 d. vakare ir 19 d. ryte per „Lietuvos ryto“ televiziją parodė interviu su buvusiu „Oruvos“ vadovu Rimvydu Kroliu, jo patarėjais bei saugumo pareigūnu, kuriame viešai teigė, jog įmonės bankrotu buvo suinteresuoti tuometinės valdančiosios partijos vadovai, Ūkio ir Finansų ministerijos aukšti pareigūnai, kurie ir šiandien dirba šiose ministerijose. Gerbiamieji ministrai, ar nesiruošiate kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ištirtų šiuos viešai mestus kaltinimus jūsų pavaldiniams, nes po tokio reportažo vėl mane pradės atakuoti žmonės, reikalaudami: Seimo nary, padėk „pramušti“ mums likusius neatgautus 18 mln. litų atlyginimo. Tai yra baisūs kaltinimai. Aš suprantu, gal Lietuvos mastu ne…

PIRMININKAS. Viena minutė klausimui.

J.JURKUS. …tačiau man grįžus į apygardą bus labai sunku. Ačiū.

PIRMININKAS. Primenu, viena minutė klausimui.

D.GRYBAUSKAITĖ. Tą istoriją aš atsimenu. Bankroto byla buvo keliama, jeigu neapsirinku, apie 2000 metus. Tuo metu ir man teko dirbti Finansų ministerijoje kaip viceministrei. Aš tą bylą labai gerai atsimenu ir sąlygas, ir tas garantijas, kurios buvo skiriamos konservatorių Vyriausybės, ir kokios buvo klaidos padarytos su šia įmone. Bankroto procedūra buvo galimybė įmonei išsivalyti nuo skolų. Tai buvo pats sveikiausias chirurginis būdas netempti ir negilinti problemų, kurios buvo „Oruvoje“. „Lietuvos ryto“ televizijos aš nemačiau ir kaltinimų per televiziją nepriimu kaip oficialių, nepriimu kaip oficialių nei iš spaudos, nei iš televizijos. Mes turime kalbėti su operatyvinėmis struktūromis. Jeigu yra oficialūs kaltinimai, jie turi būti oficialiai pateikti ne per žiniasklaidą. Jeigu jie yra oficialūs, tada mes nagrinėsime. Bankroto procedūra šiai įmonei turėjo būti. Kuo anksčiau būtume padarę, tuo mažiau būtume turėję nuostolių, kuriuos patyrėme padarę pavėluotai. Ir turime tokių nuostolių dabar visi: ir valstybė, ir žmonės, darbininkai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Jakavonis.

G.JAKAVONIS. Dėkoju, Pirmininke. Mano klausimas būtų adresuotas žemės ūkio ministrui gerbiamajam J.Kraujeliui. Spalio mėnesį prasidėjo žemės valdų registravimas Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, kuriame užsiregistravo per 200 tūkst. norinčių gauti paramą. Tuo tarpu spaudoje Jono Ramono vadovaujami Žemės ūkio rūmai teigia, kad šitas darbas vyksta stichiškai. Norėčiau išgirsti jūsų komentarą, ar nekils problemų?

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šiandien tai yra aktualu. Mes vakar turėjome Žemės ūkio ministerijoje susitikimą, pasitarimą su savivaldybių merais, kuriame taip pat dalyvavo ir žemės ūkio skyrių vedėjai. Šiandien žemės ūkio ir verslo registre yra įsiregistravę 205 tūkst. Ką tai reiškia? Tai negalutinis skaičius. Manau, kad dar gali padidėti iki 250 tūkst., tačiau šiais metais mes tiesioginių išmokų paramai gauti dirbome tik su 52 tūkst. Viena vertus, šis skaičius džiugina, nes kai nuo 52 tūkst. padidėja iki 200 tūkstančių, yra neblogai. Žinoma, tam tikro stichiškumo ir chaoso yra, nes tiek žemės ūkio skyriuose, tiek seniūnijose trūksta jėgų ir niekas nesitikėjo, kad bus toks didelis žmonių aktyvumas. Tačiau viskas yra valdoma ir tuos skaičius reikia vertinti labai blaiviai. Manau, kad dabar formuojant atskiras biudžeto eilutes dėl gebėjimų sustiprinimo reikės ateityje atsižvelgti. Tie, kurie registruojasi, registre yra dar tik pradžia, pirmas žingsnelis. Mes tik sužinome, kiek yra norinčių ir turinčių teisę gauti tiesiogines išmokas. Kartu registre esantys gaus ir pagal kaimo plėtros, ir kitas programas, tačiau pagrindinis darbas bus pavasarį, kai reikės pildyti paraiškas, kai reikės braižyti savo valdas žemėlapiuose ir deklaruoti pasėlius. Mes su merais susitarėme, kad kokių nors papildomų etatų gal ir nereikėtų, nes tai bus trijų, daugiausia keturių mėnesių darbas šiose struktūrose, bet mūsų nuostata yra ta, kad nelaikytume žmonių rajonų centruose ir panašiai, pasitelktume visas esamas jėgas, jeigu reikės, ir iš dalies trumpam laikotarpiui, kad žmonėms padėtume seniūnijose, t.y. vietose. Viskas priklausys nuo vietoje dirbančių žmonių noro, geranoriškumo, sugebėjimo ir t.t., bet procesas valdomas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Tomaševski.

V.TOMAŠEVSKI. Ačiū, Pirmininke. Mano tas pats klausimas. Iš esmės jau atsakėte, bet dar yra klausimų. Jūsų įsakymas dėl žemės ūkio kaimo valdų registravimo numato prašymų pateikimo terminą iki gruodžio 1 d. Šiandien akivaizdu, kad šis terminas nerealus. Kaime gyvena apie 400 tūkst. šeimų, kurie naudojasi žeme, o jūs pasakėte, kad yra tiktai 200 tūkst. prašymų. Ar jūs nemanote, kad šį terminą reikia pratęsti? Tai pirmasis klausimas.

Antrasis klausimas. Jūsų įsakyme nieko nesakoma apie žemėtvarkininkus, o kai kuriuose rajonuose, kuriuose žemė grąžinta dar tik 40%–50%, trūksta duomenų šiam prašymui, trūksta kadastro. Dažnai žemėtvarkininkai nebendrauja su seniūnijomis ir neduoda šių duomenų, ypač kadastro bloko numerių, projektuotinų žemės sklypų numerių. Ar jūs nemanote nurodyti žemėtvarkininkams, kad jie bendrautų su savivaldybėmis ir teiktų šiuos duomenis?

Dar gal Ministrui Pirmininkui klausimas. Iš esmės… Nėra laiko?

PIRMININKAS. Viena minutė klausti.

V.TOMAŠEVSKI. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Ir vienas klausimas. Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū. Galiu pratęsti šį dalyką dėl gruodžio 1 d. Žemės ūkio ir verslo registre galima registruotis visą laiką. Mes aiškinome ne kartą, gruodžio 1 d. mes nurodėme todėl, kad Lietuvoje tokia tradicija: nurodysi kovo 1 d., baigsime birželio 1 d., o nuo kovo 1 d. iki birželio 1 d. mes turime jau deklaruoti pasėlius. O dar turime sukomplektuoti visą duomenų bazę ir t.t. Reikia padaryti tą pagrindinį darbą.

Dabar dėl pačių skaičių. Šiemet buvo žemės ūkių surašymas, ir mes vadovavomės surašymo duomenimis, nes yra nuostata, kad tie, kurie turi valdą, hektarą ir daugiau. Tokių yra 280 tūkst., 205 tūkst. buvo vakar, ir šis skaičius, aišku, dar padidės, bet čia tragedijos absoliučiai nėra. Prieš pasėlių deklaravimą, prieš paraiškos pateikimą pirmiausia bus žiūrima, ar jis yra registre. Kaip minėjau, pasėlių deklaravimas prasidės kovo 1 d., bet jeigu susigrūsime kovo 1 dieną ir registre, ir braižyti, ir pasėlius deklaruoti… Mums reikia dar padauginti ir žemėlapius, ir visa kita. Tai darome centralizuotai, seniūnijos to negalės.

Dabar dėl žemėtvarkininkų pasitelkimo. Yra parengtas mano kitas įsakymas su praktiniais veiksmais dėl žmonių pasitelkimo, t.y. dėl žemės ūkio naudmenų deklaravimo tiesioginių išmokų žemės ūkio veiklos subjektams teikimo 2004 metais… visų paruošiamųjų darbų. Ten mes jau detalizuojame ir numatome, kad būtų pasitelktos konsultavimo tarnybos, visi žemėtvarkos specialistai. Čia buvo gerbiamojo G.Jakavonio klausimas dėl Žemės ūkio rūmų. Iš tikrųjų žemdirbių savivaldos turėjo kur kas aktyviau padėti žmonėms šiais klausimais. Žemės ūkio rūmai dažname rajone turi koordinatorius ir šiuos žmones taip pat pasitelksime. Savivaldybės pasakė, kad jos galėtų koordinuoti. Mes tokioms savivaldybėms koordinavimo funkciją pagal jiems deleguotas funkcijas suteiksime.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Baura.

A.Baura. Mano klausimas irgi žemės ūkio ministrui. Šiais metais, kitaip nei ankstesniais, šalies žemdirbiai iš esmės nesusidūrė su problemomis realizuojant šių metų grūdų derlių, ypač tai susiję su maistiniais grūdais. Tačiau aš norėčiau paklausti dėl pašarinių. Ar šalies paukštynai ir kiaulininkystės kompleksai yra pakankamai apsirūpinę pašarinių grūdų ištekliais ir ar pakankamai visą šį procesą kontroliuoja Žemės ūkio ministerija? Ar negali atsitikti taip, kad dėl pabrangusių pašarinių grūdų įvežimo ir kainų gali pabrangti tiek paukštienos, tiek kiaulienos produkcija? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų problema yra kur kas sudėtingesnė, jeigu žiūrėtume tik iš Lietuvos pozicijų. Užvakar teko būti Briuselyje Ministrų Tarybos posėdyje. Klausimas yra toks, kad šiais metais Europos Sąjungoje trūksta net 6 mln. tonų grūdų. Net iškeltas pasiūlymas, kuris pradėtas svarstyti, šalims, kurioms buvo 10% privalomas žemės nenaudojimas, sumažinti jį iki 5%, nes, matyt, grūdų stygiaus įtampa jausis ir ateityje. Čia dėl sausros. Mes šiais metais geriau atrodome. Prikūlėme 2,8 mln., pernai buvo 2,6 mln., eksportas – 330 tūkst. Klausimas iš tikrųjų yra ir dėl paukštininkų, ir dėl kiaulininkų. Mes rugpjūčio mėnesį su jais svarstėme ir derėjomės. Tada buvo pasakyta: vyrai, pirkite, kol jums parduoda po 3,30, po 3,40 lito už pašarinių grūdų toną. Aš suprantu, kad pinigų stygius irgi gal yra, bet kitur tokių galimybių buvo. Dabar situacija pasikeitė ir kainos net ir Lietuvos žemdirbiai prašo didesnės. Mano turimais duomenimis, rodos, dar apie 110 tūkst. tonų atliekamų prekinių pašarinių grūdų turi ūkininkai ir bendrovės. Gal šiek tiek trūksta miežių, bet iš kur dabar importuoti? Mes pirkdavome iš Ukrainos ankstesniais metais. Dabar Lietuva pardavė Ukrainai. Aišku, ne patį geriausią partnerį pagal kainas pasiliko. Rusijoje taip pat trūkumas. Dėl Europos Sąjungos padėties pasakiau. Jeigu toks klausimas bus iš tikrųjų, mes jį nagrinėsime. Jie prašo be muitų. Galime leisti be muitų, jeigu balansus dar kartą pažiūrėsime.

Dėl kontrolės yra sudėtinga situacija, nes privalomosios statistikos apie likučius nėra. Apytikrius balansus turime. Dėl padėties orientuojamės, tačiau yra kitas pavojus, kad mes per daug neišvežtume. Tai priklauso ir nuo mūsų įmonių aktyvumo. Situacija tokia: kainų pagerėjimo nebus. Todėl dėl tų 110 tūkst. pirmiausia reikia greitai orientuotis, ar sudaryti sutartį su ūkininkais, sumokėti pinigus, o kai pasiimsime, paskui…

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš irgi žemės ūkio ministrui adresuoju klausimą. Gerbiamasis ministre, Žemės ūkio ministerija pateikė dokumentą, kad panaudojant pinigus iš Europos Sąjungos per tiesiogines išmokas taikys supaprastintą sistemą. Kaimo reikalų komitetas taip pat svarstė šį klausimą ir pasiūlė taikyti supaprastintą sistemą. Į praėjusį Kaimo reikalų komiteto posėdį iš ministerijos atėję pareigūnai, lyg ir nebuvo sprendimų, pateikė nesupaprastintą sistemą, pagal kurią daug sudėtingiau per tiesiogines išmokas panaudoti pinigus iš Europos Sąjungos ir daug didesnių resursų reikės tiems pinigams panaudoti. Kas valdo Žemės ūkio ministeriją? Ar jūs galite atsakyti, kas iš tikro ją valdo?

J.KRAUJELIS. Nežinau, kaip atėję… Pasakykite pavardes. Jeigu nenorite garsiai, galima… (Balsai salėje) Kuris?

P.GRAŽULIS. Viceministras…

J.KRAUJELIS. Viceministrė yra Dalia Miniotaitė. Netikiu, kad tokie…

P.GRAŽULIS. Ne D.Miniotaitė. Buvo atvykę…

J.KRAUJELIS. Netikiu, kad jums…

P.GRAŽULIS. Aš jums sakau, Kaimo reikalų komitete oficialiai buvo pateikta.

J.KRAUJELIS. Gerai, išsiaiškinsime. Jo šiandien nėra Lietuvoje, bet netikiu, kad D. Miniotaitė galėjo pasakyti tokį dalyką.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš galiu padėti ministrui. (Balsai salėje) Pone Gražuli, aš galiu padėti ministrui. Buvo pateikta mišri sistema, nes dalis išmokų iš tikrųjų bus naudojama – Europos Sąjungos standartai ir didesnė dalis – supaprastinta. Tą mišrumą jūs galbūt ir supainiojote su sudėtinga sistema. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Čia dabar diskusijų nepradėkite, pone Gražuli. (Balsai salėje) Paklausėte, gavote atsakymą, jeigu esate nepatenkintas, galite kitu būdu išsiaiškinti. Klausia J.Budrevičius. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Aš noriu kreiptis į kultūros ministrę. Šiaurės Lietuvoje trijų rajonų: Pasvalio, Panevėžio, Biržų, šimto kilometrų ruože yra siaurasis geležinkelis. Teisingiau, buvo, nes tai miręs geležinkelis, apaugęs medžiais, krūmais, viskas, kas galėjo supūti, supuvo, ką buvo galima pavogti, jau pavogta. Tačiau prie visų pervažų stovi Kultūros vertybių apsaugos departamento stendai „Tai kultūros vertybė, saugoma valstybės“. Tai ne kultūros vertybė, tik valstybės vardo kompromitavimas. Ši sena griuvena trukdo plėtrai, statyboms, gatvių tiesimui.

Aš gavau Kultūros ministerijos atsakymą, kad ministerija siūlo neišbraukti nenaudojamų siaurojo geležinkelio ruožų iš vertybių registro. Kuo motyvuojant priimtas šis sprendimas? Aš suprantu, pastatai, depai, stotys, bet ruožas, kuris tiktai kliudo. Koks šiuo atveju bus sprendimas?

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkui už klausimą. Taip, iš tikrųjų problemų yra, jos jau kelintame posėdyje ir ne pirmą mėnesį aptariamos Vyriausybėje. Su premjero patarėju paminklosaugininkai, tiek Paminklosaugos komisijos atstovai, tiek Kultūros ministerijos atstovai, įvertindami situaciją, kuri yra… Visas siaurukas yra įtraukas kaip paveldo objektas, kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Šiandieninė situacija rodo, kad reikia ieškoti kitų būdų, kaip būtų galima atskirti tą dalį, kuri yra naudojama, į Anykščių pusę, ir tą dalį, kuri iš tikrųjų neatrodo kaip kultūros vertybė.

Paminklosaugos komisija paskutiniame posėdyje pasiūlė, ir manau, suras būdų, kaip ne vientisą objektą laikyti kultūros vertybe, bet atskiriems objektams, pavyzdžiui, stotims, viadukams, nustatyti apsaugos reglamentus. Tų reikalavimų būtų laikomasi konkrečiuose objektuose. Ten yra nenaudojami geležinkelio ruožai, kurie tikrai yra apaugę, apžėlę ir niekam nereikalingi. „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų juos demontuoti ir sutvarkyti tą teritoriją. Manome, kad Paminklosaugos komisijai pateikus paskutinį sprendimą prieštaravimo nebus ir bus peržiūrėta ši nekilnojamoji kultūros vertybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimą užduoda O.Babonienė.

O.BABONIENĖ. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui. Per paskutines savaites teko susitikti su Molėtų, Jurbarko, Raseinių švietimo atstovais. Jie patenkinti būsimu atlyginimų pakėlimu biudžetinių įstaigų darbuotojams. Tuo labiau teigiamai vertina pedagogų etatinį apmokėjimą. Šiandien mes girdime, kad jau nuo gegužės 1 d. būsiąs etatinis mokėjimas. Jūs gerai žinote, kad per mokslo metus tai daryti yra negerai. Žinome, kad vakar Vyriausybėje tai svarstėte. Iš jūsų, kaip ministro, lūpų paskutinė, naujausia informacija.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Iš tikrųjų turbūt visiems žinoma tai, kas paskelbta. Šiandien biudžete numatyta, kad kaip ir visiems biudžetininkams mokytojams didės darbo užmokestis vidutiniškai 9,5%, tai beveik 100 litų. Vakar Vyriausybės Strateginio planavimo komitete buvo svarstomas pasiūlymas įvesti etatinio mokytojo darbo užmokesčio tvarką. Strateginio planavimo komitetas pritarė tam principui, kad reikia įvesti, ir pavedė ministerijai artimiausiu metu pateikti posėdžiui tvarkos modelį, numatyti įgyvendinimo pradžią, etapus, lėšų poreikį. Be abejonės, nebus nuo gegužės 1 dienos. Mes svarstome kitas galimybes. Galutinai Vyriausybė dėl to apsispręs, matysime.

Kaip jūs sakote, ta etatinė tvarka iš tikrųjų yra labai reikalinga. Dėl to ir apsispręsta, kad prie jos reikia pereiti. Pagrindiniai principai yra socialinis teisingumas, mokytojų saugumas, lankstumas. Bet kuriuo atveju mokytojams ir mokykloms tai iš tikrųjų padės išspręsti daugelį problemų. Atlyginimas priklausytų ne nuo pamokų skaičiaus (tas dabar sukelia labai daug įtampos), bet nuo užimamų etatų, metų pabaigoje nereikėtų jaudintis dėl pamokų krūvio, vienodi principai būtų taikomi visiems, nesvarbu, kur jie dirba, už tą patį, vienodą atliekamą darbą jie gautų vienodą atlyginimą. Tikslas, kaip jūs sakote, yra padidinti atlyginimą, pagerinti darbo kokybę. Mokytojai gautų atlygį už visus realius darbus, kuriuos jie atlieka mokykloje, taip sutaupo apie 30 valandų.

Taigi, kaip sakiau, Strateginio planavimo komitetas dar svarstys ir galutinai apsispręs, per kiek metų tai padaryti, bet tai bus padaryta. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Ne, sakė, kad nuo gegužės 1 d. nebus.

A.MONKEVIČIUS. Nuo gegužės 1 d. bus tik padidinta per bazinę mėnesinę algą, o prie etatinių pereita nebus.

PIRMININKAS. Nebus?

A.MONKEVIČIUS. Taip. Bus vėliau.

PIRMININKAS. Klausimą užduoda A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau klausti Ministro Pirmininko. Gerbiamasis premjere, Prezidento institucijos krizei vis gilėjant girdėti ir matyti įvairių interpretavimų ir svarstymų, kas galėtų užimti Prezidento pareigas galimų išankstinių rinkimų atveju. Yra minima ir jūsų pavardė. Aš norėjau jūsų klausti ar prašyti patvirtinti arba ne galimybę jums būti kandidatu. Jeigu jūsų atsakymas būtų „taip“, ką matytumėte savo įpėdiniu likusiai šios Vyriausybės kadencijos daliai? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Dabar užsiimame biudžetu, neužsiimame Prezidento rinkimais. Prezidento rinkimais daugiau užsiima čia, šioje salėje, kiek girdėjau ir klausiausi.

Visos procedūros mūsų Konstitucijoje ir įstatymuose yra numatytos ir nieko naujo mes čia su jumis neišgalvosime. Jeigu kas nors vyktų, veikia automatinė sistema, numatyta Konstitucijoje ir Prezidento rinkimų įstatyme, kuris taip pat yra atskiras dokumentas. Klausimai, man atrodo, išsispręs be jokių spėlionių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas būtų premjerui. Man atrodo, kad dabar Lietuvoje sunku surasti žmonių, kurie būtų abejingi įvykiams, dabar vykstantiems Lietuvoje. Aišku, aš nebūsiu toks kategoriškas, kaip mano kolega iš paskos čia. Visokių yra palyginimų. Dabar jau, jeigu žinote, yra vadinama, kad čia vyksta serialas ir kad tas serialas įdomus. Tai, man atrodo, matyti, kas čia, Seime, dabar sėdi. Bet man rūpi ne tai, kas vyksta, bet rūpi, kodėl tas vyksta. Man atrodo, tai yra man ir daug kam nesuprantama. Dabar atsirado toks naujas terminas, kad čia yra pradžia apsivalymo. Man dabar ir įdomu, koks tas apsivalymas, koks būtų to apsivalymo mechanizmas. Ar reikia tą komisiją padaryti nuolatine? Ar ten, toje komisijoje, sėdintys žmonės jau yra apsivalę? Ar tie, kurie atsistoja tribūnoje, pasako, kad aš septynerius metus dirbau ir žinojau, ir dabar pasakiau, tai jie jau švarūs? Ar tas, kuris kalba, kad atsistatydinti reikia… Ekscelencija irgi švarus? Dabar, kai kiti sakote, kad reikia atlikti Ekscelencijai čia išpažintį, tai tada daugeliui iš mūsų reikėtų atlikti visiems išpažintį. Bet labai abejoju, nes tie, kurie čia dirba 10 metų, turbūt išrišimo negautų. Mano klausimas būtų toks. Ką jūs galvojate apie tą apsivalymo mechanizmą, nes, man atrodo, čia tikrai turėtų valytis beveik visi? O gal aš klystu? Gal čia reikia tik vienam kitam apsivalyti ir viskas išsispręstų? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Kaip jūs matote, Vyriausybė visiškai nedalyvaujame šiame žaidime, toje diskusijoje ir nesirengia dalyvauti. Seimas sudarė kompetentingą Laikinąją komisiją, kuri veikia pagal Laikinųjų komisijų įstatymą. Manau, komisija sėkmingai pabaigs šį darbą. Mes tik linkime, kad tai vyktų kuo greičiau, kad mūsų visuomenė nusiramintų, žmonės nusiramintų, kad kuo mažiau sklistų visokių gandų apie Lietuvą užsienyje. Tai labai nemalonu, nes dabar kiekvieną rytą, kai susipažįsti su užsienio informacija arba paimi laikraščius, tai vis dažniau ir dažniau sutikti Lietuvos vardą ne geriausiai minimą, ir kai kurių pareigūnų pavardės ten mirga, tai nėra labai malonu. Tuo labiau kad štai dabar mums gana sudėtingas laikotarpis, kai Briuselis labai aktyviai veikia, kai gruodžio 12-14 dienomis vėl įvyks viršūnių susitikimas Briuselyje ir turėtų būti priimti sprendimai dėl konstitucinės sutarties, dėl kurios mes taip pat turime pasakyti savo žodį. Aš net nežinau, kuo pabaigti. Net nežinau, ko čia reikia valytis, jeigu esi švarus? Kam čia būtinai reikia valytis? O tokio bendro pobūdžio pasakymai nieko nereiškia. Jeigu pavienis asmuo, pareigūnas iš tikrųjų yra kur nors ir dėl ko nors susitepęs, tai yra tam tikri mechanizmai, mes turime etikos komisijas, ir Seimo, ir valstybinę komisiją, kuri turi įvertinti. Yra Prokuratūra, yra teismai, yra teisminio tyrimo procedūra, yra nauji Baudžiamasis ir Baudžiamojo proceso kodeksai. Valstybė turi visus įstatymus. Pagal juos visiems reikia dirbti ir viskas bus gerai.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA. Aš norėčiau klausimus žemės ūkio ministrui. Skaičiau tą Kaimo plėtros programą, tai man susidarė toks įspūdis: Tarybų Sąjungoje iš tinginio darė darbštų žmogų kolūkiuose, o dabar iš darbštaus žmogaus nori padaryti tinginį. Tai mano klausimas būtų toks. Ten yra miškų programa. Ar pagal miškų programą privalės ūkininkas, kuris nori apželdinti mišku, turės teisę tai atlikti pats darbu, net pats užsiauginęs tas eglaites, ąžuoliukus, ar jūs padarysite, kad būtinai reikės samdyti ir mokėti pinigus? Tai vienas.

Antras. Yra tokia pievų programa. Pagal jos formuluotę susidariau tokį įspūdį, kad pievų programa maždaug bus tokia: nusipirk baltą skrybėlę, baltas kelnes, baltą kaklaraištį, baltus baltinius, lakstyk po pievą ir gaudyk drugelius. Ar vis dėlto bus kokie apibrėžti reikalavimai, kuriuos reikės vykdyti?

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Šio programos projekto metmenys Europos Komisijai pateikti derinti. Kai šios savaitės pradžioje teko būti Tarybos posėdyje, surinko iš dešimt naujų šalių kandidačių tas programas. Labai skiriasi kai kurios jų vietos dėl įvairių sąlygų ir reikalavimų. Tačiau tą patį, ką jūs pasakėte, šią vasarą Liuksemburge, kai tris savaites dienomis ir naktimis buvo posėdžiauta dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos, mes kalbėjome. Nes tai atsieti nuo gamybos, aš sakiau, angliškai neišeina, gal ir nieko baisaus tie žodžiai, bet lietuvio širdžiai jie iš tikrųjų… Kaip atsieti nuo gamybos paramą? Išvedame trejų metų vidurkį, kiek tu gavai, o toliau hektarui gausi ar 500, ar 600 litų, ką nori, tą darai. Viena vertus, verslumą tai skatina, bet, kita vertus, deja, tokia bendroji žemės ūkio politika. Kaimo plėtros šiame plane vis tiek tai yra pagrindinis tikslas, kad išsaugotume kaimo vietoves, stiprintume kaimo bendruomenes ir kita teikiant paramą. Čia nesusieta su gamyba. Šios Kaimo plėtros programos negalima susieti su gamyba. Aš, pavyzdžiui, toje programoje matau gana gerus tokius… Tą ir mūsų, Lietuvos, kai kurie apleistieji rajonai, turintys blogesnes žemes, kur yra parama ūkininkavimu besiverčiantiems blogose žemėse… Pavyzdžiui, ankstyvas pasitraukimas iš gamybos yra pasiūlytas, jis yra naudojamas ir kitur, tačiau sulaukęs 55 metų gauni kompensacinę paramą (ta visa parama yra kompensacinė, ne kitokia) ir gali neužsiimti gamyba. Turint minty, kad mes turime 16-17% užsiimančių žemės ūkio gamyba, tai iš tikrųjų yra toks stimulas sureguliuoti tą skaičių ar panašiai. Aišku, tai dar diskusijos. Mūsų tikslas, kad Europos Komisija kuo greičiau įvertintų mūsų, naujųjų šalių, pateiktas programas. Aišku, jos bus koreguojamos dabartiniu metu, tačiau, deja, pagrindinis tikslas, kad būtų suteikta parama, – išsaugojimas kraštovaizdžio ir t.t., neskatinimas žemės ūkio gamybos. Dėl miško, aišku, dabartiniu metu pateiktos programos, kurių reikės po to daryti aprašymus visų procedūrų. Gal bus ne vienas seminaras ar panašiai, kuri ten dalis ar taip toliau… Bet aš pabrėžiu, čia yra kompensacija, kur jūs minėjote. Ar savo jėgomis, ar bandys samdyti, tai čia jau yra detalės, kurias mes vėliau aptarsime.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, Seimo Pirmininke. Mano klausimas susiekimo ministrui. Speciali komisija, kuri tiria grėsmes nacionaliniam saugumui, net du kartus apklausė Kelių direkcijos direktorių gerbiamąjį Virgaudą Puodžiuką. Aš norėčiau sužinoti jūsų, kaip ministro, nuomonę. Kaip jūs vertinate jo, kaip vadovo, veiklą ir direkcijos veiklą? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų du kartus apklausė Kelių direkcijos vadovą. Ten buvo užduoti konkretūs klausimai, tačiau aš irgi laikausi tos nuomonės, kad komisija turi baigti darbą, turi būti pateiktos išvados. Be to, komisija kreipėsi į Valstybės kontrolę, kad ištirtų keletą minimų atvejų. Manau, kai bus faktai, bus galima spręsti, kiek vienas ar kitas pareigūnas buvo veikiamas ar neveikiamas šališkų žmonių.

Konkrečiai dėl gerbiamojo V.Puodžiuko asmenybės. Aš iki šiol ir dabar esu įsitikinęs, kad jis – vienas iš kvalifikuočiausių darbuotojų šioje srityje, apsigynęs kandidatinę, labai padorus žmogus. Jis daug metų yra dirbęs Kelių tyrimo instituto direktoriumi, yra pats įkūręs tą institutą. Jo jėgomis per tuos trylika metų buvo įdiegta šiuolaikinė kelių priežiūros monitoringo sistema, jis yra parašęs daug mokslinių darbų, tačiau, aišku, šiame ūkiniame darbe vien tik mokslinio laipsnio arba padorumo, matyt, nepakanka. Ateityje, matyt, mes dar turėsime prieiti, kad ir tos institucijos, kurios šiandien kaltina arba teikia informaciją apie vienų ir kitų pareigūnų galbūt neatitikimą tam tikrų kriterijų, turėjo iš anksto informuoti galbūt ne gerbiamąjį V.Puodžiuką, bet manau, mane, kaip ministrą, jeigu buvo kokių nors… Manau, čia irgi yra labai svarbus klausimas, kad prevencinis darbas tiek Saugumo departamento, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos ateityje turėtų būti kur kas aktyvesnis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministrą. Klausimas bus kasdieniškas, paprastas, ne aukšta politine nata, kuri šiandien girdima Lietuvoje, nors, kaip gerbiamasis premjeras pasakė, kad tik Seime tie neaiškūs sąmyšiai, o ne valstybėje. Taigi aš prie žemiškų dalykų. Gerbiamasis ministre, ar jums yra žinoma, kad jau beveik antras mėnuo Vilniuje didžiausia problema yra atlikti operaciją vien todėl, kad nėra kraujo. O kraujo nėra todėl, kad pasibaigė kvotos. Jūs pagal specialybę būdamas chirurgas puikiai suprantate, kad yra didelė tikimybė, jog tie ligoniai, kurie stipriai nukraujuoja ant operacinio stalo, gali nuo jo ir nepasikelti, nors chirurgas puikiausiai atliktų tą operaciją. Kaip šią problemą reikėtų išspręsti? Aš bandžiau konkrečiai kalbėtis su Vilniaus kraujo perpylimo įstaiga dėl kraujo perpylimo…

PIRMININKAS. Prašom klausti.

I.DEGUTIENĖ. Kur reikėtų kreiptis ar jūs apie tai žinote ir ar yra imtasi kokių nors priemonių?

J.OLEKAS. Ačiū, kolege, už rūpestį. Problema iš tikrųjų yra, mes domimės tuo klausimu. Yra nauja situacija, nes vis plačiau taikoma ne mokama, o savanoriška donorystė, bet ne visada tam pasirengta. Šių metų biudžete buvo numatytos tam tikros lėšos kraujo donorystei, bet pasirodo, jų nepakanka, mes skyrėme papildomai lėšų ir, manau, ši problema iki metų pabaigos bus išspręsta, o kitų metų biudžeto, kaip žinote, projekte numatytos papildomos lėšos ir tokių trūkumų, kaip buvo atsitikę kai kuriais atvejais šiuo metu, nebus. Manau, kad mes išspręsime šią problemą ir to nebus. Kartais kolegos pakviečia, paragina, manau, nėra nieko blogo, kai paprašome artimųjų, kad jie būtų donorai. Mes po truputį pereiname prie to, kad…

PIRMININKAS. Netriukšmaukite.

J.OLEKAS. O dėl pinigų aš jau minėjau, kad mes papildomai skyrėme lėšų tiems dalykams apmokėti. Mes esame numatę organizacinių priemonių – sujungti visą tinklą Lietuvoje, kad nebūtų persiskirstymo. Manau, kad tai nesutrukdys gauti kvalifikuotą pagalbą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas.

J.KAROSAS. Labai ačiū. Aš švietimo ministrą grąžinčiau prie to klausimo, kuris buvo keltas. Tiek iš spaudos, tiek iš bendravimo su mokytojais ir mokyklomis (šiandien susitikau su mokytojais iš Lazdijų) girdėti, kad vis dėlto labai trūksta informacijos apie tai, kas vyksta reguliuojant atlyginimus, etatinį apmokėjimą ir t.t. Ką galvojate daryti, kad ta informacija pasiektų ne tik kabinetus, bet ir pačius mokytojus ir mokyklas? Tai tam tikrą sumą (…). Reikalas iš esmės geras ir, matyt, viskas gerai.

A.MONKEVIČIUS. Mes iki šiol nelabai ir galėjome kalbėti, nes tai yra briedis girioje ir neaišku, ar jis išeis iš tos girios. Dabar jau sakėme, kad Strateginis komitetas apsisprendė, jog reikia pereiti prie tos tvarkos. Mes šiandien jau esame sukvietę visų tipų įstaigų, asociacijų tarybas (aš kaip tik iš ten ir atvažiavau į Vyriausybės valandą), kur mes pateikėme tai, dėl ko apsisprendė Strateginis komitetas, koks darbas pavestas atlikti toliau. Kartu su visų mokyklų vadovų asociacijomis, su profesinėmis sąjungomis mes tarsimės, dėliosim šį modelį, o Vyriausybė apsispręs, nuo kada, su kokiais ištekliais ir pagal kokį modelį reikėtų tai padaryti. Mes dabar jau pradedame tą darbą, nes pirmą žingsnį Vyriausybė jau padarė. Tas darbas bus atliktas, mes dar turime tam laiko, nes, kaip sakė, nuo gegužės ar sausio 1 d. tikrai nebus, o likusio laiko užtenka, kad būtų galima tai padaryti viešai.

A.M.BRAZAUSKAS. Reikia atsiminti, kad ta sistema yra papildomi šimtai milijonų. Šimtai milijonų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimą užduos R.Sinkevičius.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Jam šiandien kažkaip sekasi. Spaudoje perskaičiau, kad Lietuvoje pradėti pardavinėti biodegalai. Viena vertus, apsidžiaugiau, tačiau, kita vertus, sunerimau. Pardavinėjamas 92 benzinas su 5% dehidratuoto etilo alkoholio priedu. Įtariu, kad dehidratuotas spiritas Lietuvoje negaminamas ir, ko gero, jis yra importuotas. Kiek žinau, Žemės ūkio ministerija vadovauja sudarant kompleksinę biokuro plėtojimo programą. Biokuro įstatymas Seime pateiktas svarstyti, tačiau programos kol kas nematome. Gerbiamasis ministre, mes tikimės, kad toje biokuro plėtojimo programoje bus atsižvelgta ir į žaliavos gamintoją, tai yra žemdirbį, ir į perdirbėjo minimalų pelną, ir į vartotojo tam tikrą naudą naudoti tą kurą. Kaip yra iš tikrųjų ir kada ta kompleksinė biokuro plėtojimo programa galės pasiekti viešumą ir būti įteisinta?

J.KRAUJELIS. Programa buvo parengta ne viena, tačiau dabar yra sudaryta darbo grupė iš keleto ministerijų. Programa kompleksiškai atnaujinama ir gruodžio mėnesį mes turime ją turėti ir pateikti svarstyti Vyriausybei. Tačiau yra problemų, laikas kelia kitus reikalavimus. Kaip tik „Stumbras“ pasistatė cechą ir gali pradėti gaminti etanolį.

Kitas klausimas dėl panaudojimo ir vartojimo skatinimo. Aišku, Žemės ūkio ministerija yra truputį toliau nuo to, bet į šią sudarytą grupę įeina Žemės ūkio ministerijos, Ūkio ministerijos ir kitų ministerijų specialistai. Realybė dėl biodyzelino gamybos yra tokia. Biodyzelinui gaminti turime gana modernią įmonę, tačiau rapso kainoms pašokus iki 750, net iki 780 visi žemdirbiai jį be problemų eksportuoja. Taigi, jeigu konkurencingą biodyzeliną gamins kitų rūšių, tos įmonės negali mokėti žemdirbiams daugiau kaip 600 litų. Ir tai, jeigu mokėtų 600 litų, būtų nulinis pelnas, o jei keletą procentų turėtų pelno, tai 580 ir panašiai. Mes su Vyriausybe esame susitarę dėl valstybės paramos atskira eilute numatyti paramą biodyzelino ir kitų produktų gamybai. Tokia bus programa. Šiandien dar anksti sakyti, kaip tą paramą suteikti, kad žemdirbiai būtų suinteresuoti arba tos įmonės galėtų rinkos kaina, neiškraipydamos kainų, pirkti rinkos kaina ir gaminti konkurencingą produktą. Jeigu rapso kainos, pavyzdžiui, kaip prieš keletą metų buvo sumažėjusios iki 560 ir t.t., tada viskas gerai. Bet dabar ir kitais metais tos kainos, matyt, laikysis. Yra tokie būdai. Yra programa, bet turi būti konkretūs darbai. Įmones turime, jas reikia aprūpinti žaliava, kitas klausimas, kad masinis vartotojas jį pradėtų naudoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimą užduoda J.Razma.

J.RAZMA. Norėčiau kreiptis į ūkio ministrą. Atrodo, visiškai prie pabaigos likusių paskutinių stambiausių objektų privatizavimas. Aš kalbu apie „Lietuvos dujas“ ir skirstomuosius tinklus. Dėl „Lietuvos dujų“ pardavimo „Gazpromui“. Gal jūs galėtumėte įvardyti esmines sąlygas, kuriomis galiausiai pasirašysite sandorį. Kokia kaina, kokia kvota lieka „Lietuvos dujoms“ ir kitiems tiekti dujas į Lietuvą. Kokia kainų formulė? Ar dėl skirstomųjų tinklų jūs pats būtumėte linkęs kritiškai įvertinti tą momentą, kad jums nepavyko pritraukti dalyvauti nė vieno stambesnio užsienio subjekto, ar išsiaiškinote sąlygas, kurios tai lėmė, ar pripažįstate savo klaidas ir ką ruošiatės daryti dėl skirstomųjų tinklų privatizavimo? Ar mėginsite pasiekti susitarimų su vieninteliais likusiais dalyviais, ar iš naujo skelbsite?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimus. Dėl „Lietuvos dujų“ galėčiau atsakyti labai trumpai. Iki šiol vyksta derybos ir kokių nors komentarų aš negaliu šiandien pasakyti. Iš tų klausimų, kuriuos jūs uždavėte dėl „Lietuvos dujų“, tikrai neturiu galimybės ką nors atsakyti, nes vyksta derybos.

Dėl tinklų privatizavimo. Kaip man teko girdėti iš žiniasklaidos, Vakarų tinklai, konkursas, vokai buvo atplėšti vakar. Jokių neigiamų atsiliepimų negirdėjau, girdėjau, kad pakankama arba, sakyčiau, netgi labai aukšta kaina pasiūlyta. Mano nuomone, ten viskas gerai. Dėl Rytų tinklų gali būti tam tikrų problemų, bet dar galutinai neapsispręsta, nepateikta Privatizavimo komisijos išvada, todėl aš negaliu ką nors komentuoti, nes neturiu informacijos, bet jaučiu, kad rimto pasiūlymo nepateikė Vokietijos kompanija (…). Jai kažkodėl atrodo, kad per aukšta minimali pradinė kaina, yra įvairių kitų reikalavimų. Neturiu galimybės šiandien nustatyti, kokių tikslų siekė vokiečiai. Aš manau, vėliau gali šiek tiek paaiškėti. Ką daryti su Rytų tinklais, manau, reikia diskutuoti. Jūsų, Seimo narių, nuomonė man asmeniškai yra taip pat svarbi. Jeigu jūs turite kokių nors siūlymų ir nuomonių dėl Rytų tinklų, būčiau dėkingas.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju. Norėčiau klausimą užduoti aplinkos apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, jau praėjusioje Vyriausybės valandoje buvo užduotas kito Seimo nario klausimas dėl tų pakeitimų, kurie vyksta nacionaliniuose parkuose, dėl kai kurių jų funkcijų perdavimo miškų urėdijoms.

Jau dabar kai kuriuose parkuose (aš turiu omenyje tą parką, su kuriuo aš geriausiai susipažinęs, tai Žemaitijos nacionalinį parką) kartais kildavo kai kurių problemų, kai toje pačioje teritorijoje yra du šeimininkai – savivaldybė ir nacionalinis parkas. Dabar toje pačioje teritorijoje atsiras trečias šeimininkas, tai yra urėdija, kuri vėl atskirai vykdys atitinkamą funkciją. Ar jūs nemanote, kad būtų geriau, jeigu toje pačioje teritorijoje būtų mažesnis šeimininkų skaičius ir jiems tada būtų iš tikrųjų gerai susitarti, jau nekalbant apie tai, kad tos pertvarkos turi ir neigiamą socialinį atspalvį, nes nemažai žmonių netenka darbo. Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tikrai dalį informacijos pasakiau praeitą kartą, bet dar norėčiau priminti, kad pastaraisiais dešimtmečiais, matyt, formavosi tam tikri parkų valdymo modeliai. Vienas iš jų buvo toks, pasakyčiau, ekonominis modelis, kai buvo galvojama, kad, atidavus parkui mišką, atidavus žemę, atidavus ežerus valdyti, parkas gali iš esmės išgyventi pats iš tų pajamų, kurias gali gauti už tuos išteklius. Kas išėjo dabar? Yra visiškai skirtinga situacija. Vienintelis tikras nacionalinis parkas, kur visa žemė priklauso valstybei, tai yra Kuršių Nerija, o kituose parkuose, pavyzdžiui, Dzūkijos, yra likę tik 34% valstybinių miškų, Aukštaitijos – 27%, Žemaitijoje yra daugiau – 68% likę valstybinių, bet ten miškų plotai yra maži. Ir yra tokia situacija, kad iš tikrųjų reikia apsispręsti, ar ta dalis (trečdalis miškų), kuri likusi, leidžia dar išlaikyti šitą sistemą, ar mes galime įgyvendinti tuos tikslus, kuriuos sau keliame, tai yra uždrausti plynus kirtimus, palikti rekreacijai daug daugiau tose teritorijose miškų negu kitur, ar mes esame pasirengę iš biudžeto dengti visą reikalingą sumą. Jeigu tokios sumos mes negalime skirti, o dabar, atrodo, kad tikrai negalime skirti, turime žiūrėti kitų metodų.

Aš nelabai sutikčiau dėl tų šeimininkų skaičiaus, kaip jūs sakote, kad kai daugiau šeimininkų, tada blogesnė tvarka. Mes galime pažiūrėti į 30 regioninių parkų, kurie veikia Lietuvoje. Visuose tuose regioniniuose parkuose miškus prižiūri miškų urėdijos. Aš sakyčiau, kad, priešingai, kai nacionaliniai parkai, jų administracijos buvo suinteresuotos šitų miškų ekonomika, tai jie daug lengviau žiūrėjo ir į kirtimus, į suderinimus ir panašiai. Dabar, jeigu jie bus atsakingi tik už pačią miško apsaugą ir priežiūrą ir derins projektus atitinkamai miškų urėdijoms, ką galima kirsti, ko negalima ir kokiu mastu, jie galės daug geriau įgyvendinti tą apsaugos funkciją. Todėl aš manau, kad tikrai reikia žiūrėti, laikas keičiasi, tie įvairūs parkų modeliai irgi keičiasi, ir ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ir kitose pasaulio valstybėse. Aš sutinku, kad yra socialiai jautrių dalykų, todėl apie tai kalbame ne tik šiais metais, ir praeitais metais buvo bandoma pažiūrėti, ką galima padaryti, buvo bandomi daryti įvairūs tarpiniai variantai. Kolegijoje mes neseniai tą klausimą svarstėme ir manome, kad vis dėlto reikia eiti šiuo keliu kiek įmanoma minimizuojant visus tuos socialinius kaštus, socialines įtampas, kurios neišvengiamai bus įgyvendinant tą modelį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas sveikatos apsaugos ministrui J.Olekai. Gerbiamasis ministre, jūsų ministerijos tinklalapyje pasirodė projektas „Ankstyvojo mokinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo nustatymo tvarkos nuostatų projektas“, kuris iš tikrųjų visuomenėje sukėlė gana aštrių diskusijų. Dar buvęs premjeras (dabar mūsų Respublikos Prezidentas R.Paksas) buvo inicijavęs mintį, kad būtų vykdomas prievartinis tikrinimas mokyklose. Mūsų Seimo Neteisėto narkotikų platinimo ir naudojimo prevencijos laikinojoje komisijoje buvo svarstytas šis klausimas ir dauguma Seimo narių vienareikšmiai pasisakė prieš priverstinį tikrinimą, nes tai pažeidžia moksleivių žmogaus teises. Šiuo atveju, gerbiamasis ministre, kokia jūsų pozicija? Mūsų Respublikoje, pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybėje, vyksta ne visai, sakyčiau, geri dalykai. Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Na, mes esame atviri, todėl esame pateikę dar visiškai žalią projektą, kad žmonės galėtų reaguoti, teikti siūlymus. Tai yra tos tvarkos, kuri patvirtinta 2002 m. balandžio mėnesį, tobulinimas. Iš principo aš nesu šalininkas tokio prievartinio tiesmuko testavimo, kuris čia buvo kai kurių žmonių siūlytas. Tokios praktikos nėra ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Todėl mūsų principinis siūlymas, kad pasitikrinimas dėl ankstyvo narkotikų ar psichotropinių medžiagų vartojimo būtų prieinamas ir tėvams, ir moksleiviams, jeigu jie norėtų, kad sveikatos priežiūros įstaigos galėtų tą padaryti, ir įtarus, kad kas nors iš moksleivių vartoja, būtų galima patikrinti ir nustatyti kuo anksčiau diagnozę. O pagrindinis darbas turėtų būti skirtas tam, kad vaikams nebūtų prieinami narkotikai, kad tose vietose, kur jie šiuo metu yra daugiausia platinami, būtų sutelktos pajėgos ir užkirstume kelią narkotikų pasiūlai.

Aš manau, kad mes rasime kalbą. Sveikatos ministerija bendravo su Moksleivių parlamentu, Moksleivių asociacija, tėvais, pedagogais, kad iš tikrųjų tas sprendimas, kurį kelią geriausia pasirinkti, kad įveiktume šią negandą, būtų visiems priimtinas. Aš manau, kad ir tas nutarimas bus patobulintas plačiame sutarimo rate.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju premjerui, ministrams už atsakymus, Seimo nariams už klausimus, pertrauka iki 15 valandos. Posėdis baigtas.