Trisdešimtasis (440) posėdis
2003 m. lapkričio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3003 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, lapkričio 18 dienos popietinį posėdį leiskite pradėti. Registruojamės. Taigi, kolegos, kadangi einame pagal numatytą grafiką, aš dabar kviesčiau pirmąjį klausimą – Administracinių ginčų komisijų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą pateikti pranešėją teisingumo ministrą Vytautą Markevičių. Prašome, pranešėjau, jums žodis.

V.MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas įstatymo projektas dėl Administracinių ginčų komisijų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo. Iš esmės jis yra nesudėtingas. Jo tikslas yra suderinti su kitais vėliau priimtais teisės aktais, t.y. pakeistu Valstybės tarnybos įstatymu, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu ir Vietos savivaldos įstatymu, kuriuose pasikeitė sąvokos: vietoj „savivaldybių tarnautojų“ – „valstybės tarnautojų“, ir tikslinamos „tarnautojų“ arba „administracijos tarnautojų“ sąvokos kai kuriuose straipsniuose. Tas iš lyginamojo varianto labai gerai matyti.

Yra vienas esminis pakeitimas, tiksliau, du esminiai pakeitimai, kurie nėra formalaus pobūdžio, tai yra administracinių ginčų komisijų trukmė. 1999 metais priėmus Administracinių ginčų komisijų įstatymą, kadencijos trukmė buvo susieta su Savivaldybių rinkimų įstatyme nustatyta savivaldybių tarybų trejų metų kadencijos trukme. Dabartiniu teisės aku, t.y. mano paminėtu įstatymu, pakeitus savivaldybių tarybų kadencijos trukmę iki ketverių metų, manoma, būtų tikslinga ir administracinių ginčų komisijų trukmę nustatyti tokią pačią, t.y. tuos pačius ketverius metus kaip ir savivaldybių.

Antrasis pakeitimas, esmingesnis, neformalus. Dabartinės redakcijos 14 straipsnyje yra numatyta, jog priima ne mažiau kaip 4 komisijos nariai. Kadangi dažnai dėl komandiruočių, ligos, atostogų susidaro situacijų per tą laikotarpį, kad 5 komisijos nariai negali dalyvauti priimant sprendimus, o ikiteisminių ginčų nagrinėjimo organų tikslas yra operatyviai spręsti ginčus, tai neužtikrina operatyvumo, manome, kad administracinių ginčų komisijoje sprendimus galėtų priiminėti 3 komisijos nariai dalyvaudami arba bendru sutarimu, arba balsuodami. Taigi ir siūlomas pakeitimas, kad galėtų priimti sprendimą 3 komisijos nariai.

Tiek Lietuvos savivaldybių asociacija, tiek kitos institucijos, kurios susijusios su administracinių ginčų komisijų veikla, ir Vidaus reikalų ministerija… ir europiniai teisės aktai, Europos Bendrijos teisynas tų dalykų nereglamentuoja, todėl prieštaravimų ar kokių kitų dalykų nėra. Siūlytume po pateikimo šiam projektui pritarti ir pradėti jo svarstymą.

Radau Teisės departamento, aš turiu omenyje Seimo kanceliariją, keletą pastabų. Nenorėčiau iš karto atsakyti, nes jie siūlo kai kuriuos dalykus, sakykime, juridinės technikos požiūriu ir pagal santykį su galiojančiais įstatymais šiek tiek pakoreguoti. Manau, tuo klausimu galėsime kažkiek padiskutuoti ir prireikus suredaguoti, jeigu iš tikrųjų nevisiškai gerai juridinės technikos požiūriu pasižiūrėjome į šiuos teisės aktus. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų tai nėra sudėtingas įstatymas, tik noriu patikslinti vieną poziciją. Sumažinamas narių skaičius, kurie galės spręsti ginčus, iki trijų. Viskas gerai. Įstatyme parašyta, kad bendru sutarimu. Bet jeigu nerandame sutarimo, balsuojame. Tai ar trys nariai balsuoja, ar balsuojant turi būti daugiau narių? Man nelabai aišku. Nes sumažinama iki trijų, ir bendras sutarimas, čia viskas aišku, o jeigu bendro sutarimo nėra, tada balsuoja. Ar trys balsuoja, ar balsuojant reikia daugiau narių? Kaip suprasti šį dalyką? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Supratau jūsų klausimą. Tokią pačią abejonę iškėlė ir Teisės departamentas. Jeigu nelabai aiškiai suformuluota, galbūt galima bus rasti naują formuluotę. Mes turėjome omenyje, kad sprendimui dėl ginčo priimti reikalingas trijų narių bendras sutarimas, bet kai nėra bendro sutarimo, sprendimas priimamas balsuojant. Vadinasi, užtenka dviejų balsų iš trijų dalyvaujančių. Prieš tai to smulkiau neaptariau, bet manyčiau, jeigu tai yra neaišku arba komitetas manys, kad galbūt visada reikia trijų narių bendru sutarimu, tada galima bus atitinkamai pakoreguoti ir teisės aktus. Aš supratau, kad ne vien Teisės departamentui, bet ir jums sukėlė abejonių ši formuluotė. Bet mes tą turėjome omenyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, galbūt ne konkrečiai šio įstatymo tema norėčiau klausti. Aš norėčiau iš principo paklausti, ar pasiteisino šio įstatymo priėmimas ir šios komisijos įkūrimas plačiąja prasme? Ar galbūt nepasiteisino ir reikėtų kažką keisti? Labai ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū jums už klausimą. Aš galiu pasakyti, kad Vyriausybė ir konkrečiai Teisingumo ministerija pernai pavasarį, vadinasi, prieš pusantrų metų, darė tam tikrą darbo analizę atskirai nuo tos komisijos. Nors komisija Vyriausybei kasmet atsiskaito. Buvo labai įvairių nuomonių tuo klausimu.

Jeigu trumpai, galiu pasakyti, kad pasiteisino. Bet aš norėjau keletą žodžių pasakyti apie tai, kad Vyriausiasis administracinis teismas tuo metu manė, vadinasi, pernai, gegužės mėnesį, kad vis dėlto daugelis bylų patenka pas juos. Vadinasi, tas tikslas, apie kurį aš kalbėjau, kam reikalinga administracinių ginčų komisija apskritai, kad būtų sutrumpintas ginčų nagrinėjimo kelias… Bet jeigu žmogus apskundžia apygardos administraciniam teismui, vėliau į Vyriausiąjį administracinį teismą byla patenka, atsiranda trijų pakopų sistema. Tačiau praėjus pusei metų Vyriausybė nusprendė to klausimo nagrinėjimą atidėti, ar apskritai ji reikalinga, ar parlamentui siūlyti keisti įstatymą, ar ne.

Vis dėlto kita analizė parodė, kad mažiau negu pusė administracinių ginčų sprendimų apskundžiama. Vien tik dėl tos priežasties, manau, verta palikti tą komisiją, nes šalys ar ginčo subjektai lieka patenkinti sprendimu, nepaisant to, kad teisė skųsti yra tiek valstybės institucijai, kurios veiksmai skundžiami, tiek tam subjektui, kurio interesai neva buvo pažeisti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti pateikimui bendru sutarimu? Galime. Dėkui. Siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime sutarti? Sutarta. Kolegos, užsiregistruosime. Pakartosime, kolegos. Ramiai. Svarstymas, kolegos, gruodžio 16 dieną. Gerai? Ačiū.

Produktų saugos įstatymo 1, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 21, 23, 24, 25 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-3001 ES (pateikimas)

Imamės kito darbotvarkės klausimo. Tai Produktų saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną viceministrą Gediminą Černiauską. Kartu pamėginkime visi užsiregistruoti.

Prašome, gerbiamasis pranešėjau, kuo trumpiau, tuo bus greičiau. Prašome.

G.Černiauskas. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norisi pateikti jūsų dėmesiui Produktų saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą. Analogiško pavadinimo įstatymas buvo priimtas 2001 m., bet dabartinis projektas teikiamas todėl, kad reikia suderinti šį įstatymą su Europos Sąjungos 2001 m. direktyva. Pagrindiniai pakeitimai, kurie įvedami, tai yra patikslinamos sąvokos, aiškiau apibrėžiama, kas yra pavojingas produktas, taip pat įtraukiama sąvoka, kad gaminys yra vertintinas ne tiktai savaime vartotojo, bet ir tada, kai jis parduodamas paslaugų teikėjui ir po to paslauga yra vartojama. Taip pat yra sukonkretinama ir apibrėžiama Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės sąveika. Tuo atveju, kai Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja tam tikrų produktų saugumo parametrų, juos turėtų reglamentuoti nacionalinė teisė. Reikšmingas pakeitimas yra ir tai, kad yra įteisinami mokslo komitetai. Jie turėtų patariamojo balso teisę, sprendžiant sudėtingus klausimus, ar pavojingas, ar nepavojingas produktas, kad valstybinėms institucijoms, kurios atsakingos už saugą, būtų galimybė, turint objektyvesnę informaciją, apsispręsti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjau. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš suprantu, kad dėl mūsų integracijos reikia tvarkyti mūsų įstatymus, bet tiesiog norėtųsi paklausti. O ar mūsų verslo įmonėms nekainuos per brangiai šis dalykas?

G.Černiauskas. Pagal mūsų analizę papildomų išlaidų neturėtų būti dėl šio įstatymo priėmimo.

PIRMININKAS. Klausia D.Velička. Klausia Seimo narys D.Velička.

D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties labai reikalingas įstatymas, ir labai reikalingas vartotojams. Tik mane baugina, kad pats įstatymas labai didelis. Ar visi vartotojai sugebės juo pasinaudoti? Aš norėčiau paklausti ar yra šiame įstatyme poskyris, kuris numatytų alkoholio turinčių gėrimų saugą? Nes nuomonė yra tokia, kad visas alkoholis yra nuodai. Taigi ar šis įstatymas apima ir alkoholinių gėrimų saugos klausimus?

G.Černiauskas. Tiek, kiek alkoholiniai gėrimai dėl kokybės pažeidimų gali būti žalingi, be abejo, apima. Tiesiogiai alkoholiniai gėrimai nėra įvardijami, kaip ir kiti produktai nėra įvardijami nei pagrindiniame įstatyme, nei pakeitimuose, kurie yra teikiami svarstyti Seimui.

PIRMININKAS. Gal jūs po to, svarstymo metu, kolega Domininkai, tai patikslinsite, dar bus komitetuose daug svarstymų, galbūt net ir klausymų.

Ačiū, pranešėjau. Jūs atsakėte į klausimus. Pirmiausia, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galima. Nematau prieštaraujančių. Tuomet, kolegos, pagrindinis bus Sveikatos reikalų komitetas. Dėkui. Papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Dėkui. Numatoma data, kolegos, – gruodžio 16 diena. Galime sutarti bendru sutarimu? Galim. Pritarta.

Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2742(2)ES. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2743(2). Sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2744(2). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2745(2). Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2746(2) (pateikimas) (Vyriausybės siūlo svarstyti skubos tvarka)

Dabar, kolegos, imsimės kompleksinio klausimo. Aš vėlgi paprašyčiau pranešėją pateikti visą įstatymų paketą. Aš kviesčiau vėl G.Černiauską, taip?. Prašome, kolega, į tribūną. Prašyčiau pateikti visus įstatymus, kad mes nedarytume atskiro pateikimo. Tai šiuo atveju, kolegos, imamės štai tokių darbotvarkės projektų: Nr.IXP-2742, Nr.IXP-2743, Nr.IXP-2744, Nr.IXP-2745, Nr.IXP-2746, Nr.IXP-3007… (Balsai salėje) Ai, ne. Atsiprašau. Viskas. Toliau bus kitas kompleksinis klausimas. Iki Nr.IXP-2746. Prašome, pranešėjau.

G.Černiauskas. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pateikti Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2742 naują redakciją. Jau šiais metais kartą buvo teikiamos šio įstatymo pataisos. Tada iš esmės buvo siūloma su Europos Sąjunga suderinti terminus. Seimo sprendimas buvo grąžinti jį Vyriausybei ir rengti išplėstą viso įstatymo redakciją. Tai yra padaryta ir ji teikiama jūsų teismui. Be terminų, kuriuos jau tada buvo siūloma pakeisti, t.y. „stomatologą“ į „odontologą“, taip pat buvo siūloma keisti arba tikslinti odontologų profesinio pasirengimo apibrėžimus, kvalifikacijos pripažinimą tiek Lietuvos mokslus baigusių odontologų, t.y. licencijavimo dalykus, tiek užsienyje, būtent Europos Sąjungoje…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutę. Gerbiamieji kolegos Salamakinai ir kiti! Sysai, Salamakinai ir kiti kolegos, iš tikro aš dėkoju, bet yra per didelis triukšmas. Ir etika, ir procedūros iš manęs reikalauja viena – paprašyti salės šiek tiek pagarbos pranešėjui. Jeigu kas turi neatidėliotinų reikalų, jūs galite tai aptarti išėję į koridorių. Ačiū. Prašau.

G.Černiauskas. Taip pat šiame įstatyme yra apibrėžiama ir tai, kaip bus pripažįstama kvalifikacija Europos Sąjungos valstybėse analogišką kvalifikaciją įgijusiems specialistams. Tai yra pagrindiniai pakeitimai. Iš esmės įstatymas atspindi Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus. Atsiprašome, kad direktyvas surašėme kaip priedą. Buvo Seimo Teisės komiteto pastaba, kad galbūt dėl to truputį pažeista teisinė forma, bet direktyvos, į kurias mes atsižvelgėme, yra numatytos. Iš Lietuvos įstatymų, kurie atspindėti, reikėtų paminėti, kad projektas yra suderintas su nauja Civilinio kodekso redakcija.

PIRMININKAS. Viskas, pranešėjau?

G.Černiauskas. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Jūs pateikėte visus projektus. Dabar dėl visų projektų jūsų nori paklausti N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar, jūsų nuomone, pagal naujos redakcijos Stomatologinės priežiūros pagalbos įstatymą sveikatos apsaugos ministras galės įgalioti išduoti odontologams licencijas bet kokią įstaigą? Kas bus ta Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija? Neseniai Seimas nepritarė Odontologų rūmų įstatymo projektui, tai gal čia turima omenyje ta įgaliota institucija?

G.Černiauskas. Dėkui už klausimą. Jūs žinote, kad Seime yra šio Odontologų rūmų įstatymo svarstymo stadija ir turbūt… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, atsakykite, čia nėra polemika. Užduotas klausimas, reikia atsakymo. Prašom nepertraukti pranešėjo. Ko neatsakys, to paklausite dar kartą.

G.Černiauskas. Projekte nėra įvardyta ta įgaliota institucija, tai yra atviras klausimas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, man lieka neaišku. Dabar keičiame įstatymą, sakykime, iš esmės jis yra pavadintas Odontologijos praktikos, tuo tarpu pavadinime vis viena išlieka žodžiai „Stomatologinės priežiūros“. Tai ar neliks painiavos ir po to, kai pereis per Seimą? Tai kaip vadinsime tą įstatymą, ar Odontologijos praktikos, ar Stomatologinės pagalbos, nes dabar dviprasmybė išlieka? Ar ne geriau būtų buvę priimti įstatymą nauju pavadinimu, o aną panaikinti ar pripažinti netekusiu galios, tada nebūtų išlikusi dviprasmybė?.

G.Černiauskas. Jeigu pažiūrėtume į pavadinimą, ten kaip tik siūlomas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymas. Teikimas yra dėl įstatymo teikimo. Dabar galioja Stomatologijos įstatymas, todėl abu terminai yra vartojami. Mes, jeigu Seimas pritars, pakeisime visuose apibrėžimuose „stomatologo“ sąvoką į „odontologo“, taip pat bus pakeistas ir įstatymo pavadinimas. Tiesiog dabartinis įstatymas yra toks, o priimant naują įstatymą…

PIRMININKAS. Supratome, pranešėjau. Seimui teks apsispęsti dėl pavadinimo. Klausia J. Veselka.

J.VESELKA. Ponas pranešėjau, o aš poną tai jau visada įtariu kai kuo, ponas pranešėjau, kadangi keičiame Stomatologijos įstatymą į Odontologijos įstatymą, kaip jūs manote, ar tai nėra būdas užmaskuoti kai kuriuos Lietuvos priešus? Ypač Renatą Smailytę? Nes, kaip žinote, ji yra stomatologė, o dabar, jeigu kvies ją į visokias apklausas, ji pasakys, kad aš esu dabar odontologė ir todėl neisiu. Ar tai nėra Lietuvos saugumo pagrindų griovimo įstatymas, kuriuo stengiamasi, kad kai kurie asmenys, prisidėję prie pavojų, išvengtų atsakomybės?

G.Černiauskas. Jeigu Seimas nuspręs, kad toks pavojus yra, pakvies rengėjus į komisiją, mes atsakysime į abejones.

PIRMININKAS. Dėkoju, bet aš labai norėčiau, kad klausimai būtų užduodami į temą. Klausia A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Ne, kada apie R.Smailytę, tai viskas į temą. Aš noriu paklausti, kodėl iš tikrųjų šitas keitimas vyksta dėl keitimo, bet ar tai kainuos kokius nors pinigus? Man atrodo, kad tai kainuos tam tikrus pinigus. Praktika sako, kai kažkada pakeitė Pasienio policijos pavadinimą į Valstybės sienos apsaugos tarnybos, darbas nepagerėjo, o pinigų iš tikrųjų kainavo, nors mums įrodinėjo, kad nekainuos. Aš žiūriu, kad tai kainuos ir valstybei, ir, ko gero, naujas licencijas reikės gauti stomatologijos kabinetams. Taigi man kvepia truputį negerais dalykais šitie pavadinimų keitimai. Jūs prieš tai nuo mano klausimo išsisukote, kad nieko nekainuos, bet man atrodo, kad kainuos, ir čia tikrai kainuos. Ar galite išblaškyti mano abejones?

G.Černiauskas. Pats keitimas iš stomatologų į odontologus yra susitarimo su Europos Sąjunga reikalas. Tiesiog, kad Vakaruose pripažintų mūsų kvalifikacijas, o dėl kainavimo, tai galiu kaip ministerijos atstovas įpareigoti, kad licencijos būtų perregistruojamos, jeigu reikės, veltui, neimant papildomų pinigų iš žmonių, dabar turinčių licencijas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Atsakėte į klausimus.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu, ar bus?.. (Balsai salėje) Ne, negalime. Gerai, kolegos, prašome dėl motyvų. Tuomet, kolegos, balsuosime dėl kiekvieno įstatymo. Dabar dėl pirmojo projekto Nr.IXP-2742, dėl Stomatologinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Prašau. Motyvai už, motyvai prieš. Motyvai prieš – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš nebalsuosiu prieš šį įstatymą, bet susilaikysiu vien dėl to, kad jau į mano ir į kolegų klausimus per pateikimo stadiją, juo labiau kad ne pirmą kartą bandoma pateikti šį įstatymą, nėra atsakoma iki galo, kas gi galų gale išduos tas licencijas. Vadinasi, vėl vieta kažkokiai neaiškiai korupcijai. Per šį laiką nebuvo išsiaiškinta ir nebuvo Seimui pasakyta. Tai iš tikrųjų gal teisingai mūsų kolega Seimo narys J.Veselka sako, kad šitas įstatymas gali sugriauti tautos nacionalinį saugumą. Bet čia su humoru. O jeigu kalbėti rimtai, tai čia kvepia tuo, kad mūsų medikams, ne medikams, o iš esmės pacientams dabartinės stomatologinės paslaugos yra brangios ir jos, ko gero, gali dar pabrangti. Aš pasikalbėjau su specialistais, Europos Sąjunga visiškai nereikalauja įrašyti konkretų pavadinimą lietuvių kalba. Tai yra mūsų pačių išmonė. Man atrodo, kad šitas keitimas dėl keitimo… Po pateikimo galima būtų pritarti, bet aš bijau, kad kaip tankas bus viskas prastumta ir nieko gero tai neduos, išskyrus papildomas išlaidas mūsų žmonėms, kuriems reikia gydytis. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai už – D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš išties norėčiau paprašyti, kad jūs atidžiau perskaitytumėte įstatymo…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, vieną minutę. Aš tikrai paprašysiu tylos. Salėje labai didelis triukšmas. Kolegos, vieni kalba, kiti kalba. Vis dėlto gerbkime tuos, kurie kalba dėl motyvų. Prašom. D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreiti jūsų dėmesį, kad galbūt jūs atidžiau paskaitytumėte įstatyme pateiktus aiškinamuosius raštus, pasirašytus ministro, kur yra (…) reikia keisti šį pavadinimą. Odontologų profesinė bendruomenė pritaria šioms nuostatoms. Jeigu jus domina licencijavimo dalykai, tai bus įteisinta Odontologų rūmų įstatyme. Jeigu jūs manote ar po kiekvieno naujo įstatymo pateikimo jums vaidenasi korupcija, tai man labai gaila. Galbūt tada galėtumėte atidžiau pasižiūrėti ir jeigu iškyla klausimų, komitetas jums galėtų duoti oficialią išvadą. Siūlyčiau pritarti įstatymų paketui.

PIRMININKAS. Dėkui. Buvo motyvai už ir prieš. Kolegos, išreikškime savo valią balsavimu. Kas manote, kad galima pritarti po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.

38 balsavus už, 3 – prieš, 16 susilaikius, pritarta po pateikimo.

Kolegos, minėjau, Vyriausybė siūlo šį įstatymą svarstyti skubos tvarka. (Balsai salėje) Kolegos, ar galime… Atsiprašau A.Matulevičių – šiek tiek tyliau. Ačiū. Salėje jau labiau iš tikro gana didelis triukšmas. Jūs ir taip labai girdimas, galbūt galėtumėt šiek tiek tyliau. Taigi, kolegos, pagrindinis komitetas siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomo Seniūnų sueiga nesiūlo. Svarstymo data numatyta gruodžio 16 diena. Aš nežinau, čia Seniūnų sueiga taip nusprendė, vadinasi, skuba jau nelabai išeina. Kolegos, jūs matote darbotvarkėje patvirtintą projektą. Jame Seniūnų sueigos patvirtinta nuomonė – gruodžio 16 diena. Ar tinka gruodžio 16 diena? (Balsai salėje) Ačiū. Taigi pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas ir svarstome gruodžio 16 dieną.

Dabar dėl antrojo projekto. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Norinčių kalbėti yra? Norinčių kalbėti nematau. Ar galime šiam projektui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Tas pats Sveikatos reikalų komitetas ir, suprantama, ta pati data – gruodžio 16 diena.

Sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar yra norinčių kalbėti dėl jo? Nematau. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Data ta pati – gruodžio 16 diena. Komitetas tas pats – Sveikatos reikalų.

O štai dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo siūlomas pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, suprantama. Dabar sakykite, ar galime pritarti šiam įstatymui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, svarstymo data ta pati – gruodžio 16 diena.

Ir Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas ir svarstymo data – gruodžio 16 diena. Ačiū, kolegos, klausimas išnagrinėtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 2, 8, 10, 12 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3007. Vietos savivaldos įstatymo 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3008. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3009

Dabar kviesčiau pateikti Valstybės tarnybos įstatymo 2, 8, 10, 12, ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir jį lydinčius du įstatymų projektus, tai Nr.IXP-3008 ir Nr.IXP-3009, viceministrą Zigmantą Benjaminą Kazakevičių. Prašome, gerbiamasis viceministre, į tribūną. Gerbiamas viceministre, pristatykite visus tris projektus kompleksiškai, tada, kolegos, paklausite dėl visų projektų. Dėkoju.

Z.B.Kazakevičius. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Valstybės tarnybos įstatymo 2, 8, 10, 12, ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo 12 ir 25 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus. Pagrindinis teikiamų įstatymų projektų tikslas – suderinti valstybės tarnybos, vietos savivaldos ir savivaldybių administracinės priežiūros įstatymų nuostatas su 2003 m. gegužės 27 d. priimto Laikinuoju tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nuostatomis. Laikinojo tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymu įvedama nauja politinio pasitikėjimo savivaldybės tarnautojo pareigybė, tai Vyriausybės įgaliotinio ir jo pavaduotojo. Atsižvelgiant į tai reikia keisti Valstybės tarnybos įstatymą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvokos, nes šiuo metu Vyriausybės įgaliotinis nepatenka į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo apibrėžimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutę. Gerbiamieji kolegos, aš paprašyčiau salės tvarkdario šiek tiek paprašyti visų truputį tylos. Prašom.

Z.B.Kazakevičius. Be to, būtina nustatyti, kas Vyriausybės įgaliotinį priima į pareigas bei atleidžia iš pareigų. Šiuo įstatymo pakeitimu nustatoma, kad Vyriausybės įgaliotinį į pareigas priima Vyriausybė ir jos įgaliotas ministras, o atleidžiant nustatomas specialus Vyriausybės įgaliotinio atleidimo iš pareigų pagrindas. Politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį priėmusio į pareigas valstybės politiko įgaliojimų dieną arba naujai sudarytos kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pirmajame posėdyje.

Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas – suderinti šio įstatymo nuostatas su Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nuostatomis. Šiuo metu galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme yra nustatyta, kad, savivaldybės teritorijoje laikinai įvedus tiesioginį valdymą, savivaldybės taryba ir savivaldybės tarybos nariai netenka įgaliojimų. Siekiant suderinti įstatymų nuostatas, teikiamu Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu siūloma papildyti įstatymą nauja nuostata, kad, įvedus tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje, dėl nepaprastosios padėties įvedimo savivaldybės tarybos ir jos narių įgaliojimai tiesioginio valdymo įvedimo laikotarpiu gali būti sustabdomi.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas – suderinti šio įstatymo nuostatas su Vietos savivaldos įstatymu, pakeistu pagal Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą, bei Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nuostatomis. Šiuo metu galiojančiame Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nuostatos apie Vyriausybės įgaliotinio kreipimąsi į Vyriausybės atstovą nėra, o nustatytos vykdomosios institucijos yra savivaldybės valdyba ir meras. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pakeitimai susiję ir su šių institucijų pakeitimu – vietoj savivaldybės valdybos ir mero vykdomoji institucija yra savivaldybės administracijos direktorius. Be to, siūloma įstatymo projektą papildyti nauja nuostata: Vyriausybės įgaliotinis, manydamas, kad savivaldybės institucijų sprendimai, priimti iki laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje, neatitinka Konstitucijos ir įstatymų, kreipiasi į Vyriausybės atstovą, o Vyriausybės atstovas kreipiasi į teismą dėl šių teisės aktų sustabdymo.

Teikiami projektai neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Priėmus šiuos įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. Jiems įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Prašome įtraukti šių įstatymų projektus ir pradėti jų svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, pristatėte visus tris įstatymų projektus. Gerbiamieji kolegos, paklausti pranešėjo niekas nenori. Ačiū, pranešėjau. Tuomet pasitarkime, ar galime pritarti Valstybės tarnybos įstatymo 2, 8, 10, 12 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu. (Balsai salėje) Kaip? Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Tada nesirašykime dėl motyvų. Taigi, kolegos, pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar bus kokių nors papildomų pasiūlymų? Nematau. Tuomet svarstymo data – gruodžio 16 diena. Bendru sutarimu pritarta.

Dabar Vietos savivaldos įstatymo 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Galima. Ačiū. Taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bus pagrindinis, papildomų Seniūnų sueiga nesiūlo. Svarstymo data – gruodžio 16 diena. Dėkui, kolegos. Pritarta.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ar galėtume ir jam pritarti bendru sutarimu? Dėkui, kolegos. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarta. Papildomo niekas nesiūlo. Svarstymo data – gruodžio 16 diena. Taigi ir ketvirtąjį a, b, c darbotvarkės kompleksinį klausimą išnagrinėjome, po pateikimo pritarėme.

Dabar, kolegos, galėtume pasitarti. Mes skambinome žemės ūkio ministrui Jeronimui Kraujeliui ir aplinkos apsaugos ministrui Arūnui Kundrotui, kviesdami juos pateikti įstatymų projektus. Jie dar neatvyko, bet jau visai netoli, o 16 valandą bus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Dalios Kuodytės 2002 metų darbo ataskaitos ir atsakymo į Seimo narių klausimus klausimas. Kolegos, aš nežinau, gal padarytume 5 minučių pertrauką, nes, mano turimomis žiniomis, abu ministrai važiuoja čia. Kadangi jų klausimai numatyti daug vėliau, mes juos pakvietėme. Padarykime 5 minučių pertrauką ir po 5 minučių, kolegos, aš manau, ministrai jau bus čia ir mes sutaupysime savo darbotvarkės laiko. Ačiū.

Pertrauka

Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3002 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, kolegos, pertrauka baigta. Kviečiame į tribūną žemės ūkio ministrą J.Kraujelį – Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Prašome, ministre, jums žodis.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Vyriausybės programą, patvirtintą 2001 m. spalio 4 d., taip pat vadovaujantis naujos redakcijos Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo koncepcija, patvirtinta Vyriausybės šių metų gegužės 22 dieną.

Pagrindinė projekto idėja – įtvirtinti nuostatą, kad nuosavybės teise savininkui priklausiančiame žemės sklype esančios melioracijos sistemos su jų funkciniais statiniais, vandens nuleistuvais, požeminiais šuliniais būtų laikomos žemės sklypo priklausiniais ir būtų žemės savininko nuosavybė. Taip pat siekiama išsaugoti pagrindines melioracijos sistemas, kuriomis netrukdomai galės naudotis ūkio subjektai, norintys gerinti savo žemę hidrotechninėmis melioracijos priemonėmis. Šiuo atveju siekiama sumažinti valstybės biudžeto lėšų poreikį melioracijos sistemai prižiūrėti, o melioruotos žemės savininkai ir nuomininkai įgis teisę jungtis į esančių teisinių formų juridinius asmenis ir bendromis pastangomis prižiūrėti melioracijos sistemas ir statinius.

Taip pat svarbu pažymėti, kad Europos Sąjungos lėšas, kurios numatytos iš struktūrinių fondų, galima naudoti melioracijos įrenginių rekonstrukcijai ir kitiems melioracijos įrenginiams, tačiau tie įrenginiai turi būti privati nuosavybė. Jeigu, kaip iki šiol, jie priklausys valstybei, mes šių lėšų negalėsime panaudoti, todėl gal ir tai yra toks pagrindinis momentas. Taip pat siekiama nustatyti žemės savininkų, fizinių ar juridinių asmenų, kuriems nustatyta tvarka išnuomota valstybinė ar privati žemė, teises ir pareigas.

Pagal šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši Civilinio kodekso norma leidžia įstatymu išplėsti žemės sklypo savininko nuosavybės teisių turinį, nustatant kitus nuosavybės teisės objektus bei jų priklausinius, nuosavybės teise galinčius priklausyti žemės sklypo savininkui.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Taigi nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iš esmės visas požeminis drenažas taptų tos žemės priklausiniu, t.y. žemės savininko nuosavybe, jo neperduodant žemės savininkui atskirais teisiniais aktais, neinventorizuojant ir teisiškai neregistruojant. Administracinė atsakomybė už melioracijos įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimus numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 59 straipsnyje, o dabar galiojančio Žemės įstatymo 9 straipsnio (…) dalyje nustatyta, kad žemės savininkai ir naudotojai privalo laikytis Melioracijos įrenginių ir kelių priežiūros bei eksploatavimo reikalavimų. Taip pat projekte numatoma įtvirtinti nuostatą, kad nuosavybės teise žemės savininkui negali priklausyti sureguliuoti upeliai, taip pat grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko žemės naudotojo sklypo, juose esantys hidrotechnikos statiniai, įrenginiai, tvenkiniai, kurie ribojasi su dviejų ar daugiau žemės savininkų žemės naudotojų žeme, taip pat hidrotechnikos statiniai, įrenginiai, polderiai ir kitos sausinimo sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo 20 cm ar didesnis. Šie statiniai liks valstybės nuosavybe, o jų rekonstravimui, remontui ir priežiūrai turės būti skiriamos valstybės lėšos. Preliminariais skaičiavimais, valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams prižiūrėti, remontuoti, eksploatuoti kasmet reikėtų apie 60 mln. litų.

Įstatymo projektas buvo derintas su savivaldybėmis, apskričių viršininkų administracijomis, Žemės ūkio universiteto, vandens ūkio mokslininkais, melioracijos įmonių asociacijomis bei sąjungomis, Žemės ūkio rūmais. Šis projektas galutinai buvo suderintas su visomis suinteresuotomis ministerijomis: Teisingumo, Finansų, Ūkio, Aplinkos ir kitomis. Vyriausybės posėdyje jis buvo priimtas be pastabų.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė dvi pastabas dėl šio įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 daliai pareikšta pastaba, kad melioracijos statiniai yra valstybės nuosavybė, jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, yra priimtina ir bus įvertinta. 5 straipsnio 1 daliai pateikta pastaba dėl servitutų nustatymo projekto svarstymo metu gali būti aptarta ir esant reikalui būtų tikslinama. Prašyčiau šiam projektui po pateikimo pritarti ir pradėti svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Gerbiamieji kolegos, norinčių klausti yra gana daug. Pirmasis klausia M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Ačiū, pirmininke. Aš dėl 3 straipsnio. Jis skamba taip: „Žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui“. Priklauso žemės sklypo savininkui. Kaip tai praktiškai padaryti? Gerbiamasis ministras sakė, kad lyg ir nieko nereikia daryti, nei inventorizacijos, nei sutarties, nei įvertinimo, bet aš nežinau tada, kokioje teisinėje sistemoje mes gyvename? Jeigu dabar yra valstybės nuosavybė ir jeigu ši valstybės nuosavybė oficialiai neperduodama kitam, tai kaip čia suprasti? Kokie čia nauji įstatymai ir kokios čia naujos normos? Kiekvienas dabar supranta, kad dėl bet kokio inžinerinio statinio, norint perduoti jį kitam savininkui, reikia turėti inventorizaciją, reikia turėti kokybės nustatymą, reikia pasirašyti sutartį, čia lyg ir šito nėra. Kaip teisiškai šitą bus galima įteisinti?

PIRMININKAS. Vieną minutę…

M.PRONCKUS. Teisiškai ir praktiškai. Kas pasirašys, koks savininkas pasirašys…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

M.PRONCKUS. … jeigu šitų dokumentų nebus? Atsiprašau, kad aš…

PIRMININKAS. Turite 1 minutę klausti. Prašom, ministre, atsakyti.

J.KRAUJELIS. Šis klausimas buvo svarstytas ne vieną kartą Strateginio planavimo komitete, buvo analizuota, skaičiuota. Jeigu tą, ką jūs sakote, atliktume, ypač drenažo, kuris yra po žeme, inventorizaciją, aš nežinau, kokia tuomet taikytina metodika ir metodai.

Antra, paskaičiavus, kiek tai kainuotų lėšų ir kiek užimtų laiko, svarbiausia, laiko, mes 2004–2006 m. struktūrinių fondų iš esmės negalėtume ir naudoti, nes nesugebėtume jų perduoti.

Trečia. Kaina, mūsų skaičiavimais, maždaug tokia: 70–80 mln. litų. Kai mes dabar teskiriame ir valstybė dabar kasmet skiria tik po 45 mln., iš tikrųjų ar mus suprastų tie, kurie po tą žemę vaikšto? Čia yra tam tikras kompromisas, tačiau kituose straipsniuose, sakykime, III skyriaus 4 straipsnyje, yra parašyta, į ką savininkai ir naudotojai turi teisę. Svarbiausia žiūrėti savininkų teisių. Jie turi teisę gauti visą projektinę medžiagą, yra melioracijos darbuotojai, kurie bus įpareigoti laikytis tos tvarkos ir, esant reikalui, suteikti visą dokumentinę medžiagą būtiniesiems darbams atlikti ir panašiai. Aš sakau, čia yra kompromisas, mes ilgai ginčijomės tuo klausimu, bet kito varianto mes neradome. Tai būtų per daug brangus dalykas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Karečka. Atsiprašau, V.Einoris.

V.EINORIS. Matyt, jau reikia susitaikyti, kad 30 mlrd. vertybių užkasta po žeme, mes toliau ruošiamės sutvarkyti, kad ji neduotų naudos. Tai aiškiai matyti. Man nesuprantamas dalykas. Ko čia klausė gerbiamasis Mykolas, aš irgi norėjau užduoti tą patį klausimą, bet kai mes pasakome, kad esant tokiai tvarkai valstybė jau nedalyvaus rekonstruojant, statant naujus melioracijos įrenginius, tai, žinoma, reikia peržegnoti šitą turtą. Be abejo, yra labai turtingų ūkininkų, bet mes žinome, kokia yra padėtis, ir gerai žinome, kokia dabar yra drenažo būklė. Daugiau negu pusei drenažo turbūt 30, 40, 50 metų. Kaip čia bus vertinama? Vienas paveldės drenažą, kuris prieš 15 metų darytas, o kitas paveldės drenažą, darytą prieš 50 metų. Kokia čia bus ekonominė lygybė tarp Jono ir Petro, kurie vienodai paveldės, bet vertė bus visiškai skirtinga? Kaip suprasti šitą dalyką?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, vieną minutę klausimams. Prašom, ministre.

J.KRAUJELIS. Dėl melioracijos darbų finansavimo 10 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad Vyriausybės ar įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti teikiama finansinė parama, taip pat panaudojamos Europos Sąjungos struktūrinių ar kitų fondų lėšos. Tačiau šiandien mes gerai žinome, kad su 40 milijonų, jeigu ir toliau mes tik dalysime tiek, kiek galėsime dalyti, tokiu atveju vargu ar patys save apgaudinėdami mes šitą galėsime daryti. Tačiau jeigu to žingsnio nežengtume, mes uždarytume kelią Europos Sąjungos ir kitų struktūrinių fondų lėšų panaudojimui. 40 mln. gal nedaug, bet jeigu prie 45 ar 50 mln., t.y. to, ką skiriame dabar, pridėtume dar 40, vis tiek tai yra geriau negu 45 ar 50. O kad bloga padėtis, aš galiu pasakyti. Iš tikrųjų paveldėtas melioracijos ūkis kainuoja milijardines sumas, tačiau atkūrus nuosavybės teises susidarė gana sudėtinga situacija. Pagal šį įstatymą mes irgi turime atskirų atvejų, kai sistema turi 40 savininkų. Iš tikrųjų tai yra didelė problema ir nuo jos slėptis negalima. Bet, pavyzdžiui, kalbant apie lėšų panaudojimą mano asmeninė iniciatyva buvo kitokia: geriau tada perduokime nuosavybėn, o valstybė, jeigu turės finansines galimybes ir t.t., iš tikrųjų ne 40, o 80 ar kiek…

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, jūsų nori paklausti E.Karečka.

E.KAREČKA. Ačiū. Žemės įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė turi būti saugoma nuo pelkėjimo ir kitokių žemės savybių blogėjimo. Noriu paklausti, ministre, kaip elgsis valstybė perduodama užpelkėjusius melioruotus plotus tikriesiems žemės savininkams? Tikriausiai pagal sąžinę prieš tai sutvarkiusi?

PIRMININKAS. Prašom, ministre, atsakyti.

J.KRAUJELIS. Yra maždaug 300 tūkst. hektarų, kuriuos iš tikrųjų reikia tvarkyti. Mes dabar per metus iš šių lėšų, kurios skiriamos, sutvarkome 5 ar 6 tūkst. hektarų. Aš nežinau, kiek metų tas perdavimas užsitęstų esant tokioms finansavimo galimybėms.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P.Gražulis. Atsiprašau, V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aišku, kad kokius nors sprendimus reikia priimti. Be abejo, situacija yra bloga ir nuo to, kad mes nieko nedarome, geriau nepasidarys. Bet vis tiek, jeigu mes (…), savininkams šiandien pagal jų finansines galimybes nėra jokių šansų, kad jie galėtų remontuoti patys. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kiek žinau, apie 50% galima gauti paramą, tačiau 50% savų lėšų… Galbūt aš klystu. Ar negalima būtų pereinamuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, pradėti nuo kitų metų, kad 95% yra remiama iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos fondų, 5% savų lėšų? Sakyčiau, sunku, bet yra realu. Po to pereiti po truputį. O jeigu nuo pat kitų metų pradėsime, situacija bus dar liūdnesnė. Ir dar noriu. Čia yra nurodytas skaičius…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimui viena minutė.

V.RINKEVIČIUS. Tuoj. Aš baigiu. Valstybei nuosavybės teise priklausantiems (…) kasmet reikės 57 mln. litų valstybės lėšų. Tikrai ne tiek. Aš kalbėjau su specialistu.

PIRMININKAS. Prašom, ministre, atsakyti.

J.KRAUJELIS. Iš struktūrinių fondų yra 90% – tai jau šis tas. Jūs sakote, prisidėti 5%, bet lieka 10%, nieko nepadarysim. Tokios yra taisyklės svetimiems pinigams panaudoti. Tiek Latvijai, tiek Estijai, tiek Lietuvai, tiek Lenkijai yra vienodos taisyklės. Tai šiek tiek švelnina. Aišku, jeigu reikėtų, kaip jūs minėjote, 50% prisidėti – retas ūkininkas šiandien galėtų tą padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausia P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis ministre, jūs ką tik minėjote, kad žemdirbiams prievarta atidavus dalį įrenginių, prižiūrėti likusiai daliai melioracijos įrenginių, kuriais valstybė disponuos, reikės 60 mln. litų, o šiemet biudžete numatyta tik 40 mln. litų.

Dar vienas dalykas. Kaimo reikalų komitete buvo kalbėta, kad kai bus rengiamas naujas Melioracijos įstatymas, reikėtų pagalvoti ir apie fondą, koks dabar yra Kelių fondas. Kodėl negalėtų būti Melioracijos fondo? Visi, kurie naudojasi, ne tik ūkininkai, visi subjektai, kurie naudojasi melioracijos įrenginiais, galėtų dalį lėšų, specialų mokestį pervesti į Melioracijos fondą. Manau, tai tikrai spręstų tas problemas. Nes kodėl, pavyzdžiui, keli centai, po keletą procentų nuo kuro iš tų, kurie perka dyzelinius degalus, važinėja, negalėtų būti skiriami į specialų fondą. Manau, šitaip būtų sprendžiama problema ir visa atsakomybė nebūtų perkelta ant ūkininkų pečių.

PIRMININKAS. Prašom, ministre, atsakyti.

J.KRAUJELIS. Šis klausimas Vyriausybės Strateginio planavimo komitete du kartus buvo svarstytas. Iš tikrųjų tai sena idėja. Kai pradėjome skaičiuoti, pasirodė, kad 1,6 mln. yra privati nusausinta žemė ir pakliuvo ta pati privati žemė. Dėl pačios mokesčių sistemos sutvarkymo ir t.t. Tai yra dideli kaštai mokesčių, įmokų atskaitymo administravimo bazei sukurti, vos ne 60 mln. būtų reikėję. Kadangi dalies… mokesčių administravimo išlaidos kasmet, vis tiek reikia žmonių. Finansų ministerijos Mokesčių inspekcija kategoriškai atsisakė, tai yra mokesčiai, prieštaraujantys bendrajai sistemai. Tokiu atveju kurkite savo sistemą. Kai ta sistema bus sukurta, palaikyti bei administruoti vėl reikės 8 milijonų, o mes dabar skiriame melioracijai tik 45 ar 50, tai iš tikrųjų, aš į pirmą klausimą atsakydamas minėjau, yra per didelė prabanga.

Todėl šiuo metu yra priimtas tarpinis variantas – atsisakyti tokio fondo kūrimo… aišku, jokio nėra, bet šiuo metu mums vis tiek reikėtų pasiryžti ir žengti žingsnį, kad jeigu melioracija yra savininko žemėje, toje žemėje esantis drenažo vamzdelis yra valstybės nuosavybė. Iš tikrųjų buvo galima tą klausimą spręsti dar atkuriant nuosavybės teisę į žemę. Bet jeigu dabar mes nežengsime to žingsnio, aš sakau, mes prarasime kasmet po 40 mln. iš struktūrinių fondų.

Dėl paties fondo atsisakymo. Aišku, yra didžiulis pasipriešinimas ir kelininkų, ir miškininkų, tas yra, bet, man atrodo, po poros ar trejų metų, kai formuosis naujas Europos Sąjungos biudžetas ir panašiai, mes turėsime grįžti.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia J.Čiulevičius. Gerbiamieji kolegos, aš sąmoningai leidau paklausti visiems Seimo nariams, nors tai viršijo 10 minučių laiką klausimams, nes klausimas aštrus. Bet klausiantieji vis dėlto piktnaudžiavo padėtimi ir klausė vos ne po dvi minutes. Prašom, gerbiamasis Čiulevičiau.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, pirmininke, už galimybę paklausti. Gerbiamasis ministre, sakykite, gal turite tikslią informaciją, kiek metinių išlaidų melioracijos sistemų remontui ir priežiūrai mokės ūkininkai ir bendrovės, kokią dalį valstybė ir kokią dalį Europos fondai? Ačiū. Galima litais, ar procentais.

J.KRAUJELIS. Procentais aš tikrai nesu suskaičiavęs dabar, bet realiomis sumomis. Aš jau minėjau, kai mes atskiriame būtinuosius bendrojo naudojimo… kurie turi priklausyti valstybei ir išlikti, negalime jų užkrauti ant kitų pečių, tai vis tiek palaikymui reikės apie 60 mln., skiriame 45, ypač dėl polderių sistemos, kurią mums reikia, norime ar nenorime, saugoti.

Toliau. Iš struktūrinių fondų šioje lentelėje melioracijai galutinai dar nėra aprobuota, bet yra numatoma apie 40 milijonų. Aš netikiu, kad per artimiausius dvejus metus kiek nors galės prisidėti atskiri ūkininkai. Imant procentu tokios sumos… aišku, jeigu struktūrinių fondų panaudojama, įskaitant tą dalį, 10%, 90% kompensacija bus iš struktūrinių fondų, 10% pats turės prisidėti. Tai kol kas visas prisidėjimas artimiausiais metais.

Aišku, kai prasidės tiesioginių išmokų didesnis mokėjimas, Kaimo plėtros programos finansavimas, jau 2005 metais, galima tikėtis, atsiras didesnių galimybių.

Bet aš norėčiau dar vieną dalyką pabrėžti. Priežiūra. Aišku, rekonstrukcija ir visa kita daug kainuoja, bet yra griovių priežiūra. Kaimo reikalų komiteto nariai… kai tuos skaičiavimus atnešdavo asociacijos, vien grioviams šienauti ir kitiems darbams iš valstybės biudžeto lėšų… Kai bus savininko nuosavybė, bus truputį kitoks požiūris. Tai lėšomis neapskaičiuojamas dalykas.

Į tą klausimą šiandien galėčiau atsakyti tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiamieji kolegos, projektas sukėlė daug klausimų, yra labai sudėtingas, labai prieštaringas. Prašom, kolegos, kas norėtų paremti? Motyvai už, motyvai prieš, o gal galime pritarti bendru sutarimu? Yra norinčių balsuoti. Prašom. Motyvai už – M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Galime pritarti bendru sutarimu, nors klausimas yra labai sudėtingas. Koks tas projektas ateis iki Seimo, bus matyti paskui. Aš prieš keletą metų jau siūliau: vyrai, pabandykit praktiškai daryti kokiuose nors regionuose, vienoje seniūnijoje, kitoje seniūnijoje tą perdavimą ir pasižiūrėsit, kas išeis. Deja, niekas šito nesiėmė. Dabar kaip tamsoj mes pušinėjam ir galvojam, kas čia bus.

Dėl struktūrinių fondų. Struktūriniai fondai, struktūriniai fondai – juos reikia paimti. Bet ar juos paimsi? Tam reikia turėti ir pinigų, tam reikia turėti ir pasiruošimą ir t.t. Todėl argumentas, kad tai yra struktūriniai fondai, dar taip pat nieko nesako. Žinodamas, kad tai ypač sudėtingas klausimas ir yra labai aštri problema, na, gal siūlyčiau pritarti po pateikimo. O paskui bus matyti, kokį įstatymą vis tiek, mano supratimu, mums reikėtų išleisti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro problema yra labai aktuali ir susijusi su kiekvienu žemdirbiu. Šis klausimas jau nesprendžiamas ne tik šiame Seime, bet ir praeitame, ir užpraeituose seimuose. Ši melioracijos problema nebuvo sprendžiama, finansavimas buvo skiriamas visiškai per mažas, negu jo reikėjo. Šiandien yra visiškai nugyventa ši ūkio šaka. Aš manau, kažką reikia daryti, aš manau, reikia daryti. Nepasisakau kategoriškai prieš. Tikiuosi, kadangi pagrindinis komitetas bus Kaimo reikalų komitetas, aš neatsisakau tos idėjos, kad reikia tobulinti įstatymą ir siūlyti kokį nors fondą. Negalima perkrauti nugyventos šakos ant „biednų“ ir nugyventų ūkių ūkininkų pečių. Džiaugiuosi iš principo, kad šis klausimas pajudėjo, kažkas pradeda rimtai galvoti apie šią problemą, bet tikrai reikia pasižiūrėti labai kruopščiai.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, motyvai už, motyvai prieš išsakyti. Prašome apsispręsti balsavimu, ar pritariame įstatymui po pateikimo.

Kolegos, 46 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 3 susilaikius, po pateikimo įstatymui pritarta. Dabar, kolegos, pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas. Trys papildomi komitetai. Toks yra Seniūnų sueigos siūlymas Seimo plenariniam posėdžiui. Pagrindinis Kaimo reikalų komitetas ir trys papildomi. Prašome, dar yra pasiūlymų. Prašom. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš nežinau, gal reikėtų ir Teisės komitetą įtraukti, kadangi čia yra nuosavybės perdavimas iš vienų rankų į kitas. Čia yra toks labai neaiškus klausimas, bent man.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, manau, kad Teisės komitetas taip pat galėtų svarstyti, nes tai bus kompleksiškai labai aktualus klausimas. Sutarėm? Galim sutarti bendru sutarimu dėl visų mano išvardytų komitetų? Dėkui. Svarstymo data, kolegos, – gruodžio 16 diena. Ar yra kitokių siūlymų? Nėra. Sutarta. Gruodžio 16 diena.

Statybos įstatymo 2, 5, 20, 27, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2962 (pateikimas)

Kolegos, liko paskutinysis pateikimas. Aš truputį atsiprašyčiau gerbiamosios Dalios Kuodytės ir pakviesčiau kokiom penkiom minutėm į tribūną aplinkos apsaugos ministrą Arūną Kundrotą. Statybos įstatymo 2, 5, 20, 27, 33, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašome. Pateikimas.

A.KUNDROTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikimas tikrai nesudėtingas. Kaip matote, ypač iš lyginamojo varianto, Statybos įstatymas yra suderinamas su Vietos savivaldos įstatymo tam tikrais pakeitimais. Ten, kur buvo įrašytas meras, tos funkcijos atitinkamai suteikiamos kitiems pareigūnams, arba savivaldybės administracijos direktoriui, arba savivaldybės tarybai, pagal Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Prašyčiau pritarti tokiems pakeitimams.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, čia yra savivaldybėms perduodamos kai kurios funkcijos, nors kai kurios jų jau buvo anksčiau perduotos. Yra problema, aišku, gal čia daugiau Finansų ministerijos reikalas, bet vis tiek ji susijusi su jūsų sritimi. Perduodamos numatytos funkcijos, tačiau neišspręsta dėl finansavimo, asignavimų tai vykdyti. Iš esmės reikia savivaldybėms po vieną žmogų. To visiškai nebuvo skirta ir anksčiau, ir dabar. Kaip čia bus, nes tiesiog savivaldybės negalės vykdyti kažkokių?.. Visur prašoma ieškoti vidinių rezervų, kad savivaldybė pati rastų, bet kad nebėra tų rezervų, todėl tų funkcijų vykdymas bus problemiškas.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Iš tikrųjų šiuo pakeitimu nebepridedama savivaldybėms daugiau, negu jos jau turėjo savo rankose. Sutinku, kad gali būti įvairių situacijų įvairiose savivaldybėse. Mes kaip tik dabar atliekam tokį vertinimą, iki gruodžio 1 d. turi būti surinkta visa informacija apie tai, kokia padėtis yra su leidimų išdavimu, su kitų funkcijų vykdymu pagal šį įstatymą. Matyt, po to galėsim konkrečiau pasikalbėti. Aš sutinku, kad kai kuriose savivaldybėse gali trūkti žmonių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū, atsakyta į klausimus. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Gal vis dėlto čia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turėtų būti pagrindinis? Ar Aplinkos apsaugos? Aplinkos apsaugos komitetas pagrindinis, o Valstybės valdymo bei savivaldybių komitetas papildomas. Taip? Sutarėm, kolegos. Svarstymo data – gruodžio 16 diena. Sutarėm? Ačiū, kolegos.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Dalios Kuodytės 2002 metų darbo ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus

Dabar kviečiu į tribūną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinę direktorę gerbiamąją Dalią Kuodytę pateikti 2002 metų darbo ataskaitą ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Prašom, jums žodis. Jeigu jūs (…) ataskaitą, kadangi ji išdalyta, gal 10–15 minučių, kaip jums išeina. O po to 15 minučių atsakysite į Seimo narių klausimus, nes jums numatyta pusė valandos.

D.KUODYTĖ. Na, aš pasistengsiu kalbėti trumpiau ir konkrečiau, tačiau turėčiau priminti, kad Seime neatsiskaičiau nei už 2000 metus, nei už 2001 metus, todėl ir darbų susikaupė, ir kontekstas truputėlį yra dingęs. Tikiuosi, man atleisit už detalesnę, negu paprastai pateikiama, ataskaitą. Pabandysiu tiesiog tokias kelias bendras tendencijas išskirti ir pasakyti, o paskui mielai atsakysiu į jūsų klausimus.

Tyrimo srityje, kurioje dirba Tyrimo departamentas bei taikomuosius tyrimus vykdo Specialiųjų tyrimų skyrius bei Pasipriešinimo dalyvių, rezistentų teisių komisija, išskirčiau, kad pagal patvirtintą planą vyksta kompleksinis moderniosios Lietuvos istorijos tyrimas. 2002 metais tai buvo sovietizacijos procesai, karinės ir politinės okupacinės struktūros, 6–9 dešimtmečių neginkluotas pasipriešinimas, išeivijos veikla, holokaustas. Iš esmės visi tyrimai yra realizuojami, yra straipsnių žurnale „Genocidas ir rezistencija“, yra monografijos, kaip antai „Stribai“, „Čekistinė kariuomenė“, „Tuskulėnai“, „Antibažnytinė politika“ ir panašios. Taip pat yra surengta ne viena konferencija, tarp jų ir tarptautinės. Čia išskirčiau labai svarbų susitarimą su Lenkijos tautinės atminties institutu. Tai yra panaši organizacija, žinoma, kokius dešimt kartų didesnė, kuri tiria, tiksliau, jos funkcijos apibrėžtos kaip ir Lietuvoje, ji tiria visas moderniosios istorijos apraiškas: represijas, genocidą, holokaustą, rezistenciją, sovietizavimą ir panašius dalykus. Sudarius bendradarbiavimo deklaraciją su minėta institucija, iš tiesų buvo labai pagyvinti tyrimai. Kadangi bendrose konferencijose tie tyrimai yra pristatomi, pagaliau publikuojami, tad ir mes esame priversti šiek tiek pasitempti pagal lenkų kolegas.

Kaip vieną iš svarbių ir tokių įdomesnių centro skyrių išskirčiau Specialiųjų tyrimų skyrių, kuris yra skirtas vykdyti specifinius, su teisiniu įvertinimu susijusius darbus. Iki šiol pagrindinė jo kryptis buvo teikti tyrimus ir medžiagą prokuratūroms genocido ir karo nusikaltimų bylose. Iki 2002 metų paklausimų iš prokuratūrų srautas išties buvo milžiniškas.

Apie 60 paklausimų, kuriems reikėjo specialių tyrimų, per vieną 2002 metų ketvirtį. Dabar šis srautas akivaizdžiai mažėja. 2003 metais per vieną ketvirtį mes gauname 20–26 paklausimus. Žinoma, tai nereiškia, kad tyrimo apimtys mažėja, tačiau vis dėlto skyrius jau gali po truputį pradėti fundamentalesnius tyrimus. Turiu omenyje 2002 metais pradėtą partizaninio karo nuostolių tyrimo programą, tai yra kompiuterizuoti žuvusių civilių sąrašai ir kiekvienas atvejis bus tiriamas atskirai. Manau, kad tokiu būdu bus galima išvengti įvairiausių spekuliacijų šia tema. Tą programą planuojame baigti 2005 metais.

Iš įamžinimo programų, memorialinių programų išskirčiau muziejaus veiklą, kuri iš tiesų kol kas yra problemiška. 1999 metais buvo patvirtintas naujas muziejaus projektas ir iki šio laiko labai lėtai jis yra įgyvendinamas grynai dėl finansavimo lėšų stokos. Šiais metais mes susidūrėme su dar viena gana keista problema, kuri, aš manau, yra ne tik mūsų centro problema, tai yra Tuskulėnų aukų palaikai. Mielieji ponai, dar kartą kartoju, tai nėra centro problema. Labai prašau visus atkreipti dėmesį, nes, mano manymu, tai, kas vyksta su Tuskulėnų aukų palaikais, yra skandalas. Skandalas ta prasme, kad 10 metų iškasti 700 žmonių palaikai keliauja po Vilnių iš vieno sandėlio į kitą. Šiuo metu penkerius metus jie yra saugomi Genocido aukų muziejaus patalpose, kamerose, bet, kaip dabar paaiškėjo, ir kitais metais, nors buvo planuota, jie taip pat nebus perlaidojami. Gal ta situacija dar būtų pakenčiama, gal dar būtų galima laikyti tose patalpose, tačiau toms patalpoms elementariai reikia remonto. Susidaro situacija, kai 700 popierinių dėžių su palaikais iš esmės turi kažkur išvažiuoti, o kur, neaišku. Kreipiausi į Vyriausybę ir į Kultūros ministeriją, kol kas jokio atsakymo. Aš tikrai nenoriu sutikti, kad tai yra tik mano, mūsų centro ar muziejaus problema. Aš manau, iš tiesų problema yra mūsų visų. Net nežinau, ar čia yra pasekmė, ar čia yra kokių nors dalykų priežastis.

Tai galbūt tiek. Daugiau aš jūsų nevarginsiu savo kalbomis. Tiesiog atsakysiu į klausimus.

PIRMININKAS. Viskas, gerbiamoji pranešėja? Viskas. Dėkoju. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamoji direktore, norėčiau, kad jūs truputį paaiškintumėte, kokios, jūsų nuomone, Genocido centro darbo perspektyvos ateity? Darbų apimtys, temų skaičius, problemų skaičius, jų nagrinėjimas, ar jų daugėja, ar mažėja? Kada iš esmės turėtų sumažėti Rezistentų teisių komisijos darbo apimtis, nes visa tai susiję su finansavimu. Na ir apskritai, ar esama tokių problemų ar darbų mažėjimo tendencijų.

D.KUODYTĖ. Ačiū už klausimą. Taip, dėl Rezistentų teisių komisijos buvau pasirengusi daug kalbėti, bet tiesiog, matyt, geriau klausimais. Iš tiesų reikia konstatuoti, kad Rezistentų teisių komisijos darbo akivaizdžiai mažėja. 2002 metais pastebėta, kad maždaug 30% sumažėjo apimtis, palyginti su 2001 metais. Panašios tendencijos yra ir šiais metais. Žinoma, šiais metais ir, matyt, dar kitais metais darbo bus daug, nes iš tiesų dabar susiduriame su labai sudėtingais atvejais, tai, sakykime, su dokumentų trūkumu, kažkokiais komplikuotais įrodomaisiais dalykais ir panašiai. Rezistentų teisių komisijos darbą realiai galima planuoti dar kitiems metams. Aš manau, kad jeigu nebus įstatymų pakeitimų, kurie numatys vienokį ar kitokį statusą papildomai suteikti dar kai kuriems žmonėms, matyt, bus galima laikyti baigiamu. Tačiau yra planuojama, žinoma, tokia situacija yra planuojama, kad tokiu būdu mes išlaisvinsime dalį žmonių ir dalį lėšų, kurios iš tiesų yra ribotos. Nebūsiu originali, ir mums, kaip ir visiems, jų trūksta, todėl galėsime mesti į kitas sritis. Kaip jau minėjau, Specialiųjų tyrimų skyrius laukia papildymo, taip pat Memorialinio departamento (…) rinkimų programa, kur dar reikia daug padaryti. Tyrimų programas, man regis, galima pažiūrėti ir mūsų internetiniame puslapyje, ir šioje ataskaitoje yra labai aiškiai matyti tendencijos. Kai kurios programos baigiasi 2005 metais, tačiau jau yra numatomos programos, kurios bus toje vietoje, pinigai bus panaudojami kitoms tyrimo programoms pagal Mokslo tarybos patvirtintą programų registrą. Taip pat galima susipažinti, kas apima visą moderniąją Lietuvos istoriją 1940–1990 metais. Būtent Mokslo taryba, vadovaujama profesoriaus Antano Tylos, tam tikrais laiko tarpais peržiūri, taip atliekame tokį auditą ar monitoringą, jeigu taip galima pasakyti. Aš manau, kad kol kas nematyti, jog mažėtų darbo perspektyvos, tokie fundamentalūs tyrimai. Apskritai aš manau, kad iki šiol buvo stengiamasi siekti kiekybės, nes tiek daug visko buvo, bet turbūt pats laikas po truputį galvoti ir apie kokybę.

PIRMININKAS. Klausia V.Popovas. Būtų gerai minutę klausti, tris atsakyti. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūsų ataskaitoje pateikta, kad jūs nemažai išleidžiate leidinių ir juos platinate užsienyje, taip pat ir privatiems asmenims. Kausimas būtų toks. Arba aš ne iki galio atidžiai perskaičiau ataskaitą, arba neradau, kas apmoka tų leidinių platinimą užsienyje, siuntimą į užsienį? Ar jūsų biudžeto sąskaita tai yra apmokama, ar kaip nors kitaip? Ačiū.

D.KUODYTĖ. Susimoka patys žmonės, kurie užsisako tuos leidinius. Į leidinio kainą įeina ir siuntimo paslaugos. Dar turėčiau pasakyti, kad visi pinigai iki lito, kurie yra gaunami už parduotas knygas, grįžta atgal į Leidybos skyrių ir yra skiriami kitiems leidiniams leisti. Todėl toks kiekis yra įmanomas padaryti.

PIRMININKAS. Klausia J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, noriu pasakyti ir pasidžiaugti, kad turite gerą, informatyvų interneto puslapį, tikrai įdomu jį panagrinėti. Jūsų centras veikia nuo 1993 metų, jau 10 metų vykdote, kaip suskaičiavau, 12 mokslinių tiriamųjų programų. Pagal planus dauguma jų yra suplanuota iki 2005 metų. Jūs irgi paminėjote, kad tas kreipimųsi srautas mažėja. Mano klausimas yra toks organizacinis. Kaip jūs įsivaizduojate, ar centras, kaip atskira institucija, turėtų išlikti pabaigus mokslines tiriamąsias programas, ar būtų sujungtas galbūt su Istorijos institutu, galbūt su kitomis institucijomis? Gal dar yra likusių kokių nors globalių, visiškai nenagrinėtų programų, ką norėtumėte daryti ateityje? Ačiū.

D.KUODYTĖ. Oi, man atrodo, kad kol kas yra pačiupinėtos, jeigu taip galima pasakyti, tik pačios pagrindinės, pačios skaudžiausios ir pačios aktualiausios sritys. Visiškai neliesta kultūra. Didžiulis, didžiulis klodas sovietinės Lietuvos kultūros, kurią reikėtų tirti. Represinės struktūros kol kas dar laukia išsamesnio dėmesio. Bet aš manyčiau, kad galbūt net nereikėtų sieti tų dviejų klausimų, t.y. centro likimo su, sakykim, išsekusiomis ar ne programomis. Vis dėlto, man regis, tyrimai vyks, tiktai, pavyzdžiui, kai kurie taikomieji gali truputėlį keisti savo formas, kaip aš minėjau, Specialiųjų tyrimų skyrius. Nebereiks tiek atsakinėti prokuratūroms, jie galės daryti kažkokius fundamentalesnius tyrimus. Bet centro likimas, aš manyčiau, vis dėlto yra politinio sprendimo klausimas ir, matyt, reikėtų truputį atskirti tuos du dalykus.

PIRMININKAS. Klausia A.Macaitis.

A.MACAITIS. Gerbiamoji direktore, aš norėčiau paklausti tokį klausimą. Na, man teko prisidėti 1988–1989 metais, kai iš Šiaurės vežėme palaikus žmonių, kurie nukentėjo ir panašiai, grąžinom juos į Lietuvą. Tai yra tos šalies, Rusijos, Sovietų Sąjungos, klausimai. Kiek tik galėjom, tiek grąžinom. Bet aš norėčiau paklausti, kiek yra tokių vietų, nors jūs sakėt, kad galbūt tai ne jūsų klausimas, Lietuvoje, kai kapai neišaiškinti, tiriami ir panašiai? Kokia ta apimtis, kuri jūsų laukia šiuo metu? Kiek yra tų tremtinių, kalinių ar nužudytųjų pokario metais, kurie yra neaiškinti ir vyksta tyrimo procesas? Ar yra tokių ir kiek jų dabar galėtų būti?

D.KUODYTĖ. Dabar kiek… Čia daug visokiausių klausimų apie tas vietas. Daugelio tų vietų mes nežinom ir niekada, matyt, nesužinosim. Kaip pavyzdį galiu pasakyti vis ateinančias žinias, kad viename ar kitame, sakykim, „stribyno“ kieme yra palaidoti žmonės. Iš tiesų mes bandom visas tas vietas patikrinti. Prieš porą savaičių darėm tyrimą Ukmergėje. Na, nieko neradom, bet buvo pasakyta, kad toje vietoje nieko nėra. Tai tas tyrimas… Iš tiesų suskaičiuoti, kiek tų vietų gali, sakykim, atsirasti… Turim dabar pavasariui dar keletą tokių projektėlių. Bet bus patikrinta ir pasakyta, jog mes įsitikinom, kad visos tos vietos vienaip ar kitaip yra patikrintos ir jose arba yra, arba nėra palaikų.

Dabar kitas dalykas. Iš esmės jau, matyt, galima pasakyti, kiek asmenų Lietuvoje yra nukentėję įvairiausiais būdais. Iš tiesų tą duomenų bazę sudaryti mums labai padėjo būtent tos nukentėjusiųjų asmenų pensijos. Nors jos yra ir didelis krūvis Lietuvos biudžetui, bet žmonės tada labai aktyviai kreipėsi dėl pažymėjimų ir tokiu būdu pateko į mūsų bazę. Taigi iš viso nukentėjusiųjų asmenų statusui gauti yra paduota 71 tūkst. 705 prašymai, iš jų 71 tūkst. 404 yra pripažinti statusai. Tai yra politiniai kaliniai, prilyginti, tremtiniai, represuoti, nukentėję – pagal Nukentėjusių asmenų įstatymą. Kariai savanoriai ir laisvės kovų dalyviai – yra 15 tūkst. 731 prašymas. Taigi dar koks tūkstantis nukeliamas į kitus metus. Kadangi srautas akivaizdžiai mažėja, jau galime kalbėti tiktai apie šimtus, ne apie tūkstančius, pavyzdžiui, kitais metais, apie labai sudėtingus atvejus, bet jau apie šimtus. Taigi tokius daugiau mažiau tikresnius skaičius jau turim ir tas programas jau galima laikyti einančias prie pabaigos.

PIRMININKAS. Klausia A.N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Ponia direktore, mano pora tokių po pusę klausimo. Pirma, yra didelis jūsų tęstinis darbas – „Genocido aukų vardynas“. Kada išeis kita knyga ir kada planuojama baigti leisti visą vardyną? Ir antras klausimas, kurį jūs darote, sakyčiau, yra milžiniškas ir tik pradėtas – tai atsiminimų rinkimas. Ar jūs jau turite suplanavę arba bent prognozes, kada tai bus, koks produktas bus pateiktas visuomenei? kažkokia leidinio forma iš tremtinių, kalinių ir kitų atsiminimų?

D.KUODYTĖ. Pradėsiu nuo antrojo – atsiminimų rinkimų. Neteisus jūs, pone Antanai, sakydamas, kad tik prasidėjęs darbas. Tas darbas vyksta jau bene trejetą…

A.N.STASIŠKIS. Aš pagal apimtį…

D.KUODYTĖ. …ketvertą metų. Aš kaip tik pasiėmiau skaičius. Dabar yra anketuota, apklausta pagal specialiąsias anketas, apie 70 tūkst. asmenų. Po vieną kartą visoje Lietuvoje jau apklausta. Jeigu mes žiūrim, kiek žmonių kreipėsi dėl nukentėjusiojo statuso, tai galim sakyti, kad, na, ne 100%, bet 95% žmonių iš tiesų yra apklausiama labai preciziškai. Dabar 45 tūkst. 700 anketų jau yra kompiuterizuota, įvesta į programą, vadinasi, jos jau yra iki galo sutvarkytos ir žmonės apklausti jau ir po antrą kartą. Tad apie 20 tūkst. anketų mes dar tvarkome. Aš manau, kad, truputį papildę šią programą žmonėmis iš kitų skyrių, mes turėtume kitais metais baigti tą patį juodžiausią darbą, susijusį su žmonėmis, kurie, deja, vienas po kito išeina, o tada žiūrėsim įvairius pjūvius. Matyt, bus ne vienas leidinys, o keletas, dar kartą kartoju, įvairiais pjūviais. Dabar yra svarbiausia padaryti juodą darbą ir apklausti tuos, kurie vienas po kito miršta.

Dabar apie vardyną. Dėl vardyno iš tiesų yra bėda. Žmonių yra tiek, kiek yra. Į atsiminimų rinkimo programą turėjau perkelti keletą žmonių. Iš tiesų tas darbas yra nusitęsęs ir nežinau, ar iki 2010 metų jis bus baigtas, nors pagal projektą yra planuojama taip.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėja. Klausia paskutinysis Seimo narys – A.Sysas. Mes iš esmės baigiame visą mūsų darbo laiką. Prašau, Algirdai.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji direktore, aš norėčiau patikslinti. Pirmiausia ar teisingai supratau, kad dar yra 20 tūkst. bylų ar žmonių, kurie tiksliai nepriskirti vienai ar kitai grupei? Kodėl aš to klausiu? Į Seimą nuolat patenka vienas ar kitas įstatymas dėl kokių nors lengvatų, dėl teisių išplėtimo ir ten niekad nėra tikslių duomenų, o kiek gi tokių žmonių bus. Ir dabar Seime yra daugybė įstatymų, ir niekas negali pasakyti: tokių žmonių bus dešimt, dvidešimt, tūkstantis ar penkiasdešimt. Taigi aš norėčiau patikslinti: ar, sutvarkius tuos, sakykim, 20, kiekvieną kartą neatsiras vis daugiau? Ir galbūt antras toks utopinis mano klausimas: ar ateis tokia diena, kai jūs galėsit pasakyti, kad jūsų centras padarė visą darbą ir daugiau jums nėra ką daryti? Labai ačiū.

D.KUODYTĖ. Truputį apie tuos 20 tūkstančių. Čia buvo kitas kontekstas. Mes iš tiesų labai stengiamės Seimui, kai vyksta vieno ar kito įstatymo, vienos ar kitos pataisos svarstymas, pateikti maksimaliai tikslius skaičius, kiek galėtų būti tokių pretendentų. Dabar, kiek žinau pagal tas įstatymų pataisas, kurios ateina, tai didesnės grupės gali būti Černobylio dalyviai ir Afganistano karo veteranai. Beje, labai norėčiau atkreipti dėmesį į šią grupę. Neseniai vyko mūsų didžiulė tarptautinė konferencija „Psichologinės politinių represijų pasekmės“. Afganistano karo veteranų tyrimas parodė baisius rezultatus. Taigi dabar kalbant apie visas tas kitas grupeles kalbama apie šimtus.

Dabar dėl centro, kad baigia darbus. Na, kokia aš būčiau vadovė, jeigu pasakyčiau, kad viską baigiam ir galim išsivaikščioti? Aš taip negaliu pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Į šį klausimą galite neatsakyti, nes jūsų centras užsiima be galo plačia veikla, ne tiktai pensijų nagrinėjimo klausimais. Gerbiamoji direktore, labai ačiū už atsakymus.

Kolegos, aš manau, kad mes dabar galime bendru sutarimu padėkoti direktorei už pateiktą detalią ataskaitą, atsakytus klausimus. Gal tikrai neprieštarautumėt, jeigu vis dėlto šią ataskaitą nagrinėtų Žmogaus teisių komitetas ir, išnagrinėjęs ataskaitą, parengtų Seimo nutarimo projektą ir pateiktų Seimui? (Balsas salėje) Prašome. Ar yra siūlymų? Prašau per šoninį mikrofoną. A.N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Papildoma mūsų komisija turėtų būti, Pasipriešinimo okupaciniams režimams…

PIRMININKAS. Sutinku. Tikrai taip, jūsų komisija taip pat galėtų būti papildoma. Taigi sutarėme bendru sutarimu. Papildomai ir komisija nagrinėja, ir Žmogaus teisių komitetas. Ačiū, kolegos. Ir Seimo nutarimo pateikimo data… Mes paprašytume, kad gal iš tikrųjų iki sausio mėnesio būtų galima pateikti tą nutarimą.

Gerbiamieji kolegos, visi klausimai išnagrinėti. Mes sutaupėme laiko, todėl galėtume dar tiesiog pasikalbėti, perskaityti pareiškimus. Bet aš manau, kad dar vieną klausimą mes išspręsime – registruosimės.

Gerbiamieji kolegos, prašome balsuojant išreikšti savo valią, ar sutinkate registruotis.

Taigi, kolegos, užsiregistravo 45 Seimo nariai. Šios dienos popietinis plenarinis posėdis ir apskritai plenariniai posėdžiai yra baigti.