Dvidešimt septintasis (437) posėdis
2003 m. lapkričio 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

2003 m. lapkričio 13 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedame lapkričio 13 dienos, ketvirtadienio, plenarinį posėdį. Kviečiu registruotis.

Užsiregistravo tik 27 Seimo nariai. Renkasi daugiau. Matyt, po kurio laiko pakartosime registraciją. Noriu paklausti dėl darbotvarkės. Ar būtų kokių pasiūlymų? Jeigu nėra, tai tik norėčiau pristatyti vieną protokolinį nutarimą, kurį teikia Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas A.Sakalas. Jis skamba taip. „Prašyti Lietuvos Respublikos Prezidento nesikviesti aukščiausių valstybės teisėsaugos pareigūnų tol, kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir dirba Seimo laikinoji tyrimų komisija „Dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui.“ Ir pasiūlyta aukščiausiems valstybės teisėsaugos pareigūnams nekomentuoti komisijos darbo ir priimamų sprendimų. Jeigu… Prašau? (Balsai salėje) Gerai. Bet aš prašau… Ar galima įtraukti į darbotvarkę šį klausimą? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Gerai. Tada tvirtiname darbotvarkę su protokolinio nutarimo projektu ir pradedame ją svarstyti. Man sakė, kad visiems salėje išdalytas šis protokolinis nutarimas. Yra. Ar būtų pageidavimų ką nors taisyti, ar galime taip kaip tekste?.. Prašom. (Balsai salėje) Visai negirdžiu. Tuoj, įjunkite J.Bernatonio mikrofoną. Paspauskite mygtuką, greičiau surasime. Mygtuką paspauskite, greičiau surasime. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Aš siūlyčiau šį protokolinį nutarimą šiek tiek pratęsti, kad ne tik komisijos darbo ir priimamų sprendimų nekomentuotų aukščiausi valstybės teisėsaugos pareigūnai, bet ir kad komisijos nariai nekomentuotų aukščiausių teisėsaugos pareigūnų sprendimų, nes gali susidaryti įspūdis, jog Seimas daro tam tikrą politinį spaudimą teisėsaugos institucijoms. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Taip, bet noriu priminti, kad teisėsaugos sprendimų nebuvo, ten buvo komentarai. Dėl protokolinio nutarimo J.Veselka. Prašom. Jūs norėtumėte už?

J.VESELKA. Ar čia dėl įtraukimo į darbotvarkę?

PIRMININKAS. Ne, mes jau nutarėme įtraukti bendru sutarimu. Dabar dėl jo priėmimo.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man šiek tiek keista, kad jeigu pasikviečia pareigūną, tai lyg ir pareigūnas automatiškai nusigąsta Prezidento ir pradeda daryti atvirkščiai, negu liepia jo pareigos. Jeigu mes nustatome, jog pareigūnai elgiasi vienaip, sakysime, prieš patekdami pas Prezidentą, ar pas kitą, tai tuos pareigūnus reikia skubiai atleisti iš pareigų. Nes pareigūnai, įsivaizduoju taip, koks skirtumas, ar Prezidentas tave kviečia, ar premjeras, ar Seimo Pirmininkas, turi vykdyti pareigą. O jeigu jau yra tokie, kad pasiduoda bet kokiam spaudimui, tai reikėtų kelti klausimą ne dėl jų nekvietimo, o kelti klausimą dėl jų pašalinimo. Nežinau, ar mes galime uždrausti Prezidentui kviesti pareigūnus.

PIRMININKAS. …prašyti. Ar balsuojame dėl šio protokolinio?.. Prašom. Kas už tai, kad priimtume protokolinį nutarimą, kurį teikia A.Sakalas komisijos vardu? (Balsas salėje) Ne, dabar koks tekstas yra, jeigu jau…

40 – už, 3 – prieš 12 susilaikė. Protokolinis nutarimas priimtas.

Prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, aš noriu truputį jūsų dėmesio ir pranešti, kad šiandien Lietuvos diplomatija pažymi 85-erių metų jubiliejų. Į Vilnių renkasi diplomatai paminėti šią datą. Nors savo valstybingumą mes priversti skaičiuoti su pertraukomis, šiandien posėdžiaujame nepriklausomos Lietuvos parlamente ir tai yra mūsų nenutrūkstamo per visą Lietuvos laikotarpį diplomatijos darbo vienas iš nuopelnų. Aš dalyvausiu šiame minėjime ir manau, kad kitais metais galbūt mūsų iniciatyva Diplomatų diena galėtų tapti atmintina diena, įtraukta į atmintinų… žmonių sąmonėje ir Lietuvoje minimų dienų įstatymą. Taip mes paminėsime mūsų garbingų diplomatų veiklą ir jų profesinę dieną. Tad šiandien diplomatų diena. Tai ir norėjau priminti.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 189, 224, 235¹, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 99⁸, 171⁵ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-2765(3*) ES (priėmimas)

Pirmasis darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 189, 224, 235¹, 259¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo bei kodekso papildymo 99⁸, 171⁵ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-2765. Priėmimo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį J.Bernatonį. Priėmimas.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, komitetas pritarė tai Teisės departamento išvadai, kuri yra priimtina ir kuri iš esmės palaiko šį projektą, orientuoja į Europos Tarybos atitinkamą direktyvą. Jokių pataisų, pasiūlymų dėl šio projekto straipsnių nėra Seimo narių pateikta, todėl galima būtų priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priimti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Nėra norinčių kalbėti. J.Veselka dėl viso? Ne. Dėl 2 straipsnio. Gerai. Taigi 1 straipsnį priimame. Priimtas.

2 straipsnis. J.Veselka turi nuomonę prieš. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, jau seniai turėjo likti tas žymėtas kuras, kuris be akcizo būtų pardavinėjamas … bet analizė rodo, kad taip faktiškai kuras žemdirbiams pabrangs, palyginti su dabar esančia sistema, kai tu sumoki, o po to tau grąžiną tą akcizą. Kadangi ši tvarka abejotina, ar tikslinga ją įvesti, ar yra… Galbūt aš (…), bet aš abejoju, ar verta įvesti nuostatas, kurios dar gyvenime neegzistuoja ir galbūt neegzistuos?

PIRMININKAS. Pranešėjas gal turėtų nuomonę?

J.BERNATONIS. Tokie buvo siūlymai, tai buvo svarstyta ir mes manytume, kad tai turėtų likti.

J.VESELKA. Kodėl?

PIRMININKAS. M.Pronckus – nuomonė už.

M.PRONCKUS. Dėl dažyto kuro. Kaimo reikalų komitetas ne vieną kartą svarstė tą klausimą. Yra tvirtai apsisprendęs, jog nuostatos nekeis, kad kuras turi būti dažomas. Kadangi dabartinė tvarka yra susijusi su didele biurokratija, su dideliu popierizmu, su kaimo žmonių apsunkinimu atsiimant tuos visus… Todėl mes manome, kad visi šie reikalai jau yra aptarti tiek Vyriausybėje, tiek Seime, ir čia nieko ypatingo dabar nereikia keisti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Po vieną nuomonę.

Dabar balsuosime dėl 2 straipsnio. Kas už tai, kad priimtume 2 straipsnį, prašau balsuoti. Vyksta balsavimas dėl 2 straipsnio. Komiteto nuomonę girdėjote. Komitetas pasisakė už straipsnio priėmimą.

Už – 49, prieš – 3, susilaikė 2. Straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti? Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

4 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.

5 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.

6 straipsnis. Priimtas.

7 straipsnis. Priimtas.

Dabar įgyvendinimo nuostatos. Mes turime Teisės departamento pasiūlymus. Pranešėjo klausiu, ar priimtini?

J.BERNATONIS. Taip, priimtini.

PIRMININKAS. Redakcinio pobūdžio priimtini. Priedas. Dėl priedo nėra norinčių komentuoti, kalbėti. Priimtas ir priedas. Ačiū pranešėjui.

Dabar dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189, 224, 235¹, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 99⁸, 171⁵ straipsniais įstatymą? Vyksta balsavimas. Balsuojame.

Už – 56, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projektas Nr.IXP-2751(2*)ES (svarstymas)

Darbotvarkės 2 klausimas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projektas Nr.IXP-2751. Svarstymas. Pranešėjas – J.Jurkus, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys. Prašom.

J.JURKUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas teikia Seimui svarstyti Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projektą. Šį projektą komitetas tobulino atsižvelgdamas į valstybės ir mokslo institucijų, kurių išvadų yra paprašęs, Seimo Teisės departamento, piliečių, Seimo narių, papildomo komiteto pastabas ir pasiūlymus bei Seimo frakcijų susitarimus. Įstatymo projektas buvo paskelbtas visuomenei svarstyti, dėl jo Seime buvo surengti klausymai.

Įstatymo projekte įtvirtinti pagrindiniai rinkimų principai, rinkimų organizavimas, rinkėjų sąrašų sudarymas, kandidatų į Europos Parlamento narius kėlimas, jų veiklos garantijos, rinkimų agitacija, balsavimo tvarka, balsų skaičiavimas, rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas.

Įstatymo projekte, kaip nustatyta sutarties dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą stojimo akto priede, numatoma, kad pagal Europos Parlamento skirtą kvotą Lietuvos Respublikoje renkama 13 Europos Parlamento narių. Renkama vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą valstybės teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą penkerių metų kadencijai. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir nėra kandidatu į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Balsuoti ar būti kandidatu tuose pačiuose Europos Parlamento rinkimuose galima tik vienoje valstybėje. Rinkimus organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija, savivaldybių rinkimų komisijos, apylinkių komisijos. Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda.

Kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti partija, įregistruota pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą. Partijos kandidatų sąraše ar jungtiniame sąraše negali būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip 26 kandidatai. Rinkimų užstatas vienam kandidatų į Parlamento narius sąrašui yra 20 MGL dydžio.

Kaip minėta, Seimo frakcijų susitarimu įstatymo leidėjai siūlo (…) atsisakyti nuostatos dėl registravimo kandidatais save iškeliančius į Parlamento narius asmenis. Rinkėjų balsų barjeras laikyti rinkimus neįvykusiais nenustatomas. Partijos kandidatų sąrašas ar jungtinis sąrašas gali gauti Parlamento narių mandatų tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Kandidatų į Parlamento narius reitingą ir jų sąrašų galutinę eilę pagal rinkėjų pareikštą nuomonę ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Galutinius rinkimų rezultatus nustato ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje.

Įstatymo projekte atsižvelgta į Europos Tarybos 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. sprendimus, nustačiusius, kad nacionalinio parlamento nario mandatas nuo 2004 m. rinkimų nesuderinamas su Europos Parlamento nario mandatu. Europos teisė leidžia nacionaliniais (…) teisės aktais valstybei narei pačiai nustatyti taisykles, kurių laikantis nustatoma, kaip pripažįstamas Europos Parlamento nario mandato nesuderinamumas su kitomis valstybės pareigomis. Prie įstatymo projekto pridedamas tiesioginio taikymo Europos teisės aktų… kurį įgyvendina įstatymo leidėjas, (…) į įstatymo sąrašus.

Įstatymo projektui įgyvendinti reikėtų priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimą, nustatantį atsakomybę už rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pažeidimus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimą, nustatantį pastarajai papildomą funkciją.

Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Prašau Seimą po svarstymo pritarti komiteto patobulintam teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu K.Rimšelį. Nėra. Europos komiteto vardu kas galėtų teikti išvadą? Jeigu jo nėra, tada kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą R.Sedlicką.

R.A.SEDLICKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo tobulinti įstatymą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Vyriausybės ir paties Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas. Balsavimas buvo bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš paskelbsiu Europos komiteto išvadą. Komiteto sprendimai tokie: pritarti Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Europos Teisės departamento prie Vyriausybės pastabas ir siūlymus. Siūlyti pagrindiniam komitetui nustatyti, kad Lietuvos Respublikos rinkimai į Europos Parlamentą būtų laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo 20% visų rinkėjų.

Trečias pasiūlymas. Siūlyti pagrindiniam komitetui nustatyti, kad Europos Parlamento nariu Lietuvoje gali būti renkamas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatu į Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

Ketvirta. Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatyme reglamentuoti dvigubo mandato negalimumą.

Penkta. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projekte atsisakyti individualių kandidatų į Europos Parlamento narius išsikėlimo galimybės. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

Išgirdome komitetų išvadas. Pradedame diskusiją. Užsirašė E.Klumbys. Kviečiu E.Klumbį kalbėti dėl svarstomo įstatymo projekto. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto noriu pasakyti nuomonę apie šį įstatymą, ypač kai mes matome ir tiesiog esame dalyviai visų tų įvykių, kurie šiandien vyksta mūsų valstybėje. Aš suprantu, kad tikriausiai šis įstatymas bus priimtas toks, koks yra teikiamas, nes jis tenkina didžiąsias partijas. Tačiau jį būtina vertinti pagal dabartinius įvykius.

Mes akivaizdžiai matome, kokie žmonės finansuoja politines partijas ir ką gali padaryti dideli ir labai dideli tų žmonių pinigai. Manau, reikia atsisakyti juridinių ir fizinių asmenų finansavimo principo. Partijas ir jų dalyvavimą rinkimuose turėtų finansuoti valstybė, nes partijos iš esmės yra valstybės politinis pagrindas. Partijos tampa esminiu faktoriumi formuojant Seimą, vėliau Vyriausybę ir kitas valdžios struktūras. Valstybė turi duoti pinigus ir griežtai kontroliuoti jų panaudojimą rinkiminės kampanijos metu.

Noriu priminti du labai charakteringus pavyzdžius, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys finansuoja rinkiminę kampaniją, Prezidento rinkiminę kampaniją Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Paskutiniuose mūsų Prezidento rinkimuose Valdas Adamkus, kuris tikėjosi būti perrinktas Prezidentu, prezidentines varžybas baigė su 1,1 mln. Lt deficitu, ir po to labai vargo, kol surinko tuos pinigus ir atsiskaitė su kreditoriais. Jeigu jis būtų buvęs išrinktas, tikrai nebūtų taip vargęs.

Toliau. Prezidentas Rolandas Paksas irgi su deficitu baigė prezidentinę kampaniją ir jo, noriu pabrėžti, nerėmė mūsų didysis politinis mecenatas Bronislovas Lubys su savo grupe iki rinkimų. Tačiau po pergalingos pabaigos iš karto buvo pervesta apie 200 tūkst. Lt deficitui padengti.

Labai charakteringas pavyzdys yra paskutiniai JAV Prezidento rinkimai. Likus mėnesiui iki Bilo Klintono prezidentavimo pabaigos, jis, norėdamas suvesti sąskaitas su didžiausiu aukotoju Džordžo Bušo antrojo rinkiminei kampanijai, su ENRON’u, garsiuoju ENRON’u, kuris po to žlugo, atkirto ENRON’ą nuo Kalifornijos energetinės rinkos. B.Klintonas nustatė elektros kainų aukščiausią ribą ir nebuvo galima reikalauti šimto kartų didesnės kainos negu normali. Tai įsiutino ENRON’o prezidentą, kuris asmeniškai po sėkmingo Dž.Bušo išrinkimo parašė raštelį viceprezidentui Dikui Čeiniui, kad jis pašalintų B.Klintono apribojimus. Per dvi dienas nuo Dž.Bušo valdymo pradžios JAV energetikos ministerija peržiūrėjo apribojimus ENRON’ui. Per savaitę atsipirko visos sąskaitos, visos išlaidos, kurios buvo skirtos Dž.Bušo prezidentinei kampanijai.

Štai ką reiškia juridinių asmenų finansavimas tiek politikų, tiek politinių partijų. Manyčiau, kad šį įstatymo projektą reikia iš esmės tobulinti. Manau, atsižvelgus į visus įvykius, kurie dabar vyksta Lietuvoje, mums reikia, kad finansavimas būtų maksimaliai skaidrus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijos tuo ir baigiamos. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Dabar mes turėtume pradėti svarstyti pasiūlymus dėl šio įstatymo papildymo ar pakeitimo.

36 straipsniui… Ar jūs norėtumėte? Taip, jūs būkite tribūnoje, nes teks komentuoti visus pasiūlymus, ką apie tai galvoja pagrindinis komitetas. Projekto 36 straipsnį siūloma papildyti 3 dalimi. Šį pasiūlymą teikė Seimo narė B.Vėsaitė, bet jos nėra. Gal tada jūs trumpai pateikite jos pasiūlymo esmę ir komiteto nuomonę, kodėl jūs nepritariate.

J.JURKUS. Gerbiamoji kolegė B.Vėsaitė siūlė, kad sąraše skirtingų lyčių žmonių negalėtų būti daugiau kaip po du žmones… Jeigu du vyrai, tai turėtų būti moteris, arba dvi moterys ir trečias vyras. Komitetas nepritarė, nes Europos šalių narių rinkimų teisėje rinkėjai neišskiriami pagal lyčių požymį. Todėl komitetas ir nepritarė šiam pasiūlymui. (Balsai salėje) Tai bendras politinių partijų sutarimas.

PIRMININKAS. Norėčiau paklausti. V.Landsbergis norėtų pritarti? Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu pritarti, nors negalėsiu balsuoti dėl suprantamų priežasčių. Mane domina vienas klausimas, tai yra išrinkto į Europos Parlamentą nario mandatas. Ar jį įteikia valstybės narės Vyriausioji rinkimų komisija, ar jį įteikia pats Europos Parlamentas ar Europos Parlamento vadovybė? Dabar mes ten esame stebėtojai, mums mandatą suteikė Seimui rekomendavus, bet mandatas yra Europos Parlamento.

J.JURKUS. Vyriausioji rinkimų komisija.

PIRMININKAS. S.Buškevičius dėl šios pataisos. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš manau, kad prieš įstatymus, prieš Konstituciją visi žmonės yra lygūs. Jeigu mes remtumės tokiu principu, reikėtų sakyti taip: jeigu sąraše pirmieji du yra aukšti, tai kiti du turi būti žemi; jeigu sąraše pirmieji du yra pliki, tai po to turi būti apaugę plaukais, o geriausia garbanoti. Mes galime nueiti iki tokių absurdų, kad po to visi juoksis. Ne viskas, kas ten yra, yra gerai. Todėl mes turėtume vadovautis sveika logika.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome dvi nuomones dėl B.Vėsaitės pasiūlymo. Dabar mums reikėtų balsuoti. Balsuosime dėl jos pasiūlymo 36 straipsnį papildyti 3 dalimi. Visi supratote? (Balsai salėje) Kas už tai, kad pritartume B.Vėsaitės pasiūlymui?

J.JURKUS. Kuriam komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Kuriam komitetas nepritarė. Prašom balsuoti. Balsuojame.

Už – 6, prieš – 20, susilaikė 22. Šiam pasiūlymui Seimas nepritarė.

Toliau svarstome B.Vėsaitės pasiūlymą dėl 43 straipsnio papildymo 5 dalimi. Gal trumpai esmę, nes jos nėra, kodėl komitetas nepritarė.

J.JURKUS. Iš dalies pritarė.

PIRMININKAS. Parašyta „nepritarti“.

J.JURKUS. Jeigu atšaukus pareiškinius dokumentus ar anuliavus…

PIRMININKAS. Taip. Dėl šio, kuriam nepritarė. Dėl šio, kuriam nepritarė.

J.JURKUS. Jeigu atšaukus pareiškinius dokumentus ar anuliavus…

PIRMININKAS. Dabar skaitote teisingai.

J.JURKUS. Jeigu atšaukus pareiškinius dokumentus ar anuliavus kandidatų įregistravimą kandidatų sąrašo eilė neatitinka 36 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, tai Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie sąrašo pavadinimo turi būti pažymėta: „Šio sąrašo kandidatų eilėje nėra įstatymo nustatyta proporcingo lyčių atstovavimo“.

PIRMININKAS. Susijęs su tuo, kurį…

J.JURKUS. Susijęs su tuo, kurį mes atmetėme.

PIRMININKAS. Taip. Ar norinčių kalbėti dėl šio pasiūlymo nėra? Nėra. Kiek suprantu, Seimas bendru sutarimu nepritaria. Ar būtų kitų nuomonių? Nėra. Nepritarti bendru sutarimu.

Dabar pereiname prie pasiūlymų, kuriuos teikia Seimo narys J.Karosas. Noriu atkreipti dėmesį, kad J.Karoso pasiūlymas yra dėl 86 straipsnio 1 dalies, t.y. dėl tos dalies, kurios neliko.

J.JURKUS. Taip, nes frakcijų sutarimu mes neįvykusių rinkimų procedūrų nesame nustatę.

PIRMININKAS. Tai iš esmės šis pasiūlymas negalėtų būti svarstomas, nes pagrindinis komitetas apskritai tos dalies atsisakė?

J.JURKUS. Taip.

PIRMININKAS. Jeigu jau Seimo narys manys, kad turi būti kitaip, tada priėmimo metu jis turi pateikti kitą pasiūlymą. O šiuo metu mes jo tiesiog negalime svarstyti, nes projekte nėra tokios dalies. Toliau. Seimo narys P.Jakučionis dėl 36 straipsnio 2 dalies vietoj skaičiaus „26“ siūlo įrašyti „13“. Jūs nepritariate. Prašom pakomentuoti.

J.JURKUS. Tai, jeigu…

PIRMININKAS. Ne, atsiprašau, gal tegul pirma P.Jakučionis pakomentuoja savo pasiūlymą. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Ačiū už žodį. Kadangi ir komitetas nepritarė, ir ne tik, ir Europos komitetas nepritarė, aš šį savo siūlymą atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl jo nebalsuojame. Dabar dėl to paties 86 straipsnio 1 dalies. Tos dalies, dar kartą primenu, nebeliko, tai mes ir nesvarstome.

P.JAKUČIONIS. Aš manau, teisingai yra padaryta, kad jos nebeliko, manau, kad tuo atžvilgiu yra atsižvelgta į mano siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Baigiame svarstyti P.Jakučionio pasiūlymus. Dabar V.Kvietkauskas siūlo…

J.JURKUS. Pritarta.

PIRMININKAS. Atsiprašau, Č.Juršėnas siūlo 36 straipsnį papildyti 3 dalimi, ir šiam pasiūlymui komitetas nepritaria. Č.Juršėno nėra, tai jūs pateikite ir jo pasiūlymą, ir motyvus, kodėl jam nepritariate.

J.JURKUS. Kandidatų sąrašus iškėlusioms partijoms, save iškėlusių kandidatų sąrašui suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija laidas rengia ir transliuoja iš biudžete jai skirtų lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių laidų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovais. Ji taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas lygiateisiškumo principas tarp kandidatų sąrašų. Kiekvienam kandidatų sąrašui, save iškėlusių kandidatų sąrašui skiriama ne mažiau kaip po vieną valandą visuomeninio (nacionalinio) radijo. Čia gerbiamojo Č.Juršėno siūloma dėl to, kad buvo pateiktas pasiūlymas, jog ir save nepartinis žmogus gali iškelti, dalyvauti rinkimuose, tačiau visų partijų sutarimu nepritarta tiems pasiūlymams. Yra bendras Seimo sutarimas, jog to neturėtų būti. Kartu tam pritaria ir komitetas.

PIRMININKAS. Ir visi kiti pasiūlymai susiję su tuo?

J.JURKUS. Taip.

PIRMININKAS. Jeigu mes nepritartume pagrindiniam, turėtume taip pat pasielgti ir su kitais pasiūlymais?

J.JURKUS. Galima būtų informuoti tik apie 86 straipsnį, kuris yra šiek tiek kitoks, bet jis irgi daugiau susijęs… Ten yra Europos Sąjungos rekomendacija. Gerbiamasis Č.Juršėnas siūlė įvesti 6% rinkimuose dalyvavusiųjų rinkėjų, tačiau Europos Sąjungos 1976 metų Rinkimų įstatymas ir jo 2002 m. rugsėjo 23 d. rekomendacija, papildymas siūlo, kad siūloma nacionaliniu lygiu ši riba negali viršyti 5% atiduotų balsų. Todėl mes, komitetas, pasilikome prie Seimo frakcijų sutarimo.

PIRMININKAS. Supratau. Tai galėsime du kartus balsuoti dėl 86 straipsnio ir… Ne? Vis tiek jie visi susiję?

J.JURKUS. Visi susiję.

PIRMININKAS. Visi susiję. Ar Seimo nariai pritartų, kad mes svarstytume Č.Juršėno pasiūlymus, kuriems nepritarė komitetas, kartu, nes jie visi yra susiję, o ne kiekvieną atskirai? Kokios būtų nuomonės? I.Šiaulienė, taip? Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji, noriu pranešti Č.Juršėno prašymą. Jis atsiima pasiūlymą, kad nereikėtų Seimui vargti.

PIRMININKAS. Dėkui, dėkui. Tikrai mums palengvino darbą. Ir daugiau dėl 86 straipsnio 1 dalies tas pat, apie ką mes kalbėjome. Ir viskas, ir daugiau pasiūlymų, kuriems komitetas būtų nepritaręs, nėra. Ar aš teisingai supratau?

J.JURKUS. Teisingai.

PIRMININKAS. Taigi baigiame svarstyti. (Balsai salėje)

J.JURKUS. O Europos reikalų?..

PIRMININKAS. Dėl Europos reikalų lygiai tas pats. 86 straipsnio nebeliko, todėl Europos reikalų komiteto pasiūlymas taip pat nebegali būti svarstomas. Ačiū. Dabar dvi nuomonės dėl pritarimo ar nepritarimo po svarstymo. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Leisiu.

PIRMININKAS. Prašau V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Aš, kaip sakiau, negaliu balsuoti, bet noriu pasinaudoti proga ir atkreipti dėmesį tų, kurie dar redaguos tekstą. 93 straipsnio 4 paragrafe kalbama apie tuos atvejus, kai per 10 paskutinių metų yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Mes jau susidūrėme su tuo, kad galima interpretuoti dvejopai: ar yra nuosprendis ir galima atrasti jo tekstą? ar yra faktas, kad buvo toks nuosprendis? Nes, kaip jūs žinote, čia buvo pasukta į tai, kad jeigu pats nuosprendis jau sunaikintas, o tik faktas dokumentuotas, tai to yra per maža, kad būtų iš esmės svarstomas reikalas. Čia reikėtų aiškumo, ar yra žinoma, kad buvo įsiteisėjęs arba ir yra išlikęs teismo nuosprendis.

PIRMININKAS. Gerai. Pagrindinis komitetas, svarstydamas tą įstatymą, teikdamas priimti, atkreips į tą pastabą dėmesį. Kitų nuomonių nėra. Klausčiau, ar po svarstymo galėtume pritarti bendru sutarimu? Negalime. Gerai, balsuosime dėl įstatymo projekto. Prašom pasiruošti, balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projektui po svarstymo su visais priimtais pasiūlymais, prašom balsuoti.

53 – už, 4 – prieš, 2 susilaikė, po svarstymo projektui su pasiūlymais pritarta.

Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2830(2*) (svarstymas)

Dabar svarstome darbotvarkės 3 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP- 2830. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A.Pulokas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom.

A.PULOKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-2830. Svarstant atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Taip pat išnagrinėta ir pritarta Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams. Atsižvelgdamas į visus pasiūlymus, komitetas patobulino įstatymo projektą. Už šį patobulintą įstatymo projektą balsuota bendru sutarimu. Po svarstymo siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu J.Palionį, Biudžeto ir finansų komiteto narį.

J.PALIONIS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pateiktą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Jučas paskelbs Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą. Prašom.

J.JUČAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas spalio 8 dieną svarstė šį projektą, pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms, taip pat patobulino projektą. Bendru sutarimu patobulintam projektui pritariame.

PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė, niekas nepageidauja kalbėti. Pasiūlymų, papildymų dėl šio projekto taip pat negavome. Aš klausiu, ar yra nuomonių prieš balsavimą? Nėra norinčių kalbėti. Ar pritartume šiam projektui bendru sutarimu? Ačiū. Po svarstymo bendru sutarimu projektui pritarta. Baigėme.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2887(2*) (svarstymas)

Pradedame darbotvarkės 4 klausimą – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2887. Svarstymas. Pranešėjas – A.Rimas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

A.RIMAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Noriu jums priminti, kad Lietuvos Respublikos Seimas šių metų liepos 4 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 32 punkto pakeitimo ir papildymo įstatymą. Šio įstatymo 32 punktas skelbia, kad savivaldybės taryba teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimus pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Siekdamas suderinti Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą su Vietos savivaldos įstatymu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas parengė patobulintą svarstomo įstatymo projektą. Jame siūloma 9 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „Gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių teritorijoje esantiems jų nuosavybės teisės objektams pavadinimai suteikiami ir keičiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus“. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam variantui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Prieš balsavimą yra norinčių pareikšti nuomonę? J.Razma, nuomonė už. Prašom.

J.RAZMA. Džiugu, kad nors ir vėluodamas Seimas sprendžia šitą problemą. Kodėl sakau vėluodamas? Kaip žinote, vienai iš Pikeliškių gatvių jau suteiktas Juzefo Pilsudskio vardas ir tai sukėlė tam tikrą rezonansą. Matyt, jeigu teisinė bazė būtų tobulesnė, gal tokių sprendimų būtų ir nebuvę. Kaip sakė pranešėjas, abiejų įstatymų tekstai suderinami, bet kai komitetas pasirinko štai tokią bendrą formuluotę „pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus“, kokia problema iškyla? Tokia, kad Vyriausybė labai lėtai sukasi nustatydama tuos kriterijus. Jeigu jau būtų nustačiusi kriterijus pagal liepos 4 d. įstatymą, galėjo išvengti tos problemos su Pikeliškių gatve. Nežinau, kaip greitai dabar nustatys kriterijus, kai ir šiame įstatyme įrašysime tą patį. Dėl to aš nesu tikras, ar nebūtų buvę geriau, kaip buvo pirminis Vyriausybės siūlymas dėl šio įstatymo, kad įstatymo lygiu būtų aiškiai pasakyta, jog gatvių pavadinimai suteikiami suderinus juos su Valstybine lietuvių kalbos komisija, o kai yra istorinių įvykių ar istorinių asmenybių vardai, tai ir su Istorijos institutu ar kita Vyriausybės įgaliota institucija, nesvarbu, bet tada nereiktų laukti jokių kriterijų, būtų aiškus mechanizmas. Tai štai nors ir balsuoju už, bet iš karto įvardiju ir tas problemas, kurios, mano manymu, lieka po mūsų sprendimų.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Tomaševski, nuomonė prieš.

V.TOMAŠEVSKI. Ačiū, Pirmininke. Aš manau, kad šita problema dirbtinai išpūsta būtent konservatorių, pono J.Razmos ir kitų. Čia yra ne vieno žmogaus vardo, bet apskritai savivaldybių teisių siaurinimo klausimas. Aš nenorėčiau pritarti. Norėčiau jums pateikti tik vieną tokio pigaus pono J.Razmos politizavimo pavyzdį. Prieš trejus metus ponas A.Kubilius, dabartinis Konservatorių partijos pirmininkas, lankėsi Rasų kapinėse, J.Pilsudskio memorialinėse kapinėse, ir dėjo ten gėlės, sakė kalbą, gyrė poną J.Pilsudskį, o dabar ponas J.Razma faktiškai tokių nesąmonių pasakė dėl istorinio veikėjo. J.Pilsudskis buvo didelis Lietuvos bičiulis, ir konservatoriai turi tarp savęs susitarti, kokia yra jų pozicija, ar pono A.Kubiliaus, ar pono J.Razmos pozicija. Aš balsuosiu prieš, nes čia yra toks klausimas, kuriuo siaurinamos savivaldybių teisės. Aš manau, kad mes dabar integruojamės į Europos Sąjungą ir neturime siaurinti savivaldybių teisių.

PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Balsuosime dėl įstatymo projekto po svarstymo. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo šiam įstatymo projektui? Prašau, balsuojame.

Už – 36, prieš – 2, susilaikė 15. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1981(2*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 5 klausimą – Įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1981. Svarstymas. Pranešėjas – J.Bernatonis, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį Seimo nario E.Klumbio projektą ir jam pritarė. Už – 6, prieš – 1, susilaikė 1. Siūlytume ir Seimui pritarti. Pasiūlymų nesame gavę.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar diskusijose nėra norinčių dalyvauti? Nėra. Pakeitimų, papildymų taip pat negauta. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar bendru sutarimu pritartume šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Ačiū. Baigėme svarstyti tą klausimą.

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-230(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 6 klausimas – Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-230. Svarstymas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą, taip pat apsvarstė Teisės departamento pastabą, jai buvo pritarta. Buvo pritarta kolegos J.Čekuolio įstatymo pataisai, taip pat buvo pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaboms. Biudžeto ir finansų komitetas, atsižvelgdamas į šias pateiktas pastabas, yra parengęs įstatymo projektą iš dviejų straipsnių. Siūlau šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą paskelbs J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą, iš esmės jam pritarė. Pasiūlė pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į mūsų komiteto išvadas. Buvo balsuota: už – 4, susilaikė 4. Lėmė posėdžio pirmininko balsas, kad projektui buvo pritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti norinčių nėra. Ar dėl balsavimo motyvų kas nors kalbės? Taip pat nėra. Ar tai reiškia, kad šiam projektui galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu po svarstymo projektui pritarta. Baigėme svarstyti šį klausimą.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2031(4*) (svarstymas)

7 darbotvarkės klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2031. Svarstymas. Pranešėja – D.Teišerskytė pateiks Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą.

D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena. Norėčiau priminti, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnis kalba apie tai, kad reikia tiksliau apibrėžti regionų ir miestų bei rajonų laikraščių statusą. 28 straipsnis kalba apie tai, kad pagal šį įstatymo projektą yra sudarytos prielaidos gauti paramą visiems regioniniams laikraščiams, t.y. regionų, miestų ir rajonų, kurie užsiima kultūrine ir šviečiamąja veikla. Komitetas balsavo taip: už – 6, susilaikė 1, prieš nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Savo išvadą dabar turėtų paskelbti Informacinės visuomenės plėtros komitetas, bet nė vieno jų nėra. Ar yra? Atsiprašau, G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas buvo papildomas svarstant šį projektą. Buvo pritarta Teisės departamento pasiūlymams, taip pat bendru sutarimu iš esmės pritarta iniciatorių pateiktam projektui ir suformuluoti tam tikri pasiūlymai dėl praktinių sprendimų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nematyti. Klausiu, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Dėkoju.

Klausčiau Seimo nario P.Vilko, ar jis pasirengęs pateikti vieną iš rezervinių klausimų? Ar rezervinį klausimą pasirengęs pateikti? Siūlyčiau persikelti rezervinę darbotvarkę.

Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2822 (pateikimas)

2 rezervinis klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2822. Pateikimas. Seimo narys P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau įstatymo pakeitimą, susijusį su valstybinių pensijų suteikimu moterims, pagimdžiusioms ir išauklėjusios daugiau negu 7 vaikus. Šiuo metu skaitome spaudoje ir yra žinoma, kad pas mus mirtingumas didėja, žmonių Lietuvoje mažėja. Aš siūlyčiau į tai atkreipti rimtą dėmesį.

Aš skatinu teikti šį pakeitimą todėl, kad prieš kurį laiką mes priėmėme įstatymo pakeitimą, kuriuo pripažinome, jog moterys, kurios užaugino ir padoriai išauklėjo 7 vaikus, tikrai nusipelnė Lietuvai. Buvo mūsų pritarimas, kad jas reikia teikti apdovanoti. Kartu valstybinės pensijos suteikiamos žmonėms, kurie nusipelnė Lietuvai. Taigi tai yra tęsinys, kuriuo mes turėtume tai pripažinti.

Yra Teisės departamento pastaba, kad aš nenurodžiau, kiek reikėtų biudžeto lėšų. Man atrodo, pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį per metus turime suteikti, jeigu aš neklystu, ne daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio ir 45 antrojo laipsnio. Manau, ta suma yra tokia, kad jos net neverta nurodyti. Tai yra ne milijonai, o dešimtys tūkstančių litų. Manau, biudžetas dėl to nenukentėtų, bet būtų parama moterims, kurios, sulaukusios pensinio amžiaus, galėtų džiaugtis, kad į jas buvo atkreiptas dėmesys ir kad mes tai vertiname.

Prašau palaikyti mano pasiūlymą ir pritarti po pateikimo, o svarstydami galėtume ką nors pakoreguoti, bet, manau, čia nėra ką koreguoti. Mano manymu, tuo mes, Seimo nariai, atkreiptume dėmesį į tuos žmones, kuriems senatvėje tikrai reikia pagalbos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Prašome dar šiek tiek užtrukti tribūnoje. Noriu perskaityti 145 straipsnį, kuriame sakoma: „Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių“. Jūsų nori paklausti G.Jakavonis. Prašom.

G.JAKAVONIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis kolega, aš neabejoju, kad jūsų ketinimai teikiant šį įstatymo projektą yra labai rimti ir geranoriški, tačiau ar jūs įsitikinęs, kad būtent šia įstatymo pataisa nepasinaudos asocialios šeimos?

P.VILKAS. Gerbiamasis kolega, ten yra parašyta, kad moterys, kurios padoriai išauklėjo tuos vaikus. Man atrodo, kad asocialioms šeimoms, jei vaikai bus atiduoti į globos namus, žinoma, tai negalios.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į vieną klausimą. Dabar dėl balsavimo motyvų. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Klausiu, ar po pateikimo galėtume pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Prieštaraujančių nėra. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Dėkoju. Dabar 1-ąjį rezervinį… Atsiprašau, mums dar reikėtų paskirti komitetus. Ar sutiktumėte, kad šį įstatymo projektą svarstytų Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis ir Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas ir kad svarstymo data būtų gruodžio 18 diena? Prašau? Ir Šeimos ir vaiko reikalų komisija kaip papildoma. Pritariate? Taigi pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas bei Šeimos ir vaiko reikalų komisija.

Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių pateikti kitos savaitės darbotvarkę. Prašom.

Savaitės (nuo 2003-11-17) – 2003 m. lapkričio 18 d. (antradienio) ir 20 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti kitos savaitės Seimo posėdžių darbotvarkę. Bus du posėdžiai – lapkričio 18 ir 20 dieną. Lapkričio 18 d. nagrinėsime su integracija į Europos Sąjungą susijusius įstatymus, t.y. Lygių galimybių įstatymo ir lydinčiojo įstatymo projektus (priėmimo stadija), taip pat Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo projektą, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą ir Bedarbių rėmimo įstatymą (taip pat priėmimo stadija). Toliau – Valstybinio socialinio draudimo, Mokesčių administravimo, Sveikatos draudimo įstatymų priėmimas. Kitų įstatymų yra svarstymo stadija. Tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektas, tų pačių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos projektas, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Tęsime Europos Sąjungos integracinių įstatymų svarstymą, tai Pinigų plovimo prevencijos pakeitimo įstatymas, Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Europos Sąjungos integracinių įstatymų pateikimas, t.y. Biokuro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Europos ekonominių interesų grupių įstatymo projektas, Produktų saugos įstatymo, Stomatologinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. Pateikimo stadija. Taip pat visas kompleksas popietinėje darbotvarkėje, pradedant 2-3a ir baigiant 2-3e: mano jau minėto Stomatologinės priežiūros, Sveikatos priežiūros, Sveikatos sistemos, Pridėtinės vertės mokesčio, Gydytojų medicinos praktikos, Valstybės tarnybos įstatymų projektai. 16 val. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Dalios Kuodytės ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus.

20 diena. Beveik visas rytinis posėdis yra skiriamas 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo bei Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektams. Svarstymo stadija. Tai yra pirmasis biudžeto svarstymas. Taip pat svarstymo stadija Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2002 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos“, 2004 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo. Popietinėje darbotvarkėje – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projekto priėmimas. Jį šiandien mes svarstėme. Ir priėmimo stadija Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo ir Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto. Tiek trumpai apie kitos savaitės dviejų dienų darbotvarkes.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, Pirmininko pavaduotojau. Jūs ką tik minėjote, kad rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projektas įtraukiamas ketvirtadienį, bet šiandien buvo pritarta po svarstymo ir kitiems dviem projektams, tai Vietos savivaldos 7 straipsnio ir Teritorijos administracinių vienetų projektams, atitinkamai Nr.IXP-2830 ir Nr.IXP-2887. Būtų siūlymas juos taip pat įtraukti ir priimti.

A.SKARDŽIUS. Be abejo, tai yra kompleksas. Ačiū už pastabą.

PIRMININKAS. Klausia A.N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pranešėjau, antradienį yra numatyta Genocido rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės ataskaita. Nenurodyta už kokius metus. Jeigu aš neklystu, yra pateikta už 2001 metus. Jeigu aš klystu, tai atsiprašau, bet man atrodo, už 2002 metus nebuvo. Jeigu nebuvo, tai labai negerai, kad nesusipažinę, nes tada klausymas ir klausimai sumenkėja.

A.SKARDŽIUS. Manau, kad galima būtų atsiskaityti ir už 2002 metus. Jeigu už 2001 metus nėra, tai ataskaitas galima būtų sujungti.

A.N.STASIŠKIS. Bet yra blogai, kai į salę atėjęs tik iš tribūnos išgirsti. Seimo nariai turėtų bent savaitę ją paskaityti, pažiūrėti, kas jiems patinka, kas nepatinka, kas kelia problemas, kas yra neaišku, nes tada yra prastas procesas. Iš klausos paklausai, nežinia, ką klausti, kas yra rimta, kas nerimta. Turėtų būti iš anksto išdalyta.

A.SKARDŽIUS. Dėkoju už klausimą, gerbiamasis Stasiški. Manau, kad Seniūnų sueigoje dar galėsime patikslinti, bet visų pirma bus atsakymai į klausimus ir ataskaitos pateikimas. Be to, reikės paskirti komitetą, kuris nagrinės, ir bus galima detaliau prieš priimant Seimo nutarimą dėl tos ataskaitos išdėstyti tą dalyką. Tikrai patikslinsime. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimą. Ar bendru sutarimu pritartume kitos savaitės darbotvarkei su tomis pastabomis, kurios čia buvo išsakytos? Dėkui.

Dabar kviečiu A.Skardžių talkinti man, nes pagal darbotvarkę turiu pristatyti vieną įstatymo projektą. Toliau pirmininkauja A.Skardžius.

Policijos rėmėjų įstatymo 2, 4, 5, 6, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2985. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2986. Baudžiamojo kodekso 30 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2987 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Kviečiu Seimo Pirmininką A.Paulauską pateikti Policijos rėmimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.IXP-2985 ir taip pat du lydinčiuosius. Prašom, gerbiamasis Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti Policijos rėmėjų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas numatyti daugiau teisių ir savarankiškumo policijos rėmėjams, kad, pabrėžiu, išimtiniais atvejais jie galėtų veikti be policijos pareigūnų ir turėtų teisę prireikus panaudoti specialiąsias priemones, nes šiuo metu galiojantis Policijos rėmėjų įstatymas tokios galimybės jiems nenumato. Pagal dabar galiojantį Policijos rėmėjų įstatymą policijos rėmėjai specialiąsias priemones panaudoti ar sulaikyti nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą padariusį asmenį gali tik kartu su policijos pareigūnais. Tačiau toks absoliutus draudimas policijos rėmėjams veikti be policijos pareigūnų komplikuoja situaciją. Praktika rodo, kad policijos rėmėjai buriasi tokiose bendruomenėse, kur policijos pareigūnų visai nėra arba jie yra gana toli, todėl operatyviai atvykti į įvykio vietą ar kitokio teisės pažeidimo padarymo vietą yra sunku. Be to, policijos rėmėjų įstatymo taikymo praktika parodė, kad rėmėjų būriai kuriasi gana vangiai, o susikūrę dažnai praranda ūpą talkinti policijai dėl jau mano minėtų suvaržymų.

Yra geras pavyzdys. Šių metų pavasarį, nebepakęsdami gyvulių vagių, siautėjančių chuliganų ir nesulaukdami pagalbos, Telšių rajono Upynos miestelio bendruomenės nariai įkūrė policijos rėmėjų būrį, kurio tikslas buvo ginti bendruomenės narius nuo įstatymo pažeidėjų bei padėti policijai užtikrinti viešąją tvarką miestelio bendruomenėje. Siekiant, kad tokių pilietinių iniciatyvų (aš manau, tai yra viena iš pilietinio aktyvumo formų) būtų ne viena, siūloma policijos rėmėjams suteikti kiek įmanoma daugiau savarankiškumo, kad jie išimtiniais atvejais, aš vėl noriu pabrėžti tuos žodžius „išimtiniais atvejais“, galėtų panaudoti specialiąsias priemones sulaikant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus darančius asmenis.

Atsižvelgiant į tai siūloma Policijos rėmėjų įstatymą papildyti tam tikromis nuostatomis ir jame aiškiai apibrėžti, kada gali būti taikomos tos specialiosios priemonės, taip pat ir teisinius pagrindus, kada būtų galima taikyti tas specialias priemones. Suprantama, kad bet kokios teisės negali būti absoliučios, todėl yra numatyti ir kiti lydintys įstatymai, kurie nustato ir atsakomybę už tokių įgaliojimų viršijimą. Todėl siūlome pakeisti Baudžiamąjį kodeksą ir papildyti viešojo administravimo subjektų ratą įtraukiant ir policijos rėmėjus.

Tikiuosi, kad teikiamas projektas pasieks tuos mano minimus tikslus, padarys mūsų visuomenę akyvesnę kovoti su blogiu ir nusikalstamom apraiškom. Ir galbūt padidės žmonių noras burtis į tokias bendruomenes – kovos su nusikalstamumu formas. Prašau pritarti šiam projektui. Aš nemanau, kad jis yra visiškai be priekaištų, gal jų galima surasti ir kritikuoti, bet noriu, jog jūs nepaneigtumėte pačios idėjos ir pritartumėte šiam mano siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų norėtų klausti trys Seimo nariai. Prašom, kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kaip tik vieną kritiką ir norėčiau išsakyti. Pagal įstatymą policijos rėmėju gali tapti faktiškai bet kuris asmuo, bet kas. Dabar mes išplečiame policijos rėmėjų galias, suteikiame jiems teises naudoti fizinę jėgą, kovinių imtynių veiksmus, liaudiškai kalbant, muštynes nedalyvaujant policijos pareigūnams. Ar nematote tokio paprasto, žmogiško pavojaus, kad tie patys kaimo ar miesto banditėliai nesunkiai gali tapti policijos rėmėjais ir tada tvarkyti savo reikalus, jau turint tam tikrą visuomeninį statusą? Ar negali viskas apsiversti aukštyn kojom ir jūsų teikiamas įstatymas tapti primityvaus banditizmo pateisinimu žmonėms, kurie tai atlieka?

A.PAULAUSKAS. Noriu iš karto nuraminti, kad rėmėju negali tapti bet kas sugalvojęs ir bet kas, įsirašęs į rėmėjų gretas. Rėmėjų pažymėjimai išduodami policijos komisariate, patikrinus, ar tai nėra teisti žmonės, ar tai nėra turintys kriminalinių ryšių žmonės. Šitą atranką ir filtrą daro pati policija. Todėl rengiant šitą įstatymo projektą buvo sudaryta grupė, kurioje buvo ir policijos generalinio komisaro deleguoti žmonės. Taigi to negalėtų būti.

Kitas dalykas. Tas pats Upynos pavyzdys. Kiekvieną naktį dingdavo galvijai ir tik ėmus patiems juos saugoti ir sulaikius keletą pažeidėjų baigėsi vagystės. O policijos jėgos, arba artimiausiai gyvenantis policijos inspektorius yra už 30–40 km. Vadinasi, jie turi pamatę vagį skambinti į policininko ar policijos inspekcijos tarnautojo namus, laukti, kol jis susiradęs transportą atvažiuos, ir, aišku, vagių ir pėdsakai atšaltų. Neturint tokių teisių, faktiškai tos rėmėjo misijos įvykdyti neįmanoma. Todėl aš ir prašau, kad rėmėjas turėtų teisę išimtiniais atvejais veikti be policijos. O kas bus tuo rėmėju, policija griežtai kontroliuoja ir turi galimybę sudaryti atranką.

PIRMININKAS. Klausia kolega V.Žalnerauskas. Prašom.

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pati įstatymo projekto esmė man yra suprantama ir priimtina. Aš norėjau paklausti susijusio klausimo, t.y. dėl asmenų teisės į savigyną. Dabar peržvelgus galiojančius teisės aktus išeina, kad bandito užpultas žmogus turi tik dvi alternatyvas – arba graudžiai verkti, arba greitai bėgti. Bet koks aktyvesnis pasipriešinimas banditams yra persekiojamas. Aš galėčiau gana daug pateikti tokių pavyzdžių iš spaudos, iš televizijos, bet čia negaišinsiu laiko. Klausimas būtų toks. Ar jūs nemanote, kad taip pat reikėtų išplėsti ir sukonkretinti asmenų teisę į savigyną? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš iš tiesų visada buvau aktyvus rėmėjas aktyvių savigynos veiksmų, kad užpultasis tikrai neturi bėgti. Aišku, šiandien jam geriau bėgti, jis turės mažiau problemų, tačiau jis turi ne tik teisę, bet ir pareigą atremti tą užpuolimą, jeigu jis tikrai gali tai padaryti. Dabar kai kas, matydamas šios dienos situaciją, svarsto, ar jam verta iš visos kištis į tą konfliktą, o gal geriau leistis į kojas. Baudžiamasis kodeksas labai aiškiai apibrėžia, kas yra savigyna, ir kada yra baudžiamas viršijęs savigynos ribas, kada ne.

Aš irgi nenorėčiau plėstis atsakydamas, kaip šis klausimas reglamentuojamas, tačiau dabar yra gerokai išplėstos savigynos ribos, ir gindamasis žmogus gali padaryti net didesnę žalą užpuolikui, negu galbūt tas užpuolikas galvojo padaryti užpultajam. Šie dalykai yra sureguliuoti, bet teisminė praktika dar labai sunkiai juda į priekį ir pripažįsta tą aktyvų savigynos būdą. Jeigu teisminė praktika įgyvendintų tai, kas yra įstatyme parašyta, šiandien žmonės tikrai drąsiau gintųsi ir nebijotų užpuolikų. Juk mes turime pavyzdžių, kai laužiasi per langą, senukas gindamasis net ir nušauna ar šaudamas sužeidžia užpuoliką, bet vėliau jis turi daug bėdų vaikščiodamas ir aiškindamas, nors galutinis rezultatas vis tiek būna jį išteisinantis. Procedūros yra sudėtingos ir, aišku, reikia jas atlikti. Šiandien baudžiamasis įstatymas leidžia (aš noriu reziumuodamas pasakyti) aktyviai gintis. Praktika šiandien yra šiek tiek kitokia.

PIRMININKAS. Klausia kolega G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, šitas jūsų siūlymas labai sveikintinas, tačiau, kaip kolega J.Čekuolis sakė, vis dėlto su tais rėmėjais yra šiokių tokių… gali būti neobjektyvių rėmėjų. Ar, jūsų manymu, nereikia padidinti policijos pareigūnų skaičiaus, nes atstumas 35 ar 50 kilometrų, o rėmėjai galėtų padėti lėšomis juos išlaikyti?

A.PAULAUSKAS. Aš esu tos nuomonės, kad viena policija neįveiks to blogio, jeigu nebus aktyvios visuomenės pagalbos ir žmonės nestos kartu su policininkais. Šitie nusikaltėliai arba pažeidėjai žinos, kad visuomenė pasyviai stebi ir laukia, kol atvažiuos policininkas ir įsikiš į konfliktą, ir tikrai tai jų nesustabdys. Visur policininkų nepristatysime, vis tiek bus vieta, kur jų trūks. Tik aktyvi visuomenės pozicija, ne tik kalbomis, bet ir veiksmais, sustabdo tuos žmones. Geras Upynos pavyzdys, aš buvau su jais susitikęs. Sako, dabar net kai kurie kiti kaimai prašo atvažiuoti policijos rėmėjų būrio pasaugoti galvijų, pasaugoti, kad nebūtų vagysčių, pasaugoti, kai vyksta poilsio vakarai, kai jaunimas renkasi į kultūros namus, kad nebūtų muštynių, kad neatvažiuotų iš kitų kaimų, nesukeltų kokių nors konfliktų, nes žmonės labai drąsūs ir, aš manau, pilietiškai aktyviai elgiasi.

Mano išvada tokia: visur policininkų nepastatysime, o visuomenės aktyvumą turėtume skatinti. O kad į rėmėjus nepakliūtų kokių nors tikrai abejotinos reputacijos žmonių arba susijusių su nusikaltėliais, tai yra policijos reikalas. Jie turi visus svertus, kad to neįvyktų. Aš kalbėjau ir su policijos pareigūnais, jie išduoda pažymėjimus ir jie privalo kiekvieną patikrinti. Jeigu jis abejoja, geriau tegu jam neduoda. Bet, tarkim, kiek man teko susidurti, tai dažniausiai mokytojai, seniūnai, tikrieji kaimo arba seniūnijos inteligentai jungiasi į tuos būrius ir tikrai tą darbą daro šviesūs žmonės.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Dėl balsavimo motyvų. Kolega G.Jakavonis – nuomonė už. Prašom.

G.JAKAVONIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau kolegoms palaikyti šias įstatymo pataisas, nes jos yra labai laiku. Tai pilietinę iniciatyvą palaikančios pataisos, parengtos atsižvelgiant į šiuolaikinės nūdienos realijas, be to, atsižvelgiama ir į policijos rėmėjų įgaliojimų viršijimą. Siūlyčiau pritarti po pateikimo, kad mes galėtume svarstymo, o vėliau priėmimo metu patobulinti įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Kolega V.Šustauskas. Nuomonė prieš.

V.ŠUSTAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Pirmininko žodžiuose yra daug tiesos, bet yra ir melo. Daugelis aukštų policijos pareigūnų yra susidėję su nusikalstamomis grupuotėmis, tai ypač akivaizdu buvo Panevėžyje, ir jis niekada nebus ištirtas. Daug verslininkų kreipėsi į mane, pavyzdžiui, iš Kelmės rajono, kur komisarai yra kunigaikščiai, jie kontroliuoja visą kontrabandą ir panašiai. Galima sakyti, kad ir jie daro nusikaltimus. Daugelis verslininkų yra buvę nusikaltėliai, sėdėję kalėjimuose po 2, 3, 4 kartus, paskui sukūrė verslą ir dabar jie steigia savo grupes, norėdami apginti augančių jaunuolių… Aš svarstau, ar tik čia nebus daugiau supriešinama žinant, kad tas, kuris sėdėjo kalėjime, vėliau tapo verslininku, o paskui ir tvarkdariu. Gerai pagalvojus, ar tik nesupriešinsime ir ar policija neturės daugiau darbo? Vis dėlto policijos Lietuvoje yra labai daug, turbūt nė vienoje valstybėje tiek nėra. Tūkstančiui gyventojų policija vis dėlto turėtų imtis aktyvesnių veiksmų ir užtikrinti visur ir visada viešąją tvarką.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume dėl visų trijų priimti sprendimą vienu balsavimu? Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl 1-8a, 1-8b, 1-8c darbotvarkėje pažymėtų klausimų.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Už – 47, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis dėl visų trijų – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Atsiprašau, dėl Nr.IXP-2985 yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl Nr.IXP-2986 – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, dėl Nr.IXP-2987 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tai yra pagrindiniai komitetai. Ar būtų kokių nors siūlymų dėl pagrindinių komitetų dėl visų trijų įstatymų projektų? Nėra.

Papildomi komitetai. Dėl Nr.IXP-2985 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas, dėl Nr.IXP-2986 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl Nr.IXP-2987 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl Nr.IXP-2985 ir Nr.IXP-2987 kolega G.Dalinkevičius siūlo Žmogaus teisių komitetą kaip papildomą. Ačiū. Pritarta. Visus tris įstatymų projektus siūloma svarstyti gruodžio 16 dieną. Dėkoju.

Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1, 2, 4, 34, 36, 38,  44, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2904(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedame svarstyti darbotvarkės 1-11a klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 34, 36, 38, 44, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo 33 straipsniu įstatymo projektą Nr.IXP-2904. Pranešėjas – pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 33 straipsniu įstatymo projektą. Pirmiausia buvo apsvarstytos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Daugeliui pastabų buvo pritarta. Tos, kurioms nebuvo pritarta, buvo suderintos su Teisės departamento specialistais. Buvo gauta keletas pastabų iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Mūsų komitetas iš šio komiteto gautas pastabas apsvarstė ir beveik visoms joms pritarė. Tik vienam pasiūlymui dėl 36 straipsnio 12 dalies pirmojo sakinio buvo pritarta iš dalies.

Galutinė Biudžeto ir finansų komiteto išvada yra tokia: pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui. Balsuota bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Melianą pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.

A.MELIANAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, lapkričio 3 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Komiteto sprendimas yra siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir mūsų pastabas. Mums tikrai labai malonu, kad Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgė beveik į visas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabas. Aš galbūt jų neskaitysiu. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar diskusijoje yra norinčių dalyvauti? Nematau. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių. Ar galėtume priimti bendru sutarimu po svarstymo šį įstatymo projektą? Priimtas. Dėkoju. Pritarta po svarstymo.

Mokesčių administravimo įstatymo 5, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 58¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2905* (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Dabar svarstome lydintįjį įstatymo projektą. 1-11b – Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 38 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 58¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2905. Pranešėjas A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo 58¹ straipsniu įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas yra parengtas vadovaujantis tuo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija perima dalies valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimą, ir tuo pagrindu reikia šiek tiek pakeisti kai kuriuos mokesčių administravimo įstatymus. Mūsų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu be jokių pataisų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jokių pasiūlymų dėl šio įstatymo negauta. Diskusijose užsirašiusių dalyvauti nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Sveikatos draudimo įstatymo 8, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2906(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

1-11c, lydintis įstatymas – Sveikatos draudimo įstatymo 8, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2906. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Sveikatos draudimo įstatymas, kaip lydintis.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Buvo gauta keletas pastabų iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento, jos buvo apsvarstytos. Pirmajai pastabai iš dalies buvo pritarta, antrajai nepritarta. Taip pat buvo gautas Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymas. Šiam pasiūlymui mūsų Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė.

Mūsų komiteto galutinė išvada – pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome pagrindinio komiteto išvadą. Papildomo Sveikatos reikalų komiteto išvadą aš paskelbsiu, nes nėra komiteto narių. Jie siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Jūs girdėjote, kad pagrindinio komiteto išvada yra kitokia. Dabar diskusijos. Nėra? A.Butkevičius. Prašom. Galbūt jūs ir pasakysite dėl papildomo komiteto tokios nuomonės.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kai iš Sveikatos reikalų komiteto gavome neigiamą išvadą, teko susitikti su komiteto primininke ir kitais komiteto nariais ir grįžti dar kartą prie jų pasiūlymo. Padiskutavus buvo sutarta, kad jie nebuvo gerai įsigilinę į šio įstatymo projekto teikiamas nuostatas. Iš esmės mums buvo pasakyta, kad jie nekels reikalavimo, kad šio įstatymo projektą reikėtų grąžinti. Aš negaliu kalbėti už komiteto pirmininkę, bet toks pokalbis įvyko.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausiu, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu? Balsuojame? Gerai, balsuosime. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo šiam įstatymo projektui, kurį teikia pagrindinis komitetas, prašom balsuoti.

Už – 37, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo projektui pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pagal darbotvarkę turėtų būti skelbiama pertrauka. Tą aš ir noriu padaryti bei atkreipti dėmesį, kad 12 valandą Seimo nario Vytauto Zabielos priesaika. Kviečiu visus aktyviai sugrįžti ir dalyvauti. Ačiū. Pertrauka. Pusė valandos – iki 12 valandos.

Pertrauka

Seimo nario Vytauto Zabielos priesaika

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu tęsti posėdį. Pagal mūsų darbotvarkę Seimo nario Vytauto Zabielos priesaika. Kviečiu pradėti ceremoniją Konstitucinio Teismo pirmininką Egidijų Kūrį į tribūną.

E.KŪRIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu informuoti apie tam tikrą teisinį reguliavimą, susijusį su šia procedūra. Pirmiausia Konstitucijos 59 straipsnis skelbia, be kitų dalykų: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“

Taip pat Seimo statuto 2 straipsnyje įtvirtinta ta pati nuostata: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Neprisiekęs Seimo narys neturi šio statuto antrajame skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio statuto trečiajame skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo“.

Taip pat Statuto 4 straipsnis skelbia: „Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (…) pirmininkas, o jeigu nėra jo arba jis laikinai negali eiti šių pareigų, – laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė“.

Taip pat turiu Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2003 m. spalio 21 dienos sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario įgaliojimų pripažinimo Vytautui Zabielai: „Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia pripažinti V.Zabielą nuo 2003 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimo nariu, išrinktu daugiamandatėje apygardoje pagal Lietuvos Respublikos liberalų sąjungos sąrašą“. Vytautas Zabiela yra pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas Lietuvos liberalų sąjungos sąraše, jam yra įteiktas Seimo nario pažymėjimas. Kviesčiau poną V.Zabielą prisiekti.

V.ZABIELA. Aš, Vytautas Zabiela, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)

Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo projektas Nr.IXP-3006ES (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame svarstyti darbotvarkės 10 klausimą – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo projektą Nr.IXP-3006, eurointegracinį. Pranešėjas – viceministras Valerijus Ponomariovas. Pateikimo stadija.

V.PONOMARIOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo projektą. Teisė aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimą, gausa ir jų nesusisteminimas viename teisės akte apsunkina atitinkamų teisės aktų taikymą praktikoje. Nemažėja geležinkelių transporto eismo įvykių, neišvengiamai galinčių paveikti aplinką, grėsmė. Taip pat lieka aiškiai nereglamentuoti geležinkelių valdytojo ir geležinkelių įmonės santykiai sprendžiant geležinkelių transporto eismo saugos klausimus. Šiuo metu eismo saugos klausimus iš dalies reglamentuoja Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas, Geležinkelių saugos sertifikavimo taisyklės, geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo tvarka, taip pat techniniai geležinkelių naudojimo nuostatai. Todėl iškilo būtinybė priimti teisės aktą, užtikrinantį geležinkelių transporto eismo saugą pertvarkius Lietuvos geležinkelių transporto sektorių pagal Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos 2003–2006 metais strategijos nuostatas. Teisės akto priėmimą lemia ir siekis viename specialiame teisės akte nustatyti reikalavimus, keliamus geležinkelių transporto eismo saugai, taip pat reglamentuojami kitų transporto šakų tokio pobūdžio klausimai.

Teisės akto parengimą numato Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat teisės aktų derinimo priemonių planas, patvirtintas taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Susisiekimo ministerijos teikiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo projekto tikslas – nustatyti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros ir riedmenų priežiūros, eismo organizavimo ir valdymo bendruosius principus bei teisinius pagrindus siekiant užtikrinti saugų traukinių eismą. Įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Priėmus šį įstatymą, reikės pakeisti techninius geležinkelių naudojimo nuostatus, parengti įmonių eismo saugos plano rengimo metodiką bei įmonių, atliekančių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą ir remontą, atestavimo tvarką. Šį teisės akto projektą sudaro 10 skyrių ir 18 straipsnių. Įstatymo projektas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. Biudžeto lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės.

PIRMININKAS. Ačiū. O jūs skaitėte Teisės departamento išvadą dėl šio projekto? Mane labiausiai domintų išvados dėl 3 punkto? Negalėtumėte pakomentuoti?

V.PONOMARIOVAS. Atsiprašau, Seimo Pirmininke, aš dabar jo kaip tik ir neturiu.

PIRMININKAS. Čia sakoma, kad daugelis nuostatų baigiasi nuorodomis į įstatymų lydimuosius aktus ir kad toks teisės aktas, kuriame vyrauja blanketinės normos, gali sukelti problemų taikant jį praktikoje.

V.PONOMARIOVAS. Toks teisės aktas reikalingas mums pirmiausia stojant į Europos Sąjungą, nes Europos Sąjungos šalys tokius įstatymus turi. O mes galime tai suderinti jau svarstymo būdu.

PIRMININKAS. Ne, čia ne dėl to, kad nereikėtų jo, tik, sako, per daug blanketinių normų. Gerai. J.Čekuolis jums turi klausimą. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Norėjau pateikti kaip tik panašų klausimą, kurį pateikė Seimo Pirmininkas. Bet jeigu tai jau pakomentuota, trumpai apie kitą dalyką pasiteirausiu. Įstatymas numato, kad dirbti darbą, susijusį su traukinių eismu, leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Yra nemažai sezoninių darbų arba vienkartinių darbų, kurie taip pat susiję su traukinių eismu, pavyzdžiui, bėgių pakeitimas ar su tuo susijęs žemės kasimas, ar kokios nors sankasos sutvirtinimas. Tai sėkmingai gali daryti ir vyresniųjų klasių moksleiviai kaip pagalbiniai darbininkai vasaros metu ar panašiai. Kodėl visiems darbams yra taikomas 18 m. amžiaus cenzas?

V.PONOMARIOVAS. Mūsų nuomone, tai ypatingos svarbos transporto rūšis, strateginė, todėl toks amžiaus cenzas yra reikalingas.

PIRMININKAS. Atsakėte į visus klausimus. Ačiū. Dabar kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių. Ar po pateikimo galėtume pritarti šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.

Ekonomikos komitetas – pagrindinis, papildomo niekas nesiūlo. Svarstymas – gruodžio 16 dieną. Sutinkate? Ačiū. Priimta.

Valstybės kontrolės įstatymo 9 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2863(2*) (svarstymas)

Nagrinėjame darbotvarkės 12 klausimą – Valstybės kontrolės įstatymo 9 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2863. Svarstymas. Pranešėjas – V.Saulis. Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Prašom.

V.SAULIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 9 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pateikimas Seime įvyko spalio 7 dieną. Mūsų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, lapkričio 5 d. apsvarstė šį įstatymo projektą. Svarstymo metu buvo išnagrinėtos Teisės departamento pastabos. Joms buvo pritarta. Ir buvo gauta papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastaba, kuria jis iš esmės pritarė šiam projektui. Siūlė 5 dalį išdėstyti taip: „Valstybės kontrolė rengia savivaldybių kontrolierių tarnyboms audito metodikas bei valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka vykdo savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) audito išorinę priežiūrą“. Šiai Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonei mes pritarėme. Šio įstatymo esmė yra ta, kad Valstybės kontrolė rengia savivaldybių kontrolierių audito tarnyboms metodikas ir atlieka išorinę priežiūrą, taip pat šiuo įstatymu yra patikslinami valstybinio audito mastas ir objektai. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta iki dabartinio svarstymo Seime. Mūsų komitetas pritarė bendru sutarimu. Siūlome pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą paskelbs komiteto pirmininkas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas iš esmės pasakė mūsų, papildomojo, komiteto išvadą. Bendru sutarimu komitetas iš esmės pritarė, pasiūlė tobulinti. Malonu, kad pagrindinis komitetas pritarė mūsų pasiūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar diskusija. Niekas nenori joje dalyvauti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nematau norinčių kalbėti. Ar galėtume pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritariate? Siūlote balsuoti. Prašau. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Valstybės kontrolės įstatymo 9 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui? Po svarstymo.

Už – 38, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2957 (pateikimas)

Svarstome darbotvarkės 13 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“ projektą Nr.IXP-2927. Pateikimas. Komiteto pirmininkas – R.Pavilionis. Prašom.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamosios kolegės ir kolegos, teikiamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto statutas. Pats jo teikimo faktas yra susijęs su tuo, kad pasikeitė Aukštojo mokslo įstatymas, Seime buvo priimtas naujas Mokslo ir studijų įstatymas, todėl ankstesnės šio Universiteto statuto normos jau nedera su šiais abiem teisės aktais ir jas suderinus teikiamas naujas šio statuto projektas, kurį būtina priimti Seimo nutarimu.

Dėl šio projekto yra gautos Teisės departamento pastabos, jų yra nemažai. Didesnė jų dalis yra redakcinio pobūdžio, į jas visas, be jokios abejonės, bus atsižvelgta toliau redaguojant statuto tekstą kartu su Gedimino technikos universiteto kolegomis. Didesnių problemų komitetas nemato ir prašo jus pritarti šiam Seimo nutarimo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jums klausimų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nematau norinčių kalbėti. Ar po pateikimo pritartume šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta. Pagrindinis siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Svarstymas – gruodžio 12 dieną. Papildomų komitetų nesiūloma. Nėra kitų pasiūlymų? Jeigu nėra, pritariame. Baigiame pateikimą.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-2939. Darbo kodekso 88 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2940 (pateikimas)

Pradedame darbotvarkės 14a klausimą – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-2939. Pranešėja – ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Pateikimas. Taip pat ir lydintysis įstatymas 14b – Darbo kodekso 88 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2940. Taip pat pateikimas. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Dėkoju už galimybę pateikti Vyriausybės pritartus įstatymų projektus, tai yra Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto bei Darbo kodekso. Trumpai noriu pristatyti pagrindines naujas nuostatas.

Dėl Nedarbo draudimo įstatymo. Pirmiausia šiuo atskiru įstatymu siekiama įteisinti nedarbo socialinio draudimo sistemą, paremtą mūsų šalyje galiojančiais socialinio draudimo principais. Siūloma apibrėžti privalomai draudžiamų nedarbo draudimu asmenų kategorijas. Taip pat siūloma apibrėžti teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, turint būtiną stažą nuo 24 iki 18 mėn. per paskutinius trejus metus, susiejant tą išmoką su aktyviu darbo rinkos politikos priemonių taikymu. Taip pat siūloma padidinti nedarbo išmoką, iš esmės pertvarkyti nedarbo išmokos, buvusios bedarbio pašalpos, skaičiavimo metodiką. Tą nedarbo išmoką sudarytų pastovi ir kintamoji dalys, kaip yra pensijų dalys. Ir pastovi dalis būtų valstybės remiamos pajamos, šiuo metu yra 135 Lt, o kintamoji dalis būtų siejama su bedarbio buvusiom draudžiamosiomis pajamomis. Taip pat siūlome pailginti bedarbio pašalpos, arba draudimo išmokos, mokėjimo trukmę, kuri priklausytų nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo biržoje. Siekdami skatinti bedarbius aktyviai ieškoti darbo, siūlome pakeisti nedarbo išmokos mokėjimo sąlygas, numatant, kad pirmus tris mėnesius mokama visa nedarbo išmoka, o likusį nustatytą (kaip žinote, dabar siūlome, kad nedarbo draudimo išmoka būtų mokama iki 9 mėnesių) mokėjimo laikotarpį susieti su pastovia dalimi ir mokėti pusę kintamos nedarbo išmokos dalies ir palaipsniui, per penkerius metus, pradedant nuo 2005 m. sausio 5 d., pereiti prie aktyvių darbo rinkos politikos priemonių bei Lietuvos darbo biržos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybų išlaikymo finansavimo iš valstybės biudžeto. Iš nedarbo draudimo lėšų būtų mokamos tik nedarbo išmokos.

Darbo kodekso pagrindiniai pakeitimai tiesiog susiję su tam tikrais patikslinimais apibrėžiant, kas yra bedarbis. Bedarbio statusas nebūtų siejamas su asmens turimomis pragyvenimo lėšomis, nes taip neturėjo būti dar priimant Darbo kodeksą.

Dabar dėl finansavimo galimybių. Kad įstatymas būtų pagrįstas finansinėmis lėšoms, ir siūlomas toks pereinamas laikotarpis – pereiti per penkerius metus, kaip yra ir kitose Europos valstybėse, kad draudimo išmokos būtų mokamos iš draudimo lėšų, o visa kita, kas susiję su darbo rinkos politika, užimtumo didinimu, kitomis bedarbiui teikiamomis galimybėmis, būtų finansuojama iš valstybės iždo. Tiek.

PIRMININKAS. Ir dėl Darbo kodekso. Aišku. Ačiū. Jūsų nori klausti. Pirmasis – A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, aiškinamajame rašte jūs rašote, kad šiame įstatyme, kuris yra tikrai geras ir aš džiaugiuosi, kad jis teikiamas, nedarbo išmoka bus susieta su aktyviu dalyvavimu papildomose Darbo biržos darbo paieškos priemonėse. Tačiau įstatyme aš to pasigedau, įstatyme aš to nematau. Netgi atvirkščiai parašyta – kad nedarbo pašalpą moka tik tokiu atveju, jeigu atitinkama institucija, šiuo atveju Darbo birža, nepasiūlė aktyvių priemonių. Taigi šioje vietoje yra tam tikras… Atsakykite tiesiai šviesiai, ar dar yra galimybių skatinti žmogų, kuris norėtų gauti nedarbo pašalpą, neprarasti darbo įgūdžių dalyvaujant, pavyzdžiui, visuomenei naudinguose darbuose?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš karto atsakau. Jeigu mes kalbame apie visuomenei naudingus darbus, tai tikrai neturėtų sutrukdyti, nes apie visuomenei naudingus darbus kalbama kitame įstatyme, kurį Seimas neseniai priėmė, t.y. Piniginės socialinės paramos įstatyme, kuriame sakoma, kad jaunas, sveikas ir darbingas žmogus negautų socialinės paramos už dyką, kad jis galėtų atidirbti tam tikra prasme viename ar kitame rajone reikalingus darbus. Visuomenei naudingi darbai yra siejami su socialine pašalpa. Su bedarbio pašalpa sieti jų tikrai neturėtume, nes mes nesiejam pensijų arba ligos pašalpos mokėjimo su kokiais nors papildomais reikalavimais. Žmogus draudėsi dėl to, kad kuriuo nors momentu gali atsitikti taip, jog jis gali netekti darbo.

Dėl to, kad mes norime susieti su tuo, kad žmogus vis tiek žinotų, jog kada nors ateina laikas, kai nustojama mokėti nedarbo išmoka. Mes keičiame, nes sako, kad bedarbio pašalpa žeidžia žmones. Tiesiog tas momentas atsispindi tuo, kad jeigu mes dabar, atsižvelgdami į draudimo laikotarpį, pailginame nedarbo išmokos mokėjimą iki 9 mėnesių, tai po 3 mėnesių ji mažinama, kad žmogus suvoktų, jog ta išmoka nėra vienodo dydžio visus 9 mėnesius, kad jis turi aktyviai ieškoti darbo, neprarasti kvalifikacijos ir panašiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Ačiū, Pirmininke. Jūs ir daugelis politikų visą laiką deklaruojate tokią sampratą, kad demografinė situacija blogėja, ateityje bus mažiau dirbančiųjų, nebus kam mokėti pensiją ir t.t. Kita vertus, yra didelis nedarbas.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Neišgirdau.

M.PRONCKUS. Kita vertus, yra didelis nedarbas. Tie dalykai lyg ir nelabai siejami. Aš visą laiką pasigendu tam tikros valstybės politikos dėl šių reikalų. Žinoma, valstybė kuria tam tikras biurokratines institucijas, skiria šiek tiek pinigų tiems reikalams, tačiau ne tik žmonių, bet ir valstybės politika turėtų būti skirta tam, kad žmonės turėtų darbo. Įstatymuose aš to pasigendu. Viskas kraunama ant žmogaus, o valstybė lyg ir bando išsisukti nuo visų šių reikalų. Nenoriu detalizuoti tų dalykų (čia ir kaimo problemos, ir visi kiti reikalai)… Beje, šiame įstatyme aš nematau intensyvios valstybės politikos, kad pas mus būtų kuo mažiau bedarbių.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Deja, nenorėčiau su jumis sutikti, nes tiesiog negaliu su jumis sutikti, kadangi tai yra specialus įstatymas, kuriame kalbama apie draudimą nuo nedarbo, kai žmogus, kuris draudžiasi, praranda darbą. Tai, ką jis gali už tuos pinigus, kuriuos sumokėjo ir įnešė, gauti, yra draudimo nuo nedarbo išmoka. Taip yra Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje ir panašiai. Tai yra normali sistema – draudimo nuo nedarbo sistema.

Kai mes kalbame apie visą valstybės užimtumo didinimo politiką, turime paimti kitą labai svarbią programą – Užimtumo didinimo programą, kuri yra patvirtinta pagal visus Europos Sąjungos reikalavimus ir veikia kelinti metai. Tada mes turime žiūrėti visiškai kitu ir platesniu aspektu. Jūs sakote, kad valstybė. Valstybė – tai visi mes: institucijos, kartu ir Seimas, ir jūs, ir aš, kokias sąlygas mes sudarome verslui, ūkiui, investicijoms ateiti, steigti darbo vietas ir panašiai.

Noriu pasakyti tokį aspektą: tai ne iš dangaus paimti skaičiai, o iš gyvenimo. Jeigu prieš trejus metus mes sakėme, kad nedarbas augo tokia kreive aukštyn, tai dabar ji stabilizuojasi ir šiek tiek mažėja. Dabar vidutinis nedarbo lygis yra 9,3%, o prieš trejus metus buvo 12%. Tai yra ir valstybės institucijų indėlis, kad nedarbas ne didėja, bet mažėja. Kitas momentas, yra atskiri regionai, kuriuose apskritai nėra nedarbo (4% yra ne nedarbas). Paimkime Trakus, Elektrėnus, Kretingą. Tai nėra nedarbas. 4% yra normalus nedarbo lygis. Gal ta dalis žmonių tiesiog nenori dirbti, nori gyventi iš pašalpų ir panašiai. Kitas momentas, kad yra regionų, kur yra didelis nedarbas. Visai neseniai buvau Pasvalyje ir Jurbarke (Jurbarke šią savaitę, o Pasvalyje praeitą savaitę). Pasvalyje praeitais metais nedarbo lygis dar buvo 24%, o dabar jis yra 17%. Susitikau salėje su 250 žmonių. Žinote, man labai gaila, bet dėl darbo jie nesirūpino, jie daugiau rūpinosi pensijomis ir pašalpomis. Buvo tik vienas pasiūlymas, kad gal Vyriausybė gali pastatyti fabriką. Pacitavau jūsų gerbiamąjį kolegą V.Einorį – nebent pūkų fabriką. Kaip pavyzdį pateikiau vietinius verslininkus, kurie dalyvauja įvairiose vietinio užimtumo iniciatyvų programose ir valstybės subsidijuojami ir padedami steigia darbo vietas. Pasvalyje šiuo metu bus įsteigta beveik šimtas labai brangių darbo vietų bedarbiams įdarbinti.

PIRMININKAS. G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, Pirmininke. Šio įstatymo projekto 5 straipsnis sako, kad teisę į draudimo nuo nedarbo išmoką turi bedarbiais Darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, kuriems Darbo birža nepasiūlė darbo, atitinkančio profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę. 6 straipsnis kalba apie tai, kad nedarbo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo Darbo biržoje dienos. Aš noriu jūsų paklausti, gerbiamoji ministre, kaip reikėtų spręsti tą problemą, su kuria šiandien susiduria žemės ūkio įmonės, kurioms reikia laiku nuimti derlių? Susidaro paradoksali situacija, kad bedarbis, gaunantis tam tikrą pašalpą iš Darbo biržos, bijo ją prarasti, o žemės ūkio įmonės neregistruoja darbo sutarčių su jais, gelbėdamos nuo to, kad žmogus neprarastų tos išmokos. Susidaro tokia situacija, kad žmonės ūkiuose dirba nelegaliai, pažeisdami įstatymus. Ar jūs galvojate, kaip reikėtų spręsti šią problemą?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų pasakysiu tiesiai šviesiai: kad susidarė taip, jog vienoje įmonėje apsnigo obuolius, manau, yra absoliutus neūkiškumas, ir kaltinti, kad Vyriausybė ko nors nepadarė, kad nebuvo laiku pasamdyti darbuotojai ir nenuskintas obuolių derlius, aš kategoriškai atmetu tokius kaltinimus. Kiek aš klausiau, visi kiti sodus sutvarkė ir laiku nuskynė, išskyrus vieną per visą Lietuvą. Lygiai taip pat galima apkaltinti Vyriausybę. Važiuodama visai neseniai mačiau, kad Varėnos krašte dar grikiai nenuimti. Puoliau klausinėti, kodėl grikiai iki šiol nenuimti, yra grikių derlius. Nežinau, gal ponas G.Jakavonis žino, jis iš ten kilęs. Lygiai taip pat galima apkaltinti Vyriausybę, kad grikių nenuėmė.

Kitas momentas, dėl kurio aš noriu pasakyti taip: tikrai įstatymai nedraudžia sudaryti darbo sutartis, bet kitas klausimas, ar žmonės nori dirbti? Aš pati esu ne kartą patyrusi tokį dalyką. Sako: man darbo birža surado darbą (mano gimtojoj Linkuvoj mano vienas kaimynas), bet, sako, ministre, man gal nemokės tada pašalpos, jeigu aš eisiu dirbti? Aš jam atsakiau tiesiai šviesiai: dirbt eik jaunas būdamas, o neieškok pašalpų.

Yra kitas dalykas, prie kurio mes palaipsniui pereisime, t.y. prie reikalavimo atidirbti ir už pašalpas. Seimas priėmė įstatymą, jis pradės veikti ir negalės būti tokių piktnaudžiavimų. Labai gerai parodo dar vieną piktnaudžiavimą, tiesiog nenorą dirbti ir nemokėjimą organizuoti darbų dar vienas momentas. Pažiūrėkite, kiek mes skiriame lėšų kartu su savivaldybėmis viešiesiems darbams organizuoti? Maždaug 50% įregistruotų bedarbių dirba viešuosius darbus. Dabar buvau Jurbarke, sakau: kodėl pas jus tiek mažai, Pasvalyje – 50%, Jurbarke – 24%? Man rodos, kad ten yra viena priežastis – jie nelegaliai varo kokį nors biznį ir nenori eiti net į viešuosius darbus. Tai mes turime visi kartu išgyvendinti, bet įstatymai tikrai nedraudžia.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Pradedame keistis nuomonėmis dėl balsavimo motyvų. G.Kniukšta – nuomonė už. Prašom. Ministre, kol kas prašom sėstis.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, kadangi ministrė užsiminė apie obuolius, aš noriu jus informuoti, kad Vyriausybės nutarimas buvo priimtas prieš porą metų. Jį derino kelios ministerijos, tačiau Kaimo reikalų komitetas įžvelgia ir mato tam tikrų trūkumų, todėl jį reikia tobulinti. Kartu gerbiamąją V.Blinkevičiūtę noriu informuoti, kad obuolių važiavo skinti ne Vyriausybės atstovai, o Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Tai viena.

Antra. Aš vis dėlto manau, kad reikėtų ieškoti galimybių arba aiškiau pasakyti įstatymuose, kad žmogus, gaudamas bedarbio pašalpą, galėtų laikinai 3-4 dienas talkinti ir nebijoti sudaryti sutarčių su darbdaviais.

Paskutinis argumentas. Siūlau pritarti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektui, nes jis, mano nuomone, yra reikalingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbėtojų nėra. Ar galėtume pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Antram lydinčiam dėl Darbo kodekso taip pat galėtume pritarti? Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų pagrindinis, lydintieji – Biudžeto ir finansų komitetas, Žmogaus teisių komitetas ir dėl Darbo kodekso – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nėra kitų minčių? Ačiū. Gruodžio 9 dieną. Pritariate? Dėkoju.

Toliau pirmininkaus A.Skardžius.

Invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2970 (pateikimas) (siūloma svarstyti  skubos tvarka)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Klausimas Nr.IXP-2970 – Invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu gerbiamąją ministrę V.Blinkevičiūtę.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia naujos redakcijos Invalidų socialinės integracijos įstatymą, siūlydama pakeisti jo pavadinimą ir pavadinti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu. Šio įstatymo projekto tikslas yra garantuoti lygias neįgaliųjų teises ir galimybes visuomenėje nustatant neįgaliųjų integracijos principus. Šiame įstatymo projekte naujai vertinama žmogaus negalia, naujai reglamentuojami pagrindiniai neįgaliųjų socialinės integracijos principai bei visa neįgaliųjų socialinės integracijos sistema.

Vienas ryškiausių naujojo įstatymo projekto akcentų – turėtų pasikeisti požiūris į žmogų su negalia. Pagaliau pribrendome pakeisti ir sąvokas, t.y. nuo „invalido“ ir „invalidumo“ pereiti prie „neįgalusis“, „neįgalumas“, darbingumo laipsnis. Tai mes jau seniai svarstėme su neįgaliaisiais žmonėmis. Taip pat įstatyme yra numatytas neįgalumo fakto nustatymas asmenims iki 18 metų. Kitaip sakant, dabar yra nustatoma vaikams iki 18 metų, taip gal išversčiau į normalią kalbą. Tai yra labai svarbus momentas, nes dabar vaikams neįgalumas yra nustatomas tik iki 16 metų, tuo tarpu pagal kitus dokumentus, pagal Tarptautinę vaiko teisių konvenciją vaikas yra iki 18 metų.

Taip pat labai noriu pabrėžti vieną momentą, kad vaikams iki 18 metų nustatomas neįgalumo faktas pagal sunkumo negalią būtų skirstomas į tris laipsnius: sunkų, vidutinį ir lengvą. Dabar to nėra. Tai yra nepaisant to, kokio sunkumo negalią turi vaikas, ta negalia neskirstoma į atskirus laipsnius arba lygius ir vaikas gauna vienodą paramą, vienodas galimybes integruotis. Tai nėra gerai.

Vyresniems nei 18 amžiaus žmonėms su negalia, iki jie sulauks senatvės pensijos amžiaus, vietoj invalidumo grupės bus nustatomas nedarbingumo laipsnio netekimas. Tas darbingumo laipsnis bus vertinamas procentais, ir jeigu asmeniui bus nustatomas darbingumas nuo 0% iki 25%, jis bus laikomas nedarbingu, jeigu asmeniui bus nustatomas 30%-55% darbingumas, asmuo bus laikomas iš dalies darbingu, o jei nuo 60% iki 100% – asmuo bus laikomas darbingu. Labai svarbu, kad įstatyme yra apibrėžiama profesinė reabilitacija. Pirmą kartą mes taip rimtai ją įvardijame todėl, kad įvertinant žmogaus sveikatos būklę ir darbingumą pirmiausia jam bus atliekama profesinė reabilitacija ir tiktai tada bus įvertinamas žmogaus darbingumo netekimo laipsnis.

Dar vienas svarbus įstatymo momentas yra specialieji poreikiai. Specialieji poreikiai bus nustatomi ir tenkinami asmenims ir buityje, ir asmeniniame gyvenime, ir ugdymo, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime nepaisant to žmogaus amžiaus, neįgalumo ar darbingumo laipsnio. Jie bus tenkinami tokiomis pagrindinėmis priemonėmis: techninės pagalbos priemonėmis, finansinės pagalbos priemonėmis ir socialinėmis paslaugomis.

Yra numatytas ir dar vienas laikotarpis. Iš tikrųjų mes labai daug kartų svarstėme šio įstatymo projektą su neįgaliaisiais žmonėmis, neįgaliųjų organizacijomis ir radome bendrą sutarimą ir bendrą jų pritarimą. Taigi prašyčiau ir Seimo narių pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Prašom. Kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, mano klausimas būtų toks. Labai džiugu, kad pagaliau bus nustatoma kitokia darbingumo praradimo tvarka, tačiau, kaip žinome, dabar atsiranda naujų darbinių veiklų, sakykim, virtualus darbas ir t.t. Dabar yra be galo sunku nustatyti, kada iš tikrųjų žmogus praranda darbingumą ir ar žmogus su fizine negalia, negalėdamas dirbti vienoje vietoje, negalėtų puikiai dirbti kitoje ir t.t. Tai gana sudėtingas klausimas, kiek procentų sudaro tas praradimas. Tai labai jautrus dalykas. Vis dėlto gal jūs trumpai galėtumėte atsakyti, kaip atsižvelgiant į naujas darbo realijas jūs spręstumėte tą klausimą? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Tai yra tikrai sudėtingas dalykas. Jis, matyt, ir bus sudėtingas. Sakykim, nors žmogus ir pripažįstamas nedarbingu, jis ateina ir sako: aš negaliu išgyventi iš pensijos, aš vis tiek noriu toliau dirbti. Jis ir dirba, nors ir pripažintas nedarbingu, bet čia yra skaudi gyvenimo realybė. O dabar kaip vertinsime pagal naują įstatymą? Žmogus pirmiausia dviem mėnesiams bus siunčiamas į profesinę reabilitaciją. Profesinė reabilitacija reikš, kad jis bus visapusiškai ištirtas. Iš tikrųjų galbūt atsiradus vienai ar kitai negaliai jis negalės groti pianinu, bet gal jis galės dirbti kokį kitą darbą. Gal jis negalės dirbti darbo, jeigu bus judėjimo negalia, kur reikia daug judėti, vaikščioti, bet, kaip jūs sakote, gal jis galės normaliai dirbti kompiuteriu ir per atstumą atlikti nuotolinį darbą ir t.t. Visa tai per tą dviejų mėnesių laikotarpį tikrai ištirsime.

PIRMININKAS. Klausia kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš, pritardamas to įstatymo naudingumui, kad mes galėsime atsisukti veidu į neįgaliuosius. Tikiuosi, kad bus tam tikrų priemonių, kurios jiems pagelbės. Mano būtų toks klausimas. Kaip jūs sakėte, turi būti tam tikros specialios priemonės ir kartu techninės priemonės. Aš norėčiau jūsų paklausti.

Lietuvoje yra įmonių, kurios gamina kompensacinę techniką. Mes daug jos gauname iš užsienio, bet ne visuomet iš užsienio gauta technika visiškai pritaikoma žmonėms, kartais nusiperka (man asmeniškai buvo, kad skundėsi) ir reikia pritaikyti. Tos įmonės, kurios dabar gamina (Lietuvoje jų ne tiek daug yra, jūs puikiai žinote), turi kokias nors lengvatas atsiskaitant už energiją. Tai yra vienas iš būdų, kad jos galėtų pagaminti daugiau technikos, kad galėtų integruotis į visuomenę. Mano būtų toks klausimas. Ar nevertėtų, aš nekalbu, čia įstatyme gal yra, neskaičiau visko, peržvelgti tokias priemones, gal toms įmonėms yra kokia nors pagalba arba kokios nors lengvatos, bet lengvatomis negalima vadinti. Galbūt jiems būtų kokie nors privalumai atliekant viešuosius pirkimus? Tie, kurie Lietuvoje užsiima… nes irgi ten žmonės dirba, tai irgi yra pažanga ir naudinga. Jeigu tos lengvatos yra, kad jos nebūtų panaikintos kitiems metams.

Mano būtų klausimas: ar jūsų ministerijoje numatomos kokios nors priemonės toms įmonėms, kurios Lietuvoje gamina kompensacinę techniką? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Kompensacinė arba visa ortopedinė technika iš tikrųjų pas mus yra daugiausia lietuviška. Per 20 mln. Lt kiekvienais metais yra skiriama įsigyti šiems gaminiams ir duoti neįgaliesiems. Nuo kitų metų tai pereis į sveikatos sistemą, tik kompensacinė technika liks finansuojama per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Lengvatų iš tikrųjų ir dabar nėra jokių. Kaip aš matau, pagrindinė lengvata… Rinkoje iš vienos Kauno didžiosios ortopedijos įmonės atsirado daug naujų įmonių, daliname beveik tuos pačius pinigus jau dešimčiai ar penkiolikai įmonių. Tai rodo, kad pagrindinis garantas, kad visą laiką bus valstybinis užsakymas. Jo nebūti tiesiog negali, nes neįgaliųjų poreikis nemažės, jis tik didės, nes dabar tenkiname normaliai tik 50% neįgaliųjų poreikio, o gyvenimas žengia į priekį, naujos technologijos, naujos gamybos, nauji poreikiai. Aš manau, kad tai mes turime plėsti, o lėšų nėra pakankamai.

Dabar dėl lengvatų. Matyt, jūs turėjote omeny tai, kad ne kurios… neįgaliųjų įmonės, užsiregistravusios kaip neįgaliųjų įmonės, gamina lazdeles, kokius nors laikiklius – tokią paprastesnio lygio kompensacinę techniką. Jos dažnai yra registruotos kaip Invalidų draugijos įmonės. Dabar jos iš tikrųjų turi lengvatas kaip invalidų įmonės ar panašiai. Mes labai prašėme, kad (kaip PVM šildymui) PVM invalidų įmonėms ir kompensacinei technikai būtų nukeltas iki gegužės 1 dienos. O jeigu bus pradėtas derybinis skyrius, aš manau, tada galima žiūrėti bendrame kontekste. Bet tik dėl neįgaliųjų užimtumo, kada jie patys įdarbina neįgaliuosius, nes aš tikrai žinau, kad žmonės grupėse tokią nesudėtingą techniką neįgaliesiems gamina. Tai tik tokiu kontekstu.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamoji ministre. Prašom dėl balsavimo motyvų pasakyti nuomones, gerbiamieji kolegos. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Todėl svarstymo data – gruodžio 16 d. netinka. Ar Seimas gali bendru sutarimu pritarti paprastos skubos tvarkai? Paprastos skubos tvarka. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Pritarus skubos tvarkai, kurią siūlo Vyriausybė, reikėtų apsispręsti, ar vieną savaitę, ar dvi savaites duodame nagrinėti. Prašom. Socialdemokratų frakcijos seniūnė kolegė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet šį kartą ne kaip seniūnė, o kaip komiteto atstovė. Geriausiu atveju komitetas galės svarstyti gruodžio 4 d. posėdyje. Anksčiau nespėsime. Todėl prašymas būtų, kad, matyt, tik po gruodžio 4 dienos.

PIRMININKAS. Ar trijų savaičių skubos tvarka tenkina jus, gerbiamoji ministre?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip, tenkina.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutiktumėte, gerbiamieji kolegos, kad tai būtų gruodžio 4 diena? Ačiū. Pritarta. Vienas komitetas. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar būtų siūlymų dėl papildomų komitetų? Nėra. Dėkoju. Baigiame šio klausimo svarstymą.

Įstatymo dėl dokumento dėl Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijos pakeitimo ratifikavimo projektas Nr.IXP-2974 (pateikimas)

1-16 – įstatymo „Dėl dokumento dėl Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijos pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2974. Pateikimo stadija. Ministrė V.Blinkevičiūtė. Prašom pateikti.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai trumpai teikiu tikslą šio įstatymo projekto, t.y. ratifikuoti dokumentą dėl Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijos pakeitimo, priimtą 1997 m. Ženevoje. Juo numatoma pakeisti TDO konstituciją taip, kad būtų supaprastinta pasenusių ir nebeaktualių konvencijų atšaukimo, anuliavimo procedūra.

TDO konstitucijos 36 straipsnis numato, kad tokie pakeitimai galimi 2/3 balsų dauguma ir juos gali priimti konferencija. Tokį dokumentą, kad jis galiotų, turi ratifikuoti mažiausiai 2/3 Tarptautinės darbo organizacijos narių, t.y. 117 valstybių iš 175. Šiandien mes turime duomenis, kad jį ratifikavo 76 valstybės. Būtų gerai, kad ir Lietuva prie to prisidėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Klausčiau, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu?.. Yra. Mes užsiregistruosime prieš Vyriausybės valandą. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume pritarti pateikimui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Dėkoju gerbiamajai ministrei. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 2 dieną. Taip pat pritarta. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis prieš nagrinėjant kitus klausimus, nes dar vienuolika minučių turime iki Vyriausybės valandos.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2200. Civilinio kodekso 3.85 ir 3.233 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2201. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 181³ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2202 (pateikimas)

2-8 klausimą siūlyčiau nagrinėti, kad vakarinėje darbotvarkėje būtų mums mažesnis krūvis. Kviečiu komiteto pirmininką kolegą G.Dalinkevičių. Nagrinėsime keletą projektų: pagrindinį ir du lydinčiuosius. Tai yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2200 bei lydintieji.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, kurios institucija parengė šio įstatymo projektą, remdamasi savo patirtimi teigia, kad, deja, vaiko teisės įvairiuose procesuose yra ne iki galo užtikrinamos, pažeidžiamos, todėl ji siūlo, institucija siūlo, kad įstatyme mes išplėstume šių vaiko teisių apsaugą.

Europos departamento išvados yra teigiamos dėl šio pasiūlymo. Yra keletas mūsų Teisės departamento pastabų. Kai kurios yra redakcinės. Yra esminė pastaba apie klausimą kitais atvejais, kurie siūlomi čia įrašyti. Tie kiti atvejai yra matomi taip. Iš įstatymo išbraukiant, kad atliekant procesinius veiksmus bylose, kuriose vaikas yra įtariamasis, procesiniai veiksmai lieka nurodyti šio įstatymo papildyme, yra atvejų, kai vaikas būna ne įtariamasis, o tiesiog dalyvauja kaip liudininkas, kaip matęs įvykį, ir daug kas sau leidžia jį klausinėti, tarsi tai yra visiškai natūralus procesas. Tuo tarpu Vaiko teisių apsaugos konvencija ir visi kiti dalykai įvardija vaiką kaip subjektą, kuris turi visas teises, ir tų teisių gynyba turi būti plačiai ir rimtai traktuojama.

Todėl kviesčiau pritarti šio projekto ir dviejų lydinčiųjų projektų pateikimui. Sutinku, yra diskutuotinų terminų, diskutuotinų dalykų, tačiau iš esmės mes žengtume vieną žingsnį, kuris yra svarbus, kad mes apie jį galėtume galvoti, kaip apie tam tikrų mūsų teisinės sistemos spragų likvidavimą.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Niekas nenori jūsų klausti nei dėl pagrindinio, nei dėl papildomų, lydinčiųjų, įstatymų projektų. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas – dėl pagrindinio ir lydinčiųjų. Papildomi komitetai taip pat tie patys visiems teikiamiems įstatymų projektams, t.y. Žmogaus teisių komitetas bei Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Ar būtų dar kitų siūlymų? Nėra. Pritariame dėl šių komitetų ir komisijos. Siūloma svarstyti gruodžio 20 dieną. Atsiprašau, padaryta klaida. Posėdis įvyks gruodžio 18 dieną. Nėra kitų siūlymų. Pritarta. Baigiame šių klausimų nagrinėjimą, šios klausimų grupės nagrinėjimą.

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 3, 4, 5, 6, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju šeštuoju skirsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2165 (pateikimas)

Klausimas 2-6. Kviesčiau kolegą J.Budrevičių pateikti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju šeštuoju skirsniu įstatymo projektą Nr.IXP-2165. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu paaiškinti, kokia yra dabartinė situacija. Galiojantis įstatymas nustato, kad atsargos tvarkomos ir kaupiamos įmonių lėšomis bei valstybės lėšomis po 40% atsargų. Minėtas įstatymas nustato, kad sukauptų atsargų kiekius bei metines (…) užduotis, bei atsargų sudėtis atsargas kaupiančiai įmonei nustato Vyriausybė. Kokie yra neigiami aspektai dabar esančios situacijos? Pagal įstatymų nuostatas importuotojai bei gamintojai kiekvienas atskirai turi rūpintis papildomų atsargų sukaupimu ir tvarkymu, tas reiškia, kad yra neadekvačios išlaidos statyti ir įrengti rezervuarus bei kitos išlaidos, susijusios su atsargų kaupimu. Atsižvelgiant į didelį lėšų poreikį, realizuoti tokį atsargų kaupimo mechanizmą yra labai problemiška ne tik importuotojams, bet ir pagrindinei naftos produktų gamintojai, t.y. mūsų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“. Viena iš pagrindinių aplinkybių, nulemianti neigiamą sprendimą šiuo atveju, yra netinkamas minėto įstatymo nustatytas atsargų kaupimo mechanizmas. Šiuo metu įstatyme nustatytas atsargų kaupimo mechanizmas faktiškai neužtikrina Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų esminių reikalavimų dėl atsargų kaupimo mechanizmo skaidrumo bei tinkamos konkurencijos, t.y. nediskriminacinių sąlygų išlaikymo principo.

Galiojančio įstatymo nuostatos sukelia rinkos uždarumą, iš esmės panaikina galimybę į rinką ateiti naujoms įmonėms, numatančioms užsiimti tokia veikla. Ir galiojantis įstatymas neleidžia sumažinti bendras atsargų kaupimo išlaidas, nors tai padidina galutinio produkto kainą vartotojams. Tokį atsargų kaupimo mechanizmą kritikuoja ir Europos Sąjungos Komisija. Ji šiuo metu yra parengusi ir pateikusi siūlymus tarybai nustatyti privalomąjį atsargų kaupimo mechanizmą, pagal kurį ne mažiau kaip trečdalis atsargų būtų kaupiamos steigiant atitinkamą organą, t.y. agentūrą, valdybą, asociaciją ir kitokias struktūras, sudarytą iš atsargų kaupimo procese privalančių dalyvauti subjektų, kurie bendrai spręstų atsargų kaupimo ir tvarkymo problemas. Pagal galiojantį įstatymą naftos atsargų kaupimo versle kaip verslo subjektas turi dalyvauti ir valstybės įmonės, o tai skatina papildomas išlaidas iš biudžeto bei verslo aplinkos iškraipymą. Iš esmės tokios įstatymo nuostatos lemia, kad įmonės, šiuo metu dar užsiimančios naftos produktų importu, iš esmės sprendžia klausimą dėl tolesnių galimybių tęsti šią veiklą ar jos atsisakyti.

Naujo įstatymo nuostatos. Įstatymo pakeitimo projekte siūloma atsargas kaupti steigiant agentūrą, kurios veikloje turėtų teisę dalyvauti visos atsargas privalančios kaupti įmonės bei valstybės įgaliotos institucijos. Toks atsargų kaupimo mechanizmas lemtų galimybę sujungti valstybės bei įmonių lėšas bei pastangas ir bendrai sukurti tokį atsargų kaupimo mechanizmą. Jis leistų minimizuoti bendras valstybės, tiek Vyriausybės, tiek privačių įmonių, finansines išlaidas, kurių reikia atsargoms kaupti ir tvarkyti, taip pat užtikrintų pagrindinio anksčiau minėto sąžiningos konkurencijos bei skaidrumo principo realizavimą, sudarytų galimybę ateityje vežimų sąnauda ir į papildomų investicijų atsargų kaupimą įsitraukti būsimiems naftos produktų importuotojams bei gamintojams tokiu būdu sustiprinant sąžiningą konkurenciją naftos produktų rinkoje. Šis įstatymo projektas buvo parengtas remiantis patirtimi kai kurių Europos Sąjungos bei kitų valstybių, kurios atitinkamus atsargų kaupimo mechanizmus jau yra sukūrusios ir realizavusios, taip pat įvertinant minėtus Europos Sąjungos Komisijos siūlymus dėl atsargų kaupimo mechanizmo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega V.Popovas norėtų paklausti jūsų, gerbiamasis pranešėjau.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, man trupučiuką vis dėlto neaiškūs agentūros finansavimo principai, nes ten iš dalies Vyriausybė, iš dalies įmonės, kaupiančios kuro atsargas, finansuoja. Ar čia mes galime įžvelgti tam tikrų neskaidrumo elementų, kaip jums atrodo? Ačiū.

J.BUDREVIČIUS. Agentūros veikla finansuojama iš įnašų. 50% atsargų turi sukaupti valstybė, vadinasi, įnašus duoda, 50% – privačios įmonės. Mes įstatymo esmės nekeičiame, tik mechanizmą keičiame. Pagal dabar galiojantį įstatymą kiekviena įmonė turi statyti savo atsargų talpas, o tada rūpinsis vien agentūra visų poreikių tenkinimu.Taip mes atpiginsime naftos produktus.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl balsavimo motyvų, kolegos, prašom išsakyti nuomones. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą, siūloma pagrindiniu komitetu skirti ekonomikos komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Kitų siūlymų nėra, tad pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 16 dieną. Ačiū. Pritarta šiai svarstymo datai.

Valstybinių pensijų įstatymo 13  straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2181 (pateikimas)

Kol ministrų kabinetas susirinks, gal kviesčiau kolegą A.Stasiškį pateikti popietinės darbotvarkės 2-7 klausimą. Beveik ir baigsime popietinę darbotvarkę turbūt? Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2181. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis kolega.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš trumpai, kadangi nepatogu laikyti ministrus ant kietos kėdės. Kadangi politiniai kaliniai, tremtiniai gauna tą nedidelę bazinę nukentėjusių asmenų pensiją, kuri yra fiksuota, o jų socialinio draudimo pensija visada yra vargana, nes jie visą gyvenimą negalėjo įgyti nei geros specialybės, nei gero darbo, todėl dabar augančios kitų žmonių socialinio draudimo pensijos iš esmės mažai susijusios su mano minimais asmenimis ir jų senatvė yra labai vargana. Todėl mano siūlymas būtų tą pagrindinę nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją diferencijuoti pagal jų tremties ar kalinimo trukmę ir tas sąlygas, ar jie buvo tolimojoje Šiaurėje, ar kitur, ar jie kalėjo 10 metų, ar metus. Ši istorija yra gana sena, dar 1997 metais buvo Vyriausybės pavedimas parengti ministerijai tokius siūlymus. Jiems buvo nepritarta, nes jie buvo gal per daug prabangūs. Vėliau kiti siūlymai buvo parengti 1999 metais, tačiau užklupo tuometinė finansinė krizė, todėl 2000 metų pradžioje Vyriausybė prašė atidėti to klausimo svarstymą.

Kadangi dabar yra ekonomikos pakilimas, manau, yra laikas tą klausimą svarstyti, žiūrėti. Mano teikiamame siūlyme yra koeficientai, jie svarstytini, jie gali būti mažinami, gali būti didinami. Aš tiesiog dar vieną pastabą. Šis siūlymas užregistruotas prieš metus, aš pats aiškinamajame rašte nurodžiau sumas ir kad reikalinga Vyriausybės išvada, Teisės departamentas taip pat pabrėžė, kad Vyriausybės išvada reikalinga. Gaila, kad iki šiol Vyriausybės išvados nėra. Vyriausybės nuomonė, be abejo, būtina. Todėl mano siūlymas ir prašymas būtų pabandyti apsvarstyti tą dalyką. Taigi tie koeficientai ir ta formulė galėtų būti pakeisti, bet, aišku, reikėtų sulaukti Vyriausybės išvados apie realias galimybes ir tada priimti tokį ar kitokį sprendimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų klausti. Gerbiamieji kolegos, prašau išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti šio įstatymo projekto pateikimui? Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas nenumatomas. Nėra kitų siūlymų. Dėkoju. Ir siūloma svarstyti turbūt taip pat gruodžio 18 dieną, čia irgi klaida padaryta. Ir ar galėtume pritarti tam, ką siūlė pranešėjas, – paprašyti Vyriausybės išvadų dėl šio įstatymo projekto? Ačiū.

Vyriausybės valanda

Pradedame Vyriausybės valandą. Laba diena visam Vyriausybės kabinetui. Klausia kolega K.Glaveckas. Prašau.

K.GLAVECKAS. Klausimas Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs buvot Lietuvos Prezidentu ir iš tikro planuodavot savo vizitus, kurie iš esmės visuomet būdavo sėkmingi, efektyvūs ir reikalingi kraštui. Sakykite, kokia kaip Prezidento ir kaip žmogaus jūsų nuomonė dėl dabartinio planuojamo Prezidento ir jo komandos vienadienio vizito į Iraką, kurio kaina, matyt, sudarys arti 100 tūkst. litų? Ar ne protingiau ir geriau būtų šiuo laiku tiesiog paprasčiausiai nusiųsti dovanų arba pervesti po 200 eurų kiekvienam lietuviui kareiviui, kariaujančiam Irake, užuot nuvežus ir parodžius labai trumpą laiką save? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Na, čia įvairių samprotavimų gali būti. Ne vienas Lietuvos Prezidentas tenai važiuoja, skrenda ir kitų valstybių vadovai. Ir tai ne pirmas atvejis. Kokiom akim pažiūrėti į visą šį reiškinį – ar mūsų valstybei tai svarbu, ar mūsų valstybei nėra taip svarbu? Galų gale veiksmai, mano supratimu, turi būti derinami ir su kaimyninėm valstybėm. Galbūt toks vizitas gali būti bendras. Vienu žodžiu, aš nesiimu, kaip paprastai, komentuoti Prezidento elgesį. Tokia yra mano taisyklė, aš stengsiuosi jos laikytis iki galo.

L.LINKEVIČIUS. Ar galiu papildyti?

PIRMININKAS. Prašau.

L.LINKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti dėl organizacinių dalykų, kad visiems būtų aišku. Šis ne vizitas, o, sakysim, reisas buvo planuojamas maždaug prieš du mėnesius, nes tie dalykai per savaitę nedaromi. Ir tai pirmiausia susiję su logistiniais dalykais, ir tada paprastai pritaikomas karių lankymas. Jau prieš du mėnesius buvo aišku, kad bus vykstama. Kas vyks, paprastai priderina ir aplankymą. Ir tą noriu tiesiog paaiškinti dėl aiškumo, kad vis tiek tai būtų įvykę. O klausimas, kas vyksta, tai jau čia kitas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J.Razma. Prašau.

J.RAZMA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, spaudoje paskelbtame „Laumžirgio“, arba „Strekoza“, plane pagrindinis elementas yra ketinimai jus apkaltinti korupcija už paimtus iš „Jukos“ pinigus privatizavus „Mažeikių naftą“. Aš norėčiau paklausti, ar šie ketinimai turi kokį realų pagrindą, t.y. ar jūs, ar jūsų vadovaujama partija yra gavusi paramos iš „Jukos“ ir ką apskritai galvojate apie šį paskelbtą „Strekoza“ projektą?

A.M.BRAZAUSKAS. Na, pirmas dalykas, tai aš nesu panašus į laumžirgį nė kiek. Antras dalykas, ten ne planas, o plano projektas, jeigu jūs pastebėjot, viršuje yra parašyta rusiškai pirmiausia, o paskui išversta į lietuvių kalbą. Trečias dalykas, tokiems „dokumentams“ aš, atvirai sakant, nesuteikiu jokios reikšmės. Aš manau, kad tai yra kažkokia fantazija arba fikcija. Vyriausybė ir aš asmeniškai per tą laikotarpį nieko nepajutau, jokių veiksmų, kurie yra šiek tiek išdėstyti šiame, na, ne dokumente, tame popieriuje, nes aš jo dokumentu negaliu pavadinti: jis nei datuotas, nei autoriai, nei patvirtintas kieno nors, kokio generolo ar kieno kito. Todėl aš to popieriaus dokumentu negaliu vadinti, aš tik popieriumi vadinu. Toliau. Iš „Jukos“ mes neturėjom jokių paskatos priemonių ar kaip čia kitaip reikėtų pavadinti šį dalyką. Ir „Jukos“ elgiasi labai korektiškai visais klausimais. Mes daug ką laimėjom, turėdami štai tokį naują akcininką, turintį akcijų paketą, 53,7% visų „Mažeikių naftos“ akcijų. Aš manau, kad šiam dokumentui, ne dokumentui, tam popieriui suteikiama per didelė reikšmė.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Budrevičius. Prašau.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis premjere, Lietuvoje buvo sukelta tokia politinė atrakcija – gelbėti mūsų pajūrį. Jūs buvote kaltinamas nuolaidžiavimu Maskvai dėl grėsmės pajūriui. Buvo organizuojami piketai prie užsienio ambasadų, degalinių boikotas. Seime buvo pareikalauta jūsų paaiškinti dėl Vyriausybės laikysenos to telkinio platformos atžvilgiu. Dabar paaiškėjo, kad mes nebevaldome Šventosios ir nesame visateisiai pajūrio šeimininkai. Vienintelė teisė prie Baltijos jūros buvo suteikta užsienio kompanijai. Akivaizdu, kad Lietuvai padaryta geopolitinė žala, nes teritoriniai apribojimai, dėl kurių Lietuva neteko savo pajūrio, – tai reali žala Lietuvai. Ar tai nėra Lietuvos interesų išdavystė, ir politikai tai padarę nepažeidė priesaikos – saugoti šalies vientisumą? Aš noriu jūsų paklausti, ar nepaaiškėjo dar kokių nors naujų aplinkybių, ar nėra įkeista daugiau Lietuvos, ar mes visiškai Lietuvą valdome?

A.M.BRAZAUSKAS. Be abejo, jeigu kalbėtume apie 1999 metų sutartį arba sutartis, tai ten daug kas yra parašyta ir vis naujų atsiranda faktų. Na, ten yra aiškiai parašyta štai kas: kad visi laivai, plaukiantys į Būtingės uostą, ne mažiau kaip 20 metų laikotarpiui turi būti atleisti nuo visų uosto mokesčių ir rinkliavų. Na, galima įsivaizduoti, kokį nuostolį valstybė patiria vien dėl to. Toliau. Iš tikrųjų Vyriausybės galimybės spręsti klausimus dėl pajūrio panaudojimo yra apribotos šia sutartimi. Tai irgi visiškai akivaizdus faktas. Ir Vyriausybė privalo gauti kiekvienu atskiru atveju „Mažeikių naftos“ suderinimą, ar tas uostas bus statomas Šventojoje, ar jis bus statomas kokioje nors kitoje vietoje Lietuvoje, ar dar kokie nors nauji statiniai jūroje būtų, jie turi būti derinami su dabartiniais sutarties perėmėjais.

Norėčiau taip pat pranešti Seimui, kad vis dėlto daug kam pasisekė sumažinti šiuos įsipareigojimus. Pirmas dalykas, neliko Vyriausybės įsipareigojimų suteikti „Mažeikių naftai“ papildomai 118 mln. dolerių finansinių garantijų, kas buvo rašyta sutartyje. Toliau, padidinta Vyriausybės (…) pačiam bendrovės valdymui. Atsirado didesnių galimybių disponuoti likusiomis valstybei „Mažeikių naftos“ akcijomis. Panaikinta valdymo sutartis, kuri kiekvienais metais dėjo į kišenę „Williamsui“ maždaug 40 mln. litų. Jau yra padaryta daug kas. Na, žinoma, liko klausimų. Yra Vyriausybės pavesta mūsų ministerijai vesti derybas su „Jukos“ vadovybe, kad būtų atsisakyta šitų normų, kurios yra įdėtos į 1999 metų sutartį.

PIRMININKAS. Klausia kolega D.Velička. Prašau.

D.VELIČKA. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis premjere, mano klausimas jums yra iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – maloni, antra – nelabai. Taigi ta malonioji dalis yra tokia, kad Lietuva labai gerai įvertina jūsų griežtą, sakyčiau, politiką, arba poziciją, Prezidentūros atžvilgiu. Jūsų siūlymai, kad Prezidento aplinka turi būti apvalyta, išvalyta ar kitais būdais iššvarinta, iš tikrųjų susilaukia gyventojų visuotinio pritarimo. Bet antroji dalis šiek tiek susijusi su jumis kaip premjeru. Būtent tai, kad jums valdant Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamente dedasi panašūs dalykai. Nepaisoma Valstybės kontrolės išvadų ir toliau žmonės, išgrobstę arba kitokiais būdais nepagrindę išlaidų, dirba savo darbą, nereaguodami į jokias pastabas, toliau vykdo kenkėjišką veiklą. Atvirai kalbama, kad jie turi A.Brazausko „stogą“. Norėčiau išgirsti jus, kad arba paneigtumėte, arba patvirtintumėte, kad taip iš tikrųjų yra.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš pirmiausia norėčiau sužinoti, kas tie „jie“, kurie turi A.Brazausko „stogą“, tada aš su jais ir išsiaiškinsiu.

Antras dalykas, visa ši istorija yra sena. Tai yra 1999 metų reikalas, ketverių metų senumo. Tai jokiu būdu nėra susiję su dabartinių Žemės ūkio ministerijos vadovų veikla. Departamento direktorius Vytautas Vaitiekūnas padavė į teismą šiuos kaltinimus, ir jis laimėjo teismą. Taip lengvai kaltinti, kad tai yra nusikalstama veikla arba nusikaltėliai, kuriuos jau reikia sodinti, manau, yra labai neatsargu. Iš tikrųjų vėl iškyla tas pats klausimas dėl 1999 metų. Kadangi jis vėl iškilo, aš esu pasirengęs išklausyti visą tą istoriją dar kartą, ir jeigu tikrai yra kokių nors pagrindų nubausti atskirus pareigūnus, taip ir bus padaryta, bet jokio „stogo“ nėra. Aš nežinau, kas tokie, kurie bando lįsti po mano „stogu“.

PIRMININKAS. Kolega V.Šustauskas klausia. Prašom.

V.ŠUSTAUSKAS. Laba diena. Du klausimai: vidaus reikalų ministrui, po to – premjerui. Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, truputį apie praeitį. Noriu sužinoti, kur yra nužudyto Sigito Čiapo archyvas. Jūs visi turbūt žinote, kad jis bet kokius pokalbius įrašinėdavo. Tai aš labai gerai žinau, nes jį pažinojau. Vienu žodžiu, ir jis pats man demonstravo, ir buvau pasiskolinęs jo klausymosi aparatūrą. Kai išmečiau iš Kauno miesto tarybos vieną buvusį ekskomisarą Bronių Oleką, naudojausi jo aparatūra. Yra įrašyti diskeliai. Ar šiandien nėra šantažuojami kai kurie komisijos nariai? Galbūt kitą savaitę aš gausiu diskelių dublikatą. Tai viena. Jūs vis tiek tyrėte archyvų bylą Vidaus reikalų ministerijoje, tie archyvai buvo. Jis buvo gerai pasirengęs KGB žmogus.

Ir noriu paklausti premjero. Ar jūs iš širdies liepėte R.Paksui eiti į prokuratūrą? Kiek žinau, kai jus kvietė į prokuratūrą dėl Sausio 13-osios, jūs nėjote. Jūs, būdamas Prezidentas, pasakėte, kad nėra man reikalo ten aiškintis dėl Gelbėjimo komiteto ir panašiai, dabar Prezidentui tėviškai patariate būtinai eiti. Ar tai darote iš širdies, ar irgi kažko norite, kad Prezidentui… Na, suprantate, ko noriu paklausti. Pats nėjote, o kitam liepiate eiti.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš galiu atsakyti. Pirmiausia žodžiai „liepė“. Tokių žodžių niekad nebuvo. Bet aš iš tikrųjų pasiūliau Prezidentui, kad jis susitiktų su prokuratūros pareigūnais ir duotų parodymus arba atsakytų į klausimus, aš supratau, kaip liudininkas šiuo atveju. Aš manau, kad tai nieko bloga. Tai, mano supratimu, turėtų įvykti Prezidentūroje. Vis dėlto reikia išlaikyti tam tikrą etiką Prezidento atžvilgiu.

Na, jeigu jūs bandote susieti mane su tuo dalyku, kas buvo prieš dešimtį metų, tai aš jums galiu atsakyti taip: jeigu prokuratūros atstovai būtų atėję pas mane, kaip pas Prezidentą, kaip pas liudininką Mykolo Burokevičiaus byloje, aš su didžiausiu malonumu labai dėmesingai būčiau atsakęs į tuos klausimus. Deja, tuometinė prokuratūros vadovybė nesiteikė kreiptis į mane, atsiųsdama mažytį šaukimėlį tam tikrai valandai, tam tikrai datai. Aš maniau, kad neetiška normalioje valstybėje taip elgtis. Jeigu tikrai būtų iškilęs klausimas ir kas nors būtų kreipęsis į mane, aš būčiau atsakęs tada į tuos klausimus.

PIRMININKAS. Klausia kolega J.Jurkus Prašom.

V.V.BULOVAS. Aš dar turėčiau atsakyti į antrąją klausimo dalį.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre.

V.V.BULOVAS. Tai yra į pirmąją dalį. Kur yra S.Čiapo archyvai, deja, negaliu jums atsakyti, nežinau, bet galiu pasidomėti. Dėl kitos klausimo dalies. Vidaus reikalų ministerija, kaip institucija, komisijos darbe nedalyvauja, komisija kviečia apklausti kai kuriuos mūsų pareigūnus. Ta dalis tokia. Mes dėl šio tyrimo nesame įtraukti.

PIRMININKAS. Klausia kolega J.Jurkus

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų gal ūkio ministrui, bet gal ir premjerui.

Susitikdami su „Lietuvos energijos“ darbuotojais, gavome daug skundų ir prašymų padėti išspręsti dėl elektros laidų ir transformatorinės alyvos vagysčių. Jeigu žiūrėtume į analizę, tai nuo 1997 metų vagysčių padaugėjo penkis kartus. 2002 metų nuostoliai – 4,5 milijono litų. Tai valstybei yra didžiuliai pinigai. Yra keletas siūlymų, t.y. energetikai mąsto, kad galėtų patys supirkinėti spalvotuosius metalus, arba padaryti taip, kaip estai padarė, – uždraudė spalvotųjų metalų supirkimą ir neturi problemų. Tačiau šią problemą, matyt, reikėtų spręsti. Aš manau, kad reikėtų keisti licencijavimo tvarką. Ar nenumatoma tą daryti? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Sunkoka man detaliai atsakyti. Mes iš tikrųjų bandėme imtis visų priemonių, kad būtų sumažintas supirkėjų sąrašą. Tai yra savivaldybių kompetencijos sritis, jos išduoda licencijas. Man atrodo, kad kai kurių priemonių mes ėmėmės, bet jeigu tokių signalų yra ir tai tęsiasi toliau, be abejo, reikia ieškoti būtų, kaip tai padaryti. Visai nutraukti spalvotųjų metalų supirkimą, suprantate, yra aiškiai nerealu, o ar bus 100 supirkimo punktų, ar 10, aišku, yra skirtumas – būtų galima geriau kontroliuoti. Be abejo, vidaus reikalų sistemos, policijos reikalas, kaip ir kiekvieną vagystę, bandyti išaiškinti. Tik tokiu būdu galima kovoti su nebaudžiamumu. Bet jeigu nebus baudžiama ir galės apvaginėti transformatorius, išleisti tepalą, o tai gali sukelti didžiules avarijas, arba iš kitų pastočių įrengimų… Matyt, kad ir patys energetikai turi kontroliuoti daug efektyviau. Vis dėlto šiais laikais, technikos amžiuje, yra galimybės įvesti įvairaus pobūdžio signalizaciją, kad vis dėlto būtų galima kontroliuoti, ypač transformatorines.

PIRMININKAS. Klausia kolega G.Jakavonis. Prašau.

G.JAKAVONIS. Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Mano klausimas adresuotas gerbiamajam premjerui A.Brazauskui.

Aš dar kartą norėčiau grįžti prie klausimo apie hidroelektrinių ties Alytumi ir Merkine statybą. Spauda toliau kelia šią problemą, informuodama, kad egzistuoja hidroelektrinių planai. Minimos UAB „Karolinos HES“, registruotos Šiauliuose, interesas – statyti šias hidroelektrines. Energetikos plėtros strategijoje teigiama, kad hidroelektrinių statyba Nemuno ir Neries viduryje gali pasiteisinti, tačiau įtaka galios balansui yra nedidelė, todėl Europos Sąjungos reikalavimais dėl alternatyvios energijos naudojimo prisidengti nelogiška. Gana keista, kad be jokio pagrindo privati bendrovė sugalvoja, kad reikia statyti hidroelektrines gražiausiose Lietuvos vietose, investuoja į tuos projektus. Norėčiau premjero komentaro, ar Vyriausybė planuoja tų hidroelektrinių statybą ir kaip vertinate privačios įmonės ketinimus.

A.M.BRAZAUSKAS. Na, žinoma, privati Lietuvos įmonė, galiojant mūsų įstatymams, nepastatys elektrinės be tam tikrų sankcijų ir sprendimų. Tai visiškai akivaizdu. Toliau. Vyriausybė šiuo konkrečiu atveju Nemuno kaskadų išplėtimo nesvarstė, jokio oficialaus kreipimosi (štai ministras) mes neturime, aš manau, ministerija taip pat. Kodėl vilioja verslininkus, aš atsakysiu. Manau, kad reikės kreiptis į Seimą.

22 centai už kilovatvalandę, kuri yra tiekiama, sinchronizuojama į bendrus valstybės tinklus. Tokios didelės elektrinės, sąlyginai didelės – 30–40 megavatų, kurios gali būti dvi, pavyzdžiui, virš Birštono, mūsų supratimu, turi būti išbrauktos iš to sąrašo. Gali būti kalbama apie mažas hidroelektrines, bet kai mažomis hidroelektrinėmis pradedama vadinti elektrines po 30–40 tūkstančių kilovatvalandžių galingumo, tai yra nenormalus reiškinys. Todėl jeigu būtų peržiūrėti šie tarifai netradiciniams energijos šaltiniams, visas klausimas atpultų iš karto, bet Vyriausybė nesvarstė šio klausimo. Mes labai gerai suprantam, ką reiškia statyti dabar, šiais laikais, ypač Alytaus… yra tam tikrų labai vertingų želdinių, miškų ir panašiai. Apie Alytų, apie Druskininkus, be abejo, čia turės būti… Jeigu ir būtų kas nors panašaus daroma, sukeltų, be abejo, labai didelę diskusiją.

PIRMININKAS. Ar aplinkos ministras norėtų papildyti?

A.KUNDROTAS. Aš gal tik papildysiu, kad tikrai Vyriausybė čia nėra niekaip susijusi su planavimu. Objektas pats planuojamas… yra ūkinė veikla ir tie, kurie norėtų tokias elektrines statyti, turi pereiti visas procedūras, visų pirma poveikio aplinkai vertinimo. Ta diskusija yra dalis procedūros. Mes apie tai jau kalbėjome. Kai gaus Aplinkos ministerija, ji tikrai viena irgi niekaip nesiims spręsti ir tikrai tą klausimą bus prašoma svarstyti Strateginiame komitete ir galbūt Vyriausybės posėdyje. Matyt, dėl to, kad pagal Koncesijų įstatymą galbūt tiktai Seime gali būti sprendimas priimtas. Aš manau, kad kai tie dokumentai pasirodys jau kur nors kokios nors projekto formos, kai prasidės diskusija, mes kreipsimės ir į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą. Manau, visi suinteresuoti galės toje diskusijoje dalyvauti. Šiaip jūs tikriausiai girdėjote apie gana griežtą Vyriausybės poziciją dėl elektrinių ir kad bendru žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu yra uždrausta iš viso statyti elektrines 146 ūkiuose ir ten negali būti net planuojama. Dėl mažų elektrinių skatinimo. Aš irgi visiškai sutinku su tuo, ką premjeras pasakė dėl didesnių, matyt, išbraukimo iš to sąrašo, kad nebūtų tokie tarifai mokami. O apskritai klausimas yra gana diskusinis net ir pačioje Europos Sąjungoje. Vienas iš klausimų, kurį mes paprašėme dabar viešinčių Briuselyje Aplinkos apsaugos komiteto narių užklausti ir išsiaiškinti, yra tas, kaip koreliuoja vieno direktorato skatinimas atsinaujinančių šaltinių ir kito direktorato draudimas statyti ir bloginti ūkių sąlygas tiek chemine prasme, t.y. tam tikros taršos, tiek ir paties vandens srauto stabdymo prasme.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis premjere, jūs rytoj lankysitės Panevėžyje. Iš tiesų malonu bus jus matyti. Be abejo, panevėžiečiams labai rūpi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl Panevėžio miesto metropolio statuso suteikimo. Kada Vyriausybė mano jį vykdyti?Dabar ta medžiaga yra Aplinkos ministerijoje, jie netgi kreipėsi į savivaldybę, kad savivaldybė padėtų finansuoti suteikimo kriterijų nustatymą ir to plano koregavimą. Kitas labai natūralus klausimas, kodėl Panevėžiui tiek mažai valstybės investicijų yra skiriama jūsų pateiktame Vyriausybės projekte? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Aš galėčiau atsakyti. Jeigu jūs metodiškai tą klausimą užduodate kas kelintą posėdį, kas kelintą Vyriausybės valandą, vargu ar tas labiau padės tą klausimą išspręsti, nes yra tam tikros procedūros, yra tam tikri kriterijai ir niekur nėra parašyta, ir net Seimas negali nuspręsti, kad Panevėžys turi tapti metropoliu. Jeigu pagal vienus kriterijus buvo toks statusas suteiktas miestui, pagal tuos pačius kriterijus tas statusas nebuvo pasiūlytas Panevėžiui. Jokie geri norai čia negali padėti. Mes kalbėjome ir su Panevėžio meru, ir su jo administracijos vadovu, ir kitais žmonėm, kokios yra procedūros. Procedūros bus pereitos, įvertinimai duoti, atitinkamai pasiūlymai koreguoti bus. Čia nėra politinis sprendimas. Čia yra praktinis sprendimas ir jokie kitokie būdai, matyt, nepagelbės peršokti. O kalbant apie aplinkos apsaugos investicijas, kaip žinote, valymo įrenginių finansavimas vyksta. Šiemet buvo skirta 3 mln. litų. Kadangi tai yra kompleksinis projektas, finansuojamas iš kelių šaltinių, tiek paskola, tiek Švedijos fondai, tiek Lietuvos biudžetas, naudojamas vienas iš šaltinių – paskolos lėšos, bet tai niekaip nepagreitins projekto panaudojimo. Dėkui.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš šiek tiek dėl investicijų. Jūs paklausėte, kodėl miestui mažos investicijos. Mes miestams ir rajonams investicijų tiesiogiai neplanuojam. Investicijos planuojamos konkretiems objektams, investicijos ateina iš įvairių šaltinių. Tik dabar ministras minėjo – ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų, ir Sanglaudos fondų lėšos, kurios niekur neprapuola iš Lietuvos. Jos atsiranda viename ar kitame mieste arba rajone. O konkrečiai kalbant, tai mes rytoj turbūt su kartu jumis įbetonuosime kapsulę į G.Petkevičaitės-Bitės naujos, gražios bibliotekos statybos pamatus. Aš manau, kad tai bus labai graži šventė.

PIRMININKAS. Klausia kolega V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų teisingumo ministrui. Kadangi pastaruoju metu vyksta įvairių dalykų, susijusių su Prezidento institucija, aukšti pareigūnai tai neduoda medžiagos Seimo specialiajai komisijai, tai Seimo specialioji komisija kaltina (gal nekaltino, bet pareiškė priekaištų ir generaliniam prokurorui), Prezidentas kviečiasi Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir t.t., ir panašiai, man įdomus būtų jūsų, kaip teisingumo ministro, vertinimas. Kaip turėtų būti? Tuo labiau kad šiandien Seimas priėmė protokolinį nutarimą, jog aukščiausioji teisėsaugos pareigūnai neturėtų nurodinėti komisijai. Gal ir komisijos nariai neturėtų komentuoti aukščiausiųjų teisėsaugos pareigūnų veiksmų? Jūsų vertinimas. Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū jums už tikrai įdomų klausimą, bet jūs pats daug ką pasakėte ir atsakėte sakydamas, kad gal nederėtų komentuoti kai kurių pareigūnių veiksmų. Šiandien ta situacija yra ir taip gana sudėtinga. Aš manau, kad kiekvienas iš mūsų, taip pat ir Seimo nariai, ypač komisijos nariai, privalo tikrai griežtai laikytis dabar galiojančių teisės aktų, itin įstatymų ir Konstitucijos. Tie pareigūnai, kurie lankėsi pas Prezidentą, taip pat privalo laikytis įstatymų ir Konstitucijos. Aš manau, kad šiandien vienintelė išeitis iš tos susidariusios ne pačios geriausios padėties, kurią eskaluoja gana plačiai žiniasklaida, turėtų būti griežtas ir iš tiesų visiškas įstatymų laikymasis ir kiek galint mažesnis tų teisės aktų komentavimas vienų ar kitų mūsų valstybės pareigūnų. Be jokios abejonės, kiekvieno nuomonė dėl tų įvykių yra asmeninė, skirtinga, bet šiandien aš, būdamas ministrų kabineto narys, tai yra valstybės pareigūnas, tikrai iki tyrimo pabaigos visiškai nenorėčiau komentuoti vienokių ar kitokių ar komisijos, ar pareigūnų, tuo labiau Prezidento veiksmų. Taigi toks būtų mano trumpas atsakymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Vazbys.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, formuodamas savo ministerijos kolegiją, jūs į ją tarp kitų pareigūnų įtraukėte taip pat ir susikompromitavusį ministerijos sekretorių Joną Liaudanską. Suprantu, kad teisinė situacija tarsi įpareigoja jus tai daryti, bet jūsų ministerija visų pirma ir yra ta ministerija, kuri yra įpareigota domėtis situacija valstybės tarnyboje ir koreguoti joje atitinkamą teisinę bazę.

Aš noriu jūsų klausti. Jūsų nuomone, ar tokia galiojanti tvarka, kai įstatymas įpareigoja pagal pareigybes skirti pareigūnus į institucijas, kurios tiesiogiai patarinėja ministrui, nėra ydinga, ir ar, jūsų supratimu, nėra keistina? Jeigu ji yra keistina, kada jūs ketinate ją keisti? Kitaip tariant, ar pirmiau ponas J.Liaudanskas neteks savo pareigų, ar įstatymas bus pakeistas ir J.Liaudanskas nebus tarp jūsų artimiausių patarėjų, ir, mano supratimu, nustos diskredituoti šią instituciją? Taip pat norėčiau, kad šią situaciją keliais žodžiais pakomentuotų ir Ministras Pirmininkas. Ačiū.

V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Na, aš galiu pasakyti, kad tame Valstybės tarnybos įstatyme, kuris šiuo metu galioja, man atrodo, reikėtų pataisų ne tiktai dėl šio, bet ir dėl kitų niuansų, kurie jame yra. Dabar mes daug vilčių dedame į tai, kad Seime nors ir lėtai, bet juda į priekį Tarnautojų etikos kodeksas. Jis juda komitetuose ir, manome, finišą pasieks. Kas greičiau įvyks: ar pono J.Liaudansko atleidimas, ar įstatymo pasirodymas, sunku pasakyti. Čia jau būtų prognozės tų veiksmų, kurių ateities aš paprastai nemėgstu prognozuoti.

O jeigu kalbėtume apie pačią instituciją, tai yra kolektyvinis organas, tai yra patariamasis kolektyvinis organas. Tai nėra taip, kad vienas žmogus iš penkiolikos galėtų ką nors ypatingai nulemti.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš beveik nieko negalėčiau papildyti. Sekretorius ir viceministrus ar valstybės sekretorius skiria ir atleidžia ministras. Premjeras tame procese nedalyvauja. Aš ministrais pasitikiu ir pirmiausia į tokius klausimus privalo atsakyti ministras. Jis yra atsakingas už savo darbuotojus, už pareigūnus, ir tokio rango, kurį aš paminėjau, ir kitų, žemesnių rangų pareigūnus. O kolegija yra kolegija. Kolegija yra patariamoji institucija, į kurią įeina daug pareigūnų, tarp jų ir visi sekretoriai. Todėl šiuo atveju, jeigu nebuvo padaryta išimtis, aš manyčiau, kad nelabai galbūt galėjo ir būti padaryta kokia nors išimtis.

PIRMININKAS. Klausia kolegė O.Babonienė. Prašau.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui. Po kontrolierių patikrinimo paaiškėjo, kad nemaža tikslinė moksleivių krepšelio lėšų dalis buvo panaudota ne ugdymo procesui. Ir savaime suprantama kodėl – planuojant biudžetą siūloma neperskirstyti lėšų (Biudžeto projekto 5 straipsnis). Bet juk perskirstoma dėl to, kad nemažai ugdymo įstaigų gauna gerokai mažiau, negu reikia pagal poreikį. Taigi, gerbiamasis ministre, kiek ugdymo įstaigų, jeigu nebus perskirstoma, atsidurs nepavydėtinoje situacijoje? Kokia jūsų nuomonė?

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už šį klausimą. Na, čia yra du skirtingi dalykai, jų nereikėtų painioti. Metodikoje yra numatyta, kad turi galimybę perskirstyti ir turės galimybę perskirstyti dėl įvairių priežasčių. Iš tikrųjų mokyklos yra labai įvairios, kai kurios yra priemiestinės, kai kurios labai atokios, ir ten esant mažam vaikų skaičiui tikslinga padidinti tą krepšelį. Taigi tas perskirstymas išlieka. Bet kalbama apie kitą dalyką, kad buvo jau iš anksto suplanuotos lėšos, numatytos panaudoti kitoms reikmėms. Štai tos galimybės ir nebebus. Tik sutaupius lėšas jas bus galima panaudoti švietimo reikmėms. Vyriausybė tokią pataisą padarė, pateikė Seimui. Aš tikiuosi, kad Seime irgi bus pritarta. Taigi išlieka galimybė perskirstyti tai, kaip numatyta Vyriausybės patvirtintoje metodikoje. Tai išlieka. O iš anksto suplanuoti ir panaudoti kitoms švietimo reikmėms, tokių galimybių savivaldybės nebeturės ir negalės savivaliauti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia kolega R.Šukys. Prašau.

R.ŠUKYS. Mano klausimas gerbiamajai kultūros ministrei. 1999 metais dėl Kultūros ministerijos, na, sakyčiau, neveiklumo valstybė vos neprarado Gintaro muziejaus. Ir netgi atvirkščiai – Vyriausybėje buvo daromi žingsniai grąžinti jį grafui Alfredui Tiškevičiui, jis neva padovanos ir panašiai. Tuo metu tik teisininkams pasipriešinus pavyko tai sustabdyti. Bet problema buvo būtent dėl Kultūros ministerijos, kad laiku neįtraukė į atitinkamą sąrašą. Dabar klausimas ir diskusija vyksta dėl Užtrakio dvaro. Ar ministerija atliko visus reikalingus veiksmus, ar yra koks nors politinis sprendimas ir kokiu keliu yra einama, ar nuspręsta grąžinti pretendentui? Kokia yra situacija, jeigu galėtumėte informuoti, su Užtrakio dvaru? Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju už klausimą. Tikrai būtų sudėtinga atsakyti už kažkokius 1999 metais neatliktus darbus. Dėl Užtrakio dvaro ir jo galimo likimo noriu informuoti, kad prieš porą savaičių buvo pasitarta Vyriausybėje ir buvo nuspręsta, kad reikėtų peržiūrėti tam tikrą Vyriausybės nutarimą, reglamentuojantį objektus, kurie negali būti grąžinami savininkams. Užtrakio dvaras buvo ir yra įtrauktas į neprivatizuotinų objektų sąrašą ir tai reglamentuoja atitinkamas nutarimas, taigi šiame sąraše jo nebuvo, matyt, dėl to, kad turbūt nebuvo pavojų, jog kas nors gali pretenduoti susigrąžinti šį objektą. Kultūros ministerijoje yra rengiamas nutarimo projektas, kuris artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybei (Vyriausybės nariai pritarė, kad reikėtų tą sąrašą papildyti). Kol kyla ginčai ir klausimai, ar savininkas, kuris pretenduoja į šį objektą, turi juridinę teisę susigrąžinti šį objektą… kol kas nepakanka dokumentų įvardyti, kad jis tikrai gali tą teisę realizuoti. Vyriausybės nutarimo papildymas, žinoma, neatims jo teisės į nuosavybę, tiktai ta teisė gali būti realizuota kaip ir kitiems objektams, t.y. pinigine išraiška arba kitu nekilnojamuoju turtu.

PIRMININKAS. Jūs norėjote papildyti? Prašau.

R.ŠUKYS. Aš norėjau papildyti. Iš tikrųjų klausimo esmė yra ta, kad šitą argumentą, kad kažkam atrodė, jog nėra pretendento arba nėra pavojaus, aš girdžiu antrą kartą. Kas ministerijoje vis dėlto tada sprendžia, ar pagal pavojų, ar pagal nutarimo esmę, kad turi būti įtraukiama į neprivatizuojamų, į išperkamų valstybės objektų sąrašą? Kiek dar tokių objektų gali išlįsti, kurie kažkam atrodė nekelią pavojaus, kad gali pretenduoti, ir kurie visai Lietuvai yra svarbūs?

R.ŽAKAITIENĖ. Gerai. Sakinį, kad galbūt taip atrodė, galima ir atsiimti. Mano atsakymas yra visiškai konkretus. Bus papildytas nutarimo projektas, pagal kurį šis dvaras neturėtų būti grąžinamas savininkams, jeigu tokių atsirastų.

PIRMININKAS. Klausia kolegė J.Narvilienė. Prašau.

J.NARVILIENĖ. Aš norėčiau paklausti premjerą A.Brazauską. Jūs kaip niekas kitas turbūt gerai suvokiate, ką reiškia Prezidento moralinis autoritetas vienai ar kitai tautai, žinoma, ir Lietuvai. Aš esu iš tų žmonių, kurie nesiima nei teisti, nei teisinti tol, kol nėra išaiškintos įvairios aplinkybės. Tačiau ilgai besitęsiantis Prezidentūros skandalas Lietuvoje Lietuvos žmonėms iš tikrųjų yra visiškai neaiškus ir nesuprantamas dėl kiekvieną dieną atsirandančių vis naujų priežasčių.

Aš norėčiau jūsų paklausti. Kai tautai būna sunkūs momentai ir per televiziją pasirodo Prezidentas, jis visada ramiu tonu, ramiu žvilgsniu ir savo žodžiu gali nukreipti tautą reikiama linkme vien todėl, kad jis yra moralinis tautos autoritetas. Kaip jūs manote, nors ir kaip baigtųsi, nors ir kaip būtų išteisintas Jo Ekscelencija R.Paksas, ar jis galėtų būti mūsų tautos moralinis autoritetas toliau?

A.M.BRAZAUSKAS. Žinote, čia yra Vyriausybės valanda, mes kalbame ūkiniais klausimais ir pagal Vyriausybės kompetencijos sritis. Todėl aš tikrai nenorėčiau atsakyti į šį klausimą, jis labai sudėtingas ir pavojingas, ypač man, kaip premjerui. Būkime kantrūs, palaukime rezultatų komisijos, kuri taip triukšmingai ir aikštingai dabar, nes aš ėjau pro šalį, mačiau, kas ten darosi, vyksta. Aš tikiuosi, kad greitai baigsis ši tikrinimo epopėja, ir tada bus sprendimai. Sprendimai bus ne Vyriausybės, ne A.Brazausko, ne ministrų, bet sprendimai bus šioje salėje. Taigi aš linkėčiau parlamentui priimti patį geriausią, patį optimaliausią mūsų valstybei sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Pirmiausia norėčiau priminti visiems kolegoms Seimo nariams ir gerbiamajam premjerui dėl „Mažeikių naftos“ ir sutarčių. Kai mes kalbame apie tas sutartis: 1999 metų ir vėlesnę – su „Jukos“, visada turėtume, mano nuomone, turėti omeny, kad 1999 m. „Mažeikių nafta“ buvo Lietuvos įmonė, mes ten daugiausia akcijų turėjome, o dabar jau yra „Jukos“ įmonė, ir atitinkamai viską vertinti. Norėčiau paklausti gerbiamąjį premjerą. Jis kalbėjo apie investicijas. Yra aštrus klausimas Pietvakarių Lietuvoje, bent aštuoniose savivaldybėse, dėl gamtinių dujų tiekimo, dėl tinklų statybos. Ar numatyta investicijų planuose aprūpinti gamtinėmis dujomis, natūraliomis (turiu omeny tuos rajonus pradedant Raseiniais, paskui Šilalė, Šilutė, iki Gargždų), ar yra planuose, ar yra kokios nors lėšos numatomos bent artimiausiais metais?

A.M.BRAZAUSKAS. Elektrifikacijos reikalams, be jokių abejonių, valstybės biudžeto sąskaita lėšų nenumatoma ir, aš manau, nebus numatoma, nes „Lietuvos dujos“ yra akcinė bendrovė, komercinė, pusiau privatizuota. Antroji dalis 34% paketo dabar taip pat yra tokiame privatizavimo procese ir, be abejo, nepaisant privatizavimo rezultatų, tai yra komercinė veikla ir komercinis interesas. Tokio pasiūlymo, projekto (aš dabar klausiu ministrų) mes nematėme.

Jūs minėjote aštuonias savivaldybes. Iš tikrųjų būtų įdomu, ką tai reiškia, kokios čia yra savivaldybės. Tai nėra labai pigus dalykas, ypač šiais laikais, kai turi, be jokių abejonių, atsipirkti investicijos. Vartojimas rajonų centruose yra labai mažas, vienkartinės investicijos yra milžiniškos. Žinoma, aš ekspromtu negaliu atsakyti, bet jų atsipirkimo laikas – tai 10–15 metų. Todėl toks procesas masinio teritorijos dujofikavimo… Aš labai abejoju, kad šiomis sąlygomis, esant dabartinėms dujų kainoms, sąlyginai labai žemoms, tai yra racionalu ir ar tai iš tikrųjų galima būtų padaryti. Matote, Europos Sąjungos fondai vargu ar šiuo atveju gali būti panaudoti, o finansuoti iš biudžeto aš nematau galimybių.

PIRMININKAS. Klausia kolega J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas gerbiamajam premjerui. Gerbiamasis premjere, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus Vyriausybė pateikė, mano nuomone, tikrai socialiai orientuotą 2004 metų biudžetą. Seimo nariai teikia savo siūlymus, o Seimas svarstys ir tvirtins patį projektą. Tuo tarpu praėjusią savaitę opozicinėje darbotvarkėje atsirado vadinamasis alternatyvus 2004 metų projektas.

Gerbiamasis premjere, kaip vertinate tokį opoziciškai nusiteikusių narių „žingsnį“? Jei teko susipažinti su pačiu projektu, kas tai – nauja mada ar negalia? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Mūsų įstatymai nenumato svarstyti alternatyvių biudžeto projektų, nes yra išimtinė pareiga Vyriausybei teikti biudžeto projektą.

Antras dalykas. Vyriausybė oficialiai nematė šio biudžeto. Mums projektas nebuvo pateiktas, mes jo nematėme. Galbūt neoficialiai kas nors matė. Aš tikrai nemačiau ir negavau šio pasiūlymo. Ministrė sako, kad ji matė neoficialiai jį gavusi. Todėl atsakymas yra vienas – laikysimės įstatymų, opozicija turi teisę teikti pataisas tam biudžetui, kuris yra pateiktas oficialiai, po to Seimo sprendimas. Daugiau aš nieko negaliu pridurti.

PIRMININKAS. Klausia kolega V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Labai ačiū, pirmininke. Aš noriu paklausti, šiek tiek ir pakartoti, aną kartą premjero nebuvo, ar Vyriausybėje buvo svarstoma ir ar bus svarstoma galimybė krintant „Mažeikių naftos“ akcijų vertei supirkti arba išpirkti 10% akcijų, kad įmonė, dabartinėje autoritarinėje Rusijoje vykstant žinomiems procesams, netaptų Rusijos vyriausybės nuosavybe?

Dar dėl Baltarusijoje ties Gardinu numatomos Nemuno užtvankos. Ar tai rūpi Vyriausybei ir ką ji daro? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Dėl užtvankos nieko nedaro, nes niekas šio klausimo nekelia Vyriausybėje. Čia dabar atsakė ir ministras, ir aš, kad reikėtų peržiūrėti mūsų įstatymus ir tą 22 centų tarifą kaip netradiciniam šaltiniui peržiūrėti. Tai yra vienas dalykas.

Dabar dėl akcijų išpirkimo. (Balsai salėje) Aš nežinau… (Balsai salėje) Aš nežinau, statoma ar ne. Bus atsakyta.

Dabar dėl akcijų išpirkimo. Žinote, man atrodo, kombinacijų su „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmone buvo labai daug XX amžiuje. Mes negalime painioti dviejų dalykų – politikos su ekonomika. Įsivaizduokite, nuperkame akcijas, 300 mln. dolerių… (Balsas salėje) Palauk, palauk. Leiskite baigti. 300 mln. dolerių. Iš kokių šaltinių? Iš biudžeto, 10% metinio biudžeto.

Toliau. Vyriausybė eksploatuos? Iš kur nafta? Kur garantijos, kad mes, išpirkę iš Rusijos kompanijos akcijas, būsime aprūpinti žaliava? Atsakymas lygus nuliui.

Toliau, realizavimas. Kur realizavimas, kur rinka? Viena įmonė, kaip rodo praktika, plika įmonė, be žaliavos šaltinių, be rinkos, be rinkotyros, iš viso negali egzistuoti. Jos nebus, jokios ekonomikos. Būtų dar vienas bankrotas ir viskas gultų mūsų biudžetui ant sprando. Reikia atvirkščiai galvoti. Tas akcijas, kurias mes turime, reikia ir būtų galima pelningai parduoti. Aš manau, kad nauda valstybei būtų ir galų gale iš šio milžiniško objekto mes turėtume nors keletą milijonų. Iki šiol iš visos šios privatizavimo kombinacijos mūsų biudžetas neturėjo jokio pelno, išskyrus nuostolius. Taigi vėl daryti nuostolius mūsų Vyriausybė nepasirengusi.

A.KUNDROTAS. Gal galima truputį dėl Gardino hidroelektrinės?

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUNDROTAS. Nežinau, ką konkrečiai jūs turėjote omenyje, ką Vyriausybė turėtų daryti dėl to, bet šiaip Aplinkos ministerija… Kaip tik šiandien Aplinkos ministerijos delegacija, vadovaujama viceministro, susitinka su Baltarusijos delegacija, taip pat vadovaujama viceministro, Druskininkuose. Tarp kitų bendradarbiavimo klausimų yra ir šios hidroelektrinės statybos. Yra renkama informacija, buvo prašyta įvairių parametrų, dalis gauta, dalis negauta. Ir toliau bandome sudaryti kuo aiškesnį vaizdą apie tą situaciją, apie jau padarytus žingsnius ir kokios stadijos tie sprendimai yra. Kita vertus, rengiame daugiau Lietuvos argumentų, yra tam tikros studijos dėl žuvų nerštaviečių, dėl vandens lygio kritimo, ir panašiai. Kol kas yra tokia informacijos apsikeitimo stadija. Dėkui.

PIRMININKAS. Klausia J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, iš tos informacijos, kurią mes gauname per spaudą, atrodo, kad komplikuojasi skirstomųjų tinklų privatizavimo procesas. Jeigu į „Rytų skirstomuosius tinklus“ liks vienas pretendentas, sunku tikėtis, kad mes gausime gerus pinigus ir geras sąlygas. Ar jūs nematote, kad padaryta klaidų (tyčia ar netyčia, aš dabar nesiimsiu spręsti), numatant labai trumpus terminus paraiškoms paduoti, kas iš karto apribojo potencialius investitorius, o kitos sąlygos, lyg ruošiant dirvą, kad vienas konkretus investitorius laimėtų, galėtų pretenduoti į vienus ir kitus skirstomuosius tinklus?

Ir dar. Jeigu tęstume kalbą apie elektros reikalus, ar Vyriausybė yra atidžiau pažiūrėjusi į elektros eksporto reikalus per „Inter RAO JES“, per tą pačią spaudoje minimą įmonę „Falkon“? Ar tikrai tos sąlygos mums yra palankios, ar nėra ten buvusios tada dar Ministro Pirmininko Rolando Pakso įtakos per poną Dangirą Mikalajūną, nes būtent tada atsirado tos sutartys ir tos sąlygos, į kurias galima dabar pažvelgti visai kitaip, kai ponas D.Mikalajūnas gavo geras pareigas tos pačios „Inter RAO JES“ kontroliuojamoje Gruzijos įmonėje?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia dėl terminų. Sąmoningai niekas jokių terminų nei trumpina, nei ilgina. Yra tam tikra metodika, yra terminai daugmaž vienodi, jokių išimčių dėl terminų nebuvo. Tai yra laikas, kai gali kalbėti ir konsultantai. Viskas buvo daroma pagal nusistovėjusią, patikrintą metodiką. Čia įžvelgti kokį nors sukčiavimą nėra jokio pagrindo.

Toliau. Objektai labai rimti, kainuoja po 300–400 milijonų litų. Žinoma, dalyvaujantieji privatizavime irgi susimąsto, iš kur paimti tiek daug pinigų, kokį turėti iš to pelną ir t.t. Vyriausybė neskuba dėl šio reikalo, tikrai neskuba. Jeigu tie pretendentai, kurie dabar jau yra fiksuoti… dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ar atsiras kokių nors priežasčių, bus peržiūrėti sprendimai, bus labai įdėmiai priimami šie sprendimai, svarstomi.

Dabar dėl eksporto. Jūs paminėjote tam tikrą kompaniją. Aš pirmą kartą girdžiu jos pavadinimą. „Inter RAO JES“ yra vienintelis pirkėjas, importuojantis, toliau mes nežinome, kur eina. Mes turime vieną klientą, su kuriuo yra sutartis, kuriam yra parduodama elektros energija labai geromis sąlygomis. Aš jums tik galiu priminti, kad visa Lietuvos energetikos sistema praėjusiais metais, Rytų, Vakarų elektrinės, man atrodo, gavo 326 milijonus litų pelno. Tai jūs galite įsivaizduoti, kokia efektyvi pasidarė visa energetinė sistema. Aš jums galiu priminti, kad prieš trejus metus visos įmonės buvo nuostolingos.

PIRMININKAS. Ačiū premjerui, ačiū ministrams. Vyriausybės valandą skelbiu baigtą. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. Kviečiu visus į vakarinį posėdį 15 valandą.

Užsiregistravo 30 Seimo narių.