Dvidešimt penktasis (435) posėdis
2003 m. lapkričio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Kolegos, pradedame lapkričio 11 d. Seimo rytinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, būtų gerai, kad mes dabar registruotumės. Noriu pasakyti, kad šios dienos darbotvarkėje yra klausimų, kurie reikalauja kvorumo. Aš labai prašyčiau, kreipiuosi į frakcijų seniūnus, kad būtų užtikrintas lankomumas, nes, kaip jūs žinote, Seimo statuto pataisoms ir kitoms reikalingoms pataisoms reikia kvalifikuotos balsų daugumos.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gal dar kartą registruojamės, nes ne visi suspėjo užsiregistruoti. Gerbiamieji kolegos, kol vyksta registracija, leiskite jums paskelbti keletą pareiškimų, tiksliau, vieną. Tai Seimo nario D.Veličkos pareiškimas, adresuotas Seimo Pirmininkui ir Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūnui dėl narystės Liberalų ir centro frakcijoje suspendavimo. „Aš, Domininkas Velička, nuo šių metų spalio 28 d. suspenduoja savo narystę ir įgaliojimus Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų ir centro frakcijoje“. Ir antrasis Seimo nario pareiškimas, adresuotas Naujosios sąjungos frakcijos seniūnui ponui A.Ramanauskui. Prašymas. „Prašau priimti į jūsų vadovaujamą Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakciją. D.Velička“. (Plojimai) Kartu po plojimų frakcija įpareigoja mane perskaityti posėdžio protokolą, kad Naujosios sąjungos frakcija svarstė šį pareiškimą ir bendru sutarimu nutarė pritarti D.Veličkos narystei Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijoje. Kolegos, šiek tiek pakito frakcijų sudėtis.

Dabar dar kartą kartojame registraciją, nes yra labai tuo klausimu susirūpinusių Seimo narių. Kartojame registraciją, kolegos. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Kolegos, leiskite jums dabar pasakyti dar vieną naujieną. Čia jūs matote televizijos ekranus, kurie mūsų salę papuoš tik šiandien. Tai yra televizijos ekranai, skirti jūsų dėmesiui. Jeigu jūs manysite, kad šis monitorius yra pakankamas, tai tada Seimo kanceliarija, skelbdama konkursą, kitais metais galėtų tokį monitorių įsigyti. Taigi šiandien jūsų dėmesiui yra pristatomas šis ekranas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, argi dabar aš galiu diskutuoti šiais klausimais? Šiuo atveju aišku, kad jie stovės ne čia, jie galbūt stovės taip, kad jūs visus matytumėte ir t.t. Nespręskime šiandien salės dizaino klausimo, tai neįeina į mūsų kompetenciją. O kad jūs žinotumėte, tai šiandien yra toks eksperimentinis ekranas, kuris galbūt geriau atspindėtų salės darbą, Seimo posėdžių darbą ir kitus dalykus.

2003 m. lapkričio 11 d. (antradienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, dabar leiskite jūsų paklausti, ar yra kokių sprendimų, siūlymų, pakeitimų dėl Seimo lapkričio 11 d. plenarinių posėdžių darbotvarkės? Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi dar kartą dėl darbotvarkės. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Yra reikalaujančių balsuoti. Prašom, galime balsuoti dėl darbotvarkės. Gal nori kas kalbėti dėl motyvų? Motyvų nėra. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už – 70, prieš nėra, susilaikė 5. Lapkričio 11 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė yra patvirtinta.

Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos“ projektas Nr.IXP-2891(2) (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, noriu pasakyti, kad yra pirmasis darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos“. Šio projekto svarstymas ir priėmimas. Gerbiamieji kolegos, jūs turite visiems išdalintą Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. Aš neskaitysiu visos pagrindžiamosios dalies, tik paskaitysiu pačias išvadas.

„Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Pirma. 2003 m. spalio 21 d. Seimo plenariniame posėdyje balsuojant dėl pritarimo po svarstymo Seimo nutarimui „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos“, buvo pažeistos Seimo statuto 202 straipsnio nuostatos.

Antra. Siūlyti kartoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių paskyrimo procedūrą nuo svarstymo Seimo posėdyje stadijos.“

Šis sprendimas priimtas bendru sutarimu. Sprendimas patvirtintas komisijos pirmininko A.Salamakino parašu.

Kolegos, turime elgtis taip, kaip nusprendė Etikos ir procedūrų komisija. Dabar vėl turėsime pradėti svarstymą, nes nuo svarstymo stadijos. Kiek aš žinau, gerbiamasis pretendentas ir buvęs šios komisijos pirmininkas Vytautas Andriulis turi pateikti informaciją dėl Algimanto Dziegoraičio. Gal prašom į tribūną.

Gerbiamieji kolegos, kol ateis prelegentas, noriu pasakyti, kad klausimai neužduodami, yra tik svarstymo stadija. Jeigu kas nori dalyvauti diskusijoje, prašom. Prašom. Lyg ir jūsų informacija.

V.ANDRIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ponios ir ponai. Aš esu šiandien iš ryto įgaliotas telefonu komisijos nario pono A.Dziegoraičio informuoti gerbiamą Seimą, nes vyko tam tikri nesklandumai ankstesnėse procedūrose, dėl jo prašymo, kad jis atsisako dirbti komisijos nariu antrąją kadenciją.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis komisijos pirmininke. Labai ačiū. Dabar jūs galite paklausyti diskusijos. Kolegos, noriu pacituoti Statuto 202 straipsnį, pagal kurį štai kas turėtų būti daroma. Trečioji jo dalis teigia, kad pirma pateikiamos Seimo narių frakcijų bei komitetų išvados, po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ar šiuo atveju vienam kandidatui dar suteikiamas žodis. Kandidatui suteikiamas žodis iki 10 min., kolegos. Dabar noriu paklausti, ar yra frakcijų ir komitetų išvados? Frakcijų ir komitetų išvados buvo anksčiau, taigi dabar diskusijose nori dalyvauti tik vienas Seimo narys J.Budrevičius. Prašom, kolega, į tribūną. Jums laikas iki 5 minučių.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turiu apgailestauti, jog dėl Seimo posėdžio pirmininko klaidos šiandien Seimui vėl reikia perdaryti tą darbą, kurį tikėjomės atlikę spalio 21 dieną. Seimo Etikos ir procedūrų komisija, pripažinusi, jog buvo pažeistos Seimo statute numatytos procedūros, turėjo, mano nuomone, įvardyti ir asmenį, dėl kieno kaltės tai įvyko. Dabar apsiribota pasakymu „Seimo posėdžio pirmininkas“. Deja, Seime taip jau yra nutikę ne kartą, kai posėdžio pirmininkas procedūriškai suklysta. Todėl siūlau Seimo Etikos ir procedūrų komisijai visada fiksuoti ir įvardyti, kuriam iš posėdžio pirmininkų taip nutinka, kai sutrikdomas visas Seimo darbas. Tris kartus tokiems atvejams pasikartojus, posėdžio pirmininkui derėtų parodytų raudoną kortelę ir rekomenduoti jam pasitobulinti. Visais atvejais reikėtų geriau pasirengti vesti posėdį bei pirmininkauti.

Kalbant apie siūlomą kandidatūrą, jeigu vieną kartą sprendimas jau buvo priimtas, aš nematau pagrindo jį keisti. Jau buvo diskutuota, o aš savo nuomonės tikrai nekeisiu, ir štai dėl kokių motyvų. Kandidatas į Vyriausiąją etikos komisiją savo darbą jau atliko, mums jo galimybės žinomos, perspektyvų tobulėti aš neįžvelgiu. O problemų yra. Keletą jų paminėsiu.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 93 straipsnio 6 punktas suteikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai galimybę analizuoti šio įstatymo taikymo problemas ir jas apibendrinus teikti atitinkamų valstybės ir savivaldybės institucijų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams rekomendacijas dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Tai būtų komisijos parama bei indėlis tobulinant įstatymus gerinti valstybės bei savivaldybės institucijų, o kartu ir pačios komisijos darbą. Deja, to nebuvo daroma, nes nebuvo pačios komisijos ir jos vadovo iniciatyvos. Visa komisijos veikla fokusavosi į viešųjų ir privačių interesų konfliktų analizę, o teikiami pasiūlymai buvo atmetami, tobulinimui buvo priešinamasi. Štai praeitų metų kovo 14 d. sprendimu Nr.6 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija patvirtino metinę papildomą ir patikslintą privačių interesų deklaraciją. Tačiau joje net nenumatyta galimybė informuoti komisiją apie galimą interesų konfliktų sumažėjimą. Aš pabrėžiu – ne padidėjimą, o sumažėjimą. Nėra net tokios grafos, o gyvenime juk būna įvairiai. Atsiradus turtiniam ar neturtiniam interesui konfliktų galimybės didėja, o jo netekus galimybės mažėja. Tačiau komisijos nuostata kita. Konflikto galimybės žmoguje tik didėja, tai yra visi yra potencialūs įstatymo pažeidėjai ir juos reikia atidžiai sergėti. Šia koncepcija ir grindžiama visa komisijos veikla.

Aš manau kitaip. Daugelis politikų, valdininkų, tarnautojų yra padorūs, sąžiningi, tik atskiri asmenys padaro klaidų. Tačiau dėl komisijos tendencingos nuostatos, vienpusiško mąstymo įtarumo šešėlis taikomas visiems. Taip neturėtų būti. Gal aš neteisus, bet žmoguje pirmiausia reikia įžvelgti gėrį, o ne blogį. Tuo turėtų būti grindžiama, mano nuomone, ir komisijos veikla. Tačiau esant dabartinei komisijos sudėčiai vargu ar tai gali būti įgyvendinama, nes tam nėra vilčių. Kaip anksčiau sakė Seimo narė D.Teišerskytė, su komisijos pirmininku bendrauti problemiška, kai jis girdi tik pats save.

Ir dar viena maža pastaba. Mane nustebino ir pono Vytauto Andriulio elgesys, kai, balsuojant dėl jo kandidatūros, nors ir paprašytas jis liko salėje ir stebėjo balsavimą. Etikos sergėtojui tai neatleistina ir be priminimo. Tuo jis pats save tam tikra prasme diskvalifikavo. Todėl siūlau balsuoti prieš teikiamą kandidatūrą. Taip mes suteiksime galimybę komisijai atsinaujinti, sulauksime naujų idėjų bei pasiūlymų šios labai svarbios komisijos darbe.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui. Gerbiamieji kolegos, daugiau diskusijoje iš anksto nėra užsirašiusių. Taigi diskusijos yra baigtos. Frakcijų nuomonės buvo išsakytos praeitą kartą ir dabar frakcijos nesutiko pareikšti savo nuomonės.

Gerbiamieji kolegos, dabar turi teisę kalbėti kandidatas. Aš kreipiuosi į gerbiamąjį V.Andriulį. Ar norėtumėte dar tarti žodį Seimo nariams? (Balsai salėje) Jūs turite teisę dabar kalbėti iki 10 minučių, jeigu to norite. Taip numato Seimo statutas. Prašome, gerbiamasis kolega, jums žodis.

V.ANDRIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ponios ir ponai! Kas buvo pasakyta gerbiamojo Seimo nario, kalbėjusio prieš mane, aš supratau, kad yra labai rimti priekaištai, tačiau komisija išgirsta tai pirmą kartą. Nei komisijos posėdžiuose, nei Seime, kai teko dalyvauti frakcijose, nė karto nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kas šiandien pasakyta. Norėčiau labai trumpai pasakyti, kad šiuo atveju, mano supratimu, tas įvertinimas šiek tiek prasilenkia su tiesa.

Priėmus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir pradėjus nuo 1999 m. komisijai jį įgyvendinti praktiškai, į valstybės tarnybą atėjo nauji asmenys, kurie neretu atveju atsineša savo versle ar profesijoje suformuotus mąstymo stereotipus ir juos pratęsia atsidūrę konfliktinėje situacijoje. Todėl komisijos tikslas ir buvo kelti į viešumą tuos konfliktus bei naudojantis įstatyme numatytomis priemonėmis užkirsti kelią pažeidėjams tarnyboje naudotis savo privačiu interesu turtinės, asmeninės naudos bei įspėti linkusius eiti panašiu keliu. Komisijos atskleistas visuomenei valstybės tarnautojų savanaudiškumas davė ir kitą akstiną, t.y. parodė, kad šiame valstybės veiklos bare yra ne viskas gerai, ir tai paskatino Lietuvos parlamentą imtis taisyti esamą padėtį. Drįsčiau manyti, kad kaip šios komisijos veiklos išdava Seimo svarstymuose atsirado tarnautojų elgesio kodekso projektai bei politikų etikos kodekso apmatai. Tai rodo, kad į tas problemas, kurias iškėlė Etikos komisija, atkreipė dėmesį ir gerbiamasis mūsų valstybės parlamentas. Todėl kaltinti, kad komisija dirbo tendencingai ir matė tik blogąsias puses – nemanyčiau, kad toks komisijos požiūris.

Iš visai neseniai šia tema vykusios tarptautinės konferencijos dalyvių kalbų matyti, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija tokių žinybų savo valstybėse nėra sukūrusios, tačiau vyrauja įsitikinimas, jog analogiška institucija būtina. Taigi Lietuva yra gerokai pažengusi formuodama visuomenėje labiau priimtiną asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, įvaizdį. Kad komisija per jos darbo laikotarpį palyginti efektyviai siekė įgyvendinti įstatyme numatytas funkcijas, rodo ir tai, kad nė vienas įstatymo pažeidėjo skundas teisme nebuvo patenkintas. Komisijos veikla tam tikru mastu tenkino ir visuomenės interesą. Tai rodo ir jos poreikiams atstovaujanti žiniasklaida, t.y. periodinė spauda, televizija bei kitos informavimo priemonės. Tiesa, aš nežinau, ar ši komisijos veikla tenkina Lietuvos Respublikos Seimą, nors oficialių priekaištų iki šio momento per ketverius metus nebuvo išsakyta.

2001 metais pateikti įstatymo papildymai, leidžiantys efektyviau ugdyti asmenų, dirbančių valstybei, profesinius įgūdžius, prieš keletą dienų priimti Seime. Visos komisijos vardu reiškiu didelę padėką. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs pasakėte savo nuomonę ir atsakėte į diskusijoje iškeltas abejones. Gerbiamieji kolegos, dabar turėsime balsuoti, nes iš karto turėsime balsuoti dėl Seimo nutarimo. Noriu pasakyti, kolegos, kad šiame Seimo nutarime, kuris jums yra išdalytas, nutarimo projekte Nr.IXP-2891(2), išdalytame lapkričio 10 d., kaip žinote, negali būti 2 straipsnio, nes gerbiamasis Algimantas Dziegoraitis savo kandidatūrą atsiėmė. Taigi lieka tik 1 straipsnis, o 3 straipsnis tampa antruoju. Dabar mes turėsime balsuoti pastraipsniui.

Kolegos, dėl šio Seimo nutarimo 1 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl 1 straipsnio turėtų būti 4 – už, 4 – prieš. Kas norėtų pritarti 1 straipsniui? Prašom. Seimo narys A.Vazbys.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų užsiregistruoti mane paskatino kolegos J.Budrevičiaus kalba. Tokių demagogiškų argumentų tikrai seniai neteko girdėti. Ponas V.Andriulis, mano supratimu, neprastai atsakė į jam pareikštus šiek tiek, sakyčiau, absurdiškumo turinčius klausimus. Manyčiau, kad valdančiajai partijai reikėtų daugiau drąsos. Jeigu jie vėl yra linkę dėl garsiai neįvardijamų motyvų balsuoti prieš pono V.Andriulio kandidatūrą, tai siųsti į tribūną reikia ne trečiojo ešelono partijos atstovą, bet ką nors iš lyderių, ir garsiai vardyti motyvus. Šiuo atveju lieka nesuprantamas socdemų toks nuolatinis užsiciklinimas šiuo klausimu, ir aš tikiuosi, kad užsiregistravęs kolega V.Popovas paaiškins tikrąsias priežastis. O aš kviečiu kolegas balsuoti už pono V.Andriulio kandidatūrą, juolab kad apie jį yra kalbama kaip apie komisijos narį, kurį teikia nepriklausoma teisininkų institucija. Jeigu politikai jį atmeta, jie nori politizuoti komisiją. Daugiau aš nematyčiau paaiškinimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar motyvai prieš. V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš daugiau motyvus prieš ponui A.Vazbiui, nes jis mūsų frakcijos narius dalija į trečiosios eilės ir kitokius. Linkėčiau jam labiau domėtis savo partijos reikalais. Po jo kalbos kaip tik balsuosiu prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai už. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, buvo vienintelė komisija, kuri nebuvo popierinė, kuri principingai žiūrėjo į klausimus ir nepaisė, ar tas atstovas, kuris pateko į jų komisijos akiratį, yra iš valdančiosios daugumos ar iš opozicijos, ir visiškai nepaisė, kokias pareigas užima. Šiandien, matyt, tokia principinga komisija nereikalinga. Mes prikuriame daugybę komisijų, bet jos visos tampa popierinės, todėl šiandien Lietuvoje turime tai, ką turime. O turime milžinišką korupciją, nesąžiningumą, žmonių nusivylimą.

Man atrodo, kad yra dar vienas žingsnis. Kalbama apie tai, kad turėtų būti tvarka, principingumas, kad turėtų būti sąžiningumas, kad mus turėtų supti skaidrūs žmonės, taip pat ir Prezidento aplinką. Deja, mes tų skaidrių ir principingų žmonių nenorime ir juos nušaliname. Taigi aš pasisakau už pono V.Andrulio vadovaujamą komisiją ir reiškiu jam nuoširdžią padėką už jo ryžtą, sąžiningumą. Tokių žmonių Lietuvoje nėra, tokių žmonių Lietuvoje trūksta. Aišku, kad tokius žmones bandoma atstatydinti. Gėda valdančiajai daugumai.

PIRMININKAS. Motyvai už. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, stebėdamas diskusiją dėl gerbiamojo V.Andriulio paskyrimo, aš išskirčiau dvi gyvenimo ir valstybės supratimo filosofijas. Pagal vieną filosofiją valstybėje viskas turi būti tvarkinga ir teisinga, o tai, kas yra bloga, turi būti mušama visais įmanomais dalykais ir viešai, atvirai kritikuojama.

Kita filosofija: valstybėje yra labai daug blogybių, ir tai yra normalu, bet jeigu kas nors atsitiktinai padaro gera, tas turi būti viešai garsinamas, kad štai ten Jonas ar Petras padarė gera. V.Andriulio komisija vadovaujasi būtent pirmuoju principu: tai, kas yra gerai, turi būti natūrali valstybės būsena, o tai, kas yra blogai, nepaisant to, didelis ar mažas ponas, elitas ar eiliniai, kaip sakoma, turi būti vienodai vertinama. Už tai komisijos pirmininką reikia pagirti. Aš siūlau: kas gera – natūralu, o kas blogai, gerbiamasis komisijos pirmininke, muškite, kaip mušėte iki šiolei. Teko ir ministrams atsistatydinti, ir kitiems valdininkams. Labai blogai, kai gaudo smulkmę, o didžiosios negerumų vežimą velka tolyn į priekį, todėl aš siūlau pritarti gerbiamojo V.Andriulio kandidatūrai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už. Seimo narys H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš neturiu ką nors nauja pasakyti, čia visai puikiai buvo išsakyta, tačiau vis dėlto norėčiau padėkoti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kuri rado savyje galimybių grąžinti šį klausimą į Seimą ir priimti teigiamą sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Visi motyvai už ir prieš išsakyti. Taigi dabar balsuosime dėl šio Seimo nutarimo 1 straipsnio. Kas manote, kad Seimo nutarimo 1 straipsniui reikia pritarti, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Kolegos, atsiprašome, dar kartą įjungiame balsavimą. Taigi, kolegos, kas manote, kad reikia paremti, balsuojate už, kas manote kitaip, išreiškiate kitokią nuomonę.

Taigi, kolegos, 54 balsavus už, 5 – prieš, 24 susilaikius 1 straipsniui pritarta.

Dabar, kolegos, 2 straipsnis, tiksliau, 3 straipsnis, kuris dabar yra antrasis, t.y. kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Prašom išreikšti savo valią balsuojant, kad nebūtų abejonių. Gal bendru sutarimu galime šį straipsnį priimti? Bendru sutarimu.

Gerai, kolegos. Dabar visas Seimo nutarimas. Dėl viso Seimo nutarimo kas norėtų kalbėti? Motyvai už, motyvai prieš. Prašom, motyvai…

J.RAZMA. Šiuo atveju aš, jau tikėdamas, kad ir galutinis balsavimas bus pozityvus, norėčiau išreikšti dėkingumą ir žiniasklaidai, kuri po pirmojo balsavimo principingai ir kritiškai įvertino tokį neaiškų Seimo narių balsavimą, kai, aiškiai neišsakius motyvų, balsuojant buvo susilaikoma. Tai iš tikrųjų nėra ta pozicija, kurią turėtume demonstruoti visuomenei. Šiandien padėtis yra pagerėjusi. Mane džiugina, kad Seimas vis dėlto gali pasitaisyti į gerąją pusę. Aš linkiu tą pademonstruoti ir galutinai balsuojant.

PIRMININKAS. Motyvai už. P. Gražulis

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, tikrai nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie parėmė gerbiamojo V.Andriulio kandidatūrą ir šios komisijos sėkmingą darbą ateityje. Kai kalbėjo gerbiamasis J.Budrevičius, aš buvau įsitikinęs, kad jis kalbėjo visos Socialdemokratų frakcijos vardu, todėl atsiprašau visų tų socialdemokratų, kurie balsavo už šį nutarimą. Dar kartą visiems nuoširdžiai dėkoju.

PIRMININKAS. Motyvai už. A.Vazbys.

A.VAZBYS. Dar sykį ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų esu maloniai nustebintas gana vieningo mūsų nusiteikimo šį kartą paremti kolegą V.Andriulį. Tikrai neturiu nieko prieš prieš kolegą J.Budrevičių ir manau, kad jis per priėmimo stadiją taip pat supras buvęs šiek tiek neteisus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, visi motyvai buvo išsakyti. Dabar balsuojame dėl viso Seimo nutarimo. Balsavimas pradėtas, kolegos. Kolegos, balsuojame už visą nutarimą, nes 1 ir 2 straipsnius patvirtinome ir balsavimu, ir sutarimu.

67 balsavus už, 3 – prieš, 13 susilaikius, kolegos, Seimo nutarimas „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos“ yra priimtas. Sveikiname Vyriausios tarnybinės etikos komisijos pirmininką su praėjusios kadencijos geru darbu... prieš tai buvusios komisijos pirmininką su praėjusios kadencijos geru darbu. Šią kadenciją dirbant šioje komisijoje, nežinau, kas jūs joje būsite, linkime jums geros kloties. Ačiū.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2984 (pateikimas)

Dabar kviečiame į tribūną Seimo Pirmininką A.Paulauską. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašom, Seimo Pirmininke, jums žodis.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, pristatau Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas – užtikrinti, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto priimti sprendimai būtų tinkamai įvykdyti Lietuvos jurisdikcijoje esančių asmenų atžvilgiu. Siūlomi įstatymo 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimai ir papildymai užpildytų šiuo metu egzistuojančią teisinę spragą dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto priimtų sprendimų prieš Lietuvą įvykdymo. Šiais metais Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas priėmė du sprendimus prieš Lietuvos Respubliką, kuriuose konstatavo, kad Lietuva pažeidė pareiškėjų teises, įtvirtintas 1966 m. Tarptautiniame piliečių ir politinių teisių pakte, kurio dalyvė yra ir Lietuva. Viename sprendime buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublika privalo išmokėti kompensaciją pareiškėjui dėl minėto pakto nuostatų pažeidimų. Tačiau tinkamam šio sprendimo įvykdymui Lietuvos Respublikos teisėje nėra atitinkamo teisinio pagrindo, tai yra nėra teisės normų, suteikiančių galimybę kompensuoti žalą, noriu pabrėžti, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto priimtų sprendimų prieš Lietuvą pagrindu bei nustatančių tokios kompensacijos dydį ir žalos atlyginimo ar kompensacijos mokėjimo mechanizmą.

Atkreipiu jūsų dėmesį, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas nėra tarptautinis teisminis organas ir jo priimami sprendimai valstybių minėto pakto dalyvių atžvilgiu yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tačiau valstybės, pasirašiusios šį paktą, visuotinai vykdo šiuos sprendimus, nes pagal pakto 2 straipsnio 1 dalį valstybės, šio pakto dalyvės, įsipareigoja gerbti ir garantuoti visiems esantiems jos teritorijoje ir priklausantiems jos jurisdikcijai asmenims teises, pripažįstamas šiame pakte.

Atkreipiu dėmesį, kad viename iš sprendimų dėl Lietuvos Respublikos piliečio Filipovič pareiškimo prieš Lietuvą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas nustatė, kad Lietuvos Respublika (cituoju) „pareiškėjo atžvilgiu privalo imtis efektyvių priemonių, įskaitant kompensaciją“. Komitetas nenurodė kompensacijos dydžio, taip pat nepasiūlė, kaip valstybė galėtų atlyginti pareiškėjui dėl nustatytų teisių pažeidimų, tačiau komitetas nurodė, kad Lietuvos Respublika yra minėto pakto, kaip tarptautinės sutarties, dalyvė, todėl pagal pakto 2 straipsnį privalo imtis visų įmanomų priemonių įvykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus pagal paktą. Todėl, siekiant įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimus prieš Lietuvą, tikslinga papildyti Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymą nuostatomis, numatančiomis galimybes išmokėti kompensaciją. Aš prašau pritarti šiam įstatymo projektui, kad būtų galima užpildyti įstatymo spragą.

PIRMININKAS. Dėkoju, Seimo Pirmininke, jūs pateikėte projektą. Jums nori užduoti klausimą J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, pritariu jūsų pateiktam projektui, nes iš tikrųjų jeigu valstybės pareigūnai arba valstybė pati atliko neteisėtą veiksmą asmenybės atžvilgiu, jam turi būti kompensuota. Klausimas toks. Kaip žinote, kompensuoti iš svetimos kišenės yra nesunku. Ar mūsų įstatymai subalansuoti gal ne šiems, o kitiems, kad būtent tie konkretūs pareigūnai, kurie įvykdė neteisėtus veiksmus, atsakytų valstybei?.. Ar yra…

A.PAULAUSKAS. Supratau jūsų klausimą. Yra Civiliniame kodekse įstatymas, nustatantis regreso teisę į kaltąjį asmenį. Jeigu valstybė patiria dėl to žalos išmokėdama tam tikras kompensacijas, ji gali nustatyti kaltą ir iš jo išieškoti pagal Darbo įstatymus, pagal kitus įstatymus nustatyto dydžio žalą. Yra toks įstatymas Civiliniame kodekse.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, pranešėjas atsakė į klausimus. Pateikimas įvyko. Gal galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Ačiū, kolegos. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Ar yra kitų siūlymų? Nėra. Pritariame bendru sutarimu. Svarstymo data – gruodžio 11 diena. Dėkojame.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2902 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašome, pranešėjau. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, labai trumpas techninio pobūdžio pasiūlymas. Vietoj buvusio Vilniaus miesto mero pavaduotojo Vito Mačiulio įrašyti Kęstutį Masiulį, kuris išrinktas dabar ir atlieka šias pareigas. Todėl komisijos darbe dalyvautų Kęstutis Masiulis, pakeisdamas Vitą Mačiulį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – A.Vidžiūnas. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Tiesa, toks pasiūlymas yra teiktas ir Vilniaus miesto savivaldybės.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, prie medžiagos yra pridėtas ir Nacionalinio muziejaus direktorės prašymas. Ar jūs, kaip Pirmininkas, jį vertinote ir jeigu ne, ar sutarėte to pakeitimo nedaryti?

A.PAULAUSKAS. Aš nemačiau to prašymo.

A.VIDŽIŪNAS. Yra prisegta, kad Birutė Kulnytė, kaip muziejaus direktorė, siūlo išbraukti jos pavaduotoją Žygintą Būčį, o įrašyti ją pačią. Aš tiesiog klausiu, labai paprastai.

A.PAULAUSKAS. Aš tokio pasiūlymo nemačiau, todėl ir teikiu dėl vieno.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary A.Vidžiūnai, kieno toks pasiūlymas ir kas jį įregistravo Seimui Statuto nustatyta tvarka?

A.VIDŽIŪNAS. Seimo Priimamojo medžiaga, kuri išdalinta visiems Seimo nariams, aš tik tiek galiu pasakyti.

A.PAULAUSKAS. Bet jis neregistruotas kaip projektas.

PIRMININKAS. Kolegos, aš manau, kad šiuo atveju A.Vidžiūnas galėtų padaryti kitaip – yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kuris galėtų teikti oficialų siūlymą kaip priklauso, ir manau, kad mes ateityje galėtume išspręsti. O dabar, kadangi nėra to siūlymo, tai čia tik mūsų žiniai. Aš manau, kad Seimas tikrai pritartų gerbiamosios B.Kulnytės kandidatūrai, bet turi būti oficialus Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymas. O dabar, manau, mes turime išspręsti šį techninį klausimą. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Ar nori kas kalbėti per svarstymą? Nematau, kolegos. Ar galime priimti šį Seimo nutarimą? Kolegos, ar galime priimti pastraipsniui?

1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis. Priimta.

Kolegos, dėl viso Seimo nutarimo. Kolegos, norinčių kalbėti nematau. Dėkoju, tada balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo. Prašome. Balsavimas pradėtas.

Už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo priimtas.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 29, 30, 32, 86, 99, 217 straipsnių pakeitimo bei Statuto papildymo 29¹, 29², 29³ straipsniais“ projektas Nr.IXP-2748(3*) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, dabar imamės kito darbotvarkės klausimo dėl Seimo statuto. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume dar kartą užsiregistruoti? 84, balsų pakanka. Kolegos, kviečiu pranešėją A.Sakalą… J.Sabatauską. Prašome. Pranešėjas J.Sabatauskas. Svarstome pirmojo posėdžio darbotvarkės 4 klausimą. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 29, 30, 32, 86, 99, 217 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 29¹, 29², 29³ straipsniais“ projektas Nr.IXP-2748(3). Prašome. Pranešėjau, jums žodis. Jeigu galima, apibendrintai, jeigu ne, pradėkime pastraipsniui.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, kad galime pradėti pastraipsniui, nes buvo Seimo pirmojo vicepirmininko pasiūlymų dėl 2 straipsnio. Komitetas svarstė. Siūlė išbraukti 8, 9 dalis iš 2 straipsnio ir 3 straipsnio 5 dalį. Komitetas nepritarė šiems siūlymams bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kolegos. 1 straipsnis buvo priimtas. Dabar dėl 2 straipsnio, kolegos, yra Č.Juršėno pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kaip minėjau, 1 straipsnis yra priimtas. Dėl 2 straipsnio dėl Č.Juršėno pataisos.

Gerbiamieji kolegos, dabar visų klausčiau, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šią kompromisinę Č.Juršėno pataisą? Prašom balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys Č.Juršėno pataisą? (Balsai salėje) Manau, kad Č.Juršėnui, kaip Statuto žinovui, būtų gera dovana, jeigu atsirastų 29 Seimo narių balsai. Gerbiamieji kolegos, yra 40 balsų. Taigi ši pataisa yra svarstoma.

Kolegos, yra Č.Juršėno siūlymas iš bazinio įstatymo 29¹ straipsnio išbraukti 8 ir 9 dalis. Gal čia motyvų, kolegos… Ar nori kas nors kalbėti dėl Č.Juršėno pataisos? (Balsai salėje) Prašom. Pagrindinis komitetas turi paaiškinti esmę.

J.SABATAUSKAS. Kolegos, 2 straipsnio…

PIRMININKAS. Kolegos, Č.Juršėnas serga ir šiuo metu yra ligoninėje. Manau, kad frakcijos seniūnas yra įgaliotas pasakyti, kas pateikia Č.Juršėno pataisą. Komiteto atstovas gali pateikti pataisą. Prašome komiteto atstovą pateikti Č.Juršėno pataisą.

J.SABATAUSKAS. Kolegos, 2 straipsnyje… bazinio straipsnio… 29¹ dėl laikino Respublikos Prezidento pareigų ėjimo… 8 dalyje yra norma, kad Seimo Pirmininkui laikinai pradėjus eiti Prezidento pareigas Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų priima nutarimą dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo. Jie gali būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Prezidento rinkimus, juos skelbia Vyriausybė. Tokia būtų šios dalies esmė. 9 dalyje sakoma, kad Respublikos Prezidento įstatymo nustatyta tvarka prisiekia naujai išrinktas Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas nustoja laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas ir vėl pradeda eiti Seimo Pirmininko pareigas. Šias dalis ir siūlo išbraukti Č.Juršėnas.

Komitetas mano, kad šios dalys gali likti, nes jos reglamentuoja tvarką, per kiek laiko turi būti paskelbti rinkimai, per kiek laiko jie turi įvykti ir kaip paskui laikinai ėjęs Respublikos Prezidento pareigas asmuo vėl pradeda eiti Seimo Pirmininko pareigas. Manau, kad tai netrukdo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi Č.Juršėnas negali pats argumentuoti, aš galiu pasakyti tik viena: jo motyvai yra tokie, kad yra pasikartojimas, kad sviestas yra sviestuotas, ir siūlo, kad to pasikartojimo nebūtų. Gerai, kolegos. J.Razma norėtų kalbėti? A.Vidžiūnas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašome nurodyti Statuto straipsnius, kuriais remdamasis jūs Seimo nario Č.Juršėno pataisą leidote pateikti komiteto atstovui. Ir antra. Pagal kokį Statuto straipsnį jūs pats mėginote pateikti Č.Juršėno pataisą? Tai visiškai rimtas klausimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Vidžiūnai, ir jūs buvote Seimo Pirmininko pavaduotoju, ir žinote, kad teisinėje valstybėje Seimo teisinė praktika yra rimtas argumentas. Antra. Yra šiokios tokios etinės normos, ir jums jos taip pat galioja. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, komiteto pranešėjas turi teisę pateikti pataisas ir paaiškinti komiteto nuomonę. Statuto straipsniai tą numato. Kolegos, dabar galima apsispręsti. Vienas remiantis Č.Juršėno sumanymą, vienas balsuojantis prieš. Nori paremti I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man regis, tai, kad kartojama ir kad tai bus aiškiai fiksuota Seimo statute, nėra jokios bėdos. Kitaip sakant, mums nereikės sukti galvos, ar dar kur nors tas klausimas yra reglamentuojamas. Todėl, manau, šį pasiūlymą mes galime palaikyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai prieš. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Mes Teisės ir teisėtvarkos komitete atidžiai svarstėme šį pasiūlymą ir po teisinių diskusijų vis dėlto apsisprendėme palikti. Nekenks, jeigu tos konstitucinės normos bus pakartotos Statute. Statutas tam ir yra, kad visos būtinos procedūros išreikštai matytųsi, kad kuo mažiau reikėtų žiūrėti į kitus dokumentus. Šiuo atveju, jeigu neišbrauktume, taip ir liktų. Jeigu priekabiu žvilgsniu žiūrėtume, kur dar Statute yra pakartotos konstitucinės normos, tai tokių vietų rastume daugiau. Tai negi tada viską reikėtų išbraukti? Manau, tikrai galima palikti ir nepriimti tos siūlomos pataisos.

PIRMININKAS. Kolega, jūs kaip tik kalbate už Č.Juršėno pasiūlymą.

J.RAZMA. Jis siūlo išbraukti.

PIRMININKAS. Bet ką jis siūlo išbraukti? Šiuo atveju jis kaip tik mano, kad gali būti pakartota, o komitetas mano kitaip ir nepritaria jo pasiūlymui.

J.RAZMA. Tai ir aš nepritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuomet balsuojame. Kas remia Č.Juršėno pasiūlymą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)

Už – 42, prieš – 2, susilaikė 35. Č.Juršėno nuostatai pritarta.

Dabar dėl viso 2 straipsnio. Kas norėtų kalbėti dėl viso 2 straipsnio su Č.Juršėno pataisa? Norinčių kalbėti nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Atsiprašau, čia reikia būtinai balsuoti, nes kalbama apie Statutą. Noriu pasakyti, kadangi yra bendras sutarimas, reikėtų 71 balso. Prašom išreikšti savo nuomonę balsuojant. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, savo valią prašome išreikšti balsavimu. Seniūne Ramanauskai, savo valią prašome išreikšti balsuojant, nes reikia 71 balso.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Už – 70. Statuto straipsnis nepriimtas. (Triukšmas salėje) Kas nesuveikė? Kolegos, dėmesio, tylos! Ar yra oficialus frakcijų prašymas perbalsuoti? Prašom. G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą, nes ponas A.Sadeckas balsavo už, bet balsavimo lentoje to nematyti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kviečiu dar kartą visus į salę. Dar kartą kartosime balsavimą Naujosios sąjungos frakcijos prašymu. Motyvas yra aiškus: salėje yra Seimo narių, kurių balsavimas neišreikštas balsavimo lentelėje. Kartojame balsavimą. (Balsai salėje)

Balsavo 78 Seimo nariai. Šis Statuto straipsnis yra priimtas.

Toliau. Kolega, prašome toliau. Yra Č.Juršėno pataisa 3 straipsniui.

J.SABATAUSKAS. 3 straipsnyje Č.Juršėnas siūlo išbraukti 5 dalį, kuri…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutę. Gerbiamieji Seimo nariai, salėje yra didelis triukšmas, o juk svarstome Statuto dalis, kurios reikalauja kvalifikuotos daugumos. Kai nėra atidumo, mes turime kartoti balsavimą. Aš tikrai prašyčiau gerbti ir pranešėją, ir situaciją ir šiek tiek susikaupti. Ačiū. Prašom, pranešėjau.

J.SABATAUSKAS. 5 dalis taip pat skelbia konstitucinę normą, kad laikinai pavaduodamas Prezidentą Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių rinkimų, atleisti ir skirti ministrų be Seimo sutikimo.

Komitetas mano, kad Statute tos normos pakartojimas nepakenks, nes iš esmės, kaip anksčiau minėjo kolega J.Razma, daugelis normų yra Statute atspindėtos iš Konstitucijos ir dėl kitų klausimų. Todėl nepritarė kolegos Č.Juršėno siūlymui.

PIRMININKAS. Kadangi komitetas yra nepritaręs, kolegos, reikalingi 29 balsai, kad svarstytume. Norėčiau, kad išreikštumėte balsavimu savo valią. Kas manote, kad galima svarstyti – už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.

Yra 38 balsai. Pataisa svarstoma. Prašau. Komitetas jau išsakė savo nuomonę, kas dabar norėtų kalbėti už pataisą? Prieš pataisą – J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš dar kartą norėčiau akcentuoti, kad nėra politinių ginčų dėl tų pataisų, tačiau man gaila, kad Seimo nariai ne pasitiki Teisės ir teisėtvarkos komitetu, o balsuoja vien pagal įtakingo kairiųjų lyderio pavardę. Vis dėlto būtų gerai, kad priimant Statutą nugalėtų teisiniai argumentai, šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kuri siūlo nepritarti Č.Juršėno pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Motyvai prieš buvo. Motyvų už niekas nesako. Prašome balsavimu pasakyti, ar pritariame Č.Juršėno pataisai. Gerbiamieji kolegos, 41 balsavo už, 4 – prieš, 30 susilaikė. Pataisai pritarta.

Dabar, kolegos, noriu pasakyti, kad balsuosime dėl viso 3 straipsnio. Vėl reikia 71 balso. Dėmesio, kolegos. Prašom. Dabar dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Taigi balsavimu išreiškime savo apsisprendimą dėl 3 straipsnio. Prašom, kolegos. Balsavimas pradėtas. Balsuojame dėl viso 3 straipsnio su priimta Č.Juršėno pataisa. Reikalinga kvalifikuota balsų dauguma.

76 Seimo nariams pasisakius už, nė vienam nepasisakius prieš, 6 susilaikius, 3 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, 4 straipsniui pataisų nėra. Ar galime balsuoti dėl 4 straipsnio? Prašom, kolegos, balsuoti dėl 4 straipsnio, nes diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Prašom, kolegos, balsavimu išreikšti pritarimą Statuto 4 straipsniui. Vėl, primenu, ta pati kvalifikuotos daugumos norma.

Prašyčiau Seimo narius būti salėje, nes iš tikro reikalingas kvorumas.

78 Seimo nariams balsavus už, 4 susilaikius, 4 straipsnis yra priimtas.

5 straipsnis, kolegos. Pataisų taip pat nėra. Diskusijose norinčių kalbėti nematau. Gerbiamieji kolegos, ar galime balsuoti dėl 5 straipsnio? Prašom, kolegos, balsavimu apsispręsti, ar priimame 5 straipsnį.

Kolegos, 78 pasisakė už, 1 susilaikė. 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Taip pat nėra pataisų. Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Prašom balsuoti dėl 6 straipsnio. Kolegos, vėl tas pat, kvalifikuota balsų dauguma. Gerbiamieji kolegos, salėje didelis triukšmas! Gal būtų galima paprašyti salės tvarkdarį, kad atkreiptų dėmesį. Kolegos, sunku dirbti.

77 balsavo už, 2 susilaikė, niekas nebalsavo prieš. 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Pataisų nėra. Norinčių kalbėti nematau. Kolegos, išreiškime savo valią dėl 7 straipsnio balsavimu. Prašom.

81 balsavo už, 1 susilaikė, niekas nebalsavo prieš. 7 straipsnis priimtas.

8 straipsnis. Kolegos, pataisų nėra, norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Prašom balsuoti dėl 8 straipsnio.

81 balsavo už, 1 susilaikė, niekas nebalsavo prieš. 8 straipsnis priimtas.

Ir 9 straipsnis. Taip pat pataisų, papildymų nėra. Norinčių kalbėti dėl 9 straipsnio nematau. Taigi balsavimas dėl 9 straipsnio pradėtas. Kolegos, dėl 9 straipsnio prašome apsispręsti balsavimu.

76 balsavo už, 1 susilaikė, niekas nebalsavo prieš. 9 straipsnis yra priimtas.

Kolegos, dėl viso pikto, nes praėjusio posėdžio stenogramoje dėl 1 straipsnio yra abejonių, nors Č.Juršėno pažymėta, kad jis priimtas, ten nebuvo jokių alternatyvų, pakartokime balsavimą dėl 1 straipsnio, kad būtume preciziškai tikslūs. Prašom. Ne, ne, čia jau balsuoja žmonės. Prašom išreikšti balsavimu savo apsisprendimą dėl 1 straipsnio, dėl kurio iš posėdžio stenogramos nėra aišku, ar buvo balsavimas.

Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis dar kartą patvirtintas 81 balsavus už, 2 susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš.

Dabar, kolegos, dėl viso įstatymo reikia balsuoti ir visą įstatymą taip pat priimti kvalifikuota dauguma. Taigi motyvai už, motyvai prieš. Nebuvo užsirašiusių. Dabar dėl viso Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo, kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projekto. Kolegos, prašom savo valią dėl viso įstatymo išreikšti balsavimu.

Už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 29, 30, 32, 86, 99, 217 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 29¹, 29², 29³ straipsniais“ projektas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dėkoju, tai kartu bus ir gera žinia mūsų Č.Juršėnui, kuris šiuo metu gydosi.

Prezidento įstatymo 1, 3, 5, 7, 8, 9, 13, 15, 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21, 22, 23, 24 straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-2747(2*) (priėmimo tęsinys)

Kolegos, dabar imamės Prezidento įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais projekto. Pranešėjas – P.Papovas. Kolegos, pasakykite išvadas, nes mes padarėme pertrauką, liko tik motyvai. Gal tik bendrais bruožais ir mes…

P.PAPOVAS. Įstatymo projektas pastraipsniui yra apsvarstytas ir pritarta visiems straipsniams. Taip pat ir kai kuriems pasiūlymams, tai kolegų H.Žukausko ir Č.Juršėno. Todėl dabar reiktų balsuoti už visą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl motyvų 4 – už, 4 – prieš. Motyvai prieš – J.Razma.

J.RAZMA. Nors šiame projekte yra išsprendžiami būtini klausimai dėl Prezidento pavadavimo ir kiti, vis dėlto yra kelios blogai išspręstos arba neišspręstos vietos. Aš jas paminėsiu ir dėl jų negaliu balsuoti už, turbūt susilaikysiu.

Nagrinėjant šitą įstatymą, buvo gera proga apibūdinti, už ką atsako ir ką gali Prezidento patarėjai ir kiti politinio pasitikėjimo pareigūnai. Liko tas pats neapibrėžtumas, koks yra šiandien, ir iš to, matome, kyla daug problemų. Įstatyme tik pasakyta, kaip jie priimami į darbą, o ką jie daro, ką gali, ko negali, taip ir lieka neaišku. Taigi Seimas šioje vietoje, aš manau, savo funkcijos neatliko. Manau, kad blogai suformuluotas keičiamas 20 straipsnis, jo antroji dalis. Čia rašoma apie garantijas kadenciją baigusiam Prezidentui. Aš manau, kad būtų buvę gerai pasakyti, kad baigusiam penkerių metų kadenciją skiriamos tos garantijos. Dabar čia gali būti ginčas, ar visą kadenciją baigusiam, ar kelis mėnesius padirbėjusiam ir tokią trumpą kadenciją turėjusiam Prezidentui priklauso tos visos garantijos.

Dar viena problema. Gaila, kad nebuvo priimta mūsų pataisa, jog baigusiam kadenciją Prezidentui ne gyvenamosios patalpos, ne poilsiavietė, kaip buvo anksčiau, o būtų suteikiamos tarnybinės patalpos. Dabar tikrai juokingai atrodo, kad Prezidentui lyg kokiam benamiui po kadencijos suteikiamos gyvenamosios patalpos. Visuomenėje susidarys įspūdis, kad gal reikia eiti prezidentauti, kad įgytum gyvenamąjį plotą. Tikrai tokie dalykai atrodo nerimtai, iš tikrųjų buvo galima duoti tarnybines patalpas kaip turinčiam autoritetą visuomenės veikėjui toliau tęsti visuomeninę veiklą, baigus kadenciją. Dabar, matyt, tą turės daryti gyvenamosiose patalpose, nors tų patalpų paskirtis turėtų būti kitokia. Todėl aš susilaikysiu, nes tikrai projektas turi daug trūkumų.

PIRMININKAS. Motyvai už – H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes prieš kelias savaites svarstėme, teikėme pataisas, kalbėjome apie pataisas, balsavome ir svarstėme šį Prezidento įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą. Aš manau, kad šiandien grįžti ir kalbėti galbūt ir nevertėtų. Siūlau balsuoti už ir pagaliau baigti šį klausimą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, ne tik šiame, bet ir visuose įstatymuose mes vadovaujamės tokia filosofija, atvirai pasakius, feodaline. Jeigu tu tik patenki į apibrėžtą kastą, nesvarbu, koks tu kaip asmenybė ir ką tu nuveikei vykdydamas savo pareigas, jeigu tu tik patekai į šitą kastą, tau visos privilegijos ir tenka. Tai ir signatarams taikyti, dabar Prezidentui, ką ir gerbiamasis J.Razma kalbėjo. Yra vienas iš tų atvejų, kai Prezidentas pašalinamas apkaltos proceso tvarka. Kai jis pašalinamas tokia tvarka, šis įstatymas numato jam tokias pat lengvatas kaip ir tam, kuris vykdė visus įstatymus. Gerbiamieji, mes supainiojome tai, kad kuo aukštesnis pareigūnas, tuo didesnė jo atsakomybė ir pareiga. O pas mus – patekai į kastą, ir viskas. Kai mes nevertiname žmogaus, o vertiname luomą kastų požiūriu, aš tokioms nuostatoms, kad ir kur jos būtų, ar Prezidento įstatyme, ar Signatarų įstatyme, ar kokiame kitame, negalime… Turi būti vis dėlto vertinama kiekviena asmenybė, jos indėlis ir pagal tai turi būti taikomi už nuopelnus tie dalykai, kurie yra numatyti. Šiandien čia yra viskas supainiota. Todėl aš balsuoti už šį įstatymą negaliu.

PIRMININKAS. Motyvai už – P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atsiliepti dėl Prezidento patarėjų kompetencijos. Noriu priminti, kad šiuos dalykus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Kaip ir Seimo, taip ir Prezidento patarėjai yra valstybės tarnautojai ir ten reglamentuojama jų veikla, o iš tikrųjų kompetencija yra nustatoma pareigybės aprašyme. Taigi turi būti Prezidento patvirtintas pareigybės aprašymas ir ten visa kompetencija turi būti išdėstyta.

Dėl Prezidento gyvenimo ir darbo sąlygų reiktų pabrėžti, kad šios nuostatos nekeičiamos ir jų negalima keisti, nes tai būtų nelygiateisiškumas. Jau du Prezidentai, baigę kadenciją, turi analogiškas sąlygas. Tai ir būsimieji Prezidentai turi turėti tokias pačias sąlygas. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, nes iš esmės jis yra parengtas ne dėl pakeitimo, o dėl to, kad nebuvo nustatytas, kaip pabrėžia Konstitucinis Teismas, mechanizmas pavaduoti Prezidentą, kai jis negali eiti pareigų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti. Kolegos, dabar turime balsuoti dėl viso šio įstatymo priėmimo. Kadangi priėmėme Statuto pataisas, tai dabar turime apsispręsti dėl šio įstatymo. Kolegos, priėmimas pradėtas. Viso įstatymo priėmimas. Prašome išreikšti savo valią balsavimu. Kolegos, balsuojame dėl Prezidento įstatymo 1, 3, 5, 7, 8, 9, 13, 15, 20 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21, 22, 23, 24 straipsniais įstatymo. Primenu, kad mes praeitą kartą negalėjome balsuoti, kol nebuvo priimtas Statutas.

Už – 53, prieš nėra, susilaikė – 14. Prezidento įstatymo 1, 3, 5, 7, 8, 9, 13, 15, 20 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21, 22, 23, 24 straipsniais įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2928(2*) (priėmimas)

Kolegos, dabar imamės to paties bloko kito klausimo, tai Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio“ pakeitimo. Prašome. Į tribūną kviečiu… Nesuprantu, į ką rodote, nes čia parašytas P.Papovas. Prašome, gerbiamasis Indriūnai. Kolegos, taip, kaip Seniūnų sueigoje, arba komitetai turėtų patikslinti pranešėjus. Prašome, gerbiamasis Indriūnai.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį įstatymo projektą, kuriam Seimas po svarstymo pritarė. Po to jokių pastabų ar pasiūlymų negauta. Kadangi nutarimo projektą sudaro 1 straipsnis, kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kolegos, kadangi nutarimas yra iš vieno straipsnio, tai dabar prašome dėl motyvų. Keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Taigi, kolegos, tuomet balsuosime. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Galim. Tada dėl viso nutarimo. Kas norėtų kalbėti dėl viso nutarimo? Irgi nėra. Gerai, tuomet balsuojame dėl viso Seimo nutarimo priėmimo.

Už – 47, prieš nėra, susilaikė 8. Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2903(2*) (priėmimas)

Dabar kviečiu vėl gerbiamąjį Seimo narį V.Indriūną dėl Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Vieną minutę. Dėl vedimo tvarkos – A.Macaitis.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjau prašyti, ar nebūtų galima išjungti tą dėžę, nes akis rėžia, net baisu. Čia tik aklas gali į ją žiūrėti, bet dirbti neįmanoma. Tiesiog tragiška.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, paprašysime informacinių sistemų darbuotojų išjungti didžiuosius ekranus, Seimo nariai jau prisižiūrėjo.

Kolegos, tęsiame Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimą. Įstatymas susideda iš vieno straipsnio, papildymų ir pasiūlymų nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Galim. Priimta. Ačiū, pranešėjau. Kolegos, dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Ar galime dėl viso įstatymo balsuoti? Prašom. Balsavimas pradėtas.

Už – 49, prieš nėra, susilaikė 11. Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Ačiū, kolegos. Šį kompleksinį klausimą išsprendėme.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2634(3*) (priėmimas)

Dabar imamės mokesčių įstatymų. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2634(3) priėmimas. Pranešėjas Biudžeto ir finansų komiteto vardu – G.Šivickas. Prašom pranešėją į tribūną.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas po svarstymo gavo Teisės departamento išvadą, kurioje pastabų nėra. Taip pat yra V.Karbauskio, J.Veselkos ir P.Vilko pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Tam tikra prasme yra numatoma nauja lengvata, kurios iš esmės nebuvo, ji galiotų tik keturis mėnesius, t.y. iki gegužės 1 dienos, ir yra netikslinga taikyti. Taip pat yra Seimo nario A.Butkevičiaus pataisa dėl vaistų 5% tarifo pratęsimo iki gegužės 1 dienos. Komitetas tam pritarė. Siūloma pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra du papildymai. Taigi pirmiausia apsvarstysime V.Karbauskio, J.Veselkos ir P.Vilko pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė. Kolegos, reikia 29 Seimo narių balsų, ar pradedame svarstyti. Prašom išreikšti savo valią balsavimu. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia gal tegul pateikia V.Karbauskis. Ar. V.Karbauskis yra salėje? P.Vilkas, taip? Prašom, P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes ką tik girdėjome, kad Biudžeto ir finansų komitetas pritarė kelių Seimo narių siūlymui dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 129 straipsnio pakeitimo iki 2004 m. balandžio 30 d. šilumos energijai, kuri tiekiama gyvenamosioms patalpoms šildyti, taikyti lengvatinį 9% PVM tarifą, tuo užtikrinant šilumos vartotojų interesų apsaugą bei stabilias kainas. Noriu atkreipti dėmesį, kad ši lengvata numatyta taikyti tik šildymui, tačiau man nelabai suprantama, kodėl už suvartotą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti bei nustatytai jo temperatūrai palaikyti paliekamas 18% PVM tarifas, nors, kaip teigia pasiūlymo teikėjai, atskirti, kiek suvartojama šildymui ir karšto vandens ruošimui, problemiška. Tai atliekama gana subjektyviais metodais, skaičiavimo būdu. Labai pasunkėja mokesčių mokėjimo administravimas.

Mūsų pasiūlymas kaip tik yra išspręsti tą problemą. Mes siūlome suvienodinti PVM tarifą, tai yra iki 2004 m. balandžio 30 d. nustatyti lengvatinį 9% PVM tarifą šilumos energijai, kuri tiekiama gyvenamosioms patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti bei higienos normos nustatytai temperatūrai palaikyti. Tuo šalies gyventojams, nors ir nedaug, sumažintume mokesčių dalį šeimos biudžete atsiskaitant už komunalines paslaugas, kuri šildymo sezono metu daugeliui gyventojų yra nepakeliama. Tai patvirtina gyventojų įsiskolinimas, kuris šilumos tiekėjams šiuo metu yra per 150 mln. litų. Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų priimti logišką ir teisingą sprendimą – pritarti mūsų pateiktam pasiūlymui. Tikiuosi, kad taip ir įvyks. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo pateikta pataisa. Ar 29 Seimo nariai remia šią pataisą? (Balsai salėje) Kolegos, pataisa nesurinko reikiamo skaičiaus balsų ir ji nebus svarstoma. (Balsai salėje) Kolegos, A.Butkevičiaus pataisai, tiek pavadinimui, tiek 1 straipsniui, komitetas yra pritaręs.

G.ŠIVICKAS. Taip, pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kolegos, komitetas yra pritaręs. Kolegos, ar yra 29 balsai, pritariantys šiai pataisai? (Balsai salėje) Prašome, kolegos, išreikšti savo valią balsuojant. Kolegos, reikia 29 Seimo narių balsų šiai pataisai, A.Butkevičiaus pataisai. Tai yra antroji pataisa. Yra dvi pataisos. Trijų Seimo narių… (Balsai salėje) Ji buvo pateikta. 38 Seimo nariai remia. A.Butkevičių prašome dar kartą motyvuoti šią pataisą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, siūlau įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktą papildyti tuo, kad ši įstatymo pataisa galiotų ne iki kitų metų arba ne iki šių metų gruodžio 31 d., bet iki kitų metų balandžio 31 dienos. Tai nėra nauja pataisa, bet ji būtų pratęsta ilgesniam laikotarpiui, iki balandžio 30 dienos. Tuo pagrindu vaistams nebūtų taikomas 5% PVM tarifas.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, pataisą girdėjote. Norinčių kalbėti už, prieš nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu pataisai? Galime. Ačiū, pritarta.

G.ŠIVICKAS. Atkreipčiau dėmesį, kad taip pat reikia pakeisti pavadinimą.

PIRMININKAS. Taip pat dėl pavadinimo reikia, jeigu apsisprendėme dėl tos pataisos. Logiškai turėtų būti papildytas pavadinimas. Ar pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Kolegos, ir dėl gegužės 1 dienos taip pat pritariame bendru sutarimu. Kolegos, dabar dėl viso įstatymo, nes jis susideda… Ar dėl 2 straipsnio yra norinčių kalbėti, dėl įsigaliojimo? Galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Galime. Taigi 1 ir 2 straipsniai priimti bendru sutarimu. Dabar, kolegos, dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Prašom. Motyvai už – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Matyt, čia nėra daug ką kalbėti, reikia priimti. Gaila, kad buvo truputį užtęstas tas dalykas. Reikėjo anksčiau tai numatyti, kad nereikėtų to dalyko taisyti skubotai. Buvo galima viską anksčiau padaryti, bet geriau vėliau negu niekada.

Aš norėčiau atkreipti kolegų Seimo narių dėmesį, kad vis dėlto reikia šią problemą ne tik iki gegužės 1 dienos, o reikia rasti kokius nors mechanizmus, nes labai daug žmonių, ypač gyvenančių daugiabučiuose namuose, neišgali susimokėti už butus, už šildymą ir visas kitas komunalines paslaugas. Man labai gaila, kad ir Seimo nario gerbiamojo P.Vilko pataisa nebuvo priimta. Mes neįsiklausome į tuos dalykus. Aš neturiu omenyje savęs arba savo šeimos narių, bet yra daugybė žmonių, kurie ateina į priėmimus, man atrodo, ir pas jus, ypač tuos, kurie dirbate vienmandatėse apygardose. Dėl to, kad įstosime į Europos Sąjungą, žmonių algos arba pensijos greitai nepadidės. Mes sakome, kad bendrasis vidaus produktas auga, gyvenimas gerėja, ekonomika gerėja. Tai tos gana didelės Lietuvos žmonių dalies gyvenimas kol kas negerėja, ir jie savo pensijų ir algų liūto dalį atiduoda būtent mokesčiams už komunalines paslaugas. Tai yra didelė problema, todėl prašau paremti bent šią mažą lengvatėlę šiai žiemai ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man nelabai suprantama, kodėl tai pataisai nebuvo pritarta. Jūs puikiai žinote, P.Vilkas paaiškino. Tai būtų taikoma tik daugiabučiams namams. Stovi vienas vamzdis, jame pašildomas vanduo. Tas pats vanduo teka per tą cirkuliavimo sistemą ir kaip karštas. Tai dabar iš to paties vamzdžio, kiek teka per cirkuliavimo sistemą, lyg ir turėtų būti 9% tarifas, jeigu bėga iš čiaupo, jau 18% tarifas. Taip sakant, kai jūs einate laukan ir bėga iš jūsų tos vietos, ar jūs skirstote į tą, į tą ir ne tą ir kaip ten būtų galima paskirstyti? O čia…

Toliau. Atsiminkite, juk dauguma jūsų, kurie balsavote prieš mūsų pataisą, turite savo pilaites, kurios šildomos dujomis, už kurias jūs mokate apie 20 ct pigiau negu daugiabučiuose namuose už tas pačias dujas. Taip sakant, Lietuvoje socdemai įteisino tokią sistemą: turtingam – privilegijos, vargšui – dar didesnis spaudimas. A.Butkevičius apskaičiavo, kad jeigu mes 19% tarifu apmokestinsime karštą vandenį, papildomai 6 mln. pateks į biudžetą. Vargu ar jie bus, bet daryti machinacijas šilumininkams yra galimybės.

Toliau. Gerbiamasis A.Matulevičius teisingai pasakė: čekai, kurie turi didesnes pajamas, geriau aprūpinti, išsiderėjo iš Europos Sąjungos iki 2007 metų lengvatinį šilumos tarifą. Mūsiškiai kažkodėl nesugebėjo išsiderėti, bet gavo prizinę vietą – antri pagal tai, kaip pataikauja Europos Sąjungai ir spjauna į savo gyventojų interesus, ypač interesus mažai turinčių, kurie gyvena daugiabučiuose namuose ir kitur. Todėl aš, suprasdamas… Geras dalykas ir tai, kad tuos pusę metų arba šį sezoną bent šilumai taikysite 9% tarifą, bet buvo galima išsiderėti vargšams ir geresnes sąlygas. Man gaila, kad tuos 6 mln. papildomai išspausite iš mažas pajamas gaunančių žmonių. Tai tikrai puošia jus.

PIRMININKAS. Motyvai už – V.Greičiūnas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, be abejo, pridėtinės vertės mokesčio laikotarpio tas trumpas sumažinimas gyventojams yra pliusas, bet aš pritariu A.Matulevičiui ir tai nuomonei, kad ieškant būdų atpiginti šildymą ir karštą vandenį yra ne tik pridėtinės vertės mokesčio mechanizmas. Šilumos gamintojams vis dėlto reikia mažinti sąnaudas ir nuostolius šiluminėse trasose. Tai turbūt pats didžiausias šaltinis gerinant žmonėms, o vien tik pridėtinės vertės mokesčiu valstybės sąskaita… Juk tas pridėtinės vertės mokestis kitaip perskirstant taip pat tenka žmonių interesams. Taigi pritardamas šioms pataisoms taip pat manyčiau, kad visiems bendromis pastangomis reikia ieškoti būdų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už. J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia turbūt norėčiau atsakyti gerbiamajam Juliui dėl karšto vandens apskaitos. Būtina ne atpiginti, o keisti pačią karšto vandens apskaitą. Čia kalbama apie 1 mln. litų. Aš manau, šią problemą bus įmanoma išspręsti vėliau. O dėl 9% PVM tai jau birželio mėnesį buvo pateiktas pasiūlymas. Aišku, buvo galima ir greičiau tą įstatymą priimti, tačiau mums, Seimo nariams, būtina prašyti euroderybininkų ar įpareigoti ir finansininkus. Būtų labai gražu kitais metais iš naujo pradėti tą punktą ir iki gegužės 1 dienos vėl pradėti derybas dėl 9% PVM tarifo palikimo.

O šiaip kviesčiau visus balsuoti už šią įstatymo pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už. G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau pasakyti kelis momentus, nes gerbiamasis J.Veselka paminėjo neteisingus teiginius. Būtent čia mes nieko nauja nepradedame taikyti. Pagal šį įstatymą būtų pradėta taikyti visiškai nauja lengvata, kurios nebuvo dešimt metų ar kiek daugiau, nežinau. Bendrai nebuvo tos lengvatos karštam vandeniui ir nereikia mums sakyti, kad mes kam nors prieštaraujame. Man atrodo, yra daugiau klausimų negu atsakymų, kodėl ta lengvata turėtų būti ir galioti keturis mėnesius. Iš esmės kaip tik būtų daugiau sunkumų mokesčių administratoriui vėl iš naujo galvoti, kaip apskaičiuoti ir administruoti. Todėl neklaidinkime Seimo narių ir nepradėkime taikyti naujų lengvatų, kurios galios galbūt tik kelis mėnesius. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš. P.Vilkas

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai nenorėjau kalbėti šiuo klausimu, bet išgirdęs kalbas noriu priminti, kad tie žmonės, kurie šiandien sako, kad nereikia karštam vandeniui sumažinti PVM tarifo… Prisiminkite, jūsų pirmajame pasiūlyme ir buvo parašyta sumažinti ir karštam vandeniui ruošti. Nejaugi tada nebuvo aišku, kas čia yra blogai, kas ruošia, kaip čia kas? Dabar staiga pasikeitė. Kodėl? Man atrodo, tikrai aišku, kad mes pasakėme viena, o padarėme kita. Kai mes pasiūlėme tą patį atkurti, ką jūs ir siūlėte, staiga jūs visi pasisakote prieš tą pasiūlymą. Man atrodo, neskaičiuokime, kad ten buvo papildoma lengvata, bet ir keliais litais – gal ten 10 ar 15 – sumažinti mokestį žmonėms tikrai yra naudinga. Jie tikrai džiaugtųsi, kad Seimas atkreipė į juos dėmesį. Pažiūrėkime, kas darosi, – BVP didėja, o skurdas Lietuvoje irgi didėja. Į tai taip pat pažiūrėkime. Pagalvokime, kad žmogus nori gyventi taip, kad būtų patenkintas ir Seimu, ir visais kitais. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvus už ir prieš girdėjote, kolegos. Dabar išreikšime savo valią balsuodami dėl viso įstatymo priėmimo. Priėmimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 58 balsavus už, nė vienam nepasisakius prieš, 2 susilaikius įstatymas priimtas. Matote, kartais būna ir tokių stebuklų.

Akcizų įstatymo 25, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2925* (priėmimas)

Taigi, kolegos, dabar imamės Akcizų įstatymo 25, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo. Pranešėjas – G.Šivickas. Priėmimas, kolegos. Mes truputį atsiliekame nuo grafiko. Jeigu galima, kiek įmanoma trumpiau. Prašom, kolega.

G.ŠIVICKAS. Komitetas po svarstymo daugiau pasiūlymų ir pastabų negavo, todėl siūloma pritarti projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra jokių pataisų, papildymų ir pasiūlymų.

1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.

Kolegos, dabar dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti nematau. Kolegos, išreiškime savo valią dėl Akcizų įstatymo 25, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Prašome. Kas manote, kad reikia priimti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Kolegos, už – 33, prieš – 4, susilaikė 12. Akcizų įstatymo 25, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2948* (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Kviečiu į tribūną A.Sysą. Imamės Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-2948. Prašome, kolega. Prašome, kolega, operatyviau, jeigu galima.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai operatyviai, po svarstymo jokių pastabų negauta. Komitetas siūlo priimti šitą įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra trumpi 2 straipsniai. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galima. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galima. Priimtas. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Balsuojame dėl viso Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo. Prašom.

Už – 48, prieš nėra, susilaikė 1. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2682(4*) (priėmimas)

Kolegos, kviečiu į tribūną V.Fiodorovą. Pradėsime Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2682. Priėmimas. Prašom, kolega.

V.FIODOROV. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime gauta Teisės departamento išvada, yra dvi pastabos. Vienai pritariame. Su antra irgi sutinkame – pataisyti 3 straipsnio 6 dalį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žodžiu, jūs Teisės departamento išvadas priėmėte. Gerbiamieji kolegos, jokių papildymų, pataisų nėra. Šis įstatymas yra iš vieno straipsnio, kuris nustato naują visų straipsnių redakciją. Visų pirma aš siūlau skirsniais patvirtinti tą naująją redakciją, o po to 1 straipsnį, apimantį visą įstatymą. Kolegos, pirmasis skirsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nematau. Ar galime pirmąjį skirsnį priimti bendru sutarimu? Priimta.

Antrasis skirsnis. Priimtas.

Kolegos, trečiasis skirsnis. Priimtas.

Kolegos, ketvirtasis skirsnis. Priimtas.

Visi skirsniai priimti. Kolegos, dabar dėl 1 straipsnio. Norinčių kalbėti nematau, ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas.

Kolegos, dabar dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo. Priėmimas. Prašome išreikšti savo valią balsavimu.

Už – 47, prieš nėra, susilaikė 1. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo A.J.Marčiulionio įgaliojimų pratęsimo“ projektas Nr.IXP-2945 (svarstymas ir priėmimas)

Dabar šios dienos pirmojo plenarinio posėdžio darbotvarkės 9 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo A.J.Marčiulionio įgaliojimų pratęsimo“. Prašyčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų. Kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašome. J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo A.J.Marčiulionio įgaliojimų pratęsimo“ projektą ir nutarė pritarti nutarimui dėl teisėjo A.J.Marčiulionio įgaliojimų pratęsimo. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 4. Lėmė pirmininko balsas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, frakcijos nori pareikšti savo nuomonę? Frakcijų vardu užsirašiusių nėra. Ačiū, kolegos. Dabar norėčiau paklausti, ar pretendentas norėtų tarti žodį? (Balsai salėje) Kalbėjo. Ačiū, kolegos. Sutarėme. Kolegos, dabar turime dėl Seimo nutarimo apsispręsti balsavimu. Dėl viso Seimo nutarimo 4 – už, 4 – prieš. Prašome, kolegos, dėl motyvų. Norinčių kalbėti nematau. Tada balsuodami pareikškite savo valią dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo A.J.Marčiulionio įgaliojimų pratęsimo. Balsavimas pradėtas.

Už – 40, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo (minutę, aš tuoj pasitikslinsiu vardą) Aloyzo Juozo Marčiulionio įgaliojimų pratęsimo“ priimtas. Sveikiname Aukščiausiojo Teismo teisėją Aloyzą Marčiulionį, linkime jums gero darbo, linkime taip pat sėkmės Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, geros kloties.

Kolegos, visi šio posėdžio klausimai yra išspręsti. Kolegos, pertrauka iki 12.00 valandos. Po pertraukos pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Atsiprašau, A.Skardžius.

Pertrauka

Lygių galimybių įstatymo projektas Nr.IXP-2122(2*) ES (svarstymas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Tęsiame plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Sieksime lankomumo rekordo. Buvo 13. Domininkai, registruokitės už Naująją sąjungą. (Juokas) 13.

Darbotvarkės 1-10a klausimas – Lygių galimybių įstatymo projektas Nr.IXP-2122. Svarstymas. Žmogaus teisių komiteto išvadą pristatys kolega G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komiteto išvada yra pritarti šio įstatymo projektui. Yra atsižvelgta į visas esmines Seimo Teisės departamento, Europos Teisės departamento, Vyriausybės, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas. Keletą momentų norėčiau pasakyti komiteto vardu. Pirma, šio įstatymo projektas yra Europos Sąjungos projektas ir mes, vykdydami direktyvas, jau mūsų priimtas ir būtinas tampant Europos Sąjungos nare, šį įstatymą turėtume priimti iki 2004 m. gegužės 1 dienos. Manau, kad šį įstatymą priimsime anksčiau. Mūsų komitetas siūlo šio įstatymo įsigaliojimo datą patvirtinti 2005 m., pabrėžiu, 2005 m., o ne 2004 m. sausio 1 dieną. Taip pat galime trumpai pasakyti, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kuris šiuo metu galioja ir mes esame Europos Sąjungoje giriami dėl šio įstatymo įgyvendinimo ir paties įstatymo, tikrai gali gyvuoti kartu su Lygių galimybių įstatymu, nes šie įstatymai vienas kitą papildo. Kaip rodo Europos Sąjungos valstybių praktika, tose šalyse, kurios žmogaus teisėms skiria daug dėmesio, yra po keletą įstatymų, reglamentuojančių tam tikras lygias galimybes atskirose srityse (rasinėje, lytinėje ir kitose), ir yra po keletą institucijų, kurios prižiūri šių įstatymų įsigaliojimą ir kontroliuoja jų veikimą. Mes galėtume 2004 m. pabandyti suderinti tuos klausimus, kurie apima moterų ir vyrų lygių teisių galimybes, ir suderinti nuostatas, kurios įsigaliotų nuo 2005 m., ir lygių galimybių kontrolieriaus institucija galėtų būti viena su dviem ar trim kontrolieriais bei padėjėjais, kurie specializuotųsi atskirose srityse, formuojančiose lygias galimybes.

Ačiū. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvadą pateikti kolegą E.Skarbalių. Prašom.

E.SKARBALIUS. Laba diena, kolegos. Lietuvos Respublikos Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvada – nepritarti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo projektui Nr.IXP-2122 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti kolegą R.Šukį.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo projektą Nr.IXP-2122, nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pateiktas pastabas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą sujungti galiojantį Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą su šiuo projektu inkorporuojant Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymo nuostatas į Lygių galimybių įstatymo projektą. Toks sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Dar buvo pasiūlyta pagrindiniam komitetui atitinkamai suderinti ir kitus reikalingus teisės aktus. Ačiū.

PIRMININKAS. Diskusijoje kviečiu dalyvauti kolegę G.Purvaneckienę. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pasakyti keletą žodžių, kodėl Šeimos ir vaiko reikalų komisija taip griežtai siūlo pagrindiniam komitetui atmesti. Priežastys yra dvi. Viena priežastis yra ta, kad diskriminacija lyties pagrindu ir visos kitos, kurios čia yra išvardytos, turi nevienodą pagrindą, todėl pavesti tai pačiai tarnybai, mums atrodė, nėra gerai. Pagrindinė priežastis, dėl kurios mes taip griežtai pasisakėme, buvo ta, kad šio pirmojo projekto aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad šio įstatymo įgyvendinimui lėšų nereikės. Mes manome, kad tai yra tiesiog pasijuokimas, nes lėšų reikės ir ne taip jau mažai.

Žiūrėdami į patobulintą projektą, taip pat į biudžeto rodiklius, mes matome, kad Žmogaus teisių komitetas padirbėjo neblogai ir atsižvelgė į tuos dalykus. Dabartiniame biudžete yra šioks toks padidinimas šiai įstaigai – 15%. Tai viena. O pats svarbiausias dalykas yra tas, kad jie siūlo įstatymo įgyvendinimą atidėti iki 2005 metų. Mes manome, kad tai iš esmės keičia reikalą ir tokiam dalykui galbūt mes iš naujo susirinkę ir pritartume.

Savo ruožtu noriu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas, mano nuomone, sustiprintų pirmąją mūsų atmetimo poziciją. Kaip sakiau, diskriminacija lyties pagrindu turi visai kitą pagrindą, t.y. būtent patriarchalines gyventojų nuostatas. Tuo tarpu diskriminacija kitu pagrindu turi daugiau funkcinius pagrindus ir galbūt kartais tai yra ne diskriminacija, o tiesiog lėšų trūkumas, kaip, sakykim, žmonėms su negalia turbūt negalima pasakyti, kad čia yra diskriminacija. Čia yra tai, kad jiems nesudaromos vienodos galimybės. Taip dažniausiai yra dėl to, kad daug metų buvo vykdoma jų nepastebėjimo politika, todėl nebuvo pakankamai investicijų, kad jie turėtų lygias galimybes. Žinoma, pakeisti tai per trumpą laiką nepavyktų, ir jokia Vyriausybė to nepadarytų, todėl čia pagrindas yra kitoks.

Taigi šiuo atveju norėčiau pasakyti savo (ne komisijos) vardu, kad tie pataisymai, kuriuos padarė Žmogaus teisių komitetas, iš esmės pagerina tą įstatymą. Manau, kad su 15% priedu ši tarnyba galės geriau pasirengti. Aš manau, kad ji turėtų kurti naujus įstatymus, ir tikiuosi, kad tų 15% ji nesunaudos savo atlyginimų priedams, o panaudos naujo įstatymo įgyvendinimo pasirengimui. Tuomet nuo 2005 m. šiuos abu įstatymus, kurie bus svarstomi po to, bus galima įgyvendinti.

Žinoma, visų problemų tai neišspręs ir tai nėra didelis žingsnis į priekį priskiriant vienai tarnybai, nes ir Europos patirtis yra tokia, kad tie, kurie turi atskiras tarnybas, jų nejungia. Tie, kurie neturi visai jokių tarnybų, kartais steigia sujungtas. Mums reikėtų žiūrėti į pavyzdžius tų šalių, kurios yra toliau pažengusios tais klausimais.

Bet kokiu atveju aš remiu Žmogaus teisių komiteto atliktą darbą ir visai nepritariu Teisės ir teisėtvarkos komiteto idėjai sujungti įstatymus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, prašome išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų po šio įstatymo projekto svarstymo. Nėra. Pataisų taip pat nebuvo. Ar galime pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2123(2*) (svarstymas)

1-10b darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas Nr.IXP-2123 – Seimo nutarimo „Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ projektas. Žmogaus teisių komiteto išvadą pristatys kolega G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra pataisa, kuri keičia pavadinimą, o ne esmę ir ne funkcijas. Nuo šiol vadintųsi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatai. Siūlyčiau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatys kolega J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl Seimo nutarimo dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų pakeitimo ir patvirtinimo projekto komitete svarstant buvo pasiūlymas nuostatų 9 ir 12 punktuose vartojamas sąvokas „tardytojų ir kvotėjų“ bei „tardymo organai“ suderinti ir pakeisti pagal naujajame Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas „ikiteisminio tyrimo pareigūnų“ ir „ikiteisminio tyrimo įstaiga“.

Taip pat komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į pastabas, kurioms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria, tai yra į Teisės departamento pastabas, Europos teisės departamento. Nuostatų pavadinimas turėtų būti suderintas su Lygių galimybių įstatymo projektu.

PIRMININKAS. Ačiū. Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvadą pristatys kolega E.Skarbalius. Prašom. Kviečiame į tribūną, gerbiamasis kolega. (Balsas salėje) Gerai, pateikti kviečiu komisijos pirmininkę G.Purvaneckienę. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Šeimos ir vaiko reikalų komisija nepritarė ir šiam projektui, remdamasi tais pačiais motyvais, kuriuos išsakiau aš ir gerbiamasis E.Skarbalius dėl pirmojo įstatymo. Tačiau, kaip sakau, antrame pakeistame variante, su vėlesniu įsigaliojimu, čia mes to nesvarstėme, bet…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Skarbaliau, prašom garsą šiek tiek išjungti, sumažinti.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame. Išvada buvo pateikta. Komisijos paskirtas pranešėjas buvo E.Skarbalius. Dėkojame komisijos pirmininkei. Išklausėme išvadą. Dėl šio Seimo nutarimo diskusijoje dalyvauti nėra norinčių, dėl balsavimo motyvų taip pat nematau norinčių kalbėti. Klausčiau, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta bendru sutarimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁶ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2124 (svarstymas)

10 c – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁶ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2124. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatys kolega J.Sabatauskas. Prašom, gerbiamasis.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, svarstydamas šį įstatymo projektą, faktiškai atsižvelgė į visas Teisės departamento pastabas. Tačiau yra viena problema, kurią komitetas nori išsakyti, dėl ko projektą reikėtų atmesti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lygių galimybių įstatymo projekte numatyta įsigaliojimo data yra 2005 m. sausio 1 diena. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas yra susijęs su Lygių galimybių įstatymo projektu, todėl turėtų įsigalioti 2005 m. sausio 1 dieną. Tačiau gali atsitikti taip, kad jau 2004 m. bus priimta naujoji Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcija, kurią rengia Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Todėl siūloma projektą atmesti, nes netikslinga dabar priiminėti pakeitimus, kai kitais mes priimsime visai naują kodeksą. Ačiū. Komitetas bendru sutarimu siūlo atmesti.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas siūlo šį projektą atmesti, todėl, gerbiamieji kolegos, turime iš karto balsuoti. Dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu atmesti šį įstatymo projektą? Galima. Atmesta, nėra prieštaraujančių.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2989. Mokesčių administravimo įstatymo 38 ir 52¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2990 (pateikimas)

1-11a – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2989. Pateikimas, bet nematau ministrės. Yra viceministras gerbiamasis Vitas Vasiliauskas. Prašom. Pateikimas.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, siūloma svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jeigu būtų galima, gal kartu galėčiau ir Mokesčių administravimo įstatymą pateikti, nes jie tarpusavyje susiję?

PIRMININKAS. Prašom.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Pagrindinis tikslas teikiamų šių abiejų įstatymų projektų – tai sklandaus pajamų mokesčio administravimo užtikrinimas pagal naują Pajamų mokesčio įstatymą, atsižvelgiant į Mokesčių inspekcijoje dabar diegiamas informacines technologijas. Esminės projekto nuostatos yra penkios.

Visų pirma supaprastinti reikalavimus išmokas išmokančių asmenų deklaracijoms nustatant reikalavimą, kad metų būvyje būtų teikiamos bendros deklaracijos apie gyventojams išmokėtas pinigų sumas, o tik metų gale būtų teikiama detali informacija. Dabar yra reikalavimai, kad ir metų būvyje būtų teikiama detali informacija.

Antra nuostata yra susijusi su noru supaprastinti mokesčio sumokėjimo tvarką. Nustatyti, kad gyventojų pajamų mokestis, ypač jeigu jis susijęs su darbo santykiais, būtų pervedamas į biudžetą tik du kartus per mėnesį, ne taip, kaip dabar yra: kiekvieną kartą, kai išmokėjai, turi pervesti mokestį į biudžetą.

Taip pat siūloma patikslinti nuostatas, susijusias su pajamų mokesčio apskaičiavimu metinėje deklaracijoje. Tuo tiesiog siekiama sumažinti kiek įmanoma perskaičiavimų poreikį.

Ketvirtas dalykas, kuris yra siūlomas, – tai patikslinti ir aiškiai nustatyti konkrečias procedūras, kaip nuo 2004 metų pajamų mokestis būtų įskaitomas į gyventojo gyvenamosios vietos savivaldybės biudžetą, nes dabartiniu metu pajamų mokestis yra pervedamas pagal įmonės buvimo vietą. Siūloma, kad būtų pervedama ten, kur jis gyvena, ir patikslinti taisykles, kaip tai būtų galima padaryti.

Taip pat atsisakyti nuostatos, kad pajamų mokesčio permokos grąžinimas gyventojui priklauso nuo mokestį išskaičiuojančio asmens prievolių tinkamo vykdymo. Dabartiniame įstatyme yra nuostata, kad jeigu juridinis asmuo arba įmonė neišskaičiuoja pajamų mokesčio ir jo neperveda į biudžetą, asmeniui yra negrąžinama dėl kokių nors jo prašomų atskaitymų susidariusi mokesčio permoka. Mes siūlome siekdami supaprastinti administravimą ir palengvinti žmonių padėtį tiesiog atsieti tuos du dalykus. Asmeniui būtų grąžinama, gyventojui būtų grąžinama bet kuriuo atveju permoka, o nepriemokos būtų reikalaujama iš to subjekto arba įmonės, kuri neįvykdė savo prievolės ir nepervedė į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio.

Mokesčių administravimo įstatymo projekte siūloma nustatyti ilgesnį terminą pajamų mokesčio permokos grąžinimui – iki kitų metų liepos 31 dienos vietoj šiuo metu esančio 30 dienų termino nuo prašymo. Šis siūlymas yra grindžiamas trimis motyvais.

Visų pirma bendras terminas, kuris dabar yra nustatytas visiems mokesčiams, administruojamiems pagal Mokesčių administravimo įstatymą, iš tikrųjų nelabai tinka gyventojų pajamų mokesčiui, nes mokėtojų skaičius yra gana didelis. Mūsų duomenimis būtų apie 2 mln., reikėtų apdoroti apie 2 mln. deklaracijų, nes mes kalbame apie kitų metų visuotinį pajamų deklaravimą.

Antras motyvas. Įprastinė praktika užsienio valstybėse yra tokia, kad deklaracijos visą laiką yra apdorojamos ir permoka grąžinama maždaug spalio mėnesį. Mes manytume, kad mūsų prašymas tą terminą nukelti iki rugpjūčio 1 d. yra gana pagrįstas. Tokios būtų esminės nuostatos to projekto.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis ministre. Jus norėtų paklausti penki Seimo nariai. Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, iš viso vertinant šį įstatymo projektą reikėtų pasakyti, kad vis dėlto dauguma jo nuostatų yra teigiamos, tačiau aš norėčiau jūsų paklausti arba paprašyti aiškiau paaiškinti aiškinamojo rašto 4 ar 5 pastraipą. Čia yra kalbama, kad metiniai jų dydžiai pirmiausia būtų atimami iš su darbo santykiais susijusių pajamų. Ką tai duoda praktiškai eiliniam Lietuvos gyventojui, mokesčių mokėtojui? Kitoje pastraipoje yra kalbama, kad mažiau papildomų dokumentų bus reikalaujama kartu su deklaracija. Aš norėčiau paklausti, ar pati deklaracijos forma jau šį kartą bus supaprastinta ar vis dėlto ji liks tokia pati sudėtinga, kaip iki šiol, turint omeny, kad 2 milijonai žmonių, kaip jūs sakote, rašys tas deklaracijas?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už du klausimus. Iš tikrųjų pirmas jūsų klausimas dėl neapmokestinamojo dydžio atėmimo pirmiausia iš pajamų iš darbo santykių. Tai yra daugiau techninis dalykas, tiesiog susijęs su tuo, kad… Kadangi pajamos iš darbo santykių tai yra pastovios pajamos, gaunamos metų būvyje, todėl ir siūloma, kad metų būvyje jau būtų galima atimti tuos neapmokestinamuosius dydžius, kitaip sakant, darbovietė tą padarytų ir paskui metų pabaigoje, jeigu dar asmuo yra gavęs ir kitų pajamų, jam nereikėtų jau perskaičiuoti tų dydžių atsižvelgiant į bendrą pajamų sumą. Kitaip sakant, metų gale jam nereikėtų primokėti, nes jau būtų metų būvyje išskaičiuotas tas neapmokestinamasis pajamų dydis. Manytume, tai būtų palengvinimas tiek technine prasme pačiam mokėtojui, tiek ir paprasčiausiai finansiškai metų gale jam nereikėtų primokėti. Tiesiog jis tą būtų padaręs metų būvyje.

Dabar dėl deklaracijos formos. Matot, bus esminis skirtumas tarp dabar esamos turto ir pajamų deklaracijos ir tos būsimos tik pajamų deklaracijos. Metinėje deklaracijoje bus kalbama tiktai apie pajamas. Kaip matote iš šio įstatymo projekto, mes siūlome suteikti galimybę nedeklaruoti paskirų neapmokestinamųjų pajamų, nustatyti tam tikrus dydžius, iki kurių pajamų nereikėtų deklaruoti. Taip mes iš tikrųjų siekiame labai supaprastinti deklaracijos formą. Aišku, tikėtis, kad ji bus labai paprasta, matyt, būtų sunku, nes pats pajamų deklaravimas nėra paprastas dalykas, bet bent jau kiek mes, Finansų ministerija, žiūrėjome tas visas formas ir derinome jas su mokesčių administratorium, iš tikrųjų yra gana aiški sistema. Neturėtų būti problemų.

PIRMININKAS. Kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, jūs savo projekte teikiate ir tokį pasiūlymą, kad Lietuvos žmogus, gavęs pozityviųjų pajamų, turi prie deklaracijos pateikti priedą, kuriame yra nurodoma informacija apie jo kontroliuojamus vienetus, akcijas, dalis, pajus ir t.t. Taip pat, kad turi pateikti ir kontroliuojamo vieneto balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą. Šioje vietoje man kyla klausimas, kodėl jūs įtraukėte nuostatą, kad gyventojas, t.y. asmuo, yra įpareigojamas šią pateiktą ataskaitą pas save privaloma tvarka saugoti ne mažiau kaip dešimt metų? Čia tas dešimt metų yra kitame straipsnyje to paties įstatymo (dabar tiksliai neatsimenu kuriame), bet ar nemanote, kad čia trūksta logikos. Jūs pateikėte Mokesčių inspekcijai savo ataskaitą ir Mokesčių inspekcija ją archyvuoja ir saugo. Kodėl aš, gyventojas, esu įpareigojamas dešimt metų saugoti dokumentus, kuriuos ir taip pateikiau valstybės institucijai? Kam to reikia?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų kaip tik ši nuostata iš principo yra ir atsiradusi iš diskusijų su auditoriais ir su mokesčių konsultantais. Kad asmeniui nereikėtų pateikinėti užsienio valstybės finansinės atskaitomybės… ta prasme užsienio valstybės įmonės, nes čia kalbama apie užsienio valstybės įmonę, kurią aš galiu kontroliuoti, taip pat ir įmones, kurios būtų įsteigtos vadinamosiose „ofšorinėse“ zonose. Toks ir yra siūlymas, kad atskirus finansinės atskaitomybės dokumentus aš saugau pas save. Dėl ko dešimt metų? Dėl to, kad dešimt metų iš principo pagal Mokesčių administravimo įstatymą galima tikrinti mokesčių mokėtoją ir tų atskirų finansinės atskaitomybės dokumentų nereikėtų pateikinėti mokesčių administratoriui, nes pagal dabartinę redakciją būtų taip, jeigu nieko nekeičiam, kad po Naujų metų, kai bus visuotinis deklaravimas, asmeniui reikės kažkaip gauti ir tą užsienio valstybės įmonės finansinę atskaitomybę ir ją iki gegužės 1 d. pateikti mokesčių administratoriui. Gali nesutapti mokestiniai laikotarpiai, sakykim, tos užsienio valstybės įmonės gali būti kitoks mokestinis laikotarpis. Todėl mes ir sakome, tegul žmogus saugo pas save, turi pas save tuos dokumentus. Jeigu administratoriui bus neaišku, jis tiesiog tada paprašys pateikti, o ne kad a priori jis privalo su deklaracija iš karto pateikti tuos atskirus finansinės atskaitomybės dokumentus.

PIRMININKAS. Kolega R.Palaitis.

R.PALAITIS. Gerbiamasis viceministre, man įdomu dėl šios nuostatos, kuri įsigalios nuo 2004 m. sausio 1 d., kad pinigai yra įskaitomi į biudžetą tos savivaldybės, kur gyvena gyventojas, o ne pagal jo darbovietę. Ar čia bus didelis srautų persiskirstymas ir ar tai buvo numatyta planuojant 2004 metų biudžetą? Ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Planuojant 2004 metų biudžetą iš tikrųjų tai buvo numatyta, nes jau dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d., buvo numatyta, kad 2004 metais skirstymas eis pagal gyventojus. Mes esame numatę tokį mechanizmą. Kaip matote, dabar įstatyme siūlome, kad pirmą, trečią mėnesį pervestume savivaldybėms pagal šių metų proporciją, o paskui jau gavę duomenis su metinėmis deklaracijomis, kur kiekvienas žmogus gyvena, perskirstysime. Iš tikrųjų skirstant pinigus kitų metų biudžete konkrečioms savivaldybėms, tas buvo derinta. Be jokios abejonės, tiksliai įvertinti mes tikrai negalėjome, nes neturime jokių istorinių duomenų. Manome, jeigu bus problemų, tai persvarstant kitų metų biudžetą, paprastai tai daroma metų viduryje, bus galima iš tikrųjų sulyginti tuos srautus. Pabandysime taip pat sureguliuoti, jeigu bus problemų su pinigais, sureguliuoti tas beprocentes paskolas. Tas mechanizmas yra apgalvotas, bet, be jokios abejonės, tikslių duomenų mes neturime, nes tai Lietuvoje bus daroma pirmąkart.

PIRMININKAS. Kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad šių pakeitimų nuostatos apima ir permokų grąžinimo termino ilginimą. Ar nemanote, kad būtų tikslinga, delsiant ilgiau grąžinti permokas, mokėti palūkanas gyventojams, nes, šiaip ar taip, šitaip yra kredituojama valstybė?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Matote, iš tikrųjų galima būtų mokėti palūkanas už subjektyvius veiksmus, kai administratorius iš tikrųjų iki tam tikro laiko neatlieka savo pareigų. Šiuo atveju objektyvi tiesa yra tokia, kad iki gegužės 1 d. bus gauta maždaug, kaip aš minėjau, apie du milijonus deklaracijų. Jas visas apdoroti, tiesiog suvesti į duomenų bazes bent jau pirmais metais bus gana sudėtinga, todėl mes ir siūlome tą terminą paprasčiausiai nukelti iki liepos 31 dienos. Aš manau, čia yra objektyvios aplinkybės, kodėl valstybė laiku negali apdoroti visos informacijos. Kaip aš minėjau, tikrai domėjomės užsienio valstybių praktika. Paprastai deklaracijų apdorojimui užsienyje, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse, duodamas terminas iki spalio mėnesio, o permokos yra gražinamos dažniausiai prieš Kalėdas. Mūsų siūlomas variantas yra liepos 31 d., kad inspekcija apdorotų tuos duomenis ir kad jau iki liepos 31 d. grąžintų. Be jokios abejonės, jeigu mokesčių administratoriui kils abejonių, kad informacija yra pateikta neteisinga, tada jau įsijungs tikrinimo procedūros ir, aišku, nusikels toliau. Jeigu pasirodys, kad buvo tikrinta be pagrindo ir buvo laiku neatiduota nepriemoka… permoka, tada čia įsijungia bendras Mokesčių administravimo įstatymo straipsnis, kur yra numatytas palūkanų skaičiavimas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Prašyčiau, kolegos, išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl pagrindinio ir lydinčiojo įstatymo projekto. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiems projektams? Nėra prieštaraujančių, pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas dėl pagrindinio Nr.IXP-2989 ir dar lydinčiojo Nr.IXP-2990. Nėra kitų siūlymų. Pritarta. Siūloma nagrinėti lapkričio 2 dieną. Atsiprašau, gruodžio 2 dieną. Pritarta svarstymo datai.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo projektas Nr.IXP-2979 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-12 klausimas – Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo projektas Nr.IXP-2979. Pranešėjas – viceministras V.Vasiliauskas. Pateikimo stadija.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji

Seimo nariai, iš tikrųjų tai yra tipinė sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo bei mokesčių slėpimo prevencijos. Ši sutartis yra pasirašyta š.m. liepos 22 d. tarp Lietuvos ir Ispanijos. Ji parengta vadovaujantis būtent tipiniu modeliu, Europos ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos modeliu. Kaip įprasta, yra susitariama būtent dėl apmokestinimo teisių, kada, kokiu atveju turime teisę apmokestinti, kokiu atveju turėtų teisę apmokestinti Lietuva, kokiu atveju turėtų teisę apmokestinti Ispanija. Taip pat yra susitariama dėl informacijos apsikeitimo tarp Lietuvos ir Ispanijos kompetentingų institucijų. Tai yra septynios sudėtinės dalys, jos yra tipinės.

Šiandien mes turime maždaug apie 30 dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su įvairiomis valstybėmis. Be abejo, ši sutartis reikalinga, kad paskatintų investicijas tarp dviejų valstybių, pirmiausia ispaniškas investicijas čia, Lietuvoje. Ta sutartis mums svarbi ta prasme, kad Ispanija jau yra Europos Sąjungos narė, ir tarp dviejų narių dvigubo apmokestinimo negalėtų būti ateityje. Sutarties įsigaliojimas numatytas nuo kitų metų sausio 1 d., po tų metų, kai abiejose valstybėse bus užbaigtos ratifikavimo procedūros. Taigi mes dabar pradedame ratifikavimo procedūrą. Ispanija, kiek žinau, dar nėra ratifikavusi sutarties. Ji įsigaliotų nuo kitų metų, kai pasibaigs ratifikavimo procedūros abiejose valstybėse. Jeigu ispanai ratifikuotų dar šiemet šią sutartį, tai, matyt, nuo kitų metų sausio 1 d. sutartis galėtų įsigalioti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre, niekas nenori jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Kitų siūlymų nėra, tad pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti gruodžio 2 dieną. Taip pat nėra kitų siūlymų, pritariame šiai svarstymo datai. Baigiame šio klausimo svarstymą.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.IXP-2992 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

1-13 klausimo pranešėjos nematau, taigi svarstysime rezervinį pirmą klausimą – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo projektą Nr.IXP-2992. Kviečiu kolegą A.Baurą pateikti šį Seimo nutarimą.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu nutarimo projektą „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio pakeitimo. Jo esmė yra, kad papildomai siūlome įtraukti įstatymo projektą Nr.IXP-2971, t.y. Alkoholio kontrolės įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymą.

PIRMININKAS. Niekas nenori jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju. Šiam projektui siūloma ypatingos skubos tvarka. Pradedame priėmimo stadiją. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas. Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų prašom išsakyti nuomones. Nėra.

Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuoti dėl viso Seimo nutarimo priėmimo. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Prašom registruotis ir balsuoti. Kad įtrauktume į darbotvarkę šį klausimą.

Užsiregistravo 41, už balsavo 37, prieš nėra, susilaikė 4, nutarimas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, nėra 1-13 klausimo pranešėjos kolegės J.Juozaitienės, tuo ir baigsime. (Balsai salėje) Jūs vietoje J.Juozaitienės? Prašom, gerbiamasis kolega P.Gražuli.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2908 (svarstymas)

Darbotvarkės klausimas 1-13 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2908. Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgė į Lietuvių kalbos komisijos rekomendaciją, kad būtų pakeistas Subalansuotos plėtros komisijos pavadinimas, ir siūlo pakeisti 1 straipsnio dalį, ir formuluoja taip: „Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinimą. Žodžius „subalansuotos plėtros“ pakeisti žodžiais „darnaus vystymo“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: „Seimo darnaus vystymosi ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija“. Prašau pritarti šiam projektui po svarstymo. (Balsai salėje) Aš manau, kad ir Seimas darniai turėtų vystytis, manau, kad padės, bus daugiau darnos Seime, kai pakeisime pavadinimą.

PIRMININKAS. Kolegos, primenu, svarstymo stadija. Dėl balsavimo motyvų – kolega A.Indriūnas. Nuomonė prieš. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau labai įdėmiai paklausyti, ką rašo „Lietuvių kalbos žodynas“. Žodžio „vystyti“ pirma reikšmė – vynioti, supti vystyklais. Žodis „vystyti“ atsirado iš rusiško „razvivatj“. Bet „razvivatj rebionka“ ne tas pat kas „pelenatj rebionka“. Todėl jeigu mes esame savo kalbos patriotai, tai žodį „vystyti“ turime vartoti tik kūdikio atžvilgiu. Yra ir kita reikšmė duota žodyne, bet parašyta pastaba, kad knyginė. Knygose ir vartojamas, kaip ir šiuo atveju siūlomas pavadinimas.

Kviečiu nepritarti tokiam įstatymo projektui, kuris iš esmės darko lietuvių kalbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonių už nėra. Kolegos, prašom, balsuoti. Kas už tai, kad šiam Seimo nutarimui būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas. Prašom neagituoti, vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Už balsavo 21, prieš – 5, susilaikė 13. Pritarta po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtų kas nors siūlymą pasakyti per mikrofoną, ne iš vietos? Kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau šiandien nepriimti to nutarimo, nes iš tiesų žodis „vystymas“, „vystymasis“ nėra teiktinas. Ir reikia pasižiūrėti, gal mes galime rasti kitą žodį. Čia ne dėl darnos, ne dėl darnumo. Dėl šito nesiginčijama, bet dėl to antrojo žodžio.

P.GRAŽULIS. Taip, aš…

PIRMININKAS. Kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Jeigu galima, yra ir daugiau pastabų: Seimo darnaus vystymosi…

PIRMININKAS. Prašome nediskutuoti. Kolegos, buvo siūlymas šiandien jo nepriimti, apsiriboti svarstymo stadija, o iki priėmimo...

P.GRAŽULIS. Tobulinam.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume tą nuspręsti bendru sutarimu? Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, šio Seimo nutarimo svarstymo stadija baigta. Šiuo Seimo nutarimo svarstymu ir baigiame rytinį plenarinį posėdį. Ačiū jums. Vakarinis – 15 val., kaip įprasta.