Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo
1. Nedarbo draudimo pertvarkymo tikslas ir uždaviniai:
1.1. suformuoti finansiškai stabilią ir patikimą draudimo nuo nedarbo sistemą, kuri užtikrintų apdraustiems šia nedarbo rūšimi asmenims pakankamas pragyvenimui pajamas, jiems netekus turėto darbo ir ieškant naujo darbo pagal turimą arba įgyjamą profesiją;
1.2. sustiprinti išmokų pagrįstumo kontrolę ir pagerinti bedarbių motyvaciją aktyviai darbo paieškai.
1.3. nedarbo draudimo sistemą integruoti į šalyje galiojančią socialinio draudimo sistemą, taip pat suderinti su aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis bei socialinės paramos sistema.
2. Projektu siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
Galiojančių nuostatų trūkumai:
1) nesant specialaus įstatymo, neapibrėžtas draudžiamų asmenų ratas, išmokos mokamos neapdraustiems nedarbo draudimu asmenims (profesinių, aukštesniųjų bei aukštųjų mokyklų absolventams; tėvams, auginantiems vaikus iki 8 metų; pripažintų neveiksniais asmenų globėjams, I ir II grupių invalidų (šeimos narių ir artimųjų giminaičių) slaugytojams; grįžusiems iš privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos, asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų).
Be to, mokamos priešpensinės bedarbio pašalpos. Pagal galiojančio Bedarbių rėmimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatą bedarbiams, iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 2 metams, turintiems ne mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, jiems sutikus, bedarbio pašalpos mokėjimas pratęsiamas, jos negaunantiems - mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa - iki senatvės pensijos amžiaus.”
2) pernelyg mažos bedarbio pašalpos, neužtikrina pragyvenimui būtinų pajamų ir nesuteikia pakankamo prarastų dėl nedarbo pajamų kompensavimo (minimali pašalpa – valstybės remiamų pajamų dydžio –135 Lt; maksimali – dviejų minimalių gyvenimo lygių dydžio – 250 Lt);
3) pašalpų dydžiai nesusieti su mokėtomis draudimo įmokomis. Pagal galiojančią tvarką pašalpos dydis susietas su valstybės remiamų pajamų ir minimalaus gyvenimo lygio dydžiais bei socialinio draudimo stažo trukme;
4) pašalpos dydis pastovus visus 6 mėnesius, todėl pašalpos mokėjimo metu neskatina bedarbių aktyviai darbo paieškai.
5) lėšos panaudojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms (profesiniam mokymui; viešiesiems bei remiamiems darbams; subsidijoms darbdaviams steigiantiems darbo vietas darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams įdarbinti; savo verslo organizavimui, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimui ) finansuoti bei Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išlaikymui ir vystymui finansuoti, tačiau tai nėra draudimo funkcija;
3. Projektu siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos
1) įteisinti nedarbo socialinio draudimo sistemą, paremtą šalyje galiojančiais socialinio draudimo principais. Nustatyti šios sistemos kompetenciją, aiškiai atskiriant ją nuo kitų socialinės apsaugos nuo nedarbo priemonių;
2) apibrėžti privalomai draudžiamų nedarbo draudimu asmenų kategorijas;
3) apibrėžti teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – nedarbo išmoka), sumažinant būtino stažo reikalavimus nuo 24 iki 18 mėnesių per paskutinius 3 metus, bet susiejant ją su aktyvių darbo rinkos politikos priemonių vykdymu.
4) sumažinti asmenų, kuriems pagal galiojančią tvarką mokamos bedarbio pašalpos neturint būtino nedarbo draudimo stažo, grupių skaičių. Siūloma palikti tik šias 3 grupes:
- bedarbiai, kurie nespėjo įgyti būtino stažo, nes įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju;
- baigė privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleisti iš šių tarnybų, ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko;
- bedarbiams, buvusiems vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogose, būtinas 36 mėnesių laikotarpis ir nedarbo draudimo stažas apskaičiuojamas neįskaitant šių atostogų laikotarpio.
Kitų grupių, pagal galiojančią tvarką gaunantys bedarbio pašalpas neturint būtino stažo, bedarbiai gaus piniginę paramą iš kito šaltinio - pagal Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą.
Prailgintos bedarbio pašalpos mokėjimas priešpensinio amžiaus (likus 2 metams iki pensinio amžiaus) bedarbiams nenumatytas, atsižvelgiant į tai kad Seimui pateiktas įstatymo projektas dėl išankstinio pensijų mokėjimo.
5) padidinti nedarbo išmoką, siekiant netekusiam darbo asmeniui garantuoti pastovų pragyvenimo šaltinį naujo darbo paieškos laikotarpiu. Iš esmės pakeisti nedarbo išmokos skaičiavimo metodiką, įvedant nedarbo išmokos dydžio priklausomybę nuo bedarbio buvusių draudžiamųjų pajamų.
6) prailginti bedarbio pašalpos mokėjimo trukmę ir ją diferencijuoti priklausomai nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo darbo biržoje dienos. Siūloma nedarbo išmoką mokėti iki 9 mėnesių: jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo išmoka mokama 6 mėnesius, jei jis yra nuo 25 iki 30 metų - 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų - 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau - 9 mėnesius.
7) siekiant skatinti bedarbius aktyviau ieškoti darbo siūloma nustatyti, kad pirmus tris mėnesius mokama visa nedarbo išmoka, likusį nustatytą nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį - pastovi nedarbo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo išmokos dalies, priklausančios nuo bedarbio buvusių draudžiamųjų pajamų.
8) nustatyti racionalią nedarbo draudimo finansavimo ir administravimo sistemą (iš socialinio draudimo fondo nedarbo draudimo dalies lėšų mokamos tik nedarbo išmokos apdraustiems asmenims. Aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimas ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išlaikymas laipsniškai perkeliamas į valstybės biudžetą). Šios nuostatos įsigaliojimui siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d.
9) nustatyti, kad pereinamuoju laikotarpiu (2005 m. – 2009 m.) valstybės biudžetas laipsniškai perima iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nedarbo draudimo lėšų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimą ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išlaikymo ir jų vystymo finansavimą. Šios lėšos numatomos einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
4. Teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą
1) pagerės bedarbių apsauga dėl padidėjusių nedarbo išmokų ir sumažintų sąlygų, nedarbo išmokai gauti;
2) ilgainiui bus galima sumažinti nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifą;
3) aktyvi darbo rinkos politika įgis reikiamą finansinį pagrindą ir bus vienodai vykdoma visų ieškančių darbo asmenų atžvilgiu;
4) pagerės sąveika tarp socialinio draudimo, socialinės paramos ir aktyvios darbo rinkos politikos sistemų;
5) reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, bet sumažės socialinio draudimo biudžeto išlaidos;
6) bedarbiai turėtų priimti palankiai, nes nedarbo išmokos didinamos, jų mokėjimo trukmė ilginama;
7) profesinės sąjungos turėtų priimti palankiai dėl tų pačių priežasčių kaip ir bedarbiai;
8) administruojančios institucijos turėtų taip pat priimti palankiai dėl aiškesnių naujuoju įstatymo projektu nustatomų administravimo taisyklių.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo projekto teisinės pasekmės
Galima tikėtis nepalankios reakcijos iš asmenų grupių, kurios anksčiau turėjo teisę gauti bedarbio pašalpas nebūdamos apdraustos (absolventai, tėvai, auginantys vaikus iki 8 metų, asmenys, grįžę iš įkalinimo įstaigų ir kt.). Tačiau šių grupių bedarbiams, turintiems mažas pajamas, bus garantuojama socialinė parama.
Padidės valstybės biudžeto lėšų poreikis.
6. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą
7. Teisės aktai, kuriuos reikia parengti
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos per du mėnesius parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus:
8.1. Nedarbo draudimo išmokų nuostatus, kuriuose nustatyti:
1) nedarbo draudimo stažo apskaičiavimo tvarką;
2) bedarbio draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo tvarką;
3) vidutinių mėnesinių pajamų apskaičiavimo tvarką;
4) atleidimo iš darbo svarbias priežastis;
5) nedarbo išmokų (bedarbio pašalpų) skyrimo ir mokėjimo tvarką;
6) nepateisinamas priežastis, dėl kurių neskiriama bedarbio pašalpa.
8.2. Pakeisti ir papildyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles.
8. Ar, priėmus įstatymą būtina jį skelbti rusų ir anglų kalbomis
Priimtą Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą būtina skelbti rusų ir anglų kalbomis.
9. Įstatymo projekto rengėjai
Projektą parengė darbo grupė, kurios vadovas socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Teodoras Medaiskis, tel. 2650 506.
10. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
“Nedarbo draudimo išmoka” , Nedarbo draudimas“.
11. Įstatymo įsigaliojimas
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2005 metų sausio 1 d.
12. Įstatymo projekto įgyvendinimo išlaidos
Papildomų lėšų poreikis nedarbo išmokoms
Prognozuojant būsimas išlaidas nedarbo išmokoms mokėti pagal siūlomas įstatymo projekte nuostatas buvo atliktas 2003 metų padėties tyrimas. Atsižvelgus į tyrimo duomenis ir bedarbių skaičiaus kitimo dinamiką, skaičiavimams pasirinktos šios prielaidos dėl būsimo bedarbių skaičiaus, jų uždarbio, darbo stažo iki netenkant darbo bei kitų rodiklių:
- numatoma, kad siūlomos nuostatos įsigalios nuo 2005 metų. Prognozuojamos išlaidos nedarbo išmokoms apskaičiuotos būsimąja verte be infliacijos remiantis šiais prognozuojamais dydžiais:
- valstybės remiamos pajamos: 2005 m. - 155 Lt; 2006 m. - 165 Lt; 2007 m. -177 Lt; 2008 m. - 190 Lt; 2009 m. - 210 Lt.
- einamųjų metų draudžiamosios pajamos: 2005 m. -1009 Lt; 2006 m.- 1085 Lt; 2007 m. - 1150 Lt; 2008 m.- 1220 Lt; 2009 m. - 1280 Lt.
- bedarbių grupėje, turinčių būtiną nedarbo socialinio draudimo stažą nedarbo išmokai gauti, skaičius padidės lyginant su 2004 metų lygiu dėl padidėjusio nedarbo išmokos dydžio, jos mokėjimo trukmės padidėjimo bei palengvintų sąlygų nedarbo išmokai gauti (lyginant Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektą su galiojančiu Bedarbių rėmimo įstatymu, būtinas bedarbio išmokai gauti stažas sumažėja nuo 24 mėn. iki 18 mėn. per 36 mėn. laikotarpį). Prognozuojama, kad šios grupės bedarbių skaičius didės ir 2005 metais sudarys apie 14,2 tūkst. asmenų. Lyginant su 2004 metais jų skaičius padidės 2,7 tūkst. asmenų (23,5 proc.). Išlaidos nedarbo išmokoms šios grupės bedarbiams sudarys 65,6 mln. Lt ir lyginant su 2004 metams prognozuojamomis padidės 2 kartus;
- numatoma, kad bedarbių grupėje, turinčių teisę į nedarbo išmoką neturint būtino stažo, bedarbių skaičius sumažės lyginant su 2004 metais apie 50 proc. ir sudarys 6 tūkst. asmenų (2004 metais numatoma 12 tūkst.), nes absolventai, pripažintų neveiksniais asmenų globėjai, grįžę iš įkalinimo įstaigų, tėvai, auginę vaikus iki 8 metų bus remiami iš socialinės paramos sistemos ir nedarbo išmokos negaus). Išlaidos nedarbo išmokos šios grupės bedarbiams sudarys 11,2 mln. Lt ir lyginant su 2004 metams prognozuojamomis sumažės 8,2 mln. Lt arba 42,2 procento;
- kadangi Seimui pateiktas svarstyti įstatymo projektas dėl išankstinio valstybinės socialinio draudimo pensijos skyrimo nuostatų, todėl siūlomame įstatymo projekte nenumatytos nedarbo išmokos priešpensinio amžiaus (likus 2 metams iki pensinio amžiaus) bedarbiams. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog minėtiems bedarbiams paskirtų pašalpų pagal galiojusias nuostatas (iki siūlomo įstatymo įsigaliojimo) mokėjimas bus tęsiamas visą paskirtą laikotarpį, jiems 2005-2006 metais bus mokamos paskirtos nedarbo išmokos. Numatoma, kad 2005 metais šioms išmokoms reikės 29,7 mln. Lt.
Pagal atliktus paskaičiavimus įsigaliojus įstatymui 2005 metais nedarbo išmokoms reikės 106,5 mln. Lt. Lyginant su 2004 metais (išlaidos paskaičiuotos pagal galiojančias bedarbio pašalpos mokėjimo nuostatas) išlaidos padidėja 32 mln. Lt arba 43 procentais. Tačiau pasibaigus nedarbo išmokų mokėjimui priešpensinio amžiaus asmenims, 2007 metais išlaidos nedarbo išmokoms sumažės.
Prognozuojamos išlaidos nedarbo draudimo išmokoms pateikiamos lentelėje:
|
Bedarbių grupės |
Rodikliai |
Pagal galiojančias Bedarbių rėmimo įstatymo nuostatas |
Pagal siūlomas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas |
|||||
|
|
|
2003 |
2004 |
2005 |
2006 |
2007 |
2008 |
2009 |
|
Turintys reikiamą draudimo stažą |
Bedarbių skaičius, tūkst. |
10,3 |
11,5 |
14,2 |
15,0 |
15,2 |
15,2 |
15,2 |
|
Vidutinė išmoka, Lt |
211 |
219 |
385 |
410 |
440 |
470 |
505 |
|
|
Viso, tūkst. Lt per metus |
26.080 |
30.222 |
65.604 |
73.800 |
80.256 |
85.728 |
92.112 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Neturintys reikiamo draudimo stažo |
Bedarbių skaičius, tūkst. |
12,1 |
12,0 |
6,0 |
6,0 |
6,0 |
6,0 |
6,0 |
|
Vidutinė išmoka, Lt |
135 |
135 |
155 |
165 |
177 |
190 |
205 |
|
|
Viso, tūkst. Lt per metus |
19.602 |
19.440 |
11.160 |
11.880 |
12.744 |
13.680 |
14.760 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Priešpensinio amžiaus (2 m. iki pensinio amžiaus) bedarbiai |
Bedarbių skaičius, tūkst. |
13,5 |
14,0 |
*15,0 |
*7,5 |
**0 |
**0 |
**0 |
|
Vidutinė išmoka, Lt |
145 |
148 |
*165 |
*175 |
**0 |
**0 |
**0 |
|
|
Viso, tūkst. Lt per metus |
23.490 |
24.864 |
*29.700 |
*15.750 |
**0 |
**0 |
**0 |
|
|
Viso, tūkst. Lt per metus |
|
69.172 |
74.526 |
106.464 |
101.430 |
93.000 |
99.408 |
106.872 |
Pokytis: + , - |
|
|
5.354 |
31.938 |
-5.034 |
-8.430 |
6.408 |
7.464 |
|
proc. punkto |
|
|
7,7 |
42,9 |
-4,7 |
-8,3 |
6,9 |
7,5 |
* 2005 ir 2006 metais bus tęsiamas iki Nedarbo socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo paskirtų priešpensinių (likus 2 metams iki pensinio amžiaus) bedarbio pašalpų mokėjimas.
** iki Nedarbo socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo paskirtų priešpensinių (likus 2 metams iki pensinio amžiaus) bedarbio pašalpų mokėjimas bus jau pasibaigęs.
Nedarbo išmokų dydžiai
Pagal siūlomą nedarbo išmokos skaičiavimo metodiką pastovią nedarbo išmokos dalį sudaro mokėjimo mėnesį galiojančių valstybės remiamų pajamų dydis. Kintama išmokos dalis negali būti didesnė už skirtumą tarp 70 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir valstybės remiamų pajamų, galiojusių nedarbo išmokos skyrimo mėnesį.
Paskaičiavus nedarbo išmoką remiantis 2005 metams prognozuojamais valstybės remiamų pajamų (155 Lt) ir einamųjų draudžiamųjų pajamų (1009 Lt) dydžiais, pirmus tris mėnesius mokama maksimali nedarbo išmoka būtų 706 Lt, o likusį nustatytą nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį – 430 Lt. Lyginant su dabartiniu metu galiojančiomis nuostatomis maksimali nedarbo iš moka (mokama pirmus 3 mėnesius) padidėtų 446 Lt arba 2,7 karto.
Minimali bedarbio pašalpa visais atvejais būtų ne mažesnė už valstybės remiamų pajamų dydį..
Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnų, vidaus tarnybos dalinių karininkų, liktinės tarnybos puskarininkių ir karių, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų nedarbo draudimui, skaičiuojant įmoką šiam draudimui 1,5 proc. nuo prognozuojamo darbo užmokesčio, numatomas lėšų poreikis 2005 m. – 10,2 mln. Lt, 2006 m. – 10,6 mln. Lt.
Privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos karių, kuriuos siūloma nedarbo draudimu drausti valstybės lėšomis, skaičiuojant įmoką šiam draudimui 1,5 proc. nuo minimalios mėnesinės algos, numatomas lėšų poreikis 2005 m. – 0,4 mln. Lt, 2006 m. – 0,5 mln. Lt.
Numatoma, kad bendros išlaidos iš valstybės biudžeto nedarbo draudimui padidės 2005 m. – 10,6 mln. Lt, 2006 m. – 11,1 mln. Lt.
Lėšų poreikis iš valstybės biudžeto aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir Lietuvos darbo biržos bei Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos išlaikymui
Numatoma, kad įstatymais nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms ir Lietuvos darbo biržos bei Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos išlaikymui finansuoti 2005 m. - 2010 m. reikės 145 - 165 mln. Lt.
Įstatymo projekte numatyta, kad šių priemonių finansavimą valstybės biudžetas laipsniškai perima iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (per 5 metus). Šios lėšos numatomos einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Ministrė Vilija Blinkevičiūtė