Septynioliktasis (427) posėdis
2003 m. spalio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, spalio 16 dienos rytinio plenarinio posėdžio darbą leiskite paskelbti pradėtą. Gerbiamieji kolegos, nors mūsų ir nedaug, mes jau norėtume registruotis. Pamėginkime registruotis, kolegos.

2003 m. spalio 16 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo tik 26 Seimo nariai. Aš manau, kad dar turėsime progą pakartoti registraciją. Dabar norėčiau paklausti, ar turime kokių nors pasiūlymų dėl šios dienos posėdžių darbotvarkės? Ar galėtume, gerbiamieji kolegos, pasitvirtinti šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę bendru sutarimu? Galime. Tuomet, kolegos, darbotvarkė patvirtinta. Kadangi taip sutartinai mes čia padirbėjome, siūlau dar kartą registruotis. Kol registruojamės, kviečiu į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką kolegą A.Macaitį. Pradėsime Statybos įstatymo 1, 2, 6, 8, 25, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju dvyliktuoju skirsniu įstatymo projekto priėmimą. Prašom, gerbiamasis kolega, į tribūną. Priėmimas. Prašom tarti keletą žodžių dėl viso priimamo įstatymo.

Statybos įstatymo 1, 2, 6, 8, 25, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo nauju dvyliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2849(2*) (priėmimas)

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, prieš pradėdamas, matau, kad dar tik renkasi, noriu pasakyti, kad šiandien yra dar viena proga – tai Boso diena. Todėl noriu pasveikinti visus už nugaros sėdinčius bosus ir visus kitus bosus su jų diena.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega.

A.MACAITIS. O dabar norėčiau pereiti prie Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 6, 8, 25, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju dvyliktuoju skirsniu įstatymo projekto priėmimo. Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis svarstė šį įstatymą pritarus jam po svarstymo. Galiu pasakyti, kad komitetas gavo Teisės departamento išvadas, jas apsvarstė, iš esmės joms pritarė. Taip pat buvo gautos Seimo nario V.Baravyko pastabos ir pasiūlymai. V.Baravyko pastabai pritarta.

Galiu pasakyti, kad praeitą kartą svarstant šį įstatymo projektą buvo išsakyti gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos tam tikri siūlymai. Jo iškeltos abejonės dėl ekonomiškai pagristų statinių naudojimo trukmės yra atspindėtos Statybos įstatymo 2 straipsnio 70 dalyje, tai yra apibrėžta. Taip pat buvo iškelta abejonė dėl gamybos ir gamybinių pastatų kaime. Gerbiamojo V.Baravyko pastaba atsako į šį klausimą. Noriu pasakyti, kad mes į gerbiamojo J.Veselkos išsakytą pastabą atsižvelgėme. Siūlome pritarti gerbiamojo V.Baravyko pastabai.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Mes galime priiminėti kiekvieną straipsnį, o kai prieisime prie V.Baravyko pataisos, dėl jos balsuosime. Kadangi jūs siūlote jai pritarti, manau, Seimas vienaip ar kitaip apsispręs.

Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galėtume priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Norinčių kalbėti nematau, sutarimas yra. Priimta.

2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkui, priimta.

3 straipsnis. Bendru sutarimu priimta.

4 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 7 straipsnis. Čia yra V.Baravyko pasiūlymas dėl 41 straipsnio 2 dalies redakcijos. Gerbiamieji kolegos, kadangi tai yra priėmimo stadija, reikėtų, kad V.Baravykas pristatytų savo pasiūlymą, po to reikėtų 29 balsų, kurie paremtų šį pasiūlymą, ir tuomet mes galėtume balsuoti. Prašom V.Baravyką pateikti savo siūlymą.

V.BARAVYKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jūs puikiai suprantate, kad įsigaliojus šiam Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui bus nustatoma statinių naudojimo pareigos, statinio stebėjimo ir apžiūros reikalavimai. Sudėtingesnių statinių naudotojai privalės atlikti statinio techninę priežiūrą, už kurią, aišku, reikės mokėti. Tai suprantama ir tai būtina daryti.

Mano pasiūlymo esmė yra ta, kad dabar nesudėtingų statinių, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių, esančių kaimo namų valdoje, kurių techninę priežiūrą gali atlikti pats naudotojas… Vyriausybės įgaliotos institucijos būtų aiškiai nustatytas sąrašas žemės ūkio paskirties pastatų, kurių techninę priežiūrą taip pat gali atlikti pats naudotojas, kuriam kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami. Priešingu atveju trijų hektarų savininkų arba smulkaus ūkininko tvartelis gali tapti sudėtingu gamybiniu pastatu, jo techninei priežiūrai atlikti gali reikėti nemažai pinigų, todėl mano pasiūlymui prašau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote, kad pagrindinis komitetas tam pritaria. Dabar aš kreipiuosi į Seimo narius. Formaliai reikalingas 29 Seimo narių pritarimas. Prašom pakelti rankas, kas remiate V.Baravyko pataisą. Sutikite, kad yra daugiau nei 29 Seimo nariai. Ačiū, kolegos. Ar dabar galime bendru sutarimu pritarti V.Baravyko pataisai? Galime. Kadangi pritarėme, ar visą 7 straipsnį galime priimti su V.Baravyko pataisa? Galima. Bendru sutarimu 7 straipsnis su Seimo nario V.Baravyko pataisa yra priimtas.

8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 8 straipsnis bendru sutarimu priimtas.

9 straipsnis. Bendru sutarimu priimtas.

Kolegos, priėmėme pastraipsniui visą įstatymą su visais papildymais ir visu naujuoju skirsniu.

Dabar, kolegos, keturi – už, keturi – prieš dėl viso įstatymo. Motyvai už – V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pateiktų straipsnių pakeitimo ir papildymo būtinumas iškilo ne šiandien. Tai labai plačiai buvo svarstoma dalyvaujant suinteresuotoms šalims, kurios turėjo savo nuomonių. Buvo prieita prie vieningos nuomonės. Visa tai, kas buvo pateikta rimta, buvo priimta. Ypač paskutinė gerbiamojo V.Baravyko pataisa, kuri iškilo. Esu įsitikinęs, kad šio įstatymo priėmimas palengvins žmonėms gyvenimą tvarkant statybos reikalus. Aš balsuosiu už ir kitus prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra norinčių kalbėti prieš, gal susitarkime, kad iš karto ir balsuojame? Sutaupytume laiko. Ar būtinai norite kalbėti, nes visi sutinka? Prašom, gerbiamasis kolega Baura.

A.BAURA. Aš nelabai norėjau kalbėti, bet kadangi leidote, pasinaudosiu šia galimybe. Gerbiamieji kolegos, prisidėdamas prie to, ką pasakė gerbiamasis V.Einoris, noriu pasakyti, kad jeigu palygintume Vyriausybės teiktą projektą su tuo, kurį dabar priimame, jis yra gerokai liberalesnis. Liberalesnis, nes pavojai, kurie grėsė, kad už privalomų statinių priežiūros dokumentų bei pastatų energetinį sertifikavimą papildomai bus apmokestinta nemažai piliečių, yra panaikinti. Ypač svarbus yra kolegos V.Baravyko pasiūlymas. Todėl nereikia prieštarauti šiam pateiktam projektui, aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolegos, taupydami laiką balsuokime. Ačiū. Kolega B.Bradauskas sutinka. Taigi, kolegos, norinčių kalbėti prieš nebuvo. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritariate Statybos įstatymo pateiktai redakcijai, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, 58 balsavo už, prieš nėra, susilaikė 2. Statybos įstatymo 1, 2, 6, 8, 25, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju dvyliktuoju skirsniu įstatymo projektas priimtas.

Pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo projektas Nr.IXP-2696(2*) ES (priėmimas)

Dėkoju. Dabar imamės darbotvarkės 2 klausimo. Pranešėjas – G.Šivickas, Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms, išieškant reikalaujamas skolos ir t.t., įstatymo projekto priėmimas. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Komitetas daugiau pasiūlymų nėra gavęs. Yra Teisės departamento pastabos priedui, jos yra techninio pobūdžio, komitetas tam pritarė. Siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, pradedame šio įstatymo priėmimą.

Kolegos, 1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų, kadangi pasiūlymų ir papildymų nėra? Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkui. Priimta. 2 straipsnis. Dėkui. Priimta bendru sutarimu. 3 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimta bendru sutarimu. 4 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 5 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 6 straipsnis. Priimta. 7 straipsnis. Priimta. 8 straipsnis. Priimta. 9 straipsnis. Priimta. 10 straipsnis. Priimta.

11 straipsnis. Priimta. 12 straipsnis. Priimta. 13 straipsnis. Priimta. 14 straipsnis. Priimta. 15 straipsnis. Priimta. 16 straipsnis. Priimta. 17 straipsnis. Priimta. 18 straipsnis. Priimta. 19 straipsnis. Priimta. 20 straipsnis. Priimta.

21 straipsnis. Priimta. 22 straipsnis. Priimta. 23 straipsnis. Priimta. 24 straipsnis. Priimta.

Gerbiamieji kolegos, visi straipsniai pastraipsniui yra priimti. Ar galime dėl viso įstatymo? Kas nori kalbėti dėl viso įstatymo? Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Gerbiamieji kolegos, tada balsuosime dėl viso šio įstatymo. Skelbiu Pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo projekto priėmimą. Kas manote, kad reikia priimti, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, už – 58, prieš nėra, susilaikė 3. Pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo projektas priimtas.

Įstatymo dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais ratifikavimo projektas Nr.IXP-1842* (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, imamės kito darbotvarkės klausimo. Aš šiuo atveju kviečiu į tribūną, nes G.Kirkilo nematau, J.Karoso taip pat nematau, Č.Juršėną. Įstatymo dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais ratifikavimo projektas. Gerbiamieji kolegos, pagal stenogramą liko tik balsavimas, nes motyvai yra išsakyti. Visi motyvai už ir prieš, kolegos, yra išsakyti. Šiuo atveju pasilieka tik Seimo balsavimas. Kolegos, šiuo atveju mažiausiai reikalingi 57 Seimo nariai salėje, kad priimtume šį įstatymą. Kolegos, dėl vedimo tvarkos – Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, 58 balsai yra rizikos riba. Galimas daiktas, kad kai kas susilaikys ir t.t., tai mes galime neratifikuoti. Todėl siūlyčiau imtis kurių kitų klausimų, sakysime, kai kurių rezervinių, ir palaukti, kol bus daugiau Seimo narių posėdžių salėje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime užsiregistravusį 61 Seimo narį. Dar atėjo 5, malonu. Pakartosime registravimą. Kolegos, tylos. Kadangi boso diena, tai leiskite kalbėti. Noriu pasakyti, kad kitas darbotvarkės klausimas reikalauja dar daugiau Seimo narių balsų. Mes tuomet turėsime imtis rezervinių arba pažiūrėti, kaip mes galime nagrinėti kitus klausimus. Taigi dabar pirma, kolegos, užsiregistruokime.

Kolegos, užsiregistravo 67 Seimo nariai. Jau neblogai. Gal vis dėlto mėginkime balsuoti. Jeigu kas, mėginsime dar. Kolegos, prašome balsuoti dėl įstatymo, išreikšti savo nuomonę balsavimu, kadangi visi motyvai buvo pasakyti. Prašome, kas palaikote ratifikavimą, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, už – 60, prieš – 3, susilaikė 4. Įstatymo dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais ratifikavimo projektas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas yra eurointegracinis, tačiau jam, denonsavimui reikalinga kvalifikuota balsų suma. Taigi šiuo atveju salėje mes neturime tiek Seimo narių. Todėl aš siūlau dabar svarstyti… Ar yra A.Sadeckas, mes galėtume priimti įstatymą? Nėra. Pranešėjo salėje nėra.

Č.JURŠĖNAS. Posėdžio pirmininke?

PIRMININKAS. Tuomet imamės rezervinių darbotvarkės klausimų.

Č.JURŠĖNAS. Posėdžio pirmininke, yra du siūlymai: arba nagrinėti rezervinius 1, 2 klausimus, kadangi čia yra paketas, arba nagrinėti P.Papovo teikimus, tai yra šiek tiek iš vėlesnės darbotvarkės. Bet man atrodo, kad rezerviniai klausimai neturėtų užimti laiko ir mes būtume išsprendę svarbius dalykus.

PIRMININKAS. Kolegos, aš sutinku su tokia nuomone, norėjau tą patį siūlyti, kad pradėtume rezervinius 1, 2 klausimus, o jeigu ir tuos išspręsime laiku, paimsime ir P.Papovo klausimus.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2914 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, pirma rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” 1 straipsnio pakeitimo projektas. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną. Prašome, pranešėjau, jums žodis. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, klausimo priešistorę, manau, visi pakankamai žinote, bet dėl bendros tvarkos primenu, kad yra V.Uspaskicho pareiškimas atleisti jį iš Ekonomikos komiteto pirmininko pareigų. Klausimas buvo svarstytas Seniūnų sueigoje, Seniūnų sueiga nutarė, kad ši vieta, tai yra vienos iš Seimo struktūros vadovo vieta, priklauso kolegoms socialliberalams. Socialliberalų frakcija pasiūlė savo atstovą ir po to įvyko Ekonomikos komiteto posėdis, kuris ir priėmė tam tikrą nutarimą: vietoj V.Uspaskicho siūlyti Seimui tvirtinti Ekonomikos komiteto pirmininku kolegą V.Karbauskį. Teikiamas toks nutarimas iš dviejų punktų. Vienas esminis, o kitas dėl įsigaliojimo nuo priėmimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar norėtų kas paklausti? Nėra. Ar galėtume pritarti po pateikimo? Ar galėtume pradėti svarstymą? Norinčių kalbėti nematau. Galim pritarti po svarstymo? Pritariam. Tuomet priėmimas, kolegos.

1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Nematau. Priimta.

2 straipsnis. Priimta, kolegos. Kas norėtų kalbėti dėl viso Seimo nutarimo? Nematau. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo 1 straipsnio pakeitimo”. Balsavimas pradėtas. Kas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, išreiškia savo valią prieš arba susilaiko.

Už – 63, prieš – 2, susilaikė 2. Seimo nutarimas “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo 1 straipsnio pakeitimo” priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2910(2). Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2911(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Imamės rezervinio pirmojo klausimo. Kviečiu į tribūną Č.Juršėną. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo pakeitimo”. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašome, pranešėjau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu būtų galima grįžti prie pirmojo klausimo ir mūsų abiejų vardu, ir visų vardu pasveikinti kolegą V.Karbauskį, užėmusį labai svarbų Seimo struktūros postą. (Plojimai)

Dabar tas klausimas arba tie du klausimai, kurie yra teikiami. Jeigu galima, aš juos norėčiau kartu.

PIRMININKAS. Galima. Aš norėjau V.Karbauskį pasveikinti kaip tik po to, kai mes jį atleisime iš kitos komisijos vadovo posto. Prašome, pranešėjau.

Č.JURŠĖNAS. Gerai. Taigi yra teikiami dviejų nutarimų projektai. Vienas yra dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo pakeitimo”, o kitas yra dėl šios komisijos vadovybės. Taigi pirmasis nutarimas, galima sakyti, yra iš dviejų dalių. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės atstovai pateikė savo siūlymus, kad būtų pakeisti du šios komisijos nariai kitais. Tai yra vietoj Liūdos Rugienienės ir Vytauto Vidugirio būtų įrašytos Dalia Giedrimienė ir Angelė Nelsienė. O antra šio nutarimo dalis yra susijusi su tuo, ką mes ką tik padarėme. Kadangi kolega V.Karbauskis tapo Ekonomikos komiteto pirmininku, o jis yra šios komisijos pirmininkas, tai Socialliberalų frakcija siūlo, kad vietoj kolegos V.Karbauskio šioje komisijoje dirbtų J.Palionis, kuris kartu su mumis čia yra. Taigi vienas nutarimas – komisijos sudėties pakeitimas iš abiejų pusių.

Ir antras nutarimas. Ryšium su tuo, kad V.Karbauskis yra jau patvirtintas Ekonomikos komiteto pirmininku ir pagal mūsų Statutą jis negali užimti vienu metu dvejų pareigų, mes jį turėtume atleisti iš pirmininko arba, tiksliau, kopirmininko pareigų, nes šioje komisijoje yra du pirmininkai, ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės. Amerikinė pusė mums siūlo daryti keitimą, todėl ir siūloma išbraukti V.Karbauskį ir L.Rugienienę iš pirmininkų ir įrašyti Amerikos lietuvių siūloma Gediminą Leškį ir kol kas priimti tokį sprendimą, koks yra suformuluotas, nes pagal Statutą mes turime pirmadienį svarstyti Seniūnų sueigoje, ar ši vieta tikrai priklauso kolegoms socialliberalams. Jeigu priklauso, tada jau ir spręstumėm galutinai antradienį Seimo posėdyje.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Norinčių jūsų paklausti nėra. Gal galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritarta. Norinčių dalyvauti svarstyme nematau. Po svarstymo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, pradedame abiejų Seimo nutarimų priėmimą. Pirmiausia Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo”. Prašom. Kas mano, kad jį reikia priimti, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti telefonus perjungti į begarsį režimą.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už – 65, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo” priimtas.

Dabar balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkų patvirtinimo pakeitimo” projekto. Prašom, kolegos. Balsavimas pradėtas.

Už – 65, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkų patvirtinimo pakeitimo” priimtas.

Gerbiamieji kolegos, sveikiname V.Karbauskį, kuris dabar jau yra pilnateisis Ekonomikos komiteto pirmininkas ir nevadovaus šiai komisijai. Linkime jam sėkmės. Kadangi šis nutarimas visuotinai patvirtintas, manau, V.Karbauskis išėjo svarstyti svarbių protokolo dalykų. Turbūt apie protokolo reikalus jis praneš po posėdžio. Linkiu sėkmės.

Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2903. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo ir šio nutarimo papildymo 2 straipsniu projektas Nr.IXP-2928 (pateikimas)

Kaip minėjau, imsimės darbotvarkėje esančio P.Papovo klausimo. Darbotvarkės 10 klausimas. Kviečiu į tribūną P.Papovą. Pradėsime svarstymą kompleksinio klausimo, susijusio su Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimu. Tai Prezidento įstatymo 1, 3, 5, 7, 8 ir kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas ir kiti. Prašome, pranešėjau, jums žodis.

P.PAPOVAS. Tai man pateikimus ar šitą?

PIRMININKAS. Pateikimus, kolega.

P.PAPOVAS. 1-10e klausimo pateikimas. Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio pakeitimai. Komitetas, apsvarstęs Prezidento įstatymą, nutarė keisti ir Valstybės tarnybos įstatymą, nes Prezidento kanceliarija pagal Prezidento įstatymą tampa valstybės įstaiga. Keičiasi kanclerio pareigybė, jis tampa įstaigos vadovu, todėl reikia sutvarkyti jo skyrimo reikalus. Taip pat ir apskrities viršininkas yra įstaigos vadovas, tačiau iki šiol jis nebuvo laikomas įstaigos vadovu. Todėl irgi yra pasiūlyta keisti jo paskyrimo tvarką. Teisės departamentas turi juridinės technikos pastabų, o šiaip iš esmės pastabų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar sprendžiame pateikimo klausimą, kuris yra kompleksinis ir susijęs su Prezidento įstatymo, Seimo statuto ir kitų teisės aktų svarstymu. Tuomet mes pasivytume procedūrų stadijas. Taigi kas norėtų paklausti dėl 10e – dėl Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto? Nori paklausti J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, ar čia yra tik formalus pakeitimas, ar susijęs ir su algomis, su koeficientais, t.t., ar tik formalia prasme?

P.PAPOVAS. Čia yra formalus pakeitimas, nes kancleris dabar nėra įstaigos vadovas, o tampa įstaigos vadovu.

PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į klausimą. Kolegos, ar galime šiam Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pritarti po pateikimo? Galime. Dėkoju. Dabar dėl Seimo nutarimo, pranešėjau.

P.PAPOVAS. Seimo nutarimas taip pat yra susijęs su kancleriu. Atsakant į jūsų klausimą, čia iš esmės yra formalus dalykas, tačiau kai kancleris tampa įstaigos vadovu, jo, kaip įstaigos vadovo, kategorija pakyla viena pakopa.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar šiam Seimo nutarimo pateikimui galėtume pritarti bendru sutarimu? Galime. Abiem pritarėme. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas abiem šiais klausimais būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutariam? Sutariam. Dėkoju. Dabar dėl svarstymo. Abu šiuos projektus siūloma svarstyti spalio 21 dieną. Pritariame? Ačiū, kolega. Mes išsprendėme abu klausimus, pateikimai yra padaryti, o 12.40 val. svarstysime Prezidento įstatymo ir kitų su tuo susijusių teisės aktų projektus ir tada apsispręsime po svarstymo. O dabar kviečiu į tribūną…

Kolegos, mes lenkiame grafiką, ir aš dabar galvoju, ką mes čia galime padaryti. Gerbiamieji kolegos, pakartokime registraciją, ar mūsų yra daugiau nei 80? Prašom.

Gerbiamieji kolegos, yra 68 Seimo nariai. Dabar žiūrėkime, ar mes negalėtume padaryti svarstymo, o priėmimą nukelti. Aš kreipiuosi į Č.Juršėną. Kolegos, mūsų nėra per 80, bet mes galėtume daryti svarstymą, o priėmimą nukelti į kitą Seimo posėdį pačiu pirmuoju klausimu, kai frakcijų seniūnai mobilizuos jėgas ir Seime bus mažiausiai 89 Seimo nariai.

Įstatymo dėl laisvosios prekybos sutarčių denonsavimo projektas Nr.IXP-2871(2*) ES (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, tuomet imamės darbotvarkės 4 klausimo – Įstatymo dėl laisvosios prekybos sutarčių denonsavimo projekto svarstymo. Kviečiu į tribūną G.Kirkilą. Jo vardu – J.Karosas. Komiteto vardu – J.Karosas.

J.KAROSAS. Laba diena. G.Kirkilas yra išvykęs, todėl aš jį pakeičiu. Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, rugsėjo 8 dieną svarstė šį projektą ir vienbalsiai, t.y. 7 balsuojant už, šiam nutarimo projektui pritarė. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komiteto nuomonė išreikšta. Ekonomikos komiteto vardu kviečiu J.Veselką.

J.VESELKA. Ekonomikos komitetas apsvarstė. 8 – už, 1 – prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komiteto išvada jums yra pateikta, t.y. pritarti įstatymo projektui, siūlant Užsienio reikalų ministerijai išbraukti iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginį, jog nenumatoma neigiamų pasekmių denonsavus nurodytas sutartis, bei įstatymo projekto svarstymui Seimo plenariniame posėdyje pateikti laisvosios prekybos sutarties su Ukraina denonsavimo pasekmių analizę. Užsienio reikalų ministerija yra pateikusi denonsavimo laisvosios prekybos sutarties su Ukraina pasekmių analizę. Kaip matote, kai kurių neigiamų dalykų yra, tačiau Užsienio reikalų ministerija pateikia įtikinamus argumentus, jog tam yra ruošiamasi. Europos reikalų komitetas siūlo pritarti ir siūlo, kad ateityje, teikiant kitų sutarčių denonsavimą, taip pat būtų pateikiama analizė dėl galimų neigiamų pasekmių.

Gerbiamieji kolegos, norinčių dalyvauti diskusijose nematau. Ar mes galėtume po svarstymo pritarti Įstatymo dėl laisvosios prekybos sutarčių denonsavimo projektui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.

Gerbiamieji kolegos, kadangi mes negalime šiandien dėl jo balsuoti, tai tuomet šis klausimas bus aptartas Seniūnų sueigoje, įtrauktas į Seimo kito plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Gintarą Pečiulį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr.IXP-2920 (pateikimas)

Kolegos, dabar turėtume svarstyti Seimo nutarimą “Dėl pritarimo skirti Gintarą Pečiulį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju”. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau laikytis Statute nustatytos tvarkos. Viskas yra pagal patvirtintą planą, visi klausimai yra atidžiai stebimi ir kol kas mes nieko nesame praleidę.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiklausti dėl procedūros. Yra šioks toks keblumas. Pateikiant Seimo nutarimą dėl asmens skyrimo Apeliacinio teismo teisėju, pateikimo metu turi dalyvauti kandidatas, tačiau mes ką tik gavome informaciją iš gerbiamosios pranešėjos, Prezidento teisės patarėjos gerbiamosios Onos Buišienės, kad gerbiamasis teisėjas atvykti negali, nes jis šiuo metu vedą bylą. Kolegos, kviesčiau jus tokiai išlygai. Ar mes galėtume pradėti pateikimo procedūrą ir po to numatyti ar pateikimo tęsinį, ar, tarkime, kad per svarstymą atsakytų į klausimus? Tai būtų korektiška. Tuomet aš kviečiu O.Buišienę į tribūną, o per svarstymą teisėjas atsakys į klausimus. Prašom, gerbiamoji pranešėja, į tribūną pristatyti Seimo nutarimą “Dėl pritarimo skirti Gintarą Pečiulį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju” Seimo nariams. Norėtume, kad ateityje tokių precedentų nebūtų. Prašom.

O.BUIŠIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, taip pat atsižvelgdamas į Teismų tarybos pritarimą, teikia Seimui nutarimo projektą, kuriuo prašo pritarti G.Pečiulio skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėju. Pateikimo stadijoje galiu trumpai apibūdinti teisėją, jeigu Seimo nariams būtų įdomu.

Šis teisėjas dirba teisėju jau 12 metų. Šiuo metu dirba Kauno apygardos teisme. Respublikos Prezidentas, teikdamas Seimui šio teisėjo kandidatūrą, atsižvelgė į teisėjų atrankos komisijos išvadas, pagal kurias G.Pečiulis yra įvardytas pirmuoju kandidatu į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Kaip ir minėjau, Teismų taryba taip pat pritaria šio teisėjo kandidatūros teikimui Lietuvos Respublikos Seimui. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Gerbiamieji kolegos, gal turėtumėte pranešėjai klausimų? Norinčių paklausti aš nematau. Norinčių paklausti nebuvo. Dabar mes galėtume pasitarti, ar mes korektiškai padarome pateikimo pertrauką ir po to pakviesime gerbiamąjį pretendentą į tribūną? Manau, mes laiko turime. Tą galime padaryti kitą dieną, iš karto suderinus su teisėju, kada jis neturi bylų.

Gerbiamoji pranešėja, jeigu jūs sutinkate, tuomet mes padarome taip. Pateikimas įvyko, daroma pateikimo pertrauka ir po to, nevargindami jūsų, pakviesime gerbiamąjį teisėją į tribūną atsakyti į klausimus. Labai ačiū. Linkime sėkmės.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kuveito Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų Kuveito Valstybės teritorijoje statuso ratifikavimo projektas Nr.IXP-2853 (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar imamės darbotvarkės 6 klausimo. Ar galėtume pradėti Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kuveito valstybės Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų Kuveito valstybės teritorijoje statuso ratifikavimo projekto priėmimą? Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, į tribūną. Pradėsime priėmimo procedūrą. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo ratifikavimo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Pastabų ir siūlymų negauta.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymas yra iš vieno straipsnio, pradėsime jo priėmimą. Kas nori kalbėti dėl 1 straipsnio? Motyvai už – A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl viso įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Dėl viso. J.Veselka dėl viso? Gerai, kolegos. Kadangi jis iš 1 straipsnio, ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Galime. Dabar dėl viso įstatymo motyvai – už, motyvai – prieš. Motyvai už – gerbiamasis A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, norėčiau dar kartą priminti, kad šiuo įstatymu tik įteisiname mūsų karių buvimą Kuveito teritorijoje, ta prasme, šia sutartimi aiškiai apibrėžiame jų statusą, kad jis būtų legalus ir kad galėtų naudotis visom iš to išplaukiančiom pasekmėm. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, A.Kašėta iš esmės teisingai pasakė: jeigu taip formaliai žiūrėtume, tai įstatymas, kuris reguliuoja teisinį Lietuvos karių Kuveite statusą. Ten taip pat įrašyta, kad Kuveitas kada nori gali išvyti mūsų karius, o mūsų kariai bet kada gali iš ten išeiti. Tai formaliąja prasme lyg ir teisingai. Bet, šiaip ar taip, šis įstatymas susijęs su karu Irake. Ir štai, kai klausai užsienio balsų, nes pas mus, kaip įrasta (…), pasirodo, kad ten padės ne gerėja, o darosi vis sudėtingesnė. Pavyzdžiui, dėl vandens trūkumo vien Bagdade kas mėnesį miršta nuo 5 iki 7 tūkst. vaikų. Visoms vandens sistemoms atkurti reikia kelių milijardų dolerių. Kai visa tai nagrinėji, kai pagrindinė karo priežastis buvo neva tie masinio naikinimo ginklai, kurių nėra, kai tai sukėlė vos ne pilietinį karą Kuveite, mūsų dalyvavimas man iš tikrųjų kelia nuostabą. Labai dažnai mus, kurie pasisakome prieš karus, prieš visa kita, vadina populistais. Didesnio populizmo, kaip bet kokia kaina įtikti didžiosioms valstybėms, kurios nesilaiko jokių tarptautinių susitarimų… yra nepriimtina, ypač mums, kurie žinom, ką su mumis darė didieji, todėl aš balsuosiu prieš, nors formaliąja prasme lyg ir nėra nieko bloga.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš, be abejo, balsuosiu už šią sutartį, nes jeigu mes viena koja jau įžengėme į Europos Sąjungą, kita koja – į NATO, be abejo, mes turime laikytis tarptautinių normų ir susitarimų. Bet aš, naudodamasis proga, norėčiau priminti kolegoms, kad mes nukeliaujame iki Kuveito, o kas dedasi pašonėje, nenorime matyti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai išsakyti. Balsuokime. Pradėtas balsavimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kuveito Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų Kuveito Valstybės teritorijoje statuso ratifikavimo. Prašom. Gerbiamieji kolegos, primenu: reikia ne mažiau kaip 57 Seimo narių balsų.

Gerbiamieji kolegos, už – 55, prieš – 3, susilaikė 6… Prašome. Č.Juršėnas – dėl vedimo tvarkos.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš… matyt, gal ir Andrius tą patį siūlys. Aš siūlau perbalsuoti po pusvalandžio. Pagal Statutą galima balsuoti ir vėliau.

PIRMININKAS. Kolegos, yra Liberalų frakcijos siūlymas dabar perbalsuoti. Prašome pakartoti registraciją, kolegos. Kartojame registraciją, kolegos. (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 68 Seimo nariai. Kartojame balsavimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kuveito Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų Kuveito Valstybės teritorijoje statuso ratifikavimo. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 63, prieš – 3, susilaikė 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kuveito Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų Kuveito Valstybės teritorijoje statuso ratifikavimo įstatymas priimtas. Dėl vedimo tvarkos – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nežinau, kokiais argumentais vadovaudamiesi jūs perbalsavote. Juk nebuvo pasakyta jokių argumentų, kas buvo pažeista balsuojant pirmą kartą. Taigi ar teisėtas antrasis balsavimas?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dvi frakcijos paprašė perbalsuoti, nes kai kurie jų nariai nespėjo išreikšti savo valios, todėl aš, kaip posėdžio pirmininkas, pakartojau balsavimą. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų regione pratęsimo“ projektas Nr.IXP-2855(2*) (priėmimas)

Imamės darbotvarkės 7 klausimo – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų regione pratęsimo” projekto. Kolegos, kviečiu į tribūną A.Sadecką, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Prašome, pranešėjau.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė nutarimo projektą, jį patobulino ir pritarė bendru sutarimu patobulintam projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pradėti šio nutarimo priėmimą pastraipsniui, kadangi jis yra iš 3 straipsnių?

Kolegos, 1 straipsnis. Kas nori kalbėti dėl 1 straipsnio dėl motyvų? A.Gricius. Prašom. Dėl 1straipsnio ar dėl viso nutarimo? Dėl viso. Juliau Veselka, ar pastraipsniui? Dėl viso. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Priimtas.

3 straipsnis. Priimtas.

Kolegos, dėl viso Seimo nutarimo. Motyvai prieš, motyvai už. Motyvai už – A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Lietuvos karių dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra viena iš galimybių mūsų valstybei prisistatyti kaip šaliai, kuri dalyvauja bendruose veiksmuose kuriant stabilumą, saugumo zonas Europoje. Man atrodo, kad mūsų karių dalyvavimas Balkanuose, tuo labiau kad šiame regione nėra itin daug teroro aktų ar vyktų kokie nors kovos veiksmai… Aš manau, kad Seimas gali pritarti, o mūsų atstovai kartu su kitų valstybių pajėgomis tikrai sugebėtų atstovauti užtikrinant taiką ir stabilumą Balkanų regione. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, krepšinis kur kas geriau pristato Lietuvą tarptautinei bendrijai negu keli kariai, bet principas yra kitas. Štai neseniai, atrodo, praeitą savaitę, susitiko serbų ir albanų pilietybės žmonės, atstovai, Kosove, ir albanai iš karto pareikalavo atsiskirti, pasiskelbti nepriklausoma valstybe ir paskui iš karto prisijungti prie Albanijos. Kai aš žiūriu, kad serbų istorines žemes bandoma perduoti kitai valstybei todėl, kad ten istoriškai pradėjo vis daugiau gyventi albanų, kai mes tokį principą palaikome, aš manau, darome didelę klaidą, nes savo istorinę žemę turėti – kiekvieno teisė. Tuo labiau kur gyveno tie patys serbai, kiekviena valstybė privalo juos ginti, o įvairios tarptautinės, bandydamos susilpninti Jugoslaviją, kad jos neliktų, bando įvairiai manipuliuoti jos valstybės vientisumu, todėl aš negaliu balsuoti už tokį mūsų taikdarių dalyvavimą.

PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Vakar frakcijoje mes buvome susitikę su krašto apsaugos ministru ir generolu Valdu Tutkumi. Mes išgirdome ir mūsų frakcijos motyvus dėl šio reikalo, ir jų paaiškinimus. Aš įsitikinau, kad jeigu kas galvoja, jog mes siunčiame, tai mes ne siunčiame, o duodam galimybę važiuoti savanoriams, kurie nori ten dalyvauti, todėl aš nematau nieko bloga, jeigu yra savanoriai. Be abejo, aš esu prieš prievartinį siuntimą, bet jeigu savanoriai nori ten važiuoti, tai suteikime tą galimybę. Gerbiamasis Juliau, aš manau, čia jokio žemių perdavimo nėra, ir mes ką nors painiojame. Aš siūlyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, paspaudžiau žalią mygtuką tik tam, kad pasakyčiau, jog kolegos Juliaus istorinės ir dabartinės politikos interpretacijos dėl Kosovo statuso yra neteisingos, klaidingos. Tegul jis nesupyksta, nes dažnai pateikia įdomių ir originalių sumanymų, bet šiuo atveju yra ne taip. Kada nors, ne per plenarinį posėdį, bus galima apie tai su juo padiskutuoti, bet šiuo atveju nebūkime suklaidinti, nes argumentai, kuriuos jis pateikė, yra visai iš kitos operos ir nesusiję su mūsų ratifikuojamu dokumentu. Kviečiu pritarti, o Seimo narius plenarinio posėdžio metu kviečiu susilaikyti nuo neatsakingų tarpvalstybinių išvedžiojimų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Motyvai už – J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, drįstu trukdyti jūsų laiką, nes gerbiamasis kolega J.Veselka neatsargiai pasakė tiesą. Ten vyksta taikdariai, ten yra taikdariai, ir jeigu jų buvimas išgelbės nors keletą gyvybių, gerbiamasis Veselka, tai, žinote, ir krikščioniška pareiga bus atlikta. Ne kariauti jie ten vyksta, o palaikyti taiką, kad žūtų mažiau vaikų, senelių ir kitų žmonių, o tautos pačios ramiai, be karo, gali ten apsispręsti ir dėl tų istorinių žemių jums nėra ko jaudintis, nebent ten gyveno jūsų protėviai. Kviečiu palaikyti šį projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų regione pratęsimo”. Prašom. Balsavimas pradėtas.

Už – 57, prieš – 2, susilaikė 3. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų regione pratęsimo” priimtas.

Repliką po balsavimo – J.Veselka.

J.VESELKA. Kadangi buvo paminėta pavardė, tai noriu pasakyti gerbiamajam Jonui, kad aš ne tik klausau, ką kalba L.Linkevičius ir V.Landsbergis, bet klausau ir įvairių užsienio radijo stočių. Jeigu jūs negirdėjote, tai ten neseniai įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Ibrahimas Rugova ir serbai. Paskaitykite, koks buvo I.Rugovos pareiškimas. Tai vienas dalykas. Gerbiamajam J.Korenkai noriu pasakyti, kad aš taip pat gimęs iš Adomo ir Ievos, o kur buvo jūsų protėvių žemė, aš nežinau, bet ir nenoriu gilintis.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. J.Veselka patvirtino savo gimimo vietą.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Centrinės ir Pietų Azijos regione pratęsimo“ projektas Nr.IXP-2856 (priėmimas)

Taigi imamės kito Seimo nutarimo – “Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, taupykime laiką. Nutarimo “Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Centrinės ir Pietų Azijos regione pratęsimo” projektas. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką. Priėmimas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Seimo nutarimo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Kiek žinoma, pastabų ir siūlymų daugiau nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kadangi Seimo nutarimas iš dviejų straipsnių, ar galėtume pradėti priėmimą pastraipsniui?

1 straipsnis. Kas nori kalbėti dėl motyvų? Turbūt dėl viso nutarimo. Priimtas.

2 straipsnis. Priimtas.

Dabar dėl viso nutarimo, kolegos. Dėl viso nutarimo motyvai – už, motyvai – prieš. Motyvai už – A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo atveju kalbama apie tai, kad mūsų kariai būtų siunčiami į Afganistaną, t.y. kaip ir praėjusį kartą, tai bus jėgerių bataliono specialiai parengti kariai, su tam tikra apsauga. Regionas iš tikrųjų yra rizikingas, ir ta misija “Tvirta taika” yra tikrai gana pavojinga, tačiau, kaip žinome, iki šiol Lietuvos kariai garbingai atstovavo ir vykdė savo funkcijas. Tikiuosi, kad ir ateityje jie sugebės tai daryti, nes čia nekalbama apie šauktinius, nekalbama apie tai, kad į rizikingą regioną mes siunčiame neapmokytus arba vos vos pasimokiusius jaunuolius. Šiuo atveju aš tikrai manau, kad mes galėtume paremti mūsų karių siuntimą, nes tai yra bendra akcija, kuri iš esmės skiriasi nuo tų akcijų, kurios yra vykdomos Irake. Siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nejaugi jūs nematote, kad pasaulis keičiasi, ir jeigu Lietuva nesugebės stiprinti savo konkurencinio pajėgumo, o lakstys iš vieno pasaulio krašto į kitą, norėdama įtikti didžiosioms valstybėms už pagyrimą, kokie jūs šaunuoliai, jūsų kariai geresni nei mūsų, manote, kad ginate Lietuvos interesus? Tai didžiulė klaida. Karų reikia kariniams pramoniniams kompleksams. Kol buvo Tarybų Sąjunga, kažkaip nebuvo terorizmo, nes buvo aiškus priešas ir dėl bet kokių investicijų į karinį pramoninį kompleksą buvo aišku, kodėl jos yra, – štai rusas priešas. Išnyko tas priešas, tai surado kitą – terorizmą. Nejaugi jūs nematote, kad tai karinio pramoninio komplekso užmačios? Kokio perkūno mums ten veltis? Taigi aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, kad posakis “kokio perkūno” šiaip yra gražus. Dabar motyvai už – A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad čia vykdomos ne didžiųjų valstybių užgaidos, o tai yra tarptautinė operacija, kuriai pritarė Suvienytųjų Nacijų Organizacijos narės. Noriu priminti šiek tiek istorijos ir kolegai Juliui, kad būtent Afganistane buvo Al Quaedos teroristinių organizacijų stovyklos ir būtent iš ten buvo koordinuojami teroristų veiksmai tą liūdnąją rugsėjo 11-ąją. Lietuvos indėlis užtikrinant kovą prieš terorizmą šios tarptautinės organizacijos yra labai vertinamas mūsų užsienio šalių partnerių. Siūlau atsakingai balsuoti ir pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, paskutiniuosius dešimt metų pasaulyje demokratija kuriama su durtuvais, patrankomis, tankais ir bombomis. Nemanau, kad tokiu būdu kuriama demokratija yra tikra demokratija. Paimkime Balkanų regioną, Centrinę Aziją. Didžiosios valstybės, vedamos savo siaurų egoistinių interesų, bando ten sukurti demokratiją, tačiau tas principas, kad ji kuriama bombomis, durtuvais ir patrankomis bei tankais, yra nepriimtinas, todėl aš balsuosiu prieš tokios demokratijos kūrimą.

PIRMININKAS. Kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti. Prašom apsispręsti balsuojant. Balsavimas pradėtas. Balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Centrinės ir Pietų Azijos regione pratęsimo” priėmimo.

Už – 54, prieš – 4, susilaikė 4. Seimo nutarimas priimtas.

Taigi, kolegos, einame pagal patvirtintą darbotvarkę. Pralenkiame laiką beveik 40 min., todėl vėl imame iš eilės rezervinius klausimus, ir kviesčiau į tribūną gerbiamąjį R.Vaštaką.

Viešųjų pirkimų įstatymo 64 ir 65 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2789 (svarstymas)

Kolegos, tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia yra komitetų siūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti, taigi reikės kvalifikuotos balsų daugumos. Prašom R.Vaštaką. Viešųjų pirkimų įstatymo 64 ir 65 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Prašom Ekonomikos komiteto vardu. Svarstymas.

R.VAŠTAKAS. Ačiū gerbiamajam pirmininkui. Pagrindinio komiteto, t.y. Ekonomikos komiteto, išvada dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 64 ir 65 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2789. Komiteto sprendimu pagal Seimo statuto 150 straipsnį yra siūloma įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į projekto svarstymo Ekonomikos komitete metu išdėstytas pastabas ir pasiūlymus, taip pat į tai, kad 2003 metų spalio mėnesį numatyta Seimui pateikti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų ir papildymų įstatymo projektą, kurio įsigaliojimas numatytas nuo 2004 metų sausio 1 dienos. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Pritariame. Taigi pritariame bendru sutarimu komiteto nuomonei.

Gerbiamieji kolegos, rezervinis 4 klausimas – Kooperatinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Frakcijos vardu prašoma šį klausimą atidėti. Ar galėtume pritarti tokiam siūlymui? Pritariam. Dėkoju, kolegos. Atidedam kitam posėdžiui.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2132 (pateikimas)

Dabar aš norėčiau kreiptis į R.Vaštaką. Gerbiamasis kolega, yra jūsų įstatymo pateikimas. Jūs turite unikalų šansą jį pateikti dabar. Ar jūs išnaudotumėte savo galimybę? Kviesčiau į tribūną. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Mes ateisime jums į pagalbą ir įteiksime projektą. Prašom. Pateikimas.

R.VAŠTAKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai. Siūlomo įstatymo projekto esmė yra nusakyta vienu sakiniu, t.y. kad autobusų stotys turi priklausyti savivaldybių institucijoms. Kuo remiantis pateiktas pasiūlymo projektas? Šiuo metu kai kuriuose miestuose esančios autobusų stotys, atstovaujančios miesto vartams, pradiniam miesto vaizdui, kurį pamato atvykęs keleivis, privatizuojamos. Privatizuojamos arba atskirai kaip objektas, arba kartu su autobusų parku. Tokiu atveju, kai privatizuojama stotis, kuri yra tik viena, ji iš karto įgyja monopolistinį pobūdį. Siekiant to išvengti, reikėtų leisti steigti ir kitoms privačioms kompanijoms autobusų stotis arba net nežinau, turėtų būti kokios nors kitos sąlygos. Aš jau žinau precedentų, kaip dabar vyksta. Šiandieninė situacija yra tokia, kad dalis dar neprivatizuotų stočių priklauso autobusų parkams, kurie yra savivaldybių žinioje. Ir jau šiandien vyksta tokie procesai, sakykime, neoficialūs susitarimai tarp didesnių autobusų parkų, turinčių stotis, kokius autobusus įsileisti, kokių neįsileisti, kokiais maršrutais važiuoti, kokiais nevažiuoti.

Kodėl aš drįstu tai teigti? Todėl, kad man pačiam yra tekę būti Klaipėdos autobusų parko valdybos nariu ir Klaipėdos miesto taryboje būti atsakingam už transporto reikalus. Aš žinau, kad neveikia reali sistema, kuri aptarnautų patį keleivį ir reprezentuotų miestą.

Taigi pirmas dalykas būtų priėmus šį įstatymo projektą atskirti autobusų stotis nuo autobusų parkų, ir jeigu jos liktų savivaldybių nuosavybėje, jų funkcijas galima būtų deleguoti vienai, kitai ar trečiai organizacijai konkurso būdu. Tačiau kadangi dažnai nebūna daugiau negu viena ar dvi autobusų stotys mieste, tai suteiktų galimybę situaciją valdyti miestui, reprezentuojant jį patį atvykstančių ir išvykstančių keleivių požiūriu.

Siūlyčiau, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti mano siūlomam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pateikėjau, jūsų nori paklausti J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto nelabai supratau. Kiek supratau, dabar ir stotys, ir autobusų parkai priklauso savivaldybėms. Jūs siūlote atskirti autobusų parkus nuo savivaldybių ir po to atskiras autobusų stočių funkcijas privatizuoti? Aš nelabai suprantu, kaip dabar bus, tai ką, autobusų stotis neįsileis autobusų parko?

R.VAŠTAKAS. Gerbiamasis Veselka, turbūt netinkamai paaiškinau. Jeigu galima, dar kartą pakomentuosiu. Šiandien autobusų parkai daugiausia (turbūt išskyrus Vilnių) priklauso savivaldybėms, tačiau prie autobusų parkų yra priskirtos, t.y. kaip vienos organizacijos ta pati akcinė bendrovė… yra kartu su autobusų stotimis. Ar imsime Kretingą, ar imsime Skuodą, ar imsime Palangą, ar kitus miestus. Ta pati įmonė ir valdo miesto vartus, t.y. į kuriuos atvyksta keleiviai, ir kartu turi autobusus, kuriais konkuruoja su kitomis taip pat vežančiomis keleivius kompanijomis. Jeigu yra kompanija, vežanti keleivius, tačiau neturinti savo žinioje autobusų stoties, pavyzdžiui, Klaipėdos ar Kauno autobusų parkas, tai šiuo atveju jau toje konkurencinėje kovoje gerokai sudėtingiau dalyvauti. Kalbama ne apie privatizavimą, o apie autobusų stočių atskyrimą nuo autobusų parkų, ir po to jau funkcijų paskirstymą. Sakykime, delegavimas ar nedelegavimas yra kitas klausimas. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Iš dalies mano klausimas buvo panašus, bet aš vis tiek nesuprantu. Suprantu, kad autobusų parkai dabar yra kaip ūkinės bendrijos. Jos bet kuriuo atveju dirba savo darbą. Jūs siūlote grąžinti jas į savivaldybes, t.y. padaryti biudžetines įstaigas? Kad iš savivaldybių biudžetų būtų išlaikoma?

R.VAŠTAKAS. Ne.

H.ŽUKAUSKAS. Aš truputėlį nesuprantu esmės. Ir pirmas jūsų pasakymas, kad būtų reguliuojama savivaldybių, man atrodo, čia su liberalizmo principais nesuderinama. Nes liberalai vis tiek yra už laisvę, už savarankiškumą, o jūs norite pasukti mašiną atgal.

PIRMININKAS. Prašom.

R.VAŠTAKAS. Iš tikrųjų liberalios nuostatos lieka. Šiuo atveju autobusų parkų atskyrimas nuo stočių reikštų kaip tik realesnės konkurencijos galimybę. Kokiu statusu tai būtų prie savivaldybių, iš tikrųjų kitas klausimas. Tai galėtų būti taip pat kaip dabar autobusų parkai, kai pagrindinis akcininkas yra savivaldybė, ir stočių šimtaprocentinis akcininkas galėtų būti savivaldybė. Tokia yra pasiūlymo esmė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne, yra prieštaraujančių. G.Steponavičius nenorėtų pritarti bendru sutarimu. Prašom. Motyvai prieš.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Nenorėčiau minėti ideologinių motyvų kalbant apie šį įstatymo pakeitimą. Norėčiau paminėti gyvenimišką situaciją, kai faktiškai šiuo sprendimu yra siūloma padaryti ne ką kita, o iš esmės susiaurinti savivaldos teises. Aš manau, kad atimdami teisę savivaldybėms nuspręsti, kaip jos nori elgtis, mes judame dar didesnės centralizacijos link.

Antras dalykas. Aš taip pat norėčiau priminti kolegoms, kad Lietuvoje yra ne viena savivaldybė, kurioje jau yra privačios autobusų stotys. Ar tokia nuostata reikštų, kad mes turime renacionalizuoti šį turtą? Dėl šių motyvų, manau, negalėčiau pritarti tokiam įstatymo siūlymui. Aš manau, kad savivaldybės yra gana protingos priimti savarankiškus sprendimus, dėl to nereikia keisti įstatymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V.Greičiūnas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, mes dažnai kai ką skubiname ir darome nepagalvodami apie pasekmes. Kolegos R.Vaštako siūlymas. Praeis 10–15 metų, gal bus galima sugrįžti ir tas stotis privatizuoti, bet nepadarykime netvarkos. Aš kviečiu paremti R.Vaštako siūlymą. Svarstydami, aptarinėdami komitetuose daugiau panagrinėsime ir surasime patį geriausią variantą. Taigi kviečiu balsuoti ir pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, kadangi nuomonės išsiskyrė, yra norinčių balsuoti prieš, norinčių balsuoti už, prašom balsuoti, ar pritariame po pateikimo R.Vaštako teikiamam Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

Gerbiamieji kolegos, už – 44, prieš – 5, susilaikė 7. Po pateikimo Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymui yra pritarta. Pradėsime jo svarstymo procedūrą. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Aš prašyčiau vieną minutę tylos, nes salėje didelis triukšmas. Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galima sukeisti vietomis, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Ekonomikos komitetas? Sutinkate, kolegos? Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Svarstymo data – lapkričio 20 diena. Bendru sutarimu. Ačiū.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2154 (pateikimas)

Dabar du įstatymų projektus kviečiu pristatyti Seimo narį V.Uspaskichą. Prašome. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir to paties įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Prašom, kolega, pristatyti abu.

V.USPASKICH. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto tikslas – užtikrinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą. Siūlau, kad vietinės reikšmės keliams bei gatvėms būtų skirta ne mažiau kaip 20% programos lėšų. Projekto motyvai išdėstyti mano rašte, todėl nekartosiu, priminsiu tik esmę.

2002 m. spalio 3 d. Seimas protokoliniu nutarimu kreipėsi į Vyriausybę. Buvo siūloma išnagrinėti galimybes padidinti Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos lėšų dalį, skiriamą vietinės reikšmės keliams bei gatvėms. Ministras Pirmininkas savo raštu informavo, kad tikslinga padidinti keliams skiriamą akcizo procentą nuo pajamų, gautų už realizuotus degalus. Todėl siūlau nuo 2004 m. į Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos sąskaitą pervesti ne mažiau kaip 40% akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną ir dyzelinius degalus. Konkrečiai akcizo pajamų dalį kiekvienais metais nustatytų Vyriausybė.

Taip pat siūlau papildyti įstatymo 11 straipsnį nustatant, kad vietinės reikšmės keliams bei gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti metinėse programos sąmatose būtų skiriama ne mažiau kaip 20% programos lėšų ir kad tai nustatytų Vyriausybė.

Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Pastabai pritariu. Projekte siūlau, kad įstatymo pataisos būtų taikomos nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti G.Jakavonis.

G.JAKAVONIS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar savivaldybių kelių būklė yra labai nevienoda. Ar jums neatrodo, kad įstatymo formuluotė galėtų būti iki 20%, kad pati savivaldybė galėtų spręsti, jai reikia to ar nereikia, nes čia išeina privaloma tvarka, kad būtent 20% ir ne daugiau? Gal nėra poreikio.

V.USPASKICH. Tai aš ir sakiau – ne mažiau. Dabar nustatyta tik 20. Nei mažiau, nei daugiau. Ne mažiau, galima ir daugiau.

G.JAKAVONIS. Tai aš ir siūlau – iki.

V.USPASKICH. Ne.

PIRMININKAS. Kolegos, klausimai ir atsakymai, bet ne dialogas. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimą. S.Burbienė norėjo paklausti? Ne. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Galime. Kolegos, šiuo atveju pagrindinis komitetas bus Biudžeto ir finansų komitetas. Tinka? Tinka. Svarstymas vyks lapkričio 20 dieną. Papildomas? Prašom. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom. Nėra prieštaraujančių? Nėra. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2431 (pateikimas)

Dabar 4 straipsnio pateikimas. Prašom, pranešėjau.

V.USPASKICH. Gerbiamieji kolegos, teikiamo įstatymo projekto tikslas – realiai pagerinti smulkių ir vidutinių įmonių verslo aplinką. Dabar galiojantis Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas nustato galimas valstybės pagalbos formas smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Viena iš jų – tai įstatymuose nustatytos mokesčių lengvatos.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas yra vienas iš mokesčius reglamentuojančių įstatymų. Jis nustato, kad dalis juridinių asmenų nuo šio mokesčio mokėjimo atleidžiami. Tai biudžetinės įstaigos, kūrybinės sąjungos, žemės ūkio subjektai, laisvųjų ekonominių zonų įmonės ir panašiai. Smulkaus verslo subjektų tarp jų nėra.

Teikiamu papildymu siūlau nustatyti, kad nuo pajamų atskaitymų mokėjimo programos finansavimo sąskaita būtų atleidžiamos tos mažos įmonės ir mikroįmonės, kurios neturi nuosavo transporto.

Dėl Teisės departamento pastabų aš siūlau, kad nuo 2004 m. sausio mėnesio pradėtų galioti.

PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Nori paklausti S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš dėl to, kad neturi nuosavo transporto. Čia iškils daug problemų, nes atsiras labai daug galimybių, kaip išvengti to, kad neturėtų nuosavo transporto. Anksčiau buvo taip: firma savo vardu pirkdavo darbuotojui, dažniausiai, aišku, viršininkui, automobilį, nes nereikėjo mokėti PVM. Dabar gali būti atvirkščiai: atiduos automobilį tam, kuriam buvo nupirkta, kad nemokėtų kelių mokesčio. Ką tai reiškia (…)? O jeigu panauda, o jeigu banko finansinė nuoma? Automobilis yra, jis naudoja degalus, kodėl reikia akcentuoti automobilio neturėjimą, galų gale ir didesnės įmonės gali jo neturėti. Jūsų siūlymas, atvirai pasakius, man visiškai nepatinka.

V.USPASKICH. Aš galiu pasakyti, jeigu bus priimta su pataisymu, kad ir įmonės, turinčios transportą, dar geriau. Dar geriau, dar didesnė pagalba. Mes visi, ypač jūsų pusė, pritarė mokesčių administratoriams ir suteikė jiems didesnę galią revizuoti ir vetuoti sandorius. Nuomos sandoriai irgi turi būti naudingi valstybei.

O dėl akcizo arba PVM, kaip tik nuosavas transportas yra apmokestinamas PVM.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimą. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Motyvai prieš – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui, nes tokia formuluotė dėl tų, kurie neturi nuosavo transporto, pirma, pažeidžia visą sistemą, nes yra du atskaitymo variantai, t.y. per akcizus ir per apyvartą. Šiuo atveju vienam iš tų variantų norima padaryti išimtį. Ir ši išimtis sukels daug įvairių bandymų išvengti, juk mažos įmonės turi ne tokią mažą apyvartą. Pagal įstatymą mikroįmonių – iki 7 mln. Lt., o mažų įmonių pajamos – iki 24 mln. litų. Aš tikrai manau, kad toks įstatymas yra, švelniai pasakius, siūlantis daryti išimtis ten, kur jų visai nereikia.

PIRMININKAS. Motyvai už – J.Jučas.

J.JUČAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš paremčiau šį įstatymo projektą dėl kelių priežasčių ir siūlau balsuoti visiems už. Pirmiausia todėl, kad mažoms įmonėms ir mikroįmonėms reikia teisinės bazės ir pagalbos dėl mokesčių sistemos. Antra. Jeigu iškilo klausimų, kuriuos minėjo gerbiamoji kolegė S.Burbienė, tai dabar yra pateikimo stadija, manau, komitete būtų galima apsvarstyti ir suderinti tam tikrus nesutarimus. Iš esmės idėjai ir pateikimui pritariu ir siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išreikšime savo nuomonę balsavimu. Kas mano, kad galima pritarti po pateikimo, balsuoja už, kas mano kitaip, susilaiko arba balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Už – 22, prieš – 5, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta.

Pagrindinis komitetas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas… Dėl vedimo tvarkos – A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad jūs nespėjote paskirti komiteto, bet noriu, kad ir dėl pirmojo, ir dėl antrojo klausimų būtų Vyriausybės išvada. Statuto 145 straipsnis, nes tai susiję su finansais.

PIRMININKAS. Užbėgate įvykiams už akių. Kaip tik manau, kad būtina Vyriausybės išvada, tai būčiau pasakęs, nes abu klausimai kompleksiniai. Tai susiję su finansais ir Vyriausybės išvada yra būtina pagal Statutą. Juo labiau galėtų būti atlikta ir antikorupcinė ekspertizė, nes siūloma išimtis ir lengvatos gali sukelti įvairių niuansų, ekspertizė yra būtina. Kolegos, manau, kad dabar, pritarus po pateikimo, pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Vyriausybės išvada… (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas? Gerai. Ekonomikos komitetas papildomas. Svarstymo data – lapkričio 20 diena. Ir antikorupcinė ekspertizė, ir Vyriausybės išvada. Ačiū, kolegos. Siūlote Antikorupcinę komisiją? Gerai. Antikorupcinė komisija taip pat pasvarstys. Ačiū, kolegos.

Gerbiamieji kolegos, šios dienos darbotvarkė svarstoma sparčiai. (Balsai salėje) Ne, kolegos. Padarysime kitaip. Užsiregistruosime, padarysime ilgesnę pertrauką. Po pertraukos kviečiu signatarus nedalyvauti posėdyje, nes tokia yra Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacija. Pirmininkaus kitas Seimo Pirmininko pavaduotas. (Balsai salėje) Kolegos, yra klausimai, bet yra laikas klausimams. Šiandien boso diena ir prašome nesiginčyti. Ačiū, kolegos.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai.

Skelbiu pertrauką iki 12 valandos. Šiandien bosų diena. A.Gricius – bosas?

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis, o po registracijos tarsimės, kaip toliau dirbsime. Prašom registruotis.

Užsiregistravo kol kas 34 Seimo nariai. Tikiuosi, kad bus daugiau.

Mielieji kolegos, primenu, kad mes išnagrinėjome visus rytinio posėdžio klausimus, kurie buvo numatyti iki 12 val., išskyrus, 1-4 klausimą, kuriam priimti reikėjo kvalifikuotos balsų daugumos, o tiek, t.y. 85 balsų, nebuvo. Taigi lauksim. Kai susirinks reikiamas Seimo narių skaičius, šiandien arba antradienį, tada balsuosime dėl kai kurių sutarčių denonsavimo. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad mes išnagrinėjome kai kuriuos klausimus, kurie turėjo būti nagrinėjami iki Vyriausybės valandos.

Išnagrinėjome ir vakarinio posėdžio pabaigos kelis klausimus, man atrodo, ir ar ne visus rezervinius klausimus. Taigi mums liko 1-9 kompleksinis klausimas ir 1-10 kompleksinis, išskyrus 10e ir 10f. Dabar turėtų būti 9a, 9b ir 9c klausimų svarstymas ir priėmimas, kaip užrašyta, bet kadangi tai yra ypatingas klausimas, toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko Pavaduotojas A.Skardžius. Aš jį kviečiu į tribūną, t.y. į šią vietą, o į tribūną jis pakvies.

Įstatymo dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso projektas Nr.IXP-2917(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Darbotvarkės 1-9a klausimas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo projektas Nr.IXP-2917. Svarstymo stadija. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man malonu šiandien iš šios tribūnos pateikti mūsų daug dėmesio sulaukusį projektą, kurį teikia visos Seimo frakcijos su savo vadovų parašais. Manau, kad šis projektas byloja būtent apie politinio susipratimo ir politinio sutarimo pavyzdžiu esantį dalyką, todėl noriu pasakyti, kad svarstydami komitete mes atkreipėme dėmesį į Teisės departamento išvadas ir joms pritarėme taip tobulindami šį projektą. Taip pat iš dalies pritarėme Socialinių reikalų ir darbo komitetui bei ieškojome tų formuluočių, kurios leistų visiems jums apsispręsti priimant šį įstatymą. Šiandien noriu pasakyti, kad vienam susilaikius mes savo komitete pritarėme šiam patobulintam projektui. Kviečiu jus apsispręsti ir balsuoti dėl tolesnės projekto eigos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą pateikti komiteto išvadą.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Buvo gana karštos diskusijos. Tai savaime suprantama, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas beveik kasdien susiduria su tam tikrų žmonių interesu gauti vienokią ar kitokią socialinę pensiją, paramą ar dar ką nors. Noriu pasakyti, kad komiteto nuomonės dėl įstatymo nevienareikšmės. Galiu tvirtai pasakyti, komiteto nariai pritaria, kad turėtų būti įstatymas, kuris reglamentuotų signataro statusą. Bet kai mes kalbame apie tam tikras socialines garantijas, tai nuomonės labai radikaliai skiriasi. Norėčiau pasakyti, kad balsavimo metu balsų dauguma pritarta komiteto patobulintam variantui.

Aš pasistengsiu pateikti mūsų samprotavimus ir siūlymus, kodėl mes siūlome kai kurias pataisas pagrindiniam įstatymui. Pirmiausia dėl pačios rentos.

Noriu pasakyti, kad precedentą… Aišku, Lietuvoje yra renta baleto šokėjams, pūtikams ir vokalo meistrams, taip pat yra individualus vienas rentos atvejis ponui Alfredui Tiškevičiui, kuris paliko Lietuvai Gintaro rūmus Palangoje. Bet iš esmės platesniu mastu renta yra visiškai naujas dalykas, kuris atsiranda mūsų praktikoje. Aišku, renta reikalaus kur kas didesnių finansinių išmokų. Kai gilinamės į įstatymą, kas turėtų gauti šią rentą, tai neturėjimas draudžiamųjų pajamų suponuoja tai, kad dalis šiandien labai garbingų žmonių, kurie tikrai negauna draudžiamųjų pajamų, taip pat turi šimtaprocentinę teisę gauti tą rentą. Spręsdami tam tikras socialines problemas, todėl ir atsirado šis įstatymas, mes turime vienodai vertinti tų signatarų parašą, jeigu mes kalbame apie tokį dalyką kaip signataras, kuris atliko tam tikrą žygdarbį ir pasirašė po tuo aktu. Rentai, kuriai pasiūlyta 6 minimalios mėnesinės algos, komitetas nepritaria vien todėl, kad jau nuo Naujųjų metų Lietuvoje gali būti keletas minimalių algų dydžių, šiandien jau yra du minimalių mėnesinių algų dydžiai, tai yra 430 ir 450. Jų dydžius nustato Vyriausybė. Jeigu paliktume tokį įrašą, tai pagal šį įstatymą jau reikėtų skaičiuoti ne 430, o 450, nes Vyriausybės nutarime neįtraukta į sąrašą tokia kategorija žmonių, kuriems minimalus atlyginimas nedidinamas. Nuo Naujųjų metų, tai ne paslaptis, Trišalė taryba yra sutarusi, kad minimalus mėnesinis atlyginimas jau turėtų būti 500 litų. Taip pat nedraudžiama, kad minimali mėnesinė alga įvairiose šakose būti atskirai reguliuojama pagal teritorijas, jeigu yra toks susitarimas. Taigi minimalios mėnesinės algos naudojimas įvestų painiavą į pačią sistemą, todėl komitetas primygtinai kviečia, jeigu Seimas ir dauguma esančių Seimo narių apsispręstų balsuoti, su kuo sieti rentą, kad tai turėtų būti siejama su Seimo nario atlyginimu, kaip yra padaryta mūsų šiaurinių kaimynių, Latvijoje ir Estijoje, arba kaip tai yra padaryta Europoje, kur yra parlamentinės pensijos. Siejama su konkrečiu dydžiu ir imamas tam tikras procentinis dydis. Todėl komitetas siūlo 50%, noriu pabrėžti, Seimo nario pareigybinės algos. Šiandien Seimo nario pareigybinė alga yra per 4 tūkst. ir 50% tai yra apie 2 tūkst. litų. Nereikia užmiršti, kad Seimo nario alga yra apmokestinama fizinių asmenų pajamų mokesčiu, o renta ir pensija bus neapmokestinamos.

Taip pat mes manome, kad įvedimas dar papildomos rentos našlėms ir našlaičiams irgi yra tam tikra išimtis ir tas pasiūlymas, nurodytas projekte – 25%, manome, yra šiek tiek socialiai neteisingas, nes pagal pateiktą projektą našlių arba našlaičių renta būtų 700 Lt, tai vos ne dvigubai daugiau negu minimali mėnesinė alga. Čia mes matome tam tikrą iškreiptą požiūrį į darbą ir tam tikras išmokas, todėl mes siūlome mokėti tik 15% nuo rentos, kurią gauna signataras.

Be to, pasiūlėme išbraukti 13 straipsnį, nes jame parašyta nuoroda į kitus įstatymus ir praktikoje tokie dalykai nedaromi.

Griežta įrašyta tam tikra laidojimo tvarka 14 straipsnyje, tai, manau, bet kokiu atveju mes turime gerbti ir signatarų gimines, kurie dėl tvarkos, antkapio formos, ceremonialo ar dar ko nors gali turėti kitokią nuomonę. Todėl mes pasiūlėme įrašyti “signataro sutuoktinių, tėvų, vaikų pageidavimu”. Už tokį sprendimą balsavo 3 komiteto nariai, 2 susilaikė, 2 nedalyvavo balsavime.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį. Negirdėjau, ar pagrindinio komiteto pirmininkas atsižvelgė. Vakar atsirado nemažai užregistruotų pasiūlymų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau visų paklausyti komiteto pirmininko.

A.SYSAS. Bent mūsų komitetas gavo beveik dešimt įvairiu laiku gautų žmonių pastabų ir pasiūlymų dėl signatarų pensijų. Manau, kad pagal mūsų Statutą, jeigu jie užregistruoti kaip pasiūlymai, pagrindinis komitetas juos turėjo apsvarstyti. Suprantu, kad daugelis šių pasiūlymų iš principo yra neigiamas požiūris į signatarų pensijas arba jų didinimą, bet tarp šių pasiūlymų yra ir vieno signataro pasiūlymas, į kurį, aš manau, gerbiamieji kolegos, reikėtų įsiklausyti ir su juo sutikti. Ponas Česlovas Stankevičius prašo, kad 5 straipsnis būtų suredaguotas šiek tiek kitaip. O būtent, kad būtų savanoriškas principas apsispręsti būti Signatarų klubo nariu ar ne, nes įrašyta norma, kuri suponuoja, kad visi signatarai turi būti Signatarų klubo nariai, organizacijos nariai. Todėl aš manau, kad neatsižvelgti į paties signataro pasiūlymą, kuris šiandien yra Lietuvos ambasadorius Osle, būtų neteisinga. Aš norėčiau girdėti, ką nutarė pagrindinis komitetas.

Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių. Prašom pateikti komiteto išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad didelio dėmesio svarstymui neskyrėme, nes yra politinis partijų ir frakcijų sutarimas. Galutinė mūsų komiteto išvada: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui vertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Balsavimo rezultatai buvo tokie: 8 – už, 1 susilaikė. Ačiū. Tiek.

PIRMININKAS. Dėkojame. Visi komitetai pristatė savo išvadas. Pradedame diskusiją. Kviečiu kolegą J.Veselką dalyvauti diskusijoje.

J.VESELKA. Visi sužiuro, galvoja… Aš dabar būsiu labai kuklus ir pasakysiu tik dvi pastabėles. Pirma pastabėlė. 7 straipsnis. Renta bus neskiriama, jeigu signataras turi draudžiamųjų pajamų, t.y. jeigu jis dirba ir turi reikalų su darbo santykiais, bet jeigu signataras turi 100 ar 200 mln. turtą, turi 5 mln. sąskaitą banke ir gyvena Las Vegase, jis turės visą teisę gauti rentą. (Balsas salėje) Aš nežinau, gal ir mažiau. Toks klausimas.

Antra. Jeigu jis dirba ir uždirba mažiau kaip pusantro tūkstančio, o jam renta bus, priklausys, kokį paimsime koeficientą, 2,5 ar 2 tūkst., tai jis, aišku, bus priverstas mesti darbą, nes renta didesnė.

Ir dar vienas dalykas su tais vaikais. Visi įsivaizduoja, kad parašo padėjimas yra didžiausia didvyriškumo viršūnė, bet kažkodėl ta pati nuostata taikoma ir vaikams, jeigu tas didvyris kaip nors numiršta ar kaip nors kitaip. Išeina, kad vieni vaikai, nors taip pat mokėsi, taip pat gyveno, vienų tėvų vaikai, ne signatarų, jau bus blogesni, signatarų vaikai jau bus aukštesni. Todėl aš manyčiau, kad įstatymą reikia grąžinti tobulinti ir susieti ne tik su draudžiamosiomis pajamomis, bet ir su turtu. Ir kodėl? Jūs puikiai žinote, kokia dabar yra nuostata. Gyvena du šeimos nariai, nuo tarybinių laikų turintys du kambarius, senelis arba senutė mirė ir tam kitam lengvatų nei šildymui, nei karštam vandeniui neteikia, nes turi viršplotį. Sako, maždaug taip: neturi pinigų, parduok butą. Susieja su viskuo, o signatarams superdidelės išlaidos, jis gali būti milijonierius, Las Vegase gyventi ir viskas gerai. Aš manyčiau reikia grąžinti tobulinti. Ir iš tikrųjų priimti vieną ar kitą pagalbą, susieti ne tik su draudžiamosiomis pajamomis, bet ir su turimu turtu. Ačiū.

PIRMININKAS. Diskusijoje dalyvauti kviečiu kolegą R.Pavilionį.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos ir kolegės, aš iš tikrųjų manau, kad kažkas negerai mūsų karalystėje, kažkas negerai su mūsų tautos atstovų samprata. Jeigu galima dar labiau pakirsti žmonių pasitikėjimą valdžia ir Seimu, teikiamo įstatymo nuostatos tai atliks, ypač ta jo dalis, kuri susijusi su rentos skyrimu. Prieš 13 metų tie patys mūsų labai gerbiami signatarai kartu su Sąjūdžiu, kartu su visa tauta bene griežčiausiai pasisakė prieš bet kokias nomenklatūrines išskirtis, bet kokias privilegijas. Šiandien jas mėginama įteisinti labai keistu ir, tiesiai pasakysiu, visiškai neargumentuotu arba įžeidžiančiu tiek pačius signatarus, tiek tautą būdu. Joks dvasinis žygdarbis, tuo labiau pareiga, kurią turėjo atlikti mūsų gerbiamieji signatarai kaip tautos atstovai, negali būti susieta su piniginiu atlygiu, tai yra moralinė pusė. Yra ir materiali.

Argumentai apie tai, kad kai kurie signatarai neranda darbo, neturi lėšų vaistams, miršta, stulbina bendrame mūsų gyvenimo kontekste, tarsi gyventume šalyje, kurioje visi turi darbą, kur niekas, išskyrus signatarus, neserga, niekas, išskyrus signatarus, nemiršta, kurioje visi gauna didesnę nei valstybinę 500 Lt pensiją. Be to, atrodo, kad nuo šiol jau Lietuvoje turėsime, ko gero, pirmoje iš Europos Sąjungos šalių, įstatymą, pagal kurį nuopelnai tautai ir dalis rentos paveldėjimo tvarka atitenka šeimos nariams, konkrečiai vaikams. Apskritai šią problemą reikėjo spręsti visai kitokiu būdu. Deja, siūloma įteisinti nomenklatūrinę privilegiją arba tokių privilegijų tradiciją, kuri yra nesuderinama su pačia demokratijos samprata. Kodėl gi šiuo precedentu nepasinaudoti tiems, kurie visai neseniai balsavo už stojimą į Europos Sąjungą, už stojimą į NATO? Jie taip pat padarė didelį žygdarbį tautai. Tokiu būdu mes prieitume prie absurdo.

Todėl aš manau, kad toks kelias neturi būti siejamas nei su mūsų kadencija, nei su demokratija, ir labai nuoširdžiai kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui ir kuo greičiau jį užmiršti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą N.Medvedevą.

N.MEDVEDEV. Pradžioje truputis tokio linksmo pasakymo. Gerbiamasis Veselka, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys N.Medvedevas tikrai patikrino informaciją: nė vienas signataras negyvena Las Vegase, tai yra faktas. Pirmas dalykas.

Antras dalykas, dabar jau rimčiau. Lyg ir gerbiamasis A.Sysas pasakė, kad jie padarė žygdarbį pasirašydami šitą aktą. Aš pasakysiu kitaip. Jie ir susirinkę pirmą kartą, ir paskui visą laiką darė viską, kad daugiau Lietuvoje nebūtų nei partizanų, nei politinių kalinių, nei tremtinių, nei signatarų. Čia yra jų didžiausias nuopelnas. Mažiausia, kaip aš sakiau aną kartą, klaida, ir to nebūtų.

Tikrai norisi padėti visiems pensininkams. Aš išeinu į gatvę, mane pasitinka senutės. Ir sako… Aš netikrinu, jos sako, nėra ką valgyti, matau iš išvaizdos, tikrai liūdna. Aš kišu ranką į kišenę, išimu 20, 10, 30 Lt, duodu. Tai kitas galėtų iš karto protestuoti, kodėl privilegijos vienoms senutėms ir nėra privilegijų kitoms. Todėl aš atsakau: aš negaliu, ir Seimas, ir Lietuva kol kas negali visiems padėti. Bet padėkime nors tiems, kurie tikrai padarė viską, kad būtų šitas parlamentas, Seimas.

Man labai keista. Latviai ir estai gyvena turbūt ne geriau už mus (aš tiksliai žinau kaip Baltijos Asamblėjos narys), o kai kur net ir blogiau negu mes. Bet ten kažkaip neinama, neskaičiuojama, kad kaimynas praturtėjo vienu litu daugiau, negu aš. Aš norėčiau, kad toks pat pragmatiškas požiūris į gyvenimą įsivyrautų mūsų krašte, Marijos žemėje, kaip pas juos, kad neskaičiuotų pinigų svetimoje kišenėje. Visiems tikrai padėti negalima, tai nors padėkime šiems žmonėms.

Aš norėčiau, kad jūs pažiūrėtumėte į akis tiems labai rimtai sergantiems vaikams signataro, kuris žuvo dėl to, kad negalėjo gauti darbo. Man kitų irgi gaila, bet aš visiems negaliu to padaryti, supraskime. Kiek galima Lietuvos žmones kiršinti tarpusavyje, kiek galima juos mokyti: pavydėkime, pavydėkime, pavydėkime. Baikime su tuo, nes kitaip Lietuvoje demokratijos, tikros demokratijos, niekada nebus, jeigu mes, Seimas, Seimo nariai, mokysime kitus žmones pavydėti.

Atleiskite, kad taip karštai kalbu. Dėkoju už dėmesį. Aš manau, kad projekte įrašyta 60% – ne taip jau daug. Norėčiau, kad būtų pritarta. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką į tribūną.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Kolegos, mes turėsime apsispręsti dėl pataisų, teikiamų šiam projektui svarstymo stadijoje. 6 straipsniui yra teikiamos pataisos. Prašau pristatyti komiteto pirmininką. Ir paprašysime pakomentuoti Socialinių reikalų ir darbo komitetą.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū. Pagrindinis komitetas atsižvelgė į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus ir sutiko su labai teisingomis pastabomis, kad susieti rentą su MMA yra tikrai netikslinga, iš tikrųjų nebus galima turėti tikros atskaitos taško, todėl mano, kad pasiūlymas labai rimtas. Mes pakeitėme įstatyme sąvoką MMA į procentą nuo Seimo nario algos. Aišku, yra kita departamento išvada, kad buvo galima įrašyti nuo valstybės paskirtos algos dydžio pagal mūsų Darbo įstatymus, nes mūsų alga susideda iš pagrindinės algos ir iš priedų. Tačiau įrašydami sąvoką “alga” mes kaip tik ir rašome “alga”, o nerašome priedų, priedai yra sudėtinė dalis. Redakcinio pobūdžio pastaba galėtų būti, tačiau mes sutinkame, kad nuo algos. Mes pasiūlėme 60%, Socialinių reikalų ir darbo komitetas – 50%, aš manau, kad Seimo valia yra apsispręsti dėl procentų dydžio, tačiau principas yra aiškus. Ačiū už tą pastabą, Socialinių reikalų ir darbo komitetas labai teisingai pastebėjo.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis kolega A.Sysai, pakomentuokite pataisą ir ar sutinkate su pagrindinio komiteto pateiktu 60% dydžiu?

A.SYSAS. Aš neturiu teisės pakeisti komiteto sprendimo. Tai buvo ilgos diskusijos, ginčai ir balsavimas, todėl mes prašome balsuoti, tegul Seimo nariai apsisprendžia. Mes savo pateiktame variante būtent ir nurodėme – Seimo nario pareigybinės algos, būtinai atkreipiu dėmesį – pareigybinės, be jokių priedų ir kitų dalykų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo pataisą projektui, 6 straipsnyje įrašyti 50% Seimo nario pareiginės algos. Taip, gerbiamasis Sysai? Čia išdalytame projekte to nėra parašyta – “pareiginės algos”. Gerbiamieji kolegos, dėl šio siūlymo prašom išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Kas už šį siūlymą? Dėl balsavimo motyvų. 50% Seimo nario pareiginės algos. Prašom dėl balsavimo motyvų. Ar kolegos registravosi dėl viso įstatymo projekto? (Balsai salėje) Kas nori kalbėti dėl pataisos? Nuomonė už. Kolega V.Einoris už teikiamą pataisą, kurią teikia Socialinių reikalų ir darbo komitetas?

V.EINORIS. Atsiprašau, aš, žinoma, manau ne taip. Manau, kad mes labai suvulgariname tuos dalykus. Atsiprašau, kad pasakiau tą žodį, bet, spręsdami šiuos reikalus, taip susismulkiname, taip parodome save… Vis dėlto reikia atsakingiau žiūrėti į šias problemas. Aš už 60% todėl, kad mūsų kaimynai pasirodė vis dėlto labiau subrendę šiam reikalui negu mes, negu aš galbūt, nesakau už kitus, bet aš siūlau 60%, nes kaimynai turi kiek daugiau.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Pirmiausia pasakysiu iš esmės, kad aš tikrai esu už 50%. Tai jau yra artėjimas prie suprantamo dalyko. Mano nuomone, kai mes pirmojo laipsnio valstybines pensijas mokame labiausiai nusipelniusiems žmonėms ir jos yra 550, o čia nustatytume arti 3000, tai ko verta ta mūsų valstybinė pirmojo laipsnio premija? Ji tampa dar vienu pasijuokimu iš tų iškilių mūsų tautos žmonių, kuriems mes atsilyginame už ilgametį darbą, už ilgametę veiklą Lietuvos labui ir t.t., todėl aš pasisakau už 50%.

Antras dalykas, ką aš noriu pasakyti, yra dar daug įvairių neaiškių klausimų. Įsivaizduokite, jeigu mes duodam 2000–2500, ir jis yra 40–45 metų amžiaus žmogus (kaip pavydį sakau), jis nedirbs, nes jo alga yra tik 1500. Tai kam jam dirbti gaunant 2500 litų atlyginimą, jeigu jis geriau atsisako darbo ir ima šią vadinamąją rentą. Ar nebūtų tikslinga neskubėti šiandien, atidėti iki kitos savaitės, dar kartą peržiūrėti įvairias galimybes, nes iš tikrųjų gali atsitikti taip, kad šia renta bus piktnaudžiaujama? Aš nesuprantu mūsų skubotumo ir tokio skubaus balsavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Girdėjome, kolegos, nuomones dėl balsavimo motyvų dėl pataisos, kurią teikia Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dabar turime priimti sprendimą. Kas už tai, kad pritartume Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikiamai pataisai įrašyti 50% Seimo nario algos? (Balsai salėje) Kolega Sysai, pataisykite, nes, kaip matote, raštu suformuluota “Seimo nario algos”. Sekundėlę.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu oficialiai pasakyti, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktoje išvadoje aiškiai suformuluota “50% Seimo nario pareiginės algos”. Jūs skaitote projektą, kurį pateikė Žmogaus teisių komitetas, kuris praleido pareiginę algą, todėl mūsų…

PIRMININKAS. Tai visai nesvarbu, gerbiamasis kolega, mes balsuosime. Kas už tai, kad būtų 50% Seimo nario pareiginės algos, spaudžia mygtuką “už”…

A.SYSAS. Posėdžio pirmininke, alternatyviai balsuokime ir nebus…

PIRMININKAS. Aš jau paskelbiau balsavimą. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad 6 straipsnyje būtų formuluotė “50% Seimo nario pareiginės algos”, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko. Kas už 50%, spaudžia mygtuką “už”.

G.DALINKEVIČIUS. Arba 50, arba 60%. Ne ne, už pataisą…

PIRMININKAS. Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Už Socialinių reikalų ir darbo komiteto teiktą 6 straipsnio pataisą balsavo 25 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 16. Pataisai nepritarta. Lieka tokia 6 straipsnio redakcija, kokia yra.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis kolega A.Salamakinas – repliką po balsavimo.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai norėjau pasiūlyti alternatyvų balsavimą, kad apsispręstume, bet dabar turėtume pritarti šiam straipsniui. Ar neatsitiks taip, kad visai nepritarsime straipsniui ir tada liks tuščia? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Einoris.

V.EINORIS. Aš ne tą paspaudžiau. Aš esu prieš.

PIRMININKAS. Atsiprašau, pakartotino balsavimo procedūros nėra, jūs neprašote perbalsuoti ir t.t. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atsakyti kolegai A.Salamakinui, kad dabar yra svarstymo stadija, ir mes priimame sprendimus dėl pataisų, o dėl viso 6 straipsnio priėmimo balsuosime kartu. Baikime pataisas ir tada priimsime sprendimą.

Gerbiamieji kolegos, tęsiame pataisų svarstymą. (Balsai salėje) 9 straipsnio 2 daliai taip pat yra teikiama pataisa, dėl kurios nebuvo priimtas sprendimas, t.y. Socialinių reikalų ir darbo komitetas teikė, o pagrindinis komitetas pataisai nepritarė. Prašau pataisos teikėją – komiteto pirmininką A.Sysą pateikti šią pataisą, po to pagrindinis komitetas pakomentuos savo išvadą. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pakartosiu tai, ką sakiau stovėdamas tribūnoje: mes, komitetas, manome, kad 25% rentos yra per didelis dydis. Reikia priminti, kad Lietuvoje jau dabar egzistuoja keturių rūšių našlių pensijos dydžiai: 35 litai, maždaug 40 litų ir 150 litų, o viena dalis nieko negauna. Dabar atsiras dar viena kategorija, labai nedidelė, kurios našlių pensija pagal jūsų kol kas nubalsuotą straipsnį bus maždaug 600 litų. Tai būtų ir našlių, ir našlaičių pensija. Manau, kai 33% Lietuvos gyventojų gauna minimalų atlyginimą, mokėti 600 litų rentą studentams ar moksleiviams yra šiek tiek socialiai neteisinga.

PIRMININKAS. Prašom. Pagrindinio komiteto pirmininkas. Tuojau suteiksiu žodį, sekundėlę.

G.DALINKEVIČIUS. Komitetas manė truputį kitaip, nes yra realūs skaičiai, ir mes priimame šį įstatymą visiškai išskirtiniam, realiam Lietuvos atvejui – būtent žmonėms, kurie nėra visi Lietuvos žmonės. Tai yra žmonės, kurie yra ir simboliai.

Dėl našlaičių. Šiandien Lietuva turi du našlaičius, dvi našlaites ir šešias našles, iš kurių trys yra per 80 metų. Manau, kad šiandien vartoti tokius argumentus yra truputėlį populistiška ir siekiama sau, o ne žmonėms naudos. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Kašėta – dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega. (Balsai salėje)

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu siūlyčiau padaryti pusės valandos pertrauką ir suderinti pozicijas dėl perbalsavimo, dėl tų 50-60%, nes kitaip mūsų frakcija negalės pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Kašėta, gal baigiame šią procedūrą ir baigiame svarstyti pataisas? Ar sutinkate? Ar siūlote šios stadijos metu daryti pataisas? Yra procedūros vidurys. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikrai gerbiu prieš mane kalbėjusiųjų nuomonę, bet siūlyčiau pertrauką daryti po svarstymo, nes taip bus racionaliau ir bus laiko iki priėmimo suderinti pozicijas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos sutinka prašyti pertraukos, kad ji būtų daroma po svarstymo procedūros. Todėl, gerbiamieji kolegos, baigiame pataisos, teikiamos 9 straipsnio 2 daliai, svarstymą. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos kviečiu nuomonę už pasakyti kolegą S.Kružinauską. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu pagrįsti komiteto siūlymą, kad vietoj 25% būtų įrašyta 15% paveldimos pensijos daliai, tuo, kad 25% – paveldimos pensijos dalis būtų didesnė už I laipsnio pensiją. Manau, to neturėtų būti. Todėl ir siūlau pritarti komiteto pasiūlymui vietoj 25% įrašyti 15%. Prašau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolegė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kažkoks nesusikaupimas yra šiuo metu salėje. Reikėtų susikaupti ir ramiai pagalvoti. Signatarų nėra daug, žinome, kokią misiją ir kokį darbą jie atliko, našlių taip pat, ir nereikėtų spekuliuoti žodžiu “paveldima”. Tai nėra paveldima. Kolegos, įstatyme nėra taip parašyta. Įstatymo teikėjai vadovavosi tuo, kad toks pat procentas – 25% yra nustatyti Socialinio draudimo pensijų įstatyme našlėms ir našlaičiams. Našlaičiai, kaip ir visi kiti Lietuvos našlaičiai, jeigu tokių bus (šiuo metu yra du), gal tik iki 18 metų amžiaus, jeigu studijuos – iki 24 metų. Todėl, kolegos, aš pritariu Žmogaus teisių komiteto pozicijai. Palikime 25%.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, kolegos, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 9 straipsnio 2 dalyje vietoj 25% įrašyti 15%? Kas pritariate šiai pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai.

Už pataisą balsavo 19, prieš – 16, susilaikė 22. Pataisai nepritarta.

Klausčiau gerbiamojo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko A.Syso dėl kitų jų teiktų pataisų. Ar jūs sutinkate su pagrindinio komiteto sprendimais, t.y. dėl trečiosios pataisos – išbraukti įstatymo projekto 13 straipsnį ir ketvirtosios – įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalį išdėstyti tam tikra tvarka?

A.SYSAS. Aš džiaugiuosi, kad pagrindinis komitetas pritarė mūsų siūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl jų nereikia priimti sprendimo. Tai būtų visos pataisos, dėl kurių turėjome priimti sprendimus svarstymo stadijoje čia, plenarinių posėdžių salėje.

Dar pagrindinio komiteto pirmininkas norėtų tarti keletą žodžių. Prašom, gerbiamasis.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū. Kadangi šio įstatymo svarstymas yra šiek tiek pagreitintas, galbūt mes kam nors dar nespėjome atsakyti į klausimus, pusvalandis, prašytas dėl pertraukos, tegul ir būna. Bet aš noriu pasakyti. Gerbiamasis Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas iš šios tribūnos pasakė apie vieną pasiūlymą dėl savanoriškumo Signatarų klubo. Aš noriu pabrėžti, kad šiame dokumente labai aiškiai parašyta, kad tai yra visuomeninė organizacija. Aš nežinau šiandien nė vieno žmogaus, kuris Lietuvoje verčiamas į visuomeninę organizaciją ateiti ne savo noru. Labai ačiū. Taigi tas pasiūlymas yra tikrai niekinis ir perteklinis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dėl pritarimo po svarstymo šiam įstatymo projektui prašom pasakyti nuomones. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti kolega J.Korenka. Nuomonė už. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstant pateikimo stadijoje šį projektą minėjau, kad sausio 11 dieną stovėdami gatvėje žmonės jautė stiprybę, dvasinę jėgą tų žmonių, kurie buvo čia, viduje, ir ne sienas gynėme, o gynėme parlamentą, mūsų valstybės simbolį.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti. Visi tie, kurie nueiname į Bažnyčią, žinome, apeigose yra toks momentas, kai kunigas pakviečia visus paspausti vieni kitiems rankas ir palinkėti ramybės. Tada mes paduodame ranką ir sakome: ramybės jums. Manau, šiandien yra kaip tik tas momentas, kai galime simboliškai paspausti rankas visiems žmonėms ir pasakyti: neskaičiuokime, kas gauna daugiau, nežiūrėkime, kurioms partijoms priklausome, bet žiūrėkime, kad mūsų valstybės istorijoje buvo toks parlamentas ir kad buvo tokie žmonės. Pagerbkime juos, pagerbkime pačią idėją, o kartu ir valstybę. Todėl kviečiu pritarti ir balsuoti už šį projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega A.Melianas. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad jums reikėtų paklausti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko, ar signatarai gali dalyvauti balsuojant, ar tai nėra… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Tai buvo įvardyta. Prašom pakartoti, kad visi girdėtų. Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Etikos ir procedūrų komisija visiems šiuo metu esantiems signatarams, jų yra dešimt, išdalino rekomendacijas nusišalinti nuo priėmimo. Kaip pastebėjau, visi griežtai tai vykdo.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Ačiū, pirmininke. Iš pradžių trumpą repliką ponui J.Korenkai. Ne sausio 13-ąją signatarai pasirašė Kovo 11-osios Aktą.

Norėčiau kalbėti prieš šį įstatymą todėl, kad jis yra neteisingas politine, istorine ir socialine prasme. Kodėl istorine? Todėl, kad yra žmonių, kurie ne mažiau yra nusipelnę Lietuvos valstybingumui. Tai yra politiniai kaliniai, tremtiniai, tie žmonės, kurie tuo metu buvo muitinėse, tie žmonės, kurie buvo prie Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto, Seimo ir t.t. Geriausiu atveju jie gauna šešis arba septynis kartus mažesnę valstybinę pensiją. Tai yra istorinis neteisingumas.

Socialinis neteisingumas yra dėl to, kad iš tų maždaug 30 signatarų, kurie gaus pensiją, nors vadinasi renta, ne visi taip sunkiai gyvena, kaip čia buvo įvardyta. Manau, be problemų buvo galima išspręsti sergančių vaikų ar kitus klausimus skiriant tam tikrą didelę paramą iš Vyriausybės rezervo ar kitų šaltinių. Tą be problemų buvo galima padaryti. Taigi tai irgi ne argumentas. Tai yra socialinis neteisingumas. Dažnai išmokas gauna tikrai ne tie žmonės, kurie gyvena sunkiai.

Ir yra politinis neteisingumas. Gerbiamieji, dabar mes duodame įrankį įvairaus plauko politiniams populistams, ir tikrai jie tuo pasinaudos. Manau, tai yra politinis neteisingumas. Seimas dar kartą menkina savo įvaizdį. Aš balsuosiu prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad pritartume šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 60 Seimo narių.

Už balsavo 42, prieš – 6, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo.

Replikos po balsavimo. Prašom. Kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikro klausimas yra gana jautrus ir nėra lengva kalbėti šia tema, nes buvo įvairių signatarų. Buvo tokių, kurie nuoširdžiai tarnavo Lietuvai, bet buvo ir tokių, kurie nuoširdžiai naudojosi situacija ir krovė sau į kišenes. Kokias privilegijas turi (aš noriu paklausti) “45 pabaltijiečių” memorandumo dalyviai, kurie pasirašė ir rizikavo savo gyvybe? Daugelis buvo įkalinti, suluošinti jų gyvenimai. Kiek privilegijų turi šiandien partizanai? Aš noriu jums pasakyti vieną pavyzdį. 82 metų senutė, kuri buvo ryšininkė, aštuonerius metus iškalėjo lageryje, nesukūrė šeimos, visą sovietmetį visuose karceriuose Lietuvoje išbuvo, visą gyvenimą kovojo už laisvę. Atgavus laisvę ir nepriklausomybę Šakiuose savivaldybė atėmė iš jos jos brolių partizanų rankomis statytą namą. Šiandien ji bastosi kaip elgeta iš kampo į kampą. Štai kaip atsilygino mūsų Seimas šiems žmonėms, kurie visą gyvenimą paaukojo už mūsų valstybę! Negalima būti ramiems ir abejingiems. Pažiūrėkite, kokias privilegijas turėjo 1918 metų signatarai. Ar jie naudojosi privilegijomis? Tik tie turėjo privilegijas ir gavo žemės, kurie paėmė ginklą ir ėjo kovoti už Lietuvos valstybę.

Šiandien mes tik ir girdime – privilegijos ir privilegijos. Yra visokių signatarų. Tiems, kurie tikrai gana sunkiai gyvena, valstybė turi suteikti pagalbą, bet yra tokių, kurie neverti jokios paramos ir pagalbos.

PIRMININKAS. Kolega J.Korenka. Prašom, replika po balsavimo.

J.KORENKA. Dėkoju jums, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, noriu pasakyti, kolega Melianai, aš gerbiu jūsų išsilavinimą, bet jūs gerbkite ir mano. Jūs nemanote, kad aš nežinau datų, kada kas buvo. Bet jūs labai tiesmukai tada suprantate. O dėl įvairaus plauko politikierių šiandien, kad bando būtent šiuo klausimu susikurti sau dividendus, tai yra tikra tiesa, ir nereikia išversti gerų norų, kad tai reikalinga tik keletui ir vos ne blogų žmonių. Dar kartą kalbame apie signatarus, apie valstybę ir jos idėją. Ir labai gerai, kad dauguma tai supranta.

PIRMININKAS. Kolega V.Einoris, replika po balsavimo. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, man labai sunku kalbėti kaip komunarui, bet aš noriu pasakyti, ką aš mąstau. Ar galima būtų atsakyti į klausimą, ar šiandien būtų reabilituoti partizanai, tremtiniai, kaliniai, tie, kurie iš tikrųjų kentėjo, jeigu nebūtų padėti ant šito Akto Nepriklausomybės atkūrimo parašai? Ar būtų buvę galima? Nebūtų. Jų parašai leido reabilituoti, atkurti teisybę, pirmiausia moralinę ir skausmą patyrusių žmonių neteisybę. Kalbėti apie tai, man atrodo, yra tiesiog negražu, amoralu. Tai vienas dalykas.

Dabar mes visą laiką kalbame, girdi, jo pensija, jo renta didesnė už pirmojo laipsnio pensiją. Ar šiandien turėtų kas pirmojo laipsnio pensiją, jeigu nebūtų padėti parašai? Neturėtų. Todėl nereikia kalbėti. Man nesuprantamos tos kalbos, ir aš negaliu sutikti su tais, kurie spekuliuoja tuo, kuo nereikia spekuliuoti.

PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, aš tikrai ne apie komunarus ir ne apie partizanus. Aš norėčiau dėl procedūrų pateikti pasiūlymą. Jeigu būtų frakcijų sutarimas, prašyčiau dabar daryti pertrauką iki vakarinio posėdžio, pabrėžiu, jeigu būtų sutarimas, per tą laiką dar kartą pateikti pataisą, suderinti pozicijas ir popietiniame posėdyje galėtume priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Bet baikime dar replikas po balsavimo. Prašau kolegą J.Veselką.

J.VESELKA. Labai trumpa replika. Jau ne pirmą kartą mus gąsdina: jeigu ne signatarai, tai mes arba Čiukotkoje būtume, arba dar kur nors blogiau. Aš noriu pasakyti vieną dalyką. Aš gerai atsimenu, kad tuo metu, kai Michailas Gorbačiovas jau kvietė daryti reformas, visi Lietuvoje sėdėjo ir bijojo, kol atvažiavo Jakovlevas ir pasakė, na, ko jūs bijote imti valdžią? Imkite. Todėl, gerbiamieji, nereikia gąsdinti, kad mus signatarai išvadavo nuo Čiukotkos. Teisybės vardan reikia pasakyti, kad naivusis M.Gorbačiovas davė visam tam stimulą, ir jam taip pat reikėtų duoti signataro premiją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visi Seimo nariai išsakė replikas po balsavimo.

Dabar prašyčiau, kolegos, dėmesio. Buvo siūlymai daryti pertrauką, buvo noras daryti pertrauką, kiek teko girdėti iš opozicinių frakcijų, kad būtų spėjama pateikti pataisas. Taip pat turiu Seimo Pirmininko teikimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Jeigu, kolegos, pritartume ypatingos skubos tvarkai, tuomet pataisos galėtų būti teikiamos dviejų valandų laikotarpiu. Procedūriškai pakanka laiko pateikti jas iki 15 val., kad jos būtų svarstomos vakariniame posėdyje, ir tada šiandien galėtume baigti paskutinę priėmimo procedūrą.

Ar galėtume sutarti dėl tokios šio įstatymo svarstymo eigos prieš tai balsavę dėl ypatingos skubos? Kitaip mes neišlaikome procedūros dėl pataisų. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai, kurią teikia Seimo Pirmininkas šio įstatymo svarstymui?

Kairioji pusė siūlo… Jums žvelgiant būtų dešinioji, t.y. liberalcentristai siūlo balsuoti, nors iš esmės ir pritaria šiam siūlymui. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Už ypatingą skubą balsavo 42. Pritarta ypatingos skubos tvarkai. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad visos pataisos būtų pateiktos iki vakarinio posėdžio ir klausimo svarstymo procedūra vyktų vakariniame posėdyje? Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau 15 valandą. Ačiū. Tad baigiame šio klausimo svarstymą.

Prezidento įstatymo 1, 3, 5, 7, 8, 9, 13, 15, 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21, 22, 23, 24 straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-2747(2*) (svarstymas)

Tęsiame pagal darbotvarkę iš eilės kitų klausimų svarstymą. Tai būtų 1-10a, 1-10b, 1-10c, 1-19d, 1-10e ir 1-10f 1-10a – Prezidento įstatymo 1, 3, 5, 7, 8, 9, 13, 15, 20 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21, 22, 23, 24 straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-2747. Svarstymo stadija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas pateiks išvadą. Prašom.

P.PAPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, jam pritarė bendru sutarimu. Išnagrinėti kolegų Seimo narių pasiūlymai, taip pat Seimo Teisės departamento pasiūlymai, į juos atsižvelgta. Vienam kolegos J.Razmos pasiūlymui iš dalies pritarta, įvertinus kolegos H.Žukausko pasiūlymą, nepritarta gerbiamojo Seimo nario V.Indriūno pasiūlymui, iš esmės pritarta H.Žukausko pasiūlymams. Jo pasiūlymai yra susiję su tuo, kad pavadavimo arba ėjimo pareigų procedūros taip pat būtų ir Prezidento įstatyme. Taigi komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam variantui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą V.Popovą pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas iš esmės jau informavo, kad jų komitetas atsižvelgė į išsakytas pastabas, tarp jų ir Seimo Teisės departamento išvadas, kurioms mūsų komitetas pritarė. Mūsų komiteto sprendimas – iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, išklausėme komitetų išvadas. Kviečiu kolegas išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Atsiprašau, kolegos, yra pataisų svarstymo stadijoje dėl šio įstatymo projekto. Kolega J.Razma. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką P.Papovą. Svarstysime pataisas, kurias teikia kolega J.Razma ir kurioms nepritaria pagrindinis komitetas. Prašau, gerbiamasis kolega Jurgi Razma, pateikti savo pirmąją pataisą.

P.PAPOVAS. Pirmajai pritarta. Trečioji.

PIRMININKAS. Trečioji pataisa. Komiteto išvada – iš dalies pritarti. Ar tenkina pritarimas iš dalies?

J.RAZMA. Vis dėlto būtų geriau, kad visiškai pritartų. Geresnis variantas, aišku, yra pono H.Žukausko pataisa, negu buvo pradinis variantas. Bet vis tiek man nesuprantama, kodėl Prezidentui būtinai turi būti suteikiamos gyvenamosios patalpos baigus kadenciją, kaip dabar yra pono H.Žukausko. Aš vis dėlto siūlau, kaip mūsų atstovai teikia atskirais projektais, kad būtų suteikiamos tarnybinės patalpos darbui ir jo visuomeninei veiklai. Paprastai Prezidentas turi gyvenamąsias patalpas kaip pilietis. Keistai atrodo dėl tų gyvenamųjų patalpų, lyg kokiam benamiui po kadencijos tas daroma. O kad reikia tokių patalpų visuomeninei veiklai, mes matome. Tai paprastai būna žymūs visuomenės veikėjai. Jeigu jie pasitraukia iš aktyvesnės politikos, iš tikrųjų reikia patalpų referentui įkurdinti ir priimti žmones. Tai aš nesuprantu. Jeigu kažkada buvo nueita klaidingu keliu dėl rezidencijos, kodėl tą reikia būtinai išlaikyti? Siūlau ryžtingai keisti, kaip aš teikiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas. Prašau.

P.PAPOVAS. Komitetas pritarė kolegos H.Žukausko pasiūlymui dėl to, kad ir dabartiniu metu taip yra, nereikėtų tų nuostatų keisti. Kam jas keisti? Juk Prezidentas turi gyvenamąsias patalpas, Vyriausybė nustato jam apsaugos ir transporto kiekį. Čia ne vien dėl gyvenamųjų patalpų. Gerbiamasis J.Razma siūlo, kad vienas referentas būtų. Šito dalyko dabar įstatyme nėra. (Balsas salėje) Turi, bet įstatyme šio dalyko nėra. Tai nustatyti yra suteikta teisė Vyriausybei. Todėl komitetas labiau pritaria gerbiamojo H.Žukausko pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos, kurią teikia J.Razma? Nėra. Prašau, kolegė R.Juknevičienė už šią pataisą norėtų išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Prašau, gerbiamoji kolege.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, iš esmės racionali yra J.Razmos pataisa. Kviečiu atkreipti į ją dėmesį nepaisant to, kad konservatoriai siūlo. Aplinkinių kraštų patirtis rodo, kad žmogus, kuris baigė Prezidento kadenciją, yra įgijęs neįkainojamos patirties kaip visuomenininkas, kad ir kokį žmogų išrinktų. Esminis dalykas yra jo darbų tęstinumas kaip kadenciją baigusio Prezidento, ir ypač tarptautiniuose reikaluose, kad galėtų dirbti toliau labai gerus darbus valstybei. Todėl, kaip rodo praktika, labiausiai tokiems žmonėms trūksta patalpų tam tikrai būstinei, kontorai, ar kaip norite pavadinti, tarptautiniu žodžiu vadina – ofisui. Ir tuo iš tikrųjų valstybė galėtų aprūpinti. Tačiau paprastai tokie žmonės per savo kadenciją būstą sugeba, gali ir ateityje, manau, Lietuvos ekonomikai gerėjant tikrai sugebės įsigyti. Todėl ši pataisa verta dėmesio, yra racionali. Būtų gerai, kad ji būtų rimtai apsvarstyta, o ne taip mechaniškai atmesta.

PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis. Nuomonė prieš…

K.BOBELIS. Net tokios didelės valstybės kaip Amerika ir Anglija nesuteikia būsto patalpų buvusiems valstybės vadovams. Labai pritariu kolegos J.Razmos pasakymui, kad reikia suteikti galimybę turėti įstaigą, kad jis turėtų apsaugą ir sąlygas dirbti. Bet suteikti gyvenamąsias patalpas, ypač mūsų krašte, kuriame ekonominės sąlygos yra labai sunkios, aš negaliu suprasti, kokiu tikslu tai yra daroma. Vadinasi, mes ir toliau proteguosime tam tikras klases, kurias valstybė visą laiką turės finansuoti.

PIRMININKAS. Girdėjome kalbas dėl balsavimo motyvų. Kolegos, norėčiau paprašyti, kad balsavimu apsispręstume dėl pataisos, kurią teikia kolega J.Razma. Jai tik iš dalies pritarė komitetas. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos J.Razmos pataisai, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Už pataisą balsavo 13, prieš – 20, susilaikė 17. Pataisai nepritarta. Gerbiamieji kolegos, dėl laiko stokos šio klausimo toliau nagrinėti negalime. Matome visus Vyriausybės narius. Turime pradėti Vyriausybės valandą. O šio klausimo svarstymą tęsime kitą savaitę, antradienį. Antradienio darbotvarkėje bus numatytas šio klausimo tolesnis svarstymas.

Gerbiamieji kolegos, prieš Vyriausybės valandą norėčiau perskaityti skelbimą, kurį teikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas. “Iškart po posėdžio I rūmų 308 kabinete apvalus stalas. Įvyks rezoliucijos “Dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir žemės reformos teisėtumo” projekto redakcinės komisijos posėdis. Visus redakcinės komisijos narius maloniai prašau dalyvauti”.

Dabar pradėsime Vyriausybės valandą.

Kviečiu pirmininkauti kolegą Č.Juršėną.

308 kabinetas, I rūmai. Iš karto po posėdžio.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai, pradedame Vyriausybės valandą. Kaip priklauso pagal Statutą – opozicinių frakcijų vadovai. Kolega E.Masiulis. Nematau. Tada A.Kubilius. Ruošiasi kas nors iš liberalų. Gerbiamasis K.Glaveckas? Nėra.

A.KUBILIUS. Nėra liberalų. Ką dabar daryti?

PIRMININKAS. Kolega R.Palaitis. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti socialinių reikalų ir darbo ministrės ponios Vilijos Blinkevičiūtės. Naujajame biudžeto projekte (matyt, bus teikiamas ir specialus įstatymas) jūs siūlote skirti apie 30 mln. Lt papildomoms pašalpoms šeimoms, kurios augina vaikus. Tos pašalpos po 30 Lt būtų mokamos už vaikus nuo 3 iki 7 metų.

Sveikindamas tokią bendrą pastangą remti šeimas, vis dėlto norėčiau jūsų paklausti, ar jums neatrodo, kad toks pašalpų mechanizmas, nediferencijuojantis šeimų (kai kurios gali būti gana turtingos, kai kurios galbūt yra asocialios), nėra pats tinkamiausias mechanizmas šeimoms paremti?

Ir antroji mano klausimo dalis būtų. Ar jūs nemanote, kad tuos pinigus būtų racionaliau išnaudoti tokiais būdais, kokius mes pasiūlėme savo neseniai paskelbtame Dviejų vaikų iniciatyvos memorandume? Jame siūlėme didinti dirbančioms motinoms visų pirma išmokas iš “Sodros” iki trejų metų mokant 60% išmokas ir daugybę kitų tokių mechanizmų, kurie tikrai galėtų paskatinti jaunas šeimas auginti daugiau vaikų, bet kartu neskatintų asocialumo, kurio požymių yra labai daug šiandien Lietuvoje.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū gerbiamajam A.Kubiliui už klausimą ir už progą, kad turiu galimybę pakalbėti apie šeimų ar vaikų rėmimo politiką.

Iš tiesų Lietuvoje pagal įvairius galiojančius įstatymus, sakyčiau, yra gana įvairiapusė parama šeimoms. Jeigu mes ją daugiau išanalizuotume, mes matytume, kad mūsų parama yra orientuota daugiau į nepasiturinčių šeimų rėmimą ir vaikų jose rėmimą. Kaip tik tas mūsų siūlymas yra svarstomas Vyriausybės, yra svarstomas netgi visuomenės, daugelio žmonių esu ne kartą klaususi nuomonės, ar neturėtų Lietuvos valstybė, kaip ir visos kitos Europos Sąjungos valstybės, ir visos šalys kandidatės, ir netgi Rumunija ir Bulgarija, išskyrus Lietuvą iki šiol, remti visus nepilnamečius vaikus, tai yra mokėti tam tikrus vaiko pinigus. Šiuo atveju Lietuva yra vienintelė, kuri tokių vaikui skirtų pinigų, nepaisydama šeimos finansinio pajėgumo, neturi.

Taigi mes suskaičiavome, kiek tai kainuotų ir kaip tai atsilieptų šeimų biudžetams. Pagal mūsų siūlymus ir valstybės galimybes iš tikrųjų 36 mln. litų yra rezervuota ateinantiems metams, kad galėtume remti vaikus nuo 3 iki 7 metų ir tai galėtų būti apie 50 litų per mėnesį. Aš sutinku su jumis, kai kartais išgirstu, buvo tokia pradinė reakcija ir kai kurių mūsų žmonių, sako: o kas čia yra 50 litų per mėnesį? Pasakau: stop. Tada paimkime vidutinį šalies atlyginimą, kuris yra maždaug 1100 litų. Yra šeima, du dirbantieji, paimkime, vidutiniškai uždirbantys po 1100 litų, ir du vaikai iki 7 metų amžiaus. Atskaičiavus visus mokesčius, dviem normaliems, tvarkingiems, dirbantiems tėvams lieka maždaug 1500 litų, iš jų maždaug 300 litų jie turi atiduoti už komunalinius patarnavimus. Taigi lieka apie 1200 litų keturiems žmonėms, t.y. po 300 litų per mėnesį. Jie nėra socialiai remtini, jie jokios valstybės paramos negauna, nes jie iš tikrųjų rimtai, normaliai dirba. Taigi, kai paklausiu, ar 100 litų per mėnesį būtų rimta parama šeimai, auginančiai vaikus iki 7 metų, man ne viena tokia šeima (gal gaunanti ir didesnes, ir mažesnes pajamas) atsako: ministre, ar jūs tikrai sakote, kad taip padarys Seimas ir Vyriausybė ir tai nebus utopija? Aš esu įsitikinusi, kad jūs tam pritarsite ir tai nebus utopija.

Antra vertus, jeigu imame tą etapą iki 7 metų, tai yra daugiausia jaunos šeimos. Teisingai? Nesakyčiau, kad jos milijonus yra susikrovusios. Dabar dėl to, kad jūs sakote, jog uždirba tūkstantį ar du tūkstančius litų, bet irgi tai ar netgi ir daugiau gaus. Aš sakau, tai yra valstybės pinigai vaikui. O tie, kurie uždirbo daugiau, jie mokėjo į mūsų valstybės biudžetą pinigus ir mokesčius, iš tų mokesčių yra padalijama visiems vaikams. Tai būtų teisingas ėjimas.

Dabar kitas momentas, dėl jūsų pasiūlytos (…) programos. Aš ją ir tuos siūlymus skaičiau. Yra tokių diskusinių dalykų, mes turėtume susėsti galbūt ne taip kaip dabar, nes reikia ilgesnio laiko, ir galėtume diskutuoti. Labai atsargiai vertinčiau siūlymą didinti vienkartinę pašalpą už gimusį vaiką iki pusantro tūkstančio litų. Dabar tokia išmoka yra 750 litų, nes vaiko neužtenka pagimdyti, jį reikia išlaikyti visą laiką. Mano galva, tai kaip tik paskatintų vaikų gimdymą dėl vienkartinės pašalpos, o ne dėl nuolatinio vaiko išlaikymo. Todėl tai vertinčiau gana atsargiai.

Antras momentas dėl išmokų iš “Sodros” biudžeto dirbančioms motinoms arba dirbantiems tėvams, jeigu jie augina vaiką iki vienerių metų. Labai pritariu šiai idėjai. Noriu pasakyti, kad mes kaip tik šiandien po pietų turime “Sodros” tarybos posėdį, kuriame irgi svarstysime mūsų parengtą įstatymo projektą dėl išmokų iki metų padidinimo dirbančioms motinoms arba tėvams. Siūlome padidinti tą išmoką iki 65%, taip pat manome, kad tikslinga būtų pakelti tas ribas. Dabar yra nuo 3,5 draudžiamųjų pajamų, draudžiamosios pajamos yra 900. Reikia padauginti, kiek ten išeina tas atlyginimas, reikia pakelti iki 5 draudžiamųjų pajamų, kaip yra pensijos nuo 5 skaičiuojamos. Tai yra mūsų siūlymai. Žiūrėsime, kaip reaguos “Sodros” taryba, žiūrėsime, teiksime Vyriausybei, bet tai irgi yra normalių, tvarkingų, dirbančių šeimų rėmimas per “Sodros” biudžetą. Mes paskaičiavome, kad tai kainuotų apie 15 mln. litų, gal šiek tiek daugiau, bet tai yra absoliučiai pakeliama ir “Sodros” biudžetui. Tai yra tos priemonės, kurios, beje, yra susijusios su išmokomis.

Kitas dalykas. Mes turime kalbėti, matyt, ne vien tiktai apie išmokas, kurios skatintų gimdyti. Manau, mes turime kalbėti ir apie, pavyzdžiui, lanksčias užimtumo, darbo formas, kurias mes dabar jau irgi esame įtvirtinę, kad motina galėtų pasirinkti darbą namuose, kad galėtų dirbti sutrumpintą darbo laiką, kad galėtų būti nustatytas kitoks darbo laikas. Beje, mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje mes irgi kai kurioms motinoms arba tėvams jiems pageidaujant nustatėme skirtingą darbo laiką, nes įstatymas mums tai leidžia. Pavyzdžiui, anksčiau pradėti arba atvirkščiai – vėliau pradėti arba anksčiau baigti ir t.t. Vadinasi, reikia derinti galvojant apie vaikų gimstamumą, šeimos tradicijas. Čia nėra toks paprastas dalykas, kai pridėjus pašalpą gali tikėtis, kad gimstamumas didės. Čia yra daug įvairių veiksnių, apie kuriuos reikia nuolat kalbėti ir kuriuos reikia daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega R.Palaitis. Prašom. Ruošiasi arba A.Sysas, arba J.Korenka. Prašom, kolega.

R.PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis aplinkos ministre, užduosiu klausimą jums. Kaip jau supratote, jis susijęs su Palangos pajūriu. Iš tikrųjų nuo 2000 metų aišku, kad dėl Palangos centrinio paplūdimio yra susidariusi ypatinga ir tragiška situacija. Per tą laikotarpį nuo popierinių iki praktinių darbų niekas nebuvo padaryta. Iš esmės buvo uždaras ratas: Vyriausybė, viršininko apskritis, Klaipėdos apskrities administracija, savivaldybė ir vėl Vyriausybė. Ratas buvo uždaras, dėl situacijos atsirado Pajūrio juostos įstatymas, atsirado Pajūrio juostos tvarkymo programa, tačiau nebuvo nė vieno realaus darbo. Mano supratimu, vienintelė išeitis iš to biurokratinio rato ir iš nuolatinio lėšų stygiaus būtų mano jau minėtame įstatyme aprašyta ypatinga ekologinė situacija. Pagal tam tikrus kitus kriterijus, sakysim, ekstremalios situacijos įvertinimo, ten irgi minima, kad jeigu grunto nuplauta daugiau kaip vienas hektaras, tai jau yra ekstremali situacija. Klausimas būtų toks. Ar jūs vis dėlto nemanote, kad tai jau yra ekstremali, arba ypatinga, ekologinė situacija ir reikia įtraukti visus atsarginius mechanizmus? Jeigu taip, tai viskas aišku, bet jeigu ne, tai iš kokių lėšų šaltinių ir kokio dydžio lėšos bus panaudojamos šiai problemai spręsti? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Jūs labai teisingai pasakėte, kad tie popieriniai darbai. Tikrai jie ne nuo 2000 metų prasidėjo, matyt, ir anksčiau buvo daugiau popieriniai negu realūs, bet nenuvertinkime ir to darbo, kuris buvo atliekamas ir kai kuriose teritorijose davė tikrai neblogų rezultatų. Pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionalinio parko priežiūros darbai, kad ir nedideli, kopų pynimas ir panašūs, labai sustabdė eroziją. Ten iš tikrųjų padėtis nėra tokia tragiška, kokia yra ties Palanga. O dėl Palangos jūs, matyt, žinote. Buvo tam tikrų klaidų, kurios buvo padarytos, kai buvo išimti akmenys ir suaktyvėjo procesas, t.y. buvo išnešamas smėlis iš tos teritorijos, todėl dabar turime tokią tikrai prastą situaciją. Kad išeitume iš to popierinio rato, Aplinkos ministerija ir ėmėsi iniciatyvos parengti Krantotvarkos programą. Nors pagal įstatymą, kurį jūs minėjote, tas darbas lyg ir paskirtas apskričiai, bet mes užsakėme, surinkome specialistus, parengėme tą programą, susiderinome, paprašėme, kad apskritis mums pateiktų, ji pateikė, patvirtinome. Dabar bent žinome, ką reikia daryti, nes iki tol mes kalbėjome tiktai apie pinigus, o kai tiktai pasakoma, kad gerai, skirsime pinigų, nė vienas nežinojo, ką daryti, išskyrus tai, kad reikia išpinti kopas arba dar keletą takų įrengti.

Kaip žinote, dabar turime tą apie 6 mln. litų kainuojančią programą. Tai yra gana didelė investicija. Tai leistų iš pradžių stabilizuoti situaciją, o po to, aišku, įgyvendinti ir tam tikras palaikomąsias priemones. Pagrindinis pinigų šaltinis toms kapitalinėms investicijoms, kurios yra numatytos, tai yra struktūriniai fondai, kol kas derybos vyko sėkmingai. Kofinansuoti irgi numatyta yra iš Lietuvos biudžeto. Mes tikrai tikimės, kad visą šią sumą, reikiamą programai įgyvendinti, turėsime kitais metais.

Dėl ekstremalios situacijos skelbimo. Man truputį nepriimtinas tas požiūris, kad ar dėl pinigų neturėjimo, ar dėl kokio nors neveiklumo mes turime paskelbti sau ekstremalią situaciją, kad kas nors sujudėtų. Iš tikrųjų turime padaryti tuos darbus, kurie priklauso nuo mūsų visų.

Čia buvo žiniasklaidos tam tikrų susistumdymų. Šiandien kalbėjau su Palangos meru, mes peržiūrėjome siūlomą priemonių sąrašą. Ką tikslinga dar šiemet įgyvendinti, tas bus įgyvendinta, bet ne viską galima įgyvendinti. Ir dėl gamtinių priežasčių. Per tą laikotarpį bus parengtas detalus projektas. Jūs žinote, kad programoje yra numatyti trys sprendimo būdai trijose vietose. Reikia pasirinkti konkrečią, parengti detalų projektą ir tą padaryti iš karto kitą pavasarį. Jeigu jūs manote, kad ekstremali situacija turėtų išjudinti institucijas, tai jos yra išjudėjusios, ir esminis persilaužymas bus pasiektas. Gamtinių procesų yra tokių, kur mes netrukus vėl turėsime persvarstyti situaciją, nes tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, praeitais metais prie uosto vandens lygis buvo apie 8 cm aukščiau už daugiametį vidurkį ir vandens pakilimas vis dažnėja. Kai vanduo kyla, tai intervencija į žemyną yra didesnė, galbūt vėl reikės persvarstyti tas priemones, kurios yra patvirtintos programoje. Manau, ir iniciatyva, kurią jūs rodote, ir tai, kad dabar neatidėliotiniems darbams yra skirti pinigai, ir Palangos meras žino, kokius darbus reikia padaryti, turėtų tą situaciją stabilizuoti. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia A.Sysas. Prašom, kolega. Ruošiasi G.Jakavonis. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti kultūros ministrę. Šiandien išgirdau džiugią naujieną, kad trečiadienį Paryžiuje UNESCO generalinė konferencija slaptu balsavimu išrinko Lietuvos atstovą į tarybą. Mano klausimas būtų toks. Turbūt ir kiti Seimo nariai girdėjo, bet nelabai suvokėme, ar tai didelė nauda, ar maža? Kas atstovaus Lietuvai toje taryboje? Kiek girdėjau, per slaptą balsavimą net 180 šalių iš 200 pasisakė už. Tai tikras įvertinimas. Ar yra prestižo dalykas tas įvertinimas, ar mes, kaip tikri lietuviai, turėsime kokios nors naudos iš to, kad mūsų atstovas bus toje UNESCO taryboje?

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŽAKAITIENĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai tai yra labai džiugi naujiena, įgyvendinti buvo labai nelengva. Lietuva yra išrinkta į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą. Komitetą sudaro 21 narys iš tų šalių, kurios yra ratifikavusios Pasaulio paveldo konvenciją. Todėl Lietuva buvo išrinkta iš 162 balsavusių, Lietuva gavo 82 balsus ir tapo šio komiteto nare. Komiteto nariai renkami šešeriems metams, tiktai dalis, trečdalis, narių peržiūrima ir perrenkama, kai vyksta UNESCO generalinė konferencija. Mes naudos turėsime tikrai daug, nes nuo šio komiteto sprendimų priklauso, kokie objektai galėtų būti įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą. Žinote, kad Lietuva visų Baltijos valstybių kontekste atrodo geriausiai. Mes turime du objektus, įtrauktus į materialųjį paveldą, tai Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija, ir į nematerialųjį paveldą jau įtraukta kryždirbystės tradicija. Dabar esame pateikę Kernavės įtraukimą į pasaulio paveldo sąrašą. Žinoma, buvimas tame komitete duoda daugiau šansų, kad šis objektas tikrai bus įtrauktas. Rengiamės teikti dokumentus dėl Trakų istorinio nacionalinio parko.

Paveldo komitetas renkasi vieną kartą per metus. Mes esame numatę du ekspertus, kultūros ekspertą Arūną Bėkštą ir gamtos paveldo ekspertą Gediminą Raščių. Šiandien pasveikinau mūsų ambasadorę UNESCO Iną Marčiulionytę už jos didžiulį ir labai sunkų darbą įkalbėti kiekvieną pačią mažiausią šalytę kažkur labai toli Afrikoje, net pavadinimą labai sunku atsiminti, kad žinotų, kas yra Lietuva, ir kad jos atstovavimas šiame komitete bus visiems naudingas. Dėkui.

PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Manau, dabar ir paklausiusiam Seimo nariui malonu, ir kitiems Seimo nariams, ir ministrams, ir čia esantiems maloniems mūsų svečiams. Dabar galime ramiau dirbti.

Taigi klausia G.Jakavonis. Prašom, kolega. Ruošiasi A.Baura.

G.JAKAVONIS. Dėkoju. Mano klausimas būtų skirtas žemės ūkio ministrui gerbiamajam Jeronimui Kraujeliui. Vakar Vyriausybė patvirtino 2004–2006 metų kaimo plėtros pagrindines nuostatas. Mane ypač domina, kokią paramą ir iš kokių sričių gaus kaimo žmonės, ūkininkaujantys nenašiose Dzūkijos žemėse?

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Vakar Vyriausybė pritarė Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano pagrindinėms nuostatoms, tai yra pagrindinės nuostatos. Šiose nuostatose įtvirtintos lėšos yra gana didelės, kartu su kofinansavimu, t.y. 80% Europos Sąjungos pinigų ir 20% iš Lietuvos nacionalinio biudžeto. Bendra suma per trejus metus apie pora milijardų. Svarbiausia susikoncentravome į septynias kryptis, nenukrypdami nuo bendrųjų Europos Sąjungos reglamentų. Iš jų yra ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, vadinamasis ankstyvas pasitraukimas. Aišku, jis per daug nežavi. Bet ką jūs paminėjote, tai yra antroji kryptis. Aš asmeniškai dedu daug vilčių į ją, tai ūkininkaujančių mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir vietovėse su aplinkosauginiais apribojimais rėmimas. Lėšų sumos dar nenorėčiau tvirtinti, nes čia yra nuostatos. Iki mėnesio pabaigos turime parengti pagal kiekvieną kryptį konkretų planą, išdėstyti sąlygas ir pateikti Briuseliui galutinai derinti. Aišku, kaip jaučiame, kiekviena valstybė prideda įvairių kitų savo sąlygų. Todėl lapkričio 14 d. Zalcburge bus bendras ministrų pasitarimas, kad būtų maždaug suvienodinta.

Dėl Dzūkijos ir kitų. Mažiau palankias ūkininkauti vietoves Lietuvoje mes dar 2002 m. sausio 7 d. patvirtinome atitinkamu įsakymu, ir net 47% pakliuvo į remtinas. Pagal ūkininkų skaičių būtų maždaug apie 70 tūkst. ūkininkų. Aišku, jeigu jie susitvarkys labai paprastus popierius – pateiks paraišką ir visa kita.

Kokia parama? Aišku, tuos skaičius drįsiu pasakyti, nes daugelis žmonių klausia. Tos nepalankios žemės suskirstytos į tris kategorijas. Yra didelio nepalankumo vietovės. Parama hektarui per metus būtų maždaug 410 Lt, dabartiniu metu tik po 18–20 Lt paremdavome ar panašiai. Tai jau apčiuopiama, Dzūkijos žemės į tai pakliuvo. Vidutinio nepalankumo – 258 Lt 1 ha per metus ir mažo nepalankumo vietovės – 163 Lt per metus. Kartu dar yra atskiras rėmimas aplinkosauginiais motyvais, yra išskirtos 24 vietovės, tai dėl atskirų paukščių apsaugos ir panašiai. Dėl šios krypties galėčiau tiek pasakyti. Dabar tiksliname ir yra tokia tikimybė, tokie pažadai, kad baigsime šį derinimą su Europos Komisija iki Naujųjų metų, kad iki gegužės 1 dienos būtų galima pradėti taikyti, kiek mums žinoma, nelaukiant oficialios gegužės 1 dienos ar panašiai. Tai būtų labai remtinas ir sveikintinas dalykas.

Kitos priemonės yra sudėtingesnės ir mums visiškai neįprastos. Šią priemonę taikėme dvejus metus, bet tik labai simboliškai – po 18–20 Lt 1 hektarui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Baura. Prašom, kolega. Ruošiasi J.Korenka.

A.BAURA. Pasinaudosiu galimybe, kad po ilgesnės pertraukos vėl tribūnoje matome gerbiamąjį žemės ūkio ministrą, jam klausimą pateiksiu. Prieš 15–20 metų Lietuva greta intensyvaus žemės ūkio garsėjo ir gana geromis arklininkystės tradicijomis. Deja, privatizavus valstybinius žirgynus, ši šaka iš esmės buvo numirusi ir tik dėka pavienių entuziastų šį verslą bandoma atgaivinti, bet tam reikia nemažų investicijų, kurių Europos Sąjungoje lyg ir nematyti. Klausimas būtų toks: gal dar ne viskas prarasta, gal dar Lietuvos derybininkai turi kokių nors galimybių derėtis ir išsiderėti, kaip kad, tarkime, yra numatyta parama avininkystei, karvėms (…) ir panašiai? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už įdomų klausimą. Iš tikrųjų per visas reformas stipriai arklininkystę išdraskėme, dabartiniu metu problema yra ir organizacinė. Dėl eržilų yra tokia programa, iš tikrųjų juos reikia sukoncentruoti, reikia visai kitaip daryt. Dėl pačios paramos. Aš iš vieno Seimo nario gavau tokį laišką, gal grubokai skamba, bet kadangi… (Balsai salėje) Ne, ne, deja, Vytautai, ne jūs, nors pirmoji raidė ta pati. Gal ir herbe reikėtų pakeisti. Deja, taip. 2000 m. birželio 13 d. tvirtinant strategiją (aš, kaip ir daugelis čia, tą strategiją gerai atsimenu), deja, arklininkystė ten iš viso nebuvo paminėta, kažkur pradingo. Todėl ir SAPARD’o buvo tokie priekaištai, kad nėra tokių lėšų. Na, nėra, nėra, sako, patys neįtraukėte šito dalyko, tai ko dabar rengiate projektus ir viską. Aišku, tokia pamoka buvo. Dabar iš kelių šaltinių aš matau. Jau bendrajame programavimo dokumente 2004–2007 metams yra numatyta remti arklininkystę, na, nepykime, ir arklienos perdirbimą, ką lenkai yra padarę, nes gyvus arklius nugabenti į Italiją iš tikrųjų yra gana sudėtinga. Bus remiamos pagal pirmąją priemonę investicijos į žemės ūkio valdas. Ir arklių augintojai galės gauti paramą, kuri sudarytų 50% investicijų lėšų, bet ne daugiau kaip milijonas 300 tūkst. Lt, maždaug tokia suma.

Antras momentas dėl pačios prekybos arkliena, atitinkamos galimybės pagal trečiąją bendrojo programavimo žemės ūkio kryptį. Tačiau ir tiesioginės išmokos, kurių iki šiol, pavyzdžiui, pievoms, ganykloms ir kitiems, kaip sakoma, mes nė cento neduodavome (kaip čia mes galutinai sutarsime svarstydami biudžetą, čia jau kitas klausimas), bet, aišku, irgi būtų atitinkama parama tiems, kurie laiko arklius, per šitą dalyką gautų. Taigi, iš tų trijų dalių tokia bus. Ir jau ateityje nuo 2004 metų arklininkystė turės savo eilutę. O iki šiol mes tik per veislininkystės programą, dabar aš tiksliai neatsimenu, bet tikrai priekyje stovi nulis, o po kablelio, nežinau, 50 ar 70 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom be leidimo neklausinėti. Ačiū. Klausia J.Korenka, ruošiasi arba K.Glaveckas, arba S.Lapėnas.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų kultūros ministrei Romai Žakaitienei. Mano klausimo objektas, žinoma, kaimo žmogus ir jo kultūra, nes ne vien tik duona šiandien jis gali būti sotus.

Priėmus mus galutinai į Europos Sąjungą, laukiame tiesioginių Europos išmokų ir plius lyg ir patys, Lietuva, įsipareigotume dalį skirti, kas sudarytų apie 160 milijonų. Šiandien visuomenėje vyksta plati diskusija: o kas būtų, jeigu dalį šių išmokų skirtume švietimui, socialinėms reikmėms? Gerbiamoji ministre, jeigu taip įvyktų, kokia dalis tos sumos būtų skirta kultūrai kaime ir ką būtų galima už tai padaryti kaimo žmogui?

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkui Seimo nariui. Praeitą Vyriausybės valandą buvo aiškinama, ką būtų galima padaryti sveikatos, švietimo, mokslo srityje. Manyčiau, tikrai labai puikus klausimas, nes kultūros srityje, jeigu kalbėtume apie 50 ar 60 mln. litų, būtų galima labai efektyviai realizuoti jau patvirtintas Regionų kultūros plėtros programą ir Etninės kultūros plėtros programą. O tiksliau, būtų galima kaimo bibliotekų rekonstruoti ir modernizuoti nuo 12 iki 17, maždaug apie tokį skaičių; krašto muziejų rekonstravimas, modernizavimas, būtų galima sutvarkyti apie 10 muziejų rajonuose; rajonų kultūros centrai ir jų filialai, apie kuriuos kalbama, kad tikrai labai mažai yra valstybės paramos, būtume pajėgūs per vienerius metus sutvarkyti 20 rajonų kultūros centrų; regioninių kultūros centrų, kurie yra dvaruose, rekonstravimui, yra numatyti 5 tokie regioniniai kultūros centrai, taip pat būtų galima padaryti labai svarbius rekonstravimo darbus.

Žinoma, būtų galima aprūpinti krašto muziejus eksponatais, įranga, sutvarkyti fondus, tradicinių amatų centrus etnografiniuose regionuose įsteigti, taigi tie 60 ar 50 mln. būtų labai reikalingi, kad suaktyvintume ir pagyvintume visų regionuose gyvenančių žmonių gyvenimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia S.Lapėnas. Ruošiasi kolegė O.Babonienė. Prašom.

S.LAPĖNAS. Norėčiau paklausti gerbiamąjį teisingumo ministrą. Gerbiamasis ministre, Jurbarko rinkiminės apygardos gyventojai reiškia daug nusiskundimų, kaip ir visoje Lietuvoje, dėl iš gyventojų reikalaujamų pažymų apie šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą. Kaip žinoma, sukūrus Gyventojų registrą, šių pažymų neišduoda nei seniūnijos, nei komunaliniu ūkiu besirūpinančios institucijos. Notarinės kontoros taip pat reikalauja panašių pažymų juridiniams veiksmams atlikti. Ar ne geriau būtų, jei valdininkai ir notarai galėtų nevaikydami gyventojų po migracijos tarnybas ir bankus, nes už pažymas reikia, kaip žinote, mokėti, patys pažiūrėti Gyventojų registre reikalingus duomenis. Tam reikia atitinkamų ir suderintų pataisų Gyventojų registro įstatyme. Notarų ir valdininkų aprūpinimas kompiuteriais, internetiniu ryšiu yra pakankamas. Manęs netenkina Vidaus reikalų ministerijos neveiklumas šiuo klausimu, todėl prašau jūsų įsikišimo.

PIRMININKAS. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų ta problema egzistuoja ir ji žinoma Vyriausybei. Galiu tik informuoti, kad ir šį pirmadienį, praėjusį pirmadienį, mes tuos klausimus, tik daug platesniu aspektu, svarstėme ir galvojome, kaip padaryti prieinamesnę duomenų bazę visiems. Buvo kalbama apie Juridinių asmenų registrą, kuris turi būti pabaigtas, reikia sutvarkyti iki narystės, bet tai, be abejo, yra susiję su informacinių bazių sutvarkymu, tarp jų ir jūsų paminėtu Gyventojų registru, kurį, deja, vienintelį iš pagrindinių registrų tvarko kita institucija, t.y. Vidaus reikalų ministerija. Informacinės politikos departamentas prie Vyriausybės yra įpareigotas dar praeitais metais sutvarkyti šių registrų integravimą su kitais pagrindiniais registrais, taip pat ir kitais nepagrindiniais registrais, kurių Lietuvoje šiandien yra įsteigta maždaug apie 160. Aš jau nepamenu, kurios Vyriausybės valandos metu minėjau, kad bent jau per Registrų centrą Teisingumo ministerija, kaip vadovaujanti institucija, kai kuriems registrams, taip pat ir Nekilnojamojo turto registrui, turėdama tam tikrą įtaką notarams pradėjo derėtis su savivaldybėmis. Reikės sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis, nes kiekviena yra savarankiškas juridinis asmuo. Bent kol kas Savivaldybių asociacijos vadovai tam pritarė, kad visi registrų duomenys, kurie yra Registrų centre, kuris galės turėti duomenis iš gyventojų registrų, kuris priklauso ir priklausys Vidaus reikalų ministerijai, būtų pateikti galbūt visiškai nemokamai arba tik už prisijungimo mokestį, kurį jūs minėjote, t.y. internetu, t.y. apmokėti telekomunikacijų paslaugas ir pačiam asmeniui tą pačią pažymą pateikti. Aš paprastą pavyzdį galiu pasakyti. Šiandien pažyma, išduodama Registrų centro, kuris turi 11 filialų ir 38 gyventojų aptarnavimo biurus, kainuoja apie 11 litų. Suskaičiavę matome, kad net ne kiekvienoje savivaldybėje. Taigi mes vis dėlto norime padaryti, kad arba iš kiekvieno notaro, arba kiekvienoje savivaldybėje žmogus tiesiogiai turėtų galimybę gauti tą pažymą ir ją gauti visiškai nemokamai, bet tas pareigūnas, kuris paima duomenis iš Registrų centro, turi tik patvirtinti tų duomenų tikrumą, kad atspausdino būtent tokią pažymą, kokią jis matė Registro centro duomenų bazėje. Taigi tai yra iš tikrųjų visiškai netolimos perspektyvos dalykas.

Aš tikrai labai norėjau, kad tie dalykai įvyktų kur kas anksčiau, bet, kaip visada, yra įvairių priežasčių, apie kurias aš dabar gal plačiau ir nekalbėsiu, dėl ko mums nepavyko anksčiau to padaryti, juo labiau kad ir pagal planus, numatytus šios Vyriausybės, buvo tai įgyvendinti nuo 2004 metų. Aš manau, kad kol kas mes dar nevėluojame, ir tikiuosi, kad per artimiausią pusmetį tie dalykai iš tikrųjų bus įgyvendinti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia O.Babonienė. Ruošiasi A.Kašėta.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui.

Tikrai maloniai biudžetinių įstaigų darbuotojai sutiko žinią, kad bus didinami atlyginimai, tačiau pasigirdo ir nepasitenkinimo balsų. Šiandien suprantame kodėl. Vyriausybei darbo grupės pateiktas etatinio pedagogų apmokėjimo projektas. Taigi kaip bus didinami atlyginimai pedagogams ir kada?

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Man taip atrodo, kad bet koks projektas visada turi būti vertinamas kritiškai, išanalizuojamos teigiamos ir neigiamos to projekto pasekmės, tuo labiau kad projektas tam ir yra rengiamas, kad būtų svarstomas. Aš, kaip ministras, Švietimo ir mokslo ministerija siekiame nieko neturėti stalčiuose, viską skelbti. Labai operatyviai esame atnaujinę tinklalapį ir jį parengę taip, kad visa informacija būtų viešai prieinama, kad visi projektai, net ir maži, nekalbu apie tokius reikšmingus, kaip dėl darbo apmokėjimo tvarkos, būtų skelbiami, kad ir mokytojai ir ne tik mokytojai… Mes norime, kad ir tėvai, ir visuomenė – visi, kurie susiję su švietimu, o susijusi yra visa visuomenė, matytų, žiūrėtų ir kad būtų suderinti interesai.

Be abejonės, visi turi savo interesus. Man atrodo, Mokytojų profesinė sąjunga, Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga irgi, natūralu, turi savo interesus, tik stebiuosi, kad kartais juos išreiškia pernelyg kategoriška forma. Tiesą sakant, darbo grupėje, kuri rengė tą projektą, dalyvauja visų profesinių sąjungų atstovai, žmonės, kurie gali raštu pateikti savo modelį, kuris bus tikrai įdėmiai, pradedant ministerija ir Vyriausybe, išnagrinėtas. Stengiamasi kurti optimalų variantą, kuris atitiktų valstybės galimybes ir spręstų problemas.

O problemos turbūt yra žinomos. Per daug metų susiklostė situacija, kad apmokėjimas siejamas su tarifiniu atlygiu – už 18 vadinamųjų pamokinio darbo valandų, primokant už 3 val. už sąsiuvinių taisymą, už pasirengimą pamokoms ir vadovavimą klasėms. Tai toks etatas mokyklos, bet už jį mokytojas gauna labai nedaug. Mokytojas, baigęs universitetą, popieriuje gauna 680 litų, o turintis stažą, turintis aukščiausią kvalifikaciją – apie 820 litų popieriuje. Aišku, mokytojas iš tokio atlyginimo negali pragyventi ir dirba kur kas daugiau, vidutiniškai pusantro karto. Vidurkis dirbant pusantro etato susidaro 1170 litų (praėjusių metų duomenimis). Taigi reikia keisti tą tvarką, nes mokytojai, dirbdami pusantro etato, pagal tyrimų duomenis dirba apie 70 val. per savaitę. Aišku, jie yra išsekę, pervargę ir negali kokybiškai dirbti. Nukenčia visuomenė ir valstybė, todėl aišku, kad reikia keisti šitą tvarką.

Kaip keisti? Aš dar kartą kartoju: kuriame modelius. Pirmas žingsnis – kildama bazinė mėnesinė alga… Į krepšelį sugrąžinti… 50 ar kiek (Valstybė kontrolė nustatė) milijonų buvo panaudoti ne papildomam ugdymui, o kitoms reikmėms. Tai vėl pagerins mokytojų padėtį. Bet tą etatinę tvarką, arba darbo apmokėjimo tvarką, tikrai reikia sutvarkyti.

Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį mokytojai priskiriami kategorijai, dirbančiai sutrumpintą darbo savaitę, 36 valandas. Taigi per tas 36 val. reikėtų reglamentuoti visą mokytojo darbą. Yra labai geras aukštosios mokyklos modelis, kai ten niekas tikrai nieko neskaičiuoja ir nekontroliuoja, bet yra tvarka. Susitarę dėl šio modelio, bent pusmetį jį pasvarstę, aš manau, mes galėtume nuo kažkada pradėti įgyvendinti, nes tam reikės didelių pinigų, gal apie 300 mln. litų. Jeigu Vyriausybė, valstybė, Seimo dauguma tuo metu, kai pradėsime įgyvendinti, apsispręs, tą reikia daryti, o tas ažiotažas keliamas be reikalo, nes kol kas yra pakelta tik bazinė mėnesinė alga. Ji padidina mokytojo darbo užmokestį vidutiniškai 95 litais. Tai yra gera naujiena. O dėl šios tvarkos pakeitimo mes ir Seime, ir Vyriausybėje susitarsime, modelį apsvarstys visuomenė ir apsispręsime, kaip jį įgyvendinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį A.Kašėtai dar kartą, jau turbūt 10 ar kelintą, primenu 208 straipsnį, jo 5 dalį. Žinote? Tai prašom nereikšti nepasitenkinimo. “Klausimai užduodami tokia eile: iš pradžių 2 klausimus gali užduoti Seimo opozicijos lyderis (kurio, gaila, neturime), vėliau klausimus gali užduoti iš eilės visų frakcijų atstovai”. Taip ir buvo. Bet dabar prašom paklausyti svarbiausio: “pradedant nuo opozicinių frakcijų (taip ir buvo) ir atsižvelgiant į frakcijų dydį”. Jūs žinote, kad čia yra didžioji dalis ir šita didžioji dalis turi teisę dažniau klausinėti negu rinkėjų valia atsiradusių mažesnių frakcijų nariai. Prašom nepykti, būtent tos tvarkos ir laikomasi.

A.Kašėta. Ruošiasi kolegė R.Juknevičienė. Tvarka yra tvarka, prašom klausti. (Balsai salėje) Ar kortelė įdėta? Ačiū už priminimą. Gal per šoninį mikrofoną. Prašom, kolega. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Mano klausimas gerbiamajam aplinkos ministrui.

Gerbiamasis ministre, Varėnos rajone norima statyti durpių perdirbimo įmonę. Gautas leidimas eksploatuoti du durpynus, tačiau dėl trečiojo – Juodžiukų durpyno – ministerija kol kas laikosi rezervuotos pozicijos, aiškindama, kad siekiama išlaikyti rajono ekologinę pusiausvyrą, todėl šis klausimas yra svarstomas. Aš noriu jūsų paklausti, ar ministerija neatsižvelgė ir į kitus faktorius, ta prasme, kad prie Varėnos jau yra Dzūkijos nacionalinis parkas, yra Čepkelių rezervatas, yra labai daug apribojimų vietiniams žmonėms, o šiuo metu labiausiai reikia darbo vietų. Turint omeny, kad šie durpynai, tarp jų ir Juodžiukų, jau buvo eksploatuojami ir anksčiau, ir anksčiau buvo įtraukti į leistinų eksploatuoti sąrašą, ar vis dėlto nereikėtų atsižvelgti ir į socialines problemas, ne tik aplinkosaugos?

PIRMININKAS. Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tikrai paisom ir bandom elgtis taip, kaip nusako pagrindinis principas, tai yra subalansuotai. Nagrinėdami ir tą, ir kitus atvejus vis dėlto žiūrime, kokie yra interesai – ir gamtosaugos, ir socialiniai, ir ekonominiai, žmonių įdarbinimas ir panašiai. Jeigu globaliau žiūrėtume į tą problemą, tai durpynų yra tiek, kad dar 100 metų galime eksploatuoti ir nėra ko kištis daugiau į gamtą, bent jau šiuo periodu. Tačiau atsiranda naujos įmonės. Jos nori pradėti eksploatuoti vis naujus durpynus, ir čia kyla tam tikras konfliktas. Mes tada turime, aišku, gerai pagalvoti, ar žiūrime plačiau valstybiniu mastu, ar žiūrime konkrečios teritorijos, kaip jūs klausėte dabar dėl Varėnos rajono. Aš žinau, kad ten yra diskutuojama dėl to, taip pat žinau, kad tas durpynas buvo paliktas renatūralizacijai, nes jau daugiau kaip dešimt metų niekam jo ten nereikėjo. Užteko tų kitų, kurie buvo eksploatuojami. Be abejo, žiūrėsime ir tą ekonominį, sakykim, interesą, ir įdarbinimo klausimus. Kol kas dabar konkrečiai negaliu atsakyti, kokia ta galutinė išvada. Bet tikrai žinau, kad ekspertai renka duomenis dėl to. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R.Juknevičienė. Ruošiasi J.Veselka. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū. Leisiu sau trumpą repliką, nes ponas Č.Juršėnas irgi sau tą leido. Akivaizdu, kad valdančioji dauguma pradėjo bijoti Seimo opozicijos klausimo ir pradėjo Vyriausybės valandą užpildyti paruoštais pozicijos, t.y. daugumos, klausimais. Tai rodo valdančiosios daugumos silpnėjimą, daugiau nieko, juk jūs galite savo Vyriausybės paklausinėti savo frakcijos posėdžiuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Rasele, aš labai atsiprašau, Statutas yra Statutas. Ar jis tamstoms galioja, ar ne? Ar tiktai daugumai turi galioti?

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš sakau apie pasikeitimus, kurie įvyko šiandien. Mano klausimas aplinkos ministrui. Šiandien sužinojome iš agentūrų, kad Lietuvos ekspertai susipažino su telkinio D6 dokumentais ir kad buvo nuvykę į Karaliaučių. Gal galėtumėte šiek tiek plačiau pakomentuoti, ar bus kokios nors išvados, ar medžiaga gauta, pateikta visuomenei?

Ir dar vienas klausimas, susijęs su tuo pačiu: ar nekilo mintis į ekspertų grupę įtraukti ir, sakykim, Žaliųjų atstovus, kurie šiuo atveju būtų galėję bent iš dalies atstovauti tam nevyriausybiniam dėmeniui šioje ekspertų grupėje?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tikrai tris dienas ekspertų grupė dirbo Kaliningrade, susitiko tiek su įmonės vadovais, tiek su jų ekspertais, turiu galvoje “Lukoil” atstovus Kaliningrade. Jiems buvo pateikta ta dokumentacija, kurios niekaip negalėjome anksčiau gauti, t.y. techninis projektas, jo sudedamosios dalys. Dabar darbo grupė rengia išvadas po viso to peržiūrėjimo. Ji ne tik peržiūrėjo informaciją, kuri buvo pateikta, bet taip pat buvo nuvykusi ir į gamyklą, kur buvo montuojama platforma ir kur dabar atliekami atitinkami vamzdyno darbai. Taip pat ir į vietą, kur ta platforma dabar yra sumontuota. Darbo grupę ar tą ekspertų grupę sudarė daugiau Aplinkos ministerijos sistemos, taip pat Ūkio ir Susisiekimo ministerijų atstovai. Taip pat buvo iš universiteto pakviestas specialistas, kuris dirba su šiais klausimais. Bus parengtos išvados, ten tikrai nieko slapto nėra, jos bus pateiktos, bus galima su tuo susipažinti.

Dėl Žaliųjų atstovo įtraukimo, na, tikrai nesvarstėme tokios galimybės. Manome, kad ta grupė buvo sudaryta gana subalansuotai ir norėjosi nepaversti to susitikimo tokiu, na, politikavimu, norėjosi kiek įmanoma sukurti darbingesnę nuotaiką. Aš tikrai gerbiu visa tai, ką Žaliųjų organizacija padarė visame šiame procese. Bet pats susitarimas buvo daugiau tokio valstybinio, tarpvalstybinio, ar kaip jį pavadinti, pobūdžio. Be abejo, visa informacija, kurią mes gavome, mes taip pat pasidalinsime ir su Žaliųjų judėjimu. Jeigu bus atitinkami komentarai iš jų, kad mes kažko neįžiūrėjom arba pražiūrėjom ir panašiai, tai bandysim pasitaisyti ir tą papildomą informaciją gauti. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka. Ruošiasi V.Popovas. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamasis žemės ūkio ministre, kaip sako, viena gera naujiena – jau visi žemdirbiai siuvasi didesnes pinigines, kad tuos septynis nulius sudėtų, bet klausimas yra toks: jūs dabar vėl priėmėte įsakymą eiti į seniūnijas, registruotis ūkininkams, kitaip negausim paramos iš Europos Sąjungos. Mes esame įsiregistravę tose agrarinėse tarnybose pačiame mieste ir esame įsiregistravę turto registre. Ar negalima būtų padaryti, kad registras perduotų seniūnijai duomenis apie seniūnijoje įregistruotus ūkius ir tiems žmonėms nereikėtų vėl lakstyti po seniūnijas? Ar jūs negalite taip pakeisti? O kas iš tikrųjų, sakysim, neįregistravęs, tai jau kitas reikalas. Bet dabar vėl lakstyk, registruok vienoj, antroj, trečioj vietoj ir visur turi bėgioti.

J.KRAUJELIS. Šiuo atveju aš visiškai sutinku, kad iki šiol tvarkos tarp pačių registrų dar nebuvo ir kol kas jaučiu, kad nėra. Dabar vieną dalyką mes dar Vyriausybėje svarstėm, atidėjom, tai dėl juridinių asmenų registrų, nes žemės ūkyje irgi yra bendrovės, ar jos kooperatinės… tai juridiniai asmenys. Ten kai kurios sąlygos man irgi truputį nesuprantamos. Mes su Teisingumo ministerija dar aiškinamės tuos dalykus. Bet dėl vieno dalyko, kas yra privalu, nieko nepadarysi, tai yra vienas dabar padarytas registras, į kurį, kaip sakoma, mušame visą taikinį. Vienas registras turėtų būti norint gauti paramą, europinę ar iš nacionalinio biudžeto, tai yra žemės ūkio ir kaimo verslo registras. Ir to, mano galva, pakaktų. Dabar yra įforminti, sutvarkyti visi dokumentai, ir toliau… Kitas klausimas, aš ne visai gerai supratau, ar aš neteisingai supratau, pats lyg ir prieš seniūnijas. Aš atvirkščiai… Dauguma žmonių yra už tai, kad seniūnijose turėtų visą šitą dalyką tvarkyti.

PIRMININKAS. Šiek tiek vėliau. Vieną minutę. Prašom patikslinti.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, aš noriu dar patikslinti. Mes kaip ūkininkai esame įsiregistravę agrarinėse tarnybose. Esam įregistravę savo žemės plotus to turto registre. Ar nepakanka, kad tos tarnybos perduotų seniūnijoms visus registravimo duomenis ir mums nereikėtų dar lakstyti, stovėti eilėse seniūnijose? Štai kur esmė.

PIRMININKAS. Prašom.

J.KRAUJELIS. Na, ką, pasižadam abu, kolega, panagrinėti, kadangi kai kuriose turtą…

PIRMININKAS. Ačiū.

J.KRAUJELIS. Perduoti duomenis, jis sako…

PIRMININKAS. Gerai, klausia V.Saulis. Ruošiasi kolega R.Šukys. Prašom.

V.SAULIS. Mano klausimas žemės ūkio ministrui maždaug panašia tema, kaip klausė kolega J.Veselka. Žemdirbiai laukia išmokų iš Europos Sąjungos. Tačiau norint jas pasiimti, tam reikia ir pasiruošti. Rajonų žemės ūkio skyriuose pastaraisiais metais labai sumažėjo specialistų skaičius. Neseniai žemės ūkio skyriai gavo jūsų pasirašytą laišką, raštą, kad reikalingas specialistų skaičius maždaug nuo 5 iki 7, ir tas raštas sukelia tokį nedviprasmišką atgarsį. Tuoj pat rajonų merai klausia, ar šioms funkcijoms bus skirtas finansavimas, ar reikia verstis iš savo turimų pinigų? Norėčiau aiškumo būtent šiuo klausimu. Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už labai gerą klausimą. Vyriausybės posėdyje svarstant biudžetą aš ir raštu, ir žodžiu šitą dalyką akcentavau. Tik noriu patikslinti vieną dalyką, kad dėl etatų skaičiaus tai buvo… gaila, finansų ministrės nėra, bet su ja buvo suderinta, ir, kaip sakoma, šie dalykai buvo aptarti. Tačiau dabar aš tiksliai nepasakysiu, ar 278, ar kiek etatų mes prašom, kad reikėtų išlyginti, nes dabar kiek mes turėjome programų iš nacionalinio biudžeto, tai, sakykim, ūkininkų yra registruota apie 60 tūkstančių šiais metais, SAPARD jau atskirai, Nacionalinių mokėjimų agentūra, ir iš viso pririnkome 1000 paraiškų. O dabar jeigu paėmus ir kaimo plėtrą, ir tiesiogines išmokas, tai iš tikrųjų 180 tūkstančių mažiausiai, o kartais gali būti net ir 3 hektarai, jeigu tiesioginių išmokų nesumažinsite nuo tų 55%, tai vis tiek 800 Lt trihektarininkui susidaro. Vis tiek močiutė, kaip sakoma, pildys tą paraišką, kad gautų tuos 800 Lt, o ne lauks kokios nors interneto svetainės ar panašiai. Aš čia savo poziciją dėstau. Beje, tuo klausimu ne kartą kalbėsime. Šiuo atveju be tų etatų, aš buvau pas Jo Ekscelenciją Prezidentą, sakiau, jeigu seniūnijų žemės ūkio skyrių nepatvarkysime, tų pinigų… Jie yra, bet paprasčiausiai dėl to, kad nenueis žmonės ar pražiopsos, pirmais metais reikia aplankyti kiekvieną kiemą. Tie ūkininkai, kurie jau įsikabinę, žino, susitvarkė, bet naujieji ne, liks nepanaudoti pinigai.

Kitas klausimas, jeigu tokiomis dozėmis stiprinsime Nacionalinę mokėjimų agentūrą. Dabar duodame 50, po birželio mėnesio – 50. Briuselio biurokratai žiūri paprastai. Tokia programa, kaip iš pradžių minėjau, kai klausė G.Jakavonis dėl nenašių žemių, duok konkrečius žmones, kurie administruoja, jis juos pasodina ir egzaminuoja. Jeigu pasakysi, kad birželio mėnesį turėsi etatus, tokiu atveju pasakys, kad Lietuva nepasirengusi tų pinigų paimti, ir būsime išbraukti.

Iš tikrųjų klausimas yra atviras, ir svarstant biudžetą aš kviečiu. Kol kas išmečiau visus kitus prašymus, bet jeigu administracinių gebėjimų, ar lietuviškas žodis, ar nelietuviškas, neturėsime, bus prastai visose grandyse. Dar centre mes čia “susikupstuosime”, bet apatinėse grandyse bus prastai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Šukys. Prašom, kolega. Ruošiasi G.Mikolaitis.

R.ŠUKYS. Mano klausimas gerbiamajam ūkio ministrui ponui Petrui Čėsnai. Jūs Liberalų ir centro frakcijos posėdyje, kai Seime buvo pateiktas įstatymas dėl “Alytaus tekstilės”, pasakėte, kad verslo planas yra parengtas, kad viskas yra suderinta derybine prasme, kad reikia tik įstatymo akcijoms nupirkti. Beje, spaudoje ne taip seniai, prieš kelias dienas, buvo paskelbta informacija, tas ir tada kėlė abejonių, kad, pasirodo, tie, kurie derasi arba turėtų derėtis, neturi jokių įgaliojimų. Iš viso neaišku, su kuo bus deramasi, ar iš viso yra deramasi?

Antras dalykas. Verslo planui parengti yra sudaryta darbo grupė, vadovaujama jūsų viceministro. Ji iki lapkričio mėnesio rengs tą verslo planą. Prašom informuoti mane ir Seimo narius, kokia yra situacija. Ar nebus taip, kad vėl bus kaltas Seimas, kad priėmė blogą įstatymą, kurio pagrindu nepavyko išgelbėti “Alytaus tekstilės”? Aš nekalbu dabar apie įstatymo reikalingumą arba jo konstitucingumą. Aš specialiai laikau parengtą pareiškimą, bet nerenku parašų, kad nebūtume apkaltinti, kad sutrukdėme toms deryboms. Aš norėčiau, kad jos pavyktų jums, nes jau yra įstatymas, bet informuokite, kokia yra situacija ir kokia bus perspektyva.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Taip, įstatymas suteikė galimybę vesti derybas dėl akcijų išpirkimo iš investuotojo, kuris labai nesėkmingai buvo investavęs Lietuvoje. Šiuo momentu vyksta derybos, dėl principinių klausimų yra sutarta, dar vyksta diskusijos, ar tie, kurie derasi, turi rašytinius įgaliojimus pasirašyti tą sutartį. Mes manome, kitą savaitę galutinai paaiškės situacija. Toks verslo planas buvo, Alytus turėjo verslo planą, jie buvo parengę, ir tada jie turėjo tokį planą. Mano įsakymu buvo sudaryta komisija, ji dar kartą peržiūrėjo jų verslo planą. Aš taip pat buvau išvykęs su darbuotojais į Alytų. Į tą grupę įeina ir Alytaus, ir savivaldybės, ir verslininkų atstovai. Mes išklausėme jų pastabas, kelis kartus įvairiai analizavome jų planą. Dabar jis yra toks, kad, mūsų nuomone, galima išgelbėti Alytų. Yra vedamos derybos su bankais, su valstybės institucijomis, su Turto banku, taip pat su “Sodra”, su Mokesčių inspekcija, su darbuotojais vyksta pokalbiai. Manome, tai yra realu. Kitą savaitę galėsime jus daugiau informuoti.

Dabartinis klausimas yra rimčiausias, kokius rašytinius įgaliojimus jie turės pasirašyti šią sutartį. Manyčiau, Alytuje situaciją galima pakreipti per kelis mėnesius į geresnę pusę. Numatyta, kad pagrindinės investicijos turėtų būti skirtos įrengimams įsigyti ir naujai modernizuoti kitiems metams. Jeigu parama bus suteikta dabar, jie sugebės ją pravalgyti. Reikia per trumpiausius terminus šiek tiek modernizuoti Alytaus įrengimus ir greičiau gauti efektą iš to modernizavimo.

Tiek galėčiau šiandien pasakyti. Daugiau nenorėčiau komentuoti. Manau, visai Lietuvai ir jums tai yra aktualus klausimas, bet šiandien nėra beviltiška padėtis. Sakyčiau, daugiau priklauso nuo formalumo, kaip greitai jie turės teisėtą, pripažįstamą įgaliojimą pasirašyti šią sutartį. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės valandos laikas baigėsi. Nepaklausė trys kolegos liberalai ir keturi socialdemokratai. Ar mirtinai… Kolegai G.Mikolaičiui yra suteiktas žodis, jis turės paklausti. Ar kiti galėtų atsisakyti, nes vis tiek reikia baigti Vyriausybės valandą? (Balsai salėje) Gerai. Labai nori, kiek supratau, kolega A.Klišonis – iš vienos pusės, o V.Einoris – iš kitos pusės. Ir dar kolega V.Andriukaitis. Trys, bet ne daugiau. Gerbiamieji ministrai, prašom pakentėti, nes po vieną ir dar vienas valdžios atstovas, jam pirmenybė.

G.Mikolaitis. Ruošiasi A.Klišonis.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Norėčiau susisiekimo ministro paklausti. Dabar važiuojant Lietuvos magistraliniais keliais darosi smagu ir matome perspektyvą. Per kelerius metus magistralės dar gerės, bet pasukus į šoną, į regionų kelius ar į seniūnijų kelius vaizdas, sakyčiau, gana nekoks. Vakar laidoje “Spaudos klubas” konservatorių lyderis A.Kubilius, komentuodamas biudžetą, pasakė, kad Vyriausybė nemato, jog reikia skolintis lėšas pravalgymui, bet Kelių fonde yra milijonų ar milijardų per daug, o paėmus iš Kelių fondo būtų galima ne skolinti, o visa tai padaryti. Kokia jūsų nuomonė, ar teisingai buvo pasakyta? Kokia jūsų nuomonė dėl Lietuvos kelių rajonuose?

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Jeigu atvirai kalbėtume, laukiau šio klausimo, kad galėčiau pakomentuoti vakar “Spaudos klube” pasakytus tam tikrus teiginius. Pasirodo, kad visų blogybių… Lietuvoje yra geri keliai, kuriais išvažiuoja išsilavinęs jaunimas į užsienį. Manau, polėkio mintis yra labai didelė.

Kalbant apie mūsų situaciją, magistraliniai krašto keliai yra geri todėl, kad nuo 1994 metų buvo labai griežta sistema, vadinamasis Kelių fondas. Niekas neturėjo ir šiandien, matyt, niekas neturi teisės kėsintis į šį fondą, nes tai yra įtvirtinta įstatymu. Dėl šios griežtos monitoringo sistemos šiandien turime gerus kelius. Visi pripažįsta, kad buvo pasielgta protingai, ir šiandien Lietuva gali didžiuotis, kad pirmauja pagal savo infrastruktūros plėtrą. Vadinasi, Lietuva yra šiek tiek geriau pasirengusi už kitas valstybes ir ateityje panaudoti daugiau pinigų, nes tai yra brangiai kainuojantys darbai, brangiai kainuojantys projektai. Visos valstybės, taip pat ir Europos Komisija, šiandien kalba, kad pirmiausia reikia nukreipti savo finansinius resursus, kurie ateina iš Briuselio, iš Europos Sąjungos, į infrastruktūros plėtrą, kad infrastruktūros pagrindu būtų galima pakelti visą ekonomiką.

Dėl regionų. Jūs puikiai žinote, kad nuvažiavus į šoną keliai nėra geri. Kiekviename rajone mūsų žvyrkeliai sudaro nuo 48% iki 52%, o išsivysčiusiose Europos valstybėse tai sudaro ne daugiau kaip 25%–30%. Vienas procentas sudaro keliasdešimt ir net iki 100 mln. Lt sumažinimą bendroje, sakykime, mūsų kelių sistemoje. Todėl, manau, toks teiginys, kad paimtų iš vieno ir pridėtų kitam, nėra labai teisingas ir ekonomiškai nenaudingas. Manau, biudžetas, kuris yra pateiktas Seimui tvirtinti, yra vienas iš tokių konkurencingiausių mūsų valstybės atžvilgiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Klišonis, ruošiasi V.Andriukaitis. Prašom pagal eilę.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad jūs atsižvelgėte į norą. Aš norėčiau užduoti klausimą finansų ministrei, tačiau jos nėra, tai turbūt klausimą peradresuosiu gerbiamajam sveikatos apsaugos ministrui gerbiamajam J.Olekui.

Gerbiamasis ministre, šiandien jūs tikrai nebuvote užversti klausimais ir turbūt pasistengsite atsakyti į mano klausimą. Kaip žinome, kiekviena šaka, sritis laukia biudžeto su nerimu ir su viltimi. Ruošdamiesi biudžetui mes gavome taip pat ir Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kurias parengė Finansų ministerija. Tai yra tai, kas Seime buvo priimta prieš praeitus Naujuosius metus. Sveikatos draudimo įstatymas įsigaliojo nuo praeitų metų. Viename iš straipsnių, t.y. 2 straipsnyje, buvo numatyta, kad įmokos už valstybės draudžiamą asmenį vienam gyventojui negali sudaryti mažiau kaip 35% pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatyme pensijų numatytą tvarką numatytos įmokos. Finansų ministerija siūlo tą atidėti iki 2010 metų, t.y. medikams geresnio gyvenimo viltis siūlo atidėti šešeriems metams. Koks jūsų vertinimas? Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū už klausimą ir už įvertinimą, kad nebuvo klausta, nes, kaip gerbiamoji R.Juknevičienė išdėstė, čia lyg ir užversti klausimais buvo tie, kurie lyg ir nenorėjo atsakinėti į opozicijos klausimus. Man garbė atsakyti į jūsų klausimą. Juo labiau kad ir už finansų ministrę, ne tik už save. Išties mes biudžeto laukiame taip, kaip ir kitos sritys, galime pasidžiaugti, kad sveikatos apsaugos sričiai ateinančių metų biudžetas didėja. Be abejo, mūsų poreikiai ir norai yra didesni, vienas iš metodų, kaip pasiekti dar didesnį didėjimą, buvo praeitais metais priimtas įstatymo projektas, numatantis fiksuotą įmoką į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą už valstybės draudžiamus asmenis. Tačiau Finansų ministerija pasiūlė kitą variantą – pereiti prie šio fiksuoto įmokos dydžio iki 2010 metų, t.y. per keletą metų, bet taip pat kitose srityse atsirastų papildomų lėšų į sveikatos biudžetą. Tai aš galėčiau sakyti, kad norų turime didesnių, bet, realiai didėjant kitų metų biudžetui, mes pabandysime ir tą biudžetą, kurį jūs patvirtinsite, arba mes visi kartu patvirtinsime čia, Seime, išnaudoti taip, kad ir mūsų pacientai pajustų sveikatos paslaugų pagerėjimą, ir mūsų kolegos medikai gautų geresnius atlyginimus arba būtų sudarytos geresnės darbo sąlygos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Andriukaitis. Prašom. Ruošiasi V.Einoris.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas šiuo atveju būtų laikinai einančiam premjero pareigas ūkio ministrui ir žemės ūkio ministrui, apskritai ir visai Vyriausybei. Klausimas iš srities biznis lietuviškai. Jūs turbūt, kolegos Vyriausybės nariai, girdėjote, kad Raitininkų gatvėje Vyriausybės sprendimu 1993 metais buvo leista išnuomoti sklypą Šarūnui Marčiulioniui (4,5 ha teritorijos) statyti sveikatingumo ir sporto kompleksą. Dabar situacija pasikeitusi labai įdomiai, nes, išsinuomojęs už keliasdešimt tūkstančių, jis šį sklypą perleidžia kitiems lyg ir už milijoninę sumą ir staiga ten pradedami projektuoti darbai gyvenamųjų namų statybai. Sakykite, ar Vyriausybė iš tikrųjų sugebės atsilaikyti ir neleisti pakeisti pradinės paskirties sąlygų, t.y. bus statomas sporto ir sveikatingumo kompleksas? Ir kitas klausimas, ar iš tikrųjų toks biznis lietuviškai, kai įsigyjama už keliasdešimt tūkstančių litų, o po to, dar kol kas nepatvirtintais duomenimis, parduodama už keliolika milijonų, ar tai iš tikrųjų toleruotina, ar nereikėtų ieškoti sprendimų, kaip užkirsti kelią tokiems piktnaudžiavimams? Priešingu atveju, tokiu būdu mes visi galėsime pasidaryti milijonieriais.

P.ČĖSNA. Aš tik vieną sakinį norėčiau. Ačiū už klausimą. Biznis tam ir yra biznis, kad būtų pigiau pirkta, brangiau parduota. Tai visas biznis tuo remiasi. Kaip jis atitinka mūsų įstatymus, manau, pakomentuos kolegos.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtų kas pridurti?

J.KRAUJELIS. Klausimas iš tikrųjų yra aktualus. Aišku, aš tik vakar sužinojau šį dalyką, tačiau mūsų Nacionalinė žemės ūkio tarnyba buvo gavusi tokį paklausimą. Kadangi tai yra sutartis, aš neatsimenu, lyg ir 1993 metais sudaryta, ir tikrai ten nurodyta, kam turi būti, tai jeigu tai keičiama, sutartis turi būti arba pakeista Vyriausybės, arba nutraukta. Mūsų kol kas buvo toks siūlymas. Kadangi tai yra labai jautri vieta, tai iš esmės tokią sutartį reikia nutraukti su visomis pasekmėmis. Aš netikiu, kad norintys šio dalyko drįstų imtis tokios rizikos. Klausimas yra nagrinėjamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia V.Einoris. Prašom, kolega.

V.EINORIS. Mano klausimas nereikalauja atsakymo. Kai kaimiečiai išgirdo iš Vyriausybės rūmų balsą, kad sveikatos sistemos įstaigose nėra bormašinių, pragręžiančių dantį, kad mokyklose kelintas dešimtmetis nepakeistos lentos, bibliotekose lūžta lentynos, tai dabar mano, žiūrėkite, atėjo era, kai Vyriausybė pamatė ir pripažįsta, kokia kritiška ir nepavydėtina padėtis kaimo žmonių, dirbančių kitų ministerijų, žinybų sistemose. Norėjo pradėti džiūgauti, bet tuoj pat išgirdo, kad bormašines, lentynas, lentas nusipirksite patys, tada jūs galėsite pradėti geriau gyventi. Jie galiausiai suprato iš šio paleisto garso, kad sveikatos sistema, kultūros, švietimo iš esmės tarnauja miestui. Kaimiečiams – kas liko, tas ir Miko. Tai vienas klausimas. Atsakymo nereikia. Nereikia taip kalbėti. Kaimietis nėra nemąstantis žmogus. Jis tik tylus, bet jis mąsto. Tai vienas dalykas.

Dabar, Jeronimai, kalbėkite su finansininkais.

PIRMININKAS. Prašom klausti, išjungsiu.

V.EINORIS. Palaukite. Kofinansavimas. Aš išnaudoju du trečdalius man skirto limito atsakinėdamas kaimiečiams, ką reiškia kofinansavimas. Ar nėra žodžio, suprantamo žmogui, ką reiškia kofinansavimas? Negalima jam paaiškinti suprantama kalba? Tiesiog žmonės pasipiktinę dėl tokių žodžių, nes reikia turėti kokį nors žodyną. Juk kalbame apie žmogų, kuris turės naudoti struktūrinius fondus, kiek čia mums skirs pinigų. Žmonės nesupranta to dalyko.

PIRMININKAS. Išjungiu!

V.EINORIS. Žmogui kalba turi būti suprantama.

J.KRAUJELIS. Paprasčiausiai gal tik šiandien aš pavartojau, o kaime aš paprasčiausiai sakau – 8 litai iš Briuselio, 2 litai iš mūsų.

PIRMININKAS. Atrodo, visi patenkinti. Labai ačiū, gerbiamieji ministrai, dėkoju, kolegos Seimo nariai. Posėdis baigtas. Vakarinis posėdis 15 valandą, jis prasidės nuo vieno nukelto kompleksinio klausimo.