LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO “DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ” PROJEKTO

2003–10-16  Nr. IXP- 2917(2)

Vilnius

          Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

          Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:

          Projekto 6 straipsnyje nurodoma, kad Valstybinės signataro rentos dydis yra 60 procentų Seimo nario algos per mėnesį. Šiuo metu Seimo narių, kurie galiojančiuose įstatymuose yra įvardijami kaip valstybės politikai, darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą). Todėl valstybinės signataro rentos dydis sietinas su pastarajame įstatyme įtvirtintais Seimo nariams mokamo darbo užmokesčio dydžiais bei jų apskaičiavimo tvarka.

Todėl reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Seimo nariams mokamas darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Kaip matyti, Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme vartojamos sąvokos “darbo užmokestis”, “pareiginė alga”. Tuo tarpu projekto 6 straipsnyje vartojama sąvoka “Seimo nario alga”. Tokiu būdu lieka nevisai aišku, nuo kokio dydžio reikėtų skaičiuoti valstybinę signataro rentą – nuo Seimo nario darbo užmokesčio, kurį sudaro pareiginė alga ir priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, ar nuo Seimo nario pareiginės algos, kurios dydis nustatytas Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje ir yra lygus 9,5 MMA.

          Atsižvelgiant į nurodytus motyvus reikėtų projekto 6 straipsnyje vartojamą sąvoką suderinti su Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme įtvirtintomis sąvokomis. Antraip gali būti keblu praktiškai apskaičiuoti valstybines signataro rentas. Juolab, pagal projekto 9 straipsnio nuostatą su valstybinės signataro rentos dydžiu sietinas valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos dydis.

Teisės departamento vyresnioji patarėja                                         Jurgita Meškienė

Sutinku:

Teisės departamento direktorius                                                      Kęstutis Virketis