LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMO

DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ

 ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS   RAŠTAS

Už 1990 metų kovo 11 dienos Aktą “Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo” balsavo 124 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatai – Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai (toliau- signatarai). Šis istorinis Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo spendimas buvo lietuvių tautos suverenių galių išraiška taikiu būdu atstatyti Lietuvos nepriklausomą valstybę. Tuo metu šis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo žingsnis buvo žengtas nepaisant akivaizdžios grėsmės, kuri tvyrojo apie Lietuvos  Parlamentą. Aukščiausioji Taryba- Atkuriamasis Seimas įvykdė rinkėjams duotą pažadą – atkūrė, apgynė Sausio 13-osios įvykių metu ir įtvirtino Lietuvos Nepriklausomybę, parengė Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Nuo to momento praėjo trylika metų, tačiau iki šiol nėra įstatymu apibrėžtas signataro statusas, nors Vyriausybė ne kartą  savo nutarimuose  (1992 m. spalio 26 d. Nr.801 “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų kovo 11 d. akto signatarų”, 1993 m. vasario 4 d. Nr.58 dėl minėto nutarimo papildymo) konstatavo <… iki bus priimtas Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro įstatymas>, tačiau toks įstatymas vis dar nepriimtas.  Tuo tarpu mūsų kaimynai latviai ir estai Aukščiausiųjų Tarybų deputatų, kurie paskelbė Nepriklausomybės deklaracijas, socialinius klausimus jau seniai iš esmės išsprendė priimdami specialius įstatymus.  Aukščiausiosios Tarybos Nacionalinio fronto deputatams Latvijoje yra paskirta 80 %, o Estijoje  70% deputato atlyginimo dydžio pensija. Europos Sąjungos šalyse yra sukurta ir parlamentarų socialinių garantijų sistema, kur parlamentinės pensijos dydis irgi siekia 70 - 80% parlamentaro atlyginimo dydžio. Mūsų šalyje bandyta spręsti  kai kuriuos signatarų socialinius klausimus Vyriausybės 1998 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 370 “ Dėl valstybės paramos 1990 metų kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro mirties atveju”, taip pat kai kurias nuostatas nustatant atskiruose įstatymuose, tačiau specialus įstatymas, kuris apibrėžtų signataro statusą bei socialines garantijas, iki šiol nebuvo parengtas.  Teikiamas  įstatymo projektas yra parengtas išnagrinėjus mūsų kaimynų ir kai kurių Europos šalių analogiškus įstatymus.

Deja, šiandien  dalies signatarų socialinė padėtis yra sunki: 33 signatarai negauna jokio darbo valstybės institucijose ar pagal neterminuotas darbo sutartis. Signatarui įsidarbinti yra problema. Jį priimti į darbą neretai vengiama. Signataras Gintaras Ramonas neišlaikė šios įtampos ir pats pasitraukė iš gyvenimo. Tačiau ir po šio žingsnio signatarų socialinės problemos nebuvo deramai sprendžiamos. Šiandien signatarai dėl prastos finansinės padėties praktiškai negali dalyvauti visuomeniniame ir politiniame valstybės gyvenime. Tiesa, signataras turi teisę įsigyti žemės sklypą namo statybai nominalia jos verte, o ne neatlygintinai. Nuo  1997 metų rugsėjo mėnesio nė vienam signatarui nėra skirtas žemės sklypas. Šia teise yra pasinaudojęs tik trečdalis signatarų.Tuo tarpu, 10 signatarų sunkiai serga ir praktiškai jų gaunamos pensijos gydymuisi nepakanka. 

Jau yra mirę 6 signatarai. Tačiau našlės Daiva Šadreikienė ir Ona Kudabienė šiandien našlių pensijos gali gauti tik po 34.5 lito. Taip yra todėl, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45-1 straipsnį abu signatarai mirė iki 1995-01-01 dienos ir nebuvo sulaukę pensinio amžiaus. Be to,  Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta, kad našlė turi teisę į vieną našlio pensiją, kurią ji turi teisę pati pasirinkti. Šios dvi našlės yra diskriminuojamos kitų signatarų našlių atžvilgiu.

51 signataras gauna I laipsnio valstybės pensiją. Tačiau palyginus valstybės teikiamas socialines garantijas Lietuvos Respublikos jėgos struktūrų darbuotojams ir signatarams jos yra žymiai menkesnės.

Teikiamo įstatymo projekto tikslas - nustatyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” signatarų statusą bei jų socialines garantijas.

Įstatymo projekte siūloma signatarams skirti valstybines signataro rentas, mirusiojo signataro sutuoktiniams bei vaikams, taip pat jiems prilygintiems asmenims skirti valstybines signataro našlių ir našlaičių rentas.

 Įstatymo projekto įgyvendinimui 2004 metais iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 2,3 mln. litų.

Tikėdamiesi Seimo narių pritarimo teikiame šį įstatymo projektą.

Taip pat teikiami lydintys Valstybinių pensijų ir Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai.

Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra  “signatarai”, “valstybinė signataro renta”.

Teikia:

Socialdemokratinės koalicijos                                 Irena Šiaulienė

(LDDP-LSDP-LRS) frakcija                        

                                                                                    Nikolaj Medvedev

Naujosios Sąjungos (Socialliberalų)

frakcija                                                                        Alvydas Ramanauskas

Liberalų ir centro frakcija                                            Eligijus Masiulis

Liberaldemokratų frakcija                                           Henrikas Žukauskas

Tėvynės Sąjungos – Konservatorių

frakcija                                                                        Andrius Kubilius

Valstiečių ir Naujosios demokratijos

partijų frakcija                                                 Antanas Baura

Mišri Seimo narių grupė                                              Petras Gražulis