Tryliktasis (423) posėdis
2003 m. spalio 7 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS. Pradedame vakarinį, spalio7 d., plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, posėdžio pradžioje leiskite mūsų visų vardu pasveikinti kolegą V.Nekrašą, šventusį gražią sukaktį, ir palinkėti jam kuo geriausios kloties. (Plojimai)

Seimo nutarimo „Dėl L.Jelenskio skyrimo Vertybinių popierių komisijos nariu“ projektas Nr.IXP-2875 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, 2-1 darbotvarkėje pažymėtas klausimas Nr.IXP-2875 – Seimo nutarimo “Dėl L.Jelenskio skyrimo Vertybinių popierių komisijos nariu” projektas. Pranešėjas – Jonas Ragauskas, Respublikos Prezidento patarėjas ekonomikos klausimams. Prašom, gerbiamasis. Kol ateis pranešėjas, gerbiamieji kolegos, būkite malonūs, paspauskite registracijos mygtukus.

J.RAGAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite man įvykdyti Prezidento pavedimą ir pateikti jums kandidatūrą į Lietuvos vertybinių popierių komisijos narius. Prezidento dekretu šių metų rugsėjo 24 dieną yra teikiama pono L.Jelenskio kandidatūra užimti šias pareigas penkeriems metams. Prašau jūsų pritarti teikiamai kandidatūrai. Primenu, kad Vertybinių popierių komisijos sudėtį sudaro penki nariai. Prezidentas teikia, kad Seimas skirtų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui už pateikimą. Norėčiau pakviesti poną Leonidą Jelenskį. Taip pat norėčiau paskelbti, kad užsiregistravo 44 Seimo nariai.

L.JELENSKIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, aš ilgai jūsų netrukdysiu. Tik norėčiau pasakyti, kad Vertybinių popierių komisijos uždavinys yra prižiūrėti vertybinių popierių rinką, kad ji veiktų ir teisingai funkcionuotų. Taip pat labai svarbu šviesti visuomenę, kas tai yra vertybinių popierių rinka, ką reikia joje daryti, kad žmonės suprastų, jog tai yra labai svarbi šiuolaikinio pasaulio sritis. Kaip jūs žinote, šiais metais prasidėjo naujoji pensijų reforma ir Vertybinių popierių komisijos uždavinys – prižiūrėti naujus dalyvius, t.y. pensijų fondų valdymo įmones. Aš tikiuosi, jeigu jūs mane pavirtinsite, šiuo darbu užsiimti. Aš ir dabar tą darbą dirbu, ir mano pagrindinis uždavinys (tikiuosi jūsų pritarimo) – siekti, kad ši socialiai ypač jautri sritis būtų tikrai prižiūrima, kartu aš norėčiau stiprinti ir visuomenės švietimą.

Trumpai tiek. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenorėjo klausti. Liberalų frakcija yra pareiškusi norą susitikti. Prašau kitų frakcijų seniūnų dėmesio. Jeigu frakcijos nori susitikti su gerbiamuoju kandidatu L.Jelenskiu, prašytume registruotis posėdžių sekretoriate ir suderinti laiką. Dėkoju.

Tuo šio klausimo nagrinėjimą ir baigsime.

2-2 darbotvarkėje pažymėtas klausimas… Prašau.

E.SKARBALIUS. Dėl vedimo tvarkos. Arba aš skaityti nemoku, bet čia yra pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

PIRMININKAS. Jūs tikrai, gerbiamasis kolega, mokate skaityti ir jūs teisingai skaitote. Bet yra tokia procedūra, t.y. gerbiamasis kandidatas susitiks su frakcijomis. Viena frakcija jau pareiškė norą susitikti, taigi tą privalu padaryti. Ačiū. Aš dėkoju, gerbiamasis kolega. Prašome įdėmiai klausytis.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektas Nr.IXP-2466 (pateikimas)

2-2 darbotvarkės klausimas Nr.IXP-2466 – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projektas. Pranešėjas – viceministras Vitas Vasiliauskas. Prašau.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pateikti 2002 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Norėčiau atsiprašyti, kad ministrė negalėjo to padaryti, nes ji šiuo metu yra Briuselyje, Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje.

Taigi vadovaujantis Seimo statuto 225 straipsniu Vyriausybė parengė ir teikia svarstyti 2002 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Vyriausybė šiai apyskaitai pritarė kovo mėnesį. Rugsėjo 26 d. išvadą dėl šios apyskaitos pateikė Valstybės kontrolė, todėl atsirado pagrindas šią apyskaitą pateikti jums ir ją apsvarstyti Seime.

Prieš pateikdamas pačią apyskaitą, svarbiausius jos momentus, norėčiau trumpai paminėti 2002 m. svarbiausius finansinius arba fiskalinius rodiklius, kurie nulėmė 2002 metų valstybės biudžeto vykdymą. Pagrindinis dalykas, kuris buvo 2002 metais, yra tas, kad teigiamos makroekonominės tendencijos, kurios buvo išryškėjusios jau 2000 metais, tęsiasi toliau. 2002 metais buvo gana žemas infliacijos lygis. Fiskalinis deficitas buvo sumažintas iki 1,2% bendrojo vidaus produkto. Bendrasis vidaus produktas išaugo maždaug 6,7 %. Einamosios sąskaitos deficitas siekia 5,3%.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad 2002 metais sumažėjo ir valstybės skolos apimtys, palyginti su bendruoju vidaus produktu, t.y. nuo 28,5% 2000 metais iki 26%. Pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė bendrojo vidaus produkto, kartu ir valstybės biudžeto, augimą, buvo eksporto apimčių padidėjimas. Jis 2002 metais išaugo daugiau nei 20%. Be jokios abejonės, tai ir nedarbo mažėjimas, kuris per metus nukrito maždaug 2%. Daugiau kaip 5% išaugo ir vidutinis darbo užmokestis.

Pagrindinės nuostatos, kurias norėčiau pateikti apžvelgdamas 2002 metų valstybės biudžeto apyskaitą, būtų valstybės biudžeto pajamos, valstybės biudžeto išlaidos, taip pat valstybės skola. Atsižvelgiant į makroekonomines prognozes, buvo prognozuota, kad 2002 metų valstybės biudžetą sudarys 8 mlrd. 924 mln. 900 tūkst. litų. 2002 metų pajamų faktas yra 8 mlrd. 900 mln. 300 tūkst. litų. Kitaip sakant, valstybės biudžetas 2002 metais negavo apie 24 mln. litų pajamų. Tai yra maždaug 0,3% prognozuotų pajamų. Jeigu lygintume 2002 m. ir 2001 metų biudžetus, palyginimo sąlygomis biudžetas išaugo 337 mln. Lt, tas yra daugiau kaip 5%. Didžiausią įtaką daugiau kaip 20 mln. Lt pajamų nesurinkimui turėjo pelno mokesčio nesurinkimas. Kaip žinote, nuo 2002 m. įsigaliojo nauja Pelno mokesčio… redakcija, todėl 2001 m. įmonės skubėjo pasinaudoti lengvatomis, kurios galiojo pelno mokestyje. Tai atsiliepė 2002 m. faktui. Antras dalykas, be abejo, kelis kartus mažiau negu planuota buvo surinkta azartinių lošimų mokesčio, nes pats azartinių lošimų mechanizmas neįsisuko taip, kaip buvo tikėtasi 2002 metais.

Jeigu kalbėtume apie valstybės biudžeto išlaidas, 2002 m. išlaidų planas sudarė daugiau kaip 10 milijardų Lt, t.y. 10 milijardų 60 mln. 300 tūkst. litų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės pajamų planas buvo įvykdytas 99,7%, ir išlaidų planas tokia pat suma buvo įvykdytas. Kitaip sakant, buvo finansuota 10 milijardų 33 mln. 600 tūkst. litų. Iš tų pinigų asignavimų valdytojai panaudojo 10 milijardų 11 mln. 700 tūkst. Lt, t.y. maždaug 22 mln. Lt asignavimų valdytojų buvo nepanaudoti.

Kalbant apie išlaidas atkreiptinas dėmesys į du dalykus. Pirmiausia…

PIRMININKAS. Kolegos, prašom leisti viceministrui kalbėti. Būkite mieli. (Balsai salėje)

V.VASILIAUSKAS. Pirmiausia nebuvo panaudota 74 mln. lėšų, skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams įgyvendinti, tos lėšos buvo nukeltos į šiuos metus. Nebuvo projektų ir tos lėšos nebuvo panaudotos.

Antras dalykas yra darbo užmokesčio fondo arba išlaidų darbo užmokesčiui išaugimas. Projekte buvo numatyta vienas milijardas 849 mln. Lt, o iš esmės buvo išleista 213 mln. Lt daugiau. Pagrindinis dalykas darbo užmokesčio išlaidų srityje buvo tas, kad aukštojo mokslo įstaigos (jos yra finansuojamos viena eilute iš biudžeto) perskirstė savo lėšas viduje ir padarė tas išlaidas darbo užmokesčio.

Jeigu kalbėtume apie valstybės išlaidų dalį savivaldybių biudžetams, 2002 m. išlaidos turėjo sudaryti 3 milijardus 504 mln. Lt, pajamos turėjo sudaryti maždaug apie 1,5 milijardo litų. Iš esmės buvo surinkta į savivaldybių biudžetus daugiau kaip 1,6 milijardo litų. Planas buvo viršytas maždaug 9%. Atsižvelgiant į pajamų ir išlaidų skirtumą, be abejo, valstybės biudžete buvo numatyti pinigai bendrosios dotacijos kompensacijai – 35 mln. Lt bei specialiosios tikslinės dotacijos pinigai – daugiau kaip 2 milijardai litų. Visos šios lėšos ir buvo pervestos savivaldybėms.

Savivaldybės 2002 m. pabaigoje buvo negrąžinusios 38 mln. Lt paskolų, kurias jos buvo paėmusios tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš privačių ūkio subjektų. Pagal savivaldybių patikslintus planus, nes 2002 m. viduryje buvo tikslinamas biudžetas, savivaldybės padarė maždaug 3 milijardus 705 mln. Lt išlaidų.

Jeigu kalbėtume apie valstybės skolinimosi politiką, t.y. apie skolą, kuri buvo padaryta 2002 m., vadovaujantis 2002 m. valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, buvo nustatytas 1 milijardo 100 mln. Lt valstybės (…) skolinimosi limitas. Šis limitas, palyginti su ankstesniais metais, buvo sumažintas. Iš esmės buvo pasiskolinta iki to limito, t.y. 1 milijardas 72 mln. litų. Visa valstybės skola 2002 m. pabaigoje sudarė 13 milijardų 161 mln. litų. Absoliutus valstybės skolos dydis padidėjo maždaug 260 mln. Lt, tačiau lyginant su bendruoju vidaus produktu, kaip aš jau minėjau anksčiau, per metus sumažėjo maždaug 1% ir tas santykis sudarė 26 mln. litų.

Be abejonės, pagrindinis uždavinys 2002 m. valstybės skolinimosi politikoje buvo ilgalaikių skolinimosi instrumentų panaudojimas trumpalaikius skolos instrumentus keičiant į ilgalaikius skolos instrumentus. 2002 m. pabaigoje ilgalaikė skola siekė 12 milijardų 449 mln. Lt, o tai sudarė apie (…) visos valstybės skolos. Buvo sumažinti trumpalaikiai įsiskolinimai daugiau kaip iki 5%. Tas nulėmė tam tikrą finansinį stabilumą valstybės skolos valdymo srityje.

Jeigu kalbėtume apie netiesioginius valstybės įsipareigojimus, t.y. paskolas, suteiktas su valstybės garantija, šių paskolų kiekis sumažėjo apie 400 mln. Lt, tiksliau, metų pabaigoje jis buvo 1 milijardas 725 mln. litų.

2002 m. buvo padaryta 3 milijardai 766 mln. Lt išmokų iš skolintų lėšų. Iš jų maždaug apie 2 milijardai 230 mln. Lt buvo panaudota atsiskaityti su valstybės kreditoriais, t.y. ankstesniais skolininkais, 1 milijardas 100 mln. Lt buvo skirta valstybės biudžeto deficitui finansuoti ir 145 mln. Lt buvo perskolinta ūkio subjektams, 107 mln. Lt pervesti “Sodros” 2002 m. gautoms paskoloms su valstybės garantija finansuoti.

Tiek trumpai, jeigu bus klausimų, atsakysiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti 4 Seimo nariai. Kolega M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Ačiū. Aš noriu tą patį klausimą užduoti abiem pranešėjams, kurie čia bus. Klausimas būtų dėl skolų. Pagal duomenis, kuriuos pateikė Valstybės kontrolė, išeitų, kad 2002 m. už subjektų problemines paskolas buvo sumokėta 240 mln. litų. Kitaip sakant, už tuos verslininkus, kurie savo verslą nuvedė iki bankroto, ir už tas institucijas, kurios sėkmingai žiopsodamos padėjo tam verslui bankrutuoti, mokesčių mokėtojų pinigai – 240 mln. Lt buvo išmesti pavėjui.

Mano klausimas būtų toks. Kaip jums atrodo, ką reikia daryti, kad tokių dalykų nepasikartotų ateityje ir kad tie, kurie kalti (tuos projektus kas nors rengė, teikė, kažkas jiems pritarė, kažkas juos stūmė), būtų nubausti? 240 mln. Lt išmesta vėjais.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Be abejo, vienintelis dalykas, kurį būtų galima padaryti, kad ateityje tokie dalykai nesikartotų, apskritai nereikėtų taikyti tokių finansinių instrumentų, kai valstybė garantuoja už privataus verslo skolinimąsi. Galbūt tai reikėjo daryti, nes buvo brangu skolintis anksčiau, t.y. mūsų nepriklausomybės 5–6 metais, bet dabar tokio poreikio nėra. Labai paprastai galima nueiti į banką ir pasiskolinti reikiamą sumą. Vienintelis dalykas galvojant apie ateitį – “užrišti” skolinimąsi su valstybės garantija. Tai yra praeities dalykas.

Jeigu kalbėtume apie tai, kaip pasielgti su asmenimis, kurie buvo prie tų blogų paskolų išdavimo, šiuo atveju, matyt, problema yra ta, kad kai kuriais atvejais nepasiteisino verslo rizika, kuriai buvo skolinti tie pinigai. Antras dalykas, šiuo metu tokių paskolų nėra. Tam specialiai buvo įkurta, atrodo, 1996 ar 1997 metais speciali agentūra, kuri administruoja tas paskolas, tai yra Turto bankas. Tų blogų paskolų administravimu dabar užsiima specializuota institucija. Aš sakau, kalbant apie ateitį, apskritai reikėtų atsisakyti šio instrumento. Vienas iš pagrindinių Finansų ministerijos uždavinių yra tikrai daugiau nebegarantuoti už privačių ūkio subjektų paskolas.

PIRMININKAS. Kolegė G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau pranešėjui pateikti klausimą, susijusį su jo pasakymu, kad iš azartinių lošimų pajamos ten buvo menkos. Kai buvo priimami įstatymai, legalizuojantys azartinius lošimus, čia ir kai kurie kolegos liberalai, ir kai kurie mano frakcijos kolegos žadėjo, kad auksas tiesiog byrės iš dangaus ir čia mes visi labai praturtėsime. Aš, kaip šio legalizavimo priešininkė, sakiau, kad čia bus monkės biznis. Man dabar būtų labai įdomu dėl tų pajamų ir kurios atėjo į valstybės biudžetą, ir valstybės išlaidų komisijai išlaikyti ir t.t. Ar tai davė bent kokį menkutį pelną, ar mes čia turime visišką monkės biznį iš tų azartinių lošimų?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Jeigu kalbėtume apie 2002 metus, planuota iš azartinių lošimų mokesčio buvo surinkti 25 mln. litų, faktiškai įplaukė 2,5 mln. litų.

G.PURVANECKIENĖ. O sunaudota?

V.VASILIAUSKAS. Bet, matote, 2002 metai buvo pradžia viso šio verslo. Per daug tikėtis, jog visas mechanizmas įsisuks, matyt, buvo truputį ir naivoka. Dabartiniu metu mes planuojame, kad šiemet mes iš azartinių lošimų gausime maždaug apie 10 mln. litų. Tai iš tikrųjų viršija tas išlaidas, kurios yra skiriamos komisijai prižiūrėti. Aš manau, jeigu jau taip buhalteriškai, šiurkščiai kalbant, pliusas yra iš šio viso verslo, bet pagrindinė priežastis, kuri 2002 metais lėmė tokį menką pajamų gavimą, palyginti su tuo, kas buvo prognozuota, iš tikrųjų, prisiminkite, yra įstatymų kaita. Buvo priimtas vienas įstatymas, po kiek laiko iš karto nauja redakcija, pakeitimai, matyt, tai taip pat prie šio verslo stabilumo neprisidėjo.

PIRMININKAS. Kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Įmonės, žinodamos apie 2002 metais įsigaliosiančias naujas nuostatas dėl investicijų apmokestinimo, iki 2002 metų pabaigos iš esmės stengėsi pasinaudoti visom įmanomom galiojusiom lengvatom. Ar nemanote, kad šis bendras mokesčių kartelės padidinimas lems, kad 2003 metais mes nesulauksime tokio teigiamo efekto, padidinsiančio vidaus vartojimą?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Galiu pasakyti tiesiog faktais. Rugsėjo mėnesio valstybės biudžeto pajamos yra viršytos maždaug šimtu milijonų litų. Noriu pasakyti, kad tai yra pelno mokesčio reformos rezultatas. Deja, buvo nuogąstaujama, kad, tarkim, sustos augimas, įmonės neinvestuos, bet taip neatsitiko. Pelnas iš tikrųjų buvo toks, kokios mes ir tikėjomės sumažindami iki 15% bendrą tarifą, bet kartu panaikindami investicijų lengvatas, kurios davė ne ką nors kita, o tik pūtimąsi iš vidaus. Dar kartą sakau, pelno mokesčio pajamų surinkimo prognozė 2003 metams viršijo mūsų lūkesčius. Iš tikrųjų BVP auga, pelno mokesčio pajamos gaunamos. Taigi, manau, tai buvo teisingas žingsnis.

PIRMININKAS. Kolega V.Greičiūnas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis viceministre, valstybė skolinosi ir nemažas paskolas doleriais 2002 metais. Sakykite, koks čia buvo buhalterinis pelnas, nes keitėsi dolerio kursas ir grąžinimas tapo pigesnis? Kiek čia mes papildomai gavome į valstybės biudžetą?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Tikrai labai konkretus klausimas, todėl atsakyti tikrai būtų gana sunku. Kiek aš pamenu, kalbant apie 2002 metų išlaidų finansavimą, tai mes dėl valiutų kurso pasikeitimo, atrodo, gavome papildomai maždaug iki 100 mln. litų ir buvo galima būtent juos numatyti asignavimų valdytojui finansavimu. Konkrečius skaičius tikrai bus galima patikslinti tiesiog svarstant projektą komitetuose.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Atsakėte į Seimo narių klausimus. Dabar kviečiu valstybės kontrolierių Joną Liaučių. Kaip numatyta Statute, yra papildomas pranešimas.

J.LIAUČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vykdydamas Konstitucijos, Biudžeto sandaros, Valstybės skolos, Valstybės kontrolės įstatymų nuostatas teikiu Seimui išvadą dėl 2002 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos bei išvadą dėl 2002 metų valstybės skolos ataskaitos. Valstybės kontrolės nuomone, 2002 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita visais reikšmingais atvejais parengta pagal Biudžeto sandaros ir praėjusių metų Valstybės biudžeto bei savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.

Antra. Praėjusių metų valstybės skolos ataskaita visais reikšmingais atžvilgiais parengta pagal Skolos įstatymą bei kitus Respublikos teisės aktų reikalavimus ir ataskaitoje nurodyti duomenys teisingai atspindi valstybės skolos 2002 m. gruodžio 31 d. būklę, kaip ją apibrėžia Valstybės skolos įstatymas, išskyrus vieną pastabą. Išskyrus tai, kad, mūsų nuomone, Finansų ministerijos įgyti Vyriausybės vertybiniai popieriai turi būti neįtraukiami į valstybės skolą bei valstybės skolos ataskaitą. Todėl 125 milijonų suma turėtų būti mažintina valstybės skola. Koks motyvas? Motyvas tas, kad šiuo atveju Vyriausybės skolininkas sutampa su kreditoriumi – Finansų ministerija, kuri taip pat atstovauja Vyriausybei. Pagal Civilinį kodeksą prievolė pasibaigia, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Todėl šiuo motyvu skola turėtų būti sumažinta 125 mln. litų.

Duomenys. 2002 m. gruodžio 31 d. valstybės skola buvo 13 mlrd. ir 2002 metais ji padidėjo 250 mln., arba 2%. Galima pateikti trumpą palyginimą. 1997 metais skola padidėjo 10%, 1998 – 19%, 1999 – 25,5%, 2000 – 5,4%, o 2001 – 1,4%. Taigi išvada, kad sumažėjo skolos augimo tempas Lietuvos valstybėje. Viena iš priežasčių ta, kad, kaip minėjo viceministras, valstybės skolos augimo tempų mažėjimui įtakos turėjo valiutų, t.y. konkrečiu atveju dolerio, kurso pasikeitimas mažėjimo linkme lito atžvilgiu dėl Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio kurso kritimo. Įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatyti valstybės skolinimo limitai nebuvo viršyti.

Valstybės biudžeto pajamos. Praėjusiais metais valstybės pajamų užduotis įvykdyta daugiau nei 99%, tačiau išlieka, mūsų nuomone, rizikingų sričių. Paminėsiu dėl laiko stokos tris iš jų. Pirma – nemokestinės pajamos. Valstybės biudžeto praėjusių metų pajamų užduotims įvykdyti didelę įtaką turėjo biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas, kurių gauta 48 mln. litų daugiau nei planuota, arba įvykdyta 113%. Ir pagaliau asignavimų valdytojų administruojamos pajamos, kurių gauta 74 mln. daugiau nei planuota.

Antra, perkelti asignavimai. Valstybės biudžete visos tvirtinamos biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, ir biudžetinių įstaigų administruojamos pajamos, skiriamos asignavimų valdytojų specialiosioms programoms finansuoti, gautos viršplaninės ir ankstesniais metais likusios nepanaudotos pajamos gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintus asignavimus kitais metais. Todėl reikia atkreipti dėmesį, kad tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą šios lėšos Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių įstatyme nenurodomos. Pagal dabartinę praktiką gali susidaryti situacija, kada asignavimų valdytojai, turintys teisę į ankstesnių metų lėšas, kurios 2003 metų sausio 1 d. sudarė 350 mln., paprašys jų ne tik už einamuosius metus, bet ir už praeitus.

Trečia, mokesčių permokos. Atkreiptinas dėmesys, kad, didėjant valstybės biudžeto mokestinių pajamų surinkimui, kartu didėja ir mokesčių permoka, tenkanti valstybės biudžetui. Ši didėjimo tendencija išlieka ir šiais metais. Auga PVM permokos, suma, kuri šių metų liepos 1 d. sudarė 860 mln. PVM surinkimas šių metų pirmą pusmetį, palyginti su praėjusių metų pusmečiu, išaugo 23 mln., PVM permoka šių metų liepos 1 d., palyginti su praėjusių metų gruodžio 31 d., t.y. per pusmetį, išaugo 56 mln., t.y. šių metų pirmame pusmetyje permoka augo daugiau kaip 2 kartus sparčiau nei PVM pajamos. Priežasčių analizę Valstybės kontrolė galės atlikti, atlikdama kitais metais auditą už visus šiuos metus.

Sutinkame su Finansų ministerijos išvadomis, kad teigiamos tendencijos pastebimos šios: mažėja valstybės skolinimosi kaštai, kasmet skolinamasi mažesnėmis palūkanomis, naudojami nauji ilgalaikiai skolos instrumentai ir, ketvirta, skatinama vidaus finansų rinkos plėtra, plėtojama asignavimų perdavimo asignavimų valdytojams sistema. Tačiau tobulinti yra ką, nes tai yra labai aktualu kitų metų biudžetui, kai Lietuva turės mokėti įmokas į Europos Sąjungos biudžetą.

Praėjusių metų valstybės biudžeto asignavimai sudarė per 10 mlrd. Šie ištekliai per milijonus atskirų ūkinių operacijų naudojami valstybės politikai ir programoms įgyvendinti. Kiekviena ūkinė operacija priklauso nuo kiekvienos biudžetinės įstaigos nustatytos vidaus tvarkos ir kontrolės priemonių. Todėl, mūsų nuomone, šiuo metu svarbiausia yra aiškus valstybės biudžeto programų nustatytas, jų parengimas ir veiksmingas valdymas, kurie galėtų užtikrinti Seimą, kad valstybės biudžeto lėšos naudojamos efektyviai.

Bendros tendencijos. Siekdami turėti atskaitos tašką ir vykdydami praėjusių metų Seimo nutarimą atlikti sisteminį programų vertinimą, biudžeto ir vidaus kontrolės pažangą atlikome praėjusiais metais valstybinį auditą ir apžvelgėme vidaus kontrolės būklę bei programų, finansuojamų iš biudžeto, sudarymą. Kokia ši analizė?

Paskutiniais metais, sakyčiau, 2–3 metai vyksta daug diskusijų dėl programinio biudžeto. Įvedant jį prieš dvejus metus Lietuvoje buvo tikimasi, kad valstybės institucijos aiškiau išdėstys tikslus, strategijas, sieks jų įgyvendinimo, pagerės organizacijų atskaitingumas, programinis biudžetas leis vertinti institucijų veiklą pagal vertinimo kriterijus. Kelios priemonės padėjo pagrindus tolesnei biudžeto programų įgyvendinimo pažangai. Pažymėsiu dvi: Seimo 2000 m. priimtas Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimas ir pagaliau 2002 metais patvirtinta Strateginio planavimo metodika, kurią inicijavo Vyriausybės Strateginės plėtros planavimo komitetas. Ir mūsų auditoriai atliko praėjusiais metais audituojamose programose šio programinio biudžeto kriterijų kokybiškumo ir pritaikomumo vertinimą. Buvo išanalizuota 13 2002 metais vykdytų programų, kurių finansavimui buvo išleista per 2 mlrd., t.y. buvo patikrinta šių programų apie 20% metinio valstybės biudžeto. Ir šie rezultatai parodė būtinybę, kad reikia giliau suvokti biudžeto programų sudarymą patiems audituotiems subjektams, ir šioje stadijoje mes jau galime konstatuoti, kad analizė rodo, kad reikia ryžtingai sustiprinti programinio biudžeto įgyvendinimą. Programos buvo analizuotos trim aspektais – programų administravimas, tikslų nustatymas ir vertinimo kriterijų ir rodiklių nustatymas. Ir iš tyrimo nustatyta, kad blogiausia situacija yra įdiegiant vertinimo kriterijų sistemą biudžetiniame sektoriuje. Geriau sekėsi nustatyti tikslus. Taigi dviejose iš trylikos analizuotų programų vertinimo kriterijai buvo nustatyti pagrįstai, likusiuose – nepatenkinamai. Kokybė smarkiai skiriasi. Analizuotose programose vertinimo kriterijai nepritaikyti kompleksiniam pokyčių vertinimui. Programose vertinamas tik kiekybinis rezultatas, bet nevertinamas efektyvumas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, drįstu priminti, 10 minučių limitas jau išseko. Prašau.

J.LIAUČIUS. Vidaus kontrolės sistemos būklės vertinimas. Tai, beje, bazinis viešojo subjekto veiklos aspektas. Mes ataskaitoje paminėjome ir svarstant Biudžeto ir finansų komitete bus galima labiau padiskutuoti, ką tai reiškia. Prieš metus priimtas Seimo Vidaus kontrolės vidaus audito įstatymas, manytume, jau per šiuos metus turėtų pradėti veikti, nes pagal Europos Sąjungą tai yra bazinis finansų išorės kontrolės įstatymas. Ir toje sistemoje yra viena rimtą susirūpinimą kelianti išimtis, tai – apskritys, jų administracijos. Ir šioje situacijoje reikalingas abipusis skubus tyrimas tiek iš Vyriausybės pusės, iš subjektų, taip pat diskusija su mūsų institucijos auditoriais. Audituotų institucijų vadovybės požiūris į sukčiavimo ir korupcijos prevenciją. Tiriant nustatyta, kad tai ypatingai svarbi tema, kad būtų galima daryti išvadą, kad pasitikėjimas valstybinio sektoriaus vadovais tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų kiltų.

Finansiniai auditai. Praėjusiais metais Valstybės kontrolė atliko kartu pridėjus auditus su tikrinimais 201, iš jų – 96 valstybės institucijose, audituota 8,5 mlrd. panaudotų asignavimų. Tai sudarė 85% valstybės biudžeto išlaidų. Dėl nuomonės pareiškimo išdėstyta diagrama, nustatyti 524 pažeidimai, du trečdaliai pašalinti. Kiti yra tęstinio pobūdžio pažeidimai ir trūkumai, kurie reikalauja ilgesnio laiko, metų, dvejų, net ir trejų metų. Svarbiausia konstatuotina išvada yra ta, kad dar su valstybės turtu ir lėšomis nesielgiama taip, kaip elgtųsi šeimininkas privačiame sektoriuje. Tai yra visų beveik tipiška nuostata.

Parlamentinė kontrolė, paskutinė būtų pastaba. Vis dėlto Valstybės kontrolė pageidautų, kad Seimas, kaip valstybės biudžeto vykdymą kontroliuojanti institucija, galėtų pasirinkti reikalingas informacijos apimtis, surinkimo ir pateikimo būdus, formą, kad tos funkcijos neatliktų Finansų ministerija. Todėl šie trys, sakyčiau, baziniai dalykai galėtų atsispindėti apyskaitos sudarymo pagrindiniuose principuose, gairėse ir būti reglamentuoti įstatymu. Tai padėtų užtikrinti Seimo, kaip kontroliuojančios institucijos, santykį su vykdomąja valdžia, t.y. funkcijų atskyrimą. Taip pagerėtų parlamentinė kontrolė.

Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju Seimo nariams už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti 3 Seimo nariai. Prašom. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš norėsiu paklausti po to, kai bus atsakymai į Seimo narių klausimus.

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys. Prašom. Nėra. Kolega A.Vazbys. Klauskite.

A.VAZBYS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, finansų viceministras, atsakydamas į kolegų klausimus, minėjo, kad Vyriausybė atsisako praktikos teikti valstybės garantijas įmonėms. Jūs taip pat minėjot tai kaip teigiamą efektyvaus finansų panaudojimo aspektą. Kaip jūs galėtumėte tuo aspektu pakomentuoti ne visai seną atvejį – Vyriausybės sprendimą suteikti valstybės garantiją Pagirių šiltnamių kombinatui? Ar jūsų institucija jau vertino šį atvejį? Jeigu ne, tai kaip bendrai, sakykime, jūsų supratimu, tai įsikomponuoja į tokios praktikos atsisakymo kontekstą? Ačiū.

J.LIAUČIUS. Ačiū už praktinį konstruktyvų klausimą. Šis klausimas, beje, susijęs ir su Seimo nario M.Pronckaus klausimu. Dėl tų 240 mln. atsakyčiau: galbūt mažai rizikos, kad bus išieškota, nebent dalis.

Tai yra istorijos dalykas, turėtume atsigręžti į istoriją, kaip tai įvyko. Šias paskolas suteikė komisija. Prokuratūra ir teisėsauga traktavo, kad tai yra komisija, kuriai ilgą laiką negali būti taikoma kompleksinė kolektyvinė atsakomybė. Po to pradėjo diferencijuoti praktiką, kai valstybė garantuodavo už verslo subjektus. Be abejo, dabar galima tai teigti, tačiau tuo laiku įstatymai nedraudė ir buvo toks, sakyčiau, tų komisijų, Finansų ministerijos bei Vyriausybės supratimas ir lygis. Pritariu viceministrui, kad verslo rizika arba verslo planai buvo labai rizikingi, rožiniai. Aš priminsiu, kad dėl Zoknių, dėl “Auridos” Valstybės kontrolė kategoriškai sakė nesuteikti ir toliau netęsti paskolų teikimo. Vyriausybės posėdyje buvo pateikta atskiroji nuomonė. Man pradėjus dirbti dėl Širdies chirurgijos centro, kuris bankrutavo, taip pat buvo neleisti toliau perfinansuoti ir tęsti su Italijos firma, tačiau į tai nebuvo reaguota. Taigi lieka viena viltis, kad teisėsauga dėl kaltų asmenų dar bandys atlikti tyrimą, ir lieka viltis, kad Turto fondas, kaip geresnis skolų administratorius ir skolų išieškotojas, bent dalį jų išieškos, tačiau rizika išlieka.

Konkrečiai dėl Pagirių. Žinoma istorija, kad Pagiriai jau buvo bankrutavę ir buvo suteikta nemaža paskola. Ši paskola perfinansuota ir vėl tęsiama. Manyčiau, kad jų veikla, pagal mūsų duomenis, nėra efektyvi ir tikimybė, kad valstybei ar Finansų ministerijai reikės šią skolą grąžinti, išlieka. Šis objektas įeina į mūsų tikrinamų objektų sąrašą, ir teikdami išvadą dėl valstybės skolos mes ją atliksime.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Ačiū už išsamų pateikimą. Vadovaudamiesi Seimo statuto 225 straipsniu mes turime paskirti pagrindinį komitetą ir papildomai visus kitus komitetus šiai ataskaitai nagrinėti ir per dvi savaites pateikti išvadas. Išvadas pateikti iki lapkričio 11 dienos. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Baigėme šio klausimo nagrinėjimą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2874 (pateikimas)

Kadangi 16 val. numatyta valstybės kontrolieriaus J.Liaučiaus ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus, tai turime 15 minučių ir neišnagrinėtą rezervinį klausimą. Kviečiu kolegą J.Sabatauską pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2874. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums įstatymo projektą, nes šių metų pradžioje susidarė teisės spraga. Įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, deja, nebuvo pakeistos tam tikros Administracinių teisės pažeidimų kodekso formuluotės ir liko formuluotė dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimų, todėl jis negali būti taikomas. Siūlau redakcinę pataisą – vietoj “fizinių asmenų” rašyti “gyventojų pajamų mokesčio tvarkos pažeidimo” ir t.t. Nekeičiu sankcijų, ir pagrindinis dalykas yra tik mokesčio pavadinimo pakeitimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Jūsų niekas nenori klausti. Klausiu dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Kolegos, siūlau balsuoti. Prašom. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko? Balsuojame dėl klausimo Nr.IXP-2874 pateikimo.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Už – 57, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo.

Atsiprašau, kolega, net ir turėdamas geriausių norų negaliu to padaryti neskelbdamas pakartotinio balsavimo. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nenumatant papildomų. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti lapkričio 13 dieną. Kitų siūlymų taip pat nėra. Baigėme šio klausimo svarstymą.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo projektas Nr.IXP-2767(3*) (svarstymas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-4 klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo projektas Nr.IXP-2767. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovę I.Degutienę. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo projektas buvo svarstytas komitete. Lietuvos energetikų sąjungos pasiūlymui į įstatymo 5 straipsnio 3, 17, 22 punktus įtraukti “išskyrus energetikos įrenginius” komitetas bendru sutarimu nepritarė, nes Valstybinė darbo inspekcija turi centralizuotai tikrinti visas įmones, nepaisant įmonių veiklos srities. Biudžeto ir finansų komitetas siūlė Socialinių reikalų ir darbo komitetui apsvarstyti, ar Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos funkcijos nedubliuoja kitų institucijų vykdomų funkcijų. Tai buvo detaliai apsvarstyta su įstatymo projekto rengėjais. Tos funkcijos nėra dubliuojamos, todėl pataisų nebuvo daryta. Vienbalsiai atsižvelgta į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir visoms komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 – prieš.

Šiandien buvo užregistruotas Seimo nario S.Kružinausko pasiūlymas papildyti 11 straipsnio 4 dalį išdėstant ją taip: “taip pat atitinkamos srities (sveikatos, priešgaisrinės saugos, civilinės saugos, energetikos) kontroliuojančioms institucijoms pasirašytinai arba išsiunčiami paštu protokolai po darbo inspektoriaus atliktų inspektavimo darbų”. Komitete šiam pasiūlymui vienbalsiai nebuvo pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti kolegą V.Saulį.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu svarstant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymą. Svarstyti buvo gautos Seimo teisės departamento išvados ir jos buvo išnagrinėtos, joms buvo pritarta. Komiteto nuomonė – iš esmės pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas.

Be to, Socialinių reikalų ir darbo komitete pasiūlėme apsvarstyti, ar Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos funkcijos nesidubliuoja su kitų institucijų vykdomomis funkcijomis ir ar visos Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos funkcijos yra reikalingos efektyviai inspekcijos veiklai garantuoti ir nustatytiems uždaviniams įgyvendinti. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 2 – prieš ir 1 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikti kolegą P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė. Pasiūlyta pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą ir komiteto pasiūlymus. Komitetas apsvarstęs pažymėjo, kad atsižvelgta, tačiau iš esmės į mūsų pasiūlymus neatsižvelgta. Mes darbo tvarka konsultavomės su komitetu. Yra tam tikrų problemų dėl 7 straipsnio sąvokų “darbo inspektorių ir kitų pareigybių”. Komitetas iš esmės pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame kolegai P.Papovui. Gerbiamieji kolegos, turime kolegos S.Kružinausko teiktą pataisą, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas ir dėl kurios svarstymo turėsime apsispręsti čia, posėdyje. Kviečiu kolegą S.Kružinauską pateikti, po to priimsime sprendimą, ar svarstyti šią pataisą plenariniame posėdyje.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas yra susijęs su Biudžeto ir finansų komiteto siūlymu pagrindiniam komitetui atkreipti dėmesį, ar Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos funkcijos nedubliuoja kitų institucijų vykdomų funkcijų. Bendraudamas su darbdaviais aš girdėjau, kad dažnai būna tokių atvejų, kai po vienos tikrinančios institucijos tuoj pat ateina kita. Darbo inspektoriai paprastai tikrina visas įmonių funkcijas, tarp jų ir sveikatos, ir priešgaisrinės saugos, civilinės saugos, energetikos, jie tai fiksuoja, tačiau gali būti taip (ir dažnai taip atsitinka), kad po kažkiek laiko ateina tos institucijos atstovai ir tikrina tą patį. Todėl siūlymas yra labai paprastas, t.y. kad darbo inspektoriai, atlikę inspektavimą ir suradę atitinkamos srities pažeidimus, tą informaciją pateiktų toms kontroliuojančioms institucijoms. Taip būtų pasiekta, kad objektų tikrinimas būtų retesnis, o tikslas yra vienas – kad nustatyti pažeidimai būtų laiku ištaisyti, ir tos institucijos, kurios kontroliuoja kitas sritis, neitų tuoj pat tikrinti. Manau, taip mes galėtume išvengti dubliavimo tikrinant įstaigas. Todėl prašau pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų šią pataisą? Prašom pakelti rankas. Yra 10 Seimo narių, kurie remia šią pataisą. Todėl prašau pagrindinį komitetą pasakyti nuomonę, kodėl nebuvo pritarta šiai kolegės I.Degutienės pataisai.

I.DEGUTIENĖ. Komitete iš tikrųjų ši pataisa buvo svarstyta. Teikėjas S.Kružinauskas sako, jog Darbo inspekcija dubliuoja kitų institucijų, kurios irgi yra tikrintojos, funkcijas, bet Darbo inspekcijos įstatyme apibrėžtos funkcijos, ką gali ir ko negali daryti Darbo inspekcija. Jos pagrindinė funkcija yra susijusi su darbo santykiais ir su saugos darbe pažeidimais. O visos kitos inspekcijos, ar tai būtų Mokesčių inspekcija, ar tai būtų “Sodra”, kurios kartais daro bendrus reidus… Tada dalyvauja Darbo inspekcija, tačiau su visuomenės sveikata tos funkcijos nesidubliuoja, todėl mes nepritariame komitete teikiamam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Manau, kad kolegos S.Kružinausko pataisa yra verta dėmesio vien todėl, kad tai galėtų sumažinti ir palengvinti verslo žmonių, verslo subjektų, kurie yra pagrindiniai mūsų mokesčių mokėtojai, dalią. Kaip prieš tai minėjo gerbiamasis finansų viceministras ponas V.Vasiliauskas, mokesčių surinkimas yra geresnis, ir mes, kaip Seimo nariai, išrinkti žmonių, turėtume rūpintis, kad jie galėtų tiesiogiai atlikti savo pareigas, t.y. rūpintis savo verslu, o ne užsiimti ataskaitomis ir kontroliuojančių institucijų priėmimu. Bendroji mūsų valstybės politika turėtų būti tokia, kad tie žmonės, kurie iš tikrųjų dirba, galėtų dirbti savo tiesioginį darbą. Ši kolegos S.Kružinausko pataisa ir suteikia geresnes sąlygas verslui. Todėl aš siūlyčiau pritarti šiam siūlymui kaip lengvinančiam verslo subjektų gyvenimo sąlygas.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Labai gaila, kad kolega nedalyvavo mūsų komiteto posėdyje. Galbūt tam tikrų nesusipratimų ir sulaukėme, nes buvo pasiekusi informacija, kad jis pats šiek tiek abejoja savo pataisa. Ne paslaptis, kad dalis verslininkų baiminasi, jog pateikus tokią informaciją kaip tik gausime atvirkštinį variantą ir papildomai ateis tikrinti įvairios institucijos.

Bet aš norėčiau kalbėti apie pataisos esmę. Kalbama apie tai, kad Lietuvoje yra daug įvairių kontroliuojančių institucijų, bet jos turi labai skirtingas funkcijas. Aš manau, kai ateina darbo inspektorius į valgyklą, jis netikrina maisto kokybės arba higienos normų. Jis žiūri, ar laikomasi Darbo įstatymo, ar laikomasi darbo normų, ar laikomasi kitų dalykų. Paprasčiausiai vargu ar darbo inspektorius, patikrinęs darbo vietą, siųs pranešimą apie tai, kad mėsa laikoma induose, kuriuose turi būti laikomos žuvys. Vien todėl negalima tokiai pataisai pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl pataisos, kurią teikia kolega S.Kružinauskas dėl 11 straipsnio 4 dalies. Kas remiate pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Už balsavo 20, prieš – 7, susilaikė 25. Pataisai nepritarta. Daugiau pataisų, dėl kurių reikėtų priimti sprendimus, nėra. Todėl klausčiau, gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo dėl šio įstatymo projekto? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Kolegos siūlo balsuoti. Prašome registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui, balsuojate už. Turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 59. Už balsavo 44, prieš nėra, susilaikė 12. Pritarta po svarstymo. Baigiame šio klausimo svarstymą. Vėl kviečiu į tribūną valstybės kontrolierių Joną Liaučių pateikti ataskaitą ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Šiam klausimui svarstyti skiriama pusė valandos. Prašau.

Valstybės kontrolieriaus J.Liaučiaus ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus

J.LIAUČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vykdydamas Seimo statutą teikiu Valstybės kontrolės praėjusių metų veiklos ataskaitą.

Praėję metai, kaip prisimenate, šiai institucijai buvo lūžio metai, nes nuo kontrolės pereita prie audito koncepcijos. Praėjusių metų kovo 1 d. įsigaliojus naujam įstatymui ji tapo aukščiausia valstybinė audito institucija. Pasikeitus mūsų statusui, atsisakėme revizoriaus, baudėjo vaidmens, tapome auditoriai, vertintojai, patarėjai. Tada Valstybės kontrolė buvo išbraukta iš kvotos subjektų sąrašo, nebevykdė revizijų, kvotos, baudžiamojo persekiojimo, t.y. nekėlė baudžiamųjų bylų, ir tuo požiūriu tapo nebepavaldi Prokuratūrai. Nebeskyrė nuoskaitų ir baudų. To reikalavo ne tiek mūsų vidaus nuostata, kas tokie mes esame, bet to reikalavo Seimo priimtas politinis sprendimas, kad suderintume 28 derybų skyrių, kuris vadinosi (Nr.28) “Finansų kontrolė”. Ji sudaryta iš dviejų dalių – vidaus ir išorės audito. Mes atlikome šią reformą, kad būtų užbaigtas 22 derybų skyrius, t.y. mūsų sistema reformuotųsi į audito instituciją.

Atliekame valstybinį ne tik finansinį, bet ir veiklos auditą ir vertiname institucijų viešąjį ir vidaus administravimą ekonomiškumo, efektyvumo, rezultatyvumo požiūriais. Tai yra darbo pradžia. Norint įvaldyti auditą, reikia 5–10 metų. Neužtenka vieną ciklą pradėti praėjusių metų kovo mėnesį ir pasiekti geidžiamų rezultatų per metus. Tai yra ne kontrolinio pobūdžio įgūdžių reikalaujantis darbas.

Veiklos veiksmingumas. Pasikeitus mūsų statusui, pasikeitė ir veiklos prioritetai, būdai, procedūros, metodika. Šiuo atveju mūsų svarbiausias tikslas yra ne surasti pažeidimus, bet padėti ištaisyti, nustatyti apskaitos būklę, atskaitomybės administravimą ir audito proceso metu padėti ištaisyti pažeidimus; vertinti subjekto veiklą pagal skirtas lėšas, pagal programas efektyvumo požiūriu; pateikti rekomendacijas, kaip toliau siekti sėkmės tame subjekte. Taigi tampame partneriai, o ne, kaip buvo anksčiau, tam tikrais aspektais patikrinus ir baudžiant…

Atliekamas valstybinis auditas didina valstybės sektoriaus veiksmingumą ir duoda tiesioginių bei netiesioginių rezultatų.

Tiesioginiai rezultatai: apginti valstybės turtiniai ir piniginiai interesai, biudžetinių įstaigų bei įmonių lėšos, efektyvesnė jų veikla įgyvendinus mūsų rekomendacijas.

Netiesioginiai rezultatai: prevencija, teigiami viešojo sektoriaus veiklos ir valstybinio administravimo pokyčiai. Galiu pasakyti, kad ten, kur praėjusiais metais ministerijų departamentuose buvo mūsų patyrę auditoriai, šiais metais nuėję rugsėjo mėnesį tų klaidų jau neberado. Taigi ši partnerystės, pagalbos funkcija, statusas visiškai pasiteisino.

Tačiau ne visus veiklos rezultatus įmanoma įvertinti pinigais, nes mūsų veikla yra daugialypė. Todėl kontrolės veiksmingumą tam tikru indeksu, konkrečiais dydžiais ar skaičiais išreikšti yra sudėtinga ir neįmanoma. Pirma, suteiktas įstatymų leidėjo audituotoms institucijoms, kitiems subjektams audito išvados patvirtinimas, kad audituojamo subjekto veiklos rodikliai ir ataskaitos yra patikimos arba nepatikimos. Tai yra atliktas darbas ir jo neįvertinsime milijonais.

Antra, audituojamoms institucijoms suteiktas audito patvirtinimas, kad valstybės turtas bei lėšos naudojamos teisėtai, efektyviai arba neefektyviai. Trečia, identifikuotos sritys, kuriose turtas ir lėšos naudojamos neefektyviai, neekonomiškai, daromi pažeidimai. Ketvirta, pagalba audituojamam subjektui pateikus išvadas ir rekomendacijas, taip pat Vyriausybei, Seimui atskirais atvejais užtikrinant valstybės turto efektyvų ir teisėtą naudojimą.

2002 metais baigto Valstybės kontrolės audito ir tikrinimų… kaip minėjau, kovo mėnesį pakeitus įstatymą buvo tęsiami tikrinimai, auditas prasidėjo, buvo pasiūlyta ir į valstybės biudžeto fondus sugrąžinta 5,7 mln. litų. O finansinė atskaitomybė apskaičiuota arba padidinta turto vertė už 5,4 mln. litų. Praėjusiais metais baigto biudžetinių įstaigų finansinės atskaitomybės audito metu pasiūlyta ir sugrąžinta į biudžetą per milijonas litų, o biudžetinėse įstaigose į atskaitomybę buvo pareikalauta įrašyti per 1,7 mlrd. litų turto. Turto apskaita nebuvo sutvarkyta tokiose reikšmingose ministerijose kaip Ūkio, Susisiekimo ir kitose. Manyčiau, kitais metais šios problemos nebus ir audito strategijos klausimą bus galima kelti, dėti atskaitos tašką kituose klausimuose.

Valstybės kontrolė, remdamasi Vyriausybės prašymu bei Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu, atliko tyrimą. Tai buvo ketverių metų senumo problema dėl savivaldybių 568 mln. pretenzijos valstybei. Buvo nustatyta, kad savivaldybių biudžetams per 1997–2000 metus papildomai priskirtoms funkcijoms atlikti iš valstybės biudžeto reikia skirti 30 mln., o ne tiek, kiek buvo nustatyta, t.y. 538 mln. Lt mažiau nei savivaldybių pateikta pretenzijos suma. Ir “amžiaus byla”, taip pavadinkime, buvo baigta.

Valstybės kontrolės praėjusiais metais baigto veiklos audito nustatyti trūkumai, neekonomiškumo atvejai yra šie. Valstybės turto fonde atlikus turto privatizavimo vertinimą nustatyta, kad įsigyjant, o vėliau ir parduodant 49 bendrovių akcijas Privatizavimo fondas neteks 1,8 mln. pajamų. Atlikus auditą valstybės įmonėje Klaipėdos jūrų uosto direkcija, Vyriausybei pasiūlyta svarstyti klausimą dėl 1999 metų nutarimo, atnaujinti rinkliavas už teritorinių vandenų naudojimą ūkinei veiklai Būtingės terminalo regione, ir taip per Būtingės terminalą pakraudama naftos produktų kiekius, netaikydama lengvatų, valstybė gautų 15 mln. rinkliavų. Pagaliau Socialinio fondo valdybos ir ligonių kasos dėl informacinės sistemos programos įrangos viešųjų darbų paslaugų, pažeisdamos reikalavimus, nes sutarčių sąlygos buvo neekonomiškos… todėl papildomi “Sodros” sąnaudos per penkerius metus, kaip nustatėme, sudarys 2,6 mln. litų, o ligonių kasų – 2,3 mln. litų. Valstybės kontrolės ieškininis pareiškimas dėl Trakų savivaldybės biudžeto po ilgo teisimosi dėl 0,5 mln., panaudotų ne pagal paskirtį, priteista sugrąžinti į biudžetą. Taip pat vykdoma nemažai ieškinių pagal vykdomuosius raštus, tarp jų toks kiekis, kai iš vienos savivaldybės 16 mln., tai yra išdėstyta keleriems metams dėl ne pagal paskirtį panaudotų lėšų, taip pat grąžinama į valstybės biudžetą po kelis milijonus. Nustatydamas veiklos veiksmingumą, negaliu sumuoti ir negaliu išvesti veiksmingumo kriterijaus, nes, kaip minėjau, tai susideda iš labai skirtingų sričių.

Dėl audituotų finansinio audito skaičių. Biudžeto pajamų ir išlaidų auditas buvo pagrindinė ir didžiausia Valstybės kontrolės veiklos sritis, ir tai atitinka Konstitucijos funkciją. Kasmet didėja biudžeto apimtys – tiek pajamos, tiek išlaidos, kartu didėja ir mūsų darbų atlikimo apimtys. Palyginti su 2000 m., faktinės biudžeto pajamos ir išlaidos 2002 m. išaugo 54%. 2000 m. buvo tikrinta 44% viso valstybės biudžeto išlaidų, 2001 m. – 39%, o praėjusiais metais – 85%. Per trejus metus mūsų audito apimtys padvigubėjo. Per 2002 m., kaip minėjau, pereinamuosius metus, atlikti 297 auditai ir patikrinimai: 162 pagal Valstybės kontrolės tikrinimo programą, 77 finansiniai ir 58 veiklos auditai pagal valstybinio audito reikalavimus. Praėjusiais metais pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ne tiek kiekybiniam auditų skaičiui, o kokybei. Pagal strategiją – stambesni objektai, o pirmajame pusmetyje, įvykdžius metodikos pakeitimus, pereita nuo tikrinimo revizijų prie audito veiklos. Audituota pagal praėjusių metų Seimo nutarimą biudžeto asignavimų valdytojų programos, programų vykdymas pagal tikslus, efektyvumą ir kriterijus. Kaip minėjau, teikdamas biudžeto išvadas, buvo tikrinami sisteminiai, ilgalaikiai ir atskiri veiklos auditai.

Pagrindinė išvada ta pati, kuri jau yra ketverius metus, – Valstybės kontrolės darbą sunkina tai, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytojų skaičius yra didelis. Taigi mūsų finansinio audito subjektų registre praėjusiais metaus buvo 1695 subjektai: 253 – biudžeto asignavimų valdytojai ir 1442 – valdytojams pavaldžios įstaigos. Praėjusių metų rekomendacijų įgyvendinimas buvo ištirtas šių metų pradžioje dėl 29 audituotų įstaigų, jis siekia beveik 70%. Dėl ko neįgyvendintas? Dėl to, kad reikia, pavyzdžiui, administracinių gebėjimo struktūrų ir teisinės bazės sutvarkymo. Paprastai yra vieneri, dveji, treji metai, o tai reikalauja vadovybės veiksmų, ilgesnio termino ir ryžto.

Dėl rekomendacijų. Pirmiausias ir vienas iš svarbių motyvų, kodėl Valstybės audito pakomitetis būtų reformuotas į Audito komitetą, yra dėl didelio darbo, nes mes teikėme gana daug ir svarbių išvadų. Kad tai būtų profesionalu, tai turėtų būti daroma kas mėnesį. Atmetus 2–3 mėnesius, per metus būtų galima apsvarstyti 12–13 audito ataskaitų, todėl būtų efektyvesnis jų įgyvendinimo rodiklis ten, kur reikia ministrų, viceministrų ir pagaliau audituotų subjektų administracijos supratimo. Pavyzdžiui, dėl (…) dviejų audituotų. Taip, reikėjo dviejų posėdžių, reikėjo rimtai pasirengti ir, sakyčiau, tokiam užimtam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui iš esmės buvo atimtas brangus laikas. O tokių atvejų, kaip minėjau, tokių auditų galėtų svarstyti po 12–13. Todėl išeina nelabai pragmatiškai. Mes teikiame Seimui, nes esame Seimui atskaitinga institucija, kad būtų efektyviau įgyvendinta parlamentinė kontrolė, tais auditais mes ir padedame, profesionalus komitetas galėtų tai ir padaryti kaip kitose valstybėse.

Dėl PHARE projektų pasakysiu viena, kad asmeniškai mano ir dar vieno asmens intensyviais darbais pasisekė apginti vieną PHARE projektą (jo vertė buvo 1,5 mln. eurų, jis baigiamas įgyvendinti spalio mėnesį) ir antrą PHARE projektą (jis truks 1,5 metų, jo vertė 1,4 mln. eurų, prasidės gruodžio mėnesį ir baigsis kitais metais). Sudėjus abiejų PHARE projektų investicines dalis, ne iš Lietuvos biudžeto mūsų institucijai tenka beveik 1 mln. eurų. Tai yra investicinė dalis kompiuterinei ir kitokiai įrangai. To buvo galima nedaryti, bet mes buvome vienintelei iš visų 11 šalių kandidačių aukščiausių nacionalinio audito institucijų, kurie įgyvendinome du PHARE projektus. Pagal bandomuosius projektus, pagal porinius projektus mes siekiame greičiau įgyti audito praktikos pagal tarptautinius standartus.

Baigdamas noriu pasakyti, kad mano išvados būtų tokios. Pasirinkta 2001 m. strategija, kad pereitume prie audito institucijos, pasiteisino. Tai leido baigti ne tik derėtis su užsieniu, t.y. Europos Sąjunga. Antra – tai atspindi geresnius rezultatus. Pagaliau yra ir Seimo pasitikėjimas, šiais metais liepos mėnesį pakeistas mūsų įstatymas, t.y. pavesta Valstybės kontrolei atlikti papildomą svarbią funkciją – audituoti Europos Sąjungos lėšas, tai yra privalomus gaunamus Europos finansinės paramos auditus, kai kuriuos fondus (tai nėra įprasta šalyse kandidatėse), tai mums yra dar vienas svarbus išbandymas ir prioritetas mums tarp kitų auditų. Pagaliau pagal funkcijų mastą, t.y. pagal mandatą, mūsų institucija jau išsiskiria ne tik iš būsimų Europos Sąjungos kandidačių, bet ir iš būsimų narių. Jau minėjau dvi išvadas dėl biudžeto, dėl skolos, lieka dėl turto, nuomonė dėl biudžeto projekto. Taigi šios keturios bazinės išvados, papildoma Europos Sąjungos funkcija ir, kiek teko matyti iš šios dienos darbotvarkės, dar vienas klausimas dėl mūsų įstatymo (rezervinis – dėl pakeitimo) dėl savivaldybėms skiriamų valstybės tikslinių ir specialiųjų dotacijų sukels grėsmę atsirasti dar vienai didelei funkcijai. Ta funkcija reiškia, kad maždaug iki 60%, skiriamų savivaldybėms pagal 17-18 funkcijų, papildomai dar reikės žmonių, auditų, ir įgūdžių, siekiant atlikti šitą funkciją, jeigu taip atsitiktų.

Pabaigoje palikau dėl mūsų seno pavadinimo. 1922 metų Konstitucijoje įrašyta, kad tai yra Valstybės kontrolė. Mums tampa savotišku stabdžiu, nes valstybė susideda iš dviejų sektorių – iš privataus ir viešojo. Mes privataus sektoriaus neaudituojame, nekontroliuojame, tai klaidina mūsų supratimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Todėl prašysiu Seimo geranoriško supratimo, kai bus keičiama Konstitucija, pridėti ir XIII skirsnio trumpus pakeitimus, kad ši institucija būti pakeista į Valstybinio audito rūmus ne tik dėl to motyvo, kad pasikeitė, sumažėjo mūsų veiklos sektorius, bet ir todėl, kad institucija modernėja, būtume susiję su valstybiniu auditu ir būtume lengviau atpažįstami.

Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke ir Seimo nariai, už dėmesį, baigiu. Prašom klausti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti kolega G.Steponavičius. Primenu kolegoms, kad liko lygiai 10 minučių, skirtų šiam klausimui, tad prašyčiau konkrečiai, trumpai klausti ir atsakymai turėtų būti konkretūs. Ačiū.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kontrolieriau, išties jūs pakankamai iškalbingai pateikėte ataskaitoje Valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, kiek tai susiję su valstybinėmis institucijomis, taip pat pačioje pabaigoje užsimenate apie galimybes žiūrėti, kaip nevalstybiniame sektoriuje yra panaudojamos lėšos, ten, kur valstybė jas skiria, jūsų galimybės, regis, yra ribotos. Apskritai yra sutinkama, kad daugelis viešųjų įstaigų, kur valstybė yra arba vienintelė steigėja, arba kartu su kitais panaudoja pakankamai dideles lėšų sumas. Esu tikras, kad ataskaitoje negalite to tiksliai pasakyti. Ir vis dėlto kiek apytiksliai, jūsų manymu, lėšų yra paskirstoma iš mokesčių mokėtojų surinktų pinigų viešosioms įstaigoms, kur valstybė yra viena iš steigėjų? Ir kaip tos lėšos yra paskirstomos, jūsų manymu?

J.LIAUČIUS. Pagal Viešųjų įstaigų ir Biudžeto sandaros ir (…) įstatymus iš tiesų tiek pagrindiniai biudžeto asignavimai, tiek jų pavaldžios įstaigos… yra suteikta teisė biudžeto programas vykdyti pasitelkiant (ten yra kelios formos jų bendradarbiavimo) ir viešąsias įstaigas. Konkrečiai kiek yra lėšų, aš negalėčiau pasakyti. Galėčiau individualiai atsakyti. Nebent departamento direktorius. Ne?

PIRMININKAS. Ačiū. Gal galėsite individualiai arba raštu atsakyti plačiau į šį klausimą. Kviečiu klausti S.Lapėną. Prašom.

S.LAPĖNAS. Labai norėčiau užduoti klausimą apie tai, kaip sekasi išvadas, kuris padaro Valstybės kontrolė, realizuoti gyvenime? Ir Žuvininkystės departamento pavyzdys, kai Žemės ūkio ministerija faktiškai neįvykdo Valstybės kontrolės pavedimų. Kaip jūs manote, kokias įstatymo nuostatas reikėtų keisti, kad būtų galima gerinti padėtį?

J.LIAUČIUS. Ačiū už konkretų klausimą. Žuvininkystės departamentas – Žemės ūkio ministerijos struktūrinis padalinys. Manyčiau, kad klausimas susijęs ir su Žuvininkystės konfederacija. Mūsų auditas nustatė ir pagaliau mes perdavėme šitą medžiagą, vienu metu šiek tiek dirbome kartu su STT, pagal informacijas. Jie tyrė, parsivežė iš Danijos autentiškus įrodymus. Manyčiau, kad byla iškelta ir toliau bus pareikšti kaltinimai. Mūsų audito rekomendacijos dėl įgyvendinimo. Dalis nuėjo, pasakyčiau, į baudžiamąją bylą, išsiskyrė, dalis buvo nubausta, mūsų buvo rekomenduota pareikšti nuobaudą ponui Vytautui Vaitiekūnui. Tačiau kad jis (nekonkrečiai buvo įrašyta), kaip visiškai neatsakingas, sutartį vizavo, bet ne pasirašė. Teismas tą punktą iš mūsų sprendimo išbraukė, pašalino, mes nieko prieš, tvarka. Vizavimas nereiškia atsakomybės, tačiau žemės ūkio ministras visiškai nieko nepadarė, kad nubaustų ar kitaip susitvarkytų su neatliktom pono V.Vaitiekūno funkcijom. Taigi dėl sprendimo pasibaigė taip: audito išvados galioja, nebent politiniu Vyriausybės, premjero lygmeniu bus galima dėl šio aspekto ką nors pasakyti. Mes savo darbo įdėjome labai daug. Dirbo trys žmonės 4 mėnesius Klaipėdoje ir čia, nes reikėjo atlikti priešpriešinį – tiek Klaipėdoje, tiek Žemės ūkio ministerijoje. Ir pakankamai daug buvo techninės dokumentacijos.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Baura. Prašom.

A.BAURA. Pone kontrolieriau, kalbant apie Valstybės kontrolės darbą per praeitus metus, vertinimų tikriausiai bus įvairių, tačiau aš norėčiau tarti jūsų adresu pagiriamąjį žodį. Valstybės kontrolės centrinio aparato darbuotojų dėka pavyko Anykščiuose po ilgo ir kruopštaus patikrinimo įrodyti padarytas buhalterines klaidas ir dėl to į šių metų savivaldybės biudžetą įplaukė 2,3 mln. litų, buvo grąžinta. Tai rajonui labai didelė parama.

Mano klausimas yra analogiškas, kurį jums ką tik uždavė kolega S.Lapėnas. Aš kaip tik rankose turiu tikrinimo medžiagą. Man užkliuvo krašto apsaugos veiklos auditas pagal programą “Visuomenės rengimas ginti valstybę”, kiek tai susiję su Civilinės saugos departamentu. Jau kelinti metai bandau kelti tą pačią problemą. Lietuva yra bene vienintelė iš Rytų bloko šalių, kur civilinės saugos struktūros nėra sujungtos su priešgaisrinės apsaugos struktūromis. Ir tai tikrai yra blogai. Jūs savo šiame audite į tai atkreipėte dėmesį ir rekomendavote Vyriausybei tobulinti. Mano klausimas: koks grįžtamasis ryšys? Aš supratau, kiek tai buvo susiję su žemesnės instancijos įstaigomis…

PIRMININKAS. Primenu, kad klausimui minutė, gerbiamasis.

A.BAURA. Supratau. Aš baigiu. Įdomu, ar Vyriausybė įsiklausė į jūsų siūlymus, ar ne?

J.LIAUČIUS. Iš tiesų negaliu pasakyti. Auditas atliktas, veiklos audite pasakyta dėl neefektyvios struktūros. Galėčiau asmeniškai pateikti, tikrai neturiu pasižymėjęs, kokia eiga. Dėl Anykščių liko viena miesto problema – ligoninė, dėl kurios mes kalbėjome šiame Seime du kartus Sveikatos reikalų komitete, du kartus įvairūs merai buvo atvykę. Tai viena problema, kurią dar reikia išspręsti.

PIRMININKAS. Kolega D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų kalbos aišku, kad jūs atliekate labai didelį darbą, jūsų kaip išvados būna tos rekomendacijos. Aš klausiu jūsų, ar jūs nemanote, kad šitos rekomendacijos yra tik gera mokykla vogti iš valstybės biudžeto? Jeigu nėra rezultato, tai kitą etapą šitie vagys tai vykdo daug kvalifikuočiau. Ačiū.

J.LIAUČIUS. Labai praktiškas klausimas, su malonumu atsakysiu. Netrukus pasieksime tokį lygį, kai rekomendacijos bus prilygstamos sprendimui. O tas lygis eina ne per ką nors, o per kiekvieno viešojo subjekto vidaus kontrolės sistemą, Vidaus audito įstatymą, kas užsienyje yra suprantama kaip dukart du, o pas mus jau galioja nuo sausio mėnesio. Taigi užbaigsime metus, ir tai yra administracijos atsakomybė, kaip ji supranta vidaus kontrolės sistemos veikimą. Mes labai pateikėme ir ištyrėme. Jau svarstėme su visom dešimčia apskričių administracijų individualiai. Šis supratimas per vidaus kontrolę privers, kad Valstybės audito institucijos rekomendacijos yra šventos ir nereikės mums vėl grįžti prie prievartos, prisisegti antrankius ir sakyti, kad štai grasinsime, jeigu nepadarysite, vėl iškelsime baudžiamąją bylą, tai yra prie kvotos baudžiamojo persekiojimo. Prie to, kas buvo praeityje, jau negalime grįžti, nes tai nieko neduoda. Jeigu yra geras administravimas, skaidrus, kompetentingas kiekvieno subjekto valdymas, o mes per vidaus… 55% valstybinio audito patikimumo modelio duoda viešojo sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito analizę, ūkinės operacijos – likusius 45% ir minus 5% paklaida. Taigi mes einame geru keliu – iš dalies pasakome apie visumą. Aš nesu skeptiškas, kaip jūs, bet manau, kad prieisime ir prie to. Tai kvalifikacijos ir laiko klausimas, kaip minėjau. Auditas nepasiekiamas priėmus naują įstatymą. Tai ne metų ir ne dvejų klausimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pusvalandis baigėsi. Ar sutiktumėte nebeklausti? (Balsai salėje) Nesutinkat. Ar bendru sutarimu galime pratęsti, kad dar šeši Seimo nariai paklaustų? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Prašom trumpinti klausimus ir atsakymus. Prašom, gerbiamieji kolegos. Klausia P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Valstybės kontrolė 2002 metais iš gyventojų bei įvairių institucijų gavo 240 pareiškimų bei prašymų. Žemės reformos bei teisės į žemės nuosavybę atkūrimo klausimais gauti 67 pareiškimai, kas sudaro maždaug 28%. Mano klausimas būtų, kaip galėjo Valstybės kontrolė, vykdydama tikrinimus, nematyti su šiuo procesu susijusių piktnaudžiavimo tarnyba atvejų bei korupcijos reiškinių? Ačiū.

J.LIAUČIUS. Ačiū. Į šį klausimą jau atsakau nebe pirmą kartą. Mūsų institucija skiria valstybės fondo apskaitos ir valstybės žemės fondo dalyką nuo nuosavybės atkūrimo į žemės sklypus. Tai yra korupcijos problema, kuri yra žinybinga STT, ne mūsų institucijai, tačiau pasakysiu, kiek mes prisidėjome prie to, kad būtų laiku atsakyta į šį klausimą. Konkrečiai 2002 m. sausio 5 d. raštu (yra numeris), pavadinimas (…) – “Teminio tikrinimo ataskaita dėl žemės reformos valstybės biudžeto lėšų naudojimo žemės reformai”… Komiteto pirmininkas – ponas Vaclovas Lapė.

Antra. Seimo kontrolierių įstaiga 2001 metų ataskaitos išvadose, pateiktose Seimui, konkrečiai pasakė apie šiuos piktnaudžiavimus. Ši ataskaita kartu su Radijo ir televizijos ataskaita buvo patvirtinta tik 2003 m. kovo mėnesį, kovo mėnesį publikuota “Valstybės žiniose”. Taigi ši problema yra ne audito, o korupcijos, susijusios su žeme, ir reikia šitaip klausti: jeigu bet kurio lygio teisėjas būtų priėmęs 100–150, apie 1000 korupcinių sprendimų, kas būtų buvę Lietuvoje; jeigu apskrities viršininkas, priėmęs šimtą tūkstančių nuosavybės teisę atkuriančių dokumentų su herbu, kuriuos gali pakeisti tik teismas… Tai iki šiol nekeliamas klausimas, kad tiesioginiai vykdytojai atsakytų. Tai yra iš tiesų įspūdinga situacija. Aš atsakyme į penkis klausimus, kuriuos kėlė konservatoriai… Atsakymas yra iš penkių lapų ir pridėta 120 lapų priedo. Pradėjome nuo 1998 metų, išėmėme iš savo informacinės sistemos, kokius ir kiek auditų atlikome. Manyčiau, kad netiesiogiai kaltinti Valstybės kontrolę dėl šio atlikto didelio darbo… Kai aš pradėjau dirbti 1999 metais, buvo 5 specializuoti žemės klausimais užsiimantys kontrolieriai. Tiek jų yra ir dabar. Mūsų institucijai tiesiogiai nuosavybės teisės atkūrimas pagal specialų įstatymą, 1900 darbuotojų tos sistemos, apskritys, žemėtvarkos departamentai, matininkai tikrai nepriklausė. Nepaisydami to, be valstybės žemės fondo, mes atlikome ir tuos dalinius tikrinimus, ir su rekomendacijomis. Taigi šis raštas ir kiti mūsų auditai yra kaip įrodymas, kad mes šią pareigą atlikome gana sąžiningai.

PIRMININKAS. Kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti jūsų gal tokį daugiau asmeninio pobūdžio klausimą. Šiandien svarstysime valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimų klausimą. Kaip tik socialinių reikalų ir darbo ministrė teikia pasiūlymą padidinti jums ir jūsų pavaduotojams atlyginimą. Motyvas – būtų socialinis neteisingumas atkurtas. Kaip jūs pats manote, ar tikrai yra jau toks mažas jūsų atlyginimas? Ir dar kitas klausimas: kieno iniciatyva Socialinių reikalų ministerija siūlo padidinti jums atlyginimą – ar jūs patys prašėte, ar gal ko nors nepastebėjot Socialinių reikalų ministerijoje, todėl nori atsilyginti? Kaip čia dabar yra?

J.LIAUČIUS. Atsakysiu, kad šiuo metu mūsų institucijoje yra penki žmonės, kurie gauna atlyginimo daugiau nei aš. Tai nėra labai blogai, tai yra blogai etatui, kaip pareigybei, kaip prestižui. Kadencijos man liko ne visi metai. Sakau, tai yra pabaiga, todėl klausimas nebuvo keltas anksčiau. Tai yra mano iniciatyva. Reikia klausti senojo teikėjo, matyt, senojo Seimo, kodėl mūsų atlyginimai, t.y. konkrečiai Valstybės kontrolės, prokuratūros, teismų, Seimo kontrolierių… Pagal senąjį Tarnybos įstatymą visų pakeitė, sugrąžino, o mes trys likome iš senosios sistemos. Pagal senąjį įstatymą aš ir mano du pavaduotojai, kuriems buvo mažinamas atlyginimas… Nuo praėjusių metų liepos 1 d. jis sumažėjo 43%, palyginti su pradiniu atlyginimu. Ir skaičiais galiu pasakyti. Nelabai supratome, kodėl prieš mus surengta tokia akcija ir kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau. Pradėjus dirbti mano ir pavaduotojų atlyginimas buvo susijęs su generaliniu prokuroru ir jo pavaduotojais. Šiuo metu yra taip: mano koeficientas 14,5 atitinka tik skyriaus vyriausiojo prokuroro arba yra mažiau nei miesto apylinkės (Biržų miesto prokuroro – 14,5), o mano pavaduotojų 12,9 atitinka grupės prokuroro 12,9. Bet tai dar ne viskas. Paradoksas yra toks, kad už kvalifikacinį rangą, už klasę, priedai už stažą – niekas nemokama. Taigi tas valstybės pareigūnas yra pakabintas kaip koks nors keistas dalykas, ir mums trims galioja senasis Valstybės tarnybos įstatymas. Taigi šiuo atveju yra ne tik teisėtų lūkesčių, kad pradėjus nebūtų mažinama… Juk taip galima iš viso spaudimą padaryti, susidoroti su bet kokia institucija – sumažinti 2/3 atlyginimą, ir jis išeis kitur dirbti, o tada bus kitas pakviestas. Taigi vis dėlto 45% sumažinimas mano ir mano pavaduotojų atlyginimo, sakyčiau, valstybei nekainuoja, nes yra numatyta, kad tai pareikalautų per tuos ne visus metus iki 4 tūkstančių iš sutaupyto fondo, t.y. be papildomų lėšų. Todėl tiek ministrė, tiek Vyriausybė, kiek kalbėjau su kitais pareigūnais, jie visiškai natūraliai supranta ne kaip padidinimą, o kaip natūralų teisingumo atkūrimą būtent ne asmenybei, ne žmogui, o tai pareigybei.

PIRMININKAS. Kolega E.Savickas. Prašom.

E.SAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti. Valstybės kontrolėje dirba 261 darbuotojas, iš jų – 126 pareigūnai, kurie atliko 297 tikrinimus. Vienas pareigūnas per metus atliko tiktai du patikrinimus, du objektus, tiksliau, 2,4. Auditoriai Europos šalyse per metus vidutiniškai atlieka 5, 6 veiklos auditus. Kodėl toks mažas pareigūnų užimtumas? Ačiū.

J.LIAUČIUS. Ačiū už konkretų klausimą. Mano duomenys skiriasi nuo jūsų. Šiuo metu dirba tiek, kiek dirbo 1999 m. Dabar paskelbti konkursai dėl likusių 12 laisvų etatų (tiek pat – 292). Dėl jūsų skirtų liepos mėnesį papildomų 8 auditorių atlikti Europos Sąjungos audito funkciją, nežinau, ką jūs turėjote omenyje… Tai valstybinei nacionalinio audito institucijai vidutiniškai tenka po 4 auditus. Auditus jie atlieka kur kas ilgiau, šiuo atveju, kaip pažymėjau ataskaitoje, du kartus, buvo pateikta… Praėję metai buvo “sudurtiniai” metai, tai yra iki kovo mėnesio tikrinimų tam tikras skaičius… prie audito mes perėjome, įstatymas leido nuo praėjusių metų kovo 1 dienos. Auditus atlikome pagal jūsų Seimo nutarimą didesnius, sisteminius, pagal Seimo nutarimo dėl praėjusių metų mūsų veiklos ataskaitos antrą punktą. Tai pateikta priede. Todėl nesutikčiau, kad auditoriams teko mažiau darbo. Aš minėjau, kad vien PHARE projektas Nr.1 mums atėmė lygia greta su darbu, vykdant, įgyvendinant ir bandomuosius, ir audito, ir paskaitas, ir kitus dalykus, papildomai 20%. Žmonės metų pabaigoje, prieš Naujuosius metus, per visuotinį susirinkimą pažymėjo, kad buvo pervargę labiau nei privačioje įstaigoje. Kodėl? Todėl, kad 12 metų buvo dirbta pagal inspekcinę kontrolinę metodiką, tai yra kaip revizoriai, nuo iki, pagal konkrečius klausimus, o dabar reikia pereiti prie audito metodikos, suprasti ar nesuprasti, nauja atsakomybė, stresas ir dar papildoma mokymo forma pagal PHARE projektus. Todėl supraskite mūsų specifiką. Žmonės dirbo labai sunkiai ir aš labai dėkingas. Vis dėlto teko priimti dalį naujų žmonių.

PIRMININKAS. Klausia J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kiekviena institucija gina savus, viskas labai gražu, bet vis dėlto klausimas toks. Štai jūs ir pats rašote: pasikeitė, atsisakė revizoriaus ir baudėjo vaidmens, tapome vertintojais ir patarėjais. Kiekviena kontrabandininkų gauja, kiekviena reketininkų gauja norėtų turėti valstybinio lygmens vertintojus ir patarėjus. Klausimas. Tos funkcijos, kiek suprantu, buvo tokios, kad iš tikrųjų jūs tikrinote valstybės lėšų panaudojimą, įvairių fondų panaudojimą, bet susijusius su neprivačia praktika. Ir logiškai atrodo, kad valstybės kontrolė turi būti tas vėzdas, kurio, neduok Dieve, valdininkija bijotų. Dabar jūs pasiėmėte tokią malonią funkciją – vertinti ir patarti. O toliau perduodate kažkam bylas, tie vėl kreipiasi į jus, biurokratinis ratelis sukasi, sukasi, sukasi, ateina senaties terminai, lia lia lia, pasikeičia vadovybės. Kodėl vis dėlto ta iš tikrųjų griežta atsakomybė ir valstybės kontrolės aukštas statusas buvo pakeisti?

J.LIAUČIUS. Ačiū. Jūsų klausimas reikalauja… vėl “mišrinti” mūsų instituciją, vėl grąžinti baudžiamųjų bylų funkciją, kvotą ir revizijas, dar sykį padaryti baltarusišką variantą, kad mūsų atstovas būtų kiekvienoje ministerijoje. Ne. Prie vagies pristatyti policininką – ne. Jeigu yra vadovas, jeigu veikia Vidaus kontrolės įstatymas, Vidaus audito įstatymas, tai tas vadovas ir turi atsakyti. Mes aiškiai tą klausimą keliame, ne policininkas viešajame sektoriuje prie vadovybės administracijos, o jums, kaip ekonomistui, profesoriui, kaip mokslų daktarui, suprantamas dalykas, kad čia būtina viešojo sektoriaus subjekto– vadovo atsakomybė. Vidaus kontrolė, vidaus auditas yra priemonė tiesiai vadovui, ne kitiems, kaip laivo kapitonui. Todėl pridėti mums teisėsaugos funkcijų įgaliojimus su pagrūmojimais – ne. Auditas, valstybinis auditas reikalauja, kaip minėjau, partnerystės principų. Pirmiausia, ką galima ištaisyti eigoje, prevencija ateičiai ir, kaip sakiau, pats tas vėzdas – ne tik mūsų autoritetas, bet ir per specialų komitetą, kad būtų svarstoma, kokios yra galimybės, šventa įgyvendinti rekomendacijas. Reikės 5 arba 10 metų, kol pagerės situacija. Tačiau, jeigu neskirsime statyti sąžiningų ir kompetentingų vadovų, apskričių administracijų viršininkų, ministerijų ar departamentų… be atsakomybės, kaip minėjau, nesąžiningų ir korumpuotų, tai laikas ilgės dar keliolika kartų. Taigi priklauso nuo kapitono, šiuo atveju ne Valstybės kontrolė juos skiria ir atsako. Pati pradžia turi būti nuo… Už ką mokame pinigus apskrities viršininkui? Už broką, kad prištampuotų korumpuotų įsakymų, ar už darbą. Jeigu už broką, turi būti taikoma analizė ir atsakomybė. Visas pasaulis eina prie vidaus kontrolės ir vidaus audito, mums sunku tai suprasti, bet, deja, prie to reikės Europos Sąjungoje eiti.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia kolega K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis valstybės kontrolieriau, jūs iš tikrųjų savo ataskaitoje paminėjote daug faktų, kad piktnaudžiaujama biudžeto pinigais, kad biudžeto vagių skaičius nemažėja, nors ir gaudytojų skaičius šiek tiek keičiasi. Suprasdamas jūsų padėtį, kad jūs esate patariamasis, lyg ir pabaramasis organas, ir norėdamas pagelbėti jums, kad jūs dar turite ir viešo skelbimo galimybę …kitaip tariant, gal jūs galite įvardyti bent penkis, jūsų nuomone, labiausiai pasižymėjusius valstybės biudžeto vagis, organizacijų vadovus, kurie turėtų nebevadovauti dabar toms organizacijoms ir nebetvarkyti biudžeto. Tai vienas klausimas. Antras klausimas. Seimo nariai kreipėsi į jus prašydami atlikti Prezidentūros auditą, ar nesuvirpės jūsų širdis atliekant auditą Prezidentūroje? Ačiū.

J.LIAUČIUS. Ačiū. Gal trumpai dėl paskutinio klausimo. Pasakysiu, kad 1999 m. buvo tikrinta Prezidentūra, asignavimų (…) vertinimas. 2002 m. buvo atlikti du autidai: finansinės atskaitomybės sandorio auditas, informacijos saugojimo patalpų auditas dėl archyvo. Šiais metais kovo mėn. baigtas 2002 m. finansinis auditas. Kitais metais taip pat atliksime šių metų auditą. Taigi Prezidentūra nėra kažkas, kas neįeitų į mūsų finansinio audito registrą, kaip minėjau. Tai nėra mums terra incognito, jokiu būdu. Tai vyksta kasmet, nustatytu laiku, pagal programą, Audito departamentas, Valstybinės institucijos finansinio audito departamentas Nr.1, atliks ir šiuo atveju, nesvarbu ar būtų kreipęsi į spaudą Seimo nariai, ar nebūtų kreipęsi. Dėl pirmos dalies. Specialiai nesakysiu ministerijos pavadinimo, vien todėl, kad (Balsai salėje)… jeigu jūs pastebėjote, kas savaitę Viešieji ryšiai teikia spaudai po vieną du pranešimus. Tai pradėjome prieš metus. To iki tol, dirbant dviem ar trim Vyriausybėms, nebuvo daroma iš viso, 2000 m. ir 2001 m. Komitete galėsime apsvarstyti, nenoriu išskirti, audito metu, proceso metu ir po audito jie jau buvo ganėtinai linksniuojami.

PIRMININKAS. Dėkojame valstybės kontrolieriui ponui Jonui Liaučiui už pristatytą ataskaitą. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas, kuris nagrinės šią ataskaitą – Biudžeto ir finansų komitetas. Tai numato Statutas. Kviečiame visus komitetus aktyviai dalyvauti. Ir prašysime pagrindinį komitetą parengti išvadą ir Seimo nutarimą

Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2576A (pateikimas)

Dabar nagrinėsime darbotvarkės 2-5 klausimą – Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2576. Pateikimo stadija. Leiskite pakviesti į tribūną pateikti projektą ministrę Viliją Blinkevičiūtę. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pateikti siūlomus Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo atskirų straipsnių pakeitimus, kurie iš esmės yra susiję su galiojančiu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, taip pat įvertinama šio įstatymo praktika nuo 2000 metų.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad galiojančiuose teisės aktuose nustatyti saugos reikalavimai elektros įrenginių, naudojamų sprogioje aplinkoje, projektavimui, gamybai bei naudojimui, tarp jų reikalavimai darbdaviams įvertinti sprogimo rizikos pavojų tose aplinkose ir įgyvendinti priemones, yra jau pakankami. Šiuo atveju būtų nereikalingas kokios nors trečios šalies patvirtinimas ir įsikišimas dėl to, ar renginių techninė būklė atitinka saugos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai siūloma išbraukti iš Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo elektros įrenginių naudojimą sprogioje aplinkoje.

Kitas pakeitimas susijęs su tuo, jog Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostatos atitinka Europos Sąjungos šalių praktiką, kai įrenginių privalomasis techninės būklės tikrinimas traktuojamas kaip paslauga, kurią rinkos sąlygomis atlieka ne valstybinės institucijos, bet tarpusavyje konkuruojančios kompetentingos priežiūros institucijos. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą Vyriausybė nustato tiktai didžiausius tarifus už tokią paslaugą. Tuo tarpu praktika rodo, kad ne visai pasiteisina, kai nustatomi tik didžiausi tarifai, nes tai turi įtakos tokios priežiūros atlikimo kokybei. Todėl siūlome, įvertinę patirtį ir aptarę kartu su naudotojais, su paslaugų pirkėjais, nustatyti tiek didžiausią, tiek mažiausią kainą, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Sakykim, lifto patikra kainuoja 40 litų, tuo tarpu tokią paslaugą siūlo už 10 ar 15 litų, ir iš tikrųjų atliekamas nekokybiškas patikrinimas. Tai yra tos sąnaudos turi būti įkalkuliuotos į kainą, kurių reikia atlikti kokybišką patikrinimą.

Dar vienas pakeitimas – įrašoma labai svarbi nuostata dėl tų įrenginių, kuriems pasibaigė įrenginių gamintojų nurodytas naudojimo resursas… nuodugnaus techninės būklės ištyrimas. Ši nuostata yra svarbi darbuotojų, dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais, saugos užtikrinimo bei ekonominiu požiūriu. Atlikus tokio įrenginio nuodugnų tyrimą ir nustačius, kad įrenginio techninė būklė atitinka keliamus reikalavimus, būtų galima pratęsti įrenginio naudojimą pasibaigus nurodytam naudojimo resursui.

Tai yra svarbiausi pakeitimai, kuriuos siūlome šiame įstatyme. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, jūsų nori paklausti kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamoji ministre, gal aš nesupratau, jūs siūlote pagal šį įstatymą padidinti įkainius už priežiūrą?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne, mes siūlome ne tai. Dabar įstatymas numato, jog Vyriausybė turi teisę nustatyti maksimalią kainą. Tarkime, lifto patikra yra 40 litų. Nustatome tokią kainą, tai yra maksimali kaina. Tokių viešųjų įstaigų, kurios teikia tokias paslaugas, yra ne viena ir jos tarpusavyje konkuruoja. Patirtis parodė, kad jos tą patikrą atlieka, pavyzdžiui, ne už 40 ar ne už 30 litų, bet už 5 arba 10 litų. Faktiškai nukenčia paslaugos kokybė. Todėl siūlome nustatyti ne tik aukščiausią, bet ir žemiausią ribą įvertinant tas sąnaudas, kurių iš tikrųjų reikia. Kad nebūtų taip, kai konkuruoji ir pasiūlai bet ką, kaip ir statybose yra, numuši dempingo kainą, o paskui prašai iš valstybės biudžeto dar pridėti, nes pritrūko. Čia mes žiūrime kai kurių darbuotojų ir vartotojų saugos reikalavimų, kad nebūtų pažeidimų dėl to, kad pasiūlau mažiausią kainą, atlieku patikrinimą, o iš tikrųjų kokybiškai jo neatlieku.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – J.Veselka. Nuomonė prieš. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto toks kainų reguliavimas, minimalios, maksimalios kainos, yra tada, kai rinka yra monopolizuota. Tiksliau, yra trys monopolijos, iš kurių dvi gali vieną sužlugdyti, bet čia yra aiški rinkos konkurencija už paslaugas. Dabar bandoma neleisti konkuruojančioms firmoms vienaip ar kitaip konkuruoti, ir pasako ne didesnę ir ne mažesnę kainą. Vadinasi, įvairioms konkuruojančioms firmoms nebeleidžiama iki tam tikros sumos sumažinti, nes kažkam atrodo, kad ji per maža. Reikėtų kitus įstatymus keisti, t.y. jeigu techniškai nekokybiškai atlieka, jam uždrausti ar kaip, bet dabar kainas reguliuoti esant konkurencinei sistemai, aš labai abejoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomonę dėl balsavimo motyvų. Prašom apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 30: už balsavo 25, prieš – 3, susilaikė 2, pritarta po pateikimo.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų siūlymų dėl komitetų? Nėra. Apsiribosime dviem komitetais. Siūloma svarstyti lapkričio 11 dieną. Nesant kitų siūlymų baigiame šio klausimo svarstymą.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2877 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2877. Pranešėja – V.Blinkevičiūtė.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, man turbūt nereikėtų pateikti šį įstatymą, nes gerbiamasis J.Liaučius iš esmės atsakė į tą klausimą. Jeigu rimtai, tai Vyriausybė įvertino atitinkamus argumentus dėl dabar esamų valstybės kontrolieriaus ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų atlyginimų koeficiento. Vyriausybė siūlo, kad valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai būtų prilyginti generalinio prokuroro pareigybės koeficientui ir generalinio prokuroro pavaduotojų koeficientui.

Kartu noriu atkreipti dėmesį, kad pagal galiojančius teisės aktus valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams nemokami priedai nei už kvalifikacinę klasę, kaip valstybės tarnautojams iki 50% pareiginės algos, nei už kvalifikacinį rangą, kaip prokurorams iki 25% pareiginės algos, arba kitiems statutiniams valstybės tarnautojams gali būti iki 55% pareiginės algos. Taigi išeina taip, kad faktiškai beveik lygiavertes funkcijas atliekančių institucijų vadovų ir pavaduotojų padėtis yra nelygiavertė, jie gauna mažesnius atlyginimus, nors atlieka tokias pat arba panašias funkcijas. Vyriausybė mano, kad reikėtų prilyginti valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų atlyginimų koeficientus generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų atlyginimų koeficientui.

Kaip matyti iš aiškinamojo rašto, tai nėra brangiai kainuojantis dalykas, nes yra papildomų lėšų, sutaupytų Darbo užmokesčio fonde, ir papildomų lėšų skirti nereikėtų. Prašyčiau pritarti Vyriausybės siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia 5 Seimo nariai. Prašom, kolege Baboniene.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Kodėl užrašytas 2 straipsnis “Įstatymo įsigaliojimas”, bet neparašyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo įstatymo priėmimo dienos, arba nenurodyta kita data?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Galima pataisyti, nuo kada jis įsigalioja. Jeigu neįrašyta, galime įrašyti bendra tvarka, kada įsigalioja įstatymai. Kaip supratau, valstybės kontrolieriaus įstaigoje yra tų lėšų, kad būtų galima iš karto taikyti, arba, jeigu Seimas apsispręs kitaip, galime įrašyti kitų metų sausio 1 dieną. Mes palikome apsispręsti.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamoji ministre, jūs girdėjote visus valstybės kontrolieriaus atsakymus ir buvo jo toks atsakymas, kad jeigu valstybėje yra tvarka ir drausmė, tai Aleksandro Lukašenkos režimas, demokratija – sukčiams patariama ir paaiškinama, galėjo gi šitaip pasukti.

Dabar jūsų aiškinimas, kad mažesnis atlyginimas negu prokuroro ir prokuroro pavaduotojo, bet pažiūrėkite funkcijas. Prokuroras pradeda tyrimą. Kol nebaigiamas teismas, jis atsako už šią bylą. Gerbiamieji valstybės kontrolieriai (jie pasitaisė sau įstatymą) atėjo, kavutės išgėrė, pasišnekėjo, pasakė, kad čia galbūt yra pažeidimas, geriau to pažeidimo nebūtų, ir jų funkcija baigėsi. Jeigu dar ko reikia, perduoda STT ar ekonominei policijai. Labai skiriasi funkcijos, jie pasidarė baltapirščiai poneliai, kurie nebenori užsiimti juodu darbu. Už ką jų atlyginimą prilyginti atlyginimui prokurorų, kurių atsakomybė yra nepalyginamai didesnė? Jeigu jie iš tikrųjų atliktų funkcijas, kurias anksčiau atliko, tarp jų ir prokuroro funkcijas, iš tikrųjų būtų galima net padidinti, bet aš nežinau, už ką jiems dabar didinama. Aš sutikčiau, kad būtų už kvalifikaciją ir stažą kaip tiems pareigūnams, viskas būtų gerai, bet kad geras kontrolierius ir daug pataria premjerui arba ministrams, kurie ir taip turi daug patarėjų, man atrodo, už tai algos didinti nereikėtų.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Aš suprantu, kad vis dėlto valstybės kontrolierius irgi turi baigti reikalą ir tikrinimą iki galo, nes nebūna taip, kad ateina Valstybės kontrolės institucijų pareigūnai ir atlieka tikrinimą, kad jie pasako: aš išgėriau kavos ir einu namo. Deja, taip iš tikrųjų nėra. Tikrinimas atliekamas daug mėnesių, labai daug medžiagos surenkama. Labai reikia kompetentingų darbuotojų ir žinovų, ir tam tikrų išvadų vertinimo reikia, nes, aš įsivaizduoju, jeigu nebūtų šio kontrolieriaus ir tos tarnybos, medžiaga nepasiektų Prokuratūros arba kitų teisėsaugos institucijų, kuriose pagal surinktą medžiagą reikia priimti galutinį sprendimą. Jūs pažiūrėkite, labai dažnai būna teisėsaugos institucijose, kad sprendimas nebūna priimamas todėl, kad juodas darbas, kol ateinama iki Prokuratūros arba iki teismo, nėra atliktas kvalifikuotai. Todėl aš, kaip buvusi teisininkė, atvirkščiai vertinu, labai svarbu, kad juodas darbas būtų gerai atliktas iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas, pavyzdžiui, teisme.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamoji ministre, valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų darbo užmokesčio, atlyginimų, reguliavimas yra Vidaus reikalų ministerijos funkcija. Jie prižiūri ir teikia, tai yra jų reguliavimo sritis. Nejaugi nuo dabar valstybės kontrolieriai yra kaip socialiai remtini Socialinių reikalų ir darbo ministerijos srityje, kad jūs teikiate šį klausimą? Savo aiškinamajame rašte rašote, kad yra didžiulė disproporcija, diferencijavimas, socialinė neteisybė. Gal galėtumėte pasiūlyti sumažinti kitiems atlyginimus, sutaupytume biudžeto lėšų ir taip išlygintume tą socialinę disproporciją?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums, gerbiamasis Gražuli, už klausimą. Matote, aš esu ne tik socialinės apsaugos ministrė, bet, kaip jūs žinote, esu ir darbo ministrė. Taip, susideda iš dviejų didelių sričių, nors aš sakyčiau, turėtų būti darbo ir socialinės apsaugos, bet dabar yra atvirkščiai – socialinės apsaugos ir darbo. Taigi pagal ministerijos ir mano, kaip ministrės, funkcijas man priklauso ir darbo užmokesčio politikos formavimo tam tikri dalykai.

Valstybės tarnyba kartu su darbo apmokėjimu iš tiesų neseniai perėjo į vidaus reikalų sistemą. Visi kiti darbo užmokesčiai, biudžetininkų, apie kuriuos mes dabar kalbame, kad kitais metais didinsime atlyginimus, valstybės politikų, tarp jų ir Seimo narių, teisėjų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo klausimai kol kas priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir V.Blinkevičiūtei. Bet jeigu jūs nuspręsite kitaip, su malonumu vykdysiu tą kitą sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Greičiūnas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamoji ministre, aš pritariu Vyriausybės ir jūsų išdėstytam siūlymui ir noriu paklausti. Aš suprantu, čia gal jau bus ne Seimo dalykas. Mes padidiname atlyginimus prilygindami prokurorams, generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams. O kaip vietose, ar bus prilyginta apygardų prokurorų, miestų prokurorų atlyginimams esančių valstybės kontrolieriaus padalinių atlyginimai? Ar niekas kol kas nežino, ar žinote jūs ir ką galėtumėte pasakyti?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą, bet tai nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Kaip jūs žinote, jis yra sutvarkytas nuo pernai. Noriu pasakyti, kad jūsų dėka, nes priėmėte tokį įstatymą, valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, tarp jų ir kontrolieriams, yra nustatyti gana neblogi atlyginimai.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas klausia. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau pateikti šiek tiek platesnį klausimą. Ar toks jūsų pasiūlymas vienai kategorijai žmonių didinti atlyginimus nesukels grandininės reakcijos, nes šiandien atėjo kontrolieriai, kurie lygiuojasi į prokurorus, nors jau neatlieka tų funkcijų, kaip sakė mano kolega, rytoj ateis kita kategorija žmonių ir pasakys, kad jų atlyginimai kur kas mažesni nei kontrolierių, nors jie dirba panašiame audituojamų darbų bare, o tokių yra Respublikoje, ir vėl prasidės pasaka be galo arba darbas, kaip didinti atlyginimus. Jūs turbūt žinote, kad mes nevykdome iki galo Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, labai gaila, ir aš nežinau, kodėl kontrolieriai negauna už stažą, nors Seimo nariai irgi negauna (pagal įstatymą tas jiems priklauso). Dabar, sako, jau gauna. Bet yra dalis valstybinių institucijų, kiek man žinoma, kuriose yra mažinimo koeficientas ir kitokie dalykai. Kaip mes spręsime tuos visus dalykus kaip kompleksą? Ar tai įmanoma, jeigu mes atskiroms grupėms siūlysime didinti atlyginimus?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, už klausimą, bet kiek su jumis dirbame šioje srityje dar nebūdami tose pozicijose jūs puikiai žinote, kad atlyginimų dalykai yra patys jautriausi. Aš turiu konstatuoti, kad iš tikrųjų taip yra: teisėjai priima vieną sprendimą, į juos lygiuojasi prokurorai, į prokurorus lygiuojasi kiti ir t.t. Iš tiesų sutinku, kad tai nėra gera praktika, bet ji Lietuvoje tęsiasi gana ilgą laikotarpį, nes atlyginimas yra viena iš svarbiausių socialinių garantijų, visą laiką yra daug suinteresuotųjų ir visi geba įrodyti, kad jie turėtų gauti didesnius atlyginimus. O apskritai, sakyčiau, Valstybės politikų, teisėjų ir kitų valstybės pareigūnų įstatymo projektas, matyt, turėtų būti žiūrimas kaip kompleksas, tačiau aš atvirai pasakysiu, likus metams iki rinkimų tokio įstatymo tikrai neteiksiu. Aš asmeniškai. Jeigu kas nors kitas teiks, tada teiksime atitinkamas išvadas dėl to įstatymo.

O dėl valstybės tarnautojų, kaip ir dėl pareigūnų, mūsų valstybėje yra tokia praktika, kad priimami įstatymai (tam aš irgi absoliučiai nepritariu) dėl atlyginimų, bet nepakanka lėšų tokius atlyginimus gauti. Manau, kad mes tos praktikos palaipsniui atsisakysime.

Kaip jūs žinote, dabar, kai kalbame apie ateinančių metų biudžetą ir matome, kad reikėtų didinti kitų biudžetininkų atlyginimus, mes kaip tik kalbame apie tam tikra prasme tvarkos įvedimą, kad ne kiekvienas atskirai, tas, kuris garsiau pašaukė ar pastovėjo ant laiptų, ta socialinė grupė, gautų padidintus atlyginimus, bet visiems bazinė alga būtų padidinta ir visiems beveik 10% būtų padidinti atlyginimai. Palaipsniui, aš manau, prie tvarkos mes prieisime.

PIRMININKAS. Dėkojame ministrei. Atsakėte į Seimo narių klausimus. Dėl balsavimo motyvų prašom pasakyti nuomones. Kolega A.Sysas nori pasakyti nuomonę prieš.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš nieko asmeniškai neturiu nei prieš vieną, nei prieš antrą, nei prieš trečią pareigūną, bet noriu pasakyti, kad ta problema ne nauja. Anksčiau kaip prieš pusmetį mūsų kolegos buvo teikta įstatymo pataisa, kuria bandyta sutvarkyti įstatymą panašiai, sustabdyti tą mažinimą, kuris buvo, ir grįžti prie tos pačios algos, kurią dabar teikia ministrė. Todėl šis svarstymas nėra naujas. Tai yra kas pusę metų pasikartojantis dalykas.

Aš labiausiai nuogąstauju dėl to, kad priimame įstatymus, po to jų patys nevykdome dėl biudžeto lėšų stokos, bet stengiamės priimti naujus įstatymus, kurie reikalauja naujų pinigų. Manau, tai yra bloga praktika, nes priėmus vieną įstatymą reikėtų jį visiškai įvykdyti, kad jis normaliai funkcionuotų, būtų vykdomas, o po to galvoti apie kitus sprendimus. Iš to atsakymo, kurį pasakė vyriausiasis kontrolierius, supratau, kad yra keturi žmonės, kurie gauna daugiau už tarnybą. Tai yra mūsų Valstybės tarnybos įstatymo dalykai, bet tai yra pareiginė alga, mes neturime suplakti viso žmogaus atlyginimo į vieną krūvą. Yra pareiginė alga, kuri yra didžiausia už šią tarnybą, o priedai ir priemokos tai yra toks dalykas, kad kai kas ir iš mūsų Seimo patarėjų gauna kur kas didesnius atlyginimus negu Seimo nariai ir netgi Seimo komitetų pirmininkai. Tai nėra smerktina, nes yra tokia tvarka. Mes priėmėme tokį įstatymą. Todėl aš balsuosiu prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Nuomonė už – kolega D.Velička.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Nepaisant mano labai kategoriško klausimo, vis dėlto pasisakau už šį įstatymą, nes reikia žiūrėti į perspektyvą ir eiti teisinės Europos kultūros link. Nes jeigu keitėsi koncepcija, tai tą koncepciją įgyvendindami žmonės turi dirbti ne vieną dieną, kad būtų matyti rezultatai, žmonės turi dirbti nuolat. Šiuo atžvilgiu tokio atlyginimo didinimas yra pripažinimas, kad tokio darbo reikia. Aš balsuosiu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti, kolegos. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai: už – 20, prieš – 5, susilaikė 8, pritarta po pateikimo.

Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetai. Ar būtų siūlymų dėl komitetų? Nėra. Pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti lapkričio 13 dieną. Taip pat nėra kitų siūlymų dėl datos. Taigi paliekame šią datą.

Įstatymo dėl Konvencijos dėl užimtumo politikos ratifikavimo projektas Nr.IXP-2884 (pateikimas)

Ir paskutinis šios dienos darbotvarkės 2-7 klausimas – įstatymo dėl Konvencijos dėl užimtumo politikos ratifikavimo projektas Nr.IXP-2884. Pranešėja – ministrė V.Blinkevičiūtė. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia įstatymo projektą dėl Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl užimtumo politikos ratifikavimo. Iš tiesų manome, kad Lietuvai būtų tikslinga ratifikuoti šią Konvenciją dėl užimtumo, nes tos nuostatos, įtvirtintos konvencijoje, yra įpareigojančios, tarp jų ir Lietuvą, kaip tarptautinės organizacijos narę, siekti visiško užimtumo, kokybiško užimtumo, mažinti nedarbą, konsultuotis dėl įvairių užimtumo dalykų su socialiniais partneriais, nuolat peržiūrėti tas priemones savo planuose, savo programose, kurios skatintų mažinti nedarbą, skatintų didinti užimtumą. Todėl įvertinę situaciją galime sakyti, kad dabar Lietuvoje viena iš prioritetinių sričių – tai užimtumo didinimas ir nedarbo mažinimas. Kartu prie tam tikro stabilumo išlaikymo, žvelgiant į ateitį, prisidėtų ir ši Tarptautinės darbo organizacijos konvencija. Todėl prašau ją ratifikuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėkoju. Pritarta. Dėkoju gerbiamajai ministrei. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas Užsienio reikalų komitetas. Nėra kitų siūlymų. Pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 11 dieną. Taip pat nėra kitų siūlymų, pritariame šiai datai.

Kviečiu kolegą D.A.Barakauską, Peticijų komisijos narį, dėl dviejų peticijų, kurias jis pateiks. Prašom.

Protokolinis nutarimas dėl Janinos Kazėnienės peticijos.

Protokolinis nutarimas dėl Zitos Šličytės peticijos

D.A.BARAKAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vadovaudamasis Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl Janinos Kazėnienės peticijos dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo.

Peticijų komisija šių metų rugsėjo 18 dieną posėdyje išnagrinėjo J.Kazėnienės peticijoje pateiktą pasiūlymą šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą papildyti žodžiais: “Jeigu mirus turto savininko teisių perėmėjui nėra testamentinių įpėdinių, žemės nuosavybė atkuriama įstatymų nustatyta tvarka sudarytu testamentu testamentiniams įpėdiniams”. Ir atsižvelgusi į Seimo Kaimo reikalų komiteto, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Teisingumo ministerijos pateiktas išvadas komisija priėmė sprendimą atmesti šį pasiūlymą. Tokio sprendimo pagrindinės priežastys buvo tokios:

1. Šio pasiūlymo tenkinimas labai išplėstų pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį turtą grupę, nes atsirastų teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turto savininkų testamentiniams įpėdiniams.

2. Reikėtų keisti ir įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą – 2001 m. gruodžio 31 d. paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises.

3. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas eina į pabaigą, todėl keisti įstatymą yra netikslinga, nes iškiltų papildomų problemų, susijusių su įstatymo įgyvendinimu.

4. Nuosavybės teisės jau atkurtos nemažai piliečių pagal galiojusius įstatymus ir jų, kaip savininkų, teises gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

5. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs teisinio reguliavimo stabilumo bei asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principų svarbą.

Atsižvelgdamas į tai, prašyčiau Seimo narius pritarti komisijos išvadai ir atmesti pareiškėjos peticijoje pateiktą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausčiau kolegų, ar iš karto galima pateikti abu protokolinius nutarimus? Abu iš karto. Prašom pateikti, o sprendimus priimsime ir dėl balsavimo motyvų kalbėsime atskirai. Prašom.

D.A.BARAKAUSKAS. Dėl Zitos Šličytės peticijoje pateikto pasiūlymo atmetimo. Pateikimas.

Vadovaudamasis Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadas dėl Z.Šličytės peticijos dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo.

Peticijų komisija šių metų rugsėjo 18 dieną posėdyje išnagrinėjo Z.Šličytės peticijoje pateiktą pasiūlymą išbraukti iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatą, nustatančią advokatams, kuriems paskirta socialinio draudimo senatvės pensija, prievolę mokėti socialinio draudimo įmokas. Atsižvelgusi į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Teisingumo ministerijos pateiktas išvadas, komisija priėmė sprendimą atmesti šį pasiūlymą. Tokio sprendimo pagrindinės priežastys buvo tokios:

1. Advokatai ir jų padėjėjai yra privalomai draudžiami tik vienos rūšies valstybiniu socialiniu draudimu – valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Kitomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis: nedarbo, ligos, motinystės, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų, privalomai jie nėra draudžiami ir į išmokas pagal šias draudimo rūšis teisės neturi. Šioms įmokoms jie gali draustis savanoriškai.

2. Valstybinio socialinio draudimo sistema yra paremta solidarumo principu, kuris reiškia solidarumą tarp kartų ir solidarumą tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų. Lietuvoje nustatytas valstybinis socialinis draudimas, paremtas einamųjų įplaukų sistema, tai yra įmokos nėra kaupiamos tas įmokas įmokėjusiojo sąskaitoje, o išmokamos asmenims, turintiems teisę į vieną ar kitą draudimo išmoką.

3. Šiuo metu galiojantys socialinio draudimo santykius reglamentuojantys įstatymai nenustato įmokų dydžio apribojimo asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, politikams. Įmokos skaičiuojamos nuo viso darbo užmokesčio, tačiau socialinio draudimo išmokos yra ribojamos. Aukščiau paminėtas solidarumo principas reiškia, kad pareiga mokėti įmokas nustatoma galintiems jas sumokėti, o teisė gauti išmokas nustatoma tiems, kurie dėl senatvės, invalidumo negali gauti pajamų. Todėl įstatymai gali nustatyti pareigą mokėti socialinio draudimo įmokas ir socialinio draudimo pensininkui, jeigu jis turi pajamų, nes tokia įmoka nustatoma ne tik dėl galimybės, įgijus papildomo draudimo stažą, paskirti didesnę pensiją, bet ir įgyvendinant minėtą solidarumo principą, kai galintis dirbti moka įmokas, kurios išmokamos negalinčiam dirbti.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Atsižvelgiant į šią nuostatą, advokatams, notarams ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims pagrįstai nustatyta pareiga draustis privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu. Šio draudimo dydžio ir sąlygų nustatymas yra įstatymo leidėjo kompetencija ir priklauso nuo to, kokio dydžio socialines garantijas siekia užtikrinti įstatymų leidėjas. Atsižvelgiant į tai, prašyčiau Seimo narius pritarti komisijos išvadai ir atmesti pareiškėjos peticijoje pateiktą pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, dėl pirmosios peticijos, dėl Janinos Kazėnienės kreipimosi, protokolinis nutarimas. Dėl balsavimo motyvų prašom kalbėti dėl šio nutarimo. Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai? Yra norinčių balsuoti. Prašom, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas, kurį pateikė kolega D.Barakauskas, balsuojate už.

Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Už šį nutarimą – 32, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Dėl antrojo nutarimo dėl balsavimo motyvų. Prašome kalbėti dėl Zitos Šličytės. Kolegė O.Babonienė, nuomonė už. Prašom. Ne, nėra. Kolega A.V.Indriūnas. Taip pat ne. Ar galime bendru sutarimu priimti šį nutarimą? Prašom registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas, balsuojate už.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Už protokolinį nutarimą balsavo 30, prieš – 2, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Tai buvo visi klausimai. Seimo narių pareiškimų nėra. Skelbiu posėdį baigtą. Ačiū visiems.