Vienuoliktasis (421) neeilinis posėdis
2003 m. rugsėjo 25 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Tarpvyriausybinėje konferencijoje sutarties dėl Europos Konstitucijos klausimu“ projektas Nr.IXP-2872(4) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mielosios kolegės, skelbiu, kad pradedamas neeilinis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 metų rugsėjo 25 dienos posėdis. Šis posėdis yra sušauktas Seimo valdybos sprendimu, kurio Nr.1718. Seimo valdyba pasiūlė nagrinėti vieną vienintelį klausimą, t.y. apsispręsti dėl Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Tarpvyriausybinėje konferencijoje sutarties dėl Europos Konstitucijos klausimu” projekto.

Taigi pačioje pradžioje aš siūlau užsiregistruoti. Net 55 Seimo nariai. Primenu, kad ankstesniame posėdyje visi klausimai buvo suderinti ir liko tik balsuoti, o prieš tai kalbėti dėl balsavimo motyvų. Jeigu niekas nenori kalbėti, tai galime iš karto balsuoti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Mielieji kolegos, man regis, sutarimas yra ir visi nubalsuosime už šią rezoliuciją, nes jau gana daug dėl jos diskutavote, o jeigu ne, tai aš frakcijos vardu prašysiu pusės valandos pertraukos. (Balsai, juokas salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. R.Juknevičienė. Prašom. Kita nuomonė. Kolegė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai neprašysime dar vienos pertraukos, todėl netrukdykite laiko. Aš noriu labai rimtai pateikti keletą, mūsų nuomone, svarbių pastabų…

PIRMININKAS. Kolegos! Gerbiamoji Rasa, vieną minutę. Paklausome, jeigu jau susėdome specialiai, paklausome.

R.JUKNEVIČIENĖ. …šiuo tikrai labai svarbiu klausimu. Pirma. Kalbėdama rytiniame posėdyje frakcijos vardu teigiau, jog pritarsime siūlytai rezoliucijai, nes jos tekste buvo aiški ir nedviprasmiška nuostata taip pat ir dėl krikščionybės paminėjimo Europos Komisijos preambulėje. Pakeitimai atsirado nesitarus dėl V.P.Andriukaičio neatsakingų ir vienašališkų sprendimų.

Antra. Kolegos, tarp jų ir ponas A.Saudargas, teikdami, jog Vyriausybė į Romą be šios rezoliucijos vyktų tuščiomis rankomis, t.y. be Lietuvos nuomonės, yra neteisinga, nes Vyriausybės nuomonė yra pareikšta Vyriausybės nutarime. Ji aiški ir nedviprasmiška: krikščionybė turi būti paminėta Europos Konstitucijoje. Prašom pasižiūrėti Vyriausybės nutarimą. Pakeisdami formuluotę, mes Vyriausybės pozicijas silpniname.

Trečia. Paskutiniu momentu pakeisdami esminių nuostatų formuluotes, jūs, gerbiamieji, sugriovėte galimą konsensusą. Todėl esame priversti pakeisti savo išsakytą nuomonę svarstymo metu ir balsavime nedalyvausime.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom nesiginčyti dabar. Kiekvieno nuomonė yra svarbi ir gerbkime atskirąsias nuomones. Atsiprašau. G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Aš ne tiek dėl tos normos noriu pasakyti, bet noriu pasakyti paprastą dalyką. Šiandien iš ryto ant stalo aš mačiau ir turbūt visi turėjo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą, kurį mes turėjome svarstyti. Nesuprantu, kuo čia dėtas V.P.Andriukaitis, jeigu tai buvo oficialus Užsienio reikalų komiteto siūlymas. Kaip aš suprantu, jis buvo svarstomas darbo grupėje ir mes jį priėmėme. Kam čia reikia kalbėti nesąmones?

PIRMININKAS. Prašom parinkti švelnesnius žodžius. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, keletas pastabų. Pirma pastaba, kurią pasakiau, kodėl reikia balsuoti prieš. Mano galva, iš tikrųjų be reikalo skubama ir pasiduodama skubėjimui dėl tų Europos Sąjungos centralizacijos tendencijų, kurias siūlo didžiosios valstybės. Todėl apskritai reikėtų neskubėti su ta Konstitucija ir su mūsų dalyvavimu ten. Tai viena.

Antra. Dėl tų krikščioniškųjų šaknų ar ko čia? Europos krikščioniškosios šaknys. Kad ir kaip ten būtų, ponai, tos šaknys, jeigu net ir geros, bet įsidėmėkime, kad mes buvome paskutiniai Europos pagonys. Tiek mūsų ainių kovojo prieš tą kryžių ir žuvo, o mes dabar tokie katalikai. Ne taip seniai gi pagonys buvome! Palyginti su kitomis tautomis, ne taip seniai. Tai viena.

Antras dalykas. Jau mes tą krikščionybę taip išaukštinome, bet šiek tiek pažvelkime į istoriją. Rasizmas, kolonializmas, fašizmas, karingasis komunizmas, šiurkštusis materializmas, apiplėšimas visų kitų tautų yra taip pat su krikščionybe susieti. Todėl, mano nuomone, užtenka, kad ten yra paminėta religija, kaip vienas iš didelių veiksnių, darantis įtaką Europos plėtra. Suprantama, ta religija plačiąja prasme. Kiekviena religija, kuri nesukelia kokio ekstremizmo, kitų nusikaltimų, yra gera. Todėl, manyčiau, mums, kaip paskutiniesiems pagonims, nereikėtų minėti tos krikščionybės ir taip į ją veržtis.

Ir paskutinė pataisa, vis dėlto aš nematau rezoliucijoje tos nuostatos, kad Europa turi būti stiprinama kaip galia ir atsvara kitoms galioms, t.y. kariniu ir politiniu atžvilgiu. To nematau, todėl aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke, dėkoju kolegoms už svarius argumentus. Vis dėlto norėčiau patikslinti, kad Užsienio reikalų komiteto pateikta nuostata sulaukė Seime nemažo palaikymo. Žinant, kad šiuo klausimu tarp Seimo narių yra įvairiausių nuomonių: nuo J.Veselkos iki R.Juknevičienės, nuo, tarkime, Liberalų frakcijos atstovo gerbiamojo A.Griciaus iki mūsų frakcijos atstovų, kurie taip pat turi skeptiškų nuomonių, manau, kad pasiektas kompromisas yra gana gera pozicija Vyriausybei. Ir A.Saudargas tikrai teisus, kad Seimo nuomonė, išsakyta tokiu plačiu sutarimu paties Seimo, yra labai svarbi Vyriausybei, todėl Vyriausybė savo tvirta nuomone, savo tvirta pozicija dėl krikščioniškųjų šaknų jausis solidžiau. Tai yra labai svarbu. Aš siūlyčiau balsuoti, nebedaryti daugiau klaidų, neįtikinėti vieniems kitų, ypač tų, kurie yra apsisprendę vienaip ar kitaip. Visų nuomonės yra gerbtinos, pagarbios, mes turėtume priimti rezoliuciją ir padėti Vyriausybei suformuoti gerą, lanksčią strategiją Tarpvyriausybinėje konferencijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Jučas. Prašom.

J.JUČAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš esu patenkintas, kad dėl rezoliucijos teksto pasiektas kompromisas dėl tų krikščioniškųjų šaknų ir jis iš tikrųjų turėtų tenkinti ir vienus, ir kitus. Tačiau, kadangi G.Steponavičiaus pataisoms, kurios, mano galva, buvo labai reikšmingos ir svarbios mūsų valstybei, nepritarta, aš dėl rezoliucijos neprieštarausiu, tačiau susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Jakavonis. Prašom.

G.JAKAVONIS. Ačiū. Istorijos pamokos mūsų valstybei, kai mūsų tautos ir valstybės likimas priklausė nuo didžiųjų valstybių, buvo per daug skaudžios, kad šiandien, siekdami savo valstybės ir tautos gerovės, sutiktume būti pasyviais Europos Sąjungos nariais. Mes sugrįžome į Europą tam, kad kartu su kitomis demokratiškom valstybėm kurtume lygiateisiškumo principu pagrįstus Europos namus visiems europiečiams, tarp jų sau ir savo vaikams. Ši rezoliucija įpareigoja Vyriausybę sėkmingai dalyvauti baigiamajame derybų etape, atstovaujant Lietuvos interesams, atkreipiant dėmesį į keletą būtinų mūsų valstybei dalykų. Pirma. Numatoma siekti dvigubos kvalifikuotos daugumos sistemos. Antra. Nepritariama siūlymui sumažinti minimalų Europos Parlamento narių skaičių. Trečia. Akcentuojamas nacionalinių parlamentų vaidmuo Europos integracijos procese. Ketvirta. Šioje rezoliucijai įtvirtinta nuostata, kad siekiama išlaikyti principą, jog kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė turi turėti lygiateisį Europos Komisijos narį. Ir penkta. Pagal šį dokumentą numatoma siekti, kad Europos Sąjungos Vadovų Taryba posėdžiautų ne vien Briuselyje, kitaip tariant, posėdžiai vyktų visų Europos Sąjungos valstybių sostinėse rotacijos būdu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega A.Stasiškis. Paskutinysis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau kada nors, kai truputį visi atsipeikėsime, pasiimti stenogramą ir pasiskaityti arba, dar geriau, pasiklausyti mūsų kalbų. Jeigu mes dabar įsiręžę, vienas kitam vos ne į atlapus kibdami įrodinėjame, kad šiandieninė žmonijos civilizacija, kad Europos kultūra, Europos demokratija nėra krikščioniškos kilmės, kad tai yra kažkas kita, gal pagonių palikimas, gal budistų, dar kas nors, tai nežinau, ar mes esame avansu paėmę kokio gėralo, ar dar kas nors. Taigi yra akivaizdūs dalykai. Dabar ši formulė, kuri įdėta į preambulę, “galėtų būti”, tai paprasčiausiai reiškia, jeigu atsiras kas nors, kas pasiūlys tokią formulę, tai Vyriausybę mes įpareigojame labai ir nesimušti. Na, jeigu pasiūlys kas nors, tai galėtų būti. Bet mes net nesuteikiame Vyriausybei galios ir įpareigojimo, kad ji gintų arba atsisakytų tokios pozicijos. Tai yra mūsų apgailėtina pozicija. Mes vis dažniau kartojame žodžius, kad esame europiečiai, bet iš tikrųjų esame pagonys pačia ta blogąja žodžio prasme. Labai gaila, kad aš, nors nedidelis krikščionis, bet vis dėlto jaučiuosi krikščionimi, negaliu dalyvauti šioje kompanijoje, turiu išeiti iš salės ir nebalsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi, kurie norėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų, kalbėjo. Aš tik turiu patikslinti, ar gerbiamoji Irena reikalauja balsuoti dėl pertraukos? Ne. Ačiū. Tada prašom registruotis ir balsuojame dėl visos rezoliucijos.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Už – 47, prieš – 2, susilaikė 8. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija “Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Tarpvyriausybinėje konferencijoje sutarties dėl Europos Konstitucijos klausimu” priimta. Ačiū.

Dabar keletas pareiškimų. (Triukšmas salėje) Pareiškimai yra automatiškai. Kolega A.Saudargas. Prašom.

A.SAUDARGAS. Reikia pasakyti. Gerbiamieji kolegos konservatoriai, paklausykite, nes jūs paminėjote ir pasakėte neteisingus dalykus. Jūs puikiai žinote, ir kolegė R.Juknevičienė tai žino, ir kolega A.Kubilius tai puikiai žinojo dirbdamas darbo grupėje, kad aš žinau, jog Vyriausybė turi poziciją, o Vyriausybės pozicija tokia – turi būti paminėtos krikščioniškosios šaknys. Jūs tai puikiai žinote, nereikia klaidinti Seimo.

O dabar nieko nenorėdamas nei mokyti, nei jokiu būdu kam nors ką nors prikišti, noriu tik pasidžiaugti, kad Seimas patvirtino šią rezoliuciją. Manau, yra labai gerai, kad mes gerbdami vieni kitų nuomones, išsakydami skirtingas, nes turim skirtingas pasaulėžiūras, pozicijas, priėmėme šią rezoliuciją, kurioje pasakyta, kad gali būti. Vadinasi, Seimas galės gyventi su tokia Konstitucija, jeigu Europos Sąjunga priims tokią Konstituciją. Mes toleruodami daugumos nuomonę, toleruodami Europos, jeigu bus tokia priimta daugumos pozicija, nuomonę, tokią Konstituciją visas Seimas akceptuosime. Labai apgailestauju, kad kai kurie suklaidinti savo pačių painių argumentų neparėmė šios rezoliucijos. Tikrai nenoriu mokyti, bet į istoriją mes turėtume pažiūrėti ir pasigilinti. Mielieji kolegos konservatoriai, krikščionybės istorija ilga ir sudėtinga, ir labai prieštaringa. Joje buvo daug krikščionybės klaidingų gynėjų, kurie pridarė jai labai daug žalos, nes jų žodžiai skyrėsi nuo darbų. Šiandien jūsų žodžiai skiriasi nuodarbų. Dėl to labai apgailestauju.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega S.Buškevičius. Aš labai atsiprašau, paskutinis taškas priklausys Irenai Šiaulienei.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš apgailestauju posėdžio pirmininke, kad jūs nedavėte man kalbėti dėl motyvų, aš buvau užsiregistravęs…

PIRMININKAS. 4 – už, 4 – prieš.

S.BUŠKEVIČIUS. 4 – prieš, ketvirto prieš aš negavau.

PIRMININKAS. Penktas.

S.BUŠKEVIČIUS. Ne penktas. Bet užtai dabar kalbėsiu.

Aš manau, kad Europos Sąjunga, nors ji kuriama ir ne su tankais kaip Sovietų Sąjunga, išnyks kaip dūmas, nes vėliau ar anksčiau visos imperijos ir sąjungos, kurios pamina tautų laisvę ir nepriklausomybę, prieina liūdną galą. O tai, kad jūs nesutikote į šį nutarimą įrašyti įrašo apie krikščioniškąsias šaknis, labai labai gaila. Manau, padaryta didžiulė klaida.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip sakiau, paskutinio taško teisė priklauso I.Šiaulienei. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, sveikinu, kad pagaliau įveikėme rubikoną, priėmėme rezoliuciją ir frakcijos vardu kviečiu į Socialdemokratų frakciją kavos puodelio, kad galėtume padiskutuoti apie šaknis. Kviečiu visus, ne tik mūsų frakciją. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Geras pasiūlymas, tikiuosi, visi priima. Leiskite tuo neeilinį posėdį, kuris, pasirodo, truko tik 17 min., baigti. Ačiū.

Dar registruotis? Prašom registruotis. Bičiuliai, neeilinė registracija neeilinio posėdžio pabaigoje.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Dabar 18 minutė, neeilinis posėdis baigėsi. Ačiū, kolegos!