Dešimtasis (420) posėdis
2003 m. rugsėjo 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 10, 12, 15, 17, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2772(3*) (svarstymo tęsinys). Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2773(2*) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Pradedame rugsėjo 25 dienos, ketvirtadienio, vakarinį plenarinį posėdį. Rytiniame posėdyje liko neišnagrinėti 1-4a ir 1-4b darbotvarkėje pažymėti klausimai. Tai Nr.IXP-2772 ir Nr.IXP-2773. Kolega Č.Juršėnas dėl vedimo tvarkos. Prašau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš kaip tik dėl šių klausimų. Aš frakcijos vardu prašyčiau juos atidėti iki kito posėdžio. Aš manau, tuo mes palengvintume ir opozicinės frakcijos rengėjų situaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima bendru sutarimu, tuo geriau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėkoju. Ar šis pasiūlymas būtų priimtinas kolegoms ir ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Dėkoju. Pasilieka kitam posėdžiui. Daroma pertrauka iki kito posėdžio dėl šių dviejų projektų.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Tarpvyriausybinėje konferencijoje sutarties dėl Europos Konstitucijos klausimu“ projektas Nr.IXP-2872(4) (priėmimas)
Paskutinis rytinio posėdžio darbotvarkėje pažymėtas klausimas Nr.IXP-2872 – Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos tarpvyriausybinėje konferencijoje sutarties dėl Europos Konstitucijos klausimų” projektas. Buvo sudaryta grupė parengti naują rezoliucijos redakciją. Ji ją pateikė. Jūs visi turite rezoliucijos tekstą. Kolega V.Andriukaitis, komisijos pirmininkas. Kviečiu jus į tribūną.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, derinimo grupėje aptarėme siūlymus į raštu pateiktas pastabas ir apsvarstėme galimybę rezoliuciją sutrumpinti. Kaip jūs matote, jums yra pateiktas ketvirtasis projektas. Aš siūlyčiau iš esmės balsuoti už šį rezoliucijos tekstą. Šiuo atveju lieka tik vienintelis, kiek man žinoma… Dabar kreipiuosi į G.Steponavičių. Kiek aš supratau, G.Steponavičius siūlytų teikti balsuoti papildyti rezoliucijos trečiąją dalį nauju punktu: “Sprendimai mokesčių, socialinės politikos srityje turi būti priimami vienbalsiai”. Darbo grupėje G.Steponavičiaus siūlymas aptartas, bet dėl to buvo visiškai aiški nuomonė, t.y. šis pasiūlymas darbo grupei nėra priimtinas. Manau, kad G.Steponavičius dabar teiks jį balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo stadiją. Rezoliucijos priėmimas. Dėl balsavimo motyvų 4 – už, 4 – prieš.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, aš noriu… Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad kol kas mes už visą negalime balsuoti, nes dėl siūlymo papildyti rezoliucijos trečiąją dalį naujuoju punktu turėtų būti Seimo apsispręsta. Jeigu galima, gal rezoliucijos siūlytojas pateiktų savo motyvus, o aš pakomentuočiau, kodėl mes negalime šio siūlymo priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra siūlymas papildyti rezoliuciją 3 punktu. Šio siūlymo autorius kolega G.Steponavičius. Prašau, gerbiamasis kolega, pateikite savo siūlymą dėl rezoliucijos teksto papildymo.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Aš norėčiau konstatuoti, kad darbo grupėje bent iš dalies atsispindėjo nemažai pasiūlymų. Turiu omeny tiek mano, tiek Užsienio reikalų komiteto ar konkrečiai S.Burbienės siūlymus. Norėčiau pasidžiaugti, kad tekstas gana ženkliai sutrumpėjo. Jame yra šiek tiek mažiau tuščiažodžiavimo ar nebūtinų dalykų minėjimo. Aš atsiimu dalį savo siūlymų, nors jie ir nėra atspindėti.
Principinė nuostata, kurią ne tik aš pats siūlau, bet ir mūsų Liberalų ir centro sąjungai yra iš principo labai aktualu, ir tai yra raudona gija mūsų programoje įtvirtinta nuostata, kad negali ir neturi būti plečiamos Europos Sąjungos kompetencijos mokesčių ir socialinės politikos srityse. Be jokios abejonės, šiandien Konvento pateiktame Konstitucijos variante nėra kėsinamasi į tai, bet turint minty, kad dalis valstybių Tarpvyriausybinėje konferencijoje vis tiek kels klausimą dėl kompetencijų plėtimo, manau, kad mūsų Vyriausybė iš Seimo galėtų ir turėtų gauti imperatyvą dėl to, kad šioje srityje mes neturėtume daryti kompromisų. Tai nėra ideologinė nuostata. Tai yra, manau, mūsų ir apskritai visų naujų valstybių narių interesas išlaikyti savarankiškus svertus, suverenius svertus siekiant savo kompetencijos ribose per mokesčius, per socialinę politiką greičiau pasivyti Europos Sąjungos vidurkį.
Štai dėl šios priežasties aš manau, kad turėtų būti papildyta rezoliucija, ir tekstas būtų konkretesnis, ir rezoliucija gerokai solidžiau atrodytų, jeigu jose mūsų nacionalinis interesas per mokesčius ir per socialinės politikos vienbalsiškumo išlaikymą būtų įtvirtintas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau pakomentuoti. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jūs turite išdalytą medžiagą. Toje medžiagoje yra Finansų ministerijos raštas dėl mokesčių ir dėl galimybės taikyti kvalifikuotą balsavimo daugumą mokesčių srityje. Aš nežinau, ar man reikėtų cituoti, bet yra visiškai aiškiai pasakyta, kur vienbalsiškumo principas yra taikomas ir jis lieka toks, koks dabar yra. Kaip žinote, ten, kur kalbama apie mokesčių tarifus, vienbalsiškumas išlieka ir jis yra. Tačiau jeigu reikėtų kalbėti apie vienbalsiškumo principo taikymą tose srityse, kurios yra Lietuvai naudingos, tai būtų klaidingas siūlymas.
Aš cituoju: “Daugeliu atvejų vienbalsiškumo principo atsisakymas būtų įmanomas ir net sveikintinas, tačiau labai svarbu įvertinti ir tai, kokias galimybes kvalifikuotas balsų daugumos taikymas palieka mažesnėms ar naujoms narėms apginti savo interesus atitinkamoje srityje”. Derinant pelno mokesčio bazę toks siūlymas būtų priimtinas, tarifų – nepriimtinas, o štai dėl procedūrų ir taisyklių ypač pageidautinas, nes kvalifikuota balsų dauguma iš tikro leistų apginti tuos dalykus, kurie dabar yra nusistovėję ir nėra naudingi šalims kandidatėms.
Noriu pabrėžti, kad dėl netiesioginių mokesčių jau stojimo sutartyje yra įtvirtintas mokesčių skyrius, kurį mes suderinome, ir ta stojimo sutartis Seimo jau yra ratifikuota. Ten yra viskas aptarta. Niekas į tai nesikėsina. Taigi šis siūlymas yra visų pirma apie tai, apie ką nekalbama.
Antra, jeigu jis būtų priimtas toks, koks yra, jis iš tikro būtų nenaudingas Lietuvai. Jis komplikuotų Lietuvos situaciją, be to, įtvirtintų tą padėtį, kuri dabar yra šalyse narėse. Kaip jūs žinote, ir Didžioji Britanija, ir Vokietija, ir Prancūzija turi tokių išimčių, kurios iš tikro nėra naudingos siekiant gauti daugiau paramos iš solidarumo fondų ir kitų dalykų. Taigi aš siūlyčiau teikėjams nesiūlyti šito, nes iš tikro tai nėra objektas. O jeigu jau siūlote balsuoti, tai aš dar kartą atkreipiu tiek Finansų ministerijos, tiek Lietuvos banko, tiek Lietuvos mokesčių specialistų dėmesį, kad tokia formuluotė būtų nenaudinga ir pavojinga Lietuvai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sekundėlę. Statuto 186 straipsnio pirmoji dalis leidžia, kad būtų svarstomi siūlymai dėl suredaguoto teksto. Tekstas buvo suredaguotas, tekstą turite, taip pat turite kolegos G.Steponavičiaus siūlymus, kurių dalį jis atsiėmė, ir tą siūlymą, kurį jis siūlo teikti šiam jau suredaguotam tekstui. Tokiu atveju mes turime apsispręsti balsavimu kalbėdami dėl balsavimo motyvų vienas už, vienas prieš. Aš kolegos G.Steponavičiaus klausčiau, ar jūs prieš savo teikiamą siūlymą? (Balsas salėje, negirdėti) Atsiprašau. Kolega A.Kubilius. Nuomonė už šį teikiamą siūlymą. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega V.Andriukaitis čia daug dėstė, koks nenaudingas yra G.Steponavičiaus siūlymas. Aš manau, kad jis paprasčiausiai nežino galbūt visų strateginių dalykų, kurie vyksta Europos Sąjungoje, ir bando nuslėpti visą tiesą. Aš noriu pasakyti, kad iš tiesų Europos Sąjungoje vyksta didelės diskusijos partiniu lygiu (gal ne Konvente, kur nors kitur, bet partiniu lygiu) dėl vadinamosios iniciatyvos suderinti Europos Sąjungos viduje nacionalines mokesčių sistemas. Mano įsitikinimu, tokios iniciatyvos Lietuvai yra pavojingos ir nenaudingos. Lietuva turėtų turėti aiškią poziciją dėl tokių iniciatyvų, dėl mokesčių sistemų suderinimo. Šiandien Lietuvoje per mokesčius yra perskirstomas pakankamai nedidelis bendrojo vidaus produkto kiekis. Šiuo požiūriu Lietuva yra viena iš mažiausius mokesčius turinti valstybė ir derinimas Lietuvai reikštų, kad bendroji mokesčių našta Lietuvoje didėtų, vadinasi, Lietuva prarastų savo konkurencinį pranašumą. Galbūt pati formulė galėtų būti šiek tiek kitokia. Bet tai, ką siūlo G.Steponavičius, sakyčiau, sprendimai, susiję su nacionaline mokesčių sistema ar kas nors panašaus, iš esmės, manau, šis siūlymas yra tikrai reikšmingas ir jį reikėtų priimti, o Vyriausybė jį turėtų ginti Tarpvyriausybinėje konferencijoje.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš šį siūlymą – kolegė G.Purvaneckienė. Prašom.
G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlau visiems atkreipti dėmesį į tai, ką pasakė gerbiamasis A.Kubilius, kuris šiandien oficialiai plenarinių posėdžių salėje pripažino, kad Lietuvoje mokesčiai yra vis dėlto gerokai mažesni, mažiausi. Aš siūlau įsidėmėti visiems: ir liberalams, ir konservatoriams, nes jie laikraščiuose rėkia, kad mūsų mokesčiai yra patys didžiausi, kad perskirstome daugiausiai, siūlau prisiminti šį gerbiamojo A.Kubiliaus teiginį. Jeigu liberalų programoje yra tokie dalykai, tai nereiškia, kad mes turime šia rezoliucija elgtis pagal liberalų nuostatas ar rinkimines programas. Iš tiesų mokesčių derinimas būtų naudingas visoms valstybėms, aš taip manau, todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Prašom. Kolegė R.Juknevičienė kalbės dėl vedimo tvarkos.
R.JUKNEVIČIENĖ. Aš dėl vedimo tvarkos. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pone posėdžio pirmininke, aš labai norėčiau paprašyti, kad jūs perspėtumėte Seimo narius, kad jie kalbėdami nesakytų netiesos ir nepainiotų liberalų ir konservatorių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Siūlymas labai, sakyčiau, teisingas perkelti kai kurią diskusiją už posėdžių salės ribų. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimų motyvų dėl kolegos G.Steponavičiaus siūlymo papildyti 3 dalį nauju punktu. Kitus siūlymus jis atsiėmė. Dėl šio siūlymo mes turime apsispręsti balsuodami. Taip, gerbiamasis kolega? (Balsai salėje) Atspindėta. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad 3 dalis būtų papildyta nauju punktu, kurį siūlo G.Steponavičius, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už – 37…
G.STEPONAVIČIUS. Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Skelbiu rezultatus, atsiprašau, gerbiamasis kolega, leiskite paskelbti.
Už – 37, prieš – 20, susilaikė 18. Nepritarta. Pagal šį balsavimo rezultatą nepritarta.
Prašom, kolega Steponavičiau.
G.STEPONAVIČIUS. Nesiginčiju dėl skaičių, kurie ekrane, bet noriu konstatuoti, kad keletas Seimo narių mėgino balsuoti, bet jų rezultatai nebuvo užfiksuoti, įskaitant valdančiosios daugumos atstovus, todėl rūpindamasis tikruoju rezultato užfiksavimu prašyčiau perbalsuoti. Tai darau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Siūlymą supratome. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Skirtumas yra vienas balsas. Statutas numato galimybę perbalsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Naujosios sąjungos seniūną prašyčiau užimti savo vietą. Kartosime balsavimą. Ir visus kitus gerbiamuosius Seimo narius taip pat prašau prieiti prie savo balsavimo pultų. Gerbiamieji kolegos, balsuojame iš naujo. Kas už tai, kad rezoliucijos teksto 3 dalį papildytume nauju punktu, kurį siūlo G.Steponavičius, balsuojate už, turintys kitą nuomonę balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Už – 37, prieš – 26, susilaikė 17. Šiam siūlymui nepritarta.
Prašom, gerbiamasis kolega, replika po balsavimo. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad klausimas, mūsų frakcijos požiūriu, nepakeis apsisprendimo, bendro požiūrio į rezoliuciją, bet noriu padėkoti socialdemokratams už tai, kad jie atskleidė kortas anksčiau, nei patys to tikėjosi. Jie rado priedangą, su kieno pagalba Lietuvoje reikėtų didinti mokesčius, ir ta priedanga, regis, jų požiūriu, yra Europos Sąjunga.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra gautas siūlymas, teikiamas kolegos A.Kubiliaus frakcijos vardu. “Tėvynės sąjungos (konservatorių) frakcijos vardu siūlau rezoliucijos dalies “Rekomenduoja” 3 pastraipos žodį “galėtų” pakeisti žodžiu “ turėtų” ir šią dalį išdėstyti taip…” Turite tekstą, gerbiamieji kolegos. Aš ką tik gavau ir norėjau jūsų klausti. Jeigu turite šį tekstą, mums reikėtų apsispręsti, ar svarstyti šį siūlymą. Todėl prašyčiau gerbiamojo A.Kubiliaus pateikti savo siūlymą, o mes apsispręsime, ar jį svarstyti.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų siūlymas pateiktas redaguotam rezoliucijos variantui todėl, kad staiga šiandien posėdyje kolega V.Andriukaitis atsisakė tos pozicijos, kuri buvo anksčiau, kuri susijusi su minėta formuluote. Joje kalbama apie tai, ar sutarties dėl Europos Konstitucijos projekto preambulėje turėtų ar galėtų būti paminėtos Europos krikščioniškosios šaknys. Mūsų įsitikinimu, turi būti vartojamas žodis “turėtų”, ir Lietuvos Vyriausybė turi turėti aiškų įpareigojimą iš Seimo šią nuostatą ginti. Vyriausybė tokią nuostatą turi, Prezidentas tokią nuostatą yra pasakęs ir Seimo blaškymasis būtų visai nesuprantamas. Žodžio “galėtų” vartojimas yra visiškai neįpareigojantis, o žodis “turėtų” būtų kur kas stipresnis.
Baigdamas noriu pasakyti, kad iš esmės mes kalbame apie labai paprastus dalykus. Jeigu kas nors atsiverstų sutarties dėl Europos Konstitucijos preambulę ir perskaitytų sakinį, į kurį siūloma įrašyti žodžius “krikščioniškosios šaknys”, suprastų, kad kalbama apie visiškai elementarius, paprastus dalykus, ir nesuprantama, kodėl kilo tokie dideli ginčai. Aš cituoju, kas dabar yra pasakyta Konstitucijos projekto tekste: “Įkvėptos Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio palikimo”. Siūloma įrašyti “krikščioniško religinio palikimo”. Mes turime aiškiai suprasti, apie ką kalbame. Mes kalbame, kad šiandieninė Europa yra krikščioniško religinio palikimo kūrinys. Taip, šiandien jame yra ir musulmonų, ir visų kitų religijų, tačiau keli tūkstantmečiai, 2000 metų krikščioniškos civilizacijos yra tas palikimas, į kurį šiandien remiasi Europos kultūra ir visa Europos sistema. Tai iš esmės yra istorinio fakto konstatavimas, o ne ko nors kito. Todėl Lietuvos, krikščioniškos ir katalikiškos šalies, nuostata turėtų būti gana aiški. Teiginiai, kad galbūt galėtų (ar dar kaip nors) Vyriausybė ginti, turi būti suprantami visai kitaip ir Seimas turi duoti aiškų įpareigojimą, kad sutarties dėl Europos Konstitucijos projekto preambulėje turėtų būti paminėtos Europos krikščioniškosios šaknys. Ne bet kokios religijos, o krikščioniškos religijos šaknys.
PIRMININKAS. Dėkojame. Laikas. Girdėjome pateiktą siūlymą dėl rezoliucijos teksto kai kurių formuluočių pakeitimo. Gerbiamieji kolegos, mums reikėtų remiantis Statuto 186 straipsnio 1 dalimi apsispręsti, ar šį siūlymą svarstyti Seime. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis, balsuosime. Kas už tai, kad kolegos A.Kubiliaus siūlymas būtų svarstomas Seime, balsuoja už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.
Už – 27, prieš – 18, susilaikė 15. Šis siūlymas nesvarstomas.
Replika po balsavimo – kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, iš tiesų reikia daryti pertrauką iki kito posėdžio. Tai yra oficialus mūsų frakcijos prašymas. Nematau jokio reikalo skubėti. Keisčiausia yra tai, kad Seimo dauguma vėl prieštarauja Vyriausybės ir Prezidento pozicijai, ir šiuo klausimu reikia dar tartis, ir tartis kitais klausimais. Mano įsitikinimu, ir G.Steponavičiaus pataisa buvo vertinga, ir taip pat esminis, mano manymu, šios rezoliucijos klausimas, kurį vienintelį reikėtų svarstyti iš esmės, tai yra dėl kvalifikuotos balsų daugumos, yra pateiktas visai blogai šioje rezoliucijoje. Mandatas Vyriausybei yra suteikiamas per anksti pagal tokią formuluotę. Tai yra tas klausimas, dėl kurio reikės visą laiką diskutuoti, todėl rezoliucijos tekstas, mano manymu, galėtų būti per normalų laiko tarpą pataisytas, paredaguotas, iš esmės galų gale visiems suvokiant, kad mes esame krikščioniškosios civilizacijos kūdikiai.
PIRMININKAS. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš girdėjau tas diskusijos dėl krikščioniškojo pagrindo. Tikrai man keistai skamba gerbiamojo kolegos A.Kubiliaus toks tvirtas įsitikinimas, kuris yra nekompromisinis, kad būtinai, jeigu neįrašysime, Europa žlugs. Nebus Konstitucijos, neišspręsime savo problemų ir t.t. Mes gi kalbame apie visai kitus dalykus. Mes turime Konstituciją, kuri yra mūsų pasaulietiško gyvenimo norma, todėl įrašymas, kai dauguma Europos valstybių atstovų Konvente tam nepritarė… Jos irgi visos krikščioniškos, dalis valstybių katalikiškos, dalis – liuteroniškos. Dauguma nepritarė, tai buvo neįrašyta, ir Vytenis gali tai paliudyti. Mes dabar vieni vėl norime prieš visą Europą pasirodyti, kad mes kategoriškai to reikalaujame. Man atrodo, teiginys, dėl kurio yra surastas kompromisas, galėtų būti. Man atrodo, tai mūsų Seimui sudarytų galimybes normaliai pritarti šiai rezoliucijai, mes pritariame, kad galėtų būti. Kategoriškai dėl tokio dalyko prieštaruti, kai yra kur kas svarbesnių dalykų Konstitucijos projekte… Mes dar pamatysime jo pasekmes.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau jūsų apsispręsti, atsižvelgiant į tai, kad mes dar svarstome rytinio posėdžio klausimus, dėl pertraukos, o po to galėsite replikas pasakyti. (Balsai salėje) Nesutinkate, kolega? Kolega S.Buškevičius nesutinka. Replika po balsavimo. Prašom.
S.BUŠKEVIČIUS. Aš norėjau pasakyti, kad reikėjo pritarti A.Kubiliaus pasiūlymui ir tiesiog neatmesti vien dėl to, kad pasiūlė ne tas. Europoje buvo diskutuojama apie tai, aš žinau, kad ir lenkai, ir airiai siūlė. Aš nesu Europos Sąjungos šalininkas, bet, jeigu jau ten einame, tai nesipykime su Dievu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsavimu apsispręsti, kad būtų daroma pertrauka. Gerbiamasis kolega A.Kubilius siūlė pertrauką, jeigu aš neklystu, iki kito posėdžio, taip? Iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Gerbiamasis Salamakinai, prašom.
A.SALAMAKINAS. Iš karto gerbiamasis Andrius nepasiūlė laiko, bet jeigu spręstume pagal jį, tai tada kitą savaitę, nes nenumatyta plenarinių posėdžių. Aš rekomenduoju Konservatorių partijai pradėti rinkti parašus ir šaukti neeilinį posėdį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Manau, gal jie patys apsispręs dėl to posėdžio. Vis dėlto formuluoju klausimą balsavimui. (Balsai salėje) Gerbiamasis Razma, prašom dėmesio. Kas už tai, kad Konservatorių frakcijos siūlymu būtų daroma pertrauka iki kito posėdžio dėl rezoliucijos priėmimo, balsuoja už, kas prieš pertrauką, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Už pertrauką balsavo 23. Tai yra daugiau negu penktadalis, to reikalauja Statutas, kai pertrauka siūloma opozicinės frakcijos. Daroma rezoliucijos priėmimo pertrauka iki kito posėdžio. Baigėme…
Prašome, gerbiamasis kolega Andriukaiti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad aš giliai gerbiu mūsų visų religinius jausmus, bet nemanau, jog mums verta taip buitiškai dabar pastatyti save į tokią padėtį. Kita vertus, norėčiau dar kartą paprašyti įsiklausyti. Spalio 3 d. prasideda Tarpvyriausybinė konferencija, todėl yra labai svarbu, kad Vyriausybė žinotų Seimo nuomonę, kas vaidina pagrindinį vaidmenį Tarpvyriausybinėje konferencijoje. Manau, tas pasiūlymas, kuris dabar nuskambėjo, turbūt pademonstruoja, kad mes, ko gero, pritrūkstame brandos ir atsakomybės. Todėl aš esu įsitikinęs, kad tokie sprendimai turėtų būti priimami visai kitaip. Mes neturėtume politiškai šmaikštauti tokių sudėtingų ir jautrių klausimų akivaizdoje. Siūlyčiau daug rimčiau, daug atidžiau, daug kompromisiškiau pasižiūrėti, kad būtų pasiektas rezultatas. To reikia ne šiai salei, o to reikia Lietuvai.
A.SAUDARGAS. Repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis A.Saudargas – replika po balsavimo.
A.SAUDARGAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu išreikšti didelį apgailestavimą, kad šį sykį mano buvę, gal sakyčiau, kolegos Vyriausybėje iš konservatorių labai suklydo, nes jie padarė žalą savo pačių ginamoms pozicijoms. Gerbiamieji kolegos, aš balsavau ir parėmiau A.Kubiliaus siūlymą (mano galva, tas žodis būtų geresnis, kad “turėtų” ir t.t.), bet kai jie paprašė dar pertraukos? Jeigu mūsų Vyriausybė išvažiuos į Tarpvyriausybinę konferenciją neturėdama pozicijos, tai bus pasaulyje traktuojama, kad Lietuva šiuo labai svarbiu klausimu neapsisprendusi. Gerbiamieji, susimąstykite, jūs kartais įsijaučiate dėl labai svarbių klausimų ir mūsų, Lietuvos, tarptautinį prestižą sumainote su savo siaurais partiniais interesais. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kolegos, ar galima būtų pradėti opozicinės Liberalų ir centro frakcijos posėdį? Ar jūs reikalaujate? Prašom. Konservatorių frakcijos seniūnas A.Kubilius. Prašom. Replika po balsavimo.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš dėkoju už visus ir socialdemokratų, ir krikščionių demokratų pamokymus, bet būtų buvę geriau, kad tie, kurie inicijavo šios rezoliucijos svarstymą, būtų pažiūrėję į jos svarstymą rimtai ir iš esmės. Ir pakeitimai čia, posėdžių salėje, kuriuos padarė V.Andriukaitis, sugriovė visus iki šiol buvusius kompromisus ir susitarimus. (Balsai salėje) Šiuo klausimu noriu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, Vyriausybė turi visus įgaliojimus važiuoti į Konventą, į Tarpvyriausybinę konferenciją ir ten dėstyti savo poziciją, o Seimas turi visas galimybes spręsti problemas taip, kaip numato Statutas, įsiklausydamas ir į opozicijos nuomonę bei ieškodamas kompromisų taip, kaip numato Statutas. Mes turime visą teisę pareikalauti pertraukos, ką ir padarėme, o Seimo dauguma turi teisę apsispręsti, kada organizuoti kitą posėdį. Jeigu norite, galite organizuoti rytoj. Mes visiškai tam pasiruošę.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną mažą aplinkybę. Pasiūlymas Užsienio reikalų komitetui, o ne V.Andriukaičiui. Čia A.Kubiliui, kad įsigilintų. Antras dalykas. Aš noriu, kad A.Kubilius įsiklausytų į tai, ką kolega A.Saudargas nuoširdžiai, nereikia čia plojimų, nuoširdžiai ir atidžiai išdėstė mums visiems. Ir man, ir tamstai, Andriau Kubiliau. Jūs politikuojate visai ne vietoje.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – kolega R.Pavilionis. Prašom.
R.PAVILIONIS. Aš nenorėčiau čia nieko mokyti, bet iš tikrųjų gerbiamajam A.Kubiliui pasakyčiau, kad jis neteisus istorijos požiūriu (apie tai kalbėjau frakcijos vardu), bet neteisus ir kitu. Buvo sudaryta darbo grupė, kurioje buvo Konservatorių frakcijos atstovė gerbiamoji R.Juknevičienė. Ji toje darbo grupėje pasakė, kad ji neturi frakcijos nuomonės. O darbo grupėje buvo nuspręsta būtent taip, kaip mes siūlėme, žodį “turėtų” pakeisti į “galėtų”, ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigėme šio klausimo svarstymą. Replikos visos, daugiau kolegų prie mikrofonų nematyti.
Opozicinė Liberalų ir centro frakcijos darbotvarkė. Seimo nutarimo „Dėl AB „Lietuvos dujos“ privatizavimo proceso atidėjimo“ projektas Nr.IXP-2850 (pateikimas)
Pradedame Liberalų ir centro frakcijos darbotvarkę. Klausimas – Seimo nutarimo “Dėl AB “Lietuvos dujos” privatizavimo proceso atidėjimo” projektas Nr.IXP-2850. Pateikimas. Kviečiu kolega E.Masiulį.
E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti jūsų dėmesiui nutarimo projektą “Dėl akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” privatizavimo proceso atidėjimo”. Iš tiesų ne viena diskusija, ne vienas pasitarimas yra buvęs šiuo klausimu ir tiek premjeras, tiek ūkio ministras buvo kviečiami į frakciją. Susitikimų metu mes mėginome išdėstyti tuos nuogąstavimus, kurie, mūsų įsitikinimu, gali ištikti, jeigu “Lietuvos dujos” bus privatizuotos tokiomis sąlygomis ir pagal tokias taisykles, kokios šiuo metu yra. Pirmiausia visiškai nesuprantama… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kviečiu kolegas liberalus, konservatorius ir kitus klausytis gerbiamojo kolegos pateikimo. (Balsai salėje)
E.MASIULIS. Kolegos, pirmiausia visiškai neaišku ir niekas iš Vyriausybės nepaaiškino, kodėl už pirmąjį paketą, kuris buvo parduotas strateginiam investuotojui iš Vokietijos, buvo gauta 116 mln. litų, o dabar jau aiškėja, kad už tokį pat akcijų kiekį “Gazpromas” daugių daugiausia gali pasiūlyti 100 mln. litų. Akivaizdu, kad 16 mln. litų valstybė praranda visiškai neaišku dėl ko, nes, jeigu būtų akcijų paketai privatizuoti vienu metu, tokio praradimo turbūt nebūtų buvę.
Antras dalykas, kuris jaudina ir kelia susirūpinimą, yra tai, kad nei premjeras, nei kiti atsakingi pareigūnai vis dėlto nesugeba paaiškinti, kokia bus dujų kainų formulė ir kokios garantijos po įmonės privatizavimo bus dėl dujų kainos. Akivaizdu, kad tokių aiškių garantijų ir sąlygų nebuvimas gali lemti tai, kad dujų kainos visai greitai po privatizavimo gali padidėti. Vėlgi, mano supratimu, tai būtų nesąžininga ir neteisinga pirmiausia prieš Lietuvos piliečius, kurie turės mokėti didesnę dujų kainą.
Trečias dalykas, kuris vėlgi nesuprantamas, kodėl Vyriausybė atsisako reguliuoti dujų kainą laisviesiems vartotojams, motyvuodama, kad šioje srityje yra kažkokia rinka ar konkurencija. Jokios rinkos ir konkurencijos šioje srityje nėra. Yra vienas šiuo metu didelis dujų tiekėjas, kuris atveža dujas iš Rusijos į Lietuvą ir po privatizavimo bus vienas dominuojantis dujų tiekėjas, greičiausiai tai bus “Lietuvos dujos”, kurios bent jau pagal premjero pasakymą apie 70% visų atgabenamų dujų transportuos per “Lietuvos dujas”. Tai kokia čia konkurencija? Akivaizdu, kad tas dujų transportuotojas pats sau nereguliuodamas galės nustatyti tokias kainas, kokias jis norės. Mūsų laisvieji vartotojai, iš esmės tai yra “Šilumos tinklai”, gali pradėti pirkti dujas didesnėmis kainomis, o tada vėl pabrangs šilumos gamybos kaštai ir mūsų žmonės gali susidurti su didesnėmis šilumos kainomis. Visi tie dalykai tikrai kelia didžiulį susirūpinimą. Akivaizdu, kad valdančioji dauguma arba neturi visiškai jokios įtakos keisti susidariusią situaciją ir kontroliuoti Vyriausybę, arba tiesiog prieš tai užmerkia akis. Todėl siūlome nutarimo projektą, pagal kurį būtų atidėtas arba sustabdytas “Lietuvos dujų” privatizavimo galutinis etapas 3–4 mėnesiams iki 2004 m. sausio 1 dienos. Per tą laikotarpį reikėtų priimti tų pačių socialdemokratų užregistruotą Seime Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio projektą, pagal kurį siūloma reguliuoti dujų kainas laisviesiems vartotojams, taip pat sėstis ir dar kartą peržiūrėti, ar iš tikrųjų Vyriausybė ir valdančioji Seimo dauguma eina teisingu keliu. Ar šis privatizavimas nesukels negrįžtamų pasekmių tiek Lietuvos valstybei, tiek Lietuvos žmonėms?
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dešimt minučių skiriama pranešėjui projektui pateikti, o ne propagandinei valandėlei. Aš prašyčiau, jeigu toliau bus nesilaikoma šios Statuto nuostatos, tiesiog nutraukti tokias kalbas, papasakojimus, nuogąstavimus ar galbūt pasimėgavimus. 10 minučių yra skiriama projektui pateikti. Apie projektą mes išgirdome paskutiniame sakinyje, o visą laiką buvo varoma juoda propaganda, kaip jau įpratę liberalai, kad būtų mažinamas mūsų valstybės autoritetas užsienyje, šmeižiama Vyriausybė ir panašiai.
PIRMININKAS. Kolega Griciau, gal leistumėte užduoti klausimus, nes nelabai turime laiko? Prašom. Kolega A.Gricius. Labai trumpai.
A.GRICIUS. Gerbiamasis J.Bernatonis tikrai yra didelis teisės specialistas, ta proga baigdamas studijas gavo vardinį pistoletą, noriu jį informuoti, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese nedraudžiama pasiimti Bibliją ir skaityti, jeigu nori, 3 valandas. Jums nebūtina būti salėje, jeigu jums nepatinka, kaip yra pateikiamas nutarimo projektas, jūs turite visą teisę išeiti į koridorių. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegė I.Šiaulienė dėl vedimo tvarkos. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ. Aš norėčiau kreiptis į kolegą A.Gricių. Nemanykite, kad jūs vienas buvote Kongrese arba buvote labai seniai. Tokia tvarka Kongrese buvo gerokai prieš šį amžių ir dabar nėra tokio Biblijos skaitymo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pradėti atsakinėti į klausimus? Aš išjungsiu mikrofonus, jeigu jūs kalbėsite ne dėl vedimo tvarkos. Asmeniškai prašome pasikalbėti Etikos ir procedūrų komisijoje apie etiką ir t.t. Dėl vedimo tvarkos V.Nekrašas. Kalbėkite tik dėl vedimo tvarkos.
V.NEKRAŠAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš siūlyčiau baigti diskusiją ir imti užduoti klausimus, o kolegoms pasakyčiau, kad jeigu pakeitėte partiją, tai galite skaityti Bibliją, o galite skaityti ir Koraną.
PIRMININKAS. Prašom. Klausia kolega J.Budrevičius.
J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pateikdamas nutarimo projektą jūs pasitaisėte ir vietoj atidėti jau siūlote sustabdyti privatizavimo procesą. Ar taip supratau? Jeigu taip, tada 4 punktas neįgyvendinamas vadovaujantis 1 punktu. Jeigu sustabdome procesą, privatizavimas ir visos derybos nutrūksta. Jūs 4 punkte reikalaujate numatyti aiškią gamtinių dujų apskaičiavimo formulę ir gauti konkrečias dujų tiekimo garantijas iš Rusijos. Kaip jums atrodo, ar įmanoma tai įgyvendinti tokiu atveju?
E.MASIULIS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia, kolegos, apgailestauju, kad tokiame šurmulyje ir su tokiais juokeliais Seime yra svarstomi, mano įsitikinimu, tikrai rimti klausimai. Parodome, aišku, savo lygį. Bet klausimas yra, galbūt iš tikrųjų, svarstant šį projektą toliau komitetuose, būtų galima suderinti, kad tos sąvokos atitiktų. Aišku, Teisės departamento pastaba irgi yra logiška. Pagal privatizavimą turėtų būti ne atidėjimo, o sustabdymo. Bet kokiu atveju aš kalbu apie galutinį privatizacijos etapą, t.y. sutarties pasirašymą. Tai nereikštų, kad derybos su dabartiniais investuotojais, su “Gazpromu” būtų nutrauktos. Jos tiesiog būtų sustabdytos ir per tą laiką būtų galima dar kartą peržiūrėti Lietuvos derybinę poziciją. Būtų galima.
PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs nuogąstaujate, kad jeigu bus atliktas privatizacijos procesas, tai dujos gali pabrangti ir dėl to nukentės vartotojai. Mano klausimėlis būtų labai paprastas. Gal galėtumėte pasakyti, keliais vamzdžiais į Lietuvą atiteka dujos ir kas trukdo šiandien to vamzdžio šeimininkui padidinti arba sumažinti dujų kainą? Ačiū.
E.MASIULIS. Kolega Sysai, mes abu puikiai žinome, kad vamzdis yra vienas, bet tai nereiškia, kad reikia atsiklaupti ir dar nusilenkti tam vamzdžiui. O dabartinė Vyriausybės pozicija demonstruoja būtent tai.
PIRMININKAS. Kolega V.Popovas. Prašom.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprasčiau, jeigu tokį nutarimą siūlytų socialdemokratai, suprasčiau, kad reikia sustabdyti privatizavimą ir panašiai. Bet niekaip negaliu suprasti, kaip liberalai su centristais siūlo tokį nutarimą. Gal galėtumėte paaiškinti, nuo kada jūs pradėjote ginti eilinius piliečius? Ačiū.
E.MASIULIS. Kiekvienas turbūt turime savo liberalizmo sampratą. Galėsime su V.Popovu padiskutuoti apie tai plačiau, bet tik noriu pasakyti, kad privatizavimas nėra savitikslis dalykas. Privatizavimas yra priemonė spęsti tam tikras problemas ar investicijų pritraukimo klausimus, ar naujų darbo vietų sukūrimą. Tuo tarpu šis privatizavimas, mano supratimu, nesprendžia tų pagrindinių problemų, todėl geriau jokio privatizavimo, negu blogas privatizavimas. Mes esame šioje valstybėje turėję ne vieną pavyzdį, kai privatizavimai buvo tikrai blogi ir neatspindėjo valstybės interesų. Nekartokime tų klaidų, kurios buvo daromos prieš tai.
PIRMININKAS. Kolega P.Vilkas.
P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pasiūlymuose Vyriausybei jūs nurodote, kad iki 2004 m. sausio 1 d. (…) reikia dėl AB “Lietuvos dujos” su grupėmis, gamtinių dujų vartotojais, vartotojų teisių, gaminančių… ir t.t. 5 punkte sakote, kad akcinei bendrovei “Lietuvos dujos” privatizavimą tęsti, jeigu būtų priimtas įstatymo papildymo projektas, kuriame būtų numatyta įvesti šilumos tiekėjams (…) gamtinių dujų kainų reguliavimą. Klausimas būtų toks. Jeigu mes spalio pradžioje priimame tą pakeitimą, vadinasi, privatizavimas bus tęsiamas?
E.MASIULIS. Nutarimas susidaro iš 5 punktų ir mes, Seimas, galime Vyriausybei pasiūlyti įgyvendinti visus tuos 5 punktus. Vieno punkto įgyvendinimas, aišku, būtų labai svarbus, tačiau bet kokiu atveju Seimas siūlo atisižvelgti į visus 5 punktus, o ne į tą vieną punktą. Tai yra tiesiog dar viena sąlyga.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto vertinant jūsų 4 punktą, kur “Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei”… Dujų privatizavimo sutartyje numatyta aiški iš Rusijos gaunamų gamtinių dujų kainos apskaičiavimo formulė. Atsimenu, ir A.Brazauskas pirmame etape šią formulę siūlė. Aš visiškai sutikčiau, kad apskritai, ypač žemdirbiams kainos būtų nustatinėjamos pagal formulę. Iš esmės būtų grįžtama prie centralizuotos sistemos. Bet kaip mes galime dabar svetimos valstybės kompaniją priversti, kad ji ne pagal rinkos formulę pardavinėtų savo žaliavas, o pagal tam tikrą matematinę formulę? Ar tai nesikerta su pačia rinkos idėja?
E.MASIULIS. Mes turbūt galime sutikti, kad ten, kur yra monopolija, jokių rinkų negali būti. Ar mes turime alternatyvias dujų gavybos galimybes? Neturime. Akivaizdu, kad čia nors rinkos dėsniai ar elementai neveikia. Bet kokiu atveju formulės yra kelios. Dujų kaina gali būti susieta su naftos kainomis, gali būti susieta su valiutomis, ir šioje vietoje, sakyčiau, bent tam tikras šios formulės stabilumas turėtų atsirasti.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti iš kelių pusių vieno ir to paties klausimo, kodėl reikėtų galvoti apie privatizavimo pristabdymą. Pirmas dalykas. Ar jums žinoma, kad “Gazpromo” laukia tokios pat permainos Rusijoje kaip kažkada buvo Rusijoje padaryta su visu naftos verslu, t.y. decentralizacija, ir tada neaišku, kas lieka tas “Gazpromas”. Galbūt parduosime savo akcijas tik tai kompanijai, kuri valdys toliau pačius vamzdžius, bet neturės dujų gavybos.
Antra klausimo dalis. Ar jums neatrodo, kad jeigu būtų paskelbtas konkursas parduoti Vakarų kapitalui, sakykime, tam pačia EON’ui su sąlyga, kad jie atneštų iš “Gazpromo” tikslią dujų kainos tiekimo formulę, jie tai būtų ir padarę.
Ir trečia klausimo dalis. Ar jums neatrodo, jeigu iš karto būtume pardavę valdantį akcijų paketą galbūt tam pačiam EON’ui, tai gal būtume išlošę papildomai pinigų? Kitaip sakant, visas A.Brazausko Vyriausybės privatizavimas Lietuvai atneša nuo 50 iki 100 mln. litų nuostolių.
E.MASIULIS. Iš tikrųjų taip atrodo. Jau pateikimo pradžioje kalbėjau, kad labai gaila, kad buvo pasirinktas toks “Lietuvos dujų” privatizavimo modelis, kai buvo pirma parduota akcijų dalis Vakarų investuotojui, o po to, aišku, jau buvo iš karto užprogramuota, kad kitos alternatyvos nėra, ir akivaizdu, kad “Gazpromas” spaus Lietuvos Vyriausybę, nes Lietuvos Vyriausybė neturi jokio kito pasirinkimo. Taip ir atsitiko. Aš tikrai sutinku su tuo, kad buvo galima rinktis ir visai kitokius pardavimo modelius, pradedant pardavimą netgi per biržą ir baigiant valdančios akcijų paketo dalies pardavimu Vakarų investuotojui su aiškiomis sąlygomis. Iš to valstybė būtų tik išlošusi.
Jeigu kalbėtume apie “Gazpromo” vidinį pertvarkymą ir reorganizaciją, akivaizdu, kad mūsų derybininkai turi labai kruopščiai įvertinti tą situaciją, nes greitu laiku “Gazpromo” situacija ir ateitis gali keistis. Čia mes vėl galime susidurti su įvairiais naujais sunkumais.
PIRMININKAS. Kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Jūs rezoliucijoje minite būtinybę suderinti privatizavimo sąlygas su suinteresuotomis organizacijomis, su verslo struktūromis, kurios su tuo susijusios. Ar tai reiškia, kad dabar Vyriausybė to visai nedarė ir su niekuo nesitardama atlieka privatizavimo veiksmus, nustato privatizavimo sąlygas, visiškai nenaudingas mūsų nacionaliniams verslo subjektams? Ar jūs pritartumėte minčiai, kad atliekant šį privatizavimo etapą turėtų būti visuomenei pasakoma, kas bus daroma su likusiomis akcijomis? Ar bus sudarytos sąlygos jas įsigyti tam pačiam “Gazpromui” ir įgyti kontrolinį akcijų paketą? Tokiu atveju, man atrodo, kad dabar minima “Gazpromo” pasiūlyta kaina atrodo apskritai mažytė, jeigu tokia galimybė iš tikrųjų egzistuoja.
E.MASIULIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų kalbate dar apie kitus aspektus, kurių aš neminėjau, bet iš tiesų nėra aišku, kas bus su likusia akcijų dalimi. Čia turėtų ir premjeras, ir Vyriausybė atsakingai pasakyti. Kita vertus, pagal kompetencijų pasidalijimą Vyriausybei yra pavesta organizuoti privatizavimą. Noriu pasakyti, kad privatizavimas nelygu privatizavimui. Ne sandėliuką Naujojoje Akmenėje pardavinėjame, pardavinėjame vieną strateginių Lietuvos įmonių. Kai mes kalbame tiek apie “Lietuvos dujų” privatizavimą, tiek apie Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimą, na, matyti, kad Vyriausybė ir Turto fondas nededa pakankamai pastangų, kad būtų ieškoma maksimaliai priimtina privatizavimo formulė, suderinant su įvairiomis visuomenės grupėmis, įvairiomis interesų grupėmis. Na, tikrai žinau, kad nebuvo nė kartą, pavyzdžiui, susitikta su vartotojų organizacijomis ir nebuvo paklausta jų nuomonės, o ką jos galvoja apie galimybę, kad dujų kainos gali kilti. Tai privatizavimas po kilimu yra ydinga praktika. Aš sakyčiau, kad čia tikrai turėtų būti daugiau skaidrumo ir viešumo, ir tokius didelius privatizavimus tikrai turėtų aptarti ir Seimo nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas – už, vienas – prieš. Dėl balsavimo motyvų kviečiu išsakyti nuomones. Kolega J.Veselka. Nuomonė prieš. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto rinkoje iš tikrųjų konkuruoja naftos produktai ir dujos, nes jie vienas kitu gali būti pakeisti, todėl jau pats konkurencijos principas pasaulio rinkoje yra garantuotas, išskyrus tai, kad Rusija yra monopolistė. Ir čia dabar surasti formulę, pagal kurią rusai, nesilaikydami tarptautinių standartų, turėtų Lietuvai tiekti dujas, na, jūs galite kiek norite daryti, bet bet kuris normalus šeimininkas šiurkščiai ar kultūringai pasakys: ačiū, mes dirbame rinkos sąlygomis, kaip rusai pasakė baltarusiams. Taigi vienintelis dalykas, kad tiekėjas vis dėlto būtų suinteresuotas Lietuvos rinkoje gauti pajamų, yra tai, kad jis čia turi būti akcininkas, ir mes galėtume reguliuoti kainas būtent tiems gamintojams, kurie tiekia šilumą, karštą vandenį, dujas, o ne tai, kad primestume svetimos valstybės kompanijai kažkokią formulę. Vienintelis būdas dabar (mes jau pardavėm akcijų paketą vokiečiams) yra tas, kad reikia rusams parduoti, suinteresuoti ne politiniais šūksniais, o ekonomiškai suinteresuoti racionaliai dirbti Lietuvoje. Todėl aš manau, kad tai… Aš suprantu visą šią politiką, bet ekonomiškai tai panašu į “Mažeikių naftą”. Galų gale galiu pasakyti, gerbiamieji, kad po penkerių ar dešimties metų “Enronas” parduos rusui “Lietuvos dujų” akcijas, supirks ir smulkiųjų, ir jūs čia galite rėkauti, kiek norite.
PIRMININKAS. Nuomonė už. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tikrai reikia palaikyti rezoliuciją dėl kelių priežasčių. Visų pirma akivaizdu, kad A.Brazausko Vyriausybei nesėkmingai vykdant šį privatizavimą Lietuva patiria nuo 50 iki 100 mln. Lt nuostolį, ir aš galėčiau tą labai lengvai įrodyti paprastais skaičiais. (Balsai salėje)
Antras dalykas, visiškai neaišku, kam parduodame šias akcijas. Jeigu gerbiamieji socialdemokratai skaitytų ne tiktai “Respubliką” ir “Vakaro žinias”, o paskaitytų ir, pavyzdžiui, “The Financial Times” ar žurnalą “The Economist”, tai pamatytų, kokios diskusijos vyksta dėl to, kas toliau laukia “Gazpromo”, ir kad artimiausiu metu jis turėtų arba pats skilti pusiau bankrutuodamas, arba Vladimiro Putino Vyriausybė turėtų tai padaryti pati, jeigu nori, kad tai netaptų katastrofa. Taigi visiškai neaišku, kam šiandien yra parduodamos akcijos. Jeigu praeitais metais buvo galima būti gana tvirtai įsitikinus, kad “Gazpromas” yra tinkamas partneris, dabar tokio įsitikino aš tikrai neturiu.
Ir trečias dalykas. Mano įsitikinimu, ypač socialdemokratams valdant Lietuvą, tokių objektų privatizavimas, vykstantis po kilimu, kelia labai daug įtarimų dėl jo visiško neskaidrumo, todėl tokių objektų kaip “Lietuvos dujų” ir Skirstomųjų tinklų privatizavimas turėtų būti vykdomas tokiu būdu, kad privatizavimo programai būtų pritarta Seime priimant specialius įstatymus. Šiandien iš tiesų galima tiktai apgailestauti, kad laiku to nebuvo padaryta, ir tiktai spėlioti, kiek socialdemokratai ruošiasi gauti paramos per rinkimus, vykdydami tokį neskaidrų privatizavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomonę už, nuomonę prieš. Kolegoms primenu, kad svarstomas Seimo nutarimo projektas, o ne rezoliucijos projektas. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimui po pateikimo, nutarimo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 67. Už – 22, prieš – 36, susilaikė 9. Nepritarta po pateikimo. Mums reikėtų priimti kitą sprendimą – arba atmesti, arba grąžinti iniciatoriams tobulinti. (Balsai salėje) Girdėdamas balsus, siūlančius ir tobulinti, ir atmesti, skelbiu alternatyvų balsavimą. Mygtukas “už” – atmesti, mygtukas “prieš” – tobulinti. Prašau balsuoti. Mygtukas “už” – atmesti, mygtukas “prieš” – tobulinti.
Užsiregistravo 67. Už atmetimą balsavo 42, prieš – 24. Atmesta. Repliką po balsavimo – kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man tikrai gaila, kad Seime vengiama rimtos strateginės diskusijos dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo. Noriu pasakyti, kad tie, kurie supranta šio klausimo strategiškumą, pritaria E.Masiulio pateiktam nutarimo projektui, tarp jų ir V.Uspaskich. Visi kiti, kurie nelabai išmano ekonomikos ir strateginių dalykų, susijusių su ekonomika, be abejo, balsavo prieš. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau V.Uspaskichui iš tikrųjų atsistatydinti iš Ekonomikos komiteto pirmininko pareigų, nes akivaizdžiai jo ir valdančios daugumos nuomonės tokiu svarbiu strateginiu klausimu išsiskyrė.
PIRMININKAS. Kolega Č.Juršėnas. Prašau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš manyčiau, kad situacija yra, švelniai tariant, šiek tiek kitokia. Būtų galima dar ir kitaip pasakyti, tačiau šią diskusiją palikime vėlesniam laikui. Aš manau, ir opozicijos, ir mūsų pačių dėka mes ne kartą apie tai diskutuosime. Bet yra kitas klausimas, kurį mes turime išspręsti šiandien, – tai ta rezoliucija, kurios mes nebaigėm, todėl, turėdamas Seimo Pirmininko įgaliojimus, po kelių minučių kviečiu Seimo valdybos posėdį, o gerbiamąjį Seimo posėdžio pirmininką kviečiu šiuo atveju veikti pagal Statuto 100-ąjį straipsnį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Vadovaudamasis 100 straipsnio antros dalies pirmuoju punktu, skelbiu 15 minučių pertrauką – iki 16.15 val. Prieš tai gerbiamasis V.Nekrašas – repliką po balsavimo. Prašau.
V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau pono A.Kubiliaus nesišvaistyti tokiais žodžiais, nes vis dėlto labai negražiai tai skamba. Jeigu taip pagalvoji, aš nebuvau Seimo narys, kai buvo privatizuota “Nafta”, bet pusantro milijardo nuostolių – tai dideli pinigai. Aš nemanau, kad nuostolingai bus privatizuotas dujų ūkis, tačiau galima galvoti, kad buvo galima galvoti kitaip. Aš manau, pone Andriau, kad turėtumėt gal vis dėlto vengti tokių žodžių visos salės atžvilgiu.
PIRMININKAS. Po pertraukos, gerbiamieji kolegos. Buvo paskelbta pertrauka ir valdybos posėdis. Aš labai atsiprašau, jūs galėsite pasikalbėti. Gerbiamieji kolegos, dar dėmesio! 17 val. Lietuvos ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo grupė renkasi trečiajame aukšte, 309 kabinete, t.y. Valdybos posėdžių salėje. Jus kviečiu 16.15 val. susirinkti čia, o valdybos narius kviečiu į posėdį.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame vakarinį plenarinį posėdį. Prašau. Dėl vedimo tvarkos – kolegė R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Labai ačiū, pone pirmininke. Prieš pat pertrauką šioje salėje nuskambėjo Seimo nario V.Nekrašo žodžiai. Jis savo kalboje pasakė tiesos neatitinkančius žodžius (cituoju iš atminties), jog dėl A.Kubiliaus, dėl konservatorių veiksmų buvo padaryta pusantro milijardo litų nuostolių valstybei. Aš noriu paprašyti, kad ponas V.Nekrašas (prašau frakcijos vardu) arba atsiprašytų ir paneigtų savo žodžius čia pat, šioje salėje, kad tai būtų įrašyta į stenogramą, arba, jeigu to nebus padaryta, mes kreipsimės į Etikos ir procedūrų komisiją. Iki šios dienos pabaigos prašom tai padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vyteni…
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad mes turėtume tęsti darbotvarkę, nes 18.00 val. neeilinis posėdis, bijau, kad mes tikrai nespėsime. Siūlyčiau, kad visi kiti pareiškimai būtų daromi Seimo narių pareiškimų laiko metu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš matau darbotvarkėje posėdžio pabaigą 17.30 valandą. Aš manau, mes ją baigsime laiku.
Gerbiamieji kolegos, per pertrauką vyko Seimo valdybos posėdis. Norėčiau jus supažindinti su Seimo valdybos posėdžio sprendimu dėl Seimo neeilinio posėdžio sušaukimo. “Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, vadovaudamasi Statuto 99 straipsniu, nusprendžia sušaukti Seimo neeilinį posėdį 2003 m. rugsėjo 25 d., tai yra šiandien, 18.00 val., ir svarstyti jame Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Tarpvyriausybinėje konferencijoje sutarties dėl Europos Konstitucijos klausimų” projektą. Vienintelis klausimas. Kviečiu dalyvauti šiame posėdyje.
Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2830 (pateikimas)
Svarstome darbotvarkės 2-2 klausimą iš vakarinio šios dienos posėdžio – Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2830. Pateikimas. Kviečiu šį projektą pateikti kolegą J.Jučą.
J.JUČAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Tai darau savo ir K.Rimšelio vardu. Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – papildyti priskirtąsias, ribotai savarankiškas savivaldybių funkcijas. Šiuo metu galiojančio įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje savivaldybėms priskirtose funkcijose nurodyta tokia funkcija kaip gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (muziejų, teatrų bei kitų kultūros įstaigų steigimas ir jų veiklos priežiūra), o savivaldybių, viešųjų bibliotekų steigimas ir jų veiklos priežiūra suprantamas tik kaip įstaigų steigimas, todėl išvardytos funkcijos yra nepakankamos ugdyti ir puoselėti bendrąją gyventojų kultūrą. Savivaldybių institucijos privalo skatinti gyventojų kūrybingumą sudarant kuo palankesnes sąlygas profesionalaus ir mėgėjų meno kūrybai, plėtoti ryšius, skatinti gyventojus naudotis kultūros paslaugomis, dalyvauti kultūriniame gyvenime, visiškai ar iš dalies finansuoti kultūrinius projektus.
Siūlome išplėsti gyventojų bendrosios kultūros ugdymo sampratą kultūros renginių bei plėtrą skatinančių projektų finansavimo sąvoka. Priėmus šį įstatymo projektą, neigiamų padarinių nenumatoma. Man teko diskutuoti su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku, čia yra keletas netikslumų ir komitete šį projektą galima bus šiek tiek patobulinti. Į visas Teisės departamento pastabas bus atsižvelgta. Aš kviečiu kolegas pritarti šiam įstatymui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori jūsų klausti. Kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų dar kitų siūlymų? Papildomu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar būtų daugiau siūlymų? Nėra. Pritariame komitetams, kurie nagrinės šį įstatymo projektą. Siūloma svarstyti spalio 16 dieną. Taip pat pritarta.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2873 (pateikimas)
Pradedame svarstyti 2-3 klausimą – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2873. Pateikimas. Kviečiu kalbėti kolegą A.Gricių.
A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mes teikiame Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio 4 straipsnio 5 dalyje siūlome išbraukti teiginį, kad į karines ir tarptautines operacijas taip pat gali būti priimami parengti dalyvauti tarptautinėse operacijose privalomosios pradinės tarnybos kariai, t.y. šauktiniai. Toliau aiškinama, kad sudaroma tarnybos tarptautinių operacijų (…) sutartis, o pasibaigus privalomajai pradinei tarnybai – profesinės karo tarnybos sutartis.
Šio siūlymo esmė yra ta, kad pastaruoju metu mūsų vaikinai šauktiniai, kurie praeina 6 mėnesių parengimo kursą Rukloje, praėjus mėnesiui ar kitam pagal savo pageidavimą atrenkami dalyvauti tarptautinėse operacijose, mano nuomone, gana pavojinguose rajonuose, tokiuose kaip Afganistanas arba Irakas. Mes manome, kad į šią tarnybą, į tokius kovinius dalinius, operacijas, turėtų būti siunčiami profesionaliosios karinės tarnybos kariai. Mes šiuo metu Lietuvos kariuomenėje turime 8 tūkst. 100 kariškių, kuriems mes mokame gana didelius atlyginimus. Kai komitete buvo diskutuojamas šis klausimas, mums buvo paaiškinta, kad iš šių 8 tūkst. 100 kariškių mes negalime rasti net 50, kad sudarytume, suformuotume būrį ir jį parengtume, kad būtų galima pasiųsti jį į taikos palaikymo operacijas.
Manau, kad šis įstatymo pakeitimas yra būtinas ir kad mūsų 18-19 metų vaikinai, turėdami nedidelį karinių veiksmų patyrimą, tikrai neturėtų būti siunčiami į pavojingus rajonus. Ten turėtų vykti tie, kurie pasirinko kario profesiją, tie, kurie yra lygtiniai, gauna už tai atlyginimą. Iš jų turėtų būti formuojami tokie daliniai, kuriuos mes siunčiame į tarptautines karines operacijas.
Prašyčiau šiam pateiktam įstatymo pakeitimo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, 4 Seimo nariai nori jūsų klausti. Prašom. Kolegė R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Mielas Algirdai, noriu jūsų paklausti. Sutikite, kad jūsų siūlomo projekto esmė yra kokių 3 mėnesių amžiaus skirtumas tarp 18-mečio ir 19-mečio. Karinę prievolę baigęs karys, po metų ištarnavęs kariuomenėje, likęs lygtiniu jau gali važiuoti į tą patį Afganistaną, Iraką ar kur nors kitur, o likus 3 mėnesiams iki 19 m., kol jis bus šauktinis, negali važiuoti, ir jūs argumentuojate tai jaunu amžiumi ir panašiai. Juk jauno amžiaus klausimas dėl jūsų pasiūlymo neišsisprendžia. Iš esmės čia yra tik priešrinkiminiai projektai. Tą patį naudojo A.Paulauskas, ačiū Dievui, subrendo ir šiandien nepuola prieš krašto apsaugą. Dabar man labai gaila, mielas Algirdai, pasakyti, kad liberalai daro tą patį.
A.GRICIUS. Dėkoju, gerbiamoji Rasa, už tai, kad jūs į mane kreipiatės “mielas Algirdai”, bet tai tikrai nepaveiks mano nusistatymo. Mano argumentai būtų tokie.
Pirma. Jeigu būtų mano valia, aš į šitą įstatymą įrašyčiau, kad net profesinės tarnybos kariai be dvejų metų tarnybos patirties neturėtų būti siunčiami į užsienį.
Antra. Aš ne visai sutinku, kad mes įrašėme į Krašto apsaugos ministerijos pateiktą pasiūlymą, kad savanoriškumo pagrindu. Ar yra visiškai įteisintas savanoriškumo pagrindas, kai tarp šauktinių, kurie pagal mūsų įstatymus eina į kariuomenę, ne savanoriškai atėjo į kariuomenę, o pagal įstatymus privalo ten eiti… Paskui mes tarp jų suorganizuojame vadinamąjį, aš sakyčiau, “savanoriškumo” konkursą. Aš suprantu, jauni žmonės nori išvykti į užsienį, aš suprantu, kad jie galbūt užsidirba vieną kitą litą. Bet atleiskite man, jeigu į mūsų šalį grįš 5 karstai jaunuolių, aš nesakau, gerbiamoji Rasa, 15 ar 20, čia ne ta esmė, įdomu, kokią moralinę atsakomybę mes jausime? Jeigu grįš lygtiniai, taip pat bus skaudu Lietuvai, mums visiems, bet jie pasirinko kario profesiją, jie žino, kad jie ruošiasi, ir jiems gresia tokie pavojai. Todėl aš pasakyčiau, kad nesutinku su jūsų teiginiais.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega Algirdai, aš manau, kad jūsų pataisai būtų galima pritarti, tas variantas svarstytinas, tačiau ar jūs nemanote, kad toks radikalus pasiūlymas vis dėlto neišsprendžia tų problemų, apie kurias ką tik kalbėjo gerbiamoji R.Juknevičienė, ir apskritai neišsprendžia to, kad žmogus, įgijęs tam tikro profesionalumo, negalėtų savo noru vykti į karines pratybas. Jūs esate Liberalų frakcijos atstovas, žinote, kad V.Čerčilis, būdamas liberalas, aštuoniolikos metų jau kariavo Pietų Afrikos Respublikoje. Kaip jūs pakomentuotumėte V.Čerčilio situaciją?
A.GRICIUS. Aš nežinau, ar jis buvo pašauktas pagal Privalomos karinės tarnybos įstatymą kaip šauktinis, kad jis kariavo savo noru, galima didžiuotis V.Čerčiliu, bet mano atsakymas būtų toks. Aš manau, kad mes kitą savaitę, t.y. po svaitės, svarstysime nutarimą, kad vėl siunčiame 50 karių į Iraką. Keisčiausia, kad tie kariai vyks tik balandžio mėnesį, ir mums komitete buvo sakoma, kad mes neturime ką pasiųsti, mes neturime profesionalių karių, kuriuos galėtume pasiųsti į užsienį. Mano atsakymas būtų paprastas: suformuokime, argi per pusę metų sunku parengti būrį ar kuopą, ar ką mums ten reikia pasiųsti, ir pasiųskime tuos žmones, kurie pasirinko kario profesiją, kurie yra lygtiniai.
PIRMININKAS. A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, mielasis Algirdai, aš gerbiu jūsų nuomonę. Tačiau, mano supratimu, tos kategorijos, kuriomis mums argumentuojate: karstai, moralinė atsakomybė, ašaros, nėra tos objektyvios krašto pasaugos politikos nuostatos, kurias jūs, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, turėtumėte čia vartoti. Aš dar kartą pakartoju, kad man suprantama jūsų nuostata, bet ar verta savo asmeninius matymus versti šiuolaikinės liberalų ideologijos pamatiniais principais? Juk, kolegos, reikės gyventi ir susitarti. Ar nelaikote, kaip čia pasakyti, asmeniniu varymu į kampą viso būsimo bendradarbiavimo?
A.GRICIUS. Gerbiamasis Arvydai, pradėjome tokiu tonu kalbėti, jūsų klausimas tikrai malonus. Noriu pasakyti, kad mes jau kalbame apie filosofinio pamąstymo sritį, į kurią nenorėčiau veltis ir lieku prie savo nuostatų.
PIRMININKAS. Kolega V.Popovas.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs minėjote, kad yra 8000 profesionalių kariškių, ir sakote, kad negalima suformuoti. Gal jūs geriau žinote, kodėl tie profesionalūs kariškiai nenori važiuoti, ar nevažiuoja, ar nesugeba? Gal galėtumėte pasakyti, kokios priežastys, kad, kaip sakote, lygtinius “savanoriškumo” principu reikia siųsti į Iraką ir panašiai?
A.GRICIUS. Dėkoju už klausimą. Kariuomenės vadas Valdas Tutkus mūsų posėdyje pasakė taip: jūs nežinote, kas yra lygtiniai, tai yra vairuotojai, tai yra kareiviai, kurie ką nors saugo ir panašiai. Jiems lyg ir nepakanka profesinio pasirengimo, aš taip supratau iš karo vado atsakymo. Tada kyla klausimas, kam mes mokame pinigus, kokius mes turime tuos profesionalius 8000 karių, jeigu, dar kartą kartoju, negalime paruošti 50 žmonių būrio ar kuopos siųsti į užsienį? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų nuomonė už – kolegė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau palaikyti kolegos A.Griciaus pateiktą pasiūlymą. Pagrindinė priežastis būtų ta, kad šauktinis iš esmės negali būtų savarankiškai savanoriškas. Tai yra visiškai priklausomas žmogus, todėl jo savanoriškumo principas tampa labai abejotinas. Manau, tikrai šią problemą reikia spręsti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolegė R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man tikrai labai gaila, kad mūsų mielų kolegų liberalų laikysena Lietuvos kariuomenės atžvilgiu darosi tokia nevyriška. Suprantu, kad artėja rinkimai, kad reikia ieškoti nišų, kaip atkreipti dėmesį į save. Visa tai suprantama, tačiau precedentas, kuris buvo 2000 m., bijau, nepasikartos. Juk tada Naujoji sąjunga ir mūsų Pirmininkas A.Paulauskas labai didelę dalį savo rinkimų kampanijos skyrė atakoms prieš krašto apsaugą. Laimėjus rinkimus, atėjus į protą, pamačius realią padėtį viskas pasikeitė. Ir šiandien aš džiaugiuosi, labai džiaugiuosi, kad A.Paulauskas kiekviename susitikime su užsienio svečiais, ypač su NATO atstovais, savo pokalbį pradeda džiaugdamasis, kad Lietuva beveik 2% skiria krašto apsaugai. Tas precedentas, man atrodo, nėra tinkamas pavyzdys.
Aš noriu kalbėti argumentuodama. Jau klausdama minėjau, jog iš esmės kalbama tik apie žmones, kurių amžiaus skirtumas bus 2–3 mėnesiai. Viena diena baigiantis tarnybai krašto apsaugoje ir viena diena po to, kai jau baigėsi privalomosios karinės tarnybos laikas. Ar tai yra esminis amžiaus skirtumas, ar tai yra argumentas, kodėl tam kariui, kuris nori vykti, privalomosios karinės tarnybos kariui, kuris nori vykti į tarnybą ir galbūt po to tapti geru lygtiniu, daryti karjerą kariuomenėje, kodėl mes jam tai draudžiame?
Man atrodo, kvalifikacijos klausimas šiuo atveju yra esminis. O jūs savo tokiu sprendimu uždraudžiate tai daryti. Todėl aš noriu, kad ir valdančioji dauguma pagalvotų apie šį pasiūlymą ir taip lengvai nepultų į populizmo glėbį.
PIRMININKAS. Kolega N.Medvedev kalbės dėl vedimo tvarkos. Prašom.
N.MEDVEDEV. Noriu pasakyti ir paaiškinti jums kaip buvęs profesionalus kariškis. Aš kalbėjau su kariškiais, kokia esmė. Tam, kad būtų padaryta taip, kaip prašo, kaip reikalauja gerbiamasis A.Gricius, reikia kitaip formuoti visus padalinius. Siųsti galima tik padalinį, sudaryti iš skirtingų žmonių negalima, nes tai bus, atsiprašau, ne karinis padalinys, o bus lengvas taikinys. Todėl reikia pradėti nuo komandos kariškiams, kad būtų pradėta formuoti, nors pradėta formuoti profesionali kariuomenė. Reikia pradėti nors nuo vieno būrio. Jie kitaip negali vykdyti, jie yra kariškiai, jie vykdo tik įsakymus. Seimo sprendimas jiems yra įsakymas. Aš norėčiau, kad mes tai visi suprastume ir nepriimtume dabar neapgalvoto sprendimo. Aš keletą kartų apie tai kalbėjau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, bet nei vieni, nei kiti manęs nesuprato, suprato tik kariškiai, bet jų negirdi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega kalbėjo dėl vedimo tvarkos. Jūs taip pat ne visą laiką kalbate dėl to, dėl ko prašote žodžio. Gerbiamieji kolegos, prašau balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Už – 43, prieš – 6, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Replika po balsavimo – kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Norėčiau trumpai pasakyti du dalykus. Liberalų ir centro frakcija per pastaruosius trejus metus balsuodama Seime nė karto nebalsavo prieš mūsų kariškių siuntimą į atsakingas ir pavojingas misijas. Aš drįstu pasakyti, kad mūsų frakcijos principinga laikysena daugeliu atvejų nulėmė, kad iš principo tokie sprendimai būtų priimti. Neaštrindami situacijos, aš manau, mes turime ieškoti sprendimų, kad tokių nesutarimų Seime būtų mažiau, ir šis siūlymas yra nukreiptas būtent šia linkme. Aš tikiuosi, kad politikai taip pat atsisakys populistinių teiginių apie armijos griovimą, nes galiu pasakyti, kad didžioji Lietuvos karininkijos dalis, kaip rodo apklausos, pasisako už profesionalią kariuomenę. Du trečdaliai Lietuvos visuomenės, kaip rodo apklausos, taip pat pasisako už profesionalios kariuomenės Lietuvoje sukūrimą.
PIRMININKAS. Replika. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš ne repliką. Aš manau, kad mes dabar aptarsime komitetus, nes yra mano siūlymas dėl papildomų komitetų.
PIRMININKAS. Taip. Pradedame aptarinėti komitetus, kurie svarstys šį įstatymo projektą. Seniūnų sueigoje pagrindiniu buvo pasiūlytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar yra kitų siūlymų dėl pagrindinio komiteto? Nėra.
Papildomų nenumatyta. Prašom, gerbiamasis Vyteni.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, manau, papildomu turėtų būti Užsienio reikalų komitetas, nes jam reikės nagrinėti ir tarptautines sutartis, ir visus tarptautinius įsipareigojimus, jų vykdymą. Manau, ir Žmogaus teisių komitetas taip pat turėtų būti ir panagrinėti tas problemas labai detaliai. Aš pats atsargiai žiūriu į liberalo A.Griciaus pasiūlymą. Jame yra dalis racionalių dalykų, reikėtų derinti, bet turėtų būti išklausyta ir Karo akademijos, ir kitų specialistų nuomonė, nes klausimas gana sudėtingas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, jūs siūlytumėte komitetą? Sekundėlę, lukterkime. Ar būtų dar kitų siūlymų dėl komitetų? Nėra. Pritariame šiems komitetams. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Užsienio reikalų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti spalio 16 dieną. Nėra kitų siūlymų. Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš norėjau repliką po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiek tiek kelia nerimą tokios karštos diskusijos dėl svarbių klausimų, kuriuose reikia strateginių vizijų ir strateginio matymo, ir strateginės ateities supratimo. Iki šiol tokie dalykai, nepaisant to, kaip keisdavosi valdančiosios daugumos, būdavo priimami iš esmės bendru sutarimu, labai giliai išstudijavus visas problemas, įtraukus tuos pačius profesionalus iš kariuomenės ir gilinantis į problemos esmę. Šiuo atveju dar kartą tenka apgailestauti, kad einame į rinkimų kampaniją nepasiekę naujo tarppartinio susitarimo dėl krašto gynybos sistemos plėtros. Mes patys sau kasame duobę, nes diskutuojame dėl tokių dalykų, kurie neturėtų būti diskutuojami. Jie turėtų būti diskutuojami tarp partijų pasirašant susitarimą ir daugiau Seime nekeliant tokių klausimų, nes mes ir toliau leisime sau diskutuoti dėl gynybai skiriamų pinigų bei balsuoti remdamiesi grynai rinkimų motyvais, o ne krašto strateginės ateities reikalais. Yra ir daugelis kitų problemų. Todėl raginčiau partijas elgtis atsakingai ir pasiekti tarppartinį susitarimą, kuriame būtų išspręstos ir šios problemos, kurias dabar siūloma spręsti Seime daugumos balsais.
PIRMININKAS. V.P.Andriukaitis – dėl vedimo tvarkos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pamiršau, bet norėčiau dar pasakyti, kad taip pat norėjau pasiūlyti, jog būtų Vyriausybės išvada dėl šio projekto. Be to, manau, būtų labai svarbu turėti Respublikos Prezidento nuomonę, nes Prezidentas yra atsakingas už ginkluotąsias pajėgas ir krašto apsaugos sistemai, formuojant kariuomenę, tai yra neišpasakytai svarbu. Taigi Valstybės gynybos tarybos pozicija taip pat turėtų būti išsakyta šiuo atveju. Manau, mes tikrai turėtume labai kruopščiai ir detaliai išnagrinėti šiuos pasiūlymus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime prašyti Vyriausybės išvados? Dėkoju. Galime kreiptis į Prezidentą su prašymu, bet čia nebus statutinis ir privalomas reikalavimas. Dėkoju. Baigiame šio klausimo svarstymą.
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Vandens įstatymo 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2793. Kviečiu jį pateikti kolegą V.Martišauską, kurio nematau. Nėra pranešėjo.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2418 (pateikimas)
Nagrinėjame kitą klausimą. 2-5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP- 2418. Pranešėjas – kolega A.Melianas. Pateikimo stadija. Prašom.
A.MELIANAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad šis įstatymo projektas yra parengtas B.Vėsaitės ir mano pastangomis ir teikiamas jums. Jo esmė yra grąžinti nuostatą, kuri dar galiojo iki praeitų metų pabaigos, kai fiziniai asmenys galėjo turėti tam tikrą mokestinę lengvatą ir kai pinigai buvo pervedami kaip labdara arba parama. Tokia nuostata galiojo, kaip minėjau, iki praeitų metų pabaigos, tačiau, įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, ji buvo panaikinta. Šis įstatymas neturėtų ypač didelio poveikio mūsų valstybės biudžetui. Yra apskaičiuota, kad 2001 m. maždaug iki 1 mln. litų buvo ta suma, kuri…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vidžiūnai, galiu paprašyti? Gerbiamasis Vidžiūnai!
A.MELIANAS. …iki vieno milijono litų buvo negauta į valstybės biudžetą dėl šios mokestinės lengvatos. Taip pat yra rekomenduojama įvairių užsienio ekspertų būtent tokia forma skatinti filantropiją, nes patys žmonės, fiziniai asmenys, turėtų nuspręsti, kaip jiems reikėtų paremti įvairią svarbią veiklą. Tokia forma dažniausiai yra naudojama kitose užsienio valstybėse, tai yra ne per juridinius asmenis, o per fizinius asmenis. Taigi galbūt tiek trumpai dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti kolega V.Popovas. Prašom.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Vis dėlto norėčiau pasitikslinti, kolega. Jūs minėjote, kad čia sumos nedidelės, biudžetui jokios skriaudos nėra, bet vis dėlto kas inicijavo? Aš kolegės B.Vėsaitės nespėjau paklausti, kodėl vėl reikia grįžti. Kur čia, taip sakant, ta pagrindinė priežastis, kad reikia grįžti, kaip sakote, prie to, kas buvo iki praeitų metų? Gal galėtumėte patikslinti? Ačiū.
A.MELIANAS. Galbūt keletas priežasčių ir būtų. Pirma priežastis yra ta, kad tokia įstatymo nuostata išties galiojo ir jokių blogų dalykų, piktnaudžiavimo tikrai nebuvo. Tą gali patvirtinti ir daugelis institucijų. Tai yra pirma. Antra, kad tai yra geriausias būdas. Ir kitose valstybėse dažniausiai taikoma mokestinių lengvatų sistema dėl labdaros ir paramos lėšų, nes pats žmogus nusprendžia, ką jam reikėtų paremti ir panašiai. Tai yra ne juridinis asmuo. Tai būtų antra priežastis.
Trečia priežastis yra ta. Kodėl buvo panaikinta ta nuostata? Kaip žinote, nuo šių metų yra teisinė norma, kad galioja fizinių asmenų 2% pajamų mokesčio lengvatos. Ji realiai pradės veikti tik nuo kitų metų, dar daugiau, nuo kitų metų pabaigos realiai. Ten numatoma, kad gyventojai gali pervesti 2% savo fizinių asmenų pajamų mokesčio arba įpareigoti tam tikrą instituciją tai padaryti. Tačiau ši lengvata numatyta ir įvairioms biudžetinėms įstaigoms, t.y. mokykloms, vaikų lopšeliams-darželiams ir panašiai, ikimokyklinėms įstaigoms. Taigi tai iš tikrųjų nebus nevyriausybinėms organizacijoms esminė paskata ir galimybė gauti daugiau lėšų. Taigi todėl tokia galimybė tikėtis iš fizinių asmenų, tarp jų galbūt ir iš Seimo narių, gauti paramą, manau, būtų labai sveikintinas ir teigiamas dalykas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausė visi norintieji klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Dėkoju. Pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Kito komiteto nėra. Prašom, gerbiamasis Vyteni, siūlyti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiuo atveju, kaip žinote, yra reikalavimai, kad siūlant įstatymus, kurie reikalauja vienokių ar kitokių biudžeto lėšų, kartu turėtų būti nurodomi įstatymai ir numatomi biudžeto šaltiniai, kurie turėtų keisti situaciją. Kadangi šiuo metu, priminsiu, vyksta ir kitų metų biudžeto formavimas, todėl aš labai prašyčiau, kad įstatymo teikėjai tą funkciją vykdytų. Antra, aš prašau, kad būtų Vyriausybės išvados šiam projektui.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu prašyti Vyriausybės išvados? Dėkoju. Prašysime Vyriausybės išvados. Siūloma svarstyti 2003 m. lapkričio 6 dieną. Nesant kitų siūlymų, baigiame šio klausimo svarstymą.
Vandens įstatymo 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2793 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Vandens įstatymo 10, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2793. Pranešėjas – V.Martišauskas. Pateikimo stadija.
V.MARTIŠAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, mano projekto aktualumas šiek tiek išblėsęs, nes vasara baigėsi, bet aš tikiuosi, kad visi sulauksime kitos vasaros. Šiuo įstatymo projektu siūloma panaikinti nepagrįstus biurokratinius laivybos ribojimus ir sudaryti geresnes sąlygas tiek laivybos, tiek vandens turizmo plėtrai. Trumpai tariant, projekto esmė yra tokia: atsisakyti leidimų, kurie dabar aplinkos ministro įsakymu išduodami plaukioti upėmis, o nustatyti tas vietas, kur draudžiama plaukioti, kad mes akivaizdžiai matytume, jeigu plaukia laivas, tai ten plaukia gamtos apsaugos inspektorius, o ne Arvydas Sabonis, ne Algirdas Brazauskas, ne kas nors, ne V.Martišauskas. O ten, kur galima plaukti, tegu plaukia visi ir plaukia taip, kaip leidžia jų laivybos taisyklės ir tos licencijos, kurias gauna kiekvieno laivo savininkas. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti kolega V.Greičiūnas.
V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis kolega, jūs labai… Yra parašyta, kad laivybą vidaus vandenų keliuose reglamentuoja Vidaus vandenų transporto kodeksas, tai kam dar papildomai rašyti kažkokius leidimus, kurių sąrašus darytų ministras ir panašiai. Tai kodekse surašykime tvarką ir nepainiokime. Ir vėl prasidės. Vieną kartą turėjome painiavą, minime pavardes, praeis kiek laiko, minėsime kitas pavardes. Tai kodekse įrašykime. Ar jūs taip nenorėtumėte sutikti?
V.MARTIŠAUSKAS. Taip, tamsta, visada genialumas yra paprastume. Bus nustatyta tvarka, nereikės vargti nei leidimų išdavėjams Klaipėdoje, nei neturėti pagundų, nei rūpestėlių. Tuo atveju, kaip visiškai kvailai, tiesą sakant, atsitiko premjerui, formaliai turėjo tiek ponas A.Brazauskas, tiek ponas A.Sabonis iš Nidos važiuoti į Klaipėdą, pažiūrėti, kada dirba ponas (…), pasibelsti į jo duris, pasiimti leidimą ir plaukti į Nidą. Iš viso absurdas, tiesą sakant.
PIRMININKAS. Dėkoju, atsakėte į visus klausimus, gerbiamasis pranešėjau. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Vienintelis ir pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Kitų siūlymų nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti spalio 21 dieną. Nesant kitų siūlymų, pritariame šiai svarstymo datai. Baigiame šio klausimo nagrinėjimą.
Reklamos įstatymo IV skirsnio papildymo 17 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2820 (pateikimas)
2-6 – Reklamos įstatymo ketvirtojo skirsnio papildymo 17 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2820. Pateikimas. Pranešėja – kolegė D.Teišerskytė.
D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena, kolegos. Teikiu jums J.Čekuolio parengtą Reklamos įstatymo pataisą. Jos esmė tokia: įspėti vartotojus, tai yra klausytojus, kurie ateina į koncertą, kad koncerte bus dainuojama pagal fonogramą. Tai yra vartotojų teises saugantis įstatymas. Aš manau, kad jis yra teisingas. Mes turime teisę skelbime prieš mokamą koncertą žinoti, kokio lygio prekė mums bus pateikta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti E.Kaniava. Prašom.
E.KANIAVA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš tikrai pritardamas tam pasiūlymui, norėčiau vis dėlto pasitikslinti dėl fonogramos sąvokos. Gali būti absoliuti fonograma ir gali būti tokia dalinė, kai atlikėjas dainuoja, groja, o jį lydi orkestras, tai taupumo sumetimais, tai dėl patalpų kitą kartą, kad netelpa. Vis dėlto čia norėtųsi patikslintos fonogramos sąvokos.
D.TEIŠERSKYTĖ. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme fonograma reiškia kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašą, užfiksuotą techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. (Balsai salėje) Aš suprantu, bet aš sakau tai, kaip yra suformuluota sąvoka “fonograma”, kitos formuluotės šiandien nėra.
PIRMININKAS. Kolega V.Fiodorov.
V.FIODOROV. Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma aš irgi pritariu šiam jūsų pasiūlymui, nes jau parengiau Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisą, būtent susijusią su šiuo jūsų klausimu, nes būtinai reikia į ten įrašyti. Ar jūs tam pritartumėte?
D.TEIŠERSKYTĖ. Taip.
PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš manau, kad čia keliamos įdomios mintys, tačiau jos nepakankamai teisiškai suformuluotos, nes, kaip sakė pranešėja, visiškai neaišku, kas yra fonograma. Jeigu vyksta koncertas ir vienas instrumentas yra įrašytas į fonogramą, tai jau reikia nurodyti, kad su fonograma? Tai vienas dalykas. Paskui gali kilti klausimai, jeigu 2, jeigu 3, jeigu ir daugiau. Ar solistas įrašytas ar neįrašytas, tai vėl diskutuotina, kaip tai nurodyti. Klausimas būtų toks, o kas kontroliuos ir kas nustatys, ar su fonograma vyksta koncertas, ar be fonogramos. Ar dėl bent kokio pašalinio garso įrašo į fonogramą, ar tai būtų griaustinis, perkūnas, ar dar koks nors kitas, taip pat reikia rašyti, kad tai bus koncertas su fonograma. Tada gal ir kiekvieną teatro spektaklį reikia nurodyti, kad taip pat vyksta renginys su fonograma.
D.TEIŠERSKYTĖ. Jeigu atidžiau paskaitytumėte teikiamą projektą, matytumėte, kad tai yra taikoma tik atlikėjams dainininkams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji kolege, atsakėte į visus klausimus. Klausiu dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą, pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nėra kitų siūlymų. Pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti lapkričio 6 dieną. Taip pat nėra kitų siūlymų.
Savaitės (nuo 2003-10-06) – 2003 m. spalio 7 d. (antradienio) ir 9 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas
Gerbiamieji kolegos, kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną pristatyti spalio 7–9 d. darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, pirmas dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, nors, tikiuosi, jūs supratote, kad artimiausia savaitė tai ne kita savaitė. Kitą savaitę mes neturime posėdžių, nebent dėl vienokių ar kitokių priežasčių tektų sušaukti neeilinį posėdį. Bet kol kas tų priežasčių nematau, todėl pristatau jums artimiausios savaitės, tai yra spalio 7 ir 9 d., posėdžių darbotvarkes.
Jos buvo aptartos Seniūnų sueigoje ir joms buvo pritarta. Manau, atkreipėte dėmesį, kad šį sykį tikrai yra nemažai eurointegracinių klausimų tiek spalio 7 d., tiek spalio 9 dieną. Taip pat keletas svarbių tarptautinių dokumentų, arba mūsų teisės aktų projektų, susijusių su Lietuvos užsienio politika. Atkreipčiau dėmesį, kad yra siūloma įtraukti į darbotvarkę Lietuvos Respublikos praėjusių metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos projekto pateikimą ir kartu kitu klausimu valstybės kontrolieriaus Jono Liaučiaus ataskaitą ir atsakymus į Seimo narių klausimus.
Dar papildomai mūsų Peticijų komisija pateikia kai kuriuos klausimus, kuriuos turime išspręsti, ir keletas klausimų, kurie mums nusikelia ar bendru sprendimu, ar ne visai bendru, bet svarbu, kad galiojančiu sprendimu keletas klausimų nusikelia iš šios savaitės į būsimą savaitę. Primenu, ketvirtadienį Seimo narių projektai pagal projektų registracijos eilę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Prašom. Kolega P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, antradienį pietūs yra numatyti šiek tiek anksčiau, tačiau ketvirtadienio darbotvarkėje, jau šiandien pritarėme po svarstymo, jokių problemų nebuvo, Europos Sąjungos integraciniams įstatymams, valstybės tarnybos dviem įstatymams… Ar nebūtų galima jų iš ketvirtadienio į antradienį, nes juos skubos tvarka prašė svarstyti Vyriausybė.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Aš šią tamstos pastabą girdėjau anksčiau, bet problema yra šiek tiek didesnė. Mes su jumis nukėlėme tuos klausimus, kurie preliminariai buvo įrašyti kaip tik į ketvirtadienį, t.y. 4 ir 5 punktas, dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo, dėl kompensacijų. Šie du klausimai tikrai privalomai turi eiti spalio 7 dieną. Tai jeigu dar du tie klausimai, kuriuos jūs siūlote, tada mums tikrai kažką tektų iškelti iš antradienio į ketvirtadienį. Bet manau, kad Seimas neprieštaraus ir mes Seniūnų sueigai pateiksime patikslintą projektą, t.y. sukeičiant vietomis antradienio ir ketvirtadienio klausimus.
PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti. Spalio 7 d. darbotvarkėje Nr.IXP-2576…
Č.JURŠĖNAS. Pagal darbotvarkę…
A.SYSAS. Dėl potencialiai pavojingų įrengimų šiandien turėjo pateikt?
Č.JURŠĖNAS. Taip. Dėl pavojingų turėtų būti įrašyti, jeigu nėra įrašyta.
A.SYSAS. Jie yra įrašyti.
Č.JURŠĖNAS. Tai tiesiog nukelta.
PIRMININKAS. Kolega S.Buškevičius. Prašom.
S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, dabar Lietuva prisijungė Jungtinėse Tautose prie tabako gaminių visiško reklamos uždraudimo, taip pat Vyriausybė yra pasiūliusi geras pataisas dėl tabako. Dirbama ta kryptimi, kad kuo mažiau žmonių rūkytų. Yra mano užregistruotas projektas ir jis čia labai pritaptų, būtų papildymas Vyriausybės pasiūlymams. Kadangi jau buvo pateikimas, tai gal būtų galima įtraukti? Ten yra tik vienas sakinys, pateikimui gal į rezervinius klausimus, kad spėtume prisijungti prie Vyriausybės, kad vienu metu svarstytume viską. Kiek žinau, Ekonomikos komitete dar nebuvo to klausimo svarstymo, o buvo tik klausymai. Projekto Nr.IXP-2594.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš nenorėčiau skriausti kitų Seimo narių, kaip sakoma, eilė yra eilė. O tamstai aš tiesiog pasiūlyčiau paprastesnį sprendimą. Jeigu iš tikrųjų jūsų siūlymas yra vieno sakinio arba vienos pastraipos dydžio, jūs performinate kaip pasiūlymą tam didžiajam Vyriausybės pateiktam projektui, ir jokių problemų nebus. Taip daug paprasčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti kitų posėdžių, t.y. spalio 7 ir 9 dienų, darbotvarkę? Dėkoju jums. Prašom. Kolega V.Nekrašas dėl vedimo tvarkos.
V.NEKRAŠAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš prieš pertrauką kalbėjau apie “Mažeikių naftą”. Tame kontekste buvo paminėta A.Kubiliaus pavardė. Aš nesiejau A.Kubiliaus ir Konservatorių partijos su šiuo kontekstu. Todėl jeigu kas ne taip suprato, norėčiau atsiprašyti. Ne dėl to, kad bijočiau Etikos ir procedūrų komisijos arba pono A.Salamakino, bet dėl demokratijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Mieloji Rasa, jau galite grįžti į savo vietą.
Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2701 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2701. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Prašom pateikti išvadą.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą dalyvaujant autoriui. Išklausė ir Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvados ir atmetė projektą 7 balsais, vienas buvo prieš.
PIRMININKAS. Girdėjome pagrindinio komiteto išvadą atmesti projektą. Mums reikės apsispręsti. Tam reikia 36 Seimo narių palaikymo. Ar galime bendru sutarimu atmesti? Dėkoju. Projektas atmestas. (Balsai salėje) Galima, jeigu niekas neprieštarauja. Jeigu siūlote, kolegos, balsuoti, prašom, balsuosime. (Balsai salėje) Kolegos, palaukite, leiskite pirmininkauti. Jokių kalbų negali būti svarstymo stadijoje. Atsiprašau, kolegos. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų dėl atmetimo. Jūs prieštaraujate atmetimui. Prašom, gerbiamoji kolege. Kolegė D.Teišerskytė.
D.TEIŠERSKYTĖ. Yra keista atmetimo priežastis. Pačiame įstatyme, kuris galioja dabar, yra sakinys, kad jeigu žmogus yra įsteigęs personalinę įmonę, iš kurios gauna pajamų ir moka iš jų mokesčius, bet tą įmonę jis turi būti įsteigęs jau dvejus metus. Kaip jaustis žmogui, kuris yra įsteigęs įmonę metus ir 11 mėnesių, arba kuris yra įsteigęs prieš keletą mėnesių? Kuo jis yra blogesnis už tą, kuris įsteigęs įmonę jau dveji metai? Mano pataisa buvo susijusi būtent su tuo, kad jeigu jau žmogus yra įsteigęs įmonę, išlaiko save, savo artimuosius ir dar moka valstybei mokesčius, tai gal turėdami galvoje, kad iš visų galimų pašaukti tarnauti jaunuolių yra pašaukiama vos 10%, galime atsižvelgti į šią gana svarbią priežastį. Tai yra žmogaus atsakomybė sau pačiam, savo šeimai ir valstybei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegė S.Burbienė už atmetimą. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šį kartą aš tikrai esu už atmetimą. Gal kam nors ir keista, bet čia yra siūlomas dalykas, kuriame mažai logikos. Dveji metai esamame įstatyme įrašyti ne veltui, tai būtent reiškia, kad iš tiesų yra verslas, o ne bandymas išsisukti nuo kariuomenės įkuriant individualią įmonę, sakysime, pavasarį, nes rudenį gali būti šaukimas. Tai paprasčiausiai dar viena landa. Tikrai siūlyčiau to nedaryti. Juo labiau kodėl individualią įmonę, o jeigu ūkinę bendriją ar dar ką nors? Taip galima daug ką įsteigti, todėl aš esu už atmetimą.
PIRMININKAS. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto išvadai atmesti šį įstatymo projektą, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko. Kas už atmetimą, spaudžiate mygtuką “už”, kas prieš atmetimą, spaudžiate kitus mygtukus.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 12. Atmestas.
Karo prievolės įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2706(2*) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Karo prievolės įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2706. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas A.Sadeckas.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šį kartą klausimas komitete yra spręstas kitaip. Komitetas patobulino pateiktą projektą ir jam pritarė. Siūlome pritarti patobulintam projektui.
PIRMININKAS. Papildomo komiteto išvadą pateiks kolegė G.Purvaneckienė – Šeimos ir vaiko reikalų komisija.
G.PURVANECKIENĖ. Šeimos ir vaiko reikalų komisija rugsėjo 17 d. svarstė klausimą dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-2706. Komisijos išvada yra nepritarti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už nepritarimą – 5, prieš – 1. Galiu tik pasakyti, kad komisija svarstė pradinį projektą, pataisytas projektas, aišku, yra geresnis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų prašom išsakyti nuomones po svarstymo. Kolega A. Gricius. Nuomonė už.
A.GRICIUS. Su skaudama širdimi aš sakau, kad reikia pritarti, nes ta pataisa, mano nuomone ir ypač Vaikų apsaugos komisijos nuomone, kad našlaičiams privalu eiti į karo tarnybą, man tikrai buvo sunkiai suprantama. Kaip galima našlaitį, kuris pradeda savo gyvenimo kelią, galbūt stengiasi įgyti kokią nors specialybę, tik pradėjo dirbti, gal ne visada turi kur gyventi, šaukti į kariuomenę ir paskui, po metų pertraukos, jį vėl išmesti, atleiskite, pasiųsti, atgal į tą sudėtingą mūsų pasaulį, gyvenimą žmonių bendruomenėje? Mano nuomone, šis pasiūlymas yra tikrai geras, tačiau ta pataisa, kuri yra padaryta, kad reikia tam jaunuoliui kreiptis ne į… reikia kreiptis į krašto apsaugos ministrą (Dalia, taip?), o ne į vietinės valdžios organus, man atrodo, iš principo neteisinga. Pasirodo, didžiausias Lietuvos vaikų likimų sprendėjas, kuris nuspręs, koks to vaiko, našlaičio, likimas, yra krašto apsaugos ministras. Man atrodo, savivaldybės institucija geriau žino, kokiomis sąlygomis tas vaikas gyvena, kas laukia jo ateityje. Aš, pritardamas tam, tai yra geriau negu nieko, apgailestauju, kad komitetas padarė tas pataisas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegė R.Juknevičienė. Nuomonė prieš.
R.JUKNEVIČIENĖ. Aš apskritai balsuosiu už tą pataisą. Aš norėjau pasisakyti prieš tą pirminį siūlymą, kuris buvo, ir apskritai pakalbėti apie našlaičius ir globojamus žmones, kuriuos šiuo pasiūlymu sulyginame su neįgaliaisiais. Tai iš principo yra, manyčiau, žmogų labai žeminantis dalykas. Tie našlaičiai ir globojami žmonės yra tokie pat Lietuvos piliečiai, ir jeigu jiems yra galimybė, esant tikrai sunkiom aplinkybėm, kreiptis į ministrą ir visada bus į tai atsižvelgta, tai tvarka, valio! Apskritai aš norėjau pasakyti, kam tokius klausimus kelti? Tai nėra esminis dalykas.
PIRMININKAS. Vis tiek, kolegos, kadangi buvo išsakytos ne visai motyvuotai aiškios nuomonės ar už, ar prieš, siūlyčiau balsuojant pasitikrinti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo? Girdėjome pagrindinio komiteto išvadą.
Užsiregistravo 50. Už balsavo 45, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2459 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2459. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks kolegė I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą. Komiteto sprendimas yra įstatymo projektą atmesti dėl šių priežasčių. Visų pirma todėl, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi, rengia valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, pertvarkymo koncepciją ir įgyvendinimo priemones. Siūlomo projekto esmė yra trečdaliu mažinti vaikų globai skiriamą pašalpą, pervedant, kitaip sakant, įšaldant vaiko asmeninėje sąskaitoje, kad jis galėtų disponuoti tomis lėšomis, kai sulauks pilnametystės. Bet pagal galiojantį Civilinį kodeksą vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas), taip pat ir grynaisiais pinigais išmokėta pašalpos dalimi. Jeigu būtų įteisinta nuostata, draudžianti vaiko globėjui disponuoti vaiko asmeninėje sąskaitoje esančiomis lėšomis, tai ji prieštarautų Civilinio kodekso nuostatoms. To nėra ir dėl tos priežasties komitetas nepritarė.
Kita vertus, toks projekto teikėjų siūlymas rodo, kad vaiko globos pašalpa (keturi minimalūs gyvenimo lygiai) yra lyg ir per didelė, kad siūloma mažinti vienu trečdaliu. Galbūt būtų tikslingiau didinti našlaičio įsikūrimo pašalpą, kuri yra skiriama vaikui sulaukus pilnametystės, šią sumą, kitaip sakant, našlaičio stipendiją, jei jis mokytųsi. Tikrai ta parama būtų didesnė. Įšaldyti tuos pinigus banko sąskaitoje ilgam laikui nežinant, kas bus su tais pinigais ir kokia jų vertė gali būti, tuo labiau kad ateityje mes jungsimės prie euro zonos ir t.t… Komiteto sprendimas buvo nepalaikyti teikiamos įstatymo pataisos ir projektą atmesti. Kad tie pinigai, kuriuos gauna globėjai, būtų tikslingiau naudojami vaikams, tiesiog stiprinti kontrolę, kad būtų naudojami pagal paskirtį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto išvada – atmesti. Dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomones. Už atmetimą – kolega S.Kružinauskas. Prašom.
S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Iš tiesų teikiamas projektas gana teigiama kryptimi kalba apie didesnes išmokas, kai vaikas tampa pilnametis, kai jam sukanka 18 metų. Tačiau ir šiandien per Vyriausybės valandą atkreipiau dėmesį, kad kartais pinigus, gaunamus kaip pašalpą, reikia panaudoti tokiems tikslams, kaip susimokėti už pažymą. Taigi mes, užuot svarstę, kaip žmogui padėti šiandien, kaip jam suteikti paramą gyventi šiuo metu, kalbame apie tai, kokia pinigų suma būtų parama ateityje. Todėl siūlau šį projektą atmesti kaip bloginantį asmenų padėtį, kaip bloginantį to asmens situaciją.
PIRMININKAS. Prieš atmetimą – kolegė D.Teišerskytė. Prašom.
D.TEIŠERSKYTĖ. Dovanokite už nepoetišką posakį, bet mane fiziologiškai pykina nuo žodžių “Vyriausybės ar valstybės koncepcija šiuo klausimu”. Ta koncepcija yra kažkur pasiklydusi ir vėluoja jau mažiausiai dešimt metų. Kita vertus, tą koncepciją, tiksliau, jos pradmenis, pirminį projektą, pristatė Vyriausybės ponios, ir ten, būtent valstybės ar Vyriausybės koncepcijoje, yra numatyta, kad globėjų pašalpa vaikui išlaikyti bus ne daugiau kaip 300 litų, todėl veidmainiauti ir verkšlenti dėl to, kad yra mažinama, nederėtų.
Aš kaip tik galvoju apie vaiko ateitį. Kol vaikas mažas, galima išsiversti ir su truputį mažesne suma, tačiau kai 18 metų vaikas, neturėdamas nė grašio arba turėdamas kelis grašius kišenėje, yra išmetamas iš esmės į gatvę, neturi kur gyventi, neturi kuo užsimokėti už mokslą ir panašiai, tada yra situacija, prilygstanti tragedijai. Todėl aš, teikdama šią pataisą, galvojau būtent apie vaiko ateitį, apie jo lygybę su tais, kurie turi pinigėlių ir kurie, būdami 18 metų, gali teisingai ir savarankiškai pasirinkti gyvenimo kelią.
PIRMININKAS. Kolegos, pašau balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto išvadai atmesti šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote. Kad projektas būtų atmestas, reikalingi 36 Seimo narių balsai.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Už atmetimą balsvo 32, prieš – 9, susilaikė 3. Projektas neatmestas. Mums reikia paskirti kitą pagrindinį komitetą, kuris nagrinės šį įstatymo projektą. Yra siūlymas Biudžeto ir finansų komitetui. Kolegos siūlo Žmogaus teisių ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetus. Mums reikėtų nuspręsti, kuris iš šių komitetų bus pagrindinis. Dar kolega A.Sysas nori pasiūlyti vieną komitetą.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu priminti, kad nors tai yra socialinės srities įstatymas, bet esmė tai yra pinigai, kurie skiriamai. Todėl aš remiu ir siūlau, kad tai būtų Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKAS. Kadangi pirmasis siūlymas buvo dėl Biudžeto ir finansų komiteto, aš kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Prašome balsuoti.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Už biudžeto – 26, prieš – 12, susilaikė 4. Daugiau nė pusė. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. O visi išvardyti – Žmogaus teisių komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas yra papildomi. Dėkoju. Baigiame šio klausimo svarstymą.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pripažinimo negaliojančiu įstatymo projektas Nr.IXP-2541(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pripažinimo negaliojančiu įstatymo projektas Nr.IXP-2541. Pateikimas. Kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, suprantu, kad į dienos pabaigą svarstyti rimtus klausimus yra ganėtinai sudėtinga. Noriu pasakyti, kad įregistruotas jis buvo vakar, todėl turėjo praeiti 24 val. nuo įregistravimo. Ir ta pačia proga aš noriu prašyti ne tik jūsų dėmesio, bet ir priminti…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas prašo dėmesio. Prašome suteikti.
G.STEPONAVIČIUS. Priminti šio įstatymo atsiradimo istoriją. Šių metų sausio pabaigoje Seimas po aštrių diskusijų priėmė šį įstatymą. Iš esmės jis buvo priimtas, tikintis, kad šis vadinamasis saugikių įstatymas padės apsaugoti mūsų žemės ūkio paskirties žemės rinką, tačiau nepraėjus nė metams, mes galime konstatuoti, kad rezultatas buvo priešingas.
Opozicija dar vasario mėnesį apskundė šį įstatymą Konstituciniam Teismui dėl to, kad keli jo straipsniai neatitinka Konstitucijos. Dar netrukus, gegužės mėnesį, Seimo plenariniame posėdyje buvo teiktas beveik analogiškas įstatymo projektas, siūlęs panaikinti šį galiojantį įstatymą, tiksliau, pripažinti jį netekusiu galios, nes jau tada paaiškėjo, kad yra akivaizdžių trūkumų, kad rezultatai visiškai priešingi, nei buvo prognozuoti įstatymo teikėjų. Tai suprato ir patys įstatymo teikėjai – kolegos V.Einoris, A.Macaitis ir kiti, teikę daug pasiūlymų, kaip švelninti akivaizdžiai diskriminacines Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas. Tačiau gegužės mėnesį atmetus siūlymą pripažinti jį netekusiu galios ir pritarus šioms pataisoms jos buvo padėtos į gilų stalčių – po pateikimo jos nė per sprindį nepajudėjo į priekį.
Vasara buvo aktyvus žemės rinkos laikotarpis, arba to bent tikėjosi Lietuvos žmonės, bet atsitiko taip, kad šis įstatymas smarkiai apribojo ne tik tą žemės rinką, ne tik žemės ūkio paskirties valstybinės žemės rinką, bet ir apskritai visą privačių sklypų pardavimo procesą. Tai byloja ir skaičiai, juos aš įvardijau aiškinamajame rašte: per trumpą laiką net 24% sumažėjo pirkimo-pardavimo sandorių, parduodant ne valstybinę, bet privačią žemę. Ir šitas raizgalynas, kuris buvo sukurtas saugiklių įstatymu, iš esmės davė šalutinius efektus, atsiliepė visai žemės rinkai.
Taip pat tenka pažymėti, kad šiuo įstatymu, deja, per 6–7 galiojimo mėnesius galėjo pasinaudoti daug apsukrių vertelgų, veikiančių žemės rinkoje, apsimetusių ar esančių stambių žemvaldžių. Galiu pasakyti, kad Lietuva, atsitvėrusi 7 metų pereinamuoju laikotarpiu nuo užsieniečių, dar priėmė šalia to įstatymą, kuris suteikė išskirtines galimybes nedidelei grupei apsukrių žmonių lengvatinėm sąlygom įsigyti žemę. Rezultatas yra ir tas, kad savininkai, norėję parduoti savo žemę geresnėm sąlygom, neteko tokių galimybių, o žmonės, norėję įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, liko nustumti į šoną, nes tai darė nedidelė grupė “prasisukusių” žmonių, suprantančių, kaip pasinaudoti tokiomis akivaizdžiomis spragomis.
Priimant šį įstatymą, nebuvo atlikta antikorupcinės analizės ir akivaizdu, kad čia korupcinių landų knibždėte knibžda. Džiaugiuosi, kad galų gale gyvenimo realybę pajuto ne tik Lietuvos žmonės, bet ir Seimo Pirmininkas, kuris viešai pareiškė, kad šito įstatymo reikia atsisakyti. Taip pat šiandien yra aišku ir apie tai buvo viešai pasakyta Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, jog Vyriausybė irgi ketina imtis žingsnių, kad šio įstatymo galiojimas būtų nutrauktas. Be abejo, tai užtruktų savaites ar net mėnesius, kol įvyktų visos Vyriausybės procedūros. Todėl aš šiandien manau, kad būtų galima spręsti klausimą be atidėliojimų, ryžtingai užkertant kelią tolesniems piktnaudžiavimams, korupcinėms landoms. Tikiuosi, kad taip mes pasielgsime būdami užtektinai principingi.
Gegužės mėnesį teikdamas panašų įstatymą minėjau ir dabar manau, kad jeigu reikia apibrėžti žemės rinkos reguliavimo kai kuriuos saugiklius, jie gali būti įtraukti į kitus įstatymus, reikalingus normaliam civilizuotam žemės rinkos funkcionavimui. Bet šiandien aš esu įsitikinęs, kad šitas įstatymas yra skandalingiausias 2003 m. Seime priimtas įstatymas, ir todėl jis turi būti ne šiaip svarstomas, bet svarstomas ypatingos skubos tvarka. Mane Seimo Pirmininko sekretoriatas patikino, kad ypatingos skubos teikimas bus. Jeigu jo šią minutę dar nėra, tai aš galiu pasakyti, kad Liberalų ir centro frakcija, kaip numato Statutas, siūlo skubos tvarka svarstyti šį įstatymą, jeigu jam būtų pritarta po pateikimo.
Yra Teisės departamento pastabų, aš sutinku, kad terminas “negaliojančių” yra tikslintinas, netekusių galios yra tikslesnis, o jeigu būtų apsispręsta dėl ypatingos skubos taikymo, tai įsigaliojimo terminas nuo spalio 1 d. yra realus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, po tokių argumentų, kurie pagrįsti jūsų įsitikinimu, būtų geriau, kad būtų pateikti argumentai, kurie pagrįsti praktika ir patirtimi. Tai būtų svariau. Bet kai įsitikinimai, tai negali ginčytis, nes kiekvieno žmogaus įsitikinimai – šventas reikalas. Ir jie gali būtų subjektyvūs. Mano klausimas, kodėl neita kitu keliu, kodėl nebandyta pateikti tokį projektą, kuris iš tikrųjų padėtų įgyvendinti tuos saugiklius, kurie racionalūs šiame įstatyme ir būtini tiek žemei (…), tiek kitiems žemės ūkyje dabar esantiems dalykams reglamentuoti. Ar neužteko frakcijoje pajėgumų parengti tokį įstatymo projektą, ar nebuvo konsultuotasi su Žemės ūkio ministerijos specialistais, ar Nacionaline žemės tarnyba, ar kitais? Man atrodo, tas būdas būtų racionalesnis ir naudingesnis mums visiems.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis kolega už jūsų klausimą. Aš manau, kad vasara buvo tinkamas metas mums visiems pabendrauti su žmonėmis, ar bent jau atsiversti rajoninio laikraščio puslapius ir pažiūrėti, kokios grimasos šio įstatymo praktinio realizavimo buvo laikraščių skelbimuose. Žmonės, norėdami parduoti savo privatų sklypą, buvo priversti, ne šiaip sau eiti ir susitarti su norinčiu pirkti, bet prieš tai skelbti spaudoje, beje, ne už dyką. Aš čia turėčiau pasakyti, kad reikia užkirsti kelią nesąmonėms ir jas sustabdyti. Toliau reikia ieškoti sprendimų bendromis jėgomis. Aš manau, mes, opozicija, to darbo, kurį turi padaryti ministerija ištaisydama klaidas, ačiū Dievui, nesiimsime daryti, nes tikrai tai yra ne mūsų darbas. Bet parodyti akivaizdžias klaidas yra visų mūsų, kaip tautos atstovų, garbės reikalas.
Dar daugiau – aš noriu pasakyti, kad jei šis įstatymas nebus sustabdytas ir nebus atšauktas, aš manau, Lietuvos žmonės teismų keliu gali po to, kai Konstitucinis Teismas pripažins šio įstatymo antikonstitucingumą, prisiteisti patirtos žalos atlyginimą. Civilizuotu būdu opozicija paragins tai padaryti, nes aš manau, kad tokių nesąmonių retai kada mes galime pamatyti. Aš siūlau jums nusileisti ant žemės, gerbiamasis kolega, pakalbėti su žmonėmis ir tada imtis principingų veiksmų, o ne muilinti klausimus sakant, kad jūs neįsigilinę, remiatės ideologiniais sumetimais, ar panašiai.
PIRMININKAS. Klausia kolega M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Ačiū. Matote, čia tokie dviprasmiški dalykai. Iš tikrųjų tas įstatymas kai kam sudaro sunkumų kai ką daryti, tačiau kitas dalykas, lyg ir atsiranda tam tikros landos. Ar jūs nebandėte aiškintis, kodėl atsiranda tos landos? Kieno dėka atsiranda tos landos? Ar įstatymo, ar žmonių, kitaip sakant, tų, kurie turi tvarkyti tuos reikalus, blogo darbo dėka, ar dar kas nors yra? Man dėl šio dalyko truputį plačiau norėtųsi išgirsti jūsų nuomonę.
G.STEPONAVIČIUS. Gerai. Aš galiu jums pacituoti keletą įstatymo nuostatų, dėl kurių, esu tikras, yra ir jūsų balsas už. Štai viena iš jų. Maksimalus įsigyjamos žemės plotas. Čia skirstoma į grupes ir diskriminuojami, tarkime, fiziniai asmenys, kurie gali įsigyti iki 300 ha. Aš taip pat galiu minėti įstatymo nuostatą, kuri numato pirmenybę įsigyti kaimynams arba tik toje teritorijoje ir apskrityje gyvenančiam žmogui. Tai yra akivaizdus laisvos gyvenamosios vietos pasirinkimo Konstitucijos nuostatos nepaisymas. Pagaliau ir daugiau diskriminacinių nuostatų, kurios yra tiesiogiai juodu ant balto įtvirtintos įstatyme. Kolega V.Einoris įregistravo pataisą, per pusę metų ji nepajudėjo į priekį. Dar dėl kelių straipsnių kolega A.Macaitis su grupe jūsų frakcijos narių (dalį jų aš matau čia, salėje,) įregistravo pataisas, kurios galėjo bent sušvelninti tas liūdnas pasekmes. Deja, aš nematau nei valios, nei noro spręsti tobulinimo kryptimi, todėl viso įstatymo galiojimo sustabdymas yra pats teisingiausias būdas šiandien.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Kviečiu išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolega M.Pronckus – nuomonė už.
M.PRONCKUS. Ačiū. Tas įstatymas buvo reikalingas, kai manėme, kad staiga ateis užsieniečiai ir pradės pirkti žemę, tačiau kai septyneriems metams nusikėlė tas terminas… Nors aš tuo metu pasisakiau už tą įstatymą, mano supratimu, jo egzistavimas neteko prasmės. Žinoma, ateityje reikia galvoti, ką su tuo įstatymu daryti. Ar jį visiškai naikinti, ar taisyti, ar kažkaip tobulinti. Aš siūlyčiau per daug neskubėti, galbūt pritarti jam, išsiaiškinti visas priežastis. Tuo labiau kad ir Vakarų šalyse naudojami kai kurie labai griežti saugikliai dėl žemės įsigijimo ir naudojimo, ir tai ne koks nors mūsų išradimas, ir tada ramiai apsvarstyti šį klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegė I.Šiaulienė – prieš. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Mano užsiregistravimas prieš yra visų pirma prieš tokią tvarką, kad naikintume įstatymą ir taikytume ypatingos skubos tvarką, ir t.t. Prieš mane kalbėjęs kolega M.Pronckus išdėstė tuos argumentus ir, sakyčiau, ne viskas, ką kalbėjo G.Steponavičius pateikdamas tą problemą, pasakyta preciziškai teisingai. Įstatymas tikrai buvo grįstas gerais ketinimais ir patys žinote, kodėl jis atsirado toks. Mes galbūt ir nebūtume priėmę taip reikalingos konstitucinės pataisos, jeigu nebūtų šio įstatymo. Kaimo reikalų komitetas tikrai daug dirbo su tuo įstatymu, kad jis atsirastų toks, koks šiandien yra. Ir, sakyčiau, gal ne tiek pačios įstatymo normos ydingos, kiek jo įgyvendinimo tvarka.
Neneigdama to, kad problema yra, aš siūlyčiau pritarti, bet kad būtų nagrinėjama ir jokiu būdu nei naikinant, nei ypatingos skubos tvarka. Tiesiog reikia žmoniškai sutvarkyti tai, kas šiandien kliūva.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 41. Už balsavo 29, prieš – 3, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimo procedūrą po balsavimo. (Balsai salėje) Praktika tokia, kad nepridėti… Jūs siūlote pakartoti balsavimą? Kadangi nesuveikė gerbiamojo V.Andriukaičio balsavimo technika, prašytume pakartoti balsavimą. Būkite malonūs, kolegos, dar kartą balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, prieš arba susilaikote. Vyksta pakartotinis balsavimas.
Užsiregistravo 41. Už balsavo 26, prieš – 3, susilaikė 12. Pritarta po pateikimo. Kolega R.Šukys dėl vedimo tvarkos arba repliką po balsavimo. Prašom.
R.ŠUKYS. Aš norėjau repliką po balsavimo. Norėjau padėkoti kolegoms, kad pritarė šiam įstatymo projektui. Tik norėjau pasakyti, kad pagal Statutą patobulinti jame, ko gero, galima tik vieną žodį. Tai yra žodį “negaliojančių” pakeisti žodžiais “netekusiu galios”. Reikėtų neužmiršti, jog frakcijos vardu buvo pasiūlymas svarstyti skubos tvarka, ir prašyčiau, kad tai būtų užfiksuota.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, balsuosime. Ar gerbiamasis Vytenis dėl vedimo tvarkos? Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad visi turime sutarti ne dėl to, kad čia reikia balsuoti dėl skubos tvarkos, bet pirmiausia reikia iš tikro sužinoti, kokios yra galiojančio įstatymo pasekmės, ką reikia palikti, ko nepanaikinti, nes nemažai procesų yra prasidėję. Vyriausybės nuomonė šiuo atveju turėtų būti būtina. Mano nuomone, dabar pritarta po pateikimo, aš susilaikiau, nes turiu daug abejonių. Vyriausybės nuomonė turėtų būti išsakyta, juo labiau kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį trečiadienį jokio sprendimo pasitarime nepriėmė, taigi sulaukime Vyriausybės nuomonės ir tada žiūrėsime, nes dvi trys savaitės visiškai nieko nekeičia, ir jokios ypatingos skubos ar skubos čia nereikia taikyti.
PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Vyriausybė, kiek aš žinau, rengia trijų įstatymų pataisymus ryšium su šio įstatymo galiojimu arba negaliojimu. Tai būtent Žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo ir Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymo. Vyriausybė išsakys savo nuomonę dėl šio įstatymo, todėl aš taip pat pritariu, kad reikia palaukti Vyriausybės nuomonės, reikėtų apsvarstyti esmę ir komitetuose dėl šio įstatymo ir paskui priimti atitinkamus sprendimus. Aš prieštarauju ypatingos skubos ir skubos svarstymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, būkime nuoseklūs. Apsispręskime dėl frakcijų siūlymų svarstyti skubos tvarka. Tą numato Statuto 162 straipsnio 2 dalis. Ar galime bendru sutarimu? Ne. Todėl prašau balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymo projektas būtų svarstomas skubos tvarka, balsuojate už. Reikalingi 29 Seimo narių balsai.
Užsiregistravo 41 Seimo narys. Už skubą balsavo 14, prieš – 22, susilaikė 2. Nepritarta skubos tvarkai. Išlieka planuota tvarka. Kas už tai, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Bendru sutarimu prašome.
Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Europos reikalų komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar daugiau yra? Nėra. Siūloma svarstyti lapkričio 6 dieną. Kitų siūlymų dėl datos nėra. Baigiame šio klausimo svarstymą.
Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2807 (pateikimas)
Šio posėdžio paskutinis, 2-11, klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2807. Pateikimas. Kolega R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiu Seimui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Šio projekto esmė labai paprasta. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti paskutinį sakinį, kuriame nustatyta, kad jeigu valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal valstybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 dienos.
Ši įstatymo nuostata buvo priimta kartu priimant Valstybės tarnybos įstatymą, kuriame buvo nustatyti koeficientai daugeliui kategorijų valstybės tarnautojų. Suprantama, kodėl toks apribojimas buvo įrašytas. Kadangi liepos 1 d. įsigaliojo įstatymas, biudžetą pataisyti tuo metu buvo sudėtinga, ir suprantama, kad buvo numatyta, kad metų pabaigoje tų koeficientų pagal paskirtus biudžetinius asignavimus mokėjimas gali nebūti užtikrintas biudžeto lėšomis. Kitais metais, žiūrint logiškai, įstatymas turėjo būti vykdomas ir biudžete turėjo būti numatytos lėšos įstatyme nustatyto dydžio koeficientams ir pareiginėms algoms mokėti. Tačiau, deja, to nebuvo padaryta ir dabar jau antri metai, ir 2003 m. buvo numatyti taip pat mažesni biudžetiniai asignavimai ir valstybės tarnautojams taikomi įvairūs koeficientai. Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką realiai koeficientai mažinami. Muitininkams 0,7 koeficientas taikomas, atitinkamai mažinama. Policininkams mažinama.
Iš tikrųjų ši situacija sukelia kelias problemas. Pirma, iškreipia Valstybės tarnybos įstatymo paskirtį nustatančius principus, valstybės tarnautojo statusą ir atsakomybę šiek tiek sumenkina, padaro neapibrėžtus darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas ir taip tampa nestabilūs valstybės tarnybos valdymo teisiniai pagrindai. Įstatymas, o ne Vyriausybės nutarimas ar kitas įstatymą lydintis aktas, turi nustatyti valstybės tarnautojui garantuojamą darbo užmokestį.
Šio įstatymo, kurį aš siūlau, 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, dabar galiojanti, deleguoja Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę tvirtinti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles ir taip įteisinama galimybė manipuliuoti reglamentuojant ir nustatant valstybės tarnautojo darbo užmokestį.
Antra priežastis. Tokia nuostata prieštarauja Biudžeto sandaros įstatyme nustatytiems biudžeto formavimo bei planavimo principams, nes sudaro prielaidas trūkstant lėšų nemokėti tarnautojams priklausančio darbo užmokesčio dalies, o kartu neskatina asignavimų valdytojų tiksliai skaičiuoti ir projektuoti tarnautojo darbo užmokesčiui reikalingų lėšų poreikio.
Ir paskutinis, svarbiausias argumentas. Manau, kad įstatymo 1 straipsnio 3 dalis neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisėtų lūkesčių bei teisingo apmokėjimo už darbą principų. Tikėtina, kad jeigu arba Seimo narių grupė, arba teismas, gavęs tarnautojo ieškinį, kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, ši nuostata būtų pripažinta antikonstitucine. O tai, be abejo, sukeltų atitinkamas teisines pasekmes, nes galbūt tektų kompensuoti valstybės tarnautojų teisėtai uždirbtą, bet neišmokėtą jiems iki to laikotarpio už visą laikotarpį darbo užmokesčio skirtumą. Susidarytų vienu metu, ko gero, šimtamilijoninė suma, kuri neabejotinai sukeltų ne tik pačių valstybės tarnautojų tokią situaciją, bet ir visuomenės pasipiktinimą, diskredituotų visą valstybės tarnybos sistemą.
Todėl aš siūlau tos nuostatos atsisakyti. Aš pritariu Teisės departamento išvadai, kad galbūt reikėtų derinti prie naujų biudžetinių metų, tai yra nuo sausio 1 d. nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą, ir svarstant kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų patvirtinimo įstatymą išsiaiškinti Biudžeto ir finansų komitete ir su Vyriausybe, ar tiksliai paskaičiuota ir ar Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti koeficientai bus užtikrinti lėšomis, kad vis dėlto Vyriausybės teisė mažinti savo nuožiūra nustatant koeficientus… reikia šią praktiką baigti ir sutvarkyti taip, kaip numatyta galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme.
Siūlyčiau pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš kaip ir jūs nepritariu mažinimo koeficiento įvedimui. Tačiau aš manau, kad jūsų pataisa gali padaryti meškos paslaugą, nes jūs išbraukiate tai, kas parašyta svarbiausia, kad jų alga mažinant neturi būti mažesnė negu yra ta data, kuri nurodyta įstatyme. Jūsų išbraukimas suponuoja tai, kad asignavimai institucijai gali būti ir mažesni, vadinasi, atlyginimas gali sumažėti. Todėl aš negaliu pritarti tokiai pataisai.
R.ŠUKYS. Aš noriu atsakyti taip. Pagal įstatymą ir Biudžeto sandaros įstatyme nustatytą biudžeto sandaros principą negali būti… Jeigu įstatyme nustatytos funkcijos, atitinkamai ir lėšų reikia tam, tai turi būti Biudžeto įstatyme numatyta ir turi būti tos lėšos. Ši nuostata kalba tik apie mažinimą, jeigu neužtenka lėšų Valstybės tarnybos įstatyme nustatytiems reikalavimams įvykdyti. Tik apie mažinimą. Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti koeficientai faktiškai numato tam tikrą didesnį ar mažesnį padidėjimą, nes ta nuostata, kaip jūs sakote, iki birželio 30 d. buvęs atlyginimas, negali priklausyti nuo biudžeto asignavimų. Tai priklauso nuo Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto koeficiento. Jeigu jis ten nustatytas mažesnis, tokiu atveju yra lentelė, yra numatyta, kokia tvarka, kaip atlyginimas mokamas ir kiek laiko jis garantuojamas. Čia ta nuostata kalba tik apie mažinimą, kai trūksta lėšų. Jeigu mes ją išbrauksime, tikrai nenukentės tie žmonės, kuriems yra nustatyti vienokie ar kitokie koeficientai. Nesutinku su jūsų klausime pateiktu teiginiu. Taip noriu atsakyti. Ta nuostata tikrai nepakenks.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Atsakėte į klausimus. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Negalime, todėl prašau balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Už – 11, prieš – 11, susilaikė 12. Pateikimui nepritarta. Ar bendru sutarimu galime grąžinti iniciatoriams tobulinti? Grąžinamas tobulinti. Prašom, repliką po balsavimo pasakys gerbiamasis kolega R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų esu dėkingas, kad nors tobulinti buvo nuspręsta grąžinti, nors ten nėra ką tobulinti. Norėjau pasakyti, kad vis dėlto aš nenorėjau labai eskaluoti tos problemos ir rinkti parašus dėl Konstitucinio Teismo, bet, matyt, dabar tai teks daryti, nes nesulaukiau supratimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narių pareiškimų nėra. Skelbiu vakarinį posėdį baigtą ir primenu, kad neeilinis posėdis bus 18 valandą.