Trečiasis (413) posėdis
2003 m. rugsėjo 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame rugsėjo 11 dienos, ketvirtadienio, vakarinį plenarinį posėdį. Prašome registruotis.

Posėdžio pradžioje užsiregistravo 34 Seimo nariai. Matyt, dar bus progos ne kartą registruotis.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr.IXP-2787* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo” projektas Nr.IXP-2787. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R.Pavilionį.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamosios Seimo narės ir nariai, man labai malonu pranešti jums, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Vyriausybės teiktą Seimo nutarimo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Yra viena aplinkybė, į kurią atkreipia dėmesį ir Teisės departamentas. Įvykus rinkimams Lietuvos mokslų akademijoje, išrinkus naują prezidentą akademiką Zenoną Rudziką, mes prašome Seimo pritarti mano teiktam siūlymui, kad buvęs Akademijos prezidentas Benediktas Juodka būtų pakeistas šiose pareigose, kaip tarybos nario pareigose, akademiko Zenono Rudziko asmeniu. Taigi prašau pritarti teikiamam Vyriausybės nutarimo projektui ir atsižvelgti į aplinkybę, kurią ką tik paminėjau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausčiau dėl pasiūlymo. Ar galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Nėra prieštaraujančių, šis pasiūlymas priimtas bendru sutarimu. Tęsiame svarstymo procedūrą. Yra dėl balsavimo motyvų po svarstymo procedūros? Nėra. Kolega A.Kunčinas – nuomonė prieš. Prašom, gerbiamasis kolega.

A.KUNČINAS. Kolegos, aš norėčiau priminti tą diskusiją, kuri vyko per šio dokumento pateikimą. Kėlė labai didelę nuostabą, kai studentų organizacijos delegavo, deleguoja į šią tarybą dėstytojus. Tai, švelniai sakant, keistas dalykas. Kyla klausimas, ar tos studentų organizacijos atstovauja studentams ir studentų interesams. Aš padariau eksperimentą, nes skaitau gana nemažai paskaitų, turbūt keliems šimtams studentų, paklausiau, ar jūs sutiktumėte, kad jūsų, kaip studentų, interesams atstovautų dėstytojai. Tai jie pasipiktino. Sako, kaip taip gali būti, kad studentų interesams atstovauja visiškai ne studentai. Tai aš manau, kad tokio dokumento parengimo tvarka truputį kelia abejonių, manau, kad tos studentų organizacijos neatstovauja tikriesiems studentų interesams. Galbūt reikėtų pagalvoti, ar jos gali turėti tokią teisę. Todėl aš negaliu balsuoti už tokį dokumentą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – kolega Algirdas Monkevičius. Prašom. Sekundėlę, jūs nieko nelieskite, tuoj bus įjungtas mikrofonas. Prašom kalbėti.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, galima suprasti, apie ką kalba gerbiamasis A.Kunčinas, tačiau iš tikrųjų nereikėtų tokių argumentų vartoti, nes lygiai taip pat galime paklausti mus rinkusių žmonių, iš tikrųjų daugybę žmonių, kurie mus rinko į Seimą, jie taip pat galbūt sakytų, kad mes rinktume visai kitus. Deja, yra tokia demokratinė tvarka, institucija ir studentai turi savo organizacijas. Aš pats norėčiau jus patikinti, kad prašiau, buvau susitikęs su studentais, kad jie dar kartą savo organizacijose persvarstytų ir tą klausimą, ar nederėtų tada jiems iš savo narių gretų išsirinkti. Beje, niekas nedraustų, netgi profesoriams nėra draudžiama būti studentų sąjungos nariais arba atstovybių sąjungos nariais. Čia mes turėtume gerbti demokratiją, todėl jeigu dabar tos jų institucijos yra tokios ir jos išsirenka savo atstovus, tai gal tikrai nereikėtų mums kariauti. Žinote, aš norėčiau užtikrinti, kad toje taryboje yra labai daug kompetentingų žmonių ir tie atstovai, kurie deleguoti studentų, tik suteiks gyvumo. Jie yra mokslininkai, kurie turi savo aštresnes pozicijas, bet to ir reikia toje taryboje: daugiau diskusijų, daugiau atvirumo, daugiau gyvumo. Ir pats svarbiausias dalykas, kad ta taryba kiek galima greičiau pradėtų veikti, nes yra labai daug strateginių dokumentų, kitų, kuriuos reikėtų svarstyti. Aš raginčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau, kolegos, apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam nutarimui po svarstymo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Už balsavo 53, prieš – 4, susilaikė 3. Šiam nutarimui pritarta po svarstymo.

R.PAVILIONIS. Jeigu leistumėte man, aš norėčiau kreiptis į jus ir prašyti išskirtinės teisės suteikti trumpą žodį naujajam Mokslų akademijos prezidentui akademikui Zenonui Rudzikui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nuo jūsų apsisprendimo priklauso, ar galėtume bendru sutarimu suteikti. (Balsai salėje) Prašau? Ačiū, gerbiamieji kolegos. Tad kviečiu Mokslų akademijos naująjį prezidentą poną Zenoną Rudziką. Prašom į tribūną.

Z.RUDZIKAS. Didžiai gerbiami Seimo nariai, leiskite visų pirma prisistatyti. Čia jau buvo pranešta, kad aš esu išrinktas Lietuvos mokslų akademijos naujuoju prezidentu. Aš noriu patikinti jus, kad aš stengsiuosi, kad Lietuvos mokslų akademija vaidintų deramą vaidmenį visoje Lietuvos švietimo ir mokslo sistemoje. Dabar ir nėra laiko daug kalbėti, dar tik antra diena aš tas pareigas einu, tačiau manau, kad vėliau tikrai aš kreipsiuosi į Seimą, į Seimo komitetus, ir kartu, manau, su Švietimo ir mokslo ministerija, su naujos sudėties Lietuvos mokslo taryba bandysime spręsti tuos aktualius Lietuvos švietimui, aukštajam mokslui ir mokslui klausimus. Dėkoju už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame Mokslų akademijos prezidentui akademikui Zenonui Rudzikui. Tęsiame šio nutarimo priėmimo procedūrą. Pradėsime priėmimą pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Klausčiau kolegų, jūs turbūt dėl viso Seimo nutarimo? Kolega Matulevičiau, jūs dėl viso? Taip. Nesant norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio balsavimo motyvų, klausčiau, ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Pasiūlymas buvo priimtas. Aš gerbiamajam pranešėjui atsakau, kad atskiro sprendimo nereikia priėmimo stadijoje, tad nesant prieštaraujančių priimame 1 straipsnį bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti, tad 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų kviečiu kalbėti kolegą A.Matulevičių, nuomonė už. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Jeigu kolega A.Kunčinas nebūtų išsigandęs studentų nuomonės, tai galima būtų apskritai pasiūlyti priimti bendru sutarimu. Bet, pasirodo, yra skirtingos nuomonės. Studentai aną kartą buvo, aš atsimenu, šiandien yra jų laiškas. Reikia žmonėmis pasitikėti. O eksperimentus galima įvairius daryti. Taip pat galima ir su Vilniaus socialdemokratų skyriumi eksperimentus daryti, kažkas ateina, kažkas išeina. Čia yra įvairių problemų. Aš manau, kad ši Mokslo taryba yra labai integruota struktūra, iš tikrųjų jeigu žmonės nori dirbti, tegul dirba, netrukdykime mes jai, patvirtinkime, palinkėkime sėkmės. Aš siūlau balsuoti už ir pasveikinti žmones, kurie dirbs šį darbą.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega A.Kunčinas. Prašau.

A.KUNČINAS. Ponas A.Matulevičius kaip visuomet tiltus maišo su miltais. Tai jam yra būdinga. Jam sunku atskirti, turbūt su gyvais studentais nešnekėjęs šimtą metų, jau nuo tų laikų, kai dirbo Vilniaus miesto komjaunimo pirmuoju sekretoriumi. Tai aš norėčiau, kad ponas A.Matulevičius labai aiškiai skirtų studentus nuo studentų organizacijų veikėjų. Studentais aš pasitikiu, su jais bendrauju kiekvieną savaitę, aš jų nuomonę kuo puikiausiai žinau. Tačiau aš nepasitikiu studentų organizacijų vadovais, taip sakant, veikėjais, kurie atspindi ne studentų nuomonę, o tam tikrų ministerijos darbuotojų nuomonę. Aš puikiai žinau jų santykius, puikiai matau, kaip vyksta tam tikri renginiai, kuriems vadovauja ministerijos darbuotojai, ir puikiai žinau, kas daro įtaką ne studentams, o kai kurių studentų organizacijų vadovams. Todėl aš jų nuomone visiškai nepasitikiu, nes kai kalbuosi su studentais, jie tokios nuomonės visiškai nepalaiko. Todėl aš negaliu balsuoti už tokį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Antroji nuomonė už – Seimo narė I.Degutienė. Atsiprašau. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkui, kad pastebėjot, pone pirmininke. Taip pat ta pačia proga noriu A.Kunčinui padėkoti už naujausius papildymus Lietuvos leidiniui “Kas yra kas Lietuvoje?”, kiek tai yra susiję su studentų organizacijomis ir jų vadovais. Aš manyčiau, kad socialdemokratams nuo seno buvo būdinga įtariai žiūrėti į savarankiškus kad ir jaunų žmonių sprendimus. Šiandien mes salėje matom, kad tai nėra vien A.Kunčino sumanymai, vien opozicijomis pastangomis ir jos balsų dėka šis pasiūlymas pateikimo stadijoje nebuvo atmestas. Drįstu priminti, kad dėl to mes net turėjom perbalsuoti keletą sykių. Apskritai aš manau, kad spekuliuoti šia tema ir kalbėti apie tai, kad neva yra įmanomos kitokios taisyklės, kad nereikia studentų ar jaunimo organizacijų, kad galima atrasti kitą, demokratiškesnį, būdą, o ne per šias organizacijas ir jų atstovus deleguoti į Mokslo tarybą, man atrodo, kad tai yra niekur nevedantys išvedžiojimai. Aš siūlau, gerbiamieji kolegos, šiandien be atidėliojimo ir gana vieningai pasitikint visų institucijų deleguotais atstovais į šią tarybą priimti sprendimą. Juo labiau kad formavimas Mokslo tarybos ir taip ganėtinai užsitęsė. Siūlau balsuoti už šį nutarimą.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasisakyti prieš išsakytą poziciją gerbiamojo Seimo nario A.Kunčino. Jeigu studentams jie neatstovauja, aš manau, jie perrinks savo lyderius, išsirinks tokius, kurie atstovaus ne ministerijoms, ne ministerijos pozicijai, o atstovaus pačių studentų interesams. Todėl aš manau, kad tikrai negalima pritarti gerbiamojo A.Kunčino išsakytai pozicijai ir reikia paremti esančius studentus, kurie formaliai šiandien yra jų organizacijų lyderiai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti. Kolegė I.Degutienė. Prašau.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų Lietuvos nepriklausomybė atrodo tokia jauna, tačiau aš esu tiesiog džiaugsmingai nusiteikusi, kad demokratiniai procesai Lietuvoje yra tikrai toli pažengę. Prisimenu, kai aš buvau studentė ir kokios buvo galimybės, ir matau, kokios šiandien yra studentų galimybės, tai jie gyvena tikrai demokratinėje valstybėje ir pirmiausia turi galimybę rinktis. Jų pasirinkimą mums reikia gerbti. Jie išsirinko jiems patikimą mokslininką, dėstytoją. Tai yra jų deleguotas atstovas, jų advokatas. Jiems nepatiks, jie turės galimybę jį pakeisti. O visai Mokslo tarybai, visiems išrinktiems ir patvirtintiems mūsų nutarimu žmonėms linkiu geros kloties ir gerų darbų.

PIRMININKAS. Kolega A.Macaitis – nuomonė prieš.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, tikrai čia niekas nenori supriešinti studentų ir Mokslo tarybos, ir panašiai. Yra truputėlį… Matyt, rinkimai smegenis jau visiškai užgulė, kad jau negalim atskirti, kaip yra. Gaila, aišku, čia, ko gero, mūsų pačių klaida, kad mes nepadarėme vieno dalyko – tiesiog tas vietas, kurios buvo skirtos studentų organizacijoms, reikėjo palikti nutarime be jokių pavardžių, tegul studentai siūlo, ką nori. Tačiau pavardžių nereikėtų čia rašyti. Labai gaila, kad aš to nepadariau. Tai turbūt mano, kaip parlamentaro, klaida. Tačiau norėčiau ta proga kreiptis į mūsų gerbiamus studentų vadovus. Ar jūs nemanot, kad jūs darote meškos paslaugą visai savo studentijai, taip kietai ir ryžtingai apsispręsdami ne patys sau atstovauti ir savo interesams, o pavesdami kažkam kitam atstovauti. Galbūt tai yra supergeras žmogus ir žinovas. Tačiau yra tokių niuansų, kurių šitas jūsų žmogus niekados nepasakys už jus. Tai va, aš noriu tiesiog į jus kreiptis ir pasakyti: pagalvokit apie tai. Taip, aš manau, kad šiandien priims tą nutarimą, jis bus priimtas, neatmestas. Bet jūs dar tikrai pagalvokite apie savo galimybes. Aišku, labai gaila, kad aš to nepadariau ir nepasiūliau tokio projekto. Ačiū.

PIRMININKAS. Manau, kolegos, sutiksite dar penktąją nuomonę už išklausyti. Tai kolegos J.Karoso. Prašau, gerbiamasis.

J.KAROSAS. Aš labai atsiprašau, bet mes, spręsdami elementarų klausimą, įsivėlėm į povo plunksnų demonstravimą. Aš, įvertindamas didelius liberalų nuopelnus, nes jie sprendė šią problemą, labai sudėtingą, labai painią, labai reikšmingą, siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nuomonių prieš nėra. Kolegos, prašau pasiruošti balsuoti. Balsuosime už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas. Kas už tai, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už balsavo 57, prieš nėra, susilaikė 7. Nutarimas priimtas. Replikos po balsavimo. Kolega J.Korenka. Prašau.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Steponavičiau ir visi save pavadinę opozicija kovojant dėl tiesos, vis dėlto man truputėlį liūdna, kad mes iš tikrųjų, kaip gerbiamasis profesorius J.Karosas paminėjo, apskritai nuėjome nuo esmės, nes įstatymo projektas kalba apie Mokslo tarybą, į kurią buvo pasiūlyti labai rimti, solidūs, išsilavinę žmonės. Aš tikėjausi daugiau pasisakymų būtent dėl jų. O mes tiktai būtent dėl kelių vietų ir dėl studentų vadovybės čia laužome ietis, nors, kaip matome, dauguma iš esmės suprato projektą ir pritarė jam. Ačiū pritarusiems. O tos kalbos, jas pasilikime, kaip sakė profesorius V.Landsbergis, gatvei, ant bačkos. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau. Kolega A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Aš norėčiau gerbiamajam Seimo nariui P.Gražuliui priminti vieną iš dešimties Dievo įsakymų – nemeluok. Taigi atrodo, kad krikščioniui demokratui P.Gražuliui dangus pamažu tolsta. O prisiminus vieno kito Seimo nario pasakymą – jei meluoji, tai ir… Tada ir žemėje ne ypatingas gyvenimas.

PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis. Prašau.

V.LANDSBERGIS. Man malonu, kad kairėje pusėje atsiranda mane palaikančių, ypač tokiu principiniu klausimu, kad nereikia kalbėti neprotingų ir nemandagių dalykų Seime. Bet mane tiesiog sudomino klausantis tam tikros argumentacijos mąstymo linija. Štai buvo teiginys, kad studentų organizacijos, kurias išrinko patys studentai, neatstovauja studentams. O kažkokie vieno Seimo nario pažįstami studentai atstovauja studentams. Taip buvo prieš keliasdešimt metų, nuo Spalio revoliucijos pradėjo… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, išjunkite mikrofoną.

V.LANDSBERGIS. …jau šiek tiek daugiau praėjo nuo Spalio revoliucijos, kai viena kompanija pasakė: mes atstovaujame liaudžiai ir turime teisę daryti, ką norim. Ir buvo viskas labai paprasta. Mes dabar sukomplikavome su visokiomis demokratijomis, bet gal vis dėlto jau nekeiskime kelio?

PIRMININKAS. Kolegos, buvo išsakyta daug nuomonių. Gal suteiktume žodį Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui ponui Č.Juršėnui, jeigu sutiktume? Būkite malonūs. (Balsai salėje) Ačiū, rektoriau, dėkoju.

R.PAVILIONIS. Jeigu jūs leistumėte, gerbiamieji kolegos… Aš labai dėkingas jums, kad jūs ne visai sugadinote šventišką aplinką. Noriu pakviesti, taip pat kaip kvietėme gerbiamąjį akademiką Zenoną Rudziką, pakviesti profesorių, habilituotą daktarą Eugenijų Butkų, kuris jūsų valia dabar jau yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Prašau jūsų leidimo. (Plojimai)

PIRMININKAS. Manau, kolegos sutiktų pakviesti bendru sutarimu. Prašom.

E.BUTKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia aš norėčiau padėkoti, kad jūs pritarėte naujos sudėties Lietuvos mokslo tarybai ir, kaip numato Seimo patvirtinti nuostatai, Mokslo taryba yra Vyriausybės ir Seimo ekspertas ir konsultantas mokslo klausimais. Manyčiau, kad visi klausimai, kurie bus susiję su mokslu plačiąja prasme, t.y. studijos, moksliniai tyrimai, galbūt net ir vidurinių mokyklų klausimai, Mokslo tarybos bus sprendžiami ir bus suteikta visa reikalinga kvalifikuota informacija. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui ponui E.Butkui. Žodis Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui gerbiamajam Č.Juršėnui. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, aš irgi prisijungiu prie sveikinimų. Kad ir po šiokių tokių ginčų, bet turime naujos sudėties Mokslo tarybą. Bet prieš tai buvo pasveikintas ir tarė žodį naujasis Lietuvos Respublikos mokslų akademijos prezidentas. Seimo vardu aš jį noriu pasveikinti ir palinkėti visokeriopos sėkmės šios garbingos organizacijos naujajam jaunam, energingam vadovui. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kolegos, pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją kolegą Č.Juršėną.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar turėtų būti 2-2 darbotvarkės punktas, bet gyvenimas yra toks, kad reikia nuo vieno žanro pereiti prie kito, visiškai iš kitos srities. Manau, kolegos, žinote, kad šiandien nuo sužeidimų mirė Švedijos ministrė ponia Ani Lint. Ji buvo eurointegracijos šalininkė ir Lietuvos bičiulė. (Balsas salėje) Ir dar socialdemokratė, teisingai. Užuojautas pareiškė Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras. Manau, kad mūsų kolegei, mūsų draugei mes taip pat galėtume pareikšti užuojautą ir tylos minute pagerbti jos atminimą. (Tylos minutė) Ačiū, kolegos.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimas apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą ir bankų sistemos būklę

Dabar, kaip sakiau, pagal darbotvarkę iš eilės yra 2-2 darbotvarkės punktas – Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą ir bankų sistemos būklę. Kviečiu į tribūną pranešėją, valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną. Ačiū svečiams, kurie apsilankė mūsų posėdyje.

Prašom, gerbiamasis pirmininke. Po to Seimo nariai norės jūsų paklausinėti.

R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas tradicinis Lietuvos banko pranešimas. Yra pateiktas visas tekstas, tačiau aš noriu pabrėžti tik kai kuriuos pagrindinius momentus iš šio pranešimo.

Noriu pasakyti, kad siekdamas Lietuvos banko įstatyme numatyto pagrindinio tikslo – kainų stabilumo – Lietuvos bankas pirmąjį šių metų pusmetį toliau vykdė lito stabilumu grindžiamą pinigų politiką. Lietuvos piliečiams visuotiniame referendume pritarus pasirašytai stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai, Lietuvos bankas rengiasi prisijungti prie antrojo valiutų kurso mechanizmo. Pagrindinės Lietuvos banko darbų kryptys, plėtojant veiklą ir rengiantis narystei Europos Sąjungoje, praėjusį pusmetį apėmė pinigų politikos priemonių tobulinimą, derinant ją su Europos centrinio banko reikalavimais, kredito įstaigų veiklą apibrėžiančių teisės aktų derinimą su ACQUIS bei pinigų ir banko statistikos tobulinimą.

Lietuvos banko pagrindinis tikslas siekti kainų stabilumo įgyvendinamas taikant euro atžvilgiu fiksuoto lito kurso strategiją. Išorinis nacionalinės valiutos stabilumas euro atžvilgiu yra labai svarbus nuoseklios raidos veiksnys atvirą ekonomiką plėtojančiai Lietuvai. Fiksuotas valiutos kursas suteikia daugiau stabilumo importo ir eksporto kainoms bei padeda formuoti žemos infliacijos lūkesčius ir siekti ilgalaikio kainų stabilumo.

Pagal šių metų balandžio 16 d. pasirašytą stojimo į Europos Sąjungą sutartį, kuriai Lietuvos piliečiai balsų dauguma pritarė visuotiniame referendume, Lietuva taps Europos Sąjungos nare nuo kitų metų gegužės 1 dienos. Dabartinė fiksuoto lito kurso sistema yra priimtina Lietuvai ne tik stojant į Europos Sąjungą, bet ir jungiantis prie antrojo valiutų kurso mechanizmo bei dalyvaujant jame iki narystės ekonominėje ir pinigų sąjungoje pradžios. Nors minėtas valiutų kurso mechanizmas leidžia 15% didžiojo nacionalinės valiotos rinkos kurso svyravimus, palyginti su euro atžvilgiu fiksuotu oficialiu kursu, Lietuvos bankui yra visiškai priimtinas įsipareigojimas išlaikyti lito kursą be svyravimų.

Artėjanti Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir sėkmingai vykdomi Mastrichto sutarties kriterijai eurozonos kandidatei dar labiau padidina visuomenės pasitikėjimą litu. Šis pasitikėjimas leido toliau mažinti palūkanų normų dydį šalyje ir artėti prie eurozonos palūkanų normų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių pelningumo priedai, didesni už eurozonos bazinį pelningumą, pirmąjį šių metų pusmetį dar sumažėjo, nepaisant to, kad šių priedų lygis jau praėjusiais metais buvo žemas. Šalies juridinių asmenų pajamos iš PVB nuo 2003 metų pradžios buvo apmokestintos 15% dydžio tarifu. Šalies riziką apibūdinančių vienos dešimties metų trukmės apyvartoje esančių Vyriausybės euroobligacijų pelningumas praeitų metų pabaigoje buvo didesnis už tam tikrą eurozonos pelningumą 0,1–0,8 procentinio punkto, o šių metų viduryje jau tik 0 arba 0,4 procentinio punkto. Per praėjusį pusmetį vartotojų kainos Lietuvoje sumažėjo 0,1%, o metų defliacija birželį buvo 0,5%. Realusis bendrasis vidaus produktas, palyginti su pirmąja praėjusių metų puse, išaugo 7,7%. Ekonomiškai stipriausiuose pasaulio regionuose ekonomikos plėtra išliko lėta, todėl Lietuvos ūkio raida aptariamuoju laikotarpiu buvo viena iš sparčiausių pasaulyje. Ją labiausiai skatino vis didėjanti vidaus paklausa, mažėjančios palūkanų normos ir didėjančios investicijos. Einamosios sąskaitos deficitas šiek tiek padidėjo, tačiau, kaip ir prieš metus, sudarė apie 5,5% bendrojo vidaus produkto.

Lietuvos banko įsipareigojimų litais padengimo auksu ir konvertuojamos valiutos atsargomis santykis šių metų viduryje buvo 150%. Lietuvos bankas, praėjusių metų pabaigoje suderinęs su Tarptautiniu valiutos fondu savo ketinimą anksčiau nustatyto termino grąžinti likusią dalį paskolos, suteiktos 1994–1997 m. pagal išplėstinę finansavimo programą, grąžino ją šių metų sausio pradžioje. Šiuo metu Lietuvos bankas neturi ilgalaikių įsipareigojimų tarptautinėms ir užsienio finansų institucijoms.

Šalyje toliau stiprėja kredito įstaigų sistema. Aktyvindami savo veiklą konkurenciją didino mažesni šalies bankai ir užsienio bankų skyriai. Kredito įstaigų sistema toliau įvairino savo veiklą plėtodama teikiamas paslaugas. Šių metų viduryje, kaip ir jų pradžioje, užsienio investuotojai valdė beveik 88% komercinių bankų akcinio kapitalo.

Bankų sistemos turtas, paskolų portfelis ir ilgalaikių paskolų dalis bei indėlių apimtis toliau didėja. Dar labiau pagerėjo bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai. Kredito įstaigų veiklos priežiūra buvo vykdoma vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų Lietuvos bankui suteiktais įgaliojimais bei atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas, Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas. Į bankų inspektavimo programą įtraukėme elektroninę bankininkystę ir informacines technologijas. Buvo tobulinami kredito įstaigų veiklą apibrėžiantys teisės aktai.

Siekiant gerinti kredito rizikos valdymą pradėta įgyvendinti naują centralizuotai tvarkomos paskolų rizikos duomenų bazės koncepciją, kad bankams būtų sudarytos sąlygos tiksliau įvertinti abejotiną turtą ir jo riziką. Patvirtintos abejotinų aktyvų vertinimo, grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo bendrosios nuostatos.

Pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje bankai buvo sukaupę daugiau kaip 12 mlrd. fizinių asmenų, įmonių, valdymo institucijų ir ne pelno organizacijų indėlių. Palyginti su 2002 m. pabaiga, indėlių padaugėjo 400 mln. litų. (…) indėliai nedaug sumažėjo, o indėlių ir bendrojo vidaus produkto santykis nepakito, jis sudarė 23%.

Indėlių litais per praėjusį pusmetį padaugėjo 700 mln. Lt, ir jų dalis padidėjo nuo 65 iki 68%. Indėlių užsienio valiutomis atitinkamai sumažėjo beveik 300 mln. Lt. Terminuotų indėlių litais suma padidėjo 12%, tačiau dėl valiutų kurso pokyčių visi terminuoti indėliai padidėjo tik 84 mln. litų.

Fizinių asmenų terminuotų indėlių užsienio valiutomis per praėjusį pusmetį sumažėjo 15%, t.y. daugiau, nei krito JAV dolerio kursas. Gyventojai terminuotus indėlius JAV doleriais daugiau keitė ne į eurus, o į litus, todėl indėlių litais dalis, metų pradžioje sudariusi pusę fizinių asmenų terminuotų indėlių, padidėjo iki 57%. JAV ir euro zonos centriniams bankams sumažinus pagrindines palūkanų normas, mažėjo ir indėlių palūkanų normos Lietuvos bankuose, todėl indėlių eurais ir litais palūkanų normos nukrito mažiau, negu sumažėjo Europos centrinio banko pagrindinių palūkanų normos. Jos keitėsi labai netolygiai. Sumažėjo trumpalaikių indėlių eurais ir ilgalaikių indėlių litais palūkanų normos. Trumpalaikių indėlių litais palūkanų normos pakilo nedaug.

Šių metų birželio pabaigoje šalies komerciniai bankai įmonėms, fiziniams asmenims, kitoms institucijoms buvo suteikę 8,8 mlrd. Lt paskolų, t.y. 0,9 mlrd. Lt daugiau nei praeitų metų pabaigoje. Rezidentams suteikta 97% visų paskolų sumos. Praėjusio pusmečio paskolų prieaugis buvo didžiausias pirmojoje metų pusėje per pastaruosius dešimt metų. Paskolų ir BVP santykis padidėjo 1,1% punkto, t.y. iki 16,8%. Pagrindiniai spartaus paskolų didėjimo veiksniai išliko tie patys kaip ir pernai. Tai sparti ūkio plėtra, narystės Europos Sąjungoje artėjimas ir su tuo susiję teigiami lūkesčiai. Prieš gaudamos Europos Sąjungos fondų paramą įmonės pradinėms investicijoms gali skolintis iš vietos bankų, todėl artimiausiu metu galima tikėtis didelės paskolų paklausos.

Toliau mažėjo JAV centrinio banko ir Europos centrinio banko pagrindinės palūkanų normos. Sumažėjo paskolų ir indėlių palūkanų marža, be to, nuo 2003 m. įsigaliojo būsto paskolų palūkanų mokestinė lengvata, trečdaliu sumažinusi būsto paskolų palūkanas. Kai kurie bankai klientams pasiūlė būsto paskolą su kaupiamuoju gyvybės draudimu. Tai leidžia dar efektyviau panaudoti pajamų mokesčio lengvatas ir beveik nemokėti palūkanų.

Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, daugiausia paskolų suteikta pramonei (256 mln.), finansiniam tarpininkavimui (192 mln., daugiausia antrinės išperkamosios nuomos bendrovėms) nekilnojamojo turto, nuomos ir kitoms verslo veikloms bei prekybai. Sumažėjo paskolų energetikos įmonėms.

Skatindamas šalies bankus taikyti naujausius rizikos valdymo metodus Lietuvos bankas pradėjo testuoti pagrindines rizikos sritis visoje bankų sistemoje siekdamas prognozuoti, kaip neigiami pokyčiai rinkoje galėtų veikti bankų pajėgumą, laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir veiklos riziką ribojančius normatyvus, taip pat ar turimų kapitalo atsargų pakaktų padengti galimus nuostolius ir užtikrinti veiklos stabilumą.

Šių metų pradžioje atliktas kompleksinis bankų kredito rinkos likvidumo ir operacinės rizikos nepalankiomis sąlygomis testavimas parodė, kad daugiausia dėmesio reikia ir toliau skirti kredito rizikai, kurios valdymas Lietuvos banko ir pačių komercinių bankų pastangomis pastaraisiais metais buvo nuolat tobulinamas.

Didėja rinkos rizikos įtaka bankų veiklos rezultatams. Ypač aktualus tampa valiutų kurso ir palūkanų normų rizikos valdymas. Testuoti numatome ir ateityje.

Tai tiek. Jeigu būtų klausimų, aš pasirengęs atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmasis – S.Buškevičius. Prašom, kolega.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mano požiūriu, euras yra nenatūraliai, dirbtinai atsiradusi valiuta, taip pat dirbtinai buvo padidintas jos kursas dolerio atžvilgiu. Šiandien matome, kad objektyvi ekonomika stato viską į savo vietas. Tuomet, kai litas buvo atrištas nuo dolerio ir susietas su euru, mano žiniomis, Lietuvos valstybėje žmonės, įmonės prarado 235 mln. litų. Sakykite, kaip jūs manote, ar tie nuostoliai didės, ar jūs ir toliau laikysite, kad jų nėra, ir iš viso ar neištiks euro krizė, nes dabar neaišku, kaip Švedijoje pasibaigs referendumas, kiek žinau, danai neskuba, anglai. Ar nereikėtų su tomis kalbomis, kad mes litą 2007 m. pakeisime į eurą, neskubėti, bent jau nekalbėti tokių kalbų šiandien?

R.ŠARKINAS. Jeigu neklystu, aš šiandien nieko apie tai ir nesakiau. Noriu pasakyti, kada buvo susietas litas su euru, apie tai buvo pranešta iš anksto. Iš anksto buvo pasakyta, kaip tas bus padaryta. Visam persiejimui buvo panaudotas rinkos kursas. Niekur nebuvo dirbtinai keliamas arba aukštinamas kurios nors valiutos kursas. Pakeitimas buvo padarytas rinkos kursu. Aišku, jeigu imtume trumpalaikį periodą, tam tikra prasme tie, kurie norėjo pasikeisti tuos indėlius, tie žmonės, kurie turėjo doleriais, nepasikeitė tuo metu, kai buvo keičiama bazinė valiuta, aišku, jie keisdami tam tikru metu galėjo turėti nuostolį. Bet jo neįmanoma įvertinti, kaip jūs įvardijote, kokia nors konkrečia suma, neaišku, ar jie buvo keisti, ar ne. Nes tie, kas turėjo ir tebeturi indėlius doleriais, jie tiek pat turi tų dolerių, bet imant ilgalaikę perspektyvą, aišku, kurso svyravimų dar bus.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Gricius. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Dėkui. Pirmiausia aš nežinau, kas daugino šią ataskaitą. Jeigu bankas, tai, aš prisimenu, buvo geresni banko laikai, kai spalvotos būdavo, aš galėdavau tuose grafikuose suprasti kažką. Dabar, žiūriu, čia viskas juodai balta, nesuprantu, kuri kreivė kuriai priklauso, kai apačioje yra paaiškinimai. Bet jeigu Seimas, aš visiškai suprantu.

O dėl to dokumento, tai gal man kai kurių žinių trūksta, kad suprasčiau tas kreives, bet aš taip pat noriu grįžti prie euro. Aš klausausi Gitano Nausėdos komentarų, teko girdėti, kad net yra patarimų iš užsienio, kad neskubėtume prie euro pulti taip greitai, ar kaip mes numatę. Aš nežinau, ar mūsų sutartyje yra konkretūs metai ir tiksli data užfiksuota, kada mes turime pereiti prie euro.

Aš suprantu, kad čia yra ataskaita, ne prognozės, ką jūs manote, bet naudodamasis proga norėčiau paklausti. Ar mums reikia skubėti prie euro ir panaikinti litą, ar dar reikia svarstyti ateityje, kaip klostysis situacija? Ačiū.

PIRMININKAS. Pirmininke, jeigu galima, aš pirmasis atsakysiu. Pirmas punktas. “Lietuvos banko 52 straipsnis. Lietuvos banko valdybos pirmininkas du kartus per metus teikia pranešimus Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę.” Kokiomis spalvomis teikia, įstatyme nenumatyta. Bet savo iniciatyva pirmininkas kai kam pateikė taip, kaip reikia. O toliau, Seimas taupydamas… Jeigu jūs siūlote netaupyti, tada kiekvienas gausite spalvotą. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

R.ŠARKINAS. Aš norėčiau šiek tiek patikslinti. Mes teikiame Seimui spalvotą ataskaitą, ir šiame pranešime visi grafikai yra spalvoti. Bet, matyt, buvo pateikta per mažai egzempliorių. Jeigu būtų pageidavimas, kad mes teiktume daugiau egzempliorių, t.y. kiekvienam Seimo nariui, ateityje galime teikti kiekvienam Seimo nariui, kad nereikėtų dauginti.

PIRMININKAS. Teisingai, bankas turtingesnis už Seimą.

R.ŠARKINAS. Jeigu yra toks reikalas, tai galime sutarti ir ateityje bus pateikta tiek, kiek reikia.

O dabar ar reikia skubėti, ar nereikia. Mes ir neskubame prie euro. Aš sakiau, kad galbūt kitų metų pradžioje galima pradėti derybas dėl prisijungimo prie valiutų kursų mechanizmo ir realiausiai, anksčiausiai prie jo būtų galima prisijungti nuo kitų metų liepos 1 dienos. Dveji metai tame mechanizme, pusė metų įvertinimas ir tik 2007 m. ar dar vėliau galima būtų kalbėti apie perėjimą prie euro.

Bet šios dienos situacija yra tokia, kad mums nėra jokio pagrindo tą tempti. Dabar mūsų šalis vykdo visus Mastrichto kriterijus, kurie numatyti Mastrichto sutartyje, ir greitesnis perėjimas tik supaprastintų daugelį klausimų. Už tą pasisako, kiek žinau, ir pramonininkų, kitos verslininkų organizacijos, nes tai tam tikra prasme padėtų verslui. Mes neskubame, bet nematome pagrindo, kad reikėtų vilkinti tą reikalą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau specifinį vieną klausimą pateikti. Jūs savo ataskaitoje kalbėjote apie kredito įstaigų priežiūrą ir apie bankų kreditinės politikos priežiūrą. Sakykite, koks jūsų vertinimas dabar, po jūsų anksčiau priimtų sprendimų dėl “Snoro” ir “Konversbanko” (ar kaip jis vėliau vadinosi, nebeprisimenu), “Konversbanko”, įsigijusio “Snoro” banko kontrolinį akcijų paketą, tolesnės veiklos? Ar jūs nematote toje veikloje kreditinės rizikos?

Ir antra klausimo dalis, ar jūs vertinote ir ar vertinate visą procesą, ypač po Vilniaus banko kai kurių problemų šią žiemą, šio banko veiklą nacionalinio saugumo prasme? Ar tai neprimena 1990–1991 metų Naujosios Vilnios banko situacijos?

R.ŠARKINAS. Aš noriu pasakyti, kad mes vertiname viską. Kol kas “Konversbankas” kreipėsi į mus, kad gautų leidimą valdyti “Snoro” banko kontrolinį akcijų paketą ir įsigyti papildomą emisiją bei dėl visų kitų klausimų. Mes vedėme derybas su Rusijos centriniu banku tuo klausimu ir kol kas jokių sprendimų dėl to nėra priimta. O po paskutinio inspektavimo “Snore”, kuris buvo apsvarstytas liepos mėnesį, tie rezultatai, situacija yra labai atidžiai stebima. Mes kontroliuojame, kaip keičiasi, ar kokią įtaką tai gali padaryti. Mes bendradarbiaujame ir su mūsų specialiosiomis tarnybomis nagrinėdami tuos klausimus. Tą ir ateityje darysime. Manau, priimant galutinius sprendimus į visas sąlygas bus atsižvelgta.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Vilkas. Prašom, kolega.

P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, savo pranešime jūs esate nurodęs, kad bankrutavę bankai atsiskaitydami su kreditoriais per pastarąjį pusmetį grąžino jiems apie 7 mln. litų. Šių bankų neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams suma liepos 1 dieną buvo 433 mln. litų. Iš jų gyventojų indėliai – 45 mln. litų. Prašau paaiškinti, koks šios skolos tolesnis likimas. Manau, kad Lietuvos bankas, įvykdęs šių bankrutavusių bankų priežiūrą, turi aiškią viziją dėl tolesnių veiksmų atsiskaitant su kreditoriais. O gal tai jau beviltiškos skolos? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Reikėtų žiūrėti kiekvieną konkretų banką. Jeigu bankas yra likviduotas, aišku, tam tikra dalis tų skolų yra beviltiškos skolos ir nuo Lietuvos banko nepriklauso. Tai priklauso nuo tų organizacijų, kurios vykdo banko bankroto procedūrą ir likvidavimą. Tik ten galima sužinoti, kokios sumos bus išmokėtos tiems, su kuriais dar buvo neatsiskaityta iki šiol.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau tokį dalyką pasiaiškinti. Kaip įprasta Vakarų valstybėse, kai vyksta defliaciniai procesai, jie sutampa ir su recesiniais procesais. Lietuvoje išeina atvirkščiai. Defliacija šiais metais turbūt taip pat bus vidutiniška arba minimali, o ypač dideli ekonominio augimo tempai. Kaip čia taip atsitinka Lietuvoje, priešingai negu kitose valstybėse? Kur čia mūsų privalumas ar minusas?

R.ŠARKINAS. Aišku, defliacija nėra privalumas, ir nežinau, ar mūsų sąlygomis tai būtų didelis minusas, bet šiuo atveju pritaikyti bendrus principus yra sunku, kodėl yra taip, o ne kitaip. Bet tam tikra prasme turbūt visi klausimai yra susiję su griežta fiskaline politika ir deficito, ir panašiai. Aišku, visi tie dalykai: įšaldymas, nebuvo didinami biudžetinių… atlyginimai, pensijos, neskatino vartojimo. Tai turėjo įtakos tam, kad defliacijos procesai plėtojasi. Bet, manau, tai yra laikinas dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Juknevičienė. Prašom, kolege, klausti.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pirmininke, kiti metai, artėjantys metai, vėl rinkimų. Iš praėjusios kampanijos dar neužmiršome, kaip šiurkščiai buvo atakuojamas vienas didžiausių komercinių bankų, kai gana primityviai bei lengvai buvo sukeltas sąmyšis visuomenėje. Rinkimams praėjus, viskas nurimo, kaip nieko nebuvę, nei kaltų, nei rimtesnės analizės ar kokių nors atsakymų visuomenei. Ar yra pasimokyta iš šios istorijos ir kokių priemonių imtasi? Ar nepasikartos panašios istorijos artėjančiuose rinkimuose?

R.ŠARKINAS. Aš manau, kad iš tos istorijos turėjo pasimokyti visi bankai, turbūt ne tik tas vienas bankas, bet ir visi bankai pasimokė. Kaip minėjau, kalbėdamas šiandien, mes su bankais atlikom kai kurias sudėtingų sąlygų testavimo procedūras. Visi bankai yra įvertinę savo galimybes, na, esant, sakykim, tokiam ar panašiam atvejui, jeigu pradėtų trauktis indėlininkai ar panašiai. Kaip jie spręs tuos klausimus, kiekvienas bankas yra numatęs. Bankai yra pasiruošę panašioms atakoms, jeigu galima taip pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. K.Bobelis. Prašom, kolega.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, gal į mano klausimą yra atsakyta jūsų ataskaitoje, bet ne visi Seimo nariai gavo ir aš negavau, todėl aš norėčiau paklausti. Kokia forma yra Lietuvos banko finansinis rezervas dabar laikomas? Brangiųjų metalų forma, anksčiau, žinau, girdėjau, kad buvo laikoma doleriais? Dabar, doleriui nuvertėjus, ar jūs tebelaikote dolerius, ar jūs pereinat prie kitos valiutos? Ir dar vieną klausimą norėčiau pateikti: ar Lietuvos bankas turi įtaką, kadangi jūs kontroliuojate visus bankus, bankuose veikiantiems akcinių biržų departamentams, nes pakartosiu klausimą, daugelis Lietuvos bankų taip pat užsiima vertybinių akcijų pardavimu? Ar jūs kontroliuojate tuos departamentus, kurie užsiima vertybinių akcijų pardavimu ar prekyba?

R.ŠARKINAS. Taip, jeigu aš teisingai supratau, tai pirmas klausimas buvo dėl užsienio atsargų. Taip, mes, kaip žinote, turime, mūsų užsienio atsargas sudaro auksas, kurio yra 5,8 tonos, ir užsienio valiuta. Mūsų visa užsienio valiuta, jūs teisingai pasakėte, iki praeitų metų vasario 1 d. buvo doleriais, o kai buvo persiejama valiuta nuo dolerio prie euro, visa dolerinė dalis, kuri nesusijusi su įsipareigojimais doleriais, buvo pakeista į eurus. Dabar mūsų užsienio valiutos atsargos tokios: aukso kaip buvo, taip ir liko tas pats kiekis, o visos kitos yra eurais. Jeigu yra doleriais, tai vienas arba du procentai, bet tai yra susiję su įsipareigojimais.

Dabar dėl bankų. Jeigu turėtume galvoje finansų maklerių departamentus bankuose, kurie užsiima akcijų prekyba, tai jie yra taip pat prižiūrimi atsižvelgiant į viso banko veiklą. Kokios nors specialios priežiūros Lietuvos bankas nevykdo, o vertybinių popierių, kaip jūs sakėte, akcijų reikalus prižiūri ir Vertybinių popierių komisija. Taigi mes prižiūrime tiktai tiek, kiek tai susiję su banko veikla.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia A.Rimas. Prašom, kolega.

A.RIMAS. Gerbiamasis pirmininke, gal jūs galėtumėte pareikšti savo nuomonę. Ar banko ekspertai nesijaučia kalti dėl gyventojų neinformavimo dėl ekonominės situacijos prognozės tendencijų bei dėl pasaulio ekonomikos blogėjimo ir su tuo susijusių nuostolių dėl dolerio kurso smukimo?

R.ŠARKINAS. Na, reikia pasakyti, dar kartą pakartosiu, kai buvo pasiruošta bazinės valiutos pakeitimui, mes iš anksto informavom, informavom visus gyventojus, atsakėm į tuo metu pasitaikančius pagrindinius klausimus. Manau, beveik visus gyventojus turbūt pasiekė lankstinukai su galimais klausimais ir atsakymais, kaip pasielgti. O kadangi valiutų kursai – tai neprognozuojamas dalykas, šiandien jis krito, rytoj kyla ar panašiai, taigi fiksuoti kokius nuostolius nurodant kokią nors datą, manyčiau, turbūt nebūtų visiškai teisingas dalykas. Aišku, jeigu tie pinigai keičiami į litus, tai tuo metu, be abejo, nukritus kursui, aišku, kai kas ir prarado. Bet manom, kad informacijos pateikta buvo tikrai gana daug ir kiekvienas turėjo apsispręsti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Linkiu tamstai tolesnio sėkmingo darbo viso Seimo vardu.

R.ŠARKINAS. Labai ačiū.

Savaitės (nuo 2003-09-15) – 2003 m. rugsėjo 16 d. (antradienio) ir 18 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš turėsiu vėl išeiti, o dabar nematau, kas čia galėtų mane pakeisti (gal kam ir gerai būtų, kad aš išeičiau), bet reikia darbotvarkę pateikti. Ar leidžiate man darbotvarkę pateikti iš šios darbo vietos? (Balsai salėje) Ne? (Balsai salėje) Gerai. Registruojamės.

Net 41. Tai kadangi vieną žingsnį į jūsų pusę aš padariau, tai gal leisit trumpai drūtai tada pasakyti… (Balsai salėje) Ne, tai palaukit, gal kas norės dar paklausti. Kitą savaitę mes posėdžiaujame dvi dienas ir turime net penkis eurointegracinius klausimus bei aštuonias tarptautines sutartis, konvencijas. Tarp tų eurointegracinių, be abejo, pagrindinis antradienį, t.y. įstatymo dėl stojimo į Europos Sąjungą ratifikavimas, svarstymas ir priėmimas. Ir dar kai kurie eurointegraciniai, aš jų nevardysiu, jie čia visi surašyti. Kai kurių jau irgi yra priėmimo stadija.

Atkreipiu dėmesį taip pat, kad yra Prezidento teikiami trys kariniai klausimai, tai yra antradienio vakarinio posėdžio pirmieji klausimai. Iš tarptautinių dokumentų išskirčiau antradienio posėdžio darbotvarkės 2-7 punktą, įstatymą “Dėl Pasaulio turizmo organizacijos įstatų ratifikavimo”. Ketvirtadienį, t.y. rugsėjo 18 d., tikiuosi, pasitvirtinsim sesijos darbų programą ir priimsim keletą tarptautinių dokumentų bei gal priimsim vieną itin svarbų eurointegracinį klausimą, t.y. Draudimo įstatymą.

Taip pat primenu, kad pagal mūsų gerą tradiciją, įtvirtintą Statute, ketvirtadienį priklauso teikti Seimo narių projektus pagal jų registracijos eilę. Bet, kaip matote, niekas konkrečiai neužrašytas, kadangi dar nebuvo patvirtinta sesijos darbų programa. Seniūnų sueigoje šioms abiem darbotvarkėms buvo pritarta. Trys Seimo nariai nori paklausti. Prašom. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke dviejuose asmenyse, aš noriu paklausti truputį bendresnį, bet visiems, matyt, svarbų dalyką. Mes gavom tą grafiką, tokį išmargintą, spalvotą. Kiek galima tikėti tuo grafiku, pirmininke? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Daugiau ar mažiau reikia tikėti. Daugiau.

A.MATULEVIČIUS. Planuoti laiką labai sunku.

PIRMININKAS. Tikrai, gerbiamieji kolegos, jūs suprantate, kad mes stengiamės maksimaliai prisitaikyti prie žinomų įvykių, kada nevertėtų daryti posėdžių. Sakysim, planuojama spalio pradžioje pirmoji Lietuvos-Ukrainos Asamblėjos sesija, taip pat mes žinom, kad maždaug apie spalio 17 d., o gal šiek tiek anksčiau Vyriausybė pateiks kitų metų biudžeto projektą. Tada formaliai mes negalim rengti posėdžių, bet, reikia manyti, va, čia iškart aš noriu prognozuoti, neeilinius posėdžius rengsim. O šiaip turi būti viskas kas mėnesį bent be vienos posėdžių dienos, o gal ir be dviejų. Visa tai yra surašyta. Dabar, kaip žinote, tame spalvotame grafike yra numatytos keturios opozicinių frakcijų dienos. Seimo valdyba patvirtino pagal frakcijų didumą, kad trys dienos liberalams ir centristams ir viena diena Tėvynės sąjungai. Tas grafikas yra patvirtintas ir prašome, kolegos, ruoštis. Dabar J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, matau, antradienį yra toks didelis tarptautinis susitarimas – stojimas į Europos Sąjungą.

PIRMININKAS. Taip.

J.VESELKA. Ten yra turbūt, aš nežinau, tokia sutartis ir ją skaitant matyti, kad padaryta daug įdomių dalykų. Nejaugi taip greitai visi Seimo nariai susipažino, kad galėtų sąmoningai balsuoti už šį įstatymą. Ar negalima pavėlinti, kad galėtume susipažinti?

PIRMININKAS. Į sąžiningą klausimą, sąžiningai atsakysiu. Aš neturiu jėgų priversti kurį nors Seimo narį, taip pat ir klausiantįjį, kad jis darytų tai, ką privalo daryti. Per daugelį metų aš tuo įsitikinau. Taigi tie, kurie domisi, tie, kurie turi nagrinėti viename ar kitame komitete, tie yra skaitę ir įsiskaitę. Žinoma, yra įsiskaitę tie mūsų, pavadinkime, eurointegristai. Jie tikrai daugiau žino ir kitiems pasako. Bet iš kiekvieno pareikalauti, kad pasirašytų, jog jis perskaitė… O kaip tą parašą patikrinsi, gal egzaminą jam surengti? Čia yra tam tikra problema. Aš sutinku, jūs sąžiningai klausėte, aš pabandžiau sąžiningai atsakyti.

Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl to paties klausimo. Dėl formos ir pačios procedūros. Viena klausimo dalis, ar tikrai mes tą klausimą rengiamės svarstyti kaip eilinį klausimą ir tik keliasdešimt minučių numatyta svarstymui ir priėmimui? Antra klausimo dalis. Ar tikrai tarptautinę sutartį, ypač tokią sutartį, mes turime svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka?

PIRMININKAS. Čia dėl to galima ginčytis, nes tai yra pasiūlymas. Pirmas atsakymas. Laiko tikrai galėsime pridėti, be jokių kalbų, jeigu visi komitetai tikrai norės ką nors pasakyti, tai galimybę turės. Jeigu visų frakcijų atstovai norės kalbėti, taip pat galės. Jeigu tie mūsų, drįstu tvirtinti, negausūs europesimistai norės kalbėti, jie galės tai daryti, ir tada mes su jumis spręsime, ar būtinai reikia balsuoti antradienį, ar galime balsavimą nukelti kitai dienai. Čia ne visai iš inercijos, bet iš mūsų esamo sutarimo, kad kai svarstome iš karto ir balsuojame, nes po svarstymo daugiau nieko nelieka daryti. Tai tik dėl to. Bet jeigu mes kartu su jumis matysime, kad yra norinčių daug kalbėti ir norima diskutuoti, tai tikrai tam galime skirti laiko. Juo labiau kad, kaip matote, posėdis baigiasi 17 val. Sakyčiau, begėdiškai anksti, tai tikrai galime valandą laisvai pridėti. Nepatinka? Daugiau klausimų nėra. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti? Ačiū, kolegos, už supratimą.

Seimo rezoliucijos „Dėl krikščionybės akcentavimo naujoje Europos Sąjungos Konstitucijoje“ projektas Nr.IXP-2799 (pateikimas)

Tada iš eilės yra 2-3 darbotvarkės punktas – Seimo rezoliucijos “Dėl krikščionybės akcentavimo naujoje Europos Sąjungos Konstitucijoje” projektas. Pateikimo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-2799. Pranešėjai yra du. Tai ar abu, ar po vieną, ar daktaras? Gerai, daktaras K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

K.BOBELIS. Europos Sąjunga rengdamasi Europos Sąjungos narių valstybių išplėtimui, 2003 m. kovo 1 d. sukūrė buvusio Prancūzijos Prezidento Žiskaro d’Esteno vadovaujamą forumą, pavadintą Europos Konventu. Konvente Lietuva atstovaujama Lietuvos Respublikos Seimo narių. Konvento tikslas yra parengti ir sukurti Europos Sąjungos Konstituciją, kuri patenkintų ir užtikrintų visų naujų į Europos Sąjunga įstojančių, dalyvaujančių 25 valstybių nacionalinį tapatumą, politinį, teisinį, ekonominį, švietimo, gynybos, gamtos apsaugos ir kitų principų lygiavertiškumą, paremtą, kaip preambulėje parašyta, žmogaus orumu, demokratija, tolerancija ir teisine valstybe. Labai abstraktus apibūdinimas.

Krikščionybė yra Europos ideologinis pagrindas, todėl geriausiai ir patikimiausiai naujos Europos Sąjungos veikimas ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas yra galimas, jeigu tai bus paremta aukšta moralės, sąžiningumo, krikščioniškųjų vertybių įgyvendinimu, tolerancija, taktu ir teisinės valstybės kūrimu. Kadangi krikščioniškosioms vertybėms atstovauja dauguma Europoje egzistuojančių religijų, ir protestantų, ir evangelikų, ir katalikų, ir stačiatikių, ir net krikštytų ateistų, kurie tiki krikščioniškosiomis vertybėmis, manau, yra būtina, kad į naujos Konstitucijos preambulę būtų įrašyta krikščionybė ir krikščioniškųjų vertybių reikšmė naujoje Europos Sąjungoje. Manau, tai yra naujos Europos valstybės kūrimo pagrindas.

Neseniai Kopenhagoje susirinkusi Europos vyskupų komisija pasiūlė, kad dėl didesnio solidarumo ypač reikšminga įvardyti krikščioniškąsias vertybes. Labai svarbu mums, Lietuvos žmonėms, kad jie pasiūlė, jog ypatingas solidarumas būtų atkreiptas į žemės ūkio sritį, ypač naujų įstojančių valstybių, kurių finansavimas sukėlė daug įvairių problemų. Taip pat labai svarbu, kad visose naujose įstojančiose valstybėse pagrindinis tikėjimo principas yra krikščionybė. Tai nėra vienos ar kitos religijos propagavimas arba vienos ar kitos religijos išskyrimas. Manau, mes visi esame krikščioniškųjų vertybių šalininkai, norime matyti aukštą moralę, kultūrą, toleranciją ir solidarumą naujose Europos valstybėse, naujoje Europos Sąjungoje.

Todėl remdamiesi tai principais, mes pasiūlėme rezoliuciją, kuri yra prieš jūsų akis. Labai prašytume, kad jūs tai rezoliucijai pritartumėte.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia I.Šiaulienė. Prašom, kolege.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kokia būtų jūsų nuomonė, nes tikriausiai suvokiate, kad tokios pat diskusijos buvo ir Konvente, kai buvo rengiama Konstitucija Europai. Vis dėlto buvo apsispręsta neįrašyti, nes, šiaip ar taip, tai, ką jūs deklaruojate savo teikiamoje rezoliucijoje, yra savaime suprantama. Kita vertus, Europą šiandien sudaro, nekalbant apie tai, kad pretenduoja ir kitos valstybės, kurios išpažįsta žmogiškąsias vertybes, bet ne krikščioniškąsias, taip šiurkščiai sakysime, vertybes, nekalbant apie tas naujas pretenduojančias valstybes, Europą sudaro ir kitų tikėjimų žmonės.

K.BOBELIS. Labai ačiū. Manau, kad atsakiau į jūsų klausimą pateikdamas. Man atrodo, kad nieko daugiau negalėčiau papildyti. Dauguma, beveik 98%, pagal statistiką Europos valstybių piliečių yra krikščionys. Toleruodami krikščioniškąsias vertybes, manau, mes nieko neužgauname, neįžeidžiame ir tik parodome, kad norime gyventi pagal aukštą moralinį tolerancijos ir vieni kitų atjautimo, vieni kitų supratimo standartą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pritardamas popiežiaus raginimui ir pritardamas Europos liaudies partijos nuostatoms dėl Konvento parengtos Konstitucijos tam tikro pataisymo, noriu paklausti, ar dabar Seimo rezoliucija tam tikra prasme nėra veržimasis pro jau atvertas duris? Respublikos Prezidentas, vykdydamas jam suteiktus Konstitucijos įgaliojimus ir formuodamas Lietuvos užsienio politikos pagrindines nuostatas, jau pareiškė, kad Lietuva remia būtent tas pačias nuostatas. Taigi čia Seimas bėga šiek tiek iš paskos. Ar tikrai tą reikia dabar daryti?

K.BOBELIS. Manau, kad mes tik pritariame bendrai krikščioniškajai moralei ir vertybėms, kad mes remiame tuos principus. To klausimo niekad nebūtų iškilę, jeigu… Pasiūlytos preambulės apie Europos Sąjungos vertybes antrajame punkte, visos Europos Sąjungos vertybės yra apibūdintos taip: Sąjungos vertybės yra žmogaus orumas, pagrindinės teisės, demokratija, teisinė valstybė, įsipareigojimas, laikymasis tarptautinės teisės ir panašiai. Čia yra labai abstraktus, galima pasakyti, gana brutalus apibūdinimas. Jeigu mes pridėsime dar mano pasiūlytų apibūdinimų, manau, patenkintų visus. Nežinau, kaip kiti mano, bet aš manyčiau, kad mums būtų labai naudinga ir mes tą pasiūlymą pateiktume Europos Konventui. Šitas Konstitucijos galutinis projektas bus greitai svarstomas.

PIRMININKAS. Ačiū.

K.BOBELIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę, daktare, dar du klausimai. A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis pranešėjau, kiek aš suprantu, kuomet rašomas žodis “bažnyčia” kaip institucija, tai dažniausiai rašoma iš didžiosios raidės. Siūlyčiau bent tokią korektyvą padaryti. O toliau kalbant, kaip jūs minėjote, toji Europa 98% yra krikščioniška, ir Konvento atstovai patys mano, kad tai nėra tikslinga įrašyti, tai aš manau, kad jie tikrai elgiasi krikščioniškai, nes nenori iškelti vieno kažko ypatingo į pirmąją vietą. O klausti norėčiau štai ko. Jeigu mes siūlome, kad tokie dalykai būtų įrašyti į Europos Konstituciją, bet tokių dalykų nėra Lietuvos Konstitucijoje, tai bus nesuderinamumas. Manyčiau, kad mes turbūt turėtume galvoti arba taisyti savo Konstituciją arba imtis kokių nors žingsnių, nes mūsų Konstitucijoje tokių įrašų nėra. Reikėtų suderinti mūsų siūlymą su dabar galiojančia Konstitucija.

K.BOBELIS. Labai ačiū. Kiek tai susiję su Lietuvos Konstitucija, aš galiu jums iš karto pasakyti, aš visą laiką kalbėjau ir balsavau prieš Lietuvos Konstituciją. Aš nepritariu ir principo tokiai Lietuvos Konstitucijai, nes ten yra labai daug neteisybių. Reikėtų tikrai galbūt Seime vieną dieną rimtai pagalvoti ir kai kuriuos punktus Konstitucijoje pakeisti. Kad to principo nėra įrašyta Lietuvos Konstitucijoje, manau, tai neturi jokios reikšmės, kad taip pat neturėtų būti įrašyta naujoje Europos Sąjungos Konstitucijoje, ypač kad tai liečia kiekvieną iš mūsų, aš pabrėžiu, net ir tuos, kurie netiki, bet yra vis tiek krikštyti. Jeigu yra padorūs žmonės, jie gyvena pagal tam tikras vertybes, pačios aukščiausios vertybės yra krikščioniškosios vertybės. Mes visi, būdami krikščionys, turėtume tą principą paremti.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia R.Pavilionis. Prašom. Ačiū. Paskutinis klausia R.Pavilionis. Prašom.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis daktare, aš visuomet buvau ir esu įsitikinęs jūsų labai plačiu ir tolerantišku požiūriu į daugelį dalykų – ir politinių, ir religinių, ir panašiai. Jūs puikiai žinote, kad tas Konstitucijos projektas yra persmelktas krikščioniškųjų vertybių dvasia. Kita vertus, absoliučiu demokratijos požymiu niekad nebuvo kiekybės rodiklis. Priešingai, pakantumas mažumoms reiškia europietiškumą dažnu atveju. Todėl man kyla klausimas, kaip tuomet mes galėsime bendrauti su tais žmonėmis, kurie šiandien Europoje sudaro ne 1 mln., o 10 mln., išpažįstančių kitus tikėjimus? Galbūt tai ir buvo ta paskata, kuri leido Konvento rengėjams visgi po tokios didžiulės diskusijos atsisakyti įrašymo šio principo, kaip tik rodančio europiečių tolerantiškumą. Ar jūs nesutinkate su tuo?

K.BOBELIS. Ačiū. Aš manau, kaip tik mes galėsime daug geriau ir daug artimiau bendrauti ir turėti geresnį kitų supratimą, jeigu savo bendravimą, savo principus, savo įsitikinimus remsime krikščioniškųjų vertybių pagrindu. Tas mums jokiu būdu nesukliudys bendradarbiauti ir su musulmonais, ir su budistais, ir su kitų religijų žmonėmis, nes mes juos galėsime galbūt geriau suprasti. Ir kiti europiečiai, pajutę tą patį krikščioniškųjų vertybių veiksnį, irgi galbūt pasidarys daugiau tolerantiški, taktiški. Remdamiesi tais krikščioniškaisiais principais, būdami pavyzdys, kaip reikia vienam su kitu sugyventi, galbūt galėsime geriau tą principą ir praktiškame gyvenime įrodyti. Ir aš manau, jūs, jeigu taip galiu pasakyti, kaip “prancefilas”, kuris čia, Lietuvoje, tikrai remiate (ir labai džiaugiuosi) prancūzišką kultūrą… Kuomet Konvento pirmininkas yra Valery Giscard d’Estaing, reikėtų mums visiems paremti tą dalyką.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, prašom sėsti. Aš noriu visiems pasakyti, kad pagal Statuto 183 straipsnį mes jau padarėme tai, ką priklausė padaryti. Rezoliucijos projektas buvo įteiktas, svarstymo metu kalba ir į klausimus atsako rezoliucijos projekto iniciatorių atstovas – tai padarė, o po to bendra tvarka vyksta diskusija. Aš manau, kad čia tie keturi nori pasakyti savo nuomonę, o po to mes turėsime spręsti: priimti, redaguoti ar atmesti. Kadangi buvo kai kurių abejonių, tai, man atrodo, kad bus, matyt, mintis redaguoti. Bet aš vis dėlto prašyčiau tuos, kurie užsiregistravę, pasakyti bent po keletą žodžių. Pirmasis – N.Medvedevas.

N.MEDVEDEV. Keletą žodžių. Tokia rezoliucija jokiu būdu neengia, nežemina kitų religijų. Mes tiktai pabrėžiame, kad Europos kultūrą, pagrįstą krikščioniškosiomis vertybėmis. Prisiminkime, kas yra Europos kultūra: Šekspyras, Leonardas da Vinči, Mikelandželas, Dostojevskis… Juk visi jų kūriniai persmelkti būtent krikščioniškosios kultūros pradais. Todėl būtų kažkaip keista to nepažymėti. Ir musulmonai… Kaip tik krikščionybė ypač dabar pasižymi tolerancija. Tai parodo visi Jo Šventenybės Popiežiaus pasisakymai. Nepaisant to, kad aš esu ortodoksas, aš labai gerbiu šitą žmogų. Jis man – viena iškiliausių asmenybių XX amžiaus istorijoje. Ir aš manau, kad neatsižvelgti į jo nuomonę būtų labai neįdomu. Juo labiau kad to paties prašo ir ortodoksų, ir liuteronų Bažnyčia. Prašyčiau balsuoti ir priimti šitą rezoliuciją. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, mane truputį stebina gerbiamojo A.Kubiliaus pozicija. Jeigu Prezidentas išsakė savo požiūrį, tai mes jau tylėkim. Man atrodo, jeigu ir Seimas parems šią rezoliuciją, tai bus aiškiai matyti, kad dar platesniu mastu visa tauta remia ir siūlo Konstitucijoje pabrėžti krikščioniškąsias vertybes, jų svarbą. Kitas dalykas, aš noriu atkreipti dėmesį į iškeltą klausimą. Kai buvo plačios diskusijos, priimti ar nepriimti Turkiją ir kitas musulmoniškas valstybes į Europos Sąjungą, tai Europos vyskupų konferencija pabrėžė (cituoju): “Buvo pažymėta, kad nors Europos Sąjungos šalys yra krikščioniškos, tačiau žemynas nėra krikščionių uždaras klubas ir integracijoje gali dalyvauti kitų religijų, tradicijų tautos bei žmonės. Dėl to nereikėtų atstumti ir Turkijos, tačiau būdinta atsižvelgti, kiek ši šalis atitinka dabartinės Europos Sąjungos kriterijus”. Taigi Europos vyskupai taip pat ragina Europos Sąjungą, kad priimtų ir Turkiją, ir musulmoniškus kraštus. Toks tolerantiškas yra ir vyskupų požiūris. Mes tikrai neužgauname kitų tautų, kitų religijų, ne krikščioniškų, mes kaip tik parodome solidarumą. Manau, mums, kaip krikščioniškam kraštui, tiktų priimti tokią rezoliuciją ir paraginti Europos Sąjungą, kad jinai svarstytų, įdėmiai svarstytų. Mes taip pat galėtume paprašyti ir kitas šalis kandidates, kad kreiptųsi dar į Europos Parlamentą, kad šitas klausimas būtų išspręstas teigiamai, atsižvelgtų į Popiežiaus raginimą. Manau, mes tikrai nesukiršintume religijų.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Šiaulienė. Prašom, kolege.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad tikrai plačiąja prasme kalbant niekas nesam prieš tą rezoliuciją ir tikrai ta dvasia yra visiems artimam ir mūsų tos pastangos… Bet vis dėlto, kad rezoliucija būtų preciziška, korektiška, apgalvota, aš manyčiau, joje turėtų atsidurti tas aspektas, apie kurį klausdamas užsiminė profesorius R.Pavilionis. Jeigu mes sudarytume tokią darbo grupelę, galbūt truputėlį pašlifuotume… nes, sakysim, ir 4 punkte man pačiai norėtųsi labiau akcentuoti ne tiek tą istorinį Europos paveldą, bet būtent kultūrinį aspektą. Taigi manau, sudarykim darbo grupę, įrašykim dar vieną pastraipėlę, sudėkime akcentus. Tada rezoliuciją galėtume priimti.

PIRMININKAS. Dabar kalbės S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Nors aš ir nesu Europos Sąjungos šalininkas, tačiau jeigu jau “įkišate” mane į tą Europos Sąjungą, tai noriu, kad Europos Sąjungos Konstitucijoje būtų paminėta krikščionybė. Juk ir pačios Europos Sąjungos buvo sumanyta įtraukti krikščionišką paveldą… kaip krikščioniškų valstybių sąjunga. Bet tai nereiškia, kad yra netolerancija ar nukreipta prieš kitas religijas. Pažiūrėkime, Europoje yra nemažai valstybių, kuriose valstybinė religija yra krikščionybė. Tačiau niekas nesako, kad tos Europos valstybės yra nedemokratiškos. Rusijos Prezidento Vladimiro Putino noras, tikslas įstoti į Islamo šalių konferenciją, nereiškia, kad Rusija tampa islamo šalimi. Juk pagrindą ten sudaro taip pat krikščionybė. Čia kalbama apie toleranciją. Tolerancija neužkerta kelio ir kaip tik reikalauja, kad Konstitucijoje būtų paminėta krikščionybė, nes jeigu Romos popiežius to prašo, mūsų Prezidentas, užsienio reikalų ministras, Lenkijos Prezidentas, kiti su tuo sutinka ir reikalauja, tai aš neįsivaizduoju, kaip atrodytų Seimas, jeigu jisai sugalvotų nepritarti tokiai rezoliucijai. Aš kaip krikščionis norėčiau kad krikščioniškas paveldas atsispindėtų Europos Sąjungos Konstitucijoje. Aišku, yra tokių minčių, kad ne tas pasiūlė, jeigu aš būčiau pasiūlęs, čia nereikėtų žiūrėti, kas pasiūlė, bet pažiūrėti, kad pasiūlytas tikrai labai geras, tolerantiškas projektas, ir siūlyčiau visiems bendrai jį palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius, kuris čia net paminėtas buvo. Prašom.

A.KUBILIUS. Visų pirma aš dėl to paminėjimo. Aš noriu P.Gražuliui pakartoti vieną Konstitucinę nuostatą, kad Prezidento mandatas kalbėti Tautos vardu yra toks pat kaip ir viso Seimo mandatas, todėl nereikėtų galvoti, kad Seimui priėmus rezoliuciją Tautos balso bus kiek nors daugiau pasakyta, negu Prezidentui pasakius. Tai čia vienas aspektas. Antras dalykas. Jeigu yra noro priimti tokią rezoliuciją, aš tikrai jai neprieštarauju, bet manau, kad ji visų pirma turėtų būti gana išsamiai redaguojama, nurodant jau Lietuvos išreikštą poziciją Prezidento ir užsienio reikalų ministro pareiškime. Kitas dalykas. Aš manau, kad užtektų palikti pirmą ir paskutinį teiginį, t.y. “Lietuvos Respublikos Seimas, pažymėdamas ypatingą krikščionybės reikšmę”, ir toliau aš nubraukčiau “suartinant Europos tautas”, nes krikščionybės reikšmė yra kur kas didesnė, taigi “pažymėdamas ypatingą krikščionybės reikšmę šiandieninei Europos civilizacijai”, o į paskutinį punktą įrašyčiau: “remia Popiežiaus Jono Pauliaus II paraginimą”. Visi kiti teiginiai, mano įsitikinimu, yra labai diskutuotini ir net, sakyčiau, gana lėkštokai įvertina religijos ir Bažnyčios vaidmenį tiek Europos istorijoje, tiek ir šiandienos Europos gyvenime.

PIRMININKAS. Ačiū. Man atrodo, gerbiamieji kolegos, lyg ir formuojasi tam tikra nuomonė, kurią galėčiau aš išdėstyti taip. Prašyčiau įdėmiai klausyti. Kategoriškai besipriešinančių nėra, bet yra siūlančių vienus ar kitus dalykus redaguoti, sakysim, ir preambulę, kai ką išbraukti, kai ką pridėti. Vieną raktinį žodį didžiąja raide rašyti, žodžiu, įvairių siūlymų. Aš kreipiuosi į rezoliucijos autorius, gerbiamuosius Seimo narius K.Bobelį ir P.Gražulį, ar sutinkate, kad tekstas būtų redaguojamas? Tai jeigu visi sutinkam, tas yra numatyta Seimo statute, tada turime sutarti, ar turi būti didelė redakcinė grupė, t.y. maksimum 9, ar užtenka 5–7 Seimo narių. (Balsai salėje) Užtenka 5? (Balsai salėje) Ne, tai vis dėlto, aš labai atsiprašau, turi būti bent jau skirtingų frakcijų atstovų. Tai gal sutartume, kad darbo tvarka nuo kiekvienos frakcijos po vieną žmogų ir galbūt net ir posėdžio pabaigoje galėtume apsispręsti, kad iš septynių. A.Gricius, prašom.

A.GRICIUS. Man teko dalyvauti Konvente, kur buvo gana plačiai diskutuojamas tas klausimas. Buvo išsakyta įvairių nuomonių. Kaip žinote, dauguma Europos valstybių vis tiek nepritarė ir, man atrodo, teisingai pasielgė, nes Europa yra įvairi. Galbūt galima Konstitucijos pradžioje matyti truputį, gal profesorius R.Pavilionis neįsižeis, per daug, prancūziškų elementų, kai (…) ta Europos istorija… Bet ką padarysi, tai vyko Briuselyje, Žiskaras d’Estenas Konvento prezidentas. Ten buvo išsakyta įvairių nuomonių, todėl aš manau, kad norint priimti kompromisinį… nes aš suprantu, šitas dokumentas, kurį mes priimsime, tai yra lyg ir nurodymas tarpvyriausybinei konferencijai, kuri gali imti ir pradėti vartyti tą Konstituciją vėl kitu aspektu. Manau, kad Konventas, kuriame dalyvavo visų Europos Sąjungos valstybių, narių kandidačių parlamentarai, buvo kur kas platesnis forumas. Jis konsensusu priėmė Konstitucijos projektą, kuris buvo Salonikuose pateiktas. Todėl aš manyčiau, kad jeigu mes rengiamės ką nors redaguoti, reikėtų didesnės grupės atstovavimo įvairioms nuomonėms ir taip toliau. Aš galiu atvirai prisipažinti Seimo nariams, kolegoms, tikrai pritariau tam Konstitucijos projektui, kuris yra pateiktas, o ne tam, kurį mes bandome redaguoti į kitą pusę tarpvyriausybinėje konferencijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir dar A.Kunčinas. Tada tarsimės, kiek žmonių ir personalijų. Prašom.

A.KUNČINAS. Pratęsdamas kolegos A.Griciaus samprotavimus, norėčiau pasakyti, kad šitas klausimas yra ypač subtilus. Kad čia reikia visiems vienodai, šimtu procentu pritarti, tai turbūt niekada taip nebuvo, išskyrus anuos laikus, manau, kad ir dabar nebus. Manyčiau, kad toks įpareigojimas mūsų delegatams negali būti duotas, nes dalis žmonių galvoja kitaip. Ir čia nėra toks klausimas, dėl kurio būtina priimti kokį nors sprendimą. Jeigu nėra konsensuso, nėra bendro pritarimo, vadinasi, mes negalime skirti kokių nors imperatyvių įpareigojimų mūsų atstovams. Todėl pats tokios deklaracijos priėmimo klausimas yra labai labai abejotinas.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.KUBILIUS. Galima dar repliką?

PIRMININKAS. Dar kartą A.Kubilius. Bet jau paskutinį kartą.

A.KUBILIUS. Aš tikrai paskutinį. Siūlyčiau prieš tolesnius kokius nors sprendimus, nes matau, kad kai kas tikrai nelabai supranta, apie ką mes kalbame, išsidalyti tą preambulę ir matyti, apie ką kalbame. Kiek aš prisimenu, preambulėje yra kalbama apie krikščionybės vaidmenį kuriant šiandieninę Europos civilizaciją. Nekalbama apie krikščionybės vaidmenį ateityje ir ar bus Europa daugiau krikščioniška, ar ne. Tai iš esmės yra, mano įsitikinimu, požiūrio į istoriją klausimas negu koks nors kitoks problemos matymas.

PIRMININKAS. Minutėlę! Aš jūsų noriu paklausti, ar jūs formaliai siūlote daryti pertrauką, ar vis dėlto sutinkate, kad būtų sudaryta komisija, kuri neskubėdama suredaguotų?

A.KUBILIUS. Aš siūlau redaguoti.

PIRMININKAS. A.Saudargas.

A.SAUDARGAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu patikslinti. Čia, kolegos, nuskambėjo vienas galbūt subtilus netikslumas. Tarpvyriausybinė konferencija nebus tokia kaip Konventas. Tarpvyriausybinėje konferencijoje vis dėlto turėtų būti atstovaujama valstybės nuomonei. Nors žmonės ir turi nevienodus požiūrius, bet valstybė prieina prie vienos ar kitos nuomonės, ir, kaip minėta, Prezidentas pareiškė poziciją, o dabar svarsto Seimas. Jeigu Seimas nusvarstys dauguma balsų ar kokiu nors kitu būdu, tai bus vienos iš valstybės institucijų nuomonė ir bus įpareigojanti tarpvyriausybinę konferenciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pereikim prie rezoliucinės dalies. Taigi pagal Statutą mes turime susitarti, kiek žmonių toje redakcinėje komisijoje. Aš siūlau, kad po vieną nuo frakcijos, įskaitant vieną iš rezoliucijos autorių. Tokia yra prievolė. Tai laikykim, kad nuo mišrios Seimo narių grupės yra, sakysim, arba daktaras K.Bobelis, arba P.Gražulis, ir po to po vieną nuo frakcijos pasiūlot. Jeigu šiandien negalima pasiūlyti, tai pasiūlot pirmadienį, antradienį patvirtinam, ir paskui ta darbo grupė, arba redakcinė komisija, suredaguoja ir pateikia viename iš artimiausių posėdžių – ar ketvirtadienį, ar kurią kitą dieną – ir galutinai apsisprendžiam. Ar sutinkam taip? Taigi iš septynių nuo frakcijos po vieną žmogų: nuo mišrios Seimo narių grupės – K.Bobelis, o kitos frakcijos, kurios yra, gali dabar pasakyti atitinkamų Seimo narių pavardes ir nagrinėjam kitą savaitę, jeigu nespėjam, dar šiek tiek vėliau, bet būtent po redakcinės komisijos darbo. Dar A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Mūsų frakcija siūlo I.Degutienę.

PIRMININKAS. I.Degutienę. Gerai. Ačiū. Prašau. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Frakcija nori pasiūlyti V.Andriukaitį, kuris žino Konvento nuotaikas. Manau, pravers.

PIRMININKAS. Gerai. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija. Siūlausi pati. Kolegos, manau, pritars. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš siūlausi pati. Kolegos, manau, pritars.

PIRMININKAS. Gerai, ir tas tinka. Prašom. Kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Liberalų ir centro frakcija siūlo A.Gricių.

PIRMININKAS. A.Gricius. Kolega V.Stankevičius. Prašau.

V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Socialliberalai siūlo profesorių R.Pavilionį.

PIRMININKAS. Dar kolegos liberalai demokratai nepasiūlė. Kas iš jūsų? Tai ar yra kokia valdžia arba įgaliotas asmuo? Kuris einat? P.Vilkas? Gerbiamieji kolegos, įsirašom į protokolą, kad į redakcinę komisiją įeina K.Bobelis, I.Degutienė, V.Andriukaitis, K.Prunskienė, A.Gricius, R.Pavilionis ir P.Vilkas. Tinka? Susėdat, randat laiką ir sprendžiam šitą klausimą.

Dabar toliau turėtų pirmininkauti kolega A.Skardžius, bet aš tiktai noriu sutarti dėl vieno dalyko. Gerbiamasis A.Butkevičius nori šiek tiek anksčiau baigti savo klausimą. Tai ar sutinkat, kad dabar būtų 2-5, o ne 2-4? Sutinkam. Ačiū. Taigi 2-5 darbotvarkės punktas – Pašto įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2844. Teikėjas – A.Butkevičius grupės Seimo narių vardu.

Toliau pirmininkauja A.Skardžius.

Prašom, kolega.

Pašto įstatymo 8 ir 9 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2844 ES (pateikimas)

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai dėkoju, kad sutikot užleisti, nes turiu važiuoti į “Žinių radiją”. Kaip tik trys Seimo nariai yra parengę įstatymo projektą dėl Pašto įstatymo 8 ir 9 straipsnių papildymo ir pakeitimo. Pašto įstatymo 8 ir 9 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektu (toliau vadinama įstatymo projektas) siekiama panaikinti teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių pašto paslaugų tarifus, prieštaravimus, sudaryti skaidrias sąlygas konkurencijai pašto ir susijusių paslaugų rinkose bei sutaupyti valstybės lėšų.

Gal dar vieną tokį punktą norėčiau pabrėžti – įstatymo projektu taip pat nustatomos aiškios sąlygos, kada valstybės paštas gali taikyti individualius pašto paslaugų tarifus, taip pat panaikinti nepagrįstus konkurencijos iškraipymus, sutaupydamas nemažai valstybės lėšų. Ačiū.

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų norėtų paklausti kolega J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs esate valdančiosios daugumos narys ir žinote, kad pagal Vyriausybės programą lapkričio mėnesį bus pateiktas naujas Pašto įstatymo projektas, jau iki galo integruotas į Europos Sąjungą. Kodėl jūs pradedate daryti pataisas likus iš esmės dviem mėnesiams iki naujojo įstatymo pateikimo? Tos pataisos ypač susijusios su tais dalykais, kurie, taip sakant, susijęs su pinigais. Ar nereikėtų palaukti, kada bus visas įstatymas, ir tame įstatyme viską kompleksiškai spręsti?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai mes pasidomėjom, kad Vyriausybė baigia rengti įstatymo projektą, kuris greitai pasieks Seimą. Aš manau, po pateikimo bus palaukta, kol ateis Vyriausybės variantas, ir tos nuostatos bus perkeltos į tą arba bus sujungti abu projektai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nesutinka kolegos. Prašome registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų šiam įstatymo projektui pritarta po pateikimo, prašome balsuoti už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko. Buvo įjungta…

Užsiregistravo 34. Už balsavo 30, prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Prašau, gerbiamasis kolega. J.Veselka – repliką.

J.VESELKA. Kolegos, vis dėlto aš manau, kad toks įstatymo pataisų teikimas Seimui, kai yra rengiamas įstatymas, tikrai galima rengimo grupei pateikti savo pasiūlymus, kad iš karto būtų panagrinėta, yra nereikalingas Seimo laiko gaišinimas. Aiškiai žinoma – lapkričio mėnesį bus naujas įstatymas. Tai kodėl oficialiai registruojama pataisa, kai galima su tais pasiūlymais nueiti į darbo grupę ir pateikti? Todėl be reikalo pritarė.

PIRMININKAS. Neatsižvelgdami į tai, pradėjome svarsti šį projektą. Pagrindiniu siūlomas Ekonomikos, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Prašau, kolega Kunčinai.

A.KUNČINAS. Pagal naująjį komitetų paskirstymą paštas įeina į Informacinės visuomenės plėtros komiteto kuruojamą sritį, taigi aš manyčiau, kad pagrindinis turėtų būti Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Mes jau kaip tik domėjomės ir naujuoju įstatymu, ką minėjo… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, kolega A.Kunčinas siūlo… Kolegos, prašau dėmesio! Dėl šio įstatymo, dėl Pašto įstatymo. Kolega A.Kunčinas pagrindiniu siūlo Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Tad aš skelbiu alternatyvų balsavimą. Mygtukas “už”… Kolegos, prašau dėmesio! Kolega Griciau! Kolegos, skelbiu balsavimą. Prašau netrukdyti kolegoms susikaupti, dėl ko balsuosime. Alternatyvus balsavimas dėl pagrindinio komiteto, kuris nagrinės Pašto įstatymo pakeitimą. Mygtukas “už” yra už Ekonomikos komitetą o mygtukas “prieš” – už Informacinės visuomenės plėtros komitetą kaip pagrindinį. Susilaikę neskaičiuojami. Vyksta balsavimas. (Balsai salėje) Už ekonomikos yra mygtukas “už”, kaip darbotvarkėje.

Taip, užsiregistravo 30. Už Ekonomikos balsavo 6, už Informacinės visuomenės plėtros balsavo 30… 21, todėl pagrindinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, o Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų – papildomi komitetai. Siūloma svarstyti 2003 metų lapkričio 4 dieną. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Tad baigiame šio klausimo svarstymą. Jūs jau sakėte repliką po balsavimo, gerbiamasis kolega.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš jums noriu vėl padaryti pastabą. Aš norėjau pasakyti, kad visą laiką šį įstatymą, kuris dabar galiojo prieš metus priimtas, kuravo Ekonomikos komitetas. Jeigu būčiau šitą pasakęs, galbūt Seimo nariai būtų balsavę kitaip. Kodėl? Todėl, kad G.Babravičius, A.Kunčinas, A.Butkevičius yra labai suinteresuoti, dirba tame komitete, ir jie teikia pasiūlymą, susijusį su konkrečiom paslaugom, konkrečiais pinigais, todėl tiems, kurie pateikė pasiūlymus… Kad jie po to bus pagrindinis komitetas, aš manau, yra klaida.

PIRMININKAS. Kolegos, gal kolega G.Babravičius sutiktų baigti šio klausimo svarstymą. Mes tikrai pačiu demokratiškiausiu būdu – balsavimu – apsisprendėme. Tai nei A.Skardžiaus, nei kolegos J.Veselkos nuomonė. Mes, gerbiamieji kolegos, išsakėme savo nuomonę, todėl šio klausimo svarstymas baigtas.

Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2736 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2736. Pateikimo stadija. Kviečiu komiteto pirmininką A.Sadecką. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pateikti jums, mūsų nuomone, labai reikalingą ir laiku teikiamą įstatymo projektą. Mes su kolegomis ponu A.Butkevičiumi ir N.Steibliene inicijavome šį įstatymą ir manome, kad būtina efektyviau kontroliuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, užkirsti kelią neteisėtų lėšų legalizavimui, efektyviau kovoti su kriminalinio kapitalo augimu ir skverbimusi į legalų šalies verslą.

Jau prieš metus aš parengiau Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pataisą šiuo klausimu, tačiau tada Vyriausybė Seimui vietoj Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo siūlė atitinkamai pakeisti Asmens turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymą. Taigi dabar ir teikiamas šio įstatymo projektas, parengtas atsižvelgiant į minėtą Vyriausybės nuomonę.

Šis įstatymas reglamentuotų asmenų, įtariamų arba kaltinamų padarius nusikalstamą veiką dėl savanaudiškų paskatų, asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas arba kuriems buvo paskirtos prevencinio pobūdžio priemonės pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jų giminaičių ir su jais susijusių asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimą. Mums atrodo, kad šiandien tai ypač aktualus tikslas, kuris labai išryškėja pastarųjų skandalų, turinčių savanaudiškumo pagrindą, fone.

Yra Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabos bei pasiūlymai. Manytume, kad svarstymo metu būtų galima jas nagrinėti ir į kai kurias, preliminariai matyti, reikėtų atsižvelgti.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Jūsų niekas nenori klausti. Klausiu dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Dėkoju, pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl pagrindinio komiteto nėra prieštaravimų? Nėra. Pritarta. Papildomi yra trys komitetai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Ar yra daugiau pasiūlymų dėl papildomų komitetų? Nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti 2003 m. lapkričio 4 dieną. Dėl datos taip pat nėra kitų siūlymų. Pritarta šiai datai.

Tai paskutinis darbotvarkės klausimas. Kitų likusių klausimų pranešėjų nėra. Prašome tuos klausimus atidėti kitai savaitei.

Gerbiamieji kolegos, nesant pareiškimų, skelbiu… Yra pareiškimas. Kolega N.Medvedev. Prašome į tribūną.

Seimo narių pareiškimai

N.MEDVEDEV. Aš ne lietuvis, bet į lietuvius kreipiuosi. Lietuviai, nebijokite išsakyti savo nuomonės net tuo atveju, jeigu dauguma Europos Sąjungoje jai nepritaria. Dauguma ne visada būna teisi. Turėkite tai omeny. Prisiminkime Žano Žako Ruso žodžius: “Didieji ir stiprieji atrodo tokie tik tiems, kurie stovi prieš juos ant kelių”. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkojame. Skelbiu posėdį baigtą. Geros jums savaitės.