Antrasis (412) posėdis
2003 m. rugsėjo 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugsėjo 11 d. rytinį plenarinį posėdį. Mielieji kolegos, pirmiausia visus sveikinu su nuostabia vakarykšte pergale. (Plojimai) Tikėsimės, kad bus naujų pergalių.

O dabar aš kviesčiau susikaupti, nes Seimo Pirmininkas A.Paulauskas turėtų tarti svarbų žodį labai svarbia tema. Kolegos, dėmesio! Prašom prisėsti. Susikaupkime minutėlei, o po to jau imsimės kasdienių darbų. Seimo Pirmininke, prašom.

Seimo Pirmininko A.Paulausko kalba, skirta 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro akto Niujorke antrosioms metinėms paminėti

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes susirinkome į eilinės Seimo sesijos eilinį posėdį, tačiau rugsėjo 11-osios diena jau niekada nebus eilinė tiems, kurie kartu su Amerikos tauta tądien išgyveno tūkstančių nekaltų žmonių tragedijas matydami griūvančius bokštus, griūvančius gyvenimus ir mitus, jausdami nerimą dėl pasaulio bendruomenės, kurio neatskiriama dalis yra Lietuva, saugumo. Ameriką ištikusios tragedijos atgarsiai dar ilgai nenurims šį kraupų įvykį menančių amžininkų širdyse, primindami, kad nuo terorizmo nėra apsaugotas niekas, net pačios galingiausios ir, atrodo, nepažeidžiamos valstybės. Šiandien mes minime jau antrąsias kraupaus teroristinio akto aukų metines, gedėdami kartu su amerikiečiais, kartu su viso pasaulio žmonėmis, kuriems yra svetimos bet kokios smurto apraiškos, bet kokie destruktyvūs tikslai. Teroristai, nukreipę gyvas bombas į dangoraižius, atakavo taiką, saugumą, matydami šių dangoraižių stikluose atsispindintį visą demokratinį pasaulį, tačiau jie nesitikėjo, kad jau tų stiklų duženose kiekvienas pasaulio žmogus pamatys save, pamatys, koks baisus jo tyko pavojus. Kartu su pasaulio žmonėmis pagerbkime rugsėjo 11-osios aukų atminimą tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū.

Šiandien mes dažnai girdime frazes: “pasaulis iki rugsėjo 11-osios” ir “po rugsėjo 11-osios”. Pasaulis, o kartu su juo ir Lietuva, stojusi į vieną gretą su valstybėmis, nusprendusiomis sutraukyti teroristų ant pasaulio užmestą tinklą, pažaboti jų keliamą grėsmę, jau buvo ir visada bus pasaulis po rugsėjo 11-osios. Mums, jaunai Lietuvos valstybei, pradėjusiai skaičiuoti tik antrąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį, ši diena tapo dar vienu įspėjimu, kad apsisaugojus nuo vienų grėsmių atsiranda kitos, ne mažiau pavojingos grėsmės, nuo kurių nepadės apsisaugoti net patys šiuolaikiškiausi ginklai, skambiausios kalbos ar deklaracijos. Šiandien, turėdami aiškią kovos su terorizmu programą, ratifikavę keturias kovai su terorizmu skirtas konvencijas, mes tapome vienuolikos universalių tarptautinių kovos su terorizmu instrumentų dalyviais. Šiemet Seime jau priimtas įstatymas, numatantis atsakomybę už teroristinės grupės kūrimą, dalyvavimą jos veikloje, bet kokios paramos teikimą teroristams. Šie ir kiti teisės aktai – tai tik prielaida tolesniam aktyviam mūsų dalyvavimui užtikrinant taiką ir saugumą pasaulyje, o tai reiškia ir Lietuvoje.

Šiandien mes turime veikti, veikti ne vieni, o kartu su pasaulio bendruomene, suvienyti visas pastangas kovai su pačiu pavojingiausiu priešu, nepaisančiu nei sienų, nei jūrų ar vandenynų, nepaisančiu nei religijų, nei tautų, nei rasių, paminančiu bet kokias žmogiškąsias vertybes. Mes turime veikti susikibę už rankų taip, kaip kadaise stovėdami Baltijos kelyje. Tik dabar mes turime susikibti ne tik su kaimynais, bet ir su visu pasauliu. Tegul rugsėjo 11-oji mums visada būna ne tik liūdesio, susikaupimo, bet ir ryžto diena. Mes liūdime, tačiau liūdesio ašaros te neleidžia mums prarasti regėjimo, neleidžia mums prarasti ryžto, su kuriuo mes įsijungėme į kovą prieš tarptautinį terorizmą, siekdami apsaugoti pirmiausia mūsų bendros ir nedalomos Lietuvos, visų mūsų vaikų ateitį. Ačiū.

2003 m. rugsėjo 11 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke.

Mielieji kolegos, dabar jau pagal nustatytą bendrąją tvarką kviečiu registruotis ir tada imsimės darbotvarkės. Prašom registruotis. Prašom korčiukes padėti į vietas ir registruotis.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Jums pateikta darbotvarkė yra beveik ta pati, kuri buvo patvirtinta Seime ir paskui aprobuota Seniūnų sueigoje. Vienintelis patikslinimas yra papildomas 9 punktas – Vyriausybės teikiamas projektas dėl Statybos įstatymo pakeitimo. Ar galime bendru sutarimu pritarti su šiuo patikslinimu? Pasirodo, du pageidaujantys. Pradėsime iš kairės. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš ne dėl to, ką siūlo, matyt, Seimo valdyba patikslinti Seimo darbotvarkėje, bet remdamasis Statuto…

PIRMININKAS. Bet jūs, dovanokite, neprieštaraujate?

A.KUBILIUS. Ne, aš tam neprieštarauju. Ne.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.KUBILIUS. Bet aš papildomai siūlau frakcijos vardu į šiandieninio posėdžio darbotvarkę įtraukti mūsų parengtą Seimo rezoliucijos projektą dėl Vyriausybės nutarimo, žlugdančio nacionalinį verslą, panaikinimo. Mūsų įsitikinimu, Seimas negali nusišalinti nuo svarbiausių klausimų svarstymo, o vienas iš svarbiausių klausimų šiandien yra deganti aktualija – Vyriausybės praėjusią savaitę priimtas nutarimas, kuriuo yra žlugdomas vežėjų verslas. Mūsų įsitikinimu, Vyriausybė peržengė savo kompetencijos ribas, nes mokesčių klausimus privalo svarstyti Seimas.

Antras dalykas. Vyriausybė padarė visiškai nelogišką sprendimą, kažkodėl dienpinigius priskirdama prie pajamų tik tuo atveju, kai dienpinigiai viršija pusę atlyginimo, o kodėl kai 10%, tada nepriskiriama, yra visiškai nesuprantama.

Paskutinis dalykas, kad visiškai nesilaikoma esminių principų derinti tokius sprendimus su verslu, o čia yra užmetama ant galvos visiškai netikėtai, nepasirengus verslui nuo spalio 1 d. Todėl mes siūlome šį klausimą svarstyti Seime, svarstyti visu rimtumu, ir mūsų raginimas Vyriausybei atšaukti savo nutarimą ir ieškoti kitų problemos sprendimo būdų, jeigu tokia problema apskritai egzistuoja. Mes siūlome šiandien šį klausimą ir svarstyti, nes laikas bėga, spalio 1 diena yra labai netoli.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlyčiau sulaukti Vyriausybės valandos, paklausyti įgaliotų ministrų atsakymų ir tada apsispręsti, bet, žinoma, galutinai spręs Seimas. (Balsai salėje) Minutėlę! Gerai. Tuo pačiu klausimu?

A.MATULEVIČIUS. Taip, taip.

PIRMININKAS. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, tarp kitko, praėjusioje Vyriausybės valandoje aš klausiau gerbiamosios finansų ministrės. Ji iš esmės mane pastatė į vietą, ir nieko čia naujo nepadarysime. Iš tikrųjų aš niekada nepalaikydavau konservatorių už jų blogus darbus, bet šį dalyką jie siūlo protingai ir reikia palaikyti.

PIRMININKAS. Tvarka. Trečioji nuomonė ar kitas klausimas? A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš dėl darbotvarkės norėjau siūlyti. Siūlyčiau šiandien iš darbotvarkės išbraukti Advokatūros įstatymo projekto svarstymą. Tai susiję su tuo, kad svarstant jums gerai žinomą vieną iš Prezidento veto, buvo lyg ir sutarta, kad vis dėlto svarstysime kartu ir Teisinių paslaugų įmonių įstatymą ir kartu teiksime bei priimsime atitinkamus sprendimus. Priėmus Advokatūros įstatymą bus labai didelis konfliktas, kaip sakoma liaudiškai, sukalti išankstiniai kuolai, kuriuos apeiti bus labai sunku. Todėl siūlyčiau šio įstatymo projekto nesvarstyti, o palaukti, kol bus pateiktas Teisinių paslaugų įmonių įstatymas. Jis yra pateiktas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Taigi svarstyti kartu ir priimti sprendimus. Todėl siūlau balsuoti už šį siūlymą – išbraukti Advokatūros įstatymą iš šios dienos darbotvarkės. Ačiū.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Šiom temom ar dar trečia? Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, manau, būtų labai logiška išbraukus Advokatūros įstatymą į jo vietą įtraukti rezoliuciją, kuri šiandien yra iš tiesų aktuali. Dabar vyksta parodos, kurios tiesiogiai yra susijusios su tom problemom, tarptautinės konferencijos. Manau, tai būtų gražus Seimo ženklas, jeigu šiandien būtų priimta ši rezoliucija, ir neaštrintume situacijos su Advokatūros įstatymu.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ir dar dvi nuomonės, tada spręsime.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš juk tamstai dar nesuteikiau žodžio. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos… ačiū už suteiktą žodį. Atsiprašau, kad anksčiau pradėjau kalbėti, negu jūs man tą žodį suteikėte.

Šis įstatymas buvo svarstomas komitete, dalyvavo visų frakcijų atstovai (turiu galvoje Advokatūros įstatymą). Visų frakcijų vadovai vieningai balsavo už. Jeigu dabar mes nepriimsime (atidėsime) Advokatūros įstatymą, vadinasi, teisinių paslaugų firmų atstovai negalės ir toliau dalyvauti teismuose. Šiame naujame įstatyme dėl įsigaliojimo kaip tik numatytos lengvatinės sąlygos, kaip paprasčiausiai parašę pareiškimą teisinių paslaugų atstovai tampa advokatais. Jeigu norime siaurinti jų galimybes, t.y. atstovavimą teismuose, siaurinti jų funkcijas, tada priimkime dar specialų teisinių paslaugų firmų įstatymą, bet jis tik siaurins šių teisinių paslaugų firmų galimybes. Nežinau, kodėl kilo toks ažiotažas. Matyt, kolegos, kurie tai siūlo, gerai neperskaitė Advokatūros įstatymo ir įstatymo dėl jo įsigaliojimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Kadangi turiu mažiau titulų, tai jūs mane tik Henriku Žukausku pristatėte. (Juokas)

Ačiū, pirmininke. Norėčiau vis dėlto paantrinti ir pritarti ponui A.Macaičiui. Na, reikia būti nuosekliems. Pritardami Prezidento veto, mes kalbėjome, kad šis klausimas gali būti išspręstas aiškiai, paprastai, teisiškai ir civilizuotai. Tie privatūs teisininkai, kurie turi galimybę ir gali dirbti… reikėtų surasti tą įstatymą, kuris įregistruotas ir yra Teisės ir teisėtvarkos komitete, jį peržiūrėti, sukompiliuoti, tai yra padaryti gerą variantą, ir priimti kartu su Advokatūros įstatymu su Civilinio proceso kodekso pataisomis. Tada kartu priimti. Labai ačiū. Siūlau palaikyti poną A.Macaitį.

PIRMININKAS. Vieną minutę, tai dabar yra kaip tik proga į tamstą kreiptis oficialiai. Ar jūsų kalba laikytina frakcijos prašymu? Ačiū. Dabar jau aiškiau.

Ir dar kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, gal mano kalba padės apsispręsti Noriu pasakyti, kad komiteto parengtas dabartinis, paskutinis Advokatūros įstatymo projektas jokiu būdu neužkerta kelio ir niekaip nėra susijęs, niekaip su Teisinių paslaugų įmonių įstatymu. Teisinių paslaugų įmonių ar teisinių paslaugų įstatymas, kaip jį pavadintume, gali būti svarstomas, dėl to dar yra diskutuojama. Toks variantas, kokį būtų galima svarstyti, ilgai dar nebus parengtas. Todėl stabdyti Advokatūros įstatymo svarstymą ir priėmimą tikrai nėra jokios prasmės. Mano pataisa, kuriai , tikiuosi, Seimas pritars, visiškai aiškiai apibrėš, kad Advokatūros įstatymas nereglamentuoja kitų asmenų teikiamų teisinių paslaugų sąlygų ir tvarkos. Vadinasi, kaip jie teikė iki šiol, taip ir teiks, o jeigu svarstysime ir priimsime kitą įstatymą, kuris reglamentuos jų teikiamas paslaugas, viskas stos, kaip ir sako kolega A.Macaitis, jau normaliai susietai į bendrą sistemą. Todėl stabdyti Advokatūros įstatymo jokiu būdu nėra reikalo , nes jie nėra susiję. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kolegos, mes turėsime, kaip matau, apsispręsti dėl dviejų dalykų. Dėl to, ką aš sakiau anksčiau, tai yra nedidelio papildymo, konkrečiai papildomo darbotvarkės 9 punkto, niekas jokių abejonių neturėjo. Taigi visą darbotvarkę laikykime aprobuota.

Bet yra du klausimai, dėl kurių iš tikrųjų turime apsispręsti. Pirmas dalykas yra kolegų konservatorių siūloma rezoliucija. Aš dar sykį kviečiu kolegas ir konservatorius, ir kitus ramiai persiskaityti tą rezoliuciją, išklausyti Vyriausybės atstovų kalbas per Vyriausybės valandą… (Šurmulys salėje) …ir nagrinėti kitą antradienį. Kitą antradienį, toks yra siūlymas. Jūsų siūlymas yra teisėtas, ir mes dabar balsuosime. Bet aš siūlau, kaip patogiau, nes Seimo nariai turi susipažinti, rezoliucija yra tiktai išdalinta, ją reikia išstudijuoti, reikia, kad ir Vyriausybė taip pat apie ją žinotų. Taigi siūlau šitą įtraukti į antradienio darbotvarkę. Kadangi dabar yra formalus siūlymas, tai, kolegos, prašyčiau susikaupti ir balsuosime, ar įtraukiame į šios dienos posėdžių darbotvarkes konservatorių siūlomą rezoliuciją dėl Vyriausybės nutarimo, žlugdančių… nutarimo, žlugdančių… Na, čia lietuviškiau galima, kolega Vidžiūnai, rašyti, bet ką padarysi. Vyriausybės nutarimo, žlugdančių nacionalinį verslą, panaikinimo. Jeigu jūs man išaiškinsite, kad lietuviškai gražiai, tai aš galiu net pasiduoti ir balsuoti. Bet man atrodo, neišaiškinsite. (Balsai salėje) Taigi lauksime, kol pataisysite, tada balsuosime. Ar iš karto balsuojame? Gerai.

Kolegos, dėmesio, ar problema aiški? Yra kolegų konservatorių siūlymas įtraukti šiandien, mano siūlymas įtraukti kitą antradienį ir ramiai svarstyti pataisius kai kurias nesmagias klaidas. Dėmesio! Dėmesio, balsuojame, ar įtraukiame kolegų konservatorių siūlomą rezoliuciją į šios dienos posėdžių darbotvarkes, prašom balsuoti.

Už – 30, prieš – 32, susilaikė 12, neįtraukta. Kitos savaitės darbotvarkę aptarsime popietiniame posėdyje. Mano siūlymas, kad būtų antradienį.

A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, jūsų ilgo ir nuoširdaus spaudimo dėka, jums paklusni valdančioji dauguma padarė visiškai klaidingą sprendimą. Seimo nusišalinimas nuo svarbiausių problemų sprendimo yra didžioji šiandienos Seimo liga. Jūs toliau tai tęsiate ir visiškai elgiatės neprotingai ir neišmintingai. Aš suprantu, kad jums kyla didelių problemų, nes jūsų premjeras šiandien dar yra Stokholme, ir jūs paprasčiausiai negalite su juo tartis, kaip šioje situacijoje elgtis.

Gerbiamasis Česlovai, manau, jūsų patirtis leidžia jums jau elgtis ir savarankiškai, tai galėjote padaryti protingą sprendimą, kurio, deja, jums nepavyko padaryti. Tenka labai apgailestauti.

PIRMININKAS. Ačiū. Man malonu, kad jūs pripažinote, jog mūsų premjero dalyvavimas Švedijoje užtikrino mūsų krepšininkų pergalę. Ačiū jums už šį žodį. (Juokas, plojimai)

Kolega V.Stankevič. prašom.

V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, socialliberalai aiškiai mato šią problemą su vežėjais ir jūrininkais. Mes jau praeitą savaitę pradėjome dirbti ta linkme – klausimas su jūrininkais išspręstas. Dėl vežėjų. Praeitą savaitę buvo susitikimas, vakar buvo susitikimas ir kitą savaitę vėl bus susitikimas Finansų ministerijoje. Todėl mes siūlome spręsti dalykiškai, o ne blokuoti mūsų darbą Seime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar yra 2 klausimas, dėl kurio mes turime balsuoti, po to galėsime grįžti prie kitų dalykų. Apsispręskime galutinai dėl kito klausimo, kuris buvo pasiūlytas oficialiai frakcijos vardu, išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-2a ir 1-2b klausimus. Teisingai, gerbiamasis Žukauskai, supratau? Negirdi. Ar aš teisingai supratau jūsų, kaip frakcijos vadovo, siūlymą išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-2a ir 1-2b klausimus? Taip. Taigi balsavimas bus toks. Kas už tai, kad šie abu… Kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad šie du klausimai būtų išbraukti iš šios dienos darbotvarkės, balsuojate už. Tie, kurie mano, kad galime svarstyti, o kitas klausimas pasivys šitą, ir priėmimą daryti kartu, tie balsuoja prieš arba susilaiko. Taigi mygtukas “už” – už pirmųjų dviejų klausimų išbraukimą iš darbotvarkės. Kiti balsavimai yra kitas sprendimas. Dėmesio! Pradedame balsuoti.

Už – 42, prieš – 17, susilaikė 18. Klausimas išbraukiamas. Tada aš siūlau, kad imtumės iš karto antrojo klausimo, juo labiau kad, man atrodo, pranešėjas yra. Ar dar nori kas kokią kalbą pasakyti? Dvi kalbos: A.Vidžiūnas ir G.Šileikis. Prašom. A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, aš jaučiu, kad Lietuvos krepšininkų pergale jūs mėginate užkišti visas savo Vyriausybės problemas. Taigi aš noriu pasakyti, kad užtenka juokauti, krepšininkų pergalėmis jūs vežėjų nepatenkinsite. Tai vienas juokas.

Antroji replika socialliberalams. Jūs praktiškai sprendžiate vežėjų problemas. Prašom, pone Stankevičiau, pažiūrėti, kaip balsavo jūsų deleguoti ministrai Vyriausybės posėdyje. Jie buvo prieš vežėjus. Štai koks praktiškas sprendimas, praktiškieji socialliberalai.

PIRMININKAS. Juo labiau mes turime pasiklausyti ministrų. Ačiū. Kolega G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Labai gaila, kad Seimo Pirmininkas išėjo iš salės…

PIRMININKAS. Kolegos, paklausykime.

G.ŠILEIKIS. Manau, kad šiuo atveju susilaikydamas balsuojant dėl didžiajai Lietuvos vežėjų daliai labai svarbaus klausimo Seimo Pirmininkas daro labai didelę klaidą, nes tuo dar kartą patvirtinama, kad Seimas seka paskui Vyriausybę, ir mes dar kartą patvirtiname, kad tampame premjerine respublika. Aš palinkėčiau Seimo Pirmininkui daugiau atsižvelgti į visuomenės interesus ir būti stipresniam ir tvirtesniam ginant Seimo interesus bei pastatant Seimą į labai tvirtą ir kietą poziciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš neįgaliotas kalbėti Seimo Pirmininko vardu, bet primenu, kad mes esame parlamentinė respublika. Parlamentinė ne respublika, o monarchija, yra Jungtinė Karalystė, ir prisiminkite, koks ten yra premjero Tonio Blero vaidmuo. Prisiminkite ir palyginkite.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 ir 6 straipsnių bei priedėlio 4, 7, 9, 12, 14, 15, 19, 21, 23 skyrių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2798 (pateikimas)

Darbotvarkės 3 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 ir 6 kurių straipsnių bei priedėlio kai kurių skyrių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP- 2798. Pranešėjas – krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Pateikimas. Prašom, ministre.

L.LINKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, kaip minėta, teikiu Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 ir 6 straipsnių bei priedėlio kai kurių skyrių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Įgyvendinamas antrasis (priminsiu) Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisų etapas, nes pagal mūsų pasirinktą strategiją sutarėme keisti šį įstatymą dviem etapais. Pirmuoju etapu buvo atlikti būtini pataisymai, kurie turėjo atitikti laikmečio reikalavimus, antrajam etapui palikome labiau diskusijų reikalaujančius pakeitimus.

Pirmasis etapas buvo priimtas Seimo nutarimu balandžio mėnesį, o dabar pateikiame antrąjį. Čia matote Seimo Teisės departamento pastabų sąrašą ir galiu iš karto pasakyti, kad dauguma pastabų ir pasiūlymų yra priimtini, ir aš manau, kad į juos bus atsižvelgta toliau derinant projektą komitetuose. Kai kuriuos komentarus ir pagrindines šio projekto naujoves labai trumpai norėčiau pateikti.

5 straipsnyje buvo siekta atspindėti, kad viena Vyriausybė negali būti atsakinga už ilgalaikių projekte minimų valstybinio saugumo programų rengimą, nes yra ir Vyriausybei neatskaitingų institucijų, kurios susijusios su šiuo darbu, pavyzdžiui, Saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tai norėta atspindėti pateikiant šiuos pakeitimus. Teisės departamento atstovai teisūs teikdami, kad negali turėti įstatymo iniciatyvos ar teisės aktų iniciatyvos teisės kiti subjektai, negu numatyta mūsų įstatymų bazėje, tačiau kalbant apie programas (apie tai mes kalbame šiuo atveju) manome, kad būtų galima rasti kokį nors kompromisą. Kitaip mes neturėsime visumos pateikiant ilgalaikius valstybės saugumo programų projektus.

Dėl 6 straipsnio. Siūloma išbraukti nuostatą dėl atskiros Vyriausybės Seimui teikiamos metinės ataskaitos. Jūs visi atsimenate, kad mes tokią ataskaitą teikdavome gegužės mėnesį. Atvirai kalbant, nelabai kas girdėdavo, ką mes ten kalbėdavome, nelabai kam buvo įdomu. Taupant laiką ir darbo sąnaudas, nutarta atsisakyti šios ataskaitos ir numatyti atskirą sudėtinę bendros Vyriausybės ataskaitos dalį. Manau, tai supaprastintų darbą ir neprarastų reikšmės.

Dar būtų galima pridurti, kad atsirado naujų skirsnių, kurių anksčiau nebuvo. Tai švietimo ir mokslo politika, aplinkos apsaugos politika, sveikatos politika, nes tai turėtų būti numatyta kalbant apie saugumą. Tačiau kai kurie dalykai buvo išbraukti. Pavyzdžiui, mes jau dabar neaptariame šiame projekte saugumui kylančių grėsmių, nes visa tai atspindėta Nacionalinio saugumo strategijoje, kuri irgi patvirtinta, kaip prisimenate, parlamente, ir tai yra būtent strategijos reikalai. Kad jų nedubliuotume įstatyme, jie iš to projekto išbraukti.

Gali kas nors atkreipti dėmesį, kad yra atsisakyta nuostatos dėl Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupės, kuri buvo sename projekte. Mes manome, kad tokios grupės kurti nereikia dėl daugelio priežasčių, bet paminėsiu dvi. Pirma, tai šiek tiek dubliuotųsi su Vyriausybės strateginio planavimo skyriumi, nes jis tuo užsiima, o kai visa jėga pradės veikti Krizių valdymo centras, ten taip pat tokios galimybės yra numatytos. Taigi dubliuoti, kurti dar vieną grupę, mokėti atlyginimus, kurti etatus, manau, nėra valstybiškai teisinga, ir tai neturėtų prasmės.

Svarbiausia, noriu pabrėžti, kad visi šie pakeitimai nenumato papildomų biudžeto lėšų, o tai irgi yra svarbu. Prašau svarstyti ir priimti. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus, jeigu jų būtų.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, už trumpą pateikimą. Pirmasis klausia A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš noriu paklausti dėl kai kurių pakeitimų, kurių prasmė kelia abejonių. Aš sustosiu visų pirma ties jūsų siūlymu keisti kultūros politikos saugumo aspektu formuluojamas nuostatas. Anksčiau buvusioje redakcijoje buvo du punktai: “Valstybės pareiga – globoti natūralią tautinės kultūros raidą, saugoti ją nuo griaunančio antikomunistinės pseudokultūros poveikio ir puoselėti lietuvių kalbą”. Po visų pakeitimų dingsta žodžiai “saugoti ją nuo griaunančio antikomunistinio pseudokultūros poveikio ir puoselėti lietuvių kalbą”. Mūsų įsitikinimu, tai yra esminiai valstybės uždaviniai vykdant savo kultūros politiką. Kodėl reikia šias nuostatas išbraukti paliekant pačias bendriausias nuostatas, kurios gali būti taip pat taikomos bet kur kitur?

Antroji mano klausimo dalis dėl ekonominės politikos ir vieno sakinio, kuris dabar skamba taip: “Paliekant sprendžiamąją galią (čia kalbama apie strateginius objektus) valstybei, taip pat kitus nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbius objektus, kuriuose leidžiama dalyvauti privačiam, nacionaliniam bei užsienio kapitalui, teikiant preferencijas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioms užsienio investicijoms”. Skaitant šią nuostatą reikia suprasti, kad lyginant nacionalinį ir užsienio kapitalus preferencija yra teikiama užsienio kapitalui. Ar tikrai matant nacionalinio saugumo ir nacionalinio kapitalo plėtros tokius tikslus reikia teikti preferenciją užsienio kapitalui?

PIRMININKAS. Ministre, vieną minutę! Gerbiamasis Andriau, mielasis kolega Andriau, dar kartą primenu, kad klausti viena minutė, o jūs klausėte beveik 2 minutes. Man tiesiog nesmagu, kad kelintą kartą negalite trumpai paklausti. Prašom, ministre.

L.LINKEVIČIUS. Aš pasistengsiu trumpai. Tam ir yra derinimai ir diskusijos, kaip aš sakiau. Matyt, bus galima tobulinti komitetuose, ypač dėl kultūros politikos. Tikrai nemanyta, kad nereikėtų saugoti mūsų kalbos. Yra tekste “puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą”, toje sąvokoje daug telpa. Aš nenoriu sakyti, kad jūs neteisus. Iš karto sakau, galime įrašyti, nematau jokių problemų.

Dar daugiau pasakysiu. Tai yra tekstai, kuriuose bandyta išvengti dubliavimo, kartojimo, čia atspindėtos kai kurios sąvokos, kurios viena į kitą įeina. Buvo tik tokia intencija. Patikėkite, kad tikrai nėra minčių nesaugoti kalbos, turbūt ir patys netikite, kad taip yra. Todėl dėl kultūros politikos prašom tobulinti tekstą.

Dėl ekonominės dalies mes daugiau atsižvelgėme į mūsų ūkio specialistų pasiūlymus. Atsakant į jūsų klausimą taip, kaip jūs paklausėte, žinoma, preferencija neturėtų būti suteikiama užsienio subjektams. Nėra kalbos. Jeigu čia įžiūrite tokį pavojų, reikia patobulinti formuluotes. Tokių idėjų mes, aišku, neginsime. Jeigu matote, tekste yra gana nemažai įrašyta saugiklių, vietoj išbrauktų sakinių atsirado kiti, kurie iš esmės juos atkartoja, tik gal kitais žodžiais. Taigi siūlau komitetuose atidžiau pažiūrėti į tekstą.

PIRMININKAS. A.Gricius. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Dėkui. Mano pirmoji pastaba būtų, kad šiuo metu pasaulyje nacionalinio saugumo sąvoka yra besikeičianti, ir militarinis aspektas, kuriam atstovauja krašto apsaugos ministras… Jam sunku čia atsakyti į klausimus, nežinau, kodėl jis yra šioje tribūnoje, nes jam reikia atsakyti ir į daugelį kitų klausimų.

Mano klausimas būtų toks. Mano asmeniškai jau seniai tokia nuomonė, kad bet kokia strateginių tyrimų grupė ar bet koks strateginių tyrimų centras, kuris šiuo metu, ačiū Dievui, dar veikia prie Karo akademijos… Mes neturime Lietuvoje, valstybėje, nė vienos nepriklausomos institucijos, kuri galėtų pasakyti savo nuomonę gerbiamiesiems mano kolegoms parlamentarams, ką reiškia valstybės saugumas, kur turi būti jo prioritetai. Čia atėję administracijos, Vyriausybės atstovai mums nuolat į galvas įkala tam tikras mintis, o mes tampame tik rankų pakėlikais ir mygtukų spaudytojais. Todėl mano klausimas: ar jūs iš tikrųjų manote, kad Lietuvai nereikia nepriklausomos, savarankiškos mokslinių tyrimų institucijos, kuri pasakytų savo nuomonę valstybės saugumo ir gynybos klausimais? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Aišku, kad reikia. Kas domisi, žino, kad visame pasaulyje yra vadinamosios nevyriausybinės organizacijos, strateginių tyrimų centrai. Jeigu valstybė pajėgi, juos irgi finansiškai remia tam, kad, kaip jūs teigiate, išgirstų alternatyvią nuomonę. Kai rasime resursų juos remti, aišku, tai bus daroma, nes dabar jie egzistuoja gal ne tiek aktyviai, kiek norėtųsi. O valstybė mano, kad turėtų atlikti bent tą minimumą, tai, ką pati privalo atlikti. Todėl mūsų, pakartosiu, tikslas buvo ne išsklaidyti resursus į daug centrų, nes aš jau bent porą paminėjau, o jūs dar pridėjote kitą – akademijoje, o sukoncentruoti specialistus į tuos centrus, kurie Vyriausybės vardu atliktų detalią analizę. Manome, nuėjome teisingu keliu, kad nekursime papildomų grupių.

Dėl nevyriausybinių atsakau vienareikšmiškai: be abejo, jie turi būti, nes čia nereikia išradinėti dviračio. Jie yra ir kitur, sėkmingai veikia ir yra naudingi.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū, pirmininke. Pone ministre, mane labai sudomino, kodėl projekte nėra nuostatos, buvusios ankstesniajame Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, kad “Lietuvos geležinkelis” parengus specialią valstybės programą turi būti laipsniškai rekonstruojamas pagal europinės vėžės standartus ir kad vežimo “Lietuvos geležinkeliais” sistema turi būti pertvarkyta pagal tam tikras tarptautines konvencijas? Ar iš tiesų protinga iš mūsų sąmonės, iš tos mažosios konstitucijos, eliminuoti siekį, kad Lietuva būtų prijungta prie europinės vėžės ir kad mes iš tikrųjų savo struktūromis būtume sujungti su Europos Sąjunga? Kodėl taip buvo padaryta?

L.LINKEVIČIUS. Atsakysiu. Taip buvo padaryta, nes nutarta, kad ši nuostata mums patekus į kitą etapą ir jau tapus beveik nariais tų kitų organizacijų neturėtų būti šio įstatymo objektas. Tai apskritai yra transporto, geležinkelio plėtros, tų tiltų, vadinamųjų arterijų su Vakarais ir kitų dalykų kontekste. Tada reikėtų kalbėti ne tik apie geležinkelį, reikėtų apie daug ką kalbėti, bet tai ne šio įstatymo objektas. Dar reikia galvoti, kaip yra naudingiau, o dabar taip kategoriškai įrašyti, kas ir iki kada turi būti padaryta, manoma, nebūtų labai tikslu. Todėl ir buvo išbraukta, bet iš mūsų sąmonės neišsibraukė ta problema, kurią jūs keliate. Apie tai reikia diskutuoti, bet kontekste mūsų ryšių, transporto arterijų, strategijos, kaip mes, būdami Europos Sąjungos nariai, galėsime efektyviau išnaudoti savo geografinę padėtį, kad tie srautai tikrai vyktų ir kad pelnas būtų mūsų valstybei. Štai apie ką reikia kalbėti. Bet buvo manoma, kad tai jau ne šio įstatymo objektas, o kitų mūsų teisės aktų objektas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Iš tikrųjų kyla labai daug klausimų dėl šio visiškai neatsakingai parengto projekto kažkodėl atsisakant ankstesnės labai geros praktikos, kai tokius projektus rengdavo ir pateikdavo visų pagrindinių frakcijų įgalioti atstovai, siekiantys bendro sutarimo. Nesuprantama, kodėl iš teksto išbraukti žodžiai: “tautiškumas”, “patriotizmas”, o skyrelyje “Tautinė politika” kalbama tik apie tautinių mažumų bendrijas lyg lietuvių tautos nebūtų.

Žiūrint į Vidaus reikalų ministerijos skyrių atrodo, kad į šį įstatymą bandoma perkelti ir tą užsitęsusį puolimą prieš poną Vytautą Grigaravičių, nes žūtbūt norima prie ministerijos įsteigti kokius nors saugumo dalinius, užuot juos palikus prie policijos.

L.LINKEVIČIUS. Jau galiu atsakyti? Nuo paskutinio klausimo. Taip, jūs teisus, beje, Teisės departamento pastabose tai parašyta, jeigu paskaitysite. Aš manau, kad, be abejo, turi būti suderinti dokumentai. Jeigu Statute yra vienaip paminėta, taip pat turi būti paminėta ir įstatyme. Šiuo atveju kaip jūs nuspręsite, nes kai buvo rengiamas projektas, dar nebuvo galutinai aišku, todėl tekstas, kokį matote, yra čia.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, noriu atkreipti jūsų dėmesį. Atsiminkime, ką mes padarėme? Mes patvirtinome Nacionalinio saugumo strategiją. Aš dabar kalbu apie kultūrą, patriotizmą ir kitus dalykus. Mes visi kartu konsensusu, noriu pabrėžti, visų politinių partijų sutarimu, patvirtinome Seime Nacionalinio saugumo strategiją. Tai ir yra tas konsensuso dokumentas, kuriame atsispindi visi jūsų minėti dalykai. O dabar įstatyme paliekame grynai įstatymo reikalaujančias normas. Todėl mes tokių apibendrintų strateginių dalykų čia vengiame, tiesiog norime sukonkretinti. Tiesiog kitas tikslas. Mes neprarandame konsensuso dvasios, apie ką jūs kalbate. Aš patvirtinu, kad tai buvo labai naudinga.

Aš pats buvau toje darbo grupėje 1996 metais ir atsimenu, kaip buvo rengiamas šis įstatymas. Jame yra daug eklektikos, daug nereikalingų dalykų, kaip dabar aišku, bet jo tam žingsniui reikėjo. Mes tai išsaugojome patvirtindami strategiją, o įstatyme dabar reikėtų palikti tai, kas yra konkrečiau reglamentuota įstatyme. Tikrai nematau problemos, tačiau jeigu jūs manote, kad kai ką reikėtų pabrėžti, aš manau, tai bus galima padaryti derinimo metu.

PIRMININKAS. Ačiū už supratimą, ministre. Paskutinysis klausia J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Pone ministre, iš tikrųjų, viena vertus, noriu pagirti už pateikimą, nes tai rodo, kad jūs vis dėlto analizuojate, kas svarbiau nacionaliniam saugumui: ar iki dantų ginkluotas kareivis, ar visi kiti klausimai. Galbūt padarysime išvadą, kad Lietuvos nacionalinio saugumo garantas nėra iki dantų ginkluotas kareivis, o pilietis. Bet kai jūs pateikiate tokius dalykus: sveikatos apsauga, kultūra, švietimas, ekonomika, atrodo, kad Lietuva yra Augusto Pinočeto valstybė, kurioje ponas Linas Linkevičius yra viršiausias. Ar iš tikrųjų jūsų funkcija pateikti tokius klausimus, kuriuos premjeras ar finansų ministrė turėtų pateikti? Čia yra daugiau kitų saugumo aspektų negu tai, kam jūs atstovaujate.

L.LINKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, jūs vis tiek rastumėte gražių žodžių pakomentuoti šį (…), jeigu tai būtų ir premjeras. Be to, jūs galėtumėte paieškoti ir kitų argumentų negu L.Linkevičiaus iki dantų ginkluoti kareiviai. Dantys nėra ginkluoti. Jie ginkluoti labai efektyviai, šiuolaikiškai ir ne per daug.

Mes puikiai suprantame, kad saugumas yra ne tik kareiviai, jūs puikiai tą žinote. Bet jeigu jūs norite to paklausti, klauskite dar kartą, vėl atsakysiu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, visi klausimai išseko. Dėkoju. Dabar kitos procedūros. Dėl balsavimo motyvų – pirmasis A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Taip, tai yra labai svarbus įstatymas. Labai teisingai kolegoms klausiant nuskambėjo nuomonės, kad tai ne vien karo reikalai, o kur kas platesnis kontekstas. Būtų galima sutikti ir su kolega Seimo nariu J.Veselka, kad Lietuvai, ko gero, svarbiau ne iki dantų ginkluotas kareivis, o svarbiau, kad visi būtų sotūs, laimingi ir šiltai aprengti. Bet tai irgi ne vien įstatymais pasiekiama, o reikia ilgo proceso ir didelio darbo. Man atrodo, diskusija dėl šių pataisų pribrendo istoriškai, nes mes visą laiką susiduriame net ir su daugeliu šio veikiančio įstatymo pažeidimų privatizavimo procese ir panašiai. Istoriškai tais laikais jame buvo surašyta ir per daug arba gal tuo metu aktualių, o dabar nebeaktualių dalykų, todėl siūlau po pateikimo pritarti. Labai rimtai svarstysime komitetuose, bus galima pateikti Seimo nariams siūlymų ir bus galima parengti integruotą, pataisytą, naujesnį, atitinkantį laiko dvasią Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Man atrodo, nereikia per daug laužyti iečių, nes viskas konsensuso būdu išsprendžiama, kaip ir daugelį dalykų mes šioje valstybėje kartais padarome, jeigu norim. Jeigu nenorime, tai ir nepadarome. Siūlau po pateikimo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Buškevičius – kita nuomonė.

S.BUŠKEVIČIUS. Kadangi į šio įstatymo projektą nebuvo įtraukti ypač svarbūs mūsų valstybei ir tautai klausimai, aš negaliu balsuoti už tokį projektą. Geriausiu atveju jį reikėtų tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, matau, dėl tam tikro atskirų Seimo narių nesutarimo reikėtų balsuoti. Taigi gal nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia, gerai. Tai pabalsuokime. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektui, prašom balsuoti. Po pateikimo čia, gerbiamieji kolegos, o svarstymui prašom teikti pasiūlymus.

Už – 64, prieš – 2, susilaikė 9, pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Nagrinėti siūloma lapkričio 7 dieną. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu toliau pirmininkauti kolegą Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių. Kol jis ateis, yra dar vienas svarbus pranešimas, man atrodo, susijęs su mūsų krepšininkų pergale, bet galbūt ne. A.Kašėtai, arba, tiksliau, kolegai A.Kašėtai, arba, dar tiksliau, Kašėtoms gimė sūnus. Pasveikinkime. (Plojimai)

Kolegos, dabar darbotvarkės 4a ir 4b klausimai, susiję su krašto apsauga. Priėmimo stadija. Toliau, kaip sakiau, pirmininkauja G.Steponavičius.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10, 13, 25, 55, 60, 71, 72, 73, 74, 77¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2012(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Svarstome įstatymą Nr.IXP-2798, tai yra… Atsiprašau, Nr.IXP-2012. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pirmininką A.Sadecką.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir savo išvadoje pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Prašyčiau, gerbiamasis pranešėjau, jus likti tribūnoje, nes esame gavę pataisų, kurias turėtume svarstyti. Jūsų komiteto nuomonė būtų svarbi, nes yra jo išvada. Taigi eilės tvarka pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

Iš pradžių norėčiau sustoti prie įstatymo pavadinimo – dėl jo pavadinimo pakeitimo yra siūlymų. Gerbiamasis pranešėjau, prašom. Pavadinime siūloma įterpti naują straipsnį.

A.SADECKAS. Tai susiję ir su tolesniu kolegų G.Kirkilo ir V.Stankevičiaus siūlymu, esminiu siūlymu, ne tik dėl pavadinimo. Komitetas nepritarė pasiūlymams: 8 balsavo, kad nepritartume, 3 susilaikė, prieš nebuvo.

PIRMININKAS. Gerai. Galbūt svarstykime pasiūlymus, jeigu jiems bus pritarta, tada įterpsime į pavadinimą papildymą. Pradedame.

1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, priimta.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.

3 straipsnis. Ar galime priimti nesant pastabų? 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

4 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta.

6 straipsnis. Ar galime priimti? Ačiū. Priimtas bendru sutarimu.

7 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, priimtas bendru sutarimu.

8 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, priimtas bendru sutarimu.

9 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, priimtas bendru sutarimu.

10 straipsnis. (Balsai salėje) Dėl 10 straipsnio yra siūlymas jį įtraukti į pavadinimą kaip redakcinį dalyką, nes toks straipsnis yra ir dėl jo, rodos, prieštaravimų nebuvo. Ar taip, pone pranešėjau?

A.SADECKAS. Taip.

PIRMININKAS. Jeigu pritariame 10 straipsniui, tada pavadinime atsiranda 75 straipsnio skaičius. Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu.

11 straipsnis. Dėl jo yra gauta pasiūlymų, kuriuos dabar eilės tvarka turėtume svarstyti. Kaip jūs siūlytumėte, nuo kurio pradėti, gerbiamasis pranešėjau?

A.SADECKAS. Jie abu yra vienodi bei susiję su komiteto sprendimu ir su įvairiais blaškymais, tai ir pono G.Kirkilo, ir pono V.Stankevičiaus (vienas), o paskui gerbiamosios G.Purvaneckienės. Esmė yra ta pati, galima svarstyti ir vieną, ir antrą. Turbūt taip.

PIRMININKAS. Tai nėra identiški, jeigu teisingai suprantu?

A.SADECKAS. Nėra identiški, bet jie…

PIRMININKAS. Tai dėl kiekvieno balsuojame atskirai?

A.SADECKAS. Taip.

PIRMININKAS. Galbūt G.Purvaneckienę prašytume pateikti savo pasiūlymą, ir tada turėsime apsispręsti. Prašom. Mikrofonas įjungtas.

G.PURVANECKIENĖ. Aš truputį pasimečiau…

A.SADECKAS. Aš manau, reikia pradėti nuo pirmų pateiktų pasiūlymų, t.y. pono V.Stankevičiaus ir G.Kirkilo.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu taip siūlo pranešėjas ir jeigu neprieštaraujate, grįžkime prie to. Kolega V.Stankevič pasirengęs pateikti. Prašom.

V.STANKEVIČ. Aš lieku prie savo pasiūlymo ir siūlau balsuoti. Manau, įstatymas bus tobulesnis.

PIRMININKAS. Dabar jums yra proga pateikti pasiūlymą, nes, manau, išskyrus komiteto narius, daugelis nesusipažinę detaliai, kad galėtų dabar apsispręsti. Prašom pateikti jo esmę.

V.STANKEVIČ. Pirmininke, teikite balsuoti.

Noriu tik pakartoti, kad įstatymas bus tobulesnis, jeigu bus priimtas mano pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, Seimo nariai suprato. Dabar tam, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas, reikia 29 Seimo narių pritarimo, nes pasiūlymas pateiktas per priėmimą. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? (Triukšmas salėje) Pasiūlymo pristatymas buvo gana aiškus. Bet matau, kad vis tiek reikia balsuoti. Prašom balsavimu išsakyti, kad kolegos V.Stankevičiaus ir kolegos G.Kirkilo pasiūlymas būtų svarstomas plenariniame posėdyje.

Už – 14. Nėra pakankamo skaičiaus, kad šis siūlymas būtų svarstomas. Kolegės G.Purvaneckienės siūlymas yra panašus, bet ne identiškas. Ar norėtumėte detaliau pakomentuoti?

G.PURVANECKIENĖ. Aš noriu pasakyti taip, kad Operatyvinės tarnybos antrajame departamente yra civiliniai tarnautojai, kurie iš tikrųjų vykdo žvalgybos funkcijas. Dėl įvairių priežasčių jie negali būti kariai, nes galbūt jie vėliau pradėjo tą darbą ar jų sveikatos būklė neatitinka to, kad jis galėtų būti karys, tačiau darbas yra toks pat. Todėl mano siūlymas yra toks, kad jie turėtų tokias pat garantijas, kaip ir tie kariai, kurie atlieka žvalgybines ir operatyvines funkcijas. Čia yra atskirta, čia ne buhalteriai, ne kokie nors valytojai, kurie dirba, bet tie, kurie atlieka operatyvines ir žvalgybines funkcijas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turime apsispręsti, ar šis siūlymas svarstomas plenariniame posėdyje, 29 Seimo narių balsų reikia tam, kad būtų pritarta. Prašom balsuoti. Kolegos, bendro sutarimo nebuvo.

11 Seimo narių pritaria. Nepakanka tam, kad jis būtų svarstomas. Tai buvo visi pasiūlymai, kurie buvo įregistruoti Statuto numatyta tvarka. Dėl viso straipsnio, dėl vedimo tvarkos.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš neminėsiu dabar, neaiškinsiu tokių motyvų, dėl kurių, man atrodo, vyksta ginčai ir vyksta labai keisti ginčai. Gal yra tam tikrų asmeninių ambicijų, susijungia kai kurių žmonių, kuriems antrasis departamentas kažkodėl nepatinka. Tačiau manau, kad yra daroma klaida. Jeigu esate skaitę ministro L.Linkevičiaus prašymus būtent palaikyti ponios G.Purvaneckienės pasiūlymą…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, repliką…

R.JUKNEVIČIENĖ. Taip. Bet aš prašau, motyvuoju, kodėl frakcijos vardu prašau padaryti pertrauką, nes būtina žinoti Vyriausybės nuomonę šiuo klausimu, kadangi mes dabar atmetame, iš esmės einame prieš Vyriausybės nuomonę. Mano pozicija, kodėl prašau… Bet kodėl Seimo dauguma tai daro? Aš matau, kad dauguma žmonių neįsigilinę į šį klausimą. Ar prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio frakcijos vardu ir iki to laiko sužinoti Vyriausybės nuomonę.

PIRMININKAS. Gerai. Jūsų siūlymas yra teisėtas ir dėl jo mes netrukus balsuosime. Dėl vedimo tvarkos A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad Seimo nariai galbūt tikrai nėra įsigilinę, bet pirma sakyti opozicijos nuomonė, tai nereikia, nes liberalai čia balsavo prieš arba susilaikė, tai yra tik vienos frakcijos nuomonė. Tai pirma. Antru klausimu ką aš noriu pasakyti, kad čia yra sąlygos visiškai nieko prieš neturint prieš antrąjį departamentą, čia yra suteikiamos sąlygos civiliams asmenims būti išskirtine grupe. Už mėnesio ateis vidaus saugumo departamentas, ateis STT darbuotojai, ten irgi yra tokių darbuotojų. Ir mes nuolat kursime išskirtinių žmonių grupę.

PIRMININKAS. Nėra argumentų dėl vedimo tvarkos. Replikos bus sakomos po balsavimo. Dabar mes turime apsispręsti dėl procedūrinio pasiūlymo, kurį teikia opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija. Tam, kad būtų pritarta šiam siūlymui, turi būti ne mažiau kaip 1/5 balsavusiųjų dėl pertraukos padarymo iki artimiausio posėdžio. Prašau pasiruošti ir balsavimu išsakyti savo nuomonę.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Už pertrauką 9. Tai yra mažiau kaip 1/5, pertrauka prieš balsavimą nėra daroma. Todėl dabar turime apsispręsti dėl 11 straipsnio, nepritarus, kad pataisos būtų svarstomos. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 11 straipsnio dėl balsavimo motyvų? A.Sysas – motyvai už. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabartinėje redakcijoje, pateiktoje vieno iš pagrindinio komiteto, kur kalbama apie pensijų skyrimą civiliniams statutiniams tarnautojams, yra nurodytas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas. Todėl nedidinkime skaičiaus, nes šiandien ateina viena grupė, rytoj ateis kita ir taip plėsime iki begalybės. Mes turime daug problemų, kur panaudoti lėšas. Tai yra ne ta kategorija žmonių, kuriems reikia vienos papildomos socialinės garantijos – būtent valstybinės pensijos. Papildomas socialines garantijas šitie tarnautojai jau gauna, skirtingai nuo kitų civiliokų, taip pasakysiu. Todėl aš pritariu tokiai straipsnio redakcijai.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Bet jaučiu, kad bendro sutarimo dėl šio straipsnio nebus, prašau balsavimu išsakyti nuomonę dėl 11 straipsnio priėmimo.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 3, susilaikė 6. Straipsnis priimtas. Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs į tribūną pakviesime priimant lydintįjį įstatymą. Taigi dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prieš priimant šį įstatymą. R.Juknevičienė – motyvai prieš. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nebalsuosiu už, o balsuosiu prieš šį įstatymą vien todėl, kad šiuo balsavimu priimdami tokį įstatymą, koks dabar siūlomas, mes vedame mūsų žvalgybą ir karinę kontržvalgybą į sukarintą struktūrą. NATO valstybėse tokiose struktūrose dirba ne tik kariškiai, dirba ir civiliai darbuotojai, kurie atlieka tas pačias funkcijas kaip ir kariškiai, žvalgybos ir kontržvalgybos, tačiau tam reikia ne tik raumenų, tam reikia ir labai gerų smegenų. Todėl šis žingsnis, kai mes atskiriame, suteikiame visai kitokias garantijas kariškiams tame pačiame departamente ir civiliams, iš esmės atliekantiems tą pačią funkciją, dar kartą kartoju, veda į šios struktūros sukarinimą. Aš cituoju krašto apsaugos ministrą L.Linkevičių, kuris kreipdamasis į Seimą rašo taip, jog sukarintas žvalgybos ir kontržvalgybos institucijas turėjo buvusi SSRS ir iki šiol turi tokios pokomunistinės ar totalitarinio režimo šalys kaip Kinija, Šiaurės Korėja, Kuba ir panašiai. Todėl tikėdama tuo, ką rašo krašto apsaugos ministras L.Linkevičius, ir nenorėdama, kad mūsų valstybės žvalgyba ir kontržvalgyba būtų sukarinta, aš balsuoju prieš ir kviečiu kitus kolegas taip pat balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kai kurie kolegos negali užsiregistruoti. Aš noriu pasakyti, kad norint registruotis reikia spausti du mygtukus – didįjį ir atitinkamai vieną iš mygtukų, kuris yra susijęs su puse – už arba prieš. Primenu sesijos pradžioje, kaip galima išreikšti savo pageidavimą kalbėti dėl motyvų. Dabar motyvai už – A.Matulevičius. 1 min. 20 sek. pagal chronometrą. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš tikiuosi, kad į Seimo kadencijos pabaigą visi Seimo nariai išmoks teisingai spaudyti mygtukus. O dėl įstatymo būčiau nekalbėjęs. Tiesiog kolegos ne taip kai ką čia traktuoja. Tada ginkime ir Valstybės saugumo departamentą, nes ten visi “civiliokai” dirba ir yra dezinformuojama. Čia yra laužomos ietys iš tikrųjų tiktai dėl Antrojo departamento Krašto apsaugos ministerijos sistemoje, ir nevyniokime nieko į vatą. Todėl kaip nubalsavome pagal straipsnius, siūlau priimti šį įstatymą ir baigti tą diskusiją, kuri mūsų komitete jau gal antrus metus tęsiasi. Krašto apsaugos ministerijos sistemoje ir taip gerai uždirba. Jeigu būtų paskelbtos algos, priedai ir visos privilegijos, ką jie ten turi, tikrai jie yra ne tie žmonės, dėl kurių čia reikia lieti ašaras, ką kartais daro kai kurie mūsų kolegos, nes reikėtų pažiūrėti į tuos žmones, kurie apskritai gauna pas mus mažas pensijas. Todėl siūlau priimti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš atsiprašau. Dėl balsavimo motyvų kalbos iki 2 minučių. Noriu patikslinti. V.Landsbergis – motyvai prieš. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke ir kolegos, aš manau, gal pirmininkas dabar suteiks žodį krašto apsaugos ministrui, kuris tikrai nenori, kad Lietuva būtų panaši į Šiaurės Korėją, kaip siūlo ponas A.Gricius. Mane nustebino pono A.Matulevičiaus superpopulistiniai išvedžiojimai, kad kažkas per daug uždirba, tai tada jiems mažinkime socialines garantijas, atskirkime ir panašiai. (Balsas salėje) Jūs ką tik tai sakėte, kam čia reikia… Gatvėje nuo statinės taip kalbėkite, o Seime galima rimčiau.

Dar vienas motyvas prie tokios Lietuvos valstybės charakteristikos, kurią norima šiuo įstatymu sudaryti, yra ir tas, kad jeigu gabūs žmonės, kurie nėra kariškiai, diskriminuojami, tai yra tam tikras postūmis jiems iš tos tarnybos išeiti. Aš nežinau, kas nori susilpninti tokią svarbią tarnybą. Bet tie, kurie dabar balsuoja, kad civiliams nereikia socialinių garantijų, kaip tiktai į tą pusę ir orientuoja. Išeikite, jeigu jūs nepatenkinti arba nenorite ar negalite tapti kariškiais dėl ko nors. Tuomet jūsų tame darbe nereikia, o jūsų gabumai valstybei nereikalingi. Ponai, kurie taip galvoja, aš nežinau, ką jie galvoja iš tikrųjų. Man atrodo, vieni kažkokias doktrinėles turi, kažkokie dogmatikai, amžinai kartoja tą patį. Bet reikia galvoti šiek tiek valstybiškiau. Aš balsuoju prieš. Aš siūlau apskritai nebalsuoti dar galutinai, tuo labiau neišklausius krašto apsaugos ministro, kuris vis dėlto yra salėje.

PIRMININKAS. Ačiū. Jei ministras pageidaus, jam žodis bus suteiktas. Dėl motyvų kalba A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui. Man labai gaila, kad profesorius, kuris pastaruoju metu lankosi Briuselyje, europarlamente ir turbūt girdi įvairių kalbų, tarp jų turbūt ir britų parlamentarų, kurie tikrai yra gana iškalbūs, kalba mandagiai, sudėtingais sakiniais ir t.t., šiandien pas mus į Seimą bando atnešti nežinau kokių valstybių tradicijas lygindamas, kad aš propaguoju Šiaurės Korėją Lietuvoje ir t.t. Jeigu tik tokios patirties galima pasisemti europarlamente, man labai gaila.

Kitas dalykas. Aš noriu pasakyti pagrindinę mintį. Pirmiausia tėvynė yra mylima ne pinigais. Jeigu jūs manote, profesoriau, kad už pinigus galima nupirkti tėvynės patriotus, protingas galvas – atleiskite, daugelis žmonių, kurie aukojosi pokario metais, buvę partizanai ir kiti, buvo keturių klasių išsilavinimo, kaimo vaikinai, kurie jautė pilietinę pareigą kovoti už savo tėvynę, už savo šalį. Jeigu jūs manote, kad sukeldami neregėtu mastu socialines garantijas, padidintas pensijas jūs surasite tą tikrąjį proto elitą, kuris apgins mūsų valstybę… Jau buvo kalbėta, kad ta banga gali nueiti ir į kitas tarnybas. Atleiskite, mes turime akademikų, profesorių, kurie važinėja į užsienius, garsina Lietuvą. Duokime ir jiems, tiems nusipelniusiems žmonėms, ypatingas socialines garantijas ir visa kita. Aš dar kartą nė vieno žodžio nenoriu pasakyti prieš Krašto apsaugos ministerijos Antrąjį departamentą. Tai yra itin svarbi tarnyba, itin reikalinga, tuo labiau kad terorizmo pavojus pasaulyje didėja, ir mes irgi galime būti auka, tas objektas, tačiau niekada nesutiksiu su tuo, kad už pinigus galima nusipirkti žmones, kurie gintų mūsų valstybę ir atliktų labai sudėtingą ir svarbų analitinį darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašyčiau kalbant vienas kito atžvilgiu laikytis bent šiokios tokios pagarbos. Dėl motyvų kalba A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš tikrai negalėjau nesureaguoti į tai, ką dabar išgirdau. Gal Seime vis dėlto reikėtų išlaikyti kokios nors paprastos logikos dar bent likučius, net ir į kadencijos pabaigą. Taigi esmė, dėl ko yra diskutuojama? Dėl to, kad civiliams ir kariškiams yra numatomos skirtingos socialinės garantijos, tiktai dėl to. Ne dėl dydžio, ne dėl ko nors, o dėl skirtumo. Apie tai ir kalbėkime, o ne apie patriotizmą, kurio negalima matuoti pinigais. Čia galima labai daug ko prisišnekėti, bet… (Balsas iš salės) Realus gyvenimas yra toks, kad tokiu įstatymu griaunama viena struktūra, ir visiškai neaišku, kodėl ją reikia šiandien griauti. Kalbama ne apie patriotizmą, o apie struktūros griovimą. Paprastą logiką reikėtų kaip nors suprasti net ir paskutiniais šio Seimo metais.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų – A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be didelių aistrų reikia pasakyti, kad iš principo įstatymai leidžiami pagal tam tikrą sistemą. Pagal ją yra suskirstyta, kam valstybė skiria papildomas socialines garantijas, kam neskiria. Mes bandome šiuo įstatymu ištrinti tą ribą, kuria yra pasakyta, kas yra statutiniai, kas yra kariai, kokia jiems teikiama privilegija arba, sakykim, kaip valstybė jiems už sunkų, svarbų darbą atsilygina. Dabar šiuo įstatymu bandoma ištrinti tą ribą ir visiems vienos sistemos (noriu pabrėžti, labai nedidelės sistemos) darbuotojams sulyginti socialines garantijas. Aš negaliu sutikti su pareiškimais, kad yra diskriminacija, kažkas nori ką nors atimti. Tie žmonės jau keturiolika metų dirba toje sistemoje ir šios socialinės garantijos neturėjo. Tai yra plėtimas, o ne atėmimas socialinių garantijų. Apie tai mes ir kalbame. Mano rankose ministro laiškas frakcijai, kuriame jis pats oficialiai rašo, kad tokių žmonių šioje tarnyboje yra nedaug, bet kitose tarnybose yra kur kas daugiau, jie neturi tokių garantijų. Mes rytoj turėsime plėsti jiems tas garantijas. Todėl aš kviečiu, kolegos, negriauti sistemos. Kas Dievo – Dievui, kas Ciesoriaus – Ciesoriui, o nesuplakti visko į krūvą.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš norėčiau pabrėžti, kad tie, kurie balsuos už šį projektą, balsuodami parodys, kad raumenis jie vertina kur kas labiau negu žmogaus protą. Ponui A.Griciui, įsileidusiam į didelius išvedžiojimus apie patriotizmą ir pasiaukojimą, aš siūlyčiau tą pačią logiką taikyti ir tiems, kurie turi laipsnius. Kažkodėl jiems to netaikote ir nepriekaištaujate, kad jiems lieka tos garantijos. Netiktų čia kalbėti apie kokius nors papildomus pinigus ar ką nors. Viskas tai nedidelei grupelei žmonių iš to paties krašto apsaugos biudžeto, ministras nereikalauja jokių padidinimų dėl mūsų svarstomų pasiūlymų. Jeigu bus balsuota už, mūsų frakcija, be abejo, kreipsis į Prezidentą dėl vetavimo. Tikimės, kad ir ministras parems tokius siūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar norėčiau atsiklausti jūsų, ar neprieštarautumėte, kad ministras kalbėtų, prieš balsuojant dėl šio įstatymo? (Balsai salėje) Gerai. Kolegos, aš siūlau nedaryti iš to problemos. Išties tai yra Vyriausybės teikiamas įstatymas. Ministre, prašom trumpai dėl šio įstatymo.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už suteiktą teisę. Aš apie šį įstatymą nekalbėjau. Jeigu galima, porą pastabų. Kadangi buvo pasakyta piktų žodžių, tai aš vis tiek noriu pasakyti, kad kalbėti apie meilę ir tėvynę galima per literatūros vakarą, o jeigu kalbame apie įstatymą ir jo normas, reikėtų kalbėti labai preciziškai, nereikėtų įžeidinėti žmonių be reikalo, kurie mažiau ar labiau reikšmingi.

Dabar dėl nuostatos. Mūsų nuostata buvo, ir aš tai pabrėžiau laiške, kurį ponas A.Sysas citavo, vienodai reglamentuoti visų, pabrėžiu, žvalgybą ir kontržvalgybą operatyvinę, veiklą vykdančių statutinių valstybės tarnautojų socialines garantijas. Tik tiek. Sąskaita… kitų tarnybų pareigūnai, atlikdami tą patį darbą, gauna tas pačias garantijas. Jūs minite ribas. Dabar, jeigu jūs priimsite šį sprendimą, jūs ir nubrėšite nedidelę ribą tarp tų, kaip jūs sakote, nedaug žmonių (gal dėl nedaug žmonių, galima ir nesirūpinti, bet tai nėra principinis sprendimas) ir tarp kitų analogiškų darbuotojų kitose struktūrose – Saugumo departamente, Specialiųjų tyrimo tarnyboje, kurie gauna tokio pobūdžio pensijas. Kas iš to išeis? Nemanau, kad sugrius departamentas. Jis nesugrius, dirbs. Jis, beje, labai sėkmingai dirba, bet jam bus padaryta kadrų prasme tam tikra žala, nes darbuotojams bus patraukliau dirbti kitoje panašų darbą atliekančioje struktūroje, kurioje yra geresnės garantijos. Tai turbūt akivaizdu ir suprantama. Kaip buvo pasakyta, iš tiesų, tai yra nedidelis skaičius. Papildomų biudžeto lėšų šis pasiūlymas nepareikalaus.

Nesuteikiant teisės į karių ir pareigūnų pensiją antrojo departamento civiliams pareigūnams, kurie atlieka šį darbą, ir bus padarytas skirtumas tik šiuo aspektu – dėl pensijų analogiškų darbuotojų Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir Valstybės saugumo departamente. Tik tiek galiu pasakyti. Aš nežinau, kaip galima lietuviškiau ir aiškiau pasakyti. Mano manymu, šis sprendimas yra klaidingas. Jūsų valia spręsti, kaip nuspręsite, taip ir bus nuspręsta, bet noriu nuomonę pakartoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tik norėčiau pasakyti, kad yra paradoksali situacija.Jeigu būtų balsuojama prieš šį įstatymą, apie ką mes dabar kalbame, reikštų, kad jis nepriimtas. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2012 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 67 užsiregistravus, 51 – už, 12 – prieš, 4 susilaikė, įstatymas Nr.IXP-2012 priimtas.

Kolegos, mes dar turime lydintį teisės aktą. Galbūt po viso paketo galėtume replikas? Gerai. Pirmasis buvo J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš anaiptol nesu karinių struktūrų ypatingas šalininkas, bet manau, kad įžeidinėti karinių struktūrų, kaip darė kolegos konservatoriai, nederėtų. Manau, proto turi visi, ne tik civiliai, bet ir kariškai. Ir vadinti juos raumenų baze, matyt, nederėtų. Aš labai atsiprašau. Tai nekultūringa. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Matulevičius. Centrinis mikrofonas.

A.MATULEVIČIUS. Kadangi gerbiamojo profesoriaus Seimo nario V.Landsbergio buvau išvadintas demagogu, tai tauta nuspręs, kas iš mūsų didesnis demagogas. Noriu pasakyti tai, kad labai nemalonu, kai sakoma neteisybė Seimo salėje, turiu omeny ir ministro kalbą, kad tai nepareikalaus papildomų garantijų ir papildomų lėšų. Mes svarstėme komitete ir įsitikinome, kad pareikalaus.

Antra pastaba. Man atrodo, kad priimant tokius įstatymus, kai kurie mūsų kolegos turėtų mažiau vartoti epitetų, neįžeidinėti vieni kitų ir būti korektiškesniems.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Ačiū. Norėjau pasakyti labai trumpą pastabą. Gaila, kad nėra mūsų labai gerbiamo krašto apsaugos ministro. Man atrodo, jam nederėtų nurodinėti, apie ką turi kalbėti Seimo narys, kokius argumentus pasirinkti. Aš nesutinku, kad priimant įstatymus turime būti preciziški, sverti gramais, miligramais. Aš dėstau argumentus taip, kaip juos suprantu. Ir kiekvienas Seimo narys, man atrodo, turi teisę kalbėti taip, kaip jis mano yra reikalinga, kodėl jis priima vieną ar kitą sprendimą. O ne Seimo nariui mokyti, man atrodo, nederėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar V.Landsbergis nori pasakyti repliką?

V.LANDSBERGIS. Taip, norėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Man atrodo, yra paprasčiausiai priimtas neteisingas sprendimas. Tie žmonės, kurie norėjo priminti, parodyti, kad tai yra neteisinga, diskriminuoti žmones,nes jie yra civiliai… Čia joks kariuomenės įžeidimas, bet tiesiog už teisingesnį sprendimą. Jeigu jūs norite, kad būtų neteisybė, kad ir nedidelė neteisybė, bet kad ji būtų, važiuojat buldozeriu ir darote. Man tik gaila, kad liberalai prie to prisideda, ir ponas A.Gricius kalba apie partizanus, kurie kovojo be atlyginimo. Tegul ponas A.Gricius neima atlyginimo, tada jis bus didelis patriotas.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, natūralu, kad šis įstatymas turėjo sukelti tiek aistrų, ypač iš dešinės pusės, bet, matyt, ne čia esmė. Esmė yra ta, kad mes puikiai suprantame, jog įvedama visiškai atskira tarnautojų kategorija, kuri lygiai taip pat gali būti ir Saugumo departamente. Pagrindines funkcija ten vykdo kariai, kiti yra civiliniai tarnautojai, sakykim, valytojos ir kiti. Įvedama atskira kategorija – dar žmonės, todėl prieš tą kategoriją visi… Ji ir taip yra išplėsta, gauna papildomas garantijas, papildomas atostogas, visus kitus dalykas. Vadinasi, pagal tą logiką saugumo darbuotojams irgi reikia šalia įsteigti. Kodėl ir policijai neįsteigus? Pareigūnai yra, bet, kaip sako ponas profesorius, paimkime, neduok Dieve, šlubą kitą, kaip rodo filmuose, tegul ir jis galvoja. Taigi mes įvedame antrą papildomą kategoriją, ir jūs visi puikiai suprantate. Tai kategorijai yra viskas duodama, dar plius pensija kaip pareigūnui. Štai kur esmė. Todėl tas balsavimas, kurį visi suprato, bus kaip sniego gniūžtė. Jeigu jis negali dirbti… jis yra karys, kuris vykdo kontržvalgybos funkciją, kaip tą funkciją vykdo ir saugumo pareigūnas. Mes įvedame dar civilinį ir … statutinį tarnautoją. Tai mane stebina, negi gerbiamieji konservatoriai nesupranta. Manau, puikiai supranta. Niekas padėties neblogina. Atvirkščiai, tie žmonės ir dabar dirba, normaliai dirba ir gauna visas papildomas garantijas. Aš dėl to kalbu, nes bus antras balsavimas, t.y. kito įstatymo.

PIRMININKAS. Dėl to įstatymo jūs ir galėsite kalbėti.

A.SADECKAS. Jis bus toliau.

PIRMININKAS. Ir ta proga jums bus sudaryta, jeigu pageidausite.

Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2013(3*) (priėmimas)

Dabar eilės tvarka pereiname prie Nr.IXP-2013. Priėmimo stadija. Pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo pirmininką A.Sysą kviečiu į tribūną pateikti priėmimo stadijoje tai, kas yra pasikeitę nuo svarstymo.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Nuo svarstymo yra pasikeitę tai, kad dėl šio įstatymo taip pat buvo gauti mūsų kolegų Seimo narių G.Purvaneckienės ir kolegų G.Kirkilo bei V.Stankevičiaus pasiūlymai, derinantys nuostatas, kurių nebuvo pagrindiniame įstatyme. Komitetas svarstė abi pataisas ir abiem nepritarė.

PIRMININKAS. Likite dar tribūnoje. Norėčiau paklausti teikėjų. Ar jūs manote, kad po to, kai buvo svarstytas pagrindinis įstatymas ir nebuvo pritarta pataisom, jūsų pataisos dar turi prasmę, gerbiamasis Stankevičiau? Paspauskite mygtuką. Atsiimate. Ar, kolege Purvaneckiene, manote kitaip? Nėra prasmės, nes teisinė logika sako, kad nepritarus pasiūlymams, kurie buvo teikti su kitu įstatymu, tie nėra svarstomi. Todėl teikėjai, suprasdami tai, atsiima.

Taigi galima pereiti prie įstatymo priėmimo, nes daugiau pasiūlymų nėra gauta. Ar turite dar ką nors pridurti, pone pranešėjau?

A.SYSAS. Norėčiau pridurti, kad komitetas siūlo pakeisti šio įstatymo pavadinimą, t.y. jį pavadinti taip, kaip vadinasi pagrindinis įstatymas, – yra Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų ir valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas, o neplėsti pavadinimų virtinės. Tam komitetas siūlo pritarti.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti tam bendru sutarimu, turėdami minty, kad tai yra aiškesnis ir tikslesnis pavadinimas? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tai yra 1 straipsnis, todėl dėl viso įstatymo ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2013 priėmimo.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Už – 53, prieš – 4, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Teismų įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo ketvirtojo skirsnio 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2786* (svarstymas)

Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimą Nr.IXP-2786. Svarstymas. Pagrindinio komiteto pranešėją J.Bernatonį, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį, kviečiu į tribūną. Ruošiasi papildomas Žmogaus teisių komitetas.

J.BERNATONIS. Dėkoju, ponas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šia pataisa atitaisoma tam tikra klaida, kurią padarė Seimas priimdamas įstatymą, tai yra vietoj nuorodos į 3 dalį įrašomos nuorodos į 5 dalį. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritaria projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius pateiks papildomo komiteto išvadą. Prašom, kolega.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, išklausėme pagrindinio ir papildomo komitetų išvadas. Diskusijose dalyvauti užsiregistravusių nėra. Svarstymo stadijoje klausčiau, ar yra norinčių kalbėti vienas – už, vienas – prieš dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar po svarstymo galėtume šiam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas šiandien baigtas.

Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2806 ES (pateikimas)

Dabar turėtume svarstyti 6 klausimą Nr.IXP-2806, su Europos Sąjungos integracija susijusį įstatymą, – Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį teikia Vyriausybė. Pateikimas. Kviečiu į tribūną žemės ūkio ministrą Jeronimą Kraujelį pateikti įstatymą. Prašom.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Respublikos augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo tikslas – nustatyti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų veiklą, susijusią su augalų apsaugos produktų registracija, įvežimu, sandėliavimu, prekyba, naudojimu ir kontrole. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant 1991 m. liepos 15 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos dėl augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką nuostatas. Šiuo metu galiojantis Augalų apsaugos įstatymas neatitinka minėtos direktyvos reikalavimų, todėl jis keičiamas iš esmės.

Rengiant įstatymo projektą, konsultavo Europos Sąjungos ekspertas Kostas Markakis. Buvo atsižvelgta į jo pasiūlymus dėl įstatymo ir kitų teisės aktų struktūros. Visos nuostatos, kurias reglamentuoja minėta Tarybos direktyva, įrašytos šiame įstatymo projekte, o Europos Komisijos direktyvų reikalavimai bus įgyvendinti lydinčiaisiais teisės aktais.

Projekte numatyta, pirma, kad augalų apsaugos produktus registruos Valstybinė augalų apsaugos tarnyba kaip oficiali institucija, o ne Valstybinė augalų apsaugos priemonių registracijos komisija, kaip buvo iki šiol. Pastarasis patariamasis organas bus konsultacinė komisija, į kurios sudėtį bus įtraukti mokslo institucijų atstovai. Registracinius mokslinius tyrimus vykdys institucijos, turinčios geros eksperimentinės bei laboratorinės praktikos sertifikatus. Turėsime pripažinti mokslinių tyrimų duomenis ir tų Europos Sąjungos valstybių narių, kurių klimato sąlygos panašios.

Numatyta galimybė apriboti arba uždrausti augalų apsaugos produktų registraciją, jeigu jie kels pavojų žmonių ar gyvulių sveikatai ir aplinkai. Tačiau bus galima laikinai įregistruoti arba daryti išimtį ir leisti naudoti neįregistruotus augalų apsaugos produktus, jeigu šalyje pasirodytų kenksmingi organizmai, kurių negalima sunaikinti turimais registruotais augalų apsaugos produktais.

Mokslo įstaigos, užsiimančios žemės ūkio veikla, augintojų asociacijos ir profesionalūs naudotojai galės pateikti paraiškas dėl augalų apsaugos produktų naudojimo išplėtimo mažais plotais auginamiems augalams. Projekte numatyta prekybos analogiškais augalų apsaugos produktais, kurie registruoti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, tik kitu pavadinimu, tvarka.

Nustatyta Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijų kompetencija ir kontrolė, numatyti registracijai pateiktų dokumentų duomenų apsaugos ir slaptumo reikalavimai. Numatoma, kad įstatymo projekto priėmimas nesukels neigiamų pasekmių ir tinkamai integruosis į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą. Priėmus projektą, lydimieji teisės aktai, reglamentuojantys augalų apsaugos registraciją, įvežimą, prekybą, sandėliavimą, naudojimą ir kontrolę, bus parengti ir patvirtinti pagal įstatymo projekte esančias nuorodas bei teisės derinimo priemonių 2003 m. planą, patvirtiną Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr.292.

Minėtame Vyriausybės nutarime nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės išplėsti ekspertų, kurie vertins pateiktus duomenis dėl augalų apsaugos produktų registracijos, skaičių 3 etatiniais vienetais. Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimas ūkininkams bus labai svarbus, nes jų tiesioginės išmokos už žemės ūkio produkciją priklausys ir nuo tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo.

Įstatymo projektas pataisytas atsižvelgus į kitų ministerijų, suinteresuotų institucijų pastabas. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui, įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą. Taip pat išnagrinėtos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, kurios yra gana išsamios, tačiau pagrindiniai, gal ir diskutuotini klausimai, yra dėl pačių priedų. Konsultuojantis su Europos Komisijos ekspertais, jie vis dėlto rekomendavo, kad mūsų teisinėje sistemoje tie priedai būtų kaip įstatymas. Manau, kad svarstant komitetuose būtų galima diskutuoti. Kitos departamento pastabos yra redakcinio pobūdžio ir, manau, kad svarstymo metu bus galima jas detaliau išnagrinėti ir į jas atsižvelgti.

Prašyčiau kolegų Seimo narių pritarti įstatymo projektui po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Norinčių jūsų paklausti nėra. Dėkoju už pateikimą. Ar būtų norinčių kalbėti pateikimo metu dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, klausiu, ar po pateikimo galime pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Kaimo reikalų komitetą, o papildomu – Aplinkos apsaugos komitetą. Svarstyti šių metų spalio 7 dieną. Ar priimtina tokia svarstymo procedūra? Prieštaravimų nėra. Dėl to apsispręsta taip pat bendru sutarimu.

Svarstėme visus klausimus, numatytus šiam posėdžio metui, todėl aš noriu paskelbti pertrauką iki 12.00 valandos. Toliau pagal numatytą darbotvarkę bus Vyriausybės įstatymų projektų pateikimas.

Pertrauka

Pelno mokesčio įstatymo 2 ir 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2823. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2824. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2825. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2826 (pateikimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS).Turime laikytis numatyto grafiko, nors mūsų ir nėra daug, bet tiems, kas susirinkote, tikrai rūpi Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2823 – Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną finansų viceministrą Vitą Vasiliauską pateikti įstatymo projektą.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu leistumėte, aš iš karto pateikčiau keturis projektus, nes jie tarpusavyje susiję.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu neprieštaraujate, kolegos, viso įstatymų paketo pateikimo stadija ir tada dėl visų būtų galima užduoti klausimus. Prašom.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Vyriausybė siūlo svarstyti keturių įstatymų pakeitimo projektus. Tai yra Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimą, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo bei Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą.

Pagrindinis šio įstatymų paketo pateikimo tikslas yra paskatinti kooperatyvus, žemės ūkio veikla užsiimančius subjektus jungtis į kooperatyvus. Paskata būtų siūlomos mokestinės lengvatos kooperatyvams.

Siūlomos mokestinės lengvatos yra susijusios visų pirma su pelno mokesčiu. Siūloma suteikti mokestinę lengvatą, t.y. 0% pelno mokesčio tarifą, žemės ūkio veikla besiverčiančioms kooperatinėms bendrovėms ne tik tais atvejais, kai kooperatyvas pats vykdo žemės ūkio veiklą, bet ir tais atvejais, kai kooperatyvas verčiasi savo narių produkcijos realizavimu. Tokiu atveju lengvata būtų taikoma žemės ūkio subjektams ne tik pavieniui, bet ir susikooperavus. Manytume, tai galėtų palengvinti, be abejo, tos produkcijos realizavimą.

Pajamos. Siūloma nustatyti, kad lengvata galėtų būti taikoma, jei pajamos iš žemės ūkio veiklos ir prekybinės veiklos sudarytų ne mažiau kaip 85% pajamų. Be abejo, dėl procentų bus galima diskutuoti įstatymo projekto svarstymo komitetuose metu. Taip pat siūlome aiškiai apibrėžti paslaugų žemės ūkiui sąrašą, nes vis dėlto tai yra apmokestinimo dalykai. Mes siūlytume, kad tai būtų pavesta padaryti finansų ministrui.

Taip pat atitinkamai yra siūloma pakeisti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą bei Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą. Tiesiog siūlomos analogiškos nuostatos kaip ir Pelno mokesčio įstatyme – lengvatų teikimas kooperatyvams. Analogiškai siūloma Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus, taip pat sąvokas, vartojamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, suderinti su Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo sąvokomis ir taip pat numatyti lengvatas produkcijai, kai savo narių produkciją realizuoja kooperatyvas.

Įtaka biudžetams priėmus šį paketą būtų maždaug 1,2 mln. litų. Todėl, jeigu jūs pastebėjote, siūloma, kad visi įstatymų projektai įsigaliotų nuo 2004 m. sausio 1 d. Tiek trumpai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Penki Seimo nariai nori paklausti. Eilės tvarka pirmasis yra D.Velička. Prašom, kolega.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Iš tiesų šiek tiek keista klausytis viceministro, kai jis siūlo taikyti lengvatą arba siūlo praplėsti verslo galimybes. Paprastai iš jūsų lūpų iš tribūnos girdėti suvaržančios sąlygos. Dabar jūs pats teikiate tam tikras lengvinančias sąlygas žemdirbiams. Tai iš tikrųjų rodo, kad galbūt Finansų ministerija arba Vyriausybė gana objektyviai pradeda žiūrėti į žemės ūkį ir mato, kad jau per daug tų suvaržymų padaryta, nes dabar jau patys siūlote lengvatas. Už jas galima tik padėkoti. Bet Finansų ministerija nebūtų Finansų ministerija, jeigu kita ranka nepakeltų tos kartelės, kuriai esant būtų galima pasinaudoti šiomis lengvatomis. Šie 85% vėl panaikina tą galimybę. Jeigu aš 85% nevykdau tos sumos, vadinasi, tos lengvatos man netaikomos. Kam tas žaidimas?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad Finansų ministerija visą laiką stengiasi būti objektyvi nustatydama apmokestinimo taisykles ir iš tikrųjų nebando specialiai suvaržyti ūkinės laisvės. Iš tikrųjų tai vienas iš credo, kuriuo mes vadovaujamės.

Jeigu kalbėtume apie procentus, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad siūloma 85%, bet praplečiamas sąrašas veiklų, kurios įsiskaičiuotų į tuos 85%.

Trečias dalykas. Kaip minėjau, dėl procentų bus galima diskutuoti. Tai yra pasiūlymas, bazė išsiplečia. Aš manau, kad neturėtų būti kokių nors problemų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos Lapėno salėje aš nematau. Todėl kitas klausiantysis yra A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš nebūsiu toks entuziastas kaip mano kolega D.Velička, nes po gražiomis kalbomis slepiasi labai įdomūs dalykai. Ir dėl Pelno mokesčio įstatymo, ir dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo yra įrašytas toks dalykas, kad (aš čia visko necituosiu) “Žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimą, taip pat paslaugų, nurodytų finansų ministro patvirtintame paslaugų žemės ūkiui… kurioms taikomos mokestinės lengvatos, sąrašą”… Jūsų darbuotojai sudarys sąrašą ir tas sąrašas gali būti tik iš kelių punktelių. Vadinasi, lyg ir mes, Seimas, duodame teisę tą lengvatą padaryti nulinę, o iš tikrųjų spręs ministerija. Palaukite! Ar šiuo atveju per kitas duris jūs gudriai nepasiimate Seimo teisės reguliuoti mokesčius?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tokia praktika parlamento įstatymų leidyboje, kad tam tikros teisės deleguojamos vykdančiajai valdžiai arba vienai iš institucijų (šiuo atveju įgaliotai institucijai Finansų ministerijai), yra, ir tai ne pirmas įstatymas, kuriame tokios nuorodos yra duodamos. Mes vienašališkai tų paslaugų nenustatysime. Be jokios abejonės, sudarydami sąrašą mes jį derinsime ir su Žemės ūkio ministerija, ir su visais suinteresuotais subjektais, t.y. su Žemės ūkio rūmais ir visais kitais. Aš tikrai nematau problemos. Rengdami šį įstatymo projektą mes taip pat jį suderinome su Žemės ūkio ministerija. Tai vis dėlto yra fiskaliniai dalykai, tai mokesčiai. Manyčiau, kad būtent Finansų ministerija turėtų prisiimti atsakomybę už sąrašo sudarymą.

PIRMININKAS. Dėkui. S.Kružinauskas – kitas klausiantysis. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Man džiugu, kad dar vienas žingsnis į Vyriausybės programos vykdymą yra padarytas ir kad kooperatinėms bendrovėms numatomos mokestinės lengvatos. Tačiau jūs minėjote, kad tai kainuos 1,2 mln. litų.

Dar vienas momentas būtų. Kooperatinių bendrovių įstatyme numatytas privalomas apmokamas administratorius kooperatinėse bendrovėse. Šiuo atveju išeitų, kad per mokestines lengvatas mes lyg ir suteiktume lengvatas, per kitą įstatymą mes jas susigrąžintume: viena ranka duodame, kita atimame. Ar jūs nemanote, kad panaikinimą tos prievolės, kad kooperatinėse bendrovėse būtų apmokamas administratorius, taip pat būtų galima laikyti lengvata ir tą trukdį būtų galima pašalinti, kad kooperatinėms bendrovėms būtų lengviau gyventi ir kurtis? Ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų man sunku komentuoti ne savo srities teisės aktą, t.y. įstatymą, kuris reglamentuoja visą kooperacijos judėjimą Lietuvoje. Tiesą sakant, aš, jeigu klausiate asmeniškai manęs, nežinau. Matyt, tie, kas rengė įstatymą, turėjo kokių nors tikslų. Bet jeigu nėra kokių nors problemų valdant tuos kooperatyvus, gal ir nereikėtų. Bet, sakau, matyt, Kaimo reikalų komitetas turėtų apsispręsti, kaip elgtis.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto pagrindinis dalykas, kad mokesčius nustato Seimas. Dabar vienas paslaugas pagal ministro sąrašą bus galima apmokestinti, kitų ne. Ar vis dėlto nereikėtų, kadangi finansų ministras, kiek žinome… Gerai, kad Dalia Grybauskaitė labai rūpinasi žemdirbiais, nes žemdirbys neturi pajamų. Bet ateis blogesnis ministras, kuris nesirūpins žemdirbiais ir tą sąrašą kaip norės galės kaitalioti. Ar vis dėlto nereikėtų teisinės nuostatos, kad šį sąrašą tvirtina Vyriausybė? Jūs teikite, bet turės pereiti per žemės ūkio ministrą, per kabinetą. Šį sąrašą nėra taip sunku patvirtinti Vyriausybės nutarimu, o ne finansų ministro.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Manau, čia nėra esminis šio įstatymo projekto momentas, ar tai bus Vyriausybė, aš nematau čia problemos. Dar kartą sakau, kai Finansų ministerija sudarys tą sąrašą, mes jį derinsime su visomis institucijomis ir visais subjektais. Nematyčiau problemos, kad būtų ir Vyriausybė. Tiesiog, kad tą sąrašą iškeltume į įstatymo priedėlį, mano manymu, būtų nevisiškai logiška, nes gyvenimas keičiasi, atsiranda naujų veiklų. Tada kiekvieną kartą reikėtų eiti į parlamentą. Kas tvirtins, tai čia problemos nėra.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis viceministre, atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pateikimą. Po vieną dėl balsavimo motyvų už ir prieš. A.Matulevičius – pirmasis. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Suprantama, kad ir kiti kolegos pritars, jog reikia sveikinti, reikia po pateikimo pritarti tokiems lyg ir geriems įstatymo norams. Kita vertus, taip pat svarstymo ir priėmimo stadijose vis dėlto reikėtų tą sąrašą, kuris gali sugriauti tuos norus, perduoti bent Vyriausybei. Paskutinis atvejis su vežėjais parodo, kad Finansų ministerija toli gražu nesupranta, kas Lietuvoje yra kas. Kadangi vežėjas, t.y. darbininkas, važiuoja, o Finansų ministerijos atstovai šito nesupranta, vadinasi, mes ne visai jais galime pasitikėti. Po pateikimo siūlau pritarti šiems įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti prieš. Ar mes galėtume po pateikimo bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Yra nusiteikusių skeptiškai, todėl turėtume savo nuomonę išsakyti balsavimu, bent taip yra teigiančių. Prašom išnaudoti progą registruotis ir išsakyti savo nuomonę dėl įstatymų, primenu, dėl visų keturių: Nr.IXP-2823, Nr.IXP-2824, Nr.IXP-2825, Nr.IXP-2826, dėl pritarimo po pateikimo.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai: 34 – už, 1 prieš, susilaikiusių nėra, po pateikimo yra pritarta. Ar norite, kolega Pronckau, repliką po balsavimo, ar dėl komitetų? Gerai.

Dabar pereiname prie svarstymo procedūrų. Seniūnų sueiga dėl visų keturių įstatymų siūlo pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetą. Koks jūsų siūlymas, kolega? Prašom.

M.PRONCKUS. Aš noriu, kad papildomas komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas.

PIRMININKAS. Ar dėl visų, ar tiktai dėl?..

M.PRONCKUS. Dėl visų.

PIRMININKAS. Dėl visų. Ar Seimas neprieštarautų, kad papildomu būtų Kaimo reikalų komitetas? (Balsai salėje: ne, ne, ne…) Prieštaravimų nėra, yra džiugesio apraiškų. Kolegos, yra siūlymas, kad dėl visų pagrindiniu būtų Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Kaimo reikalų komitetas bei preliminari svarstymo data – šių metų spalio 7 diena. Ar galime pritarti tokiai procedūrai? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Ūkinių bendrijų įstatymo projektas Nr.IXP-2827 (pateikimas)

Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 8 klausimą – Ūkinių bendrijų įstatymo projektą Nr.IXP-2827. Teikėja – Vyriausybė. Yra atvykęs ūkio ministras P.Čėsna. Kviečiu ministrą iš tribūnos pateikti įstatymo projektą.

P.ČĖSNA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo projektą. Projekto tikslas – suderinti Ūkinių bendrijų įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, patobulinti ir modernizuoti tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų steigimo, veiklos, pertvarkymo ir pasibaigimo, taip pat ūkinių bendrijų tikrųjų narių ir komanditorių teisių ir pareigų reglamentavimą.

Įsigaliojus Civiliniam kodeksui, visos ūkinės bendrijos tapo juridiniais asmenimis, todėl įgijo visas juridinių asmenų teises ir pareigas. Įstatymo projekte pateikta ūkinės bendrijos samprata, pagal kurią ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Projekte siūloma nustatyti, kad jungtinės veiklos sutartis yra ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas, reglamentuojamos jungtinės veiklos sutarties privalomosios nuostatos. Be to, numatoma galimybė ūkinės bendrijos tikriesiems nariams jungtinės veiklos sutartyje susitarti dėl kitokių įstatymo projekto imperatyvioms normoms neprieštaraujančių jungtinės veiklos sutarties papildomų nuostatų.

Pagal Civilinį kodeksą jungtinės veiklos sutartis sudaro tik ūkinės bendrijos tikrieji nariai. Todėl siūloma nustatyti, kad ūkinėje bendrijoje būtų bent du tikrieji nariai. Įstatymo projekte ūkinių bendrijų dalyviais laikomi tikrieji nariai ir komanditoriai, tačiau tvarkant ūkinės bendrijos reikalus gali dalyvauti tik tikrieji nariai. Pagal ūkinės bendrijos prievoles tikrieji nariai atsako visu savo turtu, o komanditoriai – tik tuo turtu, kurį įnešė ar yra įsipareigoję įnešti į bendriją.

Atsižvelgiant į tai, kad ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, jos tikrieji nariai atsako už ūkinės bendrijos prievoles visu savo turtu, taip pat, siekiant geriau apsaugoti ūkinės bendrijos kreditorių interesus, siūloma apriboti ūkinės bendrijos tikrojo nario teisę būti kitų ūkinių bendrijų tikraisiais nariais ir individualių įmonių dalyviais.

Bendrijos tikraisiais nariais taip pat negali būti valstybė, savivaldybės įmonės, biudžetinės įstaigos bei Europos ekonominių interesų grupių nariai. Komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai tuo pat metu negali būti ir jos komanditoriais, o komanditoriai negali būti jos tikraisiais nariais. Skirtingai nuo galiojančio įstatymo, komanditoriai nėra jungtinės veiklos sutarties šalys. Siekiant apibrėžti komanditorių teises, pareigas ir atsakomybę, numatyta, kad su kiekvienu komanditoriumi yra pasirašoma komanditoriaus sutartis. Komanditoriaus sutartį pasirašęs ir įstatymo bei komanditoriaus sutartyje nustatyta tvarka įnešęs įnašą į komanditinę ūkinę bendriją asmuo tampa komanditinės ūkinės bendrijos komanditoriumi.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas vienas iš juridinių asmens požymių yra atskiras juridinio asmens turtas. Todėl įstatymo projekte numatyta, kad ūkinės bendrijos dalyvių įnašai yra ūkinės bendrijos nuosavybė.

Palyginti su galiojančiu įstatymu, konkretizuotas ūkinės bendrijos pelno paskirstymas. Siūloma nustatyti, kad ūkinės bendrijos pelno dalis, skirta tikriesiems nariams, paskirstoma kiekvienam tikrajam nariui proporcingai jo įnašo dydžiui, jeigu ko kita nenustato bendrijos jungtinės veiklos sutartis. Komanditinės ūkinės bendrijos pelno dalis, skirta dalyviams, pirmiausia paskirstoma komanditoriams komanditorių sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tik po to likusi suma paskirstoma komanditinės ūkinės bendrijos tikriesiems nariams proporcingai jų įnašui, jeigu ko kita nenustato ūkinės bendrijos jungtinės veiklos sutartis.

Įstatymo projekte siūloma aiškiau reglamentuoti sprendimų priėmimą bei ūkinės bendrijos reikalų tvarkymą. Ūkinė bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir visa tai įgyvendina per savo tikruosius narius. Tikrieji nariai tvarko ūkinės bendrijos reikalus, priima sprendimus visais bendrijos veiklos klausimais. Sprendimai priimami visų tikrųjų narių bendru susitarimu. Bendrijos jungtinės veiklos sutartyje gali būti numatyta, kad sprendimai priimami tikrųjų narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatymo projekte numatytus atvejus.

Projekte pateikiami ūkinių bendrijų pertvarkymo, reorganizavimo ir likvidavimo ypatumai, likviduojamos ūkinės bendrijos turto, likusio atsiskaičius su ūkinės bendrijos kreditoriais, pasidalijimo ūkinės bendrijos dalyviams tvarka. Pagal galiojantį įstatymą komanditinės ūkinės bendrijos nariai, komanditoriai yra jungtinės veiklos sutarties šalys, todėl praktiškai yra komanditinių ūkinių bendrijų, kurių jungtinės veiklos sutartis sudaryta tarp tikrojo nario ir nario komanditoriaus. Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose numatyta, kad tokios komanditinės ūkinės bendrijos per 18 mėn. nuo įstatymo įsigaliojimo turi priimti į komanditinę ūkinę bendriją tikrąjį narį arba priimti sprendimą komanditinę ūkinę bendriją reorganizuoti, jungimo būdu ją pertvarkyti ar likviduoti. Be šių esminių įstatymo pakeitimų siūloma kitų smulkesnių pataisų, susijusių su ūkinių bendrijų įstatymo taikymo praktinių problemų sprendimu bei įstatymo nuostatų suderinimo tarpusavyje.

Siūlome, kad Ūkinių bendrijų įstatymas įsigaliotų nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Siūlau gerbiamiesiems Seimo nariams priimti šio įstatymo pakeitimą.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori klausti 3 Seimo nariai. Pirmasis yra A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas gal būtų truputį bendresnio pobūdžio, ne vien apie ūkines bendrijas, bet apskritai apie visų rūšių įmones, nes iš tikrųjų vienu metu buvo iškelta ta problema, bet dabar nutilta. Lietuvoje yra labai daug neveikiančių įmonių, kurios neturi finansinių įsipareigojimų, bet likvidavimo procedūra, visų, tarp jų ir ūkinių bendrijų, yra labai sudėtinga. Ar neketina ūkio ministerija ką nors daryti šia linkme, kad vis dėlto, jeigu nėra kokių nors skolų, įmonių likvidavimo procedūra būtų supaprastinama?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Jūsų pateiktas klausimas jau buvo ne kartą svarstytas ir kiek įmanoma buvo stengiamasi sumažinti procedūrų kiekį ir supaprastinti jas, bet vis tiek išlieka tam tikri juridiniai dalykai, dokumentų sutvarkymas. Juos reikia sutvarkyti. Šiuo metu ūkio ministerija neturi kokių nors dar naujų konkrečių pasiūlymų, kaip pagreitinti tas procedūras, nors jau mes ne kartą esame nagrinėję. Ką sugebėjome, esame pateikę ir kiek įmanoma jau esame įgyvendinę.

PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantis yra A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, mes turėjome gana daug problemų su komanditinėm ūkinėm bendrovėm, kai tikrieji komanditoriai pavertė visus darbuotojus tais netikrais ūkinių bendrijų nariais, tie žmonės liko be socialinių garantijų, be draudimo. Taip buvo duonos kombinate, pieno ir kitose įmonėse, mes gana daug dėl to ginčijomės. Ar naujasis įstatymas nekartoja tam tikrų klaidų, kurios buvo pirminiam įstatymo projekte, kai buvo priimtas pirmas variantas dėl ūkinių bendrijų, kai paprasčiausiai nesąžiningi darbdaviai tokiu būdu išvengė mokesčių mokėjimo?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Pagal mano turimą informaciją šiuo metu Lietuvoje yra 456 komanditinės ūkinės bendrijos ir tikrųjų ūkinių bendrijų yra 808. Kiek įmanoma pateiktame įstatymo projekte buvo stengiamasi išvengti tokių piktnaudžiavimo galimybių, turiu galvoje, kad piktnaudžiavimo galimybės būtų sumažintos iki minimumo. Bet, žinote, liaudis yra kūrybinga.

A.SYSAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis klausia J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau patikslinti A.Syso klausimą. Jūs savo pranešime paminėjote, kad taisote tą įstatymą pagal Civilinį kodeksą. Žinote, visus tuos kodeksus karto rašo rašo rašeivos, o gyvenimas truputį savo diktuoja. Vis dėlto kiek yra naujame įstatyme tų apibendrintų praktinių dalykų, kurie parodė, ką ir gerbiamasis A.Sysas sakė, kad įmonę suskaldė į bendrijas, jog išvengtų mokesčių. Kaip jūs apibendrinote tą praktiką, kuri jau buvo, nes teoriškai sunku daug ką numatyti. Ar yra apibendrinta ta praktika ir užkirsti keliai, kurie buvo realūs, ne teoriniai, o realūs.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Jūsų klausimas gana sudėtingas. Aš dabar tokios statistikos jums negaliu pateikti, kiek tai įvertinta, bandysiu paprašyti pagalbos iš mūsų rengėjų, kiek jie sugebėjo tai įvertinti, jeigu galima.

A.RAILAITĖ. Ačiū, ministre. Ūkio ministerija, Audronė Railaitė. Mes rengdami šį įstatymo projektą jį derinome su Civiliniu kodeksu ir naujovė dabar ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose yra tai, kad jungtinės veiklos sutartis dabar yra sudaroma tik tarp tikrųjų narių. Pagal iki šiol galiojusį įstatymą, dabar tebegaliojantį, komanditoriai taip pat yra jungtinės veiklos sutarties šalys. Dėl to buvo galimi iš tikrųjų įvairūs piktnaudžiavimai. Dabar, kadangi nariai komanditoriai tik įneša tam tikrą dalį ir turi teisę skirstant pelną į pelno dalį ir neturi daugiau jokių kitokių teisių ir pareigų ūkinėje bendrijoje, taip pat nedalyvauja ir bendrijos valdyme, jie yra kaip tam tikri investuotojai, tačiau nėra darbuotojai ir nėra tikrieji nariai, kurie dalyvauja veikloje ir kurie priima sprendimus. Todėl nariai komanditoriai, jeigu jie norėtų dirbti bendrijoje, tai vadovaujantis Darbo kodeksu su jais turi būti sudaromos darbo sutartys, atitinkamai jie turi gauti pagal tas darbo sutartis atlyginimus ir atitinkamai tada mokėti mokesčius. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Tuokart buvo visi klausimai. Ačiū, ministre, už pristatymą ir už atsakymus į klausimus. Kolegos, pateikimas. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo Ekonomikos, o papildomu Teisės ir teisėtvarkos komitetus bei preliminarią svarstymo datą siūlo šių metų spalio 14 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai? Prieštaravimų nėra. Tam pritarta bendru sutarimu.

Statybos įstatymo 1, 2, 6, 8, 25, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo nauju dvyliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2849 (pateikimas)

Eilės tvarka rytinio posėdžio darbotvarkės 9 klausimas – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju dvyliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2849. Teikėja – Vyriausybė. Pateikimas. Kviečiu aplinkos ministrą Arūną Kundrotą pristatyti įstatymą.

A.KUNDROTAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatomas Statybos įstatymo pakeitimas. Jo esmės – reglamentuoti vieną sritį, kuri dabartiniame Statybos įstatyme nebuvo reglamentuojama. Šiuo metu galiojantis Statybos įstatymas nustato esminius reikalavimus visiems Lietuvos Respublikoje naujai statomiems, rekonstruojamiems ir remontuojamiems statiniams; statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinio projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką; statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų, kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus. Tačiau Statybos įstatyme, kuriame yra reglamentuoti mano minėti pagrindiniai proceso dalykai, yra viena sritis, kuri šiuo metu teikiamame įstatyme bus reglamentuojama. Tai yra siūloma įstatymą papildyti nauju skirsniu “Statinių naudojimas ir priežiūra”. Jame nustatomos statinio naudotojo pareigos, reglamentuojami statinių techninės priežiūros pagrindiniai reikalavimai, nustatomi statinio stebėjimų, apžiūrų bei ekspertizių pagrindiniai reikalavimai bei vykdytojai. Naujajame skirsnyje taip pat reglamentuojama statinių naudojimo priežiūra, privalomieji statinių priežiūros dokumentai bei pastatų energetinis sertifikavimas. Yra numatyta, kokios institucijos atlieka tą statinių priežiūrą, išskirtos tam tikros kategorijos, kada priežiūrą vykdo apskritys, kada atitinkamos ministerijos pagal savo kompetenciją ir kada savivaldybė. Šio įstatymo įgyvendinimui yra numatoma, kad reikės papildomų lėšų, nors tokios funkcijos savivaldybei buvo įrašytos ir dabar galiojančiame įstatyme, tačiau niekada nebuvo aiškiai reglamentuota, ką jos turėtų daryti. Ir kadangi šiame įstatyme pasakoma, kad savivaldybės turės atlikti tam tikras gyvenamųjų namų priežiūros funkcijas, tai atitinkamai pareikalaus ir lėšų. Pagal įvertinimą reikėtų apie 4,6 mln., iš kurių 3,28 būtų skiriama savivaldybėms, kita dalis – apskritims bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Prašau Seimo narius svarstyti ir priimti tokį įstatymo pakeitimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Keturi Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis yra A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad mums labai sudėtinga klausti, nes čia kiekvienu punktu reikėtų klausti. Šis įstatymas dabar nesukelia audros, nes, matyt, dar niekas jo nežinojo. Aš jaučiu, kai mes jau jį priiminėsime arba priimsime, tai audra bus didžiulė, nes čia daromi labai žiaurūs apribojimai dėl jau esamų pastatų. Aš nesakau, kad nereikia avarinių pastatų gelbėti, bet, pavyzdžiui, 43 straipsnyje sugalvojami biurokratiniai dalykai, kad pildomi statinio pasai. Tai ar kiekvienam individualiam namui pasą reikės pildyti? Išimtis daroma tik vieno, dviejų butų gyvenamiesiems namams. Labai sunku sureguliuoti tuos reikalus. 2 straipsnis. Kiek čia reikia visokių dokumentų turėti ir panašiai tiems, kas turi statinį! Aš jaučiu, kad šis dalykas visuomenėje sukels labai didžiulį nepasitenkinimą. Todėl noriu paklausti, ar šis projektas buvo rengtas tik ministerijos siaurame rate, šio projekto pataisos, ar su kuo nors plačiau kalbėta visuomenėje ir kaip čia korupciniu požiūriu? Valdininkams labai naudingos įstatymo pataisos.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų keletas klausimų. Patį įstatymo projektą rengė darbo grupė, vadovaujama Statybos ir būsto departamento direktoriaus pavaduotojo pono Vytauto Jonaičio. Jis, be abejo, buvo gana ilgai diskutuojamas ir svarstomas tiek su kitomis valstybės institucijomis, tiek ir su atitinkamomis visuomeninėmis organizacijomis. Be abejo, pirmiausia mes turėtume apsispręsti, ar norime įvesti tokią priežiūrą. Aš manau, kad tai yra labai reikalingas dalykas, nes iš tikrųjų atrodo, kad labai griežtai reglamentuojame to pastato atsiradimą, žinome, kaip jį nugriauti, bet kaip jį eksploatuoti, kaip jį prižiūrėti, mes iki šiol normalios tvarkos neturėjome. Ar tokiai tvarkai reikia šių išvardytų dokumentų, kur sakote, kad čia gana biurokratiškai atrodo? Mes manome, taip. Aišku, jūsų teisė yra žiūrėti, galbūt pasiūlyti kokius nors pakeitimus. Kaip jūs pats teisingai pastebėjote, vieno, dviejų butų gyvenamiesiems namams procedūra netaikoma. Daugiabučiams gyvenamiesiems namams ar visuomeninės paskirties pastatams, ar kitiems tai būtų taikoma. Ir aš manau, jeigu jau mes tą sritį pradedame reguliuoti, tai turime ir tą objektą pasirinkti tinkamą.

Dėl korupcinių dalykų. Tikrai negalėčiau ką nors specialaus įžvelgti, tuo labiau kad priežiūrą vykdo įvairios institucijos, pradedant nuo savivaldybės, baigiant specialiomis tarnybomis prie apskričių, taip pat Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija. Jeigu visi dokumentai yra tvarkingi, tai mes apie korupciją nekalbame.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sakalas taip pat nori jūsų klausti. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, mane domina nelegalios statybos. Kaip žinome, jos dygsta kaip grybai po lietaus. Statybų autoriams uždedama simbolinė bauda, toliau tie statiniai yra įteisinami. Sakykite man, ar trūksta kokių nors įstatymų ar institucijų ryžto? Aš negirdėjau nė vieno atvejo, kad būtų koks nors nelegalus statinys nugriautas, taip pamokant visus kitus, kurie bando pasistatyti, tarkime, ant paties ežero kranto kokį nors namą, pirtį ar dar ką nors, neturėdami atitinkamų institucijų patvirtinto projekto. Ar tai šiame įstatyme turėtų būti, ar kituose turėtų būti? O gal jau yra, bet tik valstybės pareigūnai kažkaip labai atsainiai žiūri į tokias nelegalias statybas?

A.KUNDROTAS. Ačiū jums už klausimą. Be abejo, jis aktualus. Nuvertimų ar nugriovimų tikrai yra, bet negirdima todėl, kad kai kurie dalykai savanoriškai yra sutvarkomi ir tai netampa kokiu nors visuomenei žinomu dalyku. Be abejo, mes neturime tokių rimtesnių, skandalingai pagarsėjusių statybų nugriovimo, ir priežasčių yra keletas. Mes ne kartą nagrinėjome teisinę bazę. Atrodo, kad su teise šioje srityje tvarka. Yra blogai su praktika. Mūsų nuolatinis spaudimas, priminimas, galbūt jūs irgi kalbatės, matote, kad apskritys juda su priežiūros dalykais. Tai yra visų pirma apskričių inspektorių reikalas. Ir jos dabar papildomai prašo ir etatų, ir stiprina pajėgumus, ir galų gale bando pagerinti savo teisinį išprusimą. Daugeliu atvejų, žinote, nė vienas per daug nenori pyktis, ir jeigu nėra atitinkamos kontrolės eilutės, kad aukštesnioji organizacija pakontroliuoja, kad tai įvyktų (…). Faktiškai tie sprendimai priimami teismuose, niekur kitur negalima priimti tokio sprendimo įteisinti arba nugriauti kaip tik teisme. Jeigu teisme priima sprendimą įteisinti, tai gali būti arba atstovavimo problema, arba teismo sprendimo argumentų problema, ar dar kas nors. Iš tikrųjų ši problema yra darbotvarkėje, žiūrime, spaudžiame. Yra keletas tokių atvejų, kur teismai priėmė sprendimą nugriauti. Faktiškai jau yra žiūrimas antstolių mechanizmas, kada tas sprendimas iš tikrųjų bus realizuotas. Aš manau, kad netrukus jūs apie tokį veiksmą išgirsite. Kol kas tai gana nauja, nėra praktikos, bet jau priartėjome prie tokio veiksmo.

PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantysis yra P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia norėjau paklausti jūsų kaip gamtos apsaugos ministro, ar apskritai statybos turėtų būti ne prie Ūkio ministerijos? Kaip suprasti, kodėl prie Gamtos apsaugos ministerijos, o ne prie Žemės ūkio ministerijos? Mano toks klausimas. Koks jūsų požiūris ir kaip čia atsirado ta sritis prie Gamtos apsaugos ministerijos?

Kitas dalykas. Statybos, leidimai statyboms yra labiausiai subiurokratinta sritis ir todėl labiausiai korumpuota sritis. Iš savo artimųjų nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris būtų gavęs statybai leidimą nedavęs kyšių. Ką jūs galvojate spręsti šioje srityje? Kaip supaprastinti tas procedūras? Tiesiog kiekvienas smulkiausias žingsnis detaliausiai reglamentuojamas ir visur vis neoficialūs pinigai… Ką jūs galvojate daryti šioje srityje? Man teko visiškai neseniai susidurti, tai tiesiog tragedija.

A.KUNDROTAS. Labai jums ačiū už klausimą. Kadangi šiame Seime buvo svarstomas pagrindinis Statybos įstatymas, mes nemažai apie tai kalbėjome. Ir kalbėjome apie supaprastinimą, ir kalbėjome apie vieno langelio principą, kas tai turi realizuoti, kas tai turi prižiūrėti. Kaip žinote, savivaldybės yra atsakingos už šį procesą. Ir jeigu yra kokių bėdų, ką jūs sakote, tai daugiausia, aišku, dėl savivaldybių biurokratų nerangumo. Kaip galime tą pagerinti? Aišku, savivaldybės funkcijų įgyvendinimo kontrolė, kiek kreipiamasi į ministeriją, į Teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, tie klausimai atskirai yra nagrinėjami. Ar įstatymiškai galime kaip nors tai sutvarkyti? Pagalvokime. Gal mes norėdami gero iš tikrųjų šiek tiek perlenkėme, nustatėme labai glaustus terminus tam įgyvendinti, pasidarė labai sudėtinga atsakingai ir tinkamai išnagrinėti visus dokumentus. Tada galbūt ieškoma kokių nors kelių aplinkui ir panašiai. Aš manau, kad tas įstatymas yra gera proga pamąstyti dar kartą ir apie šiuos reikalus. Mes savo ruožtu spaudžiame per inspekcinę veiklą, ypač per Statybos inspekcijos apskričių padalinius, kad eliminuotume tuos dalykus, kurie kelia žmonėms nepasitenkinimą ir dėl vėlavimo, ir dėl kokių nors galimų korupcijos dalykų.

Kodėl ta sritis atsirado prie Aplinkos ministerijos? Berods 1998 m. buvo priimtas sprendimas sujungti tris ministerijas – Aplinkos apsaugos, Statybos ir urbanistikos ir dalį Žemės ūkio ministerijos ir tai tapo Aplinkos ministerija. Ar galėtų būti prie kitos ministerijos? Tam tikra dalis tikrai taip, pats proceso reglamentavimas gali būti ir prie Ūkio ministerijos, kita dalis tos ministerijos, kuri daugiau atsakinga už teritorijų planavimą, manau, yra Aplinkos apsaugos ministerijos dalis. Tam tikrų svarstymų šioje srityje taip pat buvo. Bet kol kas buvo priimtas sprendimas, kad struktūra išlieka tokia, kokia jinai yra dabar.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis yra P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš manau, kad iš tikrųjų šios taisyklės buvo reikalingos, ir tai trūkstama grandis. Statybos įstatyme jos nebuvo. Štai ta grandis atsiranda ir tarsi grandinė užsirado. Iš tikrųjų pastatų priežiūra yra būtina ir labai aktuali. Ne vieną jau turėjome nelaimę Lietuvoje dėl to, kad tokių taisyklių nebuvo ir savininkai, ir naudotojai nesirūpino reikiamai pastatų būkle. Tačiau vis dėlto aš prisidėčiau prie kolegų, kurie kritikuoja, kad per daug čia tos biurokratijos. Gerbiamasis ministras sakė, kad lyg ir vienbučių, privačių namų šios taisyklės išvis neapima. Tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamentas kaip tik rašo tokią pastabą, kad pagal šias taisykles ir vieno buto gyvenamojo namo savininkas turi sau nusistatyti priežiūros taisykles. Tai lyg ir anekdotiškai atrodo. Ar čia kažkas kažko nesuprato?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Statinių techninės priežiūros dalyje yra pasakyta, kad nesudėtingų statinių, taip pat vieno, dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių techninę priežiūrą gali vykdyti patys naudotojai ir jiems nekeliami kvalifikaciniai reikalavimai, t.y. nereikia sudaryti sutarčių su tokius kvalifikacijos įvertinimo atestatus turinčiomis įmonėmis ar samdyti kokią nors specialią priežiūrą. Dabar dėl pačių dokumentų, kuriuos turėtų turėti žmogus. Bet kuriuo atveju, kai einam vieno ar kito miestelio gatve ir matome aptriušusį pastatą su begriūvančiu balkonu, vis tiek priežiūros tarnyba turi pasižiūrėti, kokie tenai reikalai, ar tą begriūvantį balkoną galima turėti pagal projektą, ar čia yra taip dėl eksploatavimo ir nepriežiūros. Aš manau, kad kontroliuojančioms institucijoms galimybė remtis tais tinkamą eksploatavimą reglamentuojančiais dokumentais yra reikalinga. Ar reikalinga visa skalė tų dokumentų ir nesudėtingiems, ir sudėtingiems statiniams, tai reikėtų pasvarstyti ir komitetuose pažiūrėti. 43 straipsnio 1 dalyje yra pasakyta, kad statiniams pagal paskirtį ir tipą, išskyrus nesudėtingus statinius bei vieno, dviejų butų gyvenamuosius namus, statinio priežiūros privalomieji dokumentai yra šie… Lyg ir sako, kad į tą ratą nepatenka vieno, dviejų butų gyvenamieji namai ir nesudėtingi statiniai. Nežinau, aš dabar nemačiau tų Seimo teisininkų išvadų, atsiprašau, nežinau, ką jie konkrečiai kvestionuoja toje dalyje.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Pateikimo stadija. Vienas – už, vienas – prieš. Motyvai už – V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, čia man nelieka daug ką pridurti prie to, ką pasakė gerbiamasis P.Jakučionis, ir kartu kritiškai įvertino gerbiamieji A.Matulevičius ir P.Gražulis. Aš manau, nei pridėti, nei atimti nė iš vienos, nė iš kitos pusės. Bet man atrodo, turi būti bendras mūsų supratimas, kad šito įstatymo pataisa yra būtina. Jeigu mes norime sukurti gražią Lietuvą, jos įvaizdį tarp kitų valstybių, parodyti, kad Lietuva yra gražus kraštas, priežiūra esamų statinių yra būtina. Aš visiškai sutinku, kad ne tiktai daugiabučiai namai būtų prižiūrimi, bet ir vieno buto namams būtų tam tikri reikalavimai, kad būtų laikomasi tvarkos, ne taip, kad matoma to paties namo pusė būtų vieno dydžio šiferiu uždengta arba skardos gabalu arba iškrypę ir nukrypę, kad būtų tvarka. Vis dėlto čia turi būti tvarka, ir pareigūnai privalo turėti teisę pasakyti savo žodį, kad, Jonai, tokios tvarkos laikytis negalima. Pritardamas noriu pasakyti, kad reikėtų labai rimtai pagalvoti, kaip neužgriozdinti ypatingais reikalavimais. Neužgriozdinti ypač sunkiais būdais žmonėms šito dalyko įgyvendinimo. Turi būti paprasta ir prieinama kiekvienam sistema. Ir būtina kiekvienam įgyvendinti tai, ko mes dabar ir siekiame. Todėl pritardamas turiu tikslą ir minčių, kad svarstydami galėsime labai rimtai pažiūrėti, nes komitetai galės atidžiau įsigilinti į įstatymo pataisas ir pateikti savo siūlymus. Bet visiškai pritariu, iš visos dūšios, kad reikia šio įstatymo pataisos, ir ji turi teigiamų požymių.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar sykį noriu priminti, kad mobilūs telefonai turi būti išjungti arba perjungti į begarsį režimą, o dėl motyvų yra kalbama iki dviejų minučių.

Motyvai prieš – A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, niekas nesako, kad nereikia normaliai eksploatuoti esamų namų ir kad kartais kokia plyta ko nors neužmuštų, ypač Seimo nario, einant pro šalį. Geriausia, žinoma, važinėti.

O dėl šių pataisų, tai aš pasakysiu, kad jos tikrai kvepia korupcija. Pažiūrėkit, kas darosi statybų inspekcijose ir kiek, teisingai kolega A.Sakalas sakė, yra nelegalių statybų. Vadinasi, Lietuvoje turėk pinigų ir tau jokie įstatymai nė motais. Bet šie įstatymai kirs per mūsų žmones, per plačią visuomenę, kuri tikrai nedaug turi pinigų, bet turi gal kokius namukus. Aš cituoju 40 straipsnį. 1 punktas: “Statinių naudotojai privalo: pirma, naudoti statinį pagal paskirtį”. Tai jeigu sugalvosi savo gyvenamajame name įkurti parduotuvėlę, ateis pas tave pagal kitus punktus inspektorius, ir viskas, ir tu jam turėsi mokėti, ir mokėti duoklę. Tai bus įteisintas valstybinis reketas. 6 punktas – kad savininkas turi nugriauti. Kodėl tai ne teismo kompetencija turėtų būti? Mano supratimu šios pataisos parengtos valdiškai. Būtų protinga Seimui vieną kartą priversti ministerijas rengti apgalvotą teisiškai ir supaprastintą schemą. Esmė ne ta, kad būtų įvesti pasai ir didinama makulatūra, o esmė ta, kad namai būtų tvarkingi. O šios pataisos į tai neatsako. Siūlau grąžinti iniciatoriams tobulinti, kad būtų kuo mažiau korupcijos, o jeigu bus vis dėlto pritarta, tada jas ištirti antikorupciniu požiūriu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, po vieną už ir prieš motyvai išsakyti. Pereiname prie balsavimo. Prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariate įstatymo projektui po pateikimo?

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Už – 27, prieš – 3, susilaikė 10. Po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo Aplinkos apsaugos komitetą skirti pagrindiniu. Galbūt Ekonomikos komitetas galėtų būti papildomas? Kreipčiausi į Ekonomikos komiteto narius, nes išties čia ne vien aplinkosaugos dalykas. Tai papildomas Ekonomikos komitetas, pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Kolegos, sutikime, kad bent papildomas būtų Ekonomikos komitetas, o jeigu norite kažką pasakyti, iš vietos siūlymai nebus priimami. Dar kartą: jeigu turite idėjų, jas išsakote prie mikrofono. Dėl komitetų matau A.Matulevičių.

A.MATULEVIČIUS. Aš dėl komisijos, kad Antikorupcinė komisija pateiktų savo išvadą, ar tai nedidins korupcijos tarp valdininkų.

PIRMININKAS. Gerai. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš manau, kad čia yra nemažai teisinių dalykų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas irgi turėtų pažiūrėti į šį įstatymą kaip papildomas. Būtų neblogai.

PIRMININKAS. Gerai. Eilės tvarka. Ar dėl to, kad pagrindinis būtų Aplinkos apsaugos komitetas, galime sutarti bendru sutarimu? Gerai. Papildomas – Ekonomikos komitetas? Sutariame. Dabar dėl to, kad nuolatinė Antikorupcijos komisija galėtų panagrinėti šį įstatymo projektą. Ar galime dėl to sutarti? (Balsai salėje: Galime) Gerai. Ir dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Ar komiteto pirmininkas neprieštarauja? Gerai. Dėl visų yra bendras pritarimas ir preliminari svarstymo data – šių metų spalio 7 diena.

Kino įstatymo 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2834 (pateikimas)

Šio klausimo svarstymas yra baigtas ir paskutinis prieš Vyriausybės valandą klausimas yra Kino įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2834. Pateikimo stadija. Vyriausybės teikiamas įstatymas. Kultūros ministrę R.Žakaitienę iš tribūnos prašau pateikti teikiamą projektą.

R.ŽAKAITIENĖ. Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra pasiūlymas pakeisti tris Kino įstatymo straipsnius. Šių pakeitimų esmė yra ta, kad pagal Kino įstatymo 6 straipsnio nuostatas ir pagal ministerijos patvirtintas Kino tarybos nuostatas taryboje yra nariai, kurie iš esmės teikia pasiūlymus ir išvadas Kultūros ministerijai dėl kino programos įgyvendinimo, ir ši institucija tikrai atlieka svarbų, daug intelektinių paslaugų reikalaujantį kūrybinį darbą. Siekiama, kad už šį darbą jiems būtų atlyginama, žinoma, ne pagal darbinius santykius, o už paslaugų teikimą. Taip pat yra numatyta, kad Kino filmų indeksavimo komisijos nariams už teikiamas paslaugas, kurios yra intelektinio pobūdžio, būtų atlyginama už konkrečiai atliktas paslaugas.

Projekte yra numatyta, kad Nacionalinę kino rėmimo programą sudaro ir tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija – Kultūros ministerija. Iki šiol pagal įstatymą tokią programą lyg ir turėtų tvirtinti Vyriausybė. Kadangi ši programa nėra nei Vyriausybės programos apimties, nei Vyriausybės programos priemonė, o yra tik dalis didesnės kino programos, kuri yra finansuojama ir iki šiol buvo skirstoma Kultūros ministerijos, manome, kad būtų tikslinga, kad kino programą taip pat tvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija – Kultūros ministerija. Siūlyčiau šioms pataisoms pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Aš tik prašyčiau juos labai glaustai, kad spėtume iki pirmos valandos. Pirmoji klausiančioji yra O Babonienė. Prašom.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Darbotvarkėje mes turime, kad pateikiame įstatymo projektą Nr.IXP-2834, tačiau įstatymo projekto, kurį mes turime, Nr.IXP-2384. Taigi kurį įstatymą čia pateikiame?

R.ŽAKAITIENĖ. Ačiū jums už pastabumą. Iš tikrųjų kalbame apie Kino įstatymo 6, 7, 8 ir 12 straipsnių pakeitimus, bet aš manau, kad Seimo sekretoriatas atkreips dėmesį į jūsų pastabą. Dėkui.

PIRMININKAS. Jūsų pastabumas vertas dėmesio, tai yra veikiau lapsus linguae, klaida dėl neapsižiūrėjimo, registruojant, ir manau, kad tai nekeičia šio klausimo esmės. Judame į priekį, kitas klausiantysis yra J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš manau, kad įstatymo pataisų projektas yra pateiktas laiku ir reikalingas, bet vis dėlto kaip jūs vertinate Teisės departamento pastabas projekto atžvilgiu?

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju. Teisės departamentas tikrai išsakė savo pastabas visiems šio teikiamo projekto straipsniams, tačiau neįvertino visos įstatymo redakcijos, o paėmė atskirai ir atskirtai nuo tų straipsnių, kurie nėra taisomi ir kurie nėra redaguojami. Viena iš pastabų yra ta, kad Vyriausybės įgaliotai institucijai Kino taryba teikia pasiūlymus. Iš esmės tai yra visiškai logiška, nes ministerijoje yra gana daug ekspertų komisijų, kurios teikia pasiūlymus teatro, muzikos, dailės ir kitais klausimais, todėl ir Kino taryba, kaip ekspertinė komisija, ekspertinė institucija, lygiai taip pat galėtų teikdama pasiūlymus gauti tokį atlygį, kuris yra numatytas ir kitoms institucijoms.

Klausimas, kuris iš esmės gali būti tikrai diskutuotinas, kodėl Kino tarybos nuostatus tvirtina viena institucija ir teikiamų paslaugų mokėjimo tvarką nustato ministerija, o Filmų indeksavimo komisijos teikiamų paslaugų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė? Noriu paaiškinti, kad pagal įstatymą Kino tarybos nuostatus tvirtina Kultūros ministerija, todėl ir tvarką nustato ministerija, o Filmų indeksavimo komisijos nuostatus, taip pat komisijos sudėtį ir mokėjimo tvarką tvirtina Vyriausybė, ir Vyriausybė šių metų birželio 3 dieną tokią tvarką parengė. Todėl papildžius įstatymą atitinkamai reikės pakeisti ir Vyriausybės nuostatas.

O dėl paskutinės pastabos, kad Nacionalinė kino programa turėtų būti tvirtinama Vyriausybėje, aš jau paaiškinau teikdama įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Paskutinis klausia A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, nors ir aiškinamajame rašte, ir savo kalboje sakėte, kad papildomų lėšų nereikės, vis dėlto ar tie ekspertai gaudavo kokį nors atlyginimą? Jeigu negaudavo, tai tam tikrą pinigų sumą vis tiek reikės mokėti. Apie kokius pinigus mes kalbame?

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkui už klausimą. Lėšos tiek nacionalinio kino rėmimui, tiek kitiems poreikiams, susijusiems su šia programa, ministerijos biudžete sudaro apie tris milijonus. Nacionalinio kino rėmimo programai konkrečiai 2003 metais iš šios 3 mln. sumos buvo skirta 600 tūkst. Iš tų pačių 3 mln. bus mokama tiek tarybos nariams, tiek Indeksavimo komisijos nariams, ir ši suma per metus sudarys ne daugiau kaip 30 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre, atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pateikimą. Pateikimo stadijoje niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal taupant laiką, yra pirma valanda… J.Korenka. Gerbiamasis Jonai? Klausčiau, ar nekalbant dėl motyvų galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Seniūnų sueigos pagrindiniu komitetu yra siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o preliminari svarstymo data siūloma numatyti šių metų spalio 7 diena. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu tokiai svarstymo eigai.

Vyriausybės valanda

Metas Vyriausybės valandai. Kviesčiau ministrus ir ministres užimti vietas Vyriausybės tribūnoje.

Būtų gerai, kad bent pusę Vyriausybės galėtume matyti. Premjeras Algirdas Brazauskas yra išvykęs ir, kaip suprantu, jį pavaduoja finansų ministrė Dalia Grybauskaitė.

D.GRYBAUSKAITĖ. Šį kartą ne aš, bet ministras Petras Čėsna.

PIRMININKAS. Ministras P.Čėsna. Gerbiamasis ministre, netgi jums reikėtų įsitaisyti pirmajam, bet ne tai svarbu. Atvykus ministrams, dalyvaujant daugeliui Vyriausybės narių pradedame Vyriausybės valandą. Pradedame nuo opozicinių frakcijų ir pirmasis klausia frakcijos seniūnas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Norėčiau paklausti finansų ministrės klausimą, į kurį jūs atsakėte praeitą savaitę, apkaltindama vežėjus tuo, kad jie apvaginėja valstybės biudžetą. Gerbiamoji ministre, dėl to nutarimo. Pirmoji mano klausimo dalis būtų tokia: ar jūs nemanote, kad iš tiesų priimant tokį nutarimą buvo pažeista Seimo kompetencija įstatymais reguliuoti mokesčių klausimus? Antras dalykas, ar jūs nemanote, kad taip pat buvo pažeistas principas, ne vieną kartą deklaruotas, kad tokius klausimus reikia derinti su verslu ir verslas turi žinoti apie tai iš anksto? Trečioji klausimo dalis, ar jūs nemanote, kad buvo pažeista elementari teisinė ir finansinė logika, kai apmokestinami dienpinigiai, kurių suma siekia daugiau nei pusę atlyginimo? Tai kodėl tokiu atveju neapmokestinamas pirmasis litas, jeigu būtų kokia nors finansinė logika, pirmasis litas tokių dienpinigių? Na, ir paskutinė dalis, ar jūs nesutiktumėte, kad Seimas paragintų Vyriausybę atšaukti minėtą nutarimą ir svarstyti šią problemą iš esmės?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už labai įdomius klausimus, klausimų labai daug. Mokesčių klausimai iš tiesų yra Seimo kompetencija. Dienpinigių apmokestinimas nėra naujo mokesčio įvedimas. Tai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta kompetencija, kad tokius dalykus Vyriausybė sprendžia Vyriausybės nustatyta tvarka. Ir tai yra įstatyme, kurį priėmė šis Seimas. Taigi Seimo kompetencija nebuvo pažeista, o Vyriausybės nebuvo viršyta.

Dėl apskaičiavimų ir pasitarimo su verslo partneriais. Dar gegužės mėnesį į 170 “Linavos” įmonių kreipėsi Mokesčių inspekcija ir nurodė toms įmonėms pakelti atlyginimus, nes jie atrodė simboliškai, net nesiekė minimalaus darbo užmokesčio – nuo 200 iki 300 litų. Ir ką įmonės atsakė? Kad mes net nesiruošiame to daryti. Mums leidžia šis naudojimas dienpinigių. Darbo mokesčių inspekcija juridiškai negalėjo įrodyti, jog vairuotojui užsienio komandiruotė pagal Darbo kodekso tam tikrus straipsnius reiškia išvykimą iš darbo vietos. O vairuotojo darbo vieta yra automobilis. Jis neturi ofiso. Iš esmės kabina. Taigi čia yra pirmiausia juridinis ginčas. Tuomet Mokesčių inspekcija kreipėsi į Finansų ministeriją, surinkusi visus duomenis, mes kreipėmės į “Linavą”, kad ji savo viduje atliktų tyrimą. Tai buvo vasarą, liepos mėnesį. “Linava” mums pažadėjo atlikti tyrimą. Bet kai atliko tyrimą, paskambino iš “Linavos” ir pasakė maždaug taip: duomenų nepateiksime, nes esame nustebę patys, kokia bloga padėtis.

Todėl sakyti, kad mes nesitarėme ir nemėginome rasti kompromiso su vežėjais, negalima. Kadangi jie nėjo į jokias kalbas ir į jokius kompromisus su Vyriausybe, Vyriausybė priėmė tokį sprendimą nepažeisdama nei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, nei savo kompetencijos. Dabar jau yra įvykęs susitikimas, kurį inicijavo keli Seimo nariai. Šią savaitę Finansų ministerija su “Linavos” atstovais… Kitą savaitę mes tęsime šį susitikimą, kol “Linava” neatliks namų darbų ir galų gale nepradės didinti atlyginimų savo darbuotojams, nes skriauda yra vežėjams (o ne vežėjų įmonėms), kurie yra eksploatuojami savo vadovų. Yra eksploatuojama ir skriaudžiama jų socialinė ateitis. Nei Seimas, nei politikai neturėtų skatinti tokio vergiško ir taip prastai apmokamo vežėjų darbo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Rimšelis. Ruošiasi I.Šiaulienė.

K.RIMŠELIS. Aš labai atsiprašau, bet nėra dviejų ministrų, kurių aš noriu paklausti. Aš noriu paklausti, ar jie ateis, ar ne?

PIRMININKAS. Ministro Pirmininko pareigas eina Petras Čėsna. Adresuokite jam, arba kiti ministrai mėgins atsakyti pagal kompetenciją.

K.RIMŠELIS. Gerai, tada ministro pareigas einančiam ministrui užduosiu klausimą.

PIRMININKAS. Premjero pareigas.

K.RIMŠELIS. Premjero pareigas. Aš norėčiau paklausti. Vieną kartą klausiau susisiekimo ministro apie situaciją, kad visą laiką vežėjai, kirsdami sieną su Lenkija, turi užvažiuoti į privačias stovėjimo aikšteles, ir tai yra prievarta. Jie turi užvažiuoti, kitu atveju jie negali kirsti sienos. Jie turi sumokėti už stovėjimą tose aikštelėse. Man sakė, kad ten viskas gerai, jokių problemų nėra. Dabar mes vėl gauname indikacijų, kad vis dėlto ta tradicija tęsiasi, taip yra. Jie negali kirsti sienos neužvažiavę ir nesumokėję pinigų stovėjimo aikštelėse. Jums, kaip ūkio ministrui ir laikinai einančiam premjero pareigas, kaip atrodo, ar tokia tradicija yra normali mūsų valstybėje, ar ne?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad jeigu yra privataus kapitalo įrengtos aikštelės ir už stovėjimą jose imamas mokestis, yra normalu. Bet, manau, ten neturėtų būti tik privataus kapitalo įrengtos aikštelės, turėtų būti ir valstybės lėšomis įrengtų aikštelių, jeigu tokia problema yra. Aš pasidomėsiu detaliau, o gerbiamajam Seimo nariui atsakymą parengs Susisiekimo ministerijos atstovai.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia I.Šiaulienė. Ruošiasi G.Jakavonis.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Norėčiau klausti finansų ministrę. Gerbiamoji ministre, ką tik pateiktas Seimo nario A.Kubiliaus klausimas, paraleliai dėl komandiruotpinigių apmokestinimo keliamas klausimas, kad Finansų ministerija mažai domisi šešėline ekonomika ir nori surinkti dar didesnes pajamas iš tų, kurie yra legalūs. Sakykite, kokie yra jūsų planai, kas daroma ta kryptimi?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl šešėlinės ekonomikos. Kaip žinote, yra kelios žinybos, kurios tai daro, taip pat ir operatyvinės. Finansų ministerija pagal savo kompetenciją turi Muitinę ir Mokesčių inspekciją. Su jomis, kartu su “Sodra”, kartu su (…) ir Darbo inspekcija nuo vasario mėnesio buvo pradėti mokėjimų vokeliuose išaiškinimai. Taip buvo prieita ir prie dienpinigių, kaip vienos iš formų, kurią įgavo vokelių mokėjimas, arba darbo užmokesčio mokėjimas vokeliuose.

Aš galiu tik pasakyti, kad tyrimas konkrečiai su “Linava” privedė prie to, kad mes tik vidurkį paėmėme, kad 50% iš jų važiuoja į ilgalaikes komandiruotes, ši sistema daro nuostolius – 49 milijonai biudžetui ir 49 milijonai “Sodrai”, vien tik “Linava”, jau nekalbant apie kitus piktnaudžiavimus, kurie yra šalyje dėl darbo užmokesčio.

Antra, norėjau pasakyti apie šį verslą, kuriuo dabar spekuliuojama, kad labai pelningas ir labai svarbus valstybei. Atlikome 170 “Linavos” įmonių segmentinį tyrimą pagal specialią atrankos metodiką. Norėčiau patikinti, kad PVM, kurį mes jiems grąžiname, yra daug didesnis negu jie sumoka pelno ir fizinių asmenų pajamų mokesčių. Tai toks verslas. Tai pavyzdys.

Ką norėčiau pasakyti? Tokios iškreiptos formos ir piktnaudžiavimų, kurie prasidėjo ypač tarp vežėjų, mes nematome kituose sektoriuose. Kiti sektoriai didino žmonėms atlyginimus. Turiu galvoje pramonę ir kitas šakas. Vežėjai mano, kad jie yra išimtinė ir išskirtinė verslo rūšis, ir ieško politikų, kurie dabar mėgina užsiimdami nuoširdžiu populizmu ginti mokesčių vengimą ir skatinti plauti pinigus. Nes, aš dar kartą kartoju, dalis tų dienpinigių vairuotojų nepasiekia. Tai yra dar viena landa padaryta, jie pasirašo dėl 2–3 tūkst. dienpinigių, o gauna 2–3 kartus mažiau. Taip mes sukuriame antrinę grynųjų pinigų apyvartą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Jakavonis. Ruošiasi A.Matulevičius.

G.JAKAVONIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Mano klausimas būtų adresuotas žemės ūkio ministrui. Kokią tiesioginių išmokų schemą jūsų vadovaujama ministerija yra numačiusi?

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Jis šiandien iš tikrųjų yra gana aktualus ir svarstomas įvairiose žemdirbių organizacijose, mokslo institucijose. Praėjusią savaitę man teko dalyvauti Austrijoje vykusiame būsimųjų narių, kandidačių žemės ūkio ministrų pasitarime. Visą pusdienį tarpusavyje mes keitėmės nuomonėmis.

Reikalas tas, kad pirmaisiais narystės Europos Sąjungoje metais naujoms šalims narėms yra suteikta galimybė taikyti ne standartinę, bet supaprastintą tiesioginių išmokų sistemą, ar schemą. Pagal standartinę išmokų mokėjimo schemą tiesioginės išmokos mokamos už deklaruotą pasėlių hektarą ir gyvulius. Pavyzdžiui, esant mums žinomiems prieš referendumą, apie juos buvo kalbėta, esant 40%, na, jeigu dabar nuspręsime Seime dėl 55%, tai esant 40 būtų 235 litai už ha javų pasėlių, už rapsą – 275. pagal supaprastintą schemą tai tiesiog neišmoka už deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą. Aišku, žemdirbių nuomonės išsiskyrė. Stambesnieji ir įsitvirtinę ūkininkai iš karto pageidauja, kad būtų taikoma standartinė schema, tarkim, jeigu tu tvarkingai dirbi, ypač tiems, kurie laiko gyvulius. Tokiu atveju plotas yra plotas. Plotas, kaip sakoma, yra paprasčiausių (…) ir yra runkelių ar kitų kultūrų plotai, kurie iš tikrųjų skiriasi. Be to, jeigu dar laikomi gyvuliai, tai jiems iš tikrųjų skriauda.

Mes parengėme ir kitą antradienį Briuselyje pateiksime oficialų mūsų pusiau kombinuotą pasiūlymą, kad dalį tiesioginių išmokų reikia skirti pagal supaprastintą schemą, tačiau kitą dalį lėšų reikia skirti pagal gyvulius. Tokiai schemai (vakar vyko tam tikrų organizacijų bendras jungtinis posėdis) pritariama. Tokia pagrindinė nuomonė, tačiau žiūrėsime, kaip bus pritarta Briuselyje.

Mes žiūrime, kaip apsisprendė kitos šalys. Lenkija kategoriškai pasisako už supaprastintą, tačiau kombinuotą schemą, kurią ir renkamės, Latvija irgi už supaprastintą, estai buvo siūlę standartinę, tačiau paskutinėmis dienomis, atrodo, irgi apsigalvojo. Reikalas tas, kad jeigu taikytume standartinę, tai mūsų paskutiniais skaičiavimais… Mes dešimtyje rajonų atlikome tyrimus, po to padarėme nuotraukas iš viršaus, kaip sakoma, tą darys ir Europos Sąjunga, ji atlieka tyrimus. Pasirodo, kad labai netiksliai nubraižomi pasėlių plotai ir visa kita arba atsitinka ir tokių dalykų, yra nustatyti faktai, kai du kartus aplink lauką sėjamąja apvažiuota ir pasėti grikiai, o viduryje lauko nieko nėra. Mūsų skaičiavimais, tokiu atveju yra trečdalis rizikos, kad prarasime tų lėšų ir nepaimsime skirtumo. Todėl ir orientuojamės į kombinuotą, į supaprastintą schemą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius. Ruošiasi A.Baura.

A.MATULEVIČIUS. Aš noriu klausti gerbiamosios finansų ministrės. Nors praeitą kartą jūs mane pastatėte į vietą, bet aš toks neklaužada ir nepasiduosiu, nes šiandien jau visą Seimą statote į vietą, kad mes esame populistai. Bet aš ir toliau tęsiu tą populizmą, jeigu jūs taip galvojate. Jeigu ministrai gali visą Seimą mokyti, tai gyvename labai originalioje valstybėje.

O klausimas būtų toks. Gal tikrai ministrė galvoja, kad reikia pačiai važiuoti arba ką nors pasiųsti iš pavaduotojų kartu su vienu vairuotoju į Ispaniją, iš Ispanijos nuvažiuoti į Kalugą, dar užvažiuoti į Jekaterinburgą ir grįžti į Lietuvą. Tada gal pagalvos, ar iš tikrųjų buvo teisingai pasielgta, kai buvo nubaudžiami konkrečiai vairuotojai, o ne tie nusikaltėliai, kurie nemoka mokesčių? Antras dalykas. Kodėl Gariūnų nejudiname, o galime nubausti visus vežėjus, t.y. mūsų dirbančiuosius, kurie neprašo pašalpos iš valstybės? Ką, bijome? Galų gale finansų sistema galėtų gailėti ir buhalterių, kuriems reikės apskaičiuoti visa tai, kas pridirbta. Tai gal eksperimentus ruošiatės daryti?

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū. Šį kartą labai nepopulistiškas ir labai malonus klausimas, ypač dėl Gariūnų. Noriu priminti, kad prieš pusantrų metų būtent Finansų ministerija buvo pateikusi net įstatymo pataisą. Ir būtent Seimas nepritarė, kad Gariūnai būtų paleisti, t.y. kad iš prekybininkų būtų atimti patentai. Atsakiau į viena klausimą.

Dabar dėl vairuotojų. Niekas neskriaudžia pačių vairuotojų. Mes apeliuojame į įmonių vadovus, kurie turi pradėti didinti atlyginimus savo vairuotojams ir baigti skriausti juos socialiai, nes jie neturi jokių garantijų ateityje ir dabar gauti socialines išmokas pagal tokias algas. Viskas. Ačiū jums už klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Baura. Ruošiasi P.Gražulis.

A.BAURA. Mano klausimas būtų G.Jakavonio klausimo tęsinys, tik ten buvo kalbama apie ateitį, o aš norėčiau paklausti apie nūdieną. Noriu paklausti žemės ūkio ministro. Praeitais metais dėl sausringos vasaros Vyriausybė rado galimybę ir kur kas anksčiau išmokėjo tiesiogines išmokas, prieš žiemkenčių sėją jie jas buvo gavę. Klausimas mano toks: kada galėtų šalies žemdirbiai tikėtis tiesioginių išmokų šiais metais už rugius, už grikius, už bulves ir kitas kultūras? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Išmokos pradėtos mokėti, bet pirmiausia mes norime pratintis prie kitais metais veiksiančios sistemos, t.y. pirmiausia prie patikrų. Aš, atsakydamas į aną klausimą, sakiau, kad tos patikros būtinos. Koks procentas? Aišku, kitais metais turėsime patenkinti 10% visų pateiktų paraiškų, šiais metais jų mažiau, tačiau susidūrėme su kai kuriais įtartinais momentais, kad nebūtų fiktyvių plovimų. Dabartiniu metu jau pradėtos mokėti išmokos mažo derlingumo žemių žemdirbiams, tai yra lengvesnės sąlygos ir visa kita. Artimiausiu metu išmokos bus pradėtos mokėti ir už likusias kultūras.

Dėl sodų ir uogynų yra tam tikrų problemų. Šiandien baigėme visų programų peržiūrą, nes 32% sodų ir uogynų deklaruota daugiau negu buvo praėjusiais metais. Tuo reikėtų džiaugtis, tačiau tokios prognozės, kaip sakoma, nesitikėjome ir lėšų, kurios buvo numatytos mūsų sąmatoje, šiai pozicijai šiek tiek trūksta. Dabar yra peržiūrėtos visos pozicijos, ar reikės taikyti mažėjimo koeficientą, ar ne, dar matysime. Gal kitų pozicijų liks ir nepanaudotų pinigų. Tie reikalai artimiausiomis dienomis bus sprendžiami.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P.Gražulis. Ruošiasi S.Lapėnas.

P.GRAŽULIS. Aš norėjau paklausti finansų ministrės. Gerbiamoji ministre, aš jus sveikinu, jog jūs susirūpinote eiliniais darbininkais ir vairuotojais bei stengiatės, kad darbdaviai išmokėtų didesnius oficialius atlyginimus, taip jie bus apdrausti socialiai didesnėmis sumomis. Šiandien mūsų valstybėje labiausiai socialiai pažeidžiamas sluoksnis yra kūrybiniai darbuotojai, žurnalistai. Pažiūrėkite, kiek jų čia sėdi. Man keista, kad jie dažnai apgina kitus socialinius sluoksnius, iškelia jų problemas, bet patys nesugeba apsiginti. Jie dirba pagal autorines sutartis, socialiai nėra apdrausti, jeigu atsitinka kokia nelaimė, tai jie atsiduria didelėje bėdoje. Kaip žadate pagelbėti tiems, kurie pagelbėja kitiems, o sau nesugeba padėti?

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū. Labai geras klausimas. Tikrai geras klausimas. Jeigu žurnalistai mums padėtų, tai Finansų ministerija visada jiems padėtų. Mes siūlėme, kad šie dalykai būtų aptarti svarstant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, bet, kaip žinote, negavome visiško palaikymo Seimo, todėl šis klausimas gerokai užstrigęs. Jūs visai teisus, šį klausimą reikia spręsti, nes šio sluoksnio, kuris labai jaunas ir gražus, ateitis, deja, yra šiek tiek rizikinga, nes jų atlyginimai yra padalyti į dvi dalis, kai ir viena iš jų – oficialusis atlyginimas – ne tokia, kokia turėtų būti. Suprantu tą konkurenciją, kuri yra tarp jų mūsų spaudos ir žurnalistikos, ir kitų viešųjų ryšių srityje, bet čia reikėtų konsensuso ir jų supratimo, taip pat Vyriausybės ir Seimo. Tai nėra paprasti klausimai, deja, jie iki šiol sunkiai sprendžiami. O Finansų ministerija visada pasiruošusi padėti tiems, kurie nori, kad jiems padėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Lapėnas. Ruošiasi P.Jakučionis.

S.LAPĖNAS. Klausimas gerbiamajam žemės ūkio ministrui. Šiandien jūsų adresu gana daug tokių klausimų. Klausčiau apie Žuvininkystės departamentą. Dar birželio mėnesį mūsų premjeras pažadėjo, kad rūpestis šio departamento veikla yra ir artimiausiu metu su jumis (jūs tuo metu buvote Maskvoje) bus rimtai išnagrinėta šio departamento veikla. Šiandien “Respublikos” laikraštyje vėl rašoma apie iššvaistytas lėšas. Per ketverius metus nesugebėta pastatyti, pabaigti šios statybos, kad Klaipėdoje galėtų funkcionuoti ledo generatorius. Prašymas būtų paaiškinti šią situaciją ir ar yra ketinama laikraštį paduoti į teismą ar valdžia vieną kartą vis dėlto išreikš poziciją dėl tų pažeidimų, kurie vyksta Žuvininkystės departamente?

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Kaip tik turiu atsinešęs neploną aplanką apie situaciją žuvininkystėje. Aišku, jeigu tai domins, bus galima ir po šios valandos įteikti. O apskritai apie pažeidimus turėčiau informuoti, kad Valstybės kontrolė yra tikrinusi. Pagal tą medžiagą direktoriui ponui Vytautui Vaitiekūnui parašiau griežtą papeikimą. Dabar atsidūriau keblioje padėtyje, nes jis padavė Valstybės kontrolę į teismą, perėjo visas procedūras ir teismą laimėjo. Mano griežtas papeikimas tebegalioja, nes aš pritaikiau truputį kitokią formuluotę, ne apie tai, kokie buvo nustatyti Valstybės kontrolės pažeidimai. Mano papeikime užrašyta už neefektyvumą. Kaip jūs teisingai minėjote, per dvejus metus iš tikrųjų nėra kai kurių dalykų padaryta ir lėšos nepanaudotos. Dėl kai kurių kitų pažeidimų aš kreipiausi dar metų pradžioje į STT, ten klausimai užstrigę, nes reikia su Danija galutinai išsiaiškinti. Ponas Valentinas Junokas man artimiausiu metu prižadėjo tuos dalykus ištirti.

O kiti klausimai. Kaimo reikalų komitetas yra svarstęs dėl padalinio įsteigimo, tai artimiausiu laiku, rugsėjo mėnesį, kaip yra sutarta, šis padalinys bus. Viso departamento iškėlimui aš kategoriškai nepritariu, nes daug ryšių yra su Europos Sąjungos, nes mes įeiname į šitą erdvę, tarptautinėmis sutartimis. Beveik kas savaitę pas mus lankosi, tai ką, tokiu atveju aš turėsiu pradėti rūpintis pasitikti tuos svečius, priimti arba gabenti į Klaipėdą ir panašiai. Padalinys ten bus. Kiti dalykai yra tyrimo stadijos, dėl nuobaudų aš jau pasakiau. Papeikimo kol kas aš dar neatsiimsiu. Nežinau, jis manęs sakė į teismą neduos.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis ministre, tai “Respublikos” laikraščio ministerija į teismą nepaduos?

J.KRAUJELIS. Tiesiog dėl užimtumo “Respublikos” laikraščio aš nespėjau perskaityti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Jakučionis. Ruošiasi O.Babonienė.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Noriu paklausti švietimo ir mokslo ministrą dėl bendradarbiavimo su skautų organizacijomis. Prieš kurį laiką skautų organizacijos skundėsi, kad neranda tam tikro supratimo Švietimo ministerijoje dėl jų siūlomų programų dėl jaunimo moksleivių užimtumo. Sakykite, gerbiamasis ministre, ar yra pasiektas susitarimas, supratimas ar dabar jau santykiai normalūs, nes vis dėlto tai yra pasaulinio masto organizacijos.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Man yra tekę bendrauti su skautais ir būti jų renginiuose. Aš nustebau, kad jie Lietuvoje yra suskilę į keletą skautų grupuočių ir tarp jų yra daug trinties. Bet aš noriu pasakyti, kad mes su visomis tokiomis organizacijomis, kurių yra labai daug, ir maironiečiai, ir ateitininkai, ir kudirkaičiai, daugybė kitų, bendradarbiaujame, skatiname tas iniciatyvas ir visiems aiškiname, kokios yra galimybės, o galimybės labai paprastos – konkuruoti. Yra vaikų poilsio, užimtumo fondas ir kitokios programos, visos programos yra paskelbtos ir mes siūlome jiems laisvai konkuruoti. Jie tai žino, mes juos palaikome, skatiname, konsultuojame, kai reikia, o santykiai, atrodo, yra geri. Tik tarp jų pačių yra trinties, man taip atrodo.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia O.Babonienė. Ruošiasi J.Lionginas.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Mano klausimas taip pat švietimo ir mokslo ministrui. Dalį moksleivių pavėžėjimo problemos išsprendžia geltonieji autobusiukai. Mokslo metai prasidėję, ankstesniais metais mes juos gaudavome visus kartus, tai padėdavo spręsti savivaldybėms problemą. Šiemet dalimis. Kiek ir kada mokyklos, savivaldybės jų sulauks?

A.MONKEVIČIUS. Noriu pasakyti, kad turbūt savivaldybės žino, kad šiemet yra įgyvendinamos dvi programos. Viena programa yra valstybinė – geltonojo autobuso, moksleivių pavėžėjimo. Pagal ją yra nupirkta 13 geltonųjų autobusiukų 20 vietų ir jie Vyriausybės nutarimu yra paskirstyti. Vienas yra Kauno apskričiai neįgaliems vaikams pavežti ir 12 yra savivaldybėms. Tai viena programa.

Kitas konkursas. Jis mano sprendimu yra atidėtas. Mes buvome paskelbę konkursą, nes savivaldybės pageidavo įsigyti didesnių autobusų, lyg buvo ir mokyklų tobulinimo programoje pageidaujama, kad tai būtų 26–27 vietų autobusai, bet konkurso metų paaiškėjo, kad kainos išauga daugiau kaip tris kartus. 20 vietų autobusai daugiau kaip tris kartus pigiau kainuoja. Aš manau, kad būtų labai neracionalu pirkti anuos autobusus. Todėl mes iš naujo skelbiame konkursą M-2 klasei, kuri labai įsitvirtino Lietuvoje. Tai yra labai puikūs, ekonomiški autobusai. Tas konkursas yra paskelbtas, jis įvyks pagal kitą programą, mes tikimės, kad apie 40 autobusų šiais metais pasieks mokyklas.

Ta pačia proga reikia pasakyti, kad mums labai svarbūs yra rodiklių pokyčiai, ką duoda tie autobusai. Tie rodikliai byloja apie geresnį prieinamumą. Vaikų pavėžėjimo skaičius per trejus metus yra išaugęs panašiai apie 14 tūkst., nuo 71 tūkst. iki 85 tūkst. Prieš trejus metus nepavėžėtų vaikų buvo 2 tūkst., dabar sumažėjo, liko tik 1 tūkst. nepavėžėtų vaikų. Mėnesio pavėžėjimo kaina, ką išleidžia savivaldybės, nes steigėjai eksploatuoja tuos autobusus ir naudoja ne vien tik tuos geltonus, bet jie moka ir už maršrutinius autobusų parkams, privačius mokyklinius autobusus, tai yra didelės sumos. Tarkim, prieš trejus metus tai buvo 2,88 mln. Lt per metus, na, o dabar yra 100 tūkst. pigiau, bet 14 tūkst. vaikų pavežama daugiau. Taigi efektyvumas yra didesnis, geltonieji autobusiukai labai efektyvūs. Jie vidutiniškai 10–11 litrų dyzelinio kuro naudoja 100 kilometrų ir veža 20 vaikų. Aš manau, kad tą programą bent Pasaulio banko finansuojamoje mokyklų tobulinimo programos dalyje mes tęsime ir kitais metais tų autobusų dar turės būti nupirkta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Vis dėlto eilės tvarka turėtų būti E.Savickas, jeigu pagal frakcijas. Ruošiasi V.Landsbergis.

E.SAVICKAS. Norėčiau paklausti finansų ministrės. Gerbiamoji ministre, nuo kitų metų Lietuva turės mokėti į Europos Sąjungos biudžetą nuo 450 iki 700 mln. Lt. Kaip manote, ar nereikės skolintis valstybei lėšų, nes biudžetas bus labai įtemptas, ir jeigu reikės skolintis, tai kiek? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Iš tiesų yra labai aiški suma, kiek mums reikės mokėti, nes mes stojame nuo gegužės 1 dienos. Jūs teisus, kad bendra suma bus per 700, bet tai bus 2005 m., o 2004 m. ne pilni 500. Jūs visiškai teisus, kad mums teks skolintis, bet mes turime užsibrėžę tikslą neviršyti Mastrichto kriterijų, t.y. 3% deficito, iki tos ribos. Mes, be abejo, skolinsimės iš kelių šaltinių. Bendras skolinimosi poreikis viršys 4 mlrd., kaip ir šiemet labai panaši suma, bet tai eis refinansavimui. Paties deficito skirtumui padengti yra numatyta 2,95% bendrojo produkto ir tai sieks apie 1 mlrd. 600. Tokia suma iš įvairių šaltinių bus skolinamasi, ne refinansavimui, o dengti mūsų išaugusius poreikius. Mes siūlysime taip pat panaudoti Stabilizavimo fondo lėšas.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Landsbergis. Ruošiasi G.Mikolaitis. Atsiprašau, kol kas neįsijungia mikrofonas. Nesuveikė. Minutėlę! Gerbiamasis kolega, jūs tiesiog neįsidėjot kortelės, štai kur yra visa bėda. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Labai ačiū. Atsiprašau už trukdymą. Turiu klausimą gerbiamajam aplinkos apsaugos ministrui, kuris prieš kurį laiką susitikime su Tėvynės sąjungos frakcija susidomėjęs priėmė idėją, kad Vyriausybė galėtų kreiptis į UNESCO su pasiūlymu, kad būtent UNESCO, kaip pasaulinė paveldo gynimo organizacija, angažuotų Valdą Adamkų, savo geros valios ambasadorių, tiesioginėms UNESCO deryboms su Rusijos valdžia dėl Kuršių Nerijos, kaip pasaulio paveldo, likimo. Ministras tada pažadėjo perduoti šią mintį Lietuvos Vyriausybei. Todėl, pone ministre, ar jums pavyko įvykdyti šį pažadą ir kokia buvo Vyriausybės veido išraiška? O galbūt klausimas jau aptartas su kadenciją baigusiu Prezidentu V.Adamkumi ir laiškas UNESCO vadovybei jau išsiųstas?

A.KUNDROTAS. Labai ačiū jums už klausimą. Jeigu jūs pasakytumėt, kaip pavaizduoti Vyriausybės veidą, tai aš galbūt pasakyčiau, kaip jis atrodė. Bet kiekvienas, matyt, turim savo veidą, ir aš, atstovaudamas tai sričiai, galbūt tą veidą parodžiau jums penktadienį, šiandien matot dar kartą.

O dėl paties klausimo, tai nėra, matyt, tiesioginis Vyriausybės ėjimas į UNESCO. Vienaip ar kitaip tai yra UNESCO sprendimas. Ir mes, prieš darydami viešesnį kokį pareiškimą ar prašymą, per diplomatinius kanalus norime žinoti UNESCO tam tikra nuostatą. Žmogus yra paskirtas iš jų pusės, ekspertas, kuris važiuos. Jis gali gauti pagalbą, kaip jūs ir minėjote, iš pono V.Adamkaus. Bet mes negalime diriguoti ir pasakyti, kad tas žmogus turėtų atstovauti UNESCO. Tą dalį klausimo mes dabar analizuojame. Ir jeigu iš tikrųjų bus matyti, kad UNESCO organizacijos sprendimas gali būti teigiamas, bus atitinkami ir kiti Vyriausybės žingsniai. Bet iki šiol, visai tiesiai atsakant į jūsų klausimą, jis nebuvo nagrinėtas Vyriausybės posėdyje. Tiesiog aš noriu būti labiau pasirengęs tą klausimą pateikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia G.Mikolaitis. Ruošiasi J.Lionginas.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Mano parengtas klausimas buvo krašto apsaugos ministrui. Kadangi jo nėra, tai aš dabar lengvesnį tokį klausimėlį finansų ministrei. Kadangi mūsų visas dėmesys dabar nukreiptas į Švediją ir mes visi tikimės iš ten aukso, kokias, finansų ministrės nuomone, premijas žaidėjai galėtų tikėtis gauti iškovoję aukso medalius?

D.GRYBAUSKAITĖ. Finansų ministrė niekada iš anksto tikslių skaičių stengiasi nesakyti. Tačiau, be abejo, labai džiaugsis, jeigu taip įvyks, ir ieškos visų galimų būdų tokias premijas padaryti. Yra dar 2000 metų Vyriausybės nutarimas, kuriame yra numatytos tam tikros sumos. Manau, kad jų ribose tai ir įvyks.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuokart lūkestis nėra patikslintas, ir klausia J.Lionginas. Ruošiasi J.Razma.

J.LIONGINAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti. Šiandien populiarus yra švietimo ir mokslo ministras gerbiamasis A.Monkevičius. Prasidėjo nauji mokslo metai, ir man neseniai teko susitikti su mano rinkėjomis, t.y. moksleivių mamomis. Ir, deja, to džiugesio akyse aš nepamačiau. Kiekvienais metais žadama, kad gerės vadovėlių kokybė. Taip, jie gražėja. Tačiau proporcingai didėja ir vadovėlių svoris. Mamos man pateikė lenteles. Ir aš įsivaizduoju, kaip 12–13 metų mergaitės nešioja po 8–9 kilogramus vadovėlių po pusę kilometro, po 400 metrų į mokyklą, atsėdėjusios 7 valandas, o kartais ir daugiau mokykloje, dar 4 valandoms gauna užduočių. Labai įdomią idėją pasiūlė, ir aš norėčiau paklausti ministro, ar nesutiktų gerbiamasis ministras atlikti eksperimentą, t.y. kad pats ir tas skyrius ar departamentas, kuris rengia mokymo programas, nors 3 mėnesius panešiotų… Jos paskaičiavo, kadangi yra ir matematikių, atsižvelgiant į žmogaus išsivystymą, fiziologiją…

PIRMININKAS. Minutė laiko, gerbiamasis kolega…

J.LIONGINAS. …ministras – 50 kilogramų, darbuotojas – po 40 kilogramų 3 mėnesius ir kasdien gautų parašyti referatus, kitą dieną atsiskaitytų, tai yra dar 4 valandoms darbo. Jeigu sutiktų ministras, tai būtų labai gražu. Ir aš norėčiau, kad mano kalbą išgirstų sveikatos apsaugos ministras gerbiamasis J.Olekas.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už šį klausimą. Na, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad yra nustatytos higienos normos, pagal jas tie vadovėliai ir buvo leidžiami. Ir šios higienos normos, kaip žinote, šių metų pradžioje yra jau pakeistos, ir pagal jas nauji vadovėliai bus leidžiami. Mes jau anksčiau rekomendavom. Tie, kurie išleisti, tarkim, prieš 20 metų (kai kurie galbūt dar gal yra naudojami), prieš 10 metų, prieš 5 metus, jie buvo išleisti pagal ankstesnes normas, kurios iš esmės nesikeitė. Tai turbūt tiek mūsų kartai, tiek dabartinei kartai… Na, čia nereikėtų perdėti. 8–9 kilogramai vadovėlių – na, to negali būti jokioje klasėje. Kiek vadovėlis gali sverti? Gal pusę kilogramo, tai labai jau solidus. Ir jeigu yra 5 pamokos, dauginkim, bus 2,5 kilogramo, bet ne 8–9. Bet kad vaikai, ypač pradinukai, sunkiai nešioja, tai faktas. Ir iš tikrųjų vadovėliai yra skirstomi dabar pagal naujas normas į atskiras knygas, tarkim, 3, kiekvienam trimestrui po atskirą knygą. Tai būtent tokios yra normos. Ten yra ir kitų reikalavimų – dėl svorio, dėl kokybės, dėl vizualumo ir t.t.

Na, o kaip neperkrauti? Iš tikrųjų kiekviena mokykla turėtų skatinti. Jeigu vaikas nešiojasi visas knygas, kokias turi, o tokių vaikų irgi yra, nes aš pats labai dažnai bendrauju su moksleivių parlamento nariais ir pasižiūriu, kas mokyklose dedasi. Aš esu buvęs neseniai mokykloje ir klasėje paprašiau pasižiūrėti. Vadovėliai tarnauja… Man labai įdomu. Užeinu, tarkim, į mokyklos knygų fondą pasižiūrėti. Vadovėlis turi ketverius metus tarnauti, bet jau matyti, kad ir po metų kai kurie vadovėliai yra neprižiūrimi, mokykla visiškai nesirūpina ir mano, kad tik iš valstybės gaudama papildomų lėšų tą fondą sparčiau atnaujins. Tai aš pamačiau tokių dalykų, apie kuriuos jūs kalbat, kad tikrai kuprinėse sukrauti visi vadovėliai, ir moksleivis nuolat juos nešiojasi. Aš taip įtariu, kad jis net pamokoms neruošia, viską nešiojasi dėl visa ko. Tai tada 8–9 kilogramai ir bus. Bet jeigu jis nešiojasi 5–6 knygas, kurių reikia mokykloje, tai tikrai tokio svorio net vyresnėje klasėje nėra. Bet problema tikrai aktuali. Kaip aš sakiau, priemonės yra padarytos, leidėjai tas taisykles žino, nauji vadovėliai jau ir tuo požiūriu bus kitokie. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J.Razma. Ruošiasi J.Karosas.

J.RAZMA. Aš taip pat norėčiau kreiptis į aplinkos apsaugos ministrą ir grįžti prie mūsų minėtame susitikime diskutuotos dar vienos idėjos. Teiraudamasis, ar Lietuvos pozicijos santykiuose su “Lukoil” užmačiomis nesustiprintų mūsų pačių teisinis įsipareigojimas (turbūt čia reikia įstatymo lygmens) niekada jokiom aplinkybėm patiems neišgauti naftos Baltijos jūroje ties mūsų krantais, Kuršių Nerijoje, Nemuno deltoje, na, ir kitose ekologiškai jautriose vietose, kad net nebūtų leidžiama ten jokia žvalgyba ir t.t. Na, ir norėčiau pasiteirauti, kaip sprendžiami reikalai dėl planų išgauti naftą Kintuose, kam mūsų frakcija tikrai nepritaria.

A.KUNDROTAS. Ačiū jums už klausimą. Na, matyt, labai sustiprintume savo poziciją, jeigu neturėtume ir Būtingės. Tai tada iš viso neturėtume gal dar tanklaivių ir panašiai. Bet gyvenimas yra gyvenimas, ūkiniai interesai yra ūkiniai interesai. Kaip aš jums atsakiau jūsų frakcijoje, yra priimti tam tikri tarptautiniai instrumentai, poveikio aplinkai vertinimas, jeigu tai yra tarpvalstybinio kokio nors konteksto… tada atitinkama konvencija ir panašiai. Ir galbūt vienu sprendimu užbraukti tokių negrįžtamų ir griežtų… kad čia nieko nebus daroma po to, kai yra tiek investuota jau ir į tą sektorių, būtų šiek tiek sudėtinga. Pirmadienį esame sutarę, kad diskutuosime toliau dėl šių klausimų, ir tas jūsų pasiūlymas bus pateiktas. Vis dėlto kito kelio, kaip civilizuotai vykdyti kiekvieną įstatymą, kuris yra ūkinės veiklos dalykas, bet daro poveikį aplinkai, galima tik pagal įstatymą, t.y. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą. Savo abejones asmeniškai aš esu jau išreiškęs. Po svarstymų Kintuose nebuvo jokio judesio, kad kas nors kreiptųsi su atitinkamomis procedūromis, todėl valstybinės institucijos dar nėra į tai įsitraukusios. Kai ta medžiaga bus pateikta ir paraiškos bus pateiktos, tada bus ir svarstoma. Kitokio išankstinio būdo neturint, netgi jokio projekto aprašymo, manyčiau, neįmanoma. O jeigu bus toliau kreiptasi, aš manau, išnagrinėjus visą informaciją, bus pareikšta pozicija. O savo abejones aš, kaip sakiau, jau esu pasakęs.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J.Karosas. Ruošiasi A.Klišonis.

J.KAROSAS. Aš norėčiau klausti gerbiamąją finansų ministrę. Gal ne klausti, daugiau patikslinti tai, kas buvo klausiama. Stebint šią vežėjų problemą ryškėja dvi pusės. Viena vertus, vežėjai tarytum labai gerai gyvena ir nuo valstybės šiek tiek vagia, kita vertus, vežėjai aliarmuoja, kad jie visiški skurdžiai ir (…). Tai kaip iš tiesų, jūs tą analizę juk turite, atrodo vežėjų gyvenimas? Ar jie aukso voniose maudosi, ar jie naudoja šį būdą kaip išsigelbėjimą, norėdami išlaikyti savo kartais labai, matyt, nelengvai besiverčiančias firmas? Kaip ta situacija atrodo realiai? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Iš tiesų šis verslas nėra toks paprastas ir mūsų vežėjai turi konkuruoti su mūsų aplinkiniais regionais, ypač NVS. Tapus Europos Sąjungos nare, kai vežėjai lyg ir užsidarys Europos Sąjungos erdvėje, jų konkurencingumas net šiek tiek padidės, nes jų padėtis bus geresnė, negu likusių už vakarinės sienos. Aš suprantu, kad tai nėra lengvas verslas, bet verslo negalima grįsti vien tik mokesčių vengimo sąskaita, vadinasi, biudžeto ir savo darbuotojų sąskaita. Darbuotojai negali būti taip eksploatuojami. Negalima skriausti jų socialinės ateities. Mes sutinkame ieškoti kompromisų ir kalbėtis, bet šis sprendimas buvo padarytas dėl to, kad nuo gegužės mėnesio “Linavos” įmonės atsisakė kalbėti su Vyriausybe ir su Mokesčių inspekcija. Kai mes pradėjome spręsti vokelių klausimą, pramonės įmonės, kitos ūkio šakos kalbėjosi su Mokesčių inspekcija ir ėjome kelti atlyginimus. Dabar kai kuriose šakose atlyginimai padidėjo apie 50%. O vežėjai to nenorėjo daryti. Tai mes ir kalbėkime. Niekas nesako, kad reikia drastiškai kirsti vieną ar kitą šaką, bet visi turi jausti ir pilietinę atsakomybę. Vengti mokesčių negalima ir visuomenės sąskaita remti vienos ūkio šakos mes negalime.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A.Klišonis. Ruošiasi A.Rimas.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro gerbiamojo Juozo Oleko. Nuo rytojaus atpinga nemažai kompensuojamųjų vaistų, tai yra daugiau kaip 300 pavadinimų. Tai, be jokios abejonės, yra teigiamas dalykas. Neigiama yra tai, kad kas mėnesį žmonės papildomai turės mokėti už juos po pusantro milijono litų.

Klausimas truputį kitas, bet susijęs su vaistais. Iki šių metų pabaigos yra atidėtas 5% PVM medikamentams. Vakar nagrinėjant Sveikatos reikalų komitete šią problemą iš Valstybinės ligonių kasos direktoriaus išgirdome, kad tai kitais metais sudarytų papildomai maždaug 25 mln. išlaidų. Kaip galvoja spręsti šią problemą Sveikatos apsaugos ministerija ir ar dėl to yra kas nors daroma su Finansų ministerija? Kokių nors papildomų pataisų bent jau mūsų komitetas nėra gavęs, kad PVM būtų ir toliau atidėtas. Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū už klausimą. Mes taip pat, kaip ir jūs, tikimės, kad ir mūsų Privalomojo sveikatos draudimo fondo našta šiek tiek sumažės nuo rytoj ar poryt prasidėsiančios prekybos pigesniais vaistais, ir Lietuvos žmonės galės įsigyti daugiau vaistų, nes už tą pačią sumą mes galėsime jų daugiau nupirkti. Aš manau, kad šie žingsniai bus pozityviai sutikti ir medikų, ir pacientų ir nebus bent dalies suvaržymų išrašant vaistus. Dėl artėjančio Pridėtinės vertės mokesčio įvedimo vaistams. Iš dalies tai bus pozityvus žingsnis mūsų gamintojams, Lietuvos farmacinei pramonei, kuri, deja, ne tiek jau daug gamina. Dėl apmokėjimo už vaistus, aš manau, čia yra du keliai. Pirmiausia yra tam tikras rezervas farmacinėms kompanijoms sumokėti pridėtinės vertės mokestį iš tos pelno dalies, kurią jos gauna parduodamos vaistus, be to, dar nėra išnaudoti visi rezervai mažinant kainas ir pelnus. Antroji klausimo dalis yra ta, kad mes su Finansų ministerija Vyriausybėje siūlydami kitų metų biudžeto projektą esame numatę paskirti dalį lėšų tam pridėtinės vertės mokesčio išaugimui kompensuoti, taip pat esame svarstę galimybę pridėtinės vertės mokestį įvesti nuo gegužės 1 dienos, bet dėl to turbūt reikėtų ateiti į Seimą ir svarstyti. Prašom, kolege.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jeigu galima, aš pridursiu. Matote, jeigu mes naikiname šią lengvatą, biudžetas praranda 25 mln. Bet čia galima išspręsti kitaip, kad nenukentėtų, pavyzdžiui, vartotojas. Šie 5% labai naudingi vaistų gamintojams, nes jie galės išskaityti šią sumą iš apmokestinamojo pelno. Taigi derybų prasme galima būtų dar kartą sumažinti tą kainos dalį.

A.KLIŠONIS. Aš norėčiau pridurti, kad Lietuvos gamintojams PVM yra nuo šių metų pradžios, t.y. Lietuvos gamintojai jau dabar gali daryti apskaitą, bet visiems kitiems medikamentams jis įvedamas nuo šių metų pabaigos.

D.GRYBAUSKAITĖ. Čia buvo derinama prie Europos Sąjungos reikalavimų. Yra padaryta nuo sausio. Todėl ar verta skubėti atšaukinėti lengvatą, ko gero, gal to spręsti taip greitai ir nereikėtų, nes vartotojui galima kitu būdu sumažinti šį 5% PVM atsiradimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Rimas. Ruošiasi J.Korenka.

A.RIMAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kreipiuosi į aplinkos ministrą. Gerbiamasis ministre, gal galite pateikti naujausią informaciją, kaip sekasi likviduoti nenaudojamus nuodinguosius chemikalus?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Pati problema susidėtų iš kelių dalių, pirmiausia iš senų pesticidų, apie kuriuos dažnai kalbame, ir pavojingų atliekų, kurios yra paliktos įvairių bankrutavusių įmonių arba kitose teritorijose. Jeigu kalbėtume apie senus pesticidus, per 400 tonų jau yra išvežta ir dar dėl 700 tonų sudaryta sutartis. Gal teko spaudoje matyti, buvo išvardyti rajonai, kur pirmiausia bus išvežta dar iki šių metų pabaigos. Tai bus jau šiek tiek daugiau nei pusė to mūsų turimo kiekio. Aš labai tikiuosi, jeigu tas tempas išliks, galbūt kitais metais mes būsime labai civilizuotai ir tvarkingai išsprendę šią problemą.

Dėl antrosios šios problemos. Savininkas, įsigijęs bankrutavusią įmonę, randa paliktas atliekas ir tokiais atvejais vėl nebėra sprendėjo, vėl nebegalime priversti tos įmonės, nes savininkas yra pasikeitęs ir panašiai. Šioje srityje, aš manau, radome labai svarbų ir pozityvų sprendimą kartu su Ūkio ministerija. Kaip žinote, Ūkio ministerija kuruoja laikinojo pavojingų atliekų saugojimo aikšteles. Dabar ta visa sistema yra iš naujo peržiūrima ir kuriama kaip viena sistema, kaip viena įmonė. Į tas aikšteles iš pavojingiausių vietų bus atgabentos atliekos laikinam saugojimui, nes yra numatytas ir pateiktas Europos Sąjungai sprendimas, t.y. projektas arba paraiška, dėl atitinkamų įrenginių įsigijimo. Toje paraiškoje yra paprašyta lėšų bankrutavusių įmonių pavojingoms atliekoms sutvarkyti.

Manome, kad toks tarpinis, geras žingsnis būtų pirmiausia saugoti kelerius metus, kaupti, jeigu įrenginiai bus pastatyti ir tie kiti pinigai ateis, ir po to jau galutinai sutvarkyti. Būtų nuveiktas didžiulis darbas viename iš pavojingiausių sektorių, kuris tiesiogiai siejasi ir su žmonių sveikata, ir su aplinkos kokybe, ypač vandens telkinių ir panašiai. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Korenka. Ruošiasi E.Karečka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kreipčiausi į kultūros ministrę gerbiamąją Romą Žakaitienę. Gerbiamoji ministre, šiandien turbūt niekas neabejos, koks yra svarbus tautos dvasingumas ir jos kūrybingumas. Žinoma, tam daro įtaką kultūros ir meno darbuotojai. O šalia jų taip pat esantys meno mylėtojai. Tai pademonstravo Pasaulio lietuvių dainų šventės dalyviai, kurie atvyko, daugelis gyveno čia iš savo finansų. Taip pat įvairūs projektai ir kultūros renginiai, vykstantys visoje Lietuvoje pradedant didžiaisiais miestais ir baigiant mažaisiais miestais. Deja, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai šiandien neadekvatūs jų atliekamam darbui. Galvojant apie 2004 metų biudžetą, kas galvojama dėl tolesnės veiklos kultūros srityje finansavimo?

R.ŽAKAITIENĖ. Ačiū už klausimą. Darbo užmokesčio klausimas yra vienas aktualiausių šioje srityje. Turbūt ne vien šioje. Socialinėje, sveikatos, švietimo srityse biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai yra nedideli.

Jeigu kalbėtume apie žmones, kurie dirba kultūros srityje, reikia pasidžiaugti, kad nuo rugsėjo mėnesio yra numatytas darbo užmokesčio padidinimas bibliotekų darbuotojams. Planuodami kitų metų biudžetą skaičiuojame ir renkame informaciją iš rajonų, miestų savivaldybių ir iš kultūros įstaigų dėl darbo užmokesčio esamos situacijos kultūros centruose, muziejuose ir bibliotekose. Yra tikimybė, kad darbo užmokestis šiek tiek turėtų didėti.

Norėčiau padėkoti už tai, kad buvo pastebėta, jog įvairūs regionų kolektyvai gana aktyviai dalyvavo Dainų šventėje (tai yra daroma vietose, kuriose tie kolektyvai yra), ir pasidžiaugti, kad patvirtinus regionų plėtros programą ir etninės kultūros plėtros programą mes kitais metais taip pat planuojame didesnes lėšas toms programoms įgyvendinti ir didesnį finansavimą siekdami remti tą veiklą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Karečka.

E.KAREČKA. Dėkoju. Aš noriu paklausti žemės ūkio ministro. Labai trumpas klausimas. Kai kurios visuomeninės organizacijos dabar reikalauja, kad būtų panaikintas intervencinis grūdų supirkimas. Ministre, ar jūs nepakenktumėte žemdirbiams, jeigu taip pasielgtumėte? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų su visuomeninėmis žemdirbių organizacijomis, nors aš pats iš jų kilęs, yra tam tikrų bėdų. Prieš tris savaites buvo keliami ultimatyvūs reikalavimai, nes nustatyta maistinių kviečių kvota buvo 130 tūkst., pernai buvo neribota. Buvo prašymų supirkti visus maistinius kviečius, ypač pirmos klasės intervencinius pirkimus.

 Šiandien ponas Aušrys Macijauskas iš Javų augintojų asociacijos siunčia antrą raštą, kad kuo greičiau būtų atšaukti intervenciniai pirkimai. Klausimas yra tas, kad įsivėlė tam tikra verslininkų grupė, nes žemdirbiai yra pridavę saugoti 123 tūkst. tonų. Aišku, tai yra sandėliuose esantys grūdai. Kaina užsienio rinkose dabar yra pakilusi iki 420 litų už toną, o intervencinio supirkimo yra tik 400 litų už toną, todėl žemdirbiai (…) neparduoda.

Tai yra žemdirbių organizacijų nepastovumas. Kalbėjau su ūkininkais ir kitais, nesiruošiame naikinti intervencinių pardavimų kvotų, nes tai yra kiekvieno žemdirbio reikalas. Jeigu jam nepatogu, tai yra neprivaloma, jokių sankcijų už tai, kad jis neparduos, nėra numatyta. Jeigu laikysis tokios kainos, man atrodo… Šiandien intervencinis yra tik 5 tūkst. tonų. Tai yra smulkieji ūkininkai, kuriems mes šiemet palengvinome sąlygas, nenustatėme, kad būtų ne mažiau kaip 40 tonų. Tačiau dėl tos lengvatos turiu įspėti, kad kitais metais bus 80 tonų, ne mažiau. Todėl dabar tie, kurie sėja, turi galvoti apie kooperaciją, kad kaimynai sėtų vienos veislės ir panašiai, nes kitaip jokios kooperacijos nebus.

Kvota yra neprivaloma, kas brangiau moka, tam ir gali parduoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausias V.Velikonis ir baigsime Vyriausybės valandą.

V.VELIKONIS. Ačiū. Kreipiuosi į gerbiamąjį švietimo ir mokslo ministrą Algirdą Monkevičių. Justinas Marcinkevičius rašo: “Man neramu, kad niekas nežino, kiek vaikų šiandien nelanko mokyklos. Ar vėl grįšime prie neraštingumo? Teisinamasi, kad tėvai neturi kuo aprengti vaikų, apauti. Netiesa. Tai nėra pagrindinė priežastis. Buvome basi ir apiplyšę, o mokėmės. Dabar visi stokojame atsakomybės už būsimą žmogų, už būsimą pilietį, kuris paveldės Lietuvą ir kurs ją toliau. Manau, kad šiandien pagrindinis mazgas, kurį pirmiausia reikia perkirsti, – mokyklos nelankymas, atsakomybės stoka, po to biudžetas”.

Ar pritariate poeto mintims, ar ne atsakomybės stoka atvedė prie to, jog sugebėjome suženklinti karves ir kiaules, o nesugebame suskaičiuoti savo vaikų, ar ne per daug tikimės iš skundikams skirto telefono, gal reikia įstatymo leidėjų, t.y. Seimo, paramos? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, išsijungė. Prašom, ministre.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Prieš dvejus metus jūs girdėjote, kad buvo operuojama dideliais skaičiais ir buvo labai aštriai kalbama, jog apie 25 tūkst. vaikų nelanko mokyklos. Statistika patikslino ir pagal surašymo duomenis, kurie taip pat nėra patikimi, nustatė, kad yra 5,5 tūkst. vaikų. Pagal kitą metodiką, kuria mes naudojamės, ir pagal mūsų kompetenciją, ji mums vienintelė iki šiol prieinama, tokių vaikų mes šiuo metu turime (yra apskritys ir savivaldybės, kurios atsakingos už tai, kad vaikai lankytų, yra tam tikros tarnybos ir sistema, jog užtikrintų, kad jų teritorijose esantys vaikai, t.y. asmenys iki 16 metų, lankytų mokyklas) 800.

Tačiau mes kartu su Vidaus reikalų ministerija parengėme programą. Vidaus reikalų ministerija su metrikacijos skyriais ir registro tarnyba jau praeitų metų pabaigoje suteikė visiems vaikams kodus, t.y. asmenims iki 18 metų. Dabar yra pildomos moksleivių duomenų bazės ir iki spalio mėnesio mokyklos jas užpildys. Mes žinosime, kas yra mokyklose. Yra programinė įranga, kuri leis sugretinti, žinoti ir lokalizuoti, kur yra vaikai, kurie nelanko. Iš tiesų yra labai daug priemonių. Būtų galima kalbėti apie finansavimo principą – pinigai paskui mokinį. Nors ir kaip būtų, ši sistema pasiteisino. Kiekviena mokykla turi teritoriją ir jai naudinga iš tos teritorijos pasikviesti vaikus. Yra nemokamas maitinimas, 60 mln. litų per metus, t.y. nemokamai maitinamas kas trečias vaikas. Yra geltoni autobusiukai, socialiniai pedagogai, kurie labai svarbūs.

Jūs teisingai keliate klausimą, bet aš nenorėčiau sutikti, kad kažkokie skundikai skundžia ir ta priemonė yra nereikšminga. Man atrodo, kad atsakymas yra bendruomenėje. Tose bendruomenėse, kuriose mokykla susitelkusi ir žmonės nėra abejingi nelankantiems vaikams, dažniausiai matant gatvėje, kaimynystėje šias problemas, kurios turi priežastis, tada galima efektyviausiai kažką padaryti. Aš džiaugiuosi, kad per pirmą savaitę ir per keletą dienų tokių skambučių buvo beveik 500 ir tai padėjo 40 vaikų identifikuoti ir padėti galvoti tiems visiems žmonėms: ir Vaikų teisių apsaugos tarnybai, ir socialiniams pedagogams, ir mokytojams, ir seniūnijoms, kur yra tos priežastys ir kad tie vaikai būtų mokykloje. Man atrodo, kad jeigu per savaitę buvo 500 neabejingų žmonių ir 40 vaikų šitaip identifikavome, tai ne skundimas. Tai vis dėlto yra abejingumo sumažinimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi gavote progą paklausti. Ačiū ministrėms ir ministrams, atvykusiems į posėdį, už jų atsakymus. Noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. Vakarinis plenarinis posėdis 15 valandą.