Trečiasis (407) posėdis
2003 m. rugsėjo 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS

2003 m. rugsėjo 4 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, pradedame rugsėjo 4 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį.

Kolegos, jūs gavote darbotvarkę. Pakeitimų darbotvarkėje nėra. Ar galėtume bendru sutarimu dar kartą patvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę? Ačiū, patvirtinta. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. (Balsai salėje) Kolegos, prašome dar kartą pakartoti registraciją. Kolega G.Šileikis norėtų dėl darbotvarkės? Prašom, gerbiamasis kolega.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjau pasakyti, jog rezerviniai 1 ir 2 klausimai yra dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo. Jį teikia V.Martišauskas, G.Šileikis ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Siūlyčiau jį išbraukti ir nagrinėti kartu su alternatyviuoju projektu, kuris yra rengtas darbo grupės, nes to reikalauja ir Statuto 137 straipsnio 3 dalis, todėl būtų tikslinga, jog jis artimiausiu metu būtų nagrinėjamas kartu su tuo kitu projektu.

PIRMININKAS. Jūs galėtumėte pasakyti šio įstatymo numerį?

G.ŠILEIKIS. Nr.IXP-1885 (tai rezerviniai klausimai) ir Nr.IXP-2189.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutiktume, kad šie abu paminėti įstatymų projektai Nr.IXP-1885 ir Nr.IXP-2189, rezerviniai klausimai, būtų išbraukti iš šios dienos darbotvarkės? Kolega A.Sysas. Prašom. Dėl šių įstatymų projektų.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš principo galima sutikti, kad jie būtų išbraukti, bet negalėčiau sutikti su pono G.Šileikio siūlymu, kad tai yra alternatyvūs dalykai. Tai yra šiek tiek skirtingi dalykai, bet aš manau, kad nebūtų nereikalingų ginčų, atidėkime juos ir svarstykime kartu su tuo įstatymu.

PIRMININKAS. Klausiu visų Seimo narių, ar bendru sutarimu galime pritarti gerbiamojo G.Šileikio siūlymui? Ačiū. Įstatymų projektai Nr.IXP-1885 ir Nr.IXP-2189 išbraukiami iš šios dienos darbotvarkės.

Gerbiamieji kolegos, šiandieną sukanka 10 metų, kai Lietuvoje lankėsi Popiežius Jonas Paulius II. Šia proga į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatą, Nepriklausomybės Akto signatarą, buvusį Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną.

Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo Č.Juršėno kalba popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 10-mečiui paminėti

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos Seimo nariai! Kreipiuosi į jus visus, bet leiskite išskirti čia esančius 1992 metų šaukimo Seimo narius. Kodėl? Iš tikrųjų yra ypatinga proga. Šiandien ir mes, Seimo nariai, Tautos atstovybė, ir visa Lietuva pažymi ypatingą jubiliejų. Lygiai prieš 10 metų Lietuvoje pradėjo savo apaštališkąją kelionę Popiežius Jonas Paulius II. 1993 m. rugsėjo 4 d. būtent šiuose rūmuose jis susitiko ir kalbėjosi su Lietuvos valstybės vadovu Prezidentu A.Brazausku, taip pat bendravo su tuometiniais Seimo nariais.

Ne tik dvasininkų luomo atstovams, bet ir pasauliečiams, lietuviams ir ne lietuviams seniai buvo žinoma Jo Šventenybės Popiežiaus ypatinga meilė Lietuvai, Lietuvos žmonėms. Didysis lenkas, patyręs okupacijų ir totalitarinių režimų nešamas nelaimes, tragedijas, ašaras ir kraują, puikiai žinodamas abiejų tautų istoriją ir jų kasdienį gyvenimą, buvo itin jautrus Lietuvos žmonių kančioms ir viltims. Jis seniai veržėsi aplankyti mylimą kraštą. Bet svetimųjų valdžia, Maskva jam neleido nei Lietuvos krikšto 600 metų, nei kitomis progomis apsilankyti Lietuvoje, paguosti katalikus ir visus kenčiančiuosius.

Jonas Paulius II nuo pat savo pontifikato pradžios 1978 m. spalio 16 d. rodė Lietuvai išskirtinį dėmesį. Tai jis patvirtino tik atskridęs į Vilnių, pačioje pirmoje kalboje mūsų šalyje: “Nepaprastai jaudindamasis ką tik pabučiavau Lietuvos žemę, – dėkoju Dievui už man duotą malonę atvykti pas jus. Trokšte troškau aplankyti ypač man brangią jūsų žemę! Vos tik neįžvelgiama Dievo valia buvau išrinktas į Apaštalo Petro sostą, nuskubėjau į Gailestingumo Motinos lietuvių koplyčią Vatikano Bazilikos požemyje. Ten prie Mergelės Marijos kojų meldžiausi už jus visus.

Ši jūsų žemė yra brangi visai krikščioniškajai tautai, pasklidusiai penkiuose žemynuose! Lietuva yra liudininkė karštos meilės religijos laisvei, kuri, kaip ne kartą pabrėžiau, yra visų kitų žmogiškų ir visuomeninių laisvių pagrindas. Lietuva visada stengėsi paliudyti savo ištikimybę Katalikų Bažnyčiai, nuėjo ilgą, skausmingą kelią į laisvę ir išgarsėjo kaip kankinių ir išpažinėjų žemė.”

Vėliau Šventasis Tėvas pabrėžė: “Brangūs broliai ir seserys! Gerai žinau, jog atvykstu pas jus tokiu metu, kai Lietuvos visuomenė ieško šviesos savo garbingoje praeityje, tikėjimo kupinoje istorijoje ir po ilgos kančios, išbandymų ir kankinystės laikotarpio stengiasi drąsiai žengti į priekį.”

Katalikiškoje Lietuvoje Popiežius viešėjo ilgiausiai. Jis susitiko su tūkstančiais žmonių, pasakė dešimtis homilijų, kalbų. Jo kelionė vadinama apaštališkąja. Jisai skleidė Dievo žodį, skelbė amžinąsias Tikėjimo tiesas. Bet Jonas Paulius II susitiko, kaip minėjau, ir su Respublikos Prezidentu, su Lietuvos intelektualais senajame Vilniaus universitete, su diplomatais, su jaunimu, su Lietuvos lenkais, suprantama, su konfratrais, vyskupais, kunigais, klierikais, aplankė šventąsias Lietuvos vietas.

Aukštasis svečias Lietuvoje nepolitikavo, neauklėjo kitaip manančių, bet jis nevengė ir aktualių didžiosios politikos temų, neslėpė savo požiūrio į svarbiausias politines ir dvasines problemas.

Antai susitikęs su inteligentija Popiežius jautriai kalbėjo apie “ilgą ir skausmingą istoriją”, itin kritiškai vertino marksizmą ir kovingąjį ateizmą. Bet kartu jis pabrėžė: “Tačiau marksizmas – ne vienintelė mūsų amžiaus tragedija. Iš kitos pusės – ne mažesnė ir “dešiniųjų” režimų atneštoji žala. Jie “nacijos” ir “tradicijos” vardu lygiai taip pat paniekino orumą, kuris, nepriklausomai nuo rasės, įsitikinimų ir asmeninių savybių, priklauso kiekvienam žmogui. Kaip čia neprisiminus nacizmo parodyto baisaus smurto, ypač prieš žydų tautą, pasmerktą sunaikinti tariamo rasinio pranašumo vardu ir dėl beprotiško viešpatavimo kėslų?!”

Kreipdamasis į diplomatus, susirinkusius apaštalinėje nunciatūroje, Popiežius pradėjo taip: “Suprantu, kad kalbu diplomatų grupei, kurią vienareikšmiškai galima laikyti pionieriais. Sostinėje Vilniuje jūs esate vieni iš pirmųjų Lietuvos ir visų Baltijos tautų atgimimo liudininkų. Jūs esate kvalifikuoti stebėtojai naujos situacijos, kuri buvo sukurta turtingos istorijos ir kultūros regione ir leidžia čia įsitvirtinti demokratijai. Akredituoti Lietuvoje, jūs esate pirmieji šių įvykių gilios reikšmės ir žmogiškų bei socialinių pasekmių vertintojai…

Nuo šiol Europa nėra padalyta antagonistinių ideologijų: ji eina tautų bendradarbiavimo keliu. Tai ilgas, daug kantrybės reikalaujantis darbas, kurį turi dirbti visos žemyne gyvenančios tautos. Šios tautos turi vėl atnaujinti brolybės ir solidarumo ryšius, kad išnyktų ankstesniais periodais susikaupęs apmaudas”.

Ir toliau kviečiu, bičiuliai, įsiklausyti. “Didžiųjų valstybių interesai niekada neturi priversti mažos valstybės tapti svetimos galios satelitu arba atimti iš laisvos tautos valią pačiai nuspręsti savo bendrą likimą. Didžiosios valstybės neturi teisės ant mažos valstybės piliečių užkrauti sunkų svetimųjų jungą. Kiekviena valstybė, ginanti savo suverenumą, turi ginti ir kitų tautų nepriklausomybę. Tik šitaip visas žemynas gali sulaukti ir savo politinio stabilumo bei demokratijų sustiprėjimo ir taikos tarp visų žmonių bei tautų.”

Ypatingai skamba, gerbiamieji Seimo nariai, Popiežiaus žodžiai apie Lietuvą ir Baltijos valstybes: “Patyrusi daugybę praėjusių metų sukrėtimų, Lietuva tampa valstybės simboliu, kuris ragina derybų keliu ieškoti išeities iš visų žemyną draskančių konfliktų… Baltijos valstybės sudaro mikrokosmosą, kuriame aiškiai matyti iškylančios aktualiausios problemos, bet čia gali išaušti ir sprendimų aušra. Šalia lietuvių, latvių ir estų bendruomenių – tikrai trokštančių taikos ir nacionalinės nepriklausomybės, kurių joms taip trūko, – gyvena ir kitos čia gimusios kaimyninių valstybių bendruomenės. Jų buvimas liudija apie ilgą istoriją, kurios tenka paisyti netgi kai tenka apgailestauti dėl kančių, žaizdų ir nesusipratimų: reikia įžvelgti brolybės ir svetingumo perspektyvą.”

Daug kas ir Lietuvoje, ir užsienyje ypač įsidėmėjo, ką Šventasis Tėvas sakė Lietuvos lenkams: “Brangūs Broliai ir Seserys! Noriu išreikšti ypatingą džiaugsmą susitikdamas su jumis šiandien, mano apsilankymo Lietuvoje metu, Šventosios Dvasios bažnyčioje, kurią lanko lenkų kilmės lietuviai bei Lietuvoje buvojantys lenkai”. Pasakymas “lenkų kilmės lietuviai” (“Litwini polskiego pochodzenia”) kai kam užkliuvo, bet Aukštasis svečias juos tarė iš širdies, su didele prasme. Ir tai mes tikrai įsidėmėjome. Popiežius, beje, daug ką pasakė ir Lietuvos dvasiškiams. Paminėsiu tik vieną dalyką. “Sugrįžus demokratijai reikia tikėtis, jog santykiai tarp Bažnyčios ir Valstybės klostysis abipusės pagarbos pagrindais, nebus nukrypstama nei į supasaulėjimą, nei į klerikalizmą. Valstybė neturi brautis į sritį, kurią Konstitucija ir tarptautiniai susitarimai pripažįsta religijai; taip pat kunigai, atlikdami savo evangelizacinę pareigą, neturi kištis į partijų politiką, į tiesioginius valstybės tvarkymo reikalus.”

Gerbiamieji kolegos! Dar galima cituoti ir cituoti Popiežiaus homilijas ir kalbas. Jos visos – prasmingos. Jos visos skirtos mums visiems: katalikams, kitiems krikščionims, tikintiesiems ir laisvamaniams. Daugelis kalbų buvo pasakyta gražia, taisyklinga lietuvių kalba. Nė vienas aukštasis mūsų svečias per visą antrosios Lietuvos Respublikos istoriją taip nepagerbė Lietuvos ir Lietuvos tautos.

Jonas Paulius II Lietuvoje lankėsi ypatingu metu – Jį pasitikę bažnyčių varpai ką tik džiaugsmingai skambėjo išvedus 1993 m. rugpjūčio 31-osios vėlyvą vakarą paskutinįjį svetimos kariuomenės dalinį. Taigi Ganytojiškoji kelionė padėjo sustiprinti mūsų gležną, neseniai atkurtą nepriklausomybę, auginti pirmuosius demokratijos daigus, bet – svarbiausia – Popiežiaus apsilankymas mums įkvėpė vilties, suteikė tvirtybės naujame nelengvame kelyje, davė daug žmoniškumo pamokų.

Ačiū Jam. Ir palinkėkime Romos pontifikui stiprybės, sveikatos ir ilgos tarnystės Dievui ir Žmonijai. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame mūsų kolegai Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui ponui Č.Juršėnui.

Peticijų įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2284(3*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-1 klausimas – Peticijų įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2284. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums priimti šias pataisas, kurios papildytų Peticijų įstatymą ir apibrėžtų tam tikras amžiaus normas. Trumpa priešistorė. Buvo Seimo Teisės departamento nuomonė, kad galbūt šis apibrėžtumas gali prieštarauti Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad nėra prieštaravimo. Tačiau nuomonei, kad nuo 18 metų žmogus galėtų teikti savo siūlymus, Žmogaus teisių komitetas nepritarė, nes 16 metų Lietuvos piliečiui duodame pasą ir laikome jį visaverčiu piliečiu, tiesa, dar neturinčiu teisės rinkti, tačiau turinčiu jau daug teisių. Man regis, kad mūsų visuomenės sveikatai, mūsų visuomenės gerovei ir jos pilietiškumui ugdyti norma, kad nuo 16 metų, priimtina ir reikalinga. Tai dėmesingas įsiklausymas į siūlymą mūsų valdžių, mūsų sukurtų peticijų komisijų, kurios yra ir Seime, ir Vyriausybėje, ir savivaldos organuose. Antra. Yra redakcinio pobūdžio pastabų. Tai yra “savivaldybė” keičiama į “savivaldos organą”. Mes pritariame tam dalykui ir su tomis redakcinėmis pastabomis sutinkam, tačiau iš esmės teikiu jums būtent šitą nuostatą – 16 metų teisę įtvirtinti Peticijos įstatyme.

PIRMININKAS. Dėkojame Žmogaus teisių komiteto pirmininkui.

Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo Teisės departamento išvadoje paminėta, jog tai gali prieštarauti Konstitucijai, todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai apsvarstė. Kviečiu kolegą J.Sabatauską pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl šio įstatymo ir dėl prieštaravimo ar ne prieštaravimo Konstitucijai.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos. Komitetas, vadovaudamasis Statuto 67 straipsnio 3 punktu bei 138 straipsnio antrąją dalimi, preliminariai apsvarstė, ar Peticijų įstatymo 2 ir 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas atitinka Konstituciją. Mano, kad 1 straipsnyje bei 2 straipsnio 1 dalyje amžiaus cenzo nustatymas peticijos pareiškėjui neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau komitetas siūlo vietoj 16 metų cenzo nustatyti 18 metų cenzą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką, pradėsime priėmimą pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio, kuriam pataisų į priėmimo stadiją nebuvo, dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti savo nuomonę. Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio? Pataisų ir siūlymų 2 straipsniui nebuvo. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra norinčių kalbėti. Prašau, gerbiamieji kolegos, registruotis. Balsuosime, kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Kolega V.Landsbergis repliką po balsavimo. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, aš noriu jūsų paprašyti, kad jūs nurodytumėte geriau parengti priimti teikiamus tekstus. Štai turime 6 punktą, kuris neturi pradžios, iš tikrųjų straipsnio pradžios nėra. Apie ką ten kalbama? Apie kažkokius atvejus, kai būna taip, taip ir taip. Ir dar vienas dalykas, kai kreipimąsi paduoda jaunesnis nei 16 metų. Kada jis paduoda ir ką tai reiškia? Reikės susirasti visą įstatymą, pažiūrėti ir tada suprasi, kas čia papildoma. Tai būtų galima pateikti Seimo nariams balsuoti. Aš balsavau už, bet matau tokį nepakankamai parengtą dalyką.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Aš manau, vertėtų kiekvieną kartą atkreipti dėmesį, kad būtų laikomasi įstatymų ir pataisų rengimo taisyklių. Manau, Teisės departamentas jų laikosi, bet prašytume dar kartą atkreipti dėmesį į jūsų siūlymą ir laikytis taisyklių, kurias mes patys esame patvirtinę.

Akcinės bendrovės „Alytaus tekstilė“ akcijų įsigijimo įstatymo projektas Nr.IXP-2805* (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

1-2 darbotvarkės klausimas – akcinės bendrovės “Alytaus tekstilė” akcijų įsigijimo įstatymo projektas Nr.IXP-2805. Praėjusiame posėdyje mes buvome pritarę ypatingai skubai, bet bendru sutarimu prašėme komitetų, kad iki šiandien pateiktų savo išvadas. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių pateikti komiteto išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės “Alytaus tekstilė” akcijų įsigijimo įstatymo projektą. Ūkio ministerija, Turto fondas ir Finansų ministerija buvo paprašyti pateikti komitetui papildomą informaciją, kad būtų galima nustatyti, dėl kokių finansinių priežasčių susidarė sunki finansinė situacija šioje bendrovėje.

 Šiandien galima beveik drąsiai teigti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios akcinė bendrovė “Alytaus tekstilė” šiandien yra nemoki, yra ta, kad buvo pasirašyta Turto fondo ir investuotojo sutartis, pagal kurią pastarasis buvo įsipareigojęs investuoti į šią įmonę 240 mln. litų jai modernizuoti ir už akcijas sumokėti per 12 mln. litų, tačiau šiandien tie įsipareigojimai liko neįvykdyti. Bendrovės administracija ieškojo įvairiausių būdų, kaip sumažinti įmonės sąnaudas, ir jeigu jas paanalizuotume, tai pamatytume, kad veiklos nuostolis nuo 1998 m. iki 2002 m. nuolatos mažėjo. 2002 m., kai atėjo laikas grąžinti paskolas akcinei bendrovei bankui “Snoras”, Vilniaus bankui bei Finansų ministerijai, kuri buvo ir šiuo metu yra suteikusi 12,6 mln. litų paskolą, pastaraisiais metais ši įmonė pristigo lėšų.

Kokia būtų išeitis, kad ši įmonė galėtų toliau egzistuoti? Yra vienas kelias – kad Vyriausybė išpirktų dalį akcijų, paskirtų naują administratorių, ieškotų naujo investuotojo, nes be investicijų šios įmonės egzistavimas būtų gana trumpas.

Kai kurie kolegos siūlo, kad reikėtų taikyti bankroto, sanavimo arba kokią nors kitą procedūrą. Tai būtų neteisingai pasirinktas kelias, nes akcinė bendrovė “Alytaus tekstilė” eksportuoja produkciją į Europos valstybes, o produkcijos eksportas sudaro per 90%. Šios produkcijos konkurencija Europos valstybėse yra labai didelė ir automatiškai būtų nutraukti kontraktai su produkcijos pirkėjais ir žaliavų tiekėjais. Tuomet mes tą įmonę galime, kaip politikai mėgsta sakyti, palaidoti ir jos vertė iš karto smarkiai sumažėtų. Įmonė būtų likviduota, o jos likvidavimas atsilieptų ir kitoms Alytaus miesto įmonėms, kurios tiekia vandenį, šilumą ir teikia kitas paslaugas dėl to, kad vyksta tam tikras bendradarbiavimas tarp atskirų ūkio subjektų. Be to, maždaug 2,5 tūkst. darbuotojų liktų bedarbiais.

Biudžeto ir finansų komiteto galutinė išvada yra tokia: balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 4. Mūsų komitetas atsižvelgė į dalį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymų. Komitetas siūlo šiam įstatymo projektui pritarti ir jį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pritarti. Kviečiu Ekonomikos komiteto atstovę kolegę K.Prunskienę pateikti Ekonomikos komiteto išvadą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Ekonomikos komitetas taip pat pritarė šiam įstatymo projektui. Balsuojant 8 pasisakė už, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pagrindinis motyvas, kuris lėmė tokį apsisprendimą, buvo tas, kaip ir kalbėjo kolega A.Butkevičius, kad bankroto atveju įmonė prarastų savo pozicijas rinkoje, kurioje ne taip lengva šiais laikais įsitvirtinti, sužlugtų esamos darbo vietos, kurių yra daug – 2650, ir tai yra labai svarbu.

Žinoma, diskusijoje buvo kalbama ir apie tam tikrą riziką, nors ta rizika tiesiogine prasme dėl to milijono nėra tokia didelė, tačiau buvo atsižvelgta ir į 59 mln. įsipareigojimų, kitaip sakant, skolų, kurių likimas valstybei investavus ir įsigijus kontrolinį paketą spręstųsi perspektyviau ir realiau.

Nepaisant abejonių dėl galimybės sutvarkyti įmonės vadybą ir visa kita, vis dėlto susiformavo bendra nuomonė, kurią parodė balsavimo rezultatai. Taigi Ekonomikos komitetas pasisako už ir aš asmeniškai kviečiu kolegas atkreipti dėmesį į tą svarbiausią argumentą, t.y. galimybę išsaugoti įmonę. Mus gana gerai įtikino Ūkio ministerijos argumentai ir tų galimybių realus įvertinimas, žinoma, jų neidealizuojant. Manome, kad tai turėtų būti padaryta. Vargu ar tai taps tokiu labai plačiai paplitusiu precedentu. Tai anaiptol nereiškia, kad yra nubraukiama atsakomybė tų, kurie šiuo atveju ir kitais drastiškesniais atvejais padarė nemažai nuostolių mūsų valstybei priimant iš anksto žinomai arba spėjamai nuostolingus ir pernelyg rizikingus sprendimus. Tokių sprendimų, deja, Lietuvoje buvo gana daug.

Taigi šiuo atveju gelbėjimosi galimybė yra, tačiau vargu ar ją galima pritaikyti daugeliui kitų įmonių, kurios yra beviltiškai prarastos arba suformavo tokio masto nuostolius, kurie ilgai slėgs Lietuvos ekonomiką ir socialinę aplinką. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką kolegą A.Sakalą pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

A.SAKALAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat svarstė šį dokumentą. Pagrindinė diskusija kilo dėl to, ar dokumentas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Šią abejonę iškėlė Seimo narys R.Šukys. Po ilgos diskusijos buvo balsuota ir nuspręsta, kad vis dėlto tokio prieštaravimo nėra. Dauguma balsų buvo nuspręsta. Buvo pasiūlyta, kaip patobulinti dabartinį projektą. Malonu pabrėžti, kad Biudžeto ir finansų komitetas, kuris buvo pagrindinis, informavo, kad į dalį pastabų atsižvelgė. Balsavimo rezultatai dėl viso dokumento: už – 4, prieš – 3, susilaikė 1. Dokumentui pritarta, nes lėmė pirmininkaujančiojo balsas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Gerbiamieji kolegos, svarstymo stadijoje pradedame diskusiją. Kviečiu kolegą E.Masiulį dalyvauti diskusijoje. Prašau.

E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos! Šį įstatymo projektą buvo planuota priimti antradienio Seimo posėdyje. Vis dėlto buvo sugebėta įrodyti, kad komitetams dar reikėtų svarstyti šį įstatymo projektą ir kad Seimo nariai galėtų išsakyti savo nuomonę. Džiugu, kad bent jau keletas dienų buvo skirta pasigilinti į tai, ką Seimas ruošiasi priimti.

Pirmiausia po antradienį vykusio Seimo posėdžio svarstymo pasirodė klaidinanti informacija Alytaus miesto spaudoje. Joje teigiama, kad opozicija nesupranta Alytaus miesto žmonių problemų ir prieštarauja šios įmonės gaivinimui, o kai kurie Seimo didvyriai labai supranta šias problemas ir stoja ginti paprastų darbo žmonių.

Tačiau pasigilinus į įstatymo tekstą ir aplinkybes, susijusias su šiuo įstatymu, peršasi išvada, kad šiandien Seimo dauguma priimdama tokį įstatymo projektą tarnauja stambiam kapitalui, o ne paprastiems darbo žmonėms. Tai pagrįsti galima labai paprastu dalyku. Rūpinamasi akcininkų interesais, norima išpirkti akcijas iš Singapūro grupės atstovų, kurie nuvarė šią įmonę, o kaip bus su darbuotojais, kol kas visiškai nėra aišku, nes nei vakar frakcijoje lankęsis ūkio ministras ponas Petras Čėsna, nei Turto fondo vadovas kol kas nepateikė aiškaus ir tikslaus verslo plano, kaip ši įmonė bus gaivinama, kokios investicijos į ją bus pritraukiamos, į kokias rinkas ši įmonė pretenduos, kaip ji bus reorganizuojama ir taip toliau. Kadangi nėra visos šitos aiškios informacijos, tikrai avantiūriškai atrodo priimti sprendimą išpirkti šias akcijas. Tai yra politinis sprendimas, bet jis nepagrįstas verslo ir ekonomine logika. Susidarys tokia situacija, kad Vyriausybei perėmus įsipareigojimus bus skaičiuojamas darbo užmokestis ten dirbantiems žmonėms, tačiau jis bus neišmokamas. Susidarys dar didesni įsiskolinimai darbuotojams, ir jau po pusmečio tas pats ūkio ministras ar kitas Vyriausybės atstovas ateis į Seimą ir prašys skirti pinigų iš valstybės biudžeto tų darbuotojų užmokesčiui sumokėti, nes kol kas jokio aiškaus plano, kaip ši įmonė bus gelbėjama, nėra.

Todėl, mano įsitikinimu, pirmiausiai rūpinamasi tais, kurie nori šias akcijas parduoti, bet klausimas, ar iš tikrųjų jie šias akcijas nori parduoti. Kai paaiškėjo, jog Vyriausybė perka ne visas akcijas iš Singapūro grupės, o tik dalį akcijų, iškilo klausimas, kam Singapūro grupė pasilieka dalį akcijų ir kokiais dokumentais yra paremtas susitarimas tarp Vyriausybės ir akcininkų, kad iš tikrųjų šios akcijos bus parduotos. Įsivaizduokime situaciją: šiandien Seimas priims tokį sprendimą, o po savaitės ar dviejų savaičių paaiškės, kad Singapūro grupės netenkina pasiūlyta kaina, ir jie paprašys didesnių pinigų už šias parduodamas akcijas. Kokioje kvailoje situacijoje atsidurs Seimas su Vyriausybe, kai paaiškės, kad šios akcijos nebus parduotos.

Taigi matyti, kad šis sprendimas yra neparengtas. Šiam sprendimui didelę įtaką pirmiausia daro politiniai argumentai ir tariamas rūpestis Alytaus darbuotojais. Bet tai yra tik iliuzijos, tai yra tik geros valdžios iliuzijos, paremtos artėjančiais rinkiminiais momentais.

Dar vienas dalykas, kurį, mes manome, reikėtų padaryti, yra tai, kad nueita paprastu ir lengviausiu keliu, užuot pasirinkus ir kitus įmonės gaivinimo būdus. Šiandien frakcija, balsuodama prieš arba susilaikydama dėl šio įstatymo projekto, vis dėlto mano, kad šis būdas, pasiūlytas Vyriausybės, nesprendžia Alytaus darbo žmonių problemų. Sprendžia stambių kapitalistų problemas. Todėl kur kas patogesnis ir, mano įsitikinimu, ekonomiškai galbūt efektyvesnis būdas būtų bankroto procedūros, per kurias buvo galima reorganizuoti šią įmonę. Nes netgi įstatymo iniciatoriai, kaip paaiškėjo vakar susitikime su ūkio ministru ir Turto fondo vadovu, irgi nėra užtikrinti šio sprendimo sėkme. Kas atsakys, jeigu Vyriausybė, išleidusi 1–2 mln. Lt, įsivels į ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, kurie sieks nebe milijoną ar du milijonus, o dešimtis milijonų litų.

Todėl mes esame įsitikinę, kad šis įstatymo projektas tikrai nepataisys susidariusios situacijos, taip pat tai bus labai blogas precedentas kitoms įmonėms, kurioms pagalba buvo reikalinga arba yra reikalinga, ir niekas neatmeta galimybės, kad prie ūkio ministro durų jau pirmadienį išsirikiuos daug įmonių atstovų, kurie paprašys pono P.Čėsnos pinigų tam, kad išgelbėtų savo įmones, kuriose dirba dar didesnis skaičius žmonių.

Taigi Liberalų ir centro frakcija, nepritardama šiam įstatymo projektui, balsuos prieš arba susilaikys.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą K.Glavecką dalyvauti diskusijoje.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes visi esame sunerimę dėl situacijos, kuri yra Alytuje. Miestas, kuris anksčiau turėjo labai daug pramonės ir turėjo gana dideles rinkas buvusioje Sovietų Sąjungoje, iš esmės atsidūrė tam tikra prasme prie bankroto ribos, nes viena didžiausių kompanijų pradeda mirti. Tačiau tuo pačiu metu mes nesame naivūs ir nemanome, kad investavę iš Vyriausybės, iš Ūkio ministerijos, 1 mln. Lt mes išgelbėsime situaciją. Norint išgelbėti medvilnę reikia šimtų milijonų, reikia rinkų ir reikia naujos komandos, valdymo, žmonių, kitaip sakant, pinigų. Visų tų dalykų mes neduodame, mes tik sakome, kad nupirkę, perėmę akcijas galėsime pakeisti valdžią ir kad ta problema išsispręs; kad neva egzistuoja kažkokie planai, kažkokios rinkos, kažkokie pirkėjai, kurie visi supuls į Lietuvą pirkti mūsų medvilnės ir tuo išgelbės kompaniją. Niekas tuo netikime. Suprantame, kad iš tikrųjų bankrotas ateis, nes sprendimo būdai visiškai ne tokie.

Antra. Tą procesą Lietuvoje turi kontroliuoti, bankroto monitoringą daryti Ūkio ministerija. Jinai turi departamentą, turi struktūras. Ką jos veikė visus penkerius metus, kodėl jos neinformavo Vyriausybės, kad yra tokia situacija, kodėl nesiūlė konkrečių sprendimų? To nebuvo. Be to, ką veikė miesto savivaldybė, kuri žinodama, kad mieste šilumos tinklai yra (…) ant medvilnės, nerestruktūrizavo tų tinklų? Kodėl mes dabartiniu metu priėjome iki tokios situacijos, kad tik konstatuojame, kad taip yra? Būdai, kuriuos siūlome už milijoną litų, aš jums tikrai garantuoju, neišspręs problemos.

Todėl mūsų frakcija mano, kad tokiu būdu padėti Alytaus žmonėms išlaikyti kompaniją, išlaikyti darbą ir turėti pajamų iš tikrųjų negalima. Ta problema išsispręs labai paprastai. Vyriausybė, nusipirkusi akcijas, ateityje (ne tik kad akcininkas savo turtu neatsako) netiesiogiai prisiims ir įsipareigojimus dėl visos finansinės žalos. Priedo sprendimo, rinkų sprendimo, žinant Europos Sąjungoje šių produktų tendencijas, iš tikrųjų eidami tuo keliu mes nerasime. Todėl siūlau nepritarti šiam projektui vien todėl, kad tas pasirinktas kelias yra žmonių mulkinimo kelias.

PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega.

A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos. Norėčiau visiems gerbiamiesiems Seimo nariams priminti, kad gražiausias Lietuvos miestas yra ne Alytus, o Alytus. Posėdžio pirmininkas teisingai kirčiuoja, o dauguma kitų kalbančių kalba apie kažkokį Alytų, kurio Lietuvoje nėra. Kad būtų lengviau prisiminti, pateiksiu paprastą pavyzdį: Alytus turi būti kirčiuojamas kaip medus. Gerbiamieji liberalai ir centristai, prašome tai įsidėmėti.

PIRMININKAS. Tęsiame diskusiją dėl akcinės bendrovės “Alytaus tekstilė”. Kviečiu diskusijoje dalyvauti kolegą R.Šukį.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų iki šiol apie šį įstatymą daugiau buvo kalbėta politiniu aspektu. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į labai rimtus teisinius aspektus, kurie vakar buvo išsakyti Teisės ir teisėtvarkos komitete, tačiau, balsams pasiskirsčius po lygiai, komiteto pirmininkui balsavus už, vis dėlto buvo priimtas sprendimas neatsižvelgti į tuos argumentus, kad šis įstatymas, mano požiūriu, yra labai abejotinas konstitucingumo požiūriu. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. To paties straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Ir pagrindinis, manau, esminis prieštaravimas Konstitucijai yra 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra pasakyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Konstitucinio Teismo doktrinoje, kalbant apie šį asmenų lygybės prieš įstatymą, prieš valstybės institucijas ir pareigūnus principą, yra ne kartą pasisakyta, ypač svarstant klausimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kai buvo nustatomos skirtingos sąlygos tam tikrais etapais asmenims atkurti nuosavybės teises, kai jie tokią teisę turi. Šiuo atveju, manyčiau, analogija yra visai aiški, kad bet kuris ūkio subjektas kaip juridinis asmuo turi teisę į valstybės pagalbą sprendžiant įmonėje susidariusią sunkią situaciją, jeigu mes priimam sprendimą, kad valstybė yra pajėgi, o tai yra politinis sprendimas, ir yra poreikis spręsti atsižvelgiant į įvairias socialines, ekonomines ir politines realijas. Konstitucinis Teismas savo 2003 m. kovo 4 d. nutarime ne kartą konstatavo, kad asmenų lygybės principas reiškia, jog įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius (šiuo atveju kalbėkime apie ūkinės veiklos teisinius santykius), negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teisę, šiuo atveju, interpretuokime, asmenys, turintys teisę dalyvauti ūkinėje veikloje, būtų traktuojami nevienodai, jeigu tarp tų asmenų nėra tokių skirtumų, kad toks traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Ar yra tokių skirtumų tarp šio “Alytaus tekstilės” ūkio subjekto ir kitų? Pavyzdžiui, “Šiaulių stumbro”, kur situacija yra dar blogesnė, tarp buvusių ir bankrutavusių Šiaulių įmonių “Tauro”, “Nuklono”, tarp Panevėžio “Euridos”, galbūt ir “Panevėžio stiklo”, kur investuotojai taip pat patyrė nemažų sunkumų, Mažeikių “Oruvos” ir Kauno daugelio įmonių “Bangos”, “Inkaro”, “Koordinatės” ir kitų. Aš labai gerai pamenu paskutinę situaciją – “Drobės” fabriko cecho Viečiūnuose išpirkimą. Kiek žinau, niekas nepajudėjo, nors tada buvo daug iliuzijų, kad valstybei perėmus valdymą tas cechas suklestės. Buvo iliuzijų, kad sumokėjus ir išpirkus visą “Inkaro” produkciją, tą ir padarėme... Man teko dirbti šiuo klausimu ir girdėti pono Rainio, kuris tuo metu buvo atsakingas už šį klausimą, patikinimus, kad nupirkus “Inkaro” produkciją viskas susireguliuos, bus išgelbėti žmonės, bus išgelbėta gamykla. Iki šiol policija dešimčiai metų nusipirko “bananų”, kurie deja, taip greitai, kaip gal norėtųsi, nedyla. Visos socialinės įstaigos prisipirko vaikiškų dydžių guminės avalynės, Civilinės saugos departamentas iki šiol, matyt, saugo rezerve ir niekaip negali panaudoti guminių batų ir kitos produkcijos. Tai yra politinis aspektas, tačiau visos tos įmonės, visi ūkio subjektai, kaip ir juridiniai asmenys, turi lygias teises prieš įstatymą ir prieš Seimą kaip instituciją, ir prieš Vyriausybę, kad būtų vienodai sprendžiamos ir jų problemos. Todėl šio įstatymo konstitucinis ydingumas yra tai, kad jame yra vienos įmonės pavadinimas. Jeigu būtų reguliuojama įstatymu taip, kad visoms įmonėms būtų sukuriama galimybė kreiptis į Vyriausybę, tokia įstatymo pataisa galiotų ir Vyriausybė priimtų esant tam tikriems kriterijams, turėtų laisvas rankas priimti sprendimą išpirkti akcijas bet kurios įmonės, atitinkančios tam tikrus kriterijus, viskas būtų gerai ir būtų tik politinio sprendimo klausimas. Šiandien šio įstatymo priėmimas yra Konstitucijos pažeidimo arba Konstitucijos laikymosi klausimas. Kolegos, esame visi davę priesaiką laikytis ir vykdyti Konstituciją, todėl aš už šį įstatymą negalėsiu balsuoti ir skatinu kolegas daryti taip pat.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai R.Šukiui. Kviečiu dalyvauti diskusijoje kolegą J.Sabatauską.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiemet sukaks penkeri metai, kai pasirašyta sutartis su Asean Interest Limited kompanija, registruota Honkonge, dėl “Alytaus tekstilės” akcijų paketo privatizavimo, kuria pirkėjas (investuotoju man neapsiverčia liežuvis vadinti) įsipareigojo išlaikyti darbo vietas 3,5 tūkst. žmonių (dabar liko 2648 žmonės), sumokėti už akcijas 12 mln. 890 tūkst. (sugebėjo sumokėti 10 mln. 440 tūkst. per ketverius metus) ir investuoti įspūdingą sumą – 240 mln. litų, kasmet po 60 milijonų. Deja, deja, sugebėjo tik 10 mln., iš kurių pinigais tik 6 mln. litų, o visa kita senomis staklėmis. Baisiausia tai, kad 2001 metų pabaigoje apskritai nustojo vykdyti bet kokius įsipareigojimus ir iš esmės nustojo normaliai valdyti įmonę, taip, kaip priklauso. Vadybos ten nebebuvo. Lietuvos specialistams buvo neleista dirbti, o pradžioje dirbę valdytojai singapūriečiai gyveno prabangiausiuose viešbučiuose, skraidydavo savaitgaliais namo. Po to tą patį darė valdybos pirmininkas estas. Aišku, kaštai buvo didesni negu priklauso, plius nesirūpino įmonės modernizavimu, nes penkeri metai įmonė nemodernizuota ir niekas neinvestuota. Kolegos priekaištavo, kad nepagrįsta verslo ir ekonomikos logika. Kokia logika gali būti pagrindimas? Sakote, kad privatus kapitalas valdo geriau. Štai elementarus pavyzdys, kai privatus kapitalas net nesiteikia valdyti. Ar nuosavybės teises gina Lietuvos Konstitucija? Taip, Konstitucijoje parašyta, kad gina. Nuosavybės teises ne tik šių 47% akcijų, kurias valdė singapūriečiai, bet ir tų 14% smulkiųjų akcininkų, beveik 12% valstybės akcijų. Kaip neprisiminti posakio “Apsaugok, Viešpatie, nuo draugų, nuo priešų apsisaugosiu pats”. Kas tie draugai? Tarp jų įvardinčiau taip pat ir Turto fondą. Pasirašyti tokią sutartį, o paskui normaliai neprižiūrėti, kaip ji vykdoma, pasitenkinti baudomis, juo labiau kai dveji metai nemokamos baudos ir palūkanos… Draugai tie, kurie vietos valdžioje patikėjo vedami teptų liežuvių kalbomis, kad štai mes investuosime, tik pakeiskite sutartį. Iki šių metų pavasario buvo žaidžiamas žaidimas dėl sutarties patobulinimo, t.y. palengvinimo pirkėjams, nors jau praeitų metų pabaigoje Alytų pasiekė žinia, kad pirkėjas yra bankrutavęs. Štai patvirtinantis faktas – lapkričio 4 d. buvo paskirtas įmonės Asean Interests Limited likvidatorius. Yra likviduojama įmonė, kuri, žinoma, neturės jokių interesų investuoti. Apie kokią nors perspektyvą… Todėl reikėjo skubaus valstybės įsikišimo, valstybės įsikišimo gelbstint ir valstybės turtą jų akcijų pavidalu, ir kitų smulkiųjų akcininkų.

Kolega K.Glaveckas minėjo, kad reikia rinkų, buvo paminėtas faktas. Daugiau kaip 90% produkcijos yra eksportuojama į užsienį, į Vakarų Europą. Rinkos yra, tik leiskite dirbti, kolegos Seimo nariai. Leiskite dirbti įmonei. Kad būtų normali vadyba, reikia pakeisti valdytoją, akcijų savininką. Aš išvis būčiau šalininkas tokių veiksmų – atimti iš jų akcijas ir po to jiems atiduoti, kompensuoti. Mūsų Konstitucija leidžia nacionalizuoti, teisingai už tai kompensuojant. Mes renkamės kitą būdą – taikos sutarties būdą, nes jų interesas vienas – atsikratyti šių akcijų.

Raginu Seimo narius balsuoti už, nes to laukia ne vien 2648 darbuotojai. To laukia daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, susijusių su ta įmone, nes jeigu, kaip jūs sakote… Skelbti bankrotą – vadinasi, mes iškart prarandame rinkas, mes iškart prarandame galimybę normaliai įsigyti iš tiekėjų žaliavas, nes iškart reikalaujama išankstinio apmokėjimo. Tai reiškia įmonės likvidavimą. Likvidavus įmonę iškart pakiltų kainos už vandenį, šilumą, perpus sumažėtų darbuotojų skaičius tose įmonėse, kurios tiekia energetinius resursus. Griūtis, kaip domino, sudėto kortų namelio... Juo labiau kaip neprisiminti, kad šiandien… Tada sutartį rengė ir pasirašė Stasio Vaitkevičiaus, buvusio direktoriaus, vadovaujama komanda. Šiandien šis specialistas konsultuoja “Alitos” privatizuotoją. Irgi abejotinos kilmės kapitalas ir galimi neskaidrūs ryšiai su nusikalstamomis struktūromis. Todėl siūlau ne kartoti klaidas, o imtis ryžtingų veiksmų ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam kolegai J.Sabatauskui. Tai buvo paskutinis diskusijoje dalyvaujantis kolega. Kolegos, reikėtų svarstymo procedūrą baigti, todėl kviesčiau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Kolega G.Šileikis – nuomonė prieš.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų čia buvo valdančiosios daugumos labai audringų kalbų, bet argumentų kalba iš tiesų labai paprasta ir aiški: yra pažeidžiamos ir konstitucinės teisės, ir žmogaus teisės, nes visi žmonės Lietuvoje lygūs. Jeigu tos įmonės, kurių dabar sunki situacija (o jų per 100) ateitų ir paprašytų tokios pat pagalbos, kažin ar sulauktų. Labai gaila, kad frakcijos susitikime su Petru Čėsna tiesiog nepaaiškėjo tas didvyris, kuris inicijavo būtent šio klausimo sprendimą, ir dabar Vyriausybė labai aiškiai permeta visą atsakomybę Seimui. Aš tikrai norėčiau pasižiūrėti į tų žmonių veidus po rinkimų. Aišku, nesinorėtų, bet, neduok Dieve, ta įmonė patirs krachą. Manau, kad tai yra aiškus rinkimų triukas – bandoma ištęsti laikotarpį iki kitų metų rinkimų, o po to, taip sakant, po manęs – nors ir tvanas. …ir pasižiūrėti į tų žmonių veidus, kurie taip gražiai šiandien kalbėjo apie paprastus žmones, bet, deja, kaip žinome, ginami labai aiškūs didžiųjų kreditorių, sakykim, interesai. Siūlyčiau labai rimtai įsiklausyti į tuos argumentus, kuriuos išsakė opozicija, ir šį kartą nedaryti tos didžiulės klaidos, ir nežaisti žmonių likimais. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nuomonė už. Kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, nuo seno yra labai gerai žinoma, kad geriausia žarijas žarstyti svetimomis rankomis. Štai konservatorių Vyriausybė neprižiūrėjo Turto fondo, buvo sudaryta tokia sutartis, liberalų Vyriausybė karpė ausimis ir nieko nedarė, kad ta sutartis būtų vykdoma, ir štai dabar šitie ponai verkia, konservatoriai, ačiū Dievui, ne, kad bus pažeidžiamos žmogaus teisės. Mano nuomone, tokiu sprendimu valstybė gina žmogaus teises, gina. Gina tų žmonių teises, kurie niekuo nenusikalto. Dėl tų veiksmų, kad atsidūrė tokioje padėtyje, yra kaltos vyriausybės, visos mūsų vyriausybės, kurios buvo. Dabartinei Vyriausybei palikta išsrėbti tą košę, kurią privirėte jūs, gerbiamieji ponai, todėl būkite malonūs ir būkite padorūs. Nenorite balsuoti už – nebalsuokite, bet neagituokite kitų balsuoti prieš, nes patys esate ne mažiau kalti, kaip ir visi kiti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomonę už, nuomonę prieš. Prašau balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 8, susilaikė 16. Pritarta po svarstymo. Iškart pereiname prie priėmimo procedūros. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių. Pradėsime priėmimą pastraipsniui. Prašau, gerbiamasis kolega, dėl 1 straipsnio.

A.BUTKEVIČIUS. Siūlau įstatymą priimti pastraipsniui. Biudžeto ir finansų komitetas jokių raštiškų pasiūlymų šiam įstatymui nepateikė.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio siūlymų ir pataisų (priėmimo stadija) nebuvo. Dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio prašau išsakyti nuomones. Ar dėl viso, kolegos, registravotės? Gerbiamasis Razma, ar dėl 1 straipsnio? Dėl viso. Klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Prašau. Kolega V.Landsbergis – dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Jūs už ar prieš?

V.LANDSBERGIS. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, ką sakiau antradienį, kad 3 straipsnis prieštarauja 1 straipsniui, tačiau į tai neatkreipta jokio dėmesio. 1 straipsniu suteikiama Vyriausybei teisė nustatyti investavimo sąlygas, t.y. ir kainą, o 3 straipsnyje sakoma, kad kaina nustatoma derybomis. Tą reikėjo kaip nors išspręsti, tačiau įstatymo rengėjai buvo arogantiški, nekreipė dėmesio. Aš dabar atkreipiu dėmesį, bet turbūt susilaikysiu.

PIRMININKAS. Tokia procedūra nelabai galima. Jūs prieš ar už? Jeigu prieš, mums reikės balsuoti.

V.LANDSBERGIS. Aš – prieš 3 straipsnį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kas už? Nėra. Kviečiu balsuojant apsispręsti. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas dėl 3 straipsnio.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 4, susilaikė 24. 3 straipsnis priimtas.

Dėl 4 straipsnio pataisų ir siūlymų nebuvo. Prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Jūs kalbėsite dėl 4 straipsnio, gerbiamasis Razma? Dėl viso. Kolega J.Korenka? Ne. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? 4 straipsnis priimtas. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Baigėme priėmimą pastraipsniui. Dėl viso įstatymo prašau išsakyti nuomones. Nuomonė už. Primenu, keturi už, keturi prieš. Nuomonė už, kolega J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, tokie projektai kaip šis paprastai turi viena kitai priešingas ekonominę ir socialinę logiką. Ekonominę logiką gerai išdėstė kolegos liberalai. Ji yra negailestinga ir tvirta. Iš tikrųjų iki šiol mes turime faktiškai tik blogus tokių sprendimų pavyzdžius. Galima paminėti “Oruvą”, “Mastį” ar panašiai, kai Vyriausybė didelėm lėšom bandydavo gelbėti tokias įmones. Greta to yra minėtinos ir konstitucinės teisinės problemos, kurias ar įvardyčiau labai paprastai – kuo “Alytaus tekstilės” darbuotojai yra svarbesni už, sakykim, Šiaulių “Stumbro” ar Kauno “Dirbtinio pluošto” darbuotojus. Į šitą klausimą taip pat nėra atsakymo. Akivaizdu, kad to 1 mln. Lt, kuris skiriamos šiuo sprendimu, įmonei gelbėti nė iš tolo nepakanka. Lieka atviras klausimas, iš kur bus gauta 50 mln. Lt.

Tačiau, kaip minėjau, greta tos logikos yra ir socialinė logika. Ji yra labai aiški ir remiasi supratimu tos būklės, kurioje šiandien yra “Alytaus tekstilės” darbuotojai. Vyriausybei pateikus šį pasiūlymą “Alytaus tekstilės” darbuotojai įgijo viltį. Įgijo viltį, kad jų padėtis bus išgelbėta, kad jie artimiausiu metu gaus pavėluotus atlyginimus. Todėl socialinės logikos prasme balsuoti prieš šį projektą – tai būtų atimti iš žmonių tą viltį. Aš tikrai negaliu to daryti, balsuosiu už, nors šiuo atveju mano balsavimas remiasi ne kokiais nors racionaliais argumentais. Tokių Vyriausybė, deja, nepateikė. Jis gali remtis tik tikėjimu, kad Vyriausybė kažką padarys. Kad bent iš dalies tai būtų išspręsta, aš siūlyčiau protokolinį nutarimą. Įrašyti į protokolą – pavesti Vyriausybei per mėnesį pateikti Seimui konkretų “Alytaus tekstilės” gaivinimo planą, nes šis įstatymas tai nėra tas planas, kuris sprendžia problemas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš žvelgiu į sąrašą ir klausausi pranešimų dėl balsavimo motyvų. Dabar balsavimas nevyksta, tai jūsų kalba už ar prieš?

J.RAZMA. Aš sakiau už aiškiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašau susiorientuoti, o dėl balsavimo jūs apsispręsite… Mes dabar kalbame dėl balsavimo motyvų už ir prieš, o dėl protokolinio nutarimo jūs privalote pagal Statutą jį pateikti raštu, gerbiamasis kolega. Todėl prašome suformuluoti ir pateikti nustatyta tvarka. Kviečiu kalbėti A.Kašėtą. Nuomonė prieš.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto daugelis kalbėjusių iš valdančiosios daugumos neteisingai interpretuoja opozicijos nuomonę. Liberalų ir centro frakcija pasisako ne už gelbėjimą šios įmonės ir socialinių problemų Alytuje sprendimą, bet pasisako prieš ydingą šios problemos sprendimą. Ir mato, kad šitas sprendimas yra grynai politinis, skirtas artėjantiems rinkimams, o ne iš tikrųjų galvojant, kas mokės atlyginimus “Alytaus tekstilės” darbuotojams, įsiskolinimus kreditoriams ir taip toliau. Noriu priminti, kad mes turime jau ne vieną seną pavyzdį. Kauno “Drobės” privatizavimo istorijoje Viečiūnų filialas buvo Vyriausybės atpirktas. Tačiau iki šiol Vyriausybė negalėjo tos įmonės, o galbūt ir nesistengė, išgelbėti ir jinai stovi, darbuotoji yra be darbo, beveik tūkstantis žmonių. Bet rinkos ekonominė logika diktuoja ir sprendimus. O sprendimo negalime priimti, nes nėra noro iš investuotojų įsigyti įmonę ir nėra rinkų. Taigi tas pats, ko gero, laukia ir Alytaus. Taigi mes pasisakome prieš arba susilaikome ne dėl paties fakto, kad Alytuje yra problemų, o dėl, kaip minėjau, sprendimo būdo, kuris padarys valstybės biudžetui nuostolius, o Alytaus gyventojams suteiks nepagrįstas viltis.

PIRMININKAS. Nuomonė už. Kolega V.Landsbergis. Prašau.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos. Padėtis ir argumentai nėra nauji. Tai labai plačiai paplitęs precedentas per daugybę metų įvairių Vyriausybių, įvairių Seimų. Ne pats geriausias. Kai girdžiu kalbant, kad štai neprivertė vykdyti sutarties nei konservatoriai, nei liberalai, o štai LDDP- SD privertė, investuotojas dabar jau vykdo sutartį, tai kam reikia kalbėti tokias nesąmones. Iš tikrųjų čia ne pirmas kartas mūsų valstybėje (ar viena, ar kita būtų Vyriausybė, ar vienas, ar kitas Seimas), kai žengiamas ekonomiškai rizikingas, abejotinas žingsnis, kad šimtai ar tūkstančiai darbininkų per bankrotą netaptų bedarbiais, kas juos labai gąsdina, baugina. Kartais minima iki 3 tūkst., kartais 6 tūkst. Čia jau buvo minėti “Inkaras”, “Oruva”, Pagiriai, “Marijampolės pienas”, “Mažeikių nafta” turėtų būti paminėta, Viečiūnai ir kiti atvejai, nekalbant jau apie žemės ūkio bendrovių šelpimą socialistiniais pagrindais, kur sukišta taip pat šimtai milijonų. Kai kurių gelbėjimas pavyko. Kai kurių ne. Dabar kalbama tarsi apie vieną milijoną. Atrodo, smulkmena, tikrai paremkime, vienas mln., juk kasdien Vyriausybė mėto į šonus kažin kiek pinigų. Tai čia 1 mln. yra kaip ir niekis, bet iš tikrųjų Vyriausybė prisiima 50–60 mln. privataus verslo skolų. Paliks tą būsimai Vyriausybei, tačiau patys iki pirmadienio atrodys gerai. Turbūt ministras P.Čėsna mokės atlyginimus iki pirmadienio, t.y. iki rinkimų. Štai yra ta medalio pusė. Nors iš tikrųjų čia yra, kaip aš kalbėjau antradienį, gelbstimi “Snoro” banko pinigai ir Seimas nebūtinai turėtų tęsti LDDP tradicijas. Bet yra ir tas žmogiškasis faktorius, ties kuriuo mes susimąstome, – viltys ir neviltys žmonių, kurie gyvena dabar tam tikromis iliuzijomis. Tai yra jiems, atrodo, gyvybinis klausimas, kokiu būdu bus einama iš tos padėties. Todėl aš nebalsuosiu prieš, bet aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad 1 straipsnis prieštarauja 3 straipsniui, ar Vyriausybė pati nustato kainą, ar kaina nustatoma derybomis. Elementarus prieštaravimas.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų 2 minutės, jūs jau kalbate 3 minutes.

V.LANDSBERGIS. Aš jau paskutinį sakinį sakau, jūs be reikalo trukdote. Vien dėl įstatymo rengėjų arogancijos, kad nepabandė net pataisyti šios vietos, aš susilaikysiu. Kartu remiu J.Razmos pasiūlymą dėl protokolinio įrašo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai man leidžia vertinti jūsų nuomonę prieš. Tai du pasisakė prieš, vienas – už. Kviečiu kalbėti P.Gražulį. Nuomonė už.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Išties yra susidariusi gana katastrofiška situacija “Alytaus tekstilės” įmonėje ir tą problemą reikia spręsti. Manau, kad šita problema nėra nauja. Apie tą problemą kalbama jau daugiau kaip dveji metai ir labai gaila, kad valdančioji dauguma tik tada pradėjo operatyviai spręsti šitą klausimą ir ne pačiu tinkamiausiu būdu, kai buvo areštuotos įmonės sąskaitos, įmonės turtas ir jinai negalėjo vykdyti savo veiklos. Valdančioji dauguma turi pripažinti, kad pavėlavo šį klausimą spręsti. Tačiau neturėdamas galimybės daryti įtakos, kaip racionaliai spręsti šitą klausimą, aš asmeniškai balsuosiu už, tačiau noriu priminti socialdemokratams, kad, gerbiamieji, jūs patys dar kartą įsitikinote, jog privatizavimas, ypač stambių ir strateginių objektų, nėra panacėja. Atsakykite, socialdemokratai, kam jūs privatizavote alkoholio pramonę, kuri sėkmingai dirbo? Aš manau, kad tokių strateginių objektų kaip dujos, skirstomieji tinklai, privatizavimas… Ateis laikas, kad atsitiks taip kaip Anglijoje – reikės išpirkti kitoms Vyriausybėms, nes monopolijos privačiose rankose visada yra skausmingos vartotojams.

Todėl aš dar kartą kreipiuosi į jus, kurie sakote, kad privatus kapitalas visada pranašesnis prieš valstybinį. Deja, šiandien jūs matote, kad tik valstybė gali išgelbėti “Alytaus tekstilės” įmonę. Taigi nuosekliai laikykitės principinių socialdemokratų nuostatų, o ne taip, kad kur yra naudinga, galima gauti kažkokios naudos, jūs privatizuojate. Tikiuosi, kad Alytaus fabriko problemos bus racionaliai išspręstos ir darbuotojai nepraras darbo. Aš balsuoju už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad taip, kaip supranta “Alytaus naujienos”, yra netiesa. Rinkiminė kampanija, kai vienas parodomas kaip gelbėtojas, o kiti – kaip “Alytaus tekstilės” naikintojai… Visiškai ne. Aš iš tikrųjų už tai, kad būtų skirtas tas milijonas, jeigu yra šansų. Bet kodėl reikia manyti, kad šitas sprendimas yra nepagrįstas? Pirmiausia valstybė susigrąžina akcijas. Taip tie Honkongo veikėjai įgyja restitucijos teisę atgauti savo pinigus. Jiems sumokėsime vieną milijoną, vėliau gali būti, kad teismo keliu priteis valstybei grąžinti 10,5 mln., kurie pervesti į Privatizavimo fondą, ir 7 mln., kuriuos jie neva investavo į šią įmonę. Tai kas tada bus? Iš tikrųjų faktiškai mes atsiimame, ką pardavėme. Ir tada visas skolas atsiimsime, grąžinsime jiems pinigus… Kaip J.Sabatauskas sakė, jie labai linksmai turbūt išleido savo asmeniniams interesams daugiau kaip 17 milijonų. Kai aš klausiau komitete Turto fondo, kiek šitie užsieniečiai gavo pajamų, sako, mes nežinom. Aš dar kartą pabrėžiu: tą sprendimą reikia priimti. V.Landsbergis ir J.Razma, ir visi kiti teisingai šnekėjo, žmonės tikisi, kad turės darbą, bet negalima palikti, kad niekas neatsakytų, tie, kurie privalėjo kontroliuoti šios įmonės veiklą, turėjo akcijų. Dabar Turto fondas sėdi, šypsosi, ai, ten S.Vaitkevičius privatizavo, G.Vagnorius pradėjo, mums gerai dabar, visi liberalai kalti, dar kas nors. Turi būti sukurta sistema, kad už tokį blogą privatizavimą ir valstybės funkcijų nevykdymą, kai įmonė turi vienokį ar kitokį akcijų paketą, turi būti konkreti atsakomybė. O šiaip sprendimas juridiškai nepagrįstas.

Gerbiamieji, neįsivelkime į tai, kad reikės grąžinti daugiau pinigų tiems, kurie ir taip iššvaistė milijonus.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kolega J.Sabatauskas. Nuomonė už.

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Norėčiau prieš tai kalbėjusiam priminti, jeigu jūs klausiate, kodėl jūs privatizuojate tą ar aną, tai aš irgi klausiu: kodėl jūs privatizavote “Mažeikių naftą” būdami daugumoje, kodėl privatizavote LISCO būdami daugumoje? Ir pagaliau atsakymas dėl ekonominės logikos. Be neigiamų pavyzdžių, yra ir teigiamų pavyzdžių, kai valstybė įsikiša į privačios įmonės griovimą, kaip jūs sakote. Vilniaus šiltnamių kombinatas buvo visiškai sugriautas, buvo nieko nelikę, buvo kilusi ekologinės katastrofos grėsmė ir po Seimo įsikišimo ši įmonė šiandien dirba ir žmonės turi darbo.

O dėl ekonominės logikos dar papildomi skaičiai. Kasmet “Alytaus tekstilė” sumoka 18 mln. Lt fizinių pajamų mokesčio ir socialinio draudimo mokesčio. O bendrai – apie 30 mln. Lt kartu su PVM ir kitais. Dar viena ekonominė logika: mes sumokėsime vieną milijoną, kai už akcijas gavome 10 mln., ir sudarysime galimybę valstybei gauti mokesčių pavidalu tuos pinigus, kuriuos aš minėjau, t.y apie 30 mln., be to, ta įmonė galės dirbti toliau, nes bus galima priiminėti sprendimus. Pavyzdys – pavasarį, kai veidmainiškai siūlė padidinti, išleisti akcijų emisiją, padidinti akcijų skaičių, o po to patys užblokavo tą patį sprendimą. Aš turiu omeny (…) atstovus iš antrinės įmonės Estijoje.

Kolegos, siūlau balsuoti už tai, kad būtų apgintos žmogaus teisės, ten dirbančių žmonių teisės, smulkiųjų akcininkų teisės, jų nuosavybės teisės. Valstybė turi stebėti ir kontroliuoti, kaip elgiamasi su jos turtu, su jos piliečių turtu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Paskutinė nuomonė prieš – E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, klausantis kalbų stebina vienas paprastas dalykas – kaip neatsakingai elgiamės su svetimais pinigais. Iš tikrųjų skirstome – milijonas, du milijonai mokesčių mokėtojų pinigų ir sakome, kad už milijoną mes nupirksime viltį Alytaus žmonėms. Tai už penkis milijonus gal dar daugiau tų vilčių mes galėtume nupirkti ir kitų miestų žmonėms? Aš traktuoju šitą sandorį kaip avantiūristinį sandorį, ir Lietuva iš tikrųjų yra nuostabi, unikali pasaulyje valstybė. Verslo sąlygos čia yra kuo puikiausios. Atvažiavo singapūriečiai, nusipirko įmonę, žlugo jų verslas, o Lietuvos Vyriausybė dar sumoka jiems milijoną litų ir apmoka kelionės išlaidas atgal į Singapūrą. Na, niekur daugiau pasaulyje tokių gerų verslo sąlygų turbūt nėra. O tai, kad mes išleidžiame svetimus pinigus kažkokioms viltims pirkti, rodo mūsų nekompetenciją ir nesupratimą. Jeigu jau mes spręstume Alytaus darbuotojų socialines problemas, egzistuoja garantiniai fondai, egzistuoja socialinės programos, tai remdamiesi jais spręskime šias problemas, o ne žiūrėdami į Ūkio ministerijos biudžetą.

Kita vertus, esu įsitikinęs, kad bankroto procedūros paskelbimas šioje įmonėje ir gero administratoriaus paskyrimas tikrai galėtų išspręsti šios įmonės problemas, ir tą milijoną litų, kurį mes labai norime padovanoti, galėtume tiesiogiai išmokėti Alytaus darbuotojams, taip suteikdami viltį bent savaitgaliui. Aš esu įsitikinęs, kad elgiamasi neatsakingai, nes rizikuojama ne savo pinigais, o mokesčių mokėtojų pinigais. Aš manau, ne dėl to mes čia esame išrinkti, kad taip neatsakingai galėtume žarstyti svetimus pinigus.

PIRMININKAS. Ketvirtoji nuomonė už – kolega A.Butkevičius. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto…

PIRMININKAS. Kolega Rimšeli, prašyčiau jūsų netriukšmauti. Perspėju. Aš jus perspėju.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau kreiptis į kai kuriuos kolegas. Ar jūs kalbate visa tai nesuprasdami, ką kalbate, ar visiškai nesigilinote į kai kuriuos įstatyme parašytus dalykus? Pirmiausia niekas iš singapūriečių jokių akcijų neperka. Singapūriečių bendrovė jau seniai likviduota. Šiuo metu yra paskirtas administratorius, likvidatorius. Kai įmonei yra iškelta bankroto byla, akcijų jau nebėra. Nejaugi Seimo nariai tokių paprastų, elementarių dalykų nesupranta?

Dabar dėl elementarios ekonominės logikos, apie kurią buvo kalbama ir giriama, kad Liberalų ir centro frakcija ją išdėstė argumentuotai. Nėra jokios ekonominės logikos. Pagrįsta logika yra tada, kai yra pasiūloma, ką reikia daryti su ta įmone ir kaip ją reikia išgelbėti.

Ponui V.Landsbergiui norėčiau pasakyti, kad jokios arogancijos nėra. Mes kreipėmės dėl jūsų pasiūlymo į Seimo kanceliarijos Teisės departamentą, ir jie atsakė, kad čia viskas yra gerai. Tai kuo tada reikia tikėti? Kai kurie kolegos kalba apie tai, kad dabartinė valdžia privatizuoja ir daro nuostolius ekonomikai, bet apie tai būtų galima labai daug kalbėti. Aš krikščionims demokratams ir konservatoriams galiu priminti vien tik “Williams”, kuris pagal dabartinius kai kurių ekonomistų skaičiavimus šalies ūkiui padarė pusantro milijardo litų nuostolių. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome keturias nuomones už, keturias prieš. Gerbiamieji kolegos, paaiškinsiu, kodėl kolegos V.Landsbergio nuomonės negalima buvo laikyti už – todėl, kad jis pasakė: aš susilaikau. O jeigu susilaikau, tai nereiškia, kad yra už. Prašau dėmesio! Gerbiamieji kolegos, bus suteiktas žodis, kai tokį sprendimą priims Seimo posėdžio pirmininkas. Kolegos, Statutas numato teisę… girdėjome kalbas dėl balsavimo motyvų, prašome apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas? Prašom netriukšmauti! (Balsai salėje) Vyksta balsavimas, prašome užimti savo vietas. Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas. (Balsai salėje) Jums bus suteikta teisė po balsavimo. Prašom atsiversti Statutą ir paskaityti. (Balsai salėje) Kaip jūs norite. Gerbiamieji kolegos, prašome užimti savo vietas. Kolegos, skelbiu balsavimą. Kalbas dėl balsavimo motyvų girdėjome. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už. Turintys kitą nuomonę balsuoja prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.

Dėl vedimo tvarkos kalbės kolega V.Landsbergis. Kolegos, jeigu triukšmausite, aš apskritai neleisiu jums kalbėti. (Balsai salėje) Nusiraminkite. Sėdame į vietas, nusiraminame, rankas ištraukiame iš kišenių…

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, ar jau galima kalbėti?

PIRMININKAS. Prašom. Tik dėl vedimo tvarkos.

V.LANDSBERGIS. Aš ir dėl balsavimo motyvų, nes nedalyvavau balsavime todėl, kad jūs šiurkščiai iškraipėte mano kalbą ir įvertinote ją visai ne taip, nes turbūt nieko nesupratote, taip būna, bet jūs iškreipėte. Be to, jūs dabar šiurkščiai pažeidėte Statutą, neleidote kalbėti dėl vedimo tvarkos. Juk ką tik Seimo narys kalbėjo, argumentavo už, visiškai prieštaraudamas įstatymui sakė, kad nėra jokių akcijų, nieko nėra, o mes priimame įstatymą akcijoms įsigyti. Tai kas čia? Durnių namai ar vaikų darželis? Kaip jūs vadovaujate ir kaip jūs leidžiate palikti be atsakymo tokį įstatymo turinio, esmės iškreipimą? Manau, Etikos ir procedūrų komisija turėtų apsvarstyti jūsų pirmininkavimo stilių ir tai, ką jūs ką tik padarėte. Žinoma, mes būtume priėmę tą įstatymą, bet nebūtinai tokio trigubo buldozerio būdu.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka dėl vedimo tvarkos.

J.VESELKA. Aš tik norėčiau pasitikslinti. Norėčiau, kad A.Butkevičius patikslintų, ar vis dėlto yra tos įmonės akcijų, ar nėra? Jis sakė, kad nėra, o įstatyme parašyta, kad perka akcijas. Tai kaip yra, gerbiamasis Butkevičiau?

PIRMININKAS. Deja, nėra A.Butkevičiaus ir jūs apie tai galėsite padiskutuoti Biudžeto ir finansų komitete. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad priimant šį įstatymą jūs pažeidėte etiką, Seimo statutą, pasielgėte visiškai chamiškai. Aš noriu atkreipti gerbiamojo A.Salamakino dėmesį į tai.

PIRMININKAS. Kolega, jeigu jūs… Kolega, prašome neįžeidinėti posėdžio pirmininko. Jūs pavartojote negražų žodį ir aš iš jūsų atimu teisę kalbėti. (Balsai salėje) Ačiū. Norėčiau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl posėdžio pirmininko įžeidimo, dėl pono R.Šukio. Prašom, pone Salamakinai, įvertinti kolegos keiksmažodžius posėdžio pirmininko atžvilgiu. (Balsai salėje) Prašom. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia Liberalų ir centro frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą, nes iki galo nebuvo suformuluota, kaip ir už ką balsuoti. Antra, Liberalų ir centro frakcijos vardu kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką dėl to, ar šis balsavimas apskritai yra teisėtas, nes A.Skardžius, kaip Seimo narys, rinktas Alytaus rinkimų apygardoje, šiandien vedė posėdį ir jį vedė tendencingai, nes turi tiesioginį interesą dėl “Alytaus tekstilės” reikalų.

PIRMININKAS. Tai man didelė garbė, gerbiamasis kolega. Balsavimo šiame posėdyje nekartosiu, nes buvo… (Balsai salėje) Kolega, prašome netriukšmauti kai kalba posėdžio pirmininkas. Aš dar kartą jus perspėju. (Balsai salėje) Aš motyvuoju, kodėl nekartosiu: nes visa procedūra buvo atlikta pagal Statutą ir iki galo. Jūs, be abejo, turite teisę frakcijos ar ne frakcijos vardu. Jūsų pasiūlymą išnagrinės Etikos ir procedūrų komisija ir priims tam tikrą sprendimą. (Balsai salėje) Prašom stoti prie mikrofono, gerbiamasis Stasiški, ir aš jums suteiksiu žodį. Jūsų replika, gerbiamasis Šuky, baigėsi su jūsų keiksmažodžiais. Aš jums šiandien žodžio nesuteiksiu. Prašome tęsti posėdį. (Balsai salėje) Skelbiu 10 minučių pertrauką, kol nusiramins liberalai. Iki 11.40 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Tuos kolegas, kurie yra prie mikrofonų, prašyčiau, jeigu jie būtų labai maloningi, išsiimti rankas iš kišenių. Ačiū. (Balsai salėje) Matote, kur mano rankos. Prašom. Kolega A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Ranką išėmiau iš kišenės.

PIRMININKAS. Malonu.

A.N.STASIŠKIS. Aš pirmiausia turiu atsiprašyti už tai, kad pertraukos metu kalbėjau pakeltu tonu. Džiaugiuosi, kad išvengiau dabar madingų žodžių, kurie vėliau vis dėlto nuskambėjo be manęs.

O dabar iš esmės. Manau, kad priimant įstatymą dėl “Alytaus tekstilės” paskutinio balsavimo metu buvo šiurkščių procedūros pažeidimų. Pirmiausia man neleido kalbėti prieš balsavimą dėl vedimo tvarkos. Mano kalba man buvo svarbi dėl mano apsisprendimo kaip balsuoti, aš norėjau sužinoti, ar bus teikiamas Seimui balsuoti protokolinis nutarimas. Jeigu posėdžio pirmininkas būtų pasakęs, kad bus teikiamas nutarimas, kuris yra pateiktas raštu, aš būčiau balsavęs už. O dabar aš nedalyvavau balsavime ir taip buvo pažeistos mano tiesioginės teisės. Manau, kad tai susiję ne tik su manimi vienu. Todėl aš siūlyčiau, kad jūs, kaip posėdžio pirmininkas, pavestumėte Etikos ir procedūrų komisijai apsvarstyti, ar nėra rimtų šiurkščių pažeidimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Liberalų ir centro frakcija buvo nusiteikusi siūlyti posėdžio pirmininkui A.Skardžiui nusišalinti nuo pirmininkavimo. Jūs šią padėtį taisote, bet jo elgesys… Pertraukos metu jis akivaizdžiai kelių parlamentarų akivaizdoje grasino fiziškai susidoroti su R.Šukiu, ir ištarė žodžius, kuriuos taip pat girdėjo, būtų neetiška reikalauti juos pakartoti. Manau, jo elgesį turėtų vertinti ne tik Etikos ir procedūrų komisija, bet ir Seimo vadovybė. Manau, bent šiam posėdžiui iki pietų jį reikėtų pašalinti iš salės. Būtume labai dėkingi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Dar? Iš tikrųjų suinteresuotas asmuo.

A.SKARDŽIUS. Aš, kaip suinteresuotas asmuo, galėčiau dar kartą kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl ištartų žodžių, dėl pono A.Stasiškio grasinimų, dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo išvadinimo visų akivaizdoje durniumi, taip pat dėl to, kad kolega R.Šukys pavadino chamu. Nė vienas parlamentas turbūt negirdėjo tokių žodžių net iš opozicijos, nematė tokių veiksmų.

Dėl procedūrų, aišku, išsiaiškins Etikos ir procedūrų komisija, bet dėl etikos aš reikalauju iš šių Seimo narių viešo atsiprašymo už Lietuvos parlamente vykusio posėdžio pirmininko įžeidinėjimą. Tai neregėtas atvejis. Ir dar. Išėjo ponas A.Stasiškis vėl prie posėdžio pirmininko su pakeltais kumščiais.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar J.Korenka. Gerbiamieji kolegos, mes, kaip matote, laiką seniai viršijome, o 12 val. vis tiek turėsime nagrinėti Prezidento grąžintus įstatymus. Taigi turėsime keblumų su tais projektais, kurie yra…

J.KORENKA. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamasis Jonai, tamstai dar nebuvo suteiktas žodis. J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, svarstydami aktualius ir skaudžius klausimus vis dėlto būkime kultūringi ir padorūs, būkime žmonės kaip ir tie, kurie vaikšto žeme, aria žemę, moko vaikus. Šiandien opozicijos atstovai pademonstravo neatitinkančius Statuto normų veiksmus. Ačiū, pone Stasiški, kad jūs šį kartą nepuolėte su kumščiais posėdžio pirmininko kaip vieną kartą V.Andriukaitį.

Gerbiamieji, aš suprantu, kad jums galbūt ne visai priimtina, kad pozicija stengiasi negalvoti apie 2600 skaičių kaip bendrą, o galvoti apie žmones, kurie turi šeimas, kurie šiandien gyvena ir nori turėti rytojaus dienos viltį. Jūs gražbyliaujate, kalbate, būčiau už, bet galvoju ne. Čia yra Seimas ir jūs būkite malonūs, turėdami politinę patirtį, būkite sąžiningi, kalbėkite, ar pritariate darbo žmonių ateičiai, ar nepritariate. Čia yra jūsų teisė. Ir galų gale dėl pirmininko. Jeigu jums nepatiko pirmininkas, reikia tai pareikšti prieš svarstant klausimą, o ne po to. Ir taip pat nekalbėti, kas ką kalbėjo pertraukos metu, nes tada reikės pasakyti, kuriame aukšte ar kuriame kambaryje jūs tai darėte. Būkime rimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, aš labai prašyčiau baigti šias diskusijas. Aš matau, kad kolegos nenori spręsti kitų svarbių klausimų, kurie nėra tokie skambantys. V.Landsbergiui, be abejo, žodis priklauso. Prašom. Tik irgi prašyčiau ištraukti ranką iš kišenės. Aš labai atsiprašau. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Ne kelnių kišenėje, kaip paprastai laiko ponas A.Skardžius. Bet dabar aš noriu vis dėlto sugrąžinti kalbą dėl prieš tai buvusio posėdžio pirmininko elgesio. Nereikia čia mums makaronų apie įstatymo turinį ir kas kuo daugiau rūpinasi. Čia kalbama apie elgesį, kuris buvo visiškai nepriimtinas ir vedant posėdį, ir grasinant Seimo nariui jau priėjus prie jo ir po to daug kam girdint vartojant jo adresu žodžius iš ponios Nemiros Pumprickaitės leksikono. Tą turbūt visi atsimenate. Tai buvo tokia pati kalba. Neleistina Seime, o tuo labiau žmogui, kuris pirmininkauja posėdžiui. Todėl klausimas, kuris čia jau buvo iškeltas apie negalimybę toliau pirmininkauti ir pagal Statutą nebuvimą salėje šiandien po tokio elgesio, yra visai pagrįstas ir tą prašau svarstyti. Beje, dėl to, kad čia kalbama apie kažkokius kumščius. Aš mačiau tą sceną, jokių pakeltų kumščių nebuvo, tai, matyt, pono A.Skardžiaus baimės akys.

PIRMININKAS. Gerai, dar kolega K.Rimšelis ar E.Masiulis? Prašyčiau labai trumpai, nes laukia mūsų svečiai, o mes čia dabar savo iš tikrųjų nevisiškai gerus santykius aiškinamės. E.Masiulis.

E.MASIULIS. Posėdžio pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Aš tikrai norėčiau pasiūlyti du konstruktyvius dalykus. Pirmas dalykas, remiantis Seimo Statuto 21 straipsnio punktais siūlyti Seimui apsispręsti, ar Seimo narys A.Skardžius turėtų toliau likti salėje. Ir antras mūsų siūlymas yra pakartoti balsavimą dėl “Alytaus tekstilės” įstatymo projekto priėmimo, nes iš tikrųjų didžioji dalis Seimo narių tiesiog nedalyvavo balsavime, nes emocijos buvo paėmusios viršų ir nebebuvo aišku, už ką balsuojame. Frakcijos vardu prašau šių dviejų balsavimų.

PIRMININKAS. Prašau. Kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tiktai dar keletą argumentų. Sakote laukia svečiai, reikės vėl balsuoti, bet vis dėlto, kai yra neleidžiama kalbėti dėl procedūrų, tada tokie precedentai ir kitiems balsavimams gali atsiliepti. Vienas dalykas, kad posėdžio pirmininkas A.Skardžius ima ir pats nusprendžia, ar Seimo narys kalbėjo už, ar prieš. Jeigu liečia tik vieną žmogų, tai viskas gerai, bet liečia ir kitą asmenį, Seimo narį, kuris argumentuotai nori pasisakyti prieš ir pateikti argumentus. Deja, tokių dalykų prieš balsavimą gerbiamasis A.Skardžius, kaip posėdžio pirmininkas, neleidžia. Tai iš tikrųjų yra procedūriniai pažeidimai, o kartu dėl jų kalbėti neleidžiama. Aišku, tokie dalykai kursto aistras, todėl mes sulaukiame tokių rezultatų, kokius turime dabar, kai posėdis šiandien vyksta destruktyviai.

PIRMININKAS. Prašom. Ar jau visi? Kolega G.Šileikis. Prašau.

G.ŠILEIKIS. Aš tik norėjau patikslinti mūsų frakcijos prašymą, kurį buvau teikęs, tai 21 straipsnio 3, 4 dalys…

PIRMININKAS. Aš matau.

G.ŠILEIKIS. Jūs žinote, taip? Ir sprendimą dėl Seimo nario pašalinimo iš salės priima Seimas posėdžio pirmininkas arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu. Taigi, manau, posėdžio pirmininkas arba Etikos komisija ir visų pirma turėtų būti atsiprašymas.

PIRMININKAS. Atsiprašyti čia daugelis turėtų, tiktai reikės eilę sustatyti, kas pirmas pradeda. A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Kadangi mane čia iš visų pusių linksniuoja, tai aš dar kartą primenu, kad aš atsiprašiau už savo pakeltą toną, kuriuo kalbėjau. Antra. Aš nenorėčiau, kad man prikaišiodami pasakotų, ką aš galvoju arba kaip vertinu politinius įvykius. Mes kalbame apie paprasčiausią tarpusavio elgesį. Jeigu kas stebisi, kaip tai gali būti ir ar kokiame nors Europos parlamente yra taip, kad įžeidinėja posėdžio pirmininką, tai galbūt taip pat galima stebėtis, ar kokiame nors Europos parlamente yra taip pirmininkaujama. Aš vėlgi nekalbu apie asmenį, bet apie metodą, apie elgesį. Todėl dar kartą prašau – laikykimės procedūros taisyklių. Procedūrą žmonės išgalvojo ne šiaip sau, iš neturėjimo ką veikti, o tam, kad be jos neįmanomi kolektyviniai sprendimai ir kolektyviniai veiksmai. Prašyčiau neįdėti į mano lūpas visokių interpretacijų, kaip kam atrodo, ką aš galvoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš labai prašyčiau gerbiamąjį Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką kalbėti trumpai drūtai, nes komisijai aiškiai reikės posėdžiauti. Prašyčiau trumpai. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties trumpai ir drūtai. Mielieji pozicijos, mielieji opozicijos atstovai, vis tiek mes šiandien čia šiuo metu neišspręsime šio ginčo. Aš labai prašau, kadangi mūsų laukia ilgas posėdis, nutraukti šį ginčą. Ir dar viena. Prižadu, kad kol Etikos ir procedūrų komisija neišspręs, ar vis dėlto teisėtas buvo balsavimas, sulaikyti atidavimą pasirašyti Prezidentui šį įstatymą. Tik po mūsų sprendimo vis dėlto bus išspręstas ginčas ir mes turėsime tikrai normalų variantą. Tikrai prašau baigti šiandien šią diskusiją, nes matau, kad įsiplieskę ginčai peržengia bet kokias ribas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dabar, kaip jūs prašėte, mano išvados dėl dviejų siūlymų.

Pirmiausia dėl Seimo nario pašalinimo iš posėdžio, t.y. Statuto 21 straipsnis. To galima reikalauti. Tai iš tikrųjų gali daryti posėdžio pirmininkas. Bet yra dar viena sąlyga. Sprendimą priima posėdžio pirmininkas arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu, arba be svarstymo paprasta balsavusiųjų Seimo narių dauguma. Kadangi klausimas jau yra pateiktas išnagrinėti Etikos ir procedūrų komisijai, tada šį klausimą ir spręsime. Tas pats yra dėl balsavimo pakartojimo. Sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas. Etikos ir procedūrų komisija taip pat aiškinasi. Kai pasakys savo išvadas, tada tą ir darysime. Taigi ačiū. Aš reagavau, sprendimą priėmiau, kaip jūs prašėte, gerbiamieji kolegos. Toliau spręs Etikos ir procedūrų komisija ir einam toliau. Taip pat yra protokolinis sprendimas, jį turi pasižiūrėti suinteresuoti komitetai ir artimiausiu metu mes jį teiksime balsuoti.

Prašau, kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, Etikos ir procedūrų komisija priims sprendimą ir mes poną A.Skardžių pašalinsime po pusės mėnesio vienai dienai iš posėdžių salės, tuo neabejojame. Mano supratimu, tai yra šios dienos reikalas ir mūsų frakcija kreipiasi į jus dabar, kviečia balsuoti, padaryti pusės, valandos ar dviejų valandų pertrauką iki tol, kol Etikos ir procedūrų komisija pateiks savo išvadas dėl šio kreipimosi, o tada iš karto prašome teikti balsuoti dėl pono A.Skardžiaus buvimo ar nebuvimo salėje. Taigi reikiamo ilgio pertrauka. Etikos ir procedūrų komisija priima savo išvadą ir tada balsuojame dėl pono A.Skardžiaus. Pone posėdžio pirmininke, kalbu frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Siūlau, kad Etikos ir procedūrų komisija posėdžiautų per pietus, kai jie galės susirinkti. Nežinia, ar yra kvorumas. Taigi per pietų pertrauką ir tada galima priimti sprendimą. O dabar yra Jo Ekscelencijos Prezidento atstovės eilė ir mes turime vykdyti savo pareigą. Dar kartą kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, mielieji kolegos, kad jūs mano gimtadienio proga šiandien duodate daug darbo. Esu tikrai dėkingas ir tikrai per pietų pertrauką mes pasistengsime išspręsti šią problemą ir popietiniam posėdžiui pateiksime savo verdiktą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš… A.Skardžius – tikrai paskutinis.

A.SKARDŽIUS. Galima? Aš, kaip Alytaus Seimo narys, išklausiau tikrai nepagrįstus ir populistiškai suformuluotus opozicijos, nepatenkintos dėl sprendimo, priimto dėl “Alytaus tekstilės”, sprendimus, todėl, gerbiamieji kolegos, kreipiuosi, kad Etikos komisija tame pačiame posėdyje išnagrinėtų už mano adresu parodytus veiksmus ir ištartus žodžius kolegą A.Stasiškį, taip pat kolegą R.Šukį. Aš kreipiuosi kaip posėdžio pirmininkas, o ne kaip Seimo narys. …ir pašalinti juos iš posėdžio.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pasiūlymų yra pakankamai. Komisija turės darbo, o ypač Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas tikrai galės rimtai atšvęsti savo gimtadienį, t.y., kaip seniau sakydavo, šventes pažymėti darbu.

Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar tokią tvarką. Dėmesio! Aš atsiprašau kai kurių ministrų, kurie čia yra, bet dabar imamės Prezidento grąžintų įstatymų, o po to visų kitų, nes priešingu atveju mes visiškai “iškrisim iš grafiko”, ir kolegos iš opozicijos prieštaraus, kad, sakysim, bus nustumta Vyriausybės valanda ar kuri nors kita svarbi pozicija. Todėl siūlau kol kas konvencijas ir kitus dalykus, t.y. 3 – 8 klausimus, šiek tiek vėliau, o dabar – 1-9 klausimas. Kviečiu Prezidento atstovę gerbiamąją Oną Buišienę. Prezidento grąžintas įstatymas – Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas. Projekto registracijos Nr.IXP-2198. Pateikimo stadija. Prašom.

Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas Nr.IXP-2198Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

O.BUIŠIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, laba diena.

Lietuvos Respublikos Prezidentas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo liepos 4 d. priimtu Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymu, pateiktu pasirašyti ir oficialiai paskelbti, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra viena iš pagrindinių žmogaus konstitucinių teisių, padedančių užtikrinti asmens laisvę bei kitų konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą. Asmens konstitucinė teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą suponuoja valstybės pareigą kiekvienam asmeniui užtikrinti tinkamą jo teisės į gynybą realizavimą bei kvalifikuotą teisinės pagalbos teismuose teikimą, o ši pareiga gali būti įvykdyta tik visiems atstovams, atstovaujantiems asmenims teismuose, nustačius vienodus itin aukštos profesinės kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus, taip pat reikalavimus, užtikrinančius atstovų drausminę, civilinę atsakomybę už aplaidų ar neetišką profesinių pareigų atlikimą.

Seimo priimtas įstatymas, Prezidento nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir šio principo pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintai ir šiuo metu galiojančiai atstovavimo teismuose instituto sistemai, pagal kurią advokatūra yra vienintelė institucija, užtikrinanti tinkamą asmens teisės į gynybą realizavimą teismuose. Prezidentas taip pat mano, kad teisinio reglamentavimo koncepcijos keitimai, kai asmenys, kurie nuo 2003 m. sausio 1 d. neteko teisės atstovauti asmenims teisme, šią teisę laikinai atgautų, o nuo kitų metų sausio 1 d. vėl jos netektų, neišvengiamai pažeistų teisinio tikrumo ir teisinių lūkesčių apsaugos principus, taip pat darytų neigiamą įtaką atstovavimui teisme, kaip civilinio proceso teisės instituto stabilumui ir sistemiškumui. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, Respublikos Prezidentas grąžina Seimui priimtą įstatymą ir siūlo laikyti jį nepriimtu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš suprantu, kad iš tikrųjų jūsų argumentai svarūs ir kad čia yra teisinis kazusas. Bet aš norėčiau pasiteirauti, ar Prezidentas kartu su patarėjais negalvoja vis dėlto teikti Seimui pasiūlymo, kad reikėtų baigti advokatų viešpatavimą atstovaujant teismuose. Kadangi Civilinį kodeksą ir Civilinio proceso kodeksą, mes žinome, daugiausia rengė advokatai, jie save ir įsirašė (tą mes gerai žinome), ir anas Seimas priėmė, o žmonės, rinkėjai, sako, kad tai yra per brangu. Taigi galbūt būtų tikslinga išplėsti atstovų, atstovaujančių teismuose, būrį? Ar nėra tokios idėjos tai daryti ateityje? Ačiū.

O.BUIŠIENĖ. Kiek aš esu susipažinusi su Seime įregistruotais įstatymų projektais, tai šiuo metu iš tikrųjų yra ir bus plėtojamos diskusijos, viena, dėl Advokatūros įstatymo naujos redakcijos, taip pat Teisinių paslaugų arba teisinės pagalbos teikimo įstatymo projekto. Taigi per šitų dviejų įstatymų svarstymo stadijas iš tikrųjų galima ieškoti tų bendrų sprendimų. Diskusijos metu tai paaiškės. Tuos projektus parengė darbo grupės, kuriose dalyvavo, kiek aš susipažinau, itin platus būrys tiek akademinės visuomenės, tiek teisininkų praktikų, taip pat advokatų atstovai ir teismai. Aš manau, kad Seimas turės galimybę svarstyti ir apsispręsti. Seimo priedermė yra apsispręsti ir priimti atitinkamą sprendimą.

O jeigu kalbėtume apie paslaugų brangumą ar kitokius dalykus, tai aš negalėčiau diskutuoti tuo klausimu tiktai tuo požiūriu. Jeigu pati valstybė ima diferencijuoti per teisinės pagalbos teikimą… ne advokatas teismuose, ji pripažįsta, kad tie asmenys, kurie turi pakankamai pajamų, turi eiti pas advokatus, o tie, kurie neturi tų pajamų, gali eiti pas privačius teisininkus. Bet šiuo atveju valstybės pareiga yra užtikrinti, kad visiems asmenims, atstovaujant teismuose, teisinė pagalba būtų teikiama neatsižvelgiant į jų turimas pajamas. Šiuo atveju valstybės priedermė – iš tikrųjų užtikrinti tinkamos teisinės pagalbos teikimą, atstovaujant asmenims, kad ir tai pačiai valstybei perkant, pavyzdžiui, arba kompensuojant tų asmenų, kuriuos gina teisininkai… pirkti jų paslaugas, bet jau iš valstybės ar iš kitokių lėšų.

PIRMININKAS. Jeigu galima, gerbiamoji pranešėja ir gerbiamasis kolega, aš noriu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar kaip tik nagrinėjo Advokatūros įstatymo projektą ir pritarė kai kurioms pataisoms, apie kurias kalbėjo gerbiamoji pranešėja.

J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Šio jūsų pateikto projekto vetavimas, aišku, remiasi tokiais formaliais teisiniais argumentais. Bet gal aš galėčiau paklausti, kokia yra bendresnė Prezidento pozicija dėl galimybės privatiems teisininkams, ne advokatams, atstovauti kai kuriose paprastesnėse civilinėse bylose? Dėl galimybės, pavyzdžiui, patentiniams patikėtiniams tiesiogiai atstovauti pramoninės nuosavybės klausimams sprendžiamose bylose. Žinoma, reikia taisyti daugiau įstatymų. Jeigu mes eisim tuo keliu, ar galima tikėtis Prezidento pritarimo, ar Prezidentas griežtai mato tik advokatų atstovavimą visais atvejais?

O.BUIŠIENĖ. Prezidento pozicija iš tiesų remiasi Konstitucinio Teismo doktrina. Prezidentas taip pat domėjosi praktika, kuri egzistuoja Europos Sąjungos valstybėse. Ta praktika yra vienintelė ir visuotinai pripažįstama – kad atstovauti asmenims civilinėse bylose gali tik advokatai. Yra Europos advokatų asociacija, bet išskyrus kai kurių valstybių patirtį. Pavyzdžiui, jeigu imsime Vokietijos patirtį, tai ten yra vadinamieji mokesčių patarėjai. Aš dabar to vokiško termino negalėsiu pakartoti, bet jie turi teisę, tačiau tiktai mokesčių bylose. Visais kitais atvejais asmenims teismuose atstovauja advokatai.

Kita vertus, jeigu kalbėtume apie atstovavimą kvaziteisminėse institucijose, tai teisinių paslaugų įmonėms darbo yra per akis. Tai yra įstatų, nuostatų rašymas, tai yra atstovavimas asmenims įvairiose institucijose, atsiliepimų rašymas, Seimo kontrolierių įstaiga. Tai yra aibės darbo, kuriuos tikrai jie dirba ir gali dirbti, ir ta rinka jiems yra visiškai laisva.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Klišonis. Prašom, kolega.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau jūsų paklausti, ar iš tikrųjų Prezidentas, priimdamas šitą sprendimą, įvertino tai, kad daug advokatų yra nelaikę advokatūros egzaminų ir dirba advokatais? Taip pat pagal dabartinį Civilinio proceso kodeksą atstovauti teismuose gali advokatų padėjėjai, kurie iš viso neturi jokios advokato darbo praktikos. Taip pat ar buvo žinoma, kad advokatūra, beatodairiškai mažindama teisinių paslaugų įmonių veiklą, nori steigti daugiau viešųjų advokatų kontorų ir tam iš Seimo prašo 8 mln. Lt? Ar visa tai buvo įvertinta? Ačiū.

O.BUIŠIENĖ. Na, jūs turbūt sutiktumėt su tuo, kad ne Prezidento reikalas studijuoti vieno ar kito advokato biografiją ir jo patekimo į advokatūrą tvarką, ar ji buvo išlaikyta. Advokatūra yra teisingumo ministro, ir yra Advokatų taryba… Yra aiškūs reikalavimai asmenims, kurie gali tapti advokatais. O atvejis, tarkim, aš tokių atvejų nežinau, kuomet be egzaminų, tai jūs turbūt turite galvoje vadinamąsias licencijas… Tie asmenys, kurie turėjo tokias licencijas, iš tiesų buvo pripažinti advokatais. Tai niekas netrukdo dabar ir teisines paslaugas teikiančioms įmonėms lygiai taip pat eiti į tą pačią advokatūrą. Aš įžvelgiu čia visai kitą dalyką. Galima teikti teisines paslaugas, galima padėti žmogui išmušti skolą, galima padėti nemokiai močiutei netgi, tarkime, atsikratyti ją slegiančiu nekilnojamuoju turtu. Štai kur yra pavojai, kuomet profesinė veikla yra painiojama su komercine ūkine veikla. Profesinė veikla suponuoja aiškius reikalavimus asmeniui, asmenines dalykines savybes. Komercinė ūkinė veikla… galima, aišku, derinti įvairias veiklos sritis pagal komercinės ūkinės veiklos klasifikatorių.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Macaitis, paskutinysis.

A.MACAITIS. Aš norėčiau paklausti. Čia jūs kalbėdama, aišku, Prezidento vardu pasakėte, kad tinkamai atstovauti teismuose gali tik advokatai. Man atrodo, kad tokie pareiškimai, kai iš anksto pasako, kas ką gali tinkamai padaryti, jau žeidžia žmonių teises. Man asmeniškai tai tikrai nepatinka, nes tinkamai atstovauja teismuose ir dabar atstovavo daug tų pačių teisininkų. Čia būtų tokia mano pastaba: kodėl jau jūs iš anksto nustatėte, kad tinkamai atstovaus tik advokatai, nors iki šiol daug žmonių, naudojosi kitų teisininkų paslaugomis, ir yra puikių teisininkų, kurie tą darė. Kitas klausimas, na, čia prie to paties, kodėl neleidžiama šiandien įmonės… sakykim, kaip elgsis įmonės, turinčios savo teisininkus? Vėl samdys advokatą, kuriam reikės pinigus mokėti? Ir kodėl advokato darbas tai nėra komercija, nėra biznis? Tas pats – komercija ir biznis. Niekuo nesiskiria. Tai čia neturėtų būti. Kodėl jūs iš anksto nusprendėt, kad jau visi kiti netinkami? Tik advokatai. Prašom atsakyti.

O.BUIŠIENĖ. Klausimas yra labai paprastas. Tačiau aš, vartodama sąvoką “tinkamas” ir tą žodį, kuris jums taip nepatiko, vartojau jį visiškai kita prasme. Ne ta prasme, kad blogai, o būtent ta prasme, kad tai yra asmuo, kuris atitinka pagal įstatymą jam keliamus reikalavimus, kuris yra vedinas tik klientų interesų, ne įmonės veiklos rezultatų, ne įmonės pajamų, ir kuris civiline tvarka atsako už klientui padarytą žalą, jeigu dėl jo nekokybiško atstovavimo profesine prasme atsiranda žala klientui. Tai advokatas atsako. O teisininkas arba asmuo, dirbantis teisinių paslaugų įmonėje, absoliučiai neatsako. Ir jeigu tokia įmonė prieina iki bankroto, tai žmogus lieka neapgintas. Tuo ir paremti Respublikos Prezidento argumentai, kad tinkamas atstovavimas tai yra vienodas visiems suprantamų, visuotinai priimtinų kriterijų nustatymas, buvimas vidinės patikros mechanizmo, visiems asmenims vienodas, ir visiškos atsakomybės už padarytą žalą. Ir nepriklausomumo principas taip pat. Kaip žinote, advokato veiklą riboja įstatymas. Jis negali dirbti jokiose kitose įmonėse. Jis yra nepriklausomas. Ir jis yra vedinas tik kliento, t.y. jos atstovaujamo asmens interesų, tai yra teisė į tinkamą teisminę gynybą ir jos realizavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašyčiau gerbiamąją pranešėją dabar prisėsti čia, netoliese. O Seimas turės apsispręsti. Primenu, pagal 165 Statuto straipsnį, šio straipsnio 2 dalį, štai ką mes turėsime daryti: ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną, tai būtent šiandien, Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Kalbėti gali du už, du prieš. Pirmasis – H.Žukauskas. Prašau. Variantai yra: ar grąžintą įstatymą svarstyti, ar laikyti jį nepriimtu jau iškart šiandien ir atsisakyti kitų procedūrų? Prašau. Primenu, kad Prezidentas siūlo laikyti nepriimtu. Prašau.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš taip, kaip užsirašiau (ir žalia spalva, tai reiškia), palaikau Prezidento veto. Manau, kad šiandien Seimas turėtų vis dėlto laikyti šį įstatymą nepriimtu ir baigti tą procedūrą. Tačiau tai nereiškia, kad ši problema bus baigta. Man atrodo, teisiškai tą problemą galima išspręsti taip, kaip ji dabar turėtų būti sprendžiama Seime, t.y. kelių Seimo narių yra užregistruota Civilinio proceso kodekso pataisa, taip pat Seime yra įregistruotas Teisinės profesinės veiklos įstatymas ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Ir man atrodo, tokiu atveju mes civilizuotai ir demokratiškai išspręsim problemą. Tai yra nesiveršim į kambarį pro uždarytas duris, o viską padarysim teisiškai ir teisingai. Todėl aš siūlau šiandien balsuoti už tai, kad šis Seimo įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega J.Sabatauskas balsą perleidžia A.Sakalui. Prašom. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, vakar Teisės ir teisėtvarkos komitete mes pritarėme naujam Advokatūros įstatymui, tikimės, jam pritars ir Seimas. Ir štai šiame naujame įstatyme yra įteisintos, įtvirtintos ir teisinių paslaugų įmonių galimybės. Kiekvienas dabar teisines paslaugas teikiantis asmuo, jeigu jis neturi kokių nors kriminalinių problemų, turiu galvoje, yra neįtariamas kuo nors, nebaudžiamas dėl ko nors, tiesiog rašo pareiškimą, kad jis nori būti advokatu, nelaiko jokių egzaminų ir tampa advokatu, ir gali atstovauti tose bylose, kokiose jie pageidavo. Žodžiu, mes suteikiame tas teises, kurių jie prašo. Todėl aš manyčiau, jog racionaliausia dabar būtų tikrai pritarti Prezidento nuomonei, kad įstatymas būtų nepriimtas. O tai reiškia, kad reikia balsuoti prieš. Tada išvengtume antros procedūros ir sutaupytume savo laiką. Nes visa tai, ko pageidavo teisinių paslaugų firmos, yra įteisinta naujame įstatyme, kuriam, aš tikiuosi, visi entuziastingai pritars.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar kreipiuosi į kolegą V.Žalnerauską. Gal jis būtų malonus, kadangi jau bus antras tos pačios frakcijos narys, leisti kalbėti kitos frakcijos nariui, bet į tą pačią pusę. Ar būtumėt malonus? Gerai. Tai gerai. Kolega R.Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Jeigu būtų galima…

PIRMININKAS. Prašom. Kolega R.Sedlickas.

R.A.SEDLICKAS. Nėra klausimo, kad baudžiamosiose bylose turi būti advokatai, kurie yra gynėjai. Tai sako mūsų Konstitucija. Tačiau civilinėse bylose tas klausimas yra visai atviras. Mūsų teisinėje sistemoje vis buvo ir teisininkai, ir advokatai. Mūsų tikslas čia yra kaip nors tobulinti teisinę sistemą racionaliais būdais ir formomis. Mes turime ieškoti tų formų, kurios duotų racionalų rezultatą. Per šį visą pusantrų metų svarstymą buvo tik vienas dalykas – advokatai norėjo savo monopolio. Viskas. Teisininkai buvo stumiami lauk. Net Prezidentūroje dabar kalbama, kad bus galima ateiti pas mus. O kam? O kam eiti pas advokatus? Ar čia būtina? Ar mes turime sukurti sąlygas, kad galima būti tik advokatu, kad galėtum ateiti ir dirbti teisme? Tai netiesa. Teisininkai ir advokatai turi tą patį išsilavinimą, baigė tas pačias mokyklas, turi tas pačias licencijas, egzaminai buvo tie patys. Tai kaip mes drįstam vieniems suteikti privalumą, o kitus atmesti? Aš to absoliučiai nesuprantu. Dar yra tokių užuominų, kad reikia kaip nors juos visus suvaryti į tą advokatų būrį.

PIRMININKAS. Laikas, kolega…

R.A.SEDLICKAS. Nebūtina. Aš prašau visų atmesti šį Prezidento veto, kad būtų galima padaryti, kas yra racionalu, o ne tai, ko prašo vien tik advokatai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau, kad jūs vis dėlto patikslintumėte formuluotes, nes išeina taip, kad už kalba ta pati pusė, prieš taip pat ta pati pusė, ir čia reikia aiškumo. Klausimas yra neeilinės svarbos, ne kasdien jis teikiamas Seimui, ir norėčiau, kad dar kartą būtų suformuluota.

PIRMININKAS. Gerai. Bus alternatyvus balsavimas, ir aš dar sykį pakartosiu. Dabar kolega J.Veselka. Prašom. Čia dabar nesuprasi, kas už ką kalba. Tik po kalbos bus galima pasakyti, kas yra už ką. Prašom. J.Veselka. Jeigu išsijungė, tada V.Žalnerauskas. Ar J.Veselka nori kalbėti? Prašau. J.Veselka.

J.VESELKA. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kiek klausiau Prezidento atstovės argumentų, manęs niekaip neįtikino, o po A.Sakalo kalbos dar kilo daugiau įtarimų. Dabar taip supaprastins, kad bet kuris teisininkas, formaliai parašęs pareiškimą, iškart galės tapti advokatu. Tai palaukit, kas čia bus per sistema? Siūlo sistemą, kai pati sistema nereikalinga. Tada bet kuris teisininkas taps advokatu. Formaliai visi galės tapti advokatais. Tai kam reikalingas toks susirūpinimas advokatų bloku? Juk kiekvienas žmogus, dirbdamas ar įmonės direktoriumi, ar mokytoju, yra atsakingas. Ir staiga mes susirūpiname vien tik advokatais. Kitais teisininkais mes nesirūpiname, jie veiks bendrais principais rinkoje, o advokatais ypač susirūpinome. Ir darome tai tik formalizuodami pareiškimų formą, kad aš noriu, ir aš tampu.

Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad iš tikrųjų Prezidentą patarėjai klaidina. Nereikėtų formalizuoti ir rūpintis tik viena teisine specialybe. Kita vertus, ar nepažeidžiame žmogaus teisės pasirinkti sau teisininką byloje? Mes būtinai primetame advokatą. Nežinau, man atrodo, kad iš tikrųjų Prezidento pasiūlymai su logika, pačia veiklos logika… visų veiklų reguliavimu, man atrodo, susikerta. Aš siūlau atmesti Prezidento veto.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Aš dabar dar kartą perskaitau Statutą, kad nebūtų jokių abejonių. Balsavimas bus alternatyvus. Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną (t.y. šiandien) Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, o tada galutinai antradienį apsispręsti, ar taip, ar kitaip, ar jau šiandien laikyti įstatymą nepriimtu. Taigi mygtukas “už”… Dėmesio, kolegos, mygtukas “už” – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo ir galutinai apsispręsti antradienį, o mygtukas “prieš” – laikyti įstatymą nepriimtu taip, kaip pasiūlė Prezidentas. Ar aišku? Ar visiems aišku? Mygtukas “už “ – svarstyti iš naujo ir spręsti antradienį, o mygtukas “prieš” – laikyti įstatymą nepriimtu, vadinasi, galutinis sprendimas priimamas šiandien atsižvelgiant į Prezidento siūlymą. Ar aišku? Taigi prašom pasiruošti ir balsuojame. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 20, t.y. už grąžinimą, ir prieš arba už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu – 66. O užsiregistravo 86. Vadinasi, sprendimas priimtas šiandien. Ir šis įstatymas laikomas nepriimtu. Kviečiu į tribūną gerbiamąją O.Buišienę tarti žodį dėl kito įstatymo, t.y. dėl Vidaus tarnybos statuto. Registracijos Nr.IXP-2713.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.IXP-2713Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

O.BUIŠIENĖ. Respublikos Prezidentas grąžino Seimui Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, nes šiuo įstatymu Seimas pažeidė konstitucinį principą, kad įstatymai neturi grįžtamosios galios, t.y. pakeitė jau įsigaliojusio įstatymo įsigaliojimo datą ją perkeldamas į ateitį. Atsižvelgdamas į tai Prezidentas prašo jį laikyti nepriimtu. Įstatymas formaliu teisiniu požiūriu yra įsigaliojęs ir veikia.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti 3 Seimo nariai. A.Kašėta – pirmasis. Prašom, kolega.

A.KAŠĖTA. Gerbiamoji pranešėja, aš suprantu teisinę logiką, kodėl Prezidentas teikia šį įstatymą. Tam pritariu. Tačiau noriu paklausti. O ar jums neatrodo, galbūt ir Prezidentui, kad yra ir daugiau problemų, ne tiktai formalių teisinių problemų? Važiavimo išlaidų kompensavimas, aprūpinimo maistu arba maistpinigių mokėjimas, butpinigių mokėjimas yra aktuali problema, įsisenėjusi problema, kuri nesprendžiama daugelį metu. To laukia ir pasienio policininkai, sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, ir kiti statutiniai pareigūnai. Taigi ar čia jūs nematote problemos, kad iki 2005 metų buvo atkeliama (…) Kai įsigalios Vidaus tarnybos statuto nuostatos, susijusios su šiomis garantijomis.

O.BUIŠIENĖ. Aš matau, aišku, problemas, ir Prezidentas jas mato. Bet šiuo atveju, jeigu jau kalbėtume apie jų sprendimą, sprendimai yra galimi tiktai atsižvelgiant į Konstituciją. Vidaus tarnybos statutas įsigalioja nuo gegužės 1 d. Priimdama šį įstatymą, valstybė, matyt, prisiėmė įsipareigojimus užtikrinti šios sistemos darbuotojų aprūpinimą maistu, padengti transporto išlaidas, ir tam turėjo būti numatyti finansiniai instrumentai. Tai yra Seimo valia ir galia tai užtikrinti. Jeigu finansiškai nebuvo pasiruošta šio įstatymo įgyvendinimui, formaliu teisiniu požiūriu tai reikėjo padaryti iki įstatymo įsigaliojimo. Aš norėčiau priminti kartu ir Biudžeto sandaros įstatymą, kuris reglamentuoja biudžeto tikslinimą. Tai yra Biudžeto sandaros įstatymo 33 straipsnis. Jeigu paaiškėja, kad pinigų valstybėje nepakanka, tuomet Finansų ministerija turi patikslinti, tam yra Seime biudžeto tikslinimo procedūra. Ir ji vyko birželio mėnesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš tikrai šiuo atveju pritariu jūsų teikimo teisinei logikai. Aš manau, kad ji yra neginčijama. Bet yra ir finansiniai reikalai. Deja, formuodamas biudžetą Seimas nenumatė lėšų toms socialinėms garantijoms. Yra bendras Statuto reikalavimas: jeigu Seime teikiamas projektas, kuriam įvykdyti reikia papildomų biudžeto pinigų, turi būti Vyriausybės išvada ir turi būti ar siūlymas daryti biudžeto pataisas arba kažkaip kitaip sprendžiama. Šiuo atveju aš to pasigendu. Ką jūs į tai atsakytumėte?

Dar norėčiau pasiteirauti. Kai čia mes kalbame apie policijos ir kitų vidaus sistemos pareigūnų socialines garantijas, neretai pasigendame Prezidento žodžio dėl 48 valandų darbo savaitės pareigūnams, dėl neatlyginamo darbo švenčių dienomis, viršvalandžių. Jeigu čia būtų Prezidento žodis, aš manau, tie klausimai efektyviau būtų sprendžiami Vyriausybėje.

O.BUIŠIENĖ. Jeigu jūs turite galvoje Prezidento įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, tam tikrų siūlymų teikimą parlamentui, tikrai ačiū už tokį paakinimą. Mes tikrai tą problemą svarstysime ir pasižiūrėsime. Jeigu Prezidentas manys, kad tai reikia daryti, jis inicijuos tam tikras pataisas. O dėl finansinių instrumentų aš pritariu jūsų pasakytiems argumentams.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas šiek tiek koreliuoja su pono J.Razmos klausimu. Jeigu mes pritarsime Prezidento veto, tai pareikalaus iš biudžeto netiksliais skaičiavimais apie 15–20 mln. Lt dar šiais metais, kurių nenumatyta biudžete. Ar nebuvo racionalu kartu su šiuo veto pateikti Biudžeto įstatymo pataisą? Tada mes galėtume svarstyti, iš kur tuos pinigus paimti. Tada neabejodami jūsų teisine logika, kuri iš tiesų yra nepriekaištinga, pritartume Prezidento veto. Dabar mes atsiduriame tokioje situacijoje: jeigu pritariame Prezidento veto, pinigų vis tiek nėra, todėl negalės būti įgyvendintas šis įstatymas, jeigu nepritariame Prezidento veto, vadinasi, mūsų Seimo teisinė logika iš tikrųjų šlubuoja. Mūsų labai dviprasmiška padėtis. Patarkite, kaip iš jos išeiti.

O.BUIŠIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų labai geras klausimas, tačiau aš čia galiu atsakyti tik vienu būdu. Jeigu mes diskutuotume apie Biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymą ir apie iniciatyvos teisę, aš nemanyčiau, kad šią teisę turi tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nes tai yra jos konstitucinė priedermė, ji formuoja biudžetą, todėl numato visas pajamas ir išlaidas. Todėl ji ir turi inicijuoti šiuos procesus. Pagaliau ji valdo valstybės iždą, Finansų ministerija. Tai yra jos darbo sritis.

PIRMININKAS. Ačiū. Vėl kviečiu gerbiamąją pranešėją prisėsti. Seimo nariai turės apsispręsti pagal Statuto 165 straipsnio 2 dalį. H.Žukauskas. Prašom. Variantai, ar laikyti… Ne, pradėsiu taip, kaip…

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. …ar grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš pirmas dėl orientacijos visada esu “žalias”, nes siūlau palaikyti Prezidento veto ir laikyti įstatymą nepriimtu. Argumentai, man atrodo, gana aiškūs, ir ponia pranešėja sakė, kad šis klausimas netiesiogiai susijęs ir su biudžetu, ir su 48 valandų darbo diena. Man atrodo, Prezidentas yra Konstitucijos garantas ir Seime turi būti priimami juridiškai ir teisiškai teisingi įstatymai. Todėl pagal 165 straipsnį šį įstatymą reikėtų laikyti nepriimtu, o esant reikalui Seime prie jo grįžti ir juridiškai teisingai priimti tokius įstatymus, kurie Vyriausybę įpareigotų arba įgaliotų spręsti buitinius, socialinius klausimus. Aš siūlau laikyti įstatymą nepriimtu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Iš tikrųjų šiuo dekretu Prezidentas prigriebė valdančiąją daugumą už populizmą, nes į įstatymą buvo įrašytos tokios socialinio pobūdžio nuostatos, kurioms vykdyti neturi pinigų, todėl bandoma nukelti jų įsigaliojimą dar toliau užuot ryžtingai jas išbraukus, jeigu nėra pinigų. Aš pasižymėjau, kad šiuo metu balsuosiu prieš, šioje stadijoje, pabrėžiu, ir kviečiu kolegas tai daryti. Priėmimo stadijoje balsuosiu pritardamas Prezidento veto, bet šiandien balsuoti būtų keblu, nes mes neturime atsakymo iš Vyriausybės, kaip bus su pinigais. Vis dėlto sprendžiant tokius klausimus turi būti aiškumas, ar Vyriausybė mėgins realizuoti tas socialines garantijas ir iš ko paims pinigų, ar turi galimybę papildomų pinigų rasti biudžete, ar vis dėlto nedelsdama teiks projektą, kad tas socialines garantijas išvis išbrauktų iš įstatymo, nes neturi pinigų. Šiandien, kai to aiškumo nėra, aš siūlau kolegoms nežiūrėti, iš kokios partijos ką mes siūlome, ir ne atmesti iš karto mūsų priimtą įstatymą, o svarstyti jį iš naujo. O priėmimo stadijoje mes turėsime aiškesnę situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nereikia tempti gumos, kaip siūlo kai kurie kolegos. Reikia priimti sprendimą šiandien pritariant Prezidento veto. Štai dėl kokių motyvų. Seimas, priimdamas Vidaus tarnybos statutą ir tą įstatymą, kurį po to pabandė pakeisti neteisingai antikonstituciškai, iš tikrųjų apsisprendė, ką reikia daryti su vidaus tarnybos žmonėmis, o iš esmės su policija, ir kaip sureguliuoti jų visas socialines garantijas ir apskritai materialinius reikalus. To seniai nebuvo sprendžiama. Ten ne viskas sutvarkyta, bet sutvarkyta palyginti neblogai. Tada vienašališkai Finansų ministerija, užuot ieškojusi rezervų mažindama biurokratinį aparatą, taupydama valdymo išlaidas, kad išspręstų policijos finansavimo problemas, nuėjo lengviausiu keliu. Šiandien deklaruojama, kad finansus tvarko Seimas, iš tikrųjų finansus tvarko valdininkai. Tai yra de facto. Todėl šiandien Seimas, pritardamas Prezidento veto (ir aš siūlau visiems iš karto balsuoti, apsispręsti), parodys, kad savo priimtus įstatymus gerbia ir nepasiduoda tai nedidelei, bet labai įtakingai daliai blogųjų biurokratų, kurie šiandien bando valdyti valstybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, taip jau atsitiko, kad mes su kolega J.Razma kalbame šiandien unisonu, nors priklausome skirtingoms partijoms. Mano nuomonė labai panaši. Mes šiandien turime pritarti pateikimui, per tą laiką paprašyti Vyriausybės išvados, ar yra tie pinigai, ar jie gali atsirasti. Jei gali atsirasti, tai iš kur. Jeigu Vyriausybė garantuos, kad jie yra, galėsime spręsti vienaip, o jeigu pasakys, kad tų pinigų šiemet nėra ir nebus, ramia sąžine galėsime balsuoti kitaip, nes priimti įstatymus, nepadengtus pinigais, yra bloga praktika. Aš siūlyčiau jos toliau netęsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kartą prašau susikaupti. Balsuosime. Balsavimas alternatyvus. Mygtukas “už” – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, kaip siūlė kolega J.Razma ir kolega A.Sakalas, ar laikyti įstatymą nepriimtu, kaip kalbėjo kolegos H.Žukauskas ir A.Matulevičius. Ar aišku? Mygtukas “už” – svarstome toliau ir galutinai apsisprendžiame antradienį, kaip čia buvo pasiūlyta, gal ir su Vyriausybės pateiktais skaičiais, mygtukas “prieš” – įstatymą laikome nepriimtu. Ar aišku? Prašom balsuoti, kolegos.

Už – 54, prieš – 34 ir 2 vis dėlto susilaikė.

Užsiregistravo 90.

Taigi svarstysime iš naujo ir tolesnė procedūra bus antradienį.

Finansų įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.IXP-2649Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Dabar trečiasis Prezidento vetuotas įstatymas. Vėl kviečiu gerbiamąją Prezidento atstovę O.Buišienę tarti žodį. Prašom. Finansų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas, projekto registracijos Nr.IXP-2649. Prašom.

O.BUIŠIENĖ. Respublikos Prezidentas vetavo Finansų įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymą vadovaudamasis tais pačiais motyvais, kad priimdamas šį įstatymą Seimas perkelia jau įsigaliojusio įstatymo įsigaliojimo datą į ateitį ir tuo nustato grįžtamąją galią. Tokios įstatymų įsigaliojimo tvarkos Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato. Ši teisinė situacija yra visiškai identiška su ta teisine situacija, kuri yra vidaus tarnybos statuto veto atveju pateikiamiems argumentams, išskyrus tą finansinę naštą, kuri stovi už Vidaus tarnybos įstatymo. Šiuo atveju čia nėra tos finansinės naštos, yra tiktai elementarus teisinių lūkesčių principas, kurio turi būti laikomasi, nes būtų pažeistas finansų įstaigų atstovų, kurių atžvilgiu įstatymas jau įsigaliojo, teisėtų lūkesčių principas, nes jie turi būti tikri, kad jų veiksmai atitiks teisės reikalavimus. Jie turi tam rengtis, turi parengti atitinkamus dokumentus, dėl to turi išlaidų. Kadangi įstatymas įsigaliojo, jis veikia ir dabar. Per tą laiką nieko neatsitiko, kaip matome. Prezidentas prašo laikyti tą įstatymą nepriimtu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti tik vienas Seimo narys – A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Kaip čia padaryti? Labiau norėčiau paklausti ne pranešėjos, o Č.Juršėno. Gerbiamasis kolega, kaip po trylikos metų Seimo darbų jums, tai yra tokiems dideliems teisės žinovams, pavyksta priimti tokius teisiškai visiškai neraštingus dalykus, kai visiškai akivaizdu, kad to tikrai negalima daryti. Perkelti galiojančio įstatymo įsigaliojimą yra pirmokų aritmetika. Norėčiau šia proga paklausti pranešėjos. Galvoju, kaip čia jos paklausti. Ar ji sutiktų su mano pastabomis…

PIRMININKAS. Aš atsakysiu. Galime atlaisvinti pranešėją nuo šios prievolės, bet jeigu ji pageidauja, prašom. Aš atsakysiu.

O.BUIŠIENĖ. Aš galiu. Gal ir nedera pasakyti komplimentą Seimo nariui. Jis puikiai žino teisės principą – įstatymas neturi grįžtamosios galios.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Ačiū. Kadangi buvo kreiptasi į mane, tai pateiksiu du atsakymus. Pirmas būtų toks: ir gudri višta įbrenda į dilgėles. O antra, jeigu reikia daryti, tai reikia daryti. Toks gyvenimas. (Balsai salėje)

Prašom. H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja labai tiksliai viską įvardijo. Man atrodo, kad kolegos Seimo nariai pritars Prezidento veto, ir siūlau laikyti įstatymą negaliojančiu. Siūlau taip balsuoti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas daugiau nenori… (Balsas salėje) Prašom. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nesutinku, kad mes tik gudrios vištos.

PIRMININKAS. Na, yra ir gaidžių, ot problema. (Juokas salėje) Mielieji kolegos, kadangi visi motyvai pasakyti, ir mes visi gerai nusiteikę, tai dar trečią kartą pakartoju Statutą ir kviečiu susiorientuoti pagal Statutą. Mygtukas “už” – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, mygtukas “prieš” – laikyti įstatymą nepriimtu. Kaip supratau, čia neatsirado ginančių, tai, matyt, pasirinkimas aiškus. Taigi mygtukas “už” – grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, mygtukas “prieš” – laikyti įstatymą nepriimtu. Ar aišku, kolegos? Prašom balsuoti.

Už – tiktai du, prieš – 85, vis tiek vienas susilaikė. Taigi įstatymas laikomas nepriimtu. Mielieji kolegos, mes dar turime vieną procedūrą atlikti tuo atveju, kai įstatymas grąžinamas svarstyti. Turi būti pagrindinis ar papildomas komitetas. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų dėl vidaus tarnybos statuto, nes ten finansiniai reikalai, – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar sutinkame? Ačiū. Išspręsta ir, kaip sakiau, svarstymo data – rugsėjo 9 diena.

Dar A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, ne replika po balsavimo, o tik informacija. Aš noriu informuoti Etikos ir procedūrų komisijos narius, kad posėdis dėl nelemtų batalijų vyks 14 val. I rūmų Veidrodinėje salėje. Į jį kviečiame visus suinteresuotus asmenis. Stenograma bus po 13.15 valandos. Galima pasiimti 530 kabinete, mūsų komisijos salėje. Kas suinteresuoti, batalijų stenogramą galite gauti tenai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar štai yra tokia mūsų procedūrinė situacija. Yra Ministras Pirmininkas, jo kalba numatyta 12.40 valandą. Dabar, kaip matote, jau yra šiek tiek daugiau. Todėl aš, nors ir nemalonu, esu priverstas atsiprašyti Aplinkos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Dar ko čia turiu atsiprašyti? Ūkio? Ne. Krašto apsaugos ministerijos. Taigi labai atsiprašau garbingų damų ir garbingų vyrų. Pirmiausia dabar turime Ministro Pirmininko informaciją, po to – Vyriausybės valandą, o po pietų patikslinsime, kada eis jūsų klausimai. Kadangi čia yra pateikimai, manau, problemų nebus, rasime tą laiką. Aš labai jūsų atsiprašau. Patys matėte, kad šiandien irgi karšta diena, kaip ir antradienį.

Dabar kviečiu gerbiamąjį Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską į tribūną pateikti informaciją. Kaip susitarta, Seimo nariai galės paklausti. Prašom, gerbiamasis premjere.

Ministro Pirmininko A.M.Brazausko informacija

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš gavau paklausimą ar užklausimą, ir opozicinės frakcijos nori išgirsti informaciją apie “Lietuvos dujų” privatizavimo eigą ir kitus aspektus.

Norėčiau iš eilės išdėstyti Vyriausybė politiką šiuo atžvilgiu ir motyvaciją, kodėl manome, kad reikia privatizuoti dujų ūkį, kuris jau pradėtas privatizuoti prieš pusantrų metų. Viena jo dalis – 34% yra įsigyta Vokietijos kompanijos “Rurgazas” ir 34% akcijų buvo pasiūlyta dujų tiekėjams. Mes visi gerai įsivaizduojame, ką reiškia dujų tiekėjas Lietuvai. Šiandien jis yra, na, galbūt du galėtų būti iš Rusijos pusės, bet praktiškai jis liko vienas. Derybos su “Gazpromu” vyksta jau vienerius metus. Lietuva ir Vyriausybė ieško būtų, kaip šį privatizavimą pakreipti taip, kad būtų nauda Lietuvai, kad būtų ilgalaikė nauda Lietuvai, kad būtų stabilios kainos ir būtų tiekiami tie kiekiai, kurių ateityje reikės mūsų ūkiui ir mūsų gyvenimui.

Lietuva sunaudoja 2 mlrd. 700 mln. dujų, o “Lietuvos dujos”, kaip organizacija, apie kurią dabar kalbame, disponuoja tiktai apie 18–20% dujų ir aprūpina iš esmės smulkiuosius vartotojus, pirmiausia buitį, nes šimtai tūkstančių abonentų naudojasi natūraliomis dujomis. Lietuva yra labai dujofikuota valstybė, ir kraštas, ir miestas, ir kaimas, todėl dujų tiekimas valstybei yra labai svarbus ne tik ekonominiu, bet, sakyčiau, ir socialiniu aspektu. Šis privatizavimo procesas taip pat turi nulemti daug ką. Aš suprantu kai kurių interesų grupių interesus šį dujų ūkį panaudoti iš tikrųjų tam, kam įdomiau, visiškai negalvojant apie Lietuvos ateitį, bet mes, kaip Vyriausybė, neturime teisės negalvoti apie ateitį, todėl aš išdėstysiu pagrindinius principus, kuo mes vadovaujamės.

Iš eilės. Pradedu kiekiais. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, pagal strategiją, kurią jūs patvirtinote, Energetikos strategiją, dujų poreikis Lietuvoje išaugs daugiau nei dvigubai. Tai yra labai rimtas kiekis – apie 6 mlrd. kubinių metrų. Be abejo, reikia užsitikrinti, kad toks kiekis bus. Norėčiau iš karto nuliūdinti kai kuriuos entuziastus ir pasakyti, kad alternatyvus dujų tiekėjas iš tikrųjų galimas, bet tai bus negreitai, ir tai kainuoja nepaprastai brangiai. Ir dar vienas dalykas – tos dujos, kurios gali ateiti alternatyviai, bus brangesnės maždaug 25–30%, todėl mes turime matyti realią situaciją, savo geografinę padėtį, savo santykius su Rusija, kaimynine valstybe, ir pasekti tuo geru pavyzdžiu, kuris yra šalia mūsų. Aš turiu galvoje Estiją ir Latviją, kur dujų ūkis yra privatizuotas anksčiau, kur dalyvauja rusų kompanijos, šiek tiek “Ittera”, bet daugiausia “Gazpromas”. Ir šiandien, ir ne šiandien, keletą metų iš eilės, ir ateityje dujų kaina yra stabili, pastovi, apimtys yra pakankamos, kad užtikrintų normalų valstybės gyvenimą ir poreikių patenkinimą. Todėl mes taip pat orientuojamės į panašią politiką ir ieškome būdų, kaip tai padaryti.

Kokia šiandien padėtis? Yra baigiama derinti privatizavimo sutartis su “Gazpromu”. “Gazpromas” pasiūlė apie 100 mln., tiksliau, jis pasiūlė 80 mln., jeigu pradėtume iš eilės, ir po ilgų diskusijų ir mūsų argumentų ši kaina nuo 80 dabar yra pakelta iki 91 mln., ir dar 9 mln. būtų išmokėti, jeigu tokia sutartis būtų pasirašyta. Mes kreipėmės. Paskutiniuoju metu mes kreipėmės į Prancūzijos banką (“Paribas” yra oficialus konsultantas) dėl kainos įvertinimo, tos siūlomos kainos įvertinimo, arba suderėtos kainos įvertinimo, ir štai šis konsultantas palaiko, kad tokia kaina – 100 mln. – yra racionali ir pagrista ekonomiškai. Todėl mes, Vyriausybė ir Turto fondas, pasijutome tvirčiau. Tai nebuvo kokia subjektyvi nuomonė ar koks subjektyvus kieno nors pasiūlymas, o tai iš tikrųjų yra patvirtinta tarptautinio konsultanto, ir tokią medžiagą mes turime.

Dabar dujų kainos. Kyla klausimas ir visuomenę kai kas gąsdina, kad privatizavus 34% “Gazpromo” akcijų Lietuvoje dujos pabrangs 30%. Tai yra labai nesąžiningas elgesys šių interesų grupių, kurios atstovauja šilumos gamintojams tiesiogine prasme, nėra ko čia slėpti, visi puikiai žinome, kai kurioms užsienio kompanijoms, kurios taip pat vykdo šilumos gamybą Lietuvoje, pradedant Vilniaus miestu. Tai yra siauri interesai, visiškai negalvojant, dar kartą kartoju, apie valstybės perspektyvas. Taigi šios kainų sutarties, kuri yra parafuota mūsų Turto fonde, 7.4 punkte yra numatyta, kad kaina dešimt metų į priekį, skaičiuojant nuo 2005 metų, bus stabili ir skaičiuojama pagal formulę, pagal kurią ir dabar yra skaičiuojama dujų kaina Lietuvai, Latvijai, Estijai.

Ką reiškia formulė? Kai kas irgi nepasitiki šia sąvoka. Formulės pagrindą sudaro mazuto, kuriame yra 3,5% sieros arba jos junginių, kaina ir, atsižvelgiant į mazuto kainą Roterdamo biržoje, nustatoma dujų kaina visam mūsų Baltijos regionui. Galiu pasakyti keletą pavyzdžių. Dabar mes mokame apie 84 dolerius už 1000 kubinių metrų. Tai yra kaina, kuri prilygsta mazuto kainai – 140 dolerių už toną. Jeigu mazuto kaina būtų 120 dolerių, tai dujų kaina būtų 79 doleriai, ir t.t. Yra tiesioginė priklausomybė pagal formulę. Štai ši formulė yra įtraukta į sutartį. Toks traktavimas, toks dujų tiekėjo įsipareigojimas, galiu teigti, užtikrina mums stabilų dujų tiekimą ilgą laikotarpį, šiuo atveju iki 2015 metų, nes ir dabar yra sudaryta “Lietuvos dujų” sutartis su “Gazpromu” iki 2005 metų gruodžio mėnesio. Dujos yra tiekiamos. Kaip jūs matote, jos nebrangsta kelinti metai iš eilės. Nėra jokio pagrindo joms pabrangti iki 2005 m., o nuo 2005 metų prasidės jau naujas susitarimas dėl dujų tiekimo ir kainų iki 2015 metų.

Tai yra labai rimtas punktas, labai reikalingas Lietuvai, užtikrinantis dujų tiekimą iš vieno tiekėjo tokiomis sąlygomis, kurios yra priimtinos Lietuvai, kurios yra stabilios ir yra abipusiai įsipareigojimai. Taigi mes manome atvirkščiai – kad iš privatizavimo proceso mes labai daug laimime, ir mes turime pakankamą pagrindą štai iš šios garbingos tribūnos pareikšti, taip pat ir visai visuomenei, kad ji nebūtų gąsdinama ir klaidinama. Mes konsultavomės, žiūrėjome, kaip tai yra daroma Latvijoje, juo labiau kad dabar imamasi priemonių atkurti ryšį, kuris buvo su Latvijos dujų saugykla, esančia netoli Rygos, kad mes turėtume pakankamus dujų kiekius žiemos poreikio piko metu, pakankamą slėgimą ir būtų aprūpinti visi klientai ir visi abonentai. Tai yra netgi kai kurie techniniai klausimai, kurie taip pat yra susiję su dujų tiekimu ir kainomis.

Dabar aš dar norėčiau pasakyti dėl reguliavimo galimybių, nes Seime yra žmonių, kurie pareiškė iniciatyvą, kad reikia tas kainas reguliuoti. Mes atšaukėme tą reguliavimą, kurį buvome savo sprendimu nustatę, nes iki šiol, iki to mūsų sprendimo, Lietuvos laisviesiems vartotojams kainos nebuvo reguliuojamos. Mes buvome šiek tiek išgąsdinti, sakyčiau atvirai. Kol mes neturėjome rimtų santykių su “Gazpromu” ir šių garantijų, apie kurias aš tik ką dabar kalbėjau, buvo susidaręs toks įspūdis, kad iš tikrųjų procesas gali būti nevaldomas.

Dabar kas būtų reguliuojama? Pirmas dalykas, pagrindinė bazinė kaina, kuri būtų nustatyta pagal mano minėtą formulę (tai būtų Lietuvos pasienis), ateinančių į Lietuvą dujų. Toliau viena iš pagrindinių privatizavimo proceso sąlygų, kurios yra įrašytos į šią sutartį, kad 70% tiekiamų dujų eis per “Lietuvos dujas”, per šią mūsų privatizuotą ar pusiau privatizuotą kompaniją. Tai, be jokių abejonių, sudaro galimybes tam pačiam kainų reguliavimui visiems, taip pat smulkiesiems vartotojams, įvertinant transportavimo kaštus, saugojimo kaštus, distribucijos kaštus, ir tokiu būdu formuojant kainą, kaip ir dabar “Lietuvos dujose” ji yra formuojama pagal tą patį principą. Todėl ir šis motyvas visiškai nustojo prasmės, nes jeigu 70% reguliuojama per “Lietuvos dujas”, tada aš nežinau, kokio dar reguliavimo reikia. Kada yra vienas… Jeigu kas mano, kad galima “Gazpromui” nustatyti tiekiamu į “Lietuvos dujas” dujų kainą, aš manau, kad daro didžiausią klaidą. Tiktai sutartiniais pagrindais, ilgalaikei perspektyvai su abipusiais įsipareigojimais mes galime užtikrinti dujų tiekimo ir kiekį, ir kainą. Štai yra principai, kuriais vadovaujasi Vyriausybė, Turto fondas… Vyriausybė dar nepriėmė jokio sprendimo, dabar sutartis yra svarstoma, kol kas nėra priimta jokių konkrečių ir galutinių sprendimų. Jie galėtų būti priimti per artimiausias savaites. Turto fondas atlieka šį darbą ir, noriu priminti, kad Vyriausybė tiktai tvirtins pačią sutartį. Tam tikras ištraukas iš jos aš jums čia papasakojau, gerbiamieji Seimo nariai. Viskas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti net aštuoni Seimo nariai. Ir mes susitarėm, kad, nors ir prasidėjo Vyriausybės valandos laikas, pirmiausia premjeras atsako į šiuos klausimus, tada – sutrumpinta Vyriausybės valanda. E.Masiulis klausia pirmasis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, turiu pasakyti, kad šios dienos dalyvavimas čia, posėdyje, ir atsakymas į Seimo narių klausimus dėl tokio svarbaus Lietuvos valstybei klausimo kaip “Lietuvos dujų” privatizavimas teikia vilčių, kad galutiniame privatizavimo etape iš tikrųjų civilizuotai bus sprendžiamas privatizavimo klausimas, o ne kur nors gūdžiuose Lietuvos miškuose derintis su “Gazpromo” valdybos pirmininku. Aš norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad kai jūs kalbate, jog yra politinių grupių, kurios suinteresuotos dėl labai siaurų šilumininkų interesų, jūs sakote netiesą. Iš tikrųjų tos politinės grupės rūpinasi žmonių interesais, nes šilumininkai yra tik tarpinė dalis, kuri pagamina šilumą ir ją parduoda žmonėms. Todėl akivaizdu, jeigu šilumininkai bus priversti…

PIRMININKAS. Laikas!

E.MASIULIS. …pirkti dujas didesne kaina, gali brangti ir šilumos paslaugos Lietuvos žmonėms. Todėl man visiškai nesuprantamas…

PIRMININKAS. Prašom klausti.

E.MASIULIS. Gerai. Ačiū. Vyriausybės vakarykštis sprendimas nereguliuoti dujų tiekimo kainų, nes… Aš suprasčiau, jeigu būtų konkurencija tarp įmonių ir būtų galima iš “Gazpromo” tiekti šias dujas daugeliui įmonių, bet…

PIRMININKAS. Laikas!

E.MASIULIS. …dabar vienintelė įmonė tai daro. Todėl įsivaizduoju, kad yra visiškai nepaisoma argumentų, kuriuos teigia specialistai. Ar tai nėra susitarimo su “Gazpromu” pasekmė, kuri nėra atspindėta sutarties dokumentuose?

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis premjere. Vieną minutę, gerbiamasis premjere. Kolegos, kitąkart kitas klausiantysis 70 sekundę bus nutrauktas be įspėjimo. Ar aišku? Prašom. Yra 60 sekundžių klausimui.

A.M.BRAZAUSKAS. Jokiuose gūdžiuose miškuose tokie klausimai nesvarstomi. Jie yra svarstomi Turto fonde arba svarstomi Vyriausybės posėdžiuose. Aš drąsiai, tvirtai galiu pasakyti. Jeigu kai ką orientuoja žiniasklaida, čia jau jų asmeninis reikalas. O dėl kainos aš dar kartą aiškinu – mus domina pagrindinė kaina. Todėl, kad reguliuoti vieninteliam tiekėjui ir pasakyti, kad tu parduok dujas ne už 85, o už 75 dolerius, jūs puikiai suprantate, kad to neįmanoma padaryti. Todėl yra vienintelis ir pagrindinis būdas – susitarti ilgam laikui dėl dujų kainos principo nustatymo, t.y. formulės, apie kurią aš kalbėjau, taip pat nutarti ar maždaug orientuotis į kiekius. Šiame privatizavimo procese “Lietuvos dujos”, kaip nacionalinė kompanija, įgauna dideles teises reguliuoti kainą reguliuojamiems vartotojams, t.y. žmonėms, kiekvienai šeimai. Štai kur yra pagrindinis dalykas. Ne pramonininkams… Pirmiausia žodis “politika” nevartojamas. Tai yra interesų grupės ūkininkų ir verslininkų. Aš jokiu būdu žodžio “politika” nevartoju. Šiuo atveju man be reikalo tai pasakėte.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Štai yra toks mūsų principas ir mes jo laikomės.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas. Prašom klausti.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis premjere, iš tikro dabartiniu metu padėtis klostosi taip, kad Rusija tampa daugiau civilizuota, ir akivaizdu, jog ji visuomet suinteresuota yra parduoti dujas, o ne jas slėpti. Tačiau Lietuvos ir Rusijos dujų prekyboje buvo įdomių atvejų – tarp Lietuvos ir Rusijos visuomet būdavo tarpininkas, kuris reguliuodavo kainas arba darydavo tam tikrą įtaką Vyriausybei ir kitiems. Sakykite, ar po to, kai įvyks pardavimas, dujų tarpininkai kaip tokie išliks? Jeigu išliks, tai kiek laiko ir kiek tai darys įtaką toms sutartims ir toms numatytoms kainų dinamikoms, kurias jūs minėjote? Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad išliks tarpininkas, kaip ir daug kur kitur toks tarpininkas yra, bet tas tarpininkas darys gerokai mažesnę įtaką ir dujų kainai, ir dujų tiekimui. Todėl aš dar kartą turiu grįžti ir pasakyti, kad 70% dujų tiekimo eis per “Lietuvos dujas”. Štai kur yra pagrindinis klausimas. Todėl atitinkamai “Dujotekana”, jeigu bus dar koks nors kitas tarpininkas, turės savo dispozicijai kur kas mažesnį dujų kiekį ir aprūpins nereguliuojamus vartotojus. Mes su jumis, jeigu kalbame apie socialinius reikalus ir žmonių interesus, mes kalbame apie reguliuojamus vartotojus. Šį darbą, šį procesą atlieka “Lietuvos dujos” ir atliks ateityje, tik kiekiai ženkliai padidėja. Todėl katilinės, ar jos būtų žinybinės prie ligoninių, mokyklų, darželių ir t.t., bus aprūpinamos per “Lietuvos dujas”, ši kaina bus reguliuojama ir visiems labai gerai matoma.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Šileikis. Prašom. (Balsas salėje: Nėra G.Šileikio)

PIRMININKAS. Tuoj rasim.

A.KUBILIUS. Aš galiu paklausti iš karto.

PIRMININKAS. Nieko. Yra G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis premjere, jaučiant ir žinant jūsų artumą “Gazpromui”, vėl norėtųsi pasakyti dėl kainos. Ar tas 9 mln. dovanėlės teikimas, ar, kitaip sakant, gal ir oficialaus valstybei kyšio davimas nėra susijęs, kad bendra kaina yra tokia sumažinta, palyginti su “Rurgazo” kaina? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Ne, aš nesakyčiau, kad čia yra koks nors ryšys, jokiu būdu ne. Todėl, kad kaina už tuos 34% akcijų, aš dar kartą noriu pasakyti, kad tai buvo įvertinta konsultantų – “Paribas”, labai rimtos prancūzų kompanijos. Ilgokai tie 80 mln., kuriuos pasiūlė “Gazpromas”, nebuvo svarstomi visiškai, beveik geras pusmetis. Mes patys suprantame, kad tai jokiu būdu netinkama kaina. Todėl dar kartą reikia kreiptis į tarptautinį konsultantą, kad mums pasakytų kainą, kuri būtų priimtina privatizuojant.

Dabar dėl 9 mln. Dėl 9 mln. klausimas yra aiškus. Reikalavimai (kaip ir “Rurgazas” kelia tokius reikalavimus), kad bus laikomasi tos sutarties, kuri jau parafuota, kad nebus šokinėjama ir nebus priimami kokie nors keisti, nepagrįsti sprendimai dėl šio klausimo… Paprasčiausias dalykas. Joks čia kyšis. Čia yra pinigai, kurie eina į valstybės iždą, ir bus panaudoti taip, kaip yra numatyta įstatymuose. Aš nemanyčiau, kad čia kokios nors simpatijos, antipatijos A.Brazausko ir “Gazpromo” gali turėti kokios nors įtakos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, aš vis dėlto noriu grįžti prie to klausimo, kurio klausė kolega E.Masiulis, tai yra šilumos vartotojo. Noriu labai aiškiai, kad jūs atsakytumėte. Mes visi labai džiaugiamės, kad su “Gazpromu” pavyksta susitarti dėl stabilių kainų, kurias jis tieks Lietuvai ir “Lietuvos dujoms”, dėl to nėra jokių abejonių. Tačiau jūsų sprendimas nebereguliuoti, t.y. iš V.Jankausko komisijos veiklos srities išbraukti stambiuosius dujų vartotojus, kuriems dujas tieks ne “Gazpromas”, o “Lietuvos dujos”, rodo, kad “Lietuvos dujos” šilumos tinklams pačios galės nustatyti tokią kainą, kokią norės. Tokiu atveju visiškai tikėtina, kad būdami monopoliniai tiekėjai, kaip jūs sakėte, turėdami 70%, jie galės pakelti tą kainą 30%. Ir visiškai suprantama, kad “Gazpromas”, tapdamas “Lietuvos dujų” savininku (jis to išsireikalavo, jūs sutikote), dabar sutinka mokėti šiek tiek didesnę kainą, nes tą kainą sumokės šilumos vartotojai. Ar aš teisingai…

A.M.BRAZAUSKAS. Kodėl šilumos vartotojai?

A.KUBILIUS. Todėl, kad taip yra.

A.M.BRAZAUSKAS. apskritai vartotojai, nebūtinai šilumos. Visi. (Balsas salėje) Ir ne vartotojai… Aš nežinau, kodėl vartotojai turi mokėti? Atvirkščiai, šie pinigai paklius į mūsų biudžetą. Jeigu iš eilės, pone Kubiliau, nereguliuojamos kainos laisviems vartotojams ir jūsų laikais buvo, visus tuos metus. Ir mes nieko naujo neišradome. Mes atkūrėme tą padėtį, kuri buvo Lietuvoje dešimt metų. Ir aš nežinau, ką mes čia išradinėjame, ko mes čia vienas kitą bauginame. Aš niekaip nesuprantu.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS. Aš sveikinu premjero ryžtą baigti šią sutartį su “Gazpromu”, nes iš tikrųjų kitos alternatyvos Lietuva neturi, juk Rusija turi netoli 40% pasaulio dujų atsargų, ir nereikia čia jokių utopijų, kad iš kažkur atsivesime dujotiekį. Aš tiesiog norėčiau paklausti, gerbiamasis premjere, ar jūs matote kokias nors tikrai galimas kliūtis, kad gali neįvykti šitos sutarties pasirašymas, ir kada vis dėlto ji galėtų būti užbaigta? Kad baigtųsi spekuliacija dėl viso šito privatizavimo. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Na, aš jau minėjau pradžioje. Aš manau, kad čia yra kelių savaičių klausimas. Bus dvi sutartys, t.y. akcijų pirkimo sutartis ir dujų tiekimo sutartis. Dvi sutartys. Iš principo jų tekstai yra suderinti, parafuoti ir liko dar kai kurie formalumai tam pačiam “Gazpromui” Rusijai, nes tokios apimties kapitalo išvežimas, kaip aiškina ana pusė, turi būti aprobuotas Centrinio valstybinio banko. Jeigu ši procedūra bus įvykdyta ir aprobuota, baigtis labai arti.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Bobelis. Prašom, kolega.

K.BOBELIS. Gerbiamasis premjere, tikrai reikia jus pasveikinti, kad sėkmingai baigėte “Lietuvos dujų” privatizavimą, ir šiandien iš jūsų pareiškimų aiškiai pamatėme, kad yra skleidžiami gandai tų žmonių, kurie absoliučiai neturi supratimo, kas ten vyksta. Ir jūsų žodžiai, kad apie 70% visų gaunamų Lietuvos dujų bus reguliuojama per “Lietuvos dujas” kartu užtikrinant ir kainų stabilumą, man atrodo, turėtų būti visiems aiškūs ir suprantami. Jūs labai gerai pasakėte, kad laisviesiems vartotojams kainos nėra reguliuojamos ir kad kainos dešimt metų bus kontroliuojamos pagal Roterdamo biržos rodiklius. Tai yra visai natūralus Vakarų procesas. Aš sveikinu ir džiaugiuosi, kad tas klausimas baigtas.

Bet mano klausimas yra, ar Vyriausybė bando svarstyti, sumažinti Turto fondo valdytojų ir jų pareigūnų algas, kurios yra absoliučiai nenormalios esant šiandieninei Lietuvos finansinei situacijai, kai tie valdininkai gauna daugiau negu jūs, premjeras, Seimo Pirmininkas ar Prezidentas? Tą reikėtų kaip nors sureguliuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš įspėjau – 70 sekundžių.

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia su savim nelyginu, nes aš negaunu algos. O dėl Turto fondo, aš manau, jeigu klausimas iš tikrųjų yra taip aštriai iškilęs, galima grįžti ir panagrinėti, jeigu toks klausimas kilęs. Kainos yra nusistovėjusios, įteisintos jau daug metų, ir iki šiol mes nematėme tokios būtinybės, kad būtinai jas reikia peržiūrėti. Juo labiau kad Turto fondo vaidmuo ateityje, kai mes baigsime privatizuoti ar liks labai nedaug šito darbo… Mes matome, jeigu dar dujų tinklus privatizuosime, iš esmės stambių objektų Lietuvoje nelieka. Be abejo, šios valstybinės tarnybos funkcijos ateityje turėtų būti peržiūrimos.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Gerbiamasis premjere, jūs minėjote, kad nagrinėjant “Gazpromo” pasiūlymą kartu tikimasi susitarti, kad 70% dujų į Lietuvą ateitų per “Lietuvos dujas”, o likusi dalis liktų įvairiems privatiems tiekėjams. Gal aš galėčiau paklausti, kaip jūs įsivaizduojate tuos mechanizmus? Na, jeigu tie kiti tiekėjai siūlys brangiau, niekas nenorės pirkti iš jų ir visi mušis dėl tų “Lietuvos dujų” parduodamų dujų,..

A.M.BRAZAUSKAS. Gali būti…

J.RAZMA. … kaip ten išvis galima nustatyti tuos procentus? Jeigu pigiau, aš suprantu, visi mieliau čiups, niekas nenorės iš “Lietuvos dujų”. Aš nežinau, ar tie keisti procentų nustatymai nėra susiję su tuo, kad jūsų koalicijos partneris Naujoji sąjunga (niekam ne paslaptis) turi glaudžius ryšius su “Dujotekana” (ponas A.Bosas buvo Naujosios sąjungos Klaipėdos savivaldybės frakcijos vadovas)… Ar iš čia ateina tie siūlymai, ar jūs juos gaunate kaip griežtus “Gazpromo” reikalavimus, ir kaip jūs įsivaizduojate tuos mechanizmus, kaip tuos procentus jūs suskaičiuosite ir paskirstysite? Vieni norės iš tų, kiti iš tų. Kaip visa tai atrodys realiai?

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, būtų idealu, jeigu atsirastų dujų rinka. Jeigu atsirastų rinka ir vieni siūlytų pigiau, tuo reikėtų tiktai džiaugtis. Reikėtų tiesiog džiaugtis, tai būtų idealiausia situacija, kokia gali būti. Ir, be abejo, dujos atpigtų kaip ir taksi Vilniuje. Tačiau aš abejoju, ar taip iš tikrųjų bus. Jokios politinės įtakos niekas nedarė. Mums, t.y. mūsų Turto fondui, Ūkio ministerijai ir “Lietuvos dujų” vadovybei, teko labai daug diskutuoti su “Gazpromu”, kad imtųsi tų 70%, kad jie priimtų šitą mūsų siūlymą ir reikalavimą. Čia yra tie 70% išskyrus Jonavą, kur turi tiesiogines sutartis ir neina per Lietuvą, ir Kauno termofikacinė elektrinė, kurią, kaip jūs žinot, yra nupirkęs, privatizavęs “Gazpromas” ir aprūpina savo dujomis. Mes nepriimame į balansą šitų dviejų vartotojų. Visi kiti yra priimami į tą bendrą balansą. Taigi šie 70%, mūsų supratimu, yra labai geras dalykas. Jau šįmet mes, pavyzdžiui, gauname dujų gerokai daugiau negu pernai. Kitais metais pagal sutartį iki 2005 metų pas mus didėja nuo 350 mln. iki beveik milijardo. Netgi dar nepasirašius šios sutarties. Tai yra labai geros sąlygos.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia P.Jakučionis. Prašom, kolega.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis premjere, štai Vokietijos kompanija “Rurgazas” už tą patį akcijų kiekį sumokėjo 116 mln. litų, o “Gazpromas” siūlo tik 100 milijonų. Na, kaip jūs sakėte, “Banque Paribas” pritarė tokiam sandoriui. Bet kaip reaguoja vokiečiai, už tą pačią prekę sumokėję brangiau? Ar jie nepaprašys grąžinti skirtumo, ar jie nesumažins savo įsipareigojimų? Kaip tie santykiai bus sureguliuoti?

A.M.BRAZAUSKAS. Na, pirmiausia 116 jau yra mūsų kišenėje. Taigi vargu ar gali atgaline data būti priimti kažkokie kiti sprendimai. Aš negaliu tiesiai atsakyti, bet kokių nors simptomų, kad reikštų nepasitikėjimą, neteko girdėti. Trečia, mano žiniomis, “Rurgazas” visą laiką skatino, kad “Gazpromas” ryžtingiau dalyvautų privatizuojant, nes “Rurgas energy”, į kurios šeimą dabar įeina ir “Rurgazas”, yra labai suinteresuoti palaikyti gerus santykius, ilgalaikes sutartis apskritai su “Gazpromu”. Į Vokietiją yra tiekiama dešimtys milijardų kubinių metrų dujų, ir man atrodo, tai sudaro per 40% viso aprūpinimo pačioje Vokietijoje. Taigi neteko girdėti, kad būtų neigiama reakcija. Atvirkščiai, girdėjau pokalbių lygiu, kad jie labai sveikina štai tokį mūsų žingsnį, kad mes baigiame susitarti su “Gazpromu” dėl šios dalies privatizavimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Prašyčiau dabar į Vyriausybės tribūną. Mielieji kolegos, turime susitarti dėl darbo tvarkos. Toliau pirmininkaus G.Steponavičius. Kadangi man reikia išvykti ir mes turime patvirtinti darbotvarkę, gal Vyriausybė ir Seimo nariai neprieštaraus, jeigu dabar patvirtintume šiek tiek patikslintą antradienio darbotvarkę. Galime? (Balsai salėje) Protokolinis nutarimas po pietų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gal mes galime, gerbiamieji kolegos, tęsdami posėdį, kol Č.Juršėnas dar ne tribūnoje, priimti protokolinį nutarimą? Gerai. Aš suprantu, kad Č.Juršėnas yra pasirengęs pateikti klausimą. Kitos savaitės antradienio plenarinio posėdžio darbotvarkės. Prašom.

2003 m. rugsėjo 9 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, darbotvarkės projektui buvo pritarta Seniūnų sueigoje, bet kadangi mes šiandien atsisakėme toliau svarstyti du Prezidento vetuotus įstatymus, suprantama, nelieka 1 ir 3 darbotvarkės punktų.

Antras dalykas. Jeigu mes šiandien popiet nevaliosime pateikti tuos klausimus, kurie buvo numatyti rytiniame posėdyje, suprantama, tada bus nukelti ir tie nepateikti klausimai, t.y. konvencijos ir kai kurie įstatymų projektai, į antradienį. Atkreipiu dėmesį, kad antradienio posėdis ir kartu neeilinė sesija baigsis generalinio prokuroro informacija ir atsakymais į Seimo narių klausimus.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl antradienio darbotvarkės nori paklausti E.Masiulis. Vyriausybės valanda tuoj bus. Eilės tvarka užsiregistravę. Ar nori kas paklausti pranešėjo dėl antradienio plenarinių posėdžių darbotvarkių? Jeigu ne, ačiū, kolegos.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galime patvirtinti tokią kito antradienio plenarinių posėdžių darbotvarkę, kokią pateikė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas? Prieštaravimų nėra, bendru sutarimu. Ačiū, kolegos.

Dabar norėčiau pasitarti su jumis dėl Vyriausybės valandos eigos. Aš siūlyčiau… (Balsas salėje) Kolegos, išties Vyriausybė laukia, ir dabar aš siūlyčiau skirti valandą laiko, jeigu bus norinčių klausti. Gerbiamieji kolegos, eilės tvarka, kaip numatyta Statuto 208 straipsnyje, pradedame nuo opozicinių frakcijų. Jų seniūnai kalba pirmieji, toliau pagal frakcijų dydį. Pirmasis klausia E.Masiulis. Ruošiasi A.Kubilius.

Vyriausybės valanda

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų daug klausimų susikaupė, bet šįkart “Lietuvos dujas” padėsime į šalį. Norėčiau gerbiamojo premjero ir galbūt švietimo ministro kartu paklausti apie atvejį, kuris nutiko praėjusią savaitę. Vyriausybės posėdžio metu buvo tvirtinama užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų Lietuvoje steigimo tvarka ir tame pačiame posėdyje buvo svarstomas vienos iš aukštųjų mokyklų, t.y. Baltijos rusų instituto, prašymas suteikti legalų statusą šiai mokyklai. Prašom pasakyti, kaip čia nutiko, kad tvarka dar nepriimta, “Valstybės žinios” ją išspausdino tik šią savaitę, o jūs jau tame pačiame Vyriausybės posėdyje suteikėte teisę legaliai veikti vienai iš aukštųjų mokyklų – Baltijos rusų institutui? Mano supratimu, tai yra niekinis sprendimas. Ar nemanote, kad tvarkai įsigaliojus Vyriausybė turėtų iš naujo persvarstyti šios mokyklos prašymą?

PIRMININKAS. Prašom. Ar premjeras, ar ministras pasirengę kalbėti? Turėtumėte paspausti. Ar mes galėtume Sekretoriato paprašyti, kad… Gerai. Dabar turėtų veikti. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Galbūt iš tikrųjų reikia dar labiau informuoti. Neatrodė, kad šis klausimas čia turėtų sukelti kokį nors labai didelį susirūpinimą, ažiotažą, netgi atvirkščiai. Aš sakyčiau, gera proga jums padėkoti už klausimą ir paaiškinti. Jeigu visuomenei tai labai rūpi, turėtume plačiau informuoti.

Esmė yra tokia. Jeigu kalbėtume iš esmės apie šią tvarką, kuri patvirtinta, jos labai reikėjo. Ta tvarka buvo numatyta Aukštojo mokslo įstatyme. Iki rugsėjo 1 d. ministerija turėjo pateikti Vyriausybei tą tvarką svarstyti. Taigi maždaug tuo laiku ir pateikėme svarstyti. Ši tvarka buvo derinama. Joje yra numatyti labai geri dalykai, kurie apsaugos mūsų piliečius nuo iki šiol buvusių tokių atvejų, kai mes žinojome nelegaliai daug veikiančių, duodančių skelbimus, šią veiklą organizuojančių… tačiau iki šiol neturėjome teisinių priemonių ir būdų, kaip galėtume apsaugoti savo piliečius nuo tokių “aukštųjų” mokyklų veiklos. Tarkim, viena tokia yra “Rutenija”, mes jų žinome keliolika. Mūsų protokolai surašyti kaip administraciniai teisės pažeidimai, jie nukeliauja į teismus, bet nieko negalime padaryti.

Ši tvarka reglamentuoja aukštųjų valstybinių mokyklų steigimą (čia nieko naujo). Universitetus steigia Seimas Vyriausybės teikimu, kolegijas steigia Vyriausybė ministerijos teikimu. Jeigu norima steigti nevalstybines mokyklas arba tokias nevalstybines mokyklas, kurios organizuoja ir vykdo studijas pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų programas, privaloma gauti Vyriausybės leidimą ir išpildyti sąlygas, kurios aiškiai apsaugo mūsų piliečius. Viena iš tų sąlygų, kad ta šalis turi garantuoti ir atsakyti už studijų kokybę, įsipareigoti vykdyti nuolatinį ekspertavimą ir akreditavimą vykdomų studijų ir pateikti informaciją Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai apie rezultatus. Išsilavinimas tokiose mokyklose yra prilyginamas užsienyje įgytam išsilavinimui ir pripažįstamas nustatyta tvarka.

Maža to, šioje Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje aiškiai apibrėžiama, kas yra su studijomis susijusi veikla. Greta tokių dalykų kaip studijų organizavimas, konsultavimas, jų vykdymas, išsilavinimo, kvalifikacijų, sertifikatų, diplomų išdavimas įrašėme priėmimo studijuoti skelbimą. Tai labai svarbu. Mes iki šiol dėl to skelbimo negalėjome prikibti. Dabar netgi skelbimas vadinsis su studijomis susijusi veikla ir mes galėsime imtis sankcijų.

Ministerijoje svarstome galimybę Seimui pateikti projektą, kad iš tų subjektų, kurie vykdytų ir pažeistų šią tvarką, būtų galima atimti leidimą verstis ir kita veikla. Pavyzdžiui, jeigu kioskas prekiauja alkoholiu, taikoma sankcija apskritai atimti licenciją prekiauti, apskritai uždaryti šį kioską. Jūsų interesas toks ir buvo – apsaugoti mūsų piliečius nuo nekokybiškų studijų, nuo apgavysčių. Tai yra numatyta.

Kita jūsų klausimo dalis yra susijusi su tuo, kad tą pačią dieną priimta ši tvarka ir išduotas leidimas, mūsų nuomone, gana normaliai dirbančiam Humanitariniam centrui, kuris pasirengęs veikti pagal Latvijoje veikiančią legalią, akredituotą ir nuolat kokybės požiūriu tikrinamą aukštosios mokyklos programą. Taip mes savo rusakalbiams piliečiams sudarome gerą galimybę studijuoti. Tarkim, Rusijos mokyklos ar kokios nors kitos negalėtų to padaryti, nes Rusijoje tokios sistemos, kokia yra Latvijoje, nėra.

O dėl to prasilenkimo. Šis antrasis leidimas yra atidėtas savaitei, kol įsigalios, kaip jūs sakėte, tvarka. Tai yra išspręsta juridiškai. Tik po savaitės jie galės toliau tai vykdyti. Tai yra numatyta priimant šį nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia A.Kubilius. Ruošiasi A.Rimas.

A.KUBILIUS. Norėčiau paklausti ministro P.Čėsnos, bet pratęsdamas tuos pačius klausimus, kuriuos nesėkmingai užduodavome premjerui A.Brazauskui. Gal ministras aiškiau atsakys, nes atrodo, kad premjeras kažkaip vengia tiksliai pasakyti.

Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, ar mes teisingai suprantame. “Gazpromas” perka “Lietuvos dujas”, kitaip sakant, tampa jų savininku. Lietuvoje “Gazpromas” veiks “Lietuvos dujų” pavadinimu, ir “Gazpromas” sau tieks į Lietuvą stabiliomis kainomis per sieną, kuri bus tiksliai nustatyta pagal sutartį, o toliau jau “Gazpromas”, Lietuvoje vadinamas “Lietuvos dujomis”, stambiesiems vartotojams, tarp jų ir šilumos tinklams, pardavinės dujas, nereguliuojamas Energetinių kainų kontrolės komisijos, vadinamosios Vidmanto Jankausko komisijos.

Ministre, noriu jūsų paklausti. Ar tai reiškia, kad “Lietuvos dujos”, arba “Gazpromas” Lietuvoje vadinamas “Lietuvos dujomis”, galės šilumos tiekėjams pardavinėti kainą visiškai laisvai pakeldamas ją 10%, 20% ar 30%, ir tai reiškia, kad pardavus “Lietuvos dujas” šilumos vartotojai turi tikėtis kainų pakėlimo?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš norėčiau pasakyti, kad “Gazpromas” netampa “Lietuvos dujų” šeimininku, jie įsigis, jeigu nupirks, tik 34% akcijų, kitus 35% jau turi ir “Rurgazas” ir “E.ON Energie”. O kam bus parduoti 24%, manyčiau, ateity bus priimti sprendimai. Tikiuosi, šiemet tokių sprendimų nebus priimama. Jie turės tiktai trečdalį akcijų ir tiek teisių, kiek jiems suteikia 34%.

Kalbant apie kainą, kuria bus pardavinėjamos dujos. Taip, bus pasirašyta sutartis tarp “Gazpromo” ir “Lietuvos dujų”, kur bus numatyta, kad tiekiamų dujų kainą į Lietuvą reguliuoja kainų formulė. Ji turi ryšį su naftos produktų, t.y. su mazuto, kaina. Taigi tik kylant mazuto kainai, “Gazpromas” galės pakelti dujų kainą, bet išlaikydamas tas pačias proporcijas, kiek kyla mazuto kaina, tiek gali kilti ir dujų kaina, bet daugiau negu mazuto kaina negalės kilti.

Jūs klausėte ir apie tai, kaip bus pardavinėjamos dujos. Didelę dalį dujų “Lietuvos dujos” pardavinėja reguliuojamiems vartotojams, tai gyventojams, smulkiems vartotojams. Čia vyksta reguliavimas ir nustatomas pono V.Jankausko komisijoje 9% ar 10% pelningumas, neperžengiant tų ribų. Dėl tos dalies, kuri gali būti parduota nereguliuojamiems vartotojams, vyks derybos. Kiek man žinoma, ji niekada neviršys tos 15% maržos. Šiandien diskusijos ir aistros kilo dėl to, kad krito dolerio kursas lito atžvilgiu ir buvo paliktos senos kainos, kai dolerio kursas buvo 4 litai. Taigi pardavėjas pasinaudojo kurso kritimu, bet jis pralošia, kai kursas kyla. Tik ši situacija dėl dolerio kurso sukėlė papildomas aistras dėl šilumininkų kainų. Manyčiau, ateityje ši problema bus išspręsta civilizuotai ir be kainų reguliavimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia A.Rimas. Ruošiasi A.Matulevičius.

A.RIMAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą su tokiu klausiu. Pastaruoju metu įsigaliojo, mano manymu, negera praktika, kai vidurinėse mokyklose likviduojami medicinos punktai. Klausimas. Ar jūs pritariate šiam likvidavimui? Jeigu nepritariate, tai, matyt, reikia atkurti likviduotus punktus padedant finansiškai. Taip pat manau, kad slaugytojų funkcijų išplėtimas yra būtinas, tai dėl narkomanijos, aiškinamasis darbas apie narkomanijos žalą ir t.t.

J.OLEKAS. Ačiū už klausimą ir už gerus patarimus bei pastabas, kaip turėtų dirbti slaugytojos mokyklose. Iš tiesų man pradėjus dirbti Sveikatos ministerijoje, peržiūrėjome visą statistinę medžiagą. Turiu pasakyti liūdną žinią, kad per pastaruosius 5–7 metus moksleivių sveikata mokyklose labai pablogėjo. Reikėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę, kai moksleivių priežiūra buvo palikta vien besikuriantiems bendrosios praktikos gydytojams, tas nepasitvirtino. Todėl jau šiais metais esame paskyrę milijoną litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ne gydymui, ne vaistų finansavimui, o paremti medicinos punktų išlaikymą. Turiu pasakyti, kad su tokiomis savivaldybėmis kaip Kauno, Telšių, kur maždaug balandžio, gegužės mėnesiais buvo pasiruošta uždaryti daugelį medicinos punktų, mums pavyko susitarti, tų punktų neuždarys. Šiuo metu tariamės su Švietimo ministerija, Savivaldybių asociacija. Yra visiškai prie pabaigos susitarimo projektas, kuris turėtų tapti Vyriausybės nutarimu. Bendromis pastangomis iš esmės iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kaip numato naujasis Švietimo įstatymas, taip pat iš savivaldybių ir iš švietimo lėšų skiriame papildomus finansus ir išlaikysime daugelį stambesnių mokyklų medicinos punktus, perkvalifikuodami arba papildomai pamokydami ten dirbančius slaugytojus naujų funkcijų, kurias jie turėtų vykdyti. Taip pat mažose kaimo mokyklose, kur yra 200, 300 mokinių, o kartais pradinėse mokyklose po 50, kad tose mokyklose tuos vaikus prižiūrėtų artimiausiose ambulatorijose dirbančios slaugytojos, bet specialiai pasimokiusios to darbo ir gaunančios specialų užmokestį už tą atliekamą papildomą darbą. Tokiu būdu, manau, galėsime stabdyti moksleivių sveikatos blogėjimą, o vėliau ir paveikti mūsų moksleivių sveikatos gerėjimą.

Mes kalbėjomės sušauktoje Valstybinės sveikatos reikalų komisijoje (tarpžinybinėje), kad galbūt kitus metus reikėtų paskelbti Vaikų sveikatos metais, papildomai finansuojant ir dedant pastangas pradėti būtent nuo jaunosios kartos. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Matulevičius. Ruošiasi D.Velička.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Mano klausimas gerbiamajai finansų ministrei. Gerbiamoji ministre, galbūt jūs ne viską spėjate sužiūrėti, bet kodėl jūsų ministerijos darbuotojai rengia tokius Vyriausybė nutarimus, kurie paskui priimami, matyt, neįsigilinus, kai iš tikrųjų kertama šaka to, iš ko renkami mokesčiai. Aš turiu omeny neseniai priimtą Vyriausybės nutarimą dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo. Tai labai skaudžiai atsilieps Lietuvos vežėjams. Mes visi žinome, kad tie vežėjai užima vos ne antrą vietą Europoje. Labai daug kas norėtų, kad jie tokie nebūtų, nebūtų tokie konkurencingi, bet jų darbo laikas ir pajamos iš esmės susidaro iš kelionių, nes jie nesėdi čia, Lietuvoje, o važinėja po užsienį. Aišku, kad toks nutarimas, kai daugiau kaip pusė dienpinigių bus didesni už darbo užmokestį, bus apmokestinami. Aš niekur negirdėjau, kad dienpinigiai būtų kur nors apmokestinami.

Kodėl mūsų Finansų ministerija, manau, daro blogai mūsų verslui ir savo valstybei. Ar negalvojama padaryti mūsų vežėjams išimtį? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl išimčių. Išimtys visada yra kenksmingos. Dėl nutarimo. Tai nėra neapsižiūrėjimas. Buvo rengtasi labai ilgai ir daromi tyrimai. Tai yra procesas, kurį pradėjome vasario mėnesį tirdami mokėjimų sistemą vokeliuose. Mūsų analitinis darbas atvedė būtent prie vežėjų, prie smulkių paslaugų ir prekybos paslaugų teikimo ir statybų. Konkrečiai apie vežėjus, kurie pasiekė apogėjų, kaip apvaginėti valstybę, “Sodrą”, save ir žmonių ateitį, savo darbuotojų ateitį. Pavyzdžiui, atlyginimas – 200 litų, komandiruotpinigiai – 3 tūkst. litų. Pagal mūsų operatyvinius duomenis, dalis tų komandiruotpinigių net nepatenka žmogui. Taigi sukuriama antrinė grynųjų pinigų plovimo schema. Šią skylę reikia kuo greičiau užkimšti, ir tą Vyriausybė padarė. Bet koks politikų gynimas tokių procedūrų reiškia gynimą arba skatinimą vengti mokesčių ir skatinimą plauti pinigus.

A.MATULEVIČIUS. Jeigu kalti, reikia sodinti.

PIRMININKAS. Gerai. Klausia D.Velička. Ruošiasi P.Jakučionis.

D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamosios kultūros ministrės.

Gerbiamoji ministre, iš tikrųjų visiems mums labai gerai žinoma liūdna ir vargana muziejų padėtis, žinoma, kiek trūksta lėšų restauruoti muziejams, kad ir Jono Basanavičiaus tėviškei arba bet kurių kitų garsių mūsų valstybės vyrų gyvenamosioms vietoms. Tačiau šiandien 16 val. Kėdainiuose bus likviduojamas Juozo Paukštelio muziejus. Muziejaus, kuris yra J.Paukštelio gimtasis namas, kuris yra puikios būklės, kuriame J.Paukštelio giminės paliko baldus, paveikslus, rankraščius, viską atidavė valstybei, šiandien, už poros valandų, nebebus. Aš manau, kad Kėdainiuose pradeda klestėti “Vikondos” kultūra. Kėdainiai turi tik vieną rašytoją, vienintelį rašytoją, garsų žmogų, kurio palikimas atėjo iki mūsų dienų, ir šiandien šio palikimo atsisako. Aš prašyčiau jūsų panaudoti visą savo įtaką ir galimybes, kad šis muziejus būtų išsaugotas. Jeigu aš pasakyčiau, kad…

PIRMININKAS. Minutė laiko.

D.VELIČKA. …jam išlaikyti tereikia tik 15 tūkst. litų per metus ir nereikia jokių remontų ir jokių kitokių investicijų… Taigi jūsų valia, ar dabar liks, ar neliks Kėdainiuose kultūros židinys. Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Labai ačiū už klausimą, bet išties tai ne mano valia, ar liks, ar neliks Kėdainiuose J.Paukštelio muziejus, nes tiek muziejų, tiek kultūros centrų, tiek bibliotekų dalis priklauso valstybei, yra reglamentuojama ir asignuojama iš valstybės, o dalis priklauso savivaldybėms. Šis muziejus yra pavaldus savivaldybei. Jeigu savivaldybė nesuranda per metus 15 tūkst. litų, tai tikrai Kėdainių tarybos nariai turėtų susimąstyti, išgirdę jūsų klausimą. Bet tai tikrai nėra pavaldu Kultūros ministerijai. Kadangi tiek įstatymai, tiek Konstitucija savivaldos priimamus sprendimus atitinkamai atskiria nuo valstybinių, negalėtume sakyti, kad galėtume daryti tiesioginę įtaką. Kai spaudoje pasirodė publikacijos, mes pasidomėjome, kokia yra šio muziejaus situacija, bet, manau, tikrai neliko abejingi ir ten išrinkti savivaldybės nariai.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia P.Jakučionis, ruošiasi A.Sysas.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Norėčiau paklausti teisingumo ministro.

Pone ministre, prieš porą savaičių jūsų kolega Estijos teisingumo ministras, kalbėdamas Juodojo kaspino dienos minėjime, paragino Europos valstybes priimti pareiškimą dėl besąlygiško komunistinės ideologijos pasmerkimo. Jis sakė, kad vykdžiusieji komunizmo nusikaltimus nusipelnė savojo Niurnbergo. Kaip žinome, visa tai buvo anksčiau patvirtinta tarptautiniame kongrese “Vilnius 2000”. Ar jūs ketinate paremti šią kolegos iniciatyvą, paremti būtent tarptautiniu požiūriu, ir ar nemanote, kad Lietuvos justicija komunistinių nusikaltėlių veiksmais praeityje iš viso nesidomi? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Aš norėčiau atsakyti labai trumpai: teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai, baudžiamąjį persekiojimą – prokuratūra. Kiek buvo padaryta ir pripažinta, kad padaryta nusikaltimų, tai mūsų Generalinė prokuratūra ir jos apylinkių bei apygardų prokuratūros atliko tyrimą. Ne viena byla, susijusi su jūsų įvardintais nusikaltimais, yra pasiekusi teismą, ir kai kurie asmenys yra nuteisti. Tos bylos, kaip žinote, tęsiasi daugelį metų. Tyrimas buvo itin sudėtingas ir sunkus, nes buvo labai didelis atitinkamų valstybių politikų spaudimas. Aš manau, kad mūsų teisingumo sistema šioje vietoje gana tvirtai atsilaikė, ir teisingumas vienokia ar kitokia prasme yra pasiektas.

Dėl to, ką jūs kalbate. Mano supratimu, tai yra būtent 2000-ųjų ar ateities forumų dalykas. Įvairaus rango politikai ta tema gali kalbėti kaip nori. Mano nuomonė dėl to turbūt nėra pati svarbiausia. Aš manau, kad teisingumo ministras turėtų politikuoti mažiausiai iš visų ir stengtis dalykiškai dalyvauti tiek Vyriausybės darbe, tiek kituose darbuose rengiant teisės aktus, kad jie atitiktų mūsų valstybės siekius, toliau įtvirtintų konstitucingumo ir teisinės valstybės pamatus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Sysas. Ruošiasi V.Žalnerauskas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti švietimo ministro.

Per vasaros atostogas į mane kreipėsi kelių švietimo įstaigų vadovai dėl keblios situacijos, kuri susidarė, nes būtent su švietimo įstaigų darbuotojais kažkodėl buvo sudarytos terminuotos sutartys. Aš kreipiausi ir į Darbo inspekciją. Darbo inspekcija pripažino, kad tai yra neteisėta. Man žinoma, kad jau yra tokių atvejų, kai buvo atleisti įstaigų vadovai. Per teismą jie sugrąžinti. Kai kurios įstaigose dabar yra po du vadovus, ten prasideda kova už kabineto užėmimą. Aš norėčiau žinoti, ar ši situacija kiek nors koreguota, valdoma, ar jums tai žinoma ir ką padarėte, kad tai nesikartotų? Labai ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Man atrodo, kad iš dviejų dalių. Viena dalis apskritai dėl terminuotų sutarčių. Mes raginame laikytis visų įstatymų, kurie reglamentuoja žmonių priėmimą į darbą. Ten yra aiškiai pasakyta, kada darbas yra terminuoto pobūdžio ir kada gali būti tokios sutartis sudarytos. Tai – elementari tvarka, kuri nustato tvarką, ir jos visiems privalu laikytis.

O dėl vadovų iš tiesų yra labai kebli padėtis. Aš esu pavedęs savo specialistams pateikti pasiūlymus. Mes pasitarsime ir ar per Vyriausybę, ar tiesiog per kokį Seimo komitetą spręsime, nes tai yra daugiau Seimo problema. Iš tikrųjų yra sujaukta ši sistema, kaip jūs sakote. Štai dabar, šiandien, jeigu skirtumėte mokyklos vadovą… Jūs jį galite paskirti, o jų dauguma yra savivaldybėse, tik tarybos sprendimu tarybos kadencijai. Absurdas! Kas visa tai sujaukė, aš negaliu pasakyti. Mes kreipėme į tai dėmesį, kai priiminėjome Švietimo įstatymą, turėjome pasiūlymų. Deja, jie buvo atmesti. Ir dabar ta sritis per keletą įstatymų, per kodeksus, per… Švietimo įstatyme yra tik nuoroda, kad tai reglamentuoja kiti teisės aktai, kurie nustato tą darbo tvarką. Taigi mes teiksime pasiūlymus ir Seimui reikės apsispręsti. Aš sutinku, kad šiuo metu iš tikrųjų yra taip, bet mes siūlome vadovautis ministro įsakymu patvirtinta tvarka, kaip skirti vadovus, iš tikrųjų nepolitizuoti šios vadovo pareigybės ir vadovautis iki šiol nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Žalnerauskas. Ruošiasi A.Sadeckas.

V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas iš dviejų dalių: pirmoji dalis bus adresuota gerbiamajai finansų ministrei, o į antrąją – norėčiau išgirsti gerbiamojo premjero atsakymą.

Kas metai vis didėja planuojamas biudžeto deficitas. Prisimindamas 1998 metų spalio 22 dienos Seimo rezoliuciją, iš kurios septynių punktų berods šeši yra įvykdyti… Toje rezoliucijoje yra pasiūlymai Vyriausybei. Pirmoji pasiūlymo dalis – parengti ir pateikti Seimui konstitucinio įstatymo projektą, kuriame būtų įtvirtinta nuostata, kad valstybės ir savivaldybių biudžetai sudaromi be deficito.

PIRMININKAS. Minutė laiko.

V.ŽALNERAUSKAS. Norėčiau išgirsti finansų ministrės, kaip specialistės, nuomonę, ar tai iš viso realu, ar tai įmanoma, ar tai yra kur Europos Sąjungoje? O iš gerbiamojo premjero kada (kad bus, aš neabejoju) sulauksime projekto?

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū. Klausimas nuostabus. Visi pasaulio finansų ministrai svajoja turėti subalansuotą biudžetą, ir aš taip pat. Iš tiesų tai yra siekis, vertas visų mūsų ir tikrai, kai yra pakilimo laikotarpis, turėti vadinamąjį bent jau subalansuotą struktūrinį deficitą… To reikalauja ir Europos Komisija, bet kadangi visa ekonomika visada vystosi cikliškai… Yra viešasis ar oficialusis deficitas ir yra struktūrinis, kuris priklauso nuo ciklo. Čia būtų kaip specialisto atsakymas.

O realijos yra tokios, kad visos dabartinės Europos Sąjungos šalys narės yra apsisprendusios vadinamajame stabilumo pakte, siekiant garantuoti euro stabilumą ir ekonomikos plėtrą, griežtai laikytis fiskalinės disciplinos ir neviršyti 3% bendrojo fiskalinio deficito. Lietuva šiuos įsipareigojimus atitinka jau dabar, todėl augimo laikotarpiu siekti visiško subalansavimo netgi nėra prasminga, nes mums reikia didinti investicijas ir skatinti savo augimą. Laikytis stabilumo pakto reikalavimų labai sveikintina ir sveika ekonomikai, nes turint galvoje mūsų valiutų modelio variantą mums netgi būtų rizikinga turėti daugiau negu 3%. Taigi Lietuva visiškai atitinka tiek stabilumo pakto reikalavimus, tiek optimalaus ir racionalaus ekonomikos skatinimo faktorius. Manyčiau, mes galime tik džiaugtis, kad turime tokią situaciją.

A.M.BRAZAUSKAS. Mažai ką lieka papildyti prie to, ką pasakė ministrė. Daug kas turbūt atsimenate 1998 metus, kai buvo visiškai sugriuvusi Lietuvos ekonomika ir finansų sistema. Tie entuziastai, kurie bandė padaryti nedeficitinį biudžetą, turėjo pripažinti, kad tai yra visiškai beviltiška. Aš manau, kad tos politikos, kuria mes dabar bandome išlaikyti tam tikrus stabilumo pakto reikalavimus, mes laikysimės ir ateityje, ir teikdami ateinančių metų biudžeto projektą Seimui mes irgi pateiksime jį su tam tikru deficitu, kiek leidžia apimtys. Rengti tokią konstitucinę pataisą Mūsų Vyriausybė nesirengia.

PIRMININKAS. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jeigu galima, dar papildysiu.

PIRMININKAS. Jeigu norime tęsti polemiką…

D.GRYBAUSKAITĖ. Ne, ne polemika.

PIRMININKAS. Šiaip vienam Seimo nariui galima klausti vieną klausimą. Yra nemažai laukiančiųjų. Galbūt judame į priekį.

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai trumpai. Kadangi mes tampame Europos Sąjungos nariais, mums stabilumo pakto reikalavimai bus privalomi, taigi Konstitucijos keisti neverta.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A.Sadeckas. Ruošiasi J.Čekuolis. Prašom.

A.SADECKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas vidaus reikalų ministrui, jis labai trumpas. Kaip ryšium su nauju vidaus tarnybos statutu sprendžiamas generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus laipsnio klausimas?

V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Kol kas vyksta teisininkų diskusijos, nes Vyriausybės ir ministerijos teisininkai truputį skirtingai traktuoja. Aš manau, kad maždaug per savaitę teisinis sprendimas bus aiškus.

PIRMININKAS. Dėkui už lakonišką atsakymą. Klausia J.Čekuolis. Ruošiasi J.Razma. Tiesa, nėra J.Čekuolio. Tada eilės tvarka – A.Kašėta. Vis tiek ruošiasi J.Razma.

A.KAŠĖTA. Vidaus reikalų ministras galėtų atsakyti. Mano klausimas susijęs su pasienio problemomis. Iki šiol nėra atidaryti tarpvalstybiniai priėmimo punktai. Šiuo atveju aš konkrečiai apie Varėnos rajono Rakų pasienio punktą. Vietiniai gyventojai jau kurį laiką skundžiasi ir laukia nesulaukdami, kada bus išspręsta ta problema. Taigi kokie postūmiai ir kokia situacija šioje srityje?

V.V.BULOVAS. Aš norėčiau pasakyti, kad ši problema yra šiek tiek įstrigusi, nes pagal Europos Sąjungos direktyvas negali būti tokio tipo punktų. Visi pasienio kontrolės punktai turi būti tarptautiniai, t.y. juose turi būti minimali įranga. Sprendimas dėl to gali būti padarytas tiktai kitais metais, nes mes tikimės, kad bus skirta lėšų techniškai tuos punktus įrengti. Kol kas mes neturime galimybių įrengti techniškai, t.y. kad punktai turėtų kompiuterius, turėtų ryšį su centru ir kad būtų galima naudotis taip, kaip reikalaujama, informacine sistema. To mes kol kas šiais metais padaryti galimybių neturime. Kitais metais tikimės, kad bus, ir stengsimės, bent jau kol galima, buvusius dvišalius perėjimo punktus su Baltarusija išlaikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Razma. Ruošiasi G.Mikolaitis.

J.RAZMA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, Tėvynės sąjunga šią savaitę yra pradėjusi akciją protestuodama prieš “Lukoil” vienos iš autorinių įmonių ketinimus prie Nidos išgauti per jūrą naftą. Mes šiame žygyje tikėtumės ir ryžtingesnės Vyriausybės paramos. Girdėjome jūsų viešus nusiskundimus, kad negaunate informacijos, bet negirdime, kad jūs griežčiau reikalautumėte, kad Rusijos Vyriausybė ratifikuotų reikiamas tarptautines konvencijas, kurios garantuotų žalos atlyginimą, ar kad pasirašytų su mumis dvišales sutartis. Apskritai mes pasigendame Vyriausybės pozicijos dėl šio klausimo.

Sakykite, ar jūsų veiksmų nevaržo jūsų medžioklės bičiulystė su kitos “Lukoil” antrinės kompanijos vadovu Ivanu Paleičiku, taip pat neseniai žiniasklaidoje skelbtas faktas, kad tas pats I.Paleičikas per savo įtakoje esančią įmonę nupirko jūsų žmonos “Draugystės” viešbučio akcijas? Mes nežinome, ar perdėtai brangiai sumokėjo, ar normaliai. Ir ar dėl pastarojo įvykio jūs nesirengiate visuomenei pateikti platesnių paaiškinimų vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu ir detalesnės informacijos apie tą akcijų pardavimo sandorį? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš labai apgailestauju, kai jūs rimtą klausimą supainiojate su gandais, kurie susiję su mano žmona ar dar kuo nors. Keistai atrodo šioje salėje girdėti tokius klausimus, bet jeigu kalbėtume apie šią struktūrą, aš jums galiu atsakyti, kad Vyriausybė imasi priemonių. Ir aš, ir ministras kreipėmės į tam tikras institucijas, aš kreipiausi į poną Michailą Kasjanovą ir visą laiką kontroliuoju, kada atsakymas Lietuvai bus duotas. Mes klausimą keliame plačiau, ne vien tiktai dėl šios platformos, kuri greičiausiai atsiras šių metų pabaigoje. Aš tiesiog labai stebiuosi – Nemunas yra teršiamas dviejose vietose (turiu galvoje Tilžę ir Ragainę) ir niekas nemato – nei žalieji, nei kitų spalvų žmonės Lietuvoje, ir nieko nedaro. Aš tą klausimą iškėliau ne vieną kartą, kad reikia Nemuno baseiną sutvarkyti, Kuršių marios ir dabar yra teršiamos. Mes apie tą D-6 kalbame, kad kada nors gali teršti. Aš manau, kad artimiausiu laiku (bent vakar aš kalbėjau su mūsų ambasadoriumi ponu Rimantu Šidlausku) aš gausiu atsakymą. Jis yra parengtas ir stebiu, kada jis bus Lietuvoje.

Antras dalykas. Mes tik šiandien neoficialiai gavome (aš dabar atidaviau ponui Arūnui Kundrotui) šio objekto ekspertizės išvadą. Štai tokia mėlyna knygelė. Ten 60 puslapių sudaro visa šio objekto charakteristika. Jeigu ir jums būtų įdomu, galėtumėte perskaityti ir šiek tiek dėl to nusiraminti. Be abejo, tai mums yra labai svarbus klausimas ir mes nemanome visiškai nusiraminti, jokiu būdu ne. Aš tikiuosi, kad jis bus išspręstas. Tie duomenys nėra slapti, jie guli štai čia ant stalo, apie visą objektą ir ekspertizės išvados, kurios taip pat yra pateiktos Helsinkyje. Kaip ten vadinasi? Tame rašte parašyta su lydraščiu. Rusija pateikė informaciją Tarptautiniam Baltijos ekologinės apsaugos komitetui, tarptautiniam komitetui. Ta medžiaga taip pat yra pateikta. Čia nėra jokių užkulisių, jokių paleičikų, jokių ivanų, jokių lukoilų, nes Ivanas Paleičikas, kuris dirba Lietuvoje, nieko bendro su tuo reikalu neturi. Jūs tą puikiai žinote. (Balsas salėje) Na, ekskursijos. Tai nereikia važiuoti į ekskursijas. Kodėl jums būtinai reikia važiuoti į tas ekskursijas, aš nesuprantu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš siūlau baigti polemiką, gerbiamasis kolega Razma.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš labai pageidaučiau ir prašyčiau rimtų Seimo narių, kad užduodami Vyriausybei klausimus nepainiotumėte gandų ir kitų dalykų su rimtais reikalais.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Norėčiau jūsų patikslinimo, nes žmonės gali ne taip suprasti dėl skirtingų jų spalvų, ką jūs paminėjote apie žaliuosius ir kitus. Jeigu teisingai suprantu, čia nebuvo norėta skirstyti žmones pagal spalvas. Tai gali nuskambėti kaip nekorektiškas paminėjimas.

Kitas klausiantysis eilės tvarka yra G.Mikolaitis. Ruošiasi G.J.Mincevič.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Dabar pradėjo kurtis privatūs pirminiai sveikatos centrai. Tai labai sveikintinas dalykas, yra konkurencija. Bet aplink rajonus iš didesnių gyvenviečių, kur taip pat medicinos punktai, šiandien reikia 800 žmonių, ne visi išlaiko, dalis prisirašo prie privačių pirminių sveikatos centrų, ir pasilieka medicinos punktai. Kodėl neišsilaiko? Mažai prisirašančiųjų. Valstybinės poliklinikos turi juos dotuoti biudžeto lėšomis arba turi padėti savivaldybė. Tai skatina tų punktų uždarymą.

Mes manome, kad pirminis sveikatos punktas turi būti arčiau žmogaus, kad suteiktų pirminę pagalbą. Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū už klausimą. Aš irgi norėčiau, kad ir savivaldybės stengtųsi, ir mes galėtume prisidėti prie tokios politikos, kad pirminė sveikatos priežiūra būtų arčiau žmonių. Dėl naujų ambulatorijų steigimo, bendrosios praktikos gydytojų kabinetų steigimo mums ir man asmeniškai pateikus pataisas Seimas pataisė Sveikatos sistemos įstatymą. Ten yra pasakyta, kad savivaldybės nustato pirminės sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymą. Jeigu jūsų žmonės patenkinti, jeigu jiems nereikia naujų, reikia patvirtinti planą ir naujų kabinetų nesteigti. Mes nesupriešiname savivaldybės įstaigų ir privačių. Mes šiandien turime puikių pavyzdžių, kad privatūs gydytojai labai gražiai dirba, gerai atlieka profilaktinį gydomąjį darbą, ir mes esame patenkinti. Yra ir kitų pavyzdžių.

Dėl medicinos punktų išlaikymo. Reikėtų susitarti ir paaiškinti žmonėms, kad jeigu jie prisirašo prie tokio gydytojo, kuris nefinansuoja to medicinos punkto, medicinos punkte jie pagalbos negaus ir reikės važiuoti keliolika kilometrų pas savo gydytojus. Arba būtų geriausia, kad savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras ir privatus gydytojas susitartų, kad jie skiria po 20 litų už ten gyvenančius gyventojus ir kartu išlaiko medicinos punktus. Arba savivaldybė gali įpareigoti steigiantis naujam privačiam kabinetui, kad būtų išlaikomas ir medicinos punktas.

Mes neseniai lankėmės Tauragėje, ten toks tarybos sprendimas priimtas, ir visi buvo patenkinti. Todėl savivaldybei siūlau išnaudoti galimybes, kurias turi reguliuojant pirminio tinklo steigimąsi, ir nesupriešinti privataus su savivaldybės.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia G.J.Mincevič. Ruošiasi R.Šukys. Prašom. Jūs ne tą mygtuką paspaudėte. Dar kartą mygtelkite.

G.J.MINCEVIČ. Aš irgi turiu klausimą sveikatos apsaugos ministrui. Jūs pasirašėte potvarkį dėl Raudonojo Kryžiaus ligoninės likvidavimo komisijos sudarymo. Jūs tai padarėte žinodamas, kad Vilniaus apskrities, ypač Vilniaus rajono gyventojai yra kur kas blogiau aprūpinami medicinos pagalba, žinodamas, kad Vilniaus rajonas neturi rajoninės ligoninės ir šį vaidmenį atlikdavo ši ligoninė, ir atlikdavo puikiai. Kita vertus, galima pateikti daug pavyzdžių, kai ligoniai iš Vilniaus rajono kreipėsi į Santariškių ligoninę ir nebuvo priimti dėl vietų stokos, tai buvo dabar, kai dar nelikviduota Raudonojo Kryžiaus ligoninė. Jūs tai padarėte neatsižvelgęs į per 30 tūkst. žmonių parašų, jie prieštaravo šiam žingsniui. Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad pagrindinis motyvas tokio žingsnio yra kažkieno noras privatizuoti ligoninės pastatą pačiame Vilniaus miesto centre.

Klausimas, ar tas potvarkis yra galutinis dėl Raudonojo Kryžiaus ligoninės likvidavimo, ar tas klausimas dar nėra išspręstas ir gali būti įvairiai sprendžiamas?

J.OLEKAS. Ačiū už klausimą. Nei aš, nei kitas tokio potvarkio dėl likvidavimo nesame pasirašę. Mes sutinkame su jūsų vertinimu, kad ne visai gerai aptarnaujami Vilniaus rajono žmonės. Jūsų kvietimu man teko lankytis Nemenčinėje ir labai nusivilti, ką daro Vilniaus rajono taryba, kaip ji tvarko Nemenčinės slaugos ligoninę. Tai yra viena prasčiausių slaugos ligoninių visoje Lietuvoje, Pietryčių Lietuvoje ir apskritai Lietuvoje. Manau, kad Vilniaus rajono savivaldybė turėtų atkreipti ypatingą dėmesį, kad Vilniaus rajono žmonės, konkrečiai kalbu apie Nemenčinės krašto žmones, ten jūs esate rinktas, tokiomis varganomis sąlygomis nebūtų gydomi.

Dėl Vilniaus ligoninės ir pagalbos Vilniaus rajono žmonėms Vilniaus mieste. Iš tikrųjų prieš keliolika metų keliantis iš Vilniaus centro į Santariškes, į atnaujintą, į tuo metu pastatytą puikią Santariškių ligoninę, dėl tam tikrų įtakos sferų ir dėl to, kad netikėtai į Santariškes atsikėlė ir kardiochirurgai, tas tuo metu nebuvo planuota, visa Raudonojo Kryžiaus ligoninė negalėjo persikelti į Santariškes. Buvo užblokuota, dalis skyrių pasiliko. Tačiau žiūrint į ateitį, manau, reikia, tas numatyta mūsų pasirašytame įsakyme, sujungti ir Santariškių, ir Centro ligonines (dabar vadinama Centro ligoninė) pastangas ir plėsti perspektyvą, kad rajono žmonės ir kiti Lietuvos žmonės gautų paslaugas geromis sąlygomis, kvalifikuotomis. Centro ligoninės kai kurie skyriai, kurių daugelis skirti jau nebe Vilniaus rajono žmonėms, stringa dėl to, kad yra nepakankamas aparatūros lygis ir plėtros lygis. Pavyzdžiui, krūtinės chirurgija, kuriai reikia transplantacijos pagalbos, ir kita, kas daroma Santariškėse, mikrochirurgija ir panašiai. Vienintelis skyrius, kuris atitinka rajono lygį arba savivaldybių, yra terapijos skyrius.

Aš po mūsų pašnekesio jau kalbėjausi Nemenčinėje su žmonėmis ir su gydytojais, kalbėjausi su jus aptarnaujančio pirminės sveikatos priežiūros centro vadove, kalbėjausi su greitosios pagalbos tarnyba. Kitą savaitę sukviesime Vilniaus gydymo įstaigų vadovus, kalbėsime, kad tokių atvejų, kai viena ligoninė nepriima ir siunčiama į kitą, Vilniuje nebūtų. Aš jums garantuoju, kad kitais metais Vilniaus rajono gyventojai gaus aukštesnio lygio, geresnio lygio pagalbą negu gavo iki šiol.

Vienintelis klausimas, kurį jūs dažnai keliate, yra tas, kad žmonės negali susikalbėti lenkiškai. Aš kviečiu jus pereiti per Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę, Santariškių ligoninę, Antakalnio universitetinę ligoninę. Jūs pamatysite, kad taip pat susikalba ir ten dirbantis personalas, kaip susikalba ir Centro ligoninėje. Man pačiam ten teko dirbti, bandžiau kalbėti su rajono žmonėmis taip, kad mes vieni kitus suprastume. Galiu jums garantuoti, kad tokio barjero nebus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Šukys. Ruošiasi R.Juknevičienė.

R.ŠUKYS. Mano klausimas dviem ministrams dėl bendro abiem ministerijoms klausimo. Tai gerbiamajam aplinkos ministrui ir gerbiamajam susisiekimo ministrui.

Dabar visuomenėje yra diskutuojama ir žiniasklaida skiria nemažai dėmesio aplinkos ministro priimtam įsakymui, kuriame vykdant Aplinkos apsaugos įstatymą nustatyta tvarka, kokiu būdu įstatyme bus nustatyta teisė stabdyti transporto priemones, patikrinti krovinius, dokumentus, jeigu asmuo yra įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą ar baudžiamąjį nusikaltimą aplinkos apsaugos srityje. Jūs patvirtinote tokį įsakymą. Man susidarė įspūdis, kad visuomenei buvo per mažai pateikta informacijos arba, tiksliau, neinformuota, kad įstatymas suteikia ne tik Aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnams teisę stabdyti ir tikrinti, bet ir piliečiams pareigą paklusti teisėtiems reikalavimams. Dabar man ką tik teko komentuoti radijuje situaciją, kad Susisiekimo ministerijos tam atitinkama institucija – Saugaus eismo priežiūros tarnyba, jos pareigūnas komentuoja visiškai priešingai, kad tas įsakymas yra neteisėtas, kad tokia teisė stabdyti yra nustatyta, bet pareiga sustoti nenustatyta. Kas čia įvyko? Įvyko nesusikalbėjimas tarp dviejų ministerijų, nebuvo derintas šio įsakymo priėmimas, kad būtų suderinta ir visuomenė nebūtų klaidinama. Aš norėčiau išgirsti tokią nuomonę ir kartu paskatinti, kad ateityje…

PIRMININKAS. Minutė laiko.

R.ŠUKYS. …visuomenei būtų pateikiama labai išsami, aiški informacija ir nedelsiant.

A.KUNDROTAS. Labai ačiū jums už klausimą ir už teisingą jo formulavimą. Tikrai tokia teisė yra suteikta Valstybinės aplinkos apsaugos įstatymu, dar daugiau, ta teisė jau nuo 1996 metų buvo numatyta Aplinkos apsaugos įstatyme ir iš tikrųjų praktiškai tie dalykai jau vyko. Norime, kad procesas būtų civilizuotas, nes visuomenė bijo, kad jai nebūtų kokios nors grėsmės. Mes lygiai taip pat bijome ir dėl inspektorių, nes įsivaizduojate, kad ten tikrai vyksta karas, kai stabdomi pažeidėjai, ypač brakonieriai, tai yra ginkluoti žmonės. Todėl ten yra numatyta nemažai priemonių, kad ir automobilis turi būti specialiai pažymėtas, ir švyturėlis, ir uniformuoti, ir ne mažiau kaip du, ir panašiai. Tiesiog reikia civilizuoti visą šį procesą, kad visoms pusėms būtų aišku, kaip teisingai tą vykdyti. Kadangi paties įstatymo, atskirų jo punktų įgyvendinimas buvo pavedamas Vyriausybei, kokia tvarka turi būti parengta Vyriausybės sprendimais, tai tam tikra diskusija buvo ir Vyriausybėje. Mes gana ilgai diskutavome ir dėl tų mėlynų švyturėlių, kaip jie gali būti suteikiami, kokiais pagrindais ir panašiai. Tas sprendimas buvo priimtas Vyriausybės. Po to taip pat buvo pavedimas aplinkos ministrui, suderinus su teisingumo ministru ir vidaus reikalų ministru, patvirtinti tą tvarką. Tas irgi buvo atlikta. Buvo gauta daug pastabų iš tų institucijų, buvo pataisyta, atitinkamai nušlifuotos formuluotės ir įsakymas buvo pasirašytas. Aš tikrai manau, kad pagrindinis dalykas buvo tam tikras nesusikalbėjimas, gal reikėjo daugiau. Nors priėmėme iš anksto, tai tikrai nėra kitą dieną vykdomas įsakymas, tas laikotarpis net nuo dabar yra gana ilgas, bet ne visada gali žinoti, kas ir kaip komentuos, kas ir kaip supras. Man truputį gaila, kad kitas pareigūnas, neįsigilinęs į įsakymą, neperskaitęs jo, nepasižiūrėjęs, kokiais įstatymais remiantis jis buvo išleistas, pakomentavo ir iš tikrųjų sukėlė tokią diskusiją visuomenėje, netgi dar blogiau, iš tikrųjų vos neparagino nesilaikyti teisėtų reikalavimų. Tai sukelia tam tikrą pavojų žmonėms. Aš manau, kad visi pasimokė iš šios istorijos, taip pat ir tas komentavęs pareigūnas. O ateityje tokiais jautresniais klausimais, tikrai pažadu, bus daugiau informacijos iš anksto ir visuomenei ji bus suprantamesnė. Nors iš tikrųjų įsakymo taikymas yra palyginti siauras. Tai yra pažeidėjai ir pareigūnai, kurie tas transporto priemones turėtų stabdyti. Dėkui.

PIRMININKAS. Ar kitas – susisiekimo ministras dar norėtų komentuoti?

Z.BALČYTIS. Taip, gal labai trumpai. Iš tikrųjų šio įsakymo esmė ir Aplinkos kontrolės įstatymo esmė yra gana specifinė. Mūsų pareigūnų komentaras, mano supratimu, taip pat buvo tam tikra prasme laiku, nes Kelių transporto saugaus eismo įstatyme yra labai aiškiai nubrėžta nuostata, kad gali stabdyti tik pareigūnas. Aš manau, kad iki lapkričio 15 dienos ta diskusija yra naudinga visiems, nes ir visuomenė aiškiai supras, kokie reikalavimai keliami tiems vairuotojams, kurie, sakysime, bus tam tikroje teritorijoje, kurioje mėginama saugoti žvėris, gamtą ir pan. Mes su ministru esame kalbėję dėl šios problemos. Manau, jeigu matysime, kad dar reikia ką nors pakeisti, redakciškai pakeisti vieną ar kitą norminį aktą, mes dar turėsime laiko iki lapkričio 15 d. suderinti. O paskirų pareigūnų kalbos… Šiandien vis dėlto tai nedraudžiama ir aš manau, kad buvo nevisiškai įsigilinama į šio įsakymo problematiką. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū ministrams. Klausia R.Juknevičienė. Ruošiasi V.Papovas. Primenu, kad klausimams iki 1 minutės.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mano klausimas bus aplinkos ministrui ir jis susijęs su telkinio D-6 Karaliaučiaus krašte problemomis. Kiek man žinoma, Rusija nėra pasirašiusi, ratifikavusi labai svarbių konvencijų, kurios kalbėtų apie civilinę atsakomybę dėl pramoninių avarijų, apie būtiną informavimą kaimyninių valstybių pradedant būtent tokius darbus ir panašiai. Tarptautiniai įsipareigojimai dėl žalos atlyginimo, kiek man žinoma, Rusijos nėra ratifikuoti, tokių Rusijos įsipareigojimų nėra. Gal jūs galėtumėte šiek tiek plačiau pakomentuoti šią situaciją. Jeigu įvyktų avarija ir jeigu ta padėtis būtų tokia kaip dabar, Rusija neratifikuotų konvencijų, tai kokie galiotų tarptautiniai aktai, kaip Lietuva galėtų gintis, kaip galėtų išieškoti žalą ir ar iš viso ją galėtų išieškoti? Kokie yra gelbėjimo pajėgumai avarijų atveju Rusijoje, mūsų kaimynystėje, ir panašūs dalykai? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Pirmasis mano pasirašytas laiškas Rusijos gamtos išteklių ministrui prieš dvejus metus jau turėjo tokį prašymą ar reikalavimą, ar kaip jį pavadinti, kad remiantis Baltijos jūros konvencija, taip, yra atitinkami straipsniai, turi būti pateikta informacija. Bet patį procesą dėl informacijos pateikimo konkrečiau su atitinkamais dvišaliais įsipareigojimais, nes po to jau reikalingi dvišaliai protokolai, nustato vadinamoji ESPO konvencija, kuri specialiai skirta vertinti poveikį aplinkai pasienyje. Tame laiške buvo raginimas ratifikuoti šią konvenciją, nes tai yra instrumentas, kaip mes galėtume civilizuotai bendradarbiauti keisdamiesi informacija ir nekaltinti vieni kitų, ar per mažai pateikta informacijos, ar per daug pateikta informacijos ir vienu ar kitu laiku.

Mes taip pat žiūrėjome ir kitų žingsnių, kurie galimi ar kurie būtini. Vieną iš jų jūs paminėjot dėl avarijų likvidavimo. Mes taip pat siūlėme savo laiškuose, nevienkartiniame laiške, kad mums reikia informacijos. Mes turime savo atitinkamas pajėgas, mes turime savo skaudžią patirtį su Būtinge, žinome, ką galima, ko negalima tokioje jūroje, koks bangavimas, kokie kiekiai ir visa kita. Mes siūlome derintis, jeigu projektas yra tęsiamas ir numatomas išgavimas, tam tikras koordinavimas yra būtinas. Nei į vieną, nei į kitą, kaip jums yra žinoma, atsakymo negavome. Iš tikrųjų šiandien aš gavau šiek tiek daugiau informacijos ir jau ryte pavedžiau atitinkamoms mūsų tarnyboms ją nagrinėti ir pateikti išvadas. Su tomis išvadomis, aišku, bus galima supažindinti ir jus.

Taip pat nagrinėjome dėl žalos atlyginimo. Kol kas, mūsų supratimu, galimybė kreiptis dėl žalos atlyginimo yra, galbūt yra tik tam tikri apribojimai. Gaila, bet Rusija vėl blokavo Europos Sąjungos pasiūlymą padidinti fondo išmokas esant tokioms avarijoms, nes Europos Sąjunga tą buvo inspiravusi, kaip pamenate, po problemos prie Ispanijos krantų. Bet Rusijai blokavus ši diskusija šiek tiek yra nutrūkusi. Vėl bandoma performuluoti ir galbūt pasiseks, kad bus didesni fondai ir, neduok Dieve, avarijai įvykus bus normalesnis kompensavimas. Mes tuos dalykus tikrai nagrinėjame. Raginti kaip nors kitaip nei kreipdamiesi vargu ar galime, bet šios problemos tikrai nėra užmirštos. Dėkui.

PIRMININKAS.Ačiū. Klausia V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Prieš pateikdamas klausimą ūkio ministrui, noriu pranešti visiems mums džiugią naujieną. Vilniaus policijos pareigūnai surado Seimo iškabą Vilniuje, Žirnių gatvėje, krūmuose prie metalo supirktuvės. Tai visų pirma džiugi žinia turbūt Virgilijui buvo. Klausimas būtų ūkio ministrui.

Prieš savaitę teko vakare važiuoti per Ukmergę ir nebuvo apšviesta nė viena gatvė. Manau, panašių atvejų Lietuvoje yra ir daugiau. Klausimas būtų toks: gal Ūkio ministerija kartu su savivaldybėmis ir “Lietuvos energija” galėtų pagalvoti, kaip bendromis jėgomis išspręsti tą problemą, kad gatvės būtų apšviestos? Ar turite kokių nors pamąstymų tuo klausimu? Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Visuomenei labai aktualus klausimas dėl gatvių apšvietimo naktį. Tai susiję ir su nusikalstamumu. Atsižvelgiant į Seimo narių ir savivaldybių kreipimąsi, Ūkio ministerijoje vasarą, liepos mėnesį, vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo “Lietuvos energijos”, Ignalinos atominės elektrinės, Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų vadovai. Buvo nuspręsta parduoti energiją, pagamintą Ignalinoje, kuri bus skirta gatvių apšvietimui, elektros eksporto tarifais. Ignalinos atominė elektrinė elektros energiją gatvių apšvietimui parduoda tokiu pat tarifu kaip ir eksportui. “Lietuvos energija” taip pat eksporto tarifu ją perduoda Lietuvos aukštos įtampos tinklais. Taip išėjo, kad elektros energijos, naudojamos gatvių apšvietimui, kaina sumažėjo 30%.

Šiuo momentu 75% įmonių, kurios užsiima gatvių apšvietimu, o Lietuvoje jų yra apie 420, jau yra sudariusios sutartis ir gali naudotis lengvatiniu tarifu. Tiesa, ten yra numatytos sąlygos, kad jos neturi turėti įsiskolinimų ir kad turėtų sunaudoti šiek tiek daugiau elektros energijos, kad nebūtų gudraujama: gerai, pigiau – viskas gerai, bet mes vis tiek sunaudosime mažiau, t.y. nedidinsime vartojimo. Noriu pasakyti, kad naktinis tarifas yra atpigintas 6,4 cento, tai yra vidutiniškai 30%. Sena svajonė, kad gatvių apšvietimui būtų taikomos eksporto iš Ignalinos atominės elektrinės kainos, jau yra įgyvendinta. Būtent Rytų, Vakarų ir “Lietuvos energijos” valdyba priėmė tokį sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes jau išnaudojome valandą laiko, bet liko trys, norintys klausti. Galbūt išnaudokite progą betarpiškai pakalbinti norimus ministrus ar premjerą. Rytinis posėdis buvo gana audringas. Kviečiu likusį laiką išnaudoti pietų pertraukai.

Dėkoju jums, premjere, ministrai, už tai, kad dalyvavote ir buvote kantrūs. Noriu paskelbti šios dienos rytinį plenarinį posėdį baigtą.