Penkiasdešimt aštuntasis (404) posėdis
2003 m. liepos 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2003 m. liepos 4 d. (penktadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. posėdį. Yra didelė tikimybė, kad tai paskutinis pratęstos pavasario sesijos posėdis. Didelė tikimybė. Pirmiausia dėl darbotvarkės. Ji yra šiek tiek pamarginta. Ir dar paskutinis prašymas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas prašo išbraukti 14a klausimą. Sutinkame? Galime patvirtinti visą patikslintą darbotvarkę? Ačiū, patvirtinta.

Mielieji bičiuliai, aš prašyčiau susikaupti, Seimo Pirmininkas nori tarti žodį. Kolegos, dėmesio! A.Paulauskas kviečiamas į tribūną. Prašom, Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, išteis leiskite labai trumpai kreiptis į jus ir pasveikinti sėmingai baigiančius pratęstąją pavasario sesiją, pagaliau sulaukusius vasaros. Ši vasara atėjo labai sunkiai, pavėlavusi. Prieš akis – atostogos. Tikiu, kad jūs gerai pailsėsite ir grįšite po trumpo atokvėpio, nes rugsėjo pradžioje planuojama neeilinė sesija. Sugrįšite čionai su nauja energija, naujais gerais sumanymais, idėjomis, kurie teigiamai įsikomponuos į mūsų valstybės gerovės kūrimą.

Šį pusmetį Seimas dirbo labai intensyviai. Priimti tokie labai svarbūs įstatymai: Švietimo, Šilumos ūkio, Vidaus tarnybos statuto, Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomo užimtumo ir socialinių garantijų įstatymai, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, taip pat Prokuratūros įstatymo pakeitimo, Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymai ir kiti labai svarbūs mūsų gyvenimą reglamentuojantys teisės aktai. Iš 29 eurointegracinių įstatymų, kurie buvo planuoti priimti šią sesiją, 2/3 yra priimti, o dauguma jų dar likę Vyriausybėje ir nedidelė dalis Seime.

Vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad mums taip ir nepavyko išspręsti įstatymo priėmimo proceso skubotumo ir chaotiškumo. Vien per šį pusmetį yra priimta 250 įstatymų, iš kurių 200 – įstatymų pakeitimai. Šis didžiulis įstatymų pataisų skaičius verčia mane dar kartą sugrįžti prie įstatymų leidybos tobulinimo ir įstatymo keitimo iniciatyvų apribojimo temos. Džiaugiuosi, kad Seimas vakar žengė pirmą žingsnį ir Seimo statute įteisino apribojimą, kuris leistų ne anksčiau kaip po pusės metų pateikti pataisas jau priimtam įstatymui ar konkrečiam punktui. Manau, kad tai padės pagrindus surinkti į bendrą paketą ir kompleksiškai svarstyti paskirus to paties įstatymo pataisų projektus. Jau Seime tapo įprasta frazė: “priimkime įstatymą, o po to žiūrėsime, taisysime”. Manau, tokia praktika yra ydinga, ir, tikiuosi, kad mums užteks politinės valios užbaigti šį procesą iki galo, pasiekti galbūt kompromisą, kuris padėtų pagrindus geresnei ir kokybiškesnei įstatymų leidybai. Juolab kad rudenį mūsų laukia nauji darbai ir iššūkiai.

Gerbiamieji, šis Seimo posėdis ne vien artėjančios parlamentinės vasaros išvakarės. Jį pradedame pasitikdami iškilų mūsų valstybei jubiliejų – Mindaugo karūnavimo 750 metų sukaktį. Mindaugo, jau prieš 750 metų lemtingai nubrėžusio vakarietiškos orientacijos kryptį ir įvedusio Lietuvą į krikščioniškosios Europos valstybių tarpą kaip lygiavertį politinį partnerį. Mindaugo, kuris tiesė Lietuvos integracijos į krikščioniškąją Europą kelius ir kurio vardas šiandien tapo mūsų valstybės europėjimo simboliu. Ir labai simboliška, kad, kaip prieš 750 metų, Lietuva ir vėl yra naujo kelio pradžioje, ką tik priėmusi lemtingą sprendimą, padėjusi pamatus mūsų Lietuvos valstybei ir vėl įsitvirtinusi bendros Europos žemėlapyje. Manau, kad referendume dėl narystės Europos Sąjungoje išreikšta Lietuvos žmonių valia, grąžinusi Lietuvą į Europos tautų bendruomenę, yra puikus Karaliaus Mindaugo veiklos įprasminimas, teikiantis naujos vilties, kad tai, ko iki galo nepavyko pasiekti pirmam ir vieninteliam Lietuvos Karaliui, pavyks pasiekti jaunai ir ambicingai šiandieninei Lietuvos valstybei.

Tad dar kartą linkiu darniai ir sutelktai užbaigti paskutinius šios sesijos darbus, deramai sutikti mūsų valstybingumo šventę ir pasisemti naujų jėgų naujiems darbams, kuriant mūsų valstybės gerovę. Ačiū už dėmesį (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prašom. Kolega V.Einoris

V.EINORIS. Labai dėkojame Pirmininkui už pasveikinimą, bet aš noriu pasakyti savo nuomonę dėl sesijų pratęsinėjimo. Man atrodo, reikia išmokti dirbti. Tada, kiek skirta darbui,.. organizuoti taip darbą, kad nereikėtų pratęsti sesijų. (Plojimai) Tėvynė nėra pavojuje, kad reikėtų dirbti. Prie Stalino dirbo naktimis, dieną miegojo. Tai mes dabar einame maždaug taip. Nepasirašiau rudenį, kad reikia pratęsti sesiją, ir siūlau kitiems nepasirašyti. Neorganizuoti. Jeigu reikės… jau dabar žinome, kad mes nepadarėme darbo, ir rudenį – neeilinė sesija. Kas čia? O jeigu ten yra labai rimtų dalykų, tai reikėjo dabar atlikti tuos rimtus dalykus, jeigu įžvelgiame, kad yra neeilinių klausimų. Aš prieštarauju.

PIRMININKAS. Aš labai dėkingas garbingajam Seimo nariui už pareiškimą, bet negaliu nepasakyti dviejų momentų. Pirma, ir be jo parašo jau užtenka parašų neeilinei sesijai. Antra, mes iš tikro, gerbiamieji kolegos, rudenį pradėsime tą sesiją, kuri mus taip sklandžiai įves į rinkiminius metus. Vadinasi, turime truputėlį padirbėti daugiau baigdami vasarą arba pradėdami rudenį, kad dveji rinkimai kitais metais netrukdytų kitų svarbių valstybinių darbų. O Seimo darbas yra aukščiausios prabos valstybinis darbas. Tai tiek galiu atsakyti kolegai V.Einoriui, iš principo jam simpatizuodamas, bet gyvenimas yra gyvenimas. (Balsai salėje) Ačiū. Jis jau sutiko. Gerai.

Pensijų kaupimo įstatymo projektas Nr.IXP-2693(2*) (priėmimas)

Mielieji kolegos, 1a klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo projektas Nr.IXP-2693(2). Pranešėjas pagrindinio komiteto, t.y. Biudžeto ir finansų komiteto, vardu – pats pirmininkas A.Butkevičius. Gerbiamasis pirmininke, kol jūs kalbate, mes patikrinsime, kiek yra žmonių. Registruokimės. Tik registracija.

62 Seimo nariai. Kaip devintą valandą, tai net per daug. Gerbiamasis pirmininke, prašom labai trumpai įžanginį žodį, nes aš nematau jokių pataisų.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pensijų kaupimo įstatymo projekto antrasis variantas jums yra pateiktas su Teisės departamento pateiktomis išvadomis. Vakar ryte jos buvo apsvarstytos. Buvo gautos keturios pastabos, joms visoms buvo pritarta. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos yra įrašytos į šio įstatymo projekto antrąjį variantą. Siūlau šį įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra jokių pastabų, ar Seimas būtų malonus sutikti dirbti šiek tiek supaprastinta tvarka: ne pastraipsniui, o paskirsniui? Ar galime priimti pirmąjį skirsnį “Bendrosios nuostatos”? Ačiū. Antrasis skirsnis – “Dalyvavimas pensijų kaupime”. Galime priimti? Ačiū. Trečiasis skirsnis – “Bendrosios pensijų kaupimo bendrovių veiklos nuostatos”. Galime priimti? Priimta. Ketvirtasis skirsnis – “Valdymo įmonių pensijų kaupimo veiklos ypatumai”. Niekas neprieštarauja? Priimta. Penktasis skirsnis – “Draudimo įmonių pensijų kaupimo veiklos ypatumai”. Galime priimti? Priimta. Šeštasis skirsnis – “Pensijų išmokos”. Niekas neprieštarauja. Priimta. Septintasis skirsnis – “Valstybinė priežiūra ir atsakomybė už įstatymo pažeidimus”. Galime priimti? Ačiū. Visi skirsniai. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Kadangi Vytautas jau pasakė savo kalbą, jis dabar net dėl motyvų nenori kalbėti. Prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame. Prašom balsuoti.

Kolegos, užsiregistravo 72 Seimo nariai.

69 – už, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Pensijų fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2694(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, iš komplekso antrasis įstatymas – Pensijų fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, taip pat priėmimo stadija. Kviečiu vėl į tribūną komiteto pirmininką A.Butkevičių. Projekto registracijos Nr.IXP-2694(2).

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Pensijų kaupimo įstatymo projektui po svarstymo buvo gautos kelios įstatymo pataisos. Šiandien Biudžeto ir finansų komiteto nariai susirinko ir jas apsvarstė. Trumpai pasakysiu. 22 straipsniui pateiktai pataisai buvo pritarta, o R.Palaičio pataisai 15 straipsniui ir 59 straipsnio 4 punktui buvo nepritarta. Siūlau įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi iš tikro yra tik kelios pataisos… Prašom, pirmininke, nepabėgti. Dabar mes čia turėsime kartu aiškintis su tauta. Prašom nepabėgti. Čia yra nauja redakcija ir formaliai yra 1 straipsnis, bet 1 straipsnis ir yra tas visas naujasis įstatymas. Todėl aš siūlau: ten, kur pataisų nėra, priimti paskirsniui, o kur yra pataisų, sustoti. Taigi pirmajam skirsniui “Bendrosios nuostatos” pataisų nėra. Galime priimti?

A.BUTKEVIČIUS. Galima.

PIRMININKAS. Priimta. Ačiū. Antrasis skirsnis “Valdymo įmonės licencijavimas ir veikla”. Čia yra kaip tik… Palaukite. Man atrodo, kad yra kolegos R.Palaičio pataisa.

A.BUTKEVIČIUS. 15 straipsnis yra trečiajame skirsnyje.

PIRMININKAS. Gerai. Tada dėl antrojo skirsnio problemų nėra. Galime priimti? Priimta. Trečiasis skirsnis arba…

A.BUTKEVIČIUS. Trečiajame skirsnyje yra 15 straipsnio pataisa.

PIRMININKAS. Aš labai prašyčiau, kad kolega R.Palaitis tartų žodį.

R.PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. 15 straipsnyje kalbama apie reklamos apribojimus pensijų fondų valdymo įmonėms. Prieš metus ar kada mes priėmėme pensijų “reformą”, ten įmokų privalomumo principo nėra, išlieka tik savanoriškumas. Žinome, kad mūsų tauta yra gana inertiška, todėl tikėtina, kad savanoriškų įmokų į fondus bus labai mažai, nes žmonės nelabai suvoks kaupiamosios pensijos principą. Manau, reikėtų šiek tiek atleisti varžtus reklamai, nes reikia reklamuoti ne tik valdymo įmonės paslaugas ir pasirinkimo galimybę į vieną ar į kitą fondą eiti, tačiau ir patį principą kaupiamosios pensijos, pačią idėją reikia reklamuoti. Skatinamas šių paskatų aš pasiūliau šią pataisą.

Antra vertus. Kodėl bijoma leisti šiek tiek reklamos? Saugumo garantijos yra visiškos. Pensijų fondo turtas nuo valdymo įmonės turto visiškai atskirtas, maksimalūs valdymo įmonės įkainiai yra apriboti procentiniais dydžiais. Vadinasi, jie didelių reklaminių kampanijų organizuoti negalės, neturės iš kur paimti pinigų. Mano supratimu, šis pataisymas tai yra atiduoti Vertybinių popierių komisijai nustatyti tvarką, kokia turi būti reklama, jie nustatys tvarką ir pagal tai kontroliuos. Kokių nors papildomų varžtų šioje vietoje visai nereikia. O mintis, kad kaupiamųjų pensijų idėją reklamuos Socialinių reikalų ir darbo ministerija už milijoną litų iš biudžeto, manau, yra nelabai vykusi, valdymo įmonės pačios galėtų atlikti šią reklamos funkciją. Tokia pasiūlymo esmė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal procedūras mes dabar turime išsiaiškinti, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys kolegos R.Palaičio siūlymą. Prašom balsuoti.

Už – 33. Nagrinėjame.

Dabar prašyčiau vienas – už, vienas – prieš. Po to komiteto pozicija. G.Steponavičius – nuomonė už. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū, pone pirmininke. Norėčiau pasakyti vieną dalyką. Ši pataisa, ko gero, nenulems nei mano, nei Liberalų ir centro frakcijos apsisprendimo, tačiau mane stebina komiteto nuomonė ir konkrečiai pirmininkas, kuris stojiškai ramus, per tokį trumpą laikotarpį svarstant pataisas, net neįsigilinęs į jų esmę atmeta vieną po kitos dažniausiai atsižvelgdamas į tai, kas jas teikia. Jeigu opozicija, vadinasi, vargu ar galime pritarti, jo paties pasiūlymai juda su žalia šviesa. Aš atkreipčiau dėmesį, kolegos, kaip opozicija dėl šio įstatymo balsavo ir balsuos įsiklausydama į argumentus ir pritardama korektyvoms, kurios atsirado po to, kai Vyriausybė pateikė įstatymą čia, Seime. Aš siūlyčiau atkreipti dėmesį, neskubant ir atidžiai, kokia yra šios mano kolegos R.Palaičio pataisos esmė.

Taip pat siūlau pažiūrėti, kaip dabar draudimo įmonės, tuokart dar ne pensijų fondai, reklamuoja save. Kokia yra liberalesnės reklamos reglamentavimo esmė? Žmonės gauna didesnį informacijos srautą, žmonės, daugiau žinodami, tikėtina, daugiau rinksis saugesnę ir į savo perspektyvą nukreiptą pensinį kaupimą. Apribodami mes atimame žmonių teisę žinoti.

Juo labiau iki absurdo dar klausimas gali prieiti, jeigu iki milijono litų skirtume iš valstybės biudžeto šiai reklamai, nors iš esmės tai yra privatūs kaupimo fondai. Mes, apribodami reklamavimo teisę, skirtume valstybės biudžeto lėšas, gaunamas iš mokesčių mokėtojų. Manau, tai yra nelogiškas siūlymas. Šiuo atveju per skubėjimą nebuvo galimybės detaliau tai panagrinėti. Siūlau įsiklausyti ne tik į Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę, bet į gyvenimo realybę, kuri pirmiausia leistų žmonėms laimėti iš to.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – S.Burbienė. Prašom, kolege.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas, svarstydamas pataisą, be abejo, apsvarstė ir tai, kiek tos reklamos reikia. Reikia atsiminti, kad tai nėra eilinė prekė, kurią vieną kartą įsigijęs, kitą kartą gal ir nepirksi. Tai yra prekė visam gyvenimui, todėl ir reklama turi būti labai atsakinga. Pritariu komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Prašyčiau pirmininką tik labai trumpai, o po to balsuosime dėl kolegos R.Palaičio pataisos.

A.BUTKEVIČIUS. Matote, labai trumpai negaliu atsakyti į šį klausimą.

PIRMININKAS. Bet vis tiek prašom trumpai.

A.BUTKEVIČIUS. Tai yra nepaprastai labai svarbus klausimas. Gerbiamajam G.Steponavičiui norėčiau pasakyti, kad mūsų komitetas nenusistatęs nė prieš vieną komiteto narį, ar jis yra pozicijos atstovas, ar yra opozicijos atstovas. Niekaip negaliu sutikti su jūsų pasakyta mintimi, kad komiteto pirmininko pataisoms pritariama, o R.Palaičio nepritariama.

PIRMININKAS. Pavaduotojo pataisoms nepritariama.

A.BUTKEVIČIUS. Taip. Noriu pasakyti, kadangi kai kada komiteto pirmininkas visą dieną būna komitete, o tada kai Teisės departamentas labai greitai pareiškia išvadą, reikia tą pataisą užregistruoti, tai daugiausia taip ir būna, dėl to gal ir sutampa.

Dėl šios pataisos. Vis dėlto mums reikia būti atsargiems. Reikia pasimokyti iš kitų valstybių praktikos, kai labai didelės lėšos, kurios buvo sukauptos privačiuose pensijų fonduose, buvo investuotos labai neefektyviai, tai iš esmės tie fondai išnyko. Tose valstybėse reklama nebuvo apribota įstatymų, todėl tuo metu žmonės, gavę labai plačią informaciją (kai kurios kompanijos sukūrė labai geras vadybos paslaugas, tuo pagrindu žmonės susidomėjo tais fondais), investavo labai didelius pinigus, o tie pinigai kažkur dingo. Reikia suprasti vieną svarbų aspektą, kad žmogus produktą pamatys… (Balsas salėje) (Gerbiamasis Razma, jūs, jeigu norėsite, galėsite kalbėti.) …tiktai po 20 metų dalyvavimo šioje programoje. Nereikia mosuoti rankomis, bet reikia pasinaudoti kitų valstybių praktika, reikia apsilankyti tose valstybėse, susitikti su specialistais ir pamatyti, kaip ten yra daroma. Jeigu politikai yra tokie neatsakingi, tai aš nežinau. Pirmiausia reikia užtikrinti pinigų saugumą. (Triukšmas salėje) Mes esame prieš. Dėl tokios pataisos (…) ekspertai, ir jie padarė tokias išvadas.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Matau, kad čia iš tikrųjų karštas klausimas, bet vis tiek turime apsispręsti balsuodami. Balsuojame dėl kolegos R.Palaičio pataisos įstatymo 15 straipsniui. Prašom. Pozicijos yra išsakytos, prašom balsuoti.

Už – 27, prieš – 19, 26 susilaikė, pataisai nepritarta. Kolegos, 15 straipsniui daugiau pataisų nėra. Ar reikalauja kas dėl jo balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tada prašom. Kas nori kalbėti dėl 15 straipsnio? Ne. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas toks 15 straipsnis, koks buvo pakeistas.

Už – 52 ir 20 Seimo narių susilaikė, straipsnis priimtas.

Dabar iki 22 straipsnio pataisų nėra?

A.BUTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Nebūtina balsuoti? Ačiū. 22 straipsnis yra paties kolegos A.Butkevičiaus pataisa, ją trumpai prašyčiau referuoti. Visi lygūs prieš procedūrą, irgi reikės 29 balsų. Prašom pasakyti trumpai.

A.BUTKEVIČIUS. Šios pataisos yra parengtos atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Siūloma papildyti įstatymo 22 straipsnį 4 ir 5 dalimis. 4 dalis – “Likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius yra atsakingas už neperduoto kitoms valdymo įmonėms valdyti pensijų fondų pensijų turto padalijimą”. 5 nuostata – “Likviduota valdymo įmonė gali būti išregistruota iš juridinių asmenų registro tik baigus jos valdytų pensijų fondų pensijų turto padalijimą.

PIRMININKAS. Tai gal dalykas yra visiems priimtinas? Ar reikia formaliai balsuoti, kad būtų 29 balsai? Ar kas reikalauja? Čia padaryta pagal Teisės departamentą. Reikia? Gerai. Ar yra 29 balsai, kurie remia šią pataisą? Prašom balsuoti.

Už – 48. Svarstome. Kadangi komitetas pritarė, gal galime pritarti šiai pataisai, ar reikalauja kas balsuoti? Galime pritarti. Ačiū. Ar galime visą 22 straipsnį priimti? Nereikia balsuoti? Dabar štai yra visas antrasis skirsnis. Ar reikia už jį balsuoti? Ačiū.

Trečiasis skirsnis. Man atrodo, jokių pataisų nėra.

A.BUTKEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti trečiąjį skirsnį? Priimta.

Ketvirtasis skirsnis. Irgi, atrodo, pataisų nėra.

A.BUTKEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. Penktasis skirsnis. Irgi pataisų nėra.

A.BUTKEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū.

Šeštasis skirsnis. Irgi nėra pataisų.

A.BUTKEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimta. Septintasis skirsnis. Yra kolegos R.Palaičio pataisa. Jį prašyčiau motyvuoti savo siūlymą. Kolega R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas vėl dėl reklamavimosi. Šiame įstatyme už reklamos taisyklių pažeidimus yra numatyta atsakomybė, numatytos baudos. Mano supratimu, tos baudos yra (konkrečiai už pažeidimus reklamos srityje) neadekvačiai didelės – iki 100 tūkstančių. Tai tikrai nepamatuotai didelė bauda. Siūlau nubraukti vieną nulį ir palikti maksimalią baudą 10 tūkst. litų. Mano supratimu, tai gal šiek tiek padidins žmonių, mokančių įmokas į pensijų kaupiamuosius fondus, skaičių.

PIRMININKAS. Kolegos, pirmiausia 29 balsai. Prašom balsuoti, ar yra 29 balsai, kad nagrinėtume šį projektą? Yra 31 balsas.

Dabar prašyčiau 1 kalbėti už, 1 – prieš dėl šios pataisos. Prašom. N.Medvedev – nuomonė prieš. Prašom.

N.MEDVEDEV. Noriu priminti “Sekundės” aferą. Norėčiau, kad mes visi atsimintume priimdami šitą įstatymą, kas buvo, kai visą Lietuvą sukrėtė tos visos aferos. Reikia stengtis įdėti kuo daugiau saugiklių. “Sekundė”, ne valstybine kalba sakant “ne dumaj o sekundach s vysoka”. Buvo padarytas nusikaltimas visai Lietuvai, todėl man bet koks apribojimas tinka. Dėkoju.

PIRMININKAS. J.Razma – nuomonė už. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Man tikrai keista, kad šiandien socialdemokratai linkę taip suprasti, kad visų problemų, kurios buvo finansų srityje, šaltinis yra reklama, ne bloga priežiūra kokių “Sekundės” bankų, ne reikiamų teisės aktų tada nebuvimas, kad būtų deramai kontroliuojama, bet reklama. Šiuo atveju parengus neblogą įstatymą ir norint, kad tikrai kuo daugiau žmonių įsitrauktų į tą sistemą, man atrodo, reikia maksimaliau leisti tą reklamą, o ne grasinti milžiniškomis baudomis, kaip čia yra 100 tūkst. litų. Iš tikrųjų jeigu reklama bus kiek netiksli, ar ji gali padaryti baisią žalą. Jeigu žmogus pasirašo tą sutartį, tai turi skaityti, ką jis pasirašo, ir vertinti, kokios sąlygos jam bus. Aš manau, kad čia tikrai nueita keistu keliu, šiuo atveju bent palaikykime R.Palaičio pataisą, kad šiek tiek amortizuotume tas nesąmones.

PIRMININKAS. Kolegos, aš tik primenu, kad įstatymo formuluotė yra iki, tai nereiškia, kad būtinai kiekvieną kartą maksimali bausmė. Dėmesio! Pirmininkas.

A.BUTKEVIČIUS. Aš labai trumpai. Labai teisingai posėdžio pirmininkas pastebėjo, kad iki 100 tūkst. litų. Mane tikrai šiandien jaudina, matyt, gal prieš vasaros atostogas, kai kalba ponas J.Razma, politikas, kuris nori visiškai leisti įteisinti savivalę. Iki 100 tūkst. Lt yra visiškai nedidelė bauda, jeigu bus prarasti milijonai litų. Jūs tikriausiai žinote, kad verslo sėkmę lemia trys faktoriai: reklama, laikas ir gebėjimai. Ir vienas iš didžiausių faktorių yra reklama, kuris nulemia verslo sėkmę. Vis dėlto aš manau, kad tokiam politikui reikia žinoti ir atsakingiau kalbėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tik prašyčiau be kitų kolegų Seimo narių auklėjimo. Bent jau paskutinę dieną. Kolegos, dėmesio! Dabar balsuojame dėl R.Palaičio pataisos. Kas ją remiate, balsuojate už, kas manote kaip komitetas, balsuojate kitaip. Prašom balsuoti.

Už – 26, prieš – 15, susilaikė 28. Pataisai nepritarta. Ar reikia balsuoti dėl viso 59 straipsnio be šios pataisos? Reikia. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas paskutinis 59 straipsnis, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Už – 43, prieš – 3, susilaikė 20. Straipsnis priimtas.

Ar reikia balsuoti dėl viso septintojo skirsnio? Nereikia. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Prašom. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti apie investicines bendroves, kurios pas mus gyvavo ir kurios buvo labai stipriai propaguojamos. Dabar jos visos nunykusios, beveik visos nunykusios. Iš esmės tas pats, skirtumas tik toks, kad į šitą bendrovę bus dedamos “Sodros” lėšos mažinant pensinį draudimą “Sodros” žmonėms. O kaip čia bus, žinoma, laikas parodys. Tačiau užsienyje taip pat labai dažnai žlunga pensijų fondai ir niekas už juos paskui neatsako. Todėl aš nebalsuosiu už šį įstatymą. Manau, kad jis, kai įtraukiamos ir “Sodros” lėšos, yra daliai žmonių žalingas. Ačiū.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Kita nuomonė. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Nėra kur dingti, kai Vyriausybė, galbūt ir ne savaitę, ir ne dvi derinusi šį įstatymą, iki sesijos pabaigos likus dviem savaitėm, pateikė visą pensijų reformos paketą ir mano, kad dabar jau atsakomybė dėl šių įstatymų kokybės tenka ne kam kitam, o Seimui. Be abejo, stabdyti ir balsuoti prieš tokį įstatymų paketą reikštų būti neatsakingam. Todėl opozicija, visų pirma Liberalų ir centro frakcija, yra pasirengusi paremti šį, taip ir pat kitus su pensijų reforma susijusius įstatymus.

Šalia to, norėčiau pasakyti keletą dalykų. Kaip ir prieš pusmetį ilgai vilkintas, net pusę metų, Seimo stalčiuose laikytas tos pačios A.Brazausko vadovaujamos Vyriausybės pateiktas kur kas principingesnis ir esminis pensijų reformos variantas buvo tiesiog numarintas ir numarintas ne kieno nors kito, o Socialdemokratinės koalicijos frakcijos. Ačiū jums už tai, kad šiandien mes turime kur kas švelnesnį pensijų reformos variantą, kuris iš esmės tik vėžlio greičiu leis judėti, ir žmonių galimybė kaupti kur kas didesnes lėšas savo ateičiai bus labai ribota. Dar daugiau, šitas skubėjimas – per pusantros savaitės priimti įstatymus – neleido Seimui deramai į juos įsigilinti. Aš paklausčiau, ar dėl tokių fundamentalių įstatymų buvo mėginta surengti klausymus? Ne. Nes tam nėra laiko, mes turime apsisukti ir priimti įstatymus. Nebuvo sugebėta detaliau pažiūrėti į tai, kiek ir kokių saugiklių mes pridėjome. Taip, saugikliai dėl patikimumo, apsaugos, dėl garantijų įdėtų pinigų, kuriuos žmonės patiki pensijų fondams. Jų yra daug. Bet buvo perlenkta, taip pat ir dėl reklamos, ir dar kartą dėl neadekvačių baudų. Aš manau, kad taip svarstant įstatymus Seimo Pirmininko A.Paulausko pakalbėjimai apie kokybiškus įstatymus ir mažesnį jų srautą bus tik šauksmas tyruose. Vis dėlto nepaisant tam tikrų skeptiškų pastabų, mūsų frakcija supranta valstybės interesus šioje srityje ir balsuos kad ir už nedidelius žingsnius žengiant į priekį.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui, nes pensijų reforma buvo labai ilgai svarstyta, nagrinėta, tvarkyta ir pertvarkyta, buvo šimtai siūlymų. Man labai gaila, kad šiandien mūsų kolegos iš dešinės taip labai virkauja. Būtų labai gražu, jeigu teikimų būtų buvę ir toliau. Šiandien, paskutinę dieną, ne vien keletas teikimų, jeigu taip buvo skaudu ir taip jaudintasi, bet būtų daroma ir būtų tariamasi. Niekas to nedraudžia daryti. Aišku, man labai gaila, kad šiandien nebuvo pritarta gerbiamojo R.Palaičio pataisoms. Įkurti bendrovę ir neleisti jai reklamuotis, tai čia yra absurdas. Dėl to labai gaila. Bet šiaip pritariu šiam įstatymo projektui ir siūlau už jį balsuoti. Projektas labai mums visiems svarbus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad ne visi perskaitė šiuos įstatymų projektus. Aišku, jie yra gana didelės apimties. Pačios bendrovės gali save reklamuoti, tik reikia paskaityti, kokios reklamos negalima skleisti. Apie save visos bendrovės, kurios dalyvaus pensijų kaupimo fonduose, turės ir kaip tik privalės suteikti informaciją.

Dabar dėl klausymų, dėl konferencijų organizavimo. Aš manau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galėtų visiems Seimo nariams pateikti, kiek kartų buvo organizuojamos įvairios aukščiausio lygio konferencijos. Taip pat ir mūsų komitetas organizavo ne vieną pasitarimą, kai kurie mūsų komiteto nariai buvo išsiųsti į užsienį pasimokyti, kad nedarytume klaidų, kokios buvo padarytos tose valstybėse. Aš manau, čia liberalams yra šioks toks pavydas, kad jų vadovavimo laikais jiems tikrai nepavyko to padaryti, o dabartinė Vyriausybė visa tai sugebėjo. Šiandien, aš manau, dėl šios reformos teikiami įstatymai bus priimti ir prasidės tas kelias, kurio siekia mūsų dabartinė Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau nepavydėti vieni kitiems. Kolega A.Melianas, manau, kalbės iš esmės. Prašom.

A.MELIANAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kalbant iš esmės, aš noriu pabrėžti, kad ministrė paminėjo, kad nauju pensijų draudimu apsidraus apie 7% Lietuvos gyventojų. Gerbiamieji socialdemokratai, ar jūs rimtai galvojate, kad 7% yra pensijų reforma? Pagalvokite apie tai ir užsirašykite į užrašų lapelius, kad po dešimties metų reikės atsiprašyti Lietuvos, kad jūs neišdrįsote daryti rimtos reformos.

PIRMININKAS. Pastaba jaunesniems, kurie čia bus po dešimties metų. O dabar, mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame. Ar priimame Pensijų fondų įstatymo pakeitimo įstatymą? Balsavimas pradėtas. Kolegos, registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. 73 – už, prieš – 3 ir 5 susilaikė. Įstatymas, mielieji kolegos, priimtas. Primenu, kad šį paketą sudaro trys įstatymai, bet trečiąjį įstatymą mes nagrinėsime šiek tiek vėliau. Seniūnų sueigoje sutarėme, kad pirma imamės Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo.

Vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 14, 15, 16, 17, 20, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 36, 38, 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 29¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2565(4*) (priėmimas)

Taigi dabar darbotvarkės 2a klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 29¹ straipsniu įstatymas. Į tribūną kviečiu pranešėją Alfonsą Puloką, pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Ar pats pirmininkas? Taigi atsiprašau. Pirmininkas P.Papovas. Primenu, kad projekto registracijos Nr.IXP-2565(4). Ir, matau, turime šiek pataisų. Tai gal iš eilės, gerbiamasis pirmininke.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis projektas teikiamas įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kad nuostata trim penktadaliais atleisti merą arba vicemerą iš pareigų gali prieštarauti Konstitucijai, todėl šis įstatymo projektas teikiamas be šios nuostatos. Ir po svarstymo yra gautas vienas J.Razmos ir R.Juknevičienės pasiūlymas. Siūlau priminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pastraipsniui. Taigi 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 3 straipsnio vienos dalies pripažinimas netekusia galios. Ar čia, kolegos, dėl viso įstatymo? Galime 1 straipsnį priimti? Priimta.

2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 4 straipsnio pakeitimas. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta.

3 straipsnis, arba bazinio įstatymo 14 straipsnio pakeitimas. Pastabų taip pat nėra. Galime priimti? Ačiū.

4 straipsnis, arba bazinio įstatymo 15 straipsnio pakeitimas. Nematau prieštaravimų, priimta.

5 straipsnis, arba bazinio įstatymo 16 straipsnio pakeitimas. Priimame. Ačiū.

6 straipsnis, arba bazinio įstatymo 17 straipsnio dviejų punktų pakeitimas. Niekas neprieštarauja?

7 straipsnis. Yra kolegų J.Razmos ir R.Juknevičienės siūlymai. Prašyčiau, kuris iš jūsų kalbės?

P.PAPOVAS. Šiam nėra pataisos, nes trijų penktadalių jau neliko.

PIRMININKAS. Čia pagal senąjį, taip?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Tai tada atkrenta, ačiū. Vadinasi, lieka tik 12 straipsniui, taip?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Iš eilės. 7 straipsnis, arba 20 straipsnio pakeitimai. Pataisų nėra. Galime priimti? Ačiū. Priimta.

8 straipsnis. Taip pat nėra pastabų, priimame. Ačiū. 9 straipsnis. Niekas neprieštarauja, priimta. 10 straipsnis? Priimta. 11 straipsnis, arba 28 straipsnio pakeitimai? Priimta.

Ir tada jau 12 straipsnis, arba bazinio įstatymo 29 straipsnio pakeitimas. Prašyčiau J.Razmą tarti žodį.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš mėginčiau dar kartą leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti, kiek administracijos direktoriaus pavaduotojų joms tikslinga turėti. Aš manau, kad vis dėlto savivaldybių dydžių skirtumas šiuo aspektu yra svarbus faktorius. Jeigu vienas direktoriaus pavaduotojas kokioje nors nedidelio rajono savivaldybėje – tai yra viena situacija, ir kitas dalykas didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir t.t. Siūlyčiau rašyti direktoriaus pavaduotojo poziciją vartojant daugiskaitą. Tai nereiškia, kad visos savivaldybės tučtuojau turi pulti ir įvesti daug tų pareigybių. Kiekvienu atveju tai yra vietos politikų atsakomybė savo rinkėjams, ar efektyviai naudoja lėšas, skirtas valdymui, tačiau tokia formuluotė leistų laisviau jaustis savivaldybių vadovams ir spręsti valdymo klausimus platesnėje erdvėje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė, ir tada ieškosime 29 balsų.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, šis pasiūlymas ne kartą jau buvo svarstytas ir komitete, ir čia, Seime. Jam nebuvo pritarta. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išvadą, kuomet pasakė, kad vykdomoji institucija gali būti ir vienvaldė, ir Vietos savivaldos įstatyme yra įteisinta vienvaldė vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius, todėl vienvaldę instituciją gali pavaduoti, kai jo nėra, tik vienas žmogus. Daugiau žmonių pavaduoti negali, nes visi sprendimai priimami tik tos institucijos vardu, t.y. administracijos direktoriaus vardu, tuos sprendimus priima direktorius.

Dėl savivaldybių dydžio. Todėl ir leista yra savivaldybėms nustatyti struktūrą, toje struktūroje departamentų, skyrių darbuotojų skaičių priklausomai nuo dydžio. Jeigu būtų pritarta šiam pasiūlymui, jis sukeltų neigiamų dalykų. Šiuo metu yra leista savivaldybėms arba neturėti administracijos direktoriaus pavaduotojo (mažoms), o didesnėms turėti. Jeigu kiltų kitokių problemų, tai pagal Konstitucinio Teismo sprendimą Seimas įstatymu turėtų nustatyti, kiek gali būti pavaduotojų pagal gyventojų skaičių, o ne leisti pačiai tarybai nustatyti. Taip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nes įstatymas nustato savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką. Kaip merų atlyginimai dabar yra nustatyti pagal gyventojų skaičių (Vilniaus didžiausias ir mažiausias ten…), taip reikėtų nustatyti ir administracijos direktoriaus pavaduotojų skaičių priklausomai nuo gyventojų. O šis pasiūlymas yra leisti tarybai nustatyti n pavaduotojų skaičių, o tai turėtų būti reglamentuota įstatymu. Dėl šios priežasties komitetas dar kartą nepritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dabar reikalingi 29 balsai, kad galėtume nagrinėti šį klausimą. Prašom balsuoti. Ar yra 29 balsai, remiantys kolegos J.Razmos siūlymą? (Balsai salėje)

P.PAPOVAS. Biudžeto pinigų reikės. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Garsiai negaliu pasakyti, kokią kombinaciją jis rodo.

33 Seimo nariai. Nagrinėjame. Mielieji kolegos, vienas – už, vienas -prieš. G.Steponavičius. Prašom, kolega, dėl J.Razmos pataisos.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, nenustoju stebėtis pastarojo meto valdančiosios daugumos kai kurių atstovų vietos savivaldos įvairių teisinių niuansų interpretavimo platumu arba taikymu sau palankia linkme. Aš siūlau, gerbiamieji kolegos, paimti paprastą pavyzdį ir nustoti užsiiminėjus atsainaus teisinio nihilizmo taikymo įstatymų leidybai veikla. Ką aš turiu mintyje? Tų pačių socialdemokratų keliose valdomose savivaldybėse, mano žiniomis, šiuo metu jau yra daugiau negu vienas administratoriaus pavaduotojas. Aš siūlau bent jau suderinti gyvenimo realybę… su šiandien esančia gyvenimo realybe. Priimdami šį įstatymą mes galėtume bent išspręsti tą kazusą. Tai yra smulkus daiktas, bet mes jį turime išspręsti, ir ne joks Vilnius ar kiti dalykai turi lemti socialdemokratų apsisprendimą.

Gerbiamasis Petrai Papovai, aš manau, kad po viso to, kas įvyko per pastaruosius mėnesius, nebeturėtumėte remtis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, nes, mano supratimu, klaidų aiškinant ir perkeliant Konstitucinio Teismo nuostatas į įstatymus, konkrečiai Vietos savivaldos įstatymą, mes matėme ne vieną ir ne dvi.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieštaraujančių nematau, todėl kviečiu (komiteto pozicija pasakyta) balsuoti. Kas remia J.Razmos siūlymą 12 straipsniui, arba bazinio įstatymo 29? Prašom balsuoti.

45 – už, prieš – 8, 15 susilaikė. Pataisa priimta.

Ar reikia balsuoti dėl viso 12 straipsnio su priimta pataisa? Nereikia? Ačiū. 12 straipsnis priimtas.

13 pataisų nebuvo. Galime priimti? Ačiū.

14, arba bazinio įstatymo 31, pataisų nebuvo. Nereikia balsuoti? Ačiū.

15 irgi pataisų nėra. Priimta.

16. Niekas neprieštarauja. Priimta.

Ir 17, paskutinis. Pataisų nėra. Priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Dabar kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. A.Matulevičius. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žinoma, mes esame pastatyti prieš tokią dilemą, kad nepriimti negalime, nes to reikia savivaldybėms, bet aš manau, kad prieš išeinant Seimui atostogauti… Iš tikrųjų mes be reikalo sakome, kad einame atostogų. Pagal Konstituciją mes neatostogaujame. Mes visus ketverius metus dirbame rinkėjams ir nesvarbu kur. Tai tarp kitko.

Dėl savivaldos. Po Naujųjų metų, kai Konstitucinis Teismas, galbūt gerokai pamiegojęs, po septynerių metų pasakė, kad visa savivalda dirbo ne pagal Konstituciją, mes staigiai taisėme padėtį, pridirbome, dabar vėl taisome, bet aš matau, kad iš tikrųjų ne visai gerai viską sutvarkome. Aš manau, kad reikėtų duoti namų darbą Vidaus reikalų ministerijai parengti Vietos savivaldos įstatymo naują redakciją, o tą, žinoma, priimti, kad savivaldybės galėtų funkcionuoti ir egzistuoti, nes kai vietose kalbiesi su žmonėmis, iš tikrųjų dėl tų mūsų pritaisytų įstatymų iškyla daug niuansėlių, praktinio taikymo problemų ir panašiai. O taip siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Gricius. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai nesu geras savivaldybės klausimų specialistas, bet buvau nustebintas P.Papovo argumentų, kad to negalima daryti, nes kažką pasakė Konstitucinis Teismas. Aš atsimenu, kad mes dvejus metus vargome Seime, nes mums sakydavo: taip reikalauja Europos Sąjunga, ir mes būtinai privalome taip balsuoti. Dažnai mes (nenoriu įžeisti savęs ir kitų) ne kaip avių banda, bet kaip paklusnūs vykdytojai spausdavome tuos mygtukus, nes taip reikalavo Briuselis.

Šiuo atveju aš norėčiau pasakyti, kaip aš suprantu vieną pagrindinį dalyką. Jeigu sugebėsime savivaldybėms suteikti daugiau teisių, kad jos tikrai pasijustų savo rajono šeimininkės, mes kartu aktyvinsime ir žmonių pilietinį aktyvumą. Mes galėsime tikėtis, kad jų bus daugiau tiek savivaldos, tiek Seimo rinkimuose, tiek referendumuose. Bandydami visą valdžią sukaupti Vilniuje, Vyriausybėje ir čia, Seime, mes vargu to pasieksime, todėl aš tikrai džiaugiuosi, kad galime priimti šį pataisytą Vietos savivaldos įstatymą, ir tikiuosi, kad ateityje jis bus dar labiau liberalizuojamas ta prasme, kad bus suteikta kiek galima daugiau teisių savivaldybėms. Tokiu būdu galbūt mes sugebėsime prisidėti prie pilietinės visuomenės kūrimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Palaikydamas įstatymo projektą aš kartu noriu padėkoti už tai, kad buvo pritarta dviem svarbiom mano pataisom: dėl ½ palikimo atleidžiant merą, o tik ką dėl administracijos direktoriaus pavaduotojų skaičiaus neribojimo. Pritarimas ½ ir Konstitucijos gerbimas, žinoma, stebuklingai sutapo su tam tikrais Vilniaus savivaldybės mero rinkimų rezultatais. Įdomu, koks būtų buvęs požiūris, jeigu jie būtų buvę kitokie? Bet tiek to, svarbiausia yra geras rezultatas. Aš manau, nebūtina nagrinėti kelią, kuriuo mes priėjome prie to gero rezultato, nors tas kelias atrodo išties keistokas. Pabaigoje lieka pakviesti kolegas balsuoti už dabar tikrai gerai sutvarkytą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti. Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų priėmimo. Kol balsuojame, noriu pasakyti, kad rudenį bus pateiktas mano pataisos naujas variantas, naujas pavidalas. Vasarą turėtumėte laiko apmąstymams.

Kolegos, užsiregistravo 68 Seimo nariai.

Net 65 – už ir tik 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Mielieji kolegos, aš siūlau dabar šiek tiek patikslinti mūsų darbų eigą. Mes turime nedidelį įstatymą, susijusį taip pat su Vietos savivaldos įstatymo pataisymu. Jeigu mes jam pritartume, tuos abu įstatymus sujungtume į vieną ir vienu teisės aktu būtų mažiau. Ar galime dabar imtis 17 straipsnio, arba pagal darbotvarkę 6 punkto? Čia kaip tik J.Razmos siūlymas. Gal jam seksis ir dabar? (Balsai salėje) Reikia sujungti vienodus įstatymus. Tai labai smulkus įstatymas, o iškart padarysime gerą darbą. Aš kviečiu į tribūną dar kartą P.Papovą, kaip pagrindinio komiteto pranešėją ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką. Įstatymas vadinasi Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2543(2). Kolegos, čia smulkmena. Sujungsime abu įstatymus ir po to imsimės valstybės tarnybos.

Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2543(2*) (priėmimas)

P.PAPOVAS. Po svarstymo šiam įstatymo projektui pasiūlymų negauta. Yra Seimo Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Kviesčiau priimti su Seimo Teisės departamento pastaba.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, yra vienas straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl to straipsnio su Teisės departamento pastaba? Niekas nenori? Galime iškart balsuoti? Mielieji kolegos, dėmesio. Balsuojame dėl viso Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Prašom. Balsuojame!

Užsiregistravo 60.

Už balsavo 59, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Matote, kokia vienybė. Įstatymas priimtas.

Dabar, gerbiamieji kolegos, aš prašau jūsų malonės pavesti Dokumentų skyriui ir, žinoma, komitetui abu šiuos įstatymus sujungti į vieną, tuo labiau ir viename, ir kitame yra tas pats 17 straipsnis, bet skirtingi punktai. Ar sutinkame? Ačiū. Sujungta.

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 14 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2672(2*) (priėmimas)

Imamės darbotvarkės 2b klausimo – Valstybės tarnybos įstatymo 4, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – P.Papovas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas ir pranešėjas. Minutėlę. Įstatymo projekto Nr.IXP-2672(2).

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, šis projektas yra lydintis. Po svarstymo buvo gautos Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabos. Komitetas jas apsvarstė, pritarė ir jos yra teikiamos mano siūlymu. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabos yra įvertintos ir pateiktos svarstyti mano siūlymu.

PIRMININKAS. Kolegos, vis tiek turiu atlikti formalumą. Ar yra 29 balsai, ar bendru sutarimu, nes komitetas pritarė bendru sutarimu? Tai bendru sutarimu ir pritariame. Tada iš eilės pastraipsniui.

1 straipsnis, 4 straipsnio pakeitimas, galime priimti ar reikia balsuoti? Priimame.

2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 14 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Priimta.

Ir 3 straipsnis, arba bazinio įstatymo 16 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Priimta. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar…

P.PAPOVAS. Su mano pasiūlymais?

PIRMININKAS. Taip, suprantama. Čia jau dėl to buvo sutarta, su pasiūlymais pagal Teisės departamentą.

Mielieji kolegos, niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl iš karto kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 4, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas?

Užsiregistravo 53: už – 50 ir 3 susilaikė, įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, turiu konstatuoti, kad mes dirbame beveik tiksliai pagal grafiką, nes vieną klausimą paimame iš vėlesnės darbotvarkės.

Darbotvarkės 3a ir b klausimai… (Balsai salėje) Čia yra du, ir man sakė, kad yra pataisų, plius dar čia svarstymas, tai viską spėsime padaryti. (Balsai salėje) Viskas gerai. Viską sujungsime, prašom netriukšmauti.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2681(3*) (priėmimas)

Imamės 3a klausimo – Socialinio draudimo įstatymas. Pranešėjas – V.Fiodorov – Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Valstybino socialinio draudimo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Teikia Vyriausybė. Registracijos Nr.IXP-2681(3). Prašom.

V.FIODOROV. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, gauta Teisės departamento išvada. Iš trijų punktų komitetas pritarė tiktai antrai pastabai. Pirma atkrenta, nes vakar nebuvo pateiktas įstatymas Nr.IXP-2718. Dėl trečios pastabos, manau, nereikia pritarti, nes naujai nereglamentuojama. Kitų pataisų nėra. Siūlau pradėti įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu neprieštaraujame Teisės departamento išvadoms, tai tada pastraipsniui arba, tiksliau, paskirsniui. Čia yra du skirsniai. Pirmasis skirsnis – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnių pakeitimas. Ar reikalauja kas balsuoti, ar galime iš karto priimti? Reikalaujate? Tada kolega V.Rinkevičius – dėl balsavimo motyvų dėl pirmojo skirsnio.

V.RINKEVIČIUS. Norėčiau dėl viso projekto.

PIRMININKAS. Dėl viso? Prašom. Bet kolega reikalauja balsuoti, taigi, kas už tai, kad priimtume šio įstatymo pirmąjį skirsnį, prašom balsuoti.

Už – 32, prieš – 10, 14 susilaikė, straipsnis priimtas.

Antrasis skirsnis. Gerbiamasis pranešėjau, jūs priimate Teisės departamento pastabą?

V.FIODOROV. Taip.

PIRMININKAS. Ar reikalauja kas balsuoti dėl antrojo skirsnio? Ne. Antrasis skirsnis priimtas su pastaba. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Dabar prašom dėl viso įstatymo. Kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Tenka apgailestauti, kad daugelis mūsų priimamų įstatymų tik blogina ūkininkų padėtį. Ne veltui jie yra nepatenkinti šiandien mūsų valdžios vykdoma žemės ūkio politika, jų pajamos mažėja, mokesčius didiname, jų galimybės išgyventi Europos Sąjungos rinkoje irgi mažėja. Todėl dėl šio įstatymo projekto balsuosiu prieš, nes dauguma ūkininkų yra pagyvenę žmonės, pensininkai. Jie užsitarnavo pensiją, yra atidirbę, bet jie privalomai turės dar papildomai mokėti “Sodros”, pensijų draudimo ir kitus mokesčius. Jeigu paimtume bendrą dirbančiųjų skaičių, tai tarp jų pensininkų nėra daug, apie 1-2%, tuo tarpu ūkininkų pusę, o gal ir net daugiau sudaro pensininkai. Kodėl jie turi antrą kartą užsidirbti pensiją, kai jau jie yra užsidirbę. Aš pasisakau prieš šį įstatymo projektą.

Kai kurioms nuostatoms dėl individualios veiklos pritariu, bet tai daliai, kur norime ūkininkus apmokestinti privalomais mokesčiais, sakau prieš.

PIRMININKAS. Kolegė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš apgailestauju ne dėl to, kad šis įstatymas teikiamas, bet dėl to, kad mes arba nesuprantame, apie ką čia kalbama… Po pono V.Rinkevičiaus kalbos dar kartą įsitikinau, kad žmonės, sėdėdami Seime, analizuodami įstatymus, visiškai nesupranta, kokia yra reali situacija. Todėl noriu perspėti, kad šiandien tie ūkininkai, kurie yra pensininkai arba turi kitą darbą, arba turi didelį darbo stažą ir jau yra išėję į pensiją, jiems nereikia nieko daugiau mokėti. Galiu pasakyti skaičius. Šiandien yra įregistruoti 39 tūkst. 675 ūkininkai. Atleisti nuo mokėjimo 31 tūkst. 339. Tie, kurie yra pensininkai arba turi kitą darbą. Iš viso šiandien moka tie ūkininkai , kurie yra jauni, kurie yra nepensinio amžiaus ir kurie neturi kitų darbinių pajamų. Tokių yra tiktai 6 tūkst. 96.

Kitas dalykas. Kai sakote, kad jūs apgailestaujate, jog priimamas toks įstatymas, tai dar kartą paskaitykite, kas parašyta 1 straipsnio 7 pastraipoje: “ūkininkai ir jų partneriai”.

Šią savaitę priėmėme Saugos darbe ir Sveikatos įstatymus, kuriuose sakome, kad turi būti saugios darbo vietos. Jeigu ūkyje ar pats ūkininkas, ar dirbantis žmogus susižeis ir bus nedraustas, taigi jam nebus mokamas net ligos nedarbingumas. Neduok Dieve, jeigu jis taps invalidu. Apie ką mes kalbame? Mes tuos žmones paliekame likimo valiai atsitikus nelaimei, nes čia yra bendras draudimas, o ne tik pensinis draudimas. Todėl siūlyčiau įsigilinti į įstatymą ir atsakyti už savo veiksmus tiems žmonėms, kad kažkam atsitikus jie turėtų pajamų, dėl ko jie šiandien draudžiasi. O tie, kas yra pensininkai ir turi kitas darbines pajamas, jiems nieko nereikia mokėti, ir antrą kartą jie tikrai nesidraus. Todėl kviesčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. A.Matulevičius. Prašom, kolega. (Balsas salėje) Tai S.Burbienė. Prašom, jeigu jau į jungta.

S.BURBIENĖ. Man belieka tiktai paantrinti kolegei I.Degutienei, nes žiūrint į šios dienos padėtį, kuri kai kurių ūkininkų iš tiesų yra labai sudėtinga, politikai neturėtų užmiršti, kad tie žmonės turi turėti ateitį ir garantijas. Todėl kai jiems atsitiks bėda, kai jie liks be pensijų, kai jie liks invalidai, neduok Dieve, susirgs ir visiškai negaus jokios pagalbos, tada vėl bus taip pat verkiama dėl jų. Todėl pagalvokite atsakingai. Labai siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man labai gaila, vienas paprastas dalykas, kad iš tikrųjų mes kuriame labai sudėtingus, grynai knyginius įstatymus, kuriuos paskui gyvenime, praktikoje, labai sunku taikyti, todėl labai daug nusiskundimų iš žmonių. Beje, yra charakteringas tas, kurį mes priiminėsime. Aš nesu kategoriškai prieš šį įstatymą, bet ir negaliu sutikti, kad tai yra tas sprendimo būdas, kuris geriausias ūkininkams, žemdirbiams ar tiems žmonėms, kurie gali dirbti ūkyje ir susižeisti.

Ponai, ne taip reikia žiūrėti į šiuos dalykus. Reikia suprasti, kas vyksta kaime, koks yra žmonių išsilavinimas, kiek jie supranta tuos reikalus ir kaip su jais elgiasi “Sodros” skyrių vietiniai darbuotojai. Man Utenoje reikia priiminėti daug žmonių, “Sodros” darbuotojai su jais elgiasi kaip anksčiau su kumečiais ponai nesielgdavo. Suprantate, kas yra, niekas jiems nieko neišaiškina. Todėl tai yra didelė problema. O ministerija kuria labai sudėtingas teorines schemas. Reikia padaryti viską labai paprastai, jeigu žmonės uždirbo, nesvarbu, kokioje santvarkoje jie dirbo. Kaime tokia demografinė situacija, kad jaunimo yra nedaug, daugiausia yra tie žmonės, kurie uždirbo pensijas. Todėl nereikia daryti sudėtingų schemų.

Ponia I.Degutienė gerai išaiškino teorinę šio reikalo esmę, bet vėl pasakė vieną labai įdomų dalyką: dalis, aš dabar neatsimenu, koks tūkstantis, yra atleista. Kas atleido? Valdininkai. Mes valdininkams duodame galimybę reguliuoti santykius kaime, kuriame ir taip yra socialiai atsilikę žmonės, vargingai gyvenantys ir plius teisiškai neišprusę. Mes supraskime tą dalyką. Turėsiu susilaikyti dėl šio įstatymo, nes jis yra pavyzdys tokių įstatymų, kokių nereikia rengti. Jis nepasitarnaus žmonėms, nes jis bus sudėtingas. Paminėsite, mes grįšime prie jo ir jį keisime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Kolega M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Mūsų politikai labai mėgsta žiūrėti į tolimą ateitį. Tai yra, ko gero, lengviausia, nes tolimoje ateityje nėra nieko aiškaus. Ir labai nemėgsta žiūrėti į dabartį, kitaip tariant, į realybę. Nes žiūrėdami į realybę paprastai protingų arba gerų sprendimų jie neranda. O realybė yra tokia, kad iš tikrųjų kaimo žmonės labai sunkiai gyvena, jų pajamos labai mažos, gal jie ir norėtų draustis, tačiau neturi iš ko. Kai buvo savanoriškas draudimas, kai kiekvienas galėjo pasirinkti, dar šiaip ir taip. O kai mes darome jį privalomą, tai atsiprašau, tada politikai taip pat turi žiūrėti, ką daryti, kad kaimiečių pajamos staigiai augtų, kad jie galėtų tai daryti, ką jūs siūlote ateičiai. Deja, šito nėra. Todėl pasisakau prieš šį įstatymą ir nemanau, kad jį reikia priimti.

PIRMININKAS. S.Kružinauskas. Prašom, kolega.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turėtume prisiminti, kad šį įstatymą teikė Vyriausybė, ir tai, kad jis derinamas prie Ūkininko ūkio įstatymo, kuriame kalbama apie savanorišką draudimą. Tačiau dabar mes išbraukiame žodžius “dirbantys ūkio nariai” ir įrašome “partneriai”. Būtų galima prisiminti, ką reiškia žodis ”partneris”? Partneris tai yra pagal jungtinę veiklos sutartį ūkyje dirbantis asmuo, sutuoktinis, šeimos narys arba kitas fizinis asmuo.

Aš šiandien pasitikslinau. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone nėra nė vieno ūkininko partnerio, nėra tokių asmenų įregistruota, nėra nustatyta net tvarkos. Tai dabar išeis taip: nelegaliu laikysime tą kitą šeimos narį, kuris padeda ūkininkui. Manau, kad čia kompromisas galėjo būti, ir buvo pateiktas komiteto variantas, kad ūkininkai turi draustis, tačiau kitiems asmenims prievartos neturėtų būti. Mes dabar dar daugiau supainiojame, todėl pasisakau prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. I.Šiaulienė. Nuomonė už.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes svarstydami Socialinių reikalų ir darbo komitete tikrai visapusiškai mąstėme. Šiaip ar taip, draudimas turi būti, tuo labiau kad draudėsi, didžioji dalis ūkininkų tikrai draudėsi, yra net “Sodros” statistika. Tai yra viena.

Kita vertus, jeigu ūkininko ūkis nori gauti paramą, jis turi registruotis kaip ūkininko ūkis. O jeigu jis registruojasi, visa kita sistema taip pat privalu. Todėl reikia galvoti ne apie tolimą perspektyvą, o apie šiandieną, kad mes nevėluotume ir kaimas būtų pasirengęs. Visą laiką spekuliuoti tuo, kad kaimas neraštingas, atsilikęs, tikrai negalima. Kita problema yra “Sodros” darbuotojai, jie nenori dirbti su žmonėmis, neišaiškina, neturi tiek kantrybės. Bet dėl tos priežasties palikti ūkininkus nedraustus tikrai negalima. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ir dar vienas gali kalbėti už. V.Landsbergis. Prašom, kolega. V.Rinkevičius, A.Matulevičius, M.Pronckus, S.Kružinauskas – keturi kalbėjo prieš. V.Landsbergis, jeigu pageidauja, žodis už.

V.LANDSBERGIS. Aš, kaip ir daugelis kitų kolegų, tikrai manau, kad nereikia daryti sumaišties, reikia paremti Vyriausybės poziciją ir nepritarti tiems, kurie dėl kažkokio nesupratimo nori pabloginti esamą ūkininkų padėtį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti ir balsuoti, o po balsavimo išsiaiškinsime, jeigu ne taip. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti. Nuomonės įvairios, prašom balsuoti. Vieni – už, kiti – kitaip. Kolegos, kviečiu aktyviai balsuoti.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Už – 29, prieš – 13, susilaikė 22. Įstatymas nepriimtas. Vadinasi, iš tikrųjų, kaip čia kai kas prognozavo, teks grįžti rudenį. Tokiu atveju aš noriu klausti teikėjų, matyt, nėra prasmės nagrinėti ir Ūkininko įstatymą, kuris yra 3b? Nėra prasmės? (Balsai salėje)

Valstybės tarnybos įstatymo 2, 9, 15, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2715(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, 4 klausimą kol kas peršokame ir dabar imamės Valstybės tarnybos įstatymo. Dėmesio! 5a ir b kompleksinis klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Teikėjas – Respublikos Prezidentas. Dabar svarstymas. Pagrindinio komiteto vardu – A.Indriūnas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti truputį priešistorės. Birželio 19 d. Seimo nariai A.Sadeckas ir P.Papovas pateikė 29 straipsnio papildymo įstatymą. Birželio 25 d., po šešių dienų, Prezidentas pateikė įstatymą, į kurį įtrauktas ankstesnis minėtas įstatymas. Komitetas, apsvarstęs šį Prezidento teikiamą įstatymą, pripažino, jog teikiamas “piktnaudžiavimo tarnyba” sąvokos apibrėžimas beveik sutampa su “piktnaudžiavimo” sąvoka, įteisinta Seimo kontrolierių įstatyme. Todėl buvo nuspręsta šią sąvoką vartoti ir teikiamame projekte.

Kaip minėjau, Seime įregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame keičiama tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo tvarka ir sąlygos. Seimas pritarė šiam projektui po svarstymo.

Siekdamas suderinti abiejų projektų nuostatas, komitetas nusprendė projektą Nr.IXP-2715 papildyti 29 straipsnio pakeitimo redakcija, kuri teikiama projekte Nr.IXP-2691(2). Komitetas laikosi nuomonės, kad senaties termino atsisakymas vieno tarnybinio nusižengimo atveju, kuris yra daugiau mažiau pavojingas nei nusikalstama veikla, prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui. (…) tarnyba, kaip tarnybinio nusižengimo pasekmės, atleidimas iš tarnybos savo apimtimi gali būti prilygintos kriminalinei bausmei, todėl senaties termino netaikymas kiekvienu atveju gali nulemti teisės į teisingą bylas nagrinėjimo pažeidimą. Komitetas nusprendė taikyti Darbo kodekso 241 straipsnyje numatytus senaties termino principus. Komiteto narių siūlymu, draudimas dirbti valstybės tarnyboje sumažintas nuo penkerių iki trejų metų. Gauta Teisės departamento išvada, kuriai pritariame.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Diskusijoje norėjo kalbėti kolega A.Matulevičius. Kviečiu į centrinę tribūną.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstomo įstatymo projekto pataisos perėjo labai nemažą kančių kelią, kol mūsų Seimas, baigdamas trečius metus, pagaliau pradeda griežtinti valstybės tarnybos reikalavimus. Man atrodo, ne vienas iš mūsų, nuvažiavę į vietas, kalbėdami su rinkėjais, spręsdami jų problemas, susiduriame su baisiu savivaldybių, apskričių ir centrinių žinybų valdininkijos abejingumu ir nesiskaitymu su mūsų žmonėmis. Mane kartais taiso ponas A.Sysas, kad nėra valdininkų, yra valstybės tarnautojai. Aš drįstu teigti, kad taip yra tik popieriuje. Iš tikrųjų dar neišugdėme tikrų valstybės tarnautojų. Dar netarnaujama valstybei, netarnaujama žmonėms. Yra nedidelė dalelė tokių žmonių, bet dauguma, deja. Todėl šios pataisos, kurios yra pateiktos, man atrodo, nevisiškai atspindi šią problemą, nes jeigu žiūrėtume chronologiškai, Valstybės tarnybos įstatymo raida prasidėjo dar praeito Seimo laikais, kai juokavo, kad buvęs Valstybės tarnybos įstatymas buvo nusirašytas nuo Ispanijos Franko laikų įstatymo. Mes labai gerai žinome, kaip jis buvo taisytas šiame Seime ir kiek kartų taisytas. Iš tikrųjų gyvenimas skatina poreikį, kad būtų nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija. Man atrodo, kad reikėtų pavesti parengti valdininkams, o gal ir ne valdininkams, bet nepriklausomiems specialistams naują Valstybės tarnybos įstatymą.

Kad šiandien būtų galima gyventi ir eiti į priekį, kad būtų galima pareikalauti iš valstybės tarnautojų kiek nors atsakomybės už jų veiksmus, aš siūlau tai, kas buvo pasiūlyta Prezidento ir kitų kolegų Seimo narių, priimti. Gaila, kad komitetas parodė netvirtą valią ir penkerių metų draudimas dirbti valstybės tarnyboje mažinamas iki trejų metų. Tai parodo, kad valdininkai gana gerai sugeba daryti įtaką Seimui. Be to, komitetas bijo. Man ne visai iš gerbiamojo pono A.V.Indriūno pasakymo buvo aišku, kodėl bijoma netaikyti senaties termino. Juk kai kuriems nusižengimams, pažeidimams iš viso yra tik šeši mėnesiai, o po to nieko negali nubausti. Iš esmės daugybės žemėtvarkos specialistų arba kitų specialistų, kurie padarė nusižengimus, sėdi tose pačiose vietose, gauna algas, rašinėja atsirašinėjimo laiškus ir nieko nedaro.

Man atrodo, kad svarstydami šį įstatymą (aš užsirašiau, nors šiandien visi skubate) mes turime susimąstyti dėl vieno dalyko: neturime atsakingos valstybės tarnybos, tam, beje, galbūt kartais ir Seimas pasitarnauja. Aš vienu metu siūliau sugriežtinti Valstybės turto fondo atsakomybę, bet manęs kolegos iš Ekonomikos ir iš Biudžeto ir finansų komitetų nepalaikė, pasakė, kad Valstybės turto fondas dirba gerai. Deja, kai vyksta privatizavimas, mes matome, kaip vyksta. Dabar yra svarstomi mano siūlymai dėl Valstybės turto fondo darbuotojų padarymo valstybės tarnautojais, nes jie gauna milžiniškas algas ir nėra valstybės tarnautojai. Jau žinau, kad rengiamas neigiamas Vyriausybės atsiliepimas. Kodėl? Todėl, kad jie patys rašo tuos atsiliepimus. Apskritai dėl visų mūsų projektų, įstatymų ir siūlymų atsiliepimus rašo tie patys valstybės tarnautojai, kuriems tai yra taikoma ir griežtinama. Todėl galbūt vienintelis greitai daromas šis projektas ir gali išvysti dienos šviesą, nors esu beveik garantuotas, kad rudenį jį bandys taisyti ir švelninti. Todėl šiandien parodykime susitelkimą, nusistatymą ir priimkime šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, niekas nenorėjo dalyvauti diskusijoje. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje: galime.) Ne. Vis dėlto P.Papovas, pirmininkas. Duokime jam tą žodį, nors laiko ir nėra.

P.PAPOVAS. Aš norėčiau beveik informacinio pobūdžio… Yra Teisės departamento išvada, kuriai yra pritarta. Šis projektas yra sujungtas su Seimo narių pateiktu projektu, kuris po to turėtų būti svarstomas. Bet, jeigu bus priimtas šis įstatymas, anas jau bus nereikalingas.

PIRMININKAS. Taps nereikalingas, jis yra inkorporuotas. Tai kaip tik sutaupome laiką. Labai ačiū. Mielieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Yra siūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka ir dabar iš karto priimti. Sutinkam? Ačiū. Vis tiek kviečiu į tribūną. Nors, man atrodo, čia jokių pataisų nėra, tai gal aš ir vienas susitvarkysiu. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo procedūrą.

1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio papildymas. Pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū.

2 straipsnis, arba 9 straipsnis. Galime priimti? Ačiū.

3 straipsnis, arba 15 straipsnio papildymas. Priimta.

4 straipsnis, tas esminis 29 straipsnio pakeitimas, į kurį, kaip P.Papovas sakė, inkorporuoti Seimo narių siūlymai. Galime priimti? Ačiū.

Dar ne viskas. Ir 5 straipsnis, 30 straipsnio pakeitimas ir vienos dalies pripažinimas netekusia galios. Galime priimti? Priimta. Atrodo, viskas.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime balsuoti iš karto? Kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar priimame Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, į kurį inkorporuotas ir kolegų Seimo narių siūlymas. Taigi prašom balsuoti už Prezidento ir Seimo narių pasiūlytą projektą.

Užsiregistravo 55, ir visi 55 vieningai nubalsavo. Sveikinu. Įstatymas priimtas. Mielieji kolegos, noriu konstatuoti, kad mes pritarėme pirmajai šio Respublikos Prezidento įstatymų leidybos iniciatyvos teisės apraiškai. (Plojimai) Tiesa, yra Prezidento atstovas. Gal jis galėtų kai ką pasakyti.

Gerbiamieji kolegos, kadangi priimtas 5a, kuriame yra inkorporuotas 5b, tai aš manau, kad mes dėl 5b neturėtume balsuoti, arba nebent formaliai. Bet jeigu komitetas sako, kad atsiima, tai atsiima, ir viskas aišku. Gerai. Klausimas išspręstas.

Mielieji kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti. Mes dirbome pusantros valandos nuo ankstaus ryto. Darome dešimties minučių pertrauką. Po pertraukos, nes yra išnagrinėtas 6 klausimas, eis pirmas rezervinis klausimas, kuris yra itin įdomus. Kaip čia jis vadinasi? Dėl gyvūnų. 10 min. pertrauka.

Pertrauka

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2603(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nors mūsų ir mažiau, bet turime dirbti. Kaip susitarėme, dabar pirmasis rezervinis klausimas, kuris vadinasi taip: Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 ir 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2603(3). Pagrindinio komiteto, t.y. Aplinkos apsaugos komiteto, vardu – kolega V.Baravykas. Priėmimo stadija. Prašom.

V.BARAVYKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, pritarus po svarstymo Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-2603, buvo gauta kolegos J.Razmos pasiūlymų, pataisų. Šiandien ryte komitetas susirinkęs svarstė ir joms nepritarė kaip perteklinėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerai. Viską iš eilės. Kadangi 1 straipsnis, arba 2 straipsnio keitimas, be pastabų, ar galime priimti 1 straipsnį? Priimta. 2 straipsniui yra kolegos J.Razmos pastaba. Aš prašyčiau, kad jis tartų žodį. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pagrindiniame projekte yra įrašytas draudimas įvežti ir pardavinėti pavojingų veislių kovinius šunis. Neuždraudus jų laikyti, įsigyti, manau, kad šis draudimas nieko neduos. Kiekvienas žmogus, pas kurį rasime naują kovinį šunį, sakys, tas vargšas priklydo, teko priglausti. Aš siūlau vis dėlto užrašyti, kad bus draudžiama įsigyti ir laikyti pažymint, kad tas draudimas netaikomas tiems žmonėms, kurie šiandien turi, yra normaliai įsiregistravę, turi leidimus, nes negali bausti tų žmonių, kurie pagal šiandien galiojančius įstatymus veikia ir yra įsigiję tuos šunis.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.BARAVYKAS. Komiteto nuomonė tokia, kad yra perteklinis siūlymas, nes ir taip yra aišku, kad jeigu draudžiama juos įsivežti, prekiauti, veisti, tai viskas aišku ir viskas tuo pasakyta.

PIRMININKAS. Aišku. Gerai. Aš siūlyčiau dabar nesiginčyti. Reikia 29 balsų. Prašom. (Balsas iš salės) Aš labai atsiprašau. Už tai aš neatsakau. Iniciatoriai turėtų juos pakviesti į salę. Prašom. Ar yra 29 Seimo narių balsai? Prašom balsuoti. Tiktai 9. Nesvarstome. J.Razma nori tarti žodį.

J.RAZMA. Aš tada frakcijos vardu prašau pusvalandžio pertraukos, pirmininkui įgaliojus, nes čia nerimta. Kai salėje tiek mažai žmonių, kaip čia tuos 29 balsus surinkti.

PIRMININKAS. Prašom. Kolegos, dėl šventos ramybės ir sutarimo pusės valandos pertrauka. Sutinkame?

J.RAZMA. Iš karto paprašysiu po to perbalsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Sutinkame? Ačiū. Tada imamės kito aktualaus ir taip pat skambaus klausimo – Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija” programos patvirtinimo”, nors čia vienas Seimo narys sako, kad geriau būtų kovos su korupcija nacionalinės programos patvirtinimo pakeitimo. Yra priėmimo stadija. Pagrindinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – N.Steiblienė? Nėra pirmininko. Kur dingo pirmininkas?

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2713* (svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, iš eilės taip pat svarbus klausimas – Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto vardu – pats komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Primenu, kad tai projektas Nr.IXP- 2713. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir iš dalies atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Galutinis Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas – pritarti šiam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Siūlyčiau po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Niekas nenori dalyvauti diskusijoje. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iškart pritarti po svarstymo? Galime? Ačiū. Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Sutinkame? Ačiū. Taigi pereiname prie priėmimo. Nereikalingas gerbiamasis pirmininkas, nes čia yra tik vienas straipsnis. Taigi, kolegos, dėmesio. Prašom pasiruošti ir balsuosime dėl Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, o šiuo konkrečiu atveju yra tiktai vienas straipsnis. Prašom balsuoti. Dabar Vidaus tarnybos statutas, po to grįšime prie korupcijos. (Balsai salėje) Paskui, po balsavimo. Kaip ir Jungtinėse Tautose leidžiama kalbėti pabalsavus.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai.

36 – už, prieš – 2, 5 susilaikė. Pagal mūsų Statutą ne paaiškinimas po balsavimo, bet replika. Kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, replika būtų tokia, kad iš tikro Seimas priėmė teisingas Vidaus tarnybos statuto nuostatas, tačiau didžiausias aplaidumas buvo būtent Vidaus reikalų ministerijos vadovų, pareigūnų, kurie nepateikė Finansų ministerijai laiku, tiksliau, tikslių skaičiavimų ir vietoje keliasdešimt milijonų įvardijo tiktai kelis milijonus, kad reikės įgyvendinant šį statutą. Paskui traukinys nuvažiavo, lėšų neužteko. Todėl aš manau, kad vis dėlto šiuo atveju reikėtų pirmiausia pasakyti, kas kaltas, kad dar keletui metų atsideda pasieniečiams, policininkams labai svarbūs dalykai kaip maistpinigiai, kelionpinigiai ir kita, ko jie iki šiol negauna.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2666(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar sykį skelbiu, kad darbotvarkės 7 punktas – “Nacionalinės kovos su korupcija programos (ar kovos su korupcija nacionalinės programos) patvirtinimo pakeitimo” projektas. Į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, atstovą ir pirmininką A.Sadecką. Priėmimo stadija. Projekto Nr.IXP-2666(2). Prašom, kolega.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė nutarimo projektą. Pritarė arba atsižvelgė į Antikorupcijos komisijos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Teisės departamento pastabas ir siūlymus. Patobulino projektą ir siūlo jam pritarti ir priimti. Pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Čia aš tiktai noriu (dovanokite, vieną minutę) pasakyti, vienas kolega Seimo narys mano, kad mūsų anksčiau priimtas pavadinimas “Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimas” skamba šiek tiek pretenzingai. Atseit teisingiau būtų “Lietuvos Respublikos kovos su korupcija nacionalinės programos patvirtinimas”, bet aš siūlau palikti tai mūsų kalbininkams, nes išties gali būti ir nacionalinė kova su korupcija, nes tai per daug rimtas reikalas.

A.SADECKAS. Kiek aš pamenu, gerbiamasis pirmininke, pačioje pradžioje, kai buvo rengiama ši programa, mes diskutavome ir komitete, ir, kiek atsimenu, kalbininkai būtent taip…

PIRMININKAS. Traktavo. Gerai. Mano pareiga buvo pasakyti, kad yra ir tokia nuomonė, o mes su jumis kartu sutarėme, kad nagrinėjame taip, kaip oficialiai pateikta, o čia nėra jokių pataisų. Gerbiamieji kolegos, nutarimas yra iš vieno straipsnio ir čia taisomi konkretūs dalykai. Aš manau, dėl jų neturėtume balsuoti, nes yra vienas straipsnis. Ar reikalauja kas dėl ko balsuoti? Galime manyti, kad tas straipsnis priimtas? Ačiū.

Dabar dėl viso nutarimo kolega A.Matulevičius pirmasis. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos,..

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, nepaisant korupcininkų pastangų, mes šį nutarimą priimsime.

A.MATULEVIČIUS. Aš supratau. (Juokiasi) Suprantate, ponai, iš tikrųjų mes darome vieną meškos paslaugą. Aš kalbėjau ir komitete, paskui nutilau, kad žmonės galėtų ramiai dirbti su popieriais, nes nedrįstu vadinti dokumentais. Noriu pasakyti paprastą dalyką. Mūsų specialiosios tarnybos, užuot gaudžiusios nusikaltėlius, pradėjo rašyti popierius ir prirašė labai daug, o mes tam pasiduodame. Paskui pamatė, kad to nepadaro, kad prisirašė iš dalies sau, kad būtų galima paklausti, kodėl nepadarei, tada juos pradėjo taisyti. Tai yra tai, ką mes dabar turime priimti. Matyt, bus priimta, nors aš susilaikysiu, bet tai nieko nereikš. Privalau pasakyti bent istorijai savo baisų apgailestavimą ir kolegas paagituoti. Jeigu tikrai nesurasime bendro ryžto, bendro politinio sutarimo… Vieną kartą su nusikaltėliais, korumpuotais, ypač valstybės tarnautojais, ir aukšto rango valstybės tarnautojais, turime kovoti nepolitikuodami. Jei iš specialiųjų tarnybų nereikalausime rezultatų, tai tikrai nieko nebus. Šiandien, mano supratimu, štai šis prisidengimas programomis ir jų taisymais neleidžia rimtai kovot su korupcija. Tai Seimui garbės nedaro. Mes turime prisiimti sau, nes šios institucijos pirmiausia yra atskaitingos Seimui. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkui. Vakar svarstant šį kovos su korupcija nutarimą jau minėjau ir šiandien dar kartą noriu pasakyti savo nuomonę, kad visi mūsų kovos su korupcija planai yra tokie daugiau popieriniai ir realios įtakos vargu ar turės kovojant su korupcija. Man atrodo, mūsų kova su korupcija yra, pasakyčiau, gana neefektyvi. Aš nematau konkrečių tos kovos rezultatų, nematau, kad ji mažėtų. Manau, tai bus viena iš didžiausių kliūčių mums integruojantis į Europos Sąjungą, į jos struktūrą ir būnant Europos Sąjungoje. Suprantu, kad ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, tokiose kaip Pietų Italija, Graikija, kuriose teko lankytis ir girdėti komentarus apie tai, kaip yra paskirstomi pinigai, gaunami iš Europos Sąjungos, dažniausiai tuos pinigus pasigvelbia ne tie, kuriems reikia, o tie, kurie sugeba. Mes jau matome tokios politikos daigus ir Lietuvoje, kai valdininkai sprendžia tų lėšų panaudojimą, paskirstymą ir panašiai. Manyčiau, galėtų būti Seime, galbūt rudens sesijoje, kokie nors debatai, kad vieną kartą atvirai pakalbėtume, koks valdininkų vaidmuo, ką jie daro ir ar sugebėsime šią korupciją įveikti. Be abejo, korupcija yra kiekvienoje valstybėje, bet man atrodo, korupcijos mastas Lietuvoje yra per didelis, lyginant su kitomis valstybėmis.

Nors dabar patvirtinsime tą popierinį planą, vėl kažkas dėlios paukščiukus, kad kažką yra įvykdęs, bet norėčiau platesnės diskusijos tuo klausimu ir norėčiau Vyriausybės aktyvesnių veiksmų. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš jau vakar išsakiau tam tikrų skeptiškų nuostatų dėl mūsų popierinės kovos, kurios baruose daug nuveikiame rašydami strategijas, po to jas taisydami. Iš tiesų atrodo, kad mes labai rimtai esame nusiteikę suduoti smūgį su tom strategijom. Bet realus gyvenimas yra kitoks. Matyt, aš susilaikysiu balsuodamas, nes man atrodo, tų strategijų jau yra perteklius.

Noriu pasakyti vieną paprastą dalyką. Būtų kur kas geriau, jeigu užuot taisę šias strategijas po kelis kartus per metus, sutartume išspręsti dvi esmines problemas. Galbūt ir Seimo Antikorupcijos komisija imtųsi iniciatyvos atsakyti į paprastus klausimus. Pavyzdžiui, kodėl toje garsiojoje žemės sklypų istorijoje reikėjo laukti penkerius metus, kad mūsų tarnybos, kurios turi preventyviai užkirsti kelią tokioms istorijoms, ta pati Specialiųjų tyrimų tarnyba arba visa tarnybinės etikos sistema nieko nepadarė keliui užkirsti. Buvo laukiama penkerius metus, kol galų gale ta votis pratrūko ir spaudoje atsirado daugybė publikacijų. Vadinasi, institucijos sistema veikia neefektyviai. Štai turime rasti atsakymus į klausimus, kodėl ji veikia neefektyviai. Tada mūsų tos strategijos pasidarytų kur kas aiškesnės.

Antras klausimas, kurį taip pat reikia neatidėliojant spręsti. Mes visi gerai suprantame, kad kiti metai yra rinkimų metai. Jeigu Seimas nesiims iniciatyvos ir partijos nesiims iniciatyvos, tos partijos, kurioms yra atstovaujama Seime, spręsti problemas, susijusias su rinkimų finansavimo skaidrumu, tai kitų metų rinkimai bus korupcijos fiesta, nepaisant čia mūsų visų priimamų strategijų. Mes patys esame atsakingi už tam tikrus veiksmus, kuriuos turime padaryti. Todėl kviesčiau ir Antikorupcijos komisiją, ir frakcijų lyderius, ir partijų lyderius ilgai neatidėliojant rudenį susėsti ir susitarti dėl dviejų pagrindinių žingsnių – tai yra institucijų efektyvumas ir susitarimas dėl rinkiminių kampanijų skaidrumo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.V.Indriūnas. Prašom. Nuomonė už.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, nagrinėti dėl to, kad kažkas anksčiau nepadarė ar mes patys nepadarėme, todėl ir dabar nereikia daryti, tai yra klaidinga nuomonė. Reikia pasakyti, kad Taivanyje, pavyzdžiui, nėra atsakomybės už kyšio davimą, Čilėje nėra atsakomybės už kyšio ėmimą. Galbūt reikia tobulinti tą dalyką, bet aš kviečiu pritarti šiam dokumentui ir jį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame nutarimą dėl Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo. Prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Užsiregistravo 58: 46 – už ir 11 susilaikė, nutarimas priimtas. Ačiū, kolegos.

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2603(3*) (priėmimo tęsinys)

Grįžtame prie gyvūnų. Kviečiu A.Macaitį, atsiprašau, V.Baravyką į tribūną. Pertrauka buvo išnaudota sėkmingai, produktyviai.

V.BARAVYKAS. Pertraukos metu išsiaiškinome. Manau, gerbiamasis kolega Jurgis suprato ir atsiima savo siūlymus.

PIRMININKAS. Aišku. Tas klausimas paprastas. Primenu, kad iki pertraukos priėmėme 1 straipsnį. Ar galime priimti 2 straipsnį, arba bazinio įstatymo 6¹ straipsnio pakeitimą ir papildymą? Galime priimti? Priimta. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime balsuoti? Prašom balsuoti, ar priimam Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 ir 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai: 46 – už, 7 susilaikė, įstatymo pakeitimas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Dabar iš eilės turėtų būti 9 klausimas. Dar sykį primenu, kad 4 klausimas bus šiek tiek vėliau. Visi kiti klausimai išnagrinėti, yra išspręsti kai kurie vėlesnės darbotvarkės klausimai.

Azartinių lošimų įstatymo 4, 6, 11, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2586* (priėmimas)

Vadinasi, dabar darbotvarkės 9 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2586. Priėmimas. Pranešėjas pagrindinio komiteto vardu, Biudžeto ir finansų komiteto vardu, – pirmininko pavaduotojas G.Šivickas. Prašom, kolega.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiam įstatymo projektui gauti du pasiūlymai: P.Jakučionio ir J.Veselkos. Komitetas šiandien juos apsvarstė ir nepritarė. Buvo diskutuojama su teisininkais. Iš esmės projektas atitinka teisės aktų nustatytą tvarką, ir šie pasiūlymai yra pertekliniai.

PIRMININKAS. Gerai. Einame iš eilės. 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 4 straipsnio papildymas. Pastabų nėra. Galime priimti?

G.ŠIVICKAS. Galima.

PIRMININKAS. Priimta. 2 straipsnis – 6 straipsnio pakeitimas ir vieno punkto pripažinimas netekusiu galios. Pastabų nėra. Galim priimti? Priimta. Ačiū.

3 straipsnis – bazinio įstatymo 11 straipsnio pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas. Galim priimti? Priimta. Ačiū.

4 straipsniui yra dviejų Seimo narių siūlymai. Gal pirma pradėkime nuo J.Veselkos. Nėra paties J.Veselkos. Atsiprašau, mes dirbame tiksliai pagal laiką, vadinasi, gerbiamasis pranešėjau, jūs referuojate jo siūlymą ir po to ieškome 29 balsų. Prašom referuoti J.Veselkos siūlymą.

G.ŠIVICKAS. 1 dalį papildyti tokiu sakiniu: “Pasibaigus Priežiūros komisijos narių įgaliojimų laikui, kiti nariai turi būti paskirti laiku”. Mūsų komiteto nuomone, tai yra perteklinė sąvoka, nes įstatymas ir taip numato, kada ir kaip turi būti skiriami komisijos nariai.

Toliau, išbraukti iš 3 straipsnio 3 dalį: “Pasibaigus įgaliojimų laikui, Priežiūros komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji nariai”. Iš esmės yra griežta taisyklė. Jeigu ateitų tas laikas, kai baigiasi įgaliojimai ir dėl kokių nors techninių kliūčių dar nebūtų paskirti kiti nariai, komisija būtų paralyžiuota ir nebūtų jos narių, todėl komitetas nepritaria. Taip pat iš straipsnio 7 dalies išbraukti žodžius “yra skatinami ir jie atsako”. Komitetas taip pat nepritarė šiam pasiūlymui, nes nebūtinai pinigine išraiška gali būti skatinami komisijos nariai, gali būti skatinami kitais dalykais – diplomais, garbės raštais ir panašiai. Tai iš tiesų atitinka bendras teisės aktų normas. Taigi nepritariame šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar yra 29 Seimo narių balsai, remiantys J.Veselkos pataisas? Prašom balsuoti. Komiteto nuomonę jūs išgirdote.

Už tik 7. Nenagrinėjame.

Kolegos, dabar P.Jakučionio siūlymas. Aš prašyčiau, kad pats kolega referuotų savo siūlymą. P.Jakučionis. Prašom. Arčiau mikrofono. Prašyčiau per šoninį, kad būtų greičiau. Vėl kažkas atsitiko technikai. P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Aš siūlau išbraukti 4 straipsnio 3 dalį tiesiog kaip perteklinę, kaip gerbiamasis pranešėjas sakė dėl kolegos J.Veselkos siūlymų. Kiek yra įvairių komisijų, įvairių tarnybų, jų nuostatuose niekur nėra tokio įpareigojimo. Iš tikrųjų teisingai sakė kolega J.Veselka, kad laiku turi būti paskirti nauji komisijų nariai, nauji tarybų ar tarnybų nariai, ir nereikia dėl šios tarnybos kaip nors atskirai pabrėžti, kad eina savo pareigas tol, kol bus paskirti nauji nariai, nes tai implikuoja tokią pažiūrą, kad nebūtina laiku paskirti naują, eis seni, ir panašiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vėl reikalingi 29 balsai. Prašom balsuoti. Ar yra 29, palaikantys kolegos P.Jakučionio siūlymą?

Tik 11. Nenagrinėjame. Gerbiamieji kolegos, ar dėl 4 straipsnio nori kas kalbėti, ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū.

Kolegos, ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo? Nematau. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas? Prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Už – 51, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Mielieji kolegos, iš eilės. Kolegos, viskas iš eilės. Azartiniai lošimai baigti. Dabar Švietimo strategijos nuostatos, o po to atmintinos dienos. Iš rezervo. (Balsai salėje) Kurį? Palaukite, taigi dėl korupcijos priėmėme. Yra dar viena korupcija? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pažiūrėsime iš eilės. Gyvūnų globa sutvarkyta, toliau – kolektyvinis investavimas, po to eina Seimo nutarimas dėl problemų, susijusių su nuosavybe į žemę. Šitą jūs turite galvoje? (Balsai salėje) Gerai. Neskubėkite, vis tiek atmintinos dienos, nes tai yra lengviau ir yra techninis dalykas.

Bet paskelbtas Seimo nutarimas dėl Valstybinės švietimo strategijos nuostatų. Viską darom iš eilės, po to. Bet nėra pranešėjo, jūsų laimei.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2752 (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Tada kviečiu J.Korenką į tribūną. J.Korenka gyvas ar ne? Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tai yra tiesiog techninis dalykas. Kadangi priėmėme atitinkamą pakeitimą, reikia daryti ir kitą pakeitimą. Prašom. J.Korenka – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Prašom.

J.KORENKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vakar po pateikimo jūs pritarėte. Pirmininkas šį kartą išsakė visą esmę. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti po svarstymo Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Galim. Pritarta. Siūloma nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Galima? Galima. Gerbiamieji kolegos, kadangi vieną dieną mes paskelbėme laisvą ir šventą, ji negali būti vienu metu ir atmintina, ir šventa, todėl iš atmintinų dienų sąrašo ir reikia išbraukti. Ar aišku? Sutinkate dabar priimti? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 64. Už – 58, prieš – 2, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų“ projektas Nr.IXP-2309(2*) (priėmimas)

Pabrėžiu, pagal pagrindinę darbotvarkę iš eilės yra Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų” projektas Nr.IXP-2309(2). Pranešėjas – R.Pavilionis, komiteto pirmininkas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu. Prašom.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, yra gauti Teisės departamento, Seimo nario A.Kubiliaus, Seimo narių gerbiamųjų I.Šiaulienės ir G.Purvaneckienės siūlymai. Komitetas svarstė šiuos siūlymus. Teisės departamento visiems siūlymams pritarta. Seimo nario A.Kubiliaus pirmajam siūlymui, kad 2 straipsnio 8 dalyje atsirastų kai kurios naujos sąvokos, komitetas nepritarė. Konkrečiai tam, kad būtų paminėtos ir krikščioniškosios kultūros vertybės.

Pirmiausia motyvuojama tuo, kad Lietuvoje įstatymais įteisinta ne tik krikščioniškoji kultūra. Pasaulinėms, europinėms vertybėms nėra būdinga išskirti vieną kurią vertybių sistemą, paprastai remiamasi humanistinių vertybių samprata. Todėl būtų nekorektiška minėti vien tik krikščioniškąsias vertybes. Europos ir pasaulio humanistinių ar kultūros vertybių samprata yra kur kas platesnė.

Beje, ir Europos Sąjungoje, kaip jūs žinote, ypač pastaruoju metu diskutuojant dėl Europos Sąjungos Konstitucijos naujojo projekto, net dešiniosios politinės orientacijos frakcijos, ar parlamento dalies, lyderis pasisakė prieš tai, jog tokia nuostata būtų įrašyta į naująją Europos Sąjungos Konstituciją. Nes Europa šiuo metu, jos samprata apima platesnį tikėjimo arealą, ne tik krikščioniškąsias vertybes, turiu galvoje ir pagoniškąsias, ir judėjų kultūros, ir islamo, ir daugelio kitų. Europietiškumas reiškiasi ne kokios vienos sistemos išskyrimu, o įvairių vertybių sistemų tolerancija, pakantumu įvairioms tikybos ar kultūros vertybių sistemoms. Tai tokie buvo pagrindiniai motyvai, susiję su sąvoka “krikščioniškosios”.

Dėl sąvokos “santuoka grįstos šeimos”. Kaip parodė ir Seime vykusi diskusija, griežto teisinio apibrėžimo “šeimos” sąvoka neturi mūsų teisės aktuose. Šiuolaikinis, modernusis šeimos supratimas, bent tas, kuris šiuo metu yra toleruojamas Europos Sąjungoje, yra kur kas platesnis nei tas, kuris yra gerbiamojo Seimo nario siūlyme.

Dėl “tautos kultūros” sąvokos, kurią siūloma įrašyti, manome, tai būtų perteklinis veiksmas, nes ta nuostata jau yra šiame dokumente. Tai tiek dėl pirmojo siūlymo.

Antrajam siūlymui komitetas iš esmės pritarė. Tik mano, kad jis pakartojo tai, kas jau yra pasakyta jums teiktoje nuostatų redakcijoje. Deja, apgailestaudamas galiu pasakyti, kad čia gerbiamasis Seimo narys padarė kelias kalbos klaidas, todėl mes negalime priimti tokio redakcinio siūlymo. Konkrečiai kalbant, pirmajame sakinyje pagal dabartines lietuvių kalbos taisykles vartojama bendraties konstrukcija nusakant tikslo aplinkybę, o ne kokia nors kita. Tą patį galima pasakyti ir apie antrąją to sakinio dalį. Todėl iš esmės pritardami šiai idėjai, nors ji pakartoja tai, kas yra, mes manome, kad redaguojant šį siūlymą tos kalbos klaidos bus pataisytos.

Dabar dėl Seimo narių I.Šiaulienės ir G.Purvaneckienės siūlymų. Mums nepakako laiko komitete jų svarstyti, nes tie siūlymai buvo įregistruoti vakar po pietų, o šiandien, kai susirinko komitetas, mes jų dar neturėjome. Bent mano, kaip komiteto pirmininko ir komiteto nario, požiūris yra teigiamas. Manau, kad jie yra visiškai priimtini ir atliepia jau priimtą Švietimo įstatymą. Todėl kviesčiau pritarti šiems siūlymams.

PIRMININKAS. Ačiū.

R.PAVILIONIS. Aš, žinoma, prašau pritarti redakcijai, kuri yra patobulinta atsižvelgiant į teiktus siūlymus ir pastabas.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis profesoriau, tada viską iš eilės. Nutarimą sudaro keturi straipsniai, bet esminis yra 1 straipsnis, kuriuo turėtume patvirtinti tas nuostatas. Jeigu iš eilės imame nuostatas, 1 dalis – “Paskirtis ir bendrosios nuostatos”. Pastabų nebuvo.

R.PAVILIONIS. Ne.

PIRMININKAS. Galime priimti, niekas neabejoja? Dabar 2 dalis – “Vertybės ir principai”. Čia yra du siūlymai. Vienas siūlymas yra A.Kubiliaus ir kitas siūlymas A.Kubiliaus. Kam jūs pritariate, kam ne?

R.PAVILIONIS. Vienam iš jų nepritariame, t.y. pirmajam siūlymui. Kitam pritariame, bet to pritarimo ir nereikėjo, nes iš esmės kartojama tai, kas jau yra tekste, tik nelabai gramatiškai.

PIRMININKAS. Ar A.Kubilius sutinka? Prašau pasakyti savo žodį. Visų pirma dėl 2 straipsnio 8 dalies – “Vertybės ir principai”.

A.KUBILIUS. Ačiū. Aš visų pirma kaip tik dėl 8 punkto ir noriu kalbėti. Išklausęs komiteto pirmininko išsakytus žodžius prieštaraujant mūsų pasiūlymui, aš manau, kad jis yra konceptualiai neteisus. Noriu priminti, ką mes siūlome.

Štai 8 punktas prasideda sakiniu: “Lietuvos švietimas yra grindžiamas pagrindinėmis tautos, Europos ir pasaulio kultūros vertybėmis”. Grindžiamas. Ne toleruojama, ne susipažįstama, bet grindžiama. Viskas aišku dėl tautos kultūros vertybių, taip pat viskas aišku dėl Europos kultūros vertybių, nes Europa civilizacine prasme yra krikščioniškosios civilizacijos dalis. Tačiau pasaulio kultūros vertybės yra labai įvairios ir civilizacine prasme iš tikrųjų jos remiasi visų pirma religiniu pagrindu.

Jeigu paimtume garsiąją Semiolio Hantingtono knygą “Civilizacijų karas”, pamatytume, kad jo visa teorija apie galimą Vakarų kultūros ir Artimųjų Rytų arba Azijos regionų kultūrinį susikirtimą… jis remia dviejų kultūrinių pagrindų susikirtimu, t.y. krikščioniškosios civilizacijos ir islamo civilizacijos susikirtimu. Kitaip sakant, kultūrinis pagrindas remiasi religine istorija. Čia mes nieko naujo neatrasime.

Šiuo atveju mes manome, kad Lietuvos moksleiviams reikia pažinti ir islamo kultūrą, reikia pažinti ir kiniečių kultūrą, ir japonų kultūrą, ir visas kultūras, kiek jų yra. Tačiau klausimas, kurios kultūros pagrindu mes grindžiame savo vaikų auklėjimą: ar islamo kultūros pagrindu sugalvotume čia, Lietuvoje, vaikus auklėti kaip pasaulio kultūros pagrindu, ar krikščioniškos kultūros pagrindu? Mes ir sakome, kad reikia įrašyti paprastą žodį, kad mes patys čia neklaidžiotume kur nors, kad mes taip grindžiame savo vaikų auklėjimą, t.y. tautos, Europos ir pasaulio krikščioniškosios kultūros vertybėmis, nes kitaip iš tikrųjų lieka neaišku.

Antras dalykas dėl mūsų pasiūlymo įrašyti žodžius “santuoka grįstos šeimos, kaip vertybės, kurią irgi reikia grįsti vaikų auklėjimu”. Taip, šiandien modernus pasaulis toleruoja pačią įvairiausią vyro ir moters ar net ir kelių vyrų ar kelių moterų bendravimo būseną, tačiau klausimas, kaip mes auklėjame savo vaikus. Ar mes sakome, vaikai, kaip jūs norite, taip užaugę ir darykite, viskas yra labai gerai, ar mes manome, kad vis dėlto santuoka, grįsta šeima, turi tam tikrų privalumų civilizacijos ir visuomenės vertybių ugdymo atžvilgiu priešpriešinant tai kitokioms vyro ir moters bendravimo formoms. Mūsų įsitikinimu, taip, tai yra visiškai akivaizdus ir visiškai nedvejotinas dalykas. Todėl manau, kad tokius žodžius tikrai reikėtų įrašyti, ypač kai mes kalbame apie švietimą.

Paskutinis dėl tautos kultūros iš tikrųjų, ko gero, gal ir kartojamas, tai aš tą atsiimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tradiciškai mums reikia 29 balsų. Kolegos, dėmesio! Ar yra 29 balsai, remiantys kolegos A.Kubiliaus siūlymą? 20. Nenagrinėjame.

Gerbiamieji kolegos, ar?.. Kuria proga dabar, gerbiamasis Medvedevai? Po balsavimo, kai viską priimsime, tada. Dabar 2 punktą dėl vertybių ir principų galime priimti? Ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti? Prašom. Prašom pasiruošti balsuoti. Tada dėl motyvų A.Kubilius turi teisę kalbėti. Prašom. Dėl 2 dalies. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau balsuoti prieš, o tada sustoti ir svarstyti šį klausimą, nes mane nustebino… Aš suprantu, kad socialdemokratams žodžiai “krikščioniškosios vertybės” turbūt yra kaip koks raudonas skuduras, staiga sukeliantis kokių nors keistų pamąstymų, bet mane nustebino tyla. Net ir diskusijos dėl šio klausimo nėra. Kairioji pusė net ir nebalsuoja, bijo parodyti kokią nors kitokią savo nuomonę. Aš manau, kad iš tiesų reikia, ko gero, dabar balsuoti prieš ir svarstyti šį klausimą iš esmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame už nuostatų 2 dalį “Vertybės ir principai”. Prašom balsuoti. Dėl to, kas yra pagrindiniam tekste.

Už – 41, prieš – 8, 12 susilaikė. Priimta.

3 dalis “Pagrindiniai siekiai”. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimta.

4 dalis. Čia yra pataisų ir siūlymų. Visų pirma kolegių I.Šiaulienės ir G.Purvaneckienės. Gerbiamasis pirmininke, jūs pritariate?

R.PAVILIONIS. Taip. Aš manau…

PIRMININKAS. Visoms trims?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom. Jeigu reikia, žinoma, pirmiausia pasitikrinsime, ar yra 29 balsai, remiantys kolegių… Gal I.Šiaulienė porą žodžių pasakys, o tada ieškosime 29 balsų. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, pirmininke. Visų pirma yra truputėlį tikslinama 11… 1.2 dalies 6 punkto nuostata. Prie nuostatos pinigai paskui mokinį yra akcentuojama, kad tai yra visų pirma lėšų paskirstymo metodikos principas – pinigai paskui mokinį. Esmė yra ta, kad tai palaipsniui įgyvendinama visose švietimo grandyse. Viską, ką norėjau pasakyti, pasakiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 29 balsai, ar reikia balsuoti? Yra? Gerai. Nebalsuojame. Dabar ar galime bendru sutarimu pritarti I.Šiaulienės ir G.Purvaneckienės siūlymams? Galime? Prašom. Tokiu atveju 4 daliai, man atrodo, daugiau pataisų ir nėra. Ar čia yra?..

R.PAVILIONIS. Yra dar 11… 1.2 dalies 7 punktas.

PIRMININKAS. Aš supratau, kad I.Šiaulienė kalbėjo apie viską. Ne? Prašom. Vadinasi, mes pritarėme tik vienai daliai. Prašom. Dar kartą – I.Šiaulienė dėl jūsų antrojo siūlymo.

I.ŠIAULIENĖ. Antrasis siūlymas yra toks, kad tiesiog tiksliname formuluotę, nes yra kalbama redakcijoje apie mokesčių lengvatas mokiniams. Neaišku dėl tų lengvatų. Todėl yra siūloma tokia redakcija: “taikomos finansinės priemonės privačioms investicijom į švietimą skatinti, įteisinamos mokesčių lengvatos, kad būtų skatinama investuoti į mokymą ir mokymąsi”. Išmetami ir darbdaviai, ir mokiniai, tiesiog kalbama apie mokesčių lengvatas, įteisinamos mokesčių lengvatos, kad būtų skatinama investuoti į mokymą ir mokymąsi.

PIRMININKAS. Kolegos, klausiu, ar reikia mums formaliai balsuoti, kad būtų 29 balsai? Nereikia? Galime pritarti šiai pataisai? Pritarta. Tada jau eikime iki galo tvarkingai.

Trečioji pataisa. Gerbiamoji Irena Šiauliene, prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Trečiosios pataisos esmė yra ta, kad yra fiksuojama, kad ne vien tik gimnazijos, o siūloma, kad ir kai kurios vidurinės mokyklos gali laipsniškai peraugti į gimnazijas, jei taip nusprendžia mokyklos steigėjas. Akcentas yra šis momentas. Vadovaujamasi esminiu principu, kad ir vidurinė mokykla, o ne tik gimnazija, nes gimnazija irgi privalo būti atvira ir prieinama visiems joje mokytis pageidaujantiems jaunuoliams.

PIRMININKAS. Ar yra 29 balsai? Yra. Ačiū. Galime pritarti? Yra paskutinė A.Kubiliaus pataisa. Kiek aš supratau, ji yra šiek tiek modifikuota, bet A.Kubilius pats su tuo sutinka. Man atrodo, kad priima. Aš galiu perskaityti, kokia yra formulė, kad nebūtų keblumų. Jūs žiūrėkite į savo variantą, o aš skaitysiu tai, ką pasirašė kolega R.Pavilionis. 5 punktas: “Ypatingas dėmesys skiriamas originalių mokomųjų kompiuterinių programų kūrimui ir pritaikymui, garso ir vaizdo priemonių kūrimui, interneto panaudojimui mokyme ir moksleivių švietime”. Jeigu tai jus tenkina, tada pritariame bendru sutarimu.

R.PAVILIONIS. Tik paredagavus dar kartą.

PIRMININKAS. Taip, nereikia 29 balsų ieškoti, jie yra. Pritariame šiai pataisai? Ačiū. Tada, gerbiamieji kolegos, visa 4 dalis su priimtom pataisom gali būti priimta? Priimta. Ačiū. 5 daliai pataisų nėra. Galime priimti? Ir 6 daliai taip pat nėra? Ačiū. Viskas dalimis, arba gabalais, priimta.

Grįžtame prie paties nutarimo. Gerbiamasis pranešėjau, prašom nepabėgti, jeigu iškils kokių klausimų. Prašom būti kantriai tribūnoje. Taigi mes priėmėme 1 straipsnį, kuris patvirtina strategijos nuostatas. 2 straipsnis yra pasiūlymas Vyriausybei. Pastabų nebuvo. Galime priimti? 3 straipsnis. Čia Seimui siūloma kai ką patikslinti iki 2008 metų. Žinoma, gali, bet jeigu spės, tai čia pasakyta “iki”. Galime priimti šį straipsnį? Priimta. Ir 4, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo.

J.Palionis. Ne. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, nors turiu apgailestauti, kad švietimo reikaluose dar mažai yra orientacijos į aiškias moralines vertybes, dar yra manoma, kad švietimas neturi savo ypatingos paskirties, kad moralinės vertybės yra kiekvieno asmens asmeninis reikalas, noriu pasveikinti ypač ministrą ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, ir visus kitus, prisidėjusius prie šio dokumento, nes tai yra ypatingos svarbos dokumentas. Šiek tiek tenka apgailestauti, kad jo svarstymas Seime nevirto pilnakrauje ir gilia diskusija dėl švietimo reikalų ir švietimo perspektyvos. Svarstymas, kaip ir daugelis kitų dalykų, liko biurokratinio lygio, bet pats dokumentas, mano įsitikinimu, yra labai vertingas dokumentas, brėžiantis ateities perspektyvas.

Baigdamas norėčiau ministerijai pasiūlyti gal tik du akcentus – matyti tam tikrus prioritetinius dalykus. Strategija yra ilgalaikė, joje yra labai daug dalykų ir galima kai kuriuos iš jų pamesti. Vienas dalykas – tai mokyklų atskaitomybės reikalas arba, kitaip sakant, mokyklų kokybės kontrolės reikalas. Ją turėtų vykdyti ne tik pati ministerija, bet ministerija turėtų sudaryti galimybę ir bendruomenėms kur kas aktyviau dalyvauti tuose kokybės svarstymuose, matant standartinius mokyklų vertinimo rezultatus.

Antras dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį ir kuris galbūt vėl iškrenta už šios strategijos rėmų – tai mokytojų autoriteto klausimas. Jis yra ne vien pinigų klausimas, bet ir tam tikro visuomenės požiūrio bei vyraujančių visuomenėje nuostatų klausimas. Jeigu mokyklai pavedame didžiulius uždavinius, keliame mokyklai tam tikros moralinės atskaitomybės reikalą, tai turime suprasti, kad mokytojų autoritetas šioje vietoje darosi ypač svarbus. Deja, šiandien mokyklose yra susiklosčiusi tokia padėtis, kad tie, kurie neranda darbo kitur, eina dirbti į mokyklą. Tokia padėtis mūsų visų atsakomybė – ieškoti būdų, kaip pakeisti mokytojų darbo vertinimą ne tik pinigais, bet ir visuomenės vertybių skalėje.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Buškevičius. Kita nuomonė.

S.BUŠKEVIČIUS. Šio nutarimo daug nuostatų gerų, teigiamų. Kadangi nebuvo pritarta nuostatai, jog Lietuvos švietimas yra grindžiamas krikščioniškos kultūros vertybėmis, negaliu pritarti tokiam nutarimui.

PIRMININKAS. Ačiū. N.Medvedev, atsiprašau, ministras A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems Seimo nariams ir visiems žmonėms, kurie padėjo rengti šią strategiją. Ji buvo rengiama gana ilgai, daug diskutuojant visuomenėje, aptarinėjat, lygia greta su Švietimo įstatymo naująja redakcija, kurią Seimas priėmė. Tai yra labai reikšmingi ir, sakyčiau, istoriniai du svarbūs švietimo plėtotės dokumentai. Jie leis turbūt didesniu greičiu ir greičiau pritaikyti prie mūsų tautos, prie mūsų valstybės poreikių labai sudėtingą švietimo sistemą.

Kai kalbame dėl vertybių, manyčiau, nereikėtų labai nuogąstauti, nes ilgai diskutuojant, kaip reikėtų suformuluoti šią strategijos dalį, buvo svarstoma ir rašoma, kad tai yra tautos vertybės, Europos, pasaulio. Akivaizdu, jog Europos vertybės pirmiausia yra krikščioniškosios, kaip ir mūsų vertybės. Siekdami tolerancijos ir pagarbos kitų pažiūrų, kitų įsitikinimų žmonėms, nenorėjome deklaruoti, išskirti atskirų religijų, bet visiškai pritariame toms nuostatoms, kad krikščioniškosios vertybės sudaro pagrindą, tuo labiau kad moraliniai akcentai yra labai aiškiai išdėstyti turinio dalyje, kaip turėtų būti keičiamas, tobulinamas ugdymo turinys. Ten yra surikiuoti moraliniai, patriotiniai, tautiniai dalykai, mokymasis visą gyvenimą, sąsajos su besikeičiančia darbo rinka, su verslu, privačios iniciatyvos skatinimas, nauji finansavimo dalykai. Visa tai yra aprėpta. Labai svarbu suderinti su Europos strateginėmis nuostatomis, kurios jau tampa bendromis nuostatomis. Aš dar kartą dėkoju ir linkiu prisidėti prie to, kad šios nuostatos būtų kuo sėkmingiau įgyvendinamos. Prisiimu tuos įpareigojimus, linkėjimus, kuriuos šiandien girdžiu. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Kad mane suprastų, kalbėsiu lėtai. Aš – socialdemokratas nuo plaukų galiukų iki kojų, taip, panagių, už A.Kubiliaus pasiūlymą buvau todėl, kad visa Europos kultūra, tai yra Šileris, tai yra Getė, tai yra Šekspyras, tai yra Dostojevskis ir kiti kultūros kūrėjai, tai skulptoriai, dailininkai, yra pagrįsta krikščionybės idėjomis. Nereikia sakyti, kad to nėra. Tai nereiškia, kad mes negerbiame kitų religijų ir kultūrų. Kas netiki, ateikite pas mane į viešbutį, aš jums duosiu Koraną, kurį žinau. Nereikia manęs gaudyti, kad nežinau krikščionybės idėjų. Žinau. Ir Korano beveik atmintinai kai kurias dalis žinau, ir Vedas, ir Konfucijaus mokymą, ir kitas religijas. Bet niekada neatsisakysiu savo prigimtinės teisės, savo prigimties – aš esu krikščionis. Lietuvoje įvykęs ortodoksų suvažiavimas (deputatų) irgi tą patį pabrėžė. Ta mūsų nuostata buvo iš anksto suderinta su katalikų Bažnyčia, su liuteronių Bažnyčia ir su kitais.

Man kažkaip keista, kad, galbūt gerbdami kitas tautas, lietuviai atsisakys lietuvio vardo. Aš to tikrai nenorėčiau, nors aš ne lietuvis ir nevaizduoju superpatrioto lietuvio. Bet man kažkaip nesuprantama, nes tokiu būdu skinamas kelias įvairiems munistams, kurie nori, kad juos taip pat pripažintų, ims plisti įvairios totalitarinės sektos, tai yra jų kelias. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar – G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Nenoriu pasinaudoti proga pademonstruoti savo liberalo laipsnį arba pasinaudoti proga įsirašyti į Korano skaitymo būrelį. Noriu pasakyti vieną dalyką, kad po tokių audringų kalbų prieš, nebenoriu agituoti už. Apgailestauju tik dėl vieno dalyko, kad toks svarbus ilgalaikis strateginis dokumentas yra priimamas po Švietimo įstatymo. Tam tikra prasme dar kartą pademonstravome ydingą įstatymų leidybos kelią. Pastatėme vežimą prieš arklį arba bent jau šalia ir manome, kad taip galime elgtis ir kad tai yra gerai. Bet kokiu atveju tai yra į priekį žvelgiantis dokumentas, labai gerai, kad jame nėra vien biurokratinės formuluotės, ir labai gerai, kad jame yra atspindimi krikščionims būdingi bruožai – tolerancija vieni kitiems.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Jučas. Noriu pasakyti, kad kartais garvežys stumia traukinį, o ne tik traukia. Prašom.

J.JUČAS. Labai ačiū, Pirmininko pirmasis pavaduotojau. Taip pat norėčiau pritarti šiam nutarimui, taip pat Lietuvos švietimo plėtotės strateginėms nuostatoms. Pabrėžčiau, kad vis dėlto ne tiek daug laiko skiria šios dienos mūsų pritarimą nuo Švietimo įstatymo priėmimo. Galbūt reikėjo šį dokumentą ir šias nuostatas priimti šiek tiek anksčiau prieš Švietimo įstatymą, mes kur kas geriau būtume atrodę, nes logikos būtų buvę. Seime galima vienu ar kitu klausimu šiek tiek diskutuoti. Gal tos diskusijos buvo šiek tiek ir mažai. Tačiau aš manau, kad nutarimui riekia pritarti. Siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti, balsuojame. Ar priimame Seimo nutarimą “Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų”? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 1, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius, atkūrimu“ projektas Nr.IXP-2720(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, dabar šiek tiek dėl tolesnio mūsų darbo. Mes laukiame aukštų svečių, o turėtume jau skelbti pertrauką. Aš siūlau priimti dabar vieną rezervinį klausimą, kaip tik tą antikorupcinį, ir po to daryti pertrauką. Ar sutinkame? Man atrodo, kad čia nebus sudėtinga. Seimo nutarimo “Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo” projektas Nr.IXP-2720(2). Svarstymas. Pranešėjas pagrindinio komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – pats pirmininkas A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šitą dokumentą. Buvo išnagrinėtos pataisos, kurias mums siūlė atskiri komiteto nariai. Aš informuosiu tik apie siūlymus, kuriuos pateikė Seimo narys G.Kniukšta, bet jis pateikė jau po svarstymo. Kadangi mes jau buvome apsisprendę, tai nepritarėme šiam pasiūlymui, kuris dabar pateiktas. Pataisų pateikė Seimo narė N.Steiblienė. Daugeliui jos pataisų pritarėme, bet vienai pataisai nepritarėme. Ir Seimo nario H.Žukausko pataisai komitetas taip pat nepritarė, nes jau buvome apsisprendę. Turime vieną Teisės departamento pastabą. Su ja taip pat nesutinkame, galėsime motyvuoti kodėl. Daugiau pastabų neturime.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi čia svarstymas, aš dabar prašyčiau gerbiamąjį kolegą tribūną užleisti kitam Seimo nariui, o po to paprašysiu sugrįžti. V.Einoris – Aplinkos apsaugos komiteto vardu. Ar pats pirmininkas A.Macaitis? Prašom. Ruošiasi N.Steiblienė.

A.MACAITIS. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Seimo nutarimo “Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo” projektą, jam bendru sutarimu pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui įvertinti Vyriausybės nuomonę ir Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu N.Steiblienę, Antikorupcijos komisijos pirmininkę, kuri papildomai nagrinėjo šį klausimą. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Komisija, apsvarsčiusi šį Seimo nutarimo projektą, iš esmės pritarė ir pateikė pasiūlymus, kurių daugumai pagrindinis komitetas pritarė. Tačiau siūlysiu balsuoti dėl 6 straipsnio. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisas nagrinėsime šiek tiek vėliau, nes vienas kolega užsirašė kalbėti diskusijose. Tai M.Pronckus. Kviečiu į tribūną. 5 minutės. Prašom. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, prie svarstomo nutarimo medžiagos aš pridėjau dar porą dokumentų. Skaičiusieji juos, taip pat susidūrę su daugeliu panašių faktų, kurie dažnai iškyla mūsų gyvenime, gali suformuluoti tokią išvadą, kad daugelio įvairių ekonominių nusikaltimų ir piktnaudžiavimo logiška atomazga stringa, paskęsta ar paskandinama teisėsaugos institucijose. Todėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui turėtų kilti labai nemalonus klausimas: kodėl komiteto kuruojamoje srityje dažnai taip atsitinka ir ką šis komitetas gali padaryti, kad reikalai iš esmės pasikeistų. Šio nutarimo realizavimas turėtų atskleisti tikrąjį teisėsaugos institucijų pajėgumą. Laikas parodys, kaip iš tikrųjų bus. Kita žemės klausimų problema – tai nenoras gilintis į realią dabartinę būklę ir reiškinio esmę. Tai būtų galima nusakyti maždaug taip.

Pirma. Tiesioginių žemės savininkų, kuriems atitinkamais sprendimais iki šių metų birželio 1 d. atkurta nuosavybė, yra 614 tūkst., arba nuosavybė atkurta 3 mln. 480 tūkst. hektarų plote. Tai sudaro 85,5% piliečių, pateikusių visus reikiamus dokumentus, prašymuose nurodytų plotų. Šioje situacijoje, matyt, reikėtų stengtis kuo greičiau užbaigti žemės grąžinimą, kad būtų aišku, kur iš tikrųjų yra privati, o kur valstybinė nuosavybė. Tam reikalingas atitinkamas finansavimas, įstatymo pataisos, ne kliudančios, o spartinančios žemės grąžinimo reikalus, ir valdininkų darbas. Visose šiose grandyse yra pakankamai kliuvinių, taip pat ir įstatymų leidyboje. Klostosi keista situacija, panaši į septintų metų, kai tuometinis parlamentas beveik metams sustabdė žemės grąžinimo darbus ir po to nieko stebuklingo taip ir nepriėmė.

Antra. Nors jau patenkinta daugiau nei 85% buvusių žemės savininkų poreikių, vis dėlto privati žemė užima tik 52% bendro ploto. Kita dalis yra valstybinė žemė. 677 tūkst. hektarų tokios valstybinės žemės, kurioje yra 423 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų, nei nuomojama, nei kaip nors kitaip naudojama. Ar galite įsivaizduoti, kokius nuostolius dėl to patiria valstybė. Todėl aš manau, kad labai svarbus valstybinis reikalas apsispręsti, ką su esama ir būsima valstybine žeme darysime? Sprendimai gali būti įvairūs, bet, norint juos priimti, reikia jau dabar pradėti diskusiją. Ji nevyksta ir tai nėra gerai, nes delsiama priimti sprendimus, kurie turės būti priimti. Galbūt iš tikrųjų kai kam tai naudinga, tai yra naudinga užsikapstyti smulkmenose, nesprendžiant esminių klausimų, kol kas paliekant tokią būklę, kokia dabar yra.

Ir dar. Esminiai pokyčiai sprendžiant žemės klausimus būtų galimi pradėjus viską iš naujo. Yra toks kelias – pradėti viską iš naujo. Sunešti viską į krūvą ir vėl pradėti dalybas. To praktiškai padaryti turbūt neįmanoma. Dar kartą aš kartoju, todėl dabar tenka pradėtą procesą kuo greičiau baigti. Kalbėdamas apie tai noriu dar kartą akcentuoti, kad įstatymų leidyba kaip tik tuos dalykus kažkaip vilkina ir stabdo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dar kartą kviečiu į tribūną A.Sakalą, imsimės pataisų. Čia yra keletas, kurioms nepritarėme. Gal pradėkime nuo Antikorupcijos komisijos pataisų 5 straipsniui.

A.SAKALAS. Antikorupcijos komisijos daugumai pataisų pritarėme, bet nepritarėme pataisai išbraukti… Gal pradėkime taip. Projekto 4 straipsnyje reikėtų įvardinti subjektus, kurie, Valstybės kontrolei atlikus žemės reformai skirtų lėšų panaudojimo auditą, turėtų imtis atitinkamų priemonių pažeidimams pašalinti. Šie veiksmai turėtų būti atlikti bendra teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nereikėtų įvardinti atskirų priemonių. Komiteto sprendimas. Šiai pastabai komitetas nepritarė. Aš kviečiu gerbiamąją Nijolę sutikti su ta pastaba.

PIRMININKAS. Vieną minutę. Mes turime paklausyti, ką pasakys pati Antikorupcinės komisijos pirmininkė N.Steiblienė. Prašom. Ar sutinkate su pagrindinio komiteto išvada?

N.STEIBLIENĖ. Sutinku, nes čia yra papildyta, kad Seimas turi paskui tikrinti, tvarka.

PIRMININKAS. Gerai. Vadinasi, dėl 5 straipsnio tvarka. Tada yra papildomos pataisos, kurioms reikės 10 balsų. Iš eilės. Pirma N.Steiblienės dėl 6 straipsnio. Ji siūlo jį išbraukti. Prašom, Nijole.

N.STEIBLIENĖ. Aš tik noriu paprašyti, kad Seimo nariai įsiklausytų į teiginius: “pavesti Seimo Antikorupcijos komisijai pasitelkus ekspertus nustatyti priežastis ir aplinkybes, dėl kurių Seimas ir Vyriausybė priėmė teisės aktus, sudariusius sąlygas valstybės tarnautojams. Aš noriu pasakyti, kad nė vienas tų aktų specialiai nesudarė jokių sąlygų valstybės tarnautojams savanaudiškai naudotis tarnybine padėtimi. Nė viename teisės akte jūs nerasite, kad žemėtvarkininkams leidžiama pasiimti geriausius sklypus prie ežerų. Juo labiau mane, kaip dabartinę Seimo narę, žeidžia toks teiginys, lyg ir mes esame kalti dėl šių dalykų. Juk nebuvo parašyta, kad jie gali piktnaudžiauti.

Ir dar kitas argumentas. Jūs prisiminkite, kad Ministro Pirmininko buvo sudaryta komisija, kuriai vadovavo ponas Algirdas Astrauskas. Šiandien elektroniniu paštu visiems Seimo nariams persiunčiau šios komisijos ataskaitą, kurioje jau yra išnagrinėti teisės aktai ir pateikti siūlymai, ką su jais daryti. Nemanyčiau, kad mes turėtume dubliuoti šį darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, pranešėjau, o po to vienas – už, vienas – prieš.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymų rengėjų nuomone, kadangi tie visi įstatymai, kurie buvo priimti, sudarė prielaidas korupcijai, ta korupcija pasireiškė, mes tik panorome suformuoti pavedimą Antikorupcijos komisijai išanalizuoti tuos projektus, kad būtų projektų analizė ir būtų aišku, kokie projektai sudarė geriausias prielaidas korupcijai, kad iš to ateityje galėtume visi pasimokyti. Todėl komitetas nepritarė ponios N.Steiblienės siūlymui, Antikorupcijos komisijos siūlymui, ir siūlo palikti 6 straipsnį.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dabar vienas – už, vienas –prieš. Mes kalbame dėl labai konkretaus siūlymo – išbraukti 6 straipsnį. N.Steiblienės… nematote. Pirmiausia kalbame, ar iš principo reikia tokio straipsnio. Jeigu jis lieka, tada nagrinėjame gerbiamojo H.Žukausko pataisą.

H.ŽUKAUSKAS. Ne, ne, aš noriu pritarti N.Steiblienės pataisai. Aš ne apie visą.

PIRMININKAS. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Vienas – už.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, žodis buvo suteiktas H.Žukauskui.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke, dėkoju…

PIRMININKAS. Yra kas prieš ar nėra?

H.ŽUKAUSKAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu išbraukiame tą straipsnį?

H.ŽUKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Viskas aišku.

H.ŽUKAUSKAS. Tada mano pataisos ir nereikia, nes jau nebelieka.

PIRMININKAS. Ne, aš atsiprašau, yra vienas prieštaraujantis. J.Sabatauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Taip, tada aš savo argumentus noriu pasakyti.

PIRMININKAS. Minutėlę, jūs tada baikite, gerbiamasis Žukauskai, po to J.Sabatauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Iš esmės pritariu N.Steiblienės pataisai, nes aš tiesiog iš Seimo tinklalapio paėmiau apie Antikorupcijos komisiją. Iš esmės jai yra pavedamas toks darbas, kokio ji negali net padaryti pagal savo kompetenciją. Šiuo atveju, aišku, mano siūlymas buvo šiek tiek silpnesnis, t.y. Vyriausybės aktus, nes, kiek aš žinau, tų įstatymų lydimųjų aktų buvo per 200. Tai aš nežinau, arba komisija šiaip turėtų atlikti tokį vergišką darbą…

PIRMININKAS. Per abi kadencijas…

H.ŽUKAUSKAS. …per abi. Tai gali ir kitos kadencijos Seimas tęsti šį dalyką. Taigi aš siūlau pritarti ponios N.Steiblienės pastabai ir daugiau negrįžti prie to klausimo. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Sabatauskas – kita nuomonė. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų motyvai yra šiek tiek kitokie – ne tam, kad būtų paralyžiuotas šios komisijos darbas, bet iš tikrųjų mes turime nuolatinę komisiją, kuri domisi šiais klausimais. Tai kokia gi daugiau Seimo struktūra galėtų tą klausimą nagrinėti? Yra speciali Antikorupcijos komisija, jos pavadinimas tą sako. Jeigu yra prielaidų, sudarančių teisės akto… kad kažkas gali piktnaudžiauti savo tarnybiniais įgaliojimais ir pasinaudoti iš materialinių paskatų, kad praturtėtų, na, aišku, tik ši komisija gali tą darbą atlikti, todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo palikti šią normą.

PIRMININKAS. Gerai. Dar žodis N.Steiblienei, po to pranešėjas A.Sakalas.

N.STEIBLIENĖ. Jeigu Seimas apsispręs palikti 6 straipsnį, tada prašom redaguoti taip, kad komisijai būtų iki galo aišku, ko nori. Bet aš noriu priminti, kad su Vyriausybės nutarimais yra 300 teisės aktų. Aš neįsivaizduoju, kaip Seimas dabar važiuos į Vyriausybės kanceliariją, kels archyvus… Ar jūs suvokiate? Aš jums galiu… Mes ir be pavedimo galime jums surašyti visus teisės aktus ir įvardyti, kokiais metais kas ir kokias pataisas siūlė. Iš dalies tai yra padaryta, tačiau reikia dar kai kurių papildymų. Mes savanoriškai tą padarysim. Tik tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Man atrodo, ir komiteto nuomonė, kad Antikorupcijos komisijos svarbiausias uždavinys yra analizuoti teisės aktus antikorupcijos požiūriu. Kitas jų uždavinys – jau tirti dėl atskirų asmenų įsivėlimo į korupciją ar ko, bet svarbiausias uždavinys – išanalizuoti tuos projektus, kad nebūtų kartojamos klaidos, kurios buvo padarytos. Todėl aš jokiu būdu nepritarčiau 6 straipsnio išbraukimui.

PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, kadangi nuomonių buvo išakyta daugiau negu reikia, prašom balsuoti. Siūlymas yra toks: kadangi N.Steiblienės siūlymas yra išbraukti, kas už išbraukimą, balsuoja už, o kas mano, kad turi likti toks straipsnis, tas balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 35, prieš – 6, 14 susilaikė. Išbraukta. Tada atkrenta kolegos H.Žukausko siūlymas. Dabar kolegos G.Kniukštos siūlymas dėl 7 straipsnio.

A.SAKALAS. Palaukite, gerbiamasis pirmininke, dar yra ponios N.Steiblienės siūlymas. Kadangi mes atsisakėme 6 straipsnio, reikia taisyti ir 7 straipsnį. Vietoje Seimo Antikorupcijos komisijos reikėtų įrašyti žodžius “Vyriausioji tarnybinės etikos komisija”. Dabar jau reikia pritarti tai pastabai.

PIRMININKAS. Manau, kad dėl to susitarsime. Bet dabar vis tiek yra kolegos G.Kniukštos siūlymas 7 straipsniui. Prašom. G.Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, pirmininke. 7 straipsnyje kalbama, kokiam komitetui reikėtų pavesti parengti Seimo priimtų teisės aktų, sudariusių sąlygas valstybės tarnautojams savanaudiškai pasinaudoti tarnybine padėtimi atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, pakeitimo projektus. Siūlau tai pavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Kodėl? Pirmas argumentas. Pavedimas siejamas su teisėtumu, todėl pagal Seimo statuto 67 straipsnio nuostatas tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto kompetencija.

Antra. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ydingos nuostatos, tai yra teisė perleisti nuosavybės teisę ir kitiems asmenims bei teisė persikelti žemę į saugomas teritorijas rajone prisiregistravusiems asmenims, buvo priimtos 1999 metų gegužės 13 dieną. Pagrindinis komitetas, kuris palaimino šias nuostatas svarstyti ir jas svarstė, buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Ir trečia. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagal savo kompetenciją gauna visą teisėsaugos institucijų informaciją apie faktus, įstatymų spragas ir turi kuo geriausias galimybes iš turimos informacijos spręsti, kokios įstatymų nuostatos daro įtaką neigiamiems reiškiniams. Gerbiamieji kolegos, prašom pritarti mano siūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Yra vienas formalumas. Kadangi siūlymas pateiktas vėliau, ar yra 10 Seimo narių, remiančių tokį siūlymą? Ar yra 10? Yra. Gerai. Taigi dabar vienas – už, vienas – prieš dėl kolegos G.Kniukštos siūlymo. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mūsų komiteto pirmininkas labai argumentuotai išsakė visus tuos klausimus, dėl kurių mes siūlome pavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Aš tik dar kartą galiu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto iniciatyva buvo priimtos tos kvailos nuostatos, dėl kurių mes dabar čia kapstomės visi. Tai tegul būna malonūs, tegul jie patys tą reikalą priveda iki galo. Ir kiti gerbiamojo G.Kniukštos argumentai buvo labai teisingi. Aš siūlau pritarti G.Kniukštos nuomonei.

PIRMININKAS. J.Sabatauskas, kita nuomonė. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Nežinau, kokias kvailas nuostatas turėjo omeny gerbiamasis kolega M.Pronckus. Ar tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis komitetas, kai mes svarstėme įstatymo pataisas ir neleidome piktnaudžiauti, atgauti nuosavybę draustiniuose, t.y. persikelti žemę į draustinius ir saugomas teritorijas, kad buvo užkirstas kelias piktnaudžiauti? Ar tai, kad komitetas iškėlė šią problemą, ir mes suradome tuntą tarnautojų, kurie pasinaudojo savo tarnybine padėtimi?

Aš nepritarčiau tokiam siūlymui, nes vis dėlto dėl žemės klausimų, dėl žemės reformos klausimų pagrindinis komitetas ir kryptys nustatytos Statute Kaimo reikalų komitetui, todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, turėsime… Ar dar pranešėjas nori žodį tarti? Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, deja, buvo ne vienas aktas, dėl kurio pagrindinis komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas anoje Seimo kadencijoje. Buvo daug kitų aktų, kurių pagrindinis komitetas buvo Kaimo reikalų komitetas. Ir štai dabar Teisės ir teisėtvarkos komitetui siūloma išmėžti tas Augijo arklides, kuriose, kaip sakoma, pritrypė anie Kaimo reikalų komitetai.

Aš manau, Kaimo reikalų komitetas taip pat turėtų jausti daugiau atsakomybės. Bet jeigu bus pavesta mūsų komitetui, mes dirbsime. Bet kodėl mes turėtume dirbti darbą už tuos, kurie padarė gana daug klaidų. Ir dar norėjo jų padaryti dabar.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, mes dabar balsuokime ir pasveikinsime svečius. Bet dabar turime balsuoti. Ar pritariame kolegos G.Kniukštos siūlymui kitaip suredaguoti 7 straipsnį? Kas remia kolegos G.Kniukštos siūlymą, tas balsuoja už.

Už – 58, prieš – 9, 8 susilaikė. 7 straipsnis – pagal kolegos G.Kniukštos redakciją. Taigi daugiau pataisų, atrodo, nėra, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, čia yra 9 straipsniai. Ar reikia dėl kiekvieno balsuoti? Minutėlę. Iš tikro mes priėmėme kai kurias pataisas, kai kurių nepriėmėme. Galime po svarstymo pritarti, kad viskas būtų tvarkingai? Galima. Seimo Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatinga skuba. Sutinkame? Taip. Tada dar kartą klausiu, ar reikia dėl kiekvieno iš 9 straipsnių balsuoti, ar galime?.. Reikia? Prašau. Tada aš iš eilės. 1 straipsnis? Priimame? Ačiū. 2 straipsnį priimame? Ačiū. 3 straipsnis? Priimame. Gerai. 4 straipsnį? Priimame. 5 straipsnį? Priimame. 6 straipsnio neliko. 7 straipsnis pagal naują redakciją. Priimame? 8 straipsnis. A.Kubilius nori tarti žodį. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš, gerbiamieji kolegos, noriu išsakyti tam tikrą nusistebėjimą. Siūlymas yra labai teisingas: “Siūlyti Specialiųjų tyrimų tarnybai patikrinti, ar teisėtai atkurtos nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius valstybės politikams”. Jeigu čia būtų padėtas taškas, būtų viskas aišku ir gerai. Bet toliau kažkodėl skliaustuose detalizuojama, kokiems politikams – 1996–2000 ir 2000–2004 metų kadencijų Seimo nariams. O iki tol? O 1990–1992 ir 1992–1996 metų? Jau čia nereikia tikrinti? Tai ko norime išvengti? Kuris čia yra tas politikas, kuris tuo metu susigrąžino kokią nors žemę, ir mes nenorime jo tikrinti? Mes prisimename, dabartinis premjeras, buvo daug straipsnių apie amžinąjį nomenklatūros pavasarį ir septynis pasiimtus sklypus. Šito norime išvengti taip šiurkščiai?

Aš siūlau, gerbiamieji kolegos, labai gerai pagalvoti, nes jau pats tokio nutarimo priėmimas kvepia tam tikra korupcija. Todėl siūlau skliaustus nubraukti.

PIRMININKAS. Neužmirškime, kad vienas premjeras Strasbūre apsigynė. Matyt, dar kartą norite Strasbūrą turėti. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl 8 straipsnio. Reikalaujate balsuoti? Taip, prašau. Reikėjo raštu pateikti. Kas už tai, kad būtų priimtas 8 straipsnis, prašom balsuoti.

Už – 65, prieš – 1, 5 susilaikė. Straipsnis priimtas. 9 straipsnį galime priimti? Ačiū. Pastraipsniui priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl viso?

A.MATULEVIČIUS. Taip, aš noriu kalbėti.

PIRMININKAS. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš suprantu, kad kai kalba ponas A.Kubilius, visi kantriai klauso, nes jis, matai, iš krašto. O aš iš vidurio.

Gerbiamieji kolegos, aš, pritardamas iniciatyvai, kad priimtume tokį nutarimą, noriu pasakyti tik viena. Gerai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavedėme, kad pasižiūrėtų dėl įstatymų. Bet vienas dalykas yra labai svarbus, ir, matyt, reikia ar diskusijos, ar ko nors, aš nežinau, šioje valstybėje, šiame Seime, kad vieną kartą Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir dalis mūsų Seimo liautųsi ginti teisėjus, kurie neatlieka savo pareigų. Ir apskritai teisėtvarkos institucijų darbuotojus, kurie tik kilus skandalui dėl šios žemėtvarkininkų netvarkos, kaip premjeras pasakė, pradėjo kalbėti per televiziją, kad šiuo atveju nieko negalima prisiteisti, nieko negalima laimėti ir panašiai. Jie a priori nepadarė darbo, jau aiškina nusikaltėliams, kad jie gali išsisukti nuo atsakomybės. Į šią pastabą turi būti atkreiptas dėmesys. O taip prašau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas kolega nori kalbėti. V.Tomaševski. Prašom.

V.TOMAŠEVSKI. Ačiū, pirmininke. Aš irgi pritariu šiam mūsų nutarimui, bet noriu pasakyti keletą minčių.

Praeitame posėdyje kalbėjo gerbiamasis ponas M.Pronckus ir jis buvo teisus, nes šios problemos jau buvo keliamos 1994–1995 metais ir irgi buvo Seimo nutarimas nubausti buvusį Vyriausybės įgaliotinį Vilniaus rajone Merkį, kuris išdalino 2 tūkst. sklypų už 40 litų. Daug teisėjų, prokurorų šiuos sklypus gavo. Buvo padaryta 5 mln. Lt žala valstybei, bet niekas nebuvo nubaustas. Ši situacija gali ir šiandien pasikartoti.

Dabar mes svarstome, rašome, žiniasklaida, bet teismai, Prokuratūra irgi gali nesiimti jokių veiksmų. Aš turiu rimtą pasiūlymą ponui A.Sakalui, kad galų gale šie mūsų sprendimai turėtų realų galutinį tašką, nes mes priimame nutarimus, rezoliucijas ir t.t., bet jokių galutinių veiksmų nėra.

Aš pritariu, aišku, šiam nutarimui, bet norėčiau net prašyti mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kad jis imtųsi veiksmų, kad mūsų Prokuratūra ir teismai priimtų nors vieną galutinį sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinis – V.Einoris. Po to balsuosime.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, man labai keistai skamba kalba gerbiamojo A.Matulevičiaus, kurį vis dėlto aš gerbiu. Apibendrinta kalba, ir dažnai pas mus tokių reiškinių būna. Jeigu vienas teisėjas padarė ką nors ne taip, būtinai sakome – visi teisėjai. Jeigu Seime V.Einoris pridirbo, privirė nepageidaujamos košės, nereiškia, kad visas Seimas dėl to kaltas. Negalima taip kalbėti. Mūsų Seimo, teisėsaugos reitingai dėl to yra tokie žemi, kad mes patys šį dalyką darome ir norime, kad taip būtų. Nepaisydamas viso to, aš balsuosiu už ir kitus kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, susikaupkime ir balsuokime. Ar priimame Seimo nutarimą “Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo”? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. 81 balsavo už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Nutarimas, nepaisant ginčų, priimtas.

Mielieji kolegos, dabar prašyčiau susikaupti, replikos po to. Vieną sekundę. Mielieji kolegos, mes turime svečių, aukštų svečių, tai yra Korėjos Nacionalinės Asamblėjos delegacija, vadovaujama Asamblėjos vicepirmininko pono Gujong Čo. Pasveikinkime. (Plojimai) Manau, mūsų kolegos parlamentarai kaip tik galėjo įsitikinti, kaip mes karštai diskutuojame net paskutinę posėdžių dieną. Dabar kolega A.Sakalas – replika.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu padėkoti, kad priėmėte šį nutarimo projektą. Noriu padėkoti už didelį pasitikėjimą Teisės ir teisėtvarkos komitetu, mes tikrai padarysime viską, kad būtų iki galo išsiaiškinta. Bet aš tiesiog nusistebėjau pono G.Kniukštos neįžvalgumu. Mes jam stengiamės sudaryti lengvatines sąlygas, “atplauti” visus Kaimo reikalų komiteto reikalus kaip galima lengviau, bet jie šios privilegijos atsisakė, todėl mes dabar “plausime” komiteto taip, kaip turėtų būti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Dar V.Einoris. Prašom. Pridarė, dabar pasiaiškins.

V.EINORIS. Kolegos, mano akyse profesoriaus autoritetas labai išaugo, nes jis labai gražiai apibendrino pavartodamas žemdirbiškus epitetus – išmėžti. Vadinasi, jeigu pridirbo, reikia išmėžti. Labai gražus žodis. Reikia jį įsidėmėti. Jeigu kas ką ne taip padarom, vadinasi, kitam reikia išmėžti.

PIRMININKAS. Bet neužmirškite, kad Augijo arklides Heraklis išmėžė. Kur tas Heraklis? (Balsai salėje) Aišku. Kolegos, dirbam toliau. Gerbiamasis Kniukšta, dar norite tarti žodį? (Balsai salėje) Gerai. G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Aš nuoširdžiai dėkoju gerbiamajam A.Sakalui už tokius argumentus. Bet, manau, gerbiamasis Sakalai, jūs irgi gerai turėtumėte gerai paplušėti, gerai su muilu “paplauti” savo komitetą, nes būtent jūsų komitetas, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, palaimino šias nuostatas, kurias aš minėjau, dėl nuosavybių teisių kitiems asmenims (…), todėl šiandien vargsta visas Seimas. Gero darbo, gerbiamasis Sakalai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas. A.Paulauskas. Dabar imsimės… Kur A.Sakalas? (Balsai salėje) Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas. Prašom.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 50⁵, 99⁴, 110, 113, 116, 116¹, 116², 126, 129, 130, 139, 152, 152¹, 152², 159, 159¹, 163, 163¹, 163², 163⁹, 163¹³, 165, 167¹, 173, 173¹⁴, 173¹⁶, 176, 176¹, 189, 189¹, 189², 189¹², 189¹³, 193, 195, 196, 211, 221, 224, 225, 226, 231, 235¹, 236, 241¹, 246, 246³, 246⁶, 259¹, 262, 269, 270, 281, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 116³, 116⁴, 152³, 152⁴, 152⁵, 152⁶, 152⁷, 152⁸, 152⁹, 153¹⁰, 154¹, 154², 154³, 154⁴, 154⁵, 154⁶, 154⁷, 154⁸, 167², 187¹¹, 188¹⁶, 188¹⁷, 194, 197¹, 198, 199, 199¹, 205² straipsniais ir 144, 153, 153², 153³, 153⁴, 153⁵, 153⁶, 153⁷, 153⁸, 153⁹, 165¹, 165², 188⁸, 194¹, 197 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-1534(3*) (sujungti projektai IXP-1534, IXP-2044, IXP-2107, IXP-2136, IXP-2172, IXP-2286, IXP-2462, IXP-2510, IXP-2516, IXP-2577, IXP-2653, IXP-2662, IXP-2674, IXP-2705, IXP-2734) (priėmimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Svarstome darbotvarkės 15 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes negavome iš Seimo narių jokių pastabų šiam sujungtam projektui, tačiau gavome Teisės departamento pastabų. Jeigu leistumėte, aš pakomentuočiau, kam mes pritariame, o kam ne. Be to, prašyčiau, nes yra 99 straipsniai, o pastabų nėra, galbūt Seimas sutiktų priimti bent po 10 straipsnių. Jeigu Seimo nariai nemanytų kitaip, tada mes sutrumpintume procedūrą ir nereikėtų 99 kartus balsuoti, ar pritariame, ar ne kiekvienam straipsniui.

PIRMININKAS. Ar turite kokį nors racionalesnį būdą, kaip greičiau priimti? Po 10? Gerai. Ačiū. Pasiūlymas visiems suprantamas? Nuo 1 iki 10 straipsnio. Yra Teisės departamento pastabų. Prašom, pranešėjau.

A.SAKALAS. Pirmoji pastaba buvo patikslinti pavadinimą, pavadinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitų pastabų nėra.

A.SAKALAS. Toliau 2, 58 straipsniams yra bendra pastaba. Jie sako, kad tie straipsniai turi įsigalioti su Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu (projekto Nr.IXP-1532), todėl jie turėtų įsigalioti kartu. Mes pritarėme, todėl pasiūlėme 29 straipsnį – “Įstatymo įsigaliojimas”, kuriame bus parašyta, kad šio įstatymo 2, 58 straipsniai įsigalioja nuo 2003 m. spalio 1 dienos. Daugiau pastabų pirmajam dešimtukui nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime priimti bendru sutarimu 1-10 straipsnius? Nėra prieštaraujančių. Priimta.

10-20 straipsniai.

A.SAKALAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

21-30 straipsniai.

A.SAKALAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

31-40 straipsniai.

A.SAKALAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimta. 41-50 straipsniai.

A.SAKALAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. 51-60 straipsniai.

A.SAKALAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimta. 61-70 straipsniai.

A.SAKALAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimta. 71-80 straipsniai.

A.SAKALAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimta. 81-90 straipsniai.

A.SAKALAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimta. 91 straipsnis.

A.SAKALAS. Yra pastabų.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SAKALAS. Teisės departamentas rašo, kad 2 ir 3 dalys neturėtų būti dėstomos lyginamojo varianto forma. Tai yra redakcinė klaida. Aišku, taip neturi būti dėstoma, išbrauksime tuos išbrauktus žodžius. Komitetas 21 straipsnio pastabai pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. 91-98 straipsniai.

A.SAKALAS. Dabar yra tik 93 straipsniui pastaba. Komitetas nepritarė, dar svarstymo metu apsisprendė nepritarti šiai pastabai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ši nuostata yra derinama su Įmonių rejestro įstatymo nuostatomis, pagal kurias valstybės funkcijos registruojant įmones yra priskiriamos Valstybės įmonei “Registro centras”. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Daugiau iki 98 straipsnio?

A.SAKALAS. Na, daugiau šiam straipsniui nėra.

PIRMININKAS. 91-98 straipsniai gali būti priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū pranešėjui.

A.SAKALAS. Dar 99 straipsnį primenu. Reikėtų papildyti 99 straipsniu “Įstatymo įsigaliojimas”. Šio įstatymo 2 ir 58 straipsniai įsigalioja nuo 2003 m. spalio 1 dienos. Tai Teisės departamento antroji pastaba. Prašyčiau pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Teisės departamentas siūlo 99 straipsnį dėl įsigaliojimo tvarkos, taip?

A.SAKALAS. Taip, pritariame.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Priimti 99 straipsniai. Ar dėl viso įstatymo norinčių kalbėti yra? Nėra. Ačiū. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

47 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Dabar svarstome darbotvarkės 11 klausimą – įstatymo “Dėl Lietuvos valstybės vėliavos 3 straipsnio pakeitimo įstatymo” projektas, registracijos Nr.IXP-2700. Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas… Ar pranešėjas yra? Negalime svarstyti? (Triukšmas salėje) Gerai, palaukite, nesikarščiuokite. Pažiūrėsim.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2739(2*) (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Svarstome kitą 12 klausimą – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-2739. Svarstymas ir priėmimas. A.Butkevičius, komiteto pirmininkas. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas šiandien ryte buvo susirinkęs ir apsvarstė Seimo narių pateiktus siūlymus. Buvo pateiktas siūlymas mūsų komiteto pirmininko pavaduotojo R.Palaičio, taip pat Seimo narių R.Valčiuko bei J.Bernatonio. Iš dalies kai kuriems siūlymams buvo pritarta. Papildyti šio įstatymo straipsnį, įrašant, kad dviračiams, kurie bus keliami į Kuršių neriją, būtų netaikomas mokestis. Taip pat pritarta Seimo nario J.Bernatonio siūlymui įrašyti žodžius “valstybės sienos apsaugos tarnybų”.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome komiteto išvadą. Ar yra norinčių diskutuoti? A.Matulevičius dėl motyvų ar diskutuoti? Dėl motyvų. A.Matulevičius dėl motyvų. Jeigu nėra norinčių diskutuoti… (Triukšmas salėje) Palaukite, netriukšmaukite, į pabaigą visai… Tylos! Pradedame dėl motyvų svarstymo stadijoje. Prašom. A.Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis klausimas nevienareikšmis, ne padaryta Seimo klaida, kai tvarkėme šį įstatymą. Siūlau pritarti toms pataisoms, kurias pateikė pataisų autoriai, komitetas pritarė, suderino, reikia šiandien priimti. O argumentai labai paprasti. Negalima tokiam unikaliam kampeliui kaip Neringa sukurti kokią nors sudėtingą situaciją. Juk jie nekalti, kad nėra tilto ir kad jie negali važinėti sausuma. Kaip aš ir vakar sakiau, vieną kartą supraskime, kad ir verslas, ir žmonės vis tiek neturi nuo to kentėti. Gana jau įvedėme mokestį tiems, kurie važiuos poilsiauti į Neringą. Tai irgi blogai padarėme. Kai kas nori keltą privatizuoti, tai yra labai aišku. Kitaip jis pelningas nebus. Tie, kurie šiandien kalbės prieš, matyt, nori pasisakyti už tuos neskaidrius procesus. Todėl aš siūlau priimti ir pritarti šiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Burbienė – nuomonė prieš.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, klaida buvo padaryta tada, kai 2001 m. pabaigoje buvo priimtas įstatymo projektas su labai staigiai pasiūlyta pataisa ir visi buvo atleisti nuo mokesčio keltis per Kuršių marias keltu. Tada buvo padaryta pati didžiausia klaida, kainavusi valstybei daugiau kaip 10 mln. litų. Jeigu kam nors tokios klaidos labai mielos, tai galima ir toliau jas daryti. Tačiau yra kitas dalykas. Šio kampelio unikalumas yra ne tik jos gamta, bet ir tai, kad ten negalima važiuoti, kad važiuotų tiek, jog neliktų unikalumo. Kiekvieną tokį kampelį reikia išsaugoti, deja, nuo per didelio antplūdžio. Todėl čia nereikėtų kalbėti apie tai, kaip skriaudžiami neringiškiai. Jeigu ponas mano mielas kolega paskaitytų įstatymą, jis puikiai matytų, kad ir šiuo metu galiojančiame įstatyme neringiškiai keliasi nemokamai. Tiesa, čia iškyla kitų problemų, kad jie dabar keliasi pagal sudarytą savivaldybės sąrašą, ir čia tikrai neišspręsta problema, nes tokiu atveju ir įmonė lieka be deramos apskaitos. Tačiau čia tokie klausimai, kuriuos galima išspręsti kitaip. O šiuo metu tuo, kas yra siūloma, pataisomis iš tiesų bus suteikta galimybė ne pigiau gauti prekes Neringoje, o tik daliai žmonių šiek tiek mažiau išleisti, o valstybei išleisti daugiau. Aš esu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Po svarstymo ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje: ne, ne) Yra prieštaraujančių. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume šio įstatymo projektui?

60 – už, 2 – prieš, 8 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Pradedame priėmimą. Nėra papildymų, nėra jokių siūlymų kitaip suformuluoti šį straipsnį. Taip. Ačiū. Pradedame priėmimą. Įstatymas iš vieno straipsnio. Todėl dėl jo galima kalbėti kaip ir dėl viso įstatymo. Prašom. J.Karosas – nuomonė už.

J.KAROSAS. Kolegos, galima sutikti su tuo, kad tas klausimas, kuris dabar mums užkliūva, iš tiesų yra problemiškas. Iš tiesų sutinku su pozicija, kurią vakar išdėstė kolega V.Greičiūnas mūsų frakcijos valdyboje, kad problemą reikėtų spręsti radikaliai. Bet aš manau, mes turėjome radikalų sprendimą, kurį pakeitėme, tai dabar reikėtų tarpinio varianto. Tas tarpinis variantas čia siūlomas. Paliekant minty nuomonę, kad iš tiesų problemą reikia spręsti radikaliai, kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Greičiūną pasisakyti prieš.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, po to, kai buvo priimtas radikalusis įstatymas 2001 metais, 2002 metais Neringoje 3 kartus išaugo gaisrų skaičius. Buvo leista netvarka, kai buvo išduota per 6 tūkst. leidimų keltis be eilės. Suprantama, visų šių dalykų rezultatas – 10 milijonų iš valstybės kišenės. Aš noriu pakartoti tai, ką sakiau vakar. Jeigu mes norime padėti neringiškiams, o jiems iš tikrųjų reikėtų padėti, tai negali būti daroma kitos įmonės sąskaita. Jeigu mes manome, kad 2,5 tūkst. Neringos gyventojų reikia pagelbėti, tai galbūt įveskime atlyginimo koeficientą, pusantro ar du, gal sumažinkime mokesčius, ieškokime kitokių būdų, bet kad to nebūtų daroma kitų sąskaita. Todėl tokie laisvi interpretavimai, kad mes kelkime veltui ir tegul kita įmonė patiria nuostolius, man atrodo, visiškai neatitinka rinkos ekonomikos sąlygų, mes iškreipiame normalią paprastą ekonomiką, todėl tokiais būdais spręsti visiškai nepriimtina.

PIRMININKAS. G.Šivickas – nuomonė už.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio Pirmininke. Na, tikrai, toks darbo metodas, toks to paties įstatymo kas kelias dienas keitimas tikrai nesuteikia Seimui autoriteto. Biudžeto ir finansų komitetas buvo parengęs įstatymą, kuris buvo priimtas prieš kelias savaites ar savaitę, ir jei ne klaipėdiškio siūlymas, kas labiausiai keista, tikrai dabar nesvarstytume šio įstatymo projekto iš naujo. Bet išties negalėčiau sutikti su tuo, kad Neringos gyventojai yra išskiriami, o klaipėdiečiai ten, kur gyvena, kur dirba, išskiriami ir jiems reikia mokėti už tai, kad jie ten dirba. Tai tikrai yra nesąžininga. Manau, radikaliai sprendžiant šį klausimą, vis dėlto reikėtų pagalvoti apie tilto statybą. Kiek pinigų yra išmetama į tą perkėlą, tai jau būtų seniai atsipirkę. Manau, kad taip reikėtų spręsti klausimą. O dabar reikia pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. J.Veselka. Nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kodėl mes dabar taip Neringa susirūpinom? Kas ten yra – konclageris, kur išsiųsti kas nors? Ten yra tokia vietovė, kur niekas nenori važiuoti? Viskas yra normalu. Man iš Viršuliškių į centrą reikia važiuoti troleibusu ir aš moku 80 centų, ir nėra problemos. Todėl aš siūlau vis dėlto nepritarti. Yra įmonė, ji turi dirbti, užsidirbti pinigus. Jeigu nori duoti lengvatas valstybė, tegul moka iš biudžeto, bet ne atskiros ūkinės įmonės sąskaita. Todėl aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. H.Žukauskas. Nuomonė už.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Aš manau, kad Neringa mes turim rūpintis nežiūrint to, ar Viršuliškėse, ar kitur gyvename. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, man atrodo, čia yra nuolatinis ginčas tarp Klaipėdos ir Neringos, tai yra jeigu klaipėdiečiai siūlo viena, tai neringiškiams visada būna blogai. Aš pritariu pono J.Karoso minčiai, tai yra tarpinis variantas, kuriam tikrai mes visi turėtume pritarti, o paskui kompleksiškai galime spręsti tą klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Popovas. Nuomonė prieš.

V.POPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau pratęsti ir atkreipti dėmesį į gerbiamojo V.Greičiūno pasakytą mintį. Neringoje yra maždaug 2,5 tūkst. gyventojų. Išduota 6 tūkst. leidimų. Neringiškiai važiuoja nemokamai. Tai klausimas: kodėl taip yra? Kas tie 6 tūkst. tada? Tik tiek. Tai siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. R.Valčiukas. Nuomonė už.

R.VALČIUKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti, kad kalbame ne apie apskritai nemokamą kėlimą per Kuršių marias, o apie nemokamą kėlimą tų, kurie gyvena arba dirba Neringoje. Šiandien galiojantis įstatymas nustatė tokias sąlygas, kad jeigu žmogus gyvena Neringoje, su savo transportu jis gali keltis. Bet jeigu jo transporto priemonė registruota jo įmonės vardu, jis jau nebegali keltis, nors toje pačioje Neringoje turi. Tai esmė ta. Reikia ištaisyti šitą klaidą, kad tiek jo asmeniniu vardu, tiek įmonės vardu užregistruotu transportu būtų galima keltis. Oponentai dažnai sako, kad šią pinigų sumą reikės kompensuoti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Taip, sutinku, bet iš Kelių fondo kiekvienais metais per milijardas išleidžiamas keliams prižiūrėti. Ir taip pat sėkmingai dauguma klaipėdiečių ar neringiškių nesinaudoja kelio atkarpomis, pavyzdžiui, Ignalina-Adutiškis ar dar kažkokiom, taip pat kaip kai kurie iš kito Lietuvos krašto nesikels ir keltais. Tai natūralu. Todėl kviečiu pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. S.Burbienė. Nuomonė prieš.

S.BURBIENĖ. Aš tiktai norėčiau kolegoms priminti, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nuostata, kad Vyriausybė nustato tvarką. Vyriausybė tą tvarką nustatė, kur ji turėjo teisę valstybės institucijas dar papildomai atleisti, kur yra parašyta, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojams ir Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams taip pat galioja nemokamo vykimo tvarka, šiuo metu galiojančiame įstatyme. Todėl dar kartą sakau, nereikėtų sakyti, kad jie visi turės keltis mokėdami.

PIRMININKAS. Išklausėm visas nuomones. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas, prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.

Skelbiu rezultatus: 57 – už, 4 – prieš, 5 susilaikė. Įstatymas priimtas. A.Macaitis, replika. Prašau.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai, kad mes priėmėm šį įstatymą, yra tik dalinis problemos sprendimas. Ir šalia tų ginčų, manau, vienintelis teisingas kelias išspręsti problemą… Čia yra ne pinigų klausimas, bet dviejų savivaldybių ginčas, ir jis bus amžinas. Ir manau, kol nebus vieno šeimininko rankose visa Neringa, kol vieną tokią teritoriją valdys dvi savivaldybės, visada turėsim problemų. Ir šitą ginčą dar reikės išspręsti iš esmės.

PIRMININKAS. Labai pritarčiau jūsų siūlymui. Ar galime protokoliniu sprendimu pavesti Vyriausybei pasvarstyti tą problemą, kad vienas administracinis vienetas valdytų Neringą? O dabar teritorija į dvi dalis suskirstyta. Ne? (Balsai salėje) V.Greičiūnas. Prašau.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad jūs šitaip darydami ir bandote supriešinti. Tarp Klaipėdos miesto ir Neringos miesto savivaldybių iš esmės ginčo nėra. Tą ginčą išprovokavo 2001 metų Seimo priimta netikusi įstatymo pataisa. Ir po to bandome ieškoti priežasčių, kad čia dar reikia kažką daryti. Kaip žinote, ši Kuršių nerijos teritorijos dalis yra pagrindinė Klaipėdos miesto trumpalaikė poilsiavietė. Ir daryti, kad administruotų kitas vienetas, tai būtų visiškai nepriimtina.

Noriu kreiptis į mūsų Seimo Pirmininką. Jis vakar pateikė labai neblogą įstatymą ir šiandien savo gražioje kalboje pavirtino, kad nereikia kaitalioti priimtų įstatymų, reikia tik po šešių mėnesių. Ir vėl Seimo Pirmininkas dar kartą teikia, pažeisdamas savo nuostatą, kad nereikia, kitą dieną jis vėl teikia kitą. Taigi, gerbiamasis Pirmininke, tie pavyzdžiai nėra geri. Jie gali užkrėsti ir mus negerai elgtis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Bet noriu pasakyti, kad aš sulaukiau neringiškių didžiausios delegacijos. Taip. Įsiklausęs į jų skundus supratau, kad reikia padėtį taisyti. V.Einoris, paskutinė replika.

V.EINORIS. Kolegos, esu truputį nustebęs, kad mes Neringą sutapatinam kartais su Avižienių gyvenviete arba su kokia nors kita vietove. Mums gamta padovanojo unikalų kampelį. Bet tame unikaliame kampelyje žmogus džiaugiasi 3-4 mėnesius, o toliau labai tiktų statyti vėjo malūnus, kurie galėtų gerai sukti girnas arba gaminti elektrą. Vėjai. Ir žmogus ten turi darbo keletą mėnesių. Jis ieško darbo, jis turi važiuoti kitur. Čia yra visiškai skirtingi dalykai. Ir man labai keista, kad mes dėl vieno milijono sukeliam tiek vėjų, didesnių negu pačioje Neringoje. Todėl šiek tiek vertinkime kitaip, ką mums gamta padovanojo vertingo, kitaip vertinkime.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar grįžtam prie 11 darbotvarkės klausimo. (Balsai salėje) Tai paprieštaravo… (Balsai salėje) Palaukit, nesikarščiuokim. Galim prisikarščiavę padaryti klaidų. Jau mes ne kartą tą padarėm. Aš suprantu, klaipėdiečiai labai neigiamai sureaguos į mano siūlymą, gal neskubėkim. Aš taip pasiūliau sureagavęs į A.Macaičio repliką, bet geriau ramiau apsvarstykim, neskubėkim, sutinkat? Padarom tų klaidų beskubėdami, nepadarykim šį kartą. Nes klaipėdiečiai, žinau, visai kitaip mano.

Įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2700(2*) (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Svarstom 11 darbotvarkės klausimą, įstatymą Nr.IXP-2700. (Triukšmas salėje) Jau apsiraminkim dėl Neringos. Dabar apie vėliavą. Įstatymo “Dėl Lietuvos valstybės vėliavos” 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Pavilionis. Prašau.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas sulaukė siūlymų iš Teisės departamento, iš kai kurių Seimo narių. Norėčiau juos pateikti ir pasakyti, kokia yra komiteto nuomonė. Teisės departamento pastaboms yra pritarta. Seimo narys J.Korenka ką tik man pasakė, kad jis atsiima savo siūlymą, nors iš tikrųjų mes ir komitete jam nepritarėm. Yra Seimo narių A.Indriūno ir R.Pavilionio siūlymas. Jam pritarta iš dalies, siūloma jį redaguoti. Aš paaiškinsiu šio siūlymo redaguoti prasmę vėliau, gerai? Seimo narės O.Babonienės siūlymui yra pritarta iš dalies, vienam iš siūlymų. Kitam, susijusiam su įsigaliojimu, nėra pritarta. Tiek mes sulaukėme siūlymų ir tokia buvo komiteto reakcija į juos. Patobulintą tekstą jūs turite. Iš to teksto matyti, kad teikiamo įstatymo projekto esmė nepakitusi, tik siūloma, be bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų, į šį sąrašą įrašyti ir valstybines aukštąsias mokyklas. Lietuvoje jau yra susiklosčiusi tradicija, bent jau Vilniaus universitetas pradėdamas mokslo metus ne vieneri metai kelia vėliavą ir baigdamas juos nuleidžia. Kiekvieną kartą tai daro kitas fakultetas, saugodamas universiteto garbę per visus mokslo metus. Manome, kad toks vėliavos pakėlimas ir nuleidimas įprasmina patį veiksmą, ir jis netampa formalus.

PIRMININKAS. Taip išeina, kad prie pradinių mokyklų nebus keliama?

R.PAVILIONIS. Bendrojo lavinimo mokyklos apima ir pradines.

PIRMININKAS. Ne, bet jeigu tik viena pradinė?

R.PAVILIONIS. Prie ikimokyklinių nebus, kaip buvo siūloma gerbiamojo J.Korenkos.

PIRMININKAS. Noriu paklausti, ar E.Klumbys nori dalyvauti diskusijoje? Gerai. Ačiū pranešėjui. Kviečiu E.Klumbį pradėti diskusiją. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš suprantu, visi jau gyvena atostogų nuotaikomis, o čia atsirado vienas, kuris nori kalbėti diskusijoje. Tačiau aš noru kalbėti dėl įstatymo juridine prasme. Aš suprantu, įstatymą teikia Seimo Pirmininkas ir vienas ministras. Tai tikrai garbingi žmonės, tačiau aš noriu pasakyti, kad dar 2002 m. spalio mėnesį aš teikiau, užregistravau Seime 3 straipsnio pakeitimo projektą. Tiesa, ten yra klausimai, susiję su vėliavos pakėlimu Kovo 11-ąją, tačiau būtų buvę kur kas korektiškiau, kad ir mano siūlymas, ir šis, kuris siūlomas šiandien ypatingos skubos tvarka, būtų buvę sujungti ir mes būtume galėję šį įstatymą priimti kartu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl pataisos. Seimo narys J.Korenka savo pataisą atsiėmė. Yra A.Indriūno ir R.Pavilionio pataisos. Joms komitetas pritarė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti svarstymui? Pritariam. Prašom. A.Indriūnas pateiks savo pataisą. Paspauskite mygtuką. Prašom kalbėti.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, įsigilinkime, ką reiškia žodis “paprastai”. Žodis “paprastai” kilęs iš žodžio “paprastas” – nesudėtingas, kitaip sakant, prastas. Žodis “paprastai” reiškia, kad galima prastai iškelti. Gyvojoje kalboje žodis “paprastai” vartojamas, kaip kalbininkai sako, reikšme “įprastai”. Šiuo atveju žodis “įprastai” irgi netinka, nes ką reiškia įprastai? Įprastai – jeigu jau universitetas kėlė, tai ir toliau kels. Matome, kad žodis “paprastai” ar “įprastai” iš viso anuliuoja įstatymo esmę – noriu keliu, noriu ne, todėl žodį “paprastai” komitetas siūlo išbraukti. Ačiū.

PIRMININKAS. Apie kokį žodį jūs kalbėjote? Aš nerandu iš viso įstatyme tokio žodžio.

A.V.INDRIŪNAS. Komiteto siūlyme yra įrašytas žodis “paprastai”.

PIRMININKAS. Aš nesusigaudžiau, atleiskit. Ar bendru sutarimu pritartume A.Indriūno ir R.Pavilionio siūlymams? Ačiū. Pritarta. Dėl motyvų jau viena kalbėjo. Ar O.Babonienė atsiima savo siūlymą? Ne? Prašom pateikti.

O.BABONIENĖ. Kodėl aš pateikiau tą pasiūlymą? Įrašius visus ankstesnius siūlymus vėliava bus keliama prie pagrindinių, pradinių, aukštųjų mokyklų, tačiau nebus keliama prie sporto ir meno mokyklų. Taigi mano siūlymas – kad būtų prie mokyklų. Šiame žodyje telpa visos: pradinės, pagrindinės, aukštosios, sporto ir meno, todėl šis siūlymas ir teiktas.

Antrasis mano siūlymas buvo todėl, kad mes viską paprastai planuojame iš anksto. Kad ir labai mažos lėšos, tačiau tai papildomos šių metų biudžeto išlaidos, todėl siūlau, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo kitų biudžetinių metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio pasiūlymo dėl balsavimo motyvų? J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Aš noriu pasisakyti prieš tokį siūlymą. Šiame visame įstatymo projekte yra tam tikra riba, nuo kurios prasideda brangaus daikto devalvavimas. Tas aspektas yra. Tačiau tas devalvavimas šiuo atveju jau būtų suabsoliutintas, jeigu mes išbrauktume tai, kas dabar siūloma, t.y. prie darželių kabintume. Manau, sustokime prie to aukštesnio lygio, ir tai išgelbės brangaus mūsų valstybės simbolio devalvavimą. O dėl to, kad tai būtų finansuojama iš kitų metų biudžeto, aš pritariu, nes tai visai normalu.

PIRMININKAS. S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat norėčiau palaikyti būtent tą antrąją dalį, kad įsigaliotų nuo naujų finansinių metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Toks siūlymas yra, kitokio nėra. Aš neturiu teksto, ką jūs rašėte, bet ir parašyta, kad siūlote nuo sausio 1 dienos. Dabar mes ir balsuosime. Kas už tai, kad pritartume O.Babonienės siūlymui dėl šio įstatymo? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Nėra dviejų siūlymų, viena dalis. Atsiprašau, dar kartą išsiaiškinkime: yra viena dalis, kad įstatymas galioja nuo sausio 1 dienos. (Balsai salėje) Minutę. Gerai. Komiteto pirmininkas. Prašom.

R.PAVILIONIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų komitetas nepritarė pirmajam gerbiamosios O.Babonienės siūlymui, kuriame kalbama apie mokyklas. Mūsų sąmonėje mokyklos yra siejamos su vidurinėmis mokyklomis, jokiu būdu ne su aukštosiomis, tuo labiau ne su universitetais. Kur kas tikslesnė formuluotė yra bendrąjį lavinimą teikiančios ir aukštosios mokyklos, kuri apima kolegijas ir universitetus, todėl komitetas ir nepritarė šiam siūlymui.

Dėl kito, dėl įsigaliojimo. Kadangi kalbama apie mokslo metų pradžią ir pabaigą, būtų logiška tai sieti su pradžia ir pabaiga, o ne su naujais biudžetiniais metais. Turiu omeny, kad ir šiandien visos mokyklos turi tokias vėliavas, todėl didelių problemų neturėtų kilti. Kai bus svarstomas kitų metų biudžetas, galbūt ministerija ir numatys papildomas lėšas, bet mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., todėl mes siūlome nepritarti nei vienam, nei kitam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pirmininkas išaiškino. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume O.Babonienės pasiūlymui dėl 1 straipsnio, prašau balsuoti.

16 – už, prieš – 8, 24 susilaikė. Pataisa nepriimta. Dėl 2 straipsnio. Prašau balsuoti, kas už tai, kad priimtume antrąjį O.Babonienės pasiūlymą.

19 – už, 9 – prieš, 16 susilaikė. Nepriimtas. Dabar klausiu, ar pritartume įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū, pritarta.

Pradedame priėmimą. G.Steponavičius. Nuomonė už. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Aš iš principo palaikau šį siūlymą. Tiktai noriu atkreipti dėmesį, kad paskutinė redakcija, kuri yra pasiūlyta įgyvendinant tai, įtraukus valstybines aukštąsias mokyklas, sukels daug keblumų, nes galėčiau priminti, kad vien Vilniaus universitetas turi keliolika fakultetų, daug pastatų ir panašiai. Taigi įdiegti pataisius šį variantą išties bus problemų. Taip pat turėčiau pareikšti savo apgailestavimą, kad nebuvo pritarta J.Korenkos pasiūlymui dėl ikimokyklinių įstaigų, bet iš principo pritariu tokio įstatymo priėmimui.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Rinkevičius. Nuomonė prieš.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Tikrai labai patriotiškas, labai kilnus pasiūlymas, galbūt ta prasme ir vertas pritarimo. Tačiau įvertinkim realią situaciją. Pirmas dalykas – kas bus Lietuvoje? Atsiras labai daug vėliavos išniekinimo, dingimo ir kitokių atvejų. Vienareikšmiškai galim tą patvirtinti ir pasakyti. Antras dalykas. Įvertinkim savivaldybių, ypač kaimo mokyklų, padėtį. Šiandien kai kurios savivaldybės sprendžia klausimą, už ką mokyklai nupirkti malkų, kad pakūrentų, kad vaikai šiltai sėdėtų, galėtų normaliai mokytis. Žinot, kiek kainuoja vėliava? Ji kainuoja nuo 100 iki 200 Lt. Ir per mėnesį, ko gero, reikės keisti, nes ji susidėvi, vis dėlto nėra amžinas dalykas. Už ką mes pirksim? Tai yra papildomos išlaidos. Mes galim prižadėti, kad skirsim papildomai, bet žadam daug, kai reikia skirti, tada mūsų galimybės … suskaičiuojam, kad nėra iš ko. Taigi aš tikrai iš širdies būčiau linkęs pritarti tam siūlymui, tačiau įvertinti reikia norus ir galimybes. Šiandien norai yra tikrai kilnūs ir geri. Tačiau galimybės, manau, įgyvendinti šį įstatymą dėl finansinių, dėl kitų teisinių ir vėliavos išniekinimo, ir kitų dalykų kol kas nėra. Sakyčiau, kad kol kas dėl šito reikėtų susilaikyti. Šiandien dar ne laikas priimti tokį kad ir kilnų, kad ir gerą nutarimą. Todėl siūlau už jį nebalsuoti ir susilaikau.

PIRMININKAS. A.V.Indriūnas. Nuomonė už.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš gerai prisimenu ritualą vėliavos pakėlimo ir nuleidimo Kauno karo muziejuje. Būdavo didelės iškilmės, turėjo didelę patriotinio auklėjimo reikšmę. Ir man atrodo, kad ta įstatymo dvasia yra labai priimtina ir būtina. Tačiau, aš dar kartą pabrėžiu, kad komiteto pasiūlytas ir įrašytas žodis “paprastai”, kurio nebuvo, ir autorių pateiktame, ir pasiūlyme nebuvo, gali sugadinti visą reikalą. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Burbienė. Prašau.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kai buvo pritarta čia, Seime, pono A.Indriūno siūlymui ir kai atrodo, turėjo būti pritarta ir O.Babonienės siūlymui, gal buvo galima, nors ir nelabai entuziastingai, bet vis dėlto pritarti tam įstatymo projektui. Tačiau dabar rezultatas yra toks, kad tai įsigalios tuoj pat. Vadinasi, jau nuo mokslo metų pradžios reikės visoms mokykloms kabinti vėliavas. Ją laikant viduje, vėliava gali išsilaikyti ilgai. Tačiau jeigu ji bus kabinama lauke, labai netruks, kai ją reikės keisti. Iš tiesų tai nėra mažos išlaidos mokykloms, kurios turi daugybę kitų išlaidų. Aš nežinau, iš kur čia atsirado toks baisus noras kuo greičiau šį įstatymą priimti, lyg mes neturėjom šiuo metu svarbesnių. Bet ką jau padarysi. Ir paskutinis dalykas. Jeigu kabos nelabai graži, pablukusi vėliava arba jos nebus dėl to, nes nebus pinigų ją nusipirkti, tai mokyklos vadovus reikės bausti. Dar papildomas dalykas, aš tikrai manau, kad šis įstatymas neduos pliusų nei Seimui, nei švietimo sistemai.

PIRMININKAS. R.Pavilionis. Nuomonė už.

R.PAVILIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad daryti išankstinę prielaidą apie blogas pasekmes bet kurio įstatymo yra labai bloga pozicija. Turime siekti, kad priimdami įstatymus mes kaip tik pozityviau reguliuotume to įstatymo tą veiklą, negu iš anksto įžvelgtume vien tik blogį jame. Kitas dalykas, visi esame pastebėję pastaruoju metu menkėjantį mūsų nacionalinio orumo jausmą ir ypač mokyklose. Manau, kad gražių pavyzdžių kitose šalyse mes rasime kur kas daugiau negu Lietuvoje. Ir niekas ten nesigėdi iškelti nacionalinę vėliavą, ir suranda tuos 60 Lt, kurie tūkstančiais kitais atvejais arba milijonais išleidžiami visiškai ne tokiems kilniems tikslams. Na, ir pagaliau prisiminkime, kad mokyklos krepšelis yra atitinkamai padidėjęs. Tai jau ką, ką – tuos keliasdešimt litų… ir prižiūrėti, ir skiepyti vaikams sąmoningumo jausmą, ne tiktai formalią procedūrą vėliavos atsiradimo arba jos nuleidimo, šiandien yra nepaprastai šiandien. Aš manau, kad vis dėlto turėtume balsuoti už tokį nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. G.J.Mincevič. Prašau.

G.J.MINCEVIČ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš nesu prieš tą įstatymą, be abejo, tik man nelabai aiškus jo priėmimo skubotumas. Mes tiek laiko, tiek posėdžių skyrėm Joninėms, kad išdiskutuotume visą tą dalyką, o šį įstatymą priimam ypatingos skubos tvarka. Šis įstatymas yra labai, taip sakant, delikatus tuo atžvilgiu, kad tai yra politinis įstatymas. Jau čia ponas J.Karosas sakė apie galimą tam tikrų vertybių devalvaciją. Aš noriu tiktai atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kalbėjau komitete, niekas man neatsakė į tą klausimą. Įstatymas tiksliai nustato vėliavų panaudojimą. Nei mažiau, nei daugiau. Dabar jis nustato panaudojimą valstybinėse ir savivaldybės mokyklose. Kaip bus su kitų steigėjų mokyklom? Su privačiom mokyklom? Yra nemažai mokyklų nevalstybinių ir ne savivaldybės, yra apskrities mokyklų, tarp kitko, kurios irgi nėra čia paminėtos. Tos mokyklos pagal šį įstatymą ne tiktai neprivalės vėliavos naudoti, bet ir negalės, neturės teisės. O ten juk mokosi tie patys Lietuvos piliečiai pagal tas pačias Švietimo ministerijos patvirtintas programas. Ir daug kitų niuansų. Man atrodo, tas dalykas nėra išdiskutuotas, nėra gerai apgalvotas, ir nesuprantu skubotumo – ypatingos skubos tvarka šio įstatymo priėmimo. Ačiū.

PIRMININKAS. H.Žukauskas. Nuomonė už.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Na, man atrodo, kad arba nacionalinis pasididžiavimas yra, arba jo nėra. Kalbant apie jį, man atrodo, nėra tokių sąvokų kaip laikas, ne laikas, per vėlai, per anksti, išlaidos bus didesnės ar mažesnės. Tiesiog mes turime valstybę, mes turime jos simbolius, ir mes juos turime mylėti, gerbti ir visada propaguoti bei rodyti. Jeigu mes mūsų nacionalines vėliavas gražiai sulankstę laikysime kur nors spintoje, be abejo, jos laikys labai ilgai. Tačiau jeigu mes šias vertybes taip slėpsime, tai labai greitai užmiršime, kokia spalva yra mūsų trispalvės viršuje: ar geltona, ar raudona. Tokiu atveju mitinguose mes ją tikrai atvirkščiai rodysime. Man atrodo, kad jeigu turime gražią vėliavą, turime ją rodyti, gerbti, tausoti, saugoti, bet kartu turėti ir nacionalinį pasididžiavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Jučas. Nuomonė prieš.

J.JUČAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nesu visiškai priešingas šiam įstatymui, aš balsuosiu susilaikydamas, bet norėčiau atkreipti dėmesį į vieną aplinkybę. Dabar pagal galiojantį įstatymą valstybės vėliava visą laiką kabo prie valstybės institucijų, savivaldybių. Ir tai yra puiku, jas mes matome kiekvieną dieną. Valstybės vėliava yra keliama valstybės švenčių metu. Aš manau, kad jaunajai kartai ar besiugdančiai kartai retkarčiais pamatyti, kada ta vėliava keliama, kada ji nuleidžiama valstybės švenčių metu, įsiminti mūsų iškiliausias metų dienas – irgi tam tikras auklėjimo būdas. Nes kai kiekvieną dieną matome, paskui nebematome, ką turime. Man atrodo, kad tai yra valstybės simbolis, jis simbolizuoja valstybės institucijas, ir tai yra labai gerai. Be abejo, tam tikromis dienomis pakelta vėliava taip pat primena apie vieną arba kitą svarbesnį valstybės įvykį ir tai, man atrodo, yra gerai. Jos keliamos ne tik prie mokyklų, prie kitų įstaigų, bet ir prie privačių namų. Sakyčiau, kiekvieną dieną matyti labai daug vėliavų yra tam tikras mūsų valstybės simbolio nuvertinimas, ir man nejučia prisimena eilės “vėliavėlės plevėsuoja, skamba lūpose daina, pionieriai atžygiuoja, komjaunimo pamaina”. Ačiū.

PIRMININKAS. Tvirtai įkaltos žinios. A.Monkevičius. (Plojimai)

A.MONKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galime labai įvairiai svarstyti, ar reikalinga vėliava, ar reikalingi simboliai, ar reikalingas herbas, himnas, kokiomis progomis, kada, kaip. Tačiau kiek man teko bendrauti su tomis mokyklomis, su tomis mokyklų bendruomenėmis, kurios turi požiūrį, kurios turi tradicijas, kurios siekia ugdyti pagarbą Tėvynei, savo kraštui, valstybei, iš tikrųjų jos sugeba suderinti visa tai, tuos simbolius, jų panaudojimą. Jeigu mūsų trispalvė plevėsuos virš mokyklos, virš universiteto, ypač, sakyčiau, virš mokyklos, kurioje diegiama pilietinio ugdymo sistema, kuri yra integrali ugdymo dalis ir netgi atskiras dalykas, mokykla visuomet yra ar mikrorajono, ar seniūnijos kultūros židinys, valstybės tam tikras simbolis, vėliava, man atrodo, visuomet labai gerai bus panaudojama, bent jau tokia galimybė tikrai bus. O dėl kaštų, išlaidų, kokios šiuo atveju gali būti, man atrodo, tikrai labai nedidelės.

Visiškai neseniai su moksleivių parlamentu kalbėjau. Jie sakė, kad kiekviena abiturientų laida išeidama su didžiausiu malonumu, netgi ankstesnės kartos, padovanos vėliavą, kurią reikia prižiūrėti, per metus keletą kartų pakeisti. Gal bus ir blogų pavyzdžių. Bet tie blogi pavyzdžiai turbūt ir bus blogi pavyzdžiai. O mes turime orientuotis į tai, kad mūsų piliečiai nuo mažumės priprastų prie mūsų simbolių, kad jie kaip simboliai jiems daug ką reikštų.

Todėl aš siūlyčiau pritarti, neatidėlioti. Man atrodo, šiuo atveju jokių problemų nėra, latviai tą turi ir kitos valstybės tą turi ir deramai sugeba panaudoti ugdymo procese. Labai prašau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Abi nuomones išreiškė po keturis Seimo narius. Aš kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos valstybės vėliavos” 3 straipsnio papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

33 – už, 11 – prieš, 10 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2198(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 13 klausimą – Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-2198. Priėmimo stadija. Pranešėjas – P.Papovas. Aš dar atsiprašau, J.Sabatauskas nori repliką pasakyti.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, replika dėl Vėliavos įstatymo. Sugretinus mokyklas su valdžios įstaigomis, iš tikrųjų įvyksta visiškas sąvokų nesupratimas, negalima gretinti šių sąvokų. Tie, kurie pasisakė už, kad bus patriotinis ugdymas, ir tie mokyklų, įstaigų vadovai, kurie ir dabar turėjo teisę, niekas nedraudė nuolat laikyti iškeltą vėliavą… jeigu jūs manote, kad jie ne patriotai, tai gal jie ne savo vietoje sėdi? Ministrui turbūt verta pasidomėti, o ne prievarta juos versti kelti vėliavą.

PIRMININKAS. Prašom P.Papovą į tribūną. Svarstome darbotvarkės 13 klausimą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo komitetas pasiūlymų negavo, išskyrus Teisės departamento pastabas. Pirmajai Teisės departamento pastabai komitetas pritarė, t.y. pakeisti pavadinimą, kad tai yra ne pakeitimo įstatymas, o yra papildymo 2 dalimi ir…

PIRMININKAS. Ar galime palikti ir klausytis pranešėjo, esančio tribūnoje?

P.PAPOVAS. …3 straipsnyje atsisakant 1 dalies, o paliekant tik 2 dalį. Antrajai ir trečiajai Teisės departamento pastaboms nepritarė ir mano, kad asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, gali tęsti savo atstovavimą bylose ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tuo dar nesibaigia, būna skundų, byla baigiasi tada, kai Aukščiausiasis Teismas priima sprendimą arba vėl iš naujo grąžina nagrinėti į apylinkės teismą. Vis dėlto komitetas pasiūlė apriboti teikti tas paslaugas, atstovavimą, iki kitų metų liepos 1 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galima nusiraminti ir atsisėsti? Tiek daug aistrų. Neringa, vėliava… Dabar svarstome Civilinio proceso kodeksą, ne mažiau aistrų galima kelti. Dabar išgirdome komiteto pirmininko pranešimą. Prieš priėmimą žodžio prašo teisingumo ministras. Jis dalyvauja posėdyje. Prašom. Todėl, kad jis yra ministras ir gali kalbėti tuo klausimu, kuris jam yra svarbus. Prašom. Prašom gal į tribūną?

V.MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų girdėjau repliką, kad esu advokatas ir dėl to neturėčiau teisės kalbėti. Iš tikrųjų taip ir yra, sustabdyta mano darbinė veikla penkeriems metams. Ketveri metai jau praėjo, bet aš galiu kalbėti ne apie tai. Noriu kalbėti ne apie tai.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį į Vyriausybės nuomonę, kuri buvo išsakyta, ir į Teisės departamento išvadas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, t.y. pagrindinio komiteto, nuomonė buvo prieš. Kodėl aš drįstu pasakyti ir paprašyti jūsų balsuoti prieš? Todėl, kad ši įstatymo pataisa prieštarauja bent penkiems dabar galiojantiems teisės aktams, taip pat jūsų priimtam Civilinio proceso kodeksui. Kodėl? Projekto nuostatuose yra nurodytas terminas, iki kada įvardyti teisininkai, t.y. asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, turi teisę atstovauti kitiems asmenims iki kitų metų liepos 1 dienos. Tai neturi jokio loginio ir teisinio pagrindimo. Kodėl? Projektu siekiama pakeisti dabar galiojančią civilinio proceso normomis įtvirtintą principą, kad atstovas civiliniuose procesuose tik kai kuriais atvejais gali būti asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Tie atvejai yra įvardyti 55, 56 straipsniuose. Tokią teisę norima suteikti visiems asmenims, turintiems aukštąjį teisinį išsilavinimą. Šiuo atveju tai prieštarautų Advokatūros ir Prokuratūros įstatymams, nes daugelis teisininkų ten dirba, Notariato įstatymui, Antstolių įstatymui, nes tiems antstoliams, kurie turi išsilavinimą, yra draudžiama atstovauti kitiems asmenims teismuose. Be abejo, tai prieštarauja pačiai pagrindinei Civilinio proceso kodekso nuostatai, t.y. 1 straipsniui.

Svarstymo metu (aš stenogramoje mačiau) Seime atstovaujantys teisininkai, turiu omenyje Seimo narius, aiškiai pasakė ir pacitavo Civilinio proceso kodekso 1 straipsnį, kad visi kiti įstatymai ir teisės aktai, kurie prieštaraus Civilinio proceso kodekse reglamentuojančioms taisyklėms, negalios, bus taikomas Civilinio proceso kodeksas. Ta norma nėra keičiama ir šiuo atveju ji negalės būti taikoma, nes tai prieštaraus aukštesnio lygio teisės aktui.

Aš nenoriu kalbėti jau apie tai, kodėl buvo siekiama tai padaryti, nes jūs pasakysite, jog aš esu suinteresuotas, nes esu advokatas. Tačiau noriu pasakyti, kad advokatai nėra kokia nors uždara kasta ir kad nuo to laiko, kai aš nesu praktikuojantis advokatas (bus jau ketveri metai), nuo 600 advokatų skaičius padidėjo beveik dvigubai, t.y. iki 1150 praktikuojančių advokatų, bet dar yra daug nepraktikuojančių. Taigi teisininkams, kurie nedirba kitose srityse, bet nori tapti advokatais, yra sudaromos visos galimybės išlaikyti egzaminus, apsidrausti, įsteigti kontorą ir teikti tas paslaugas, kurios yra teikiamos. O tiems, kurie turi teisinį išsilavinimą, bet neturi galimybės atstovauti teismuose ir bylose, yra sudarytos puikiausios sąlygos teikti kitas paslaugas, dirbti įmonėse teisininkais ir teikti savo paslaugas toms įmonėms.

Pagrindinis mano argumentas yra absoliučiai teisinis, t.y. kad ši norma bus priimta, bet jos niekad negalės taikyti realiame gyvenime, nes, kaip minėjau, tai prieštarauja bent penkiems teisės aktams. Vienas iš jų yra Civilinio proceso kodekso 1 straipsnis, tai yra aukštesnio lygio teisės aktas. Bet kokiu atveju, jeigu ir priimsime šį įstatymą, nė vienas iš teismų neturės galimybės priimti tokio asmens atstovauti bylose. Labai prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius į tuos argumentus atidžiai įsiklausyti. Jeigu norite spręsti ir manote, jog ši problema yra, tai vis dėlto reikėtų spręsti vadovaujantis įstatymais. Manau, kad kiekvienas iš jūsų prisiekėte gerbti Konstituciją, šalies įstatymus ir juos priimti teisingai. Tai ir kviečiu jus daryti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jūsų nuomonė sutampa ir su Teisės departamento išvadomis. Dabar galime išklausyti nuomones dėl balsavimo motyvų. A.Macaitis – nuomonė už. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau palaikyti pagrindinio komiteto išvadą. Man labai gaila, kad ministras šiandien taip kalbėdamas tiesiog, galima sakyti, grasina Seimo nariams, kad mes nevykdysime, nes taip ar kitaip yra. CPK irgi yra ne Šventasis raštas, kurio negalima keisti. Jeigu reikia, tai reikia pakeisti. Jeigu priėmėme neteisingą sprendimą ir nesudarėme konkurencijos šioje srityje, tai mums gėda. Šiuo konkrečiu atveju konkurencija viską išsprendžia. Aš nenoriu, kad mano įmonės teisininkas, kuris dirba 10 ar 15 metų, išmanantis, (sakau pavyzdį) negalėtų atstovauti mano įmonei teisme. Tai yra nesuprantami dalykai. Jūs įsivaizduokite, kiek kainuos eiliniam žmogui tokia advokato paslauga ir ar galime su tuo taikstytis. Jeigu, kolegos, kas nors neskaitėte vakarykščio “Sargybos” laikraščio, tai paskaitykite, ką tie patys advokatai šneka. Labai aiškiai atsiskleidžia visos šios grupės žmonių visi ketinimai. Ar mes galime su tuo taikstytis? Negalime. Tai ir siūlau šiandien palaikyti pagrindinio komiteto nuomonę ir neleisti tyčiotis iš žmonių.

PIRMININKAS. A.Sakalas – nuomonė prieš.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes kartais laikomės nuostatos, kad jeigu reikia, vadinasi, galima. Neįsiklausėme į ministro žodžius, jog priėmus šį įstatymą jis prieštaraus penkiems kitiems įstatymas, iš jų ir Civilinio proceso kodekso 1 straipsniui, kuris neleidžia traktuoti kitaip. Žodžiu, mes priimsime įstatymą, visi išeis patenkinti, sakys, kad priėmėm gerą įstatymą, bet tai bus dar vienas įstatymas, kuris neveis. Jeigu iš tikrųjų norite, nes nė vienas kodeksas nėra šventa karvė, kaip daugelis sako tą nuvalkiotą frazę, tai keiskite Civilinio proceso kodeksą, o ne jo įsigaliojimą, nes jo pakeitimas nieko neduoda.

Galiu pasakyti savo nuomonę kaip komiteto pirmininkas. Aš gaunu gana daug laiškų dėl advokatų. Man rašo, kad toks ir toks praleido terminus, negynė manęs byloje, todėl aš negalėjau apeliuoti laiku ir panašiai. Aš rašau iš karto raštą Advokatų tarybos primininkui ponui Rimui Andrikiui. Ir ką jūs manote, kokį gaunu iš jo atsakymą? Atsakymas būna toks: šio advokato mūsų rejestre nėra. Vadinasi, tai yra tas advokatas, apie kurį kalba mano kolega A.Macaitis, t.y. teisininkas, kuris neturi jokių teisių atstovauti teisme.

Ponai, prieš karą buvo tokia teisininkų plejada, kuri neturėjo advokato teisės, bet dalyvaudavo teisme arba patarinėdavo žmonėms. Jie buvo vadinami šunadvokačiais. Lietuvoje mes neturėtume įvesti vėl tos kategorijos. Šiandien nėra draudžiama, nes kiekvienas teisininkas, išlaikęs advokato egzaminą, gauna advokato licenciją. O projekte, kuris bus priimtas rudenį, mes pasistengiame, kad šią licenciją gautų be jokių problemų ir galėtų atstovauti. Padarysime taip, jog vieni laiko egzaminus ir gauna advokato licenciją, kiti nelaiko ir turi tokias pat teises. Tai yra nelogiška, yra skaldoma sistema, ji daroma visai nesuprantama. Labai gaila, kad mano kolega komiteto pirmininkas šią sistemą propaguoja. Tačiau sakau dar kartą, prašom priimti šį įstatymą, bet jis neveiks. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs kalbėjote daugiau 2 minutes. A.Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kai reikia apginti advokatų kastą, tai sukeliamos labai baisios jėgos. Ateina net ministras. Bet kai reikia priversti dirbti, kad Lietuvoje būtų teisingumas, tada tų jėgų nėra. Nėra nei ministro, nei nieko. Pažiūrėkite, ar šiandien žmogus be pinigų gali pasiekti teisingumą Lietuvoje? Pakalbėkite su paprastais Lietuvos žmonėmis ir pamatysite, kaip yra. O iš tikrųjų situacija yra ta, kad nenorima sudaryti konkurencijos, nenorima, kad žmonės, turintys patirtį… Ponas A.Sakalas sako, kad galima labai paprastai tapti advokatu. Tai gal tik jaunam žmogui? Bet jeigu jis 10 metų dirbo įmonės juristu, tai jis turi išeiti iš darbo, eiti dirbti pas advokatą padėjėju, be pinigų, nes yra tokia praktika, o tik po to laikyti egzaminą. Metus reikia dirbti advokato padėjėju, nes kitaip tu negali laikyti to egzamino. Deja, taip yra. Kam mes save apgaudinėjame? Suprantu, kodėl buvo mobilizuotos jėgos. Todėl, kad po svarstymo pagrindinio komiteto išvadai buvo pritarta. Todėl ir šiandien, žiūrėkite, mesta sunkioji artilerija. Jaučiama kaip net Seimo Pirmininkas nebešališkai pasakė apie Teisės departamento išvadas. Jos man labai dažnai sukelia įtarimų, kad jos toli gražu dirba ne valstybei ir ne mums, Seimo nariams, padeda, bet dirba nežinia kam. O kam, tai kas gali paneigti, kam dirba. Todėl siūlau balsuoti už pagrindinio komiteto išvadą ir priimti šią pataisą. Jeigu reikia, priimti ir kitas, kad visi teisininkai turėtų vienodas teises.

PIRMININKAS. Pone Algimantai Matulevičiau, atmetu jūsų įtarinėjimus. Aš komentuosiu, nes pasakyta, kad privalau paskelbti Teisės departamento išvadas, jeigu jose yra kokių nors pastabų dėl įstatymo projekto. Tą darau visada. J.Sabatauskas – nuomonė prieš.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Pradėsiu gal nuo pastabos į paskutinį pasisakymą. Šiandien iš tikrųjų civilizacijos rykštė yra liga, kuri vadinasi alergija. Dažnas iš mūsų turim tą alergiją, tik dažnai netgi daktarai sunkiai nustato priežastį nuo ko. Tai dar neaišku, jeigu yra alergija, tai gal visai ne nuo tų pastabų.

O dabar dėl teisės aktų prieštaravimo kitiems. Iš tikrųjų yra toks įstatymas dėl teisės aktų rengimo ir priėmimo tvarkos, įstatymų taip pat, jis aiškiai sako, kad jeigu teikiamas projektas prieštarauja kitiems galiojantiems įstatymams, jis negali būti priimamas, kol nepataisomi tie kiti įstatymai, jeigu juos galima taisyti. Tai aš ir sakau. Galima dabartinę situaciją sulyginti su ta šiandien populiaria vežimo tema, kai mes lenktyninį žirgą įkinkom į vežimą, pilną primėžto mėšlo, ir matydami, kad jis nepatempia, keičiam tik vadeles, o reikėtų pakeisti arklį, kuris tinka tam vežimui tampyti. Tai aš ir sakau: pirma reikia keisti Civilinio proceso kodeksą, o ne šį, tą kodeksą lydintį įstatymą, kuris priimtas vis tiek bus niekinis, nes Civilinio proceso kodekso 1 straipsnis sako, kad jis nebus taikomas. Dar plius, kaip minėjau, yra įstatymas, reglamentuojantis priėmimo tvarką. Šios tvarkos dabar nesilaikoma. Faktiškai šis įstatymas neturėtų būti priimamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė už – V.Orechovas.

V.ORECHOVAS. Ačiū, Pirmininke. Aš noriu prisiminti istoriją, kai mes priėmėm CP kodeksą, persvara buvo tik 3 balsų. Aš manau, kad pasiūlymas, kurį mes jau svarstom, skatins konkurenciją teisėtvarkos rinkoje, mažins kainą galutiniams vartotojams. Aš visiškai pritariu pagrindinio komiteto išvadoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Bernatonis – nuomonė prieš.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone Pirmininke. Na, visų pirma, kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad dauguma kalbėjusių už priėmimą šių pataisų kalbėjo daugiau apie ekonomikos, rinkos dėsnius, konkurenciją ir panašiai. Aš norėčiau labai atsakingai pasakyti, kad ne visuomet rinkos dėsniai galioja teisės sistemoje. Labai keistai vyko šio projekto svarstymas. Aš esu nustebęs, kad antrasis pagrindinis komitetas neatsižvelgė nei į Teisės departamento, nei į Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pagaliau nei į Vyriausybės nuomonę. Todėl manyčiau, kad geriausia išeitis būtų, jeigu vis dėlto šis projektas būtų grąžintas pagrindiniam komitetui, kad į tas išsakytas nuomones būtų atsižvelgta. Na, o jeigu toks projektas bus šiame posėdyje priimtas, tuomet visos interesų grupės įsitikins, kad įkyriais elektroniniais laiškais galima paveikti Seimo nuomonę.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Narvilienė – nuomonė už. Atsiprašau, ištrinta, tuoj grąžinsim jūsų pavardę. Tuoj, minutę. Paspauskit mygtuką. Taip, H.Žukauskas – nuomonė už.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, kad neištrynėt visam laikui. Aš noriu šiek tiek paprieštarauti ponui J.Bernatoniui. Aš suprantu, kad ne visada rinka sutinka su teisiniais dalykais. Tačiau manau, kad tai, ką mes šiandien galim priimti, manau, ir priimsim, yra tas tarpinis variantas, kuris paskui leis ištaisyti tą broką, kurį reikėtų ištaisyti. Man yra keisčiausias dalykas, kad universitetai, kurie rengia teisininkus, jie juos rengia nežiūrėdami specializacijos, ar tai bus advokatas, ar tai bus įmonės juristas, ar tai bus prokuroras. Šiuo atveju aš truputėlį jaučiu, kad mes tam tikrą teisininkų grupę iš karto paverčiam broku, t.y. nevykusiais, nieko nesugebančiais ir dirbančiais blogai, taip, kaip sakė ponas A.Sakalas, tais, kurie terminus bando ar tyčia, ar netyčia… Kitaip sakant, jų kvalifikacija yra bloga. Man regis, kad gyvenimas pats atrinks, prokurorus dės į vieną pusę, advokatus – į kitą. O teisininkai, kurie gali dirbti tuos darbus, kur nereikia labai aukštos kvalifikacijos, jie, man atrodo, visiškai gali tai daryti. Nereikia ponams advokatams suversti dirbti viso darbo, ir juodo, ir balto. Aš manau, kad tai yra tikrai rinkos dalykas, ir rudenį galbūt mes grįšim prie to, galbūt pakoreguosim ir Civilinį kodeksą, ir rasim būdą, kad Lietuvoje nepadaugėtų bedarbių. Aš siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir nuomonė už – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, H.Žukauskas beveik pasakė, kad yra rengiami teisininkai ir negalima įstatymais tų pačių teisininkų skirstyti – jis toks, tas kitoks. Teisininkas… Tegul jis darbais įrodo, o ne savo pavadinimu, kokį darbą realiai gali atlikti. Todėl yra labai logiškas pasiūlymas, kad bet kuris teisininkas gali užsiimti bet kuriais su teise susijusiais darbais. Aš pritariu šiam įstatymui, kad kiekvienas teisininkas turi turėti vienodą statusą.

PIRMININKAS. Taip, išklausėm visas nuomones. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašau balsuoti.

48 – už, 5 – prieš, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Svarstome 14b darbotvarkės… A.Macaitis. Prašau.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš dar norėčiau prašyti gerbiamąjį A.Sakalą. Čia nuskambėjo, kad tie, kurie yra ne advokatai, tie yra šunadvokačiai. Tai aš norėčiau, kad jis pasakytų, kad taip nėra.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, aš pasakiau, kad taip buvo smetoniniais laikais. Taip jie buvo vadinami. O apie dabartinius teisininkus aš negaliu pasakyti nei gero, nei blogo.

PIRMININKAS. J.Raistenskis.

J.RAISTENSKIS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi nuskambėjo nuogąstavimų, kad šis įstatymas negalios, nes neatitinka kitų įstatymų, tai, manyčiau, būtų tikslinga priimti protokolinį sprendimą įpareigoti Teisės ir teisėtvarkos komitetą parengti kitų įstatymų atitinkamas pataisas, kad šis įstatymas būtų veiksnus. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Reaguojant į šį pareiškimą iš tikrųjų vertėtų kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir paprašyti išvados, ar priimant šį įstatymą nebuvo pažeistas Statutas ir kiti įstatymai, kurie reglamentuoja priėmimo tvarką. Taip pat…

PIRMININKAS. Tai koks įstatymas buvo pažeistas?

J.SABATAUSKAS. Negalima priimti įstatymo, kuris prieštarauja kitiems įstatymams. Turi būti tuo pačiu metu iš karto taisomi ir tie.

PIRMININKAS. Tokio reikalavimo nėra. Dėl Konstitucijos ura toks reikalavimas, kad jeigu prieštarauja Konstitucijai, turi parengti lydinčiuosius. Tada Seimo Pirmininkas gali išbraukti iš dienotvarkės. Šiuo atveju, kai prieštarauja kitiems įstatymams, klausimas Statute visiškai nėra reglamentuotas. Balsuodami mes išsprendėm. Bet jeigu jūs norit, galim pavesti, tegul tikrina procedūrų komisija.

A.SAKALAS. Taip, Pirmininke, reikėtų pavesti.

PIRMININKAS. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, reikia mokėti pralaimėti. Man atrodo, jūs pralaimėjot dėl to, kad persūdėt, nes per daug prikvietėt čia visokių agituotojų, ir žmonės suprato, kad taip elgtis negalima. Todėl mokėkit pralaimėti ir eikim į priekį.

PIRMININKAS. Į Teisės departamento išvadas, galima taip pasakyti, nebuvo atsižvelgta, ir viskas. Prašau P.Papovą.

P.PAPOVAS. Na, vis dėlto norėčiau, kad neklaidintų čia nei Seimo, nei kitų. Dabar Civilinio proceso įsigaliojimo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje yra panašios nuostatos į tas, kokias dabar mes priėmėm, panašios. Tik jos galioja iki, sakykim, apygardos teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, o šiuo atveju – iki kitų metų liepos 1 d., kad tie atstovai galėtų tęsti, jeigu bus skundų, apeliacine tvarka ir Aukščiausiajame Teisme. Taigi jau yra tokia nuostata, leidžianti, sakykim, atstovams dalyvauti bylose iki sprendimo priėmimo. O čia šiek tiek toliau…

PIRMININKAS. Vadinasi, jūs nemanot, kad reikia priimti kokį protokolinį sprendimą? Ačiū.

Baudžiamojo kodekso 139, 140, 176, 180, 181, 190, 201, 212, 249 ir 281 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2606(2*) (priėmimas)

14b darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2606. Pranešėjas – J.Sabatauskas. Prašau. Priėmimas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo, kai buvo svarstyta plenariniame posėdyje, dėl Baudžiamojo kodekso kelių straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-2606 daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Siūlom priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą. Ar sutiktumėt priimti pastraipsniui? Dėl 1 straipsnio nėra kalbančių? Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis? Bendru sutarimu priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas. 5 straipsnis? Priimtas. 6 straipsnis? Priimtas. 7 straipsnis? Priimtas. 8 straipsnis? Priimtas. 9 straipsnis? Priimtas. Ir 10 straipsnis? Priimtas. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti? Balsuosim.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą?

29 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“  projektas Nr.IXP-2727 (pateikimas)

16 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo” pakeitimo” projektas Nr.IXP-2727. Pranešėjas – ministras V.Markevičius. Pateikimas. G.Švedas. Prašau.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jums yra teikiamas Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo” pakeitimo projektas. O pakeitimo esmė yra suderinti šio centro nuostatus su naujaisiais Baudžiamuoju ir Baudžiamojo proceso kodeksais. Pakeitimo esmė – nusikaltimų pavadinimų pakeitimas, taip pat suderinimas su Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis atsižvelgiant į tai, kad pagal naująjį procesą atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kokiu pagrindu tas tyrimas yra atliekamas. Tai tiek trumpai būtų apie siūlomus pakeitimus.

PIRMININKAS. Dėkui. A.N.Stasiškis nori jūsų paklausti. Prašau.

A.N.STASIŠKIS. Pone pranešėjau, gaila, aš neturiu čia viso to nuostatų teksto, bet man atrodo, kad jūsų teikiamas pasiūlymas (aš turiu omeny tą dalį, kur siūloma išbraukti inicijavimo teisę) vis dėlto neatitinka Genocido centro įstatymo teiginių. Genocido centro įstatymo tiek 2 straipsnio 1 dalyje rašoma “inicijuoja genocido organizatorių, vykdytojų teisinį įvertinimą”, tiek 5 straipsnio 17 punkte, 18 visur yra vartojama formulė: “inicijuoja visapusišką padarinių teisinį įvertinimą”. Man atrodo, kad šis nuostatų tekstas iš esmės nėra gerai suderintas su įstatymo teiginiais, nes “inicijuoti, iškelti baudžiamąją bylą” turbūt įeina į sąvoką “inicijuoja visapusišką teisinį įvertinimą”. Kaip čia yra? Ar nereikėjo ir kitus straipsnius labiau priderinti prie įstatymo teksto, įstatymo nuostatų?

G.ŠVEDAS. Supratau jūsų klausimą. Taip, kaip jūs traktuojat, ką reiškia inicijuoti visapusišką teisinį įvertinimą, tai tikrai nėra tas aspektas, kuris yra siejamas su baudžiamosios bylos iškėlimu. Visų pirma naujajame Baudžiamojo proceso kodekse kalbama ne apie baudžiamosios bylos iškėlimą, o apie nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą. Antras momentas yra tas, kad naujame Baudžiamojo proceso kodekse yra įvardyti pagrindai, kada atitinkamos ikiteisminio tyrimo įstaigos prokurorui pavedus pradeda ikiteisminį tyrimą. Ir šiuo atveju, kaip jūs sakot, jeigu Gyventojų genocido ir rezistencijos centras nustatys, kad reikėtų dėl tam tikro asmens veikų pradėti taikyti teisminį tyrimą, perduos tokį pareiškimą prokurorui, ir jau prokuroras spręs, ar inicijuoti tą tyrimą, ar ne. Pats Gyventojų genocido centras neturi teisės inicijuoti ikiteisminio tyrimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėt į visus klausimus. Noriu klausti, ar po pateikimo bendru sutarimu galėtume pritarti? Ačiū, pritarta šiam įstatymo projektui po pateikimo.

Noriu pasakyti, kad tiek, kiek matau salėje žmonių, mes negalėsim ratifikuoti įvairių tarptautinių sutarčių, ir keturi klausimai iš karto pakimba. Kitą savaitę tikrai reikės pratęsti posėdį.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2721(2*) (svarstymas ir priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Grįžkim prie 4 darbotvarkės klausimo. A.Butkevičiaus nematau. Po pateikimo yra Žmogaus teisių ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Pritariat? Ir – rudenį. Tvarka. Pritarta. (Balsai salėje) Prašau? Rezervinį? Palaukit, gal A.Butkevičius yra, ką tik buvo. Čia 4 klausimas, kur priėmimas. Mes atidėjom. Kol ateis A.Butkevičius, pradedamas svarstyti rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo dėl Seimo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir visų kitų pareigybių priedėlio pakeitimo projektas, registracijos Nr.IXP-2721. Pranešėjas – P.Papovas. Prašau.

P.PAPOVAS. Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį nutarimo projektą. Pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms, jį patobulino. Noriu pasakyti, kad tai yra techninio pobūdžio projektas. Ištaisoma klaida, kadangi dabartiniu metu nutarimas neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo. Prašom priimti.

PIRMININKAS. Gerai, čia vyksta svarstymas. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Palaukite, pažiūrėsime. Pasiūlymų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui? Ačiū. Pritarta. Dabar galėtume iš karto pradėti priėmimą. Šis nutarimas susideda iš vieno straipsnio. Du? (Balsai salėje) Iš dviejų straipsnių.

Dėl 1 straipsnio. Galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėkoju.

Dėl viso nutarimo nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo priedėlio pakeitimo”, prašom balsuoti.

Už – 28, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

A.Butkevičiaus nėra? Posėdžio dar nebaigėme ir restorane niekas negali sėdėti. (Balsai salėje) Palaukite minutę. Ką jūs turite minty dėl pakeitimų? Sakykite, kurį klausimą. 12? Palaukite. Kurį darbotvarkės klausimą? Dabar aiškiau, 17a. (Balsai salėje)

Įstatymo „Dėl Lietuvos ir ELPA Jungtinio komiteto sprendimo Nr.2/2001 „D protokolo pakeitimai (monopoliai)“ ratifikavimo“  projektas Nr.IXP-2728. Įstatymo „Dėl Lietuvos ir ELPA Jungtinio komiteto sprendimo Nr.3/2001 „Su valstybės pagalba susijusių 18 ir 25 straipsnių bei II priedo pakeitimai ir VI bei VII priedų panaikinimas“  ratifikavimo“  projektas Nr.IXP-2729. Įstatymo „Dėl Jungtinio komiteto, įsteigto vadovaujantis Laisvosios prekybos sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos, sprendimo Nr.1/2003 dėl Laisvosios prekybos sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos 2 protokolo pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2730 (pateikimas)

Pradedame 17a darbotvarkės klausimą Nr.IXP-2728. (Balsai salėje) Nesikarščiuokite, dar nėra kam pritarti. Įstatymo dėl Lietuvos ir ELPA Jungtinio komiteto sprendimo Nr.2/2001 “D protokolo pakeitimai (monopoliai)” ratifikavimo projektas. Pranešėjas – viceministras Vincas Paleckis. Pateikimas.

V.PALECKIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Žiūriu, Seimo nuotaikos geros. Siūlyčiau iš karto pritarti 17a ir 17b klausimams, nes iš esmės tai yra klausimai dėl sutarčių su Europos laisvosios prekybos asociacijos korektūrų. Aiškinamajame rašte išdėstyta, kodėl jos yra būtinos. Todėl, kad Šveicarija ir Lichtenšteinas padarė tam tikras savo įstatymų pataisas. Na, o antroji susijusi su tuo, kad keičiasi kai kurios mūsų laisvosios prekybos išplėtimas. Siūlyčiau pritarti 17a ir 17b klausimams, nes, mano manymu, prieštaravimų neturėtų būti.

PIRMININKAS. Neprisikalbėkite. Niekas nenori pranešėjo klausti. Ar galėtume pritarti šio protokolo ratifikavimo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta.

Dabar 17b klausimas Nr.IXP-2729 – įstatymo “Dėl Lietuvos ir ELPA Jungtinio komiteto sprendimo Nr.3/2001 “Su valstybės pagalba susijusių 18 ir 25 straipsnių bei II priedo pakeitimo ir VI bei VII priedų panaikinimas” ratifikavimo projektas. Pateikimas. Prašom.

V.PALECKIS. Tai irgi susiję su ELPA valstybių ir mūsų Jungtinio komiteto posėdžio pasiūlymais, kurių pagrindinis skirtumas yra tai, kad pagal Pasaulio Prekybos Organizacijos reikalavimus galima jau atsisakyti kai kurių ankstesnių įsipareigojimų, nes mums tapus PPO nariais tie anksčiau įstatyme numatyti ribojimai nereikalingi. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Noriu tik pasiteirauti, ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū.

Ir paskutinis, 17c, – Įstatymo dėl Jungtinio komiteto, įsteigto vadovaujantis Laisvosios prekybos sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos, sprendimo Nr.1/2003 dėl laisvosios prekybos sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos 2 protokolo pakeitimų ratifikavimo projektas Nr.IXP-2730. Prašom.

V.PALECKIS. Vėlgi tai yra Jungtinio komiteto su Slovėnija pasiūlymas. Siūloma panaikinti abipusį importo muitų mokestį žemės ūkio ir žuvininkystės produktams. Šio pakeitimo galiojimo laikas bus neilgas, iki mes įstosime į Europos Sąjungą. Nors ir trumpam laikui, tačiau tai liberalizuos mūsų prekybą. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar po pateikimo pritartumėte bendru sutarimu? Ačiū.

Visi klausimai – 17a, b, c – pagal mūsų išankstinę nuomonę turėtų būti duoti svarstyti Užsienio reikalų komitetui, kaip pagrindiniam, ir Ekonomikos komitetui, kaip papildomam. Svarstyti rudens sesijoje. Ar pritariate? Ačiū.

Įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XI dalies įgyvendinimo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2735 (pateikimas)

Darbotvarkės 18 klausimas Nr.IXP-2735 – Įstatymo dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XI dalies įgyvendinimo ratifikavimo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras V.Paleckis. Prašom.

V.PALECKIS. Siūloma prisijungti prie konvencijos, kurią jau dabar pasirašė ir ratifikavo 141 valstybė. Šios konvencijos pliusų aiškinamajame rašte išdėstyta labai daug. Kadangi nario mokestis palyginti nedidelis, per metus mes turėsime sumokėti tik 3000 JAV dolerių, o pranašumų pasirašius ir ratifikavus šią konvenciją labai daug, siūlyčiau Seimo nariams pritarti tam, ką pateikė mūsų Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Noriu paklausti kolegų, ar galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam projektui? Ačiū. Ir komitetai: Užsienio reikalų komitetas ir papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Ačiū. Ačiū viceministrui.

Pensijų sistemos reformos įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Draudimo įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo, Vertybinių popierių rinkos įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2695(3*) (priėmimas)

Matau, kad sugrįžo kolega A.Butkevičius. Prašau grįžti prie darbotvarkės 4 klausimo Nr.IXP-2695 – Pensijų sistemos reformos įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Draudimo įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo, Vertybinių popierių rinkos įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Priėmimas. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, atsiprašau, kad taip sutapo, nes radijui reikėjo duoti interviu. Siūlau priimti šį įstatymą atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Yra pateiktos įstatymo pataisos, kurios yra gana glaustos. Siūloma išbraukti įstatymo projekto šeštąjį skirsnį, t.y. būtų pateikti Pelno mokesčio įstatymo 12 ir 26 straipsniai… (tai bus pateikta vėliau), septintąjį skirsnį (tai apimtų Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimą, kuris bus vėliau pateiktas), aštuntąjį skirsnį (jame kalbama apie Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 ir 48 straipsnių pakeitimą) ir devintąjį skirsnį (tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁴, 224 ir kitų straipsnių pakeitimai). Visus tuos skirsnius siūloma išbraukti.

PIRMININKAS. Ir priimti tik iki septinto, taip?

A.BUTKEVIČIUS. Taip. Vėliau bus pateiktos visų tų įstatymų pataisos, kurios…

PIRMININKAS. Gerai, kad dabar mes tik tiksliai suformuluotume. Jūs girdėjote, kad Seimo narys, komiteto pirmininkas A.Butkevičius siūlo išbraukti šeštąjį, septintąjį, aštuntąjį ir devintąjį skirsnius. Ar galėtume pradėti svarstyti bendru sutarimu? Pradedame. Ar galėtume pritarti šiam siūlymui? Pritarta. Dėkoju.

Dabar pradedame priėmimą. Ar pirmąjį skirsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ar antrąjį skirsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas. Trečiasis skirsnis. Priimtas. Ketvirtasis skirsnis. Priimtas. 5 skirsnis. Priimtas.

Dabar visi kiti yra išbraukti. Ar teisingai? Visi kiti išbraukti. Penkis skirsnius priėmėme.

Dabar dėl viso įstatymo, kuris jau susidės tik iš penkių skirsnių. Nėra norinčių kalbėti? Tada balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Draudimo įstatymo, PVM vertės mokesčio įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo, Vertybinių popierių rinkos ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

34 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Maisto įstatymo 2, 3, 5, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-2741ES (pateikimas)

20 darbotvarkės klausimas… Ką praleidome? Ne, 19 išbraukėme. Nebus. Eurointegracinis Maisto įstatymo 2, 3, 5, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2741. Pranešėjas – viceministras ponas G.Černiauskas. Prašom. Pateikimas.

G.ČERNIAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti jums svarstyti Maisto įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą, kuriuo numatomas terminų priderinimas prie europinės teisės pagal direktyvas, apibrėžiama Valstybinės augalų apsaugos tarnybos atsakomybė kontroliuojant maistą bei mokslinių komitetų funkcijos aptariamoje srityje. Šitie būtų pagrindiniai dalykai. Po pateikimo prašyčiau pritarti projektui.

PIRMININKAS. Jūsų niekas nenori klausti. Todėl noriu paklausti, ar galime priimti bendru sutarimu šį įstatymo projektą po pateikimo? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.

Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo antraštės ir 1-26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2742 ES. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2743. Sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2744. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2745. Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2746 (pateikimas)

Kitas klausimas 21a – Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo antraštės ir 1-26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2742. Pranešėjas – viceministras ponas G. Černiauskas. Pateikimas.

G.ČERNIAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo projektu iš esmės yra keičiamas terminas. Iki šiol mes vartojome terminą “stomatologas”, bet pagal Europos Sąjungos ekspertų išvadą reikėtų vartoti “odontologo” terminą. Daugkartinis linksniavimas “odontologas” ir yra šio pakeitimo pagrindas. Pakeitimų atrodo daug, bet iš esmės kalbama apie termino pakeitimą. Taip pat tai susiję ir su lydinčiaisiais įstatymais – Sveikatos sistemos įstaigų įstatymu ir kitais. Visi pakeitimai yra susiję būtent su termino pakeitimu.

PIRMININKAS. Ir su lydinčiaisiais, taip? Ačiū jums, nėra klausimų. Noriu pasiteirauti, ar 21 ir b, c, d, e lydinčiuosius įstatymus po pateikimo galėtume pradėti svarstyti? Ačiū. Dabar reikėtų dėl komitetų. Dvidešimtajam dar nepaskyrėme. Sveikatos reikalų ir Kaimo reikalų komitetas būtų papildomas. Rudens sesija. Dvidešimtajam, pritariate? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Dabar dėl stomatologinės priežiūros… Čia yra keli lydintys. Pagrindinis būtų Sveikatos reikalų komitetas. Be papildomo? Nereikia. Stomatologinės, tai visi dantis, ne tik kaimiečiai, taiso. Rudens sesijoje. Dabar papildomas dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo – Sveikatos reikalų komitetas. Irgi rudens sesijoje. Pritariate? Toliau Sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio pakeitimas. Pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas, svarstyti rudens sesijoje. Ačiū. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimas. Pagrindinis jau būtų Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Ir svarstyti rudens sesijoje. Ir Gydytojų medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas svarstyti rudens sesijoje. Ačiū. Baigėme tuos visus klausimus. (Balsai salėje) Ne, dar ne laikas. Kaip tas vilkas po stalu.

Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas Nr.IXP-1532(3*) (priėmimas)

Pabandykime rezervinius. 2a – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1532. Ar A.Plokšto yra? Jūs. Gerai. Pranešėjas A.Butkevičius. Priėmimas.Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pagaliau baigėme derinti su Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistais jų siūlymus bei pastabas. Siūlyčiau kai kuriuos straipsnius pakeisti, arba tiesiog priimti įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Įstatymas gana solidus. Aš klausiau pranešėjo, ar galėtume priimti skirsniais?

A.BUTKEVIČIUS. Būtų galima.

PIRMININKAS. Jeigu skirsnyje bus kokių nors pataisų, tada aptarsime. Čia yra daug Biudžeto ir finansų komiteto siūlymų. Ar pritariate? Gerai. Dabar pirmasis skirsnis. Jame iš karto aš matau siūlymą dėl 2 straipsnio.

A.BUTKEVIČIUS. 2 straipsnio 22 dalį išdėstyti taip. Nežinau, ar perskaityti tuos punktus?

PIRMININKAS. Ar visi turite papildymą, kurį siūlo A.Butkevičius 22 punktui? Turite. Tai neskaitykite tada.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar būtų 29 balsai, pritariantys šiam A.Butkevičiaus siūlymui? Ačiū. Visi pritaria. Dabar noriu paklausti, ar nėra norinčių kalbėti dėl šios pataisos motyvų. Nereikia pranešėjui aiškinti esmės?

A.BUTKEVIČIUS. Šios pataisos yra parengtos vadovaujantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausiu, ar bendru sutarimu galime priimti A.Butkevičiaus siūlymą? Pritarta. Dėkoju.

Dabar 4 straipsnis iš… Ne. Dabar klausiu, ar pirmąjį skirsnį, kuriame nėra daugiau pataisų, galėtume priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.

Antrajam skirsnyje 4 straipsniui A.Butkevičius taip pat siūlo pataisą. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: “Valdyti pensijų fondų investicinių priemonių portfelius, jeigu įmonė atitinka papildomus savanoriškų pensijų kaupimo ir pensijų kaupimo įstatymo reikalavimus”.

PIRMININKAS. Ar pritartų 29 Seimo nariai šiai pataisą? Ačiū. Pritarta. Ar priimtume bendru sutarimu šį siūlymą? Ačiū. Priimta. 4 straipsniui dar jūs turite kitų siūlymų?

A.BUTKEVIČIUS. Yra siūloma papildyti 5 straipsnio 1 dalį.

PIRMININKAS. 4 straipsnio.

A.BUTKEVIČIUS. Oi, atsiprašau, dar 4 straipsnio 1 daliai.

PIRMININKAS. 1 dalį. Ar pritartų Seimo nariai šiai pataisą, kurią siūlo A.Butkevičius? Ačiū. Ir priimtume bendru sutarimu? Dėkoju.

Toliau.

A.BUTKEVIČIUS. Taip pat siūloma 4 straipsnio dabartinę 2 dalį laikyti 3 dalimi ir išdėstyti taip, kaip yra pateikta pataisoje.

PIRMININKAS. Jūs turite šį pasiūlymą.

A.BUTKEVIČIUS. Taip, galiu perskaityti.

PIRMININKAS. Ne, jeigu visi turi, taupydami laiką neskaitykime. Ar galėtume bendru sutarimu ir pritarti, ir priimti šią pataisą? Nėra prieštaraujančių, priimta. Toliau.

A.BUTKEVIČIUS. 4 straipsniui daugiau pastabų nėra.

PIRMININKAS. Tame skirsnyje dar yra 5 straipsniui. Pateikite.

A.BUTKEVIČIUS. 5 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį numatyta išdėstyti taip, įrašyti: “Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, pageidaujanti… verslo valdymo įmonės veikla, arba akcinė bendrovė, pageidaujanti veikti kaip investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, Vertybinių popierių komisijai pateikia prašymą”. Tokia redakcija.

PIRMININKAS. Ar pritartume šiam pasiūlymui? Dėkoju. Ar pritartumėte priėmimui? Ačiū. Priimta.

A.BUTKEVIČIUS. Taip pat 5 straipsnį siūloma papildyti nauja 6 dalimi. Jis skamba taip.

PIRMININKAS. Ir šį pasiūlymą Seimo nariai turi. Ar pritartume, kad pradėtume svarstyti šį pasiūlymą dėl 5 straipsnio 6 dalies? Pritarta. Ar pritartumėte, kad priimtume bendru sutarimu? Priimta. Dėkoju. Dar tame skirsnyje yra 7 straipsnio 3 dalies pakeitimas.

A.BUTKEVIČIUS. 7 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti taip: “Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai ir jų pakeitimai ar papildymai registruojami juridinių asmenų registre po to, kaip jiems pritaria Vertybinių popierių komisija”.

PIRMININKAS. Ar pritartumėte šiai pataisai, kad pradėtume svarstyti? Pritarta. Ar pritartumėte, kad priimtume? Priimta. Ir 10 straipsnis.

A.BUTKEVIČIUS. 10 straipsnio 6 punktą siūloma papildyti žodžiais: “Šie dydžiai negali būti mažesni nei nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose”. Visa tai yra skliausteliuose.

PIRMININKAS. Ar pritartumėte, kad pradėtume svarstyti šią pataisą? Ačiū. Ar pritartumėte, kad priimtume? Ačiū. Pritarta.

Dabar visas antrasis skirsnis. Ar pritartumėte, kad priimtume bendru sutarimu su šiais pasiūlymais, kuriems jau pritarėme?

Dabar trečiasis skirsnis. Jame yra pasiūlymai dėl 25 straipsnio 5 dalies. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. 25 straipsnio 5 dalyje siūloma išbraukti žodžius “savo ar investicinio fondo vardu”.

PIRMININKAS. Ar pritartumėte šiems siūlymams? Ačiū. Ar priimtume šiuos siūlymus bendru sutarimu? Priimta. Dėkoju. Dabar 30 straipsnis.

A.BUTKEVIČIUS. 30 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti žodžiais “jo sąskaita prisiimtoms prievolėms” ir t.t.

PIRMININKAS. Ar pritartume, kad pradėtume svarstyti? Pritarta. Ar pritartumėte, kad priimtume? Priimta. Dėkoju. Ar priimtume visą trečiąjį skirsnį su priimtais pasiūlymais bendru sutarimu? Priimta. Dėkoju.

Dabar ketvirtasis skirsnis ir jame yra jūsų pasiūlymas dėl 32 straipsnio. Dar yra pasiūlymas dėl 31 straipsnio. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. 31 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti žodeliais “jeigu jie turi teisę saugoti pinigines lėšas”.

PIRMININKAS. Kurioje dalyje: 1 ar 2?

A.BUTKEVIČIUS. Papildyti 31 straipsnio 1 dalį. Tie žodžiai būtų įrašyti po žodžių “centriniai vertybinių popierių depozitoriumai”. Jeigu jie turi teisę saugoti pinigines lėšas.

PIRMININKAS. To nebuvo įrašyta tekste. Vadinasi, 1 dalyje po sakinio pabaigos žodžio “depozitoriumai” pridėkite šį tekstą.

A.BUTKEVIČIUS. Jeigu jie turi teisę saugoti pinigines lėšas.

PIRMININKAS. Taip, tai būtų sakinio pabaiga. Ar pritartumėte šiam siūlymui, kad jį pradėtume svarstyti? O kad priimtume? Pritarta. Dėkoju.

Dabar 32 straipsniui turite pasiūlymų.

A.BUTKEVIČIUS. 32 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūloma išdėstyti taip: “Užtikrinti, kad atlyginimas už perleistą turtą per nustatytą laiką”, žodį “atitektų” išbraukiame ir įrašome žodžius “būtų pervestas į fondų sąskaitą arba atitektų investicinei kintamojo kapitalo bendrovei” (papildome žodžiu “atitektų”).

PIRMININKAS. Ar pritartumėte, kad pradėtume svarstyti šį pasiūlymą? Ačiū. Ar pritartumėte, kad priimtume šį pasiūlymą? Pritarta.

Dabar klausiu, ar galime priimti bendru sutarimu ketvirtąjį skirsnį su priimtais pasiūlymais?

A.BUTKEVIČIUS. Atsiprašau, dar 34 straipsniui yra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Kokiam?

A.BUTKEVIČIUS. 34 straipsnio 3 daliai.

PIRMININKAS. Gerai. Dar yra pasiūlymas 34 straipsniui.

A.BUTKEVIČIUS. 34 straipsnio 3 dalyje siūloma po žodžio ”darbuotojų” įrašyti žodžius “kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla”. Galiu perskaityti visą punktą. “Depozitoriumo, saugančio investicinio fondo (kintamojo kapitalo investicinės bendrovės) turtą, vadovas, valdybos nariai, tarybos nariai ar darbuotojai” ir po žodžio “darbuotojai” įrašomi žodžiai “kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla”. O toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Toliau – gali sudaryti…

A.BUTKEVIČIUS. Taip, gali sudaryti ne daugiau kaip vieną ketvirtąją…

PIRMININKAS. Aišku. Ar pritartumėte šiam siūlymui dėl 34 straipsnio? Ačiū. Daugiau nėra dėl ketvirtojo skirsnio?

A.BUTKEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime priimti ketvirtąjį skirsnį? Priimtas. Dėkoju.

Svarstome penktąjį skirsnį. Jame aš nematau pasiūlymų.

A.BUTKEVIČIUS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume penktąjį skirsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.

Dabar šeštasis skirsnis.

A.BUTKEVIČIUS. Nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Pasiūlymų nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu šeštąjį skirsnį? Ačiū.

Dabar dėl septintojo skirsnio. Yra pasiūlymų ar nėra?

A.BUTKEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume septintąjį skirsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Aštuntasis skirsnis.

A.BUTKEVIČIUS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar aštuntąjį skirsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dabar devintasis skirsnis.

A.BUTKEVIČIUS. Yra pasiūlymas 59 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: “Gavusi tokį pranešimą Vertybinių popierių komisija pasiruošia atlikti priežiūrą ir prireikus praneša valdymo įmonei, kokių veiklos reikalavimų, nustatytų…” Žodžiai “visuotinės gerovės” išbraukiami ir papildomai įrašoma “bendrųjų interesų”. O toliau kaip tekste – “…sumetimais jis privalės laikytis”.

PIRMININKAS. Ar pritartume šiam kolegos A.Butkevičiaus pasiūlymui? Ačiū. Pritarta. Dėl 60 straipsnio 5 dalies jūs taip pat teikėte siūlymą.

A.BUTKEVIČIUS. 60 straipsnio 5 dalies pirmą sakinį išdėstyti taip: “Šio straipsnio 4 dalyje numatytos poveikio priemonių taikymo tvarkos Vertybinių popierių komisija neprivalo laikytis, jei užsienio valdymo įmonė pažeidžia su…” Žodžiai “visuotinės gerovės” išbraukiami. Įrašomi žodžiai “bendraisiais interesais susijusius veiklos reikalavimus”. Toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Ar pritartumėte šiam pasiūlymui? Dėkoju. Pritarta. Dabar dėl viso devintojo. Ar pritartumėte, kad mes priimtume jį bendru sutarimu? Ačiū.

Dešimtajam skirsniui pasiūlymų nėra. Ar pritartume, kad jį priimtume bendru sutarimu?

Vienuoliktasis skirsnis. Nėra pasiūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dabar dėl dvyliktojo, paskutiniojo, skirsnio yra…

A.BUTKEVIČIUS. Pastaba 71 straipsniui. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “Šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalis įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare”.

PIRMININKAS. Bet tai yra. Ten buvo išskyrus, taip? O čia nėra žodžio “išskyrus” ?

A.BUTKEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar pritartumėte kolegos teikiamam pasiūlymui dėl 71 straipsnio? Ačiū. Ar galime priimti dvyliktąjį skirsnį su jau priimta pataisa bendru sutarimu? Priimta. Dėkoju pranešėjui.

Dabar dėl viso įstatymo? Nėra norinčių kalbėti. Pradėsime priėmimą. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

44 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Kontroliuojančių investicinių bendrovių įstatymo projektas Nr.IXP-1533(3*) (priėmimas)

Toliau. Darbotvarkės rezervinis 2b klausimas – Kontroliuojančių investicinių bendrovių įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1533. Priėmimas. Pranešėjas – A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Taip pat yra keletas įstatymo pataisų, jos parengtos vadovaujantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis. Įstatymą siūlyčiau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. Ar 2 straipsnį galime priimti? Priimtas. Ar 3 straipsnį bendru sutarimu galime priimti? Priimtas. Ačiū. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas.

Dėl 15 straipsnio yra pataisų.

A.BUTKEVIČIUS. Taip. 15 straipsnio 2 daliai yra siūloma redakcinio pobūdžio pataisa, buvo “sutartis su depozitoriumu nutrūksta”, dabar paskutinį žodį išbraukėme ir siūlome “nutraukiama”.

PIRMININKAS. Ar pritariame šiai kolegos A.Butkevičiaus pataisai? Ačiū. Priimta. Ar 15 straipsnį su pataisa galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsniui yra siūlymas.

A.BUTKEVIČIUS. 19 straipsnio 4 dalį siūloma išdėstyti taip: iš “investicinėms akcinėms bendrovėms, iki jų išregistravimo iš įmonių rejestro” du paskutiniuosius žodžius išbraukiame ir įrašome “juridinių asmenų registro”. Toliau kaip tekste: “galioja investicinių akcinių bendrovių įstatų nuostatos” ir t.t.

PIRMININKAS. Ar pritartume šiam siūlymui dėl 19 straipsnio 4 dalies? Nėra prieštaravimų? Pritarta.

A.BUTKEVIČIUS. Taip pat 19 straipsnio 5 daliai yra kita pastaba.

PIRMININKAS. Bet dabar dar buvo vienas jūsų siūlymas išbraukti 4 dalį. Ar ten buvo ankstesnis siūlymas?

A.BUTKEVIČIUS. Ten buvo ankstesnis.

PIRMININKAS. Ta dalis išbraukta ar ne? Dabar jau ta yra 4, 5 dalis tapo 4 dalimi. Ir 5 dalį jūs siūlote išbraukti?

A.BUTKEVIČIUS. Iš įstatymo projekto siūlome išbraukti 5 dalį.

PIRMININKAS. Kad įsigaliotų nuo paskelbimo dienos?

A.BUTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pritartumėte, kolegos, siūlymui, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo paskelbimo dienos? Ačiū. Dėkoju pranešėjui. Nėra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo.

Kviečiu balsuoti. Kas už tai, priimtume Kontroliuojančių investicinių bendrovių įstatymą? Kolegos, prašome balsuoti.

44 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1535(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2c klausimas – Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1535. Pranešėjas – P.Vilkas. Prašom. P.Vilkas.

P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Ekonomikos komitetas gavo vieną siūlymą išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį. Komitetas tam pritarė. Įstatymą siūlau priimti.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio. Nėra siūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsnį prašo išbraukti P.Vilkas. Ar pritartumėte? Ačiū. Lieka vieno straipsnio įstatymas. Ar galėtume pradėti priėmimą? Ačiū. Pradedame priėmimą.

Kas už tai, kad priimtume Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą? Vyksta balsavimas. Kas čia darosi? Technika ne geležinė. Prašom. Žmonės pavargo.

39 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1536(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2d klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1536. Pranešėjas – A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektui buvo gauta Teisės departamento pastaba. Į ją buvo atsižvelgta. Buvo patikslinta 1 straipsnio 3 dalis, t.y. po žodžių “investicinių” įrašyti žodžiai “kintamojo kapitalo”.

PIRMININKAS. O į Teisės departamento išvadą jūs atsižvelgėte?

A.BUTKEVIČIUS. Taip, kaip tik į Teisės departamento išvadą mes atsižvelgėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 1 straipsnio nėra gauta jokių siūlymų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsnį A.Butkevičius siūlo visiškai panaikinti. Pritariate. Ačiū. Nėra kitų nuomonių.

Dabar dėl viso įstatymo. Ar galime pradėti priėmimą? Pradedame priėmimą. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

43 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1537(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2e klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1537. Pranešėjas – A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Pelno mokesčio įstatymo 12 ir 26 straipsniams buvo pateiktos Teisės departamento pastabos. Įvertinus šias pateiktas pastabas, buvo parengtos įstatymo pataisos. Siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dabar perredaguotas, taip?

A.BUTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Yra nauja redakcija. Visi turite naują redakciją? Turite. Ačiū. 1 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu?

A.BUTKEVIČIUS. Su papildymu.

PIRMININKAS. Su A.Butkevičiaus papildymu. Čia jūsų teikimas, taip? Perredaguoti visiškai kitaip?

Pradedame. A.Butkevičius teikia naują 12 straipsnio 5 punkto redakciją. Ar pritariame šiam pasiūlymui? Ačiū. Bendru sutarimu galėtume priimti? Priimta. Ačiū.

Dar teikia pasiūlymą dėl 26 straipsnio 1 dalies. Ar pritartume šiam pasiūlymui? Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Ir 3 straipsniui dėl įstatymo įsigaliojimo. Ar pritartume šiam pasiūlymui? Ačiū. Pritarta.

Dabar dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti? Dėkoju. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 43, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Įmonių įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1538(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 2f klausimą – Įmonių įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1538. Pranešėjas – P.Vilkas.

P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, po svarstymo Ekonomikos komitetas gavo vieną pasiūlymą, tai yra išbraukti iš įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnį. Tam buvo pritarta ir siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.

Ar 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dėl 3 straipsnio yra pasiūlymas jį išbraukti. Ar pritartume šiam pasiūlymui? Pritarta. Dėkoju. Dabar dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti. Klausiu, ar nėra norinčių? Nėra. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 34, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1539(3*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2g klausimas – Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1539. P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, šiam įstatymui po svarstymo buvo gauta Seimo Teisės departamento pastabų, bet jos redakcinio pobūdžio, buvo pritarta. Taip pat gautas pasiūlymas išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį. Tam taip pat buvo pritarta. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Yra pasiūlymas išbraukti 2 straipsnį. Ar pritartume šiam pasiūlymu? Dėkoju.

Nėra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 45, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1541(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2h klausimas – Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1541. Pranešėjas? Kas pateiks? A.Sakalas. Jo nėra. Gal gali kitas komiteto narys?

Jeigu nėra, noriu pranešti, kad jokių pataisų dėl šio įstatymo projekto negauta. Įstatymo projektas yra iš vieno straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Klausiu, kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, ir prašau balsuoti. Įjunkite balsavimą.

Už – 42, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1542(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2i klausimas – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1542. P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl šio įstatymo yra gauti du pasiūlymai, tai Seimo nario A.Butkevičiaus. Jie yra redakcinio pobūdžio. Antrasis pasiūlymas dėl įstatymo projekto 2 straipsnio išbraukimo. Taip pat pritarta. Siūlau šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Abiem pasiūlymams pritarta? Dėkoju.

1 straipsniui A.Butkevičius teikia redakcines pataisas. Ar aš teisingai pasakiau? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Ar galime priimti šias pataisas dėl 1 straipsnio? Dėkoju. Ar galime su pataisomis priimti 1 straipsnį?

Yra pasiūlymas apskritai išbraukti 2 straipsnį. Ar pritartume šiam pasiūlymui? Gerai. Pritarta.

Dabar dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 42, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1543(3*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2j klausimas – Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1543. P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, po svarstymo Ekonomikos komitetas yra gavęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Pastaboms pritarta. Jos yra redakcinio pobūdžio. Taip pat gautas pasiūlymas išbraukti įstatymo pakeitimo 2 straipsnį. Ekonomikos komitetas tam taip pat pritarė. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. 1 straipsnis. Ar būtų prieštaraujančių priimti bendru sutarimu? Nėra. Ačiū. Priimtas.

Yra pasiūlymas apskritai išbraukti 2 straipsnį. Pritariate. Dėkui.

Dabar balsuosime dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad priimtume Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 42, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48, 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1544(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2k klausimas – Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48, 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1544. Pranešėjas – A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Po svarstymo buvo gautos Teisės departamento išvados, teisingiau, pastabos. Į jas buvo atsižvelgta ir jos visos šiuo metu perkeltos į jums pateikto įstatymo projekto variantą.

PIRMININKAS. 5 straipsnis jau išbrauktas dabartinėje redakcijoje. Taip? Aišku, jo nėra.

A.BUTKEVIČIUS. Tik iš keturių straipsnių.

PIRMININKAS. Dabar dėl 1 straipsnio. Yra A.Butkevičiaus siūlymai.

A.BUTKEVIČIUS. 17 daliai, 2 straipsnio 17 daliai.

PIRMININKAS. Profesionalus investuotojas.

A.BUTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ką jūs čia siūlote?

A.BUTKEVIČIUS. Įrašyti žodžius “profesionalus investuotojas”, išbraukti žodžius “pensijų fondas”, toliau po žodžio “investicinė” įrašyti žodžius “kintamojo kapitalo” bendrovė. Taip pat siūloma išbraukti “investicinės bendrovės” ir įrašoma “investicinio fondo”.

PIRMININKAS. Ar būtų klausimų?

A.BUTKEVIČIUS. Tokia yra teisininkų traktuotė ir toks jų siūlymas.

PIRMININKAS. Klausimas, kodėl “profesionalus”? Čia išeitų, kad žmogus užsiima ta veikla, profesija.

A.BUTKEVIČIUS. Taip, nes tos lėšos būna investuojamos.

PIRMININKAS. Čia subjektas?

A.BUTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Ar pritartume A.Butkevičiaus siūlymams 1 straipsniui? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta. Ar bendrai galėtume priimti 1 straipsnį? Ačiū. 2 ir 3 straipsniams buvo teikiami analogiško turinio siūlymai kaip ir 1.

A.BUTKEVIČIUS. Taip. Vietoje “investicinių bendrovių” įrašyti žodžius “investiciniame fonde”.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti pataisoms ir priimti 2 straipsnį? Ačiū. Priimtas. Ar 3 straipsnį su pataisomis galėtume priimti bendru sutarimu? Ačiū.

4 straipsnis.

A.BUTKEVIČIUS. 4 straipsniui taip pat yra pateikti siūlymai. 57 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktų pakeitimai.

PIRMININKAS. Ar pritartume šiems siūlymams bendru sutarimu? Ačiū. Ar priimtume 4 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū.

5 straipsnį A.Butkevičius siūlo išbraukti. Ar pritartume šiam siūlymui? Ačiū. Išbrauktas.

Dabar balsuosime dėl įstatymo. Kas už tai, kad priimtume Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą? Prašom balsuoti.

43 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2325(2*) (priėmimas)

Nagrinėjame 22 l darbotvarkės klausimą – Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos numeris Nr.IXP-2325. Prašom. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Buvo gauta Teisės departamento pastaba, į ją buvo atsižvelgta. 3 straipsnio 1 dalies papildymas – 19 punkte įrašyti “investicinių fondų ir investicinio kintamojo kapitalo bendrovių administravimas”.

PIRMININKAS. Kaip dabar tekste. Nėra jokių siūlymų. Ar pritartume 1 straipsniui? Ačiū. 2 straipsniui yra siūlymas, kad šis įstatymas įsigaliotų kitų metų sausio mėnesį. Siūlo A.Butkevičius. Pritariate šiam siūlymui? Ar pritariate? (Balsai salėje: taip) Pritariate. Dėkui. 2 straipsnis priimtas su pasiūlymu.

Balsuosime dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad priimtume Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymą?

46 už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Prezidento įstatymo 1, 3, 5, 7, 9, 13, 15 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2747. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 29, 30, 32, 86, 99 ir 217 straipsnių pakeitimo bei Statuto papildymo 29¹, 29² ir 29³ straipsniais" projektas Nr.IXP-2748. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2749. Konstitucinio Teismo įstatymo 7, 13, 17, 18, 19, 26, 77, 78, 84 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2750 (pateikimas)

Išeiname į finišo tiesiąją. Rezerviniai 6a, b, c ir d klausimai – Prezidento įstatymo 1, 3, 5, 7, 9, 13, 15 ir 20 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2747, taip pat lydintieji įstatymai – Seimo statutas, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl teisės aktų įsigaliojimo tvarkos ir Konstitucinio Teismo įstatymo projektai. Kviečiu į tribūną Č.Juršėną. Pateikimas. Kviečiu Č.Juršėną pradėti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielieji kolegos, kadangi klausimas, kurį turiu aptarti, yra labai įdomus visiems, taip pat už mano nugaros esančiam ir kai kam toliau esančiam, aš norėčiau plačiai kalbėti, bet, atsižvelgdamas į šiandieninę arba šią valandinę politinę situaciją, trumpai drūtai pasakysiu reikalo esmę. O reikalo esmė yra štai tokia, bent iš dviejų dalių aš ją išdėstysiu.

Buvo 2002 m. birželio 19 d. Konstitucinio Teismo sprendimas, kur buvo konstatuota, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra deramai teisiškai reglamentuoti Konstitucijos 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti atvejai, t.y. iki šiol nenustatytos Respublikos Prezidento laikino pareigų ėjimo ir laikino jo pavadavimo teisinės procedūros. Žinote, Konstitucija buvo priimta 1992 metais, o mums pastaba padaroma po 10 metų. Čia aš turiu pasiaiškinti. Kadangi tas prasidėjo, kaip čia pasakius, prie mūsų arba prie manęs, mes laikėmės tos nuostatos, jog Konstitucija yra tiesioginio veikimo aktas, ir jeigu reikės Seimo Pirmininkui laikinai eiti Prezidento pareigas arba jį pavaduoti, kadangi mes neturime viceprezidento, tai Konstitucijos 89 straipsnio ir kitų straipsnių tiesioginio teksto arba jo interpretacijos užtenka. Praėjus ketveriems metams, kai mes kartu su A.Brazausku, kaip Prezidentu, dirbome, tokių atvejų nebuvo ir nieko nereikėjo. Nors, jeigu visiškai sąžiningai, vienas atvejis grėsė, bet ir jis buvo išspręstas teisiškai subtiliai, jokių problemų nebuvo, ir mes manėme, kad nereikia priiminėti jokių specialių įstatymų. Bet, kaip matote, Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas visiškai kitą klausimą, arba, tiksliau, aiškindamasis, ar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra valstybės vadovas ir gali būti prilygintas Prezidentui vienu subtiliu klausimu, t.y. pensijos klausimu, kartu išnagrinėjo ir visus kitus klausimus ir mums, Seimui, kaip įstatymų leidėjui, užrašė tam tikrą pastabą, kad yra teisinė spraga vykdant Konstituciją. Vis dėlto šie dalykai turi būti teisiškai sureguliuoti. Dabar einu prie reikalo.

Buvo sudaryta darbo grupė, į ją įėjo Seimo nariai, teisininkai, praktikai, teoretikai, jai turėjau garbės vadovauti, ir po ilgų Seimo narių ir teisininkų diskusijų jums yra pateikti keli įstatymų projektai. Esminis yra Prezidento įstatymas, kuriame aiškiai įrašyta, kas yra pavadavimas, kas yra pareigų ėjimas ir kokiomis sąlygomis esant tas gali būti padaryta. Tai čia esminė dalis.

Statutas yra papildantis dokumentas, arba, tiksliau, Statute įrašytas mechanizmas, kaip Seimo Pirmininkas arba eina Prezidento pareigas tam tikromis sąlygomis, arba pavaduoja. Tas yra smulkiai, konkrečiai surašyta, ir Seimo valdybos vaidmuo, ir sesijos sušaukimas, ir gydytojų komisijos sudarymas, ir taip toliau.

Kad klausimas būtų išspręstas kompleksiškai, reikalingi dar du įstatymai, t.y. Konstitucinio Teismo įstatymo pataisos ir dar vienas. Čia dar kai kas manė, kad net toks baisus įstatymas kaip Žmogaus mirties fakto nustatymo įstatymas turėtų būti pataisytas, bet mes to kol kas nedarėme. Jeigu teisininkai nereikalaus, tai ir nedarysime. Žodžiu, štai tokia yra reikalo esmė. Bet pakeliui yra įrašyti ir kai kurie kiti momentai. Konstitucinio Teismo įstatymas priimtas 1993 m., ir kai kurie dalykai tiesiog paseno. Nėra Prezidento rinkimų komisijos, nėra Lietuvos radijo ir televizijos (senu pavadinimu), reikėjo pakeisti šiuos terminus. Taip pat yra vienas svarbus dalykas, kurį mes įtraukėme į kai kuriuos įstatymus, pirmiausia Vyriausiosios rinkimų komisijos ir kai kuriuos kitus, – dvigubas prisaikdinimo tekstas, tai yra su paskutiniuoju sakiniu ir be paskutiniojo, nes pagal nusistovėjusią praktiką laisvamaniai buvo pastatomi į nepatogią padėtį. Taigi mes į kai kuriuos įstatymus tai jau įrašėme, praktikuojame ir manome, kad tai ir kitur turi būti padaryta. Pasinaudojus proga, nes taisomas Prezidento ir Konstitucinio Teismo įstatymas, tai šis dalykas turi būti įrašytas. Tai tiek.

PIRMININKAS. Labai išsamiai išdėstėte. Dėkoju. Jūsų nori klausti G.Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs labai išsamiai pateikėte šį įstatymo projektą, viską labai aiškiai paaiškinote, bet Seimas į naująją sesiją susirinks tik rugsėjo 2 dieną. Ar jūs nemanote, kad šį įstatymą reikės priimti skubos tvarka, nes nebus kam vasarą pavaduoti Prezidentą?

Č.JURŠĖNAS. Matote, yra tokia maža problema. Jeigu mes galėtume priimti ir mes, t.y. yra Seimo Pirmininkas, pasirašyti bei paskelbti “Valstybės žiniose”, tai viskas gerai, tada galima būtų rizikuoti, bet kadangi įstatymus pasirašyti ir skelbti turi dar kitas svarbus žmogus, tai mums niekaip neišeis to šiandien padaryti. Todėl aš nerizikuoju jums siūlyti priimti, nors tikrai galiu patvirtinti, kad komisija dirbo labai sąžiningai, diskutavo ir, kaip matėte, Teisės departamento išvadą, pastabos nėra didelės. Žodžiu, manau, kad to nereikėtų daryti. Bet jeigu iš tikrųjų, aš nenoriu gąsdinti, atsitiktų kokia nors nelaimė, tai, be abejo, būtų tiesioginis Konstitucijos taikymas.

PIRMININKAS. 10 metų pabuvome, man atrodo, dar du mėnesius nieko neatsitiks.

Č.JURŠĖNAS. Tikrai iki rugsėjo galima palaukti.

PIRMININKAS. Jeigu nėra klausimų, dėkoju pranešėjui. Ar galime po pateikimo visiems mano išvardytiems ir pagrindiniam, ir lydintiesiems įstatymams pritarti ir pradėti jų svarstymą? Ačiū. Dabar klausiu dėl komitetų. Pagrindinis yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar pritartumėte šiems pasiūlymams? O Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo atveju pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl įsigaliojimo ir Statuto pagrindinis taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – papildomas. Jeigu nėra, tai rudenį.

Ar yra dar kokių klausimų, kurių mes neišnagrinėjome? Aš gavau vieną… Man primena, kad aš jums priminčiau, jog nepamirštumėte pasiimti kortelių. Gavau gerbiamojo N.Medvedevo klausimą, ar bus išklausyta komisijos dėl Medininkų ataskaita. Bet jūsų komisijos darbas baigiasi liepos 12 d., todėl automatiškai pratęsiama, ir šios komisijos darbo ataskaita bus išklausyta naujoje sesijoje.

Baigėme darbotvarkę. Prašom stoti ir giedoti himną.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

Ačiū. Gerbiamieji kolegos, skelbiu posėdį baigtą ir sesijos pabaigą. Kviečiu į Baltąją salę. (Plojimai)