Penkiasdešimt septintasis (403) posėdis
2003 m. liepos 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS. Atsiprašom už vėlavimą. Pats asmeniškai atsiprašau. Norėčiau paskelbti šios dienos vakarinio posėdžio pradžią. Kolegos, registruojantis dėl vedimo tvarkos, I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau iš popietinio posėdžio išbraukti klausimą 2-7 – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Su ministerija yra suderinta, kad tas pateikimas bus rugsėjį.

PIRMININKAS. Net ir pateikimo nenorėtumėt kad būtų?

I.ŠIAULIENĖ. Taip, ne.

PIRMININKAS. Taip ar ne?

I.ŠIAULIENĖ. Taip, nenorėtume.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi mes tikrai laimėtume laiko. Ar galime bendru sutarimu sutarti? Gerai, ačiū, sutarta. Šio klausimo pateikimo nebus. Manau, vis tiek jo sprendimas šiandien nebūtų galutinis.

Seimo nutarimo „Dėl 2004-ųjų paskelbimo Kalbos ir knygos metais" projektas Nr.IXP-2597(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad (kartojame registraciją) iš rytinio posėdžio yra likęs nedidelis, bet formalus klausimas, kuris ilgai neužtruks. Tai 12 klausimas – Seimo nutarimas “Dėl 2004 metų paskelbimo kalbos ir knygos metais”. Svarstymas ir priėmimas. Aš kviesčiau į tribūną komiteto pirmininką R.Pavilionį. Po to eilės tvarka pereisim prie vakarinio posėdžio klausimų. Kolegos, tuoj patikslinsime, kur priežastis dėl registracijos keblumų. Bet jūs tikrai būsit užregistruoti. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kitąmet Lietuva minės lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-ąsias metines. Neįmanoma pervertinti šio įvykio svarbos tautos atgimimui, valstybingumo atkūrimui ir Lietuvos kultūrai tiek istoriniu, tiek dabarties požiūriu. Šių metų sausio 28 d. Seimo nutarimu sudaryta valstybinė šio minėjimo komisija, kuriai vadovauja Seimo Pirmininkas, parengta ir gegužės 20 d. patvirtinta minėjimo programa. Kitąmet šią istorinę datą – šimtmetį susigrąžintos raštijos ir nacionalinės kultūros sklaidos – Lietuva minės jau būdama Europos Sąjungos šalimi, o lietuvių kalba jau bus viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų. Atsižvelgdami į būtinumą naujame politiniame ir kultūriniame kontekste ne tik toliau puoselėti, saugoti ir plėsti lietuvių kalbą ir nacionalinę kultūrą, taip pat įvertindami pavojus, kylančius nacionalinei kalbai ir kultūrai naujomis globalumo sąlygomis ir ypač pastaruoju metu ryškėjančiai mūsų visuomenėje mažaraštingumo, nacionalinio susimenkinimo ir nacionalinio orumo tam tikro praradimo tendencijai, pagarbos savo kalbai, vienai seniausių indoeuropiečių kalbų, menkėjimą, iš nepakankamo išprusimo kylantį keliaklupsčiavimą prieš nelietuvišką žodį, nelietuviškus vardus, iškabas ir pavadinimus ir įvertindami tai, jog kitąmet šalia raštijos atgavimo šimtųjų metinių ir pagarbos istorinei knygnešių misijai pareiškimo minėsime vieno seniausių Europoje Vilniaus universiteto įkūrimo 425 metines, pagaliau suprasdami, kad žinių visuomenę gali skleisti tik kultūros visuomenė, ypač humanitarinę kultūrą puoselėjanti ir ja besirūpinanti visuomenė, mes labai prašome gerbiamąjį Lietuvos Respublikos Seimą pritarti nutarimo projektui, kuriuo 2004 metai būtų paskelbti Kalbos ir knygos metais.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau komitetų svarstymo stadijoje nebuvo, diskusijoje dalyvauti pageidaujančių taip pat nėra. Ačiū. Ar galėtume po svarstymo nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes pereitume prie priėmimo? Nėra prieštaravimų. Ačiū. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar A.Kubilius dėl viso? Ačiū. Galime 1-ąjį priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 3 straipsnis. Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Nutarimo priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso nutarimo projekto – A.Kubilius. Motyvai už. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pasisakydamas už, kartu noriu išsakyti ir dar vieną pageidavimą, kad išties ne vien paskelbtume metus Kalbos ir knygos metais, ypač kalbos metais, kas savaime yra svarbu, bet kartu ir matytume tuos iššūkius lietuvių kalbai, kuriuos kelia naujos mūsų gyvenimo aplinkybės, ir rastume į tuos iššūkius adekvačius atsakymus, ne tik tokiais metų pavadinimais skelbdami savo susirūpinimą. O iššūkiai yra labai paprasti ir visų gerai matomi. Ypač tų, kurie ne tik iš tolo stebi naujųjų komunikacijų plėtrą, bet ir kartu jomis naudojasi. Aš turiu omeny, visų pirma, interneto lietuvišką turinį, mokyklų gebėjimą išnaudoti internetą lietuvių kalbos žinioms stiprinti. Iš tiesų šiandien, kai mes neužpildom šių spragų, tai turime labai aiškiai matyti, kokios iš to kyla problemos. Mes nesustabdysim jaunimo, kuris naudojasi internetu. Tačiau jaunimas, nerasdamas internete lietuviško turinio, be abejo, randa visai kitokį turinį ir kitom kalbom. Tai savaime nebūtų labai blogai, kitų kalbų mokėjimas yra gerai, tačiau jeigu tai yra daroma lietuvių kalbos sąskaita, jeigu dėl to kenčia lietuvių kalba, tai jau yra nelabai gerai. Šioje vietoje aš raginčiau tiesiog galvoti apie tai, kad kitų metų biudžete būtų numatytos specialios lėšos ir parengta speciali programa tam, kad internete atsirastų kur kas daugiau lietuviško turinio. Nes tai yra realus rūpestis lietuvių kalbos išlikimu naujame, moderniame ir globaliame amžiuje.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto Nr.IXP-2597 priėmimo. Tikiuosi, galėsite ne tik balsuoti, bet ir užsiregistruoti. Vyksta balsavimas.

63 užsiregistravus, 62 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas vienbalsiai.

Pensijų kaupimo įstatymo projektas Nr.IXP-2693(2) (svarstymas)

Ką gi, pereiname prie gana svarbių vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimų. Įstatymų paketas dėl pensijų reformos. Svarstymo stadija. Pradedame nuo Pensijų kaupimo įstatymo projekto Nr.IXP-2693 aptarimo. Kviečiu pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių iš tribūnos pateikti išvadą. Norėčiau patikslinti, kad kas nors būtų pasirengęs pateikti papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai labai stipriai reikėjo padirbėti su šiais įstatymų projektais, nes jie Seime buvo pateikti gana vėlai, o pageidavimas buvo, kad mes jau rytoj juos priimtume. Tai pirmiausia aš turėčiau atsiprašyti savo Biudžeto ir finansų komiteto patarėjų, kurie tikrai sugaišo labai daug laiko, taip pat ir Seimo Teisės departamento specialistų, kurie negailėjo laiko ir dirbo labai ilgai. Mes tą darbą užbaigėm prieš 15 minučių. Manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas dar rinksis rytoj iš ryto. Dar šiandien buvo Teisės departamento pateikta kai kurių pastabų dėl paskutinių šių visų trijų įstatymų projektų redakcijų.

Mūsų komitetas gavo nemažai pastabų iš Teisės departamento, taip pat iš Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos, iš Vertybinių popierių komisijos. Visos tos pastabos buvo apsvarstytos ir pirmam įstatymo projektui, t.y. Pensijų kaupimo įstatymo projektui, mūsų komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, I.Degutienę kviečiu pateikti komiteto išvadą.

I.DEGUTIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą dėl įstatymo projekto. Bendru sutarimu komitete buvo balsuota už.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Išklausius komiteto išvadas diskusijoje yra proga kalbėti pageidaujantiems. Pageidaujančiojo šiuo metu salėje nėra. Dabar iš karto turėtume pereiti prie pritarimo arba nepritarimo po svarstymo, turint omeny, kad nėra pataisų, dėl kurių mes turėtume balsuoti. Nėra norinčių diskutuoti dėl balsavimo motyvų. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Yra noras balsuoti. Gerai. Kolegos, prašome pasiruošti ir balsuoti dėl Pensijų kaupimo įstatymo projekto Nr.IXP-2693, pritarimo ar nepritarimo jam po svarstymo.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Už – 51, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymui po svarstymo pritarta.

Pensijų fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2694(2) (svarstymas)

Svarstome kitą su pensijų reforma susijusį įstatymą – Pensijų fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2694. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A.Butkevičių pateikti pagrindinio komiteto išvadą, ruošiasi I.Degutienė papildomo komiteto išvadai.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Pensijų fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad buvo sudaryta darbo grupė, išdiskutavome visus Teisės departamento pasiūlymus ir kitų organizacijų, kurios buvo suinteresuotos šio įstatymo projektu. Galutinė mūsų komiteto išvada – pritarti šiam įstatymui bendru sutarimu. Siūlau po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. I.Degutienė – Socialinių reikalų ir darbo komiteto, papildomo komiteto, išvada. Prašome pateikti iš tribūnos.

I.DEGUTIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą dėl įstatymo projekto. Komitete bendru sutarimu buvo balsuota už.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Noriu informuoti, kad yra gauti dviejų Seimo narių pasiūlymai dėl šio įstatymo projekto, tačiau jie yra paliekami priėmimo stadijai, nes nėra praėjusios 24 val. nuo jų įregistravimo momento. Jeigu viskas gerai, pritarus po svarstymo, rytoj priėmimo metu galėsime apsvarstyti kolegų teikiamus pasiūlymus.

Dabar diskusijoje dėl šio įstatymo kviečiu dalyvauti kolegą R.Palaitį.

R.PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seime, pasinaudodamas proga kaip vienas iš tų, kurie pateikė pasiūlymų, pateiksiu esmę. Dabar keičiamas Pensijų fondų įstatymas. Klausimas toks. Kodėl tie pensijų fondai nesusidarė? Atsakymas labai paprastas – nebuvo mokančių į šiuos fondus žmonių. Pas mus žmonės nelabai susipažinę su tuo dalyku, su ta idėja. Nebuvo kas moka, privalomumo principo, tos vadinamosios antrosios pakopos nebuvo, ir pensijų fondai elementariai nesusidarė. Dabar įstatymas šiek tiek tobulinamas, priderinamas prie pensijų reformos eigos. Iš esmės jis yra neblogas, tačiau man kelia nerimą per stiprus reguliavimas reklamos teikimo srityje. Aš suprantu, kad yra blogi pavyzdžiai Lenkijoje, kai buvo ypač daug reklamos, didelės reklamos sąnaudos pablogino fondo administravimo naudingumo koeficientą. Gerbiamieji, mes ir dabar, ir šiandien, neturime pensijų reformos privalomosios pakopos. Vadinasi, žmonės tik savanoriškai eis į šiuos fondus. Kadangi žmonės yra mažai susipažinę su pensijų reformos sistema, reikia tikėtis, kad tų žmonių, savanoriškai ateinančių į pensijų fondus, taip pat bus labai mažai. Jeigu jų bus labai mažai, po 30–40 metų gręsiančios demografinės problemos Lietuva pensijų sistemoje iš tikrųjų neišvengs.

Kaip padidinti tą ateinančių žmonių skaičių? Vadinasi, šiek tiek palaisvinti reklamos varžtus. Mano pataisos tokios ir yra: atleisti reklamos varžtus, suteikti valdymo įmonės teisę aiškinti ne tik apie savo fondą, bet ir apie pensijos reformos esmę. Taip pirma. Antrojo pasiūlymo esmė yra ta, kad už šiame įstatyme nustatytą reklamos tvarkos pažeidimą yra numatyta bauda iki 100 tūkst. litų. Tai, mano supratimu, yra tikrai neadekvati bauda. Na, pažeisim ne tokią pateiktą reklamą, ir iki 100 tūkst. litų bauda. Tai labai didelė suma. Pirmas pasiūlymas – palaisvinti reklamos draudimo varžtus ir sumažinti baudą. Tokia yra pasiūlymų esmė. Kviesčiau už šį įstatymą balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už jūsų indėlį dalyvaujant diskusijoje. Taigi dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Kolegos, ar bendru sutarimu po svarstymo galime pritarti? Ačiū. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Lietuvos Respublikos Pensijų fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2694, kaip ir praeito įstatymo, priėmimas yra numatytas rytoj. Kaip minėjau, su juo susijusios dvi pataisos būtų svarstomos priėmimo stadijoje.

Pensijų sistemos reformos įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Draudimo įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo, Vertybinių popierių rinkos įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1, 2, 34, 36, 37¹, 38 42, 43, 44, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2695(2) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 1c klausimą – Pensijų sistemos reformos įstatymo (labai ilgas pavadinimas) projektą Nr.IXP-2695. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką pateikti pagrindinio komiteto išvadą. Ruošiasi I.Degutienė.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą labai ilgu pavadinimu. Šis įstatymo projektas susilaukė daugiausia kritikos tiek iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento, tiek ekspertų, kurie dalyvavo diskusijoje. Bet vis dėlto, nestabdydami pensijų reformos, mes manome, radome labai gerą sutarimą, norint priimti šį įstatymą, ir pasiūlėme, kad būtų išbraukti kai kurie šio įstatymo projekto skirsniai. Tai yra išbraukti antrąjį skirsnį – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas ir papildymas, trečiąją skirsnį – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, ketvirtąjį skirsnį – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 5 ir 6 straipsnių papildymą, penktąjį skirsnį – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, atitinkamai pakeisti skirsnių numeraciją. Visoms šioms pataisoms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė.

Taip pat buvo pateikta mano pataisa įstatymo 12 straipsniui – pakeisti 12 straipsnio 5 punktą ir šį punktą išdėstyti kitaip. Gal aš tos redakcijos neskaitysiu. Šis pakeitimas yra daromas…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kai mes svarstysime tuos pasiūlymus, tada prie jų stabtelsime. Dabar pateikite tik išvadas.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komiteto galutinė išvada yra pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu su mano apteiktais pasiūlymais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas iš papildomų komitetų yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom, gerbiamoji pranešėja.

I.DEGUTIENĖ. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą dėl šio įstatymo projekto. Bendru sutarimu komiteto nariai balsavo už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šiuo atveju papildomas dar yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. J.Sabatauską kviečiu pateikti komiteto išvadą.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas šį įstatymo projektą, siūlo atkreipti dėmesį, kad Seime yra įregistruoti ir svarstomas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas Nr.IXP-1532(3), kurį priėmus neteks galios Investicinių bendrovių įstatymas, taip pat Draudimo įstatymo projektas, kurį priėmus neteks galios šiuo metu galiojantis Draudimo įstatymas. Naujojo Draudimo įstatymo įsigaliojimo data numatoma 2004 m., t.y. kai Lietuva jau bus Europos Sąjungos narė. Noriu pasakyti, kad šis projektas (Nr.IXP-2695) ir projektas Nr.IXP-2652 – Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas – yra pateikti Vyriausybės, tačiau skirtinguose projektuose skirtingai formuluojamos nuostatos. Įsigaliojus naujajai Draudimo įstatymo redakcijai, svarstomo įstatymo nuostatos turės būti perkeltos į naująjį Draudimo įstatymą.

Taip pat projekto vienuoliktajame skirsnyje yra keičiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁴ straipsnis, tačiau neteikiami su šiuo straipsniu susijusių kitų straipsnių, t.y. 224, 259 ir 281, pakeitimai. Taip pat tikslintina teikiamu projektu keičiamo 246⁶ straipsnio redakcija, nes jame daroma nuoroda į naikinamas 173¹⁴ straipsnio dalis. Todėl komitetas siūlo atkreipti dėmesį, kad būtų taisoma ir atitinkamai inkorporuota į naująjį ATPK, nes nuo sausio 1 dienos senasis neteks galios. Siūlome atsižvelgti į šias pastabas ir tobulinti pagrindinį įstatymo projektą. Bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme komiteto išvadas. Diskusijoje kviečiu dalyvauti K.Glavecką. Po to svarstysime pataisas, susijusias su šiuo įstatymo projektu.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, Lietuvoje yra trys reformos, kurios yra amžinos: pirmoji, kaip žinote, mokesčių reforma, kuri prasidėjo 1993 metais ir tęsiasi neaišku kiek; lošimo namų, arba azartinių žaidimų, reforma, kuri taip pat tęsiasi ir iš esmės kiekvieną sesiją, kiekvieną mėnesį, kiekviename plenariniame posėdyje yra svarstoma; dabar pradedame trečią ilgalaikę, nesibaigiančią reformą, t.y. pensijų reformą.

Pensijų reforma iš tikro yra tas dalykas, kuris palies mus visus, bet po 15–20 metų. Reikia pasakyti, kad mes, Lietuvos valstybė, iš tikro praleidome puikią progą pradėti šią reformą derindami ją su ekonomika, su kapitalo rinka, su visais tais finansiniais instrumentais, kurie, šiaip ar taip, po 15–20 metų garantuoja žmonėms pensijos gavimą ir didėjimą. Dabar mes einame keliu, kuris mums garantuos po 10 metų (aš manau, kad net ir anksčiau, o gal ir truputėlį vėliau) pagrindinį sprendimo būdą – pensinio amžiaus pailginimą. Kitaip tariant, mes turėsime tik vienintelį variantą – užtikrinti principą mokėti pensiją ne iš atgal, o į priekį, t.y. pailginti žmonių darbo amžių, kitaip sakant, išėjimo į pensiją amžių. Tai labai smarkiai disonuos ir bus priešingai negu visoje Europos Sąjungoje. Nuostoliai, kurių mes patirsime, kaip tik bus dabartinės mūsų politikos klaida. Politinės valios stoka, buvusi per pastaruosius metus, pradėti šią reformą motyvuojant tuo, kad neturime pinigų, kad Stabilizavimo fondo reikia tam ar kitam dalykui, nepateisins tos situacijos, kuri bus po 10-15 metų.

Pensijų reformos pasaulyje yra vykdomos jau seniai. Tai, ką mes siūlome, nėra nieko nauja, viskas yra patikrinta ir viskas yra pamatuota. Tačiau problema yra ta, kad reformos sėkmė priklauso ne nuo įstatymo kokybės ir netgi ne nuo mechanizmų tobulumo, bet nuo politinės valios ir finansavimo, nuo gebėjimo ateityje panaudoti ir valstybės, ir žmonių interesus sprendžiant savo problemas, o ne vien tiktai manyti, kad ateityje mes kaip nors išspręsime. Dabartinė mūsų politika yra tokia. Todėl priimdami visą šį įstatymų paketą, įskaitant ir dėl kaupimo fondų, t.y. naujo finansinio instrumento ir kitų dalykų, kurie susiję su reforma, mes turime nepamiršti atsakomybės, kurios dabartiniu metu imamės neskirdami pakankamai pinigų šios reformos tempams užtikrinti. Tie tempai, kuriuos mes priėmėm, iš tikro yra vėžlio tempai. Kitiems metams 20 mln. reformai skiriamų pinigų (gal truputėlį daugiau, gal 30) yra niekas, palyginti su tuo, kiek šiai reformai reikia skirti.

Dar blogiau, finansų rinkoje susidarys tokia situacija, kad tie žmonės, kurie turės pinigų ir galvos apie ateitį, vis tiek rinksis ne Lietuvos kaupimo fondus. Geriausiu atveju jie rinksis užsienio kaupimo fondus, vadinasi, didelė dalis pinigų išeis į užsienį. Ir dar blogiau, kad jie rinksis kitokias formas, t.y. finansinį investavimą į kapitalo rinką, į obligacijas, galų gale į santaupas, o ne į kaupimo fondus. Kitaip tariant, mes iš karto padedame pagrindą tam, kad tai būtų tik formalu, kad įsisteigtų dvi, trys kompanijos, kurių kūrėjai būtų ne kas kitas, o bankai, kurie iš esmės ir užsiima gyvybės draudimu. Mes panaikinsime konkurenciją tarp pensijų sistemos ir gyvybės draudimo ir turėsime tai, ko nesiekėme, kitaip tariant, turėsime sistemą, kuri po dešimties metų bankrutuos. Tada mes turėsime griebtis ne ko kita, o amžiaus pailginimo arba kito būdo – į pensiją pretenduojančių žmonių skaičiaus mažinimo. Taigi tai priimdami mes turime kitų metų biudžete numatyti kur kas ryškesnį, didesnį šios reformos finansavimą. Tik tokiu būdu mes galime pademonstruoti politinę valią, kad šią problemą stengsimės spręsti, o ne palikti savo vaikams. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar pereiname prie pasiūlymų, kurie yra gauti. Du pasiūlymai. Abu jie yra teikiami Seimo nario A.Butkevičiaus. Jis yra ir komiteto pranešėjas. Aš kviesčiau jus į tribūną. Pradėkime nuo pirmojo pasiūlymo pateikimo, įskaitant komiteto nuomonę.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė abiem pasiūlymams. Gal pradėsiu nuo to, kad buvo siūloma išbraukti antrąjį (pavadinimų gal nekartosiu), trečiąjį, ketvirtąjį, penktąjį skirsnius. Pagrindinė priežastis, kodėl siūlome šiuos skirsnius išbraukti, – yra prieštaravimų tarp atskirų įstatymo projekte numatytų nuostatų, t.y. kai kurios nuostatos prieštarauja viena kitai.

PIRMININKAS. Taigi jūs pradėjote nuo savo antrojo siūlymo, kuris yra gautas liepos 2 dieną.

A.BUTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Tam, kad šis ir kitas siūlymai būtų svarstomi plenariniame posėdyje, reikia ne mažiau kaip 10 Seimo narių pritarimo. Ar galėtume bendru sutarimu? Ačiū. Nėra prieštaravimų. Abu pasiūlymai yra svarstomi. Taigi, kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ir paremti arba prieštarauti kolegos A.Butkevičiaus teikiamam projektui? Yra norinčių balsuoti. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojant pasakyti savo nuomonę, ar pritariate Seimo nario A.Butkevičiaus siūlymui, kuris yra teiktas liepos 2 dieną, dėl daugelio skirsnių išbraukimo.

Užsiregistravo 58.

Už – 53, prieš nėra, 4 susilaikė. Vienam iš pasiūlymų pritarta.

Kitas jūsų siūlymas, kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Kitas pasiūlymas yra patikslinti 12 straipsnio 5 punktą vadovaujantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kad ši nuostata turi būti suderinta su galiojančiu Pelno mokesčio įstatymu, nes tie pensiniai fondai netampa viešaisiais juridiniais asmenimis.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis teikėjau. Kolegos, dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti A.Butkevičiaus siūlymui, susijusiam su 12 straipsnio pakeitimu? Ačiū. Prieštaravimų nėra. Bendru sutarimu pritarta.

Aptarėme visus pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto. Taigi dėl viso įstatymo su pasiūlymais, kuriems mes ką tik pritarėme. Ar galime pritarti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Taigi po svarstymo yra pritarta trim įstatymų projektams, susijusiems su pensijų reforma. Primenu, kolegos, rytoj yra numatytas priėmimas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2681(3*) (svarstymas)

Dabar pereiname prie antrojo vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimo – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2681. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas yra V.Fiodorov. Kviečiu jus į tribūną pateikti komiteto išvadą.

V.FIODOROV. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-2681. Prieš svarstant komitete buvo gauta Teisės departamento išvada. Komitetas jai pritarė. Kitų pasiūlymų, pastabų nebuvo gauta. Komiteto sprendimas buvo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir pateikti Seimui svarstyti Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimą dėl ūkininkų bei jų partnerių, nurodytų ūkininko registre, valstybinio socialinio draudimo. Sprendimo argumentai buvo tokie: siekiant ūkininkams bei jų partneriams, nurodytiems ūkininko registre, suteikti teisę ateityje gauti Valstybinio socialinio draudimo pensiją, jų valstybinio socialinio draudimo pensijų tvarkos nekeisti. Balsavimo rezultatai: 5 – už, vienas susilaikė.

Šiandien buvo gauta dar viena Teisės departamento išvada, yra trys pastabos. Pirma pastaba netenka prasmės, nes įstatymo projektas Nr.IXP-2718 perkeltas į rudens sesiją. Antrai pastabai būtų galima pritarti, o dėl trečios, manome, kad nereikia, nes naujai nereglamentuojame, o paprasčiausiai suderiname įstatymo projektą su ūkininko ūkio registru.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dėl šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Įregistruotų siūlymų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? V.Rinkevičius. Motyvai prieš. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Vis dėlto šios įstatymo pataisos pablogina ūkininko padėtį ta prasme, kad jų finansinė būklė, ir šiandien svarstant biudžeto pataisas daug girdėjome apie tai kalbant… padidės mokesčiai. Kita vertus, aišku, logiška, kad jie turėtų teisę gauti pensiją, nemokėdami mokesčių, tai sudaro jiems tokį… iškyla problema, tačiau jie tiesiog neturi lėšų. Kai buvo panaikintos socialinės įmokos, ūkininko registre dvigubai padidėjo ūkininkų skaičius. Tai labai trukdė registruoti ūkius. Ir vien dėl to ūkininkai nesiregistravo, tad sumažėjo jų galimybė gauti ir kitą paramą, kurią gauna ūkininkai. Čia labai dviprasmiškas dalykas. Kol mes neįstosime į Europos Sąjungą, kol nepadidės ūkininkų pajamos, manau, šios nuostatos reikėtų neskubėti priimti. Kad jos įsigaliotų tik nuo kitų metų liepos 1 d., kai, tikimės, įstojus į Europos Sąjungą padidės ūkininkų pajamos, tada galbūt ir atsiras didesnė galimybė mokėti socialinio draudimo mokesčius. O šiuo metu, manau, jie tikrai neturi galimybių to daryti, daugelis jų neturi galimybių to daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas kalbėjo prieš. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Prašom, kolegos, balsavimu išsakyti nuomonę, ar pritariame įstatymui Nr.IXP-2681 po svarstymo.

Balsavimo rezultatai: 49 užsiregistravus, 28 – už, 4 – prieš, 15 susilaikė. Po svarstymo yra pritarta. Taip pat komitetas siūlo šalia svarstyti Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, todėl prašom šį lydintįjį teisės aktą pateikti kolegą V.Fiodorovą iš tribūnos. Pateikimo stadija.

Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2753 (pateikimas)

V.FIODOROV. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip ir minėjau, įstatymo projektas gimė svarstant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą. Šio pakeitimo tikslas – suderinti Ūkininko ūkio įstatymą su Valstybinio socialinio draudimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, bei ūkininkų ir jų partnerių valstybinio socialinio draudimo tvarka.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad šiuo įstatymu siūloma nekeisti dabar galiojančios ūkininkų bei jų partnerių valstybinio socialinio draudimo tvarkos minėtiems asmenims, suteikiant teisę sulaukus pensinio amžiaus gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Šiandien gauta Teisės departamento išvada. Siūloma nustatyti įsigaliojimo datą. Manau, tam nereikia pritarti, nes jokių naujų sąvokų, jokių naujų apribojimų čia neįvedame, paprasčiausiai įstatymas galėtų įsigalioti nuo paskelbimo dienos.

PIRMININKAS. Dėkui. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, nelabai supratau, jūs sakote, kad nekeičiama tvarka, tačiau būtent įstatymo pakeitime … išbraukiame žodžius “draudžiami laisvai”, tačiau lieka, kad bus privalomas, pagal kitą prieš tai mūsų svarstytą įstatymo projektą. Visiškai nesuprantu, kur pasireiškia ta laisvė? Čia būtent reikėtų, mano nuomone, ne Ūkininko ūkio įstatymą taikyti prie Valstybinio socialinio draudimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymų, o šiuos įstatymus pritaikyti prie Ūkininko ūkio įstatymo. Tada, man atrodo, būtų viskas gerai. Aš jokiu būdu nenoriu sutikti, kad lieka nekeičiamas savanoriškasis socialinis draudimas, nes mes išbraukiam, įrašome “privalomai draudžiami”. Kaip jūs tai galite paaiškinti?

V.FIODOROV. Ačiū. Kaip aš minėjau, tas siūlymas gimė svarstant komitete ką tik priimtą mūsų po svarstymo įstatymo projektą, todėl ir buvo priimtas sprendimas pakeisti Ūkininko ūkio įstatymą. O dėl tų pakeitimų, galima inicijuoti ir kitus įstatymus pakeisti.

PIRMININKAS. Dėkui. M.Pronckus – kitas klausiantysis. Prašom.

M.PRONCKUS. Labai ačiū. Ta jūsų frazeologija – nekeičiama tvarka, o iš esmės keičiama tvarka. Faktiškai keičiama tvarka, vietoje savanoriškojo draudimo padaromas privalomasis draudimas. Dabartinė tvarka keičiama. Aš noriu jūsų komitetui pasakyti tik tiek, kodėl jūs nežiūrite į šį klausimą kompleksiškai, būtent į žmonių pajamas. Esant tokiai agrarinei politikai, mūsų žemės ūkis turi maždaug 16% pajamų, palyginti su tarybiniu laikotarpiu. Maždaug 16%. Dabar mes dar samprotaujame apie būtinus draudimus. Pirmiausia reikia galvoti, kaip padidinti tas pajamas, kad žmogus galėtų apsidrausti ir gauti pensiją. O dabar jūs bandote prievarta priversti jį pasidaryti nebe ūkininku. Aš taip įsivaizduoju. Klausimas būtų toks. Kodėl jūsų komitetas kartais taip vienpusiškai žiūri į žemės ūkio reikalus? Kodėl nesistengia tos problemos spręsti kompleksiškai? Ačiū

V.FIODOROV. Ačiū. Visų pirma šiandien yra tik pateikimas ir jūs galėsite dar įregistruoti savo siūlymus, bet mūsų komitetas, kaip jūs žinote, yra Socialinių reikalų komitetas ir mes žiūrime būtent į socialinę pusę ir bandome spręsti tuos klausimus. O dėl to, kad padidėtų pajamos, tam mes visi pritariame.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Tenka apgailestauti, kad jūs pamatėte Ūkininko ūkio įstatyme tą lengvatą, pagal kurią galėjo savanoriškai draustis ir šiandien kol kas gali… Ūkininkų ūkio registracija iš karto pajudėjo iš mirties taško, nes ateina Europos fondai, ir ūkininkas, įregistravęs ūkį, galės gauti, o neįregistravęs – ne. Su šiom pajamom, kurias šiandien turime, jie negali registruoti. Klausimas. Kas paskatino ir ar tai tiesa, kad bus privalomas socialinis draudimas pagal šią jūsų pataisą?

V.FIODOROV. Jeigu įstatymas bus priimtas tokios formuluotės, kaip pateikta, taip ir bus.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Taigi dabar dėl pritarimo įstatymui po pateikimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? G.Mikolaitis. Motyvai – prieš.

G.MIKOLAITIS. Ačiū Aš, užduodamas klausimą, kalbėjau apie keletą motyvų. Dėl to Ūkininko įstatyme yra priimta. Kai ūkininkas gaus pajamas, kurias turėtų gauti, manau, lietuviai protingi žmonės ir tikrai savanoriškai drausis. Gal tada bus galima padaryti įstatymo pataisą, kad būtų privalomasis draudimas.

Šią dieną jis ir priimtas, kad atkurtume ūkio teisingumą, ūkininkų, kiek jų iš tikrųjų yra. Nes jie neįregistruoja ūkininko ūkio vien dėl to, kad reikia mokėti, arba įregistruoja ūkininko ūkį močiutės vardu, kuri gauna pensiją, kad nereikėtų mokėti socialinio draudimo. Tai aš būtinai visus prašau nepritarti šiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – I.Degutienė. Prašau.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aš norėčiau tą painiavą išaiškinti, kadangi daugelis tų, kurie klausė, sakė apie tai, kad dabar Socialinių reikalų komitetas siūlo privalomai drausti ūkininkus, o iki šiol jie buvo laisvai draudžiami. Tai čia jūs visiškai netiesą kalbat. Būtent šią dieną pagal galiojančius įstatymus ūkininkai ir jų ūkio nariai yra privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Todėl į taip pateiktą Ūkininko ūkio įstatymą yra tiktai sugrąžinama tai, kas jau šiandien vyksta. Nes ten, kur yra finansiniai įstatymai… Šiuo atveju Socialinio draudimo pensijų įstatymas… ir Socialinio draudimo įstatymas yra pirminis įstatymas, o pagal jį parengtas Ūkininko ūkio įstatymas. Vadinasi, buvusi tvarka iš esmės tokia pat ir lieka. Tiktai, kai mes prieš tai svarstėme Valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimą, juk buvo pasiūlyta, kad būtų draudžiami tik ūkininkai, tačiau nedraudžiami ūkyje dirbantys nariai, arba, kaip mes pavadinom, partneriai. Iš esmės pagal tai, ką mes priėmėm, lieka lygiai ta pati tvarka. O pagal tą tvarką mes pataisom ir Ūkininko ūkio įstatymą. Iš esmės niekas nesikeičia. Todėl aš siūlau nesiblaškyti ir balsuoti už Ūkininko ūkio įstatymą, t.y. už tą tvarką, kuri šiandien galioja.

PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną motyvus už ir prieš kolegos išsakė. Dabar po pateikimo turime balsavimu apsispręsti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.IXP-2753. Prašau balsuoti.

Užsiregistravo 47. Balsavimo rezultatai:, 30 – už, 8 – prieš, 9 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Gal apsispręskim dėl komitetų, o tada mes galėsim išklausyti jūsų repliką po balsavimo. Taigi pagrindiniu komitetu galėtų būti paskirtas Socialinių reikalų ir darbo, Kaimo – papildomu, taip? Biudžeto ir finansų pagrindinis… (Balsai salėje) Gerai, tai Socialinių reikalų ir darbo – pagrindinis, Kaimo reikalų ir Biudžeto bei finansų – papildomi. Tinka? Ačiū. Dabar dėl svarstymo datos. Kolegos, buvo pageidavimų, kad rytoj priimtume. Bet aš manau, kad nerealu. Gal galime planuoti rudens sesijoje? Gerai, ačiū. Tai galime bendru sutarimu? Taip ir nuspręsta. Bendru sutarimu. Replika po balsavimo – G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Labai ačiū. Aš taip ir nesupratau I.Degutienės paaiškinimo, kad, vienu žodžiu, priimam tai, kas dabar galioja. Tai kam priimti, jeigu galioja? Mes, agrarininkai, čia aiškinomės, bet nesuprantam, dėl ko tas įstatymas, jeigu tai, kas galioja dabar, ji sako, tą patį įteisinkim. Tai viskas įteisinta, jeigu taip jau yra.

PIRMININKAS. Gal svarstant paaiškės. I.Degutienė. Prašau.

I.DEGUTIENĖ. Gal tada iš tikrųjų aš nesuprantamai jums paaiškinau. Bet tai yra suderinamos teisinės sąvokos, nes šiandien Ūkininko ūkio įstatyme parašyta kitaip, negu vyksta realiame gyvenime. Nes dar kartą sakau, kad Socialinio draudimo pensijų įstatymas yra viršesnis ir pagal jį šiandien yra draudžiami ūkininkai ir jų šeimos nariai. Tai dėl to ir sakau, gyvenimas taip vyksta, o įstatymo teisinės normos ne tos. Tai iš esmės mes įteisiname tai, kas šiandien gyvenime vyksta.

Seimo rezoliucijos „Dėl 2002 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos“ projektas Nr.IXP-2733 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Ką gi, nepradėkime dabar debatų. Siūlau mėginti apsvarstyti, sutaupius šiek tiek laiko, keletą rezervinių. Eilės tvarka pirmasis yra Seimo rezoliucijos “Dėl 2002 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos” projektas Nr.IXP-2733. Kviečiu į tribūną A.Sadecką. Pateikimas. Ir žiūrėsime, galbūt klausimą galėsime spręsti jį kompleksiškai priimdami. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas Seimo pavedimu, dalyvaujant atsakingų ministerijų bei kitų valstybės institucijų atstovams, apsvarstė 2002 metų nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą ir parengė Seimo rezoliucijos projektą. Komitetas rezoliucijos projekte siūlo konstatuoti, kad Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu bei Seimo patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis, užtikrino ilgalaikių valstybės saugumą stiprinančių programų vykdymą, stiprino vidinį ir išorinį saugumą, nuosekliai rėmė tarptautinės bendruomenės kovą su terorizmu.

Tačiau rezoliucijos projekte taip pat įvardytos problemos, į kurias siūloma atkreipti Vyriausybės dėmesį. Tai vis didesnį pavojų nacionaliniam saugumui keliančios nekarinės transnacionalinio pobūdžio grėsmės, tokios kaip organizuotas nusikalstamumas, nelegali prekyba narkotikais ir ginklais, pavojingų ligų plitimas. Komitetas taip pat siūlo pažymėti, kad nepakankamas dėmesys buvo skirtas šešėliniam verslui, jaunimo nusikalstamumui, korupcijos problemai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad išlieka pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos šalies strateginių žaliavų ir energijos tiekimo, trūksta alternatyvių energetinių išteklių.

Atsižvelgiant į įvardytas problemas, rezoliucijos projekte teikiami siūlymai Vyriausybei įgyvendinti priemones, kurios rezoliucijos projekte išdėstytos konkrečiai. Siūlome pritarti pateiktam rezoliucijos projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gal likite tribūnoje. Tiesa, jūsų niekas nenori paklausti, bet klausčiau, ar mes galėtume pritarti po pateikimo rezoliucijai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.

Kolegos, dėl balsavimo motyvų. Jeigu mes nusprendžiam, kad tinka priimti šiandien ir nėra principinių pastabų, tada gal dėl viso rezoliucijos priėmimo galime? Kolega Griciau galime taip sutarti? Ačiū.

Tai, kolegos, tada pereiname prie rezoliucijos priėmimo. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Yra toks bendras jausmas salėje, kad galime iš karto priimti. A.Gricius – motyvai už dėl visos rezoliucijos priėmimo.

A.GRICIUS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš nepasakyčiau, kad aš čia jau labai už kalbėsiu, nes tą ataskaitą mes svarstome kasmet. Na, ar mes čia priimsime, ar pritarsim, ar nepritarsim – mūsų mieloje žemelėje padėtis nesikeičia. Nors komitete svarstėme šią Vyriausybės ataskaitą apie priemones nacionaliniam saugumui užtikrinti, mes matome, kad ir toliau pas mus klesti nusikaltėlių nebaudžiamumas, klesti korupcija, kad pavojai nacionaliniam saugumui tikrai nėra sumažėję. Tiesa, kai mes komitete svarstėm šį klausimą, na, tiesiog nebuvo prasmės kalbėti prieš šią rezoliuciją. Aš tiktai noriu su liūdesiu pranešti kolegoms Seimo nariams, kad tai yra eilinis popierėlis, kurį mes priimam kiekvienais metais, iš esmės visiškai nedarantis įtakos valstybės elgesiui ir didinant valstybės saugumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai ačiū už šią naujieną. Ar galėtume išklausę kalbas dėl balsavimo motyvų balsuoti? Gerai, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl rezoliucijos (projekto Nr.IXP-273353) priėmimo. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 45. Balsavimo rezultatai: už – 38, 2 – prieš, 4 susilaikė, nors matyti tik vienas prieš.

Kolegos, rezoliucija priimta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 110, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2734(2*) (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Rezervinis 3 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2734. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą kviečiu į tribūną.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas svarstė šį įstatymą, gavo Seimo nario P.Jakučionio pastabą ir jai nepritarė. Seimo narys P.Jakučionis pasiūlė iš 110 straipsnio 4 ir 5 punktų išbraukti žodžius “arba be konfiskavimo”. Nepritarė todėl, kad tokia formuluotė sukurtų situaciją, kai asmuo, pažeisdamas gyvūnų laikymo taisykles, pavyzdžiui, vedžioja neagresyvų šunį su pavadėliu, bet be antsnukio, t.y. padaro 110 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, padaro tokį pat pažeidimą antrą kartą ir iš jo gyvūnas bet tokiu atveju yra konfiskuojamas. Jeigu mes pritartume Seimo nario P.Jakučionio pataisai, tada būtų galima konfiskuoti taksiukus ir kitokius smulkius gyvūnėlius, kurie tikai nekelia jokios grėsmės. Tikiuosi, kad Seimo narys P.Jakučionis, jeigu jis yra salėje, galėtų atsiimti savo pasiūlymą. Komitetas patobulino įstatymo projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Likite tribūnoje, nes turėsime apsispręsti dėl pataisos. Nesant pataisos teikėjui mes vis tiek be jo valios negalime laikyti, kad jis galėtų ją atsiimti. Mes šią pataisą turime svarstyti. Nesant pataisos teikėjo, pataisos esmę pateikė pranešėjas. Taigi, kolegos, ar būtų norinčių paremti kolegos P.Jakučionio siūlymą arba jam prieštarauti? Nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymui, susijusiam su ATPK 110 straipsniu?

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Už – 3, prieš – 6, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Visam viso įstatymo projektui ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Bendru sutarimu po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarta.

Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1541(2*) (svarstymas)

Svarstome 4 rezervinį klausimą – Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1541. Svarstymo stadija. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo išvadą iš tribūnos kviečiu pateikti komiteto pirmininką A.Sakalą.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį įstatymą mūsų komitetas svarstė, gavo pastabų iš Teisės departamento. Iš kitų organizacijų pastabų negavome. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuriame buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: bendrus sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje, įregistruotų pasiūlymų ir pastabų taip pat nėra. Diskusijoje pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų per svarstymo stadiją nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymui po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Prezidento rinkimų įstatymo 32, 42, 44  straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2291 (svarstymas)

5 rezervinis klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2291. Svarstymo stadija. Tribūnoje jau yra pagrindinio komiteto pranešėjas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, įvertino Seimo Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Iš esmės joms visoms pritarė. Taip pat įvertino Informacinės visuomenės plėtros komiteto pastabas, kurioms iš dalies pritarė. Komitetas bendru sutarimu siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti ir pasiūlė tobulinant atsisakyti 1 straipsnio naujos nuostatos dėl negrąžinamos Prezidento įmokos ir keisti debatų rengimo tvarkos nustatymo mechanizmą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi pagrindinio komiteto siūlymas yra grąžinti iniciatoriams tobulinti, dėl to mes iš karto turėtume apsispręsti. Jeigu nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galėtume pritarti bendru sutarimu, kad įstatymo projektas, kaip siūlo pagrindinis komitetas, grąžinamas iniciatoriui tobulinti. Ačiū, bendru sutarimu projektas Nr.IXP-2291 grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2739. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2739(A) (pateikimas)

Siūlyčiau tęsti rezervinių klausimų svarstymą. Dabar pradėkime nuo 6a ir 6b klausimų – alternatyvūs projektai Nr.IXP-2739 ir Nr.IXP-2739(A). Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Pradėkime nuo A.Butkevičiaus teikiamo projekto. Pateikimo stadija. Po to kolegos R.Valčiuko siūlymai. Pasiimkite viską, ką turite.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, visko nesiimu, nors šiandien reikia pateikti tikrai daug įstatymų projektų.

Jums teikiamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuris visai neseniai lyg ir buvo priimtas, bet po to sukėlė dar dideles diskusijas tiek tarp politikų, tiek gavome nemažai pareiškimų ir prašymų iš gyventojų, kurie gyvena Neringos regione. Jie paprašė papildyti 11 straipsnio 5 dalį, kad būtų leidžiama nemokamai keltis autocisternoms, kurios veža degalus į Neringos kraštą, nes šiame regione dyzelinio kuro ir benzino kaina yra viena iš didžiausių visoje Lietuvoje. Antras prašymas buvo, kad vežančioms kurą ir turinčioms Kuršių nerijoje įregistruotą buveinę transporto priemonėms ir darbuotojams. Noriu paaiškinti, kad tos įmonės, kurios yra įregistruotos Neringoje, arba Kuršių nerijoje, atsiveža produktus iš Klaipėdos, iš kitų Lietuvos miestų ir aptarnauja vietos gyventojus, kad toms įmonėms būtų sudarytos sąlygos už kėlimąsi nemokėti mokesčių. Tiek trumpai taupant laiką.

PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai nori paklausti. A.Matulevičius pirmasis.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia yra panašus antrasis klausimas. Koks reikalas, ar nebuvo galima jų sujungti, ar kas nors daroma specialiai, kad nebūtų galima išspręsti Neringai tokio svarbaus klausimo, kurį jūs teikiate?

A.BUTKEVIČIUS. Manau, kad komitete svarstant šiuos įstatymų projektus, kurie bus pateikti rytoj, bus galima apie tai padiskutuoti. Šis variantas yra pasirinktas orientuojantis į tai, kad kuo mažiau išlaidų būtų iš Kelių programos.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Greičiūnas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis kolega, aišku, šiame aiškinamajame rašte, kurį pasirašė A.Paulauskas parašyta: “Priimant įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma”. Tai toks trafaretiškas parašymas. Mesime vėl milijoną pinigų iš valstybės, iš mokėtojų pinigų, bet, kaip sakoma, čia valstybės reikalas, jeigu nori aukoti, tai tegul dovanoja pinigus privatininkams. Mes jau esame tai įpratę daryti su vaistais ir su kitais dalykais, aš tai puikiai suvokiu. Mano klausimas toks. Vis dėlto, kiek, jūsų skaičiavimu, valstybė papildomai išleis pinigų, kad patenkintų arba įvykdytų šią pataisą, kurią jūs pateikiate, kad būtų nemokamai aptarnaujama. Kiek pinigų išleisime papildomai, užfiksuokime ir laikykimės to, ką sutarsime.

A.BUTKEVIČIUS. Aš manau, kad jeigu bus pritarta šiai įstatymo pataisai, papildomai bus pareikalauta nuo 1 mln. iki 1 mln. 300 tūkst. Lt. Bet aš manau, kad turi būti vykdoma Vyriausybės politika, kuri užtikrintų tame regione gyvenantiems žmonėms arba įmonėms, kurios užsiima komercine veikla, sąlygas, kad tos sąnaudos būtų kuo mažesnės, nes niekas nekaltas, kad tas žmogus gyvena tame regione.

PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas taip pat nori klausti. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, visiškai pritardamas jūsų pataisai, aišku, suderinus ir su alternatyviu klausimu, norėčiau jūsų paklausti, ar jūs nemanote, kad reikėtų Seimo Pirmininko prašyti ypatingos skubos tvarkos ir priimti dar šioje sesijoje, nes tiktai rudenį mes susirinksim, ir ši įstatymo pataisa jau bent geram pusmečiui ar sezonui nebegalios. Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už jūsų pasiūlymą. Aš tikrai manau, kad šis įstatymas turėtų būti priimtas rytoj. Kiek aš žinau, ypatingos skubos tvarka bus pritaikyta.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Mikutienė nori klausti. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau pasiteirauti, kaip pagal jūsų teikiamą įstatymo projektą yra, pavyzdžiui, su Jūrų muziejaus kolektyvu, su ta jų įstaiga, ar jie irgi turės mokėti? Kaip čia yra?

A.BUTKEVIČIUS. Priėmus šitą įstatymo pataisą, tie darbuotojai, kurie dirba Jūrų muziejuje, už kėlimąsi nemokės (…) mokesčio. Ši pataisa jiems suteiks tokią teisę.

PIRMININKAS. Įskaitant delfinus. Ačiū už atsakymus į klausimus. Pateikimo stadija. Kolegos, ar mes bendru sutarimu galėtume?.. Nėra bendro sutarimo. Motyvai už. A.Matulevičius. Prašau, kolega.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau įsiklausyti į prašymą Neringos gyventojų ir apskritai Lietuvos žmonių, kurie užjaučia neringiečius, kad mes neteisingai juos nubaudėme. Iš tikrųjų yra vienintelis toks unikalus atvejis Lietuvoje, kad į Neringą žmonės turi keltis keltais. Jeigu ten būtų tiltas, apie jokius mokėjimus kalbos nebūtų. Tai čia būtų panašiai tokia logika, kas yra dabar pas mus padaryta per įvairias interpretacijas, lyg ir pinigų taupymą, ir panašiai, kad jeigu aš važiuoju namo arba į darbą, tai pakeliui dar kažkas turėtų pinigus paimti iš manęs. O šiuo atveju taip yra, iš kitų neimam, o iš neringiečių turim imti. Tai yra minimalios pataisos, reikia jas priimti ypatingos skubos tvarka, kad dar šioje sesijoje galėtume priimti ir kad įsigaliotų, kad žmonės galėtų normaliai gyventi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai prieš – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia jau šiuo metu galiojančiame įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad Neringos ir Smiltynės gyventojai keliasi nemokamai. Todėl prašau nespekuliuoti Neringos ir Smiltynės gyventojais.

Antras dalykas, kai pernai nebuvo mokama už keltą, tai nemokant už keltą, bent aš nežinau, neturiu tokių žinių, ir pats meras taip pat to nesakė, kad Neringoje, t.y. Nidoje, Juodkrantėje, Pervalkoje, kas nors būtų atpigę. Vadinasi, tai, kuo yra motyvuojama, kuo daugiau pritraukti poilsiautojų, taip pat nėra motyvas.

Ir galų gale yra trečias motyvas, kad kiekvienas iš mūsų, vykdamas į darbą, moka, beje. Tie, kurie važiuoja visuomeniniu transportu, dar ir daugiau moka, nes čia yra pusantro lito į vieną ir į kitą pusę, t.y. ir pirmyn, ir atgal. Ir kiekvienas mokėdamas neklausia, kodėl man reikia mokėti, kodėl už tą paslaugą reikia mokėti. O čia naudojamasi tuo, kad tai yra valstybės įmonė, ir leidžiama dar kartą nuo jos nugnybti, kitaip sakant, iš mūsų visų kartu dar kokį milijoną ar truputį daugiau. Todėl aš tikrai pasisakau ir prieš ypatingos skubos tvarką, ir prieš šią įstatymo pataisą apskritai.

PIRMININKAS. Dėkui. Nėra bendro sutarimo. Kolegos po vieną pasisakė dėl balsavimo motyvų. Prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę dėl įstatymo Nr.IXP-2739, kurį teikia kolega A.Butkevičius ir Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

Balsavimo rezultatai: 51 užsiregistravus, 36 – už, 9 – prieš, 5 susilaikė. (Balsai salėje) Pritarta po pateikimo, nebegalima. Tuoj bus proga balsuoti dar sykį. Kolegos, dėl vienokio ar kitokio svarstymo skubumo taikymo mes galėtume apsispręsti po to, kai apsvarstysim alternatyvų įstatymo projektą, nes jie yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Ir po to mes galėtume sakyti ir replikas ar pasiūlymus dėl vedimo tvarkos.

Jeigu neprieštaraus kolega A.Vidžiūnas, kviečiu į tribūną R.Valčiuką pateikti alternatyvų įstatymo projektą. Pateikimo stadija. Prašom.

R.VALČIUKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau patikslinti posėdžio pirmininką. Tai iš tikrųjų nėra alternatyvus įstatymo projektas. Šios įstatymo nuostatos, kurioms mes ką tik pritarėm po pateikimo, yra ir mūsų projekte, tiktai mūsų projekte nuostatos kur kas labiau išplėstos. Pavyzdžiui, mes dar siūlom įtraukti nemokamai kelti per perkėlą dviračius tam, kad Kuršių nerijoje skatintume eismą dviračiais, o ne automobiliais. Yra daugiau nuostatų, dėl kurių dar gal būtų galima padiskutuoti, ar verta, ar neverta nemokamai tas paslaugas teikti. Todėl aš kartu su kolega V.Stankevičiumi siūlau mūsų projekto svarstymui neteikti, mes norėtume, kad jis būtų grąžintas tobulinti. Visiškai pritariame ir palaikome tą projektą, kuriam ką tiktai buvo jūsų pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes galėtume sakyti, kad taupydami laiką iniciatoriai atsiima. Ir jeigu jūs norėsite teikti pasiūlymus, tai galėsite juos pateikti teikiamam, kuriam pritarėm. Na, gerai, nėra atsiėmimo. (Balsai salėje) Likit tribūnoje dar minutę. Taupydami laiką galėtume neklausti, aš, aišku, čia apeliuoju tik į norinčius klausti, ir apsispręsti dėl to, ar pritariame po pateikimo. Jeigu nepritariame po pateikimo, kaip prašo iniciatoriai, tada galėtume bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime taip sutarti? (Balsai salėje) Na, tokia yra procedūra. Gerai, ar yra kategoriškai norinčių klausti? Nėra, ačiū. Dėkoju, kolega Valčiukai. Dabar ar galime bendru sutarimu nepritarti po pateikimo? Bendru sutarimu nepritariame po pateikimo. Dabar ar galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Nereikia šaukti. Grąžinam iniciatoriams tobulinti.

Ir dabar turime apsispręsti dėl siūlymo, kurį teikia Seimo Pirmininkas dėl ypatingos skubos taikymo. Bendro sutarimo nėra. (Balsai salėje) Nėra. Kolegos, procedūrinis balsavimas. Be balsavimo motyvų išsakymo prašau išreikšti nuomonę, ar pritariame ypatingos skubos tvarkos taikymui svarstant šį įstatymo projektą. Balsavimas už reiškia pritarimą skubai.

42 – už ypatingos skubos tvarką. Pakanka. Apsispręsta taikyti ypatingos skubos tvarką. Šalia to aš norėčiau pasiūlyti, kad šiandien nebūtų priėmimo, o rytoj tas klausimas galėtų būti baigtas svarstyti. Ir Biudžeto ir finansų komitetą paskirti pagrindiniu. Ar dėl vedimo tvarkos? Dėl komiteto. Prašom. Kolega V.Greičiūnas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, galbūt išvis nesolidžiai teikia komiteto pirmininkas ir paveda šiam komitetui būti pagrindiniam. Aš manau, kad būtų daug solidžiau, jeigu pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, todėl siūlau Ekonomikos komitetą pagrindinį.

PIRMININKAS. Kai kurie sako, nieko panašaus. Mes turime paklausti, ar būtų dar kitų komitetų siūlymų, ar patys pasisiūlytų. Jeigu nėra, tai alternatyvus balsavimas dėl komiteto skyrimo. Kolegos, dėmesio! Pirmas siūlymas buvo Biudžeto ir finansų komitetas, antras – Ekonomikos. Balsavimas už reiškia, kad pagrindiniu skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas, balsavimas prieš – Ekonomikos komitetas. Susilaikę nebus skaičiuojami. Alternatyvus balsavimas. Kolegos, vyksta balsavimas, bet ne agitavimas. Kolegos, dėmesio! Aš siūlau aistras išlieti ne dėl šio balsavimo.

33 – už, 12 – prieš. Pagrindiniu skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas. Kolegos, apsisprendus taikyti ypatingos skubos tvarką priimant įstatymą, siūlymus galima teikti rytoj. Manau, komitetas susirinks ir galės juos dar apsvarstyti. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.

Kraujo donorystės įstatymo 1, 2, 5, 7, 11, 16, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir IV skyriaus bei 14 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2725 (pateikimas)

Galbūt 7 rezervinis klausimas – Nr.IXP-… Mes nelabai atsiliekame nuo pagrindinės darbotvarkės. Tuoj pat ateisime iki jos. Taigi Kraujo donorystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2725. Teikėja – D.Mikutienė. Pateikimo stadija. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 1, 2, 5, 7, 11, 16, 18…

PIRMININKAS. Nevardykite.

D.MIKUTIENĖ. 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir IV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2002 metų direktyvą 28/ES bei Pasaulio Sveikatos Organizacijos 1975 metų asamblėjos rezoliucijos “Kraujas ir kraujo produktai” nuostatas.

Pagal šias direktyvas ir rezoliuciją Europos Sąjungos šalys narės turi imtis visų būtinų priemonių plėtoti savanorišką neatlygintiną kraujo ir plazmos donorystę, o sveikatos apsaugos vadovaujančios institucijos turi skatinti savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės principų įgyvendinimą. Europos Sąjungos narės turi siekti apsirūpinti kraujo produktais, pagamintais iš savo šalių savanoriškai neatlygintinai duoto donorų kraujo.

Šio projekto tikslas – parengti teisinę bazę neatlygintino kraujo donorystei įgyvendinti Lietuvoje. Pasaulio Sveikatos Organizacijos dokumentuose pabrėžiama, kad neatlygintinos altruistinių paskatų donorystės plėtra – daug efektyvesnis būdas sumažinti kraujo transfuzijų būdu perduodamų infekcijų riziką negu donorinio kraujo tyrimai. Donorai, siekiantys gauti pinigų už kraują, dažnai net žinodami, jog dėl sveikatos būklės negali būti donorai, apklausos metu to nepripažįsta ir gali sukelti grėsmę savo ir recipientų sveikatai. Įstatymo projekte taip pat numatoma, kad kraujo preparatų, kurie pagal Europos Sąjungos direktyvas priskiriami vaistams, gamybą ir vartojimą reglamentuos Vaistų įstatymas ir kiti įstatymai, todėl yra keičiamos atitinkamos Kraujo donorystės įstatymo nuostatos.

Įstatymo projektas atitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Projektas yra suderintas su galiojančiais įstatymais. Priėmus įstatymą, turės būti pakeisti ir papildyti Kraujo donorystės įstatymo lydimieji aktai. Šis projektas yra suderintas su Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Teisingumo, Finansų, Užsienio reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis bei Nacionaline donorų asociacija.

Atsižvelgdamas į sveikatos apsaugos ministro kreipimąsi, projektui 2003 m. gegužės 28 d. pritarė Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir nutarė jį teikti Seimui svarstyti. Šį projektą teikiu Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu.

PIRMININKAS. Dėkui. Du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis -A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamoji pranešėja, kartais susidaro įspūdis, kad lekiame prieš Europos Sąjungos traukinį. Kur lekiame? Pasaulio Sveikatos Organizacijos rezoliucijos ir rekomendacijos, Europos Tarybos rezoliucijos ir rekomendacijos kalba apie Europos Sąjungos šalis nares. Tai mes turėtume būti vieni iš pirmųjų. Kraujo ir dabar mažai. Ką jūs žadate padaryti, kad piliečiai iš tikro savo noru tai darytų, nes dabar jie kraujo duoda dėl to, kad užmoka? Jūs šį šaltinį žadate nukirsti gana radikaliai. Ar mums reikia taip lėkti prieš traukinį?

D.MIKUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Tai nėra radikaliai nukertama. Kompensacija yra numatyta, ir tą tvarką patvirtins Vyriausybė. Mes tiesiog ir norėjome, kad jau dabar būtų pradėta palaipsniui pereiti prie savanoriškos narystės. O jeigu kalbėtume apie tai, kad kraujo davimas yra kaip pragyvenimo šaltinis, tai pažiūrėkime – mes išleidžiame tikrai nemažai lėšų, kad galėtume ištirti, ar jis atitinka recipientų sveikatą, ar kraujas tinka, ar yra geras.

A.VIDŽIŪNAS. O paskui netirsite?

D.MIKUTIENĖ. Be abejo, tyrimai visiems bus atliekami, tačiau sutikite su tuo, kad pagal analizę, kiek teko pasidomėti, vis dėlto didelis kontingentas tų, kurie ateina duoti kraujo, galvoja, kad gal nepamatys, gal nepažiūrės. Vis dėlto kraujas yra ne juokas ir ne arbata, todėl reikėtų į tai labai atidžiai pažiūrėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausėjas yra A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš manau, kad iš tikrųjų kraujas yra ne arbata, ir bijau, kad mes pradėsime į Lietuvą vežti kraują. Galbūt galėtume atvirkščiai – neskubėdami kitaip tvarkytis. Man atrodo, kad galbūt tikslinga (kaip jūs galvotumėte?)… gerai, jūs padarėte didelį darbą, įstatymas parengtas, kad jis įsigaliotų, pavyzdžiui, palaipsniui, bet ne anksčiau kaip po kokių trejų metų?

D.MIKUTIENĖ. Mes komitete svarstysime. Aš nemanau, kad mes, keli žmonės, galėtume prisiimti atsakomybę ir nuspręsti, kaip turėtų būti, tačiau kaip vieną iš tokių siūlymų jūsų taip pat galėsime apsvarstyti. Mums svarbu, kad dabar įvyktų pateikimas, o rudenį į komitetą atvyks ekspertai bei visos suinteresuotos institucijos ir bus galima iš tiesų pažiūrėti gana lanksčiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus. Pateikimo stadija. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Sveikatos reikalų komitetą, o svarstyti rudens sesijoje. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Ar A.Kubilius vis dar norėtų pereiti prie pagrindinės darbotvarkės? Gal aš pasiūlysiu A.Kubiliui ateiti į tribūną ir pateikti 8 rezervinį… Gerai. Kadangi A.Kubilius primygtinai atsisakė ateiti į tribūną ir pateikti klausimą, svarstome trečiąjį vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” pakeitimo projektą Nr.IXP-2666. Svarstymo stadija. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra pagrindinis. A.Sadecką kviečiu į tribūną pateikti išvadą. Ruošiasi V.Popovas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2666(2*) (svarstymas)

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė nutarimo projektą, atsižvelgė į Antikorupcijos komisijos išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas, arba pritarė, arba atsižvelgė į jas, patobulino projektą ir pritarė patobulintam projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomo – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti kviečiu V.Popovą. Ruošiasi N.Steiblienė – Antikorupcinės komisijos…

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas, svarstė šį nutarimo projektą. Ypatingų pastabų negauta. Seimo Teisės departamento išvados teigiamos, jokių pastabų neturi. Atsižvelgta į Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjo pastabas ir pritarta nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu Antikorupcijos komisijos pranešėją N.Steiblienę pateikti jos vadovaujamos komisijos išvadą.

N.STEIBLIENĖ. Laba diena. Seimo Antikorupcijos komisija svarstė nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” pakeitimo projektą, pateikė savo siūlymus, kuriems pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, nepabėkite ir tribūnos, nes jūsų noriu paklausti. Vienam iš jūsų siūlymų komitetas pritarė iš dalies. Ar jūs nereikalausite balsuoti?

N.STEIBLIENĖ. Ne.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, užsirašęs nebuvote. Ar dėl motyvų norite? (Balsai salėje) Prašom nerodyti į mane. Jeigu kolega A.Kubilius pageidauja, tai prašome ateiti į tribūną bent šiuo klausimu. (Balsai salėje) Prašom. Diskusijoje dalyvauja A.Kubilius, juo labiau kad esame sutaupę laiko svarstant vakarinio posėdžio klausimus. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš jau buvau išsigandęs, kad mano kalbos yra taip išsigąsta, kad visaip vengiama svarstyti šį klausimą. Iš tikrųjų mane šiek tiek stebina šis projektas, kurio pasirodymo tikslas, mano įsitikinimu, yra tik tas, kad naujasis ministras taip pat turi pateikti naujus pasiūlymus, kaip tariamai kovoti su korupcija. Prieš tai buvo ministro J.Bernatonio vienas pasiūlymas, dabar jis atšauktas, pateikiamas naujas.

Ir ką gi mes matome pažiūrėję į šį labai didelį ir storą dokumentą? Matome vieną labai aiškiai besiformuojančią tradiciją kovoje su korupcija, ją išvertęs į lietuvių kalbą vieną aš pavadinau labai seniai ir gerai žinomu posakiu “duosime šaliai anglies, nors ir smulkios, bet iki soties”. Iš tiesų su korupcija mes kovojame vis didesniu kiekiu įvairių strategijų, įvairių strategijų pataisų, vis didesnės apimties, visi valstybės vadovai vis reiškia daugiau susirūpinimo ir nerimo, bet vežimas, kaip sakoma, stovi ten pat. Todėl aš, žvelgdamas į šį dokumentą, iki galo taip ir nesuprantu, kam jo reikia. Vienintelė priežastis yra ta, kad ir Seimas nori suduoti smūgį korupcijai vis naujomis strategijomis ir strategijų pataisomis. O pagrindinės problemos yra visai nesprendžiamos.

Žvelgdamas į šį dokumentą matau tokias esmines pataisas, pavyzdžiui, 28 punkte. Čia jas net gana sunku išvardyti, anksčiau buvo rašoma “surengti bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų ir gimnazijų moksleivių projektų konkursą”, o dabar bus rašoma “bendrojo vidurinio lavinimo ir pagrindinį profesinį mokymą teikiančiose mokyklose”. Tai iš tikrųjų tokios esminės pataisos. Nors šalia to, nežinau kodėl, atsiranda tokių pataisų, kokios yra 26 punkte. Čia buvo numatyta, kad bus sukurtas Teisėjų etikos kodeksas, teisėjų tarnybinės veiklos vertinimas ir teisėjų administracinės atsakomybės imuniteto panaikinimas, bet staiga ministro siūlymu siūloma to atsisakyti. Ačiū Dievui, kiek aš suprantu, komitetas siūlo tai grąžinti. Įvyko diskusija tarp ministro ir komiteto, bet viskas lieka kaip seniau. Galbūt kada nors mes atrasime ir teisėjų tam tikrą atsakomybę, jeigu kada nors pereisime nuo strategijų kūrimo prie realių veiksmų.

Iš esmės turiu pasakyti, kad pagrindinės problemos visiškai nesprendžiamos ir toliau. Vieną iš jų čia matėme labai gerai, ir kolega A.Gricius kažkada, pamenu, labai griežtai kalbėjo apie rinkimų kampanijų finansavimą ir iš to išplaukiančias didžiules, mano įsitikinimu, korupcijos problemas. Tai ką mes matome šiame įstatyme, šiuose pasiūlymuose? Atsisakoma prieš tai buvusios strategijos draudimo juridiniams asmenims finansuoti rinkimų kampanijas ir taip pat siūloma nukelti datą, kada turėtų būti parengtos kokios nors įstatymų pataisos. Aš manau, kad jos po to bus nukeltos galų gale dar kartą, dabar nukelta iki šių metų pabaigos, dar po to bus nukelta iki kitų metų pabaigos, kad bent jau iki artimiausių rinkimų nebūtų jokių pataisų šiuo klausimu.

Dar vienas dalykas, kuris, mano įsitikinimu, yra esminis, kuris visiškai nesprendžiamas ir šiais gausiais papildymais ir pataisymas, tai yra institucijų efektyvumas ir administraciniai gebėjimai kovoti su korupcija ir korupcijos prevencija. Mano įsitikinimu, garsioji žemės sklypų istorija labai aiškiai atskleidė vieną diagnozę: mes turime daug ir gražių įstatymų, įvairiausių strategijų, kurias papildysime, matyt, dar ne vieną kartą, tačiau problemos esmė yra mūsų institucijos. Ar jums neatrodo keista, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai reikėjo ketverius metus laukti, kad atsirastų keli šimtai žemėtvarkininkų, pasinaudojusių tarnybine padėtimi visiškai korumpuotai, pasiėmusių sklypus, bet tik po to, kai spauda parašė apie kelis jau pačius žymiausius atvejus, tai STT pradėjo tirti. Dabar jau visi susėmę už galvos dejuoja, Dieve mano, kas darosi. Tai kur buvo tos tarnybos, kurios turi nuosekliai, preventyviai ir sistemingai užsiimti priežiūra ir valdininkų, nusižengusių normaliems sąžinės principams, baudimu nelaukiant kol jų jau bus keli šimtai? Lygiai tas pat su tarnybinės etikos principais. Visiškai akivaizdu, kad tie patys žemėtvarkininkai šiurkščiai pažeidė tarnybinės etikos principą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Tame įstatyme yra numatyta, kad turi veikti visa sistema institucijų, kurios turi prižiūrėti. Ar ta sistema veikia? Ne, ji neveikia. Ši konkreti istorija labai aiškiai parodė, kad ši sistema neveikia. Ar šiuo dokumentu mes ką nors sprendžiame? Ne, mes nieko nesprendžiame. Mes pasiruošę suduoti dar vieną smūgį korupcijai gausiomis strategijomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vis dėlto A.Gricius pageidautų. Motyvai už. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkoju. Aš tikrai kalbu ne tam, kad labai pagirčiau šią mūsų Kovos su korupcija, Nacionalinės kovos, nes net pats pavadinimas ne visai aiškus, strategiją, bet noriu pasakyti, kad kai mes komitete pritarėme bendru sutarimu, neturėjome kitos išeities, nes ji buvo kur kas anksčiau patvirtinta. Kaip gerbiamasis A.Kubilius sakė, iš esmės ten du trečdaliai yra tik nukelti terminai, kas nebuvo įvykdyta, o atėjus laikui mes turbūt vėl tuos terminus nukelsime.

Bet šiandien norėčiau pasakyti labai trumpai kitą mintį. Dvejus metus aš bandau mūsų komitete pasakyti ir paklausti vieną dalyką: ar galima sužinoti, kas rengia įstatymų projektus, pavardes tų pirminių autorių, kurie įrašo į mūsų įstatymus tai, kad korupcija galėtų klestėti, tas skylutes, dideles skyles arba kaip jas apeiti? Aš suprantu, kad tie, kurie apeis tuos įstatymus, yra gudresni už tuos, kurie rengia įstatymus. Bet autorių mes niekada nežinome. Seime mes gauname iš Vyriausybės projektą, kurį yra pasirašęs premjeras. Jeigu klausi, kas iš Vyriausybės atsakingas, tai sako, ministerija, kas iš ministerijos, sako, kad atsakingas departamentas, ir tuo baigiasi. O kur tie maži žmogeliukai, tie gudručiai, kurie rašo tas įstatymų eilutes, kurias mes čia sėdėdami ir spaudydami mygtukus priimame, o po to galvojame, kad mes efektyviai sugebėsime kovoti su korupcija? Kadangi nebuvo išeities aš pritariau šiam patobulintam mūsų strateginiam planui, bet, manau, kad jo efektas bus minimalus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar viena kalba dėl motyvų už pasakyta, o prieš kalbėti nebuvo norinčių. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimui, kurio projekto Nr.IXP-2666.

Užsiregistravo 31 Seimo narys. Už – 23, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo yra pritarta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 167¹, 176¹, 188⁸, 193, 224, 225, 259¹, 269, 320 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 167², 187¹¹, 197¹, 205², 206⁴ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-2462(2*) (svarstymas)

Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2462. Pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo pirmininką A.Sakalą kviečiu pateikti išvadą. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis projektas yra apie pirotechnikos gaminių laikymą, transportavimą, naudojimą ir administracinę atsakomybę už neteisingą, neteisėtą naudojimą, pardavimą, vežiojimą ir t.t. pirotechninių įrenginių. Komitetas svarstė šį dokumentą, gavo pastabų iš daugelio institucijų, atsižvelgė į pastabas ir patobulino įstatymo projektą, kuriam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Dabar papildomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. A.Sadecką kviečiu į tribūną.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas kaip papildomas apsvarstė įstatymo projektą ir siūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas bei tris komiteto siūlymus. Šie siūlymai yra ne tokie konkretūs, kad būtų formuluojami kaip atskiros nuostatos, tačiau buvo siūlymas svarstyti klausimus, išnagrinėti ir žiūrėti dėl to projekto tobulinimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik noriu paklausti. Išties vienam jūsų siūlymui nebuvo pritarta, bet jis ir nebuvo suformuluotas kaip siūlymas. Dėl jo jūs sutinkate, kad neturėtume balsuoti?

A.SADECKAS. Sutinku.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pageidaujančių dalyvauti diskusijoje nėra, taip pat ir kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime po svarstymo pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-2462 bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Apsvarstėme 4 klausimą.

Europos darbų tarybų įstatymo projektas Nr.IXP-2716 ES (pateikimas)

5 darbotvarkės klausimas – Europos darbų tarybų įstatymo projektas Nr.IXP-2716, Vyriausybės teikiamas klausimas, susijęs su Europos integracija. Kviečiu į tribūną socialinių reikalų ir darbo ministrę V.Blinkevičiūtę.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo Europos darbų tarybų projekto tikslas – užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimą Europos Sąjungos įmonėse ir įmonių grupėse. Šis įstatymo projektas yra parengtas įgyvendinant Darbo kodeksą ir Europos Tarybos direktyvą dėl Europos darbų tarybų steigimo. Didžioji dalis projekto nuostatų yra perkelta būtent iš minėtos direktyvos ir šis įstatymas bus taikomas Europos Sąjungos valstybių narių įmonėms. Yra išskirtos dvi tokios aplinkybės, kai reikės vadovautis šio įstatymo nuostatomis (čia įvardijama kaip globojančios, patronuojančios). Kai pagrindinių įmonių įregistruota Lietuvos Respublikoje, t.y. kai Lietuvoje veikia centrinė administracija ir ji įgyja atitinkamas įstatymo projekte numatytas pareigas, taip pat kai Lietuvoje veikia centrinei administracijai pavaldi atitinkamos Europos Sąjungos įmonės ar įmonių grupės administracija. Taigi įstatymas veiks tik tokių įmonių atžvilgiu, kurių veiklos teritorija apims ne mažiau kaip dvi valstybes nares ir jei jose dirbs ne mažiau kaip 1000 darbuotojų ir ne mažiau kaip po 150 iš jų skirtingose valstybėse narėse. Įstatymo projekte yra numatyti pagrindiniai darbuotojų informavimo ir konsultavimo būdai: savarankiškas būdas ir, nepavykus savarankiškai susitarti, turi būti laikomasi papildomų reikalavimų. Visais atvejais už darbuotojų informavimą ir konsultavimą yra atsakinga centrinė administracija, kitaip tariant, darbdavys. Jis savo iniciatyva arba darbuotojų prašymu įsteigia specialią derybų tarybą ir pradeda derybas.

Šiame įstatymo projekte yra užtikrintas darbuotojų atstovavimas, kai jie vykdys tas funkcijas specialioje derybų taryboje ir yra numatytos jiems tam tikros garantijos. Pareigų vykdymo metu bus garantuojamas vidutinis darbo užmokestis, paliekama darbo vieta, kompensuojamos su šių pareigų vykdymu susijusios išlaidos. Prašyčiau pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamoji ministre, nėra norinčių jūsų paklausti. Kolegos, ar mes po pateikimo galime pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Galbūt jūs dar likite tribūnoje, nes vis tiek kitą klausimą jūs teiksite. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomais – Europos reikalų, Informacinės visuomenės plėtros komitetus. Ar galime tiems komitetams pritarti? Ačiū. Kad būtų svarstoma rudens sesijoje, ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta.

Darbo tarybų įstatymo projektas Nr.IXP-2717 (pateikimas)

Dabar vakarinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimas – Darbo tarybų įstatymo projektas Nr.IXP-2717. Ministre, prašyčiau pateikti.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Taigi dabar norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo projektą. Tokio projekto ir tokių tarybų veikla yra numatyta mūsų Darbo kodekse. Šis įstatymas bus taikomas visose Lietuvos įmonėse. Jame yra nustatytas darbo tarybų statusas, sudarymo veikla, veiklos pasibaigimo pagrindai, darbo tarybų narių teisės, pareigos, garantijos bei narystės darbo taryboje pasibaigimas. Kartu noriu informuoti, jog šiuo metu sudarant įmonės kolektyvines sutartis realiai darbuotojams atstovauti gali tik profesinės sąjungos. Todėl tose įmonėse įstaigose organizacijose, kur nėra profesinių sąjungų, iš esmės nėra kam pasirašyti kolektyvinės sutarties, ir Lietuvoje yra iš tikrųjų nelabai gera situacija, nes pas mus tik apie 10% pasirašyta įmonėse kolektyvinių sutarčių. Tokiu atveju, kai nėra kolektyvinių sutarčių, kai nėra su kuo pasirašyti, negalime išspręsti labai svarbių dalykų. Kaip antai: negalime sudaryti sąrašo dėl materialiai atsakingų pareigų ir kokie darbuotojai gali eiti tas materialiai atsakingas pareigas, negalime nustatyti suminės darbo laiko apskaitos, papildomų neapmokamų atostogų, nes pagal Darbo kodeksą tai gali būti nustatyta kolektyvinėse sutartyse, o kadangi jų nėra, negali būti išspręstos ir šios socialinės garantijos. Taigi kol nėra profsąjungų, tol joms atstovauti pasirašant kolektyvinę sutartį galėtų būtent darbo tarybos. Šis įstatymas ir yra skirtas darbo tarybų statusui, jų suformavimui, jų veiklai apibrėžti.

Beje, noriu pasakyti, kad Darbo tarybų įstatymo projektas buvo penkis kartus svarstytas Trišalėje taryboje ir tris kartus buvo svarstytas Trišalės tarybos specialioje komisijoje. Tikrai bandėme rasti kompromisą ir tas nuostatas, kokias radome, tokias ir teikiame įstatymo projekte, kuriam prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Malonu, kad radote. Vienas Seimo narys nori jūsų paklausti. V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, jūsų aiškinamajame rašte rašoma, kad įstatymo projektas buvo pateiktas Tarptautinei darbo organizacijai. Į gautas pastabas ir siūlymus iš dalies atsižvelgta. O kodėl tik iš dalies? Mes kartais apeliuodami į Europos Sąjungos, kitų tarptautinių institucijų reikalavimus prirašome tokių ne visai jų reikalavimus atitinkančių dalykų, įgyvendiname kažkokius savus planus. Ar čia nebus taip, kad mes kartais tokių protingų Europos institucijų siūlymų neįrašysime į projektą? Ir apskritai, ar Europos Sąjungos šalyse tokie dariniai kaip darbo tarybos labai populiarūs, ar jos ten apskritai yra, ar čia tik mes padarėme tokį išradimą?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų yra Europos Sąjungos valstybėse darbo tarybos. Jos yra įvairiai formuojamos. Mes nagrinėjome kitų šalių patirtį, bet vis dėlto savo įstatymo projektą bandėme pritaikyti prie lietuviškos situacijos. Iš tikrųjų prie lietuviškos situacijos. Mums artimiausi buvo Estijos, Latvijos, Vengrijos, Čekijos įstatymai. Juos mūsų specialistai išnagrinėjo, jų galiojančias nuostatas bandėme pritaikyti, pažiūrėti, ar tinka mūsų sąlygoms. Nes, tarkime, Prancūzijoje arba Vokietijoje yra visiškai kitokia situacija, perkeltų jų nuostatų į mūsų darbo tarybas iš esmės mums nebūtų galima pritaikyti. Iš tiesų tam, kad įvertintume darbo tarybų veiklą, iki šiol tokių Lietuvoje nebuvo, tokios praktikos mes neturime, pasikvietėme Tarptautinės darbo organizacijos ekspertus, kad jie įvertintų mūsų parengtą projektą. Jų dabartinis vertinimas yra visiškai neblogas. Iš esmės tam projektui reikėtų duoti žalią šviesą, jis galėtų pradėti veikti, o kai veiks, galima žiūrėti, galbūt ką nors koreguoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Atsakėte į visus klausimus. Pateikimo stadijoje niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, ministre.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Galiu vieną sakinį?

PIRMININKAS. Net ir du.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Noriu labai padėkoti už gerą bendradarbiavimą ir palinkėti geros vasaros. O susitikus tęsti darbą toliau.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dabar dėl svarstymo eigos, kad būtų lengviau įgyvendinti ministrės linkėjimus, reikėtų siūlyti pagrindiniu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą bei svarstyti rudens sesijoje. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai? Pritarta bendru sutarimu.

Kolegos, ar neprieštarautumėt, kad dabar vėl grįžtume prie rezervinių klausimų?

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2752 (pateikimas)

Rezervinis 9 klausimas – Atimintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2752. Teikėjas – J.Korenka. Aš tik noriu, kolegos, orientuoti, kas liko. Liko du pagrindinės darbotvarkės klausimai ir atitinkamai 2 rezerviniai, įskaitant pastarąjį, kuris dabar pristatomas. Kolega, prašom. Pateikimas.

J.KORENKA. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pateikiu Atimintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą. Čia daugiau techninis momentas. Jūs prisimenate, buvo priimtas Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo įstatymas, kuriame birželio 24 d. skelbiama nedarbo diena. Atitinkamai būtina pakeisti atmintinų dienų įstatymą, išbraukiant Rasos (Joninių) dieną. Buvo pritarta.

PIRMININKAS. Kolegos, niekas nenori klausti J.Korenkos. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Todėl aš klausiu. Čia yra faktiškai suderinimas su priimtais įstatymais. Jeigu neprieštaraujate, kad pritartume po pateikimo bendru sutarimu, ar galime taikyti ypatingos skubos tvarką, priimdami šį įstatymą? Ačiū. Pritarta.

Jeigu neprieštarautumėte, priėmimas būtų rytoj, tam, kad aš, kaip posėdžio pirmininkas, neteikčiau šio klausimo šiandien (skubėjimas niekada nėra gerai), bent stabtelkime rytoj, bus šviežesnės galvos, pažiūrėsime. Apsisprendėme bendru sutarimu dėl ypatingos skubos. Priėmimas numatytas rytoj.

Seimo statuto „Dėl Seimo Statuto 135 ir 137 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.IXP-2740 (pateikimas)

Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės ir svarstome Seimo statuto 135 ir 137 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2740. Teikėjai – Seimo Pirmininkas ir kolega V.Indriūnas. Prašyčiau, gerbiamasis V.Indriūnai, pristatyti teikiamą projektą pateikimui.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Atsiprašau, nepaminėjau, yra daugiau Seimo narių, Seimo narių grupė.

A.V.INDRIŪNAS. Seimo nariai J.Bernatonis, V.Indriūnas, R.Karbauskis, J.Lionginas, A.Matulevičius, P.Papovas, A.Paulauskas, J.Razma, K.Rimšelis, A.Ramanauskas, A.Sakalas teikia Statuto 135 ir 137 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą. Siūlomo projekto tikslas pasiekti stabilesnę įstatymų bazę ir pereiti prie įstatymų, skirtų toms pačioms problemoms, paketų nagrinėjimo, racionalizuojant įstatymų leidybos procesą. Vadinasi, teikiamo projekto 135 straipsnis numato, kad įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Seimo plenariniame posėdyje būtų nagrinėjamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, po įstatymo priėmimo ar kurio nors jo straipsnio papildymo ir pakeitimo. Šis reikalavimas netaikomas, kai įstatymo papildymo, pakeitimo projektą teikia mažiau kaip penktadalis Seimo narių. Ir 137 straipsnio 3 dalį suformuluoti taip: “Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo, tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą”. Kaip matote, 6 mėnesių norma Statute įteisinta, nustatyta tik tais atvejais, kai Seimas atmetė projektą, tais atvejais negalima svarstyti. Šiuo atveju mes įvedame, kad pakeitimas irgi būtų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių.

Analizuojant užregistruotus Seimo projektus, kurie užregistruoti, ne tuos, kurie buvo atmesti, ne tuos, kurie sujungti su kitais, ne tuos, kuriuos atsiėmė, bet kurie laukia eilės, susidaro toks vaizdas. Vadinasi, iki 2001 m. pirmojo pusmečio 8 užregistruoti projektai dar laukia eilės; 2001 m. antrajame pusmetyje 7 projektai laukia eilės; 2002 m. pirmajame pusmetyje 16 projektų laukia eilės ir 2002 m. antrajame pusmetyje užregistruoti eilės laukia 27 projektai. Laukia eilės. Vidutiniškai projektai laukia 14 mėnesių. Todėl 6 mėnesiai, šiuo atveju man atrodo visiškai priimtina.

Toliau yra įteisinta norma vienas penktadalis Seimo narių – 155 straipsnio 4 dalyje, 156 straipsnio 5 dalyje, 155 straipsnio 4 dalyje ir 162 straipsnio 3 dalyje. Šita norma, penktadalis Seimo narių, yra įteisinta, todėl man atrodo, kad šis projektas neprieštarauja nei Konstitucijai, nei įstatymui. Kviečiu pritarti siūlomam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Būtų ankstyvesnis metas, neabejotinai būtų klausiančiųjų, bet tuokart nėra. Ačiū už pristatymą. Kolegos, pateikimo metu ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.

Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 10 klausimą. Atsiprašau, gal minutėlę dar, pranešėjau. Siūlymas pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir svarstyti rudens sesijoje. Ar galime pritarti? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2721 (pateikimas)

Seimo nutarimo projektas Nr.IXP-2721. Pateikimas. P.Papovas. Kolega, prašom, pristatykite.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, svarstydamas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, įvertino Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio nuostatą, kad savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas yra įstaigos vadovas, tačiau Seimo nutarime dėl Seimo nutarimo dėl Seimo politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių ir kitų Seimui atskaitingų institucijų tarnautojų pareigybių yra priešingai, negu dabar galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme. Todėl aš ir kolega, komiteto narys E.Masiulis, teikiame šį įstatymo projektą, kad Seimo nutarimas neprieštarautų Valstybės tarnybos įstatymui. Kviečiu pritarti pateikimui, kadangi yra Seimo nutarimas, svarstymas skubos tvarka. Ir ne rudens sesijoje, o rytoj įtraukti į darbotvarkę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas taip pat nenori klausti ir dėl šio klausimo. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Kolegos, ar prieštarautumėte tam, kad būtų taikoma skubos tvarka priimant šį Seimo nutarimą? Ne. Kolegos, pritarta skubos tvarkai bendru sutarimu. Priėmimas ir svarstymas būtų numatytas rytoj. Gal numatykime ir komitetą, kad galėtų užmesti akį. Yra keletas Teisės departamento pastabų. Natūralu, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas būtų pagrindinis. Ar visiems tinka? Ačiū. Bendru sutarimu apsispręsta dėl komiteto. Priėmimas ir svarstymas numatytas rytoj.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2673(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 8 klausimas, Nr.IXP-2673. Jeigu mes šiandien jo nepriimtume, galėtume jį pavadinti amžinai rezerviniu, nes jis perkeliamas jau kelinta savaitė. Ir dabar nėra salėje teikėjų, galinčių pristatyti. Bet pripažindami, kad tai yra procedūrinis dalykas, pakeičiantis Seniūnų sueigos sudėtį ir tam tikras formuluotes, susijusias su frakcijų pavadinimų pasikeitimas, ar neprieštarautumėte, kad, man pateikus, galėtume šį nutarimą priimti? Malonu, kad neprieštaraujate. Taigi yra siūloma pakeisti Seimo Seniūnų sueigos sudėtį -vietoj A.Kubiliaus įrašyti A.Vidžiūną ir atitinkamai pakeisti Jungtinės ir liberalų frakcijos pavadinimą į Liberalų ir centro frakciją. Tokia yra esmė. Norinčių klausti nėra. Pateikimas. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Ar neprieštarautumėte, kad šį nutarimą priimtume šiandien? Prieštaravimų nėra. Taigi po svarstymo pritarta.

Dėl viso nutarimo projekto priėmimo. Iš pradžių pastraipsniui. 1 straipsnis. Prieštaravimų nėra. Galime priimti? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta.

Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso Seimo nutarimo dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-2673 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 29 užsiregistravo, 28 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, registracijos Nr.IXP-2673, priimtas.

Apgailestauju, kolega, Etikos ir procedūrų komisijos išvada neleidžia… (Balsai salėje) Taip neleidžia. Apgailestauju. Nutarimas priimtas.

Kolegos, lygiai 17 valanda. Siūlau užsiregistruoti ir ištaisyti neteisybę, jeigu yra pageidavimas. Tai yra paskutinis mūsų vakarinio posėdžio klausimas. Vyksta registracija. Prašom čia negrūmoti nei pirštais, nei kumščiais. (Balsai salėje) Jeigu taip, tai supratome. Liepos pradžioje rankos pakėlimas… Užsiregistravo 29 Seimo nariai. Manau, gal mums reikės kitą testą atlikti. (Triukšmas salėje)

Kolegos, 17.00 valanda. Kaip sako liaudies išmintis, vėliau pradėjęs, anksčiau baigsi. Skelbiu šios dienos vakarinį posėdį baigtą.