Penkiasdešimt šeštasis (402) posėdis
2003 m. liepos 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2003 m. liepos 3 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Labas rytas! Gerbiamieji kolegos, mielieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 3 d. rytinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, jūs turite darbotvarkę arba, tiksliau, rytinio ir vakarinio posėdžių darbotvarkes, kurios buvo aptartos Seniūnų sueigoje, ir, kaip matote, yra tam tikrų patikslinimų. Visų pirma Vyriausybės teikiami projektai, tai kai kurios konvencijos, kai kurie susitarimai, taip pat Seimo narių siūlymai, kurie susiję su greitai sprendžiamais klausimais, neatidėliotinai sprendžiamais klausimais. Ar galima patvirtinti tokią patikslintą darbotvarkę, ar nori kas balsuoti? Galime. Ačiū. Patvirtinta.

2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2632(2) (priėmimas)

Pradedame nagrinėti darbotvarkės 1 klausimą – 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2632(2). Priėmimas. Pranešėja – finansų ministrė Dalia Grybauskaitė. Kviečiu į tribūną. (Triukšmas salėje) Kolegos, tylos! Per daug rimti klausimai. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamasis Seime, tarp antrojo svarstymo ir šio priėmimo mes gavome keletą įstatymo nustatyta tvarka užregistruotų pasiūlymų dėl biudžeto pakeitimo, į kuriuos aš turėčiau atsakyti ir prašyti jūsų vienaip ar kitaip balsuoti.

PIRMININKAS. Vieną minutę, ministre, aš priminsiu kolegoms, koks yra Statutas. 178 straipsnis “Valstybės biudžeto tvirtinimas”: “Alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su kuriais nesutinka Vyriausybė, bet kurie atitinka šio skirsnio 174 straipsnyje numatytas sąlygas, gali būti priimti tik tada, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių”, tai yra ne mažiau kaip 71. Ir antras punktas: “Apsvarstęs ir priėmęs sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų, Seimas turi balsuoti dėl viso valstybės biudžeto projekto”. Prašom dabar, ministre, iš eilės.

D.GRYBAUSKAITĖ. Yra pirmas paketas, kurį dar kartą perregistravo gerbiamasis Seimo narys ir komiteto pirmininkas ponas A.Sakalas, kuriame yra 3 pasiūlymai sumažinti asignavimus ir 4 pasiūlymai padidinti asignavimus. Trumpai noriu juos pristatyti. Dėl sumažinimo. Neskirti papildomų asignavimų Prezidentūrai, sumažinti asignavimus Žemės ūkio rūmams 880 tūkst. litų, sumažinti Krašto apsaugos ministerijai 5 mln. litų. Vyriausybė jau yra svarsčiusi anksčiau, nes tai yra faktiškai perregistruoti pasiūlymai. Antra priežastis, dėl ko mes kol kas negalėjome priimti pozityvaus sprendimo, buvo ta, kad Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė šiuos pasiūlymus ir nesiūlė Vyriausybei to daryti. Todėl Vyriausybė, remdamasi Biudžeto ir finansų komiteto sprendimu, negali pritarti šiems pasiūlymams.

Padidinti asignavimus buvo 3 pasiūlymai: Generalinei prokuratūrai, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentui, valstybės mokslo institutų mokslininkų darbo užmokesčiui. Čia aš norėčiau pakomentuoti, kad iš dalies mes ir Prokuratūrai, ir Priešgaisrinės apsaugos departamentui esame skyrę. Valstybės mokslo institutų darbuotojams numatomas algų pakėlimas nuo sausio 1 dienos. O paskutiniam pasiūlymui dėl Teismo medicinos instituto 300 tūkst. Vyriausybė pritaria, nes mes dar kartą įsigilinome, kad nuo liepos 1 d. šis institutas neturi medžiagų būtinoms ikiteisminėms ekspertizėms ir tyrimams atlikti.

Todėl aš norėčiau kreiptis į gerbiamąjį komiteto pirmininką. Ar mes galėtume paprašyti jūsų atsiimti prašymą balsuoti dėl visų 6 pasiūlymų? Mes įsitikinę, kad dabar to išspręsti tikrai neįmanoma, bet esame pasirengę 2004 m. biudžeto priėmimo metu tikrai atsižvelgti į daugelį jūsų pasiūlymų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamoji ministre, gerbiamieji kolegos, aš tikrai atsiimu tuos pasiūlymus, kuriems nepritarė Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, pagal mano duomenis jūs priimate pasiūlymą dėl Teismo medicinos instituto.

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Tikiuosi, kad nereikia dėl to balsuoti. Dabar Seimo nario G.Šileikio siūlymai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Seimo nario G.Šileikio du pasiūlymai. Padidinti 5,3 mln. valstybės biudžeto skiriamas išlaidas investiciniams projektams, 2 mln. skirti Panevėžio miesto Kniaudiškių mikrorajono stadiono statybai ir 3,3 mln. Lt skirti Panevėžio mokyklų renovacijai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė lėšų skyrimo klausimus naujiems investicijų projektams gali spręsti tik rengdama naują investicijų paketą biudžeto priėmimo metu 2004–2006 metams, nes tai yra nauji projektai.

Antra, Panevėžio miesto savivaldybei reikia pateikti nustatyta tvarka parengtus investicinius projektus. Jų mes dar neturime, todėl atsižvelgti į gerbiamojo Seimo nario G.Šileikio prašymą dėl šių dviejų skyrimų, dėl 5,3 mln. Lt konkrečiai Panevėžio miesto reikalams, mes negalėjome. Vyriausybė nepritaria.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Dabar žodis teikimo autoriui, kolegai G.Šileikiui. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamoji ministre, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų tie projektai parengti ir ne pirmus metus yra teikiama, taigi siūlyčiau balsuoti ir pritarti. Čia yra vienas iš svarbiausių projektų, parodantis, jog Vyriausybė tikrai galėtų pradėti rūpintis regionine politika. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kas palaikote? Matyt, kolega A.Gricius palaiko G.Šileikio siūlymą, ar ne? Kolega A.Gricius. Prašom. A.Gricius.

A.GRICIUS. Aš norėjau paklausti gerbiamojo posėdžio pirmininko, ar tikrai gerbiamasis A.Sakalas turėjo teisę atsiimti savo siūlymą ir niekas negali jo paveikti, jeigu jis vieną kartą jį užregistravo? Aš dėl jo norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Be abejo, Seimo narys turi teisę atsiimti. Dabar aš dar kartą klausiu: kas remia kolegos G.Šileikio siūlymą? Nėra remiančių? Prašom pakelti ranką, kuris nori kalbėti? Kolega D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų regioninės politikos problemos yra pačios didžiausios, ir mes žinome, kad iš regionų ateina didžiausios bėdos pas mus. Regionai, ne vien tik Panevėžys, bet ir visi kiti regionai skundžiasi finansų ir valdžios dėmesio stoka. Šis projektas yra tiesioginės investicijos, kurios galėtų padėti Panevėžiui atsigauti ir lygiuotis į didžiuosius miestus, ko Panevėžys iš tikrųjų vertas. Todėl siūlyčiau paremti mano kolegos pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kas prieštarauja? Nėra prieštaraujančių, visi sutinka? Biudžeto ir finansų komitetą klausiu. Kolega A.Butkevičius. Prašom. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, finansų ministrė pasakė, kad investicinė programa rengiama iki liepos 1 d., o tik ateinančiais metais tie objektai būna įtraukiami į Biudžeto įstatymo projektą. Ir aš manau, kad keičiant Biudžeto įstatymą būtų visiškai netikslinga šiuo metu apskritai diskutuoti apie asignavimų įtraukimą į šių metų Biudžeto įstatymą. Aš pasisakau už. Atsiprašau, prieš.

PIRMININKAS. Jis pasisako už Finansų ministerijos poziciją, prašom nepainioti. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Aš kreipiuosi į siūlymo autorių gerbiamąjį G.Šileikį. Kadangi čia yra du siūlymai, manau, bus korektiška dėl jų balsuoti atskirai. Taip? Gerai.

Kolegos, dėmesio! Pirmas registravimasis ir pirmas balsavimas. Ar palaikome kolegos Seimo nario G.Šileikio siūlymą 2 mln. skirti Panevėžio miesto Kniaudiškių mikrorajono stadiono statybai? Vyriausybė ir Biudžeto ir finansų komitetas tam nepritaria. Prašom balsuoti. Ministre, prašom neagituot balsavimo metu!

Už – 24. Svarbu, kas mato. (Juokas salėje). Betgi aš teisybę sakiau. Prieš – 32, 33 susilaikė. Nepriimta.

Dabar dėl antrojo pasiūlymo. Ar dar nori kolega kalbėti? Pageidaujate? Ne. Tai tada galime iš karto balsuoti. Antrasis siūlymas. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos G.Šileikio siūlymui skirti 3 mln. 300 tūkst.litų Panevėžio mokyklų renovavimui? Vyriausybės bei Biudžeto ir finansų komiteto pozicija yra ta pati. Prašom balsuoti.

Už – 25, prieš – 22, 37 susilaikė. Nepritarta.

Toliau G.Jakavonio. Ar dar kolega K.Glaveckas nori žodį tarti? K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. A.Sakalo yra trys siūlymai. Jis atsiėmė vieną, tai kiti du liko? Mes nelabai supratome.

PIRMININKAS. Liko siūlymas dėl Teismo medicinos institutui skiriamų asignavimų padidinimo. Tam Vyriausybė pritarė ir tam buvo pritarta.

K.GLAVECKAS. Bet viename siūlyme buvo trys atskiri siūlymai, tai dėl to klausimas kilo.

PIRMININKAS. Tai jis visus atsiėmė, išskyrus dėl Teismo medicinos instituto. Ačiū. Dabar kolegos G.Jakavonio siūlymas. Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš tik norėjau paklausti gerbiamojo G.Šileikio. Ar man reikia komentuoti finansavimo šaltinius, kuriuos jis siūlė, nes mes nepritarėme? Ar jis jau išėjo?

PIRMININKAS. Jeigu nepritarta, tai dabar nėra ko kalbėti apie tai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerai. G.Jakavonio siūlymas – padidinti Varėnos savivaldybei 310 tūkst. litų tikslinę dotaciją, kuri buvo skirta Varėnos rajono viešosios bibliotekos patalpoms renovuoti. Kol kas Vyriausybė dar negali sutikti su šiuo pasiūlymu, nes lėšos buvo numatytos šių metų biudžete. Pabrango projektas. Pagrindimo, dėl ko pabrango, ir papildomų dokumentų mes negavome, bet Vyriausybė yra pasirengusi, kai tik gaus dokumentus, persvarstyti ir, jeigu tai bus pagrįsta, skirti iš valstybės rezervo. Jeigu jūs sutiktumėte atsiimti pasiūlymą, mes galėtume spręsti tokiu būdu.

G.JAKAVONIS. Taip, aš sutinku atsiimti šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymo autorius kolega G.Jakavonis.

G.JAKAVONIS. Aš jau pasakiau – aš atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Nenagrinėjame. Dabar M.Pronckaus siūlymas. Tai gal, ministre, tegul M.Pronckus pasakys. Prašom. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau 39 mln. litų paimti iš krašto apsaugos ir atiduoti žemės ūkio reikalams, kitaip sakant, žemės ūkio subjektų pajamoms palaikyti. Aš manau, kad šiam mano pasiūlymui tikrai pritars konservatoriai ir liberalai, nes gerbiamasis A.Kubilius ir gerbiamasis K.Glaveckas kalbėdami svarstymo metu aiškino, kad iš tikrųjų žemės ūkiui reikia pinigų. Jie taip pat turėtų žinoti, kad kitų šaltinių nėra, nes biudžeto deficitas yra daugiau kaip milijardas litų, kad skolos aptarnavimui reikia taip pat daugiau negu milijardo litų, kad valdininkams taip pat reikia daugiau pinigų, nes einant į Europą valdininkų korpusą reikia didinti (vien tik Briuselyje turės dirbti maždaug dviejų Seimų apimties žmonių grupės, tik kur kas brangiau išlaikomos), todėl kitų pinigų, išskyrus krašto apsaugą, kuriai iš visų finansavimo šaltinių skiriama milijardas 100 mln. litų, nėra. Taigi aš siūlau balsuoti dėl šio pasiūlymo, pritarti jam ir 39 mln. skirti žemės ūkio reikalams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar finansų ministrė, po to vienas – už, vienas – prieš.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamojo Seimo nario M.Pronckaus pasiūlymą svarstė Vyriausybė. Dar kartą su Biudžeto ir finansų komitetu peržiūrėjome galimybes mažinti finansavimą Krašto apsaugos ministerijai. Kaip žinote, yra pasiūlyta sumažinti vienu milijonu. Nei Biudžeto ir finansų komitetas, nei Vyriausybė daugiau kol kas nenorėtų mažinti, nes yra pasirašyta daug sutarčių ir tarptautinių įsipareigojimų ir dėl ginkluotės pirkimo, ir dėl pasirengimo narystei NATO, todėl šiam pasiūlymui nei Biudžeto ir finansų komitetas, nei Vyriausybė nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, mielieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Kas remia M.Pronckaus pasiūlymą? Kas? Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, yra labai daug spekuliuojama dėl žemdirbių, dėl kaimo ir miesto, kad miestas išlaiko kaimą. Kai nebūna televizijos kamerų ir žurnalistų, labai dažnai, ypač konservatoriai, mėgsta paverkti, kad blogai tvarkomi kaimo reikalai, bet kai reikia balsuoti, nebalsuoja. Aš tikiuosi, kad dabar šį siūlymą tikrai parems dešinioji pusė. Aš manau, kad praeitais metais į biudžetą nebuvo pridėta per 100 mln., tiek pinigų buvo neduota žemdirbiams. Reikia duoti. Ponas M.Pronckus siūlo iš Krašto apsaugos ministerijos. Nematau problemos, tie keli milijonai nieko jiems nepadės, bet, žinoma, man labiau patiktų, jei būtų iš valdymo išlaidų. Nesvarbu, kad Briuseliui reikės daug biurokratų, bet jų reikės nuo kitų metų, o ne šiemet, todėl šiemet nėra ko pradėti mokėti didelių algų. Galų gale visai be reikalo šių metų vidury 9 mln. skyrėme Užsienio reikalų ministerijai. Taigi aš už šį siūlymą. Siūlau, kad žemdirbiams būtų pridėta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kas prieš? Kolega A.Gricius. Prašom. Nuomonė prieš.

A.GRICIUS. Dėkui. Aš suprantu, kad biudžetą galbūt reikia peržiūrėti, kai kam trūksta ir turbūt visą laiką trūks, niekada nepakaks pinigų, kurie yra skiriami, tačiau yra partijų susitarimas, kuris galios iki kitų metų pabaigos. Aš turiu omenyje, kad net ir šių metų pabaigoje mes turėsime laikytis tų nuostatų, kurioms pritarė visos Seimo frakcijos ir partijos, todėl taip drastiškai paimti ir 40 mln. nubraukti Krašto apsaugos ministerijai, aš manyčiau, mes neturime teisės. Tada mes pyktumės patys su savimi. Man atrodo, bet kurios kalbos… Ir gerbiamojo kolegos A.Matulevičiaus kalba pirmiausia turėtų būti suderinta su Liberalų demokratų partijos vadovybe, ar ji iš tikrųjų pritaria tokiems dalykams. Aš manau, jeigu vieną kartą sukirtome rankom, tai to turime laikytis. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Balsuojame dėl M.Pronckaus kompleksinio siūlymo sumažinti asignavimus ir atitinkamai juos perskirstyti kitiems, kaip kolegai atrodo, kilnesniems tikslams. Dėmesio! Balsuojame dėl M.Pronckaus siūlymo, kuriam nepritarė Vyriausybė ir kai kurie Seimo nariai. Registruojamės ir balsuojame.

36 – už, prieš – 6, 41 susilaikė. Nepritarta.

Kolegos J.Veselkos siūlymai (prašyčiau, kad autorius motyvuotų) kai ką padidinti ir kai ką skirti kitiems. Prašom. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, labai paprastas siūlymas. Šis biudžetas, pajamos buvo suplanuotos numatant 5,1% ekonominį augimą. Iš esmės per pirmąjį ketvirtį augimas buvo 9,4, per antrąjį ketvirtį bus panašiai. Jeigu išsilaikys tokie tempai, vadinasi, ekonominė logika sako, kad turėtų, net jeigu ne 9, ten pakoregavau viską, padidėti biudžeto pajamos. Kaip žinote, I ketvirčio biudžeto pajamos per 30 mln. neįvykdytos, kiek turiu informacijos. Tai reiškia, kad kažkas nemoka mokesčių. O kas nemoka? Vyriausybės pareiga yra… Ir Seimas turi įpareigoti, kad ryšium su BVP augimu visi mokėtų tuos mokesčius, kurie yra nustatyti. Tai yra ne šiaip sau. Nežinau, kas gali paneigti, kad, esant beveik dvigubai didesniam ekonominiam augimui, negu suplanuota, biudžeto pajamos nevykdomos.

Jeigu kalbėtume toliau… Argumentai, kad yra defliacija. Aš dėl defliacijos, nes ministrė pasakė…

PIRMININKAS. Per mikrofoną, kolega.

J.VESELKA. …defliacija Vyriausybę tik jaudina, bet ji nieko nedaro. Tai aš galiu pacituoti anglų žurnalą “The Economist”, kuris sako apie Vokietiją: “Tarptautinio valiutos fondo ataskaitoje teigiama, jog šaliai, t.y. Vokietijai, gresia defliacijos pavojus, kuris dar labiau sumažintų ekonominį augimą bei padidintų nedarbą. Defliacija yra pavojinga Vokietijai”. Mano klausimas, kodėl Vyriausybė nieko nedaro, kad įveiktų defliacinius procesus ir atitinkamai padidintų biudžeto pajamas. Ministrė minėjo, kad po kitų metų didinsime akcizą, todėl padidės infliacijos tempai.

Gerbiamoji ministre, reikia skirti kainų dirbtinį didinimą ir pinigų piginimą. Kainų didinimas neigiamai veikia ekonomiką, pinigų piginimas duoda paskatą ekonominiam augimui. Žemdirbiai nekalti, kad jūs nieko nedarot neigiamiems procesams, kurie susiklostė Lietuvoje, t.y. defliacijos procesams, jūs nieko nedarote, dėl pinigų atpiginimo taip pat nieko nedarote. Suprantu, kad pririšdami tą prie to jūs atsisakėte monetarinės politikos. Bet kuo čia dėti žemdirbiai? Jeigu Vyriausybė nesugeba ir nenori panaudoti pinigų kaip ekonominio reguliavimo sverto, tai ne žemdirbiai kalti.

Ryšium su ekonominiu augimu siūlau sumažinti, viską atmesti, biudžeto pajamas padidinti 150 mln. ir jas skirti žemdirbiams.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar ministrė, po to – 1 – už, 1 – prieš.

Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už pasiūlymą. Norėčiau sureaguoti dėl pajamų augimo. Per I ketvirtį BVP augo 9,4%, o pajamos – 9,8%. Bet Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 380 mln. šiemet grąžino gyventojams. Atėmus augimas – tiktai šiek tiek daugiau nei 5. Taigi auga absoliučiai vienodai, netgi viršijame BVP augimą pagal pajamų surinkimą, bet kartu vykdome mokesčių reformą. Tai ekonomistui, gerbiamajam profesoriui, primenu. Tiktai.

Dėl pasiūlymo. Mes perskirstome beveik 194 mln. Taigi praktiškai vykdome jūsų pasiūlymą. Todėl dar papildomai iš kažko nurėžti ar pripaišyti 150 mln. nei Biudžeto ir finansų komitetas nerado tokių galimybių, nei Vyriausybė, todėl Vyriausybė prieš šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, V.Rinkevičius palaikys, taip?

V.RINKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom, kolega.

V.RINKEVIČIUS. Aš palaikau J.Veselkos pasiūlymą ir siūlau balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius. Prašom. Nuomonė prieš.

A.BUTKEVIČIUS. Norėčiau ponui J.Veselkai dar kartą pakartoti, kad bendrojo vidaus produkto augimas neturi tiesioginės įtakos nacionalinio biudžeto pajamų augimui. Reikėtų pažiūrėti į bendrojo vidaus produkto struktūrą. Pateiksiu vieną pavyzdį. Jeigu Lietuvoje stipriai išauga eksportas, tai nacionalinio pajamoms kaip tik neigiamai atsiliepia.

Antra, dėl defliacijos. Gerbiamasis, reikia žinoti, kad Vokietijoje recesijos procesas ir Lietuvoje defliacijos procesas labai skiriasi. Lietuvoje defliacija atsirado ne dėl ekonominio sąstingio, kaip rašo ekonomikos vadovėliuose, dėl ko gali atsirasti defliacija, bet dėl dolerio kurso kritimo lito atžvilgiu, dėl išaugusios konkurencijos, kuri sumažina prekių kainą mūsų rinkoje. Aišku, yra ir daugelis kitų argumentų. Jūsų ekonominė logika, nežinau, kokiuose vadovėliuose yra aprašyta. Norėčiau, kad jūs tokių pasakėlių čia nepasakotumėte Seimo nariams. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio. Balsuojame dėl Seimo nario J.Veselkos siūlymo padidinti valstybės biudžeto pajamas 150 mln. atitinkamai tuos milijonus perskirstant kitoms svarbioms sritims. Taigi dėmesio. Registruojamės ir balsuojame, ar palaikome kolegos J.Veselkos siūlymą.

Už – 19, prieš – 23, susilaikė 49, nepritarta.

Dabar G.Steponavičiaus siūlymas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamojo G.Steponavičiaus siūlymas yra numatyti papildomus 50 mln. litų asignavimų kompensacijoms už išperkamąją žemę, mišką ir vandens telkinius finansuoti ir nurodomi finansavimo šaltiniai. Iš tikrųjų labai gerai pateiktas pasiūlymas, nes yra labai konkretūs finansavimo šaltiniai. Vyriausybė, peržiūrėjusi papildomas galimybes, nori priminti, kad jau šiemet biudžete yra numatyta 35 mln., o 2004 metais numatome didinti. Dabar tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti, mes – parengimo procese, bet tikrai bus didinama. Atsižvelgdami į įstatymo dėl turto grąžinimo terminus, tikrai juos vykdysime. Todėl dabar Vyriausybė, kaip ir Biudžeto ir finansų komitetas, negalėjo pritarti jūsų pasiūlymui.

PIRMININKAS. Pats siūlymo autorius – kolega G.Steponavičius, Seimo Pirmininko pavaduotojas.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Jums pirmininkaujant iš jūsų lūpų nuskambėjo, kad 10 mln. tai – smulkmena. Norėčiau pasakyti, kad tai labai nemenkos sumos, ypač kai kalbame apie konkretų žmogų, metų metus laukiantį tūkstančio ar kelių šimtų litų jam priklausančios kompensacijos už jo turtą. Šiuo atveju gerbiamoji ministrė bando savo žavesį ir įtaigą panaudoti, kad įtikintų atsiimti. Valdančiosios daugumos atstovai daro tai noriai. Nepasinaudosiu šia galimybe ir pasakysiu paprastą dalyką. Didinti kitais metais, manau, norai geri, bet 35 mln., numatyti šiais metais… tokiu tempu mokant kompensacijos iš 1 mlrd. 176 mln. likusios sumos įsipareigojimus valstybė vykdys daugiau nei 20 metų. Daugelis žmonių nebesulauks šių kompensacijų, būkime realistais. Manau, yra nesąžininga, todėl teikiau šį siūlymą, kalbėti tik apie tuos, kurie šiandien garsiausiai dejuoja arba šaukia, arba pasirenka labai drastiškus, ne iš lengvo gyvenimo, protesto būdus. Kai mes kalbame apie žmones, kurie teisėtai laukia, sukandę dantis laukia to, kas jiems priklauso, ir mato, kokiais būdais kiti prasimuša, manau, tai yra nesąžininga tų žmonių atžvilgiu.

Gerbiamieji kolegos, manau, valstybės ilgalaikiai įsipareigojimai yra gerokai rimtesnis dalykas nei skylių kamšymas. Todėl siūlau bent tokiais tempais didinti, kad galėtume įvykdyti iki 2009 metų įsipareigojimus Lietuvos žmonėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, prašom. Vienas – už, vienas – prieš. Dabar – ministrė.

D.GRYBAUSKAITĖ. Norėčiau priminti, kad ir šiemet mes pamėginome pradėti paralelų procesą, tai yra parduodame kai kurių valstybių įmonių akcijas už nekilnojamąjį turtą ir t.t. Jau šiemet turime pardavę per 25 mln. Taigi paraleliai su biudžeto tiesioginiais pinigų srautais mes pradėjome dar ir šį procesą, todėl jis vyksta greičiau negu atrodo iš pirmo žvilgsnio.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas remia kolegos G.Steponavičiaus siūlymą? K.Glaveckas. Prašom. Vieną minutėlę. Kadangi iš tikrųjų pirmasis A.Matulevičius, aš labai apgailestauju. Matote, ekrane – A.Matulevičius. Prašom atleisti, profesoriau. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Turi būti teisybė ir Seime.(Juokas) Dėl kompensacijos už žemę. Daug buvusių valdžių prižadėjo žmonėms, paėmė jų nuosavybę. Taip, kokiais tempais bandome grąžinti, iš tikrųjų grąžinsime ir kitą šimtmetį. Manau, nesvarbu, kokia Vyriausybė ką pažadėjo, bet politikos tęstinumas valstybėje turi būti. Jeigu jūs nuvažiuotumėte į mūsų kaimus, nuvažiuotumėte į tas rinkimų apygardas, kuriose esame išrinkti, pakalbėtumėte su žmonėmis, gerbiamoji ministre ir Vyriausybės nariai, tada truputį kitaip galvotumėte. Kai ateina I grupės invalidai, jie vaistams prašo šių pinigų, o mes niekur negalime prasimušti. Rašome laiškus, į jų laiškus formaliai jūsų darbuotojai atrašo – nėra lėšų. Deja, kitiems dalykams lėšų yra, ir Vilniui gražinti, ir kitiems dalykams , o kaip pasakyti žmonėms, kodėl už jų turtą nesumokame? Todėl gerbiamojo G.Steponavičiaus siūlymas yra labai kuklus, ir manau, kad Vyriausybė pasielgė labai formaliai nepritardama šiam siūlymui. Tai yra nesiskaitymas su Lietuvos žmonių interesais. Tai yra tai, ką mes visada deklaruojame, o paskui darome atvirkščiai. Siūlau balsuoti už šį siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū už siūlymą. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, šis pasiūlymas būtų gana logiškas, jeigu svarstytume Biudžeto įstatymo projektą lapkričio ar gruodžio mėnesį, kai priiminėtume metinį biudžetą. Bet šiuo metu keičiant Biudžeto įstatymą ši suma yra per didelė, kad ją būtų galima patenkinti.

Antras dalykas. Ši Vyriausybė įsipareigojimus, priimtus Seimo anksčiau, tikrai tęsia. Jeigu jūs pažiūrėtumėte į 1999–2000 metus, tai dažniausiai ten būdavo padėti brūkšniai. Manau, ateinančiais metais rengiant Biudžeto įstatymo projektą bus atsižvelgta į tuos pasiūlymus.

Mes galėsime grįžti prie tos pačios diskusijos ir patenkinti didesnius poreikius, negu galėjome patenkinti šiais metais. O šiuo metu siūlau nepritarti šiai įstatymo pataisai, nes nėra finansavimo šaltinių.

PIRMININKAS. Ačiū. Tikiuosi, kolegos Seimo nariai prisimins pirmininko pažadą, kai ateis laikas, o dabar kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume G.Steponavičiaus siūlymui skirti papildomus 50 mln. kompensacijoms už išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius? Prašom balsuoti. Vyriausybė prieš.

Už – 36, prieš – 10, susilaikė 50. Nepritarta.

Ir G.Kniukštos siūlymai. Prašyčiau gerbiamąjį kolegą tarti žodį dėl 37 mln. litų. G.Kniukšta. Kolega, prašom motyvuoti savo siūlymą.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, jeigu Seimas priėmė rezoliuciją dėl žemės ūkio konkurencingumo stiprinimo Lietuvai stojant į Europos Sąjungą ir aiškiai pasakė, kad Vyriausybei reikia žemės ūkiui skirti papildomai 140 mln., manau, jūs visi būsite nuoseklūs ir padėsite man įgyvendinti Seimo rezoliuciją.

Galiu paaiškinti, kodėl aš siūlau padidinti valstybės biudžeto asignavimus Žemės ūkio ministerijai, tai yra Kaimo rėmimo programai, 37 mln. litų. Pirmiausia tiesioginėms išmokoms už deklaruotus grūdinių pasėlių plotus – 19 mln. litų. Gerbiamieji kolegos, noriu paaiškinti, kad šiais metais deklaruoti grūdinių pasėlių plotai, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo daugiau kaip 30%. Pagal numatytas Kaimo rėmimo programos lėšas žemdirbiams šiemet labai sumažėja tiesioginių išmokų už deklaruotą pasėlių hektarą dydis. Jeigu praėjusiais metais išmoka buvo 40 Lt, tai dabar, šiais metais, siūloma tik 4–5 litai. Kaip paaiškinti tokį Vyriausybės žingsnį?

Antra. Aš siūlau skirti tiesioginėms išmokoms už skerdžiamus galvijus, nes dėl žemų supirkimo kainų, jūs taip pat puikiai žinote, ir menkų eksporto galimybių gali kilti mėsos sektoriaus krizė.

Kitas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, t.y. kad siūlau taip pat 3 mln. Lt padengti dėl bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skolos žemdirbiams. Jūs visi taip pat susitikę su rinkėjais žadate, kad grąžinsime tai, ką valstybė privalo grąžinti.

Dar kitas dalykas, kad praėjusiais metais tie įsiskolinimai buvo padengti labai netolygiai. Pavyzdžiui, vieniems fiziniams bei juridiniams asmenims priteistos skolos apmokėtos 36%, o kitiems tik 16%. Todėl, manau, tie 3 mln. labai reikalingi padengti minėtiems subjektams įsiskolinimus iki 36% bei iš dalies dengti naujai bankrutavusių įmonių skolas.

Dabar dėl finansavimo šaltinių. Gerbiamieji kolegos, per pirmąjį pusmetį Privatizavimo fondas papildytas 103 mln. litų. Privatizavimo fondo nuostatai tikrai leidžia skirti tuos pinigus šalies programoms vykdyti. Kitas šaltinis yra valstybės skolos aptarnavimo išlaidų mažinimas bei biudžeto pajamų didinimas griežtinant mokesčių administravimą ir muitinės darbą. Dėkoju, kad manęs įdėmiai klausėte. Tikriausiai taip pat visi pritarsite mano siūlymui. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar ministrė, po to vienas kalbės už, vienas – prieš.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkojame už pasiūlymą. Norėčiau pakomentuoti, nes pasiūlyme yra keturios kryptys.

Pirma kryptis dėl deklaruotų grūdinių pasėlių plotų papildomo finansavimo. Norėčiau priminti, kad 2003 m. grūdų sektoriaus rėmimas yra numatomas 129 mln., iš jų paskolų garantijų – 60, planuojami intervenciniai nuostoliai šiemet sudarys 16 mln., o tiesioginėms išmokoms numatyta 9 mln. Noriu priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad tas sprendimas, kuris buvo padarytas su Kaimo reikalų komiteto spaudimu žemės ūkio ministrui, kad totaliai supirktume visus grūdus… šiemet, per vienerius metus, 30% padidėjo pasėlių plotai. Štai ką davė tokia kaimo politika, kurią kartu formavo ir turi atsakomybę prisiimti ir Kaimo reikalų komitetas, ir Vyriausybė. Taigi, jeigu mes tokią ekspansyvią politiką vykdysime toliau, mums reikės šimtų milijonų litų.

Antra. Tiesioginės išmokos už skerdžiamus galvijus. Norėčiau pasakyti, kad šiuo metu yra taikomos europinės tiesioginių išmokų schemos. Žemdirbių pajamoms palaikyti Kaimo rėmimo programoje yra numatyti 7 mln. litų.

Trečia. Dėl cukrinių runkelių. Šie 4 mln. bus skirti iš tų 11, kurie jau yra įtraukti į biudžetą. Dėl fizinių asmenų ir bankrutavusių įmonių kompensavimo. Noriu priminti, kad šie klausimai turi būti sprendžiami Bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybė negali pritarti šiems pasiūlymams. Kadangi nuomonė sutampa su Biudžeto ir finansų komitetu, Vyriausybė nepritaria pono G.Kniukštos siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, kolega V.Rinkevičius rems? Prašom. V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Norėčiau apskritai apie kaimo rėmimą ir paramą, ir situaciją, kokioje mes esame šiandien, aplinkinių šalių atžvilgiu. Mes visą laiką kartojame, kad nėra pinigų. Lenkai metė didelius pinigus kiaulienos eksportui remti, kad išspręstų savo šalies žemdirbių problemas. Jie taip padarė didelį spaudimą mūsų rinkai. Mes pasipriešinome, ačiū Vyriausybei, kuri priėmė sprendimą, tačiau terminas greitai baigsis. Ką darysime toliau? Latvių Seimas… Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, jūsų kolegos Latvijoje priėmė sprendimą iš Lietuvos uždrausti pirkti, importuoti kiaulieną. Ką mes darome? Mes sėdime ir žiūrime, kaip mus spaudžia iš visų pusių. Tai yra spaudimas mūsų rinkai. Pieno supirkimo kainos yra pačios žemiausios iš visų aplinkinių šalių, visiškai atsakingai tai sakau. Dvigubos mažesnės negu Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Taip pat daug mažesnės negu Baltarusijoje. Ten ta pati situacija, ta pati ekonomika, ta pati šalis, stojanti į Europos Sąjungą, tačiau ten situacija žemės ūkyje visai kitokia. O mes kartojame visą laiką kaip papūgos, kad nėra nėra nėra. Taigi gėda. Manau, reikia gero noro. Aš suprantu, kad yra sunku, yra problemų, yra įtemptas biudžetas, yra kitos šakos, bet noro tikrai trūksta. Todėl aš siūlau balsuoti už ir palaikau šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dabar noriu paklausti, čia yra keletas užsiregistravusių kolegų, ar dėl viso, ar konkrečiai dėl šio? G.Glaveckas dėl viso? A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, žemdirbiai iš tikrųjų iškėlė labai svarbų klausimą, bet nemanau, kad tas klausimas gali būti svarstomas metų viduryje, kai nedidelė dalis biudžeto perskirstoma. Tas klausimas tikrai turėtų būti svarstomas rudenį, svarstant kitų metų biudžetą ir iš viso pergalvojant biudžeto finansavimą. Čia daug kolegų minėjo visokius procentus, 2% nuo BVP, ne 2% nuo BVP. Noriu priminti, kad Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad 2% nuo BVP yra neteisinis dalykas ir joks partijų sutarimas negali būti neteisiškas. Todėl aš manau, kad rudenį bus galima grįžti prie šio klausimo, bet ne dabar.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuojame dėl kolegos G.Kniukštos pasiūlytų 37 mln. Prašom registruotis ir balsuoti. Vyriausybė nepritaria.

Už – 45, prieš – 7, susilaikė 34. Nepritarta. Primenu, kad reikia 71 balso.

Nori kalbėti A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad vieningai rėmėme Kaimo reikalų komiteto pirmininką, tačiau jo nerėmė valdančioji koalicija. Jis turėtų pagalvoti apie savo politinę ateitį.

PIRMININKAS. Dovanokite, čia yra politinė pastaba, reikėjo po viso balsavimo. Prašom tuo pasinaudoti.

Viskas. Visos 1 straipsnio pataisos yra aprobuotos arba, tiksliau, viena pataisa. Dabar mes galime balsuoti dėl 1 straipsnio pakeitimo, kartu dėl Bazinio įstatymo pakeitimo, 1 – už, 1 – prieš. Ar nori kas kalbėti, ar galime iš karto balsuoti? Galime iš karto. Taigi, kas už 1 straipsnį su ta pataisa, kurią teikė kolega A.Sakalas, prašom balsuoti. Už visą 1 straipsnį, prašom balsuoti.

Už – 72, prieš –5, 18 susilaikė. Straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Buvo pastabų, bet jos jau buvo aptartos anksčiau. Ar nori kas kalbėti, ar galime iš karto balsuoti? Galime. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis toks, koks jis pateiktas, prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 74, prieš – 2, 20 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, 3, 4 ir 5 straipsniams pastabų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu, ar reikalaujate kas balsuoti? Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame dėl kiekvieno? Ar dėl 3, 4, 5 straipsnių kartu balsuojame, ar dėl kiekvieno atskirai, ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kartu 3, 4, 5 straipsnius, taip? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi pastabų nebuvo, teikiu balsuoti šio įstatymo 3, 4 ir 5 straipsnius. Pašom balsuoti. Taip, 3, 4 ir 5 straipsnius, kuriems pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta.

Už – 76, prieš – 2, 20 susilaikė. 3, 4, 5 straipsniai priimti.

6 straipsniui buvo pastabų, bet dėl jų buvo balsuota 1 straipsnyje. Kviečiu dabar pasiruošti ir balsuoti. Ar norite kalbėti dėl šio straipsnio? Ne. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis toks, koks pateiktas, prašom balsuoti.

Už – 73, prieš – 2, 18 susilaikė. 6 straipsnis priimtas.

7 straipsniui buvo siūlymų, bet dėl jų balsavome balsuodami dėl 1 straipsnio. Galime iš karto balsuoti? Prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas 7 straipsnis, prašom balsuoti.

Už – 70, prieš – 2, 21 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsniams pastabų nebuvo. Ar galime dėl jų visų kartu balsuoti? Galime. Taigi prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad priimame šio įstatymo 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnius?

Už – 78, prieš – 2, 17 susilaikė. 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsniai priimti.

13 straipsniui buvo pastabų, bet dėl jų balsuota 1 straipsnyje. Galime balsuoti? Prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas 13 straipsnis? Registruojamės ir balsuojame.

Už – 77, prieš – 2, 14 susilaikė. 13 straipsnis priimtas.

Visi straipsniai priimti. Gerbiamoji ministre, dėkoju tamstai, prašom dabar pailsėti. Seimo nariai kalbės dėl balsavimo motyvų. Pirmasis – B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau įrodinėti esmę kiekvieno pasiūlymo, kuris buvo pateiktas gerbiamųjų kolegų Seimo narių. Noriu tik tokį pavyzdį. Sakykime, tėvas turi pusantro tūkstančio litų ir trims sūnums padalijo po 500, bet visi trys sūnūs prašo po 1000. Iš kur tėvui paimti dar pusantro tūkstančio? Taigi šiandien mes galėjome kiekvienas pateikti daugybę pasiūlymų. Aš jų neteikiau nė vieno, nes žinau, kad biudžetas tikrai neturi pinigų ir nėra iš kur jų paimti, o Kaišiadorių rajonas ir Elektrėnai turi begalę problemų, bet šiandien šiuo perskirstymu mes jų neišspręsime. O kai kas labai aktyviai reiškiasi ir mano, kad valstybė tai tas pat, kas kiauras maišas, kiauras lovys, iš kurio galima pilstyti, semti, ką tik nori, pinigai kažkur paslėpti ir galima jų pasiimti ir t.t.

Aišku, šiandien labai opi yra kaimo problema. Šiandien dėl 38 mln. visiškai nedalyvavau balsavime, bet ne todėl, kad neremčiau kaimo, o todėl, kad man neaiškus pinigų paskirstymas. Šiandien aš nesu visiškai įsitikinęs Žemės ūkio rūmų teisinga ar neteisinga veikla. Nesu įsitikinęs, kaip paskirstomi pinigai, kuriuos mes jau skyrėme. Mano prašymas būtų Vyriausybei dar kartą persvarstyti, paskaičiuoti, nes šiandien Seime vaikšto paskaičiavimai, kad visiems padaryti po 45 cnt už kilogramą pieno tereikėjo papildomų 16 mln. Aš šiandien negaliu sakyti, ar tie skaičiavimai teisingi, ar ne, bet jau pats faktas, kad yra ir vieni, ir kiti, ir treti skaičiavimai, rodo, kad Žemės ūkio ministerija neatliko iki galo savo funkcijų ir nepateikė aiškios informacijos, kaip kas turėtų būti. Dėl Kaimo reikalų, aš manau, kad šiuo metu mes turime dar kartą grįžti prie perskirstymo tų pinigų, kuriuos jau skyrėme, kad jų nesuvalgytų tas, kas nenusipelnė, ir kad atitektų vis dėlto tiems žmonėms, kurie gamina pieną…

PIRMININKAS. Laikas kolega.

B.BRADAUSKAS. …ir ypač paprastiems, tiems, kurie turi vieną, dvi, tris, keturias karves.

PIRMININKAS. Dabar nuomonė prieš – kolega… Pirmasis iš tikro K.Glaveckas buvo iš anksto užsiprašęs ir kažkur dingo, nors jis pats lyg ir yra… K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, Liberalų centro frakcija mato mažiausiai 20 aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima pritarti šiam projektui ir reikėtų jį grąžinti. Pirmoji aplinkybė yra susijusi su tuo, kad mes nepritariame tam, kad būtų didinamos valdymo išlaidos, užuot mažinamos valdymo išlaidos didinant darbo efektyvumą, valdymo ir administravimo efektyvumą.

Antra aplinkybė yra ta, kad biudžeto skirstymas ir formavimas dabartiniu metu nėra skaidrus. Ministrė sakė netiesą, kad yra perskirstomas biudžeto prieaugis, gautas dėl ekonomikos. Iš tikrųjų pagrindinis perskirstymo šaltinis nėra ekonomikos prieaugis, kurio mokesčių pavidalu mes negauname dėl blogo mokesčių administravimo. Pagrindinis šaltinis yra valstybės skolos aptarnavimo šaltinis. Šis šaltinis, kaip žinote, buvo iš anksto suformuotas, paslėptas ir perteklinis, dėl to buvo galima jį tvirtinti.

Trečia aplinkybė. Parama žemės ūkiui tokios formos, kokios ji yra, iš esmės yra socialinio pobūdžio. Naujos žemės ūkio politikos, apie kurią plačiai kalbama, iš tikrųjų nėra. Mes finansuojame ne naują žemės ūkio politiką, bet finansuojame iš esmės socialinius dalykus, kurie atsirado dėl žemės ūkio politikos nebuvimo.

Ketvirta aplinkybė. Žemės ūkiui reikia kur kas didesnės paramos. Esminis šios paramos dalykas yra tai, kad žemės ūkiui, tiems, kurie turi vieną ar tris karves, reikia darbo ir pajamų, o ne 5 ar 6 appildomų centų už pieną, kurį dabartiniu metu siūlo Vyriausybė.

Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes, Liberalų ir centro frakcija nepritaria šiam biudžeto projektui ir siūlo jį grąžinti Vyriausybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Vieną minutę. Kolegos, tuoj viskas atsistos į savo vietas. A.Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Šiandien yra problemiškas klausimas, kurį svarstome, nes tai ne naujas biudžetas, ne kitų metų, o metų vidurys. Antras dalykas, yra keli momentai, kuriuos reikėtų pabrėžti. Jeigu šiandien nepadarysime to perskirstymo, tai žemdirbiai negaus ir tų pinigų, kurie yra numatyti, arba kitos sritys, kurioms yra skiriama truputį daugiau, negu buvo numatyta metų pradžioje. Žemdirbiams buvo nepakankamai skirta tvirtinant šių metų biudžetą.

Problema, matyt, yra gilesnė. Mes turėtume turėti diskusiją dar šiais metais, kitoje sesijoje, apie tai, kokia yra Lietuvos valstybė: parlamentinė ar vyriausybinė. Man kol kas susidaro įspūdis, kad yra vyriausybinė, nes Seimas tikrai neturi įtakos biudžetui. Deja, mūsų rinkėjai kala prie kryžiaus mus ir dėl žemės grąžinimo, kompensavimo, ir dėl kitų dalykų. Todėl dėl savo kolegų pataisų kalbėjau už, nes reikėjo Vyriausybei lanksčiau pažiūrėti į Seimo siūlymus. 50 mln. surasti papildomai grąžinti kompensacijoms už žemę, kai žmonėms reikia grąžinti milijardus, tikrai galima. Tiesiog valstybei reikia ūkiškiau tvarkytis.

Labai gražu, kai mes atidarome paminklus Vilniuje, prospektus, tiltus ir panašiai. Bet, ponai, ar tik vienas miestas yra Lietuvoje? Lietuvoje yra daug gražių kitų miestų, rajonų ir kaimų. Nesukoncentruokime visko tiktai sostinėje, nes sostinė tai daro toli gražu ne iš savo biudžeto, o iš visos valstybės. Todėl šiandien siūlau balsuoti už tik todėl, kad iš dviejų blogybių reikia rinktis vieną, geresnę, t.y. tą, kuri duotų galimybę truputį teisingiau pertvarkyti šį biudžetą. Jeigu balsuotume prieš, tai būtų grynas populizmas ir kažkokių sąskaitų suvedinėjimas, kol dar neatėjo rinkimai. Todėl siūlau balsuoti už, kad tos sumos, nors nepakankamos, būtų paskirtos ir žemdirbiams, ir kitiems asignavimo valdytojams, kurie jas turi gauti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar – R.Karbauskis. Prašom. 2 minutės, primenu.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu Valstiečių ir naujosios demokratijos frakcijos vardu. Situacija tokia, kad lėšos, skirtos šiose biudžeto pataisose žemės ūkiui, yra nepakankamos. Kalbant apie mūsų ūkininkų situaciją reikia paminėti, kad liko 11 mėnesių iki Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, tai yra iki narystės, kai turime apibrėžtas kvotas, apibrėžtas paramos sistemas ir t.t. Šiandien klausimas kyla ne dėl to, ar žemdirbiai nori geriau gyventi, ar blogiau, jie klausia: ar leisite mums apskritai sulaukti narystės?

Kalbant apie smulkiuosius ūkininkus, mes juos diskriminuojame jau seniai ir toliau ta diskriminacija tęsiasi. Naujoji paramos pieno ūkiui tvarka tą diskriminaciją tik patvirtina. Pasakysiu viena, kad šiandien yra tokia situacija: neskyrę daugiau pinigų turime problemą, kad stambieji ūkininkai, kurių primilžiai ir javų derlingumas jau senokai viršija Europos Sąjungos vidurkį, šiandien taip pat yra prie bankroto ribos. Kalbant apie mūsų sprendimus ir šį projektą, keista ir gaila, kai finansų ministrė sako (aš esu girdėjęs ir mūsų premjero tokius žodžius), kad mes gaminame per daug. Derybose išsiderėjome daugiau negu šiandien gaminame. Kai aukščiausieji valstybės vadovai drįsta kalbėti tokius dalykus, vadinasi, arba jie nežino skaičių ir nemoka jų sulyginti, arba paprasčiausiai jie nemano, kad Lietuva turėtų turėti savo žemės ūkį Europos Sąjungoje. Tai kokio velnio mes derėjomės su Europos Sąjunga dėl šių kvotų?!

Šiandien pieno gamybą reikia didinti 20%, javų gamybą ir t.t. reikia didinti, o ką tik, prieš 15–20 minučių, girdėjome, kai finansų ministrė pareiškė, kad to Lietuvai nereikia ir pinigų iš Europos Sąjungos pasiimti nereikia. Taigi paklauskime visų, kodėl mes agitavome už Europos Sąjungą priešingai, negu iš tikrųjų galvojame.

Baigdamas noriu pasakyti viena, kad tie daliniai sprendimai problemos neišspręs. Kol jie bus daliniai, tol Lietuvos ūkininkai neturės jokių šansų pasirengti narystei, pasirengti konkurencijai.

Sakiau ir dar pakartosiu. Šiandien yra dalis ūkininkų, kurie jau senokai yra pranokę savo darbu, savo technologijomis Europos Sąjungos vidurkius. Bet mes neįvertiname netgi tų žmonių situacijos. O apie smulkiuosius net nedrįstu kalbėti, nes mes tyčiojamės iš tų žmonių, neduodame jiems jokių šansų. Kai yra kalbama, kad 30 ct yra jų savikaina, tai davus 30 ct niekada jų savikaina nepasidarys 40 ct.

PIRMININKAS. Laikas, kolega.

R.KARBAUSKIS. Norint, kad tie žmonės save išmaitintų… Aš kalbu frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Vis tiek 2 minutės bet kuriuo atveju.

R.KARBAUSKIS. Baigiu. Jei norime, kad tie žmonės save maitintų ir nereikėtų jų šelpti, leiskime jiems dirbti. Turi šansą, gali dirbti, duokime jiems galimybę.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, atsimenu A.Skardžiaus žodžius, kuriuos jis pasakė viešai: iki šios dienos nėra suformuotos aiškios žemės ūkio politikos. Tai yra valdančiosios daugumos atstovo žodžiai. Dėl tos politikos turi kentėti tie, kurie dirba ir kurie labai mažai gauna. Ir Vyriausybė, ir Seimas – nėra pinigų. O du procentus ten, kur nereikia, jūs duodate ir negalite sumažinti, kur tikrai nereikia tų pinigų. Niekam nebus reikalingi, o jūs duodate. Svarbiausia, kad vienas iš koalicijos partnerių į rinkimus ėjo su labai gera programa – svarbiausia yra rūpintis Lietuvos žmonėmis, Lietuvos ekonomika. Atėjo į valdžią, visa tai – į šiukšlyną, o jeigu priėmė partnerius, viską užmiršome ir pradėjome tankus pirkti. Tai vienas dalykas.

Antra. Sako, kad geriau mažesnė blogybė. Štai kur yra Seimo bėda, kad jis tampa tik Vyriausybės parankiniu. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs balsavote už 140 mln. rezoliuciją? Vyriausybė turi vykdyti! Ir staiga jūs visi atsibundate – užteks ir 103 mln., nes Vyriausybė nesurado kitokio rezervo. Palaukite, tai prieš balsuojant už rezoliuciją reikia atitinkamai galvoti: nėra tai nėra. Nubalsuoja, paskui visi patenkinti, o kai premjeras pasakė… Eikit jūs, “išdūrėte”, ir viskas, ir nieko nėra. Todėl, gerbiamieji, pirma suformuokite aiškią politiką, kad žemdirbiai žinotų, kur pakreipti savo veiklą, kaip toliau gyventi. Jei to nėra, tada suraskite pinigų. Čia ne tik kad žemdirbys prašo iš biudžeto. Gerbiamieji, galimi kiti reguliavimo metodai, kai biudžetui nereikės tiek daug žemdirbiui duoti pinigų. Bet specialiai vykdoma politika, kad žemdirbys būtų kaltas dėl to, kad bloga politika, defliacija.

Gerbiamieji, gerbiamasis Butkevičiau, defliacija, nepaisant to, ar augimas, ar stagnacija, yra neigiamas ekonomikos reiškinys. Todėl Vyriausybė turi pinigų politiką daryti ne tam, kad kaip kuolas pinigai būtų patys savaime vertybė. Pinigai yra ekonomikos reguliavimo svertas. Vadovaukitės šia politika ir atkris daug kitų problemų.

Todėl matydamas, kad Vyriausybė nedaro ir nevykdo, ką ji turėtų vykdyti, balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu gerbiamojo J.Veselkos kišenėje yra 20 Lt ir jeigu Seimas priims įstatymą, kad jo kišenėje yra 100 Lt, aš manau, jo pinigų dėl to nepadaugės. Iš esmės pinigų yra tiek, kiek yra. Kiekvieną kartą, kai mes svarstome biudžetą, pasiūlymai viršija galimybes, ir tai yra natūralu, bet reikia nepamiršti, kad mes dabar perskirstome labai nedidelę dalį, ir tokie pasiūlymai kaip 100 mln., 150 mln. yra labai nerealūs. Tuo labiau kad šiuo metu biudžetas taip pat yra nesurenkamas ir metų perspektyva taip pat neaiški. Tačiau Naujosios sąjungos frakcija vertina biudžeto perskirstymą teigiamai vien dėl to, kad surasta daug lėšų žemės ūkiui ir kitoms sritims. Nepamiršti ir invalidai, kuriems papildomai skirta 2 mln. litų. Mes siūlome ir kviečiame visus balsuoti už, nes kitu atveju žemės ūkis negaus tų lėšų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, dabar turime atsakyti į klausimą, ką mes šiandien dalijame? Formaliai 190 milijonų. Atsakykime į klausimą, ar ypač gerai renkamas šių metų biudžetas? Ne. Tai ką dalijame? Ar nevykdomos kokios svarbios biudžeto programos ir reikia pinigus perkleti kitoms programoms? Aš irgi nesu apie tokius dalykus girdėjęs. Ar Vyriausybė skyrė papildomų lėšų kokioms nors strateginėms savo veiklos kryptims finansuoti? Man atrodo, irgi ne. Gerbiamieji kolegos, turime pasakyti, kad Vyriausybės pozicija dėl biudžeto perskirstymo yra visiškai nesolidi, nestrategiška, o žemdirbių atžvilgiu dar ir nesąžininga.

Antras dalykas, apie ką kalbėjo finansų išmanytojai. Jeigu iš tikrųjų bus defliacijos procesas ir bus minus 200 mln. litų metų pabaigoje, ką tada dalysime, gerbiamieji kolegos, ir kaip ateis tie pinigai, kuriuos mes dabar išdalijame? Taigi dar kartą tenka teigti, kad Vyriausybė ir valdančioji dauguma – visiškai be žvilgsnio į ateitį, vėluojančios, lopančios savo neveikimo ir prasto skaičiavimo skyles.

Ką čia daug kartosi, keli žodžiai dėl žemdirbių. Aišku, kad pasaulio rinkos situacija ir vidaus ūkininkų finansinis pajėgumas prastėja kasdien, kainos vis labiau socialdemokratėja. Vyriausybė aiškiai pralaimi ir nėra lygiavertė partnerė diskutuodama su perdirbėjais. Tai yra didelis faktas. Gerbiamieji kolegos, kada bus nustota sekti pasakas žemdirbiams? Kai pernai svarstėme, žemdirbiams reikėjo 450 mln., šiais metais valdančioji dauguma priėmė rezoliuciją – duokime 140 milijonų. Ministras Pirmininkas per televiziją ir visur kitur pasakė: pienas bus 60 centų. Gerbiamieji kolegos, šiandien 67 mln. žemdirbiams papildomai – 56 pienui ir 11 kitoms priemonėms. Pinigai Žemės ūkio universitetui, būtiniems statybos darbams, Valstybinei vaistų ir veterinarijos tarnybai, žemės reformai, visoms kitoms paskoloms, kurios įrašytos į žemės ūkio eilutę, nėra žemės ūkiui skiriami pinigai.

Baigdamas taip pasakysiu: susitarkite, valdantieji, kas yra jūsų žemės ūkio politikos lyderis. Antras dalykas, nustokite sekti pasakas žemdirbiams. Trečias – Ministras Pirmininkas yra žengęs vieną kitą vyrišką žingsnį, taigi sutvarkykite valdančiąją daugumą ir galų gale pasakykite: turit, galit – siūlykit ir skirkit, neturit – tylėkit.

Vyrai, esate valdžioje jau seniai, kokie treji metai, tai kas čia daroma? Juokingiausia, kad finansų ministrė, praėjusių metų nelogiškais sprendimais paliepusi supirkti visus grūdus ir padaryti didelių nuostolių Rinkos reguliavimo agentūrai, remia šiandienos visiškai prastus finansinius skaičiavimus ir 4, 5 litų įmoką už hektarą.

PIRMININKAS. Laikas.

A.VIDŽIŪNAS. Kolegos, skaitykite Pasaulio banko išvadas apie tragišką dabartinę žemės ūkio politiką.

PIRMININKAS. Ir A.Butkevičius – paskutinis kalbėtojas dėl balsavimo motyvų.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai reikėtų pasidžiaugti, kad dabartinė Vyriausybė rado galimybę šiais metais perskirstyti pagal Biudžeto įstatymą tiek pajamas, tiek išlaidas. Antras momentas yra tas, kad niekas nesistengia padidinti pajamų arba išlaidų.

Aš manau, kad šitas Biudžeto įstatymas yra koreguojamas dėl keleto priežasčių. Pirma, kaimo problemos kilo pirmiausia dėl išorinių veiksnių, apie kuriuos buvo kalbėta jau ne vieną kartą. Aš jums paminėsiu gal du skaičius: 2000 m. pienininkystės sektoriui buvo skirta nulis pinigų, iki šių metų pabaigos pagal patvirtintą Biudžeto įstatymą vien šiam sektoriui bus skirta 108 mln. litų. Tai kaip galima šiandien teigti, kad dabartinė Vyriausybė, Finansų ministerija nekreipia į tai dėmesio? Kaip tik suprantamos tos problemos ir šiandien teikiamas priimti įstatymas, dėl kurio mes puikiai diskutuojame. Bet reikia kai kuriems kolegoms pagalvoti apie sąžiningumą, principingumą, apie tai, kas buvo išsakyta.

Antras momentas, dėl ko keičiamas įstatymas. Šiais metais priimti nauji įstatymai, kuriems įgyvendinti irgi reikalingi papildomi pinigai. Trečias aspektas – Finansų ministerijos gero darbo rezultatas yra tas, kad rado rezervų, vidinių rezervų, perskirstyti atskiroms programoms numatytus asignavimus ir juos skirti žemės ūkiui ir kitiems sektoriams, kas yra numatyta įstatyme. Skolos aptarnavimo išlaidos mažinamos ne dėl to, kaip kai kurie kolegos sakė, kad blogas planavimas, bet dėl to, kad visiškai pasikeitė Lietuvos finansinė padėtis, arba finansinė rinka, nes palūkanos labai sumažėjo. Paskaitykite tarptautinių ekspertų išvadas, kaip vertina visą Lietuvos finansų rinką.

O baigdamas noriu pasakyti, kad tikrai reikia balsuoti už šį įstatymą, kad buvo labai atidžiai išnagrinėtos Biudžeto įstatymo programos. Aš manau, kad tie pasiūlymai, kurie pateikti šiandien, yra maksimalūs ir turi tenkinti ir žemdirbių, ir kitų ministerijų poreikius.

PIRMININKAS. Laikas.

A.BUTKEVIČIUS. Baigdamas pasakysiu vieną sakinį: galima duoti begalę pinigų, bet pirmiausia reikia sutvarkyti žemės ūkio sektorių. Ir aš esu koalicijos narys. Kreipiuosi į Kaimo reikalų komiteto, Žemės ūkio ministerijos narius, nes jeigu tęsis tokia situacija, aš manau, svarstant kitų metų biudžetą, valdymo išlaidas Žemės ūkio ministerijai mūsų komiteto bus pasiūlyta sumažinti tikrai labai daug kartų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame dėl 2003 metų biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Registruojamės ir balsuojame. Prašom.

Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Už – 79, prieš – 21, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Dabar, matyt, replikos po balsavimo. Pirmoji – kolegė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis premjere, gerbiamoji finansų ministre, gerbiamieji kolegos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija kritiškai vertina projektą ne dėl to, kad biudžeto perskirstymas pats savaime, ypač tuo atveju, kai iš esmės iš nieko nepaimama ir nenukenčia joks sektorius dėl išlaidų sumažėjimo, ypač valstybės skolos aptarnavimo dalies, taip pat dėl bendrojo vidaus produkto augimo atsiranda galimybė kai kam pridėti. Žinoma, tai teigiamas reiškinys, tačiau mums nepriimtina tai, kad tai buvo pateikta, taip pat ir dėl papildomo finansavimo, skirto žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, tarytum tai vyktų kitų sektorių sąskaita. Tai gerokai tarpusavyje supriešino atskirų socialinių grupių žmones ir suklaidino visuomenę.

Kitas dalykas, kad ne tik perskirstymo būdu būtina spręsti tą problemą, tai yra kad finansavimas būtų adekvatus visų sektorių realiai pagrįstiems poreikiams. Pirmiausia tai svarbu daryti priimant patį biudžetą, turiu mintyje ir kitų metų rengiamą projektą, taip pat taikant europinio modelio priemones kaimo ir agrarinei politikai. Deja, tokių priemonių iki šiol Vyriausybė, kuri dirba jau porą metų, nepanaudojo, o iki kadencijos pabaigos liko tik vieneri metai ir tie metai, tai yra 2004, jau peržengia Europos Sąjungos narystės slenkstį. Norėčiau priminti, kad ir kiti prioritetai, kurie turėtų būti mums kaip įsipareigojimų vykdymas, kaip tęstinumas (juos kolegos minėjo), tai ir indėlių grąžinimas, kompensacijos už žemę, ir žemės reformos spartinimo bei kiti reikalai turėtų būti labiau įvertinti rengiant kitų metų Vyriausybės projektą. Manome…

PIRMININKAS. Laikas.

K.D.PRUNSKIENĖ. …kad, bent jau turint omeny rinkimus, dabartinė valdančioji dauguma atsižvelgs į šiuos žmonių lūkesčius. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kašėta. Ruošiasi V.Rinkevičius. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, dar kartą buvome liudininkai amoralaus kai kurių Seimo narių elgesio. Pirmiausia tie, kurie liejo labai daug ašarų dėl paramos žemdirbiams ir kitoms svarbioms sritims, vis dėlto balsuodami už biudžetą parodė, kad tai yra tik poza prieš rinkėjus, poza prieš žemdirbius. Siūlyčiau žemdirbiams paimti balsavimo rezultatus dėl paramos žemės ūkiui, paimti balsavimo rezultatus dėl viso biudžeto ir bus akivaizdu, kas ko vertas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji, Europos Sąjungos žemės ūkis laikosi trijų banginių, t.y. rinkos apsauga, rinkos reguliavimas ir tiesioginė parama žemės ūkiui. Šiandien Lietuvoje taip pat turėtų būti tas pats ir ateityje bus. Kadangi mes dabar pirmų dviejų uždavinių nesprendžiame, visas krūvis lieka trečiajam – paramai ir mušamės, laužome ietis dėl pinigų. Jeigu mes pirmus du klausimus spręstume gerai Lietuvoje, tai trečią klausimą būtų šiek tiek lengviau spręsti. Ir norėčiau pasakyti gerbiamajam kolegai A.Butkevičiui, kad nei Kaimo reikalų komitetas, nei Žemės ūkio ministerija vieni to klausimo neišspręs. Čia yra visos valstybės reikalas, kaip sprendžia mūsų kaimynai latviai, kaip sprendžia lenkai ir kitos Europos Sąjungos šalys kandidatės. Mums visiems reikia atsigręžti į žemės ūkį, ir geranoriškai, o ne tik ieškant priežasčių, kaip to nedaryti, kaip neskirti pinigų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Nekrašas. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be abejo, yra daug problemų, ir žemės ūkis, ir negrąžinta žemė, ir mokesčiai, ir t.t., tačiau mes, šiuo metu peržiūrėdami biudžetą, tikrai neužlopysime skylių, kurios kažkada buvo padarytos. Man labai keistai atrodo… Aš dedu dideles viltis į tai, kad sudaryta Ministro Pirmininko grupė, kuri tiria bylas dėl žemės grąžinimo, rimtai išnagrinės tą susidariusią situaciją. Gal tie šeimų klanai, kurie pasiėmė, sakykime, pajūrį, Trakus ir panašiai, kai kelios šeimos pasiėmė žemes, išdalijo po kelis sklypus, nekalbu apie kelis hektarus, o po keliasdešimt sklypų po kelis hektarus… Tai štai kur mūsų pinigai nuėjo! O mes atvažiavę į savo apygardą matome žmones, kurie ateina verkdami, kaip sakė, pinigų vaistams. Aš manau, kad rudenį padėtis turėtų pasitaisyti, į ką aš dedu labai dideles viltis. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą kalbą. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, galiu pasakyti, kad nuoširdžiai tikėjau ir, matyt, nuoširdžiai tikėjo visi žemdirbiai, kadangi šioje salėje per šią kadenciją yra daugiau kaip 53 socialdemokratai, jog, socialdemokratams atėjus į Seimą ir valdančiąją daugumą, žemės ūkis suklestės, o ypač vadovaujant gerbiamajam A.Brazauskui. Bet netikėjau, kad taip giliai reikės nusivilti socialdemokratų nevykdoma arba visiškai neturima politika žemės ūkio srityje. Gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas Algis pasakė, kad iki 2000 metų pieno sektoriui iš viso nebuvo paramos. Bet, gerbiamasis Algi, nepasakei kitos dalies. Tada kaina už aukščiausios rūšies pieną buvo 65–70 cnt. Todėl, kad iki 2000 metų pieno kaina buvo nustatyta.

O konservatorių Vyriausybė, A.Kubiliaus Vyriausybė, ją “paleido” ir sudarė sąlygas apiplėšti žemdirbius. Gerbiamieji socialdemokratai, aš jums kalu kiekvieną dieną – Europos Sąjungoje nepropaguojama laisvoji rinka. Tai yra socialinė rinka. Socialinę rinką ten propaguoja. Kada jūs atsigręšite į kertinius pamatus socialdemokratinės programos? Kada jūs atsisakysite vykdyti ir garbinti tą laukimą liberalizmą, kuris galutinai apiplėšė ne tik žemdirbį, mokytoją, gydytoją, net šiandien streikuojantį policininką?.. Kada jūs suprasite, kad ne pinigų reikia, bet reikia įvesti tvarką! Ir šiandien galima išspręsti pieno sektoriaus problemas neinvestuojant iš biudžeto nė vieno lito, o paprasčiausiai įvesti elementarią tvarką. O jūs to nepajėgiate padaryti dėl to, kad šiandien ne Vyriausybė Lietuvą valdo, bet Vyriausybę valdo oligarchai, perdirbėjai, prekybininkai ir kiti. Štai kur jūs nelaimė.

PIRMININKAS. Laikas! M.Pronckus. Prašom, kolega.

M.PRONCKUS. Kolegos, dėl biudžeto. Yra labai paprasta. Aš manau, kad būtų labiausiai patenkinta finansų ministrė, jeigu šis biudžetas būtų nepatvirtintas. Kadangi viskas būtų likę taip, kaip yra, nereikėtų jokių papildomų pinigų ir niekas papildomų pinigų nebūtų gavęs. Čia yra aišku taip, kaip du kart du. Todėl aš manau, kad čia buvo tik vienas pasirinkimas: tvirtinti ar netvirtinti. Jeigu netvirtini, tai jokių pinigų nėra. Jeigu patvirtini, tai nors vargani pinigai, bet šiek tiek ateina. Todėl aš balsuodamas pasirinkau tai, kad ateitų šiek tiek pinigų, nors jie netenkina. Ir kai A.Kašėta aiškina, kad mes lyg ir veidmainiškai elgiamės, tai čia yra juokinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar A.Vidžiūnas. Ruošiasi J.Veselka.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, aš noriu jums padėti. Gerbiamieji kolegos, nustokime demonstruoti tokius žodinius meilės apraiškų kaimui pavidalus. Kolegos, jau gana juokingai atrodo, siūlau nutraukti replikas.

PIRMININKAS. Ačiū. Liko trys ir daugiau nė vieno. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš tik noriu keletą pastabų pasakyti dėl to, kaip ta politika vykdoma, kur yra neigiamos pusės. Pirma. Premjeras labai dažnai kalba, kad gaminame per daug pieno. Gerbiamieji kolegos, gaminti ir eksportuoti, net jeigu žemės ūkio eksportą subsidijuojame, uždirbame valiutą, nesvarbu, kokią – ar rublius, ar dolerius, ar eurus. Vadinasi, už tą uždirbtą valiutą mes galime pirkti mums reikalingas žaliavas. A.Brazausko politika – per daug gaminate, yra ydinga. Socdemai, atsiminkite, tai yra ydinga politika. Vienas.

Antras dalykas. Žiūrima maždaug taip: defliacija. Viskas gerai, nes yra augimas, augimas kompensuoja defliacinius procesus. Ta rodo, kad pinigų politika netarnauja ekonominiam augimui. Gerbiamasis Juršėnai, jeigu jūs šių esminių dalykų nespręsite, galime mes čia stumdyti 10 mln. ar panašiai, ateis recesijos laikas ir gali būti, kad jis bus 2004 metais. Todėl šiandien reikia būtent imti… suvokti, kaip Europos Sąjunga suvokia, kaip Jungtinės Valstijos suvokia, pigesni pinigai – greitesnis ekonominis augimas. Kainų didinimas nėra tas pats kaip pinigų atpiginimas kaip stimulas ekonomikai augti. Todėl mes čia galime dėl tų kelių milijonų… bet esminis dalykas yra tai, kad reikia turėti aiškią žemės ūkio politiką. Niekada Lietuva negamins daugiau. Atsiminkite, gaminame 3,2 mln. tonų pieno. Šiandien pusantro pritempiame, kad Europai geriau atrodytume, tai ir vykdykime atitinkamą politiką.

PIRMININKAS. Ačiū. Č.Juršėnas sutinka, kad būtų auklėjamas, bet leidžia sau pasirinkti auklėtoją. B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau priminti gerbiamiesiems kolegoms, ypač P.Gražuliui, kad tai, ką jis kalba apie 60 cnt, 65 cnt už kilogramą pieno, paliko LDDP Vyriausybė. Kai mes išėjome, Džinas buvo paleistas iš butelio ir vyko tai, kas vyksta iki šiol. Ir dabar kažkas nori, kad mes per metus tą Džiną sukimštume atgal į butelį. Taip neišeina. Aišku, yra daug problemų ir mes stengiamės jas spręsti. Bet aš labai kviesčiau Žemės ūkio rūmus atsistoti ne ant kelio, o prie kai kurių perdirbėjų vartų ir pažiūrėti, kas ten dedasi. Pas mus žemiausia pieno supirkimo kaina, kuri eina žemyn ir žemyn, o šiandien paskelbti statistikos duomenys, ne šiandien, o vakar… Mano kolega kalba apie defliaciją. Ne defliacija – pieno produktai pabrango beveik 20% per šį šių metų laikotarpį. Kas čia darosi? Kur reikia stoti su barikadomis? Gerai pamąstykime.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar tikrai paskutinis – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Tada imamės darbotvarkės 2 punkto. Prašom, kolega, trumpai.

A.BUTKEVIČIUS. Labai trumpai. Aš būčiau nekalbėjęs, bet praeitos kadencijos Seimo nariai gerbiamasis A.Kašėta ar P.Gražulis kalba ir neprisimena, kaip elgėsi praeitoje kadencijoje, kai visiškai alino žemės ūkio sektorių. Aš jau minėjau 2000 metus, kai pieno sektoriui nebuvo skiriama nė vieno lito, todėl mes šiandien ir turime šias pasekmes, kurias sprendžia tik dabartinė Vyriausybė, papildomai skirdama didelius asignavimus, palyginti tiek su praeitais metais, tiek su 1998–1999 metais. Gerbiamasis, jūs turėtumėte kaip tik pažiūrėti į tuos balsavimo biuletenius, kaip tuo metu balsavote, kai opozicija siūlė ir perspėjo, kad po 2-3 metų gali būti labai liūdnos pasekmės žemės ūkyje. Pažiūrėkime į skaičius, gal tada realiai suprasime… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. …kaip dabartinė Vyriausybė sprendžia šias problemas, nors jos iš dalies atsirado ir dėl išorinių veiksnių.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos…

A.KAŠĖTA. Kadangi du kartus buvo paminėta pavardė…

PIRMININKAS. Dėl paminėjimo, kai ateis laikas. Dabar prašom neskubėti. Atsiminkite, ką, kas ir kaip paminėjo, ir posėdžio pabaigoje prašom.

Dabar, kad galėtume šiek tiek sklandžiau ir gražiau pereiti prie kitų taip pat svarbių klausimą, siūlau kolektyviai pasveikinti du šiandien gimusius Seimo narius: profesorių R.Pavilionį ir K.Skamaraką. (Plojimai)

Kito profesoriaus klausimus kur ir kada išgirs vėliau. Bus išgirsta vėliau. Mielieji kolegos, mes tik pusvalandžiu atsiliekame nuo grafiko. Ačiū mūsų svečiams, dalyvavusiems posėdyje.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tęsiame. Dabar du klausimai, kurie nereikalauja kvalifikuotos daugumos, bet po to – 7 konvencijos, arba tarptautiniai susitarimai, kur reikės kvalifikuotos daugumos.

Seimo nutarimo „Dėl Finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2532(2*) (priėmimas)

Taigi darbotvarkės 2 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo” projektas. Priėmimo stadija. Tribūnoje – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Stenogramai ir protokolui primenu, kad projekto Nr.IXP-2532(2). Prašom pirmiausia porą žodžių apskritai arba iš karto prie pastabų.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, po svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas pastabų negavo. Siūlau šį nutarimą priimti.

PIRMININKAS. Palaukite, o jūsų paties siūlymas? Gerai. Tada eisime iš eilės. Ar iki svarstymo tas buvo? Tai prieisime prie to siūlymo.

A.BUTKEVIČIUS. Mano pasiūlymą svarstė mūsų komitetas, ir jam pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Gerai. Iš eilės.

A.BUTKEVIČIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Iš eilės. 1 straipsnis – sudaryti nuolatinę komisiją. Ar reikalauja kas balsuoti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas neprieštarauja? 1 straipsnis priimtas.

2 straipsniui, kuriuo tvirtinami nuostatai, yra paties A.Butkevičiaus siūlymai.

A.BUTKEVIČIUS. Taip, 16 ir 17 punkams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi komitetas pritarė, aš vis tiek formaliai turiu pasiaiškinti. Ar yra 29 remiantys, ar reikia balsuoti? Yra? Gerai. Ar galime pritarti šioms pastaboms? Galime. Ar galime priimti visą 2 straipsnį? Priimta.

3 straipsnis “Nutarimo įsigaliojimas”, jis susietas su Finansų įstaigų įstatymo įsigaliojimu. Galime priimti? Priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Niekas nenori. Prašom pasiruošti. Ne, minutėlę. J.Razma. J.Razma – nuomonė prieš. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Šiaip nekalbėčiau prieš pačią priežiūros funkciją, bet, manau, gali būti tam tikrų abejonių dėl tokios komisijos sudėties, kai čia į vieną vietą sueina įvairių pagal Konstituciją atskirtų valdžios šakų atstovai, tarp jų ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, todėl, manau, nutarimas iš esmės gali būti net antikonstitucinio pobūdžio. Dėl to balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius dar nori tarti žodį. Prašom. Ar atsisakote?

A.BUTKEVIČIUS. Aš labai trumpai noriu patikslinti kolegą J.Razmą, kad tai yra netiesa. Čia yra vadovaujamasi tarptautine praktika. Ši komisija yra sudaryta pasitelkus ekspertus iš užsienio. Kitose valstybėse irgi taikoma analogiška praktika.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš čia negaliu neįsiterpti, kartais ir užsienio ekspertai klysta. Bet šiuo atveju vis tiek Seimas turi spręsti. Pataisoms pritarta, pagrindinis komitetas siūlo balsuoti už, o visi kiti, kaip norite. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas “Dėl Finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo”, prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai: prieš – nė vieno, susilaikė 4 Seimo nariai. Nutarimas priimtas. Ačiū. Dar papildomai atsirado gėlės Seimo nariams, tai galime dar sykį paploti. (Plojimai)

Prekybinės laivybos įstatymo 1, 2, 3, 4, 8, 11, 14, 15, 21, 27, 70, 75, 86 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 16, 17, 18, 19, 28, 30, 69, 71, 72, 73, 74, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, šeštojo ir devintojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, Įstatymo papildymo 40¹ ir 57¹ straipsniais bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-2625(3*)ES

Darbotvarkės 3 klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei pripažinimo netekusiais galios ir t.t. įstatymo projektas Nr.IXP-2625(3). Tai yra eurointegracinis projektas. Priėmimo stadija. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas V.Greičiūnas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo tai, ką jūs įvardijote, priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. 1 straipsniui, arba bazinio 1 straipsnio pakeitimui, pastabų nėra. Ar reikalaujate kas balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

2 straipsniui yra kolegų V.Greičiūno ir R.Valčiuko (abiejų klaipėdiečių) pastaba. Gal jūs referuokite. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Siūloma truputį patikslinti laivo reiso apibrėžimą, t.y. išbraukti kelis žodžius, nes tai apibrėžimą padaro aiškesnį ir suprantamesnį. Jeigu paliktume taip, kaip yra, tai laivo reisas būtų nuo to momento, kai jį nuleidžia, laivą pastačius, į vandenį, ir po to, kai jį supjausto metalo laužui. Tai būtų visiškai netikęs dalykas. Ekonomikos komitetas apsvarstė šią pataisą ir vienbalsiai pritarė. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, vis tiek yra bendras reikalavimas. Yra 29 Seimo nariai, remiantys šį siūlymą? Yra. Ačiū. Kadangi komitetas pritarė, ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Galime. Ačiū.

Ar galime tada patikslintą 2 straipsnį, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio patikslinimus, priimti? Galime? Priimta. Ačiū.

Toliau, man atrodo, pastabų nėra.

V.GREIČIŪNAS. Taip, daugiau pastabų negauta.

PIRMININKAS. 3 straipsnį galime priimti? Ačiū.

4 straipsnis. Priimta.

5 straipsnis. Niekas neprieštarauja? Priimta.

6 straipsnis. Niekas neprieštarauja. Ačiū.

7 straipsnis. Galime priimti?

8 straipsnis. Priimta.

Dabar čia keli straipsniai pripažįstami negaliojančiais. Tai yra 16, 17, 18, 19 straipsniai, arba šio įstatymo 9, 10, 11, 12 straipsniai. Galim priimti? Priimta.

Šio įstatymo 13 straipsnis. Nėra pastabų. Galim priimti? Priimta. Ačiū.

14 straipsnis. Priimta.

15, 16 straipsniais pripažįstami bazinio įstatymo 28 ir 30 straipsniai negaliojančiais. Galim priimti? Priimta.

17 straipsnis. Pastabų nebuvo. Galim priimti? Priimta. Ačiū.

18 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. Ačiū.

19 straipsnis. Priimta.

20 straipsnis. Įstatymo papildymas 57¹ straipsniu, galim priimti? Priimtas.

Dabar 21, 22, 23, 24, 25, 26 straipsniai. Čia yra atitinkamų straipsnių panaikinimai arba jų dalių panaikinimai. Galim priimti juos visus? Tai yra nuo 21 straipsnio iki 26 straipsnio. Priimta.

27 straipsnis. Yra kai kurių pakeitimų. Galim priimti? Priimta. Ačiū.

28 straipsnis. Galim priimti? Priimta.

29 straipsnis. Nematau prieštaravimų. Priimta.

30 straipsnis. Priimta.

31 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu. Čia tik išvardijami įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Galim priimti? Priimta.

32 straipsnis “Įstatymo įsigaliojimas” iš kelių dalių. Galim priimti? Priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs visada pasirenkate blogus auklėtojus. Pritarsiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Malonu. Mielieji kolegos, prašom registruotis ir balsuojame, ar priimame pakeistą Prekybinės laivybos įstatymą. Registruojamės ir balsuojam. Kolegos, labai kviečiu visus į posėdžių salę. Biudžetas buvo svarbiausia, bet konvencijos taip pat yra svarbu, juo labiau kad reikia kvalifikuotos daugumos. Frakcijų vadus prašau atitinkamai organizuoti savo kolegas. Yra grėsmė, kad mums nepavyks ratifikuoti.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Už – 60, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. Ačiū.

Įstatymo „Dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos pakeitimų protokolų ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2685* (svarstymas ir priėmimas)

Dabar imamės ratifikavimo. Jeigu nebus ginčų, tai aišku, kad salėje pakanka Seimo narių, kur bus ginčų, tada tuos šiek tiek atidėsime. Pirmoji pagal eilę yra Civilinės aviacijos konvencija, tiksliau, jos pakeitimų protokolų ratifikavimo projektas. Svarstymas. Pagrindinio Užsienio reikalų komiteto vardu – V.Stankevič. Ruošiasi J.Budrevičius Ekonomikos komiteto vardu. Taip. V.Stankevič. Pas mane taip parašyta – Užsienio reikalų komiteto vardu.

V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas išnagrinėjo šį klausimą. Balsavime dalyvavo 6 Užsienio reikalų komiteto nariai, visi balsavo už. Siūlome balsuoti už, pritarti ratifikavimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju už trumpą kalbą. J.Budrevičius – Ekonomikos komiteto vardu.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas birželio 30 d. svarstė šį įstatymo projektą ir siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, niekas neužsirašė kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Galim. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų priimant? Mielieji kolegos, prašyčiau pirma dar sykį užsiregistruoti. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai, kartu su manim – 64. Manau, kad čia lyg ir nebuvo prieštaravimų. Galim vieningai balsuoti? Galim. Mielieji kolegos, pasiruošiam ir balsuojam, ar priimame įstatymo “Dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos pakeitimų protokolų ratifikavimo” projektą. Prašom registruotis ir balsuoti. Kviečiu vieningai.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Už – 74, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Iš tikrųjų vienbalsiai. Konvencijai pritarta. Ratifikavimo įstatymas priimtas. Ačiū, kolegos.

Įstatymo „Dėl Protokolo (Protokolas dėl SST), iš dalies pakeičiančio 1924 m. rugpjūčio 25 d. Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistą 1968 m. vasario 23 d. protokolu (Visbiu taisyklės), ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2686* (svarstymas ir priėmimas)

Dabar antrasis ratifikacinis įstatymas – įstatymo “Dėl Protokolo (Protokolas dėl SST), iš dalies pakeičiančio 1924 m. rugpjūčio 25 d. Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistą 1967 m. vasario 23 d. protokolu (Visbiu taisyklės) ratifikavimo” projektas. Pagrindinio komiteto, Užsienio reikalų komiteto, vardu – vėl kolega V.Stankevič. Protokolui ir stenogramai primenu, kad projekto registracijos Nr.IXP-2686. Prašom. Ruošiasi S.Lapėnas.

V.STANKEVIČ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas išnagrinėjo šį klausimą. Norime pasakyti, kad 1979 m. protokolas labai svarbus mūsų laivybai, todėl komitetas vieningai balsavo už. Siūlome prisijungti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. S.Lapėnas – Ekonomikos komiteto vardu. Prašom, kolega.

S.LAPĖNAS. Ekonomikos komitetas birželio 30 d. apsvarstė šį klausimą ir, dalyvaujant 11 Seimo komiteto narių, bendru sutarimu pritarė šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti diskusijoje dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Kaip ir ankstesniu atveju, taip ir čia yra Seimo Pirmininko siūlymas nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Galim sutikti? Ačiū. Kviečiu vieningai balsuoti ir ratifikuoti įstatymą dėl protokolo, iš dalies pakeičiančio 1924 m. tarptautinę konvenciją dėl tų (nesakysiu epiteto) konosamentų.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už – 75, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vėl vieningai ratifikuota.

Įstatymo „Dėl 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais (COTIF) pakeitimo 1999 m. birželio 3 d. protokolo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2687* (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Įstatymo “Dėl 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais (COTIF) pakeitimo 1999 m. birželio 3 d. protokolo ratifikavimo” projektas Nr.IXP-2687. Kaip suprantu, pranešėjas tas pats kolega V.Stankevič ir ruošiasi vėl S.Lapėnas.

V.STANKEVIČ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, Užsienio reikalų komitetas pritarė ratifikavimui. Balsavime dalyvavo 7 komiteto nariai, visi balsavo už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą S.Lapėną – Ekonomikos komiteto vardu.

S.LAPĖNAS. Ekonomikos komitetas birželio 30 d. svarstė pateiktą įstatymą ir bendru sutarimu pritarė šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji bičiuliai, nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Niekas neprieštarauja? Ačiū.

Kviečiu registruotis ir balsuoti, kad priimtume Įstatymą dėl 1980 metų Tarptautinio vežimo geležinkeliais (COTIF) pakeitimo 1999 m. birželio 3 d. protokolo ratifikavimo. Prašom.

Užsiregistravo 73. 72 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Ratifikavimo įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje, ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2738 (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Dabar, jeigu čia teisingai parašyta, Įstatymas dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykinėjimu… (Juokas salėje) ne, dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir t.t. Tikiuosi, kad K.Skamarakas, nesvarbu, kad gimtadienis, pasakys, kaip yra iš tikrųjų, ar aš teisus, ar konvencija ne taip įvardyta.

K.SKAMARAKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį projektą ir bendru sutarimu pritarė. Kviečiu jus pritarti. Dykumėjimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš ir pasitaisau. Kolegos, čia jau yra taikoma ypatingos skubos tvarka, taigi iš karto galime balsuoti. Bet aš matau, kad kolega J.Veselka turi kitą nuomonę. Prašom. Dėl balsavimo motyvų. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip ir jūs, nelabai suprantu, ar su dykinėjimu, ar su dykumėjimu? Kaip matau, su dykumėjimu. Tai ką čia Lietuva galės prisidėti, kokiomis formomis ir kiek tai kainuos mums prisidedant? Jeigu kas atsakytų, aš balsuočiau už, nes šiaip balsuoti, kai nežinau, ką mes Afrikoje darysime, nepatogu.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikiuosi, kad komiteto pirmininkas A.Macaitis paaiškins. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mums šios konvencijos pavadinimas skamba gal nevisiškai aktualiai, tačiau noriu pakartoti ir pasakyti, kad ši konvencija reiškia tai, kad Lietuvoje bus galima naudoti tarptautinius fondus erozijos paveiktoms žemėms arba melioracijos atvejais, čia numatyti fondai. O stojamasis mokestis, tiksliau, mokestis per metus už dalyvavimą toje konvencijoje yra 1 tūkst. 300 dolerių. Tai nėra didelė suma, nepalygintinai ta suma mažesnė už tas galimybes, kurias suteikia ši konvencija. Taip galėčiau savo kolegai atsakyti. Todėl siūlau palaikyti šią konvenciją ir jai pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Atsiprašau, ar kolega G.Steponavičius dėl šito? Prašom. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Aš tik tiek galiu pasakyti, kolegos. Net ir posėdžio pirmininkas nėra tvirtas dėl šios konvencijos, ir tol, kol nebus išsiaiškinta dėl tikslaus jos pavadinimo, tol aš už šią konvenciją balsuoti negalėčiau.

PIRMININKAS. Gerai, minutėlę. Tada aš paimsiu kitą dokumentą ir perskaitysiu, kaip yra iš tikrųjų. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje, ratifikavimo. Vadinasi, ir kitur, bet ypač Afrikoje. Ar šiek tiek suagitavau dabar? Ačiū. Dar nori žodį tarti V.Einoris.

V.EINORIS. Aš nebuvau numatęs kalbėti, bet kadangi čia buvo gerbiamojo J.Veselkos klausimas, tai aš noriu pasakyti. Važiuodamas į Siesikus iš kairės ir dešinės, kiek horizontas leidžia pamatyti, dykumėjimas yra visa žodžio prasme. Ir mums reikės ką nors daryti, kad tas dykumėjimas būtų sustabdytas. Todėl aš balsuoju už.

PIRMININKAS. Ir ten, kur J.Veselkos valdos, taip?

V.EINORIS. Ne, ne, valdos ne jo, bet važiuojant jam į namus. Neskaityk laikraščio, o į kairę ir dešinę dairykis ir suprasi, kas yra dykumėjimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau pirma nubalsuoti, o po to važiuoti patikrinti. Tinka? Gerbiamieji kolegos, čia yra Pirmininko siūlymu ypatinga skuba. Sutinkame? Kviečiu registruotis ir balsuoti, ar priimame Įstatymo dėl konvencijos dėl kovos su dykumėjimu ratifikavimo projektą. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 72. Už – 69, bet vis dėlto 3 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas. J.Veselka, matyt, repliką. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Vytautai, kai abudu buvome ministrai, dykumėjimo nebuvo. Bet kodėl dabar pats taip darai, kad dykumėjimas būtų? Blogai.

PIRMININKAS. Gerai. Aš siūlau šitą vėliau pasitikslinti. O dabar yra du eurointegraciniai klausimai.

Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl ekstradicijos tarp Europos Sąjungos valstybių narių, parengtos remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2689*ES (svarstymas ir priėmimas)

Įstatymas dėl Konvencijos dėl ekstradicijos tarp Europos Sąjungos valstybių narių, parengtos remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ratifikavimo projektas. Pranešėjas G.Kirkilas – Užsienio reikalų komiteto vardu. Ruošiasi G.Dalinkevičius.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Užsienio reikalų komitetas čia yra pagrindinis. Apsvarstęs šią konvenciją, Užsienio reikalų komitetas pritarė vienbalsiai, niekas nebalsavo prieš, niekas nesusilaikė. Kviečiu Seimą palaikyti ir pritarti šiai konvencijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną G.Dalinkevičių Europos reikalų komiteto vardu. Prašom. Ruošiasi E.Klumbys.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Europos reikalų komitetas apsvarstė šį projektą. Pastabų nebuvo gauta, taigi nariai bendru sutarimu pritarė projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas, birželio 30 d. svarstė šio įstatymo projektą. Jokių pastabų, pasiūlymų negauta. Bendru sutarimu pritarta pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vėlgi niekas nenori kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pirmininkas siūlo, kad būtų ypatinga skuba. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime pradėti balsuoti? Kviečiu balsuoti, kad pritartume įstatymui dėl konvencijos dėl ekstradicijos. Prašom. Registruojamės ir balsuojame.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 71 ir 71 balsavo už. Nė vienas nebalsavo prieš, nė vienas nesusilaikė. Ratifikavimo įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2690(2*) ES (svarstymas ir priėmimas)

Dar vienas įstatymas dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo. Pagrindinis pranešėjas – G.Kirkilas. Užsienio reikalų komiteto vardu. Prašom, gerbiamasis pirmininke. Ruošiasi G.Dalinkevičius net dviejų komitetų vardu.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Užsienio reikalų komitetas taip pat pagrindinis. Tai taip pat yra eurointegracinė konvencija. Yra Teisės departamento pastaba. 47 straipsnio 1 dalyje parašyta, kad pažymėjimą išduoda teismai. Svarstydami šį klausimą mes gavome Teisingumo ministerijos, įstatymų rengėjų atsakymą, kad šiuo atveju ne apskritai teismai, o apylinkės teismas pagal vaiko gyvenamąją vietą. Aš kviesčiau, gerbiamasis pirmininke, su šia pataisa balsuoti už. Komitetas vienu balsu balsavo už, kviečiu pritarti ir Seimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmiausia pranešimai, o po to kiti dalykai. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar G.Dalinkevičius dviejų komitetų – Europos reikalų ir Žmogaus teisių – vardu.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Jis taip pat pritarė Teisės departamento išvadai, nes ji tiesiog nurodo, kaip konkrečiau vykdyti visą procesą. Taigi komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą, nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Bendru sutarimu. Žmogaus teisių komitetas.

Taip pat leiskite pateikti tą pačią nuomonę Europos reikalų komiteto vardu. Taip pat atsižvelgiant į Seimo teisės departamento pastabą pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Labai daug komitetų, todėl dar E.Klumbys – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom, kolega. Tvarka yra tvarka.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas, birželio 30 dieną nagrinėjo minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė tokią išvadą: įstatymo projektui iš esmės pritarti; antra, siūlyti tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar papildomai nagrinėjo Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Kviečiu gerbiamąją pirmininkę G.Purvaneckienę tarti žodį.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Šeimos ir vaiko reikalų komisija taip pat svarstė šį projektą. Iš esmės pritardama jo ratifikavimui, siūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą ir patikslinti dėl apylinkės teismų. Tai pagrindinis komitetas padarė, todėl Šeimos ir vaiko reikalų komisija visiškai pritaria šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai buvo Teisės departamento pastaba. Ir vieni, ir kiti komitetai tam pritarė. Ar reikalauja kas dėl to papildomai balsuoti? Ne? Mielieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.

Įstatymą sudaro trys straipsniai. Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Ar reikia dėl kiekvieno straipsnio, ar iškart ratifikuojame? Iškart? Mielieji kolegos, kviečiu registruotis ir balsuoti. Ar priimame Konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo jau tik 66 Seimo nariai ir visi 66 balsavo už. Įstatymas priimtas.

Dabar, gerbiamieji kolegos, yra tas klausimas, dėl kurio buvo šiek tiek įvairių nuomonių ir dėl kurio mums liko tiktai balsavimas, bet ar bus 57 iš 66? Nebus? Gerai. Žinoma, mes galime dabar taip padaryti: pasiūlyti registruotis tiems, kurie balsuos. Galime taip pasitikrinti? (Balsai salėje) Kurie balsuos už. Tinka taip? Prašom registruotis. Tuoj ir šis protokolas liks. Nieko, pratęsim sesiją, jokia problema.

51. Klausimas aiškus. Šis balsavimas atidedamas.

Seimo rezoliucijos „Dėl pavojaus Baltijos jūrai ir Kuršių nerijai“ projektas Nr.IXP-2709(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, dabar pagal laiką mes galėtume daryti pertrauką, bet galėtume priimti rezoliuciją dėl Kuršių nerijos. Yra įdomesnis klausimas – galime pateikti Europos rinkimų klausimą. (Balsai salėje) Tik pateikimas. Palaukite! Iš eilės. Iš eilės dabar yra rezoliucija dėl pavojaus Baltijos jūrai, taip? Šį klausimą imame? Gerai. Kas eina į tribūną? A.Macaitis – redakcinės grupės vardu. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju kolegoms pirmiausia už supratimą, kad šiuo atveju užleido vietą. Norėčiau pateikti rezoliuciją “Dėl pavojaus Baltijos jūrai ir Kuršių nerijai”.

Kadangi redakcinė grupė buvo susirinkusi, svarstė gerbiamojo A.Vidžiūno anksčiau teiktą rezoliucijos projektą, jį papildė. Iš esmės, kaip matyti, yra keletas tokių pagrindinių pataisų, kurios atsispindi šioje rezoliucijoje. Pirma, ji pavadinta ne tiktai dėl pavojaus Kuršių nerijai, bet ir Baltijos jūrai. Kontekstas tas, kad mes dėl Kuršių nerijos kreipėmės ne tiktai į Rusijos Federaciją, bet yra kalbama ir apie atitinkamos Helsinkio konvencijos vykdymą ir yra kreipimasis ir į vadinamąjį Helikomą, į Baltijos jūrinės aplinkos apsaugos komisiją, kurios narės yra daugelis Baltijos jūros šalių, o jos vis dėlto labiau žino Baltijos jūros problemas negu atskiros vienos Kuršių nerijos. Manome, kad tikslinga taip papildyti.

Antras dalykas. Kaip pastebėjote, mes įrašėme Helsinkio konvenciją, nes Rusija yra pasirašiusi šią konvenciją ir ji, vadovaudamasi šia konvencija, privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tai mes akcentavome būtent pirmojoje pastraipoje.

Kitas svarbus dalykas – vis dėlto manome, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų ne tiktai kreiptis į Rusiją, bet imtis visų priemonių. Kreipimasis yra tik vienas iš būdų akcentuoti, bet šiaip, plačiąja prasme, todėl vietoje kreipimosi mes įrašėme imtis visų galimų priemonių. Tai buvo gerbiamojo V.Greičiūno siūlymas.

Ketvirta. Kaip jau sakiau, mes taip pat kreipėmės į Baltijos jūrinės aplinkos apsaugos komisiją. Štai buvo tokie papildymai ir esminės pataisos. Siūlome šią rezoliuciją priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, gal tiktai vienas iš iniciatorių tars žodį, ir tada iškart balsuojame. Ar A.Vidžiūnas būtinai nori tarti žodį? Prašom. (Balsai salėje) Ačiū. Galime balsuoti?

Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimta darbo grupės suderinta rezoliucija dėl pavojaus Baltijos jūroje ir Kuršių nerijoje, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai ir visi 58 balsavo už. Rezoliucija priimta.

Įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2700 (pateikimas)

Kadangi mums taip smagiai einasi dirbti, dabar kviesčiau Seimo Pirmininką pateikti rezervinį 2 klausimą – įstatymo “Dėl Lietuvos valstybės vėliavos 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2700.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu įstatymo dėl Lietuvos valstybės vėliavos 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šį įstatymo projektą taip pat teikia Seimo narys A.Monkevičius.

Projekte siūloma, kad valstybės vėliava būtų iškeliama nuolat prie valstybės ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų pastatų. Manoma, kad įgyvendinus šią nuostatą bus sulaukta teigiamų rezultatų, ugdant moksleiviams pagarbą valstybės simboliams.

Lietuvos valstybės vėliava ir jos iškėlimas ant mokyklos pastatų nuolat, o ne tik Vasario 16-ąją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir kitomis dienomis suteiktų šioms valstybės ir savivaldybių įstaigoms išskirtinį valstybės reikšmės statusą, daug prisidėtų prie jaunimo tautinio auklėjimo.

Noriu pasakyti, kad mokyklos paskirtis yra ugdyti asmenį, gebantį aktyviai dalyvauti visuomeniniame, politiniame, ekonominiame šalies gyvenime. Bendrojo lavinimo mokyklose nuosekliai plėtojama pilietinio ugdymo sistema. Per pilietinio ugdymo pamokas skiriama daug dėmesio valstybės simboliams, vėliavai, herbui, himnui.

Manau, kad ant mokyklos pastato nuolat plevėsuojanti trispalvė savo įvaizdžiu daug prisidėtų ugdant mokinių pagarbą valstybei, tautai ir jos dvasinėms vertybėms.

Noriu pasakyti, kad jokių ypatingų finansinių resursų šio projekto įgyvendinimui nereikės, nors iškelta vėliava yra veikiama meteorologinių sąlygų, todėl turės būti reguliariai keičiama. Taip pat noriu pasakyti, kad tokia tvarka jau yra priimta Latvijos Respublikoje. Siūlau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Keli Seimo nariai nori, gerbiamasis Pirmininke, tamstą paklausti. Pirmas – G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Sveikinu jūsų ir švietimo ministro A.Monkevičiaus iniciatyvą. Manau, mokyklos galėtų būti papuoštos ne tik tautine vėliava, bet ir, tarkime, miestelio ar tos pačios mokyklos vėliava, tai būtų skatinantis pagarbą mūsų simboliams ženklas.

Noriu paklausti dėl pasiūlymo esmės. Gerbiamasis Pirmininke, kodėl pasirinktos tiktai bendrojo lavinimo savivaldybių ir valstybės mokyklos, o neapimamos ikimokyklinio ugdymo įstaigos arba valstybinės aukštosios mokyklos? Jeigu teisingai suprantu, sumanymas yra susijęs tik su valstybinėmis, bet ne privačiomis ugdymo įstaigomis.

A.PAULAUSKAS. Tikėdamasis tokio klausimo kaip tik paėmiau Švietimo įstatymą. Sąvokų apibrėžime yra parašyta, kas yra bendrojo lavinimo mokykla. Tai mokykla, vykdanti priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ir atitinkamas specialiojo ugdymo programas. Išeitų, kad visos šios mokyklos įeitų.

Dėl privačių mokyklų. Manau, išskirti nereikėtų. Jeigu Seimo nariai pritartų papildymui šio projekto… Prašau?

G.STEPONAVIČIUS. Privačių negalima…

A.PAULAUSKAS. Jeigu ne, tada nėra ko ir svarstyti.

G.STEPONAVIČIUS. Dėl universitetų?

A.PAULAUSKAS. Dėl universitetų buvo tokia mintis, kad augančiam žmogui, formuojantis asmenybei svarbu įdiegti pagarbą valstybės simboliams. Jeigu Seimas nutartų praplėsti šio įstatymo veikimo lauką, aš pritarčiau, nesipriešinčiau.

PIRMININKAS. Autonomiją turintys universitetai patys susipras. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Remdamas šią iniciatyvą, gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau paklausti. Ar netikslinga būtų svarstyti, kad būtų valstybinės vėliavos ir prie ministerijų?

A.PAULAUSKAS. Aš ir maniau, kad šis mano ir pono A.Monkevičiaus projektas sukels įvairių minčių, ar nereiktų plėsti, kur daugiau vėliavas kelti. Galbūt komitetas, kuris svarstys šį įstatymo projektą, galės nagrinėti tokius pasiūlymus. Šiandien mano tikslas buvo pabrėžti būtent moksleivių ugdymą ir prie mokyklų vėliavų iškėlimą.

PIRMININKAS. Supratome, Pirmininke. Dabar nori klausti J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Kokiose kitose valstybėse tos vėliavos yra keliamos prie mokyklų? Kiek mokykloms papildomai kainuos ir iš kur papildomai jos paims pinigus?

A.PAULAUSKAS. Vieną valstybę – Latviją jau minėjau teikdamas šį įstatymo projektą. Jie 2001 m. priėmė tokią įstatymo nuostatą ir ją taiko. Neturiu labai geros informacijos, kad galėčiau jums pasakyti, kokiose valstybėse. Bet kur lankiausi: ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir Belgijoje, mačiau mokykloje, netgi klasėse buvo valstybės vėliava. Matyt, tiems simboliams mokyklose yra skiriamas tinkamas dėmesys. Ar ji kabės virš pastato, ar pačioje klasėje, matyt, dėl to didelio skirtumo nebus.

Kiek kainuos? Manau, pati vėliava nėra labai brangi. Ir savivaldybės, ir pačios mokyklos suras pinigų iš savo asignavimų, kurie skirti, tikrai galės nupirkti. Kitais metais numatys, jeigu per metus reikės kelias vėliavas pakeisti. Be to, mokyklos turi vėliavas. Iš tiesų jos turi, kelia vėliavas švenčių metu. Tikrai dėl vienos vėliavos jokių problemų nebus.

PIRMININKAS. Ačiū. paskutinysis klausia kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Sveikinu gerą sumanymą. Manyčiau, kad dėl privačių mokyklų turbūt nebūtų jokių prieštaravimų, reikėtų, kad būtų išplėstas įstatymo taikymas. Be to, jūs paminėjote ministerijas, bet manyčiau, būtų labai tikslinga prie seniūnijų kelti valstybinę vėliavą, nes prie seniūnijų nėra privaloma, o prie savivaldybių keliama. (Balsai salėje)

A.PAULAUSKAS. Gal man padėtų komiteto pirmininkas? Jis sako, kad yra.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritariame. Ačiū. Dabar Seimo Pirmininkas siūlo, kad nagrinėtume ypatingos skubos tvarka, bet priimtume rytoj. Sutinkame? Ačiū. Pagrindinis komitetas, tikiuosi, ar šiandien per kurią pertrauką, arba ryt iš ryto apsvarstys. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pritariame? Ačiū.

Ir dar TTK? Ar reikia čia dabar TTK varginti, kuris ir taip turi daug bėdų su ATPK ir visais kitais reikalais? Gal užteks Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, noriu jums padėkoti, nes privalau konstatuoti, kad priėmėme pataisytą biudžetą, net tris eurointegracinius klausimus, porą papildomų klausimų ir vienos konvencijos nepriėmėme… (Balsai salėje) Dar A.Butkevičiaus? Taigi po pertraukos! (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau. Argumentas, kad jis nori atšvęsti, yra labai kenksmingas, nes po to reikės ir jo, ir kitų balsų. Jeigu ne dėl atšventimo, o dėl reikalo, tada prašom. Prašom. (Juokas, balsai salėje)

Finansų įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2649* (priėmimas)

Darbotvarkės 1-10 klausimas – Finansų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2649. Priėmimo stadija. Pranešėjas – A.Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Ar yra pastabų?

A.BUTKEVIČIUS. Pastabų nėra, bet norėjau tikrai užtikrinti, kad…

PIRMININKAS. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. …jokio šventimo nėra ir nebus. Siūlau šį įstatymą priimti pastraipsniui. Jis susideda iš dviejų straipsnių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi pataisų nėra, ar nori kas kalbėti dėl 1 straipsnio, arba bazinio įstatymo 58 straipsnio? Ačiū, pranešėjau. Priimta. Toliau. 2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 59 straipsnio pakeitimo. Ar nori kas kalbėti? Tada prašom dėl viso. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Iš esmės pritariant šiam įstatymo pakeitimui, manau, tenka priminti paties įstatymo atsiradimo istoriją, kai buvo priimtas Finansų įstaigos įstatymas. Buvo skubama užrašyti raideles “ES”, o iš esmės paaiškėjo, kad šis įstatymas yra susijęs su gerokai platesniais dalykais nei mūsų turimas priimti įstatymas. Turiu mintyje Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus, kai atsirado toks Finansų įstaigos įstatymas, nors iš esmės direktyvos apibrėžia bankinių institucijų veiklos reikalavimus. Dar daugiau. Vėliau paaiškėjo, kad Vyriausybė nesuspėjo laiku priimti poįstatyminių aktų ir tvarkų. Todėl, manau, tokio įstatymo priėmimas šiandien yra logiškas, bet iki bus priimtos tos tvarkos, galbūt būtų galimybė dar koreguoti šį įstatymą siaurinant grupę subjektų, kurių atžvilgiu Finansų įstaigų įstatymas yra taikytinas neperlenkiant lazdos su Europos Sąjungos reikalavimų taikymu. Tačiau šiandien aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Balsuojame dėl Finansų įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo. Registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 44. 43 balsavo už ir 1 Seimo narys susilaikė. Finansų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, už sutartinį darbą nepaisant kai kurių ginčų.

Dabar tolesnis darbas yra toks. Aš noriu iškart pasakyti, kad, gerbiamieji kolegos, kaip sakiau, konvenciją, matyt, jeigu pajėgsime, mes ratifikuosime rytoj, tą, kuri liko. Dabar iš eilės būtų Branduolinės energijos įstatymas ir nutarimas “Dėl paskelbimo 2004-ųjų Kalbos ir knygos metais”. Bet jeigu kolegos neprieštarautų, mes pateiktume labai įdomų naują įstatymo projektą dėl Europos Parlamento rinkimų, nes, manau, dėl nutarimo dėl 2004-ųjų paskelbimo Kalbos ir knygos metais problemų nebus, mes jį galėsime priimti ir popietiniame posėdyje. Taigi vienuolikos minučių pertrauka, iki 12.30 valandos. Šiek tiek atsipūskime, o po to kai kurie klausimai ir Vyriausybės valanda. 12.30 val. posėdžio tęsinys.

Pertrauka

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projektas Nr.IXP-2751 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau tęsti posėdį ir imtis visus labai dominančio klausimo. O kadangi tai toks klausimas, vadinasi, daugiau Seimo narių susirinks į posėdžių salę. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pateikimas. Kviečiu į tribūną J.Karosą, Europos reikalų komiteto vicepirmininką. Prašom.

J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, 2002 m. gegužės 27 d. Seimo valdyba sudarė grupę parengti įstatymo projektą dėl rinkimų į Europos Parlamentą. Buvo numatyta šio įstatymo parengimo data pagal tą Valdybos sprendimą 2003 m. sausio 1 d., bet dėl tam tikrų priežasčių šią datą teko nukelti. Todėl mes tiktai dabar pateikiame įstatymo projektą. Reikalas buvo tas, kad keitėsi darbo grupės nariai, t.y. ir teisininkai, kurie buvo paskirti į grupę, ir konkretūs grupės nariai nuo frakcijų.

Antra vertus, įstatymo turinys ir apimtis yra gana sudėtingi, taigi ir šiuo atžvilgiu darbai taip pat šiek tiek užtęsti. Taigi šiandien teikiu mūsų darbo grupės parengtą įstatymo projektą. Aiškinamąjį raštą jūs matėte. Aš noriu pasakyti iš karto, kad mes rengdami įstatymo projektą vadovavomės keliais momentais.

Pirmas dalykas. Norėjosi, kad Europos Parlamento rinkimų tvarka mūsų valstybėje kiek galima daugiau derėtų su mums įprasta rinkimų organizavimo tvarka. Turiu galvoje artimiausius rinkimus į Seimą. Turiu omeny tą aplinkybę, kad žmonės įpranta, jiems tie dalykai darosi paprastesni, mažiau sudėtingi, todėl rinkimai vyksta sklandžiau.

Antroji problema buvo ta, kad mes rengdami šį įstatymą turėjome vadovautis Bendrijos, t.y. Europos Sąjungos, direktyvomis, kurios nusako tam tikrus principus, būtinus Europos Parlamento rinkimams.

Trečias dalykas. Europos Sąjungos direktyvos nereglamentuoja pačios tvarkos, ir čia jau kiekviena valstybė turi savo atskirus įstatymus, nacionalinius įstatymus. Čia galioja nacionalinė teisė. Todėl mes surinkę informaciją tais esminiais klausimais, kaip atrodo rinkimai į Europos Parlamentą kitose valstybėse (o jų tvarka labai įvairi, ir kandidatų iškėlimo tvarka, ir pati balsavimo procedūra gana įvairi), mes derindamiesi prie mūsų įprastos rinkimų tvarkos parengėme šį įstatymo projektą. Kas jame esminga ir kas jame yra nauja, palyginti su Seimo rinkimais?

Pirmas dalykas, palyginti su Seimo rinkimais, kad Europos Parlamento rinkimuose gali dalyvauti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir visi Europos Sąjungos valstybių piliečiai, kurie nuolat gyvena Lietuvoje. Jie gali ir kandidatuoti į Europos Parlamentą, t.y. būti išrinkti į Europos Parlamentą, ir patys dalyvauti rinkimuose.

Kitas dalykas, kad rinkimai šiuo atveju vyksta turint Lietuvą kaip vieną rinkimų apygardą, t.y. visi, kurie balotiruojasi į Europos Parlamentą, bus renkami visoje Lietuvoje, kaip vienoje rinkimų apygardoje. Savaime suprantama, kad ta apygarda dalysis į rinkimų apylinkes, kaip jau yra įprasta.

Toliau. Dar vienas dalykas, kad rinkimai vyksta pagal proporcinę rinkimų sistemą, t.y. pagal įstatymo projektą rinkimuose dalyvauja politinės partijos, įregistruotos mūsų valstybėje priimta teisine tvarka, ir taip pat atskiri žmonės, atskiri valstybės arba Europos Sąjungos piliečiai, jeigu jie nuolat gyvena Lietuvoje ir yra įvykdę vieną sąlygą: už kiekvieną išsikėlusįjį sumokamas 20 vidutinių mėnesinių atlyginimų piniginis užstatas, kaip ir už kiekvieną kandidatą, kuris renkamas pagal partijų sąrašą. Kitokių apribojimų nėra. Yra įvedamas 5% barjeras, kuris mums įprastas, t.y. bus skaičiuojami tiktai tie, kurie bus praėję… Tas likutinis momentas bus paliekamas kitiems.

Dar vienas momentas, kad tie kolegos, kurie bus… tiems sąrašuose dalyvaujantiems, už kuriuos bus užmokamas tam tikras rinkimų užstatas, ir tiems, kurie kaip pavieniai taip pat užmokės tą užstatą, jeigu jie bus neišrenkami, pinigai bus negrąžinami. Kokių nors kitų ypatingų apribojimų arba ypatingų skirtumų nėra. Tiesa, vienas momentas šiek tiek naujas, atsiradęs lyginant su Seimo rinkimų tvarka, kad rinkimų agitaciją siūloma nelaikyti informacija, kai vyksta rinkimai, kvietimas į rinkimus net ir pačią rinkimų dieną. Tarkime, jeigu per radiją, televiziją skelbiama, kad šiandien rinkimai, visi kviečiami dalyvauti rinkimuose, bet nekalbama, už kokias partijas, kandidatus ir t.t., tai tokią informaciją siūloma nelaikyti agitacija, o tai lyg ir žadina tam tikrą piliečių aktyvumą arba primena jiems jų pilietinę pareigą.

Taip pat Rinkimų įstatyme paliekamas procentas, kuris leidžia rinkimus laikyti įvykusiais arba neįvykusiais. Tas procentas yra 25% nuo visų rinkėjų sąrašų. Siūlomas toks variantas šiame Parlamento rinkimų įstatyme. Čia gana daug diskutuojama, bet mes manome (buvo siūloma be jokio procento), manome, kad nebūtų visiškai tikslu, korektiška mūsų pilietiškumo demonstravimo ir pilietiškumo ugdymo prasme. Todėl mes siūlome tam tikrą ribą. Man atrodo, tai nėra daug, ketvirtadalis, bet vis dėlto šiuo atveju išlieka.

Manau, kad čia yra tie pagrindiniai dalykai, kurie… Tiesa, dar pabaigai pasakysiu. Šis įstatymas reglamentuoja tik Europos Parlamento rinkimų tvarką Lietuvoje, o Parlamento narių elgesio tvarką pačiame Europos Parlamente reglamentuoja Europos parlamento statutas. Šio įstatymo kompetencija nėra tie dalykai. Ji čia negalioja. Aš gal tiek pradžiai. Kolegos, gal klausimų, aš mielai atsakysiu.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Čia yra šiek tiek keblumų su technika. Vieni jungiasi, kiti nesijungia. Gal geriau per šoninį mikrofoną. E.Klumbys, o S.Burbienė. Ne. B.Vėsaitė. Gerai.Viskas aišku, keturi. Dingo viskas. Prašom prie šoninių mikrofonų išsirikiuoti, šiek tiek pasportuoti, ir viskas bus gerai. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų vis dėlto sudėtingas įstatymas, informacijos nėra daug. Taigi aš norėčiau, kad atsakytumėte. Pirma, kaip suprasti pavienius asmenis, jeigu kalbama apie proporcinius rinkimus. Sakykite, ar egzistuoja šalyse, kurios renka savo atstovus į Europarlamentą, tų šalių nacionaliniuose įstatymuose kokie nors bendri privalomi reikalavimai. Sakykime, kaip suprantu, bendras reikalavimas yra proporcinė rinkimų sistema. O ar daugiau kokių nors bendrų yra? Būtų labai gražu, jeigu ar Užsienio reikalų komitetas, ar Europos reikalų komitetas kiekvienam Seimo nariui pateiktų pagrindinių rinkimų į Europos Parlamentą principų lentelę, suvestinę. Pavyzdžiui, privalomas ar neprivalomas procentas, toliau, perėjimo barjerai, kad mes galėtume orientuotis, kaip atrodome visoje šioje Europos Sąjungos sistemoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Andrių aš prašysiu į savo darbo vietą. Pabandysime išsiaiškinti, ar veikia, ar ne.

J.KAROSAS. Manau, kad tokią informaciją, kaip atrodo, galėsime pateikti. Bet, sakau, ta informacija bus labai marga, nes kiekvienas kraštas turi savo tvarką. Yra bendras principas, kurį aš iš pradžių pasakiau ir kuris yra Europos Sąjungos direktyvų reikalavimas: galėtų balotiruotis į Europos Parlamentą ir dalyvauti rinkimuose, būti rinkėju, visi Europos Sąjungos piliečiai, kurie yra registruoti kaip piliečiai, nuolatinai gyvenantys toje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, likus 65 dienom iki pačių rinkimų. Toks reikalavimas yra. Kiti reikalavimai yra nacionaliniai ir gana margi, įvairūs tiek kėlimo prasme, tiek, kas kelia. Tarkime, daugelyje valstybių kelia tik parlamentinės partijos, t.y. partijos, kurios pagal to krašto įstatymą yra perėjusios barjerą. Kitur visos partijos, turinčius savo atstovus parlamente. Kitur kelia, pavyzdžiui, Prancūzijoje departamentai, regioniniai vienetai, tvarka gana marga. Mes, kartoju, mėginame laikytis to jau mums įprasto varianto, kuris šiuo metu yra Lietuvoje formuojant Seimo rinkimų sąrašą ir t.t.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Ruošiasi G.Purvaneckienė.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti vieną klausimą gal tokiais dviem aspektais. Pirma dalis būtų, tokia. Sakykite, kodėl jūs pasirinkote vienos apygardos modelį? Kokie jūsų motyvai? Ar nebūtų buvę geriau, pavyzdžiui, Lietuvoje sudaryti kokias keturias ar penkias apygardas. Žemaičiai balsuotų už žemaičius, aukštaičiai už aukštaičius ir tas pilietiškumo aspektas gal iš tikrųjų būtų labiau išreikštas? Ar čia kokie Europos Sąjungos reikalavimai, ar jūs paprasčiausiai manote, kad tiek mažai renkame, kad dar dalyti į apygardas, kuriose būtų proporciniai rinkimai, keturias ar penkias, jau neapsimoka.

Ir antra dalis, tiesiog smulkus klausimas. Aš dabar nematau, ar jūs pateikėte taip pat ir Partijų finansavimo įstatymo pataisas, ar į šių rinkimų rezultatus bus atsižvelgiama skirstant biudžeto lėšas partijoms?

J.KAROSAS. Dėl to pirmojo klausimo. Bent jau darbo grupėje nebuvo tokios nuomonės, kad reikėtų propaguoti šią kai kurių kolegų labai pamėgtą idėją dėl Žemaitijos ir kitų regionų išskirtinumo. Mes visi manome, kad Europos Sąjungos idėja yra bendrijos idėja, o ne atskirų etninių vienetų ryškinimo idėja. Mes šią idėją daugmaž vienodai supratome ir suprantame. Todėl yra viena apygarda ir iš tiesų per maža. Šiuo atveju renkame trylika parlamentarų, dalyti dar į trylika.

A.KUBILIUS. Aš suprantu, bet po du išdalyti.

J.KAROSAS. Taip, mes vis dėlto manome, kad tas variantas yra artimesnis mūsų realybei, kokia šiandien yra. O kai eis jau 60 ar 80, tuomet bus galima galvoti. Artimiausiu metu Lietuva tikriausiai pasieks tokį statusą, bet kol kas dar taip.

Dabar dėl finansavimo. Iš tiesų aš aiškinamojo rašto pabaigoje pastebiu, kad šio įstatymo priėmimas reikalaus tam tikrų kitų įstatymų korekcijų ir tos korekcijos iki priimant įstatymą bus padarytos, tai ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso, ir finansavimo. Savaime suprantama, tos korekcijos bus padarytos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia G.Purvaneckienė. O čia kas, pirma dama ar?.. Gerai. Po A.Matulevičiaus. Ir dar A.Gricius.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis Karosai, prašom atsakyti. Aš nelabai įsivaizduoju techninio balsų apskaičiavimo, kai dalyvauja paskiri asmenys. Kiek susipažinau su projektu, tai proporcinėje sistemoje taip pat bus taikomas reitingavimas, taip? Tuomet mes žinome tokių pavyzdžių, kai pažymi tik partiją ir nepažymi atskirų asmenų, tuomet gali palyginti su tais vienais asmenimis, čia gali būti visiška makalynė. Kaip bus skiriami tie reitingo balsai, kuriuos gaus partija, bet, sakykime, negaus kažkas asmeniškai. Nes tokių biuletenių Seimo rinkimuose būna labai daug.

J.KAROSAS. Aš noriu pasakyti, kad šiuo atveju reitingavimas bus ne partinis, o rinkėjų reitingavimas. Bus reitinguojami sąrašuose esantys žmonės, o ne partijos. Pagal tai bus galima pasakyti, kuri partija bus daugiau pripažinta, kuri mažiau pripažinta. Tas pats principas bus taikomas ir paskiriems žmonėms. Bet mes manome, kad paskirų žmonių dalyvavimas ir perėjimas 5% ribą yra teorinis, kaip aš įsivaizduoju. Visoje Lietuvoje paskiram žmogui surinkti 5% rinkėjų balsų, man atrodo, yra tik teorinė galimybė, o praktinė galimybė nelabai įžiūrima.

Dėl tų techninių skaičiavimų ir t.t. Aš tiek nesu į tuos dalykus įsigilinęs, kaip tai galėtų pasakyti gerbiamasis Zenonas Vaigauskas, nes ta techninė pusė jam geriau žinoma. Bet mes komisijoje, darbo grupėje svarstydami nematėme neįveikiamų problemų. Tiesa sakant, paskirų žmonių išsikėlimo galimybė atsirado projekto svarstymo pabaigoje. Iš pradžių mes to nebuvome numatę, bet, žinodami mūsų žmonių nusiteikimą ir požiūrį į partijas ir nenorėdami didinti psichologinės įtampos, mes siūlom tą variantą, ypač kai referendumą rengiant buvo tuo piktnaudžiaujama ir spekuliuojama, todėl atsižvelgdami į tai mes pasiūlėme tokią galimybę. Aš manau, kad tai tam tikra prasme yra prasminga.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.KAROSAS. Ačiū. Galų gale tai yra projektas. Mes jį svarstysime.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė, po to – A.Gricius.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš pradžių norėčiau padėkoti darbo grupei už atliktą darbą. Iš tikrųjų įstatymas reikalingas, nes bus labai aktualus. Tačiau dėl atskirų asmenų išsikėlimo. Ar jums žinoma, kad Europos Parlamentas priėmė Europos politinių partijų finansavimo tvarką? Ir kaip tada bus su atskirais asmenimis, kurioms partijoms jie, kaip atskiri asmenys, priklausys? Šioje tvarkoje yra nuspręsta, kad finansavimą gaus tos politinės partijos, kurių yra ketvirtadalis Europos Sąjungos valstybėse. Taigi ši nuostata man kelia abejonių. Tai vienas dalykas – dėl 25%. Jūs turbūt žinote, kokie yra populiarūs rinkimai į Europos Parlamentą Europos Sąjungos senosiose narėse. Ir kas tada atsitiks, jeigu nedalyvaus tie 25%? Ir ar jūs nemanote, kad vis dėlto verta būtų jų atsisakyti? Ir trečias klausimas dėl…

PIRMININKAS. Vieną klausimą.

B.VĖSAITĖ. Taip, bet…

PIRMININKAS. Net pabuvus Europoje.

B.VĖSAITĖ. Čia viskas į viena – dėl demokratijos reikalų. Kaip bus su lyčių proporcingu atstovavimu? Europos Sąjungos komisarė (…) dabar rengia kreipimąsi į naujų šalių parlamentus, kad būtų išlaikomas pariteto principas rinkimų sąrašuose. Ar jūs nepagalvojote apie tai?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, atsakote į vieną iš trijų klausimų.

J.KAROSAS. Aš atsakau į vieną – dėl lyčių. Aš manau, kad mes neturėtume biologiniu pagrindu sudarinėti rinkimų sąrašus. Vis dėlto turėtų būti kiti kriterijai, o ne biologinis pagrindas. Aš manau, kad žmonės yra kultūrinės socialinės būtybės ir jie turi būti skirstomi pagal šį kriterijų, o ne biologiniu pagrindu. Mano pozicija yra tokia. Ir aš manau, kad tikrai mes to neturėtume Europos Sąjungos rinkimuose demonstruoti.

Dabar dėl finansavimo. Aš labai trumpai. Savaime suprantama, kad atskirų žmonių tas finansavimas nepalies, tai savaime suprantama. Čia kalbama apie partijas. Dar trečias dalykas. Daugelis dalykų Europos Sąjungoje atsiranda dabar. Atsiranda Konstitucija, atsiranda nauji įstatymai. Aiškus dalykas, kad mūsų priimtas įstatymas, bent jau svarstomas įstatymas turės būti koreguojamas atsižvelgiant į tą nuolat besikeičiantį Europos Sąjungos situacijos kontekstą. Tai savaime suprantama. Bet negalime šiandien laukti, kol viskas pasibaigs, nes rinkimai, matyt, turėtų vykti kitais metais birželio mėnesį. Todėl mes gyvai turime reaguoti, atitinkamai koreguosim įstatymą galų gale jį priėmę.

PIRMININKAS. A.Gricius, priešpaskutinis.

A.GRICIUS. Dėkui. Na, pirmiausia aš norėčiau pareikšti užuojautą mūsų grupės vadovui tikrai dėl sunkaus darbo. Aš toje grupėje buvau kokius 4-5 mėnesius. Per tą laiką mes turėjome du susitikimus, kuriuose aš dalyvavau, gal buvo slaptų kokių nors. Viename J.Razma dalyvavo ir aš, ir gerbiamasis J.Karosas. Antrame, paskutiniame, prieš pateikiant šį įstatymą, dalyvavo J.Karosas ir A.Gricius. Aš kėliau tokį klausimą: kas parengė šį įstatymą? Pasirodo, nei Seimo Europos reikalų komitetas, nei Petro Auštrevičiaus Europos komitetas, nei Teisės departamentas, kuris ten yra Vileno Vadopalo, kurie turėtų tuos klausimus tvarkyti ir parengti. Gerbiamasis Justai, aš tikrai nekaltinu jūsų, bet jeigu aš paklausčiau – pasakykit pavardę žmogaus, kuris rengė šitą Rinkimų įstatymą. Tokios pavardės nėra. Buvom mes, mėgėjų grupelė, paskutiniame posėdyje dviese su gerbiamuoju Justu ir kažkokį popierių dabar pateikėme. Ir gerbiamosios B.Vėsaitės klausimai, kiti klausimai yra visiškai realūs. O mano yra vienintelis klausimas – užstatas, kuris šiame projekte yra parašytas, tiek partijai, tiek individualiai dalyvaujant rinkimuose, yra 20 vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio. Mes sakom, kad ir partija turi daryti tokį pat užstatą, ir jeigu tu vienas eini į rinkimus. Aš dėl to dar labai abejoju, ar gali būti tapatus.

PIRMININKAS. Prašom trumpiau.

J.KAROSAS. Gerbiamasis Algi, aš noriu pasakyti štai ką. Man būtų nesvarbu, man asmeniškai, kas rengė įstatymą. Man svarbu, koks yra įstatymas. Nors pono Dievo sukurtas, ar jis blogas, ar geras – tai yra svarbiausia problema. Ir aš manau, kad pirmiausia derėtų kalbėti apie tai, o ne aiškintis, kas rengė. Nuo to niekas nepriklauso. Ar reiškia, kad jeigu tas rengėjas, tai įstatymas geras, jeigu anas, tai blogas? Svarbiausia, kaip atrodo įstatymas.

Dabar dėl užstato. Už kiekvieną sąrašo žmogų atskiras užstatas, ne už visą partijos sąrašą 20, o už kiekvieną partijos sąraše esantį žmogų. Skirtumas didžiulis. Gali būti nuo 5 iki 26, padauginkime iš 26, tai iš karto padidėja, skirtumas milžiniškas, nes bus už kiekvieną sąraše esantį, o ne už visą partijos sąrašą.

PIRMININKAS. Ir A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis profesoriau, norėčiau paklausti tokį dalyką. Aš lenkiu galvą prieš tuos, kas parengė projektą, nes rengti originalių įstatymų projektus yra tikrai sunku. Ir kas to nedarė, nesupranta. Man teko tą daryti ir suprantu. Norėčiau tiesiog paklausti, ar jūs sutinkat su tokiu niuansu, kad jis vis dėlto per daug komercializuotas? Aš įtariu, kad tai buvusių Prezidento rinkimų įtaka, kai buvo noras sukelti tas visas karteles. O mes Lietuvoje žinom, kiek yra tokių pakankamai turtingų žmonių, kurie, jeigu norės, visus tuos pinigus pasitvarkys. Tai viena medalio pusė. Bet mano klausimas daugiau būtų iš kitos operos. Kadangi visuomenei turėtų labai rūpėti šis įstatymas, ar jūs negalvojate (ir koks įmanomas mechanizmas), kad dabar per vasarą, kai Seimas neposėdžiaus, vis dėlto būtų leista liaudžiai pasvarstyti, ir tik po to mes, išgirdę žmonių atsiliepimus, toliau svarstytume Seime.

J.KAROSAS. Mes būtent dėl to ir turim pateikti šiandien tą įstatymą, kad būtų pakankamai laiko visuomenei su juo susipažinti. Aš manau, mes padarysime rudenį, rugsėjo mėnesį, ir viešus klausymus, ir pasvarstymus. Bet aš norėčiau truputį pasakyti iš Europos Sąjungos valstybių, jau turinčių tokių įstatymų veikimo praktiką, patirties. Bene mažiausias interesas rinkimams yra rodomas būtent Europos Parlamento rinkimams. Tokia, deja, yra liūdna, bet reali ligšiolinių valstybių statistika. Nemanau, kad Lietuvoje būtų kitaip. Nemanau. Bet mes turime padaryti viską, kad žmonės žinotų, suprastų ir dalyvautų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių. Sutinkam? Papildomi – Europos reikalų ir Teisės bei teisėtvarkos. Sutinkam? Svarstyti rudens sesijoje. Ir dar vienas siūlymas – atiduoti tautai pasvarstyti. Mes tokią teisę pagal Statutą turim. Galim pasiūlyti? Ačiū.

Mielieji kolegos, tuoj Vyriausybės valanda. Bet mes turime dar vieną eurointegracinį projektą. Pataisų nėra. Gal mes galime, kaip sakoma, “ant smūgio” jį iškart ir priimti, o Vyriausybė, kadangi pati teikė tą projektą, truputį palauks.

Branduolinės energijos įstatymo 14, 17, 25, 28, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2692(2*)ES (svarstymas)

Kviečiu K.Prunskienę į tribūną. Tas klausimas yra Branduolinės energijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2692(2), kaip sakiau, eurointegracinis. K.Prunskienė – Ekonomikos komiteto, kaip pagrindinio, vardu. Aš prašyčiau labai trumpai.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas pateikia patobulintą projektą. Jam naujų pataisų nebuvo. Mes rengdami patobulintą projektą atsižvelgėme į gautas pataisas dėl tų straipsnių, dėl kurių buvo prasminga atsižvelgti. Kai kurie pasiūlymai buvo nepagrįsti, nes kiti įstatymo straipsniai reglamentuoja tas sritis, apie kurias buvo kalbama. Taigi komitetas pritarė patobulintam variantui. Siūlau balsuoti. Galima, aš manau, pagreitinti, turint mintyje, kad šiam variantui jokių naujų pataisų negauta.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet prieš tai, gerbiamoji profesore, dar turi kalbėti V.Saulis Europos reikalų komiteto vardu. Ačiū.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu svarstant Branduolinės energijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Seimo Europos reikalų komitetas išnagrinėjo gautas Seimo Teisės departamento keturias pastabas. Visoms šioms pastaboms buvo pritarta. Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas. Sprendimas už priimtas bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nors jau viena minutė po pirmos, bet mums liko keletas techninių dalykų. Niekas nenori kalbėti diskusijoje. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime. Ar galime svarstyti ypatingos skubos tvarka, kad rytoj pasilengvintume gyvenimą? Galime? Ačiū. Tada pradedame.

Yra septyni straipsniai, nė vienam nėra pastabų. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? 1 priimtas. 2 priimtas. 3 straipsnis. Nėra prieštaravimų? 4. Nėra. 5 – pripažinti netekusia galios vieną dalį. Priimtas. 6. Taip pat priimtas. Ir 7 – dėl įsigaliojimo. Nėra prieštaravimų? Ačiū.

Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Prieš? Prašom. Tuoj įjungsim. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji Vyriausybės nariai, aš atsiprašau, ne aš kaltas, kad jus užlaiko, bet gerai, kad išgirsite. Atrodo, nekaltos šio įstatymo pataisos, bet bijau, kad kada nors kas nors mus už tai prakeiks, nes neįsigilinta į vieną paprastą dalyką. Viskas dabar nubraukiama, jokių licencijų atliekant darbus, susijusius su branduoline energetika (turiu omeny Ignalinos atominę elektrinę), nebus reikalaujama. Kas įvyks? Dabar vyks demontavimai, visi kiti darbai, kurie taip pat yra gana atsakingi, kaip ir statant šias elektrines. Po to atsakingų nebus. Gal mūsų irgi nebus, duok Dieve, bet aš nenorėčiau, kad paskui mus už tai prakeiktų. Nereikėjo taip skubėti išbraukti vieną punktą, kuris susijęs su licencijavimu. Mes visur kitur, kur nereikia, licencijas turime, taigi čia reikėjo palikti. Kodėl taip daroma? Vienintelis atsakymas – kas gali paneigti? Matyt, draugų firmoms reikia darbo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsižvelgdamas į kritiką, o svarbiausia, į technikos reikalavimus, noriu pranešti, kad mes galime arba balsuoti pakeldami rankas, arba… Galime balsuoti? Daugiau niekas nenori kalbėti. Kas už tai, kad būtų priimtas Branduolinės energijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas? Prašom balsuoti. Technika, pasirodo, jau veikia.

Užsiregistravo 50 Seimo narių.

44 – už, 1 – prieš, 5 susilaikė. Priimtas Branduolinės energijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Ačiū. Primenu, kad tai yra eurointegracinis įstatymas.

Vyriausybės valanda

Dabar, mielieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Kadangi šiandien yra liepos 3-oji, tam tikru atveju labai svarbi data, žodį nori tarti didžiausios frakcijos seniūnė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis premjere, gerbiamoji Vyriausybe, mielieji kolegos Seimo nariai! Šiandien Vyriausybės valanda tikrai neįprasta – premjeras šiai Vyriausybei sėkmingai vadovauja dvejus metus. Yra lygiai dveji metai, kai premjeras buvo paskirtas premjeru. Sveikindama šia proga noriu palinkėti, premjere, kad ir toliau sėkmingai muštumėte rekordus ir būtumėte neaplenkiamas sėkmingai vadovaujat Vyriausybei, kad būtumėte kaip valstybės stabilumo garantas. Visos frakcijos vardu! (Plojimai)

PIRMININKAS. Pirmasis turi klausti kuris nors iš opozicijos. Yra vienas lyderis – A.Kubilius, bet…

A.KUBILIUS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, noriu prisidėti prie sveikinimų iškentėjus dvejus metus. Gal mano nuomonė dėl Vyriausybės sėkmės šiek tiek skiriasi nuo I.Šiaulienės, bet vis tiek linkiu dar metus išbūti.

Mano klausimas būtų dėl žemės ūkio ir dėl kai kurių su tuo susijusių dalykų. Gerbiamasis premjere, aš noriu jūsų paklausti apie Vyriausybės atsakomybę už užsienio politiką. Taip jau susiklostė, kad jauna ir nepatyrusi latvių Vyriausybė, atrodo, rengiasi išprovokuoti vos ne karą su Lietuva. Kol kas, deja, Lietuvos pareigūnų atsakymai į tai yra pasidavimas toms provokacijoms. Aš šia proga norėčiau labai skeptiškai įvertinti ir Seimo Pirmininko atsisakymą dalyvauti Rygos jubiliejuje. Manau, kad tai yra visiškai neprotinga ir neišmintinga Lietuvai, kaip turinčiai diplomatinę patirtį. Tai visiškai nesėkminga veikla. Anksčiau jūs gana gerai bendravote su buvusiu Latvijos Prezidentu, pamedžiodavote, kartais gal ir nevisiškai sėkmingai, bet vis tiek santykiai buvo neblogi. Aš noriu jūsų paklausti, ar prisiimate atsakomybę pagerinti santykius su Latvija, ar tai paliekate savieigai, kuri galų gale gali atvesti į visiškai neaiškią situaciją? Bendraujame su Mongolijos prezidentais, o santykiai su Latvija kažkaip eina į vis gilesnę krizę. Dėl to kaltinti kurią nors vieną pusę būtų visiškai neišmintinga, nes jūs turite turėti išminties tuos santykius sutvarkyti.

PIRMININKAS. Vieną minutę! Aš labai atsiprašau, nors ir pirmas klausia, nors ir opozicijos lyderis, bet vis tiek viena minutė. Prašom, kolegos, visi tai įsidėmėti. Prašom, premjere. Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū. Žinoma, neturėjau laimės bendrauti su Mongolijos Prezidentu, nes buvau išvažiavęs, bet jeigu grįžčiau prie mūsų artimiausių kaimynų, galiu pasakyti, kad Lietuvos Vyriausybė, atskiros ministerijos, taip pat ir Užsienio reikalų ministerija, kiek nagrinėjom savo elgesį, nepastebėjome, kad būtume padarę kokių nors šiurkščių klaidų reguliuodami santykius su Latvija. Šaknys yra gilesnės. Aš manau, kad užsienio prekybos balansas, kuris yra susiklostęs su Latvija, yra labai Latvijos nenaudai. Eksportas, importas, kaip jūs žinote, labai smarkiai skiriasi. Kiek aš atsimenu skaičius, mūsų eksportas į Latviją sudaro beveik 2 mlrd. litų. Tai yra didžiulė apimtis. Ne tik naftos produktų struktūra. Naftos produktai turbūt sudaro apie trečdalį eksporto, kitos prekės daugiausia yra maisto produktai. “Vilniaus prekybos” įmonės, kurios dabar dygsta kaip grybai Latvijos ir Estijos teritorijoje, žinoma, kelia tam tikrų emocijų. Tai yra ne elgesio klausimas. Aš manau, tai yra daugiau dėl mūsų labai sustiprėjusios ekonomikos ir dėl mūsų verslininkų sugebėjimo užkariauti rinkas. Tai yra vienas iš klausimų. Žinote, aš nedrįstu sakyti (aš nežinau, ar jūs tai galėtumėte padaryti), kad Latvijos Prezidentė dėl to neatvažiuoja į Lietuvą. Galbūt reikėtų paieškoti daugiau ir gilesnių šaknų. Istorikai dabar diskutuoja dėl to dokumento, kuris taip garbingai vakar atvežtas iš Berlyno, jo turinį turbūt šiek tiek žinote. Yra ir kitų niuansų, kurie… Aš tiesiog dabar dėstau prielaidas. Aš jokiu būdu negarantuoju šimtu procentų to dalyko, bet mes visiškai nesikarščiuojame, mes pastaruoju metu nesiėmėme jokių kategoriškų veiksmų. Rytoj vyks latvių ir lietuvių jungtinio komiteto posėdis. Visi trys dalyvaus, pažiūrėsime. Tam tikrus įgaliojimus turi mūsų atstovai ir užsienio reikalų ministras (maniau, kad jis čia yra). Mes irgi konsultavomės, kaip padaryti, kad būtų švelnu ir kad mes neliktume apkaltinti… Aš bandžiau kalbėti su premjeru ir ne vieną kartą, tačiau nelabai sekasi. Yra dar vienas motyvas, kuris, matyt, taip pat turi įtakos, t.y. jūros šelfo ratifikavimo klausimas, yra turbūt referendumas rugsėjo mėnesį, kuris bus Latvijoje. Dėl jūrų šelfo aš noriu pasakyti, kad latviai norėjo, jog mes pradėtume derybas dėl galimų naftos atsargų šelfe mūsų zonoje, mūsų jūrų sienos zonoje, tačiau mes sakėme, kad visų pirma reikia ratifikuoti sutartį. Tada mes galėtume sudaryti jungtinę mūsų, geologų grupę arba komisiją, išnagrinėti tuos klausimus ir galbūt priimti kokius nors sprendimus. Arba kokia nors sutartis galėtų būti ratifikuota šiuo klausimu, ratifikuota ir mūsų parlamente. Tačiau reikalavimas yra atvirkščias, kad pirma mes nustatytume atsargas, tai būtų pagrindas sutarčiai ratifikuoti. Ir daug yra tokių dalykų, dėl kurių aš jokiu būdu nesakyčiau, kad padarėme kokių nors šiurkščių klaidų, ar mes, ar Prezidentūra, ar mūsų Užsienio reikalų ministerija. Jokiu būdu ne. Aš nemanau, kad yra pakankamas pagrindas tokiems dalykams. Tai, kad uždaryti du praėjimo postai, visiškai neinformavus mūsų, visiškai neinformavus, yra dar vienas žingsnis, kuris apskritai… aš nežinau, kokių komentarų čia reikėtų ir ką čia galima komentuoti. Mūsų ministrė nori dar pridurti porą žodžių.

PIRMININKAS. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Kadangi nėra užsienio reikalų ministro, aš norėčiau tiesiog papildyti. Kadangi yra pasirašyta trišalė laisvosios prekybos sutartis tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, yra numatyta derybų, arba konsultacijų, situacija, kuri kaip tik rytoj Lietuvoje bus sprendžiama, t.y. susitiks trijų šalių ekspertai (vadinamasis Asociacijos komitetas), kurie svarstys šį konfliktą. Taigi Lietuva elgiasi pagal visus tarptautinius įsipareigojimus ir tarptautines sutartis kaip civilizuota prekybos partnerė. Deja, kol kas kaimynai naudoja jėgą dėl įvairių motyvų. Lietuva naudoja visas priemones, kurios yra priimtos ir mūsų susitarimuose, taip pat ir Pasaulio prekybos organizacijos, todėl rytoj daugelis dalykų išaiškės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Melianas. Ruošiasi J.Karosas. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės nariai iš tikro mes tikimės, kad konflikto tarp Lietuvos ir Latvijos nereikės aiškinti Briuselyje. O klausimas finansų ministrei. Spaudoje dabar labai daug rašoma apie vykstantį alkoholio įmonių privatizavimą. Akivaizdu, kad tai labai reikšminga biudžeto pajamų dalis. Klausimas būtų toks. Sakykite, ar per šį procesą, kurio skaidrumu ir spauda, ir mes kartais abejojame, neįvyks taip, kad privatizuojant šias įmones kartu bus privatizuoti mokesčiai valstybės, t.y. akcizai arba pridėtinės vertės mokesčiai. Sakykite, ar yra įvedami kokie nors papildomi saugikliai, kad to neįvyktų, nes… Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Skaidrumas ir mokesčiai. Skaidrumas šiek tiek ne mano kompetencija, nors aš labai rūpinuosi skaidrumu taip pat savo kompetencijos rėmuose. Dėl akcizo ir PVM. Nauji įstatymai garantuoja, kad šie mokesčiai yra renkami pagal Europos Sąjungos standartus. Pakeisti įstatymai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, todėl jokių grėsmių akcizui ar PVM aš tikrai nematau šiame procese.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Visiškai nepriklauso nuo to, kas bus įmonių savininkai. Įstatymai tie patys. Man sunku suprasti, kodėl kyla šis klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Atvirkščiai, manome, jog gausime daug daugiau, negu mūsų ekspertai ir ne mūsų konsultantai manė, ką mes galime tikėtis gauti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Karosas. Ruošiasi kolega V.Stankevič.

J.KAROSAS. Žinant šiandienos Vyriausybės posėdžio ypatingumą, kuris buvo pradžioje paryškintas, derėtų iškelti tik tradicinį klausimą – kur ir kada. Bet aš vis dėlto noriu pasakyti, kad iš praėjusio posėdžio yra likęs klausimas švietimo ministrui, jo tada nebuvo, todėl aš šią tradiciją sulaužysiu ir tą klausimą švietimo ministrui pateiksiu.

Taigi jau penkeri metai, kai vyksta valstybės brandos egzaminai, kurie perėjo tam tikrą išbandymų, ir pozityvių, ir negatyvių rezultatų išbandymų, etapą. Taip pat buvo klaidų užduotyse, buvo kitokių bėdų, bet šiais metais gana ryškiai iškilo brandos atestato egzaminų aspektas, turiu galvoje visų pirma pagarsėjusius matematikos egzaminų rezultatus. Antra, tarkime, užsienio kalbos egzaminui mokiniai buvo rengiami rašyti laiškus, o per egzaminą teko rašyti esė, kitaip sakant, per patį egzaminą buvo pakeistos žaidimo taisyklės. Ir kiti dalykai. Ar jums neatrodo, kad galima būtų galvoti, sakau, žiūrint iš šono, galima galvoti, kad kartais tos egzaminų užduotys yra lyg ir specialiai pakeliamos, kad būtų sumažintas gerai egzaminus išlaikančių mokinių skaičius? Taip galima galvoti.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už šį klausimą. Visiškai pritarčiau jūsų nuomonei, kad nacionalinė egzaminų sistema, kuri Lietuvoje buvo kuriama nuosekliai ir iki galo, jau yra užbaigta praeitais metais, tai yra nemažas Lietuvos, kaip valstybės, pasiekimas švietimo srityje. Paskirtis yra dvejopa. Pirmiausia – turbūt objektyviai įvertinti baigiančiųjų žinias, gebėjimus. Esmė turbūt čia yra ta, kad lyginama ne pagal kriterinį vertinimą kaip anksčiau. Mes žinome, koks spaudimas buvo daromas ir mokyklų vadovams, ir mokytojams tų, kas turi didesnę įtaką, kad jų bebaigiantys vidurinę mokyklą vaikai gautų geresnius įvertinimus. Šio spaudimo niekas negali padaryti, ta sistema iš tikrųjų kur kas objektyviau įvertina, patikrina žinias, ji yra ne pagal kriterinį, bet pagal norminį vertinimą. Be abejonės, visiškai tobulų sistemų nebūna, ji galbūt nėra iki galo objektyvi, bet nepalyginamai objektyvesnė ir socialiai visais atžvilgiais teisingesnė, negu buvo iki šiol.

Kitas aspektas. Juk ši sistema kartu yra ir stojamųjų egzaminų sistema, t.y. suderinta su bendrojo priėmimo tvarka, su priėmimo sąlygomis į aukštąsias universitetines mokyklas. Nebereikia laikyti stojamųjų egzaminų, yra priimama pagal šiuos rezultatus. Štai iš čia galbūt ir kyla tam tikra problema. Lietuvoje į aukštąsias universitetines mokyklas stoja apie 78% tais metais baigusiųjų vidurinį mokslą ir gerokai per 80% iš viso į aukštąjį mokslą. Klausimas, ar gali tiek visuomenėje būti žmonių, kurie yra pasirengę studijuoti aukštojoje mokykloje? Aukštųjų mokyklų vadovai, dėstytojai, profesoriai išsako daug abejonių. Iš tikrųjų ir aš pats, ir tie, kurie iš jūsų dirba aukštosiose mokyklose, matome, kad ateina labai daug tokių, kurie neturi gebėjimų, neturi noro dirbti. Noras patekti į aukštąją mokyklą, aukštosios mokyklos diplomų suabsoliutinimas, ne žinių, gebėjimų, kuriuos turi įgyti universitete, bet būtent diplomo, nes su aukštojo mokslo diplomu šiandien Lietuvoje lengviau įsidarbinti. Štai ta pasekmė ir yra.

Matematikos egzaminą atėjo laikyti kur kas daugiau negu praeitais metais vien todėl, kad yra noras jų, jų tėvų įstoti aukštąsias mokyklas, o daugelyje populiarių specialybių reikia matematikos balo. Bet iš tų neišlaikiusių 85% atėjo tokių, kurie neišsprendė štai kokio uždavinio: yra stačiakampis gretasienis, viena kraštinė – 10, kitos – 6, 8 cm. Jie neapskaičiavo tūrio. Tai iš karto akivaizdu, koks yra jų lygis ir kodėl jie renkasi, matyt, čia yra visai kitos priežastys. Be abejonės, reikėtų kalbėti apie tai, kad matematika yra reikalinga ne vien tik matematinėm, gamtos mokslo disciplinoms, bet apskritai matematika yra labai svarbi disciplina ir reikia nemažinti lygio. Galbūt reikia keisti, tobulinti turinį, tačiau šiandien yra toks turinys, dėl kurio buvo susitarta maždaug prieš 8 metų. Dabar mes keičiame ir programas, pradėjome keisti, rezultatas bus tik po aštuonerių metų, ateis tas turinys. Tai, ką aš šiandien kaip ministras darau, rezultatas bus po 6–8 metų. Nes tiek laiko reikia, kad iki galo būtų įgyvendinamas naujas turinys, kuriame yra daugiau dėmesio ne faktologijai, ne faktinėms žinioms, bet jų taikymui ir t.t.

Baigdamas noriu pasakyti, kad Vyriausybė vakar priėmė nutarimą dėl priėmimo į aukštąsias mokyklas studentų skaičiaus nuostatų. Ten, sakyčiau, yra sveikintinas Vyriausybės apsisprendimas ne fiksuoti finansavimo pagal priimamų studentų skaičių, o leisti priimti universitetams netgi 5% mažiau, leisti tam tikrą nubyrėjimą, bet gauti tą patį finansavimą. Štai mes tokiu natūraliu būdu mažinsime aukštųjų mokyklų studentų skaičių, bet skatinsime studijuoti galbūt kitur ir profesinę karjerą daryti ne vien tik per universitetą. Tai visai natūralus procesas, kuris leistų universitetams labiau tobulinti savo darbo kokybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Stankevič. Ruošiasi kolega V.Tomaševki.

V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti poną ūkio ministrą. Pone ministre, yra žinoma, kad laivų apyvarta per Būtingės terminalą didėja. Mes žinome, kad laivų savininkai už tai, kad naudojasi mūsų jūros ekvatorija, naudojasi mūsų jūra, yra nepamokestinami, laivai yra nepamokestinami. Ko gero, tokių analogų pasaulyje nėra. Norėjau paklausti. Ar pavyksta susitarti su “Jukos” kompanija dėl šios problemos? Klausdamas įsivaizduoju, kad jums, ko gero, labai sudėtinga bus išspręsti šį klausimą, todėl norėčiau paprašyti. Kai pasirašysite tam tikrus dokumentus su “Jukos” kompanija, jeigu bus bent mažytė galimybė, įrašykite nuorodą, pareikškite pastabą, kad Lietuva pasilieka sau teisę derėtis dėl šio klausimo ateityje. Mes prarandame labai daug lėšų, o kaupdami tas lėšas mes nesunkiai galėtume atstatyti Šventosios uostą. Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Norėčiau informuoti gerbiamąjį Seimo narį, kad iki mūsų Vyriausybės dirbo dar dvi Vyriausybės. Ši sutartis buvo pasirašyta 1999 m., nepavyko susitarti nei su “Williams”, nei mums dabar pavyko susitarti su “Jukos”. Tačiau noriu informuoti, kad mums pavyko susitarti dėl to, kad “Mažeikių nafta” mokėtų 4 litus daugiau, nei anksčiau mokėjo, už vieną toną naftos produktų, perkraunamų “Klaipėdos naftos”. Jeigu per metus perkraunama apie 3 mln. tonų (3 kartus 4 yra 12), susidaro 12 mln. litų, kuriuos gauna “Klaipėdos nafta”, nes už tą patį darbą Mažeikiai moka daugiau. Aš suprantu jūsų norą, kad tas klausimas liktų atviras ir tam pritariu. Ateityje, manau, tokios derybos galės vykti, kai pagal situaciją ir derybų metu, kintant situacijai, bus galima pasinaudoti kai kuriais faktoriais. Manau, kad nei vienas normalus verslo partneris, nei viena kompanija nenori savanoriškai, gražiai atsisakyti savo tam tikros dalies pinigų vien todėl, kad prašo kita pusė. Tai yra gana sudėtingas procesas. Aišku, “Mažeikių naftai” tai sudaro galimybę konkuruoti užsakant tanklaivius į Būtingę, nes tanklaiviai mokės mažesnius jūros ir kitus mokesčius. Aš suprantu tą problemą. Ateityje, esant galimybei, mes visada grįšime prie to pokalbių su “Jukos” metu.

PIRMININKAS. Klausia kolega V.Tomaševski. Ruošiasi kolegė G.Purvaneckienė. Toliau pirmininkaus kolega Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius.

V.TOMAŠEVSKI. Ačiū, pirmininke. Klausimas žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, praeitais metais buvo superkami grūdai intervenciniu būdu po 350 litų už toną. Šiais metais intervencinių supirkimų nebus. Žemdirbiai buvo užtikrinti Žemės ūkio ministerijos, kad rugių kaina ir be intervencinių supirkimų bus gana aukšta, o javų rinkoje šių grūdų pertekliaus nebus. Šiandien susitikime su žemdirbiais iš Šalčininkų rajono buvau informuotas, kad per paskutinius du mėnesius iš Baltarusijos buvo įvežta tūkstančiai tonų rugių, todėl jų šių metų derliaus kainos gali smarkiai sumažėti. Norėčiau paklausti. Kokių veiksmų ketinate imtis, kad nebūtų nekontroliuojamo grūdų įvežimo iš Baltarusijos? Ar nemanote, kad intervencinio rugių supirkimo nebuvimas šiais metais yra ministerijos klaida? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Minėtas klausimas ne kartą buvo nagrinėtas su žemdirbių savivaldos organizacijomis, taip pat ir Žemės ūkio ministerijoje. Iš tikrųjų rugių plotai yra labai sumažėję, pagal prognozuojamą perteklinių rugių derlių nusigyvenome tiek, kad Lietuvoje jų šiais metais nebus. Tokios išvados prieš savaitę gautos ir iš Žemdirbytės instituto. Tai vienas dalykas. Todėl intervencinis pirkimas, kai nėra perteklinių grūdų, praranda prasmę.

Kitas klausimas yra dėl rugių įvežimo. Iš tikrųjų rugių iš praėjusių metų duonai trūkumas buvo. Mes pirmiausia suvartojome tam tikrą rezervą, kuris yra saugoma. Mums jį reikėjo keisti, nes rugiai jau gulėjo dvejus metus. Tačiau rugiams įvežti, kaip ir pagal kitus reikalavimus, kvotos be tarifų nebuvo suteiktos. Jeigu susimoka muitą, kuris yra 40% ir t.t., tai tokiu atveju, aišku, bet kurioms firmoms mes galimybių uždrausti neturime, išskyrus fitosanitarinius reikalavimus. Remdamiesi pastaraisiais buvom sulaikę keletą vagonų Radviliškio ir kitose stotyse. Dabar pagal deklaracijas tų plotų duomenis mes turime gana tikslius. Iš tikrųjų rugių plotai yra sumažėję. Beje, mes paramos nenašioms žemėms nesumažinome, o rugiai yra sėjami nenašiose žemėse. Gana riboto kiekio paramos vienam hektarui šiais metais nesumažiname ir rugiams, ir grikiams.

Norėčiau dar pasakyti, kad Liuksemburge 3 savaites vyko derybos dėl bendrosios žemės ūkio politikos. Tiek mes, tiek Lenkija, tiek ir Vokietija ten tą klausimą kėlėme. Pagal Europos reformuotą bendrą žemės ūkio politiką ateityje rugių intervencinio pirkimo nenumatoma. Todėl šie metai yra tokie, kad rugių pertekliaus mes neturėsime, o dėl pigių atvežtų rugių muitų mes nemažiname. Aš netikiu, kad Baltarusija padarytų kokius nors stebuklus su tokiais muitais ir pas mus sugebėtų įvežti.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ačiū, ministre. Klausia G.Purvaneckienė. Ruošiasi D.Velička.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas socialinių reikalų ir darbo ministrei. Jūsų ministerija baigia rengti antrąją ataskaitą Jungtinėms Tautoms dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo. Dėl to antradienį mes priėmėme Darbo saugos įstatymą, kuriame yra pateiktas akibrokštas, kai apibrėžta, kad vaikas yra asmuo iki 16 metų, kai visi teisės aktai turi būti suderinti su Vaiko teisių konvencijas, nes tai mes esame įsipareigoję. Tai kaip dabar bus ataskaitoje? Jūs tai įrašysite, ar vis dėlto reikia?.. Na, buvo ir jūsų ministerijos teisininkų klaidinama, kad taip yra Darbo kodekse, bet Darbo kodekse taip nėra. Darbo kodeksas nenusižengia Vaiko teisių konvencijai. Ar mes bendromis jėgomis kaip nors tai pataisysime, ar jūs manote, kad šiame įstatyme neįmanoma išsiversti be tokio klaidingo apibrėžimo?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad svarbiausia ne tai, kokią ataskaitą mes pateiksime Jungtinėms Tautoms dėl Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje, bet tai, kokią turime praktiką, ir tai, kad pirmiausia nebūtų pažeisti vaiko interesai. Iš tikrųjų Saugos darbe įstatymo pakeitimus priims arba priima Seimas. Matyt, Seime reikėtų visapusiškai išdiskutuoti tokią įstatymo nuostatą, jeigu vaiką mes traktuosime saugos darbe atžvilgiu, kokius darbus pagal savo sveikatą jis gali atlikti sulaukęs 14 metų, kokius darbus jis gali atlikti sulaukęs 16 metų ir kokia apimtim jis darbo saugos ir sveikatos atžvilgiu traktuojamas iki 18 metų. Tai turime labai gerai išdiskutuoti. Mano supratimu, nepažeis jokių konvencijų, jeigu mes atitinkamai ir grupuosime, nuo kada vaikas (iki 18 metų, be abejo, sutinkame su įstatymais) kokius darbus gali dirbti atitinkamai pagal savo amžiaus grupę. Žinoma, jeigu Seime bus nuspręsta kitaip, mes tai įrašysime į ataskaitą.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Velička. Ruošiasi P.Jakučionis.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Klausiu gerbiamojo premjero. Gerbiamasis premjere, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę dėl Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento perkėlimo ar iškėlimo į Klaipėdą. Manau, kad tai ne tik ūkinis, bet ir administracinis klausimas, nes iš tikrųjų Žemės ūkio ministerijoje šio departamento darbuotojai sukūrė jau ne vieną konfliktinę situaciją. Dabar Lietuvos žvejai yra tiesiog pjudomi vienas su kitu ir šaltinis yra ne kas kita, o būtent Žuvininkystės departamento darbuotojai. Taigi departamentas dirbtų prie jūros, dirbtų su žvejais vietoje ir mes neturėtume tokių grasinimų, kaip dabar ketinama blokuoti uostą. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinote, priartinti valdymą gal yra toks madingas reikalas, bet aš norėčiau priminti, kad šis departamentas ne vien tik jūrų žvejyba užsiima. Mes turime ir vidaus vandenų žvejybą, turime kitus uždavinius, kurie keliami šiam departamentui ir jo kai kuriems padaliniams, ir žuvivaisos klausimai, ir visokie kitokie su tuo susiję. Mes to klausimo, prisipažinsiu, nesvarstėme. Aš manyčiau, kad tam tikras nedidelis padalinys, jeigu jo tikrai nėra Klaipėdoje, anksčiau apie tai diskutavome, tam tikras padalinys turėtų būti, tačiau perkelti ir organiškai atitraukti šį departamentą nuo ministerijos, kur vis tiek yra priimami aktai, derinamos pozicijos ir panašiai, man atrodo, nebūtų pats geriausias būdas. Iš tikrųjų teigiu, kad Žuvininkystės departamentas, ypač dabartinėm sąlygom, kai gauna tam tikrą finansavimą iš Europos Sąjungos, vis dėlto turėtų dirbti kur kas geriau ir kur kas rimčiau. Mes su ministru tuos klausimus aptarėme jau anksčiau. Aš manau, kad reikia jį vis dėlto gerokai sustiprinti, aktyvinti jo veiklą, žiūrėti, kaip naudojamos lėšos ir vidaus vandenų eksploatavimo pagerinimo reikalais, ir daugeliu kitų. Žinoma, ir iškovojant kvotas, ir jas panaudojant, kurias mes gauname Baltijos jūroje ir pasaulio vandenynuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, prašom papildyti.

J.KRAUJELIS. Jeigu galima, trupučiuką norėčiau papildyti. Kaimo reikalų komitetas priėmė sprendimą. Dabar pradėjo dirbti naujas valstybės sekretorius Vidmantas Kanopa. Tai žmogus tose srityse su niekuo nesusijęs ir t.t. Yra sudaryta darbo grupė ir pagal nustatytus terminus mes pateiksime šio klausimo variantus. Visą departamentą perkelti (kaip dabar yra pirminiai svarstymai, parengtos schemos) iš tikrųjų yra netikslinga. Netikslinga, nes žuvininkystė yra labai susijusi su tarptautiniais ryšiais. Tiesiog kas antrą savaitę mes turime svečių iš tam tikrų komisariatų ir t.t., Europos Sąjungos ir panašiai. Ką tai reiškia? Tada reikia man ministerijoje turėti dar padalinį, kad juos atvežtų, pasitiktų, gabentų į Klaipėdą ir t.t. Čia yra kiti ryšiai. Nedidelis padalinys dabartiniu metu yra, vienas žmogus yra. Jis tinka ar netinka… Dabar darysime departamento reorganizaciją, šiuo metu svarbiausia mums tiksliai nustatyti funkcijas, ką tas padalinys ten konkrečiai veiks. Yra asociacijos, konfederacijos, yra privatūs… Kiek pats gilinausi, esu nustebęs, kad viena asociacija jungia 67 įmones. Kas ta įmonė? Valtis, tinklas ir du žvejai. Štai ir įmonė. Kad yra peštynės tarp jų, tai yra. Jūs priėmėte sprendimą… Aš vakar jums, kolega, rodžiau. Vieną turite. Kas antrą dieną gaunu iš kitos pusės, kad ir Kaimo reikalų komiteto paskiri nariai, ir paskiri mano kolegos Seimo nariai yra neobjektyvūs ir turi kai kurių interesų. Reikės bendrom jėgom mums susėsti ir ne kartą vertinti šį dalyką. Šiaip nedidelį padalinį Klaipėdoje gal iš tikrųjų reikia turėti, bet pagrindinės ir koordinuojančios smegenys turėtų būti čia, nes ne vien atskiras Lietuvos departamentas turi dirbti didelį darbą tarptautiniu mastu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Jakučionis. Ruošiasi S.Burbienė.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Mano klausimas ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, Lietuvos bendrasis vidaus produktas auga vos ne 10%, auga ir pramonės produkcijos pardavimas, ir vartojimo prekių pardavimas, ir daugėja paslaugų. Visa tai, žinoma, yra labai gerai. Kartu ir Rusijos bendrasis vidaus produktas ir vartojimas taip pat labai sparčiai auga ir Rusijoje jau baiminamasi ekonomikos perkaitimo, kaip tai buvo 1998 metais. Lietuvos ekonomika, ir legali, ir ypač šešėlinė, yra glaudžiai susijusios su Rusija. Ar jūs nematote pavojaus, kad Lietuvoje gali pasikartoti tokia ūkio krizė kaip 1998–1999 metais ir ar Ūkio ministerija ir Vyriausybė imasi kokių nors priemonių, ar yra kokie nors planai, kad ta nelaimė nepasikartotų?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Taip, bendrasis vidaus produktas auga ženkliai. Pirmąjį ketvirtį – 9,4%. Tačiau jeigu kalbėtume, kad vėl Rusija bijo ekonominio perkaitimo ir tai gali atsiliepti Lietuvai, aš norėčiau pateikti keletą skaičių. Šiuo momentu Lietuva eksportuoja apie 50% savo produkcijos į Europos Sąjungos valstybes ir apie 20% į Europos Sąjungos kandidates. Taigi eksportas į Rusiją ir kitas NVS valstybes sudaro apie 30% ir įtaka taip pat gali būti apie 30%. Aišku, mūsų specialistai analizuoja, ar gali būti ekonomikos perkaitimas Lietuvoje. Mes manome, kad to neturėtų įvykti.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Galbūt vis dėlto pagal registravimosi tvarką. Kas dabar matyti ekrane? O.Babonienė. Po to R.Pavilionis. Prašom.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui. Į pirmąjį klausimą dėl brandos egzaminų rezultatų jūs atsakėte, bet jūs gausite antrą klausimą. Šiandien mes svarstėme dėl valstybės vėliavos, kad būtų keliama prie valstybės ir savivaldybės, bendrojo lavinimo mokyklų pastatų. Jūs jį teikėte. Taigi jūs suprantate, kad šiuo atveju iškrinta ikimokyklinės ir užmokyklinės įstaigos. Greta dvi mokyklos: pradinė ir kur kas didesnė sporto ar meno mokykla. Vienai būtina, o kitai nebūtina kelti. Kodėl jūs neteikėte to, kad prie užmokyklinių įstaigų ar prie švietimo, ugdymo įstaigų, jūs skyrėte tik dalį jų?

A.MONKEVIČIUS. Mes ilgai diskutavome dėl tokio pasiūlymo ir apsisprendėme. Tai yra vis dėlto valstybės savivaldybėms priskirta funkcija ir bendrojo ugdymo sistema iš tikrųjų yra apibrėžta, aiškiai reglamentuota formaliojo ugdymo dalis, būtent (aš dar kartą kartoju) valstybės priskirta funkcija, tai valstybinė mokykla. Kai kuriais atvejais tai gali būti ir privati, bet būtent atliekanti valstybės štai šią nustatytą misiją suteikti valstybės bendrosiomis programomis ir standartais nustatytą vidurinį išsimokslinimą. Štai prie tokių įstaigų, manome, tikrai tikslinga, o kitoms yra labai įvairių formų. Ta įvairovė labai didelė. Jos gali būti labai įvairiai sujungtos. Čia galima diskutuoti, ar verta, ar neverta, bet, man atrodo, pirmas žingsnis yra geras. Ten, kur visi Lietuvos vaikai yra ugdomi, būtent ten jie visada yra, ten visada įeina programos, kurios yra susijusios su tautiniu, patriotiniu ugdymu. Taigi tai aprėpia visus vaikus nuo pirmos klasės, nuo priešmokyklinio rengimo iki abitūros egzaminų, jeigu jie mokosi vienoje ar kitoje pakopoje. Ten valstybinė vėliava gali būti integrali ugdymo dalis. Bet jeigu yra kitų nuomonių, galvojama, kad ir kitur gali būti, na, dėl šito galima diskutuoti, bet, man atrodo, ši pozicija abejonių nekelia, todėl tokia pataisa ir buvo pasiūlyta.

PIRMININKAS. Dėkui, ministre. R.Pavilionis – kitas klausiantysis, ruošiasi A.Kašėta.

R.PAVILIONIS. Dėkoju. Mano klausimas krašto apsaugos ministrui. Pastaruoju metu Krašto apsaugos ministerijos vadovai vis dažniau daro pareiškimus, susijusius su Lietuvos užsienio politika. Nors Lietuva stoja į Europos Sąjungą, krašto apsaugos ministras viešai televizijos laidoje gana ironiškai atsiliepė apie Europos Sąjungos šalių siekį kurti bendrą gynybinę politiką, nepriklausomą nuo JAV vadovavimo. Birželio 2 d. šios ministerijos sekretorius aiškino žurnalistams, kad Lietuvoje bus kuriamos NATO karinės bazės. Prieš keletą dienų ponas L.Linkevičius po susitikimo su JAV kariuomenės vadu pareiškė, kad Lietuva suinteresuota NATO karinių bazių įsikūrimu Lietuvoje. Todėl norėčiau paklausti, kokia institucija Lietuvoje – Seimas, Prezidentas ar Vyriausybė – įgaliojo gerbiamąjį ministrą ir jo kolegas daryti tokius valstybinės reikšmės pareiškimus, kuriais ignoruojama galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija? Jos 137 straipsnis, kaip žinome, kategoriškai skelbia, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti ne tik masinio naikinimo ginklų, bet ir užsienio valstybių karinių bazių.

L.LINKEVIČIUS. Konstitucijos 137 straipsnis būtent tai ir skelbia, ką jūs čia pacitavote, to niekas ir neketina kvestionuoti, jūs taip pat turbūt. O jeigu kalbėtume apie Lietuvą kaip būsimą aljanso narę, NATO narę, tai NATO infrastruktūros elementų Lietuvos teritorijoje gali būti. Ir tokia galimybė, tokia prielaida ir buvo komentuojama man atsakinėjant į klausimus. Dar kartą galiu tą pačią nuostatą pakartoti. Taigi nematau čia nieko nei antikonstituciško, nei kažko prieštaraujančio mūsų nuostatai, nes Lietuva, stodama į aljansą, tikrai neketina būti antrarūše nare arba kokia nors nare, kuri pati sau iškeltų kažkokius apribojimus ir nesinaudotų ne tiktai privilegijomis, kurias teikia saugumas, bet ir tam tikromis teisėmis. Tai tiek atsakyčiau į tą klausimo dalį.

O dėl skepticizmo, tai gal jūs be reikalo jį pajutote. Mes vienodai dalyvaujame ir NATO, ir Europos Sąjungos ne tiktai politiką formuodami, bet ir praktiškuose veiksmuose. Pačioje pirmojoje Europos Sąjungos misijoje taip pat yra mūsų atstovas, ten yra Lietuvos vėliava. Mes tiktai nuolat pabrėžiame mūsų nuostatą, tai bendra valstybės nuostata, o ne mano asmeninė arba mūsų žinybos, kad iš tiesų norėtume, kad būtų stiprūs transatlantiniai ryšiai, kad nebūtų dubliavimo tarp Europos ir Jungtinių Valstijų. Tai yra oficiali mūsų politika. Ir mes nuolat tą pabrėžiam. Jeigu kai kurios šalys mano kitaip, kai kurios šalys bando dubliuoti arba lenktyniauti su Jungtinėm Valstijom, nemanom, kad tai yra racionalu, ir apie tai garsiai sakome. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš norėčiau šiek tiek pratęsti. Vyriausybės vardu aš norėčiau pasveikinti profesorių R.Pavilionį su gimtadieniu. Nuoširdžiai jus sveikinam! (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip matau, tai visiškai tiesiogiai buvo susiję su klausimu, premjere. Dėkoju. Klausia A.Kašėta. Ruošiasi V.Popovas. Bandome įjungti. Minutėlę. Galbūt šoninį mikrofoną galėtumėt panaudoti, nes tikrai, atsiprašau, nesijungia.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis premjere, mane, o pirmiausia Varėnos gyventojus jaudina ketinimai artimiausiu metu uždaryti vietinio susisiekimo, būtent keleivinių traukinių Varėna-Marcinkonys eismą. Dalis ruožo iki Baltarusijos jau dabar uždaryta. Ir čia yra ne tik Varėnos problema – daugelyje Lietuvos vietovių ruošiamasi uždaryti keleivinio susisiekimo maršrutus. Suprantama, kad “Lietuvos geležinkeliai” nepajėgūs ateityje kompensuoti tų nuostolių, kurie patiriami pervežant keleivius dėl mažo srauto ir dėl riedmenų remonto. Bet daugelyje Europos šalių yra dotuojamas keleivių susisiekimas geležinkeliu. Ar Vyriausybė nemano ateinančių metų biudžete pagaliau numatyti ir lėšų toms reikmėms?

A.M.BRAZAUSKAS. Iš tikrųjų tai ne vien tik Varėnos ir Marcinkonių problema. Yra daug nedidelių atšakų, kur didžiuliame traukinyje važiuoja tiktai 2–3 žmonės. Mūsų valstybei per metus visos šios kelionės kainuoja 80 mln. nuostolių. 80 milijonų, jūs galit įsivaizduoti? Aš manau, kad šioje srityje turi vaidinti tam tikrą vaidmenį ir savivaldybės. Galbūt geriau išplėtokime automobilių transportą ar ką nors tokio, bet kai traukinys iš Kauno į Jonavą 30 km važinėja kiekvieną dieną po keletą kartų ir veža vidutiniškai po 3 keleivius, žinot, mūsų valstybėje, kai turime tiek daug problemų, turėtų būti kažkokie sprendimai, mes negalim taip palikti. Jeigu bus galimybė dotuoti ir jeigu mes pasidarysim turtingesni, ir jeigu mes turėsime… Tiesa, negaliu labai tvirtai atsakyti, bet kiek dalyvaus Europos Sąjunga, tai bus galima nagrinėti tuos klausimus. Mes turime keliolika tokių atkarpų, kurios iš tikrųjų yra labai problemiškos, nors, kita vertus, žmonės yra pripratę prie šio transporto ir juo naudojasi dešimtmečiais, ir taip iš karto nutraukti gal nėra taip lengva ir paprasta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Popovas. Ruošiasi S.Burbienė.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų užsienio reikalų ministrui. Jeigu tikėtume žiniasklaida, Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo spaudimą Lietuvai, kad būtų sudaryta dvišalė sutartis dėl Amerikos kareivių neperdavimo tarptautiniam baudžiamajam tribunolui. Klausimas būtų toks: ar Užsienio reikalų ministerijai ir visų pirma ministrui užteks politinės valios nepasiduoti tokiam spaudimui ir nepaklusti Amerikos norams? Ačiū.

A.VALIONIS. Ačiū už klausimą. Na, diskusija dėl Romos statuto tarptautinio tribunolo 98 straipsnio vyksta jau kuris laikas. Ir, kaip jūs matote, mes ieškome sprendimo kartu su Europos Sąjungos valstybėm, kad jis tenkintų visas puses. Čia aš nevartočiau “kovos”, “spaudimo” ar “atsilaikymo” sąvokų, bet vartočiau tokias kaip “dialogas”, “derybos” ir “sprendimų paieška”, kas vyksta, ieškoma ir, matyt, rezultatų bus pasiekta. Mes susitikinėjame su Amerikos ambasados vadovais, taip pat Madride su Marku Grosmanu turėjome labai rimtus pokalbius. Lietuvos, kaip ir, beje, daugelio Europos valstybių, pozicija yra žinoma. Ir aš nevartočiau čia tarp sąjungininkų, kurie yra ir Lietuva, ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ir kitos Europos valstybės, tokių žodžių kaip kova. Kova nevyksta. Vyksta dialogas. Diplomatinėm priemonėm kiekviena pusė stengiasi pasiekti sau teigiamo rezultato.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S.Burbienė. Ruošiasi A.Macaitis.

S.BURBIENĖ. Ačiū. Mano klausimas būtų švietimo ministrui. Jei jis negalėtų atsakyti, gal galėtų pagelbėti premjeras. Labai norėčiau konkretaus atsakymo. Kada bus priimtas Vyriausybės nutarimas dėl doktorantūros teisių suteikimo mokslo ir studijų institucijoms? Paprastai pasakius, kada galės vykti stojamieji į doktorantūrą?

A.MONKEVIČIUS. Šiandien kaip tik netikėtai buvau iškviestas į jūsų frakciją ir buvau pasikvietęs kaip tik Studijų kokybės vertinimo centro direktorių, kuriam ir bandėme paaiškinti, nors per pusvalandį tai yra sudėtinga paaiškinti. Iš tikrųjų tai yra procesas, kuriame institucijos pagal du reikalavimus: pagal tai, ar jie turi…

S.BURBIENĖ. Kada bus priimtas nutarimas?

A.MONKEVIČIUS. Jau tas nutarimas priimtas. Ir dabar institucijos gali teikti paraiškas, ir dabar vyksta vertinimas, ir pagal tai yra suteikiamos doktorantūros teisės. Jau dalis paraiškų yra patenkinta, kitos vertinamos, ir kai tik bus baigta, bus pateikta Vyriausybei. Tas procesas nėra vienkartinis.

S.BURBIENĖ. Kada bus pateikta Vyriausybei?

A.MONKEVIČIUS. Kai bus baigtas vertinimas.

S.BURBIENĖ. Bet liepos pradžioje visada vykdavo stojamieji.

A.MONKEVIČIUS. Aš manau, kad mes tai ir padarysime.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Macaitis. Ruošiasi V.Rinkevičius.

A.MACAITIS. Norėčiau klausti ūkio ministro. Kiek žinau, šiandien Vyriausybė svarstė klausimą, susijusį su dujų kainų reguliavimu. Norėčiau paklausti, kokios dujų kainų reguliavimo perspektyvos, nes Seime yra įregistruotas atitinkamas įstatymo pakeitimo projektas. Ką jūs manote apie kainų reguliavimą ir būsimus gamtinių dujų rinkos pasikeitimus?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Vyriausybė šiandien nesvarstė to klausimo, manau, jį svarstys ateityje, liepos mėnesį. Manau, kad šiuo momentu kainos yra reguliuojamos visiems, o ateityje kainos liks reguliuojamos smulkiesiems vartotojams, t.y. tiems, kurie dujas naudoja šildymui, maisto ruošimui. Tiems visiems vadinamiesiems reguliuojamiems vartotojams kainos turi išlikti, o stambiesiems vartotojams, kurių yra šiek tiek daugiau nei 10, kainos, jeigu Vyriausybė priims tokį nutarimą, nebus reguliuojamos.

Tačiau aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tas kainas dar vienu aspektu. Kai anksčiau litas buvo susietas su doleriu ir nebuvo dolerio kurso svyravimo, tai buvo uždedami maždaug 2 doleriai. “Dujotekana” ar anksčiau buvusi “Stela vitae”, ar kita 2 doleriais padidindavo kainą, negu pirkdavo iš “Gazpromo”. Tačiau dabar, kai litas atsietas nuo dolerio ir susietas su euru, o dolerio kursas krito 25% ir net daugiau, susidarė tokia gana didelė marža ir psichologiškai dujų tiekėjai nenorėjo mažinti dujų kainos motyvuodami, kad jie gauna naudą dėl to, kad krinta dolerio kursas. Jie nenorėjo ta nauda dalytis su šilumininkais ir Lietuvos gyventojais. Dėl to buvo pradėtas taikyti Vyriausybės reguliavimas. Aš manau, dalis rezultato jau pasiekta – kainos sumažintos. Tikiuosi, kad ateityje dolerio kursas lito atžvilgiu nemažės ir marža kylant dolerio kursui iš esmės mažės, ir to reguliavimo aktualumas mažės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Rinkevičius. Ruošiasi J.Korenka.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti žemės ūkio ministro ir premjero dėl pieno kainų.

Šiandien priėmėme pataisytą biudžetą. Visi garantavo žemdirbiams, kad už pieną jie gaus ne mažesnes nei pernai pajamas. Šiandien buvo atvažiavę nemažai žemdirbių į posėdį. Viena ūkininkė iš Utenos pasakojo, kad ji vakar gavo iš “Pieno žvaigždžių” raštą, kad už pieną gaus 7 centais daugiau nei pernai, tačiau 7 centais mažiau… tai yra daugiau, nei gauna šiandien, bet 7 centais mažiau, nei gavo pernai. Kaip dabar su tais pažadais, kad pajamos nemažės? Suprantu, kad pieninė gali pateikti informaciją, kad bendrai ji moka ne mažiau kaip pernai. Kaip ir ligoninėje – jeigu vienam ligoniui 40, kitam 36, tai vidutinė temperatūra 38. Lyg ir neblogai, nors vienas gali būti visai sveikas, o kitas numirti. Šiuo atveju taip pat vieniems ūkininkams yra interesų mokėti daugiau, o kitiems mažiau. Kaip jūs suvaldysite tą procesą, nes jau šiandien ryškėja ir labai aiškiai matyti, kad nebus sąžiningai vykdoma šis nutarimas.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Ir mums patiems tai kelia abejonių, nes mechanizmas nėra toks paprastas ir lengvas, tačiau pagrindinės nuostatos ir kriterijai, kurie buvo aptarti su pieno perdirbėjais… Vos ne dvi savaites vyko gana aštrios derybos, bet ir su žemdirbių organizacijomis, kurios buvo pas mane susirinkusios praeitą pirmadienį, mes priėjome prie tokios pagrindinės nuostatos, kad dabar… Šiandien biudžetas jau patvirtintas ir abejonių jokių negali kilti. Vakar paprašiau visų mūsų tarnybų, kad nelaukdamos, kaip nustatyta, liepos 10 d. pateiktų visus dokumentus, kurie yra numatyti taisyklėse. Pirmą mėnesį bus didelis krūvis juos patikrinti, bet pagrindinė nuostata yra ta, kad perdirbimo įmonė gaus dalį tų pinigų tik tuo atveju, jeigu kainos bus išlaikytos ne mažesnės kaip per praėjusių metų tam tikrą laikotarpį už tam tikrą rūšį. Tai iš tikrųjų didelis darbas. Deja, buvo pasirinktas toks variantas. Tai susiję su laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 dienos. Pagyvensime – pamatysime, kas bus, bet tie, kurie nesilaikys tų nuostatų… Sumos nėra mažos ir, jeigu jie negaus tų pinigų, iškris iš rinkos. Jaučiu, jog kai kurie laukia, kad kurios nors įmonės paslystų, ir jie pradės iš tų įmonių zonų supirkti pieną. Artimiausią savaitę pamatysime tuos dalykus, bet nuostatos yra aiškios, kaip sakoma, visiems suprantamos ir griežtos. O individualiai vertinant Onutę, Petrutę ir panašiai, aišku, gali keli centai būti į vieną ar į kitą pusę.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas gerbiamajam švietimo ministrui A.Monkevičiui.

Gerbiamasis ministre, birželio 17 d. mes priėmėme Švietimo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 28 dienos. Baigėsi mokslo metai, bet šiame įstatyme yra nuostata, kad dailės, muzikos, meno mokyklos dabar patenka į neformalių įstaigų grupę, tačiau jos gali dirbti pagal formalaus ugdymo programas, kurias tvirtina ministerija. Viskas būtų gerai, bet kai kurių savivaldybių klerkai per spaudą ir visuomenei pradeda bandyti savaip interpretuoti šį įstatymą, kad jis blogina būtent tų mokyklų statusą ir kad jos gali būti mažinamos. Mano klausimas: ar parengta tų įstaigų formalaus ugdymo programų tvirtinimo tvarka ir ar savivaldybės yra tiksliai informuotos apie šią tvarką? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Iš esmės niekas nesikeičia. Naujoji įstatymo redakcija esamos situacijos iš esmės nekeičia, o šiek tiek pagerina padėtį muzikos mokyklose tiems vaikams, kurie paskui rinksis profesionalų kelią, stos į aukštąsias mokyklas, kuriose jie mokysis muzikos, dailės, sporto ar ko nors panašaus. Būtent tai daliai vaikų yra sudaroma galimybė, kad būtų patvirtinta profesionalesnė, nuoseklesnė, sudėtingesnė ir, aišku, brangesnė programa. Tokia programa vienam vaikui kainuoja iki 8000 litų per metus, tai yra dvigubai daugiau negu universiteto studentui. Tai yra didelė kaina. Kitiems vaikams tai yra per didelė kaina. Todėl tai, kas buvo iki šiol, ir galioja. Mes kaip tik raginame muzikos, dailės mokyklas, kad jos daugiau vaikų su tais pačiais pinigais, bet su ta programa, kurią patys patvirtina… sumažina solfedžio, kai kurių kitų dalykų, bet su tais pačiais pinigais įtraukia vaikus į popamokinę veiklą.

Aišku, įstatymas galioja, kaip jūs sakote, tik beveik savaitę, ir per tokį trumpą laiką išsamiai informuoti ir supažindinti savivaldybių mes negalim. Kiek žinau iš premjero, savivaldybių atstovai kitą savaitę atvyks, mes apie tai kalbėsime. Yra visas paketas klausimų, bus galima ir apie tai pakalbėti. Ne paslaptis, kad iki šiol yra bandoma ir iš krepšelio paimti pinigų tai sričiai. Kadangi savivaldybės turi įvairių nepriteklių, jos kelia tą klausimą, bet mes palaikome poziciją, kad dėl įstatymo niekas nesikeičia, niekas neblogėja, niekas nežada nei daugiau, nei mažiau pinigų, bet padaro sistemą lankstesnę ir leidžia labiau prisitaikyti prie vaikų poreikių. Tiek trumpai.

O jūsų iškeltu klausimu, kad gal yra kokių nors interpretacijų, aš pasidomėsiu ir, kaip premjeras sakė, kitą savaitę susitikę galėsime atskirai su merais apie tai pakalbėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Ir paskutinis klausimas. Prašom, kolega Šustauskai, trumpai. Minutėlę. Tuoj. Prašom.

V.ŠUSTAUSKAS. Laba diena. Klausimas teisingumo ministrui. Noriu sužinoti, ties kuria riba Lietuvoje prasideda teisingumas ir ties kuria baigiasi? Ar pagal einamas pareigas, ar pagal papečių plotį ir panašiai? Aš pats nežinojau, kad esu toks galingas, galingesnis už Džordžą Bušą: paskambinau – Enriką Daktarą paleido. Liberalą R.Sedlicką įvardija kaip “daktarų” gaujos narį, matyt, jis stovėdavo “ant greičio” ar panašiai. Jau keliat juoką, Kaune net negalima praeiti, kai įvardijamas žmogus, susijęs su grupuote, jis net nepažįsta nei “guzų”, nei “daktarų” ir panašiai.

Mano klausimas toks: kodėl visi “pritilote”, kai pasikorė Mindaugas Silickis? Aš tą bylą labai gerai žinau. Norėčiau, kad teisingumo ministras išnarpliotų iki galo ir atrištų pagaliau Lietuvoje Gordijaus mazgą. Tada visi suprastumėte, kas darosi Lietuvoje, nes tos bylos vieni tomai jau atsidūrė Vilniuje, kiti Kaune. Kur iš tos bylos dingsta pateikti liudijimai?

PIRMININKAS. Minutė laiko.

V.ŠUSTAUSKAS. Klausimas, ar ji bus ištirta nuodugniai, ar ir toliau kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko svaičiojimais, metamais kaltinimais ir E.Sedlickui, ir V.Šustauskui, kad vos esame ne gaujos nariai?.. Kada? Kur ta riba, kai Lietuvoje prasidės teisingumas?

V.MARKEVIČIUS. Dėkoju. Aš labai trumpai norėčiau atkreipti gerbiamojo V.Šustausko dėmesį (turbūt trečią kartą), kad Teisingumo ministerija nėra ikiteisminio tyrimo organas, kad Lietuvoje ikiteisminių tyrimų organai yra išvardyti Baudžiamojo proceso kodekso atitinkamame straipsnyje ir kad ikiteisminio tyrimo organams vadovauja ir jį organizuoja Generalinė prokuratūra, teritorinės ir apygardų prokuratūros. Jeigu jūs norėtumėte, kad aš tarpininkaučiau, kad klausimą per mane jūs užduotumėte generaliniam prokurorui, aš tą padarysiu, bet, aš manau, jūs, kaip Seimo narys, turite teisę tiesiogiai į jį kreiptis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo paskutinis klausimas. Dėkoju, premjere, gerbiamieji ministrai ir ministrės. Vyriausybės valanda baigta.

Noriu paskelbti šios dienos rytinį posėdį baigtą.