Penkiasdešimt penktasis (401) posėdis
2003 m. liepos 1 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pradėti liepos 1 d. popietinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, registruokimės. Gerbiamieji kolegos, registracija.

Kol registruojamės, norėčiau pasakyti, kad mes turime keletą rytinio posėdžio neišspręstų klausimų. Darbotvarkės 6 klausimas, projektas Nr.IXP-1842 – dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.13. Mes negalime dėl jo balsuoti, kol salėje nėra 58 Seimo narių. (Balsai salėje) Mes būtinai pakartosime registraciją, nes jaučiu, kad po kelių minučių salėje bus daugiau žmonių.

Kolegos, noriu pasakyti vieną žinią. Redakcinė komisija redaguoja Seimo rezoliucijos “Dėl pavojaus Kuršių nerijai” projektą. Dėl šios redakcinės grupės buvo susitarta praėjusiame plenariniame posėdyje ir vakarykštėje Seniūnų sueigoje. Išvardinsiu jos sudėtį. Pirmininkas – A.Macaitis, A.Baura, V.Greičiūnas, A.Poplavski, R.Valčiukas, A.Vidžiūnas ir H.Žukauskas. Septyni Seimo nariai. Mes prašytume jūsų susirinkti, nes rezoliucija bus svarstoma ketvirtadienio rytiniame posėdyje. Būtų gerai, kad rytoj suderintą ir suredaguotą rezoliucijos projektą išdalytumėte Seimo nariams. Kolegos, ačiū.

Dar yra nebaigtas vienas rytinio posėdžio klausimas – Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo projektas. Mes turėtume sulaukti Teisės departamento išvadų dėl šeimos sąvokos apibrėžimo, kaip prašė Konservatorių frakcijos seniūnas A.Kubilius. Aišku, kai sulauksime išvadų, šį rytinio posėdžio klausimą galėsime svarstyti.

Kolegos, jeigu jūs neprieštarausite, pradėsime popietinio posėdžio darbotvarkę, o kai salėje bus reikiamas skaičius parlamentarų, grįšime prie Žmogaus teisių konvencijos.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159, 159¹, 189¹, 189², 189¹², 189¹³, 221, 246³, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2577(2*) (svarstymas)

Taigi dabar imamės popietinės darbotvarkės pirmojo klausimo – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159, 159¹, 189¹ ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbėti R.Šukį. A.Sakalas. Prašome. Svarstymas. Kol pranešėjas ateis į tribūną, registruokimės dar kartą. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimas yra pateiktas Aplinkos ministerijos. Komitetas svarstė, patobulino (mūsų komitetas buvo pagrindinis) ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui atsižvelgęs į pastabas. Joms komitetas pritarė. Jums dabar pateiktas jau pataisytas projektas, kuriam prašytume pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju pagrindinio komiteto pranešėjui. Dabar kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto vardu kalbėti V.Einorį. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, birželio 30 d. savo posėdyje apsvarstė šį klausimą ir bendru sutarimu jam pritarė. Kadangi pastabų negauta, prašo po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjo pagrindinio ir papildomų komitetų atstovai, abu komitetai siūlo pritarti. Kadangi jokių pasiūlymų nėra, norinčių kalbėti diskusijoje iš anksto užsirašiusių nebuvo, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo bendru sutarimu. Svarstymo datą numatys Seniūnų sueiga.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2705(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės antrasis klausimas. Kadangi iš eilės yra keli įstatymų projektai, susiję su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, manau, pritarę visiems po svarstymo paprašysime juos sujungti į vieną ir priėmimui pateikti kaip vieną projektą. Dabar kviečiu dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbėti A.Sakalą. Prašom. Kol ateis pranešėjas, dar kartą registruokimės.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis projektas yra pateiktas Teisingumo ministerijos. Jame kalbama apie akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą, realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką… administracinę atsakomybę. Komitetas projektą svarstė, jį patobulino atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Jokių pasiūlymų, kuriuos reikėtų svarstyti, negavome. Kviečiu Seimą pritarti šiam projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Kolegos, ir čia tas pat. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti projektui po svarstymo? Pritarta. Dėkoju.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 226 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2674* (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Imamės darbotvarkės trečiojo klausimo – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 226 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2674. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbės A.Sakalas. Prašome, gerbiamasis komiteto pirmininke, jūsų žodis.

A.SAKALAS. 226 straipsnio pakeitimas yra dėl valstybinės priešgaisrinės apsaugos, baudų. Komitetas svarstė, jokių alternatyvų negavo, projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus, pastabų negavome. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Sprendimas priimtas bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, projektas trumpas, išvados aiškios, papildomų pasiūlymų nėra. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Šiam projektui po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Svarstymo datą nustatys Seniūnų sueiga.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126, 129 ir 130 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2662* (svarstymas)

Darbotvarkės ketvirtasis klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126, 129 ir 130 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą. Svarstymas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šį projektą pateikė Vidaus reikalų ministerija. Įstatymas yra dėl eismo taisyklių pažeidimo, dėl administracinės atsakomybės. Komitetas svarstė šį projektą. Jokių pastabų negavome, išskyrus Teisės departamento išvadas, į kurias komitetas atsižvelgė. Iš kitų komitetų, suinteresuotų asmenų ir institucijų pastabų negavome. Mes pritarėme iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Taip pat prašome, siūlome įstatymo projekto iniciatoriams pateikti kitų nurodytų teisės aktų pataisas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Kolegos, ta pati procedūra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.

Visiems keturiems projektams po svarstymo pritarėme bendru sutarimu. Prašau komiteto pirmininką priėmimui pateikti vieną įstatymo projektą, t.y. sujungti visus minėtus keturis įstatymų projektus.

Gerbiamieji kolegos, aš naudojausi teise spausti skambutį, kad į salę susirinktų daugiau parlamentarų. Registruojamės. Jeigu mūsų bus 58, imsimės konvencijos klausimo, jeigu ne, prašyčiau frakcijų seniūnų pasistengti, kad kolegos susirinktų. Tuomet mes balsuotume. Kitos dienos nebūtų taip apkrautos. Deja, užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Kolegos, dabar aš perskaitysiu Teisės departamento išvadą dėl kito priešpietinės darbotvarkės klausimo. Mes tuomet galėtume išspręsti A.Syso teikto įstatymo projekto likimą. Taigi Teisės departamento išvada yra tokia: “Vertinant įstatymo projekte įtvirtintos “šeimos” sąvokos sutikimą su Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, pažymėtina, jog nei Lietuvos, nei daugumos užsienio valstybių teisės sistemose ši sąvoka nėra ir niekada nebuvo bendrai apibrėžta. Tai paaiškinama argumentų, palaikančių bendro apibrėžimo būtinybę, nepakankamu. Darykime išvadą, kad šios sąvokos turinys gali būti autonomiškas, t.y. skirtingai apibrėžiamas, atsižvelgiant į įstatymo ar konkretaus teisinio reguliavimo instituto, kuriame ji vartojama, paskirtį.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse šeimos samprata apskritai nėra įtvirtinama. Iš giminingų sąvokų pateikiamos tik “artimųjų giminaičių” bei “sutuoktinių” definicijos, be to, gyvenamosios patalpos nuomą reglamentuojančiame institute yra pateikiama nuomininko, šeimos nario samprata. Iš išdėstytų aplinkybių išplaukia, kad šeimos apibrėžimas, įtvirtintas įstatymo projekte, neprieštarauja Civiliniam kodeksui, o jo turinio, t.y. asmenų, patenkančių į šeimos sudėtį, nustatymas yra išimtinai politinio apsisprendimo klausimas”.

Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektas Nr.IXP-2114(2*) (priėmimas)

Taigi, kolegos, išvada yra. Aš manau, kad mes dabar galėtume sugrįžti prie šio darbotvarkės klausimo. Išvadą tikrai duosime, mes galime jums asmeniškai iš karto perduoti, aš ją jau perskaičiau, o padalys taip pat. Prašom duoti susipažinti A.Kubiliui. Padauginkite bei išdalykite visiems. Taigi, kolegos, dabar šis darbotvarkės klausimas – Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo projektas, kuris dabar turėtų būti priimamas. Kolegos, kadangi jis priimtas pastraipsniui, tai dabar dėl balsavimo motyvų keturi kalba už, keturi – prieš. Bet prieš tai kažką patikslinti nori komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau patikslinti, kad mūsų komiteto išvadoje buvo antroji išvada, apie kurią mes pradėjome diskutuoti ir pamiršome pasakyti, kad reikia pasiūlyti Seimui priimti protokolinį nutarimą, siūlantį Vyriausybei išspręsti neturinčių gyvenamosios vietos asmenų adreso, laikinojo kontaktinio adreso, problemą. Įstatymą priimame, bet problema egzistuoja, todėl mes prašome, kad tai būtų patikslinta kuo skubiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mes po to dėl protokolinio nutarimo galėsime apsispręsti, bet pirmiausia aš norėčiau, kad mes užbaigtume įstatymo priėmimo procedūrą, kolegos. Čia replika A.Sysui. Vėliau reikėjo apie tai kalbėti. Dabar keturi kalba už, keturi – prieš. Prašom. Motyvai prieš dėl viso įstatymo. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mane iš tiesų stebina ir kelia nerimą, kad šiuo įstatymu bandoma įteisinti visiškai Lietuvai nepriimtiną nuostatą, kad apskritai šeima būtų galima vadinti bet ką, kas dėl kokių nors aplinkybių gyvena kartu, ar tai būtų vyras ir moteris, ar tai būtų du vyrai, ar tai būtų dvi moterys, ar tai būtų du vyrai ir dvi moterys. Šiuo atveju, mano įsitikinimu, “šeimos” sąvokos ir šeimos institucijos devalvavimas yra daromas labai sąmoningai, manau, siekiant labai aiškių tikslų. Iš tiesų Civilinis kodeksas neduoda apibrėžimo, kas yra šeima. Tai galbūt ir yra tam tikras trūkumas, tačiau jis taip pat neleidžia suprasti, kad šeima būtų galima vadinti kokias nors sanklodas žmonių, gyvenančių kartu. Teisės departamentas savo išvadoje pateikia labai atsargias nuostatas. Jis pabaigoje teigia labai aiškiai, kad asmenų, patenkančių į šeimos sudėtį, nustatymas yra išimtinai politinio apsisprendimo klausimas. Kitaip tariant, šiandieninė Seimo dauguma šiuo sprendimu apsisprendžia, kas bus laikoma Lietuvos Respublikoje šeima.

Antras dalykas. Mano manymu, vis dėlto ir Teisės departamentas, darydamas tokias atsargias išvadas, nevisiškai tiksliai traktuoja Civilinio kodekso normas. Aš noriu paskaityti 3.3 straipsnį, kuris sako labai aiškiai: “Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos, vaikų auklėjimo šeimoje ir t.t. principais”. Taigi išties labai aiškiai pabrėžiama, kad šeima yra grindžiama santuokos instituto egzistavimu. Nekalbama apie tai, kad šeimos santykių teisinį reglamentavimą būtų galima pagrįsti Lietuvos Respublikoje kokiu nors bendro gyvenimo principu. Todėl toks išplėstinis aiškinimas šiame įstatyme iš tiesų visiškai neatitinka nei Lietuvos teisės principų, nei tradicijų principų. Mums teks ginčytis dėl to, matyt, ir Konstituciniame Teisme.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs turite dvi minutes. Jūs jau viena minute viršijote laiką.

A.KUBILIUS. Labai ačiū. Man atrodo, labai svarbus klausimas, todėl iš tiesų…

PIRMININKAS. Gal sugebėkite pateikti tokius įtikinamus argumentus, kad nereikėtų viršyti laiko.

A.KUBILIUS. Aš bijau, kad socialdemokratų, pasidavusių visiškai klaidingam suvokimui apie šeimos svarbą, niekas neįtikins, įtikins tik ateinantys rinkimai.

PIRMININKAS. Dabar motyvai už. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš stovėdamas tribūnoje pirmiausia norėčiau pažymėti, kad vienam iš mūsų kolegų, sėdinčiam dešinėje, nedaro garbės (jis buvo premjeru) mojavimas Civiliniu kodeksu ir viešas netiesos sakymas apie tai, kas parašyta, kas tai yra šeima. Labai gaila (paprasčiausia aš neturiu to dokumento pasiėmęs) iš karto tą diskusiją nutraukti. Manau, tai yra gera pamoka tokio lygio politikui, kad negalima viešai meluoti.

Antras dalykas. Mes turėtume atsiriboti nuo teorinių samprotavimų, kad vienos lyties asmenys eis ieškoti socialinės piniginės paramos, nes mes tik apie tai mąstome. Dar kartą noriu pakartoti, kad tų vienišų šeimų atsirado būtent dėl to, kad dešinieji vykdė tokią politiką, buvo naudingiau neiti ir neimti “šliūbo”, civilinio arba bažnytinio, o vienam auginti vaiką ir už tai gauti mokesčių mokėtojų pinigų. Šiandien mums mokesčių mokėtojai mūsų rinkėjai, sako: kodėl jūs nepadarote tvarkos? Kodėl žmonės, susimetę ir gyvendami kartu, turėdami dideles pajamas, bet nurodydami, kad vienas iš jų bedarbis, dar gauna mokesčių mokėtojų pinigus? Ponai dešinieji, prisiimkite atsakomybę, nes būtent tuo laiku buvo priimta labai daug įstatymų, kurie skatino tokį dalyką. Nekalbėkite apie vertybes, nes tas vertybes patys griovėte. Norėdami labai gero žmonėms, aš suprantu. Bet dabar jūs kalate prie kryžiaus kairiuosius, kad jie maždaug griauna šeimos pagrindus. Šeimos pagrindus pradėjote griauti jūs, jeigu jau taip žiūrime.

Aš manau, kad įstatymas atitinka visas normas. Nereikia mūsų gąsdinti Konstituciniais Teismais, nes šis įstatymas buvo derintas su visais įstatymais. Todėl siūlau pritarti tam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar bus motyvai prieš, kalbės A.Matulevičius, bet prieš tai norėčiau paprašyti. Gerbiamieji kolegos, mūsų, atrodo, jau yra 58, tai labai prašau neišsivaikščioti, nes po to galėtume balsuoti dėl konvencijos. Tai yra tikrai rimtas klausimas. Manau, kad mes turėtume elgtis taip, kad ryt ir poryt plenariniuose posėdžiuose būtų mažiau neišspręstų klausimų. Labai prašau jūsų drausmės.

Motyvai prieš – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, tikrai labai keista, kad šis klausimas yra per daug politizuojamas. Man atrodo, kad kai kas nepamąstė, o gal ir pamąstė, bet šeimos apibrėžimas šiame įstatyme atsirado iš tikrųjų nekorektiškas. Ko gero, yra tam tikrų niuansų ir dėl tų dabar, dėkui Dievui, iš šios pavasario sesijos išmestų lyties keitimo įstatymų. Galbūt, o gal ir ne. Bet ir dešinieji neturėtų džiaugtis per daug, nes Civiliniame kodekse padaryta irgi labai daug nesąmonių, kurios, kai kas mano, yra šventa karvė. Man atrodo, šis įstatymas yra pamoka. Aš tikrai susilaikysiu, bet iš principo jį reikia priimti. Seime yra daug gerų nuostatų, bet kai skubama ir taikomas toks partinis principas, vieni ir kiti jau rinkimais grūmoja, tai nereikia vieni kitiems grūmoti rinkimais, reikia spręsti valstybės problemas ir žiūrėti Lietuvos žmonių interesų. Mano supratimu, būtų protingiausia stabtelėti, pataisyti šiame įstatyme tą sampratą ir dar šią savaitę jį priimti didesne Seimo narių balsų dauguma, o ne vien partiniu buldozeriu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti už šį įstatymą ir atkreipti dėmesį į tai, kad čia pirmiausia kalbama apie piniginę paramą nepasiturintiems žmonėms, t.y. apie galimybę jiems padėti. O visi kiti išvedžiojimai yra tiktai šiek tiek oro virpinimas ir noras pasirodyti. Iš tiesų tai yra rimtas įstatymas, jis iš tiesų yra reikalingas, reikalingas daugeliui, deja, daugeliui mūsų žmonių, todėl labai prašau balsuoti visiems už.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tobulinant socialinės paramos įstatymus būtina skatinti daugiavaikes šeimas, kurios augina vaikus ir juos auklėja, o ne susimetę vienokiais ar kitokiais būdais bando pragyventi gimdomų vaikų sąskaita. Socialinės paramos politika neskatino ir neskatina darnių šeimų auginti vaikus. Man labai keista, kai Seimo nariai supainiojo elementarius dalykus, nežino, kas yra šeima. Nuvažiuokite į gilų kaimą, paklauskite savo tėvų, senelių, jie jums užsimerkę pasakys, kas yra šeima. Iki ko mes prigyvenome, seimūnai, kad mes nežinome, kas yra šeima? Tai yra tikrai gėda Seimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pradėčiau nuo to, mieli kolegos, kad gerbiamasis A.Kubilius išties palietė labai rimtą Lietuvos problemą. Šeimos problemos iš tikrųjų nei socialdemokratai, nei kas kitas nejudino, tačiau visa nepriklausomybės epocha tam tikra prasme labai skaudžiai palietė šeimos problemą. Šiandien šis įstatymas bando apginti tuos, kurie skaudžiai nukentėjo ir kenčia, o ne štai šitą būtent tokią labai įmantriai dėliojamą šeimos, kaip moralinio kodekso vieno iš svarbiausių atramos punktų, problemą. Aš manyčiau, kad kai sakėm apie ėjimą ir integraciją į Vakarus, turėjom gerai žinoti, kad “šeimos” sąvoka Švedijoje jau nebe ta, kaip ponas A.Kubilius šiandien mums teigia. Deja, matyt, taip pat turėsim daug ką perimti suprasdami ir naujus vėjus. Todėl aš šiandien kviečiu visus rimtai balsuoti už šį įstatymą, kaip įstatymą, padedantį žmonėms gyventi. O šeimos problemą galbūt būtų galima gvildenti net ir iš Seimo tribūnos rimtoje diskusijoje apie tai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandien susidūrėm su dviem dalykais. Tai grynai ideologiniai vertybiniai dalykai, kaip mes matom mūsų gyvenimą, kaip vertinam šeimą, valstybės pagrindą, ir kitas dalykas, kaip mes sprendžiam Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunantiems žmonėms įstatymo projektu socialines problemas. Iš socialinio taško žiūrint, tai iš tiesų geras įstatymas. Aš neturiu jokių komentarų ir jokių prieštaravimų. Tačiau šiandien mes susiduriame su visiškai kita problema, tai su įstatymo 3 straipsniu, kur yra šeimos sąvoka. Todėl iš tiesų gyvenant Lietuvoje nesvarbu, kaip kas mus traktuotų, ideologijoje išlieka vertybinis pamatas, kad šeima yra pati didžiausia vertybė, kalbama apie dorą šeimoje, apie moralę. Šiandien mes priėmėme kitas tam tikras švietimo nuostatas, kur irgi reikia atsižvelgti į šeimos institutą, tai šičia “šeimos” sąvoka yra visiškai supainiota arba, tiksliau sakant, parašyta tai, ko gyvenime nėra. Jeigu žmonės gyvena nesusituokę, tai mums reikėjo atrasti visiškai kitą terminą, kad iš tikrųjų išspręstume nesusituokusių žmonių, turinčių mažas pajamas, socialines problemas. Todėl aš šiuo atveju sakydama, kad taip, reikia spręsti socialines problemas, tačiau sakydama ne tokiai formuluotei, kaip šiandien yra apibrėžta šeima, balsuodama susilaikysiu.

PIRMININKAS. Dėkoju kalbėjusiai. Motyvai už – G.Šivickas. Tai bus visi motyvai dėl šio įstatymo. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad įstatymas tikrai yra geras. Nemanau, kad “šeimos” sąvoką mums reikėtų čia labai aiškinti ar įsigilinti. Galbūt kodekse yra ši sąvoka apibrėžiama tiksliau, bet iš esmės čia yra piniginis įstatymas, susijęs su pinigais. Būtent yra tikslinis įstatymas, kam skiriami tie pinigai. Kai kurios Civilinio kodekso sąvokos neatitinka piniginių įstatymų, kur mes norime tikslingai ką nors skirti. Lygiai taip pat buvo su mokesčių įstatymais, kur mes aiškiai įrodėm Teisės departamentui, kad kai kurios sąvokos, apibrėžimai, kurie yra Civiliniame kodekse, neatitinka mokesčių įstatymų, kur mes norime ką nors apmokestinti ar panašiai. Todėl aš siūlau ne diskutuoti apie “šeimos” sąvoką, o balsuoti už įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Visi norintieji kalbėti išsakė savo nuomones. Dabar, kolegos, registruosimės ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Kas manote, kad Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo projektą reikia priimti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Registracija ir balsavimas prasidėjo.

Užsiregistravus 73 Seimo nariams, 44 balsavus už, vienam balsavus prieš ir 26 susilaikius, Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymas yra priimtas.

Dabar, kolegos, norėčiau pasiūlyti priimti protokolinį Seimo nutarimą, kurį siūlo pagrindinis komitetas. Nutarimas skamba labai paprastai: “Pasiūlyti Seimui priimti protokolinį nutarimą”. Nutarimo turinys: “Siūlyti Vyriausybei išspręsti neturinčių gyvenamosios vietos asmenų adreso arba laikinojo kontaktinio adreso problemą”. Ar galime šį trumpą protokolinį nutarimą priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju, kolegos. Priimta.

Įstatymo „Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-1842* (priėmimas)

Dabar kviečiu į tribūną… Nežinau, gal pasitarkime, kolegos, ar mes dabar jau imamės konvencijos, ar imamės Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo. Kadangi yra 73 Seimo nariai, kolegos, imamės konvencijos. Noriu priminti, kad konvencijai reikia 57 balsų. Taigi, kolegos, kadangi visi motyvai buvo… Gerbiamieji kolegos, kas dabar galėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašome, 4 – už, 4 – prieš. Įstatymas “Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais ratifikavimo”. Prašome motyvus už, motyvus prieš. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti nematau. Taigi, kolegos, tuomet registruojamės ir balsuojame, kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas. Balsuojame. Registruojamės ir balsuojame. Kas manote, kad reikia priimti, balsuojate, už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 69 Seimo nariai. (Balsai salėje) Frakcijų nuomonė? Negirdžiu. Kas norėtų pasakyti frakcijų nuomonę?

Už – 51, prieš – 4, susilaikė 7.

Frakcijos vardu – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš nieko nenoriu.

PIRMININKAS. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašyčiau balsavimą atidėti kitam laikui.

PIRMININKAS. Gerai. Tuomet balsavimas nukeltas iki rytojaus posėdžio. Darome pertrauką iki rytojaus posėdžio. (Balsai salėje) A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš siūlau nedaryti Statuto klaidų, nes nukelti galima pusei valandos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ne visai taip, kaip jūs interpretuojate, bet tą klausimą galima svarstyti Etikos ir procedūrų komisijoje. Taigi nukeliamas į rytinį posėdį.

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 1, 5¹, 6 ir 11 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2115(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, imamės priešpietinio darbotvarkės klausimo – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 1, 5¹, 6 ir 11 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas. Pranešėjas – G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas susijęs su prieš tai priimtu. Pastabų ir pasiūlymų nėra, todėl siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pradėti priėmimą pastraipsniui? Prieštaraujančių nematau.

1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.

Kolegos, bendru sutarimu pastraipsniui visi straipsniai priimti. Kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Motyvai už, motyvai prieš. Norinčių kalbėti nematau.

Kolegos, registruojamės ir balsuojame dėl Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 1, 5¹, 6 ir 11 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo priėmimo. (Balsai salėje) Prašyčiau gerbiamąjį E.Klumbį ir kitus truputį tyliau.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Už – 54, prieš nėra, susilaikė 4. Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 1, 5¹, 6 ir 11 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas.

Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1925(2) (svarstymas)

Imamės popietinės darbotvarkės 5 klausimo – Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu pranešėjas – J.Sabatauskas. Prašome pranešėją į tribūną.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Teisės departamento, taip pat Teisingumo ministerijos pastabos. Šiuo projektu siekiama atsisakyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo… senaties taikymo sunkių ir labai sunkių tyčinių nusikaltimų atžvilgiu.

Noriu pasakyti, kad Baudžiamojo kodekso, priimto 1961 m. birželio 26 d., 49 straipsnyje buvo numatyti mažesni patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai. Naujasis Baudžiamasis kodeksas buvo parengtas atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas, Žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus bei Konstitucinio Teismo nutarimus. Be to, balandžio 10 d. įstatymas Nr.IXP-1495 gerokai padidino Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje numatytus senaties terminus už apysunkius nusikaltimus nuo 4 iki 8 metų, už sunkius nuo 8 iki 10 ir labai sunkius nuo 12 iki 15 metų, o už nusikaltimus, susijusius su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, senaties terminas padidintas nuo 15 iki 20 metų. Todėl svarstytina, ar racionalu dar labiau didinti ir iškreipti… keisti baudžiamąją politiką.

Komitetas, atsižvelgdamas į pastabas ir siūlymus, pateiktus minėtų ekspertų, siūlo atmesti šį įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 2. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju pranešėjui. Jeigu galima, prašom kuo trumpiau. Išvada yra aiški – siūloma atmesti. Kas galėtų paremti komiteto išvadą arba kalbėti prieš? Komiteto išvadą nori paremti R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, svarstant šį projektą buvo atsižvelgta į tai, kad senaties terminai jau iš esmės atkurti (ir šis minėtas straipsnis) taip, kaip buvo anksčiau galiojusiame kodekse. Noriu pasakyti, kad visame pasaulyje egzistuoja senaties terminai, ir mes nesame jokia išimtis. Priešingai, taptume labai didele išimtimi, jeigu dėl tam tikros kategorijos nusikaltimų visiškai panaikintume senatį, nes yra labai paprasti ir teoriniai, ir praktiniai šios problemos aspektai. Patikėkite, po 15 ar 20 metų teisti asmenį, kai liudininkai yra viską pamiršę, kai reikia įrodyti aplinkybes, o jų niekas neatsimena, kai neįmanomos nei akistatos, nei kitokie procesiniai veiksmai, kurie yra būtini, yra tikrai ir neracionalu, ir neekonomiška. Yra bausmės proporcingumo principas, nes asmuo visą tą laiką per senatį yra besislapstantis arba nusikaltimas yra aiškinamas. Jis patiria visą tą laiką tam tikrus ikiteisminio tyrimo apribojimus ir panašiai.

Kita vertus, senaties terminų nebuvimas neskatintų valstybės ikiteisminių institucijų atlikti savo darbą greitai, efektyviai ir kokybiškai. Tai leistų tempti bylas ir nieko nedaryti. Už negarantavimą teisės į greitą ir efektyvų teismą Lietuva patirtų sankcijas bylinėjantis Strasbūro žmogaus teisių teisme, nes vienas iš Žmogaus teisių konvencijos reikalavimų yra teisė į operatyvų ir efektyvų teismą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dabar galėtume balsuoti dėl komiteto išvados. Pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Motyvus už girdėjote. Norinčių kalbėti prieš nebuvo. Balsuojame. Kas mano, kad reikia patvirtinti komiteto išvadą, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko. Gal galime atmesti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima. Ačiū. Atmesta bendru sutarimu.

Saugomų teritorijų įstatymo 2, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2626 (svarstymas)

Imamės darbotvarkės 6 klausimo – Saugomų teritorijų įstatymo 2, 9, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją A.Macaitį. Šio komiteto išvada yra taip pat atmesti. Taigi po šio komiteto išvados turėsime apsispręsti, kolegos. Prašome, pranešėjau, į tribūną pateikti komiteto nuomonę.

A.MACAITIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Saugomų teritorijų įstatymo 2, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2626. Norėčiau perskaityti komiteto išvadą: “Atmesti Saugomų teritorijų įstatymo 2, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2626 kaip perteklinį pasiūlymą”. Esmė yra ta, jog šios teikiamos įstatymo pataisos nieko nekeičia, nes ir dabar galima daryti visa tai, ką ir siūlo įstatymo rengėjai. Kita vertus, tos organizacijos, pavyzdžiui, Kaimo turizmo asociacija, taip pat Saugomų teritorijų tarnyba, dėl kurių buvo rengiamas šis įstatymas, taip pat pritaria tam, kad šis įstatymas nebūtų priimamas kaip perteklinis, todėl aš šiandien siūlau šį įstatymo projektą atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, norinčių pasisakyti už ar prieš nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Galime. Dėkoju, pritarta. Projektas atmestas, kolegos.

Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2543(2*) (svarstymas)

Dabar imamės darbotvarkės 7 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną pranešėją P.Papovą… A.Puloką. Prašom A.Pulokas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Svarstymas, kolegos.

V.PULOKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, nagrinėjo įstatymo projektą Nr.IXP-2543, svarstydamas atsižvelgė į Seimo Teisės departamento siūlymus ir pastabas, taip pat Seimo nario J.Razmos siūlymą ir įstatymo projektą patobulino. Siūlau patobulintam įstatymo projektui pritarti po svarstymo. Komitetas pritarė. 4 balsavo už, 3 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Vieną minutę! Pranešėjau, pabūkite tribūnoje. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra, bet yra J.Razmos pataisa, kuriai iš dalies pritarėt. Aš noriu paklausti J.Razmos, ar tenkina komiteto pozicija? Taip. Tenkina. Tuomet viskas gerai.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Sutarta. Šio klausimo priėmimo datą numatys Seniūnų sueiga.

Gerbiamieji kolegos, turime apie 15 minučių iki Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Arvydo Pociaus atsakymų į Seimo narių klausimus, todėl imamės rezervinių klausimų. Šiuo atveju kviečiu į tribūną A.Sakalą pateikti rezervinį 7 klausimą. Seimo nutarimo “Dėl problemų, susijusių su teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo” projektą. Pateikimas. Prašom Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pateikti šį klausimą.

Seimo nutarimo „Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius, atkūrimu“ projektas Nr.IXP-2720 (pateikimas)

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų rezonansinis įvykis, kuris jau įvyko ir vyksta toliau, mus visus turėtų nepaprastai dominti. Aš manau, kad Seimas norėtų gauti išsamią informaciją (ne tik dalinę informaciją, kuri buvo atspausdinta), todėl nutarimo projekte siūloma Vyriausybei organizuoti visų valstybės tarnautojų, kurie pasinaudojo savo interesais dėl nuosavybės teisių į žemę ir t.t., patikrinimą, ar jie atitinka užimamas pareigas, taip pat atskirai spręsti apskričių viršininkų, kurie turėjo žinoti, kas dedasi jų apskrityse, atsakomybės klausimą. Taip pat siūloma atskirai įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tarnautojų atsakomybės klausimą, Generalinei prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai nustatyti visus faktus, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įvertinti, ar valstybės tarnautojai, kurių tarnyba susijusi su nuosavybės į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, taip pat nepažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, Valstybės kontrolei patikrinti, kaip buvo skirstomos lėšos žemės reformai, kodėl tų lėšų vis trūkdavo paprastų piliečių sklypams projektuoti ir niekada netrūkdavo projektuoti sklypams draustiniuose ir kitose respektabiliose vietose. Jeigu Seimas pritartų šiam nutarimo projektui, mes norėtume, kad Vyriausybė, Generalinė prokuratūra, STT, Valstybės kontrolė ir Seimo Antikorupcijos komisija iki rugsėjo mėnesio pateiktų Seimui išsamią informaciją apie nutarimo vykdymo eigą. Aš manau, iš tos informacijos galėtume spręsti daugiau ir galėtume galvoti, ką toliau daryti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, žinoma, nutarimas gana plačiai skamba, tačiau, jis, mano supratimu, labai aptakus. Pavyzdžiui, STT dabar pateiks faktus. Pasirodo, kad netgi sklypų skaičiaus nesugebėjo suskaičiuoti ši įdomi organizacija, nekalbu jau apie teisėtumą.

Toliau. Faktų yra, daug metų faktų yra, tačiau dėl jų nieko nedaroma. Imkime, pavyzdžiui, 1992 metus, kai Artūras Merkys, Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajone, išdalijo beveik 2000 sklypų. Beveik. Visa medžiaga yra, buvo perduota atitinkamoms institucijoms. Ten labai garsių pavardžių yra. Vieno sklypo kaina – vidutiniška 42 litai vienam žmogui. Juk daug tokių faktų yra. Dvi parlamentinės komisijos tyrė reikalus, ir viskas kaip į vandenį. Todėl aš klausiu dėl tų dalykų, kodėl taip sekliai imame? Juk yra daug faktų, kurie buvo daug kartų kelti, ir niekas nejuda. Tai gal nuo to pradėkime, kodėl nejuda, kodėl įstringa ir prokuratūroje, ir kitose organizacijose? Koks čia reikalas? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausti – viena minutė.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, kaip tik gavus tą informaciją ir bus pasakyta, kodėl nejuda, kodėl nejudėjo ir kas dėl to buvo atsakingas, kiek atsakinga buvo Žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kiek atsakingi buvo apskričių viršininkai ir panašiai. Galų gale yra ir teisinė atsakomybė. Dėl dalies vadinamųjų sklypininkų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mes sužinosime ir kokios ten problemos, ar tie valdininkai pasinaudojo savo tarnyba, ar nepasinaudojo, ar jie gavo žemės sklypus apeidami kitus, pirmumo teisę turinčius piliečius. Viską mes sužinosime, bus visa panorama. Mes nesudarome kokios nors Seimo komisijos. Kaip sakoma, jeigu nori ką nors nuskandinti, tai sudaryk Seimo komisiją. Mes pavedame tiems pareigūnams, kurie turi tai daryti pagal savo pareigas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, jeigu klaustume trumpai ir trumpai ir atsakytume, sutaupytume laiko. Klausia A.Matulevičius. Klausti – viena minutė.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad matyt, reikia tokio dokumento, nes ta bevaldystė ar valdininkų visagalybė jau peržengė visas ribas. Ne šiandien tie dalykai pamatyti ir tų faktų yra labai daug, bet aš norėčiau patikslinti vieną dalyką. Tuos darbus, kuriuos pavedame, reikėtų atlikti, bet kaip juos atliks, jeigu šiandien, pavyzdžiui… Vakar mūsų Antikorupcinės komisijos posėdyje prokuratūros darbuotojai sakė, kad pagal Civilinį kodeksą – tik 30 dienų senaties terminas, pagal kitus – 10 metų, o pagal Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą vėlgi nieko niekas negali daryti. Rezultatas – aš matau, kad šiame nutarime atsakymų nėra, nes visai neseniai šioje salėje buvo pasakyta, kad Civilinio kodekso keisti negalima, to keisti negalima, ir panašiai. Ar mes iš esmės bandysime spręsti, ar vėl vaidinsime, kad šiuo nutarimu bandome šį tą padaryti? Kada teisėsaugos institucijos, kurios yra kuruojamos jūsų komiteto, ką nors darys? Gal čia reikėjo jas įrašyti?

A.SAKALAS. Gerbiamasis parlamentare, aš su jumis tikrai sutikčiau, bet yra dvi atsakomybės: juridinė atsakomybė, jeigu buvo pažeistas įstatymas, būtent tą tyrė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, ir yra kita atsakomybė, vadinkime, drausminė atsakomybė, t.y. dėl tarnautojų, kurie pasinaudojo tarnyba. Kyla klausimas, ar jie gali toliau eiti savo pareigas, ar nereikia, kad pagal įstatymą, kuris šiandien bus pasiūlytas Prezidento, jie negalėtų kokius penkerius ar kiek metų dirbti valstybės tarnyboje ir būtų atleisti iš tos tarnybos. Viskas yra susiję, bet sutikite, kad Seimas turi gauti išsamią informaciją.

PIRMININKAS. Klausia A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš spaudoje skaičiau tą pasiūlymą, bet dabar perskaičiau jūsų teikiamą nutarimo projektą ir nematau, kad būtų siūloma patikrinti visus atsakingus pareigūnus, kuriems yra atkurtos bet kokios nuosavybės teisės, pavyzdžiui, Seimo narius, ministerijų bet kuriuos darbuotojus, nebūtinai susijusius su nuosavybės teisės į žemę atkūrimo klausimais. Tokio punkto aš nematau. Aš nei už, nei prieš tokį punktą, bet norėjau paklausti, nes spaudoje buvo siūlymas patikrinti visus, kurie atkūrė teisę, ar teisėtai, ar neteisėtai. Mano nuomone, klausimas yra gal ir teisingas, bet pirmiausia mes turime domėtis tais, kurie persikėlė žemę, ir čia turbūt yra didžiausi nusikaltimai.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs šiame nutarime matote kokią nors spragą ir šiandien arba rytoj pasiūlysite pataisą, mes tą pataisą tikrai svarstysime. Jeigu tikrai ta spraga yra, siūlymą priimsime, bent siūlysime Seimui priimti.

PIRMININKAS. Klausia D.Velička.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tik ką minėjote, kad tikitės gauti išsamią informaciją. Kaip žinia, sąrašai įveikė tam tikrus ir Prezidento, ir premjero filtrus. Ar jūs tikrai tikitės gauti visus duomenis, ar jau išfiltruotus šių sistemų? Galbūt mes tikrinsime tai, ko jau ten buvo neleista tikrinti?

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, turėčiau atsakyti jums taip: ką daro Prezidentas, tegul daro, labai gerai, ką daro Vyriausybė, komisiją sudariusi, labai gerai, bet Lietuva yra parlamentinė respublika, ir parlamentas visada turi žinoti, kas yra daroma. Manau, kad informacija, kurią mes gausime, tikrai mums nepakenks ateityje priimant sprendimus.

PIRMININKAS. Klausia V.Velikonis. Paskutinis klausiantysis. Prašom.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai pritariu, kad tą darbą atlikus paaiškės plati ir gili panorama. Bet laiko duota labai mažai. Ir vasara, ir kiti darbai. Ar jūs nemanote, kad reikėtų bent iki spalio 1 d., jeigu norime kokybiškos medžiagos?

A.SAKALAS. Kiek aš žinau, Vyriausybė savo dviem komisijoms yra davusi tam tikrą užduotį atlikti iki rugpjūčio 1 dienos. Mes prašome iki rugsėjo 1 dienos. Turėdamas galvoje, kad parlamentas kaip tik tą dieną tikriausiai sugrįš į sesiją, manau, kad mes gausime dar daugiau informacijos negu Vyriausybė jos gaus iš tų dviejų komisijų iki rugpjūčio 1 dienos. Jeigu mums nepakaks informacijos, Seimas nuspręs, kad dar maža informacijos, galėsime paprašyti Vyriausybės ir kitų institucijų pateikti papildomos informacijos iki, sakykim, spalio arba lapkričio 1 d., arba kurios kitos datos.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, pateikėjas atsakė į visus jūsų klausimus. Gal galėtume bendru sutarimu pritarti pateikimui? Dėkoju, pritariame bendru sutarimu. Turime išspręsti vieną klausimą. Kada, teikėjau, siūlote Seimui priimti? Galime ketvirtadienį arba penktadienį. Kadangi tai yra Seimo nutarimas, mes galime…

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis Seime, jeigu Seimas pavestų mūsų komitetui toliau nagrinėti šį klausimą, mes rytoj išnagrinėtume, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlytų savo išvadą, galbūt būtų pataisų, o gal ir nebūtų, ir tada arba ketvirtadienį, arba penktadienį būtų galima priimti, kaip nuspręs Seimas. Reikėtų, aišku, priimti iki vasaros, nes po vasaros priiminėti būtų visai nelogiška.

PIRMININKAS. Kolegos, bet Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Aplinkos apsaugos komitetą, o papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Gal mes galėtume sukeisti vietomis? Vis dėlto tai yra teisinė problema. Ar pritariame, kolegos, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Aplinkos apsaugos komitetas – papildomas? Dėkui, kolegos. Pavedame komitetui rytoj apsispręsti, kad ketvirtadienį būtų galima teikti priėmimui šį Seimo nutarimą. Dėkui.

Azartinių lošimų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2333(2) (pateikimas)

Matau, kad salėje yra gerbiamasis V.Žalnerauskas. Yra, taip? Taip. Tai gal labai trumpai galėtume pradėti Azartinių lošimų įstatymo 22 straipsnio svarstymą, nes mes dar turime 7 minutes? Galime? Prašome. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį V.Žalnerauską. Azartinių lošimų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Ne, tai yra pateikimas. Atsiprašau, pateikimas. Prašom pateikti šį projektą.

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, turime problemą. Kai buvo priimtas Azartinių lošimų įstatymas, verslininkai padarė dideles investicijas, milijonines investicijas, pradėjo darbą, o po kelių mėnesių mes padarėme įstatymo pakeitimą. Ryšium su šiuo įstatymo pakeitimu iki rugsėjo 1 d. jie turėtų pertvarkyti savo verslą. Tas fiziškai neįmanoma. Buvo teikti du susiję įstatymų projektai. Vienas iš jų yra 12 straipsnio pakeitimo projektas, kuriame numatytas laikas, per kurį turėtų būti pertvarkytas verslas. Atidėlioti šio įstatymo priėmimo negalima dėl procesinių terminų. Jeigu mes jo po pateikimo nepriimsime, nebus galimybių iki rugsėjo 1 d. sutvarkyti. Manau, patobulinus (primenu, Seimas priėmė sprendimą patobulinti) reikia baigti su azartiniais lošimais ir priimti visą kompleksą, kuris buvo teikiamas. Šiandien prašau Seimą po pateikimo pritarti Azartinių lošimų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, turiu jūsų atsiprašyti, kad nesuteiksiu žodžio klausti, nes turime Teisės departamento išvadą. Teisės departamento išvados 4 dalis sako, kad atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog “įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs”, taip pat į 46 straipsnio 4 dalį, nurodomas Konstitucinio Teismo 1996 metų lapkričio 20 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad vertinant, ar įstatymo norma neprieštarauja konstituciniam visų asmenų lygybės įstatymo principui, pažymėtina, kad šis principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio, tokios apimties skirtumo, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Teisės departamento išvadoje sakoma, kad siūlomas projektas yra abejotinas ir svarstytina, ar jis neprieštarauja minėtoms Konstitucijos nuostatoms.

Vadovaudamasis Statutu, kolegos, turiu daryti pateikimo pertrauką ir prašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados kitam posėdžiui.

V.ŽALNERAUSKAS. Aš gal trumpai paaiškinsiu.

PIRMININKAS. Šiuo atveju negaiškime laiko, nes mes tikrai turime sulaukti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Prašom.

V.ŽALNERAUSKAS. Keliais žodžiais. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į tai, ką jau sakiau, kad visus šiuos Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus derėtų priimti kartu. Tačiau primenu, kad 12 straipsnio pakeitimui laiko yra labai mažai. Tiek.

PIRMININKAS. Nesvarbu, kolegos, kiek yra laiko, daug ar mažai, sutikimas su Konstitucija yra fundamentalus klausimas. Aš skelbiu pateikimo pertrauką ir kreipiuosi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kolegos, prašydamas išvados. Kolegos, elgiamės pagal Statutą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas turės pateikti išvadą, ar mes galime daryti pateikimą. Taigi pertrauka, kolegos. Kreipiamės į Teisės ir teisėtvarkos komitetą prašydami išvados dėl Teisės departamento pozicijos. Dėl motyvų – A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, reikėtų grįžti atgal. Dėl ko šiandien ta pataisa buvo pateikta ir įtraukta į darbotvarkę? Aš norėčiau grįžti atgal, nes man asmeniškai teko pasidomėti šiuo klausimu, kai mūsų frakcijoje buvo priimtas sprendimas visas pataisas siųsti į vieną vietą, t.y. į mūsų komitetą, jas registruoti, kad komisija apibendrintų visus pasiūlymus. Išėjo šiokia tokia kolizija. O ta kolizija išėjo dėl to, kad buvo priimtas pirmasis Azartinių lošimų įstatymas. Tame įstatyme buvo tik “A” kategorijos lošimo automatai. Vadinasi, neriboto išlošimo automatai. Po to kažkieno spaudimu buvo priimta įstatymo pataisa ir įtraukti “A” ir “B” kategorijų automatai. Tuo atveju buvo numatyta, kad lošimo salonams automatai galioja tik vienerius metus. Teisės departamentas turėjo numatyti, kad prieštarauja Konstitucijai. Bet tuo metu nebuvo jokios Teisės departamento pataisos arba pastabos. Jeigu grįžtume prie to pirmojo įstatymo varianto, kuris buvo priimtas, faktiškai darant kitas pataisas buvo pažeista Konstitucija. Vis dėlto reikėtų tas problemas išspręsti. Aš labai abejoju Teisės departamento parengta išvada.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Seimo nary, aš, kaip posėdžio pirmininkas, neturiu jokios kitos alternatyvos. Teisės departamento išvadomis galima abejoti. Dėl to vienintelis būdas – daryti pateikimo pertrauką (tai yra statutinė norma, kolega) ir kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos… (Balsai salėje) Teisės ir teisėtvarkos komitetas rytoj turi pateikti išvadą. Jeigu jo išvada bus kitokia arba vienaip ar kitaip leisianti interpretuoti, ketvirtadienį bus pateikimas, po to bus galima taikyti ypatingą skubą ir priimti. Kolegos, atsiprašau, bet Statutas yra įstatymas, ir mes privalome jo laikytis. Taigi, kolegos, pertrauka.

Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Arvydo Pociaus atsakymai į Seimo narių klausimus (dėl tinklapio „KavkazCenter“)

Dabar imamės kito darbotvarkės klausimo – Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Arvydo Pociaus atsakymų į Seimo narių klausimus. Prašome. Kviečiu gerbiamąjį direktoriaus pavaduotoją į tribūną. Jūs turite teisę 15 minučių pateikti savo atsakymus. Kolegos, klausimams numatyta pusė valandos. Svarstysime pagal Statuto 209 straipsnio procedūrą: 15 minučių – atsakymams į raštu pateiktus klausimus, o po to bus klausimai žodžiu, pirmenybė bus teikiama tiems, kurie yra pasirašę po klausimais. Taigi 15 minučių jūsų atsakymams. Prašom.

A.POCIUS. Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi šiuo metu generalinis direktorius yra tarnybinėje komandiruotėje užsienyje, tai aš esu įgaliotus atsakyti Seimo nariams į klausimus dėl tinklapio “Kavkaz Centr”. Iš karto noriu pasakyti, kad šios problemos pateikimas spaudoje nebuvo visapusiška informacija. Manau, kad ne visi Seimo nariai turėjo galimybę sužinoti ir išsiaiškinti visas aplinkybes, kokia problema iškilo dėl minėto centro. Minėtame tinklapyje publikuojama informacija, arba atskiri jos tekstai, nevienareikšmiškai yra vertinami ne tik Rytų šalių, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų bei Vakarų antiteroristinei koalicijai priklausančių šalių požiūriu. Turima informacija tiek Valstybės saugumo departamente, tiek Krašto apsaugos ministerijoje patvirtina, kad JAV, Didžioji Britanija ir kitos Vakarų antiteroristinei koalicijai priklausančios šalys bei Jungtinės Tautos oficialiai yra pripažinę, kad kai kurie čečėnų kovotojai (jokiu būdu ne visi) ar kai kurie lyderiai turi tam tikrų ryšių ir su islamo teroristų tinklais, tarp jų ir su “Al Qaeda”.

Kaip žinote, šių metų birželio 26 d. Jungtinės Tautos vieną kovotojų lyderį įtraukė į ryšių su Osama bin Ladenu ir jo vadovaujama teroristine organizacija “Al Qaeda” susijusių asmenų bei grupių sąrašus. Vienas čečėnų lyderių netgi viešai yra pripažinęs tam tikrų Osama bin Ladeno ryšių su kai kuriais kovotojais palaikymo faktą. Vakarų aniteroristinei koalicijai priklausančių šalių specialiųjų tarnybų duomenimis, tarptautiniai teroristiniai tinklai ir jų lyderis Osama bin Ladenas ieško galimybių finansuoti įvairias informacines programas, kurios vienaip ar kitaip gali būti susijusios su terorizmą propaguojančiomis idėjomis.

Pagal analitikų vertinimą ir pagal turimą informaciją yra neneigiama, kad dalis šių lėšų gali būti skiriamos ir oficialiam tinklapiui “Kavkaz Centr” išlaikyti, aš turiu omeny ne Lietuvoje. Nors, tinklapio kūrėjų teigimu, pagrindinės “Kavkaz Centr” funkcijos yra atlikti informacinės agentūros darbą bei platinti objektyvią informaciją apie čečėnų kovotojus, tačiau įsigilinus į pasitaikančių informacijos publikacijų turinį galima pasakyti, kad kai kuriais atvejais greta informacijos apie čečėnų kovotojų veiksmus, tikslus kartais skelbiama ir su terorizmo propaganda bei tautinės ir religinės nesantaikos kurstymu susijusi informacija.

Tokio pobūdžio informacija yra draudžiama ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įstatymais. Tokio pobūdžio informacijos demonstravimas, platinamas internetiniais saitais sukelia nevienareikšmiškus vertinimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Yra netgi teigiama, kad būtent tokios informacijos skelbimu yra atiduodama tam tikra duoklė su tarptautiniais teroristų tinklais susijusiems finansiniams rėmėjams taip bandant diskredituoti čečėnų kovotojų vardą ir nepriklausomybės siekius. Pažymėtina, kad vienas iš minėto tinklapio kūrėjų yra Interpolo ieškomas asmuo.

Tam tikrą susirūpinimą kėlė ir tas faktas, kad po visiems žinomų rugsėjo 11 d. įvykių Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Lietuvai prisijungus prie Vakarų antitororistinės koalicijos ir išsiuntus savo karius į misijas Afganistane, taip pat Irake, tinklapyje taip pat pasirodė tam tikrų nuostatų, informacijų, publikacijų, kurie tam tikrais aspektais tapo priešiški ar net agresyvūs Vakarų antiteroristinei koalicijai priklausančių valstybių atžvilgiu. Taip pat ir Lietuvos atžvilgiu, nes Lietuva, kaip minėjau, buvo ir yra aktyvi koalicijos partnerė ir dalyvė. Analitikai yra pastebėję ir fiksavę, kad minėtame tinklapyje buvo tokių tekstų, kai vykstant JAV vadovaujamoms operacijoms Afganistane ir Irake buvo džiaugiamasi, džiūgaujama dėl Vakarų sąjungininkų nesėkmių, buvo netgi tam tikrų raginimų stoti į šventąjį islamo karą su Vakarų pasauliu.

Gaunama informacija apie tarptautinių teroristų skverbimąsi į Čečėniją, kai siekiama palenkti tam tikrus kovotojus į savo pusę, tam tikru atžvilgiu kelia susirūpinimą, nes Lietuvoje taip pat yra pabėgėlių problema. Jų srautas turi tendenciją didėti, daugėja pabėgėlių iš Čečėnijos, kurių asmenybės taip pat nevienareikšmiai yra vertinamos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio specialiųjų tarnybų. Minėtas tinklapis veikia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse: Jungtinėse Amerikos Valstijose, Estijoje ir t.t. Būtent dėl šių priežasčių visuomet buvo sprendžiamas klausimas, ar minėtame tinklapyje skelbiama publikacija atitinka galiojančius įstatymus. Šių metų pavasarį minėtas tinklapis buvo pradėję veikti ir Lietuvoje, tačiau tuometinis internetinių paslaugų teikėjas, vadovas geranoriškai nutraukė sutartį su šia tarnybine stotimi, nutraukė jos veikimą. Po tinklapio uždarymo Estijoje jo veikla buvo atnaujinta nuo šių metų gugužės 20 dienos. Jam pasirodžius, Valstybės saugumo departamente vėlgi buvo gaunama įvairiausių klausimų dėl tinklapio turinio vertinimo Lietuvoje galionačių įstatymų požiūriu.

Šio tinklapio turinio sutikimo su įstatymais klausimas buvo keliamas ne vien tik Valstybės saugumo departamente, šis klausimas buvo svarstytas ir Užsienio politikos koordinavimo taryboje. Buvo nuspręsta teisinėmis priemonėmis, priimtinomis teisinei valstybei, spręsti šią problemą ir pateikti teisinį įvertinimą. Noriu pabrėžti, kad dar prieš tai, prieš minėtą posėdį, Valstybės saugumo departamento pareigūnai buvo pakvietę uždarosios akcinės bendrovės “Elneta” vadovą, su kuriuo buvo kalbama dėl šių problemų. Vadovas paprašė keletą dienų pagalvoti, bet po 4 dienų jis pareiškė, kad jis apsisprendė ir toliau transliuoti minėtą tarnybinę stotį. Įstatymo, turiu omeny Administracinių teisės pažeidimo kodekso reikalavimus, Valstybės saugumo departamentas, kaip institucija, yra įpareigotas tirti pažeidimus, susijusius su nacionalinės, rasinės ar religinės nesantaikos kurstymu. Nustačius tokio pobūdžio pažeidimų požymius, Valstybės saugumo departamentas privalo vykdyti įstatymo reikalavimus ir atlikti pažeidimo tyrimą vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytomis taisyklėmis ir įstatymo procedūromis.

Šių metų birželio 19 d. iš Tarptautinių santykių instituto buvo gautas ekspertizės aktas, kurio išvadoje yra teigiama, kad tinklapyje demonstruojami tekstai turi akivaizdžių nacionalinės ir religinės nesantaikos požymių. Todėl Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis minėto kodekso 268, 269 straipsnių reikalavimais, atliko tyrimą ir buvo atliktas tarnybinės stoties patikrinimas. Įsitikinus, kad tarnybinėje stotyje yra ši informacija, buvo šis serveris laikinai paimtas, iki teismas priims galutinį sprendimą. Kadangi įstatymas, priešingai, nenumato tokios galimybės… Įstatymas reglamentuoja, kad visi daiktai, objektai, daiktiniai įrodymai, priemonės, kurios yra susijusios su minėtu pažeidimu, turi būti paimami, iki teismas priims galutinį sprendimą. Todėl birželio 23 dieną vadovui buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir visa medžiaga perduota apylinkės teismui. Valstybės saugumo departamento pareigūnai nesielgė savavališkai, priešingai, vykdė įstatymų reikalavimus teisinėmis priemonėmis, kad galutinį sprendimą priimtų teismas, siekė objektyvumo ir nešališko šios bylos nagrinėjimo.

Atsakydamas į Seimo narių pateiktus klausimus, paaiškinu, kad interneto puslapis nebuvo uždarytas staiga ir savavališkai, jokiu būdu ne apgaulės būdu, kaip yra teigiama, o laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Jeigu įstatymo tvarka būtų kita, tada pareigūnai veiktų pagal kitus įstatymus. Deja, įstatymai reglamentuoja, o pareigūnai yra įstatymų reikalavimų vykdytojai.

Kad tinklapio medžiagoje yra informacijos, kuri vertintina kaip kurstanti tautinę ar religinę nesantaiką, yra konstatuota jau mano minėtoje eksperto išvadoje. Dėl ekspertizės gavimo buvo konsultuojamasi su Tarptautinių santykių institutu, ir institutas rekomendavo ekspertą, kuris teikia šią išvadą. Dabar visa medžiaga, kaip minėjau, perduota teismui, yra teismo žinioje. Šiandien byla neišnagrinėta, ir aš nesu įgaliotas be teismo leidimo vertinti bylos medžiagą, nes tai gali būti laikoma kaip poveikio teismui darymas ar išankstinės nuomonės formavimas, iki teismui priimant sprendimą. Taip pat Valstybės saugumo departamento pareigūnai neignoravo Vyriausybės šių metų kovo 5 d. nutarimo Nr.290, nes konkrečiai yra numatyta atsakomybė pagal įstatymą, įstatymas reglamentuoja konkrečią atsakomybę už atitinkamos nesantaikos kurstymą ir konkrečiai reglamentuoja šios medžiagos tyrimo aplinkybes. Minėtas nutarimas tik apibrėžia, kas gali būti šioje situacijoje Administracinių teisės pažeidimų kodekso subjektas. Kadangi šiuo metu tikrieji tinklapio užsakovai ir savininkai Lietuvoje yra nepasiekiami, pagal minėtą nutarimą yra numatyta, kad tokiu atveju atsakingas interneto prieigos paslaugų teikėjas, juo šiuo atveju ir yra minėtas UAB “Elneta” vadovas. Jis, beje, savo paaiškinime irgi teigia, kad žinojo, jog gali būti problemų dėl veiksmų legalumo, atitikimo įstatymams, tačiau bandė, kaip aiškina, rizikuoti ir laikytis tam tikros savo nuostatos. Taip pat manome, kad nėra šiais veiksmais nei Konstitucijos teisių ir laisvių suvaržymo, taip pat ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų paneigimo, priešingai, šie teisės aktai gina ir įpareigoja, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai, siekia, kad visos situacijos ir visos teisės ir laisvės, susijusios su tautine, rasine, religine santaika, būtų vertinamos pilietiškai ir nebūtų jokių nesantaikos kurstymo požymių.

Valstybės saugumo departamentas ne specialiai pasirinko ekspertą. Ekspertizė yra skiriama atsižvelgiant į galimybę turėti specialių žinių tiriamoje srityje, nes tik tokiu atveju yra teikiama tam tikra išvada. Ekspertas, duodamas išvadą, yra įspėtas dėl neteisingos išvados davimo. Valstybės saugumo departamentas neturi jokios informacijos ir nėra tokios gavęs, kad ekspertas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, turėtų savo išankstinę nuomonę ar atitinkamą nuostatą ir dėl to duotų subjektyvią savo išvadą. Bylą nagrinėjant teisme, teismas vertina išvados pagrįstumą, taip pat gali užduoti papildomus klausimus, paskirti papildomą, pakartotinę ar net komisijinę ekspertizę.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kaip tik jūs labai puikiai įvykdėte savo užduotį – ne daugiau kaip 15 minučių. Dabar jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių, bet noriu įspėti, kolegos, Seimo nariai, kad pirmiausia eilės tvarka pirmenybę turi tie kolegos, kurie yra pasirašę po paklausimu. Taigi pirmasis klausia P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, man jūsų kalba buvo daugiau panaši į propagandinę kalbą, kurią, matyt, parašė tokia Žvėryne įsitaisiusi ambasada. Mes puikiai prisimename sovietinius laikus, kai lygiai taip pat buvo kaltinama “Amerikos balsas”, Vatikano radijo stotis, “Laisvoji Europa”, kad kursto nesantaiką Lietuvoje, ir daromas spaudimas, kad tos radijo stotys būtų uždarytos. Bet, ačiū Dievui, tos valstybės – JAV, Vokietija ir kitos – nepasidavė Rusijos spaudimui ir jos propagandai. Man labai gaila, kad Lietuvos saugumas labai greitai pasidavė Rusijos spaudimui. Aš noriu pacituoti jums vieną sakinį iš BNS. Štai: “2003 m. vasario 8 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Aleksandras Jakovenka nurodė, kad informaciją apie šios svetainės veiklą šiuo metu tikrina Rusijos ambasada Vilniuje”. Matyt, jie ir buvo tikrieji ekspertai. Gerbiamieji, aš noriu jums priminti, kad pats Egdūnas Račius nustebo ir savo nustebimą pareiškė per “Laisvąją Europą”, kad dėl jo ekspertizės jau uždarytas šis tinklapis. Ar jums žinoma tokia nuomonė? Būkite garbingi ir pripažinkite, kad uždarėte spaudžiami Rusijos žvalgybos. O ar negalima sakyti, kad V.Putinas nekursto nesantaikos, kai pasakė, kad visus čečėnus reikia iššaudyti. Kodėl jūs neuždarote tų ar kitų televizijų?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, įspėju iš tikro ir dėl klausimo adresato, ir dėl to, kad viršijote laiką – klausimui viena minutė. Prašom, pranešėjau.

A.POCIUS. Galiu atsakyti, kad jokio spaudimo nejutom, negavom minėtų notų, nebuvo reakcijos, galbūt jas gavo kitos institucijos, kurios yra už tai atsakingos, bet aš savo pranešime minėjau tą problemą, kad tai yra nevienareikšmis vertinimas tiek Rytų valstybių, tiek ir Vakarų valstybių, kurios įeina į antiteroristinę tarptautinę koaliciją. Taip pat minėjau, kad yra faktų ir duomenų, kad vis dėlto nėra tam tikros vienybės ir čečėnų kovotojų atžvilgiu. Yra klausimų, kurie sprendžiami ir tarptautiniu mastu dėl tarptautinio terorizmo. Todėl manytume, kad nereikėtų tapatinti Čečėnijos nepriklausomybės siekio su atskirais atvejais, kai yra pažeidžiami Lietuvos įstatymai. Mes manome, kad Lietuva yra teisinė valstybė ir į šiuos klausimus galutinį atsakymą duos teismas, kuris turės galimybę įvertinti vienos ir kitos pusės argumentus ir priimti vienokį ar kitokį galutinį sprendimą. Mes esame tik proceso dalyviai šioje srityje ir atliekame įstatymų numatytas funkcijas.

PIRMININKAS. Klausia S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakote, kad teismas turėtų nuspręsti. Sakote teisingai, tik gal reikėjo pirmiausia ir kreiptis į teismą, palaukti teismo sprendimo ir tik po to uždaryti ar neuždaryti, o jūs dabar kreipėtės į Tarptautinių santykių institutą, į kažkokį vieną ekspertą. Kodėl šis ekspertas, kodėl Tarptautinių santykių institutas, o ne, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija ir kažkaip sutapo su Rusijos reikalavimu uždaryti šį centrą. Man atrodo, kad jūs pasielgėte kaip neteisinės valstybės atstovas. Ar neatrodo, kad Valstybės saugumo departamentas paskutiniu metu daro klaidą po klaidos?

A.POCIUS. Nesutapo, visiškai nesutapo su jūsų minėtos valstybės tam tikrais veiksmais. Šioje srityje tikrai nieko bendro nėra. Aš jau minėjau, kad įstatymas reglamentuoja procedūrą, kokia tvarka, kada ir kaip yra paimami tam tikri įrodymai, priemonės ir objektai. Įstatyme, Administracinių teisės pažeidimų kodekse, yra aiškiai parašyta, kad jie paimami iki teismui priimant sprendimą. Ir šiuo metu taip ir buvo pasielgta, ir visi šie dalykai, serveris yra teismo žinioje, kuris ir įvertins, ir priims galutinį sprendimą. Mes manome, kad veikiame pagal teisinės valstybės principus. Jeigu vertintume spaudoje pasirodančius pranešimus, kai kurios tarnybos kitose valstybėse elgiasi netaikydamos tam tikrų įstatymo procedūrų. Mes nedarėme jokio spaudimo, nei įtikinėjome, tiesiog inicijuojame teisiniu pagrindu pagrįstą tyrimą.

PIRMININKAS. Klausia R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, dar prieš klausdama noriu pareikšti tokį nustebimą, ar iš tiesų tokį klausimą svarstė prie Respublikos Prezidento sudaryta užsienio klausimų taryba. Na, bet mano klausimas šiek tiek kitoks. Lietuva buvo vienas iš labiausiai Čečėnijos nepriklausomybę rėmusių kraštų. Ir akivaizdu, kad Rusijai, vykdančiai čečėnų tautos genocidą, reikia pakeisti Lietuvos, visų pirma jos visuomenės nusistatymą. Ir šiuo metu aiškiai matome tokias pastangas. Tai ir problemos, susijusios su Pabėgėlių centru, ir šis internetinis puslapis, ir kiti dalykai. Ar jums kas nors žinoma, kaip šį puslapį vertino oficiali Prezidento Aslano Maschadovo aplinka? Mano žiniomis, kaip ir jūs kad sakote, negalima vienodai suplakti visų dalykų, kurie vyksta Čečėnijoje. Šis puslapis tikrai pateikdavo ir labai keistų nuostatų, susijusių su Čečėnijos, kaip islamo respublikos, propagavimu, kas visai nėra oficiali Čečėnijos vadų pozicija. Ir tie dalykai kaip tik naudingi Rusijai parodyti visus čečėnus išimtinai kaip „islamistus“, būtent į tą pusę nukreipti visą mąstymą. Mano kitas klausimas būtų, ar pakankamai apgalvota Valstybės saugumo departamento viešųjų ryšių taktika? Ar nereikėjo labiau paaiškinti visuomenei priimamus sprendimus ir galbūt net duoti pakankamai informacijos, kas gi vyksta dėl šių norų pakeisti apskritai Lietuvos požiūrį į procesus Čečėnijoje.

PIRMININKAS. Prašome atsakyti.

A.POCIUS. Taip, tačiau esame apriboti ir pačios tyrimo procedūros. Be abejo, galima patvirtinti tik tai, kad mūsų institucija gauna tam tikros informacijos, kad yra nesutarimų su oficialiąja Čečėnijos puse, kuri siekia iš tikrųjų tam tikrų nepriklausomybės siekių. Kaip minėjau, yra tendencijų, kurios liudija tai, kad tarptautiniai teroristiniai tinklai siekia įsiskverbti į čečėnų kovotojų pusę, ir tai negali nekelti tam tikrų rūpesčių. Manyčiau, kad šiuo metu vyksta tam tikros diskusijos. Kadangi departamentas neturi įstatymo galimybių priimti galutinį nekintantį sprendimą, šis procesas, matyt, bus nagrinėjamas ir teisme. Teisme bus galimybių išklausyti įvairiausių nuomonių. Jeigu teismas kels tokį klausimą ir jeigu bus poreikis, manau, kad šios problemos išsispręs būtent teisinėmis priemonėmis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai nenoriu klausti apie jūsų veiksmų turinį. Jeigu iš tiesų tame interneto puslapyje yra kokių nors terorizmą propaguojančių nuostatų, tai viskas gerai dėl pačios, taip sakant, esmės. Bet aš noriu paklausti tam tikra prasme dėl precedento ir dėl būdų, kaip Saugumo departamentas arba kitos teisėsaugos institucijos elgiasi su žiniasklaidos priemone, šiuo atveju konkrečiai su internetine žiniasklaidos priemone. Ir ar tai negali būti precedentas, kuris pasikartos kokių nors kitų internetinės žiniasklaidos priemonių atžvilgiu, pavyzdžiui, “Delfi” portalo, “Omni.lt” portalo ar kokių nors kitų populiarių portalų atžvilgiu. Jūs paimat serverį, arba tarnybinę stotį, lietuviškai tariant, iki teismo ir kartu uždarote visą žiniasklaidos priemonę. Tai būtų tas pats, jeigu, pavyzdžiui, būtų kokia nors publikacija “Lietuvos ryte”, kuri gal būtų abejotina, ir jūs paimtumėt ir visą tiražą sulaikytumėt be teismo sprendimo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, viena minutė.

A.KUBILIUS. Aš baigiu, viskas. Arba, pavyzdžiui, kokią nors televizijos stotį taip pat uždarytumėt. Ar jums neatrodo, kad ši teisinė priemonė arba nėra pakankamai apibrėžtina naujom sąlygom internetinei žiniasklaidai, arba ji labai keistai atrodo konstitucinių teisių atžvilgiu?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom atsakyti.

A.POCIUS. Mes manome, yra galimybių tobulinti įstatymus vertinant internetinę žiniasklaidą kaip naują reiškinį. Mes esame pasirengę dalyvauti rengiant įstatymo pataisas, pareikšti savo nuomonę. Tačiau, kita vertus, mes negalime imtis kitokių priemonių, kokios yra konkrečiai reglamentuojamos. Ir jeigu egzistuoja nuomonė, kad tą problemą reikėtų įstatymiškai spręsti, koreguoti, laikas iš tikrųjų eina, atsiranda naujų reiškinių, mes kategoriškai negalime patvirtinti, kad šiuo metu įstatymų bazė ir šiuo metu galiojantys teisės aktai yra pakankamai išsamūs ir pakankamai aiškiai reglamentuojantys būtent tokio pobūdžio situacijas. O juos pakeitus galbūt taptų aiškesni ir teisėsaugos institucijų tam tikri veiksmai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Dėkoju. Man nesuprantamas kai kurių kolegų deklaravimas, kad remiama antiteroristinė visa kampanija, dirbam kartu su Amerika Afganistane, Irake ir panašiai, o kai liečia tam tikras atskiras, net nesančias valstybes, kurios kovoja neaiškiais būdais ir neaišku, iš kokių pinigų, ir mūsų valstybėje veikia neteisėtai, tai reikia reikšti nusistebėjimą. Ir aš noriu palaikyti Valstybės saugumo departamento veiksmus. Jūs būkite drąsesni ir nebijokite, nes ne visi mano taip, kaip prieš tai klausę. O klausimas mano būtų toks: ar netrukdo jūsų darbui ir nekenkia valstybei, kai Seimo nariai labai įdomiai interpretuoja: vienoje vietoje mes kovojame su terorizmu, o kitoje vietoje nekovojame su terorizmu, ten jau reikia leisti. Ir netgi iki žiniasklaidos prilyginama internetiniai puslapiai, kurie yra aiškiai teroristinio pobūdžio. Ar nekenkia tai mūsų valstybei, Lietuvai?

PIRMININKAS. Prašom.

A.POCIUS. Aš manau, kad nėra naudingas ir prasmingas tokių klausimų interpretavimas Seimo plenarinių posėdžių salėje. Mes visada esame už objektyvumą ir niekada nesišalinome paaiškinti tas aplinkybes tiems Seimo nariams, kuriems kyla tam tikrų klausimų. O kai susipažinome su klausimų formulavimu ir šių klausimų motyvacija, be jokios abejonės, mums kilo tam tikrų abejonių, ką gerbiamasis Seimo narys ką tik minėjo.

PIRMININKAS. Ir klausia paskutinis Seimo narys A.N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Na, man šiek tiek keistokai skamba, kad toks pokalbis vyksta pas mus, Lietuvos Seime. Man atrodo, kam ne kam, lietuviams, žinoma, išskyrus prisiekusius kolaborantus, turbūt yra labai aišku, ką reiškia kovoti už savo valstybės nepriklausomybę. Šiaip ar taip čečėnai tą daro. Tiesa, jūs savo kalbos pradžioje lyg ir išreiškėt tokią nuolaidą, sakėt, na, gal ne visi ten teroristai, yra ir kitokių, ir tikrųjų dar kovotojų. Tiek to. Čia esmė ne tai, ką jūs pasakėt. Kaip jums atrodo, ar tokia demonstratyvi departamento pozicija aiškiai už tą pusę, kuri smaugia tautą, siekiančią nepriklausomybės, nepadarė meškos paslaugos mūsų valstybei, mūsų valstybės prestižui? Tai mano pirmasis klausimas.

Antra. Labai daug tariamosios nuosakos jūsų kalboje: vertintina, galbūt ir taip toliau, ekspertai kažkokie migloti ir visi kiti. Mano klausimas labai paprastas: o kodėl jūs nebandėt tą serverio valdytoją, savininką perspėti, kad būtų tam tikras apribojimas, kad būtų laikomasi mūsų įstatymų, kad nebūtų peržengtos tam tikros ribos, kad?..

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, laikas.

A.N.STASIŠKIS. Baigiu. Kodėl jūs nebandėte bendradarbiauti, nes tai yra jūsų kontroliuojama?

A.POCIUS. Aš galiu atsakyti. Klausimas yra iš dviejų dalių. Departamentas neeskaluoja savo pozicijos ir nereiškia jokių pareiškimų šia tema. Problema yra sukelta ne departamento. Priešingai, departamentas turėjo tikslą labai greitai išspręsti šį klausimą, kad jis greičiau būtų įvertintas teismine tvarka. Tai užėmė viso labo tik 3 dienas, jeigu pažiūrėtume pagal pačią procesinių veiksmų atlikimo eigą. Ar buvo perspėtas? Taip, tinklapis Lietuvoje pasirodė du kartus. Pirmą kartą buvo perspėtas ankstesnysis vadovas, su juo buvo pokalbis, buvo susitikę departamento pareigūnai ir nereikėjo spręsti tokių klausimų, kurie sprendžiami šiuo metu. Antruoju atveju, aš turiu omeny uždarąją akcinę bendrovę “Alneta”, su kurios vadovu buvo kalbama, jam nedarant spaudimo buvo skirtas tam tikras laikas pagalvoti, tiesiog įvertinti šią situaciją, tačiau, kaip aš esu informuotas, vadovas davė atsakymą, kad vis dėlto nusprendė šią tarnybinę stotį palikti ir toliau eksploatuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Klausimų laikas baigėsi. Labai ačiū už išsamius atsakymus ir paaiškinimus. Dėkoju, pranešėjau.

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2556(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Imsimės kito darbotvarkės klausimo. Jeigu jūs nieko prieš, yra pora trumpų klausimų ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Priimti teikia Seimo Pirmininkas. Ar galėtume pradėti šią procedūrą? Galime, taip? Prašom. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu pagrindinio komiteto išvadą pateiks A.Sadeckas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas nagrinėjo įstatymo projektą ir jį patobulino. Komitetas sudarė darbo grupę iš Ūkio ministerijos, Susisiekimo ministerijos ir kitų institucijų atstovų ir mano, kad toks projektas, kuris priimtas bendru sutarimu, dar kartą pabrėžiu, kad jį tobulino sudaryta darbo grupė, būtų tobulesnis. Siūlome pritarti šiam patobulintam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju pagrindinio komiteto pranešėjui. Dabar kviečiu Ekonomikos komiteto vardu kalbėti S.Burbienę. Prašom pateikti Ekonomikos komiteto išvadas.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, papilomas Ekonomikos komitetas svarstė šį projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui nustatyti apribojimus, užtikrinančius infrastruktūros perdavimą Krašto apsaugos ministerijai.

Norčiau pasakyti keletą pastabų. Pirmiausia lyginamajame variante nėra išbraukta eilutė, kurią reikėtų išbraukti. Tai yra redakcinė pataisa. Antras dalykas. Kadangi komitetas antrą kartą nesvarstė šio projekto, nemanyčiau, kad tai buvo pats tobuliausias pasiūlymas, tačiau komiteto nuomonė, kaip žinote, nekeičiama. Manau, kad iki priėmimo gal būtų galima pasiūlyti ką nors geriau, o kol kas siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme abu komitetus. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galima. Kolegos, yra Seimo Pirmininko teikimas, remiantis Statuto 164 straipsniu, kad šis įstatymas būtų šiandien priimamas taikant ypatingą skubą. Ar mes galėtume bendru sutarimu tai padaryti, nes ketvirtadienio ir penktadienio darbotvarkės yra labai įtemptos? Ypatingai skubai norėtų pritarti A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad visi norėtų greičiau galbūt išsibėgioti ir klausimų nespręsti, tačiau šis klausimas yra susijęs su Šiaulių oro uosto likimu. Mes komitete labai ilgai svarstėme šį klausimą, buvo labai daug peripetijų, kvietėme labai daug institucijų ir pagaliau šis sprendimas gimė. Taigi siūlyčiau jam pritarti ir priimti, nes iš tikrųjų vyksta negražus žaidimas, susijęs su Šiaulių oro uostu, nors seniai yra Seimo ir Vyriausybės lygio pavedimas jį atiduoti Krašto apsaugos ministerijai ir išgelbėti. Iš esmės jį norima “prichvatizuoti”, todėl šio įstatymo pataisų priėmimas būtų tam tikras saugiklis, gal ne 100%, bet bent 99%, kad to neįvyktų, todėl prašau nesikabinėti prie kai kurių kabliukų, o priimti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra bendro sutarimo… Manau, kad būtų geriau pasiekti bendrą sutarimą ir eiti į priekį, tačiau bendro sutarimo nėra. Taigi motyvai prieš – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip matote, mūsų komitetas taip pat tam pritarė, tačiau yra problema, kad pataisius šį įstatymą, kai likviduojama dėl bankroto ir įvardijamos visos tos sąlygos, nesiūlomos Bankroto įstatymo pataisos. Aš keliu klausimą, ar neatsiras tam tikra teisinė kolizija, kai pagrindiniame įstatyme nebus tų sąlygų, kurios nurodytos šiame įstatyme? Būtent dėl to yra keliamas tas klausimas. Jeigu kolegoms atrodo, kad nebus, na, galima daryti, bet klausimų dėl to kyla.

PIRMININKAS. Kolegos, kadangi klausimų kyla, bet šiuo atveju motyvas prieš yra daugiau klausimo pobūdžio, ar yra kitų spragų ir ar veiks, gal mes iš tikrųjų… (Balsai salėje) Apsispręskime, nes šioje sesijoje kito įstatymo pataisų neįmanoma nei pateikti, nei priimti, o rudens sesijoje… Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į S.Burbienę ir į A.Sadecką. (Balsai salėje) Aš į jus kreipiuosi. Mano siūlymas kompromisinis – pritarti ypatingai skubai ir priimti, o per rugpjūtį ir rugsėjį (terminas neilgas) ypatingos skubos tvarka galima parengti Bankroto įstatymo papildymus. Aš iš principo prieštaravimo nematau. Prašom.

A.SADECKAS. Kolegos, prieštaravimų iš principo nėra, nes šios problemos buvo matomos, kai nagrinėjome komitete, ir mes parengėme po priėmimo protokolinį sprendimą su siūlymais Vyriausybei. Darbo grupė tai darys. Reikia peržiūrėti dar vieną Vyriausybės nutarimą, bet tai bus jau priėmus šį įstatymą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, mano klausimas jums: ar jūs siūlote Seimui priimti protokolinį nutarimą?

A.SADECKAS. Ne, nereikia, nematau reikalo, tuo labiau kad tai yra daroma. Gerbiamoji Sigita irgi matė, kad gali kilti tų problemų, tačiau tai yra spęstini klausimai ir tam šiuo atveju nereikia Seimo sprendimo. Mes galime priimti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu yra iš principo prieštaraujančių, tai mes turėsime klausimą atidėti iki ketvirtadienio. (Balsai salėje) Kolegos, dėkoju. Tuomet… (Balsai salėje) Kolegos, aš noriu pasakyti tik viena: jeigu mes šiandien darome pertrauką, tai nukeliama į ketvirtadienį arba penktadienį. Klausimas vis tiek turi būti išspręstas. Jeigu yra siūlomos kito įstatymo pataisos, tai jos nebus padarytos, o mes negalėsime priimti. Ar mes šiuo atveju, liaudiškai kalbant, tempiame gumą tik dėl to, kad balsuotume ketvirtadienį arba penktadienį, ar sprendžiame šį klausimą dabar, nes aš nematau kitos alternatyvos. Yra mano kompromisinis pasiūlymas: jeigu yra kitų įstatymų spragų, įpareigoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir Ekonomikos komitetą per pertrauką iki kitos sesijos parengti įstatymus ir rugsėjo mėnesį priimti ypatingos skubos tvarka. Kolegos, ar tinka toks kompromisas? Tinka. Tada, kolegos, pradėkime priėmimą. Pirmiausia pritarkime po svarstymo. Ačiū. Kolegos, pradedame priėmimą. Įstatymas yra iš vieno straipsnio. Ar mes galėtume 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galima. Kolegos, ar galime priimti visą įstatymą? Kolegos, tvarka, pradedame priėmimą. Motyvai už, motyvai prieš. Nėra. Gerai. Balsuojame, kolegos. Kas manote, kad reikia balsuoti už, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.

Už – 28, prieš nėra, susilaikė 4. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas. Aš primenu Ekonomikos komitetui ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kad jeigu reikia pataisų kituose teisės aktuose, būtų gerai, kad jos būtų parengtos ir rugsėjo mėnesį pateiktos, kad įstatymas galėtų veikti ir užpildyti kitas teisės spragas.

Įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje, ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2738 (pateikimas ir svarstymas)

Kolegos, dabar imamės paskutinio rezervinio klausimo – Įstatymo “Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje, ratifikavimo” projekto. Kviečiu viceministrą Albertą Vasiliauską į tribūną. Pateikimas.

Kolegos, kol ateis viceministras, noriu informuoti, kad vieno rezervinio klausimo nebus, t.y. Seimo nutarimo dėl Seimo seniūnų sueigos sudėties pakeitimo, nes į Valstiečių frakciją įstojo Seimo narys V.Šustauskas. Yra Seniūnų sueigai pareiškimas. Informuojame, kad į Seimo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakciją įstojo Seimo narys V.Šustauskas. Sveikinu V.Šustauską tapus Valstiečių frakcijos nariu ir linkiu sėkmingai ginti valstiečių interesus. Prašom.

A.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje, ratifikavimo” projektą. Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ar dykumėjimą, ypač Afrikoje, ratifikavimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 m. programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatytas šių metų ketvirtajame ketvirtyje.

Šią konvenciją jau ratifikavo 187 valstybės, tarp jų ir Latvija, rengia dokumentus Estija. Lietuvai konvencijos ratifikavimas suteiktų galimybę efektyviau spręsti žemių degradavimo problemas, prisijungti prie tarptautinių projektų bei gauti tarptautinių organizacijų paramą šio pobūdžio problemoms spręsti. Atsirastų galimybė rengti ir įgyvendinti bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis, šios konvencijos šalimis, subregionines ir regionines bendrų veiksmų programas. Tokio bendradarbiavimo tikslas – užtikrinti tinkamą tarptautinę aplinką bei gauti finansinę, techninę ir kitokio pobūdžio paramą, kad būtų galima veiksmingai išspręsti specifines Vidurio ir Rytų Europos žemių degradavimo problemas įvairiais lygmenimis.

Šių metų rugpjūčio 25 d. Havanoje, Kuboje, prasidės konvencijos šalių konferencijos VI sesijos posėdis. Todėl yra konvenciją vykdančio sekretoriaus prašymas Lietuvai pasistengti iki šios sesijos pabaigos ratifikuoti šią konvenciją, kad į šią sesiją galėtų būti pakviesti mūsų atstovai. Prašyčiau Seimą šį įstatymo projektą apsvarstyti ir priimti skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ar yra Vyriausybės?..

A.VASILIAUSKAS. Taip, yra Vyriausybės nutarimas ir šis projektas yra suderintas su Finansų, Teisingumo, Užsienio reikalų, Žemės ūkio ministerijomis.

PIRMININKAS. Yra Vyriausybės prašymas svarstyti ypatingos skubos tvarka?

A.VASILIAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Mes turime tik vieną šansą – ypatingą skubą. Skuba mūsų negelbsti, nes per mažai dienų. Kolegos, aš tiesiog nežinau, nes aiškinamajame rašte to nėra.

A.VASILIAUSKAS. Tikrai labai svarbu.

PIRMININKAS. Mes žinome, kad labai svarbu, mes pasiryžę… Kolegos, yra prašymas dėl ypatingos skubos, nes šiuo atveju tai susiję su labai dideliais finansiniais dalykais, kurie gali būti naudingi Lietuvai, ypač Kuršių nerijai, įmiškinimo klausimams ir visiems kitiems dalykams, kurie susiję su tomis problemomis. Ar neprieštarausite, jeigu mes patikėsime pranešėjo žodžiais, kad jis prašo Vyriausybės vardu ypatingos skubos tvarkos? Dėkoju. Dabar nori paklausti A.Baura.

A.BAURA. Pone viceministre, aiškinamajame rašte yra parašyta, kad nario mokestis yra visiškai nedidelis, šiek tiek daugiau kaip 1000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Aš norėčiau štai ko paklausti. Kadangi Seimas per 13 nepriklausomybės metų ratifikavo daug Jungtinių Tautų konvencijų, gal jūs galite pasakyti, koks už visas tas konvencijas yra nario mokestis, kurį moka Aplinkos ministerija per metus? Kokia pinigų suma susidaro?

A.VASILIAUSKAS. Kiek moka už visas konvencijas, aš tiksliai negalėčiau pasakyti.

A.BAURA. Maždaug.

A.VASILIAUSKAS. Net ir maždaug negaliu pasakyti, nenoriu spėlioti, bet šis mokestis iš tikrųjų labai nedidelis – 0,17 Lietuvai kainuotų. Tai yra labai nedaug.

PIRMININKAS. Prašome atsakyti, gerbiamasis viceministre. Jūs atsakėte?

A.VASILIAUSKAS. Taip, sakiau, kad labai nedaug – 0,17.

PIRMININKAS. Nori paklausti V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, dykumėjimo procesas tikrai vyksta Lietuvoje, ir Rytų Lietuvoje daug žemių (jau dešimtmetį ir ilgiau) dykumėja, apauga menkaverčiais želdiniais, visokiais krūmais. Pagal šią konvenciją yra galimybė, kiek Lietuva gali pasinaudoti šia parama? Tai būtų tikrai labai naudinga ir to reikėtų Lietuvai.

A.VASILIAUSKAS. Aš manau, kad labai daug. Žinoma, Lietuva yra ne Pietryčių Azija ir ne Afrika, bet žemių degradavimo procesai yra akivaizdūs kaip kolūkinės santvarkos palikimas. Aš manau, kad Aukštaitijos regionuose ir Žemaitijos kalvose vyksta tokie procesai. Suprantu, kad galimybės yra neribotos. Konkrečių skaičių aš negaliu pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti pateikimui bendru sutarimu? Palaukite, vieną minutę, viceministre. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Gerbiamieji kolegos, ar kartu mes galėtume, nes yra prašymas dėl ypatingos skubos, šiandien pradėti svarstymą ir pritarti po svarstymo? Galime. Tada mes galėtume šiandien ir priimti, bet kadangi tai yra konvencija, reikia 57 balsų. Kolegos, siūlau Seniūnų sueigai stipriai padirbėti, kad tie balsai atsirastų salėje, o geriausia – numatyti priėmimą ketvirtadienį arba penktadienį. Tvarka. Dėkoju, viceministre, mes pritarėme po svarstymo, priėmimas bus penktadienį.

Kolegos, siūlau nedaryti pertraukos ir tęsti darbą. 17.00 val. bus Seimo kontrolierių 2002 metų veiklos ataskaita. O iki 17.00 val. mes turime dar daug klausimų. Ar galėtume pradėti darbotvarkės kompleksinio 12 klausimo, net iki m raidės, 12a, b, c, d ir t.t. iki 12m, svarstymą? Jeigu galime, aš kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbėti A.Plokšto. Nėra. Kviečiu A.Butkevičių.

Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas Nr.IXP-1532(3*) (svarstymas)

Pradėsime Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projekto Nr.IXP-1532 svarstymą. Prašome, pranešėjau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas gana ilgai svarstė Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektą. Buvo gauta labai daug pastabų, aš tikrai nenoriu visų skaityti. Jeigu svarstymo metu bus reikalas už jas balsuoti, manau, jos bus pateiktos. Siūlyčiau, kad šiandien apsiribotume svarstymo procedūra, o priėmimą numatytume penktadienį, kaip ir yra darbotvarkėje. Galiu pasakyti tiek, kad buvo gauta labai daug Teisės departamento pastabų, kurios taip pat buvo išnagrinėtos, Europos Teisės departamento pastaboms buvo pritarta. Noriu pasakyti, kad nebuvo pritarta iš daugelio pasiūlymų, Vyriausybės pastabų, tik vienai pastabai. O galutinis Biudžeto ir finansų komiteto nutarimas, kad reikia pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Mes dar turėsime apsispręsti dėl keleto nuostatų, kurioms komitetas nepritarė. Bet dabar kviečiu Ekonomikos komiteto vardu P.Vilką. Gerbiamasis pranešėjau, jūs gal čia netoli prisėskite, mes tuoj grįšime. P.Vilkas – Ekonomikos komiteto išvada. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektą, pasiūlė, priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui projektą patobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos Teisės departamento pastabas, kurioms Ekonomikos komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar kviečiu A.Butkevičių, nes komitetas nepritarė vienai Vyriausybės išvadai. Taigi iš esmės yra problema su punktu 118, siūloma papildyti projekto 6 straipsnio 4 dalį atsižvelgiant į Respublikos civilinio kodekso 2.107 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Komitetas motyvuoja, kad reiki nepritarti. Kas galėtų pristatyti Vyriausybės poziciją? Gal komiteto pirmininkas gali pakomentuoti, mes galėtume apsispręsti.

A.BUTKEVIČIUS. Mūsų komitetas nepritarė, nes Civilinio kodekso nuostatų galiojimas nepriklauso nuo to, ar jos pakartotos ir specialiuose įstatymuose.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu sutikti su pagrindinio komiteto nuomone ir nepritarti tam papildymui? Galime. Gerai. Žodžiu, nepritarta Vyriausybės išvadai.

Ir antroji Vyriausybės nuostata yra siūlymas patikslinti projekto 36 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei nustatyti, kokie yra menkesnės priežiūros kriterijai. Komitetas siūlo nepritarti. Prašome motyvuoti pirmininke.

A.BUTKEVIČIUS. Kuris straipsnis?

PIRMININKAS. 36 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

A.BUTKEVIČIUS. Numatoma, kad šios nuostatos bus išdėstytos kitame įstatymo projekte, iš esmės yra perkeliamos, nes yra lydimieji įstatymai.

PIRMININKAS. Pakartojamos direktyvos. Kolegos, ar galime sutikti su komiteto pozicija? Galime. Gerai. Šiai Vyriausybės pozicijai nepritarta. Ačiū. Dėl šio įstatymo atveju viskas. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymui? Galime? Pritariame. Gerai. Ačiū.

Kontroliuojančių investicinių bendrovių įstatymo projektas Nr.IXP-1533(3*) (svarstymas)

Kontroliuojančių investicinių bendrovių įstatymo projektas. Prašom, pranešėjau.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Kontroliuojančių investicinių bendrovių įstatymo projektą, šiam įstatymo projektui buvo sulaukta mažiau pataisų ir pasiūlymų. Noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupė stipriai padirbėjo ir beveik visoms pasiūlytoms pastaboms buvo pritarta, tiek Vyriausybės, tiek Centrinių vertybinių popierių depozitoriumo. Taip pat daug pataisų yra pateikęs Seimo narys A.Plokšto, joms pritarta, taip pat pritarta ir Ekonomikos komiteto pasiūlymui. Mūsų komiteto galutinė išvada – pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Pritarta Kontroliuojančių investicinių bendrovių įstatymo projektui. Dėkoju pranešėjui.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ ir 173¹⁶ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1534(2*) (svarstymas)

Dabar kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu A.Sakalą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ ir 173¹⁶ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašome, pranešėjau.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa pasidarė būtina, nes yra pakeista sąvoka ir vietoj “investicinių bendrovių” yra “investicinių kintamojo kapitalo bendrovių”. Taigi atitinkamai reikia pataisyti ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Čia jokios sankcijos nekeičiamos, keičiama tik pati sąvoka. Viena pervadinimą į kitą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui, nes išvada labai aiški? Dėkui. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ ir 173¹⁶ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta.

Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1535(2*) (svarstymas)

Dabar Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ekonomikos komiteto vardu – P.Vilkas.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, pasiūlymų, pastabų negavo. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu, nes iš tikrųjų labai trumpas ir labai aiškus siūlymas? Dėkui. Pritarta.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1536(2*) (svarstymas)

Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pildymo įstatymo projekto. Vėl kviečiu kalbėti A.Butkevičių Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašome.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas buvo svarstomas mūsų komitete. Buvo gauta Seimo nario A.Plokšto įstatymo pataisa, kad šis įstatymas įsigaliotų ne nuo liepos 1 d. o nuo spalio 1 dienos. Galutinei išvadai mūsų komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galima. Pritarta.

Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1537(2*) (svarstymas)

Dabar norėčiau, kad pateiktume Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

A.BUTKEVIČIUS. Pelno mokesčio įstatymo projektą mūsų komitetas taip pat svarstė, jiems pritarė bendru sutarimu. Buvo analogiška A.Plokšto pataisa dėl datos nukėlimo iki šių metų spalio 1 dienos. Galutinė išvada – pritarti su pateikta pataisa bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume pritarti po svarstymo ir šiam projektui? Pritarta.

Įmonių įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1538(2*). Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1539(3*) (svarstymas)

Dabar kviečiu vėl P.Vilką. Įmonių įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašome pateikti išvadas dėl abiejų atvejų.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė Įmonių įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo metu pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta, todėl komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projekto ir komiteto išvadai.

Kartu komitetas taip pat yra apsvarstęs Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galite šiems abiem projektams pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta. Prieštaraujančių nematau.

Pensijų fondų įstatymo 2, 7, 36, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1540 (svarstymas)

Kolegos, dabar yra Pensijų fondo įstatymo 2, 7, 36, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kas norėtų pateikti išvadas Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu? Jeigu nėra, aš paskaitysiu išvadas pats. Šiuo atveju išvada yra tokia: “Atsižvelgiant į tai, kad Seime bus svarstomas Pensijų fondo įstatymo naujos redakcijos projektas, kuris reglamentuos Pensijų fondo valdymo, įmonių bei depozitoriumo veiklą, komitetas siūlo atmesti šį projektą. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu komiteto išvadai? Pritariame. Bendru sutarimu projektas Nr.IXP-1540 yra atmestas.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1542(2*). Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1543(3*) (svarstymas)

Dabar, kolegos, vėl kviečiu P.Vilką. Vėl noriu, kad du įstatymai būtų pateikti svarstyti, t.y. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Prašome pateikti išvadas.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Kartu komitetas apsvarstė ir Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Sprendimas būtų toks: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48, 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1544(2*) Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2325(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiems dviem projektams po svarstymo? Dėkoju. Pritarta. Dabar kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių pateikti svarstyti du projektus. Vertybinių popierių rinkos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Svarstymas.

A.BUTKEVIČIUS. Posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai trumpai. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48, 57 straipsnių pakeitimo įstatymui mūsų komitetas pritarė su A.Plokšto įstatymo pataisa, kuria įsigaliojimo data nukeliama į 2003 m. spalio 1 dieną. Šiam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Gal ir kitą išvadą iš karto.

A.BUTKEVIČIUS. Iš karto teikiu ir kitą Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiam įstatymui taip pat pritarta bendru sutarimu. Komitetas pritarė A.Plokšto analogiškai pataisai, kuri buvo ir kituose įstatymuose dėl datos nukėlimo į spalio į 1 dieną. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu abiem šiems projektams pritarti po svarstymo? Dėkui. Pritarta.

Taigi šis kompleksinis 12 klausimas išnagrinėtas. Vienas įstatymo projektas atmestas, visiems kitiems pritarta po svarstymo ir numatyta priėmimo procedūra pagal Seniūnų sueigos siūlymą.

Seimo kontrolierių 2002 metų veiklos ataskaita

O dabar, kolegos, imamės darbotvarkės klausimo – Seimo kontrolierių 2002 metų veiklos ataskaitos. Čia mes turime susitarti dėl procedūros. Šiuo atveju ataskaitą teikia Seimo kontrolieriai, kurie ėjo savo pareigas iki 2003 m. kovo mėnesio ir dabar jau neina pareigų. Jeigu jūs neprieštaraujate, paprašysiu įstaigos vadovą pateikti jų ataskaitas. Šiuo atveju kviečiu į tribūną gerbiamąjį Romą Valentukevičių pateikti buvusių Seimo kontrolierių, kuriems mes galėtume dar kartą padėkoti už jų darbą, ataskaitas. Jeigu kiltų klausimų, kontrolieriai yra, mikrofonai taip pat, mes galėtume dar išgirsti jų atsakymus arba jų kalbas. Prašom, pranešėjau.

R.VALENTUKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai.

PIRMININKAS. Atsiprašau, čia sėdi jau nauji, taip?

R.VALENTUKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Tai labai atsiprašau. Senų neturime. Prašom.

R.VALENTUKEVIČIUS. Yra vienas.

PIRMININKAS. Yra.

R.VALENTUKEVIČIUS. Kreipdamasis į jus iš šios aukštos tribūnos, noriu pristatyti Seimo kontrolierių įstaigos 2002 metų veiklos ataskaitą. Pradžioje trumpai apibūdinsiu Seimo kontrolierių, arba kaip įprasta pasaulyje vadinti ombudsmenų, institucijos vietą ir vaidmenį ginant pažeistas žmogaus teises, kovojant su pareigūnų, valstybės tarnautojų piktnaudžiavimu, siekiant geresnio valstybės valdymo ir savivaldybių administravimo. Neabejotina, kad kiekvienam “teisinės valstybės” sąvoka asocijuojasi su žmogaus teisėmis. Teisine valstybe negalima pavadinti tos valstybės, kuri nepaiso žmogaus teisių. Pripažįstama, kad pagrindinė priemonė kovojant už savo teises, prieš valdžios ir valdymo savivaldos pareigūnų savivalę yra teismai. Ypač svarbu, kad Lietuvoje veikia administraciniai teismai, nagrinėjantys piliečių skundus dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų ir sprendimų. Tačiau, ginant pažeistas žmogaus teises, yra svarbios ir ikiteisminės institucijos. Viena iš jų yra Seimo kontrolierių įstaiga.

Ši institucija, kurioje dirba penki Seimo kontrolieriai, vadovaudamasi įstatymais ir kitais valstybės teisės aktais, tarptautinėmis konvencijomis ir nuostatais, nuolat siekia, kad pažeistos žmogaus teisės būtų atkurtos, o neteisėti biurokratiški pareigūnų veiksmai būtų pastebėti ir pašalinti. Seimo kontrolierius yra svarbus žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei vykdomosios valdžios institucijų veiklos kontrolės institutas. Ombudsmenas nedubliuoja teismų ir prokuratūros veiklos žmogaus teisių srityje ir nekonkuruoja su šiomis institucijomis. Ombudsmenas gina žmogaus teises ir laisves specifinėmis priemonėmis ir būdais, užtikrina valstybės dėmesį konkretaus piliečio interesams. Ombudsmeno vaidmuo išskirtinis ir tuo, jog jis susieja žmogaus teisių apsaugos proceso dalyvius – piliečius ir valdžią. Efektyviai teisių apsaugai teikia valdžios organų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo… Taigi ombudsmenas yra veiksmingas tarpininkas šiam bendradarbiavimui pasiekti.

Lietuva tampa vis brandesne teisine valstybe, kurioje žmogaus teisių apsaugai skiriamas tam tikras dėmesys. Tačiau dar anksti konstatuoti, kad šioje srityje nėra pažeidimų. Dedamos visos pastangos, kad tai atsitiktų kuo rečiau. Žmogaus teisių apsaugos klausimais Lietuva ir jos kontrolierių įstaiga dalijasi patirtimi su brandžių demokratijų šalimis, kuriose žmogaus teisių apsauga turi senas tradicijas, ir su naujų demokratijų valstybėmis, šioje srityje žengiančiomis pirmuosius žingsnius. Žmogaus teisių problema Lietuvą ypač susieja su bendra Europos erdve, nes žmogaus teisės yra universalios.

Ombudsmenas savo veikloje negali vykdyti vien pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo kontrolės ir tradicinio administravimo. Seimo kontrolierius privalo vykdyti ir šviečiamąją prevencinę veiklą. Siekdamas gerinti visuomenės žinias apie pilietines teises ir laisves kontrolierius turi organizuoti informacines kampanijas, joms vadovauti. Informacinė kampanija turėtų apimti ir institucijas, interneto puslapius, kur išsami informacija lengvai pasiekiama. Taip pat turėtų būti sudaryta galimybė piliečiams bendrauti su Seimo kontrolieriais ar jų įgaliotais asmenimis elektroninėmis priemonėmis. Kaip reikalauja Seimo kontrolieriaus mandatas, jis turi veikti atvirai ir atsakingai. Šiems tikslams pasiekti Seimo kontrolierius pats turi būti gero administravimo, elgesio pavyzdys, propaguotojas ir gynėjas. Siekdamas viešumo Seimo kontrolierius privalo atsiskaityti ne tik Seimui, kaip numato Seimo kontrolierių įstatymas, bet ir teikti ataskaitas apie savo nuveiktus darbus, išaiškintų žmogaus teisių pažeidimo faktus plačiai visuomenei, taip pat daryti pranešimus įvairiuose renginiuose.

Užduotys teikiant pagalbą piliečiams, kurie turėtų problemų su blogu administravimu, turi būti atliekamos kuo arčiau pačių piliečių. Skundų tyrimą siekiama organizuoti regionuose, didesnėse savivaldybėse, tokiose specifinėse institucijose kaip kalėjimai ar policija. Seimo kontrolieriai svarsto galimybę įsteigti regioninius informacinius biurus, kurie teiktų piliečiams informaciją, priimtų skundus, o esant galimybei ir tirtų žalą pačioje vietoje. Visais atvejais Seimo kontrolieriai turi daryti viską, kas įeina į jų kompetenciją, kad garantuotų teisingą, efektyvų ir spartų skundų tyrimą turėdami vienintelę intenciją – išaiškinti neteisėtus dalykus.

Seimo kontrolierių įstaiga, priklausydama valstybiniam sektoriui, yra tarpininkė tarp valstybės ir piliečių, ginanti šiame amžinajame konflikte silpnesnį – piliečius. Tai šalia teismo egzistuojanti institucija, jo nepakeičianti ir su juo nekonkuruojanti, tačiau galinti padėti žmogui iki teismo. Piliečių skundų skaičius, augantis visuomenės pasitikėjimas Seimo kontrolierių įstaiga, teigiami tarptautinių ekspertų vertinimai liudija, kad ši institucija randa savo vietą valstybės institucijų sistemoje ir tampa patikima eilinių piliečių atrama, kovojant su pareigūnų piktnaudžiavimu ir biurokratizmu.

Seimo kontrolierių įstaiga nėra represinė valstybės struktūra, kuri tik kontroliuoja ir baudžia. Seimo kontrolieriai stengiasi ne tik padėti valdininkų nuskriaustam žmogui rasti tiesą, bet ir išaiškinti, iškelti viešumon biurokratiško elgesio priežastis, atkreipti atitinkamų institucijų dėmesį į norminių aktų ar valdymo sistemos trūkumus bei siūlyti šių problemų sprendimo būdus ir padėti piliečiams realizuoti savo teises ir laisves.

Per 2002 metus Seimo kontrolierių įstaiga išnagrinėjo 1680 piliečių skundų. Skundai, kurie buvo pripažinti pagrįstais ir kurių pagrindu buvo atlikti pareigūnų veiksmų tyrimai bei dėl pareigūnų veiksmų priimti sprendimai sudarė apie 50% išnagrinėtų skundų. Skundų, kuriuose nenustatyta pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo atvejų, buvo atmesti. Tai sudarė apie 30%. Skundai, kurių pagal Seimo kontrolierių įstatymą Seimo kontrolieriai netiria, buvo grąžinti nenagrinėti ir tai sudarė apie 20%. Išnagrinėję piliečių skundus ir atsakę į jų prašymus, Seimo kontrolieriai priėmė per 1400 sprendimų. Skundą pripažinus pagristu dažniausiai atkreipiamas atsakingų pareigūnų dėmesys į nustatytus piliečių teisių pažeidimus ir pareigūnai įpareigojami per tam tikrą laikotarpį išspręsti piliečiams rūpimus klausimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius įstatymų, kitų norminių aktų prieštaravimus bei trūkumus Seimo kontrolieriai informuoja Seimą, Vyriausybę, kitas institucijas ir rengia siūlymus pakeisti ar papildyti norminius aktus ar tarybų sprendimus.

Per 2002 metus Seimo kontrolieriai pateikė per 40 rekomendacijų pakeisti ir papildyti norminius aktus.

Nagrinėjant skundus aptikus nusikaltimo požymių, 13 atvejų medžiaga buvo perduota tardymo organams. Ne kartą buvo kreiptasi į teismą, padedant išaiškinti pažeistas piliečių teises. 36 kartus pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas. 517 kartų buvo pasiūlyta valstybės ir savivaldybių įstaigų pareigūnams atlikti konkrečius darbus: imtis konkrečių priemonių padėčiai ištaisyti ir apginti pažeistas piliečių teises. Iš viso noriu pasakyti, kad praeitais metais per 75% Seimo kontrolierių pareikštų pažeidimų buvo įvykdyta. Tai, sakyčiau, gan didelis rodiklis.

Pereisiu prie keleto pavyzdžių. Ir šiandien salėje buvo kalbama apie piktnaudžiavimą žeme, bet aš paminėsiu keletą momentų, kurie, mano manymu, taip pat turėtų atsispindėti tame įstatymo pakeitime arba kituose norminiuose aktuose. Nemažai skundžiamasi apskričių viršininkų administracijų pareigūnų, o ypač žemėtvarkos skyrių pareigūnų veiksmais dėl pažeidimų atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinius, kitais žemėtvarkos klausimais. Tokie skundai praėjusiais metais sudarė per 19% visų gaunamų skundų dėl valstybės įstaigų pareigūnų veiklos. Daugiau nei pusė išnagrinėtų skundų dėl apskričių viršininkų administracijos pareigūnų veiksmų buvo pripažinti pagrįsti. Charakteringa tai, kad tiriant pareiškėjų skundus paaiškėjo, kad pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatas dėl pretendentų prašymų tenkinimo eiliškumo, įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektus, žemė buvo įteisinta 9, 10 eilėje esantiems piliečiams, tuo tarpu apeinant 2, 8 poziciją užimančius asmenis. Ne kartą buvo konstatuota nepakankama žemėtvarkos projektų vykdymo kontrolė, kurią turėjo vykdyti valstybės tarnautojai, dirbantys apskričių viršininkų administracijose. Toks nepakankamas žemėtvarkos specialistų, vykdančių valstybinės svarbos darbą, žemės reformą, savo, kaip valstybės tarnautojų, vaidmens ir funkcijų suvokimas sudarė prielaidas pažeidimams. Sprendžiant iš pastaruoju metu nustatytų pažeidimų Šalčininkų ir Elektrėnų žemėtvarkos tarnybose, galima konstatuoti, kad kai kurie valstybės tarnautojai tarnybine padėtimi pasinaudojo prioritetą teikdami ne valstybės politikai žemės santykių reguliavimo srityje įgyvendinti, bet kitų asmenų, tai yra “savininkų”, nepamirštant tenkinti ir savo asmeninių interesų.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymu nesudaryta galimybė prilyginti valstybės tarnautojų atsakomybės už savo atliekamą darbą, žemėtvarkos skyrių darbuotojų, dirbančių sutarčių pagrindu tą patį darbą, žemės reformos žemėtvarkos projektų autorių ir tiesioginių šių darbų organizatorių valstybinėse bei privačiose įmonėse… aš turiu galvoje matininkus. Neturint galimybių vertinti minėtų asmenų veiksmus, dažnai už projekto rengėjų piktnaudžiavimą turima informacija ir savivale turėdavo ir turi atsakyti šiuos projektus priėmė valstybės tarnautojai, o ne konkretūs nusižengimą padarę asmenys. Siekiant išvengti pateiktų pažymų, anonsuose nustatytų pažeidimų, būtina numatyti konkretesnę žemės reformos darbus organizuojančių ar juos kontroliuojančių valstybės institucijų tarnautojų asmeninę atsakomybę už savo veiklą, tai įrašant į jų pareigybines instrukcijas. Taip pat būtų tikslinga nustatyti reikalavimą nesinaudoti galimybe įsigyti sau ar artimiems giminaičiams žemės teritorijose, kuriose rengiami jų kontroliuojami žemės reformos žemėtvarkos projektai. Tokie pat apribojimai įsigyti žemės projektuojamose teritorijose turi būti taikomi ir šių projektų rengėjams, turintiems galimybę pasinaudoti detalesne informacija apie laisvo žemės fondo žemės sklypus.

Siekiant sudaryti sąlygas griežčiau kontroliuoti valstybės tarnautojus, vykdančius žemės reformą, būtina patikslinti Valstybės tarnybos įstatymą, numatant tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų pratęsimą. Būtų tikslinga, jeigu tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, reviziją ar žemės reformos įstatymus reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę, arba nustačius Seimo kontrolieriams, numatyti tarnybines nuobaudas skirti ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo. Šiuo metu terminas yra tik 6 mėnesiai. Būtina griežtesnė atsakomybė už valstybės tarnautojų etikos principų nesilaikymą ir tarnybinių pareigų nevykdymą, nurodant konkrečias tarnybines nuobaudas – griežtą papeikimą arba, jeigu tai susiję su viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktu, iki atleidimo iš darbo.

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi jums Seimo kontrolierių ataskaita pateikta interneto puslapyje ir buvo išdalinta atskiru leidiniu kiekvienam komitetui, tai aš daugiau ir neminėsiu konkrečių faktų, konkrečių pavyzdžių. Jeigu jums kils klausimų, bus galima į juos atsakyti. Čia yra ir tie kontrolieriai, kurie dirbo, ir gal nauji kontrolieriai galės atsakyti.

Trumpai noriu pristatyti Seimo kontrolierių tarptautinę veiklą. Per pastarąjį pusmetį (aš kalbu jau apie šią kadenciją) gerokai sustiprėjo ir išsiplėtė Seimo kontrolierių įstaigos ryšys su tarptautinėmis ombudsmenų ir kitomis žmogaus teisių gynimo organizacijomis. Kiekvienais metais mes tampame vis labiau žinomi ir vertinami Europos ombudsmenų instituto, Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ir kitų žmogaus teisių gynimo institucijų. Lietuvos Seimo kontrolieriai nuolat kviečiami padėti kitų šalių žmogaus teisių gynėjų organizacijoms kaip ekspertai, kuriant pas juos organizacijas. Taupydamas jūsų laiką nevardinsiu veiklos, bet noriu pasakyti, kad pagal Jungtinių Tautų plėtros programą Seimo kontrolieriai šiemet jau dalyvavo tarptautiniame ombudsmenų apskritajame stale Kirgizijoje, kur Vidurinės Azijos valstybėms buvo padėta rengti atitinkamas žmogaus teisių gynimo institucijas. Labai svarbi konferencija “Ombudsmenas ir Europos Sąjungos teisė” įvyko Varšuvoje, kurioje dalyvavo mūsų kontrolierės ir skaitė pranešimus. Taip pat analogiška konferencija vyko Estijoje; nesenai kolega grįžo iš Insbruko, kur buvo surengta konferencija “Ombudsmenas senose ir naujose demokratijose”. Pas mus neseniai lankėsi Kirgizijos, Kazachstano ir Gruzijos ombudsmenų institucijų vadovai ir jų darbuotojai, kurie taip pat gyvai domėjosi mūsų veikla ir džiaugėsi, kad galės pasinaudoti mūsų patirtimi.

Gerbiamasis Seime, pasinaudodamas šia man suteikta proga kreiptis į jus iš šios tribūnos, norėčiau jums pateikti dar vieną aktualiją, susijusią su Seimo kontrolierių įstaiga – patalpų įstaigai suteikimo ir finansavimo klausimai. Nuo Seimo kontrolierių įstaigos įkūrimo pradžios, tai yra nuo 1996 m., iki šios dienos Seimo kontrolierių įstaiga glaudžiasi Seimo II rūmų 1 aukšte ir užima 250 m² plotą. Noriu pasakyti žinodamas ir Seimo situaciją, kad Seimo kancleris nuolat siunčia raštus reikalaudamas palaisvinti šias patalpas arba bent patikslinti, kada tai gali būti padaryta. Seimo kontrolierių įstaigai dar 1999 m. patikėjimo teise buvo skirtos patalpos Vilniuje, Gedimino pr. 27 (tai buvusi Sveikatos ministerija, kaip žinote), mums ten skirta 921 m², tačiau mes esame visi to pastato šeimininkai. Ten dar skirta 5 organizacijoms: tai Užsienio reikalų ministerijai, Jungtinėms Tautoms, Sveikatos apsaugos ministerijos padalinys likęs, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos žmogaus teisių centras ir Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (dabar kitaip vadinasi, daugiau vertimų biuras, kuris verčia Europos Sąjungos dokumentaciją). Tačiau aš noriu pasakyti, kad šiam pastatui būtinas kapitalinis remontas, apie tai ne kartą buvo kalbėta įvairiais lygiais. Kapitalinio remonto esmė ta, kad stogas, langai, komunikacijos yra tiek susidėvėję, kad šiandien mes eikvojame savo ir taip skurdų biudžetą, kad palaikytume einamąjį to pastato remontą, nes esame už jį tam tikra prasme atsakingi.

Taip pat parengėme kapitalinio remonto projektą, už kurį sumokėjome 350 tūkst. Lt. Tačiau aš, suprasdamas Lietuvos sunkų biudžetą ir visa kita, suprantu, kad numatyta apie 10 mln. tam pastatui rekonstruoti. Supraskite teisingai, kad tai susiję ne vien su Seimo kontrolierių įstaiga, o su visomis organizacijomis arba tuo pastatu. Dėl to, kad biudžete nepakanka, tie pinigai nuo 1990 m. pabaigos nėra skiriami. Manyčiau, kad dėl daugelio priežasčių, kartu ir ekonominių, Seimo kontrolierių įstaigai būtų tikslinga skirti kitas atskiras patalpas. Konkrečiai kokias ir kur su Seimo Pirmininku ir premjeru aš kalbėjau, o šį pastatą būtų galima privatizuoti. Mano duomenimis, šio pastato privatizavimo vertė gali būti apie 10–12 mln. litų. Tokios yra kalbos, tačiau tikslios informacijos neturiu.

Pasakysiu ir tai, kad darbo sąlygos Seimo rūmuose yra nelabai geros. Seimo kontrolieriai negali priimti daugiau patarėjų, todėl trukdomas mūsų darbas, nes skundų srautai nuolat didėja. Be to, finansavimas nėra pakankamas. Šiandien turbūt daug kas iš jūsų nusijuoksite, kai pasakysiu, kad dauguma kompiuterių yra 1995 metų. Jūs puikiai žinote, kad šiame technikos amžiuje kompiuteriai per 2–3 metus pasensta. Dauginimo aparatūra yra visiškai susidėvėjusi. Kiekvieną kartą padauginus po kelis puslapius ją reikia remontuoti. Taip pat neturime lėšų išsamiai informacinei medžiagai išleisti.

Baigdamas savo kalbą, padejavimą noriu pasakyti, kad pastaraisiais mėnesiais Seimo kontrolierių įstaigoje skundų skaičius labai padidėjo. Gal tai susiję ir su dideliais trūkumais, susijusiais su žeme, tačiau, palyginti su praėjusiais metais, mes gauname skundų keliais šimtais daugiau negu užpraeitais ir ankstesniais metais. Be to, turiu pasakyti, kad didelis kiekis liko iš praeitos kadencijos kontrolierių, todėl šiandien kontrolierių krūvis yra labai didelis, o gerų sąlygų, kaip minėjau, neturime. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo kontrolierių įstaigos vadovui R.Valentukevičiui. Jūsų norėtų paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo ataskaitoje trupučiuką minėjote galimas Seimo kontrolierių įstatymo pataisas. Kaip jūs vertintumėte tokį variantą, kad, kaip ir kitų institucijų vadovai, Seimo kontrolierių įstaigos vadovas atsiskaitytų ir nereikėtų visiems kitiems kontrolieriams atsiskaityti personaliai, tuo labiau kad kai kurių jau nėra, jie jau pasikeitė? Ar jūsų tokia ypatinga specifika, kad turite kiekvienas atsiskaityti personaliai? Ačiū.

R.VALENTUKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, šiandien taip ir bus padaryta, nes nėra trijų Seimo kontrolierių. Gal ir taip būtų galima, tačiau mūsų įstatyme parašyta, kad Seimo kontrolierių įstaigos vadovas vadovauja įstaigai administravimo prasme, o kiekvienas kontrolierius dirba nepriklausomai ir savarankiškai. Aišku, kalbėti už kitą kontrolierių dėl jo priimtų sprendimų gal būtų sudėtingiau, tačiau, jeigu jis pateikia medžiagą, gal gali ir vienas įstaigos vadovas kalbėti, bet kiekvienas kontrolierius, tirdamas savo skundus, yra nepriklausomas nuo kito kontrolieriaus.

PIRMININKAS. Dėkoju už paaiškinimą. Iš tikrųjų kontrolieriai yra nepriklausomi. Klausia A.Poplavski. Atsiprašau, D.Velička.

D.VELIČKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinote, Seimo reitingas yra žemiausias iš visų organizacijų, bet ištikus bėdai žmonės kreipiasi būtent į jus, Seimo kontrolierius, taigi Seimo kontrolierių darbas kelia Seimo reitingą. Jūs minėjote, kad išnagrinėjote 1680 skundų, vadinasi, maždaug 336 skundai kiekvienam, kasdien po skundą. Sakykite, ar jums užtenka laiko, ar jūs iš tikrųjų tuos skundus išnagrinėjate objektyviai, kad tai būtų realu ir žmogus gautų pagrįstą atsakymą? Ačiū.

R.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Labai geras klausimas. Turiu pasakyti, kad krūvis iš tikrųjų yra didelis, kontrolierių aparatas yra apkrautas ir dirba intensyviai.

Dėl skundų nagrinėjimo kokybės galėčiau pasakyti, kad vienas kitas atvejis gal ir yra pasitaikęs, bet iš esmės mes esame piliečių pusėje ir jų poziciją giname pagal įstatymus. Ginčytis tiems pareigūnams, kurių veiksmus mes pripažįstame neteisėtais, iš esmės yra beprasmiška, nes mes, priimdami išvadas ir sprendimus, remiamės Seimo, Vyriausybės ar kitais norminiais aktais. Pasitaiko atvejų, kai mūsų rekomendacijos yra sunkiau vykdomos, nes kai kurių pareigūnų mentalitetas yra toks, kad jie įpratę dirbti, jei įsakyta. Kaip žinote, ombudsmenas, arba Seimo kontrolierius, priima rekomendacijas – rekomenduojame tą ar tą padaryti. Tačiau kontrolierių garbei galima pasakyti, kad mes niekada nesutinkame su atsirašinėjimu ir reikalaujame pagrįstai ir motyvuotai įrodyti, kodėl taip, o ne kitaip. Sakyčiau, kad šia prasme nebuvo nė vieno atvejo, nors kartais ir ant mūsų parašo skundus, bet piliečio skundas būna tikrai nepagrįstas, nors jam atrodo, kad turi būti taip, o ne kitaip.

PIRMININKAS. Klausia A.Poplavski.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, labai atidžiai perskaičiau jūsų 2002 m. ataskaitą. Krenta į akis, kad piliečių skundų struktūra nesikeičia. Vis dėlto daugiausia piliečių kreipiasi būtent dėl nuosavybės atkūrimo, dėl nekilnojamojo turto ir žemės klausimų, po to yra skundai iš įkalinimo įstaigų ir t.t. Aš norėčiau padėkoti už išsamią ataskaitą, bet, mano akimis žiūrint, Seimo kontrolierių darbas arba jie patys yra tapatinami su Seimu. Manyčiau, kad jūsų darbas turėtų būti ne rekomenduoti, o kontroliuoti, griežtai kontroliuoti. Man atrodo, kad daugeliu atvejų jūs daugiau rekomenduojate ir dubliuojate kitų įstaigų darbą. Nors jūs esate arti Seimo, bet galbūt nėra reikiamo ryšio su Seimu, darbas nekoordinuotas. Jūs savo neveiksmingumu gal šiek tiek žeminate ir Seimo autoritetą. Aš norėčiau paklausti, ką reikia…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, klausti – viena minutė.

A.POPLAVSKI. …kokius įstatymus reikia keisti, kad jūsų darbas būtų efektyvesnis ?

PIRMININKAS. Kolegos, primenu, kad klausti – viena minutė.

R.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, noriu pasakyti, kad nors mes ir vadinamės Seimo kontrolieriais, tačiau Seimo reitingo tikrai nežeminame (aš galiu tai drąsiai pasakyti), o galbūt net atvirkščiai.

Dėl ryšio su Seimu. Aš nesakyčiau, kad jo nėra. Praeitais metais per 140 prašymų padavė Seimo nariai, kurie priima rinkėjus apygardose, ir visi tie pareiškimai yra išnagrinėti, priimti sprendimai. O dėl rekomendavimo pozicijos ar įstatymų galiu pasakyti, kad tam tikra prasme mūsų įstatymas šiek tiek atsilikęs nuo laiko, jame yra keistinų dalykų, ir mes apie tai galvojame. Rudens sesijoje bandysime Seimui pateikti mūsų įstatymą ir po pateikimo bus galima diskutuoti dėl vienos ar kitos pozicijos. Tačiau jeigu kalbėtume apie pasaulinę ombudsmenų institucijų praktiką, nė vienoje pasaulio šalyje nėra taip, kad ombudsmeno priimtas sprendimas būtų privalomas. Noriu pasakyti tai, kad kitose pasaulio šalyse ombudsmeno rekomendacija laikoma privaloma ir niekas net nediskutuoja dėl jos vykdymo ar nevykdymo. Šiandien gal mes dar nesame brandi demokratinė valstybė ir gal todėl pas mus yra tam tikrų nukrypimų. Galiu pasakyti tokį negražų pavyzdį. Vienas apskrities viršininkas pasakė: “Jūsų yra rekomendacija, o Nacionalinės žemės tarybos nurodymas man yra privalomas”. Tai aš jam paaiškinau taip: aš sutinku, kad yra rekomendacija, bet jūs paskaitykite išvadas ir pasižiūrėkite, dėl ko jūs neteisūs, matysite, ar tą rekomendaciją vykdyti, ar ne.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kontrolieriau, jūs čia kalbėdamas pristatėte savo įstaigą kaip pagrindinę žmogaus teisių gynimo instituciją. Mano klausimas bus grynai konceptualiu lygiu. Nereikia aiškinti, kad mažai žmonių ar dar ką nors, bet konceptualiu lygiu. Ar jums neatrodo, kad jūs galėtumėte plėsti visišką žmogaus teisių gynimą, ne vien tik dėl valdininkų piktnaudžiavimo. Seime yra pateiktas Lygių galimybių įstatymas ir ten yra kontrolieriaus, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos išplėtimas. Ar konceptualiai nebūtų geriau, jeigu visas žmogaus teises jūs apimtumėte ir pasikeistų jūsų statusas? Bet tai, sakau, konceptualiu lygiu. Ačiū.

R.VALENTUKEVIČIUS. Jūsų mintis konceptualiu lygiu, aš turiu pasakyti, priimtina ir galbūt būtų teisinga. Tačiau šiandien yra vienas skirtumas, nes mes, Seimo kontrolieriai, arba jau įteisinti tam tikra prasme ombudsmenai, negalime tirti, aš pranešimo pradžioje minėjau, privačių firmų ir įvairių akcinių bendrovių veiklos, o moterų ir vyrų lygių galimybių arba vaikų teisių apsaugos kontrolieriams įstatymas tai numato. Tačiau čia yra Seimo reikalas. Tokių minčių anksčiau buvo, kiek žinau, Seime, prieš metus, kad šių institucijų sujungimas ir išplėtimas iki visiško žmogaus teisių gynimo gal ir pasiteisintų. Aišku, tai reikia svarstyti.

PIRMININKAS. Klausia V.Simulik.

V.SIMULIK. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo kontrolierių vadove, visų pirma noriu padėkoti už darbą, nes kiek teko susidurti mano veikloje ir mano rinkėjų veikloje, kiek kreipėmės į jūsų tarnybą, visą laiką buvo kompetentingai, aiškiai, paprastai išaiškinta, padėta žmonėms ginant jų teises. Tikrai nuoširdžiausias ačiū.

O klausimą turėčiau tokį. Savivalda iš tikrųjų dažnai (savivaldybės taryba arba savivaldybės administracija) priima sprendimus, kurie kertasi su įstatymais. Ar jums teko tokių atvejų nagrinėti ir kaip sekėsi? Ačiū.

R.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Taip, tokių atvejų mūsų praktikoje buvo. Tokiu atveju siūlome keisti valdybos sprendimus ar mero potvarkius ir jie dažniausiai yra keičiami. Tačiau jeigu kalbėtume apie savivaldos tarybos priimtus aktus, mums įstatymas šios teisės nesuteikia. Mes negalime nagrinėti Prezidento, Seimo, Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos, ir tarybų veiklos. Tačiau tokiu atveju mes naudojame kitą instrumentą. Kreipiamės į Vyriausybės atstovą ir prašome, nurodome jam kreiptis į teismą siekiant sustabdyti sprendimą. Aišku, jeigu Seimas suteiks tokią teisę ir mums, mes, be abejo, tą problemą galėsime gvildenti.

PIRMININKAS. Klausia S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo ataskaitoje minėjote, kad 13 prašymų ar skundų buvo perduota tardymo organams. Gal galėtumėte pasakyti, kokie yra šio veiksmo rezultatai? Ar jūs apskritai žiūrite, kas iš to išeina? Ar tiems žmonėms, bent daliai jų, buvo padėta, ar tai nuėjo iki teismo? Ar tai baigėsi niekuo? Kokie rezultatai?

R.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare, už klausimą. Taip, šioje srityje yra problemiška, nes teisėsaugos institucijos, Prokuratūra kartais su mumis bando nelabai glaudžiai bendrauti. Tačiau jeigu mūsų pažymose būna nurodyti tokie pažeidimai, jie atlieka tardyminius tyrimus. Buvo atvejų, kai buvo iškeltos baudžiamosios bylos, tik dabar aš neturiu po ranka, galėsiu jums paminėti tą faktą, imtasi priemonių. Bet kai kuriais atvejais, aš neseniai susidūriau, sakoma, kad nėra nusikaltimo sudėties, ir byla nekeliama, nors aiškus, akivaizdus nusikaltimas ten yra. Tačiau bėda yra ta, kad būna praėję daug laiko.

PIRMININKAS. Paskutinis nori jūsų paklausti, gerbiamasis kontrolieriau, V.Stankevič. Prašom.

V.STANKEVIČ. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, dirbdamas Europos Taryboje turiu galimybę palyginti mūsų Seimo kontrolierių darbą su kitų Europos Tarybos šalių ombudsmenų darbu. Galiu pasakyti, kad jūsų institucija dirba labai efektyviai, ir noriu jums už tai padėkoti.

O dabar norėčiau paklausti. Jūs minėjote tarptautinius ryšius. Ar su Baltarusijos panašia institucija turite kokių nors kontaktų, ar ne? Aš žinau, kad tokios institucijos kaimyninėje šalyje Baltarusijoje, deja, nėra. Norėčiau paklausti, gal vis dėlto turite kokių nors kontaktų, gal mes kaip nors galėtume daryti įtaką, kad ir Baltarusijos piliečiai būtų apsaugoti kaip ir Lietuvoje? Ačiū.

R.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, aš noriu pasakyti, kad jeigu kalbėtume apie mūsų tarptautinį bendradarbiavimą, mus labai riboja lėšos. Mes ne visada galime išvykti į vieną ar kitą konferenciją. Pirmos kadencijos kontrolieriai buvo finansuojami iš Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų, todėl jie tą galimybę turėjo. Kai mes esame kviečiami Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos komisarų… ekspertais, kartais jie mus finansuoja komandiruotpinigiais. Dabar jie didžiausią dėmesį skiria Vidurinei Azijai ir Užkaukazei.

Dėl Baltarusijos. Apie tą problemą mes esame šiek tiek užsiminę, tačiau nedviprasmiškai nutylima, kol kalbama, kad ten dėl žmogaus teisių Aleksandras Lukašenka atseit neįsileidžia. Girdėjau repliką. Vidurinėje Azijoje autoritarinio režimo daug, tačiau turiu pasakyti, kad neseniai buvo Kirgizijos ir Kazachstano ombudsmenai. Mane nustebino jų ryžtas ir noras mūsų pavyzdžiu ir gal dar geriau kai ką daryti. Jie priėmė įstatymą, sakyčiau, gana neblogą. Žinoma, kaip jiems seksis tą įgyvendinti, kitas reikalas.

Dėl Baltarusijos į jūsų pastabą mes atsižvelgsime, bet kol kas ryšių tikrai neturime.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo kontrolieriau. Ačiū už atsakymus į klausimus, ačiū už pateiktą pranešimą. Dabar, kolegos, noriu pasitarti. Šią ataskaitą mes turėtume pateikti Žmogaus teisių komitetui, kad jie išnagrinėtų ir pateiktų mums Seimo nutarimo projektą dėl ataskaitos vertinimo, taip pat pateiktų pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių išsakytų racionalių argumentų. Taigi, kolegos, dėkojame. Neprieštaraujate, vadinasi, sutariame dėl Žmogaus teisių komiteto. Ir sutariame, kad tai bus daroma rudens sesijoje, nes nemanau, kad šis komitetas per porą dienų galėtų išnagrinėti šią ataskaitą. Kartu dėkoju visiems Seimo kontrolieriams. Dėkoju ir anksčiau dirbusiems, ir dabar dirbantiems. Linkiu jiems visiems geros kloties ir sėkmės jų darbe, o mes pasistengsime ateiti jiems į pagalbą.

Valstybės tarnybos įstatymo 2, 9, 15, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2715 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, leiskite pakviesti į tribūną Lietuvos Respublikos Prezidento patarėją Oną Buišienę pateikti Valstybės tarnybos įstatymo 2, 9, 15, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad yra gautas Seimo Pirmininko pasiūlymas šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka ir numatyti, jeigu Seimas pritars po pateikimo, jo priėmimą liepos 4 dieną. Taigi, gerbiamoji pranešėja, jums žodis.

O.BUIŠIENĖ. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Respublikos Prezidento esu įgaliota pateikti Valstybės tarnybos įstatymo 2, 9, 15 ir 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Šio įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje ir pažeidę valstybės tarnautojų etikos principus, iš valstybės tarnybos būtų atleidžiami ir penkerius metus negalėtų užimti pareigų valstybės tarnyboje, jeigu jie buvo atleisti iš jos dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Šiuo tikslu Valstybės tarnybos įstatymą siūloma papildyti nauja sąvoka “piktnaudžiavimo tarnyba” sąvoka. Ji yra paimta iš Seimo kontrolierių įstatymo, aišku, šiek tiek ją modifikuojant, pritaikant prie tos dabartinės situacijos. Kartu Valstybės tarnybos įstatyme siūloma įtvirtinti valstybės tarnautojo pareigą vengti privačių ir viešųjų interesų konflikto, taip pat nepiktnaudžiauti tarnyba. Taip pat įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatos dėl senaties termino taikymo tiems asmenims arba tiems valstybės tarnautojams, kurie piktnaudžiavo tarnyba, todėl gali būti atleisti iš valstybės tarnybos. Trumpai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas būtų dėl 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo 11 dalies. Čia rašoma, kad “be viso kito, savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų”. Ar nemanytumėte, kad tų asmeninių paskatų gal reikėtų padaryti baigtinį sąrašą, nes dabar galimas įvairialypis traktavimas, kas yra asmeninės paskatos? Norėčiau jūsų trumpo komentaro. Ačiū.

O.BUIŠIENĖ. Manau, kad būtent tų asmeninių paskatų sąrašą ir nereikia daryti baigtinį, nes ta sąvoka tikrai yra, kaip jūs teisingai pasakėte, labai plati ir ją taikant galima interpretuoti. Gali būti bet kokios asmeninės paskatos: karjeros siekimas, padėkojimas kokiam nors proteguojamam asmeniui to valstybės tarnautojo. Čia kiekvienu konkrečiu tyrimo atveju galima. Todėl netikslinga būtų nustatyti baigtinį sąrašą, nes tuo atveju, jeigu atsirastų kokių nors kitų aplinkybių, reikėtų keisti įstatymą, o tai apsunkintų įstatymo taikymą.

PIRMININKAS. Klausia A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš, pritardamas teikiamoms įstatymo pataisoms, norėčiau tik atkreipti dėmesį. Ar jums neatrodo, kad gali būti suprasta, kad šios pataisos galios tik į priekį ir nieko nebus galima padaryti su tarnautojais, kurie yra prisidirbę liaudiškai kalbant? Kaip jūs manote, ar negalima plačiau taikyti Darbo kodekso nuostatų valstybės tarnautojams, nes, mano supratimu, Darbo kodeksas yra kaip bendras dokumentas, kuriame yra numatyta atleisti iš darbo ir dėl kitų aplinkybių? Ačiū.

O.BUIŠIENĖ. Jūs labai gerai pastebėjote tą dabartinį Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nesuderinamumą, nes, aš truputį priminsiu, Darbo kodekse yra įtvirtintas dvejų metų senaties terminas, tuo tarpu Valstybės tarnautojų – šeši mėnesiai. Čia yra prasilenkiama su elementaria logika. Antra vertus, tai iš tikrųjų sudaro galimybę tiems tarnautojams likti nebaudžiamiems. Pirminėje įstatymo redakcijoje buvo vieneri metai, bet įstatymo leidėjas pakeitė ir sutrumpino šį terminą iki šešių mėnesių.

Dabar atsakau į antrąją dalį jūsų klausimo, kuri buvo pirmoji formuluojant. Iš tiesų šio įstatymo tikslas ir yra, jeigu Seimas pritartų tokiai pataisai, pradėti kiekvienu konkrečiu atveju valstybės tarnautojų tyrimą… Mes žinome, kad yra kalbama, aišku, apie tuos valstybės tarnautojus, kurie naudodami tarnybinę informaciją, pirkdami susigrąžino, atkūrė nuosavybės teises į žemės sklypus ir visokiose rekreacinėse teritorijose. Šiems asmenims tai nebūtų taikoma. Tuo atžvilgiu įstatymo nuostata gali turėti grįžtamąją galią, nes nėra senaties termino.

PIRMININKAS. Klausia E.Skarbalius.

E.SKARBALIUS. Ačiū, pranešėja, jūs į mano klausimą jau atsakėte.

PIRMININKAS. Neklausite, taip? A.Sysas klausia.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, spaudoje buvo pasirodžiusi publikacija, kad Prezidentūroje yra žmonių, kurie lyg ir įsigiję žemės sklypų Vilniaus mieste galbūt ne visai teisėtais būdais, anot tų straipsnių autorių. Todėl mano klausimas būtų, ar Prezidentas bus toks pats griežtas ir darbuotojams, kurie dirba pas jį visuomeniniais pagrindais, o ne tiktai dirbantiems valstybės tarnyboje? Ar bus taikomas dvigubas standartas? Labai ačiū.

O.BUIŠIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Viena vertus, turiu pasakyti, kad aš tikrai negaliu komentuoti spaudoje pasirodžiusių publikacijų, nes man, kaip teisininkei, tai būtų nesolidu ir neatsakinga.

Antra vertus. Manau, kad iš tiesų dvigubų standartų nėra ir jų negali būti, nepaisant to, ar asmuo dirba visuomeniniais pagrindais, ar politinio, asmeninio pasitikėjimo pagrindu. Manau, kad čia vienareikšmė Prezidento pozicija yra aiški šiuo klausimu. Tikrai nebus tokių standartų.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia V.Simulik.

V.SIMULIK. Dėkui, pirmininke. Norėjau paklausti gerbiamosios pranešėjos dėl to, kad bus neleidžiama dirbti valstybės tarnyboje penkerius metus. Kas lėmė apsisprendimą – ne trejus, ne septynerius, ne dešimt, o būtent penkerius?

O.BUIŠIENĖ. Aš pamėginsiu paaiškinti. Ir diskutuojant turbūt aišku, kad tai nėra baudžiamoji atsakomybė. Jeigu jūs pamenate, pagal Baudžiamąjį kodeksą yra bausmės rūšis, kai atimama teisė dirbti tam tikrą darbą, pagal Baudžiamąjį kodeksą teismas atima teisę dirbti tam tikrą darbą. Tarkim, jeigu imame kaip pavyzdį žemėtvarkininką. Šiuo atveju žemėtvarkininkas galėtų dirbti, savaime aišku, privačiose struktūrose (kitas klausimas, ar darbdavys jį norės priimti), o valstybės tarnyboje toks asmuo negalėtų dirbti penkerius metus. Aišku, dėl termino būtų galima diskutuoti, tačiau labai nedidelį niuansą norėčiau pasakyti, kad, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos patirtis tuo klausimu yra itin įdomi. Didžiosios Britanijos valstybės tarnybos įstatyme yra nuostata, kad valstybės tarnautojams, kurie atskleidė jiems patikėtą paslaptį, net jų socialinių garantijų atžvilgiu gali būti ribojamas pensijos dydis. Kaip matome, kitose valstybėse tikrai ta patirtis yra labai labai pažengusi. O dėl termino, be abejo, galima diskutuoti – treji, penkeri, dešimt. Čia yra įstatymo leidėjo valia, kokį terminą jis nustatys.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Galime. Kolegos, tada gal pritariame?.. Vis dėlto yra prieš, taip? Nėra prieš? A.Vidžiūnas. Gal tada bendru sutarimu, kolegos, pritariame po pateikimo.

Yra Seimo Pirmininko siūlymas ypatingos skubos tvarką taikyti pateikimui. Ar šiuo atveju mes galėtume pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu ir numatyti?.. (Balsai salėje) O priėmimas bus numatytas liepos 4 d., kolegos. Kolegos, ar yra bendras sutarimas dėl ypatingos skubos, ar turėsime apsispręsti balsuodami? (Balsai salėje) Taigi nepritariama ypatingai skubai. Motyvai už, motyvai prieš. Prašom sakyti motyvus už ypatingą skubą ir motyvus prieš ypatingą skubą. Motyvai už – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamas, mano labai mylimas Arvydai Vidžiūnai. Žinote, jūs žodį, kelią į Seimą radote (kalbu su humoru šios dienos pabaigoje, nepykite, kolegos), bet iš tikrųjų reikia priimti dar šioje sesijoje šias pataisas. Kiek iš tikrųjų mes visi kalbėjome ir kiek… Mane kartais kolegos erzina, kai aš sakau, kad Utenos rinkėjai sakė, bet tikrai jie man sako: kada jūs priversite valdininkus elgtis su mumis žmoniškai ir paprasčiausiai elementariai, žmogiškai kalbėti su žmonėmis. Iš tikrųjų kada pradėsime mes juos po truputį spausti, nes pasirašė sau įstatymą dar anksčiau, pone Arvydai, ir prie jūsų valdžios, paskui pasitaisė prie visų mūsų irgi neblogai ir gyvena šiandien geriausiai? Pasižiūrėkite, kaip yra privačiose struktūrose. Yra kur kas griežčiau ir kur kas mažiau darbdaviai skaitosi su darbuotojais. Čia kartais netgi komitetuose mes matome, kaip su mumis nesiskaito. Todėl tikrai aš noriu, kad priimtume dar šioje sesijoje. Balsuokite už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai prieš – A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Pirmiausia kolegai aš norėčiau priminti, kad valdininkų Lietuvoje jau nėra dvejus metus, yra tarnautojai.

Antra. Aš manau, kad čia diskusija vyksta ne todėl, kad nepriimtume šioje sesijoje. Ypatinga skuba reiškia, kad šiandien svarstytume. Aš manyčiau, kad svarstymas turėtų būti ketvirtadienį, ketvirtadienį, jeigu reikės, priėmimas. Reikia susipažinti. Šiandien yra tik pateiktas įstatymo projektas ir mes negalime balsuoti po svarstymo, nes daugelis jo net neskaitė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau dar kartą paaiškinti ir Statutą, ir esmę. Statutas nenumato, jeigu taikoma ypatinga skuba, kokio nors svarstymo. Mes turime teisę šiandien pritarti po pateikimo, o ypatingą svarstymą pradėti komitete. O dėl priėmimo. Pateikiant klausimą, siūliau, kad priėmimas būtų penktadienį, liepos 4 dieną. Tai ar galime dėl to sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Yra prieštaraujančių. Gerai. Kadangi yra prieštaravimų, kolegos, turėsime balsuoti. Primenu, norint pritarti ypatingai skubai reikia 36 balsų. Taigi, kolegos, kadangi Seimo narys A.Vidžiūnas prieštarauja, balsuojame. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 38 Seimo nariai. Už – 33, prieš nėra, susilaikė 5. Šiandien ypatingai skubai mes nepritariame. (Balsai salėje) Mano siūlymas yra taikyti skubos tvarką ir dabar numatyti komitetą. Po to svarstydami galėsime dar kartą apsispręsti. Tai galėtų būti ketvirtadienio arba penktadienio plenariniame posėdyje. Kolegos, Č.Juršėnas turi ypatingą siūlymą šiuo klausimu.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu pasakyti, kad Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu siūlau patvirtinti skubos tvarką. Jeigu kam nors trūksta šio įrodymo – 33 balsų, galime balsuoti dar kartą. Ar reikia dar kartą balsuoti? Aš siūlau skubos tvarką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi Č.Juršėnas pakartojo tai, ką aš siūliau. Kolegos, dar kartą sakau, 33 balsų užtenka skubos tvarkai. Vadinasi, dabar atauškime. Skubos tvarka, jai balsų užtenka. Numatome komitetą. Tai yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar sutinkame su šiuo komitetu? Sutinkame. Tada svarstymas komitete turėtų būti rytoj, kad galėtume ketvirtadienį turėti svarstymą plenariniame posėdyje, ir tada apsispręsime dėl tolesnio priėmimo. Ačiū, kolegos, klausimas išspręstas. Dėl vedimo tvarkos A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, per Statutą einate kaip per sviestą. Jeigu yra sutariama dėl skubos tvarkos, tai yra 24 val. tarp pateikimo, tarp svarstymo komitete ir tarp svarstymo plenarinių posėdžių salėje. Gerbiamasis kolega, ketvirtadienį niekaip neišeitų mums taip dirbti, nebent 17.54 val. rytoj renkasi komitetas ir pritaria šiam klausimui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs atspėjote. Komitetas jų pirmininko iniciatyva gali rinktis taip, kaip jiems patogu. Manau, kad komitetas gali susirinkti net ir rytoj, ir poryt. Mes sutarsime. Taigi, kolegos, skubos tvarkai pritarta, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pritarta.

Noriu pasakyti, kad Seimo narių pareiškimų nėra. Imamės paskutinio klausimo – registruojamės.

Kolegos, užsiregistravo 35 Seimo nariai. Linkiu jums gero vakaro, gero poilsio. Ačiū už konstruktyvų darbą. Iki pasimatymo.