Penkiasdešimt ketvirtasis (400) posėdis
2003 m. liepos 1 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS

2003 m. liepos 1 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Šiek tiek trūksta apšvietimo salėje, bet taiso. Pradėsime liepos 1 dienos, antradienio, plenarinį posėdį. Noriu jus informuoti, kad tai yra 400 plenarinis posėdis šios kadencijos Seime, taigi tam tikras jubiliejus. (Plojimai)

Dėl darbotvarkės ar būtų kokių pastabų? Yra pasiūlymas. Tuoj, minutę.

V.ŽALNERAUSKAS. Liberaldemokratų frakcija siūlo įtraukti į darbotvarkę patobulintą projektą Nr.IXP-2333(2).

PIRMININKAS. Dėl ko čia?

V.ŽALNERAUSKAS. Čia yra Azartinių lošimų įstatymo 12 straipsnio pakeitimas. Priežastis yra ta, kad, nepriėmus šio įstatymo, rugsėjo 1 dieną turėtų nutraukti veiklą didžiausias investuotojas ir būtų tiesiog negražu. Šalis negražiai nuskambėtų.

PIRMININKAS. Gerai. Mes pažiūrėsime, ar jūsų siūlymas atitinka Statuto reikalavimus, ir tada apsispręsime. Kitų pasiūlymų? Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės 2-7 punktą, projektą Nr.IXP-2263, nes darbo grupė dar nebaigė darbo. Ir vietoj jo arba kitu laiku įrašyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą Nr.IXP-2734. Šiandien priimamas įstatymas dėl gyvūnų laikymo, todėl reikia pakeisti ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kad šis įstatymas galėtų sėkmingai funkcionuoti.

PIRMININKAS. Tai kodėl Seniūnų sueigoje nekėlėte šio klausimo?

A.SAKALAS. Nespėjome parengti dokumento. Tik vakar parengėme po Seniūnų sueigos.

PIRMININKAS. Tai dabar šiek tiek keičiame Seniūnų sueigos sutarimus. Mes pažiūrėsime dėl tų statutinių reikalavimų. (Balsas salėje) Taiso, aš sakiau, yra sugedęs apšvietimas. Gerai. Kitų pasiūlymų nėra.

Ar galėtume priimti darbotvarkę su tais dviem pasiūlymais, juos iš pradžių nukeliant į rezervinius, kol išsiaiškinsime, ar tikrai jie gali būti mūsų darbotvarkėje? Nėra prieštaravimų, pradedame posėdį. Šiuos du pasiūlymus – į rezervinius klausimus.

Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2660(2*) (priėmimas)

Pirmasis klausimas yra Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2660. Priėmimas. Pranešėjas – G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos, komitetas pasiūlymų šiam įstatymo projektui daugiau nėra gavęs. Yra Teisės departamento pastabos. Pirmai, trečiai yra pritarta, antrai ne. Ir galbūt konkrečiau pastraipsniui pasakysiu, kuriose vietose reikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Dėl dviejų pritarta, dėl trečios pataisos ne.

G.ŠIVICKAS. Antrai pataisai nepritarta.

PIRMININKAS. Gerai. Pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio.

G.ŠIVICKAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Kalbėti nėra norinčių. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Jeigu būtų prieštaravimų, tada iš karto sakykite, jeigu ne, laikysime, kad 2 straipsnis bendru sutarimu priimtas.

3 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. 4 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. 5 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Yra Teisės departamento pastaba. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į Civilinį kodeksą, šiame straipsnyje turėtų būti vadinama pirkimo-pardavimo sutartis. Komitetas pritaria tam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Pritaria. Kitų pasiūlymų nėra. Priimtas. 6 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. 6 straipsniui yra Teisės departamento pastaba, bet mes jai nepritariam.

PIRMININKAS. Nepritariat. Nėra pastabų, 6 straipsnis priimtas. 7 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. 7 straipsniui lygiai taip pat yra Teisės departamento pastaba. Šiame straipsnyje taip pat reikėtų įvardyti pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl komitetas taip pat tam pritaria.

PIRMININKAS. Nėra pastabų, priimtas. Toliau, 8 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimtas. 9 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Šiam straipsniui yra Teisės departamento pastaba. Mes jai pritariame. Po žodžio “padengti”, po kablelio išbraukiam visą toliau išdėstytą sakinį.

PIRMININKAS. Priimtas. 10 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Priimtas. 11 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Nėra kitų minčių. Priimtas. 12 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Nuo 12 ir toliau pastabų nėra.

PIRMININKAS. Nuo 12 straipsnio nėra daugiau pastabų. Dėl 12 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 13 straipsnis? Priimtas. 14 straipsnis? Priimtas. 15 straipsnis? Priimtas. 16 straipsnis? Priimtas. 17 straipsnis? Priimtas. 18 straipsnis? Priimtas. Ir paskutinis 19 straipsnis? Priimtas.

Dėl viso įstatymo V.Šustauskas nori kalbėti? Tada išjunkite. Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo priėmimo.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą? Prašau balsuoti. Balsuojame.

66 – už, prieš nėra, 11 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2661* (priėmimas)

Darbotvarkės 1b klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2661. Pranešėjas – G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Pasiūlymų ir pastabų šiam įstatymo projektui nėra. Komitetas siūlo pritarti.

PIRMININKAS. Įstatymas susideda iš vieno straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Nėra. Tada balsuokime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymą? Balsuokime.

67 – už, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

Loterijų įstatymo projektas Nr.IXP-2587(3*)ES (priėmimas)

Darbotvarkės 2a klausimas – Loterijų įstatymo projektas Nr.IXP-2587. Priėmimas. Pranešėjas – A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas negavo jokių papildomų pasiūlymų Loterijų įstatymo projektui, tad siūlyčiau šį įstatymą priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutiktumėte skyriais priimti? Būtų greičiau.

A.BUTKEVIČIUS. Sutinku.

PIRMININKAS. Dėl pirmojo skyriaus yra pastabų? J.Veselka. Prašom. Dėl pirmojo skyriaus.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vis dėlto norėčiau, kad priiminėtume pastraipsniui, nes dėl to, kur yra mažinamas įstatinio kapitalo arba garantijų dydis, aš nesutinku.

PIRMININKAS. Kuris straipsnis?

J.VESELKA. 14 straipsnio pataisa.

PIRMININKAS. Priimkime I skyrių, o kitus galima pastraipsniui. Sutinkate? Dėl I skyriaus. Jeigu nėra pastabų, priimtas.

II skyrių priimame pastraipsniui.

Dėl 4 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu? Priimtas. Ar jūs dėl 4 straipsnio norite kalbėti? Dėl 14 straipsnio. Gerai. Dėl 14 straipsnio mes jums suteiksime teisę.

Dėl 5 straipsnio. Nėra norinčių kalbėti. Priimtas.

Dėl 6 straipsnio. Nėra norinčių. Priimtas.

Dėl 7 straipsnio. Nėra norinčių kalbėti. Priimtas.

8 straipsnis. Priimtas.

9 straipsnis. Priimtas.

10 straipsnis. Priimtas.

11 straipsnis. Priimtas.

Dėl 12 straipsnio. Priimtas.

Dėl 13 straipsnio. Priimtas.

Dėl 14 straipsnio. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš niekaip nesuprantu. Loterijos yra primityvus bizniukas – apgaudinėti žmones, tai yra parduodu bilietukus, organizuoju ir pasiimu pelno dalį. Įstatinis kapitalas didžiosioms buvo nustatytas 1 mln. ir 100 tūkst. buvo mažosioms loterijoms. Visiškai gerai, riboti tą skaičių, kad jų neišsibarstytų po Lietuvą daug, kad būtų kontrolė, sunkumai, papildomų išlaidų ir t.t. Nežinau, kažkodėl atsiranda norinčių daryti lengvatą – vietoj 1 mln. nustato pusę ir vietoj 100 tūkst. – 50 tūkstančių. Aš suprantu, jeigu įmonės gamina, eksportuoja, lengvatos galimos, bet kai toms įmonėms iškyla lengvatų klausimas, negalima taip, Europos Sąjunga neleidžia, visos bėdos. Primityviam bizniui, paprasčiausiam žmonių apaudinėjimui iš karto mažinami reikalavimai. Be to, galima neturėti savo kapitalo, bet gauti garantiją iš banko. Atleiskite, nereikia daryti tokių nuolaidų. Nedarykime nuolaidų tam, kas nieko rimta Lietuvai neduoda, o dėl to, kur žmonės iš tikrųjų dirba intensyviai, žiūrėkime. Taigi aš – kategoriškai prieš prieš įstatinio kapitalo arba garantijų mažinimą loterijų organizatoriams.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pirmininkas A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerai, aš galiu pakomentuoti jūsų pasiūlymą. Mes Biudžeto ir finansų komitete tikrai ilgai diskutavome. Noriu, pone Veselka, jums pasakyti, jog mes turėjome įtarimą, kad įstatymo projekto rengėjai, kurie buvo įrašę 1 mln. Lt, ar tik neturėjo tikslo išstumti iš rinkos tas Lietuvos organizacijas, kurios yra registruotos ir užsiima ta veikla, nes pagal mūsų turimą informaciją iš esmės Lietuvoje organizuoti loterijų veiklą galėtų tik “Olifėja”, o visos kitos, kurios šiandien dar užsiima ta veikla, turėtų šį įstatymą priėmus būti uždarytos. Taigi mes vis dėlto įtarėme, kad kažkas iš tų įstatymo projektų rengėjų ir buvo pasiūlę tokį didelį įstatinį kapitalą. Mes vis dėlto manome, jog reikia sudaryti sąlygas, kad toliau tą verslą organizuotų tos organizacijos, kurios šiandien yra įsisteigusios Lietuvoje.

Dabar dėl to, ar jos duoda naudą, ar neduoda naudos Lietuvai. “Olifėja”, kaip organizacija, sumoka Olimpiniam komitetui per metus 8 mln. litų. Tai yra mokestis nuo apyvartos, ir nereikia to maišyti su azartinių lošimų veikla. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime dėl 14 straipsnio. Prašau. Kas už tai, kad priimtume 14 straipsnį? Balsuojame dėl įstatymo 14 straipsnio.

Už – 60, prieš – 5, susilaikė 13. 14 straipsnis priimtas.

15 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Priimtas.

16 straipsnis. Jūs dėl 16 straipsnio? Dėl viso. 16 straipsnis priimtas. Algimantas dėl viso? Ačiū.

17 straipsnis. Nėra. Priimtas.

18 straipsnis. Priimtas.

19 straipsnis. Priimtas.

20 straipsnis. Priimtas.

Ar sutiktumėte priimti III skyrių? Pagal skyrius, ne pagal straipsnius. Nėra prieštaraujančių. Ar galime priimti III skyrių? Priimtas.

Ar galime priimti IV skyrių? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.

Ar galime priimti V skyrių? Nėra prieštaraujančių. Priimtas. Ačiū.

Dabar dėl viso įstatymo kalbės J.Veselka. Nuomonė prieš. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš išklausiau A.Butkevičiaus argumentus – mums kilo įtarimas, kad “Olifėja” nori išstumti kitus pagal dabar veikiančius įstatymus. Galbūt ir nori, bet jeigu tie norai neteisėti, tai yra kitos priemonės tai įveikti. Dabar pažiūrime – tos įvairios azartinių lošimų ir visos kitos turi būti kontroliuojamos tiek komisijų, tiek STT seka, gal ekonominė policija. Kuo daugiau jų prisisteigia, tuo didesnių išlaidų reikia kontrolei. Aš niekaip nesuprantu, kodėl tokius elementarius dalykus įvairiai bandome skatinti. Tie žmonės turi pinigų, jie prieina, jie atkaklūs, jie įrodinėja ir t.t. O kodėl mes neskatiname to verslo, kuris užsiima eksportu? O ką gi duoda? 8 mln. per metus perveda Olimpiniam komitetui. Tai tuos 8 mln. jie pasiima apgaudinėdami žmones, kad tu išloši milijonus. O kas išlošia? O kiek jie patys pasiima? Niekaip nesutinku tokiam verslui, kuris nieko naudinga nesukuria, išskyrus tai, kad perskirto pinigus, teikti lengvatas, mažinti reikalavimus. Tai yra iš tikrųjų neekonominis požiūris į Lietuvos ekonomiką. Aš siūlau nebalsuoti už šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Iš tikrųjų šitas įstatymas kartais sukelia tokius tam tikrus jausmus, kad, atrodo, azartiniai lošimai, loterijos – nieko čia gera, nėra kūrybos. Bet jeigu, kolegos, eitume pagal ekonomisto, Seimo nario J.Veselkos logiką, tai susidaro toks įspūdis, kad tada reiktų uždaryti ir bankus, nes jie irgi nieko nesukuria, o tik perskirsto pinigus. Man atrodo, kad bendrai į šitą įstatymą reikia žiūrėti kitu kontekstu. Visų pirma pasaulyje buvo ir bus tų dalykų, kurie galbūt nėra patys moraliausi, patys geriausi, bet žmonės nori tuo užsiimti. Jeigu mes tuos dalykus kaip davatkos drausime, tai ir toliau neturėsime turizmo industrijos, nes yra žmonių, kurie nori ne tik matyti mūsų šaltą jūrą, bet ir turėti kokį nors užsiėmimą. Jeigu jie tai nori daryti, tegul tai būna reglamentuota, negu būtų daroma neoficialiai. Aš – už šį įstatymą, nes jis reglamentuoja veiklą. Buvo dėl loterijų visokių nesusipratimų. Man atrodo, kad ši paskutinioji redakcija yra tokia, kuri nėra ideali, bet ją galima priimti, ir ji padarys daugiau tvarkos. Iš tikrųjų įstatinio kapitalo kartelių kėlimas rodo tik vieną paprastą dalyką – kad į šį biznį, kai iš tikrųjų iš Lietuvos išvežami pinigai, ateina svetimi pseudoinvestuotojai. Jie nieko neinvestuoja, nes viską atima iš mūsų žmonių kišenės, todėl aš – už šį įstatymą. Kviečiu balsuoti ir jį priimti.

PIRMININKAS. A.Butkevičius. Nuomonė už. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia šis įstatymas yra eurointegracinis ir jo nuostatos priderintos prie Europos Sąjungos direktyvų. Antra, aš manau, kad kolega J.Veselka neskaitė šito įstatymo, nes mokesčiai yra mokami nuo apyvartos. Aš manau, kad įsteigti tokią įmonę ir organizuoti loteriją nėra taip paprasta, nes nuo apyvartos reikia sumokėti 13%: 5% pervedami į valstybės biudžetą, o 8% – Olimpiniam komitetui, kuris pinigus skiria sportininkams išlaikyti, pasiruošti įvairioms pasaulio, Europos ir olimpinėms žaidynėms. Aš manau, kad šitas parengtas įstatymas yra gana aukšto lygio ir sudarys vienodas konkurencines sąlygas ir tiems investuotojams, kurie ateis iš užsienio, nes anksčiau buvo draudžiama užsienio kapitalui ateiti į loterijų biznį. Bet nemaišykime šito įstatymo su Azartinių lošimų įstatymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradėsime priėmimą. Prašau susikaupti ir

atsisėsti į vietas. Kas už tai, kad priimtume Loterijų įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 53, prieš – 4, susilaikė 18, įstatymas priimtas.

Azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2588(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2b klausimas – Azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2588. Priėmimas. A.Butkevičius tribūnoje.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo mūsų komitetas gavo pastabų iš Seimo Teisės departamento. Šioms pastaboms buvo pritarta. Tik nebuvo pritarta Nacionalinės lošimų ir žaidimų asociacijos pasiūlymui. Siūlyčiau šį įstatymą priimti pastraipsniui. Noriu pabrėžti, kad šio įstatymo tikslas yra priderinti Loterijų įstatymo nuostatas prie anksčiau priimto Azartinių lošimų mokesčio įstatymo nuostatų.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą. Ar galime priimti pagal skyrius? Gerai. Pradedame.

Dėl I skyriaus? Nėra pastabų. Priimtas.

II skyrius. Nėra norinčių kalbėti. Priimta.

III skyrius. Priimta.

IV skyrius. Priimta.

V skyrius. Priimta.

Dabar dėl viso įstatymo? Nėra norinčių kalbėti. Pradedame priėmimą. Prašom atidžiai klausyti, ką dabar darysime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti. Vyksta įstatymo priėmimas, balsavimas.

Už – 55, prieš – 3, susilaikė 6, įstatymas priimtas.

Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2589(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2c klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2589 (lydintysis). A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Po svarstymo mūsų komitetas papildomų pastabų negavo. Teisės departamento išvadoje taip pat pastabų nėra. Siūlyčiau šį įstatymą priimti pastraipsniui. Jis susideda iš trijų straipsnių.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio? Nėra pastabų. Priimta.

2 straipsnis. Priimta.

3 straipsnis. Priimta.

Balsuosime dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 59, prieš nėra, susilaikė 8, įstatymas priimtas.

Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2590(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2d klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2590. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projekto jokių pastabų negauta. Siūlyčiau priimti pastraipsniui. Įstatymas susideda iš dviejų straipsnių. 5 straipsnio 11 dalies 15 punktas pildomas žodeliu “loterijų”.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas už tai, kad priimtume 1 straipsnį? Nėra pastabų. Priimta.

Kas už tai, kad priimtume 2 straipsnį? Priimta.

Dėl viso įstatymo? Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymą, balsuojame.

Už – 61, prieš nėra, susilaikė 6, įstatymas priimtas.

Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2591(2*)ES (priėmimas)

Darbotvarkės 2e klausimas – Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (eurointegracinis) Nr.IXP-2591. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Mūsų komitetas pastabų negavo. Tai irgi yra lydimasis įstatymo projektas. Noriu pasakyti, kad šio įstatymo pakeitimo tikslas – užsienio investicijoms šiuo metu leidžiama investuoti ir į loterijų organizavimo veiklą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? J.Veselka dėl viso įstatymo? Dėl 1 straipsnio nėra. Priimta.

2 straipsnis. Priimta.

Dėl viso įstatymo – J.Veselka. Prašom. Nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mano nuomonė prieš. Kadangi stojame į Europos Sąjungą, lyg ir negalėčiau prieš kalbėti. Bet kai padarau vienybę tų įstatymų, kuriuos priėmėme, pirma, jau pabrėžiau, nuo milijono ir 100 tūkst. iki pusės milijono ir 50 tūkst. sumažinome, neva čia labai gražu, nes jie mokas 13% pajamų nuo apyvartos, na, nieko. Darbininkai moka 33% nuo apyvartos taip pat, o šiuo atveju 13% moka.

Toliau. Azartiniams lošimams apmokestinamoji bazė yra 5%. Dabar sumažinę įstatinį kapitalą leidžiame, kad užsieniečiams jau nebe milijoną reikės atsivežti loterijoms organizuoti, t.y. pinigams iš gyventojų atimti, o užteks pusės milijono. Net ir to nereikės. Reikės atsivežti “spravką”, kad jam bankas garantuoja. Aš nežinau, kodėl tokiam verslui, primityviam verslui… Matulevičius aiškino, kad tai irgi labai geras verslas. Aš žinau, kodėl taip aiškino. Bingo yra irgi panašus verslas, tai suprantama. Aš negaliu sutikti, kad ir užsieniečiams sumažintume įstatinį kapitalą. Tegul veža milijonus, aš neprieštarauju, bet sumažinti ir kartu išstumti lietuvaičius iš to verslo, nors buvo labai graži intencija, dėl to aš negaliu balsuoti už.

PIRMININKAS. A.Butkevičius – nuomonė už.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kai kurie Seimo nariai šiuo metu galėtų įsigilinti, kieno kapitalas yra atėjęs į loterijas organizuojančias įmones, ir pamatytų, kad ten taip pat yra užsieniečių kapitalas, tik jis yra perregistruotas tikriausiai lietuvių vardu. Vadinasi, lietuviška įmonė. Nereikia čia gąsdinti kažkokiais baubais iš užsienio. Manau, ši rinka šiuo metu yra išplėtota Lietuvoje pakankamai. Niekas per daug nesiverš į tą rinką, nes čia nėra labai didelis pelnas arba dideli atlyginimai mokami tiems darbuotojams, kurie organizuoja šį verslą. Galiu pasakyti, kad “Olifėjos” metinis grynasis pelnas sudaro tik 2,4 mln. litų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą?

56 – už, 2 – prieš, 10 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2676* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-2f klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2676. Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šis įstatymo projektas buvo pateiktas svarstyti su Loterijų įstatymu. Komitetas jam pritarė bendru sutarimu. Teisės departamentas pastabų neturi. Todėl prašome priimti šį įstatymo projektą kartu su Loterijų įstatymu.

PIRMININKAS. Jokių pastabų ir papildymų dėl šio projekto negauta. Ar yra norinčių diskusijoje kalbėti? Irgi nebuvo užsirašyta nei iš anksto, nei dabar. Dėl motyvų? Taip pat nėra norinčių kalbėti. Tada klausiu, ar po svarstymo galėtume pritarti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Pritarta. Ačiū.

Ar sutiktumėte ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymą? Nėra prieštaravimų. Ačiū.

Pradedame priėmimą. Įstatymas iš vieno straipsnio. Kaip sakė, nėra jokių papildymų ir pasiūlymų. Nematau norinčių kalbėti dėl motyvų dėl šio įstatymo priėmimo. Tada balsuosime dėl jo priėmimo. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymą? Čia lydintis visus tuos mūsų ankstesnius. Prašau? Vyksta balsavimas.

59 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2639* (priėmimas)

Darbotvarkės 1-3a klausimas – Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2639. Priėmimas. Pranešėjas – V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seimo plenariniame posėdyje birželio 24 dieną šiam įstatymo projektui buvo pritarta. Šio Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio papildymo 4 dalimi esmė yra ta, kad Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus ir teikia tam tikroms institucijoms šių auditų dokumentus. Po svarstymų naujų pasiūlymų nebuvo gauta, todėl siūlau priėmimo procedūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nematyti. Pradedame priėmimą. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

55 – už, prieš nėra, 5 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Europos Sąjungos finansinės paramos auditus“ projektas Nr.IXP-2640(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-3b klausimas – Seimo nutarimo “Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Europos Sąjungos finansinės paramos auditus” projektas, registracijos Nr.IXP-2640. Pranešėjas – V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, šiam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui “Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Europos Sąjungos finansinės paramos auditus” po svarstymo birželio 24 dieną Seime buvo pritarta. Nutarimo esmė yra ta, kad pavedama atlikti auditus ir teikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai bei tam tikroms institucijoms auditų dokumentus. Tai būtų susiję su ISPA’os, SAPARD’o programomis, Europos žemės ūkio orientavimo ar garantijų fondo garantijų dalies, Sanglaudos fondo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų auditų ataskaitomis ir išvadomis. Po svarstymo naujų pasiūlymų nebuvo gauta, todėl siūlau šį nutarimo projektą priimti, nes jis šiuo metu, besitęsiant debatams spaudoje ir kitose informacijos priemonėse, yra labai aktualus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt dėl viso nutarimo kalbėsite? Tada du straipsnius iš pradžių priimsime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti? Dėl 1? Prašom. G.Kniukšta – dėl 1 straipsnio.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų šiam nutarimui reikia pritarti. Mes priėmėme Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymą, kuriame sakoma, kad Valstybės kontrolė atlieka Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus ir teikia tam tikroms institucijoms šių auditų dokumentus. Tuo tarpu Seimo nutarime sakoma: “teikti Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai bei tam tikroms institucijoms šių auditų dokumentus”. Aš manau, arba mes turėtume suredaguoti, kad teikia tam tikroms institucijoms, arba nurodyti visas institucijas, kurioms Valstybės kontrolė privalo pateikti šių auditų dokumentus.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl 1 straipsnio nėra kitų nuomonių. Klausčiau, ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.

2 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Dabar dėl viso nutarimo. A.Matulevičius – nuomonė už. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš už šį nutarimą, nes šį darbą reikėjo padaryti jau seniai. Gerai, kad nors dabar jo imamasi, galbūt bus aišku dėl šių lėšų teisingo panaudojimo. Tik norėtųsi atkreipti dėmesį į du dalykus. Viena. Man truputį… nes mes prieš tai pakeitėme įstatymą. Gal nereikės Seimui priimti nutarimų pavedant Valstybės kontrolei, nes ji tai turėtų daryti pagal savo paskirtį. Tam ir yra ta institucija.

Antras dalykas. Vis dėlto Valstybės kontrolės patikrinimai vyksta labai ilgai ir nereaguojama arba reaguojama labai pavėluotai, o paskui visi terminai būna pasibaigę ir darbuotojai, kurie yra kalti dėl tų dalykų, jau būna dingę iš savo pareigų. Todėl, pritardamas šiam nutarimui, norėčiau atkreipti dėmesį, kad tarnybos irgi turėtų į tai atkreipti dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar G.Kniukšta dėl viso nutarimo nori kalbėti? Atsiprašau, nematau. Alvydai, norite? Prašom. Paspauskite mygtuką.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Aš vis dėlto manau, kad reikėtų tokio Seimo nutarimo, nes ir gerbiamasis A.Matulevičius pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė dažnai vėluoja, laiku nepateikia reikiamų audito dokumentų. Todėl siūlau pritarti šiam Seimo nutarimui.

PIRMININKAS. Dėkui. Priėmimas.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Europos Sąjungos finansinės paramos auditus” prašau balsuoti. Atsiliepkite.

59 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 10, 12, 13, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2612(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 4 klausimą – Buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 10, 12, 13, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2612. Svarstymas. Pranešėjas – G.Šivickas, Biudžeto ir finansų komitetas.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Apsvarstytos Teisės departamento pastabos. Joms pritarta. Komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Babravičius, Informacinės visuomenės… G.Babravičius svarstymo metu. Ar Gintautas manęs negirdi?

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas pritarė įstatymo pataisoms ir Seimo Teisės departamento pateiktiems patikslinimams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau pastabų nėra. Diskusijoje taip pat niekas nenori kalbėti. Klausčiau, ar galime po svarstymo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Po svarstymo projektui pritarta.

Pasitaręs su G.Šivicku, siūlyčiau ypatingą skubą priėmimo metu, nes nėra jokių pataisų. Ar sutiktumėte? Ačiū. Tada pradedame šio įstatymo priėmimą.

Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Priimtas. Dėl 2 straipsnio taip pat nematau norinčių kalbėti. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Pradedame priėmimo procedūrą. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 10, 12, 13, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.

57 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Azartinių lošimų įstatymo 4, 6, 11, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2586* (svarstymas)

Darbotvarkės 5 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo 4, 6, 11, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2586. Svarstymas. Pranešėjas – G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas tikrai niekuo nesusijęs su lošimais. Jis susijęs su Priežiūros komisijos skyrimu ir atleidimu. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Seimo Teisės departamento pastabos yra redakcinio pobūdžio, todėl šį įstatymo projektą būtų galima priimti skubos tvarka.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Veselka. Prašom. Jūs norite dalyvauti diskusijoje? (Balsas salėje: diskusijoje nebuvo užsirašiusių.) Nebuvo. Tai gal dėl motyvų? Dėl balsavimo motyvų J.Veselka – nuomonė prieš. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, manau, kad skubos tvarka negalima priimti. Reikėtų pakoreguoti. Viena, ten numatyta, kad Priežiūros komisija ne tik kad gaus algą su visomis tarnautojo gradacijomis, bet dar ir skatinimus. Kam reikia skatinimo, jeigu jų algos yra apie 10 tūkst. litų? Kam dar tie skatinimai? Jeigu blogai dirbo tokios komisijos nariai, juos reikia vyti, o ne tai, kad jeigu gerai dirbo, dar juos reikia skatinti. Jų pareiga gerai dirbti.

Antra. Man atrodo, bloga nuostata, kad jeigu Priežiūros komisijos nariai atsistatydina arba baigiasi jų kadencija ir nepaskirti nauji, tai jie eina pareigas. Taigi mes leidžiame tiems trims asmenims, premjerui, Prezidentui ir Seimo Pirmininkui, jeigu tie jiems dar tinka, dvejus metus neskirti naujų. Kur čia problema? Jeigu numatyta, kad balandžio 3 dieną baigiasi jų kadencija, iki 3-ios dienos ir turi būti paskirti. Kam dar jiems eiti pareigas? Kokią čia jie tokią ypatingą vietą užima? Organizuoja Vyriausybės darbą ar dar ką, kad jie negali būti laiku paskirti? Manau, kad tas dvi pataisas reikia pateikti ir šiandien jo negalima skubos tvarka priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, pateikti adresuokite sau. Jūs turite pastabų, reikėtų jas raštiškai įforminti.

J.VESELKA. Konkrečiai, jeigu priimsite ne dabar…

PIRMININKAS. Sutinku, kad jūs turite pastabų ir jas galite pateikti raštu, tada mes svarstytume. Galbūt iš tiesų, jeigu yra kokių pasiūlymų papildyti ar keisti šį įstatymą, gal neskubėkime. Šiandien pritariame tik po svarstymo. Ar sutiktumėte bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymui, o priėmimą atidėti kitai dienai? Bet jūs pateikite pastabas, kad kritika nebūtų tik dėl kritikos. Gerai. Bendru sutarimu po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Atsiprašau A.Matulevičiaus, nes svarstymo metu išklausome tik po vieną nuomonę.

Įstatymo „Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-1842* (priėmimas)

Darbotvarkės 6 klausimas – įstatymo “Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais ratifikavimo” projektas Nr.IXP-1842. Priėmimas. Pranešėjas – V.Simulik. Prašom.

V.SIMULIK. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, laba diena, gerbiamieji kolegos. Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis dėl įstatymo “Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais ratifikavimo” projekto Nr.IXP-1842. Po svarstymo, po visų pusių išklausymo komitetas pritarė projektui: 7 – už, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Noriu priminti, kad ratifikavimo atveju turi būti 57 Seimo narių balsai. Ar galėtume pasitikrinti ir užsiregistruoti, kiek mūsų šiuo metu yra salėje. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Registruokimės. Grįžkime visi į savo vietas ir paspauskime mygtukus.

Salėje 65 Seimo nariai. Sakot, rizika. Ar nuomonių prieš yra? Yra. Matau, viena nuomonė. O daugiau nuomonių prieš yra? Susilaikiusių gali būti? Ar sutiktumėte priėmimą nukelti į kitą laiką? Jeigu nebūtų 57, tai turėtume skelbti, kad prieš. Ne, ne, nereikia šių gestų. Atidedame šį klausimą. Ar dauguma pritaria? Ačiū. Dauguma pritaria. Iki 12 val. ar galėtume nukelti balsavimą dėl šios sutarties? 12 val. kviesčiau seniūnus mobilizuoti savo pajėgas.

Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2270(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 7 klausimą – Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.IXP-2270. Priėmimas. A.Sadeckas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Priėmimas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą ir, daug kur atsižvelgęs ir pritaręs Teisės departamento, trijų komitetų, tai yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, siūlymams ir pastaboms, pateikė bendru sutarimu komiteto patobulintą įstatymo projektą ir pritarė kolegės R.Juknevičienės pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet vis tiek reikės 29 Seimo narių balsų, kad pradėtume svarstyti. O dėl Teisės departamento išvadų (daug yra prirašyta) jūs pritarėte, atmetėte tas pastabas?

A.SADECKAS. Aš kalbėjau, kad daugumai pritarta, atsižvelgta, patobulinta, nėra nė vienos, kad būtų neatsižvelgta ar nepritarta.

PIRMININKAS. Gerai. Dėkui. Ar sutiktumėte priimti pagal skyrius, tačiau 4 straipsniui, kaip minėjome, yra pataisa, kurią siūlo R.JuknevičiEnė. Tada II skyrių priiminėtume pastraipsniui. Nėra prieštaravimų? Dėl I skyriaus “Bendrosios nuostatos” yra kokių nors prieštaravimų? Nėra. Priimta.

II skyrius, 3 straipsnis. Priėmėme.

Dėl 4 straipsnio. Kaip minėjo komiteto pirmininkas, komitetas pritarė, tačiau reikia, kad 29 Seimo nariai paremtų šią pataisą. Prašau paspausti mygtuką “už”, kas remia R.Juknevičienės pataisą. Paspauskite mygtuką “už”. Kas remia, mygtukas “už”.

Parėmė 38. Pradedame svarstyti. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Nėra prieštaravimų. R.Juknevičienės pataisa 4 straipsniui priimta.

Dabar dėl viso straipsnio su pataisa. Ar sutiktumėte priimti? Priimta. Daugiau pataisų nėra. Ačiū.

Ar galėtume priimti visą II skyrių bendru sutarimu? Priimtas.

III skyrius. Dėl III skyriaus nėra norinčių kalbėti. Klausiu, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

IV skyrius. Priimtas bendru sutarimu.

V skyrius. Priimtas bendru sutarimu.

VI skyrius. Priimtas bendru sutarimu.

Dėl viso įstatymo. Tiesa, dar įstatymas, kuris įgyvendina ir patvirtina šitą statutą, turi du straipsnius. Tada dėl 1 straipsnio. Nėra norinčių kalbėti.

2 straipsnis. Priimta.

Dabar dėl viso įstatymo. Yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą? Prašom balsuoti.

Už – 63, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2571(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 8 klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas – J.Budrevičius. Ekonomikos komitetas. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gautas Seimo nario S.Buškevičiaus pakartotinai pateiktas analogiškas pasiūlymas, kuriam Ekonomikos komitetas savo posėdyje nebuvo pritaręs birželio 4 dieną. Vakar dar kartą posėdžiavęs Ekonomikos komitetas pakartotiniam Seimo nario S.Buškevičiaus pasiūlymui nepritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą. Gal reikės paskui pakomentuoti.

Dėl 1 straipsnio nėra pastabų. Ar galėtume priimti 1 straipsnį? Priimtas.

Dabar 2 straipsnui, kaip ir minėjo pranešėjas, yra S.Buškevičiaus pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Galbūt jūs trumpai pristatykite pataisą, jos esmę, ir mes po to kviesime ar paremti, ar ne Seimo narius.

S.BUŠKEVIČIUS. 30 straipsnio pataisa papildoma, o ne anuliuojama dabar priimamos 29 ir 30 straipsnių pataisos, reglamentuojančios informaciją apie alkoholinius gėrimus, nes čia kalbama tik apie reklamą. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kvietimą Seimui palikti įstatymuose alkoholio ir tabako reklamos draudimą. Gerai, kad Seimas uždraudė tabako reklamą, tačiau kodėl iki šiol alkoholio reklama gyvuoja? Alkoholio reklama ypač veikia paauglius ir jaunimą, todėl girtavimo Lietuvoje vis gausėja, tai fiksuoja skaudi oficiali ir neoficiali statistika. Dėl reklamos žlunga jaunimo auklėjimas dėl alkoholio žalos ir skaudžių pasekmių. Dabar masiniai kultūriniai renginiai, ir ne tik jie, virsta masinio girtavimo renginiais. Privalome susirūpinti. Pirmiausia drauskime reklamą, kurioje nuolat manipuliuojama žmonių, labiausiai paauglių ir jaunimo, sąmone. Apie tragedijas girdime visi. Apie šią tautos tragediją rašoma 22 visuomeninių organizacijų laiške aukščiausioms valstybės institucijoms. Todėl nuoširdžiai kviečiu visus kolegas balsuoti už šią įstatymo pataisą, kuri atskiria informaciją nuo pražūtingos reklamos.

PIRMININKAS. Komiteto atstovas J.Budrevičius. Trumpai motyvai, kodėl komitetas nepritaria.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau minėjau, kad komitetas du kartus svarstė šį pasiūlymą, jis nesikeitė, o argumentas buvo toks, kad pirminiame projekte pateikta tikslesnė formuluotė, kuriai komitetas pritarė birželio 4 dieną. Iš principo gerbiamasis Seimo narys siūlo drausti reklamą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau paspausti mygtuką “už” tuos, kurie pritaria S.Buškevičiaus pataisai, kad ją pradėtume svarstyti. Prašau paspausti mygtuką “už”. Kaip minėjau, reikia 29 Seimo narių, kad pradėtume svarstyti.

S.Buškevičiaus pataisą parėmė 21. Trūksta. Gerai, jūs būsite 22. Aš nepaspaudžiau mygtuko. Nieko. Neremia. Nesvarstome. Klausiu, ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.

3 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū. Ačiū pranešėjui. Dabar dėl viso įstatymo J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto reikia pasidžiaugti, kad 21 Seimo narys parėmė S.Buškevičiaus pasiūlymą, nes galvojant apie ateitį mums ta reklama bus ar nebus, jau nieko nepaveiks, bet žiūrint į jaunimą, tą reklamą reikia uždrausti. Bet aš noriu pasakyti ir dėl 30 straipsnio 2 dalies 8 punkto. Gerbiamieji, čia norima įteisinti, kad degalinėse ir jų teritorijose būtų pateikiama alkoholinių gėrimų informacija. Šiandien degalinėse yra labai paprasta, užeini ir matai – lentynoje išdėliota viskas, ką jie turi, ir visiškai to pakanka. Pagal dabartinę redakciją jie galės prie savo teritorijos parašyti taip: “Čia prekiaujama “Kauno degtinės” alkoholiniais gėrimais. Prašome užsukti”, tai yra Seimas suderina du dalykus – alkoholį ir benziną. Tada nebauskite ir išgėrusių vairuotojų. Jeigu yra kvietimas užeiti ir nusipirkti butelį, bepildamas benziną jis šiek tiek išgers. Tada logiška būtų naikinti draudimą sėdėti prie vairo. Dėl šio 8 straipsnio, kad degalinėse įteisiname reklamą, iš esmės įteisiname reklamą, negaliu balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, galima alkoholį ir vietoj benzino pilti. G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Paskutiniųjų penkerių metų rinkos analizė rodo tai, kad bendras suvartojamo alkoholio tūris nesikeičia, keičiasi tik pati struktūra. Ji keičiasi labai teigiama linkme – suvartojama vis daugiau silpnesnio alkoholio. Manau, reklama – tai nėra skatinimo priemonė. Reklama yra konkurencijos priemonė, kuri išryškina prekę kitų prekių atžvilgiu. Pavyzdžiui, jeigu vis reklamuosime dantų pastą, negi pradėsime dažniau valyti dantis? Paprasčiausiai mes pasirinksime tą dantų pastą, kurią matėme. Manau, nėra tikslo riboti reklamą. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Pradedame įstatymo priėmimą. Kas už tai, kad priimtume Alkoholio kontrolės įstatymo 29 ir 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą? Prašom balsuoti.

Už – 48, prieš – 13, susilaikė 8, įstatymas priimtas. Atsiprašau, už – 42, prieš – 13, susilaikė 8.

Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2335(2*) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 9 klausimas – Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2335. Priėmimas. Pranešėjas – P.Papovas, komiteto pirmininkas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo pasiūlymų ir pataisų negauta. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Palikti sumą, kurią apskaičiavo Seimo kanceliarija, atsisakant Finansų departamento darbo užmokesčio grupės. Taigi siūlau priimti šį įstatymą su Seimo Teisės departamento pastaba.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą? Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 52, prieš nėra, susilaikė 8, įstatymas priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2691(2*) (svarstymas)

Sutaupėme laiko. Siūlau nagrinėti rezervinį 1 klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2691. Svarstymas. Pranešėjas – A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį įstatymą. Komitetas įvertino Teisės departamento išvadą ir jai pritarė, taip pat įvertino Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus ir jiems pritarė, kai kuriems iš dalies pritarė. Dėl to, kad dabar parengtas ir komiteto pirmininko teikiamas visiškai naujas projektas, komitetas bendru sutarimu pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Sedlickas. Nėra. A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį dokumentą, pateikė tiek mūsų patarėjos pastabas, tiek pritarė kai kurioms Teisės departamento pastaboms ir pasiūlė komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pastabos yra išvardytos. Komitetas pritarė tokiam pasiūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar diskusija. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra. Tada noriu klausti, ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam įstatymui? Ačiū. Po Pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui.

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2603(3*) (svarstymas)

Rezervinis 2 klausimas – Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2603. V.Baravykas.

V.BARAVYKAS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, svarstydamas Gyvūno globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, gavo daug Gyvūnų globos asociacijos prezidento, Lietuvos gyvūnų globos draugijos, pono Edvardo Skritulskio, Vidaus reikalų ministerijos pastabų. Aplinkos apsaugos komitetas, apsvarstęs šiuos pasiūlymus, bendru sutarimu nutarė pritarti komiteto patobulintam Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 ir 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-2603. Taip pat komitetas nutarė prašyti Vyriausybės apsvarstyti galimybę taikyti privalomąjį civilinį draudimą šunų padarytai žalai atlyginti ir numatyti galimybę sukurti centrinę agresyvių šunų apskaitos kompiuterinę duomenų bazę bei prašyti Vidaus reikalų ministerijos kreiptis į Vyriausybę dėl atitinkamų tvarkų ir taisyklių, reglamentuojančių agresyvių šunų įvežimą į Lietuvos Respubliką, įsigijimą, laikymą, registravimą, veisimą, dresavimą ir prekybą, papildymo ir pakeitimo, įvertinant Lietuvos gyvūnų globos draugijos teikiamus siūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Raistenskis paskelbs Sveikatos reikalų komiteto išvadą.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Gyvūnų globos įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2603(2) ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Šukį. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat svarstė, pasiūlė keletą pataisų ir pritarė įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkui. G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitete mes neturėjome tokios plačios informacijos, kokią dabar paskelbė pagrindinio komiteto atstovai, kad bus tęsiniai, kreipimaisi į Vyriausybę ir pasiūlymai. Mums atrodė, kad nėra aiškios šio įstatymo sąvokos, todėl bendru sutarimu siūlėme grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome Žmogaus teisių komiteto išvadą. Ji yra neigiama, todėl balsuosime. Ar A.Matulevičius norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų?

A.MATULEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Gerai. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Balsavimo motyvai. A.Matulevičius – nuomonė už. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra nevienareikšmis įstatymas, bet situacija šalyje susiklostė tokia, kad galbūt ir dėl atskirų piliečių neatsakingumo įvyko labai tragiški atvejai ir jie toliau tęsiasi. Todėl norime ar nenorime, bet kartais privalome priimti ir nepopuliarius sprendimus. Aš suprantu, kad mūsų Žmogaus teisių komitetas gali įvairiai samprotauti. Suprantu, kad jie galbūt labiausiai iš mūsų visų myli žmones, bet mes vieną kartą nustatykime principą – auką ginkime, o ne tą, kuris padarė nusikaltimą. Šiuo atveju žmonės, laikantys tokius gyvūnus, kurie iš tikrųjų visame pasaulyje arba pagrindinėse civilizuotose valstybėse pripažinti ginklais, turi už tai atsakyti, o atsakomybės trūksta. Aš pats turėjau šunį ir suprantu, kaip galima juos mylėti, bet viskam yra ribos. Todėl siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar balsuosime. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume šiam įstatymo projektui, prašom balsuoti.

46 – už, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 110, 320 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2734 (pateikimas)

Dabar kviečiu į tribūną A.Sakalą, komiteto pirmininką, kad jis pateiktų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 110 ir 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Tai rezervinis devintasis klausimas, lydintis šį mūsų pagrindinį įstatymą, tik reglamentuoja administracinę atsakomybę. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio projekto tikslas yra apsaugoti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir užtikrinti viešąją tvarką. Šiuo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti galimybę konfiskuoti pavojingus gyvūnus (turimi galvoje agresyvūs šunys), kai jie laikomi, gabenami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kai tuo keliama grėsmė asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Šis įstatymas yra labai paprastas. Jame numatyta galimybė konfiskuoti tokį gyvūną, bet ne visados. Sakykime, taisyklių pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą su gyvūno konfiskavimu arba be konfiskavimo. Tai priklauso nuo sunkumo.

Toliau. Jeigu tai yra padaryta asmens, jau sykį bausto už panašius nusižengimus, bauda yra didinama taip pat su gyvūno konfiskavimu arba be konfiskavimo. Jeigu padarė žalą asmens sveikatai ir turtui, tokia pati bauda kaip ir pradiniame įstatymo variante ir dar gyvūno konfiskavimas arba be konfiskavimo.

Paskutinis punktas. Jeigu nesilaikoma taisyklių, padaryta žala asmens sveikatai, turtui, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda, taip pat numatyta galimybė konfiskuoti gyvūnus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, kaip jūs įsivaizduojate sąvoką “konfiskavimas”, nes gyvūnas nėra daiktas, gyvūnas yra gyvūnas? Kai valstybė jį konfiskuoja, ar jį migdo? Ką mes galėtume įrašyti į tą įstatymą, nes kitaip mes reikalaujame, kad valstybė juos pradėtų globoti? Kokia konfiskavimo forma turima galvoje šiame įstatyme ir kuo administracinė teisena yra nulemta štai šiuo procesu?

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, jūs, kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, turėtumėte daugiau domėtis teisėmis žmonių, kuriuos tie šunys kandžioja. Jeigu nepadeda baudos, ką daryti su tais šunimis, kurie kandžioja žmones? Konfiskavimas yra konfiskavimas. Tai yra kaip priemonės, kuri padaro žalą kitiems žmonėms, konfiskavimas. Mes neturime…

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Galime. Nėra prieštaraujančių. Negalime? Galime. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Koks komitetas turėtų būti pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Sutinkate. Papildomas? Ar reikia papildomo? Ne. Tvarka. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Turbūt kartu su pagrindiniu įstatymu reikėtų, dėl gyvūnų… Kada pagrindinis? A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Pirmininke, kadangi Gyvūnų globos įstatymas bus priimamas penktadienį, gal būtų galima šį lydintį įstatymą taip pat priimti penktadienį, bet reikia jūsų vizos.

PIRMININKAS. Taip, bet dar reikia ir svarstyti.

A.SAKALAS. Mūsų komitetas rytoj svarstys, jeigu bus pavesta mūsų komitetui.

PIRMININKAS. Gerai.

A.SAKALAS. Ketvirtadienį išvada bus.

PIRMININKAS. Preliminari svarstymo data yra penktadienis. Ar pritartume ypatingai skubai? Ačiū. Pritarta.

Civilinio kodekso 3.214 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-972(2) (svarstymas)

Grįžtame į rezervinę darbotvarkę. Trečiasis klausimas – Civilinio kodekso 3.214 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-972(2). Svarstymas. Pranešėjas – J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą. Buvo gauta nemažai Teisės departamento, Europos teisės departamento, Aukščiausiojo Teismo, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, Teisės universiteto, Teisės instituto, vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus pastabų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados, taip pat Šeimos ir vaiko reikalų komisijos, Žmogaus teisių komiteto pastabų.

Noriu perskaityti Vyriausybės išvadą: “Siūlomas pakeitimas neatitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8, 9 ir 21 straipsnių, kuriuose nustatyta, kad valstybė turi imtis priemonių vaiko identitetui, jo ryšiams su biologiniais tėvais išsaugoti ir kad įvaikinimas be tėvų sutikimo galimas tik išimtiniais atvejais. Todėl būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta nuostata, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę, taip pat į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad išskirti vaiką su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais prieš vaiko, taip pat tėvų, teisėtų jo atstovų valią galima tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka vadovaujantis teismo sprendimu, nuosprendžiu ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas”.

Be to, asmens pripažinimas nežinia kur esančiu, šis faktas negali būti pripažįstamas pagrindu įvaikinti vaiką be jo sutikimo, nes pripažinus asmenį nežinia kur esančiu, skirtingai nei asmens pripažinimo mirusiu atveju, asmens teisės ir pareigos nesibaigia pagal Civilinio kodekso 2.29 straipsnį ir 2.31 straipsnio 6 dalį. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, ten nenustatoma išimtis, susijusi su vaiko tėvų išvykimu nežinia kur. Todėl šiuo atveju turėtų būti taikomos Civiliniu kodeksu įtvirtintos globos rūpybos instituto normos, kurių pagrindu nustatoma nuolatinė vaiko globa. Komiteto sprendimas – projektą atmesti. Bendru sutarimu komitetas priėmė tokį sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Mes išgirdome pagrindinio komiteto nuomonę. Jis siūlo atmesti projektą, todėl dėl šios išvados, ar dėl šio pasiūlymo, mes turime balsuoti. Dėl motyvų – G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nors daugelis teisininkų ir Teisės komitetas siūlo atmesti, mūsų komisija buvo tos nuomonės, kad reikėtų pritarti šiai pataisai, nes nežinia kur esančiu žmogų pripažįsta teismas. Tai nėra šiaip sau paskelbimas. Praeina daugiau negu vieneri metai. Jeigu per vienerius metus tėvai nė karto nepasidomėjo, net jeigu jie gyvi, bet pasislėpę nuo savo vaikų, tai mums atrodo, kad vieneri metai ar šiek tiek daugiau nei vieneri metai yra pakankamas laikas, kad vaikų likimas galėtų būti nuspręstas, jie nebūtų “pakabinti”, kai iš tiesų tėvų nėra, o jų sutikimo reikia norint vaikus įvaikinti. Mes nuomonės nekeičiame. Aš balsuosiu prieš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą.

PIRMININKAS. J.Bernatonis. Nuomonė už. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji kolegos, pripažinus asmenį nežinia kur esančiu, jo civilinės bei šeimos teisės bei pareigos nesibaigia. Vien tos aplinkybės, kad asmuo yra pripažintas nežinia kur esančiu, nepakanka vykdyti jo vaikų įvaikinimą. Todėl visiems siūlyčiau balsuoti už Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome dvi nuomones. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto išvadai projektą atmesti, prašau balsuoti.

33 – už tai, kad projektas būtų atmestas, 8 – prieš, 19 susilaikė. Pagal Statutą turi balsuoti 36, kad atmestume projektą, todėl reikia skirti naują komitetą šiam projektui tobulinti. Yra siūlomas Žmogaus teisių komitetas. (Balsai salėje) Kas nebalsavo? Tai būtų tik 34, o reikia 36. Su A.Matulevičium – 35. Prašau? Irgi nebalsavo? Bet sąmoningai nebalsavo? (Balsai salėje) Gerai. Perbalsuokime. Yra daug pastabų, kad balsavimas buvo nekorektiškas. Balsuosime iš naujo. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto išvadai atmesti projektą? Prašau balsuoti dar kartą. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto išvadai atmesti projektą?

38. Surinko daugiau, negu buvo. 38 – už, 11 – prieš, 12 susilaikė. Projektas atmestas. Baigėme.

Toliau. Rezervinis 5a klausimas, registracijos Nr.IXP-2697 –Valstybinių socialinių draudimo… (Balsas salėje) Atsiprašau.

Civilinio kodekso 3.180, 3.181, 3.212 ir 3.224 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2057 (svarstymas)

Rezervinis 4 klausimas – Civilinio kodekso 3.180, 3.181, 3.212 ir 3.224 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2057. Svarstymas. J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiam projektui taip pat buvo labai daug pastabų. Kaip minėjau, Teisės departamento, Europos teisės departamento, Aukščiausiojo Teismo, Teisės instituto, Vilniaus universiteto, Teisės universiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos. Vyriausybės nuomonė yra neigiama. Su mielu noru ją perskaityčiau, bet šį kartą ji gerokai ilgesnė. Ten iš esmės siūloma nepritarti visiems visų straipsnių pakeitimams. Be to, yra gauti kai kurių Seimo narių bei Šeimos ir vaiko reikalų komisijos siūlymai.

Komitetas mano, kad projekto aiškinamajame rašte iškeltas tikslas pagerinti ir paspartinti įvaikinimo procesą gali būti pasiektas tinkamai taikant galiojančias Civilinio kodekso normas, vaiko teisių apsaugos institucijai naudojant Civilinio kodekso suteiktas galimybes. Siūlomi 3.180 ir 3.181 straipsnių pakeitimai suvaržytų galimybę teismui atsižvelgti į konkrečią situaciją, kai yra apribota tėvų valdžia. Be to, 212 straipsnio norma iškreipia pačią globos esmę, ir nuostata dėl įvaikinimo be sutikimo yra specialioji norma, kurią galima taikyti tik ypatingais atvejais. Ji negali būti perkelta į 212 straipsnį ir taikoma kaip bendroji norma. Tai tokia trumpa komiteto išvada. Projektą siūloma atmesti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – G.Purvaneckienė. prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Čia ir vėl dar vienas atmetimas. Aš manau, kad galbūt dalį tų tikslų iš tiesų galima įgyvendinti ir kitais įstatymais. Be abejonės, mūsų komisija teiks kitų įstatymų pataisas, kad mūsų šalyje įvaikinimas būtų skatinimas efektyviau. Įvaikinimo klausimai iš tikrųjų yra labai sulėtėję, yra labai daug vaikų, kurie yra globojami, kurie yra ir valstybinėse institucijose, su kuriais nieko negalima padaryti, negalime nuspręsti dėl jų likimo. Jie kartais tiesiog “marinuojami” vos ne iki pilnametystės. Taigi padėtis yra bloga.

Bet vieną normą, man atrodo, galėjo išskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tą, kuri išties suteikia sąlygas korupcijai ir sudaro nevienodas sąlygas įvaikinimui Lietuvoje ir tarptautiniam įvaikinimui. Bet kokiu atveju šią normą mes teiksime iš naujo, nes net ir STT pripažino, kad tai gali būti korupcijos priežastis. Aš manau, mes dar ne kartą grįšime prie šių dalykų. Ką gi, jeigu autoritetingi teisininkai gina savo Civilinį kodeksą, kad jis nebūtų judinamas, tai reikės ieškoti įvairių kitokių priemonių. Aš balsuosiu prieš. Mūsų komisijos išvada buvo pritarti šiam, mes tobulinom pagal įvairius pasiūlymus ir įvairius siūlymus, bet nepavyko.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sakalas – nuomonė už.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai gerbiu tuos, kurie nori taisyti kodeksus, bet jeigu jie atidžiau juos perskaityti, nuo pradžios iki galo, nuo pirmos knygos iki paskutinės knygos, gal tas noras praeitų. Aš manau, kad užtenka perskaityti Vyriausybės išvadą, tokią ilgą ir neigiamą išvadą mes seniai turėjome. Todėl aš negaliu kitaip kreiptis į Seimą, kaip tik prašydamas atmesti šį projektą, jeigu nenorime toliau taisyti kitų kodeksų straipsnių, nes kodeksas yra vieninga sistema. Jeigu mes norim sugriauti sistemą, tai precedentas būtų šios dienos balsavimas nepritarti atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime. Formuluoju klausimą. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto išvadai projektą atmesti, prašom balsuoti.

Už – 30, prieš – 1, susilaikė 21. Projektas neatmestas, nes reikia, kad ketvirtadalis balsuotų už atmetimą, t.y. 36 Seimo nariai. Todėl pagal Statutą mes turime keisti komitetą. A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, čia yra tikrai labai rimta problema, nes dalis Seimo narių buvo neapsisprendę, nebalsavo nei už, nei prieš. Aš vis dėlto paprašyčiau pakartoti balsavimą, tegu Seimo nariai patys nusprendžia, ar darkome Civilinį kodeksą, ar ne?

PIRMININKAS. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Aš kviečiu A.Sakalą labiau vertinti savo kolegas ir taip pat pripažinti jų galimybę nebūtinai paremti, atmesti šį projektą, nes pataisų kodeksų siūlymas jokiu būdu dar nereiškia jo darkymo. Neišgirdome jokių motyvų, dėl kurių reikėtų perbalsuoti.

PIRMININKAS. Kitaip tariant, sąmoningai balsuota. G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau patvirtinti, kad tikrai sąmoningai balsuota. Labai liūdna, kad šiandien šiek tiek yra nereikalingos didaktikos mūsų kolegų veiksmuose, aš turiu galvoje gerbiamojo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko posakius. Manau, kad mes visi puikiai ir giliai suprantame šią problemą, kuri keliama komisijos ir gerbiamosios G.Purvaneckienės. Aš manau, kad įvaikinimo problemas dera dar kartą svarstyti ir matyti, kaip Civilinis kodeksas visa tai mato. Aš manau, kad visai būtų ne pro šalį dar kartą šiuos projektus perkelti kitam komitetui ir mėginti ieškoti atsakymo. Pabaigai norėčiau pasakyti, kad gerbiamasis A.Sakalas šiandien teikia kaip tik kito kodekso taisymą ir nemato jokios problemos.

PIRMININKAS. Išgirdome ir replikas, ir kalbas dėl balsavimo. Pagal Statutą reikėtų paskirti kitą komitetą. Ar yra pasiūlymų kokį? Visi sako – Žmogaus teisių komitetą. Ar yra kitų nuomonių? Labai gerai kalbėjo pirmininkas, todėl jam ir bus darbo. Jūsų sutarimu Žmogaus teisių komitetui perduodame svarstyti, tobulinti ir teikti Seimui šio įstatymo projektą.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo projektas Nr.IXP-2697. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 3, 4, 5, 24, 39, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir šio įstatymo papildymo 21¹, 29¹, 36¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-2698. Bedarbių rėmimo įstatymo 161 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2699 (pateikimas)

Dar vienas rezervinis klausimas 5a – Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo projektas Nr.IXP-2697. A.Sysas. Pateikimas.

A.SYSAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seime buvo sudaryta darbo grupė, kuri galėtų pasiūlyti tam tikras išmokas žmonėms, turintiems pakankamą darbo stažą, bet jau sulaukusiems pakankamai garbaus amžiaus, nors tai jiems neleidžia gauti valstybinės socialinio draudimo pensijos. Tokia tvarka egzistuoja ir kitose šalyse. Juo labiau tokios iniciatyvos ėmėsi ir mūsų kolegos kai kurie Seimo nariai, kurie registravo įvairias pataisas, kad žmonės, tapę ilgalaikiais bedarbiais, gautų bent dalį valstybinės socialinio draudimo pensijos. Todėl teikiamo įstatymo tikslas kaip tik yra reglamentuoti ilgą laiką darbo nerandančių priešpensinio amžiaus asmenų socialinę apsaugą, sudaryti sąlygas tokiems asmenims anksčiau pradėti gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir taip sumažinti šios amžiaus grupės skurdą. Kartu sumažinti administravimo išlaidas, susijusias su socialine parama pagyvenusiems bedarbiams. Šio įstatymo projekto uždaviniai yra tokie: reglamentuoti priešpensinio amžiaus ilgalaikių bedarbių teisę į išankstinį valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimą, jos skyrimo sąlygas, nustatyti išankstinės senatvės pensijos dydį ir su ja suderinti būsimosios senatvės pensijos dydį, numatyti išankstinės senatvės pensijos mokėjimo tvarką, suderinti išankstinės senatvės pensijos ir kitų pensijų bei bedarbio pašalpų mokėjimo sąlygas. Pagal dabartinę tvarką, noriu priminti, ši kategorija žmonių tam tikrą laiką gauna bedarbio pašalpą, tačiau teisė į bedarbio pašalpą ribojama draudimo stažo per pastaruosius trejus metus ir atleidimo iš darbo sąlygų reikalavimų.

Antra. Socialinė pašalpa skiriama atsižvelgiant ne į asmens, o į šeimos pajamas, todėl bedarbio pašalpos negaunantis nedirbantis asmuo yra našta savo šeimai.

Trečia. Bedarbio, o juo labiau bedarbio socialinė pašalpa yra labai maža, todėl net ir gaunantis asmuo dažnai lieka skurde.

Ketvirta. Bedarbio ir socialinės pašalpos skyrimo sąlygos susijusios su didelėmis administravimo išlaidomis, jų negalima išvengti, net jeigu šių išmokų gavėjas neturi perspektyvų darbo rinkoje ir galimybių užsidirbti pajamų, kad jo nereikėtų remti.

Kokios numatomos naujos teisinės reglamentavimo nuostatos? Aš manau, dėl to mes turėsime padiskutuoti. Labai gerai, kad pateikėme besibaigiančioje sesijoje, šį įstatymą priimsime, ko gero, rudens sesijoje ir galėsime padiskutuoti. Yra numatyta, kad pagyvenę asmenys, kurie ilgą laiką dirbo ir turi būtiną socialinio draudimo stažą, tačiau likus mažiau kaip 5 metams iki įstatymo nustatyto pensinio amžiaus, yra ilgalaikiai bedarbiai, nedirba daugiau kaip 12 mėnesių ir neturi vilties grįžti į darbo rinką, įgytų teisę gauti sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Aš pabrėžiu – sumažintą valstybinę socialinio draudimo pensiją. Pradedama mokėti išankstinė pensija būtų sumažinta po 0,4%, palyginti su ta, kurią asmuo gautų, jeigu būtų sukakęs reikiamo pensinio amžiaus.

Trumpai pasakysiu, kiek pareikalautų tai pinigų, nes kiekvienas projektas reikalauja pinigų. Šis projektas skiriasi nuo mūsų kolegų pateiktų projektų tuo, kad šio įstatymo įgyvendinimo sąnaudos yra kur kas mažesnės. Geriausiu atveju, yra paskaičiuota, per metus jam įgyvendinti reikėtų apie 38 milijonų. Bet turint omeny, kad iš dalies nereikėtų mokėti bedarbio pašalų, nereikėtų mokėti įvairių socialinių pašalpų, šita suma sumažėtų iki 21%. Bet žinant, kad dalis žmonių paprasčiausiai nenorės naudotis šia paslauga, maksimaliai darbo grupė skaičiuoja, kad tai būtų per 10 mln. litų. Aš noriu pabrėžti, kad šitas įstatymas leidžia žmonėms pasirinkti, tai nėra prievolinė teisė, kad visi nedirbantys turi išeiti į priešlaikinę pensiją. Žmogus gali paprasčiausiai toliau gauti bedarbio pašalpą, arba toliau gauti valstybinę išmoką, jeigu jam naudingiau. Yra kategorija žmonių, kurie yra ilgalaikiai bedarbiai ir neturi perspektyvos įsidarbinti, jie gali paskaičiuoti, kas jiems naudingiau.

Dar vienas skaičius, kuris turėtų būti kaip tam tikras apsisprendimo rodiklis. Jeigu žmogus, gaunantis vidutinę pensiją, išeitų į pensiją prieš penkerius metus, gautų 15 tūkst. litų per penkerius metus. Tokia suma būtų sumažinta, bet išmoka per penkerius metus būtų lygiai 15 tūkst. litų, t.y. maždaug 3 tūkst. per metus. Ši suma atsipirktų, jeigu taip būtų galima pasakyti, per 15 metų, kai jis išeis. Tai yra po 15 metų šis biznis būtų nuostolingas. Bet jeigu žmogus, išėjęs į pensiją, gyvena 15 metų, tai tie skaičiai susibalansuoja. Tai yra 15 tūkst. suma yra 5 – prieš, 5 – po, praradimai. Štai todėl, mielieji kolegos, teikiu šį įstatymą. Manau, daliai žmonių šis įstatymas palengvintų jų būtį laukiant Valstybinio socialinio draudimo pensijos amžiaus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl lydinčiųjų įstatymų jūs irgi kalbėsite?

A.SYSAS. Trumpai pasakysiu. Lydinčiųjų įstatymų reikės tam, jeigu bus priimtas šis įstatymas, kad jie atitiktų pagrindinio įstatymo kai kurias normas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti 4 Seimo nariai. G.Šileikis. Ruošiasi P.Jakučionis. G.Šileikio nėra?

G.ŠILEIKIS. Esu.

PIRMININKAS. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs puikiai žinote šią problemą. Manau, tas siūlymas, teiktas mano ir V.Martišausko pataisa, kuri spręstų problemą nekuriant naujo įstatymo, būtų pats teisingiausias šio klausimo sprendimas. Jūsų pateiktame projekte matome tik vieną ydingą, sakyčiau, nuostatą, kuri pasako, jog pats žmogus iš savęs skolinasi, t.y. tas žmogus, nesulaukęs pensinio amžiaus, skolinasi iš savęs tuos pinigėlius, o vėliau jam natūraliai pensijos gavimo metu jie sumažės. Manau, tai gana ydinga praktika, ir tą klausimą reikėtų rimtai svarstyti bei rasti patį normaliausią sprendimą. Apgailestaujame, kad, užuot nuosekliai pateikęs mūsų pataisas, iš karto ėmėtės kurti kitą įstatymą. Ačiū.

A.SYSAS. Dėkoju už klausimą. Manau, kad nuosekliai: jūs pirma pateikėte įstatymą, dabar teikia komisija. Bet, manau, mes šiandien susirinkę 14 val. spręsime jūsų įstatymo tolesnį likimą. Galiu pasakyti, kad Vyriausybė nepritarė jūsų įstatymo projektui. Čia reliatyvus klausimas, kas yra teisinga, kas neteisinga. Jūs sakote, kad ydinga, nes žmogus pats iš savęs skolinsis, o aš kalbu apie tai, kieno pinigus imsime, mokėdami pagal jūsų pasiūlytą variantą. Pagal jūsų pasiūlytą variantą per metus reikės 95 mln. litų. Vadinasi, galėsime imti iš tų pačių pensininkų, galėsime didinti įmoką, nes taip parašyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Jeigu trūksta pinigų, yra du keliai: arba mažinti pensijas, arba didinti įmokas. Nei vieno, nei kito šiandien daryti negalime, nes “Sodros” biudžetas vos vos subalansuotas, šešių mėnesių yra minus 40 mln., t.y. išlaidos kol kas viršija pajamas. Mes turime sau atsakyti, iš kur gausime 95 milijonus. Lietuvoje vidutinio darbo užmokesčio ir pensijų santykis yra mažiausias Europoje, vienas mažiausių, netgi lyginant su mūsų kaimynais latviais ir estais. Manau, šis žingsnis ne pats geriausias, nes tokiu būdu neturėsime galimybės didinti bendrą pensijų dydį.

PIRMININKAS. P.Jakučionis. Ruošiasi I.Degutienė.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikrųjų sutinku su gerbiamuoju prelegentu, kad šis žingsnis nėra pats geriausias, nes žmogus pats save lyg ir nuskriaudžia, kai jis išeina prieš laiką į pensiją. Norėčiau paklausti štai ko. Prieš laiką išėjęs žmogus į pensiją įsidarbina. Įstatyme yra numatyta, kad nustojama mokėti jam pensija. Bet kaip ateityje, ar turės įtakos pensijos sumažėjimui šis išėjimas į išankstinę pensiją? Jis pradėjo dirbti. Jam nesiskaitys stažas ar kaip čia bus?

A.SYSAS. Kadangi dėl šio įstatymo dar pakankamai diskutuosime, bus ir klausymai Seime, ir svarstymas, norėčiau paaiškinti. Darbo grupė siūlo tokį variantą. Pirmiausia šis įstatymas neskatina, mes nenorime skatinti tokių įstatymų, kad kuo daugiau žmonių išeitų į pensiją. Mes norėtume, kad jie dirbtų. Jeigu žmogus randa darbą, tai jam nustojama mokėti priešpensinė pensija. Jis pradeda gauti atlyginimą. Mes sakome, kad už kiekvieną mėnesį, kiek jis gaudavo anksčiau pensijos, pavyzdžiui, 4 mėnesius ar 6 mėnesius, ir jei po to rado darbą ir dirba iki pensijos, tai jam pensijos sumažėjimas yra už keturis mėnesius, o ne už dvejus metus. Jeigu jis vėl prarado darbą, ir vėl atėjo, yra keli variantai. Jeigu trumpiau kaip metus, tai neperskaičiuojama, jeigu ilgiau kaip metus, tai iš naujo perskaičiuojam tą pensijos sumažėjimą, kuris bus. Kiekvienu atveju, manau, bus dar taisyklės, kurios labai detaliai reglamentuos, kad žmogus aiškiai žinotų, ką jis turės dirbdamas ir ką jis turės nedirbdamas.

PIRMININKAS. I.Degutienė. Ruošiasi A.Kubilius.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Turbūt gerai, kad atsiranda dar vienas įstatymo projektas, nes problema yra, žmonės kreipiasi surinkę daugybę parašų į Seimą, kad šiandien žmonės, kuriems yra per 50 metų, yra ilgalaikiai bedarbiai, tiek moraliai, tiek materialiai atsiduria ties kritine riba. Norėčiau paklausti gerbiamojo Seimo komiteto pirmininko. Kadangi jūs sakote, kad tai yra toks precedentas, kad mes kuriame tokį įstatymą, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse? Ar yra išankstinio išėjimo į pensiją galimybė? Ir pagal kokį mechanizmą: ar pagal jūsų siūlomą, ar pagal G.Šileikio ir V.Martišausko siūlymą?

A.SYSAS. Labai ačiū už klausimą. Nesitikėjau, kad taip greitai svarstysime rezervinį, būčiau atsinešęs daugiau medžiagos. Pažadu, kad komitetas padaugins ir išdalins visiems Seimo nariams medžiagą apie tarptautinę praktiką. Tarptautinė praktika yra tokia, kad daugelis šalių, noriu pabrėžti, daugelis šalių naudoja tą formulę, kurią mes bandome pasiūlyti Seimui. Tas dydis svyruoja kur kas didesnis. Mes pasirinkome 0,4% už kiekvieną mėnesį, yra šalių, kur yra 0,5%, 0,6%, yra kitaip: procentinis dydis imamas už metus. Mes paėmėme vidurkį. Europoje yra tik dvi šalys iš mums žinomų, kur pensija nemažinama mokant priešlaikinę. Tai yra kur kas turtingesnės šalys negu Lietuva. Šiuo atveju visos Europos valstybės vadovaujasi tuo pačiu principu: sudaro galimybę žmogui pasirinkti. Jis pats turi apsispręsti, kas jam naudingiau: gauti ir turėti tam tikras pajamas, ir neaimanuoti, nevaikščioti ar gyventi iš bedarbio pašalpos, būtų našta savo šeimai ir t.t. Šis įstatymas skiriasi tuo, kad tai yra pirmiausia žmogaus apsisprendimo klausimas. Jis pats apsisprendžia ir tą naštą uždeda sau, o ne kam nors kitam.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau bendresnį klausimą jūsų paklausti. Jūs esate Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Siūlomas jūsų sprendimas gali būti svarstomas, bet iš tiesų klausimas yra apie atsakomybės pasidalijimą tarp valstybės ir žmogaus. Valstybė yra atsakinga už tokio struktūrinio nedarbo egzistavimą. Pirmiausia jūsų politika yra neteisinga, atsakinga už tokio struktūrinio nedarbo egzistavimą, nes minimalaus atlyginimo kėlimas panaikina mažai kvalifikuotiems žmonėms darbo vietas.

Antras dalykas, nelankstūs darbo įstatymai taip pat mažina darbo vietų skaičių. Taigi klausimas toks: ar jūs nemanote, kad norint šias problemas spręsti iš esmės reikėtų žiūrėti į jas kaip į viso ekonomikos ir darbo rinkos reguliavimo struktūrines problemas ir tiktai galvoti, kaip papildomai dar spręsti ir dėl išankstinių pensijų?

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad jums, kaip buvusiam premjerui, nereikėtų priminti, kada pradėjo didėti nedarbas ir kokiais tempais kokiais metais didėjo, todėl nediskutuosiu. Aš galiu pasakyti, kad mes gana ilgą laiką kalbame, jog reikia spręsti ekonomines problemas, o socialines paliekame nuošaly. Ką daro Europos šalys? Ir socialines, ir ekonomines problemas bando spręsti kartu. Tada nėra tokio atotrūkio, nėra tokio diferencijavimo, nėra tokio skurdo lygio, kokį pasiekė Lietuva. Aš manau, kad dėl to kalti visi – ir buvę premjerai, ir esami, ir galbūt ir būsimi, kad mes į socialinę sritį žiūrime kaip į kokį nors likutinį dalyką.

Dėl darbo rinkos aš visiškai sutinku. Mes stenkimės, kad žmogus pats dirbtų ir užsidirbtų, todėl mūsų įstatymo projektas būtent tam ir skirtas, palikime teisę eiti, ieškoti, dirbti, o ne skatinkim išeiti ir būti kitų mokesčių mokėtojų išlaikytiniais. Aš suprantu, kad daugelis pasakys: tie žmonės trisdešimt metų dirbo, užsidirbo, ir jie turi teisę gauti. Bet, atleiskit, mes – turbūt politikai ir turime sau atsakyti, iš ko paimame vieną ar kitą pinigų sumą. Viskas. Tada tas pasidalijimas tarp valstybės… Valstybė šiuo atveju prisiima tam tikrą atsakomybę, nes “Sodra” iš anksto vis tiek mokės tam tikrą dalį pinigų. Tą pinigų dalį atgaus tiktai vėliau. Tai ir yra pasidalijimas tarp piliečio ir valstybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar balsuosime dėl pritarimo po pateikimo. J.Korenka – nuomonė už.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nenorėdamas kartoti, ką pasakė Pirmininkas, nes aš visiškai pritariu šiai pozicijai, vis dėlto noriu akcentuoti labai paprastą pavyzdį. Susitikimuose su rajono, kaimo žmonėmis prieina pagal amžių dar gana jaunas žmogus, kuris galėtų dirbti, jam likę ketveri, penkeri metai iki pensijos, ir sako: “Aš noriu dirbti, bet neturiu galimybės gauti darbo. Yra jaunesnių, kurie gali dirbti. Aš sutinku, kad gaučiau kur kas mažiau, bet negaliu būti našta savo šeimai. Padėkite, kad aš galėčiau gauti nors mažesnę pensiją”. O mes čia svarstome klausimą, gal atsiras, kuris gaus darbo. Duok Dieve, bet tai bus vienetai, o daugumos šios kartos žmonių, kuriems liko keleri metai iki pensijos, iš tikrųjų yra labai sunki situacija. Pritariu Seimo komiteto pirmininkui gerbiamajam A.Sysui, kad reikia svarstyti, reikia kalbėti, tobulinti įstatymą, bet šiandien reikia tikrai pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kita nuomonė – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš iš esmės pritariu projektui, bet noriu atkreipti dėmesį į tą esminį dalyką. Mes kalbame apie struktūrinį nedarbą, kuris yra susiklostęs dėl daugelio objektyvių priežasčių. Iki šiol tų struktūrinio nedarbo problemų valstybė nelabai sugeba spręsti ir tada pradeda spręsti problemas socialinėmis priemonėmis, kurių iš tiesų reikia kaip tam tikrų amortizuojančių priemonių, bet jos iš esmės negali pakeisti reikalingų ekonomikos priemonių, kad būtų sprendžiama struktūrinio nedarbo problema. Dar sykį kartoju: paradoksalu, tačiau jeigu paskaitytumėte Pasaulio banko paskutiniąją ataskaitą apie Lietuvos ekonominę politiką, atkreiptume dėmesį į keletą labai ryškių paradoksų – minimalaus atlyginimo didinimas, o tai visą laiką labai nori daryti socialdemokratai, naikina darbo vietas, kurioms reikia mažai kvalifikuotos darbo jėgos. Šiuo atveju mes ir susiduriam su tais žmonėm, kurie yra priešpensinio amžiaus ir kurie negali prisitaikyti prie kvalifikacijos reikalavimų naujai darbo jėgai.

Antras dalykas, darbo rinkos labai griežtas reglamentavimas, kurio visą laiką reikalauja A.Sysas, vėlgi naikina laikinas darbo vietas, ir žmonės lieka be tokios galimybės.

Trečias dalykas – nėra efektyvios regioninės politikos. Vėlgi struktūriniai fondai pateks į Vilnių ar į kitus gerai išplėtotus rajonus, o į rajonus, kuriuose yra ypač didelis nedarbas ir žmogiškieji resursai labai stipriai sumenkę, šie pinigai neateis, nes valstybė nesugeba parengti normalios regioninės politikos, kuri spręstų struktūrinio nedarbo priemones. Todėl dar sykį kartoju: neapsimeskime, kad šis įstatymas sprendžia tas problemas, kurias turi spręsti efektyvi ekonominė politika. To nėra. Stagnacija yra apėmusi šiandieninę Vyriausybę, todėl aš sakau, kad to, kas šiandien daroma, nepakanka.

PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Dabar balsuosime. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo projektui ir jį lydintiems projektams? Prašom balsuoti. Prašom balsuoti, ar pritariate po pateikimo.

42 pritarė, prieš nebuvo, 10 susilaikė. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.

Yra siūloma, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų pagrindinis, o papildomo nėra pasiūlyta. Tiek pagrindinio, tiek papildomų įstatymų projektų svarstymas numatytas rudens sesijoje. Ar pritartumėte šiems siūlymams? Pritarta ir komitetui, ir svarstymo datai. Ačiū.

Dabar skelbiu pertrauką iki 12.15 valandos. Pertrauka.

Pertrauka

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projektas Nr.IXP-2185(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Dešimtasis darbotvarkės klausimas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2185. A.Sysas. Priėmimas. Priėmimo metu…

A.SYSAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime komitetas gavo keletą pastabų dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo. Jas pateikė mūsų kolegos S.Kružinauskas, G.Purvaneckienė, vieną pataisą pateikiau aš. Yra Seimo Teisės departamento pastabos, taip pat kolegės D.Mikutienės. Komitetas jas svarstė, ne visoms buvo pritarta. Aš siūlau šį įstatymą priimti galbūt dalimis, o tas dalis, kurioms pateikti pasiūlymai, priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą. 2 straipsniui yra… Prašau?

A.SYSAS. Jau 1…

PIRMININKAS. 1 straipsniui G.Purvaneckienė teikia pasiūlymą. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš siūliau įstatyme laikytis Vaiko teisių konvencijos, Vaiko teisių pagrindų įstatymo, taip pat Civilinio kodekso, kuriuose vaikas yra suprantamas kaip žmogus iki 18 metų. Šiame įstatyme yra įrašyti dar du nauji terminai: jaunas asmuo ir paauglys. Žinoma, pačios įstatymo esmės tai nekeičia, bet mes turime suvienodinti pagal Jungtinių Tautų reikalavimus. Lietuva yra įsipareigojusi pagal Vaiko teisių konvenciją suvienodinti visus įstatymus, todėl mano siūlymo esmė buvo visur vartoti tik vieną terminą – “vaikas” ir vaiką suprasti kaip asmenį iki 18 metų. O ten, kur reikia nurodyti amžių, nurodyti amžių, kad vaikas, sakykime, iki 16 metų. Tai būtų paauglys. Komitetas nepritarė, tačiau aš manau, jeigu ne dabar, kada nors vis tiek tą reikės padaryti su visais įstatymais.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

A.SYSAS. Komiteto nuomonė yra tokia. Mūsų Darbo kodekso 277 straipsnyje, Europos Tarybos 1994 birželio 22 d. direktyvoje “Dėl jaunimo apsaugos darbe”, Seimo ratifikuotoje Socialinėje chartijoje bei Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose, pavyzdžiui, konvencijoje Nr.79 “Dėl vaikų ir paauglių naktinio darbo ribojimo ne pramoniniuose darbuose” tokios sąvokos vartojamos. Kadangi Darbo kodeksas ir su juo susiję įstatymai yra specifiniai, tarptautinė teisė nereikalauja, kad visuose teisės aktuose būtų vartojamos vienodos sąvokos. Mūsų kolegė G.Purvaneckienė siūlo ir dėl kitų straipsnių pasiūlymus ir pataisas, bet komitetas pasiūlė laikytis Vyriausybės pasiūlyto varianto. Juo labiau kad per mūsų įstatymų leidybos praktiką kituose įstatymuose mes galime rasti ir kitokių apibrėžimų. Giedrė labai tiksliai pastebėjo, esmės nekeičia, bet tam tikra specifika leidžia rašyti tokius skirtingus pavadinimus. Todėl komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. 29 Seimo nariai, kurie remtų G.Purvaneckienės pasiūlymus, paspauskite mygtuką “už”.

20 Seimo narių parėmė G.Purvaneckienės pastabas, todėl nesvarstome.

Dabar dėl 1 straipsnio daugiau nėra pastabų?

A.SYSAS. 4 daliai yra Teisės departamento pastaba ir komitetas siūlo jai pritarti. Aš tuoj perskaitysiu. Po žodžio “sąlygas” siūlo įrašyti “bei darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas”. Komitetas pritarė Teisės departamento pateiktai pastabai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 1 straipsnio?

A.SYSAS. Nėra daugiau.

PIRMININKAS. Nėra daugiau pastabų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Ar G.Purvaneckienė atsiima šią savo pataisą?

G.PURVANECKIENĖ. Nepritarus 1 straipsniui jos visos neteko prasmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 2 straipsnio nėra daugiau pastabų?

A.SYSAS. Yra viena, dvi, trys, keturios, penkios Teisės departamento pastabos. Jos daugiau redakcinio pobūdžio. Siūlo neperkrauti įstatymo nereikalingais užrašais, jie siūlo kai ką išbraukti. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Aišku. 3 ir 4 straipsniams taip pat nėra pastabų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti I skyrių?

A.SYSAS. Galime.

PIRMININKAS. Priimtas. Dabar II skyrius.

A.SYSAS. 5 straipsniui nėra pastabų.

PIRMININKAS. 5 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 6 straipsnis?

A.SYSAS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. 7 straipsnis?

A.SYSAS. 7 straipsniui yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Priimtas. 8 straipsnis. Jam yra A.Syso pataisa.

A.SYSAS. Analogiška pastaba yra ir Teisės departamento. Komitetas pritarė pataisai, kad prie aukštųjų mokyklų būtų prirašytos ir aukštesniosios mokyklos. Ir pirmą, ir antrą dalį.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime paremti A.Syso pataisą? Paremta. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta. Ir visą 8 straipsnį. Daugiau nėra pataisų?

A.SYSAS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti visą 8 straipsnį? Priimtas. 9 straipsnis. Nėra pataisų. Priimtas.

Ar gali būti priimtas visas II skyrius?

A.SYSAS. Ne. 10 straipsnis.

PIRMININKAS. Ir visas II skyrius priimtas.

A.SYSAS. Dar 10 straipsniui yra pataisa.

PIRMININKAS. 10 straipsniui yra pataisa?

A.SYSAS. 10 straipsniui yra Teisės departamento pastaba. Jai pritarta. Nereikalinga sakinio dalis išbraukta kaip perteklinė.

PIRMININKAS. Aišku. II skyrių bendru sutarimu priimame.

Taip. Antrasis skirsnis. 11 straipsnį priėmėme. 12 straipsnį? Priimame. 13 straipsnis? Priimtas.

A.SYSAS. Ne, 13 straipsniui yra pastaba. Yra dvi Teisės departamento pastabos, kurioms pritarta.

PIRMININKAS. Priimtas. III skyrius, 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis? Priimtas. 16 straipsnis? Priimtas. 17 straipsnis? Priimtas. 18 straipsnis? Priimtas. 19 straipsnis? Priimtas. 20 straipsnis? Priimtas. 21 straipsnis?

A.SYSAS. Yra pasiūlymas. Yra G.Purvaneckienės, bet ji atsiėmė. Ir yra Teisės departamento pastaba 21 straipsniui. Mes jai nepritariame, paliekame kaip yra.

PIRMININKAS. 21 straipsnis priimtas. 22 straipsnis?

A.SYSAS. Yra S.Kružinausko pastaba.

PIRMININKAS. S.Kružinausko. Ar galėtumėte pristatyti savo pataisą? Paspauskite mygtuką, bus greičiau. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, 22 straipsnio 1 dalyje nėra apibrėžta, apie kokius evakuacijos planus kalbama. Vadinasi, tai yra bendra nuostata, kad įmonėse turi būti evakuacijos planai. Mano patikslinimas susijęs su tuo, kad būtų galima apibrėžti, kad evakuacijos planai reikalingi ir patalpose, tačiau aš patikslinu, kad ypač mažoms patalpoms evakuacijos planų nereikėtų turėti.

Šio straipsnio 2 dalyje taip pat kalbama apskritai apie evakuaciją. 4 dalies 3 punktas sako, kad įvykus avarijai kaip galima greičiau praneša tam tikros įmonės vidaus ir išorės tarnyboms, t.y. civilinei saugai, priešgaisrinei ir t.t.

Dar norėčiau pasakyti. Čia akcentuojama, kad būtinai kiekvienoje patalpoje turėtų būti evakuacijos planas daugiaaukščiame pastate. Manau, daugiaaukščiame pastate koridoriuose, prie išėjimo iš pastato turi būti, bet kiekvienoje patalpoje nereikėtų. Juk ir Seimo kabinetuose evakuacijos planų nebėra. Todėl prašyčiau pritarti mano siūlymui. Tokiu atveju kiekvienam kioskui arba įmonei, turinčiai tik vieną kabinetą, evakuacijos plano nereikėtų turėti.

PIRMININKAS. Ar 29 Seimo nariai paremtų S.Kružinausko nuomonę? Bet prieš tai komiteto pirmininko nuomonė. Prašau.

A.SYSAS. Komitetas nepritarė. Mielieji kolegos, aš norėčiau priminti, kad šis įstatymas atsirado siekiant jį derinti su Darbo kodeksu. Darbo kodekso 266 straipsnio 5 dalyje aiškiai pasakyta, kad kiekviena įmonė, įstaiga, organizacija ir visi jų padaliniai privalo turėti darbuotojų evakuacijos planus. Mielieji kolegos, vienuolikto formato lapas su rodykle, kur žmogui reikia išeiti, nėra išlaidos darbdaviui… kurios gali sukelti žmogaus gyvybei pavojų. Aš manau, kad mes diskutuojame…

PIRMININKAS. Neparėmė. Tik 11 balsų. Tada klausiu dėl 22 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsas salėje) Negalima. S.Kružinauskas reikalauja balsuoti. Prašom. Balsuojame, kas už tai, kad priimtume 22 straipsnį? Dėl viso įstatymo.

Už – 41, prieš – 1, susilaikė 12. 22 straipsnis priimtas.

23 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimtas. 24 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimtas. IV skyrius. 25 straipsnis.

A.SYSAS. Yra Teisės departamento pasiūlymas dėl 25 straipsnio 3 dalies. Komitetas jam nepritarė.

PIRMININKAS. Priimtas. 26 straipsnis. Priimtas.

A.SYSAS. Palaukite, minutėlę, Pirmininke. Irgi yra Teisės departamento pasiūlymai dėl 26 straipsnio 1 dalies, jai pritarta.

PIRMININKAS. 27 straipsnis.

A.SYSAS. 27 straipsniui nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. 28 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. 29 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimta. 30 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimta. 31 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimta. 32 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. II skirsnis. 33 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimta. 34 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimta. 35 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimta. II dalis. 36 straipsnis.

A.SYSAS. Buvo dvi pastabos: G.Purvaneckienės dėl vaiko sąvokos, Giedrė atsiėmė, ir Teisės departamento pasiūlymas išbraukti perteklinius žodžius “iki 16 metų”. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Priimtas. 37 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimtas. 38 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. III dalis. 39 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimtas. 40 straipsnis.

A.SYSAS. Yra mūsų kolegės D.Mikutienės siūlymas išbraukti 3 dalį. Komitetas jai nepritarė ir pasiūlė šiek tiek kitokią redakciją. Bet gal D.Mikutienė?

PIRMININKAS. Ar D.Mikutienė sutiktų su ta redakcija, kurią siūlė komitetas?

D.MIKUTIENĖ. Išties mano siūlymas sugriežtintų įmonių sąlygas. Suprantu, kad ne visos įstaigos tai gali padaryti, bet anksčiau ar vėliau vis tiek mums teks grįžti ir priimti tokią nuostatą, kokia yra siūloma mano. Tačiau šiuo atveju aš sutikčiau su tam tikra išlyga.

PIRMININKAS. Ačiū. 40 straipsnis. Priimtas. 41 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimtas. VII skyrius. 42 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. 43 straipsnis.

A.SYSAS. Yra Teisės departamento pastaba. Ji buvo, tuoj pasakysiu, 2 straipsnio 20, 21 dalims. Kad suvienodintume formuluotę, mes pateikėme 43 straipsnio 4 dalies naują redakciją, kuri skambėtų taip: “Pranešimus apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su darbu, iš jų apie nelaimingus atsitikimus darbe ir nelaimingus atsitikimus, pakeliui į darbą ar iš darbo, apie nelaimingus atsitikimus, nesusijusius su darbu, profesinės ligos…”, o toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. 44 straipsnis.

A.SYSAS. Yra analogiška Teisės departamento pastaba. Mes vėl siūlome po žodžių “atsitikimų” įrašyti tas pačias formuluotes, kurias aš ką tik perskaičiau, bet po “profesinių ligų” papildomai įrašyti “nurodytų šio įstatymo 42 straipsnyje…”, o toliau pagal tekstą.

PIRMININKAS. Priimtas. 45 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Priimtas. IV dalis. 46 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Priimtas. 47 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Priimtas. 48 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Priimtas. 49 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Priimtas. Ir paskutinis 50 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimtas. Dėl viso įstatymo? Nėra norinčių kalbėti. S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš norėjau kalbėti dėl 22 straipsnio, bet tuo metu neleidote kalbėti. Dabar noriu…

S.KRUŽINAUSKAS. Jūs ilgai kalbėjote pateikdamas.

S.KRUŽINAUSKAS. Pastebėjau tokį dalyką, kad svarstymo metu 22 straipsnio 2 daliai, kai aš teikiau pasiūlymą, buvo pritarta. Tačiau šio įstatymo galutiniame variante tas pataisymas nepadarytas. Norėjau atkreipti dėmesį, kad po pritarimo komitete įstatymas nepataisytas.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininke, jūs ką nors turite atsakyti į šią repliką?

A.SYSAS. Atsiprašau, aš negirdėjau, ką pasakė S.Kružinauskas.

PIRMININKAS. S.Kružinauskas sako, kad jo pataisai po svarstymo buvo pritarta, tačiau tekste, kuris buvo pateiktas priimti, pritarimo neliko.

A.SYSAS. Jeigu kam nors buvo pritarta, tai tikrai turi būti, nes mes komitete daugiau nesvarstėme.

PIRMININKAS. Ar jūs galite suderinti dėl to nuomones?

A.SYSAS. Galėsime paderinti.

PIRMININKAS. Atidedame priėmimą keletą minučių. Susitikite ir išsiaiškinkite, ar tikrai taip yra.

Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektas Nr.IXP-2114(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 11a klausimą – projekto Nr.IXP-2114… (Balsai salėje) S.Kružinauskas sako, kad jo pasiūlymui svarstymo metu buvo pritarta, bet šiandien tekste to siūlymo neliko. Taigi jie išsiaiškins ir mes balsuosime.

Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektas Nr.IXP-2114. Priėmimas. S.Kuržinauskas. Prašom. A.Sysas. Prašom. Komiteto pirmininkas.

A.SYSAS. Mes aiškinimąsi su kolega S.Kružinausku truputį atidėsime, kol apsvarstysime ir priimsime šį įstatymą.

Mielieji kolegos, po svarstymo Seimo salėje yra gautos Teisės departamento išvados, be to, aš kartu su V.Fiodorovu užregistravau dar keletą įstatymų pataisų, kurios buvo apsvarstytos komitete ir kurioms visoms pritarta, lygiai taip pat pritarta, kaip pritarta ir Teisės departamento išvadom. Todėl siūlyčiau svarstyti įstatymą pastraipsniui ir jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Didžiausias pluoštas, kaip minėjo A.Syas, yra jo ir V.Fiodorovo pataisų. Pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū. 2 straipsnis.

A.SYSAS. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. 3 straipsnis.

A.SYSAS. Dėl 3 straipsnio yra V.Fiodorovo ir mano pastaba bei Teisės departamento pastabos kelioms dalims.

PIRMININKAS. Jūs pateiksite?

A.SYSAS. Galiu aš pateikti.

PIRMININKAS. Prašom. Ar V.Fiodorov? Prašom. A.Sysas.

A.SYSAS. Siūlome išdėstyti, kad 3 straipsnio 1 dalies… 1 ir 9 dalis laikytume atitinkamai 2 ir 10 bei jas išdėstytume taip: “bendrai gyvenantys asmenys tai yra bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos vyresni kaip 18 metų asmenys”.

PIRMININKAS. Ar A.Kubilius prieštarauja dėl šios pataisos, ar dėl viso įstatymo? Dėl straipsnio. Gerai. Dėl pataisos. A.Kubilius. Palaukite, minutę. Ar 29 Seimo nariai remia šią pataisą, kad pradėtume svarstyti? Paspauskite mygtuką “už”, kurie remiate A.Syso ir V.Fiodorovo pataisas dėl 3 straipsnio 1 dalies. Prašau paspausti mygtuką “už”, kurie remiate kolegų pataisą dėl 3 straipsnio 1 dalies.

Už – 38. Pradedame svarstymą.

Prašom. A.Kubilius – nuomonė prieš šias pataisas. Paspauskite mygtuką, greičiau suras. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš ir dėl šios pataisos, ir apskritai dėl viso 3 straipsnio visų teikiamų sąvokų. Kiek tai susiję su šeima, mano įsitikinimu, A.Sysas čia daro didelių klaidų, kurios prieštarauja net ir Civiliniam kodeksui. Aš nežinau, kodėl Teisės departamentas jas leidžia. Visų pirma įvedama sąvoka “bendrai gyvenantys asmenys”, kurią dabar svarstome, tačiau toliau tie patys bendrai gyvenantys asmenys jau yra pripažįstami kaip šeima pagal šio straipsnio 6 dalį, pagal šeimos apibrėžimą įvedama, kad šeima tai yra sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys. Tai čia yra visiškai naujas išradimas.

Nežinau, ar asmeniškai pono A.Syso, ar apskritai Socialdemokratų frakcijos. Tai visiškai prieštarauja ir bendražmogiškoms nuostatoms, ir Civiliniam kodeksui, kuriame labai aiškiai parašyta, kad šeima tai yra santuokos santykiais įteisinta žmonių bendrija. Todėl raginčiau poną A.Sysą dabar neteikti šių apibrėžimų ir naujų pataisų, o iš esmės peržiūrėti visus apibrėžimus, teikiamus 3 straipsniui, ir suderinti juos tiek su Civiliniu kodeksu, tiek su sveiku protu. Net ir įvedama sąvoka “bendrai gyvenantys asmenys” visiškai neaišku, ko yra siekiama. Toliau, ši nuostata yra traktuojama kaip šeima. Atskirai tokia kategorija nėra vartojama, o pats įstatymas yra vadinamas Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymas. Bandymas bendrai gyvenančius asmenis traktuoti kaip šeimą atspindi, mano įsitikinimu, gilią ideologinę ir politinę klaidą. Ir šiaip Lietuvoje šeimai skiriama labai mažai dėmesio, o dar toks visiškai klaidingas traktavimas, mano įsitikinimu, veda į šeimos, kaip institucijos, devalvaciją, todėl siūlau nepritarti III skyriuje išdėstytiems apibrėžimams, nes ir ši nekaltai atrodanti sąvoka “bendrai gyvenantys asmenys” toliau vartojama kaip šeimos sinonimas.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę norėtų pasakyti A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, labai norėčiau atkreipti dėmesį spręsti problemas, kurias bandoma spręsti šiuo įstatymu. Niekas negali paneigti, kad šiandien Lietuvoje yra daug šeimų, kurioms reikia paramos, socialinės paramos. A.Kubiliui, buvusiam premjerui, pasakysiu, kad ir dėl jūsų politikos ne santuokoje gimusių vaikų skaičius per metus išaugo nuo 4% iki 25%.

A.KUBILIUS. Ačiū, kad skaitote mūsų tekstus.

A.SYSAS. Labai gerai. Mielieji ponai, šis įstatymas kalba apie tai, kaip galime teikti paramą šioms šeimoms. Mes galime jas pavadinti kaip nors kitaip. Neglobalizuokime dalyko, kas yra šeima. Čia yra filosofinis klausimas, dėl to galima diskutuoti. Čia ne Civilinis kodeksas. Tai yra įstatymas, kuriuo norime reglamentuoti tvarką, kad patektų tam, kam reikia. Todėl šiame įstatyme atsiranda apibrėžimai, kurie galbūt nepatinka A.Kubiliui, bet problema lieka. Labai gaila, kad gerbiamasis kolega nieko nepasiūlė. Dėl šio įstatymo diskusija vyksta dvejus metus. Ponai, galime diskutuoti dar dvejus metus, bet žmonėms reikia gyventi. Todėl siūlau priimti šią pataisą, nes ji suderinta tiek su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek su Teisingumo ministerija. Tai yra darbo grupės pasiūlymai, jie tik užregistruoti A.Syso ir V.Fiodorovo vardu.

PIRMININKAS. Balsuosime dėl šių pasiūlymų. Kas už tai, kad priimtume A.Syso ir V.Fiodorovo pasiūlymus dėl 3 straipsnio 1 dalies, prašom balsuoti.

Už – 44, prieš – 2, susilaikė 14, pritarta.

Dėl 6 ir 9 dalių iš esmės analogiškos pataisos.

A.SYSAS. Taip.

PIRMININKAS. 3 straipsnio?

A.SYSAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio 6 ir 9 dalių, jeigu priėmėme šitą, prašom atskirai. Gerai. Kas už tai, kad pritartume mūsų kolegų siūlymams ir pradėtume svarstyti pataisas dėl 3 straipsnio 6 ir 9 dalių, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Ne, kad pradėtume nagrinėti reikia 29 balsų. Paskui kalbos ir diskusijos.

41 Seimo narys remia šias pataisas, pradedame jas svarstyti. A.Kubilius – nuomonė prieš. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, čia kaip tik ta dalis, kurioje ar taisant, ar netaisant yra įvedamos visiškai tiek Civilinio kodekso, tiek bendro šeimos supratimo neatitinkančios nuostatos. Dabar sakoma, kad šeima yra sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys. Kolegos, dar tokio absurdo nesu matęs. Paskaitykite Civilinį kodeksą, visą šeimos teisės dalį, Trečiąją knygą, ir pamatysite, kaip Lietuvoje apibrėžiama šeima. Aš matau šiomis įstatymo nuostatomis bandymą devalvuoti šeimos instituciją, bandymą įvesti visiškai naujus apibrėžimus, kurie Lietuvos žmonėms turi sudaryti vaizdą, kad apskritai šeima yra bet kas. Suėjo, susidėjo, gyvena kartu ir čia jau yra šeima. Noriu pasakyti, kad Civilinis kodeksas taip pat labai aiškiai apibrėžia, kas yra bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos asmenys. Trečiosios knygos 229 straipsnis labai aiškiai sako, kad tai yra asmenys, kurie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeimyninius santykius. Jeigu šeimyninių santykių dar nėra sukurta, tai kaip gali būti šeima? Gerbiamasis Sysai, elementari logika. Aš nežinau, ko siekiama šiais pasiūlymais? Kodėl nėra įvedama bendrai gyvenančių asmenų grupė? Kodėl nėra pataisomas įstatymo pavadinimas? Kodėl bandoma į šeimos pavadinimą įdėti visiškai neaiškius santykius? Kas toliau? Vadinasi, reikia įrašyti homoseksualistus? Tai irgi bus bendrai gyvenantys asmenys – šeima. Po to sakysite, kad štai šis įstatymas jau įteisino. Aš dar sykį kviečiu nepritarti šioms pataisoms, kurios iš esmės griauna vieną paprastą dalyką – supratimą, kas yra šeima.

PIRMININKAS. J.Korenka – nuomonė už. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mano gerbiamasis vyresnysis kolega A.Kubilius iš tikrųjų pasižymi labai aštriomis kalbomis. Bet kitą kartą dvigubai vynioti vatą gal nereikėtų. Dar kartą grįžkime prie pagrindinės temos. Pranešėjas aiškiai mus orientuoja, kad kalbama apie socialinę pagalbą gyvenantiems žmonėms, netgi turintiems savo bendrų vaikų. Mes, gerbiamasis kolega, neturėtume čia pradėti šuoliais mintimis lakstyti po Civilinį kodeksą ir t.t., bet reikia spręsti arba nespręsti iš esmės problemą. Čia yra problema. Jeigu taip pradėsime kalbėti, kaip jūs, apie moralę ir t.t., tai nueisime labai toli, į žmonijos istorijos pradžią ir tada pradėkime spręsti, ar žodis “šeimynykštis” turi bendra su kitu “šeimynykščiu”, ar ne. Čia grįžtame prie to, kas pasakyta, mes kalbame apie socialinę paramą ir kviečiu visus palaikyti šią idėją. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.

A.SYSAS. Komitetas svarstė ir pritarė šiai pataisai, nes ji patikslina. Yra įvairių atvejų. Nuo to, kad mes kišime galvą į smėlį ir sakysime, kad pas mus nėra vienos lyties šeimų ar… (Balsas salėje) Gerbiamasis Kubiliau, mes galime vaidinti, kas vyksta. Aš akcentuoju, šis šeimos apibrėžimas kalba apie tai, kokia šeima gali kreiptis pagalbos, o ne eiti kažkur fiksuoti savo šeimą. Jeigu ji nori gauti socialinę paramą iš kitų mokesčių mokėtojų pinigų, turime aiškiai apibrėžti, kas tai yra. Jeigu jums, gerbiamasis Kubiliau, nepatinka šis apibrėžimas, vadinkite tai grupe. Mes nutarėme mes ir darbo grupė, kuri rengė šį įstatymą, tai pavadinti šeima. Aš manau, kad tuo Civilinio kodekso ar šeimos institucijos mes negriaunam. Mes griauname savo kalbom apie šeimos sudėtį ir savo veiksmais, o ne tuo, kas parašyta čia.

PIRMININKAS. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume mūsų kolegų V.Fiodorovo ir A.Syso pataisoms dėl 3 straipsnio 6 ir 9 dalių? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Jos analogiškos. (Balsai salėje) Gerai, atskirai. Prašom.

34 – už, 8 – prieš, 8 susilaikė. Pataisoms pritarta. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, Statutas numato, kad dėl pataisų yra balsuojama atskirai. Čia jokios analogijos aš nematau. 6 dalis apibrėžia, kas yra šeima, 9 dalis apibrėžia, kas yra vienas gyvenantis asmuo. Jeigu analogija yra tarp šeimos ir vieno gyvenančio asmens, aš manau, kad yra visiškai sumaišytos sąvokos.

PIRMININKAS. Gerai. Balsuosime atskirai dėl 9 dalies. Ar remia 9 dalies pataisą 29 Seimo nariai? Paspauskite mygtuką “už”.

39 remia šią pataisą. Prašom dėl jos pradėti diskusijas. Nėra norinčių? Komitetas?

A.SYSAS. Pritaria.

PIRMININKAS. Pritaria. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume 3 straipsnio 9 dalies pasiūlymui, kurį teikia mūsų kolegos? Balsuojame.

36 – už, prieš nėra, 13 susilaikė. Pataisoms pritarta.

Dabar dėl viso 3 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Nėra? A.Kubilius. Prašom. A.Kubilius – nuomonė prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš jau sakiau, kad išties čia įvedamos sąvokos yra visiškai ydingos ir tai nėra šiaip sau dalykas. Mes girdėjome pono A.Syso pasakymą, kad šeimą bandoma traktuoti kaip apskritai bet kokią žmonių grupę, kuri gyvena tam tikroje apibrėžtoje geografinėje erdvėje, viename bute. Tokiu būdu mes galime ne tiktai homoseksualų grupes pradėti vardyti kaip šeimas, taip pat kokia nors daugpatystė gali būti pradėta vadinti šeima ir t.t. Aš nežinau, kaip teisininkai leidžia taip traktuoti? Civiliniame kodekse labai aiškiai apibrėžta šeimos institucija. Tai taip pat leidžia visiškai nuvertinti šeimos instituciją.

Aš visiškai nesistebiu, kai ponas J.Korenka sako, kad pradėdami kalbas apie moralę mes galime labai toli nueiti, nes matyti, kad valdančiajai partijai šiandien moralė yra visiškai nesvarbu. Po to susiduriame su visom problemom, kurias ponas A.Sysas irgi minėjo ir apie kurias mes daug diskutuojame šiuo metu ir savo programų nuostatose daug apie tai kalbame. Kodėl šiandien Lietuvoje jau 25% vaikų auga ne šeimose, kodėl skyrybų šiandien Lietuvoje yra daugiau negu santuokų ir t.t.? Noriu pasakyti, kad toks visiškai atsainus požiūris į šeimos instituciją ir šeimos vertybes buvo būdingas praėjusio amžiaus 6 dešimtmetyje. Šiandien, deja, tas pats Vakarų pasaulis jau labai aiškiai supranta, kokias problemas toks atsainus ir reliatyvus požiūris į šeimos instituciją atnešė į šiandieninę visuomenę. Todėl raginu nepriimti šio straipsnio, o vartoti sąvokas, kurios nekeltų painiavos ir nedevalvuotų ypač svarbios šeimos institucijos.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė – nuomonė už.

I.ŠIAULIENĖ. Norėčiau kreiptis į kolegą A.Kubilių. Nežinau, koks čia demagogijos protrūkis šiandien jums, nes savo teiginiais tuos pačius savo teiginius paneigėte. Neplėtodama šios temos aš noriu pasakyti, kad komitete didelių diskusijų, rengiant šį Piniginės paramos šeimai įstatymą, nebuvo, nors įvairių frakcijų Seimo nariai dirba komitete. Buvo pakankamas vieningumas. Taigi yra tuščios diskusijos, komitetas labai rimtai išdiskutavęs, nes prie šio įstatymo dirbome beveik metus laiko, ir visos sąvokos yra tikrai aprobuotos tinkamai. Todėl, kolegos, kviečiu pritarti komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 3 straipsnį? Prašom balsuoti.

34 – už, 5 – prieš, 5 susilaikė. 3 straipsnis priimtas.

Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad yra daroma didelė klaida, ne tiktai teisinė klaida, bet ir pačia bendriausia prasme politinė klaida. Problemos, su kuriom susiduria Lietuvos visuomenė, šiandien iš tiesų yra didelės. Didele dalimi tos problemos yra kilusios dėl to, kad ligšiolinė valdžia (ar kairioji, ar dešinioji) neskyrė tinkamo ir reikiamo dėmesio šeimos vertybėms. Toks šeimos institucijos ir šeimos apibrėžimo devalvavimas, kokį siūloma daryti dabar šiame įstatyme, yra visiškai klaidingas. Todėl, gerbiamasis Pirmininke, aš frakcijos vardu prašau priėmus visus kitus straipsnius daryti priėmimo pertrauką iki kito posėdžio ir gauti Teisės departamento išvadą vienu esminiu klausimu: ar tikrai šeimos apibrėžimas, koks taikomas šiame įstatyme, atitinka pirmiausia Lietuvos civilinį kodeksą ir sveiką protą.

PIRMININKAS. G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Repliką po balsavimo norėčiau pasakyti gerbiamajam A.Kubiliui, kad sociologijoje šeimos apibrėžimas nėra būtinai toks, kaip jūs traktuojate. Bet aš kitą dalyką norėjau pasakyti. Kai nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra laikomi šeima, jie tada pretenduoja į nepelnytas neteisėtas paslaugas. Tai, ką mes paveldėjome iš jūsų, ir sukėlė tų neregistruotų vaikų gimimą. Žmonės specialiai nesituokia tam, kad gautų pašalpas. Jeigu jie bus laikomi šeima, to mes išvengsime. Vien todėl gali padaugėti santuokų, nes jūsų tvarka provokavo nesituokti finansiniais sumetimais.

PIRMININKAS. Baigėsi replikos. J.Korenka – paskutinė replika.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Man labai gaila, kolegos, kad turiu trukdyti laiką, bet kai gerbiamasis mano kolega, turintis tokią patirtį, pradeda kaltinti mus amorališkumu ir t.t., atleiskite, man apie sveiką protą irgi kyla klausimas. Gerbiamieji, prisiminkime mums visiems artimą taisyklę “mylėk artimą kaip pats save”. Čia parsideda kalbos apie žmones, apie jų vertinimą ir t.t. Galų gale mesk akmenį į kitą, jeigu pats neturi nuodėmių. Taigi, gerbiamasis kolega Kubiliau, aš suprantu, kad reikia kalbėti, bet galvokime, ką kalbame! Ačiū.

PIRMININKAS. Baigiame replikas. Pradedame antrąjį skirsnį. 4 straipsnis.

A.SYSAS. Yra mūsų su V.Fiodorovu pasiūlymas ir Teisės departamento pastaba.

PIRMININKAS. Ar 29 Seimo nariai remia kolegų siūlymą dėl 4 straipsnio? Kas remiat, prašau balsuoti, paspausti mygtuką “už”. Atidumo prašau.

38 Seimo nariai parėmė šias pataisas. Prašom. Ar yra kokių nuomonių? Nėra. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.

Ar visą 4 straipsnį galėtume priimti su pataisa?

A.SYSAS. Ir su Teisės departamento pastabomis, kurioms komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Priimtas. 5 straipsnis. Nėra pataisų? Priimtas. 6 straipsnis?

A.SYSAS. Yra Teisės departamento, V.Fiodorovo ir mano pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ar 29 Seimo nariai paremtų?

A.SYSAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes dėl 4 balsavome. Analogiškas ir 6 straipsniui, toks pat.

PIRMININKAS. Ar pritariame, kad bendru sutarimu paremtume šias pataisas, nes jos tikrai yra analogiškos? Pritariame. Ačiū. Ar bendru sutarimu priimtume šias pataisas? Nėra prieštaraujančių. Ar bendru sutarimu 6 straipsnį su pataisomis galėtume priimti? Priimtas. Ačiū.

7 straipsnis.

A.SYSAS. Yra V.Popovo…

PIRMININKAS. Palaukite, minutę. Kas atsitiko? 6 straipsnis priimtas. Atsiprašau, 6 straipsnis. Prieš – A.Kubilius. Prašom. Mes priėmėm, mes atšaukiam.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, dėl 3 dalies, kur kartojasi vėl ta pati formulė… turbūt ir 5 straipsniui, bet aš noriu tiesiog atkreipti dėmesį į 6 straipsnio 3 dalyje vartojamą formulę “nesusituokusių asmenų šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio ir t.t. sąlygas”. Tai apie ką mes kalbame? Kas iš tikrųjų tada yra? Žiūrėkite, 6 straipsnio 3 dalis. Kas tai yra šeima? Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kiek šiuo įstatymu yra išplaunama šeimos sąvoka. Iš tiesų tenka apgailestauti, kad socialdemokratai nemato dėl to jokių problemų. Problemos, kai mes kalbame apie šeimas, visų pirma yra dėl to valstybės požiūrio, kiek valstybei svarbu normali, sveika, stipri šeima. Jeigu valstybė neskiria normalios sveikos ir stiprios šeimos nuo susidėjusių gyventi kartu, o dar galbūt ir keistų orientacijų žmonių, tada visiškai akivaizdu, kad patys žmonės visiškai nevertina šeimos, kaip tam tikros vertybės. Todėl aš dar kartą raginu paprasčiausiai atsikvošėt ir nepasiduoti. Aš nežinau, kas užsiima tokia smulkiai stumiama provokacija išplauti šeimos instituciją iki tokio visiškai neatpažįstamo dalyko, neatpažįstamo net ir palyginti su gana liberaliu Civiliniu kodeksu. Siūlau balsuoti prieš 8 straipsnį.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė. Nuomonė už.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, žinote, kolegos Andriaus samprotavimai ir mane įkvėpė demagogijai. Norėčiau pasakyti, kad jūs samprotaujate kaip dogmatinis primityvistas. Man atrodo, kad pusę valandos aiškinomės ne tam, kad taip suformuluotais įstatymo straipsniais norime išplauti šeimos sąvoką. Kolega Andriau, jeigu jūs žiūrėjote arba dar kartą pažiūrėsite į Civilinį kodeksą, ten yra taip suformuluota, kaip jūs kartais grindžiate ir motyvuojate savo poziciją. Įstatymo leidėjas yra laisvas apibrėžti šeimą – tai yra vienas aspektas.

Kita. Būtent iš tų paskatų, dėl kurių čia taip daug ir nuoširdžiai šiandien plušate, mes ir suformulavome, kad tie žmonės, kurie gyvena kartu ir gyvens kaip šeima, ir būtų šeima. Prašau, kolegos, paremti pataisas.

PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad Teisės departamentas iki priėmimo parengs teisinę definiciją, kas yra šeima. Prieš viso įstatymo priėmimą. Dabar balsuosime dėl 6 straipsnio. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 6 straipsnį? Prašom balsuoti.

44 – už, 6 – prieš, 2 susilaikė. 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis.

A.SYSAS. 7 straipsniui yra V.Fiodorovo ir mano siūlymas.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu pritartume šiam siūlymui? Nėra prieštaraujančių?

A.SYSAS. Redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritaria jūsų siūlymui. Norėčiau pasiteirauti, ar galime priimti siūlymą dėl 7 straipsnio 2 dalies? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.

Dabar dėl viso straipsnio. Yra prieštaraujančių? Nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu 7 straipsnį? Priimtas.

8 straipsnis.

A.SYSAS. 1 dalies 3 punktui yra V.Fiodorovo ir mano pastaba.

PIRMININKAS. Ar pritariate, kad pradėtume svarstyti šią pataisą? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ar pritartumėte bendru sutarimu, kad priimtume šią pataisą? Pritarta. Dabar dėl viso 8 straipsnio. Nėra norinčių kalbėti? Jeigu nėra, ar pritartumėte bendru sutarimu, kad būtų priimtas 8 straipsnis. Pritarta. Ačiū.

Ketvirtasis skirsnis. 9 straipsnis.

A.SYSAS. Tik redakcinė Teisės departamento pataisa. Jai pritarta.

PIRMININKAS. Priimta. 10 straipsnis.

A.SYSAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimta.

A.SYSAS. 11 nėra pastabų.

PIRMININKAS. Nėra? Priimta.

Penktasis skirsnis. 12 straipsnis.

A.SYSAS. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta, ir V.Fiodorovo ir mano pastabos.

PIRMININKAS. Ar prieštarautų kas nors, kad pradėtume svarstyti šias dviejų kolegų pataisas? Nėra. Pradedame svarstyti. Ar pritartumėte bendru sutarimu, kad būtų priimtos šios pataisos? Pritarta.

Dabar dėl viso 12 straipsnio. A, dar 7 punktas.

A.SYSAS. Yra ir daugiau. Yra 6, 7, 11 – Teisės departamento, 24 – Teisės departamento, 3 daliai – Teisės departamento ir mūsų su V.Fiodorovu, 8, 9 – mūsų su V.Fiodorovu pastabos. Bet jos yra daugiau redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Ar pritartume mūsų kolegų siūlymams, pataisoms dėl 12 straipsnio 1 dalies, 1 dalies 7 punkto, 3 dalies , 8 ir 9 dalies? Pritarta. Ačiū.

Dabar dėl viso 12 straipsnio. Nėra prieštaraujančių? Priimtas. Toliau 13.

A.SYSAS. 13 straipsnio 4 daliai yra V.Fiodorovo ir mano pastaba.

PIRMININKAS. Ar galime pradėti svarstyti? Nėra prieštaraujančių. Ar priimtume bendru sutarimu siūlymą dėl 13 straipsnio 4 dalies ir 13 straipsnio 5 dalies? Nėra prieštaraujančių? Priimta. Visas 13 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas.

14 straipsnis.

A.SYSAS. 14 straipsniui yra V.Fiodorovo ir mano pastaba papildymas.

PIRMININKAS. Dėl 8 dalies?

A.SYSAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar pradedame jį svarstyti bendru sutarimu?

Ačiū. Ar galėtume priimti jį bendru sutarimu? Priimtas. Visas 14 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Šeštasis skirsnis, 15 straipsnis.

A.SYSAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. 16 straipsnis.

A.SYSAS. Yra V.Fiodorovo ir mano pastaba 3 daliai.

PIRMININKAS. Ar galime pradėti svarstyti? Nėra prieštaraujančių, pradedame svarstyti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Visas 16 straipsnis? Priimtas. 17 straipsnis.

A.SYSAS. Yra Teisės departamento pastabos, į kurias atsižvelgta.

PIRMININKAS. Priimta. 18 straipsnis.

A.SYSAS. 18 straipsnis. Yra V.Fiodorovo ir mano pastaba 2 daliai.

PIRMININKAS. Ar galime pradėti svarstyti bendru sutarimu? Ačiū. Ar būtų prieštaraujančių, kad priimtume bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Dėl viso 18? Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 19 straipsnis.

A.SYSAS. Yra V.Fiodorovo ir mano pastaba 1 dalies pradžiai ir 5, 6 punktams.

PIRMININKAS. Ar galime pradėti svarstyti šias pataisas? Ačiū. Ar galime bendru sutarimu priimti šias pataisas? Priimtos. Visas 19 straipsnis priimamas bendru sutarimu. 20 straipsnis. Dar kartą atsiprašau. Dėl 19 straipsnio A.Kubilius turi nuomonę prieš.

A.KUBILIUS. Aš turiu abejonių ir norėčiau jas pasakyti, gal pranešėjas paaiškins. Pirmą sykį įstatyme atsiranda nuostata dėl specifinių paslaugų teikimo arba specifikos, susijusios su socialinės paramos teikimu socialinės rizikos šeimoms ir nedarnioms šeimoms. Šiuo atveju pats įstatymas apibrėžia, kas yra socialinės rizikos šeima, pateikdamas apibrėžimą, tačiau šiame įstatyme neaišku, kokiais teisės aktais ir kokią administracinę procedūrą taikant šios nuostatos bus taikomos atskiroms šeimoms, t.y. nedarniai šeimai arba socialinės rizikos šeimai. Aš norėčiau, kad būtų aiškiai parodyta, ir galbūt pati formuluotė būtų tokia, kad būtų visiškai aišku, kokiais teisės aktais remiantis atskiroms šeimoms yra priskiriamos šios kategorijos, t.y. socialinės rizikos šeimos ir nedarnios šeimos kategorijos.

PIRMININKAS. Galėtumėte atsakyti?

A.SYSAS. Aš norėčiau pasakyti A.Kubiliui tai, ką sakiau anksčiau. Komitete buvo klausymai, svarstymai, buvo svarstymas Seime, buvo pateikimas. Aš noriu paklausti, Andriau Kubiliau, kur jūs buvote tada, kai mes visus metus svarstėme šį įstatymą? Dabar yra priėmimo tvarka, Statutą jūs gerai žinote, ne atsakymų vakaras.

PIRMININKAS. Gerai. Balsuosime dėl 19 straipsnio. Kas už tai, kad priimtume 19 straipsnį? Balsuojame. (Balsas salėje)

A.SYSAS. Koks klausimas, toks atsakymas. Neįžeidinėkime vienas kito.

PIRMININKAS. Balsuokime dėl 19 straipsnio.

A.SYSAS. Paliksime jums įgyvendinti.

PIRMININKAS. Nediskutuokite kitais klausimais… dėl kurių jūs pakviestas.

41 – už, niekas nebalsavo prieš ir 6 susilaikė. 19 straipsnis priimtas. 20 straipsnis.

A.SYSAS. Yra V.Fiodorovo ir mano pasiūlymas 1 daliai.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu pradėtume svarstyti? Ačiū. Ar bendru sutarimu priimtume šias pataisas? Priimtos. Dėl viso 20 straipsnio? Nėra prieštaraujančių. Priimtas. 21 straipsnis.

A.SYSAS. V.Fiodorovo ir mano redakcinė pastaba 2 daliai.

PIRMININKAS. Ar pradėtume svarstyti bendru sutarimu? Pradedame. Ar sutinkate priimti šias pataisas bendru sutarimu? Priimtos. 21 straipsnis? Priimtas.

Septintasis skirsnis, 22 straipsnis.

A.SYSAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 23 straipsnis.

A.SYSAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. 24 straipsnis.

A.SYSAS. Yra redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Priimtas. 25 straipsnis.

A.SYSAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. 26 straipsnis.

A.SYSAS. Yra V.Fiodorovo ir mano pasiūlymai 1, 2 ir 4 dalims. Redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Ar pradėtume svarstyti A.Syso ir V.Fiodorovo pataisas dėl 26 straipsnio bendru sutarimu? Pradedame svarstyti. Ar priimtume šias pataisas bendru sutarimu? Priimtos. Ar visas 26 straipsnis gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū. 27 straipsnis.

A.SYSAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. 28 straipsnis.

A.SYSAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. Ačiū.

A.SYSAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Keturios nuomonės prieš, keturios už. Atsiprašau, teisingai. Paprašėme Teisės departamento išvados, teisinio reglamentavimo, šeimos definicijos. Galėtume sulaukti ir priimti 15.00 valandą. Ar pavyko išsiaiškinti S.Kružinauskui?.. Tiesa, A.Sysas stovėjo tribūnoje. Algirdai Sysai, išsiaiškinkite su S.Kružinausku dėl… Išsiaiškinote. Prašom informuoti Seimą.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašome. Labai gaila, kad S.Kružinauskas pastebėjo tik paskutiniu momentu. Tai buvo techninė klaida. Pasiūlymui buvo pritarta, bet paprasčiausiai nebuvo atspausdintas projekte. Todėl siūlome tai, kas buvo priimta svarstymo metu, įrašyti į projektą.

PIRMININKAS. Laimei, kad pavyko. Ne gaila. Jūs sakote – gaila.

A.SYSAS. Atsiprašau, laimei.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projektas Nr.IXP-2185(3*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Vadinasi, mes nepadarėme klaidos ir dabar bus galimybė pataisyti. Dabar atidėjome priėmimą. Ar dabar galime priimti, Algirdai Sysai, šį įstatymą atsižvelgdami į tai, kad bus pataisyta? Taip? Dabar galime balsuoti? Nereikia jokio techninio veiksmo atlikti? Komiteto pirmininke, ar galime dabar balsuoti už šį įstatymą? Galima. Ačiū. Dabar balsuosime dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas su S.Kružinausko papildymu, balsuojame.

43 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dabar buvo priimtas įstatymas, kurio projekto registracijos Nr.IXP-2185.

Noriu priminti, kad vis nėra reikiamo balsų skaičiaus priimti įstatymą dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Matyt, kelsime į popietinį posėdį.

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 1, 5¹, 6 ir 11 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2115(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1-11b klausimą – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 1, 5¹, 6 ir 11 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-2115. Pranešėjas – G.Šivickas. Prašom. Priėmimas. Taip, čia yra lydintis įstatymas.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas nėra gavęs jokių pasiūlymų ir pastabų šiam įstatymo projektui, todėl siūloma jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą. Taip, jis yra lydintis. Dabar priėmimas. Ponas G.Šivickas paklausė, ar mes jį priimame, jeigu pagrindinio nepriėmėme? Galime padaryti?.. (Balsai salėje) Kad būtų kartu, taip?

G.ŠIVICKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Jums pritarus šiuos įstatymus priimsime kartu po pietų.

Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2585(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 12 klausimas – Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2585. Svarstymas. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį kartą tikrai nesugaišinsiu tiek laiko, kiek su prieš tai buvusiais įstatymais. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Yra gauta Teisės departamento išvada, kuriai pritarta. Iš kitų komitetų ir mūsų kolegų pastabų negauta. Siūlom pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu po svarstymo galėtume pritarti šiam projektui? Ačiū.

Ar jūs pritartumėte ypatingai skubai, kad mes priimtume šį įstatymą, nes, kaip girdėjote, jokių pastabų ir pataisų dėl jo negauta? Ačiū.

Pradedame priėmimą. Įstatymas susideda iš vieno straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą?

Už – 49, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1761(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 13 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1761. Pranešėjas – V.Rinkevičius. Priėmimas.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo pataisų ir pasiūlymų projektui negauta. Siūlome priimti šį įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Baura – nuomonė už. Prašom.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, prieš porą metų Seimas, priimdamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimus, dėl vienokių ar kitokių priežasčių atėmė galimybę iš žemės ūkio kooperatinių bendrovių bei kooperatyvų narių atkurti nuosavybę ekvivalentine natūra. Svarstomas įstatymo projektas suteikia galimybę atitaisyti padarytą klaidą. Nepritariantiems arba turintiems abejonių siūlau dar kartą įsiskaityti į keičiamo straipsnio paskutinį sakinį, kurį aš norėčiau pacituoti: “Žemė perduodama nurodytiems piliečiams neatlygintinai nuosavybėn, jeigu pagal patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą šių asmenų naudojamoje žemėje nesuprojektuoti žemės sklypai kitiems piliečiams, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę”. Vadinasi, kalbama tik apie laisvą žemę. Todėl aš balsuosiu už ir siūlau kolegoms pritarti šiems pakeitimams.

PIRMININKAS. N.Steiblienė – nuomonė prieš.

N.STEIBLIENĖ. Aš norėčiau pasakyti, kad ši pataisa atsirado po to įstatymo projekto pakeitimo, kurį atmetė Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Antikorupcijos komisija. Kitame straipsnyje buvo kalba apie saugomas teritorijas. Tačiau iš principo ydinga sieti pirmenybę gauti žemę su asmens naryste kur nors. Paskutinis sakinys, kurį citavo ponas A.Baura, sako, kad “jeigu nesuprojektuoti žemės sklypai kitiems piliečiams, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę”. Mes žinome, kad sklypai savininkams iš tikrųjų nesuprojektuoti daugelyje Lietuvos kaimų, rajonų, nes valstybė paprasčiausiai neturi lėšų. Jeigu mes dabar dar praplėsime grupę turinčių teisę į laisvą žemę, nesugrąžinę žemės teisėtiems savininkams, mes vėl turėsime problemų. Aš prašyčiau vis dėlto Seimui prieš balsuojant labai gerai pagalvoti, nes tai tikrai yra problema, tai nėra taip paprasta, kaip teigia ponas A.Baura.

PIRMININKAS. M.Pronckus – nuomonė už.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš žiūriu, kad mes vis labiau įsiveliame į tokius neaiškius žaidimus dėl žemės. Noriu pasakyti keletą skaičių. Žemės savininkų ir žemės naudotojų Lietuvoje yra beveik milijonas. Žemės nuosavybė atkurta maždaug 80% pagal pareiškimus. Kiekvienas mūsų stabdymas žmonėms, kuriems teisėtai priklauso gauti žemę kokioje nors vietoje, yra žemės reformos stabdymas. Prašome nesieti šių klausimų su nesąžiningais darbuotojais ar valdininkais. Tai yra visai kita tema. Stabdydami tą įstatymą, mes trukdysime žmonėms atkurti savo nuosavybę ten, kur jie gyvena ir kur jiems priklauso ta nuosavybė. Todėl aš siūlyčiau pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. J.Razma – nuomonė prieš.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, manau, kad yra ydinga teisinius santykius daryti priklausomus nuo žemėtvarkininkų aplaidumo ar didesnio darbštumo. Dabar mes paskutiniu sakiniu kaip tik tai bandome įteisinti, kad žemės savininkai gali negauti tuo atveju, jeigu jų žemėtvarkininkas apsileidęs ir neprojektavo reikiamų sklypų. Manau, kad tai yra antikonstitucinė nuostata. Jeigu bus priimta taip, kaip čia yra, mūsų frakcija, žinoma, pirmiausia kreipsis į Prezidentą, bet dėl to galima kreiptis ir į Konstitucinį Teismą. Tuo labiau kad, kai dabar išryškėjo vadinamasis sklypų skandalas, tokius klausimus reikėtų spręsti iš esmės ir to skandalo kontekste, o ne kosmetiškai bandyti išjudinti kokią nors dalinę problemėlę.

PIRMININKAS. V.Einoris – nuomonė už.

V.EINORIS. Kolegos, aš galėčiau kalbėti ilgai, bet jau prieš mane pasakė. Mes juk turime suprasti, kad čia yra laisvos žemės fondas, kad šio laisvos žemės fondo yra padaryti kompleksiniai planai. Ten nėra numatyta niekam kitam duoti žemės, o į tą žemę dirbantis ūkininkas, įregistravęs savo ūkį, arba juridinis asmuo, kuris užsiima žemės ūkiu ir turi ne mažiau kaip 50% pajamų iš žemės ūkio veiklos, narys, gali turėti pirmenybę, jis pretenduoja į tai. Ką jūs čia matote bloga? Aš niekaip nesuprantu, kur čia yra korupcija. Tai yra žemės atidavimo pagreitinimas tam, kuris konkrečiai dirba tą žemę. Kas čia bloga? Man tai nesuprantama. Siūlau balsuoti už, priimti ir nepradėti plėtoti temos ta linkme, kuri neturi šiems motyvams jokio pagrindo.

PIRMININKAS. A.Macaitis – nuomonė už.

A.MACAITIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, manyčiau, dabar tikrai nereikėtų baimintis, nes, žiūriu, čia kalbėjo daugiausia tie, kurie kažkada padarė tam tikrų klaidų. Norėčiau pasakyti, kad dabar yra rengiamas naujas Žemės įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymas ir tie klausimai toliau bus nagrinėjami išsamiau. Todėl stabdyti žemės nuosavybės atkūrimą… Kai kurie jau paskelbė, kad nuosavybės teisių atkūrimas baigtas, bet taip nėra. Aš pritariu, kad šiuo atveju reikėtų priimti šią pataisą, nes tikrai nereikia įžiūrėti, kad visi yra nesąžiningi. Jeigu taip, tada nieko negalima daryti. Siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą?

24 – už, 9 – prieš, 15 susilaikė. Lygu. Galim pataisyti Statutą… Reikėtų perbalsuoti antrą kartą, jeigu balsai pasiskirsto po lygiai. Balsuosime antrą kartą. Dar kartą aiškinu, minutę tylos. Atsisėskim visi į savo darbo vietas. Balsuojame dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą 4 straipsnio pakeitimo. Kas už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas, prašau balsuoti.

24. Keliant ranką, matyt, reikės balsuoti. Yra kaltinimų, kad kažkas spaudžia ne tą mygtuką. Tikrai atidžiai reikėtų stebėti, kad nebūtų jokių negerų balsavimų. Balsuojam trečią kartą, šiandien paskutinį. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymą, prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.

Skelbiu rezultatus: už – 20, 10 – prieš, 16 susilaikė. Įstatymas nepriimtas. Replikos teise naudojasi M.Pronckus. Prašau.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti gerbiamiems konservatoriams, kad jie žemės reformos pabaigtuves jau šventė visose vietose, jeigu gerbiamasis J.Razma prisimena. Tai vienas dalykas. O problema yra kita, kolegos, visiškai kita. Šiuo metu privačios žemės yra tiktai 43%. 600 tūkst. hektarų valstybė nei išnuomojusi, nei atidavusi. Kitaip sakant, valstybės rankose yra 600 tūkst. hektarų nenaudojamos žemės. Kai šie mūsų kolegos aiškina, kad čia yra pažeidimai, tai tiesiog juokinga klausyti.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2713 (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstom 14 darbotvarkės klausimą – Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2713. Svarstymas. Pranešėjas – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia šis įstatymas yra dar vienas pavyzdys, kai priimamas geras įstatymas, o paskui nėra pinigų jam įgyvendinti. Pasirodo, nėra pinigų. Įstatymas geras ir bandoma jį paskui taisyti, bandoma nukelti įsigaliojimo datą, nors įstatymas jau yra įsigaliojęs nuo gegužės 1 d. Vadinasi, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, grįžti atgal ir perkelti įsigaliojimo datą, kai įstatymas yra įsigaliojęs, netinkama formuluotė. Aš pasakysiu iš karto: tai nėra, sakyčiau, teisinė problema. Teisinė problema yra dėl įsigaliojimo. Bet yra finansinė problema, ar yra pinigų, ar nėra pinigų. Todėl mūsų komitetas nieko geriau negalėjo sugalvoti, kaip pasiūlyti įstatymą grąžinti tobulinti. Tačiau jeigu Seimas pasielgtų kitaip ir, tarkime, nepritartų mūsų pasiūlymui, o imtų ir paskirtų pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą, manyčiau, kad tai būtų teisingas sprendimas. Tik nuo Biudžeto ir finansų komiteto priklauso, yra pinigų ar nėra pinigų.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas siūlo grąžinti tobulinti. A.Butkevičius. Turite nuomonę prieš? Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai nepritarti. Pirma, šį įstatymo projektą turėjo svarstyti Biudžeto ir finansų komitetas. Tos pataisos yra parengtos dėl atsiradusių tam tikrų finansinių problemų. Kai buvo teikiamas šis įstatymo projektas, nebuvo labai tiksliai paskaičiuota, kiek artimiausiu metu, t.y. šiais metais ir kitais metais, reikės skirti papildomų lėšų. Iš dalies šis įstatymas yra įgyvendinamas ir pinigų jam yra numatyta. Bet vis dėlto vieno straipsnio įsigaliojimą reikėtų nukelti vėlesniam laikui, nes mes ateinančiais metais ir šiais metais finansiškai nebūsim pajėgūs jo įgyvendinti. Aš manau, kad reikėtų paskirti kitą komitetą, t.y. Biudžeto ir finansų komitetą. Mes parengtume per rytojaus dieną išvadą, patobulintume jį ir teiktume penktadienį priimti.

PIRMININKAS. Statutas taip ir numato. Jeigu mes pritarsime pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams arba jį atmesti, tai tada keisim komitetą. (Balsai salėje) Komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams. Dėl šito ir balsuosim. Dabar balsuosime, ar pritariame pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams šį projektą. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto nuomonei? Prašau.

10 pasisakė už, 17 – prieš, 10 susilaikė. Nepritarta. Nepritarta pagrindinio komiteto išvadai. Todėl mes šį įstatymo projektą turim perduoti kitam komitetui. Kitas komitetas buvo jau pasiūlytas – Biudžeto ir finansų. Ar pritartume? Nėra prieštaraujančių? Pritariam. Biudžeto ir finansų komitetui perduodamas svarstyti šis projektas. Tuo ir baigiame šio įstatymo svarstymą.

Civilinės saugos įstatymo 11, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-2675(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 15 klausimas, registracijos Nr.IXP-2175, Civilinės saugos įstatymo 11, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – A.Sadeckas. N.Steiblienė paskelbs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.

N.STEIBLIENĖ. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, pagrindinis komitetas, pritaria šioms pataisoms bendru sutarimu. Atskiros nuomonės nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną V.Popovą paskelbti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė ir pritarė Seimo Teisės departamento išvadai dėl įsigaliojimo datos. Pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgiant į tai patobulinti įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritaria. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar balsuotume dėl apsisprendimo po svarstymo. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Noriu klausti, ar bendru sutarimu galėtume po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Ačiū, pritarta.

Ar sutiktumėte priimti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka? Nėra prieštaraujančių? Pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. Ir 4 straipsnis? Priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo. Jeigu nėra norinčių kalbėti, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Civilinės saugos įstatymo 11, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusio galios įstatymą, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

32 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos švietimo plėtotės strateginių nuostatų (2003–2012) patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2309(2*) (svarstymas)

16 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų” projektas, registracijos Nr.IXP-2309. Pranešėjas – R.Pavilionis. Dviejų komitetų – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Europos reikalų komiteto – nuomonė.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis svarstant šį nutarimo projektą, išreiškė savo nuomonę dėl teiktų Seimo Teisės departamento išvadų. Toms išvadoms pritarta. Atsižvelgta į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Mokyklų tobulinimo centro siūlymus ir pritarta Vyriausybės teiktiems siūlymams, išskyrus vienintelį, kuriuo siūloma viename iš šių nuostatų skirsnių atsisakyti nuostatos šalies mastu švietimo reikmėms kasmet skirti lėšas, sudarančias ne mažiau kaip 6% bendrojo šalies vidaus produkto.

Tokio nepritarimo motyvai yra Europos Sąjungos Komisijos ir viršūnių pasitarimo direktyvos ir net pastarieji dokumentai, kurie nurodo, kad šalys narės (o mes jau būsime tokia šalis) turėtų skirti švietimui ir mokslui atitinkamą procentą lėšų. Žinoma, tai yra orientaciniai skaičiai, jokiu būdu tai nėra įstatymo norma. Todėl mes kviečiame Seimą taip pat pritarti šiai komiteto nuomonei. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastaboms yra pritarta, jos jau yra šiame tekste. Taip pat ir Europos reikalų komiteto pastaboms yra pritarta, į jas atsižvelgta.

Seimo nutarimas yra iš keturių straipsnių.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu P.Papovą – komiteto pirmininką.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo projektui, pateikė kai kuriuos siūlymus. Kaip girdėjome, pagrindinis komitetas visiems mūsų siūlymams pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir E.Kaniava – Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vardu.

E.KANIAVA. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje buvo svarstoma ir iš esmės pritarta iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos švietimo plėtotės strateginių nuostatų” projektui su komisijos pastabomis ir pasiūlymais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Pradedame diskusijas. I.Degutienė pradeda. Ruošiasi A.Kubilius.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, turbūt mokykla šiandien yra ypač svarbi visuomenės institucija ir dėl to turbūt niekas neabejojame. Ugdant vaikus mokykloje yra sukuriami modernios žinių ekonomikos plėtros pagrindai, taip pat sukuriami ir moralinės jauno žmogaus orientacijos pagrindai. Be abejo, išsilavinęs žmogus, pažįstantis pasaulį ir tautos kultūros klodus, kartu pažįsta ir užkoduotą moralinę tradiciją. Todėl negalime neapibrėžti vieno iš svarbiausių reikalavimų šiandieninei mokyklai – tai vaiko motyvacijos žinioms ugdymas. Pagal tai, kaip vaikas sugeba ugdyti šią savybę, mokyklos turėtų būti vertinamos ir turėtų jausti už tai atsakomybę bendruomenei. Tačiau mokykla taip pat yra atsakinga arba turėtų būti atsakinga ugdydama moralines vertybes, kurdama pilietiškumo ir patriotiškumo pamatus.

Šiais aspektais ugdymo programos turėtų būti iš esmės peržiūrėtos, ypač skeptiškai žiūrint į tokias moraliai liberalias programas kaip supažindinimas su saugaus sekso technologijomis per lytinio auklėjimo pamokas. Iš tiesų Vakaruose seksualinė revoliucija jau seniai atslūgo, mes, atrodo, vis dar norime pažinti jos karčius vaisius, pažinti pradedant nuo mokyklų. Daug geriau, jeigu šiandieninėje mokykloje būtų kalbama apie šeimos svarbą. Deja, reikia apgailestauti, kad mes ir Seime šiandien diskutuodami aiškiai matome, kad kai kurie parlamentarai net nesupranta šeimos sampratos, kas tai yra šeima. Ir ką mes galime kalbėti tada apie vaikus, kurie auga tose šeimose, kokia šeimos samprata įdiegiama jiems toje šeimoje, jeigu jų tėvai nelabai orientuojasi. Šiandien kelia nerimą, kad mūsų mokyklose vietoje ugdymo, būtent moralinio, dorovinio ugdymo, yra brukamas lytinis švietimas, kur visiškai nemokoma, kaip ugdyti jausmus, nekalbant apie žmogaus anatomiją. 12–13 metų vaikams kalbama tik apie intymius santykius, apie savo jausmų tenkinimą, visiškai nekalbant apie žmogaus kaip asmenybės, o ne kaip biologinės būtybės, visokeriopą vystymąsi. Todėl kalbos vaikui nuo mokyklos suolo tik apie saugų seksą, kad tai yra laisva meilė, būtų naudinga ją išbandyti irgi saugiai, tikrai, mano giliu įsitikinimu, nei mokyklos puošia, tuo labiau mes po to turime iš tiesų gana skaudžias pasekmes.

Ne mažiau svarbu mokyklose būtų ugdyti ir bendruomeniškas bei patriotines tradicijas. Čia irgi yra ko pasimokyti ir perimti gerą praktiką iš senų laikų, nes dar pirmoje nepriklausomoje Lietuvoje mūsų mokytojai buvo šviesuliai, kurie mokyklose tiek pamokose, tiek popamokiniuose užsiėmimuose bendraudami su mokiniais ugdė ir bendruomeniškas, ir patriotines tradicijas.

Dar vieną dalyką norėčiau pasakyti. Labai svarbu būtų į visuomenę sugrąžinti pagarbą mokytojo autoritetui. Mokytojais dirbti turėtų eiti tikrai geriausi visuomenės žmonės, o ne tie, kurie negavo darbo kitur. Geriausieji turi būti ir geriausiai apmokami, ir atitinkamai gerbiami. Iš principo aš, pritardama Lietuvos švietimo plėtotės strateginėms nuostatoms, išdėsčiau tik tas abejones, kurios gal turėtų būti dar geriau nušviestos šiame dokumente, jei ne šiame dokumente, tai bent įgyvendinant šį dokumentą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, svarstom išties vieną iš svarbiausių strateginių dokumentų. Man keista ir gaila, kad ta diskusija yra tokia išties nelabai vertinga. Menkas mūsų dalyvavimas rodo, kad, matyt, iš esmės mes nesuprantame, kiek svarbūs yra švietimo reikalai mūsų visuomenei pačiom bendriausiom prasmėm. Dokumentas yra svarbus. Tikrai neturiu jam kokių nors didesnių priekaištų, gal tiktai kelis tokius akcentus norėčiau paminėti.

Iš tiesų šis dokumentas yra pasirodęs laiku, tačiau galbūt galėjo būti matomas ir kartu su Švietimo įstatymu. Švietimo įstatymas įteisino tą Lietuvos švietimo sistemos situaciją, kokia yra susiklosčiusi šiandien. Šis dokumentas brėžia gaires į ateitį. Ir štai, brėždamas tas gaires į ateitį, aš norėčiau pabrėžti tris momentus, į ką, man atrodo, gairėse galbūt nėra aiškiai atsakoma. Tai tam tikra švietimo sistemos, ypač jeigu kalbėtume apie mokyklas, struktūrinė perspektyva. Mano įsitikinimu, ir Švietimo įstatymas, ir šios gairės neatsako į tuos paprastus ir visiškai suprantamus klausimus, kuriuos gal ir sukėlė šiandieninės Vyriausybės kai kurie neapibrėžti veiksmai, t.y. kaip atrodys mūsų vidurinio mokslo, vidurinio išsilavinimo sistema, pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų sistema. Mano įsitikinimu, kaip pasidarė neaišku prieš dvejus metus, taip ir iš šitų gairių nėra aišku, kaipgi bus derinama vidurinių mokyklų ir gimnazijų sistema.

Antras dalykas, du didieji iššūkiai – tai žinių visuomenės ir moralios visuomenės iššūkiai, apie ką iš dalies kalbėjo I.Degutienė. Gairėse yra minimi žodžiai “žinių visuomenė”, “žinių ekonomika” ir švietimo sistemai iškylantis poreikis prie to prisitaikyti. Tačiau kyla klausimas, ar iš tiesų mes suprantame, ką reiškia šie iššūkiai. Pagal ką mes turėtume vertinti mokyklų pasiekimus? Pirmas dalykas, į ką norėčiau atkreipti dėmesį, – tai, kad Lietuvos vidurinio mokslo situacija turėtų kelti susirūpinimą, jeigu mes iš tiesų savo valstybės strategijoje brėžiame, kad žinių visuomenė yra Lietuvos strateginė perspektyva. Noriu priminti, kad pagal tarptautinius vertinimus, kai vertinama, kiek moksleivių yra pasiekę vidutines gamtos mokslų ir matematikos žinias (tai yra pagrindinės žinių visuomenei reikalingos sritys), Lietuva nuo 1995 iki 1999 metų padarė pažangą: nuo 38% vidutines gamtos mokslų žinias turinčių moksleivių pakilo iki 51%. Tačiau tokiose šalyse kaip Vengrija šie procentai siekia 79%, Belgijoje – 76% ir t.t., ir t.t. Taigi iš tiesų mes turim matyti save pagal bendrą pasaulio kontekstą ir matyti, kad šiandieninė mokyklų sistema nesuteikia tokios kokybės žinių, kokių reikalauja pasaulis.

Antras dalykas – žinių motyvai. Mano įsitikinimu, tai turėtų būti vienas iš pagrindinių kriterijų, pagal kurį yra vertinamos mokyklos. Ar vaikai, einantys į tas mokyklas, nepraranda motyvų žinioms? Šiandien, mano įsitikinimu, tai yra vienas iš didžiausių iššūkių.

Na, ir atskira tema – tai moralios visuomenės iššūkiai. Mes visi turbūt turime labai aiškiai suprasti, kad šeima, bendruomenė ir mokykla yra pagrindinės institucijos, kuriose vaikas įgyja moralines vertybes. Deja, gairėse žodį “moralė” yra vengiama vartoti. Man iš tiesų… Kuo toliau stebiu mūsų pačių diskusijas ir mūsų pačių kalbas, ir mūsų pačių darbus, yra taip susiklostę, kad žodį “moralė” lyg ir yra gėdinga vartoti politinėje kalboje. Tai, mano įsitikinimu, vėlgi yra tam tikra prasme atsilikęs požiūris. Aš nematau šiame dokumente kaip tik sąsajos tarp mokyklos ir moralinių vertybių ugdymo. Šiuo požiūriu iš tikrųjų turime patys sau atsakyti į klausimą, ką mūsų mokykla ugdo, ar galimas pilietiškumas be tautiškumo, be šeimos vertybių, ar mokykla atsakinga už tai, kad vaikas įgytų ne tik žinių, bet ir būtų išugdyti moralios visuomenės piliečiai, ar mokyklose vaikai bus mokomi tiktai reprodukcinės sveikatos pagrindų, apie ką kalbėjo Irena, ar bus ugdomi ir suprasti šeimos vertybes? Todėl, mano manymu, šio dokumento II skyriuje išdėstytos vertybės ir principai turėtų būti apibrėžti daug aiškiau, labai aiškiai pabrėžiant mokyklos atsakomybę ir už moralinių vertybių ugdymą.

Dar vienas dalykas. Mano manymu, kai mes įtraukiam į tekstą tokius žodžius, kad Lietuvos švietimas yra grindžiamas pagrindinėmis tautos, Europos ir pasaulio kultūros vertybėmis, o toliau dėstome, kad tai yra asmens (…) vertės ir orumo, artimo meilės, prigimtinės žmonių lygybės, žmogaus laisvių ir teisių, tolerancijos ir demokratinių visuomenės santykių teigimu, tai šioje vietoje trūksta dviejų principinių dalykų: visų pirma tautiškųjų vertybių (nežinau, kodėl šioje vietoje tai yra užmiršta paminėti), o antras dalykas – kai mes kalbam apie tautos, Europos ir pasaulio kultūros vertybes, aš manyčiau, šioje vietoje turėtų būti labai aiškiai pabrėžtos krikščioniškosios kultūros vertybės. Lygiai taip pat ir svarstant Europos Konstituciją šių vertybių pagrindas mums turi būti labai aiškiai suvokiamas. Taip, mes esame atviri pasaulio kultūrai, mes esame atviri Europos kultūrai, bet mes esame išugdyti krikščioniškosios kultūros, ir to, kaip vertybės, į kurią turi orientuotis ir švietimas, pabrėžimas turėtų būti principinis dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuo ir baigiame diskusiją. Norėčiau klausti, ar pritartume nutarimo projektui po svarstymo bendru sutarimu? A.Sakalas. Nuomonė už. Prašau.

A.SAKALAS. Taip, aš noriu pasisakyti už ir noriu atkreipti savo mokytojo kolegos A.Kubiliaus dėmesį. Jis kalbėjo apie moralinį švietimo turinį. Jeigu jis būtų iki galo perskaitęs šį dokumentą, konkrečiai 11.3 punkte parašyta: “(…) kad būtų užtikrinta kokybė, švietimo turinys siejamas su dabarties moralinėmis pilietinėmis nuostatomis. Ypatingas dėmesys skiriamas asmens patriotizmui, į ką taip pat norėčiau atkreipti gerbiamojo kolegos A.Kubiliaus dėmesį, jo pilietiniam, kultūriniam ir tautiniam tapatumui ugdyti”. Aš manyčiau, kad kritikuoti galima, bet reikia kritikuoti viską iki galo perskaičius. Taigi aš siūlyčiau pritarti šiam dokumentui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui? Pritarta. Dėkui. Ar pritartumėt, kad šis nutarimas būtų priimtas ypatingos skubos tvarka? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Ypatingai skubai. Jokių pataisų niekas neteikė. Dar pateiksit iki priėmimo? Ar yra tikrai noras pateikti pataisas, ar tiktai… Na, gerai, galim tada šį priėmimą nukelti į penktadienį. Nėra… (Balsai salėje) Visi pasisako, kad greičiau. Gerai, aš matau, kad yra prieštaraujančių. Perkeliam tada į penktadienį… į ketvirtadienį.

Mes baigėm rytinę darbotvarkę. Skelbiu rytinį posėdį baigtą.