LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ FONDŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IXP-2694

2003 m. birželio 30 d. Nr. 29

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

A.Butkevičius, B.Bradauskas, K.Glaveckas, V.Saulis, J.Palionis, E.Savickas, R.Palaitis, R.Karbauskis, G.Šivickas, A.Skardžius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos reikalavimų požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:

1. Projekte siūloma nustatyti, kad valdymo įmonės valdo papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus patikėjimo teise. Tuo tarpu pagal Seime įregistruotą Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektą (IXP - 1532), valdymo įmonės administruoja investicinius fondus. Kadangi pagal projekto 3 straipsnį teisę verstis pensijų fondų valdymu galės ir valdymo įmonės, administruojančios investicinius fondus ir investicines kintamojo kapitalo bendroves, svarstytina ar praktikoje nekils teisės taikymo problemų dėl to, kad ta pati įmonė valdys keletą savo esme panašių fondų skirtingomis teisėmis: pensijų kaupimo fondus patikėjimo teise, o kitus investicinius fondus - administravimo teise. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad pagal Civilinį kodeksą turto patikėjimo ir svetimo turto administravimo turinys skiriasi, galima būtų pasiūlyti apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga nurodytų projektų nuostatas suderinti ir nustatyti, kad tiek investicinius fondus, tiek pensijų kaupimo fondus valdymo įmonės valdo ta pačia teise.

2. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje bei kituose projekto straipsniuose vartojama draudimo bendrovės sąvoka. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriuose šio projekto straipsniuose (pvz., projekto 37 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei kartu teikiamuose įstatymų projektuose taip pat Draudimo įstatymo projekte (IXP-2652), įvardinta draudimo įmonės sąvoka, todėl nuostatas reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti.

3. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūlomas investicinių priemonių apibrėžimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį investicines priemones sudaro šioje dalyje nurodyti vertybiniai popieriai ir sandoriai, t.y. vertybiniai popieriai taip pat yra investicinės priemonės.

4. Projekto 2 straipsnio 13 dalies redakcija tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Vertybinių popierių rinkos įstatyme yra pateikta nepriekaištingos reputacijos asmenų sąvoka, o ne nepriekaištingos reputacijos sąvoka.

5. Projekto 2 straipsnio 15 dalyje siūlomas pensijų fondo apibrėžimas taisytinas, atsižvelgiant į tai, kad teikiamo įstatymo prasme fondą gali sudaryti tik turtas. Fondo taisyklėms projekto 2 straipsnio 17 dalis ir 23 straipsnis suteikia visai kitokią teisinę reikšmę.

6. Projekto 3 straipsnio 2 ir 4 dalys taisytinos. Kaip jau buvo minėta, pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektą valdymo įmonės administruoja investicinius fondus ir investicines kintamojo kapitalo bendroves. Be to, valdymo įmonėms pagal nurodyto projekto 3 straipsnį išduodama valdymo įmonės licencija.

7. Projekto 3 straipsnio 3 dalis redaguotina, aiškiai nurodant, kad pensijų fondo taisykles tvirtina Vertybinių popierių komisija. Teiginys, kad "valdymo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą tik patvirtinusi atitinkamas pensijų fondo taisykles" gali būti suprastas nevienareikšmiškai.

8. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad verstis pensijų kaupimo veikla turi teisę bendrovė, turinti šio įstatymo nustatyta tvarka Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, projekto 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas įtvirtina nuostatą, kad Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti licenciją tuo atveju, jei bendrovės buveinė yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia įstatymo nuostata iš esmės prieštarautų Europos Sąjungos sutartyje įtvirtintai laisvei teikti paslaugas, nes pagal jas, verstis pensijų kaupimo veikla galėtų tik Lietuvos juridiniai asmenys. Pabrėžtina taip pat tai, kad nei galiojantis Finansų įstaigų įstatymas, nei Seimui pateikti Kolektyvinio investavimo subjektų (Reg. Nr. IXP-1532) bei Draudimo (Reg. Nr. IXP-2652) įstatymų projektai analogiškų diskriminacinių normų nenumato, todėl projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos.

9. Projekto 5 straipsnis (arba jo pavadinimas) redaguotinas. Pagal pateiktą redakciją nėra pakankamai aišku, ar norima nustatyti, kad valdymo įmonės valdymo organu gali būti tik valdyba, ar kad be kitų valdymo organų, kurie sudaromi akcinėje bendrovėje pagal Akcinių bendrovių įstatymą, valdymo įmonėje privalo būti sudaryta valdyba.

10. Projekto 9 straipsnio 7 punkto, 43 straipsnio terminija derintina su projekto 34 straipsnio terminija.

11. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūlytume po žodžių "kitai įmonei" įrašyti žodžius "turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas".

12. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio “priemonių” reikėtų įrašyti “investavimo objektų” kaip tai numatyta projekto 46 straipsnyje.

13. Projekto 16 straipsnio 4 punkte ir kituose straipsniuose vietoj žodžių "licencijos panaikinimas" reikėtų rašyti žodžius "licencijos galiojimo panaikinimas".

14. Projekto 19 straipsnio 3 punktas papildytinas nuostata, nuo kada skaičiuojamas 12 mėnesių terminas.

15. Projekto 20 straipsnio 5 dalis redaguotina, atsižvelgiant į tai, kad pertvarkyme visada dalyvauja tik viena įmonė. Be to, antrajame sakinyje po žodžių "dėl reorganizavimo" įrašytini žodžiai "ar pertvarkymo".

16. Neaišku, kokia tvarka Vertybinių popierių komisija įgyvendins projekto 22 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę pakeisti likvidatorių. Pagal galiojančius įstatymus likvidatorių gali pakeisti tas, kas jį paskyrė, arba įstatyme nurodytų asmenų motyvuotu prašymu teismas. (Civilinio kodekso 2.109 straipsnis).

17. Projekto 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikėtų nurodyti ir reikalaujamus pensijų įmokų mokėtojo – juridinio asmens rekvizitus.

18. Projekto 32 straipsnio 3 dalyje įvardinti atvejai, kurie laikomi dalyvio išstojimu iš pensijų fondo, projekto 33 straipsnyje reglamentuojamas dalyvio perėjimas į kitą pensijų fondą. Kituose projekto straipsniuose taip pat vartojamos analogiško turinio teisės požiūriu neapibrėžtos sąvokos, nors akivaizdu, kad čia reikėtų reglamentuoti sutarčių sudarymo bei nutraukimo santykius, todėl formuluotės turėtų būti patikslintos.

19. Projekto 36 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas reikėtų tikslinti ir tarpusavyje suderinti, nes iš pateiktų formuluočių galima suprasti, kad tas pats pensinis amžius nustatomas skirtinguose aktuose, lieka neaišku kuo skiriasi šiose dalyse nurodytas pensinis amžius.

20. Projekto 55 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių "finansinės apskaitos ir atskaitomybės" reikėtų įrašyti žodžius "buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės".

Pritarti.

Nepritarti.

Pritarti.

Nepritarti.

Pritarti.

Paskutinė Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo redakcija nebenumato, jog investiciniai fondai administruojami – siekiant šį įstatymo projektą suderinti su analizuojamais įstatymų projektais, ši sąvoka buvo pakeista į „valdymą“.

Pakeistas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas.

Pensijų fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 4 str. 2 d. 7 p. neriboja Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtos valdymo įmonės teisės teikti valdymo paslaugas Lietuvoje – šia norma siekiama nustatyti, jog Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija licencijuoja šioje valstybėje įregistruotas įmones. Kitais atvejais paprastai licencijuos tos valstybės priežiūros institucija, kurioje įmonė turi buveinę.

Vietoj pensijų fondo nutraukimo vartoti `panaikinimą`

Projekto 32 straipsnio 3 dalyje kaip ir apibrėžiama sąvoka „išstojimas iš pensijų fondo“, iš kurios tampa aišku kas tai yra.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas

AB “Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas”, išnagrinėjęs Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo projektą (toliau –Projektas) teikia šį pasiūlymą.

Projekto 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad „Pensijų sąskaitos atidaromos, tvarkomos ir uždaromos, apskaitos vienetai į jas įrašomi pensijų fondo taisyklėse nustatyta tvarka. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti pensijų sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo bei apskaitos vienetų apskaitos tvarkymo reikalavimus.“

Mūsų nuomone, žodžiai „turi teisę“ nėra imperatyvūs, o pensijų sąskaitų apskaita turi būti analogiška vertybinių popierių apskaitai ir ne mažiau standartizuota bei saugi nei kitų institucinių investuotojų nuosavybės apskaita. Savo esme pensijų apskaitos vienetai yra analogiški kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų bei investicinių bendrovių akcijų, kuriems taikomi VP apskaitos reikalavimai, apskaitai. Todėl siūlome, kad įstatymo projekte būtų numatyta, kad apskaitos vienetų pensijų sąskaitose apskaitos tvarka turi būti nustatoma Vertybinių popierių komisijos.

Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 30 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip:

„Pensijų sąskaitos atidaromos, tvarkomos ir uždaromos, apskaitos vienetai į jas įrašomi Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka.“

AB “Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas” šiuo metu yra vienas trijų Lietuvos kapitalo rinkos subjektų (greta AB Vilniaus banko ir AB Hansabanko), turintis tiesiogines VP saugojimo sutartis su didžiausiais Europos tarptautiniais centriniais depozitoriumais, sudarančias galimybę Lietuvos subjektams investuoti į užsienio vertybinius popierius ir juos saugoti. Centrinis depozitoriumas jau yra įdiegęs atitinkamas apskaitos programas ir ne vienerius metus iš eilės efektyviai vykdo kontroliuojančių investicinių bendrovių turimų vertybinių popierių apskaitą pasaugos pagrindais. Panašūs apskaitos principai taikomi ir pensijų fondų turto atveju.

Be to, iš principo (kaip tą rodo ir dabar veikiančių kontroliuojančių investicinių bendrovių pavyzdys), yra įmanoma, kad pensijų turtas -piniginės lėšos ir vertybiniai popieriai -būtų saugomi atskiruose depozitoriumuose.

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad analogiška formuluotė pateikta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projekte, siūlome Projekto 2 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip:

„2. Depozitoriumas – komercinis bankas, turintis teisę teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba skyrių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas ar Europos Sąjungos valstybių centriniai vertybinių popierių depozitoriumai.“

Iš dalies pritarti.

Pritarti.

Vietoj žodžių “turi teisę nustatyti” įrašyti žodį “nustato”, vietoj žodžio “reikalavimus” įrašyto žodį “principus”

Papildyti žodžiais “jeigu jie turi teisę saugoti pinigines lėšas”.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija

49 straipsnio 2 dalis. Ši dalis reglamentuoja kokią dalį pensijų turto galima investuoti į kitus kolektyvinio investavimo subjektus. Tai labai svarbus klausimas gyvybės draudimo bendrovėms, būsimoms pensijų kaupimo įmonėms.

Efektyviai valdyti investicijas tarptautinėse akcijų ir obligacijų rinkose yra labai sudėtinga ir brangiai kainuojanti veikla, nes reikalauja daugelio aukštos kvalifikacijos specialistų. Tarptautinės finansų grupės sprendžia šią problemą įsteigdamos kolektyvinio investavimo subjektus, kurių paslaugomis turi galimybę naudotis kitos grupės įmonės. Taip tarptautiniu mastu nedidelėms įmonėms, atsiranda galimybė efektyviai ir profesionaliai investuoti lėšas tarptautinėse ir rinkose, tokiu būdu investicijos yra plačiai diversifikuojamos (tarp finansinių instrumentų, šalių, ūkio sektorių) bei nuolatos analizuojamos ir valdomos pasaulinio lygio specialistų, kas didina investicijų pajamas, o svarbiausia mažina investicijų riziką. Dideli tarptautiniai fondai įgalina riziką išsklaidyti tarp šimtų vertybinių popierių daugelyje šalių.

Daugumai Lietuvos PKĮ investicijos į tarptautinės grupės, kuriai priklauso įmonė, kolektyvinio investavimo subjektą, būtų vienintelė galimybė efektyviai investuoti ir valdyti pensijų kaupimo lėšas, nes kitaip, dėl mažų apimčių, jos negalėtų užtikrinti tokio pat aukšto investicijų diversifikavimo ir todėl nepagrįstai išaugtų investicijų rizikingumas Lietuvos pensijų sistemos reformos dalyviams. Be to, tikėtina, kad toks pačios vietinės įmonės vykdomas investavimas būtų prastesnės kokybės, negu didelio tarptautinio fondo, tačiau susijęs su didesniais kaštais pensijų reformos dalyviams. Dabartinė įstatymo redakcija reikalauja, kad PKĮ investuotų ne mažiau kaip į dešimt kolektyvinio investavimo subjektų, kas atsižvelgiant į įstatymu nustatytas labai ribotas reformos apimtis yra visiškai neefektyvu ir praktiškai nerealu.

Siūlome:

49 str. 1 dalies pirmą sakinį išdėstyti taip: “Leidžiama pensijų turtą arba jo dalį investuoti į investicinius vienetus ir akcijas tik tokių kolektyvinio investavimo subjektų kurie atitinka šias sąlygas:”.

49 str. 2 dalį išbraukti.

Iš dalies pritarti.

Nepritarti.

49 straipsnio 2 dalyje vietoj “10” procentų siūloma įrašyti 20”. ES direktyva leidžia valstybės narėms pakelti 10 proc. šios direktyvos nustatytą reikalavimą tik iki 20 proc.

Projekte siūlomos 49 straipsnio 1 dalies redakcija aiškesnė.

Pritarta 1 pasiūlymui.

Investicijų valdymo įmonių asociacija

Įstatymas ir straipsnis: Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 46 straipsnis

Dabartinė įstatymo formuluotė nevisiškai leidžia pensijų fondams pasinaudoti patikimų šalių finansinėse rinkose egzistuojančiomis investavimo galimybėmis. Mes siūlome vadovautis Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostata, kuri leidžia iki 10% Kolektyvinio investavimo subjekto lėšų investuoti į tame įstatyme nespecifikuotus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones.

Mes siūlome PSPKĮ 46 straipsnį papildyti 5 dalimi:

PSPKĮ 46 straipsnis

5. Pensijų turtas gali būti investuotas į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytus vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, tačiau tokių investicijų suma negali sudaryti daugiau kaip 10% grynųjų aktyvų.

Nepritarti.

Pritarus šiam siūlymui būtų leista iki 10 proc. pensijų turto investuoti į nelikvidžias finansų rinkos priemones. Tai prieštarauja pensijų kaupimo saugumo užtikrinimo idėjai

Finansų analitikų asociacija

2 straipsnis. 2 punktas

Siekiant paskatinti konkurencingą ir saugią pensijų turto saugojimo rinką, siūlome papildyti šį punktą ir išdėstyti kaip nurodyta žemiau. Toks siūlymas atitinka kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatas.

"Depozitoriumas-komercinis bankas, turintis teisę teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba skyrių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas ar Europos Sąjungos valstybių centriniai vertybinių popierių depozitoriumai."

14 straipsnis. 3 dalis

Viena iš fondų rizikos valdymo priemonių – pardavimas VP, kurių neturi. Siūlome leisti naudotis šia rizikos valdymo priemone prie tų pačių sąlygų, kurios nustatytos 46 str. 4 punkte.

30 straipsnis. 2 dalis

Siūlome 2 punktą išdėstyti taip:

"Pensijų sąskaitos atidaromos, tvarkomos ir uždaromos, apskaitos vienetai į jas įrašomi Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. "

33 straipsnis. 2 dalis

Siūlome papildomai reglamentuoti fondo keitimo mokesčius ir nustatytų išmokų pensijų fondų valdymo bendrovėms, nes šių instrumentų valdymas ir su tuo susiję kaštai yra skirtingi nuo nustatytų įmokų. Tikėtina, kad didžioji dalis fondų veiks nustatytų įmokų pagrindu, tačiau įstatymas numato ir kitą formą- nustatytų išmokų fondus, kurie turi savų ypatumų.

Nustatytų išmokų fonduose įsipareigojimų dengimui paprastai yra kaupiami rezervai, t.y. šalia pensijų turto yra "slaptas" turtas, kuris teoriškai turėtų priklausyti pensijų fondo dalyviams. Keičiant fondą, dalyvis netenka teisės į šį rezervą bei dar papildomai iš jo nuskaičiuojama iki 10 procentų turto, o priimančiam fondui "atsiskiedžia" jo turimi rezervai.

Siūlome tokių fondų pakeitimo mokestį susieti su tiesioginiais pakeitimo kaštais, grynąja pensijų turto verte ir "paslėptais" rezervais, įskaitant tai, kad dalyvį priimanti bendrovė galėtų nuskaičiuoti rezervų "atskleidimo" mokestį.

Pritarti.

Nepritarti.

Iš dalies pritarti.

Nepritarti.

Papildyti žodžiais “jeigu jie turi teisę saugoti pinigines lėšas”.

Yra kitos rizikos valdymo priemonės (galimybė naudoti išvestines investicines priemones)

Vietoj žodžių “nustatyta tvarka” įrašyti žodžius “nustatytais principais”

Projekte nustatyti optimalūs perėjimo mokesčiai.

Laisvosios rinkos institutas

Dėl 15 straipsnio

Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2, 4 ir 5 dalys nustato itin detalią reglamentaciją reklamos turiniui ir formai. Tokių nuostatų įgyvendinimas smarkiai pakenktų pensijų fondų dalyvių interesams, kadangi jie negalėtų gauti išsamios ir jiems suprantamos informacijos apie pensijų fondų bei valdymo įmonių veiklą. Apribota informacija dažniausiai sukelia žmonėms įtarumą ir nepasitikėjimą, ypač turint omenyje gana žemą visuomenės pasitikėjimą finansų institucijomis. Tokie reklamos apribojimai neproporcingai sumažintų žmonių, pasirinkusių pasinaudoti privačiu kaupimu, skaičių, nes nebūtu atskleidžiama pati perėjimo iš Sodros į privatų kaupimą idėja.

Manome, kad nėra racionalu drausti pensijų kaupimo bendrovėms „daryti pareiškimus naudojant prognozuojamus skaičius“ (1 d. 2 punktas), nes tai prieštarauja pačiai šios veiklos specifikai (pirkdamas pensijų kaupimą klientas neišvengiamai klaus apie prognozuojamą grąžą). Investicinė veikla visuomet yra susijusi su hipotetiniais dydžiais, kurie gali ex post pasirodyti esą neteisingi. Atėmus galimybę vertinti būsimą investicijų grąžą bei turint omenyje kitus įstatymo numatytus informacijos apribojimus, gyventojų pasirinkimas, kur nukreipti savo įmokos dalį, būtų visiškai formalus. Tai taip pat atimtų iš žmonių galimybę pasirinkti geriausią pensijų kaupimo bendrovę

Standartizuotos išmokų modeliavimo programos privalomas naudojimas (kaip numato 1 d. 2 punktas ir 2 d.) palieka neapibrėžtą atsakomybę, jei šios programos prognozuojama grąža nepasiteisins.

Manome, kad nėra tikslinga apriboti reklamos turinio iki informacijos esančios pensijų fondo taisyklėse ir periodinėse ataskaitose (4 dalis), nes nuo to nukentėtų reklamos informatyvumas ir operatyvumas.

Manome, kad reikalavimas iš anksto suderinti skelbiamos reklamos turinį su priežiūros institucija (5 d.) yra kraštutinio reguliavimo pavyzdys. Šis reikalavimas yra perteklinis, nes toje pačioje dalyje numatyta priežiūros institucijos teisė uždrausti klaidinančią reklamą. Tuo labiau, kad siekiant užkirsti kelią klaidinančiai reklamai (įskaitant ir manipuliavimą prognoziniais skaičiais), Lietuvoje galioja atskiri reklamą reglamentuojantys įstatymai.

Dėl 47 straipsnio

Šis straipsnis nustato detalius reikalavimus investicijų portfelio diversifikacijai. Manome, kad reikalavimus diversifikacijai tikslingiau būtų nustatyti ne konkrečiais procentiniais dydžiais ir vertybinių popierių emitento kilmės reikalavimais, bet įvardinant kokybinius kriterijus, kuriais turi vadovautis pensijų fondų valdymo įmonės formuodamos investicinį portfelį – saugumo, likvidumo ar kitais kriterijais. Tai leistų pensijų fondų valdymo įmonėms pritaikant geriausios praktikos standartus formuoti pensijų fondo dalyviams priimtiniausią investicinį portfelį.

Dėl 58 straipsnio

Labai plačios teisės Vertybinių popierių komisijai, numatančios atlikti patikrinimus, neturi precedento. Analogiškoms institucijoms (Konkurencijos tarybai, Ryšių reguliavimo tarybai) įstatymuose suteiktos teisės atlikti patikrinimą ir paimti dokumentus tik turint teismo sankciją.

Dėl 59 straipsnio

Šio straipsnio 4 punkte numatytos baudos už paslaugų siūlymo ir reklamos tvarkos nesilaikymą yra per didelės. Jų buvimas keltų bereikalingą įtampą ir didintų verslo riziką. Juo labiau, kad pati tvarka yra smarkiai ribojanti veiklos galimybes ir netikslinga.

Iš dalies pritarti.

Nepritarti.

Siūloma papildyti Pensijų kaupimo įstatymo 15 straipsnį.

Siekiant apsaugoti pensijų fondų dalyvius dabartiniu metu tikslinga nustatyti kiekybinius investicijų portfelio diversifikacijos reikalavimus.

Į Įstatymą perkeltos dabartiniu metu galiojančios nuostatos.

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

7. Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu komitetas priima sprendimą numatytą 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai):

Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: A. Butkevičius

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

Priedai:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

Komiteto pirmininkas A.Butkevičius