Penkiasdešimt antrasis (398) posėdis
2003 m. birželio 26 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

 

 

2003 m. birželio 26 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

 

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Labas rytas! Mes turėtume punktualiai pradėti rytinį plenarinį posėdį. Norėčiau paskelbti šios dienos, birželio 26 d., ketvirtadienio, rytinio plenarinio posėdžio pradžią.

Gerbiamieji kolegos, visiems jums yra išdalyta patobulinta darbotvarkė. Joje kai kuriuos klausimus siūloma išbraukti, turint minty, kad nėra kai kurių komitetų išvadų, tačiau yra ir klausimų, kuriais darbotvarkę siūloma papildyti. Jais ir siūloma pradėti rytinį plenarinį posėdį. Taip pat primenu, kad darbotvarkės 7 klausimas – Darbo kodekso pataisa dėl Joninių paskelbimo nedarbo diena – įtraukas, ir atkreipiu jūsų dėmesį, kad vakarinis plenarinis posėdis šiandien yra opozicijos frakcijos siūloma darbotvarkė. Pradžioje bus diskusija dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos reformos.

Gerbiamieji kolegos, tokia darbotvarkė. Dėl vedimo tvarkos – J.Jučas. Prašau.

J.JUČAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, darbotvarkėje aš nerandu Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo dėl mero atleidimo, kai yra daugiau kaip 50%… Čia buvo įvairių pasiūlymų, pastabų. Ir gerbiamojo Č.Juršėno pataisa buvo. Kodėl jis neįtrauktas į darbotvarkę? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Išties šio klausimo darbotvarkėje neliko. Bet matau, Č.Juršėnas, darbotvarkių sudarytojas, norėtų pakomentuoti. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kiti kolegos! Aš laikausi tos pačios pozicijos, kad šis įstatymas turi būti priimtas. Ar aišku gerbiamajam J.Jučui? O dabar mano rankose dokumentai, už kuriuos balsavo jūsų ir kiti Seimo nariai, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kuri neleidžia įtraukti į darbotvarkę, ir atitinkama Etikos ir procedūrų komisijos išvada, dėl kurios jūsų frakcijos atstovai irgi atitinkamai balsavo. Prašome reikšti pretenzijas jiems, kodėl jie taip nubalsavo. Aš asmeniškai manau, kad toks įstatymas reikalingas.

PIRMININKAS. Reikia manyti, kad pašalinus prieštaravimus Konstitucijai toks įstatymas bus priimtas. Ten yra ir daugiau nuostatų.

P.Gražulis. Centrinis mikrofonas. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra surinkta 33 Seimo narių parašai dėl iškvietimo į Seimo plenarinį posėdį Lietuvos saugumo departamento direktoriaus. Mes žinome, kad jis yra išvykęs, tačiau kas nors eina jo pareigas. Gal galima būtų surasti laiko ir, remiantis Statuto 209 straipsniu, jį pasikviesti šiandien į posėdį?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gerai, kad priminėte, kaip tik turiu tuos dokumentus. Jūs esate gerai informuotas, Saugumo departamento direktorius yra išvykęs, tačiau pagal Statuto 209 straipsnį gali būti kviečiami Vyriausybės nariai, šiuo atveju kiti atskaitingų institucijų vadovai. Jeigu jo nėra, jį pavaduojantis žmogus negali būti laikomas vadovu. Jeigu tiktų toks kompromisas, mes galėtume jį pakviesti antradienį į Vyriausybės pusvalandį ir tada jis išsamiai atsakytų į jūsų keliamus klausimus. Ar kolegą P.Gražulį tenkintų toks sprendimas? Gerai, ačiū už jūsų supratimą.

Dar Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Aš tik noriu, gerbiamasis posėdžio pirmininke, patvirtinti, kad iš tikrųjų tai siūlome įrašyti į antradienio darbotvarkę. Išties, jeigu gerbiamasis Arvydas Pocius bus vietoje, jis galės būti.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Papovas. Prašom prie centrinio mikrofono.

P.PAPOVAS. Aš kviesčiau kolegų nepolitikuoti dėl Vietos savivaldos įstatymo, o liberalams pasiklausti savo seniūno, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nario E.Masiulio, kuris žino visus šiuos dalykus ir kodėl šis įstatymas neįtraukiamas į darbotvarkę. Kaip tik opozicijos siūlymu jis neįtraukiamas į darbotvarkę dėl išvados, kad gali prieštarauti Konstitucijai. Kilo ginčas, kad gali prieštarauti Konstitucijai, atitinka Statutą, bet ar prieštarauja, ar neprieštarauja. Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo nuomonės nekeičia ir išvada yra tokia.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius – dėl darbotvarkės. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu siūlyčiau iš darbotvarkės išbraukti klausimus 1-13a ir 1-13b, t.y. Nr.IXP-2012 ir Nr.IXP-2013, nes yra numatytas jų priėmimas. Vis dėlto dar kartą reikėtų peržiūrėti visus įstatymus, kuriuose yra numatytos privilegijos statutiniams darbuotojams, nes šiandieną Lietuvoje nesukurta bendra sistema. Pavyzdžiui, priimant Muitinės statutą, darbuotojai, kurie dirba kriminalinėje tarnyboje, jau netenka socialinių lengvatų, taip ūkiškai ir paprastai pasakius, todėl manau, kad reikėtų padiskutuoti apie šią problemą dar kartą.

Taip pat siūlau įtraukti į darbotvarkę Alkoholio kontrolės įstatymo 13 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymą. Prašyčiau, kad jis būtų šiandien priimtas, nes kai kurių straipsnių galiojimo terminas pasibaigia liepos 1 dieną. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar tai frakcijos siūlymas ir dėl antrojo klausimo?

A.BUTKEVIČIUS. Taip, visi siūlymai yra mūsų frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Priminkite, ar ten likus tik priėmimo stadija?

A.BUTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, du atskiri klausimai, dėl jų mes apsispręsime, aš juos pasižymėjau. Dar dėl vedimo tvarkos – E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Aš labai trumpai. Norėčiau palinkėti visiems Seimo nariams, kad tokie įstatymų projektai, kurie kertasi su Konstitucijos dvasia, niekada nepatektų į Seimo darbotvarkes.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, dabar tokie siūlymai. Buvo išsakyta daug pastabų. Kai kurių paaiškinimų, manau, užtenka, kad nebediskutuotume dėl jų. Tačiau yra Socialdemokratinės koalicijos frakcijos siūlymas išbraukti 13a ir 13b klausimus iš rytinio posėdžio. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, nėra prieštaravimų. Šie klausimai išbraukiami bendru sutarimu.

Dabar dėl Alkoholio kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimo stadijos. Jeigu mes galėtumėme įtraukti į rezervinius klausimus ir matytume, kad lieka laiko, tada tas klausimas tikrai būtų apsvarstytas. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Dabar, kolegos, dėl visos darbotvarkės patvirtinimo. Manau, nebloga proga registruotis ir balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkių. (Balsai salėje) Su papildymu ir išbraukimu. Primenu, kad Valstybės saugumo departamento direktoriaus atsakymai į klausimus numatomi antradienį per Vyriausybės pusvalandį.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 57, prieš nėra, susilaikė 7. Abiejų plenarinių posėdžių darbotvarkėms yra pritarta.

 

Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2566* (priėmimas)

 

Kolegos, pereiname prie darbotvarkės 1 klausimo – Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2566. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną J.Palionį, pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją. Trumpai pateikite, kur mes esame.

J.PALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo daugiau naujų pasiūlymų, pastabų negauta. Siūlau Seimui priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi pastabų ir pasiūlymų nėra įregistruota, pereiname prie priėmimo. Vienintelis straipsnis, todėl iškart dėl viso įstatymo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, manau, tada gana aišku.

Kolegos, prašau dėmesio, didelis šurmulys salėje. Formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas (Nr.IXP-2566), prašau balsuoti.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Už – 71, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

 

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2567* (priėmimas)

 

Svarstome su juo susijusį įstatymo projektą Nr.IXP-2567. Priėmimo stadija. Kviečiu pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją J.Jurkų į tribūną.

J.JURKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį klausimą. Pasiūlymų negauta. Iš esmės jie yra techninio pobūdžio. Komitetas bendru sutarimu pritarė už.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Yra tik vienas straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo iš karto. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, prašom pasiruošti. Formuluoju balsavimo klausimą. Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-2567 priėmimo.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Už – 73, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

 

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 14 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2672(2*) (svarstymas)

 

Svarstome trečią su šiais klausimais susijusį įstatymą – Valstybės tarnybos įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2672(2). Svarstymo stadija. Pagrindinis buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kviečiu į tribūną jo pirmininką P.Papovą pateikti išvadą. Ruošiasi papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, įvertino pastabas, ypač Seimo Teisės departamento pastabas, į jas atsižvelgė, pritarė, patobulino įstatymo projektą ir patobulintam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 2. Pagrindinis komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstė po to. Jo pastabas komitetas šiandien apsvarstė ir iš esmės joms visoms yra pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą prašau pateikti papildomo komiteto išvadą.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kai mūsų komitetas svarstė šį klausimą, svarstant dalyvavo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas ponas P.Papovas ir jam dalyvaujant visos pastabos buvo aptartos, suderintos. Aš labai džiaugiuosi, kad komitetas šiandien į jas atsižvelgė. Mūsų komiteto sprendimas buvo siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Balsavimo rezultatai: visi – už, prieš nebuvo, susilaikė 1. Kadangi komitetas į mūsų pastabas atsižvelgė, mes daugiau problemų nematome.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme komitetų išvadas svarstymo stadijoje. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Pasiūlymų, dėl kurių turėtume balsuoti, taip pat nėra. Kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo, pripažįstame, kad tai yra savarankiškas įstatymo projektas. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Nėra. Yra norinčių balsuoti, bet nėra norinčių kalbėti. Prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl įstatymo projekto Nr.IXP-2672, pritariame ar nepritariame jam po svarstymo.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už – 63, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.

 

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2665(2*) (priėmimas)

 

Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimą, projektą Nr.IXP-2665. Priėmimo stadija. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių pateikti šio klausimo esmę.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jokių pasiūlymų negauta. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Kviečiu balsuoti už ir priimti šį įstatymą, pratęsimą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Priėmimo stadija vienas straipsnis. Yra proga kalbėti dėl viso įstatymo projekto. V.Orechovas – balsavimo motyvai už. Prašom.

V.ORECHOVAS. Siūlau balsuoti už. Atsiprašau, truputį suklydau.

PIRMININKAS. Ar Z.Mačernius netyčia nuspaudė mygtuką? Supratom. Kolegos, daugiau dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-2665 priėmimo. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Už – 63, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

 

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2060(4*) (priėmimas)

 

Svarstome 3 darbotvarkės klausimą. Tai keletas įstatymų, susijusių su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektu. Pradedame nuo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-2060. Pagrindinio Žmogaus teisių komiteto pranešėją ir jo pirmininką G.Dalinkevičių kviečiu į tribūną.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiame įstatymą priimti. Pastabų ir pasiūlymų neturėjome. Komitetas pritarė šiam įstatymui ir prašau teikti priimti.

PIRMININKAS. Ar galėtumėte kaip pagrindinio komiteto pranešėjas patikslinti. Dėl šio įstatymo buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Ar ji yra gauta?

G.DALINKEVIČIUS. Vyriausybės išvados neturime.

PIRMININKAS. Jei pagrindinis komitetas mano, kad nepaisant to galime judėti į priekį, tada reikia apsispręsti dėl šio įstatymo projekto. Kolegos, yra vienas straipsnis. Primenu, kad tai įstatymo projektas Nr.IXP-2060. Priėmimo stadija. Kol kas ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Yra proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. P.Gražulis – motyvai prieš.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, yra labai svarbu gauti Vyriausybės išvadą ir todėl siūlyčiau daryti šio įstatymo priėmimo pertrauką. Kitas dalykas. Manau, kad vis dėlto maksimalų greitį, bendrą maksimalų greitį tiek gyvenvietėse, tiek keliuose turėtų nustatyti įstatymas. Kodėl? Tai susiję su kiekvienu Lietuvos piliečiu, t.y. ir su keleiviu, ir su vairuotoju. Manau, kad atsakomybę turėtų prisiimti Seimas, o ne Vyriausybei skirti tą funkciją. Todėl paprašyčiau palaukti Vyriausybės išvadų ir daryti šio įstatymo priėmimo pertrauką.

PIRMININKAS. Ačiū už išsakytą nuomonę, tačiau dėl pertraukos, kaip žinote, gali kreiptis frakcija, komitetas, mišrios grupės vardu. Už šį įstatymą nori kalbėti jūsų grupės narys J.Veselka.

J.VESELKA. Dabar jau nenoriu.

PIRMININKAS. Nenori. Kolegos, dėl pertraukos. Mes dabar turime balsuoti, ar reikalinga pertrauka. Buvo suformuluotas toks siūlymas. Prieš priimdami įstatymą turime apsispręsti dėl pertraukos. Tam, kad būtų pritarta pertraukai, reikia ne mažiau kaip 1/3 Seimo narių pritarimo. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl to, ar turėtų būti padaryti pertrauka prieš priimant įstatymą.

Iš 60 už – 21. Tai yra pakankamas skaičius, kad būtų padaryta pertrauka. Pertrauka, jeigu teisingai suprantu, ne pusvalandžio, o iki artimiausio posėdžio. Kolegos, apsispręsta dėl pertraukos iki artimiausio posėdžio. (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, opozicinės frakcijos užtenka vieno penktadalio, aš jums primenu, o visais kitais atvejais 1/3. Šiuo atveju pertraukai pakako balsų ir ties šiuo punktu, kolega J.Bernatoni, manęs nepagausite. Taigi šio klausimo priėmimo pertrauka.

 

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 6 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2207(2*) (priėmimas)

 

Svarstome Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 6 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2207. Priėmimas. Gerbiamasis pranešėjau, prašau.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šiam įstatymui mes komitete pritarėme ir kviečiu kolegas priimti.

PIRMININKAS. Dėl Teisės departamento išvadų, gerbiamasis pranešėjau. Ar jūs norite trumpai pakomentuoti?

G.DALINKEVIČIUS. Teisės departamento išvadas mes komentuojame taip, kad jos neturi tiek pagrindo, kad jų pagrindu reikėtų keisti mūsų teikiamą įstatymą, nes iš esmės, jeigu kalbama apie apibrėžimą, tai vis dėlto pavojus gyvybei ir sveikatai yra kur kas svarbesnis momentas negu privačiai nuosavybei. Kita vertus, ieškodami atsakymo, kad pareigūnai dirbtų savo darbą ne tik gaudydami, bet ir viešai organizuodami visus saugaus eismo procesus, mes manome, kad tai palengvintų ir pareigūnų, ir eismo dalyvių tarpusavio santykius ir kartu suteiktų tam tikrų teigiamų reikalų šiame visame procese.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašau jus kol kas likti tribūnoje, nes yra du straipsniai. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Kolegos, dėl 1 straipsnio. Kaip ir girdėjome, pagrindinis komitetas siūlo nepritarti Teisės departamento pastabai, susijusiai su šiuo straipsniu. Ar dėl šio straipsnio nori kalbėti kolega V.Martišauskas? Dėl viso. Kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Ar norėtumėt pakomentuoti su tuo susijusias Teisės departamento pastabas? Komitetas nepritaria pastaboms. Tokia redakcija, kokia yra pateikta…

G.DALINKEVIČIUS. Taip, mes palikome tą redakciją.

PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui be pastabų, neatsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu. Pastraipsniui priėmimas yra baigtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pereiname prie įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų V.Martišauskas, motyvai prieš. Prašom.

V.MARTIŠAUSKAS. Aš manau, kad šita pataisa yra perteklinė vien dėl to, kad bet kurioje policijos darbuotojų instrukcijoje, darbo instrukcijoje, visuose normatyviniuose aktuose, susijusiuose su policininkų darbu, visur apie tai kalbama, kad turi suteikti pagalbą ir panašiai. Bet kokie bendravimo pricipai tuo pagrįsti, tai kodėl visa tai reikia dėti į įstatymą, aš niekaip nesuprantu.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už, V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Pritariu įstatymo projektui. Vis dėlto policija turi dirbti viešai ir turi tapti galų gale pagalbininkais žmonių, patekusių į keblią padėtį, o ne būti represinė struktūra. Todėl aš pritariu tam projektui ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom, kolegos, pasiruošti. Formuluoju klausimą balsavimui. Prašau balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2207 priėmimo.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 56, prieš – 3, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

 

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2178(2*) (priėmimas)

 

Svarstome trečiąjį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą. Priėmimas. 12 straipsnis, projektas Nr.IXP-2178. Gerbiamasis pagrindinio komiteto pranešėjau, trumpai pristatykite klausimą.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū. Komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms. Yra mano pateikti pasiūlymai. Jie galbūt yra daugiau redakcinio pobūdžio, išskyrus tai, kad nurodom įstatymo įsigaliojimo procesą. Tokiu būdu mes pataisėme šį įstatymo projektą. Siūlyčiau priimti, nes jis yra reikalingas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, turbūt esate susipažinę su pasiūlymais, kurie yra patikslinantys įstatymo projektą. Statuto numatyta tvarka terminai yra praėję. Pereiname prie įstatymo priėmimo. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio, kaip ir minėjo pranešėjas, yra jo paties patikslinantys pasiūlymai. Yra du atskiri pasiūlymai, bet pirmiausia aš norėčiau paklausti, ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad šie pasiūlymai būtų svarstomi plenariniame posėdyje? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Dėl pirmojo pasiūlymo. Ar norite dar kaip teikėjas, kolega, jį pristatyti?

G.DALINKEVIČIUS. Kaip aš ir kalbėjau, tai yra daugiau redakcinio pobūdžio, nes tai yra pavedimas, ne siūlymas. Taip ir siūlau.

PIRMININKAS. Gerai. Ar šiam patikslinančiam pasiūlymui galėtume pritarti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Antrasis pasiūlymas.

G.DALINKEVIČIUS. Antrasis pasiūlymas yra įsigaliojimo terminas. Ir aš manau, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. yra pakankamas laikas, kad atitinkamos institucijos nustatytų siūlomą (…) sąvoką, tvarką ir t.t.

PIRMININKAS. Tiesiog siūlote lakoniškesnį straipsnį.

G.DALINKEVIČIUS. Taip, tiesiog elementariai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti už ar prieš šį pasiūlymą? Nėra norinčių kalbėti. V.Martišauskas dėl šio pasiūlymo – prieš. Prašom. Dėl 2 straipsnio.

V.MARTIŠAUSKAS. Aš kalbu prieš ne dėl to, kad būčiau prieš tą straipsnį, bet dėl to, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra priėmęs sprendimą, kad reikia suderinti su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu šį pono S.Buškevičiaus pasiūlymą. Kaip tik opozicinėje darbotvarkėje yra mūsų toks projektas. Ar nevertėtų palaukti ir suderinti tuos du projektus, nes paskui bus problemų. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš primenu, kad tai yra priėmimas, ir mes jau esame perėję prie priėmimo pastraipsniui, svarstome 2 straipsnį. Kaip suprantu, kolega V.Martišauskas bandė kalbėti dėl viso. Dabar dėl 2 straipsnio pasiūlymo, kurį teikia G.Dalinkevičius. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.

Ar galime pritarti 2 straipsniui su pastabomis, kurioms mes taip pat pritarėme bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Apsvarstėme visus siūlymus. Įstatymo priėmimas… Aš labai atsiprašau, kolegos, norėčiau patikslinti, 2 straipsnyje buvo pavedimas, pasiūlymas Vyriausybei atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat buvo siūlymas papildyti nauju 3 straipsniu. Aš tik patikslinu savo teiginius. Ar būtų mūsų visų sutarimas, kad ne vietoje 2 straipsnio siūlymas, o yra naujas 3 straipsnis, kuriam mes taip pat pritarėme bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Visi trys straipsniai pastraipsniui yra priimti. Jiems pritarta.

Dabar dėl viso įstatymo projekto. V.Martišauskas galėtų dar kartą kalbėti, bet jis, man atrodo, jau išsakė motyvus.

V.MARTIŠAUSKAS. Pakartosiu.

PIRMININKAS. Nepaisant visko, G.Dalinkevičius – motyvai už. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū. Aš dar kartą norėčiau pakviesti visus balsuoti už šį siūlymą, nes labai svarbu žengti tolesnius žingsnius. Tiems, kurie padaro nusikaltimą būdami neblaivūs ar šiaip turėdami kitų problemų, vis dėlto turėtų būti taikomas griežtesnis nekaltumo atkūrimo procesas. Turiu omenyje, kad jie turi pereiti tam tikrą skaistyklą. Taigi čia yra logikos.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Motyvai už. Prašom.

J.VESELKA. Aš irgi pritariu tam, tik manau, kad reikėtų kaip JAV, nes dabar tie psichotropinių prisivalgę, prisigėrę sėdės ir snaus. O geriausias variantas juos pačius priversti skaityti paskaitas. Kai skaitai paskaitą, įtampa didesnė, reikia daugiau pasirengti. Tegul pradinėje stadijoje jie tik paklauso, bet reikėtų vis dėlto priversti dirbti. Tai yra skaityti paskaitas apie tuos dalykus. Aš siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl motyvų daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2178 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 61 užsiregistravus… Kolegos, prašom truputį rimties! 45 – už, 2 – prieš, 13 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Aš taip pat norėčiau pasiūlyti, kad per šią stadiją priimti du įstatymai, susiję su saugaus Automobilių kelių eismo įstatymo pakeitimais, jeigu Seimas neprieštarautų, būtų Dokumentų skyriaus kartu su pagrindiniu komitetu sujungti į vieną, t.y. įstatymų projektai Nr.IXP-2207 ir Nr.IXP-2178. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Jeigu padarius pertrauką vakariniame posėdyje būtų priimtas ir tas, tokiu atveju mes prašytume prijungti ir trečią įstatymą, nes tai yra pataisos dėl to paties įstatymo . Bendru sutarimu, kolegos, ar ne? Ačiū. Pritarta.

 

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2263(2*) (svarstymas)

 

Svarstome ketvirtą darbotvarkės klausimą – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2263. Svarstymo stadija. Pagrindinis yra Ekonomikos komitetas, komiteto pranešėją V.Karbauskį kviečiu į tribūną. Ruošiasi V.Saulis.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Ekonomikos komitetas š.m. balandžio 9 d. svarstė Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šeši balsavo už, prieš nebuvo, susilaikė 5, pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Po to buvo gauti kanceliarijos Teisės departamento išvada su siūlymais, taip pat Seimo nario V.Karbauskio, t.y. mano, siūlymai pagal Teisės departamento siūlymus. Komitetas susirinko birželio 18 d. ir jiems pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 3. Taip pat buvo gauta A.Poplavskio siūlymas šiam projektui. Komitetas šiam siūlymui nepritarė. Balsavimo rezultatai: 8 už tai, kad būtų nepritarta, prieš nebuvo, susilaikė 3.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mes dar prašysime jus grįžti į tribūną, kai svarstysime pataisas. Dabar turime išklausyti papildomų komitetų išvadas. Vienas papildomų komitetų yra Biudžeto ir finansų komitetas. Kviečiu komiteto pranešėją V.Saulį iš tribūnos pateikti komiteto išvadą. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas.

V.SAULIS. Biudžeto ir finansų komitetas, svarstant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pakeitimo projektą, buvo paskirtas papildomu komitetu. Mes gavome daug pastabų iš Seimo Teisės departamento. Iš esmės beveik visoms pastaboms pritarėme. Daliai pastabų nepritarėme, taip pat nepritarėme Seimo nario vienai pastabai. Mūsų komiteto sprendimas: pagrindiniam komitetui siūlome pritarti įstatymo projektui pagal Seimo Teisės departamento išvadą. Komitetas sprendimą priėmė bendru sutarimu. Atskirų nuomonių nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Kitas papildomas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš kviečiu į tribūną komiteto pirmininką A.Sakalą. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė, taip pat svarstė ir Teisės departamento išvadas, daugumai jų pritarė ir pasiūlė pritarti pagrindiniam komitetui. Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjai pateikė išvadas, kurioms komitetas pritarė ir į kurias siūlo atsižvelgti pagrindiniam komitetui. Komiteto galutinė išvada buvo tokia: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pastabas, kurios apsvarstytos Teisės ir teisėtvarkos komitete ir kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš norėčiau pasitarti su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėju, jeigu galima, minutėlę.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį klausimą. Ar jis buvo papildomu, ar nebuvo, tačiau svarstė. Mūsų komiteto iniciatyva buvo pasiūlyta valdybai sudaryti darbo grupę apskritai dėl viešojo juridinio asmens statuso, nes valstybės valdymo ir savivaldybių įmonė yra viešasis juridinis asmuo, o viešųjų juridinių asmenų yra daug. Seimo valdyba sudarė tokią darbo grupę, darbo grupė dar nebaigė darbo, todėl buvo pasiūlyta, kol nebus darbo grupės koncepcijos, nesvarstyti šio Viešųjų įstaigų ir kitų įstatymų. Štai tokia buvo mūsų komiteto išvada. O dabar kažkodėl buvo labai staigiai įtrauktas į darbotvarkę. Sakyčiau, būtų galima pritarti po svarstymo, tačiau priimti, kol nėra koncepcijos, nereikėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti pagrindinio komiteto pranešėją, ar jūs sutiktumėte, kad vis dėlto mes dabar darome svarstymo pertrauką, nes formalus Statuto reikalavimas yra, kad visi paskirti papildomi komitetai pateiktų savo išvadas. Vienas iš jų to nepadarė. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Aš nemanyčiau, kad reikėtų daryti pertrauką, nes iš tikrųjų, kaip komiteto pirmininkas minėjo, yra sudaryta grupė, ji dirba, ji darbo dar neatliko. Bet manyčiau, kad koncepcijoje, kuri bus parengta, ir numačius poreikį valstybės ar savivaldybės įmones pertvarkyti, pagal jų specifiką į kitus juridinius asmenis, būtų daroma pagal šį įstatymą, kuriame yra aiškiai reglamentuota pertvarkymo procedūra. Todėl aš, kaip komiteto pranešėjas, siūlyčiau nedaryti pertraukų.

PIRMININKAS. Kolegos, tai ne komiteto problema, o Statuto reikalavimas. Jeigu nėra vieno iš papildomų komitetų išvados, tenka apgailestauti, kad per neapsižiūrėjimą šis klausimas pateko į darbotvarkę. Nenoriu dabar ieškoti kaltų, bet formaliai Statuto nebuvo laikomasi. Todėl prašau, komiteto pranešėjau, supratimo, kad… (Balsai salėje) Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, siūlau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki antradienio. Per tą laiką labai prašytume, kad papildomas komitetas rastų būdų su pagrindiniu komitetu suderinti nuostatas galbūt nelaukiant, kol bus priimta koncepcija. Su įstatymu vis dėlto įmanoma judėti į priekį, bet tai priklauso, ar bus suderinta tarp dviejų komitetų, bent jau dviejų. Kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu, kad darome pertrauką iki antradienio? (Balsai salėje) Ačiū. Svarstymas nėra baigtas. Primenu, padaryta šio įstatymo svarstymo pertrauka. Ačiū.

Judame į priekį. Mes esame šiek tiek aplenkę laiką, todėl siūlyčiau dabar apsvarstyti rezervinius klausimus. Bent jau dalį. Pirmasis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl asmens duomenų apsaugos valstybės institucijose užtikrinimo” projektas Nr.IXP-2604. Priėmimas. Pagrindinis komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tačiau nematau pranešėjo V.Popovo. Gal kas nors kitas iš komiteto narių būtų pasirengęs tai padaryti? Gerai, kol ateis arba bus pasirengęs komiteto atstovas pateikti klausimą, dabar galėtume svarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais buvo nuspręsta papildyti darbotvarkę, ir tada kviesčiau į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A.Butkevičių. Svarstome įstatymą Nr.IXP-2419.

 

Alkoholio kontrolės įstatymo 13 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2419(2*) (svarstymas)

 

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Tuo metu, kai buvo nepritarta Ekonomikos komiteto išvadai, pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Mūsų komitetas pirmadienį svarstė šį įstatymo projektą ir jį dar patobulino. Anksčiau buvo kalbama apie Alkoholio kontrolės įstatymo 53 straipsnį, o dabar dar yra papildyta įstatymo 13 straipsnio 4 dalis, t.y. atsižvelgta į Vyriausybės siūlymą. Taip pat buvo apsvarstytos Seimo Teisės departamento išvados. Mūsų komitetas šiam įstatymo projektui pritarė taip: už – 6, prieš nėra, susilaikė 2. Siūlau po svarstymo šiam įstatymui pritarti. Taip pat buvo prašymas svarstyti skubos tvarkos.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai yra priėmimo stadija. Atsiprašau, svarstymo stadija. Kolegos, svarstymo stadijoje buvo vienintelis komitetas, t.y. Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomų nėra. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo. Ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti svarstymo stadijoje? J.Veselka – motyvai prieš. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš nesuprantu, kodėl reikia atidėti rinkos liberalizavimą? Vyksta privatizavimas, vyksta sandoriai ir staiga naujiesiems savininkams mes leisime pusę metų tokioje labai naudingoje rinkoje būti monopolistais. Jeigu socialdemokratai mano, kad lietuviai net naminės negali gaminti, tai kodėl dabar kokiems nors prancūzams, lenkams ar rusams leidžiame pusę metų dirbti monopolizmo sąlygomis? Aš siūlau nepritarti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui, o liberalizuoti rinką. Tegul jie negauna papildomų viršpelnių ir dirba normalios rinkos sąlygomis, jeigu jau privatizuojame.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, įskaitant V.Einorį ir kitus, didelis šurmulys salėje, ar galėčiau prašyti tylos? Ar Č.Juršėnas dėl vedimo tvarkos, ar… Tai gal išklausykime motyvus. Dar vienas motyvas už, ir po to suteiksime jums žodį. A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, data yra nukeliama dėl vienos pagrindinės priežasties. Buvo manoma, kad iki liepos 1 d. privatizavimo procesas pasibaigs, bet mes matome, kad privatizavimas užsitęsė, ir kol bus sutvarkyti visi dokumentai, aš manau, tai užtruks dar du ar tris mėnesius. Jeigu rinka būtų liberalizuota nuo liepos 1 d., tai tikrai turėtų neigiamos įtakos visai alkoholio pramonei ir netgi vartotojams, nes niekas negalėtų po liepos 1 d. užtikrinti kokybiškų alkoholinių gėrimų pardavimo ir mūsų vidaus rinkoje. Aš siūlau pritarti mūsų komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Ačiū. Svarstymo stadija, kolegos, primenu, vienas – už, vienas – prieš. Dabar galėtume apsispręsti balsavimu dėl šio įstatymo projekto. Ar norėtumėte prieš tai, kolega Juršėnai, dėl vedimo tvarkos? Jeigu dėl vedimo tvarkos, tai prie šoninio mikrofono.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos. Aš išties dėl vedimo tvarkos. Siūlau šiandien priimti, t.y. aš siūlau ypatingos skubos tvarką.

PIRMININKAS. Kolegos, iš pradžių turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo. Motyvai išsakyti, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2419 pritarimo ar nepritarimo jam po svarstymo.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 64 Seimo nariai, už – 45, prieš – 12, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta. Ar D.Velička norėtų repliką po balsavimo? Prašau.

D.VELIČKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tiesiog stebiuosi, kaip operatyviai, greitai ir našiai galima dirbti. Alkoholio kontrolės įstatymą svarstome trečius metus. Aš kiekvieną kartą prašydavau, kad būtų svarstoma, bet būdavo specialiai išbraukiami alkoholio privatizavimo klausimai. Gerbiamoji B.Vėsaitė net iki tokio lygio nusileido, kad prasidėjo kai kurių Alkoholio kontrolės įstatymo normų “marinavimas”, kitaip aš nepasakyčiau. Ir pagaliau kai jau niekaip neišėjo, jūs pakeitėte komitetą ir vienu svarstymu, vienu sykiu nubraukėte visą ekonominę logiką, kokią tik galima sugalvoti. Ačiū už gerą supratimą.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Palaitis dėl vedimo tvarkos ar repliką po balsavimo? Prašom.

R.PALAITIS. Liberalų ir centro frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Aš suprantu, prieš apsisprendžiant dėl ypatingos skubos tvarkos mes turėtume… Galbūt, kolegos, formaliai būtų taip: jeigu apsispręsta taikyti ypatingos skubos tvarką, tada mes galėtume balsuoti, ar reikia daryti pertrauką. Ar tiktų taip procedūriškai spręsti klausimą? Buvo Seimo Pirmininko pareigas einančio Č.Juršėno siūlymas. Aš apgailestauju, kad jis yra tiktai žodžiu. Jo nuoširdus siūlymas yra išsakytas, dėl to abejonių nekyla, todėl mes dabar turime balsuoti, ar pritariame, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka priimant šį įstatymą.

Kolegos, procedūrinis balsavimas, motyvai nėra sakomi. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 58. Už – 39, prieš – 14, susilaikė 3. Apsispręsta ir užtenka balsų, kad priimant šį įstatymą būtų taikoma ypatingos skubos tvarka. Prieš pereidami prie priėmimo, manau, bus aiškumas, ar svarstome toliau, ar ne, turėtume balsuoti dėl opozicinės frakcijos siūlymo padaryti ar nepadaryti šio įstatymo priėmimo pertrauką. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl šio siūlymo. Balsavimas už reiškia pritarimą pertraukai, balsavimas prieš – ne, susilaikymas yra susilaikymas.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Už pertrauką – 18. Tai yra daugiau nei pakanka. Pertrauka iki artimiausio posėdžio, t.y. iki vakarinio. Kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas.

 

Seimo nutarimo „Dėl asmens duomenų apsaugos valstybinėse institucijose užtikrinimo“ projektas Nr.IXP-2604(3*) (priėmimas)

 

Siūlyčiau svarstyti kitą rezervinį klausimą. Yra atvykęs pranešėjas. Seimo nutarimas “Dėl asmens duomenų apsaugos valstybės institucijose užtikrinimo”. Priėmimo stadija. Registracijos Nr.IXP-2604. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją A.Sakalą kviečiu į tribūną. Rezervinis klausimas dėl duomenų apsaugos.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymas susideda iš trijų straipsnių. Pataisų negavome, gavome tik Teisės departamento naują išvadą, kurioje siūloma pataisyti kai kurias formuluotes. Tai daugiau redakcinės pastabos. Manyčiau, kad į jas būtų galima atsižvelgti. Kviečiu priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau jus likti tribūnoje. Priėmimo stadijoje pereiname prie nutarimo priėmimo pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba 1 daliai. Ar komitetas siūlo pritarti?

A.SAKALAS. Taip, aš siūlyčiau, kad galima parašyti, vietoj “įpareigoti”, parašyti “atkreipti”, atkreipti valstybės dėmesį, kad jų žinioje esantys duomenų (…) būtų tvarkomi griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Tai galima padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad pasiūlymas nėra suformuluotas kaip…

A.SAKALAS. Iš esmės galima palikti ir nieko nepakeitus. Įpareigoti ar atkreipti dėmesį – tai tik formuluotės skirtumas.

PIRMININKAS. Gerai. Aiškumo dėl formuluotės, kurią pateikė Teisės departamentas, nėra. Balsuosime dėl 1 straipsnio tokio, koks yra pateiktas. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ir neprieštaraujant komitetui, galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis.

A.SAKALAS. 2 straipsniui taip pat yra Teisės departamento… Ne, 2 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. Nesant pasiūlymų ir norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis.

A.SAKALAS. Pataisų neturime.

PIRMININKAS. Nėra pasiūlymų. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, pirmiausia kairėje pusėje, ar galiu prašyti nešurmuliuoti? Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, 4 straipsnis. Pasiūlymų dėl jo nėra. Ar galėtume, nesant prieštaraujančių, 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Seimo nutarimo priėmimas pastraipsniui baigtas. Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso Seimo nutarimo? Nėra. Kolegos, klausimas, man regis, gana aiškus. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, projekto Nr.IXP-2604, priėmimo.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 1, susilaikė 5. Seimo nutarimas priimtas.

 

Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 13, 18, 19, 20, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2660(2*) (svarstymas)

 

Manau, kad galime grįžti prie pagrindinės darbotvarkės. Svarstysime rytinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimą – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr.IXP-2660. Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas yra vienintelis paskirtas ir jo išvadą kviečiu pateikti G.Šivicką.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui komitetas ruošėsi dar iki pateikiant jį Vyriausybei, todėl yra puikiai jį išanalizavęs. Teisės departamentas neturi beveik jokių pastabų, išskyrus vieną techninę pastabą. Įstatymas parengtas gana kokybiškai. Darbo grupėje buvo bendrauta su verslo atstovais, todėl atsirado mano ir R.Palaičio pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė. Taip pat yra dar vienas papildomas mano siūlymas dėl bankų veiklos. Komitetas jam pritarė. Projektui komitetas pritarė bendru sutarimu.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, kuris susijęs su Pelno mokesčio įstatymu, komitetas pritarė bendru sutarimu. Pastabų negauta.

Pelno mokesčio įstatymui po svarstymo komitete yra papildomai gauti R.Palaičio pasiūlymai, kuriems komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu likti tribūnoje. Gerbiamasis pranešėjau, nepaisant visko, jūs turite likti tribūnoje, nes mes dabar svarstysime Seimo narių siūlymus, kuriems komitetas nepritarė. Tai yra Seimo nario R.Palaičio pasiūlymai. Tam, kad jie būtų svarstomi, gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio, reikia 10 Seimo narių pritarimo. Ar taupydami laiką galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Matau, kad bendru sutarimu… Taupykime laiką, nes, manau, 10 balsų tikrai bus. Matau, kad nėra kategoriškų prieštaravimų. Taigi pereiname prie pasiūlymų. Nuo kurio pradėsime? Eilės tvarka būtų 301 straipsnis, siūlymas papildyti nauju. Teikėją R.Palaitį prašau pateikti savo siūlymą.

R.PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlymo esmė yra tokia. Dabar galiojantis Pelno mokesčio įstatymas gyventojams visiškai neleidžia išmokų, kurios neapmokestinamos pelno mokesčiu. Iš esmės tai susiję su tryliktaisiais atlyginimais, t.y. išmokomis darbuotojams iš įmonės pelno, tai susiję su tantjemomis valdybai ir su kitais panašiais išmokėjimais. Išeina taip, kad, sakykime, tryliktoji premija yra apmokestinama tris kartus: pelno mokesčiu, gyventojų pajamų mokesčiu ir dar “Sodros” įmoka. Tai iš tikrųjų labai didelis krūvis. Sakysime, pinigai, išleidžiami darbuotojo tryliktajai premijai, bet tik 40% lieka darbuotojo kišenėje. Tai yra tikrai didelis mokestinis krūvis. Mano pataisos siūlo: siekiant išvengti tokio trigubo apmokestinimo tokias išmokas leisti priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Taip būtų išvengta trigubo apmokestinimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų komentaras, tiksliau, komiteto nuomonė.

G.ŠIVICKAS. Noriu pasakyti, kad pranešėjas netiksliai pasakė, kad tryliktasis ar bet koks darbo užmokestis, ar premija, išmokėti finansiniais ataskaitiniais metais, nėra įtraukiami į darbo sąnaudas. Čia mes kalbame apie tantjemas, apie premijas, kurios skirstomos iš pelno, kuris jau yra skaičiuojamas po finansinių metų. Iš esmės mes pažeistume patį principą, nes Pelno mokesčio įstatymo principas yra tas, kad sąnaudos pripažįstamos pajamoms uždirbti, o ne perskirstyti. Yra gana teisinga tai, kad patys mokesčiai yra gana nemaži, tai yra ir pelno, ir socialinio draudimo, ir pajamų mokesčiai, bet čia ne šio įstatymo objektas. Reikėtų taisyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kurio pataisą aš įregistravęs. Be to, priėmus šią pataisą, nėra nustatyta, nuo kada įsigaliotų tas įstatymas, o tai atsilieptų biudžeto pajamoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nariai nori kalbėti dėl motyvų, tiek už, tiek prieš. G.Vagnorius – už šį pasiūlymą.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau pritarti pono R.Palaičio pasiūlymui. Man atrodo, pranešėjas turi atkreipti dėmesį, jog kalbama apie išmokas, kurios prilygsta darbo užmokesčiui, tantjemas ir premijas. Tai šiuo atveju jos apmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu ir negali būti dvigubų tiesioginių mokesčių. Pelno mokestis ar fizinių asmenų mokestis tai yra tiesioginis mokestis, jis yra taikomas vieną kartą.

G.ŠIVICKAS. O dividendai?

G.VAGNORIUS. Kolega, yra problema, jeigu buhalterinius finansinius dalykus mes taip neatsakingai svarstysime. Mes turėsime daug problemų, juos po kiek laiko reikės taisyti. Aš siūlyčiau, kad Finansų ministerijos atstovai galėtų pakomentuoti tokius dalykus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar nėra kam komentuoti iš Finansų ministerijos. Dėl motyvų daugiau norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nario R.Palaičio pasiūlymo, susijusio su teikiamo įstatymo 6 straipsniu.

Už – 23, prieš – 17, susilaikė 13. Pasiūlymui nepritarta.

Kolegos, aš labai prašau jūsų dėmesio. Drįstu priminti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, kad Seimo nariai gali ir turi balsuoti tik už save. Taip pat drįstu priminti, kad kortelės, kai Seimo narys ne vietoje, turi būti paimtos. Aš šiuo atveju nenoriu minėti nei vardų, nei pavardžių dėl balsavimo, bet tikrai noriu jus įspėti, kad Etikos ir procedūrų komisijos išvados yra gana aiškios.

Šiam pasiūlymui nėra pritarta. Aš klausiu teikėjo, ar jūs sutinkate, kad tokiu atveju nėra prasmės dėl 301 balsuoti? Kolega Palaiti, mygtelkite savo mygtuką. Dar kartą. Prašau.

R.PALAITIS. Kadangi ši nuostata nepriimta, tai nereikia dėl 17 ir 301 straipsnių balsuoti. Netenka prasmės. Tačiau kiti du pasiūlymai dar yra dėl 58 straipsnio…

PIRMININKAS. Tada pirmas pasiūlymas, kur buvo 6 straipsnis, susijęs su 301 siūlymu. Dėl 301 neturim balsuoti? Ačiū. Dabar antras jūsų siūlymas, susijęs su 17 straipsnio 3 dalimi, siūlant papildyti, t.y. 58 straipsnio 13 dalis. Gerbiamasis teikėjau, prašau pateikti savo siūlymą.

R.PALAITIS. Dėl Lietuvos vienetų, arba ūkio subjektų, palūkanų užsienio bankams apmokestinimo. Priėmus Pelno mokesčio įstatymą, palūkanos, mokamos užsienio bankui, buvo apmokestintos prie šaltinio pelno mokesčio 10% tarifu. Dabar tokia ūkinė situacija: normali įmonė paėmė didelį kreditą iš užsienio banko iki Pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo – vienomis sąlygomis, įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymas, jie buvo papildomai apmokestinti, jau užsiimant verslu, paėmus kreditą, dar nauju mokesčiu. Mano supratimu, tai nelabai korektiška verslo subjektų atžvilgiu, juolab kad valstybė sau pasidarė tokią išimtį: pagal tas sutartis, kurios buvo sudarytos iki Pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo, Vyriausybė, tai yra Finansų ministerija, užsienio bankų mokamų palūkanų neapmokestina, tačiau ūkio subjektus jau apmokestina. Sakyčiau, tai yra visiška nelygybė, todėl šio 58 straipsnio 13 dalį bandau taisyti tiesiog perkeldamas tuos pačius žodžius iš vienos vietos į kitą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų, tiksliau, komiteto nuomonė. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Priimant Pelno mokesčio įstatymą, šis straipsnis buvo tikslingai priimtas, buvo skirtas metų pereinamasis laikotarpis. Taigi buvo galima sutartis pasitikslinti. Tuo labiau sutartys kartais būna neterminuotos, vadinasi, tada niekada ir nebus apmokestinta. Bet iš esmės visos šalys, ir Europos Sąjungos šalys, saugo savo rinką. Tai yra skatina daugiau skolintis savo rinkoje, o Lietuvoje išteklių yra daug, todėl tikrai turėtume daugiau kreipti dėmesį į tai, kad skolintųsi iš mūsų vidaus rinkos, o iš ne užsienio rinkų. Todėl komitetas ir nepritarė. Be to, jau yra sutartys, jau yra, kad tos palūkanos, kurios išmokėtos… jau sumokėti mokesčiai. Vadinasi, kad iš biudžeto reikia grąžinti tiems, kurie sumokėjo. Tai jau yra painiava.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Tačiau komiteto pritarimo nėra, todėl reikia balsuoti. Nebus bendros sutarimo, kiek aš suprantu. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nario R.Palaičio pasiūlymo, susijusios su 17 straipsniu siūlant jį papildyti 3 dalimi. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Už – 20, prieš – 18, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta.

Taip pat yra trečiasis Seimo nario R.Palaičio siūlymas, susijęs su bazinio įstatymo 38 straipsniu, o siūlymo yra 13 straipsnis. Prašau pateikti savo siūlymą, o visus mobiliuosius telefonus perjungti į begarsį režimą.

R.PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia dalykas dėl nuomos ir dėl nuomos pripažinimo sąnaudomis. Pažymėtina, kad dabartinio straipsnio redakcija vis dėlto užkerta kelią normaliam verslui nuomos srityje. Sakysime, išsinuomojama kokia bakūžė, bet ten nuomininkas normalios veiklos plėtoti negali. Ką jis daro? Jis sumoka nuomą už gana ilgą laiką į priekį, tada savininkas suremontuoja tą bakūžę, o nuomininkas labai normaliai disponuoja. Pagal esamą redakciją toks dalykas pripažįstamas pardavimu ir apmokestinamas pelno mokesčiu. Šis straipsnis buvo negeras, todėl komitetas, iš dalies tą pripažindamas, jį pakeitė ir pataisė. Tačiau ši nuostata dėl didesnės nuomos sumos sumokėjimo per mažesnį laiką, manau, nereikalinga. Juo labiau kad Mokesčių administravimo įstatyme vis dėlto yra tokia nuostata, kad turinys eina prieš formą. Jeigu sandoriuose įžvelgiama neteisybė, mokesčių slėpimas ar dar kas, tai mokesčių administratorius gali tą sandorį peržiūrėti. Tokiu būdu mokesčių administratorius tikrai turi pakankamus svertus. Todėl siūlau išbraukti tokią 38 straipsnio 2 dalį.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė, gerbiamasis pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė šiai nuomonei, be to, ir pats teikėjas braukia savo jau anksčiau teiktą pasiūlymą. Bet svarbiausia, kad tai yra speciali norma, nes mokesčių administratorius, spręsdamas, ar nuoma yra ne pardavimas, remsis tik būtent šiuose punktuose nurodytais motyvais. Jeigu išbrauksime 2 punktą, mokesčių administratorius negalės pripažinti nuomos pardavimu ir jos apmokestinti kaip pardavimo. O čia aiškiai yra ir anksčiau buvo taikomas toks užslėptas pardavimas vengiant sumokėti mokesčius. Be to, yra ir teisinė kolizija, kad čia yra bendra norma. Ne, čia yra speciali norma, o jeigu mes išbrauksime, mes negalėsime taikyti bendros normos. Todėl ir negalima pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš šį pasiūlymą – A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš dar truputį norėčiau papildyti pranešėją, kad priėmus šią įstatymo pataisą, būtų galima labai lengvai išvengti mokesčių mokėjimo. Pavyzdžiui…

PIRMININKAS. Atsiprašau, išsijungė. Tuojau pat dar kartą. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Pavyzdžiui, pagrindinė įmonė su antrine savo įmone sudaro sutartį ir visos grynosios antrinės įmonės pajamos yra traktuojamos kaip nuoma. Visas grynąsias pajamas antrinė įmonė perveda pagrindinei įmonei, nemokėjusi jokių mokesčių, ten yra traktuojama jau kaip pagrindinės įmonės gautos pajamos, nuo gautų bendrų pajamų jokie mokesčiai nemokami ir tas lėšas galima dar kartą pervesti į neapmokestinamą įmonę arba panaudoti kur nors kitur. Tai yra mechanizmas Lietuvoje, jis jau įsigalėjęs maždaug treji, ketveri metai ir kai kurios stambios kompanijos puikiai naudojasi. Jeigu tai pataisai būtų pritarta, dar ir toliau galėtų šia neteisinga nuostata vadovautis ir nemokėti mokesčių.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, balsuodami turime apsispręsti, ar pritariame Seimo nario R.Palaičio siūlymui dėl įstatymo 13 straipsnio pakeitimo. Prašom pasiruošti ir balsuoti.

Kolega Nekrašai, ar jūs žinote, kad galima balsuoti tik už save? Aš jums galiu labai aiškiai paaiškinti, kad jūs galite būti apskųstas Etikos ir procedūrų komisijai, juo labiau kad jūs tikrai žinote, kad negalite to daryti. Prašau ranka čia nemojuoti.

Gerbiamasis Seime, 58 užsiregistravo. Balsavimo rezultatai: už – 18, prieš – 18, susilaikė 21. Siūlymui nepritarta. Apsvarstėme visus siūlymus, kurie buvo įregistruoti, ir dabar turime apsispręsti, ar pritariame visam įstatymui po svarstymo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-2660. Ar pritariame, ar nepritariame jam po svarstymo?

Užsiregistravo 62. Balsavimo rezultatai: 57 – už, prieš nėra, 5 susilaikė, po svarstymo pritarta.

 

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2661* (svarstymas)

 

Su šiuo įstatymu susijęs kitas įstatymo projektas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2661. Kviečiu pagrindinio komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, pranešėją G.Šivicką per svarstymo stadiją pateikti išvadą.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, pastabų negauta ir pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje svarstymo stadijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo, siūlymų ir pastabų, įregistruotų Statuto numatyta tvarka, taip pat nėra. Kolegos, ar dėl šio įstatymo pakeitimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.

 

Seimo nutarimo „Dėl Finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2532(2*) (svarstymas)

 

Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimą – taip pat svarstymo stadijos tam tikras Seimo nutarimo projektas Nr.IXP-2532. Antroji redakcija. Pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Jo pirmininką A.Butkevičių kviečiu iš tribūnos pateikti išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį nutarimo projektą. Buvo gauta pastabų, į kai kurias buvo atsižvelgta, kai kurioms pritarta, kai kurioms nepritarta. Noriu pasakyti, kad mūsų komiteto nuomonė yra tokia: pritarti šiam nutarimui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašyčiau jus likti tribūnoje, nes yra vienas Seimo nario siūlymas, kuriam jūsų pagrindinis komitetas nepritarė. Tai yra Seimo nario A.Plokšto siūlymas, susijęs su 2 straipsniu. Jo paties salėje nematau, ne taip svarbu kur, klausimas, kad šį siūlymą mes galėtume apsvarstyti. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų komentaras, trumpai pateikite šio siūlymo esmę.

A.BUTKEVIČIUS. Labai trumpai noriu pasakyti. Ir pats Seimo narys A.Plokšto suprato, kad nuostata yra perteklinė, apie tai kalbama kituose straipsniuose. Aišku, kadangi ji buvo įregistruota ir įtraukta į mūsų komiteto darbotvarkę, mes svarstėme ir jai nepritarėme. Aš manau, jeigu jis pats dalyvautų, jos atsisakytų.

PIRMININKAS. Mes turbūt negalime paskambinti ponui A.Plokšto ir jo paklausti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl šio siūlymo niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Balsuodami mes turėtume išsakyti savo nuomonę. Prašom balsuoti. Kas pritaria Seimo nario A.Plokšto siūlymui, susijusiam su šio Seimo nutarimo 2 straipsniu? Kolegos, aš prašyčiau nešurmuliuoti. Vyksta balsavimas.

53 užsiregistravus, rekordinis susilaikiusių skaičius, 2 – prieš, 49 susilaikė. Seimui susilaikius, siūlymui nepritarta. Manau, tai, ko gero, beprecedentis šios Seimo kadencijos balsavimas. Ką gi, siūlymui nepritarus, dėl viso Seimo nutarimo nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, šiam nutarimui galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu. Ačiū. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.

Mes galėtume dabar svarstyti įstatymą, susijusį su Joninių klausimu, bet dar yra kelios minutės, ne visi Jonai, sako, dar salėje. Svarstom. Gerai, kolegos. Liko 2 minutės. Aš manau, tai nėra didelė bėda.

 

Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2572* (svarstymas)

 

Taigi pereiname prie rytinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimo – Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2572. Įstatymo teikėjai – E.Masiulis, G.Jakavonis, D.Teišerskytė. Pagrindinis komitetas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kviečiu komiteto pranešėją P.Papovą į tribūną, bet Joną Jurkų, taip pat ir kitus Seimo narius prašau atidumo išklausant komiteto išvadą. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas labai atidžiai svarstė šį įstatymo projektą. Iš esmės pritarė Teisės departamento pastaboms, dėl techninės pastabos patobulinta. Buvo paprašyta ir gauta Vyriausybės išvada. Vyriausybės išvada yra neigiama. Siūlo nepritarti. Vyriausybės poziciją reikia suprasti, nors, sakykim, biudžetas galbūt per daug ir nenukentėtų dėl padidėjusių paslaugų šventės proga. Tačiau, be abejo, verslas, t.y. gamybinės įmonės, tą dieną pajamų dėl nedarbo negautų. Tai suprantama. Tačiau komitetas nepritarė šiai pozicijai, atsižvelgdamas į tai, kad vis dėlto kaimyninės valstybės šią šventę švenčia, Latvija net dvi dienas. Nors komitetas nesiryžo siūlyti kokią šventės dieną išbraukti iš esamo sąrašo, reikia tikėtis, kad bendru visų politinių partijų atstovų Seime sutarimu kokia nors šventė ateityje bus išbraukta. Iki Joninių lieka metai laiko ir per tuos metus galbūt pavyks susitarti ir sumažinti dabartiniame sąraše esančių švenčių. Komitetas apsvarstė kolegos Seimo nario V.Fiodorovo pasiūlymą iš sąrašo išbraukti rugpjūčio 15 d., tačiau komitetas nesiryžo to daryti, pritarti šiam pasiūlymui. Mes manome, kad čia yra daugiau kitų komitetų reikalas, Žmogaus teisių komiteto reikalas, todėl nepritarėme. Dar kartą sakau, kartoju: per metus laiko, aš manau, galima susitarti išbraukti iš esamo sąrašo šią ar kitą šventę.

Komitetas taip pat apsvarstė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, papildomo komiteto, siūlymą, tačiau dėl jau išvardytų motyvų taip pat nepritarė. Pritarė, kaip sakau, Teisės departamento techninei pastabai, šiek tiek patobulino įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes grįšime prie pasiūlymų, dėl kurių turėsime balsuoti, bet Statuto numatyta tvarka aš turėčiau pasakyti, kad dabar vyks diskusija šiuo vis dar jautriu klausimu. Kolegos, prašau jūsų supratimo dėl to, kad paskutiniu momentu Seimo nariai pareiškė savo valią dalyvauti diskusijoje. Eilės tvarka pirmasis J.Sabatauskas. (Balsai salėje) Jūs buvote pirmas užsiregistravęs. Jeigu neprieštaraujate… (Balsai salėje) Gerai, ačiū už priminimą. Išklausę Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą, pereisime prie diskusijos. Kas pristatys komiteto išvadą? O. Babonienė. Tada eilės tvarka – J.Karosas.

O.BABONIENĖ. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir priėmė nutarimą siūlyti pagrindiniam komitetui nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Taip pat apsvarstėme Seimo nario V.Fiodorovo pasiūlymą ir priėmėme nutarimą neišbraukti Lietuvoje ilgametes tradicijas bei papročius turinčios šventės iš minėto sąrašo.

PIRMININKAS. Gal galėtumėte paskelbti balsavimo rezultatus, nes išvadoje tai nėra įrašyta.

O.BABONIENĖ. Pirmu atveju, kai siūlėme nepritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2. Antru balsavimo momentu dėl Seimo nario V.Fiodorovo pasiūlo: už – 7, prieš – 2.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar tikrai galime pereiti prie diskusijos. Pirmasis diskusijos dalyvis yra J.Karosas. Primenu, frakcijos vardu – 7 minutės, kalbant savo vardu – iki 5 minučių.

J.KAROSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu savo vardu, nes frakcijos nesu įpareigotas kalbėti.

Kokie argumentai yra pateikiami keliant šį klausimą? Kad Joninės yra švenčiamos kaimyninėse valstybėse, kad Jonas labai populiarus lietuviškas vardas ir kad ši diena susijusi su sena lietuviška tradicija, vadinama Rasos švente. Pirmiausia dėl šio vardo populiarumo. Niekas nėra skaičiavę tiksliai, kiek yra Jonų, kiek Antanų, kiek Petrų. Vadinasi, jeigu mes pritariame Joninėms, tai aš manau, kad tokiu pačiu keliu einant Antanai galėtų kelti klausimą dėl Antanų šventės, Petrai – dėl Petrų, o aš siūlyčiau birželio 1 d. – Justino dieną – padaryti nedarbo diena. (Balsai salėje) Labai ačiū. Taigi mes pažeidžiame patį principą. Atidarome kelią tokiems patiems argumentams, kuriais remiantis galima padaryti vos ne kas antrą dieną šventę, ir visi to pageidaujantys operuos gana rimtais argumentais.

Dabar dėl antro argumento, dėl senas tradicijas turinčios Rasos šventės. Ta tradicija XVIII amžiaus antroje pusėje – XIX amžiuje Lietuvoje prasidėjo. Nebuvo tos tradicijos anksčiau Lietuvoje. Tai yra nauja tradicija, be to, ji neturėjo ypatingo masto.

O kad švenčia kaimynai, aš siūlau kaimynams švęsti ir toliau. Galiausiai dabar sukeltas ažiotažas operuojant tautos balsu – žmonės to nori. Mielieji kolegos, pasiūlykite žmonėms kas antrą dieną daryti ne darbo diena, manau, ne vienas pritars tokiam pasiūlymui. Pasiūlykite žmonėms panaikinti mokesčių sistemą, kad nereikėtų mokėti jokių mokesčių. Manau, taip pat daugelis žmonių ją palaikys. Aš manau, kad mes turime suprasti: gerai, yra principas, šventės turi būti šventės. Bet jeigu mes atidarome kelią vardų šventėms, mes šitą principą pažeidžiam, ir šventės tampa nesulaikoma lavina. Aš manau, kad mes šiandien turime rimtesnių mūsų istoriją žyminčių datų nei Joninės. Aš nekalbu apie tą moralinę reikalo pusę, apie mūsų kultūrą, kurią pademonstruoja per Jonines ne vienas mūsų pilietis ir bendrapilietis, aš kalbu apskritai, kad mes turime rimtesnių mūsų tautos istorijos akcentų, kuriuos reikėtų pažymėti kaip šventes, o ne devalvuoti šventę atidarant kelią įvairiems mūsų vardų tautiniams pažymėjimams.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kitas diskusijoje dalyvaujantis yra G.Jakavonis. Prašau.

G.JAKAVONIS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš esu vienas iniciatorių, kad ši diena būtų ne darbo diena. Kadangi mūsų valstybė smarkiai integruojasi į Vakarų struktūras, į NATO, į Europos Sąjungą, mes pasukome globalizacijos keliu, o ką blogiausia neša globalizacija, yra būtent tai, kad jinai yra smūgis mažų valstybių kultūroms. Tai yra išsakyta tiek politologų, tiek kultūrologų. Mes esame nedidelė valstybė, išsaugojusi savo papročius, savo tradicijas. Nesutikčiau su gerbiamuoju profesoriumi J.Karosu, kad tai yra šventė, nuvertinta iki vardadienio lygio. Baltai, lietuviai, šią šventę šventė tūkstančius metų. Tai yra gamtos šventė, glaudžiai susijusi su mūsų nacionalinėmis tradicijomis. Jūs pamėginkite įsivaizduoti, kad nėra Rasų švenčių, nėra jų apeigų, nėra šokių, nėra dainų, kurios per šventes skamba, ir mūsų kultūroje liks tiesiog balta dėmė. Jeigu kalbame apie girtuokliavimą Rasų švenčių metu, tai tegul tada man kas nors įrodo, kad Velykos ir Kalėdos yra blaivininkų šventė. Man atrodo, tie, kurie šneka, mato, ką nori matyti, vien tiktai blogus dalykus. Vis dėlto aš esu įsitikinęs, jie nė karto nėra dalyvavę tose Rasose, kurias švenčia romuviečiai, kurias švenčia etnografiniai ansambliai. Integruodamiesi į Europą mes turime išsaugoti šias tradicijas, nes išsaugomas kultūros paveldas suprantamas visur ne taip, kad turime atnešti, ką mes turėjome iki šiol, bet išsaugoti savo ateities kartoms tai, ką mes turime dabar geriausia.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už jūsų lakonišką pasisakymą. Kviečiu E.Masiulį dalyvauti diskusijoje.

E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Noriu išdėstyti keletą argumentų, kodėl, mano įsitikinimu, ši šventė turėtų būti nedarbo diena. Pirmiausia, kai kalbama apie istorinę tradiciją arba istorinį paveldą, reikėtų pažiūrėti, ar visos kitos šiandien esančios šventės valstybinių švenčių sąraše taip pat turi tą gilią istorinę tradiciją. Kita vertus, tai tikrai nėra kokia nors Lietuvos arba dalies Lietuvos politikų išmonė, kad šią šventę reikėtų daryti nedarbo diena. Galiu pavardyti, kad birželio 24 d. nedarbo diena yra pas mūsų kaimynus Estijoje, Latvijoje, taip pat Kanadoje, Graikijoje ir kai kuriose kitose pasaulio valstybėse.

O kai kalbama, kad pas mus ir taip yra labai daug valstybinių švenčių, tai yra nedarbo dienų, vėlgi tai nėra tiesa. Jeigu mes lygintume su kitomis užsienio valstybėmis, matytume, kad šiandien Lietuva turi 10 nedarbo dienų, tuo tarpu Japonija – 18, Austrija – 15, Vokietija – 16, Ispanija – 17, Liuksemburgas – 14. Didžioji dalis valstybių turi po 13, 14 nedarbo dienų.

Vyriausybės pateikti ekonominiai argumentai, kad padarius birželio 24 d. nedarbo dieną valstybės biudžetas prarastų dalį pajamų, ypač socialinis draudimas, kuris prarastų 18 mln. litų, yra vis dėlto paskaičiuoti gana formaliai. Pati ministrė ponia D.Grybauskaitė iš tribūnos prisipažino, kad tai yra statiškas skaičiavimas. Visiškai neįvertinta, kiek per tą dieną padidėja suvartojimas, kiek mokesčių papildomai gaus biudžetas. Todėl toks skaičiavimas yra tam tikra prasme klaidinimas.

Kalbant apie tai, kokia šios šventės prasmė, aš noriu pasakyti, kad ir tarp politikų, ir žiniasklaidoje pagrindinis akcentas visą laiką yra Joninės. Bet, jeigu pažiūrėtumėte į siūlomo įstatymo pakeitimo tekstą, tai jis skamba taip: Rasų (Joninių) šventė. Todėl nereikėtų kalbėti, kad ši šventė būtinai yra susijusi tik su vardo diena. Jokiu būdu, Rasų šventė turi labai gilias tradicijas ir būtent ši šventė yra viena iš švenčių, kuri sugebėjo suderinti tiek pagoniškosios kultūros tam tikrus elementus, tiek krikščioniškos religijos vertybes. Manau, kad tai yra dar vienas papildomas argumentas, kad ši šventė turėtų būti nedarbo diena.

Pagaliau paskutinis mano argumentas yra susijęs su tuo, kad turbūt vienas iš pagrindinių požymių, ką reikėtų skelbti nedarbo diena, o ką ne, yra šventės visuotinumas. Pažiūrėkime į visą sąrašą valstybinių švenčių, ne- darbo dienų ir pasakykime, kurios šventės turi visuotinumo požymių, o kurios ne. Iš tikrųjų yra tokių dienų, kurių žmonės netgi nežino, kaip reikia švęsti, kodėl šiandien yra nedarbo diena. Patikėkite, Rasų (Joninių) šventė turi visuotinumo požymį ir didžioji dalis visuomenės šią šventę švenčia. Be abejo, yra priekaištų, kad tai yra dar viena alkoholio vartojimo šventė, girti paaugliai ir t.t. Bet ne švenčių draudimas yra problemos sprendimas, o šventimo kultūros puoselėjimas ir sąlygų bei galimybių sudarymas žmonėms švęsti. Todėl manyčiau, kad reikia švęsti tas šventes, kurias žmonės nori švęsti, o ne tas, kurias sugalvoja valdžia.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau dalyvauti diskusijoje kviečiu A.Vazbį. Ruošiasi J.Sabatauskas.

A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų Lietuvoje randasi įdomi tradicija, kai alaus ir kitų ne mažiau taurių gėrimų gamintojai ar importuotojai ima diktuoti įstatymų leidybai. Neseniai, visi turbūt prisimenam, į Seimą iš Vyriausybės grįžo projektas, kurio esmė yra įteisinti Seimo degtinę, mat viena įmonė buvo nusprendusi ją importuoti. Kai ji nusprendė, jog jau laikas taip padaryti, Vyriausybėje buvo patraukta tam tikra rankenėlė ir ten, ir Seime pakilo rankos ir tai įvyko. Dabar vėl matome, kaip šiuo atveju alaus gamintojai, kaip viename dienraštyje buvo tiksliai pastebėta, alaus kamšteliai mūsų įstatymų leidėjams diktuoja šios tradicijos tęstinumą. Mes vėl matome rezultatą – komitetas jau pritaria tam. Noriu atkreipti dėmesį į šią tendenciją šalia tų argumentų, kuriuos minėjo J.Karosas. Manau, jog netrukus, jeigu mes tokį precedentą sukursime, tarkime, “Coca cola” gali nuspręsti ir savo viešųjų ryšių galimybes panaudodama labai nesunkiai pasiekti, kad “Coca colos” gimtadienis taip pat būtų valstybinė šventė Lietuvoje. Tai dar vienas aspektas.

Kita vertus, negalėčiau paneigti to, kad vis dėlto šios šventės šventimas turi tradicijas. Vieni labiau akcentuoja pagonišką tradiciją, kiti – vardo dienos paminėjimą. Tai pripažinti galima. Bet stebina tai, kad šio projekto iniciatoriai, arba palaikytojai, įvardija labai skritingus argumentus ir ima prieštarauti patys sau. Jeigu yra kalbama apie vardo dienos paminėjimą, tai kodėl būtent Jono? Nemanau, kad tai pats populiariausias vardas Lietuvoje. Jeigu kalbame apie pagoniškos tradicijos grąžinimą ir pagoniškų akcentų sudėliojimą, tuomet man tikrai nepriimtini tokie argumentai kaip krikščioniui. Kelia nerimą tas paslaptingumas, nes Socialdemokratinė koalicija pripažįsta, kad ši šventė negalės atsirasti šiaip sau, kuri nors turės dingti. Kažkodėl nėra įvardyta, kuri šventė turės dingti. Nemanau, kad gegužės 1-osios koalicija, t.y. socialdemokratai ir liberalai, nuspręs, jog reikia panaikinti gegužės 1-ąją. Akivaizdu, kad bus paaukota Žolinės šventė. Tada turim konstatuoti, kad pagonybė grįžta į Lietuvą, ir mes grįžtame į viduramžius. Aš tam tikrai negaliu pritarti. Būtų galima rimtai svarstyti ir galbūt galvoti apie pritarimą tuo atveju, jeigu labai aiškiai kartu su šios šventės įvedimu iš švenčių sąrašo būtų išbraukta gegužės 1-oji. Tačiau kai yra paslaptis ir nepasakoma, kas bus aukojama vietoj Joninių, tokiam projektui pritarti negaliu ir raginu jus taip pat taip elgtis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš kviečiu diskusijoje dalyvauti paskutinį užsiregistravusį J.Sabatauską. Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome Darbo kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymą, tačiau jaučiuosi kaip ne Seimo salėje. Jaučiuosi kaip Holivudo kino akademijos apdovanojimų salėje arba kaip videoklipų peržiūroje, kurią mūsų reklamos firmų vadybininkai organizuoja kiekvienais metais, kai žiūrimi geriausi reklaminiai videoklipai ir sprendžiama, kurie iš jų geriausi. Šitas videoklipas veikia masinę sąmonę, veikia ir įstatymų leidybą, tad turėtų iškovoti pirmąją vietą. Aš turiu omeny tą klipą, kuris pavadintas “Laisvę Joninėms”. Puikus vadybinis darbas, aukščiausio lygio. Negaliu nesutikti su Ž.Pečiuliu, kuris “Antenoje” šeštadienį komentavo šią problemą, kad, ko gero, ateityje sulauksime ne kolegų Seimo narių ar piliečių iniciatyvinės grupės nešamų 300 tūkst. ar 50 tūkst. parašų, o atitinkamo kiekio kamštelių, majonezo dangtelių, kavos etikečių arba kokios nors prekės lipdukų. Peržvelgus mūsų šventes, galima pasakyti, kad iš dešimties dabar galiojančių švenčių 4 yra krikščioniškos. Tačiau iš jų dvi yra švenčiamos visame pasaulyje. Kitos yra politinės, mūsų istorijos žymė (kurias mes išgyvenome), ir visai nesenos istorijos – Sausio 13-osios, Kovo 11-osios, be to, ir praeitame šimtmetyje didžiulę reikšmę turėjusios Vasario 16-osios. Štai ypatingą reikšmę turinčios dienos, prie kurių turėtų būti žyma, kad tai yra valstybinės šventės. Tačiau negaliu nepritarti ir kolegos J.Karoso argumentams, kodėl ne Vytautas – sausio 5-ąją, kodėl ne Jurgis – balandžio 23-iąją, kodėl ne Juozas – kovo 19-ąją, kodėl ne Kazimieras – kovo 4-ąją? Juo labiau kad mes turime senas Kazimiero švenčių tradicijas, nes Kaziuko mugę kiekvienas atsimena ne tik dabar, bet ir sovietmečiu. Aš nekalbu apie Petrines, Onines, Stanislovą. Norėčiau pasakyti, kad dideli pinigai, kolegos, lemia ne tik rinkėjų balsus, bet ir įstatymų leidimą. Pažiūrėkite, kiek yra išleista ne tik reklamai, bet ir nemokamo alaus dalijimui, tarp kitko, jis buvo dalijamas ir Seimo užkulisiuose. Negaliu pritarti tokiai šventei, juo labiau kad ji susijusi su vienu vardu. Jeigu kalbėtume apie kaimynų lyguo, tai ji visai ne tuo paremta. Ačiū.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamasis Papovai, dabar nagrinėsime pataisas. Pirmoji yra kolegos Seimo nario V.Fiodorovo pataisa. Gal jūs, pirmininke, trumpai pasakytumėte, po to prašysime kolegą tarti žodį.

P.PAPOVAS. Komitetas nepritarė, nes mano, kad čia reikia didesnio politinio sutarimo. Galbūt kitas komitetas, kuris daugiau rūpinasi žmogaus teisėmis, turėtų spręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirma kolega V.Fiodorov, o po to ieškosime 10 pritariančių balsų.

V.FIODOROV. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš siūlau iš švenčių dienų sąrašo išbrauti ir rugpjūčio 15 d. – Žolinę – ir perkelti tą dieną į atmintinų dienų sąrašą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia, matyt, visi esate užsirašę dėl viso įstatymo? O dabar mums reikia apsispręsti dėl kolegos V.Fiodorovo pataisos. Ar nori kas kalbėti būtent dėl šios pataisos už ir prieš? Prašau. Kolegė I.Degutienė? Kolege Degutiene, įspėju, kalbame apie kolegos V.Fiodorovo pataisą. Prašom. I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje gyvena įvairių tautybių, įvairių religijų žmonės, ir Žolinė yra katalikų šventė. Dauguma mes esame katalikai. Aš gerbiu Vasilijų, kitos religijos atstovą, bet vis dėlto gerbkime ir vieni kitus. Daugiausia Lietuvoje gyvena katalikų (ir lenkai yra katalikai), ir ta šventė švenčiama nuo senų laikų. Tai buvo viena reikšmingiausių katalikiškų švenčių, todėl aš kategoriškai nepritariu tokiam pasiūlymui. Tai būtų smūgis visiems tikintiesiems ir Katalikų bažnyčiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra remiančių kolegos V.Fiodorovo pataisą? G.Jakavonis, Matulevičius, V.Nekrašas, J.Veselka. Ar nėra remiančių? Nėra? J.Jučas. Prašom. (Balsai salėje) Jūs siūlote balsuoti? J.Jučas nori kalbėti? Ne. Kolegos, prašom pasiruošti, susikaupti ir balsuoti, ar pritariame kolegos V.Fiodorovo pataisai.

Už – 16, prieš – 30, susilaikė 23. Nepritarta. Repliką po balsavimo kolega N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Labai atsiprašau, atsargiai su religijomis. Ponia Degutiene, ši šventė ortodoksų vadinama (…), ji švenčiama tą pačią dieną. Nežinodami tų plonybių, nekalbėkime apie tai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau… Dar viena replika. Tikrai, bičiuliai, atrodo, mes turime daug laiko. Kolega G.Jakavonis.

G.JAKAVONIS. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti poniai I.Degutienei: romuviečių kalendoriuje taip pat yra Žolinė kaip šventė.

PIRMININKAS. Gerai. Pirma kolega V.Einoris. Pirmininkas paskui, pirma V.Einoris, nes čia reikės dar 10 balsų, ar yra, ar nėra.

V.EINORIS. Galima kalbėti?

PIRMININKAS. Prašom.

V.EINORIS. Aš, žinoma, iš kaimo, ir žinau ne vien kaimiečių nuomonę apie Jonines. Turėdamas reikalų su kaimu visą gyvenimą, aš matau, kad Joninės yra ypač švenčiamos kaime. Tai laužai, stebulės iškeltos ant tolimos karties, kad matytų ir gretimas kaimas. Visi džiaugiasi, šoka, dainuoja. Žodžiu, ši šventė, ypač kaimiečių, švenčiama ypatingai.

Dabar aš stebėjau polemiką, diskusiją per televiziją, radiją. Kai kalba apie Jonines, reikia ar nereikia… Kalbėjo du žmonės, kurie buvo priešingos nuomonės, tai gerbiamasis E.Masiulis ir gerbiamasis profesorius R.Pavilionis. Kalbėjo gana ilgai, polemizavo, vienas sako: reikia, kitas – nereikia šitos šventės. Nė karto nepaminėjo Rasos šventės, tik Joninės ir Joninės. Aš noriu pasakyti, kad daugumai Lietuvos žmonių Rasa yra ne taip įstrigusi. Žinoma, Rasa yra svarbu, reikia žinoti mums visiems, ką tai reiškia. Bet, manau, jeigu darome šventę, tai būtinai turi būti Joninės (Rasa), ir jeigu taip bus padaryta, aš balsuosiu už. Jeigu mano pataisa bus nepriimta, aš už tokią šventę, kurią žmonės mažai žino, kuri neįstrigusi jų sąmonėje, negaliu balsuoti už. Todėl prašau palaikyti mano pataisą. Nesislėpkime ir nebijokime. Kaziukas, Vytukas, Petriukas – čia yra kiti dalykai. Prašau palaikyti mano pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausimas, ar yra 10 Seimo narių, kurie paremtų V.Einorio ir B.Bradausko pataisą? Yra. Užtenka. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, tamstos nuomonė, ir po to vienas – už, vienas – prieš.

P.PAPOVAS. Čia bus ne mano, bet komiteto nuomonė.

PIRMININKAS. Prašom.

P.PAPOVAS. Komitetas apsvarstė kolegų siūlymą ir jam nepritarė. Nepritarė atvirkščiai… kas buvo argumentuota dėl Joninių, nesuteikti prioriteto kažkokiam vardui. Vis dėlto čia yra kompleksinė šventė ir čia tam tikra pirmenybė (nors nėra pirmenybės) – Rasos. Aš manau, reiktų pasiaiškinti su redaktoriais ir galbūt priėmimui galima rasti kompromisą pasiūlant Rasos – Joninių.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar nori dabar kas kalbėti dėl kolegų V.Einorio ir B.Bradausko siūlymo? (Triukšmas salėje) Vieną minutę, tas žodis bus po to, kai bus kalbos už ir prieš. Kolega Matulevičius, V.Nekrašas, J.Veselka, V.Indriūnas dėl V.Einorio? Prašom. J.Veselka dėl V.Einorio siūlymo.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš žinau penkias šventes, kurias žmonės švenčia, nesvarbu, ar skelbia valdžia, ar neskelbia. Tai Velykos, Kalėdos, Naujieji metai, Vasario 16-oji ir Joninės. Todėl negudraukime, taip ir pavadinkime, jeigu norime, dar pridėkime Rasos, nes žmonės švenčia tokias šventes, ir aš siūlau palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra kitų nuomonių? S.Kružinauskas, P.Gražulis. P.Gražulis. Prašom. Kita nuomonė.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis V.Einoris pasakė: Petriukas, Kaziukas. Aš manau, V.Einoris turėtų žinoti, kad mes turime vienintelį šventąjį, t.y šventą Kazimierą, kuris yra Lietuvos globėjas, ir nereikėtų sumenkinti. Kitas dalykas, esame katalikiškas kraštas ir puikiai žinome, kad pirmasis Popiežius buvo šventas Petras. Ir taip pat aš noriu jums, gerbiamieji katalikai, krikščionys, priminti, kad Katalikų Bažnyčia Petrines laiko privaloma švente, kaip ir sekmadienį. Taigi neniekinkime švento Petro. Aš manyčiau, kad būtų logiška, daug logiškiau, kad ne Joninės, o Petrinės būtų privaloma šventė, nes esame katalikiškas kraštas ir sektume Katalikų Bažnyčios tradicijomis. Aš nenoriu pažeminti ir švento Jono Krikštytojo, kurį Katalikų Bažnyčia mini birželio 23 d., tačiau šios dienos neskelbia privalome švente. Taigi šventas Petras Katalikų Bažnyčios yra iškeltas aukščiau negu šventas Jonas.

PIRMININKAS. Teisingai, nemenkinkime Petro Gražulio, todėl siūlau balsuoti. (Salėje juokas) Žinoma, ir Petras Papovas, bet jis kita krikščionybės atmaina. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuojame dėl Seimo narių V.Einorio ir B.Bradausko pataisos. Kas manote, kad jai reikia pritarti, balsuojate už, kas manote, kaip čia kai kurie Petrai, balsuojate kitaip.

Už – 23, prieš – 13, 27 susilaikė. Nepritarta. Dabar kita pataisa, paties P.Papovo. (Balsas salėje) Atsiprašau, gerai, yra kolegos J.Razmos pataisa. Yra kolegos J.Razmos pataisa. Aš prašyčiau, kad jis motyvuotų. R.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, iniciatoriai, kurie siūlo įrašyti Rasos (Joninių) šventę, remiasi visuomenės nuomone. Aš, taip pat remdamasis visuomenės nuomone, akcentuočiau, kad tik 17% ar 18% žmonių nori švęsti gegužės 1-ąją. Taigi mes, gerbdami likusių beveik 80% žmonių nuomonę, galėtume tą dieną išbraukti iš valstybinių švenčių sąrašo ir išspręstume Vyriausybės keliamą problemą dėl naujos nedarbo dienos atsiradimo, jeigu įrašytume Jonines. Siūlau pritarti mano pataisai, panaikinti tą nesusipratimą, kuris įvyko šioje kadencijoje nepagalvojus ir įrašius gegužės 1-ąją. Matome, jau buvo keli bandymai švęsti tą dieną, nieko iš to neišėjo. Socialdemokratams vienais metais pavyko nusamdytus motociklininkus pravaryti Vilniaus gatvėmis, bet tik toks rezultatas. Jeigu matome, kad žmonės nešvenčia, tai kam tokia dirbtinė šventė.

PIRMININKAS. Prašom. Ar yra 10 Seimo narių, remiančių kolegos?.. Nematyti. Gerai. Tuoj, minutėlę. Prašom. Ar yra 10 remiančių Seimo narių?

Už – 16, nagrinėjame. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl kolegos J.Razmos siūlymo? J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, suprantu, gaištame brangų laiką, valstybės kiekviena minutė skaičiuojama litais. Gerbiamasis kolega, sugalvotumėte ką nors sudėtingesnio. O kalbant apie tai, kad reikia išbraukti valstybinę šventę, reikėtų sužinoti Lietuvos žmonių nuomonę. Jeigu jūs norite, kad gatvėmis žygiuotų žmonės ir rodytų savo jausmus, reikia grįžti 13 metų atgal. Mes esame laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje, laisvi žmonės ir savo jausmus galime išreikšti gražiai, tyliai. Tad visiškai nesutinku su jumis, kad gegužės 1-oji yra nepriimtina mūsų valstybei šventė. Darbas visada mus skyrė nuo beždžionių tuo, kad mes sugebame kurti, sugebame mylėti, tad ir savo jausmus galime reikšti kaip baltai – gražiai, ramiai. Aš visiškai esu prieš jūsų siūlymą ir visus kolegas kviečiu nepalaikyti gerbiamojo kolegos J.Razmos siūlymo. Ačiū

PIRMININKAS. A.Vazbys. Kita nuomonė. Prašom, kolega.

A.VAZBYS. Gerbiamieji kolegos, kaip ir minėjau diskusijoje, jeigu kalbėtume apie tai, valdančioji koalicija ir Vyriausybė pripažįsta, jog norėdami turėti naują nedarbo dieną, šventę, t.y. Jonines, turėsime atsisakyti kokios nors dienos. Aš manau, kad vienintelė diena, kurią Joninės turėtų išstumti, yra gegužės 1-oji. Manau, tie, kurie mano, kad Jonines reikėtų paskelbti valstybine švente, turėtų pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, dabar balsuojame dėl kolegos J.Razmos siūlymo. Kas jį remiate, prašom atitinkamai balsuoti.

Už – 21, prieš – 16, 32 susilaikė. Nepritarta. Gerbiamieji kolegos, visos pataisos. Dabar kas dėl balsavimo motyvų baigiant svarstymą? Kolega V.Nekrašas. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš visada pasisakydavau už šventes, nes papildoma nedarbo diena mūsų žmonėms yra geras dalykas, mes galime pailsėti, pabūti su šeima, namuose ar kur nors kitur. Pasinaudodamas proga noriu paprašyti.

Gerbiamieji kolegos, mes dar turime metus laiko, dar turėsime kelias sesijas, paprašykime, kad kas nors inicijuotų arba mes patys – nė vieno mėnesio be šventės. Tai būtų labai geras akcentas kitai Seimo kadencijai. Kadangi Seimo reitingas yra gana žemas, aš manau, jis aukščiau nepakils, žmonės galės pailsėti nuo mūsų veidų, nuo mūsų kalbų ir apskritai nuo Seimo. Ačiū, kolegos. Aš už šventę.

PIRMININKAS. Kolega S.Kružinauskas. Kita nuomonė.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, tai, kad savaitgalį galima atšvęsti vardines, mes turime pavyzdį šių Joninių. Kitas pavyzdys galėtų būti Anglijos karalienės gimtadienis. Jis taip pat buvo nukeltas, atšvęstas visai kitą dieną, ne tą, kurią jis buvo.

Tie, kurie susidūrė su geodezija, žino, kad trumpiausia naktis nėra vienintelė, yra kelios tokio pat ilgumo dienos.

Dabar dėl pinigų, kad kentės biudžetas. Biudžete pateikti skaičiai, kiek valstybė negaus pajamų, tačiau šiuo atveju išlošia tik valdininkai.

Jie tą dieną galės nedirbti ir gauti atlyginimą. Kentės taip pat ir verslininkai, kurie, teikdami paslaugas, arba turėdami dirbti, darbuotojams turės mokėti dvigubą atlyginimą. Taip pat kentės ir darbuotojai, kurie, norėdami užsidirbti tą dieną, negalės užsidirbti, nes jinai bus šventa, poilsio. Tą dieną galima nedirbti, nes jau šiais metais kai kurios įmonės paskelbė, kad jos tą dieną nedirbs. Ateityje taip pat galima bus nedirbti tiems, kurie nenori. Jeigu mes manome, kad ši šventė taikoma kaimo žmonėms, tai reikėtų pasakyti, kad jų darbas arba nedarbas daugiau susietas su sezonu, su oru, jie dirba tiesiog tada, kada nori. Kitas smagaus šventimo pavyzdys gali būti Oninės. Tai tikrai nuolat sekmadienį švenčiama diena, tai yra visiškai tinkamas pavyzdys. Na, o dėl vien tik Joninių išskyrimo, tai reikėtų pasakyti, kad kalendoriuje yra keli vardadieniai birželio 24 d., t.y. Anso, Janės, Janinos, Jonaudo, Jonaudės, Jono, Jonės, Žanos, Žanetos. Taigi neišskirkime vienos dienos. Todėl kviečiu visus balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuosime, ar pritariame… Prašau, kolega J.Jučas dar kažką nori pasakyti.

J.JUČAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.

J.JUČAS. Taip, taip. Aš norėčiau paklausti, nes matau, kad salėje yra gerbiamasis A.Salamakinas. Salėje yra nemažai Jonų, tai norėčiau pasiklausti, nors įstatymo projekte Rasų (Joninių) šventė, kaip Jonams reikėtų elgtis šioje salėje? Paprasčiausiai toks klausimas, galbūt gerbiamasis A.Salamakinas paaiškintų, nes iš tikrųjų Jonų šiame Seime yra nemažai. Ir Rasa yra. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Jeigu kolega A.Salamakinas nori tarti žodį, prašom. Nors, man atrodo, kad vieni Jonai yra už, kiti – prieš. Tai čia kaip tik niveliuosis. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kiekvienas Seimo narys vadovaujasi Seimo statutu ir Viešųjų ir privačių interesų įstatymu, todėl kiekvienas gali spręsti, ar jam nusišalinti, ar ne. Manyčiau, kad šiuo atveju nereikėtų nusišalinti, nes pritarus šiai šventai dienai Jonai turės daugiau išlaidų nei pajamų. Ąžuolo vainikas nėra didelė dovana, o jam po to reikės išlaidauti, atsilyginti. Manau, Jonai gali dalyvauti balsavime, nes tai yra platieji interesai, o ne asmeniniai. Ir Jonus kviesčiau dalyvauti balsavime. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Darbo kodekso tam tikro straipsnio papildymo įstatymo projektui. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2572.

Už – 47, prieš – 11, susilaikė 19. (Plojimai) Pritarta.

Minutėlę! Yra Seimo Pirmininko raštas. Jisai siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka Darbo kodekso 162 straipsnio papildymą. Kolegė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Frakcijos vardu prašau daryti priėmimo pertrauką. Nemanau, kad čia yra skubu. Jonines atšventėme. Jeigu karalienė gali nukelti savo gimtadienio šventę, tai Jonines, kurias jau atšventėme, tikrai galime.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš beveik galėčiau sutikti su I.Šiauliene. Po kolegos V.Nekrašo kalbos siūlyčiau visiems labai rimtai pagalvoti ir daryti sprendimus kaip galima greičiau, nes mane labai aiškiai įtikino, kad kuo daugiau švenčių, tuo rečiau Lietuvos žmonės mato šį kairiųjų Seimą. Todėl aš siūlyčiau ne kiekvieną mėnesį po poilsio dieną numatyti, bet tiesiog paleisti šį Seimą. Tada kiekvienam iš mūsų kiekviena diena būtų “kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios”.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs turite įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, prašome teikti tam tikrą nutarimo projektą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Kolegė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji, pavadinta Kazimieros vardu ir turėdama minty, kad šventas Kazimieras yra vienintelis šventas lietuvis, aš labai apgailestauju dėl Seimo prioritetų. Arba tada reikėtų išplėtoti pasiūlymus, išplėtoti šį įstatymą. Taigi, pagalvokim dar.

PIRMININKAS. Dar J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pritariu mūsų frakcijos siūlymui daryti pertrauką, nes šventės praėjo. Gerbiamieji kolegos, kviesčiau nepaversti Seimo salės ir tribūnos kažkokia operine vieta, o kolegą A.Kubilių, išmanantį Statutą, kviesčiau ateityje kolegas kviesti ne paleisti Seimą, bet jeigu yra toks noras, tai pats Seimo narys gali pasitraukti iš Seimo darbo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasirodo, turime tokį rimtą klausimą, kad dar net ir kolega E.Masiulis nori tarti žodį.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tiesiog kiekvienos sesijos pabaigos metu mes svarstome švenčių klausimus, todėl ši sesija – irgi ne išimtis. O dėl vedimo tvarkos norėjau pasakyti, kad vis dėlto yra Seimo Pirmininko teikimas, todėl pirmiausia Seimas turėtų apsispręsti dėl Seimo Pirmininko teikimo, o tik po to dėl frakcijos paprašytos pertraukos.

PIRMININKAS. Prašau. Būtent taip ir bus padaryta. Pirmiausia balsuojame, ar pritariame ypatingai skubai. Prašome balsuoti.

Už – 44, prieš – 26, susilaikė 8. Pakanka. Ypatingai skubai pritarta. Dabar balsuojame dėl pertraukos, kurią pasiūlė kolegė I.Šiaulienė. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, prašome laikytis ramiai, susitarėme, kad balsuosime iš eilės. Tai pasiūlė jūsų įgaliotas asmuo, kolega E.Masiulis. Prašom su juo išsiaiškinti santykius pirma, o po to su manimi.

Taigi kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka iki artimiausio posėdžio, prašome balsuoti.

Už – 32, prieš – 38, susilaikė 7. Kadangi pertraukai reikia trečdalio nuo užregistruotų, tai tas trečdalis yra su kaupu. Ačiū. Klausimas šį posėdį baigtas. Vakariniame posėdyje bus. Jau du klausimai vakariniame posėdyje yra.

 

Prekybinės laivybos įstatymo 1, 2, 3, 4, 8, 11, 14, 15, 21, 27, 70, 75, 86 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 16, 17, 18, 19, 28, 30, 69, 71, 72, 73, 74, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, šeštojo ir devintojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, Įstatymo papildymo 401 ir 571 straipsniais bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-2625(3*)ES (svarstymas)

 

Dabar Prekybinės laivybos įstatymas. Svarstymo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-2625(3). Kviečiu Ekonomikos komiteto vardu komiteto pirmininko pavaduotoją V.Greičiūną.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, be abejo, Prekybinės laivybos įstatymo pataisos, kurias pateikė Vyriausybė, iš esmės yra labai svarbios ir aktualios šios šakos dirbantiesiems. Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis. Patobulino šį pateiktą projektą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam projekto variantui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi mums artėja pertraukos laikas, baikime bent vieną stadiją, t.y. kalbas komitetų vardu. Kolega D.Barakauskas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu, papildomo komiteto išvada. Prašome.

D.A.BARAKAUSKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo papildomas komitetas. Komiteto pasiūlymai, pataisos ir pastabos. Pirmoji – iš esmės pritarti įstatymo projektui, antroji – tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į šios išvados 2 punkte išdėstytas pastabas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis kalbėtojas turėtų būti G.Kirkilas – Užsienio reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, vardu. Kadangi jo nematau, tai perskaitysiu papildomo komiteto išvadą. “Komiteto pastabos: pritarti visam iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, išskyrus 6 straipsnį. 6 straipsnį siūloma išdėstyti kitaip. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1”. Dėl tos pastabos kalbėsim ir balsuosim tada, kai prieisime prie pataisų.

Mielieji kolegos, darome šio klausimo svarstymo pertrauką, nes turime imtis biudžeto. O kad nors šiek tiek atsikvėptume ir susikauptume, 8 minučių pertrauka iki 12.20 valandos.

 

 

Pertrauka

 

 

2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2632(2) (antrasis svarstymas)

 

PIRMININKAS. Dabar mes turėtume dirbti pagal Statuto 177 straipsnį “Valstybės biudžeto projekto antrasis svarstymas Seime”. Kolegos! “Posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kurie iš komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į valstybės biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus”. Dabar ministrės D.Grybauskaitės kalba ir atsakymai į Seimo narių klausimus. Po diskusijos (galima diskusija, žinoma, viskas turi būti daroma nustatyta tvarka, t.y. užsirašoma taip, kaip reikia) “po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.” Štai esminis dalykas. Kviečiu ministrę D.Grybauskaitę į tribūną.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamasis Seime, tarp pirmojo ir antrojo svarstymų iš Seimo komitetų esame gavę pasiūlymų 131 mln. papildomai, iš paskirų Seimo narių 61 mln., papildomų siūlymų suma sudaro 221 milijoną. Dabar iš karto pereisiu prie konkrečių pasiūlymų komentarų.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pasiūlė padaryti techninę pataisą 13 dalyje. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė – pritarti šiai pataisai, Vyriausybė taip pat pritaria. Noriu atkreipti dėmesį, kad pagrindas, kuris lėmė Vyriausybės sprendimą, buvo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlymai. Mes iš esmės priėmėme visus Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, kurie buvo pateikti Vyriausybei.

Vidaus reikalų ministerijos vidiniam perskirstymui – 150 tūkst. tarp 14 ir 3 funkcijos. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, Vyriausybė taip pat. Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas dėl muitinės statuto įgyvendinimo nuo liepos mėnesio prašė per 3 milijonus papildomų lėšų. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas buvo svarstyti Vyriausybei, Vyriausybė iš dalies pritarė, bet nepadidino asignavimų, tik 1,5 mln. perskirstė tarp paprastųjų ir nepaprastųjų išlaidų.

Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė 500 tūkst. dėl Antavilių pensionato. Biudžeto ir finansų komitetas siūlė svarstyti, Vyriausybė pritaria.

Lietuvos Veterinarijos akademijai skirti 200 tūkst. modelinės karvių fermos įrengimui. Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė pritarti, Vyriausybė pritaria.

Seimo narys E.Savickas siūlė padidinti asignavimus Kauno miesto savivaldybei dėl Palemono gyvenamojo rajono vandentiekio ir buitinių nuotėkų tinklų tiesimo ir prijungimo prie centralizuoto Kauno miesto vandentiekio tinklų. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, Vyriausybė taip pat.

Seimo narys E.Savickas siūlė padidinti asignavimus Kauno Palemono vidurinei mokyklai dėl avarinės būklės pašalinimo – 120 tūkstančių. Mes siūlysime tai daryti iš Vyriausybės rezervo, o ne šiuo perskirstymu.

Seimo narys A.Butkevičius, nekeičiant bendrosios asignavimų sumos, siūlė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai padidinti asignavimus darbo užmokesčiui 930 tūkst. litų. Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė pritarė.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas, nekeičiant bendros asignavimų sumos, siūlo padidinti asignavimus darbo užmokesčiui per 100 tūkstančių. Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė pritarė.

Kaimo reikalų komitetas Lietuvos žemės ūkio universitetui siūlė 700 tūkst. litų skirti įsiskolinimams už komunalines patalpas padengti. Iš dalies pasiūlymui pritarta ir skiriama 350 tūkstančių. Vyriausybė pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo: 1.Valstybės saugumo departamento asignavimus paprastosioms išlaidoms padidinti 490 tūkst. litų. Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė pritarė. 2.Valstybės saugumo departamento funkcijai “Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga” asignavimus padidinti 80 tūkst. litų. Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė pritarė.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pirmas pasiūlymas. Numatyti 150 tūkst. litų Lietuvos kūno kultūros akademijai patalpoms studentams su specialiais poreikiais, neįgaliesiems pritaikyti. Vyriausybė pritarė ir Biudžeto ir finansų komitetas siūlė ieškoti galimybių.

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija “Viltis” prašo papildomai skirti Lietuvos invalidų reikalų tarybos programoms beveik 11 mln. litų. Iš dalies pritarta Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui ir Vyriausybė pritarė skirti 1 milijoną.

Sveikatos reikalų komitetas siūlo skirti 1 mln. 578 tūkst. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto mokslinių tyrimų finansavimui. Iš dalies pritarta Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei ir siūloma 700 tūkst. litų. Siūlyti Santariškių klinikos laboratorinės diagnostikos centro įrengimui. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė ir siūloma skirti 1 milijoną.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlė Kultūros ministerijai papildyti 230 tūkst. Trakų istorinio nacionalinio parko kultūros, gamtos vertybių tvarkymo ir priežiūros naudojimo įrašymo į UNESCO paveldo sąrašą. Vyriausybei buvo siūloma ieškoti šaltinių, Vyriausybė numatys iš Vyriausybės rezervo, o ne šiuo perskirstymu.

Seimo narys J.Korenka ir Seimo narių grupė siūlo papildomai skirti 200 tūkst. Klaipėdos universiteto didžiosios teatrinės auditorijos techninės įrangos atnaujinimui. Iš dalies pritarta, Vyriausybė siūlo 200 tūkst. litų.

Švietimo ir mokslo ministerijai skirti 90 tūkst. paprastosioms išlaidoms Europos Sąjungos paramos koordinavimo skyriaus etatams finansuoti. Tai mūsų įsipareigojimas, susijęs su PHARE ir kitoms programomis. Vyriausybės siūlymas skirti 90 tūkst. litų.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo papildomai skirti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 521 tūkst. litų. Iš dalies pritariame Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui skirti 300 tūkst. litų.

Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymai sumažinti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai 1 mln. Vyriausybė pritarė Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei. Ir valstybės skolos aptarnavimo išlaidas siūloma sumažinti 4,4 mln. litų. Vyriausybė pritarė Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei.

Visiems kitiems Biudžeto ir finansų komiteto, kitų Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymams Vyriausybė nepritarė, nes nebuvo nurodytas išlaidų finansavimo šaltinis arba išlaidų finansavimo šaltinis nurodytas nerealus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymu 490 tūkst. litų yra padidinti asignavimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pensijų reformai pasirengti. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į asignavimų valdytojų prašymus, perskirsto asignavimus tarp asignavimų valdytojų. Būtų tokie asignavimų valdytojai: Švietimo ir mokslo ministerija, Šiaulių apskrities viršininko administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija. Tarp vaikų auklėjimo ir globos įstaigų tam tikra suma, taip pat Kultūros ministerija, Lietuvos dailės muziejus, Marijampolės ir Suvalkijos regioninio kultūros centro sukūrimui taip pat yra vidinis perskirstymas, kuriam mes pritariame ir teikiame šį sprendimą. Taip pat tarp Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių filharmonijos išlaikymui yra vidinis perskirstymas. Ir Ūkio ministerijoje Įmonių bankroto valdymo departamentui informacinės analitinės duomenų bazės modernizavimui.

Taigi iš viso Vyriausybė perskirsto apie 194 mln. litų. Šis antrasis pataisytas ir papildytas, remiantis Biudžeto ir finansų komiteto siūlymais, projektas teikiamas jums svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia G.Kniukšta. Prašom, kolega.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, aš turiu konstatuoti, kad Vyriausybė neįvykdė Seimo rezoliucijos ir nerado galimybių žemės ūkiui skirti papildomai 140 mln. litų. Jūs teigiate, kad, cituoju, “ką Vyriausybė prižadėjo nuo birželio iki gruodžio pabaigos – išlaikyti pernykštes žemės ūkio supirkimo kainas – mes vykdome”. Aš noriu paklausti, kaip Vyriausybė vykdys tą siekį, jeigu, pabrėžiu, liko tik 11 mln. Lt kitoms pajamų palaikymo priemonėms finansuoti? Tuo tarpu dėl grūdų derliaus jūs turbūt puikiai žinote, kad jis šiemet bus gerokai didesnis ir kad tikrai reikės skirti papildomai 20 mln. litų. Aš jau nekalbu apie gyvulių augintojų pajamas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Aš jau aną kartą atsakinėjau ir kalbėjau, ir komentavau. 140 mln. nebuvo ekonomiškai pagrįstas pasiūlymas, rezoliucija pasiūlė rasti galimybes, Vyriausybė ieškojo ir rado tas galimybes, kurias ir pateikė savo įstatymo projekte. Dėl pajamų garantijų ir pajamų palaikymo pernai metų žemės ūkio produkcijai, ypač kalbama apie pieną. Dėl grūdų – taip, jūs teisus. Tas projektas, kuris šiuo metu pateiktas dėl 130 tūkst. tonų intervencinių supirkimų ir tos kainos, kainuos papildomai 20 mln., bet jis išsidėstys per šiuos ir kitus metus beveik per pusę, nes priklausys nuo to, kaip vyks supirkimas. Tai yra numatyta ir tai bus padaryta pagal tą nutarimą, kokį priėmusi Vyriausybė. Dėl pieno kainų mes taip pat manome, kad sugebėsime užtikrinti pernai metų pajamų lygį ta suma, kurią esame suderėję su perdirbėjais, o dėl viso kito mėginsime ieškoti galimybių iš Kaimo specialiosios rėmimo programos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Glaveckas. Pašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamoji ministre, pagrindiniai padengimo šaltiniai nėra susiję su ekonomikos augimu, kuris, kaip žinome, gana sėkmingai vyksta pirmąjį ir antrąjį ketvirtį, o pagrindinis šaltinis yra valstybės skolos aptarnavimo išlaidos, taip pat biudžetinių įstaigų ir organizacijų paskolų ir palūkanų sumažėjimas. Klausimas būtų toks: prašom pasakyti, gerbiamoji ministre, kas yra su valstybinės skolos aptarnavimo išlaidomis, ar jos blogai valdomos, kad tokie dideli rezervai, ar iš tikrųjų pasaulinių ir finansinių rinkų pasikeitimas padaro tokius didelius rezervus. Kas bus antrajame pusmetyje arba kitų metų pradžioje, jeigu finansų rinka staigiai pasikeis į kitą pusę? Kaip tada viskas atrodys tame fone, kai šių metų antrą pusmetį biudžeto pajamų surinkimas (ir jūs sakėte) prognozuojamas blogesnis negu pirmąjį pusmetį? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Jūs, kaip ekonomistas, puikiai žinote, kad krentant kursui, kadangi viena mūsų paskolų dalis yra doleriais, kita eurais, mums susitaupė nemaža suma, nes dolerio ir euro santykis netikėtai pasikeitė daug labiau, negu buvo galima numatyti, todėl ir yra taupoma valstybės paskolų aptarnavimui ir skolos aptarnavimui, todėl šios lėšos susitaupė. Mes esame palikę tam tikrą rizikos procentą, jeigu kartais dolerio ir euro kursas pasikeistų į priešingą pusę. Ta prasme jūs teisus, kad tiesioginio ryšio tarp ekonomikos augimo ir šio perskirstymo nėra, nes visa, ką mes gavome iš ekonomikos augimo, ir mūsų pajamos per pirmąjį ketvirtį augo 9,8%, bet 320 mln. yra atiduota dėl to, kad mes padidiname neapmokestinamąjį minimumą, ir 10 mln. atidavėme per lengvatas. Tai yra Seimas šį augimą jau “pravalgė” pernai, pažadėdamas įstatymuose apmokestinimo sumažinimą darbo jėgai ir PVM lengvatas šviežiai mėsai ir viešbučiams. Taigi tas augimas buvo “suvalgytas” pagal praeitų metų įstatymus. Todėl dabar papildomo augimo pajamose mes nematome.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau paklausti panašiai kaip profesorius K.Glaveckas. Toks lėšų perskirstymas vidury metų būtų suprantamas, jeigu biudžetas turėtų gana dideles viršplanines pajamas. Tuo tarpu jau dabar yra stebimas biudžeto pajamų nevykdymas dėl kai kurių makroekonominių procesų, matyt, ir dėl defliacijos. Makroekonominių procesų pasikeitimas artimiausiu metu nelabai prognozuojamas į tą pusę, kuri leistų tikėtis didesnio pajamų surinkimo. Mano klausimas būtų toks: kokį metų pabaigoje jūs planuojate biudžeto įvykdymą?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Kaip matote, biudžeto įvykdymą (jūs teisus klausdamas) daugiausia lemia makroekonominiai veiksniai, būtent euro arba lito per didelis stiprėjimas ir defliaciniai procesai. Mes teoriškai esame apskaičiavę, kad rizika yra maždaug 100 mln. litų: apie 60 mln. dėl lito sustiprėjimo arba euro kurso pasikeitimo ir apie 40 dėl defliacinių procesų. Bet tai yra teoriniai dalykai, mes tai žinome ir mėginame administracinėmis priemonėmis sustabdyti pagal galimybes šią įtaką, bet paraleliai. Šie rizikos veiksniai yra atveriami tuo, kad tauposi skolos aptarnavimo lėšos. Net jeigu mes pajamų plano (apie 100 mln., čia labai teoriškai) nevykdome, tai, aišku, ne tiek, bet iš dalies pradėsime taupyti, taupome ir dabar, kiekvieną dieną dėl skolos aptarnavimo, kad asignavimų valdytojams neturėtų tiesiogiai pasijusti. Mes galėsime kompensuoti dėl to, kad mums nereikės papildomai pinigų skolos aptarnavimui. Taigi yra makroekonominius rodiklius atsveriančios tendencijos.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamoji ministre, kiek girdėjau iš jūsų pranešimo, vėl 1 mln. didinamas krašto apsaugos finansavimas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Atėmėme. Minus.

J.VESELKA. Minus. Atsiimu klausimą.

PIRMININKAS. Matote, nors kartą ir Julius patenkintas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Ne mes, Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui Vyriausybė pritarė.

PIRMININKAS. J.Narvilienė. Prašom, kolege.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamoji ministre, kaip matome, nepatenkinome ir negalėsime patenkinti daugelio projektų, kurie buvo siūlyti atskirų Seimo narių ir komitetų, nes nenurodyti šaltiniai ir trūksta lėšų. Aš noriu paklausti. Mes iš praeitų metų žinome, kad daugelis net ir valstybinių institucijų, tokių kaip Vilniaus savivaldybė ir kitos, turi labai didelių skolų. Kaip sekasi joms grąžinti tas skolas? Ir ar mes negalėtume, jeigu geriau jas išieškotume, vykdyti tam tikrų projektų, kurių šiandien negalime patenkinti?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų su Vilniaus savivaldybe prieš pusantrų metų buvo pasirašyta sutartis, mokesčių administratoriaus ir Vilniaus savivaldybės, kur buvo nustatytas grafikas, pirmiausia – einamųjų skolų dengimas ir senųjų skolų dengimas. Taigi Vilnius tvarkosi neblogai, aš norėčiau pasidžiaugti. Prieš trejus metus Vilniaus situacija buvo kur kas blogesnė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia A.Sakalas. Prašom, kolega.

A.SAKALAS. Gerbiamoji ministre, ar galėtumėte pasakyti, kiek valstybės biudžetas negaus pinigų dėl papildomos šventės įvedimo?

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš jau anksčiau esu komentavusi. Aš jokiu būdu nenoriu sakyti, kad yra tiesioginis ryšys. Yra vidutiniai skaičiavimai. Vidutinė darbo diena duoda pajamų į biudžetą apie 70 mln., vidutinė. Jeigu tai yra vasaros švenčių diena, šiek tiek daugiau žmonės perka, vartoja ir t.t., šiek tiek kompensuojasi. Bet aš, kaip finansų ministrė, norėčiau, kad Seimas, spręsdamas (nesvarbu, kada ir kokios tos šventės) vis dėlto balansuotų bendrą švenčių skaičių, jų neturėtų būti šalyje pernelyg daug. Jeigu naujas įvedinėjame, turim galvoti apie kitų arba viso sąrašo peržiūrėjimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamoji ministre, jūs savo darbo dalį padarėte. Dabar Seimo narių kalbos. Pirmasis – K.Glaveckas. Ruošiasi A.Kubilius.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai gaila, kad salėje yra tik finansų ministrė Dalia Grybauskaitė ir žemės ūkio ministras Jonas Ramonas, nes taip jau išeina, kad tikrojo žemės ūkio ministro salėje nėra, nors situacija yra tokia, kad kalbama apie pinigus, kurie turi būti skirti, taip pat ir apie paramą. Dėl to aš daug nekalbėsiu ir nekartosiu to, kas buvo pasakyta per pirmąjį svarstymą, bet akcentuosiu tuos esminius dalykus, dėl kurių Liberalų ir centro frakcija negali pritarti biudžeto projektui po pirmojo svarstymo, antrajam svarstymui ir siūlys jį grąžinti.

Svarbiausios šio perskirstymo priežastys yra tos, kad iš esmės tai yra kosmetinis perskirstymas. Seimo vaidmuo šiame perskirstyme yra labai menkas. Tarp pirmojo ir antrojo perskirstymo, tiksliau sakant, po dabartinio koregavimo, Vyriausybė pakoregavo tik 5,4 mln. Lt asignavimų ir kaip visada surado papildomų pinigų ne kur kitur, o valstybės skolos aptarnavimo skrynelėje, kuri, atrodo, yra beribė. 100 milijonų gautų iš ten lėšų rodo, kad valstybės skola administruojama ir valdoma ne taip gerai ir ne taip efektyviai. Bet dar blogiau, mano nuomone, yra tai, kad šioje salėje nėra ne tik kitų ministrų, bet ir apskritai nėra jų atsakomybės už tuos pinigus, kuriuos jie valdo. Visi kiti ministrai sėdi kaip pelės po šluota ir džiaugiasi, kad iš jų paprasčiausiai pinigų neatima, nors ir per daug neduoda. Esminis klausimas – ekonomikos ir valstybės mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo efektyvumas yra apeinamas ir toliau. Dar daugiau, Vyriausybė praleido puikią progą dabar koreguojant padidinti asignavimus žemdirbiams. To, kas numatyta biudžete, aiškiai nepakanka ir žemdirbiai, ypač pieno gamintojai, iki šios dienos nežino, kaip bus su pieno kainomis, kaip bus su jų pajamomis, ir galų gale, kas bus kitais metais, kuomet turi ateiti šviesus rytojus.

Kaip žinote, praeitą kartą minėjau, Žemės ūkio ministerijos leidinyje aiškiai pasakyta, kad nuo 2004 metų, įskaitant Europos paramą, galima tikėtis 900 litų už toną pieno supirkimo kainos. Kitaip tariant, tos gerovės… Pinigų, kurie yra skiriami, iš tikro nepakanka, be to, 15 mln. litų skiriama reformai tęsti. Kaip mes žinome iš dabartinės situacijos, didelė dalis žemėtvarkininkų yra įsipainiojusi į aferas ir nemažai tų pinigų, kuriais finansuojamas žemės grąžinimas žmonėms, panaudoti veltui, neefektyviai, netgi nuskriaudžiant žmones ir nusikalstant jiems daugiau negu pačiai valstybei. Todėl Vyriausybė praleido iš tikro esminę progą pakoreguoti biudžetą žemės ūkio naudai. Be to, Vyriausybė praleido progą apriboti valdininkų savivalę, kuri kiekvieną dieną vis didėja. Ir iš esmės šiame biudžete yra numatytas Vyriausybės, Seimo, Prezidentūros finansavimas. O tai reiškia, kad šitoms funkcijoms pinigų atsiranda. Tuo tarpu kitoms kraštui perspektyvioms ir reikalingoms funkcijoms finansuoti pinigų aiškiai trūksta.

Trečia. Iš esmės Vyriausybė praleido progą apkarpyti kitų biudžeto asignavimų turėtojų neribotą norą ir galimybes leisti pinigus. Kitaip tariant, atskirų žinybų, ministerijų vadovams, programoms, kurios tik vadinasi programos, o savo turiniu iš esmės yra ne kas kita kaip tam tikrų funkcijų palaikymas, nekalbant apie jų efektyvumą.

Visos šitos išvardytos mano progos, kurias praleido Vyriausybė, ir tai, kad biudžetas nėra iš esmės koreguojamas, dar kartą verčia mūsų frakciją pareikšti nuomonę, kad ir antrajam svarstymui pateiktas valstybės biudžeto projektas yra nepakankamas, jame išdėstyti motyvai ir skirstymai mūsų netenkina, todėl siūlome jį grąžinti Vyriausybei tobulinti. Ačiū

PIRMININKAS. Kviečiu A.Kubilių. Ruošiasi G.Kniukšta.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, keletas trumpų pastabų apie šį biudžeto svarstymą. Norėčiau paliesti tik du aspektus. Tai pinigai žemės ūkiui ir antras klausimas – apskritai mūsų biudžeto padėtis. Pinigus iš tiesų žemės ūkiui reikia skirti. Dėl visų objektyvių priežasčių, susiklosčiusių žemės ūkyje, tie pinigai turėjo būti skirti jau seniai, jeigu ši Vyriausybė ir ypač Žemės ūkio ministerija būtų turėjusios apskritai kokią nors žemės ūkio politiką. Aš manau, kad šių pinigų skyrimas yra kartu ir labai aiški kairiųjų Vyriausybės nesėkmių žemės ūkio politikoje diagnozė. Ta diagnozę labai aiškiai jau įvardija ir žemdirbiai. Neturėjimas normalios europietiškos žemės ūkio politikos, nuolatinis darbas gesinant gaisrus, kuriuos sukelia kaip tik Vyriausybės nuoseklios politikos neturėjimas, dėl to susiklosčiusi katastrofiška padėtis žemės ūkyje bei nepasirengimas faktinei narystei Europos Sąjungoje yra to pasekmės.

Tai, ką aš sakau, galėčiau patvirtinti ne tik savo mintimis, ne tik Lietuvos žemdirbių mintimis, siūlyčiau netikinčius paskaityti kad ir neseniai pasirodžiusį Pasaulio banko leidinį apie Lietuvos ir Pasaulio banko ekonominio memorandumo įgyvendinimą. Turiu pasakyti, kad tokių kritinių ir objektyvių pastabų apie Lietuvos žemės ūkio politikos nesėkmę seniai neskaičiau. Visiškai akivaizdu, kad šie pinigai, kurie dabar skiriami, problemų iš esmės neišsprendžia, nes problemos yra realios žemės ūkio politikos neturėjimas. Todėl visiškai akivaizdžiai galima prognozuoti, kad žemdirbiai vėl eis ant kelių.

Antras dalykas. Negaliu įžvelgti ir ūkiško požiūrio per šį biudžeto svarstymą. Dabar perskirstome 190 mln. litų. Didžioji dalis iš sutaupytų skolos aptarnavimo lėšų, tačiau, turiu pasakyti, kad manęs neįtikino ministrės aiškinimas apie ekonomines tendencijas ir tendencijas biudžeto pajamų iki metų pabaigos. Iš tiesų ekonominės tendencijos yra lietuviškai savotiškos – vienu metu ir didelis BVP augimas, ir gana didelė defliacija. Todėl galima prognozuoti labai paprastas pasekmes – tikrai biudžetas nebus surinktas. Ministrė prognozuoja, kad iki metų galo nebus surinkta 100 mln. litų. Turiu pasakyti, kad aš labiau linkęs pritarti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pono A.Butkevičiaus komitete išsakytai neoficialiai nuomonei, kad nebus surinkta 200 mln. litų, o gal net ir daugiau. Problema yra ta, kad iš tiesų tokių skaičiavimų mes šiandien neturime ir galime čia su ministre diskutuoti, 100 mln. ar 200 mln., todėl pats biudžeto svarstymas darosi visiškai nepagrįstas. Jeigu iki metų pabaigos nebus surinkta 200 mln. Lt, vadinasi, nebus finansuojamos biudžete numatytos išlaidos, tarp jų ir žemės ūkis. Žemės ūkis, kuris šiandien gauna per 100 mln. Lt, iš jo tie pinigai iki metų pabaigos bus atimti, nes nebus galima finansuoti. Todėl aš turiu pasakyti, kad nematau realaus požiūrio į visas problemas, tiek žemės ūkio, tiek biudžeto, ir nematau realių veiksmų. Arba Vyriausybė turi garantuoti, kad biudžetas bus surinktas, arba Vyriausybė turi pripažinti, kad ji nesugebės iki metų galo finansuoti visų išlaidų ir tai, kas dabar yra papildomai perskirstoma, iki metų pabaigos bus labai paprastai atimta, nes nebus iš ko finansuoti.

Be abejo, nenorėčiau raginti Vyriausybę skolintis, tą sprendimą Vyriausybė pati turi daryti, bet raginčiau žiūrėti labai realiai ir į šio mechanizmo naudojimą. Šiandien – 2003 metai, ne 2000, fiskalinis deficitas dėka Vyriausybės, gerai veikiančios šioje srityje, tikrai atitinka visus gerus standartus. Riboto lėšų kiekio pasiskolinimas nesudarytų kokių nors didesnių fiskalinių problemų. Kitaip žaidimai su sutaupytų lėšų perskirstymu, nesuskaičiuojant, kiek iki metų pabaigos dėl defliacijos nebus surinkta pajamų į biudžetą, yra paprasčiausiai akių dūmimas, galbūt bandant nuraminti žemdirbius, bet žemdirbiai šiandien nebe tokie lengvai apgaunami.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegą G.Kniukštą – komiteto pirmininką tarti žodį. Ruošiasi kitas komiteto pirmininkas – A.Sakalas

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Dėl žemės ūkio politikos ir gerbiamojo A.Kubiliaus pareikštos kritikos. Aš noriu pasakyti tą, ką jau esu ne kartą sakęs iš šios tribūnos. Lietuvos Respublikos Seimas yra patvirtinęs Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją. Su gerbiamuoju A.Kubiliumi kartu rengėme nacionalinį susitarimą dėl žemės ūkio politikos, ir jis taip pat yra patvirtintas iki 2015 metų. Taigi žemės ūkio politika yra labai aiški, bet yra kitas dalykas, kad Vyriausybė, priimdama nutarimą dėl strategijos krypčių finansavimo, nevykdo savo pažadų. Apie tai reikėtų ir kalbėti. Pagal parengtas priemones yra net 28 programos. Kai Kaimo reikalų komitetas siūlė skirti bent minimalią 450 mln. litų sumą žemdirbiams, deja, Seimas nusprendė kitaip. Tai kurios programos nevykdyti? Kokios programos atsisakome? Neberemiame jaunųjų ūkininkų, neberemiame ekologinių ūkių? Štai į kokius klausimus turėtume atsakyti.

Kaimo reikalų komitetas dar kartą išnagrinėjo pateiktą Vyriausybės projektą ir turi konstatuoti, kad patikslinimo įstatymo projekte žemės ūkiui numatyta papildomai skirti 87 mln. litų. Žemdirbių pajamoms išlaikyti numatoma skirti 67 mln. litų, iš jų 56 mln. litų – pieno sektoriui ir 11 mln. litų – kitoms pajamų išlaikymo priemonėms finansuoti. Taip, Vyriausybė įsipareigojo pieno gamintojams, kad jų pajamos būtų ne mažesnės negu praėjusiais metais. Įsipareigojo. Kol kas šis pažadas nėra vykdomas, bet liepos viduryje žadama atsiskaityti su žemdirbiais, kurie turės nuostolių, kad būtų išlaikytas praėjusių metų liepos mėnesio lygis. Tačiau irgi reikėtų aiškiai pasakyti, kad taip, tai yra susieta, nes tai yra antroji grandis: žemdirbys, perdirbimo pramonė, eksportuotojas, ir kad tie 56 mln. litų yra skiriami ne žemdirbiui, o pieno perdirbimo pramonei. Vyriausybė vis dėlto sutiko su Pramonininkų, perdirbėjų siūlomais argumentais ir nutarė skirti tokią paramą neišsiaiškinusi, neatlikusi audito, ar iš tikrųjų reikia šiandien perdirbimo pramonei tokių pinigų. Lieka 11 mln. litų. Aš jau ne kartą esu kalbėjęs, kad per pastaruosius metus pieno ir gyvulių supirkimo kainos sumažėjo per pusę ir gegužės mėnesį vidutinė pieno supirkimo kaina buvo 32 centai. Visiems aišku, kad tų 11 mln. litų neužteks.

Dar vienas dalykas. Ne už kalnų javapjūtė. Gerbiamieji kolegos, aš dabar turiu jums pasakyti, kad jūs vėliau nežiūrėtumėte į mane, girdi, kur buvo Kaimo reikalų komitetas, ar nematė, kad bręsta didelė grūdų supirkimo krizė? Aš noriu pasakyti, kad pasėlių deklaravimo duomenimis, šiemet grūdinių kultūrų plotas sudaro 688 tūkst. hektarų, arba 30% daugiau negu pernai. Pagal numatytas Kaimo rėmimo programos lėšas tiesioginėms išmokoms tenka apie 10 litų už deklaruotą hektarą, tuo tarpu pernai buvo 40 litų už hektarą.

Šiais metais intervenciniai pirkimai sumažinti dvigubai ir numatyta supirkti tiktai 130 tūkst. tonų grūdų. Jau dabar aišku, kad žemdirbiai nėra patenkinti grūdų supirkimo kaina. Todėl pagal šių metų deklaruotus grūdinių kultūrų plotus, siekiant išlaikyti tą patį paramos lygį kaip pernai, reikia papildomai skirti ne mažiau kaip 20 mln. litų. Aš jau nekalbu, kad tiesioginėms išmokoms už skerdžiamus galvijus reikia papildomai skirti 11 mln. litų, subsidijoms už cukrinius runkelius – 4 mln. litų, fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams sumokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją tenkinti reikia 3 mln. litų. Taigi jau ir to, ką Kaimo reikalų komitetas siūlė Vyriausybei, t.y. žemdirbiams dar papildomai skirti 37 mln. litų, aišku, neužtenka.

Aš noriu aiškiai iš šios tribūnos paklausti. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai, kokie yra mūsų sprendimai dėl žemės ūkio biudžeto? Aš labai prašyčiau gerbiamosios finansų ministrės kalbėti tiktai argumentais, skaičiais ir faktais. Štai gerbiamoji ministrė teigia: “Kažkas žemdirbių rankomis norėtų gauti dar papildomai 30 mln. litų”. Gerbiamoji finansų ministre, aš nesuprantu, kas, be finansų ministro žinios, Seimo pritarimo ar Vyriausybės parengtos lėšų naudojimo tvarkos dar gali kažkaip paslaptingai gauti papildomus pinigus ar juos išleisti? Jeigu jūs turite tokius faktus, prašom nedelsiant paskelbti viešai.

PIRMININKAS. Laikas!

G.KNIUKŠTA. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis kalbėtojas – A.Sakalas. Prašom, kolega.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš nekartosiu savo pagrindinių teiginių, kuriuos pasakiau praėjusį kartą. Trumpai galbūt replikuosiu opozicijos kalbas. Jeigu opozicija girtų Vyriausybės biudžetą, tai būtų dar vienas pasaulio stebuklas. Taigi kai peikia, nepritaria, visai natūralu, kai mes buvome opozicija, taip pat nepritardavome. Aš čia visai nematau nieko blogo.

Aš norėčiau gal daugiau pasakyti ne Vyriausybei, bet mums patiems. Mums pagaliau reikėtų apsispręsti dėl jėgos struktūrų prioritetinio finansavimo, nes dabar jėgos struktūros nėra taip finansuojamos, kaip to reikėtų, nėra prioritetinio finansavimo tiems, kurie realiai kovoja su vidaus priešu, matomu kas dieną. Jie atitinkamo finansavimo negauna, bet čia ne Vyriausybės problema. Tai yra Seimo problema, tai yra Seimo pozicija. Jis kažkada buvo priėmęs tokią keistą nuostatą 2% BVP skirti krašto apsaugai. Nors šią nuostatą panaikino Konstitucinis Teismas ir visokie partiniai, vieši susitarimai teisine prasme yra niekiniai, tačiau šio susitarimo laikomasi.

Aš tik noriu pasakyti, kad aš užregistravau būtiniausias pataisas, kurioms prašyčiau Seimą ar Vyriausybę pritarti. Suprantama, būtų lengviau Seime priimti, bet jeigu nepriimsite, ką padarysi. Tada tik išaiškės prioritetai, kuriuos teikia Seimas.

Dar noriu šiek tiek pakomentuoti Jonų šventę. Galima jai pritarti, galima nepritarti, bet vienos papildomos dienos įvedimas (ministrė jau minėjo) kainuotų, tarkim, apie 60–70 mln. litų. Aš labai stebėjausi, kad už šią šventę taip uoliai balsavo mūsų žemdirbiai, kurie štai iš šios tribūnos sakė, kad trūksta milijonų. Tų 70 mln. ir neteksite ir kitais metais, gerbiamieji žemdirbiai, jeigu taip uoliai priimsite papildomas švenčių dienas.

Aš siūlau, gerbiamieji kolegos, paskirti papildomą finansavimą gaisrininkams, gelbėjimo tarnyboms, kurios iš tikrųjų dirba darbą, kurį mes visi kasdien matome. Jie nepolitikuoja, jie dirba, jie gesina gaisrus. Jeigu mes jų deramai nefinansuosime, praeis metai ir galbūt jie gaisrus pradės gesinti kibirais, o ne mašinomis, kurios baigia sugriūti. Aš nekalbu apie jų atlyginimus. Jeigu paimsite sukarintos institucijos gaisrininkų atlyginimus ir, tarkim, KAM’o puskarininkių atlyginimus, pamatysite, kad tie atlyginimai skiriasi labai smarkiai. Aš nesuprantu, kodėl taip yra. Aš manyčiau, kad gaisrininkams reikėtų skirti papildomą finansavimą.

Taip pat nežinau, ką daryti Prokuratūrai, jeigu ji neturi net pakankamų lėšų popieriui. Aš siūlau įrašyti pataisą, kad jie galėtų bent tai įsigyti.

Pagaliau mūsų amžinai pamirštami mokslininkai, kurie dirba institutuose. Jeigu aukštosiose mokyklose, universitetuose mokslininkams šiek tiek pridedama, tai apie mokslininkus, kurie dirba institutuose, kol kas nešnekama. Turėkime omeny, kad tai yra visos Lietuvos potencialas. Jeigu mes jų neturėsime, nesistengsime išlaikyti Lietuvoje, jie visi išsilakstys ir mes būsime antrarūšė, trečiarūšė šalis.

Taigi, gerbiamieji kolegos, iš ko, sakysite, paimti pinigų? Aš nešaukiu taip garsiai, kaip mano kai kurie kolegos, girdi, duokite pinigų. Aš siūlau konkrečius šaltinius ir nurodau konkrečius skaičius. Pirmiausia Prezidentūra. Aštuoni ar devyni etatai Prezidentūroje skirti grynai Prezidento įvaizdžiui formuoti. Mano nuomone, Prezidento įvaizdis geriausiai formuojamas iš jo atliktų darbų, o ne iš to, kaip jis turi šypsotis, kokį kostiumą dėvėti ir kokį kaklaraištį ryšėti. Manau, jam papildomo finansavimo galima neskirti, nes jam nėra būtina kiekvieną savaitę su gausia palyda važiuoti į užsienį.

Antra. Žemės ūkio rūmai. Tai yra visuomeninė organizacija. Kodėl vienai visuomeninei organizacijai skiriame kelis milijonus litų? Auditas rodo, kad jie gautus asignavimus, kuriuos duodame paskirstyti kooperacijai, paskirsto dievai žino kaip, o mes juos finansuojame toliau. Antra vertus, jie nieko nepadarė, greičiau priešingai elgiasi, kad nebūtų keliai blokuojami, nenukentėtų transportininkai. Jų elgesys susijęs su Baudžiamuoju kodeksu, todėl nemanau, kad juos ir toliau reikia finansuoti. Jie kariauja su Vyriausybe, kariauja su Seimu, o mes jiems sakome: kariaukite, dar jums duosime papildomų pinigų.

Trečia. Dėl KAM’o. Mano nuomone, šaltinis yra KAM’as. KAM’o kovą su priešu, užsienio priešu, palyginčiau su senu anekdotu apie juodą katę, kuri yra tamsiame kambaryje, ir KAM’as gaudo tą juodą katę, nors žino, kad tos katės nėra. O mes tam gaudymui skiriame pinigų. Mano siūlymas: dvi šimtąsias BVP reikėtų atskirti nuo jų, kad būtų patenkinti pasiūlymai, kuriuos pateikiau.

Kolegos, nemanau, kad KAM’o nereikia finansuoti. KAM’ą reikia finansuoti, bet finansavimas turi būti programinis, jie turi pateikti konkrečias programas, o mes tada pritariame tai programai ir finansuojame. Kaip mes darome dabar? Imkite pinigus, o su pinigais darykite, ką norite. Tai yra ne programinis finansavimas, o ydingas finansavimas. Siūlyčiau, kai rudenį bus svarstomas biudžetas, į tai atsižvelgti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, viskas, kas numatyta pagal Statutą, padaryta. Dabar mums reikia apsispręsti dėl datos. Seniūnų sueigoje buvo kalbėta apie liepos 1 d. ir liepos 3 dieną. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas tars žodį, ir tada 1 – už, 1 – prieš.

A.BUTKEVIČIUS. Aš siūlyčiau Biudžeto įstatymo priėmimo datą numatyti liepos 3 dieną.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašyčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų už tokią datą ar už kitokią. V.Rinkevičius. Siūloma liepos 3 diena.

V.RINKEVIČIUS. Norėčiau kalbėti ne dėl datos, o dėl šio projekto.

PIRMININKAS. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Buvo kalbėta apie žemės ūkio problemas. Sakyčiau, parama žemės ūkiui yra eurointegracinis dalykas, nes jeigu mes nesuteiksime paramos, daugelis mūsų ūkių nesulauks Europos Sąjungos, nesiintegruos į ją, paprasčiausiai bankrutuos ir lauks socialinių išmokų iš valstybės.

Gal pasielkime protingiau ir skirkime reikiamą paramą, tada integruosimės į Europos Sąjungą, socialinėms programoms nereikės daug lėšų, ir tokiu būdu didinsime pajamas į biudžetą, nes tie ūkiai dirbdami netiesiogiai – per PVM, per kitus mokesčius nemažai sumoka į valstybės biudžetą. Siūlomi 56 mln. iš esmės klausimo nesprendžia, tuo labiau kad pati lėšų paskirstymo tvarka yra visiškai netinkama, tai parama perdirbėjams, o ne žemdirbiams. Todėl pasisakau prieš ir siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju ir už tai. A.Sakalas – kita nuomonė. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, jau minėjau, mes labai nustebtume, jeigu opozicija siūlytų balsuoti už. Aš siūlyčiau balsuoti už – pritarti tai datai, kurią kolega A.Butkevičius siūlo. Šias biudžeto pataisas turime priimti dabar, nes kitaip žemdirbiai negaus ir tų pinigų, kurie yra paskirti, jeigu jo nepriimsime ir nukelsime pataisų svarstymą rudeniop. Jeigu nukelsime rudeniop, nebus prasmės svarstyti biudžeto pataisų, nes jau artės kitų metų biudžetas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti ir balsuoti. Ar skiriame įstatymo priėmimo datą, kaip buvo pasiūlyta, liepos 3 d., prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. Kas už liepos 3 dieną, – už, kas kitaip mano, kitaip balsuoja. (Balsai salėje) Už datą. Mes turime nustatyti datą, o dėl pataisų bus balsuojama per priėmimą.

Už – 60 ir 6 susilaikė. Data paskirta.

Dabar jau 13.07 valanda, turėtų būti Vyriausybės valanda. Gerbiamieji kolegos, gal galime šiek tiek pasitikslinti mūsų darbo tvarką. Yra du klausimai: vieną teikia ministrė Dalia Grybauskaitė (Vyriausybė prašo ypatingos skubos), kitą teikia ministras Vladislovas Bulovas. Ar galime pirma šių klausimų pateikimą išklausyti ir po to Vyriausybės valanda, ar pradedame Vyriausybės valandą neatsižvelgdami į tai, kiek yra ministrų, o jų daugiau tikrai nebus, ir po to… (Balsai salėje) Dabar pateikimas? Gerai. Tada kviečiu dar kartą į tribūną finansų ministrę.

 

Pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo projektas Nr.IXP-2696 (pateikimas)

 

Klausimas – Pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo projektas Nr.IXP-2696. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamasis Seime, tai yra mūsų europinis įsipareigojimas. Iki narystės turime suderinti tvarką, kaip bus išieškoma ir teikiama informacija bei savitarpio pagalba tarp Europos Sąjungos šalių narių dėl įvairių rinkliavų, muitų ir mokesčių išieškojimo. Taigi įstatymas trumpas, paprastas. Į jį įrašytos visos direktyvos šiuo klausimu. Lietuva, gavusi kitos Europos Sąjungos šalies narės institucijos prašymą dėl rinkliavų, muitų, mokesčių išieškojimo, įsiskolinimo arba informacijos tuo klausimu, pagal Lietuvos įstatymus turės tai atlikti. Taip pat Lietuvos institucijos galės gauti tokią pat informaciją, tokią pat pagalbą, tokį pat išieškojimą, jeigu mus domins mūsų įmonių arba fizinių asmenų veikla užsienyje. Viskas trumpai.

PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Labai malonu. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Papildomas – Europos reikalų komitetas. Sutinkame? Siūloma nagrinėti rudens sesijoje.

 

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2713 (pateikimas) (Vyriausybės siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

 

Kviečiu ministrą V.Bulovą. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2713. Prašom, ministre.

V.V.BULOVAS. Gerbiamasis Seime, Vyriausybės įgaliotas teikiu jums svarstyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Projekto tikslas – reglamentuoti kai kurių Vidaus tarnybos statuto vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nustatytų socialinių garantijų įsigaliojimo terminus.

Gegužės mėnesį įsigaliojęs Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintas Vidaus tarnybos statutas vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nustatė papildomas socialines garantijas, tokias kaip važiavimo išlaidų kompensavimas, aprūpinimas maistu arba mokėjimas už maistą, mokėjimas už butą.

Šios socialinės garantijos pareigūnams iki šiol nebuvo taikomos, todėl jų taikymas neišvengiamai pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Metams būtų apie 29 mln. litų. Vadinasi, jeigu žiūrėtume pagal sudedamąsias dalis, važiavimų išlaidų kompensavimui – 7 mln. Lt, aprūpinimui maistu – 8 mln. Lt, pinigai už butą – 14 mln. litų.

Šiuo metu vidaus reikalų sistemos įstaigoms skirti lėšų iš valstybės biudžeto nėra galimybių. Todėl įstatymo projekte siūloma minėtas socialines garantijas pradėti taikyti vėliau. Pareigūnų važiavimo į tarnybos vietą ir iš išlaidas, išlaidų kompensavimą ir aprūpinimą maistu – nuo 2005 m. sausio 1 d., mokėjimą už butą – nuo 2006 m. sausio 1 dienos. Vadinasi, socialinės garantijos būtų taikomos palaipsniui, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes.

Aišku, man, kaip ministrui, teikti tokį projektą yra nemalonu, nes tai susiję su mūsų sistema. Manau, kiekvienas ministras norėtų, kad to nereikėtų daryti. Deja, yra tokia realybė, į ją reikia atsižvelgti. Todėl prašom pritarti šio įstatymo projekto svarstymui Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti vienas Seimo narys – J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, jūs beveik atsakėt, bet aš manau, kad normalus… atsiprašau, kad ministras, kuruojantis savo sritį, su tokiu įstatymu neturėtų eiti. Čia turėtų stovėti finansų ministrė. Kaip dabar jus vertins jūsų pavaldiniai, kai jūs – oi, oi, nėra pinigų! O, pavyzdžiui, L.Linkevičių reikia pagirti, jis visada išmuša sau pinigų.

V.V.BULOVAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš niekada nebuvau populistas, visada buvau realistas. Aišku, man sunku šį projektą teikti, bet, deja, kitos išeities nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Ne. Nematau, kad kas norėtų kalbėti, todėl prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, 29 – už, 4 – prieš, 9 susilaikė. Pritarta. Gerbiamieji kolegos, pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Aš siūlau tokią modifikaciją: sprendžiam ne šiandien, o antradienį, kad komitetas galėtų pirmadienį apsvarstyti. Galim su tuo sutikti? Ačiū. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir svarstom antradienį.

Dabar, gerbiamieji kolegos, 13.13 val., kaip tik labai geri skaičiai. Siūlau pradėti Vyriausybės valandą, o po Vyriausybės valandos yra du užsilikę keturi nedideli klausimai. Aš manau, vis dėlto išnagrinėsim viską rytiniame posėdyje, o po to, vakare, opozicinė darbotvarkė, kurioje vis tiek dar yra pora nukeltų klausimų. Tai siūlau dabar pradėti Vyriausybės valandą, o po to grįšim prie Prekybinės laivybos įstatymo.

 

Vyriausybės valanda

 

Vyriausybės valanda. Nematau čia opozicijos lyderių, tada pirmasis klausia A.Kašėta. Irgi nematau. D.Velička. Ne, J.Karosas vėliau, jis ne opozicijoje. Tada kolega P.Jakučionis. Kolega D.Velička yra. Prašom. D.Velička.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti finansų ministrės. Gerbiamoji ministre, iš tikrųjų jums šiandien sunki diena, be abejo, kritikos biudžeto paskirstymas susilaukia daug. Bet jums, kaip ministrei, ir pagaliau visai ministerijai turėtų rūpėti ir galimybės biudžeto pajamoms augti. Kaip jūs žiūrite į tai, kad vietinis gamintojas, kai yra sudaromos nevienodos konkurencijos sąlygos, sakykim, vietinis gamintojas, aš konkrečiai turiu omeny gamyklą “Sema”, kuri gamina dezinfekolį iš vietinių žaliavų, yra apmokestinimas akcizu, tuo tarpu analogiškos prekės, importuojamos iš užsienio, yra neapmokestinamos akcizu? Tada, aišku, ir pajamos, įplaukos į biudžetą yra visiškai skirtingos. Tai gal galėtumėte paaiškinti priežastis, kodėl Lietuvoje atsirado tokios nevienodos konkurencinės sąlygos ir ta gamykla yra baudžiama didžiulėmis finansinėmis baudomis? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Klausimas nelabai tikslus, nes čia reikia tiksliai žinoti, koks alkoholio kiekis, kokią konkrečiai produkciją jūs turite galvoje. Šiaip tai jokios diskriminacijos neturi būti ir jos pagal įstatymus nėra. Jeigu tas pats produktas, turintis tiek pat alkoholio, jis turi būti taip pat apmokestinamas akcizais. Tai čia reikia išsiaiškinti, ką jūs konkrečiai turite galvoje. Gal kokius skiediklius, ploviklius, dėl kurių “Sema” šiek tiek “zbitkavoja”, tai čia yra visiškai atskiras klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia P.Jakučionis, ir ruošiasi J.Karosas.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Mano klausimas buvo paruoštas gerbiamam premjerui, bet kadangi jo nėra, tai aš norėčiau paklausti taip pat finansų ministrę. Klausimas susietas taip pat su šios dienos biudžeto svarstymu. Jūs, gerbiamoji ministre, kalbate apie dolerio vertės mažėjimą ir defliaciją, kaip apie svarbiausias priežastis ir bene vieninteles, dėl kurių sunkiai sekasi surinkti biudžetą. Ar jūs nemanote, kad galbūt svarbesnė priežastis yra vis dėlto šešėlinė ekonomika? Ar ministerija nėra numačiusi kokių nors priemonių, kad kiek galima daugiau šešėlinės ekonomikos įtaka būtų sumažinta? Na, kad ir dėl tų mokėjimų vokeliuose, kurie visiems yra labai aiškūs, tačiau dėl to nesiimama jokių priemonių, ir panašiai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Taip, mokesčių surinkimas. Šiandien mes turime minus 16 nuo metų pradžios. Iš esmės tai nėra taip blogai, nes vis dėlto sinusoidė visada yra mėnesio pradžioje, metų pradžioje ir viduryje.

Dėl šešėlinės ekonomikos ir vokelių yra vykdoma akcija. Noriu pasakyti, kad mokesčių inspekcija pradėjo kol kas, sakyčiau, na, korektiškas akcijas. Dar mes nepradėjome stipresnių priemonių naudoti, bet jau turime rezultatą. Yra pokalbiai ir su atskiromis įmonėmis, apie kurias mes turime informaciją, kad ten yra mokama tik 430 litų. Ten po tų pokalbių jau padidėjo beveik 30–40% atlyginimas. Taigi rezultatą mes turime. Vokelių problemą mėginame per mokesčių inspekciją spręsti. Bet, kaip jūs suprantate, tai ne tik Finansų ministerijos, tai yra ir Darbo inspekcijos, ir kitų įstatymų reikalas, tarp jų ir kitų operatyvinių struktūrų, sakykim, FNTT, kurios turi prižiūrėti šiuos dalykus ir kovoti su šešėline ekonomika. Bet vokelių klausimą mes palaipsniui sprendžiame.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas. Ruošiasi kolega A.Gricius.

J.KAROSAS. Aš atsiprašau, bet tiesiog neturiu ko klausti, kadangi švietimo ministro nėra, o kiti šiuo atveju man už jį neatsakys. Krašto apsaugos ministras…

PIRMININKAS. Jeigu toks išrankus, tai tada?

J.KAROSAS. Gana išrankus, gana.

PIRMININKAS. Prašom.

J.KAROSAS. Tai ne J.Veselka, kuris bet ko klausia. Aš ne tas.

PIRMININKAS. Gerai. A.Gricius. Ruošiasi I.Šiaulienė.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų krašto apsaugos ministrui. Na, pirmiausia norėčiau, kad jis, galbūt turėdamas progą, galėtų pagrįsti, kad patvirtinam biudžete mažinimas 5 mln. Lt (dėl to yra partijų susitarimas) yra ne visai priimtinas Krašto apsaugos ministerijai, arba tikrai tų argumentų stiprių nėra. O pagrindinis klausimas būtų toks: kodėl šiandien Krašto apsaugos ministerija labai jau, sakyčiau, na, įkyriai, labai energingai stumia naują partijų susitarimą, kai senam dar liko galioti pusantrų metų? Mes šiandien jau esam Liberalų frakcijos vardu pateikę savo siūlymus. Tas projektas, mūsų nuomone, yra daugiau skambių frazių rinkinys, o ne konkretus dokumentas. Mes turime užtikrintą biudžeto finansavimą iki 2004 metų pabaigos, o likus pusantrų metų Krašto apsaugos ministerija labai skubiai, per savaitę, nori priimti partijų susitarimą. Gal ministras galėtų paaiškinti, kodėl tai yra daroma būtent dabar.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Gal čia du klausimai, bet aš pirmiausia dėl to, kas ir ką čia stumia. Tai jūs, kaip to susitikimo dalyvis, kaip ir aš turbūt buvot pakviestas Seimo Pirmininko. Seimo Pirmininkas pakvietęs išaiškino susitikimo priežastis, labai aiškiai išaiškino. Jame dalyvavo kitų partijų atstovai, užsienio reikalų ministras dalyvavo, aš dalyvavau, todėl aš nelabai susidariau įspūdį, kad ten kas nors ką nors stumtų. Tai yra tik puiki Seimo Pirmininko iniciatyva aptarti tai, kas jau buvo sudaryta. Aišku, jeigu nebūtų tęsiamas susitarimas, kuris buvo, kiltų klausimų dėl valstybės politikos tęstinumo. Kad jų nekiltų, buvo susitarimas. Labai ačiū, jeigu jūs esat parengęs pastabas. Aš nežinau, kodėl jūs taip traktuojate, kad kažkas stumia ir ypač ministerija.

Antras dalykas dėl to milijono. Aš pirmą kartą girdžiu, kad čia kažkas nori sumažinti penkiais milijonais. Tai man yra naujiena. Gal kas nors individualiai nori, bet iš tiesų aš esu pagrindęs. Kas norėjo, aš buvau pateikęs informaciją dėl realaus mūsų ministerijos finansavimo. Jūs puikiai žinote, kiek teoriškai atitenka iš tų 2% kitoms institucijoms, tai 0,39% pagal praeitą planą, iš tų 2%. Dar papildomai yra finansuojamos kitos struktūros. Ta pati Vidaus reikalų ministerija. Jūs puikiai žinote, kas domitės, tas limitas seniai išsemtas ir jau yra viršytas. Todėl bet koks nubraukimas yra ne tik įsipareigojimų nevykdymas, kaip jūs sakėte, bet ir praktiškai mes negalėsime vykdyti konkrečių darbų, kurie suplanuoti. Čia ir valstybės įsipareigojimai. Kovo 12 dieną užsienio reikalų ministras NATO tarybai yra nusiuntęs laišką, kuriame mūsų valstybė išdėstė savo įsipareigojimus politinėje, karinėje, saugumo ir kitose srityse. Tie įsipareigojimai turi konkretų turinį, datas, terminus. Tai yra ne tik garbės reikalas, bet pagaliau ir mūsų dialogas su rimta organizacija, į kurią žadame įstoti. Jeigu mes dar neįstoję pradėsime kvestionuoti savo įsipareigojimus, nežinau, ar reikia šiame Seime arba šioje salėje man aiškinti, kad tai nėra gerai. Turbūt kiekvienas suprantame. Todėl labai prašau atsakingai žiūrėti į bet kokius braukymus iš ten, kur jau nėra ką braukti.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Šiaulienė. Ruošiasi J.Veselka.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Norėčiau klausti finansų ministrę. Gerbiamoji ministre, tarptautiniu mastu labai palankiai vertinami mūsų ekonominio augimo rezultatai, visi rodikliai. Esame net vadinami baltiškuoju tigru. Prašom pasakyti, jūsų nuomone, kas turėjo įtakos tokiems geriems rodikliams, augimui. Galbūt tai pasekmė prieš metus įvykdytos mokesčių reformos. Taip pat norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, kokiems pasiūlymams Rytų Europos šalių, naujųjų būsimųjų tikrųjų Europos Sąjungos narių… Yra teigiama, kad šios naujos narės, tarp jų ir Lietuva, patyrusios dideles ekonomines reformas ir jas sėkmingai įvykdžiusios, turėtų daryti labai reikšmingą įtaką senosioms Europos Sąjungos šalims vykdant savas reformas, nes jos lyg ir yra apimtos šiokio tokio sąstingio. Prašom, jūsų vertinimai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Aš kaip tik neseniai buvau Briuselyje specialiai organizuotoje konferencijoje apie Europos ateitį, ką gali duoti naujosios šalys narės Europos ekonominei ateičiai, nes Europa turi labai ambicingų tikslų: iki 2009 m. pagal Lisabonos procesą mėginti tapti konkurentiškesne ir mėginti konkuruoti su kitomis pasaulinėmis ekonominių grupių ar susivienijimų struktūromis. Taigi čia naujosios narės tikrai galėtų padaryti įtaką, nors mūsų visų naujai atėjusių bendrasis produktas tesudarys 1%, bet žmonių mes, visos šalys, į Europą atsivedame beveik 17% ir beveik 18% darbo jėgos. Ta darbo jėga ir tie žmonės turi tikrai didelį patyrimą. Mūsų visos šalys perėjo 12, 13 metų, kai kurios ilgesnį laikotarpį struktūrinių reformų, gana greitų ir gilių. Mes turime tikrai labai išsilavinusią darbo jėgą, lanksčią ir santykinai dar ne tokią brangią. Taigi mūsų patirtis iš tiesų būtų naudinga, nes mes nebijome reformų. Mes jas darome, darėme ir perėjome gana nemažus sunkumus. Ta patirtis tikrai, ko gero, Europai būtų naudinga, nes mes matome, kad ir žemės ūkio politikos klausimai Europoje stringa, stringa ir dėl energetikos liberalizavimo, ir kitų reformų srityje. Taigi ir Lietuva, ir kitos naujosios šalys tokį potencialą, revoliucinį potencialą iš tikrųjų turi.

O labai trumpai atsakant dėl augimo ir tų vertinimų. Aš manau, kad Lietuva tikrai seniai nusipelnė tokio vertinimo. Sakyčiau, nuo 2000 metų paskutiniai treji metai yra labai rimtų struktūrinių reformų metai, taip pat stabilios fiskalinės politikos metai, tai sudarė sąlygas ryškiam augimui. Dėl mokesčių reformos norėčiau pasakyti, kad rezultatus rimtos mokesčių reformos matysime tiktai 2004–2005 metais, nes visada reakcija į mokesčių naštos pamažinimą ateina po metų, pusantrų, dvejų. Čia rezultatai vis dėlto daugiau eina iš mūsų ir ankstesnių vyriausybių vykdomos griežtos fiskalinės politikos, struktūrinių reformų kombinacijos. Tai yra tas komplektas, kuriuo tikrai ne bet kuri valstybė iš tų naujųjų dešimties galėtų pasigirti. Mes paskutiniu metu matome, kad mūsų artimiausioje aplinkoje kai kurios šalys turi tikrai daug didesnių sunkumų, o mes galėtume pasidžiaugti, kad besikeičiant vyriausybėms, nesvarbu, kokia partija buvo valdžioje, pagrindinis strateginis susitarimas ir šalies tikslai vis dėlto buvo vykdomi. Tai yra eurointegracija ir euroatlantinė integracija. Tam buvo skirtos visų vyriausybių ir seimų jėgos, nepaisant to, kokių klaidų esame pridarę. Todėl bendras rezultatas tikrai geras, mes tikrai galime didžiuotis bent jau savimi, o artimiausiu metu tiesiog visiems, ir Vyriausybei, ir, matyt, Seimui, reikia mėginti tą potencialą išlaikyti, neprarasti ir nesugadinti to, kas yra pasiekta.

PIRMININKAS. J.Veselka. Ruošiasi kolega J.Korenka.

J.VESELKA. Taip, po finansų ministrės atsakymo jau tapome tigrais, nors tigrai Lietuvoje niekada nesiveisė. Toliau, jau dabar mokysime Europą, kaip ūkininkauti, bet turbūt užmiršta, kad su savo reforma šalies ekonominį išsivystymą nubloškėme 30 metų atgal. Sunaikinai, paskui pastatei vieną namą ir didelis augimas. Bet klausimas bus toks. Nepaisant jūsų nuostabių laimėjimų, galima šiek tiek ir kitaip pagalvoti. Jūs pati pripažįstate, kad Lietuvoje vyksta defliacija, tas stabdo ekonomikos augimą, stabdo biudžeto pajamas, taip pat litas stiprėja dolerio atžvilgiu ir greitai bus daug stipresnis negu doleris. Jūs tai aiškinate, taip vyksta. Bet tam yra nacionaliniai pinigai, kad kas būtų daroma, kad tie dalykai teigiamai veiktų šalies ekonominį augimą. Todėl aš ir klausiu. Ką jūs galvojate daryti? Ar pasyviai stebėti, kaip šie procesai eis, ar siūlysite konkrečias priemones, kad visi šie dalykai būtų pajungti būtent realiam šalies ekonominiam augimui?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Dėl augimo. Jeigu gerbiamasis Seimo narys mano, kad 9,1% yra mažas augimas, tai aš, kaip ekonomistė, manau, kad augimas iš tiesų neblogas. Turėti gerokai didesnį augimą reikštų ekonomikos perkaitimą ir tai būtų pavojinga. Defliacija, kuri dabar yra ir kurią fiksuojame, nėra pavojinga, nes visiškai, su kaupu pramonei, verslui ir ekonomikai kompensuojama ekonomikos augimu. Vienintelę reakciją, kurią dabar matau, tai yra šiek tiek rizikos dėl mokesčių, jų į biudžetą nesurinkome. Bet jokiu būdu tai dar nedaro įtakos verslo arba ekonomikos augimo tempams. Dėl pačios infliacijos situacijos. Mes tikimės, kad kitąmet ji šiek tiek pasikeis. Mes kitąmet ir toliau turėsime šiek tiek didinti akcizus kurui, kad visiškai sulygintume su europiniu akcizų tarifo dydžiu. Manome, kad tai turės įtakos, ir defliacinių reiškinių kitąmet mes turėtume nematyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Korenka. Ruošiasi kolegė I.Degutienė.

J.KORENKA. Dėkoju. Kreipčiausi į gerbiamąją kultūros ministrę Romą Žakaitienę. Gerbiamoji ministre, čia visą valandą Seime vyko debatai dėl Joninių šventės paskelbimo valstybine švente, kur net kolega A.Kubilius, šiek tiek pavargęs, pasiūlė netgi Seimą paleisti, bet artėja, mano manymu, kur kas svarbesnė šventė, skirta Mindaugo karūnavimo dienai, tai Dainų šventė. Daug metų, kai mes buvome ir nelaisvi, iš visų Lietuvos kampelių suvažiuodavo žmonės, iš prigimties kūrybingi, paprasti, dainininkai, šokėjėliai, muzikantai. Dabar artėja ši nuostabi šventė, amžinai nauja, amžinai nepakartojama, bet važinėdamas po Lietuvos kaimelius, miestelius išgirdau susirūpinimą dėl nuvykimo į šventę, dėl šių žmonių gyvenimo Vilniuje, aprūpinimo. Atsakykite trumpai, kaip pasiruošta šventei ir ar turite kokių problemų? Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju už klausimą. Išties Pasaulio lietuvių dainų šventė yra labai didelis ir svarbus reiškinys, todėl ši šventė vyksta šiais metais, kai švęsime Valstybės dieną ir Mindaugo karūnavimo 750-mečio jubiliejų. Šventė yra daug ilgesnė, didesnė, su daugeliu kultūrinių renginių, kurie nėra tiesiogiai susiję su Dainų švente. Tai ir parodos, ir sporto žaidynės, ir įvairūs kiti renginiai. Dainų šventei yra pasirengta, galiu tai tvirtinti, o nusiskundimai, kad galbūt kam nors pritrūksta kokio finansavimo ar yra neaiškumų, manyčiau, tikrai yra išspręsti, nes Vyriausybė visiškai finansuoja kelionės išlaidas visiems Lietuvos kolektyvams, atvykstantiems į Vilnių. Taip pat Vyriausybė finansuoja gyvenimą bendrabučiuose, mokyklose. Savivaldybėms yra paliktas tik rūpestis dėl šventės dalyvių maitinimo. Norėčiau priminti, kad Pasaulio lietuvių dainų šventė atidaroma liepos 3 dieną. Liepos 3 dieną vyksta jau ir folkloro diena, kuri vadinasi “Slauna mūsų giminėlė”. Liepos 4 dieną yra ansamblių diena, liepos 5 – šokių ir liepos 6, paskutinę dieną, yra dainų diena. Taigi, manau, šventė praeis puikiai ir labai kviečiu Seimo narius dalyvauti šventės renginiuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė I.Degutienė. Ruošiasi kolega G.Mikolaitis.

I.DEGUTIENĖ. Per šoninį?

PIRMININKAS. Viskas gerai. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Norėčiau kreiptis į vidaus reikalų ministrą. Neseniai Vyriausybės valandos metu, kai jūs buvote paklaustas, koks likimas laukia ministerijos sekretoriaus J.Liaudansko, jūs pasakėte, kad artimiausiu metu bus padėtas taškas šioje istorijoje. Norėčiau tiesiog pasiteirauti, kas šiame procese pasistūmėjo, kokie yra numatomi sprendimai, ar turėjote galimybę toliau aiškintis su ministerijos sekretoriumi, nes iš spaudos turėjome informacijos, kad jis iš pradžių sirgo, po to lyg atostogavo. Jeigu yra kokių nors pokyčių, būtų įdomu sužinoti. Ačiū už atsakymą.

V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia galiu trumpai atsakyti, kad jokių pokyčių nėra. Sekretorius J.Liaudanskas atostogų metu susirgo ir šiuo metu jis toliau yra gydomas reabilitacijos centre. Į darbą jis dar nesugrįžo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Mikolaitis. Ruošiasi kolega A.Vazbys.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Kadangi žemės ūkio ministro mes taip ir nesulaukiame jau kurį laiką, aš norėčiau paklausti krašto apsaugos ministro. Mūsų gerumas kaimynams, aišku, labai sveikintinas dalykas, kad mes iš Latvijos armijos maitinimui perkame konservus, tai nieko blogo, bet kad Latvijos Prezidentė pasirašė dekretą, ar kaip jis vadinasi, kad nepirks iš mūsų kiaulienos, kaip jūs manote, ar čia nėra pirmas iššūkis Lietuvai?

L.LINKEVIČIUS. Aš labai dėkingas ir už klausimą, ir už tokį pasitikėjimą dėl žemės ūkio problemų. Jeigu jūs klausiate manęs kaip piliečio, tai aš pasipiktinęs tokiu Latvijos sprendimu, o visa kita turbūt užsienio reikalų ministras pakomentuos.

A.VALIONIS. Ačiū…

PIRMININKAS. Prašom.

A.VALIONIS. …už įdomų klausimą. Iš tikrųjų jūs turbūt matote, kad įvairios konfliktinės situacijos mūsų prekybos santykiuose su Latvija nuolat kyla. Įvertindami visą susidariusį santykių paketą, mes užvakar su žemės ūkio ministru ponu Jeronimu Kraujeliu susitikome su ekspertais Užsienio reikalų ministerijoje, aptarėme susidariusią situaciją ir nutarėme, kad jeigu pagal laisvosios prekybos sutarties tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos procedūrą liepos 4 d. organizuojamas jungtinio komiteto posėdis baigsis be rezultatų ir Latvija numatytų muitų Lietuvos ne kiaulienai, o kiaulėms (šiuo atveju kalbama apie kiaules) neatšauks, nes kvotos, kurios duotos Seimo įstatymo, ne Prezidentės, šiuo atveju jos kaltės negalima įrodyti, nes Seimas įstatymu nustatė tas kvotas, ir Lietuvos atveju tai maždaug 7,5 karto mažiau negu, mes manome, būtų teisėta ir logiška, taip pat jeigu nebus ištaisyta situacija, kai įvežant ar bandant įvežti lietuviškus miltus į Latviją, kai licencija įvežti turi būti išduota iš karto, ji neišduodama motyvuojant, jog Latvijos rinka jau prisotinta miltų ir nėra poreikio, kas taip pat yra laisvosios prekybos sutarties pažeidimas, mes manome, kad atsakomosios Lietuvos priemonės turi būti tokios, kurios kompensuotų susidariusį maždaug 20 mln. litų nuostolį. Žemės ūkio ministerija turėtų mums pateikti sąrašą produkcijos, kuriai galėtų būti taikomos atsakomosios priemonės. Kiek aš šiandien žinau, kiek turiu informacijos, kalbama apie krakmolą, konditerijos gaminius, mėsos gaminius ir žuvies konservus. Taigi tai nėra lengvas sprendimas Lietuvai priimti atsakomąsias priemones, įvertinant mūsų eksporto ir importo į Latviją ir iš Latvijos skirtumą, ir nuostolių, jeigu konfliktas eskaluotųsi, patirtume ir mes, galbūt kitos gamintojų grupės. Vakar klausimas buvo pateiktas Vyriausybėje. Vyriausybė nutarė grįžti šį klausimą svarstyti tuoj pat po liepos 4 dienos. Jeigu nebus rezultatų Jungtinio komiteto posėdyje, matyt, mes būsime priversti ginti savo gamintojus, jų teisėtus interesus ir teisėtus reikalavimus ir panaudoti atsakomąsias priemones, kurios, aišku, irgi skaudžiai kirs Latvijos gamintojams.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vazbys. Ruošiasi kolega V.Popovas.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų krašto apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, jums būtų mano klausimas. Norėčiau klausti dėl galimybės Lietuvoje dislokuoti NATO karines bazes, apie ką yra dabar rašoma spaudoje, komentuojami jūsų pasisakymai. Viena šio klausimo dalis būtų, ar tokios galimybės įgyvendinimas neprieštarautų arba nesikirstų su mūsų įsipareigojimais dėl įprastinės ginkluotės mažinimo dalykų? Kita dalis būtų dėl Šiaulių savivaldybės pozicijos. Teko skaityti jūsų komentarus, išreiškiančius nepasitenkinimą šia pozicija. Norėčiau pasitikslinti, kieno būtent yra tokia rezervuota, entuziastinga pozicija: ar savivaldybės vadovų, ar tiesiog tam tikrų pareigūnų? Ar jūs nematote tokios galimybės tiesiogiai kreiptis į miesto visuomenę, jai aiškinant Šiaulių miesto tokios galimybės įgyvendinimo naudą? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Su Šiaulių visuomene ir per Šiaulių tarybos narius esu aiškinęsis ir netgi nuvykęs. Tiesą sakant, yra kaip ir supratimas ir pritarimas, ir netgi tokių dalykų sveikinimas. Dabar dėl savivaldybės nenoro. Tai yra tiesa, nes tai rodo rezultatai. Mes jau daug metų kalbame ta tema, ir tie sprendimai, kurie, pavyzdžiui, anksčiau Vyriausybės buvo priimti, ir dabar Strateginiame komitete yra tam tikros rekomendacijos, labai lėtai įgyvendinami dėl entuziazmo stokos. Aš neišskirčiau kokių nors pavardžių, jeigu jūs to norite. Tiesiog visa ta vadovybė iš tiesų neprisideda prie mūsų galimybių ateityje pritraukti investicijas.

Dėl bazių. Čia iš tikrųjų yra gal pernelyg perdėta Rusijos pareigūnų reakcija, nes kalbama teoriškai apie galimybes (pabrėžiu, teoriškai, nes praktiškai mes tokių dalykų nesvarstome), seniai Šiaulių atžvilgiu buvo diskutuota ir spaudoje, ir viešai, kad mes norėtume investicijų į mūsų infrastruktūrą, kad norėtume pritraukti lėšų, norėtume sukurti papildomų darbo vietų. Pagaliau, jeigu kalbėtume, kaip jūs sakote, apie įprastinės ginkluotės mažinimo įsipareigojimus, Lietuva nėra šios sutarties narė ir nesaistoma šių įsipareigojimų. Jeigu kalbėtume apie politinius NATO įsipareigojimus, irgi taip kategoriškai nėra teigiama. Kalbama apie esmines dislokuojamas pajėgas, ko NATO nenumato daryti artimiausiu metu, tačiau jeigu kalbėtume apie tam tikras pajėgas ir jų dislokavimą, nėra tokių įsipareigojimų. Todėl, manau, Lietuva, ir tai mes esame ne kartą kalbėję iš įvairių tribūnų, neturi pati sau paskirti kokios nors antrarūšės NATO narės vaidmenį, arba kokios nors NATO narės, kuri pati sau iškeltų kokius nors apribojimus, uždraustų kažką daryti. Tai ir politiškai nėra teisinga, ir praktiškai būtų labai klaidinga. Kai kurių Rusijos pareigūnų reakciją, kad mus labiau apribotų a priori, gal būtų galima suprasti, bet tai tikrai neturėtų būti vertinama kaip realistinė pozicija. Juo labiau kad mūsų pozicijoje nėra nieko priešiško Rusijai, nėra nieko, ko nėra nustatyta tarp šalių santykių. Dar kartą kartoju, mes kalbame apie galimybę, o ne apie konkretų projektą, ir uždrausti mums svarstyti galimybę turbūt niekas negali.

Tiek galėčiau pridurti prie tų komentarų, kuriuos jūs skaitėte spaudoje. Ir dabar manau, jeigu bus tokių poreikių, interesų dėl mūsų valstybės saugumo, jeigu bus aljanso interesų, tai, matyt, bus svarstomi tie klausimai. Tai kas, kad dabar tokių projektų nėra, bet kodėl jų negali būti ateityje? Štai tokia ir buvo ta pozicija. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Popovas. Ruošiasi kolega A.Macaitis.

V.Popovas. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrams. Spaudoje buvo rašyta apie tai, kaip sėkmingai sekasi mūsų kariams atlikti misiją Persijos įlankoje, tiksliau tariant, Irake. Buvo ir kita informacija apie tai, kaip verslininkams galėtų ten sektis. Kažkada Seime buvo kalbama, kad ir mūsų verslininkai galės dalyvauti atstatant karo suniokotą valstybės ūkį, bet tokios informacijos trūksta. Gal galėtumėte pakomentuoti ir vieną, ir kitą klausimo dalį? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Gal daugiau pakomentuos užsienio reikalų ministras, bet kadangi manęs klausiate, tai pakartosiu, ką esu ne kartą teigęs.

V.POPOVAS. Aš abiejų klausiau: jūsų ir užsienio reikalų ministro.

L.LINKEVIČIUS. Kadangi manęs klausėte, aš ir pradedu. Labai ačiū. Mūsų manymu, valstybės užduotis – sukurti verslo sąlygas. Politinėmis priemonėmis, dalyvaujant karinėse operacijose, rodant politinį aktyvumą tame regione sukurti prielaidas, geras sąlygas verslui ten nueiti ir dalyvauti konkursuose, laimėti, galbūt gauti tam tikras lėšas ir t.t. Manau, mes tą darbą atlikome. Tačiau nereikia manyti, kad už verslą bus padarytas darbas. Irgi reikia rodyti aktyvumą, reikia dalyvauti konferencijose, sakysime, tų firmų, kurios jau dabar yra sudariusios sutartis Irake. Reikia ieškotų ryšių, kitaip tariant, būti aktyviems. Galbūt susijungti, kaip buvo rekomenduota. Gal didesni koncernai labiau pajėgūs konkuruoti, gal mažesnės firmos mažiau pajėgios. Bet tai, noriu pabrėžti, dvilypis uždavinys. Ne tik valstybė tą turi padaryti, sukramtyti, nuvežti. Valstybė turi sukurti sąlygas. Manau, jos yra sukurtos. Politinė aplinka yra palanki.

Kitas klausimas. Kiek yra verslo aktyvumo, kiek yra noro rizikuoti, kiek yra noro eiti su savo verslu į galbūt nelabai taikias sąlygas? Kalbos nėra, rizikinga, bet vis dėlto reikėtų siekti ateityje turėti kokias nors ilgalaikes sutartis. Dabar mes čia galime samprotauti iš šalies. Aišku, verslo žmonės turi savo motyvų eiti ar neiti. Čia yra kitas klausimas. Atsakant į jūsų klausimą, svarbiausia pabrėžti, kad valstybė tas sąlygas sukūrė, mano įsitikinimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia kolega A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju. Norėčiau klausti vidaus reikalų ministro ir teisingumo ministro to paties klausimo. Ne taip seniai Valstybės kontrolė atliko valstybinių institucijų patikrinimo auditą. Išvados lyg ir neblogos, valstybės institucijos visai neblogai tvarko finansines lėšas. Nustebino vienas dalykas, kad tarp didžiausių pažeidėjų ir nemokančių tvarkytis atsidūrė tokios institucijos kaip teismai ir policija. Policijos departamentas, pasirodo, nemoka tvarkytis su lėšomis ar net jokios apskaitos neturi, taip pat ir kai kurie teismai. Tos institucijos, kurios turi labiausiai prižiūrėti, kad to nebūtų, rodo tokį pavyzdį.

Mano klausimas. Ar yra tose įstaigose, ministerijose koks nors auditas, kuris tą prižiūri? Kaip bus nubausti tie, kurie šių nuostatų nevykdė ir faktiškai pažeidė įstatymus?

V.V.BULOVAS. Gal aš pradėsiu. Ačiū už klausimą. Taip, tos problemos, kurios dabar buvo aprašytos spaudoje pagal Valstybės kontrolės tikrinimo medžiagą, buvo žinomos ir šiek tiek anksčiau. Problema yra ta, kad pagal dabar galiojančią sistemą tiesiogiai iš valstybės iždo yra finansuojamos teritorinės policijos įstaigos aplenkiant Policijos departamentą. Vienu požiūriu tai yra gerai, nes tai yra tarpinės grandies išvengimas. Blogai, kad tokiu atveju yra sunkiau vykdyti kontrolę. Kaip parodė Valstybės kontrolės tikrinimo rezultatai, Policijos departamente ta reali finansų kontrolė ir buvo silpnai vykdoma. Auditas buvo įkurtas pačiame Policijos departamente ne taip seniai, o situacija, kuri susiklostė, sakykime, su Širvintomis, buvo šiandien aptarta ir pas mus. Buvo pasitenkinama apibendrintomis finansinėmis ataskaitomis, ir apibendrintos finansinės ataskaitos atrodė neblogai, bet iš esmės turėjo būti ir reguliarios lydinčios revizijos. Jų, deja, nebuvo.

Dabar yra aptariami Valstybės kontrolės akto rezultatai, atliekami papildomi vidaus tyrimai ir bus imtasi priemonių trūkumams pašalinti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, ačiū, gerbiamosios ministrės ir mielieji kolegos. Vyriausybės… Ar dar kas nori atsakinėti? Ar teisingumo ministras… Gerbiamieji kolegos, mums reikia taupyti laiką. Dar bus progų pasikalbėti ir individualiai, ir kolektyviai. Taigi ačiū. Vyriausybės valanda baigta.

 

Prekybinės laivybos įstatymo 1, 2, 3, 4, 8, 11, 14, 15, 21, 27, 70, 75, 86 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 16, 17, 18, 19, 28, 30, 69, 71, 72, 73, 74, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, šeštojo ir devintojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, Įstatymo papildymo 401 ir 571 straipsniais bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-2625(3*) (svarstymo tęsinys)

 

Grįžtame į ankstesnę darbotvarkę, 1-8 klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo tolesnis svarstymas. Čia yra viena pastaba. Mes dėl jos, gerbiamasis Greičiūnai ir gerbiamieji kolegos, turime susitarti. Dar kartą ačiū, gerbiamieji ministrai.

Gerbiamasis pranešėjau, mano duomenimis, kolega R.Vaštakas savo pataisas atsiima. (Balsai salėje) Jis man pranešė, kad atsiima. Lieka Užsienio reikalų komiteto pastaba, kuriai jūsų komitetas nepritarė. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Komitetas nepritarė Užsienio reikalų komiteto pastabai, o pritarė Jūrininkų sąjungos siūlymui. Galiu trumpai pasakyti, ten buvo ar 50% Europos Sąjungos ir nuolat gyvenančių, ar du trečdaliai. Komitetas pritarė patobulintam variantui – du trečdaliai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega Kirkilai, ar papildomai pateiksite savo pastabą, ar dėl jos reikės balsuoti? Gerbiamasis Kirkilai? (Balsas salėje) Prašom. Gerbiamasis…

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamajam kolegai noriu pasakyti…

PIRMININKAS. Prašom iš vietos. G.Kirkilas. (Balsai salėje) Tvarka yra tvarka, kaip matote. G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Komitetas, kaip žinote, pritarė visiems straipsniams, išskyrus vienam su maža pataisa. Tai yra 6 straipsnio 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas, kuriame kalbama apie laivo įgulos dalis. Prieš tai buvo siūloma 25 ir 75, komitetas siūlo ne mažiau kaip 50% Europos Sąjungos valstybių piliečių. Štai tokia yra pataisa. Tiesiog laivo pakeistos įgulos pilietybės proporcijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar yra remiančių šią pataisą, ar galime iš karto balsuoti, nes pagrindinis komitetas nepritarė? Bendru sutarimu pritariame pagrindiniam komitetui? Bendru sutarimu pritarta. Pritarta bendru sutarimu pagrindinio komiteto išvadai.

G.KIRKILAS. Gerbiamasis pirmininke, atsiprašau.

PIRMININKAS. Jūs reikalaujate balsuoti?

G.KIRKILAS. Na, man šiek tiek keista, kad čia du klaipėdiečiai: V.Stankevič ir V.Greičiūnas. Vieni informuoja komitetą, kad dėl tokios proporcijos nepatenkinti klaipėdiečiai, jūros mokyklos ir kad dar vyksta diskusijos dėl to. Nesinorėtų priimti pataisą ir po to vėl ją taisyti.

PIRMININKAS. Gerai. Vieną minutėlę. Tada kolega R.Sinkevičius, kuris nori tarti žodį, matyt, už pataisą. Ar už pagrindinį komitetą? Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Ne, už visą įstatymą.

PIRMININKAS. Tada prašom, gerbiamasis Greičiūnai. Jūs pasakykite dėl pataisos ir balsuosime.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis kolega, jūs pasiūlėte 50 ir 50. Bet atsižvelgdamas į Jūrininkų sąjungos, Jūrininkų laivų savininkų asociacijos siūlymą komitetas pritarė dviem trečdaliams, t.y. 66%, ne 50%, kaip jūs siūlėt, 50 ir 50. Du trečdaliai Europos Sąjungos narių ir Lietuvos nuolatinių gyventojų ir vienas trečdalis kitų. Tai dar labiau pagerina ir mokslo įstaigų norą.

PIRMININKAS. Tai sutinkame? Gerai, ačiū. Tada pritariame pagrindinio komiteto išvadai. Daugiau pastabų nėra, kalbėtojų nėra. Ar reikalauja kas balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti? Prašau.

V.GREIČIŪNAS. Aš tik siūlau, dėl to, kam pritaria komitetas, klausimų nekyla.

PIRMININKAS. Savaime aišku.

V.GREIČIŪNAS. Aišku, ačiū.

PIRMININKAS. Tai galime bendru sutarimu? Pritarta. Kitą savaitę numatyta jį priimti.

 

Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 18, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2584 (svarstymas)

 

Dabar kviečiu kolegą A.Sakalą į tribūną. Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2584. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis, todėl komiteto pirmininkui žodis. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį dokumentą dalyvaujant ir autoriui. Komiteto sprendimas yra toks. Aš nedetalizuosiu visų pastabų. Yra pastabų, į kurias buvo galima atsižvelgti ir taisyti, bet yra ir principinių pastabų, kurios, mūsų nuomone, prieštarauja Konstitucijos 7 straipsniui. Todėl komiteto sprendimas buvo toks: “Projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto preliminariu vertinimu įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijos 7 straipsniui bei teisinės valstybės principui, bei į kitas pastabas, kurioms komitetas pritaria”. Galiu pasakyti, nors šiandien nematau rengėjo, rengėjas dalyvavo, jis sutiko su tuo, kad įstatymą reikėtų taip patobulinti, kad nebūtų šių prieštaravimų, tada svarstyti iš naujo. Ačiū. Beje, komitetas šį sprendimą priėmė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Tikiuosi, kad gal ir kolegos Seimo nariai bendru sutarimu pritars pagrindinio komiteto išvadai. Sutinkame? Ačiū, pritarta. Dirbame toliau. Dabar jau tie klausimai, kurie po Vyriausybės valandos, o Vyriausybės valanda, pasirodo, dar nesibaigė, 6 minutės liko. Individualių įmonių įstatymo projektas ir Įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Projektų registracijos Nr.IXP-2642 ir Nr.IXP-2643. Ar ministras?.. Kolega Nerijus Eidukevičius. Prašom. Pateikimas.

 

Individualių įmonių įstatymo projektas Nr.IXP-2642. Įmonių įstatymo 6 ir 12 straipsnių pakeitimo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-2643 (pateikimas)

 

N.EIDUKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo projekto tikslas – reglamentuoti individualių įmonių steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą ir likvidavimą. Individuali įmonė yra vienintelė įmonių teisinė forma, kuri iki šiol nėra reglamentuota atskiru įstatymu. Įsigaliojus Civiliniam kodeksui visos individualios įmonės tapo juridiniais asmenimis, todėl įgijo visas juridinių asmenų teises ir pareigas.

Įstatymo projekte pateikta individualios įmonės samprata, pagal kurią individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad individualios įmonės steigėju ir dalyviu gali būti kiekvienas veiksnus fizinis asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir kad dalyvis atsako už individualios įmonės prievoles visu savo turtu, taip pat siekiant geriau apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, siūloma apriboti individualios įmonės dalyvio teisę būti kitos individualios įmonės dalyviu, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos arba komanditinės ūkinės bendrijos tikruoju nariu. Įstatymo projekte siūloma nustatyti individualios įmonės specifiką atitinkančius steigimo reikalavimus bei minimalius reikalavimus steigimo dokumentų turiniui.

Įstatymo projekte numatyta, kad jeigu individualią įmonę steigia santuoką sudaręs asmuo, turi būti gautas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas steigti šią įmonę. Jeigu tokio sutikimo nėra gauta, individualią įmonę steigdamas vienas iš sutuoktinių gali įnešti į ją tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Taip pat įstatymo projekte siūloma (…) reglamentuoti individualios įmonės valdymą ir pasinaudoti Civilinio kodekso numatyta galimybe nesudaryti įmonės valdymo organų. Šiuo atveju individualios įmonės dalyvis vykdytų ir funkcijas, kurias įstatymai priskiria valdymo organams.

Individualios įmonės turtas yra individualiai įmonei perduotas dalyvio turtas, turtas, įgytas individualios įmonės vardu, ir taip pat turtas, kuris dalyviui ir jo sutuoktiniui priklauso jungtinės nuosavybės teise ir atskirų sandorių pagrindu yra perduotas individualiai įmonei. Turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise.

Taip pat specifiškai reglamentuoti individualios įmonės paveldėjimo klausimai, pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę, tikrąją ūkinę bendriją ir taip pat į viešąją įstaigą klausimai.

Atsižvelgiant į įstatymo projekto nuostatą, kad vienas asmuo negali būti kelių individualių įmonių savininku, individuali įmonė negali būti reorganizuojama, išskyrus tuos atvejus, kai individualią įmonę paveldi asmuo, kuris yra kitos individualios įmonės dalyvis, bei kai reorganizuojama iki šio įstatymo įsteigta individuali įmonė, kurios savininkai yra abu sutuoktiniai. Taip pat įstatymo projekte numatyti individualios įmonės likvidavimo ypatumai, o įmonės likvidatorius įgyja individualios įmonės vadovo teises ir pareigas nuo jo paskyrimo dienos. Įstatymo projekte numatytos individualios įmonės likvidatoriaus pareigos, nurodyta, kokia informacija turėtų būti individualios įmonės likvidavimo akte.

Siūloma, kad šis įstatymo projektas įsigaliotų nuo 2004 metų sausio 1 dienos.

Kadangi šiuo metu galiojančio Įmonių įstatymo nuostatos dėl individualių įmonių neatitinka Civilinio kodekso nuostatų, Individualių įmonių įstatymo projekto nuostatų, teikiamas Įmonių įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti vienas Seimo narys. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kai tik įstatymas pasirodė žiniasklaidoje, jis verslininkų nebuvo palankiai įvertintas. Buvo kalbama, kad tai nėra verslo sąlygų gerinimas. Mano klausimas būtų toks: ar prieš rengiant šį įstatymą buvo derinta su verslo organizacijomis, ar buvo gauta jų kokių nors pasiūlymų, ar buvo manoma, kad tai yra įstatymas, kuris palengvins verslo sąlygas jiems? Ačiū.

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Be jokios abejonės, kai buvo rengiamas šis įstatymo projektas, jis darbo tvarka buvo derintas su daugeliu organizacijų. Jis nebuvo slepiamas. Aš turiu tikslų skaičių. Buvo derintas su 22 Lietuvos organizacijomis. Turiu net sąrašą. Tai iš esmės yra visos pagrindinės institucijos, kurios susijusios su smulkaus ir vidutinio verslo santykiais, jų reglamentavimu, taip pat atstovaujamosios institucijos, asocijuotos institucijos ir panašiai.

Dėl verslo sąlygų gerinimo. Mūsų nuomone, tai, kad ši sritis nebuvo reglamentuota iki tam tikro laiko, buvo ne taip blogai, kaip pasidarė, kai atsirado Civilinis kodeksas, kuris reglamentuoja, nors daugelis ir nesutinka, kad Civilinio kodekso kai kurios nuostatos turėtų būti taikomos individualioms įmonėms, joms reglamentuoti. Taigi šis įstatymas iš esmės tiek verslininkams, tiek kitoms institucijoms suteikia galimybę turėti visišką aiškumą šioje srityje, kuri reglamentuoja individualias įmones, ir daro daug paprastesnį darbą. Daugeliu atvejų nereikia skaityti Civilinio kodekso, nereikia gilintis į kitų įstatymų nuostatas, viskas yra surašyta specialiame įstatyme, kaip yra padaryta Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose panašiuose įstatymuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų.

Ar galime pritarti abiem projektams po pateikimo? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad tiek vienam, tiek kitam projektams pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Taip pat Seniūnų sueiga siūlo, kad abu projektai būtų nagrinėjami rudens sesijoje.

Ir dar vienas klausimas. Kviečiu viceministrą Albertą Vasiliauską į tribūną. Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimai, projekto registracijos Nr.IXP-2577.

 

Finansų įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2649* (svarstymas)

 

Gerbiamasis viceministre, gal jūs galite palūkėti, nes komiteto pirmininkas A.Butkevičius turi kažkur kitur į posėdį bėgti? Čia jis aiškina, tuoj pamatysime, ar teisybė, kad yra labai trumpas jo rezervinis klausimas. Jis vadinasi Finansų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas, projekto registracijos Nr.IXP-2649. Taikoma skubos tvarka. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas buvo svarstomas Biudžeto ir finansų komitete. Jis susideda iš dviejų straipsnių. Yra siūloma nukelti kelias datas, nes yra neparengti visi įstatymus lydintys aktai. Siūloma, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2004 m. sausio 1 dienos, o visi kiti teisiniai dokumentai būtų parengti iki šių metų lapkričio 1 dienos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori dalyvauti diskusijoje. Ar nori kas kalbėt dėl balsavimo motyvų? Niekas. Tai galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Ir kitą savaitę numatyta priimti.

Aš labai atsiprašau. Dabar jau viceministras, o jaunesnis palauks. (Balsas salėje) Tai A.Butkevičius pasakė kalbą, viskas gerai. Ar dar vieną turėjo pasakyti?

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159, 1591, 1891, 1892, 18912, 18913, 221, 2463, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2577 (pateikimas)

 

Gerai, prašom gerbiamąjį viceministrą. Primenu, tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, projekto registracijos Nr.IXP-2577. Labai atsiprašau, viceministre, aš noriu atsakyti P.Papovui. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą perskaitysime ir be A.Butkevičiaus pagalbos. Prašom.

N.EIDUKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159, 1591, 1891, 1892, 18912 18913, 221, 2463, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso būtent šių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kuriuos straipsnius, tiksliau kalbant, suderinti šių straipsnių nuostatas su Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo mėn. 27 d. nutarimu Nr.402 “Dėl tipinės apskrities viršininko administracijos struktūros patvirtinimo”. Priėmus įstatymo projektą teigiamų ar neigiamų pasekmių nenumatoma, rengti naujų ir keisti galiojančių įstatymų nereikės. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių spaudos apsaugos konvencijos šių klausimų nereglamentuoja. Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Siūlau priimti svarstyti tokį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, jūsų niekas nenori paklausti. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta. Ačiū dar kartą.

Dabar turiu pasakyti, kad Seniūnų sueiga siūlo, jog pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? O papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti kitą savaitę liepos 1 d., o po to visą paketą kartu. Bet apie tai šiek tiek vėliau pasakysiu.

 

Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2335(2*) (svarstymas)

 

Imamės dar vieno rezervinio klausimo, kad vakarinis posėdis mums būtų lengvesnis. Tai rezervinis 3 klausimas – Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2335(2). Pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – pats pirmininkas P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė pateikto įstatymo projektą. Pastabų Seimo Teisės departamentas šiam projektui neturėjo, kiti neturėjo. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Finansų departamento pastabas patobulino šį įstatymo projektą ir siūlo jam pritarti. Komitete buvo pritarta bendru sutarimu. Reikalo esmė yra ta, kad vienmandatininkams, kurie turi telefonus apygardose, būtų skaičiuojamas kas mėnesį limito viršijimas, tačiau mokėti reikėtų už tris mėnesius ketvirčio pabaigoje bendrą sumą. Jeigu vieną mėnesį per daug, daugiau negu limitas, o kitą mėnesį mažiau, kad būtų galima išvesti vadinamąjį vidurkį ir būtų išskaičiuota iš atlyginimo tuomet jau už tris mėnesius, kai bus viršijama. Jeigu bus viršyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pranešti, kad pagrindinio komiteto pirmininkas buvo teisus, išties Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, nagrinėjo. Jis nutarė pritarti pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Niekas, kolegos, nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime.

Gerbiamieji kolegos, ar galima būtų pritarti, nes čia tikrai daugiau techninis dalykas, ypatingai skubai ir priimti iš karto antradienį? Galime. (Balsai salėje)

Tai dabar, gerbiamieji kolegos, noriu pranešti dėl tolesnio mūsų darbo. Posėdį, kaip matote, mes baigiame beveik laiku. Lieka neišnagrinėti du rezerviniai klausimai, tai tik pateikimai, taigi neturėtų būti didelių keblumų. Kolegų opozicionierių darbotvarkė yra gana didelė, bet manau, kad čia mes per daug nesiginčysim, tik primenu, kad iš rytinio, t.y. šio posėdžio, nukelti į vakarinį trys klausimai, dėl kurių turėsime pačioje pradžioje aiškintis. Tai yra dėl vieno įstatymo, kurį pateikė kolega A.Butkevičius, dėl tų datų alkoholiniais klausimais, paskui, žinoma, Joninių, arba Rasos (Joninių), reikalas ir vienas iš saugaus eismo įstatymų, iš to paketo, kuris buvo rytą. Tai štai tiek dėl vakarinio posėdžio.

Ir dar du dalykai, dėl kurių mes turėtume susitarti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nagrinėjo Pensijų kaupimo ir visus kitus įstatymus, t.y. projektus, kurių numeriai Nr.IXP-2193, Nr.IXP-2194, Nr.IXP-2195, ir siūlo pagrindiniu skirti ne jų, o Biudžeto ir finansų komitetą, nes čia išties daugiau piniginiai reikalai, o po to jau socialiniai. Ar sutinkame, kad paskirtume kitą komitetą, t.y. Biudžeto ir finansų komitetą? Sutinkame? Ačiū. Taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo nukelti svarstymo datą į naujos sesijos pradžią arba, jeigu pavyks, į neeilinės sesijos pradžią, t.y. į rugsėjo mėnesio pradžią. Sutinkame? Ačiū. Ir čia sutarta.

Ir dar vienas, daugiau techninis dalykas. Pagal mūsų jau turbūt trečia sesija taikomą darbo metodą, patobulintą metodą, kodeksų taisymai pateikiami, svarstomi įvairiu metu, o priimami vienu kartu sesijos pabaigoje. Todėl yra siūlymas priimti protokolinį sprendimą, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektų, kurių numeriai, skaitau, Nr.IXP-1888, Nr.IXP-2044, Nr.IXP-2107, Nr.IXP-2136, Nr.IXP-2172, Nr.IXP-2286, Nr.IXP-2510, Nr.IXP-2516, Nr.IXP-2577, Nr.IXP-2653, Nr.IXP-2662, Nr.IXP-2674 ir Nr.IXP-2705 (jeigu dar atsiras koks kitas antradienį), kad, žodžiu, visi šie projektai būtų priimami kaip vienas dokumentas, kaip vienas teisės aktas. Sutinkame? Pavedame Teisės ir teisėtvarkos komitetui sujungti visus projektus ir pateikti kaip vieną teisės akto projektą.

Mielieji kolegos, labai ačiū. Padirbėjome produktyviai. Per daug posėdžio neužtęsėme. To garbei siūlau registruotis. (Balsas salėje) Galbūt stropiausiems.

Užsiregistravo 25. Visai neblogai. Ir jums, ir kitiems – gero apetito. Vakarinis posėdis prasidės 15.00 valandą.