Keturiasdešimt
septintasis (393) posėdis
2003 m. birželio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.Andriukaitis ir G.Steponavičius
Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaita
PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). (…) mūsų salėje labai nedaug. Galėtume pradėti popietinį posėdį, bet aš tiesiog nežinau, ką daryti, gal paskelbti 5 minučių pertrauką ar kaip? Nereikia. Taigi pradedame popietinį posėdį, kolegos, ir registruojamės.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kolegos, buvo nespėta užsiregistruoti, taigi dar kartą mygtelkime… Dėl suprantamų priežasčių perimu pirmininkavimą, kad pateikti ataskaitą žodis būtų suteiktas V.Andriukaičiui. Taigi kviečiame kolegą. Tai būtų Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaita. Prašom, kolega, į tribūną. Eilės tvarka po to svarstytume likusius du rytinio posėdžio klausimus. Manau, netrukus pasivysime atsilikimą. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite jums pateikti paskutiniųjų Konvento posėdžių ataskaitą, taip pat patikinti, kad tai bus ir paskutinė mūsų delegacijos ataskaita už 26 Konvento posėdžius, už 15 mėnesių, praleistų Konvente, už darbą aštuoniose darbo grupėse, už gana sudėtingą ir įtemptą darbą. Kartu noriu padėkoti visiems Konvento delegacijos nariams, tiek buvusiems, tiek dabar esantiems, už vaisingą darbą, taip pat padėkoti Europos reikalų komiteto sekretoriatui ir patarėjams, kurie labai daug dirbo negailėdami jėgų. Taip pat padėkoti 34 ekspertams, kurie mums teikė pagalbą ir mus konsultavo. Tai ekspertai iš Teisės departamento, iš Informacijos analizės skyriaus, iš Vyriausybės institucijų, iš Konstitucinio Teismo.
Taigi, gerbiamieji kolegos, Salonikuose birželio 20 dieną Vadovų taryboje bus pateiktas Konvento dėl Europos Sąjungos ateities parengtas Europos Sąjungos konstitucinės sutarties projektas. Tas projektas, kolegos, mano rankose. Jis tikrai yra įdomus, svarbus ir jis bus mums visiems svarbus jau nuo kitų metų arba dar nuo kitų metų, kai pradėsime dirbti kaip visateisiai Europos Sąjungos nariai. Manau, kad šalia Lietuvos Konstitucijos teks studijuoti ir šį konstitucinės sutarties projektą.
Jis susideda iš 460 straipsnių. Jo yra keturios dalys. Visos jos yra neabejotinai reikalingos, ypač nagrinėjant atskiras politikos sritis. Kaip žinote, nemaža dalis Europos Sąjungos politikos sričių bus mūsų namų darbai. Mums, nacionaliniam parlamentui, teks net aštuonios naujos funkcijos, kurias reikės atlikti lygiai taip pat, kaip mes šiandien atliekame savo namų darbus, diskutuodami apie mūsų įstatymus arba mūsų Vyriausybės programą, arba vykdydami parlamentinę kontrolę.
Taigi, gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad parengtas rimtas dokumentas. Jis paremtas labai svarbiomis nuostatomis, jame daug naujovių, kurios leidžia pasakyti, kad Europos Sąjunga, 25 narių Europos Sąjunga, tikrai stovi prieš naują savo istorinės raidos etapą, ir tiek senosios, tiek naujosios šalys narės tapo šio naujojo etapo signatarėmis.
Kaip žinote, iš viso Konvente buvo 105 nariai. Mūsų delegacijos nariai keitėsi ir paskutinioji sudėtis yra jums žinoma, jos nekartosiu. Mūsų delegacija parengė net septynias stambias kontribucijas Konvente svarstomais klausimais. Tai ir dėl institucinės Europos Sąjungos architektūros, dėl 1, 16 Konstitucijos sutarties straipsnių projekto, pateikta Europos reikalų komiteto tarpinė pozicija dėl Europos Sąjungos ateities, dėl nacionalinio parlamento vaidmens stiprinimo, dėl sutarčių supaprastinimo, dėl kompetencijų pasidalijimo tarp Europos Sąjungos ir valstybių narių. Taip pat mes pasirašėme dar tris kontribucijas, inicijuotas kitų Konvento narių, t.y. dėl Pagrindinių teisių chartijos įtraukimo į konstitucinę sutartį, dėl tarpvyriausybinės konferencijos rengimo datos, dėl laisvo saugumo ir teisingumo erdvės.
Iš viso mūsų delegacija pateikė Konvente galutiniam Konstitucijos projektui per 40 mūsų Lietuvos delegacijos suformuluotų konkrečių pataisų, iš jų per 20 Konventas priėmė. Konvento prezidiumas tas pataisas priėmė. Ypač svarbu pabrėžti, kad paskutiniajame Konvento posėdyje mes sugebėjome mobilizuoti nemažą būrį Konvento narių, paremiančių lygios rotacijos principo Konstitucijoje įtvirtinimą pirmininkaujant Europos Sąjungos taryboms. Mes pasiekėme pritarimą, kad Europos Sąjungos vadovų tarybos pirmininkas, rengdamas darbotvarkes, konsultuotųsi su Europos komisijos prezidentu, taip pat kartu su Europos Sąjungos bendrųjų reikalų taryba nuspręstų darbotvarkės ir kitus specialius klausimus.
Kokios rimtos inovacijos buvo pasiektos šiame Konvente? Neabejotinai jos susijusios su daug kuo: ir su tuo, kad Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privalomu dokumentu, ir su tuo, kad Europos Sąjunga tapo juridiniu asmeniu, ir su tuo, kad panaikinta Europos Sąjungos ramsčių sistema, o kompetencijos įrašytos į vieną dokumentą, ir su tuo, kad kompetencijų mechanizmas supaprastintas ir dabar taikomi kvalifikuotos balsų daugumos principai su bendra sprendimo procedūra paliekant, suprantama, išimtį užsienio politikoje, gynybos, saugumo politikoje ir tose srityse, kur perleidžiama nacionalinė kompetencija (…) lygiui, paliekant ten vienbalsiškumo principo galiojimą. Taigi ir vienbalsiškumas, ir kvalifikuota balsų dauguma atsispindi Konstitucijoje, ir ypač ten, kur aprašomos kompetencijos, taip pat instrumentai, leidžiantys įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus.
Nemaža naujiena yra tai, Europos Parlamentas pirmą kartą gauna teisę rinkti Europos Komisijos prezidentą, taip pat leisti visus įstatymus kartu su Europos Sąjungos Taryba. Europos Sąjungos Taryboje bus formuojama atskiria įstatymų leidybos taryba. Tai irgi yra inovacija tam, kad įstatymai būtų priimami viešai, dalyvaujant žiniasklaidai, visuomenei, stebėtojams, o ne už uždarų durų.
Rimtas siūlymas yra ir dėl Komisijos sudėties, kurioje dabar bus 15 komisarų su balso teise ir 15 komisarų be balso teisės, ir iš esmės tai galės apimti visas valstybes. Kiekviena valstybė narė turės atstovą, o rotacijos būdu kas penkeri metai keisis komisarai ir nebalsuojantys po penkerių metų galės balsuoti. Rotacijos principas išsaugomas ir kitose institucijose. Taigi, manau, kad Lietuvos Respublikos Seimo suformuluoti tikslai yra pasiekti.
Norėčiau, kolegos, atkreipti dėmesį, kad mes priėmėme tris rezoliucijas – 2001 m. gruodžio 19 d., 2002 m. liepos 4 d., taip pat Seimo Europos reikalų komiteto tarpinę poziciją 2002 m. rugsėjo 17 d. šių metų gegužės 29 d. priėmėme paskutinę rezoliuciją. Mes šiose rezoliucijose labai aiškiai pabrėžėme šalių lygiateisiškumo principą, bendrijų metodo stiprinimą, solidarumo reikšmę Europos Sąjungos politikoje, pabrėžėme ir atsakomybę už tai, kad Europos Sąjunga neviršytų savo kompetencijų dėl subsidiarumo, proporcingumo principų įgyvendinimo, priežiūros, patikėtos nacionaliniams parlamentams. Visa tai yra šioje Konstitucijoje.
Aišku, Konstitucija yra kompromisinis dokumentas. Nėra abejonės, kad galima diskutuoti dėl jos atskirų straipsnių, dėl teksto, dėl žodžių, tačiau iš esmės ši konstitucinė sutartis yra geras pamatas Salonikuose ir geras pamatas rudenį startuosiančioje tarpvyriausybinėje konferencijoje ją priimti. Taigi, kolegos, leiskite tuo ir atsiskaityti jums už nuveiktą darbą. Mūsų visos ataskaitos, išsamios, smulkios, yra įteiktos Seimo valdybai, yra pateiktos Tarpparlamentinių ryšių skyriui, yra išdalytos jums, elektronine versija išplatintas Konstitucinės sutarties projektas. Europos reikalų komitetas yra atviras ir kviečia kitus komitetus diskutuoti. Aš manau, mes teisingai darėme, kad aktyviai dirbome, visas Seimas dirbo, frakcijos teikė savo nuomones, buvo debatai. Mes žingsnis po žingsnio įsitraukėme į europinius reikalus.
Baigdamas, kolegos, norėčiau prašyti Seimą, kad Seimas rudens sesijoje numatytų atskirus posėdžius išnagrinėti Konstitucinę sutartį ir suformuoti savo poziciją Lietuvos delegacijai, kuri spalio mėnesį vyks į tarpvyriausybinę konferenciją su Lietuvos vienokia ar kitokia pozicija tam, kad būtų patvirtinta ši sutartis. Tikrai džiaugiuosi, kad Lietuva tampa naujos Europos konstitucinės sutarties signatare, kad signataru tampa mūsų Seimas. Mūsų Seimui iš tikro teko dar vienas istorinis uždavinys. Džiaugiuosi, kad visi seimai Lietuvoje turėjo savo istorinę prasmę. Taip jau atsitiko per šį trumpą keturiolikos metų nepriklausomybės laikotarpį. Jums, mielieji kolegos, norėčiau palinkėti sėkmės jūsų darbe ir pasidžiaugti, kad jūs, šio Seimo nariai, būsite šio istorinio Europos Sąjungos konstitucinio dokumento signatarai. Ačiū. Sėkmės darbuose!
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už šią ataskaitą, taip pat ir už daugelį kitų anksčiau buvusių ataskaitų. Galime manyti, kad prie Konvento ataskaitų yra padėtas taškas, bet neabejotina, kad šios diskusijos kiekvieną mūsų praturtino. Aš nedelsdamas noriu jums grąžinti pirmininkavimo vadžias. Toliau pirmininkaus V.Andriukaitis.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projektas Nr.IXP-2185(3*) (svarstymas)
PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos, dėkoju, tęsiame posėdį. Dabar svarstysime iš rytinio posėdžio likusius tris klausimus. Norėčiau pasiūlyti pradėti svarstyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projektą Nr.IXP-2185. Kviesčiau į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą pateikti komiteto poziciją. Prašom, pranešėjau.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projektą. Aš nenorėčiau skaityti visos pagrindinio komiteto išvados (ją sudaro 40 puslapių). Tai yra gana aktualus įstatymas ir jam gauta labai daug pasiūlymų. Todėl komitete buvo ir klausymai, ir ilga derinimo stadija. Aš pasakysiu kai kurias problemas.
Iškart atkreipiu dėmesį, kad yra parengtas antrasis variantas. Jis buvo suderintas ir su daugiausia ginčų kėlusiu… tarp Socialinių reikalų ir darbo ministerijos ir Sveikatos reikalų ministerijos – pasidalyti įtakos sritis. Gauta daug pasiūlymų iš visuomeninių organizacijų. Trumpai apie visus.
Buvo Teisės departamento išvada, į daugelį pastabų yra atsižvelgta. Neatsižvelgta į vieną kitą pastabą, nes, mūsų nuomone, vienas ar kitas straipsnis paprasčiausiai šiek tiek plačiau paaiškina tai, kas parašyta Darbo kodekse. Net tris didelius pasiūlymų paketus teikė Lietuvos profesinės saugos lyga. Daugelis jų pasiūlymų yra filosofinio, mokslinio pobūdžio, o ne konkretūs, skirti mūsų įstatymui. Jie dalyvavo ir mūsų klausymuose, ir svarstymuose. Iš principo atsižvelgta tik į vieną kitą pasiūlymą, nes jų pasiūlymai yra diskusinio pobūdžio, sakykim, kaip vadinti nelaimingą atsitikimą darbe arba potencialiai pavojingą įrangą, ar incidentą, ar jį reikėtų mikrotrauma vadinti, ar pavojinga situacija. Tai, ko gero, yra ateities diskusijų klausimas. Tai būtų šio įstatymo vilkinimas.
Taip pat pasiūlymus pateikė Lietuvos energetikų sąjunga. Jų pasiūlymams iš dalies pritarta. Beveik visi, kurie siuntė pasiūlymus, atkreipė dėmesį į 27, buvusį 29, straipsnį. Jis dabar, mūsų galva, suformuluotas kur kas aiškiau, kad nekiltų dviprasmybių aiškinant, kiek turi būti instruktuotas darbuotojas, atėjęs dirbti arba atlikti tam tikras funkcijas, arba patikrinti į kitą įmonę.
Gauta pasiūlymų iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto, į daugelį jų atsižvelgta. Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” teikė daug pasiūlymų. Beveik į visus atsižvelgta, išskyrus tuos pasiūlymus, kuriuose siūloma plėsti, pavyzdžiui, darbo ir poilsio organizavimo klausimus. Aš manau, kad tai apibrėžta Darbo kodekse ir to daryti nereikėtų.
Toliau. Yra Seimo narių pasiūlymų. Atsiprašau. Kaip sakiau, daug pasiūlymų pirmajam variantui pateikė Sveikatos apsaugos ministerija, bet po diskusijų, kuriose dalyvavo vienas iš ministerijos sekretorių, mūsų darbuotojai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, yra pasiektas susitarimas. Svarstymo metu komitete diskusijų nekilo. Tos formuluotės, kurios…
PIRMININKAS. Vieną minutę! Aš labai paprašyčiau kalbančius telefonu K.Skamaraką ir kitus truputį tyliau kalbėti arba, jeigu galima, kalbėti ne posėdžių salėje. Labai didelis triukšmas. Būkite geri, priminkite kolegai. Jis kalba telefonu. Prašom, pranešėjau, tęsti.
A.SYSAS. Labai ačiū. Raseinių klausimai yra labai svarbūs, bet Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas yra ne mažiau svarbus Lietuvos žmonėms.
Mielieji kolegos, taigi tęsiu savo pateikimą. Yra gautos mūsų kolegos komiteto nario S.Kružinausko pataisos. Aš manau, mes atskirai dėl jų balsuosime ir kalbėsime. Kai kurioms iš jų pritarta, kai kurioms komitetas nepritarė, bet, manau, svarstymo stadijoje apie kiekvieną atskirai kalbėsime. Taupysiu laiką.
Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė šiam įstatymui. Komiteto išvada yra pritarti patobulintam įstatymo projektui su komiteto išvadomis. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiame A.Salamakiną. Žmogaus teisių komiteto vardu – G.Dalinkevičius. Prašom pateikti jūsų išvadą, po to gal pasirodys ir Sveikatos reikalų komiteto atstovas.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė šį projektą ir pritarė bendru sutarimu patobulintam jo variantui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kas iš Sveikatos reikalų komiteto atstovų pateiktų išvadą? Gerbiamasis A.Klišonis. Prašom.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas taip pat svarstė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2185, bet mes svarstėme pirmąjį variantą, šiuo atveju pateiktas trečiasis. Pirmajam variantui bendru sutarimu komitetas nepritarė, tačiau įvertinęs pakeitimus ir Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas, į kurias buvo atsižvelgta, komitetas pritarė trečiajam variantui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, komitetai kalbėjo. Dabar diskusijos. Diskusijose kalbėti iš anksto yra užsirašiusi Seimo narė G.Purvaneckienė. Prašom.
G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai noriu pasakyti. Kai buvo teikiamas tas įstatymas, kiek aš atsimenu, aš klausiau ministrės, kodėl yra įrašytos net trys sąvokos, charakterizuojančios vaikus: jaunas asmuo, paauglys ir vaikas. Pagal Vaiko teisių konvenciją ir visus kitus įstatymus dabar prie to prideriname, kad vaikas yra iki 18 metų. Manau, kad netikslinga įvesti tokius terminus kaip “jaunas asmuo”, “asmuo iki 18 metų”, nes tai yra vaikas pagal visus kitus Lietuvoje galiojančius įstatymus. Taip pat paauglys nuo 16 iki 18 metų ir vaikas iki 16 metų, man atrodo, kad tos sąvokos yra klaidinančios. Ministrė atsakė, kad jie pasistengs visa tai sutvarkyti. Aš maniau, kad bus pakeista, bet gavusi trečiąjį variantą matau, kad yra tas pat. Kadangi pačiame įstatyme apie vaikus, jaunus žmones ir paauglius kalbama labai nedaug, tik viename straipsnyje, tai jeigu niekas nepasikeitė, tai per priėmimo stadiją mūsų komisija turbūt teiks pataisas ir paliks tik vieną sąvoką “vaikas”. O skirstyti, kokius darbus gali dirbti nuo 16 iki 18 metų, tai galima parašyti, kad vaikas iki 16 metų gali dirbti tokius darbus, vaikas nuo 16 iki 18 kitokius darbus, ir jokios problemos nebus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs kalbėjote Vaiko ir šeimos komisijos vardu? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje visi norintieji kalbėjo. Dabar kviesčiau į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą, nes turime balsuoti dėl pastabų, kurioms komitetas nepritarė. Prašome, pranešėjau. Pradėsime nuo tų pastabų, kurioms komitetas nepritarė. Tai yra 10 straipsnio 2 dalis. Seimo nario S.Kružinausko pataisa, kuria jis siūlo 2 dalį pakeisti išbraukiant žodžius “turintys aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą”. Jūsų komentaras.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas mano, kad šią nuostatą reikia palikti, nes 12 straipsnyje yra nustatyta, jog įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas kai tarnyba nesteigiama, gali vykdyti darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, turintis ir žemesnį išsilavinimą, negu nustatyta 8 straipsnio 2 dalyje. Tai yra mažose įmonėse bei įmonėse, kur mažesnė profesinė rizika, darbdaviui atstovaujantys asmenys, neturintys aukštojo arba aukštesniojo išsilavinimo, galės vykdyti tarnybos funkcijas, jei tokia tarnyba nesteigiama. O jeigu atlieka tam tikras funkcijas, tai paprasčiausiai jie turės samdyti paslaugą iš šalies atlikti tas funkcijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar suteikiame žodį pataisos autoriui. S.Kružinauskas.
S.KRUŽINAUSKAS. Iš tiesų malonu, kad į tai yra atsižvelgiama 12 straipsnyje, tačiau šiuo atveju šiuo straipsniu būtų prieštaravimas. Viename įrašoma, kad galima turėti ir žemesnį išsilavinimą, kitame aiškiai apibrėžiama, kad turintys tik aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą. Būtų galima prognozuoti, kad bus tokių įmonių, kuriose ne tik šios tarnybos specialistas, bet ir vadovas neturės aukštojo išsilavinimo, ir jie turės samdyti asmenį iš kitos besispecializuojančios įmonės, kuri padėtų tvarkyti darbų saugą. Mes 2 dalyje skaitome, kad darbų saugos ir sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, įgiję darbuotojų saugos ir sveikatos žinių atitinkamoje ekonominės veiklos srityje. Galima konstatuoti, kad toks kvalifikacijos kėlimas gali vykti nuolat, ir nebūtinai asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, diplomą, galės dirbti darbų saugos specialistu, o kitam, galinčiam kursuose įgyti tokią specialybę ir žinias, bus draudžiama. Sakyčiau, ir 12 straipsnį derinant su šiuo galima to atsisakyti ir nedaryti problemų mažoms įmonėms, kuriose dirba mažai žmonių, išsiversti savo jėgomis atliekant šias pareigas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kas norėtų paremti pranešėją, kalbėti dėl motyvų prieš? Norinčių dalyvauti diskusijoje nematau. Komiteto pirmininkas nori komentaro. Prašom.
A.SYSAS. Mielieji kolegos, mes neturėtume suplakti. Vienas straipsnis kalba apie tai, kokį išsilavinimą turi turėti specialistai, kurie užtikrins kitų asmenų, dirbančių įstaigoje, saugą ir sveikatą, ir kitas – apie įmonių vadovų išsilavinimą ir specializaciją. Tai yra du skirtingi dalykai. Noriu paminėti, kad šis įstatymas bus taikomas ne tik mažoms įmonėms. Tai yra bendras įstatymas visai mūsų sistemai. Nuo tų žmonių kvalifikacijos priklauso ne vieno žmogaus sveikata ir net gyvybė. Todėl mes negalime rizikuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, komitetas nepritarė šiai pataisai. Norinčių ją paremti arba kalbėti prieš nebuvo. Komentarus girdėjome. Prašome balsuojant išreikšti savo nuomonę. Kas remia S.Kružinausko pataisą, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Primenu, kad pagrindinis komitetas šiai pataisai nepritarė.
Už – 28, prieš – 5, susilaikė 36. Pataisai nepritarta.
Dabar nagrinėsime 14 straipsnio 8 dalį. Yra S.Kružinausko pataisa. Prašom. S.Kružinauskas.
S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Siūlau išbraukti 8 dalį, kuri tiesiogiai susijusi su biurokratizmo didinimu ir šiek tiek trukdo verslui. Kalbama apie tai, kad darbdavys, įsteigęs įmonėje tokią tarnybą, privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Manau, kad Darbo inspekcija pati sėkmingai gali sužinoti apie įregistruotas įmones, gali sužinoti, pasidomėti ir kartu net padėti įmonei dėl darbų saugos funkcijų vykdymo, o ne vien reikalauti, kad įmonių vadovai, įsteigę įmones, skubintų visiems pranešti apie tai, ar įsteigta tarnyba ar ne. Todėl siūlau šią dalį išbraukti.
PIRMININKAS. Prašom. Komiteto primininkas.
A.SYSAS. Mielieji kolegos, būtent dėl šio straipsnio aš negaliu sutikti su savo kolega. Kai įsisteigia įstaiga ir informuoja, ji gali kreiptis ir iš karto gauti konsultacijas, kas neatitinka, kur yra pažeidžiama sauga, kur pažeidžiama sveikata, kad neatsitiktų kokia nors nelaimė, neatsitiktų dar kas nors rimtesnio, nes po to bus sankcijos darbdaviui. Kai ji įsteigiama ir apie tai pranešama, tai Darbo inspekcija gali ateiti pažiūrėti ir padėti, tai yra prevencinis darbas. Be to, Europos Sąjungos vienos iš direktyvų 4 straipsnis kalba apie tai, kad tai yra kontrolinė priemonė, kad darbdavys įsteigtų tokias tarnybas arba pats atliktų tas funkcijas. Kalbėdamas apie šį įstatymą, nepaminėjau, kad jis yra derinamas su Darbo kodeksu ir tomis Europos Sąjungos direktyvomis, kurios buvo taikomos priimant Darbo kodeksą. Todėl, mielieji kolegos, mes neturėtume sutikti su tokiu siūlymu, kad darbdavys sukuria įmonę ir nieko apie tai neinformuoja. Tai gali turėti gana rimtų pasekmių. Todėl komitetas ir nepritarė savo kolegos siūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų paremti S.Kružinausko siūlymą? Nematau. Prieš taip pat nematau. Kolegos, balsuosime dėl S.Kružinausko siūlymo išbraukti 14 straipsnio 8 dalį. Primenu, kad šiam siūlymui pagrindinis komitetas nepritarė. Gerbiamieji kolegos, išreikšite savo nuomonę balsuodami. Kas mano, kad reikia paremti, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Komitetas nepritaria šiai pataisai kaip prieštaraujančiai Europos Sąjungos direktyvoms.
Už – 14, prieš – 5, susilaikė 47. Pataisai nepritarta.
Dabar S.Kružinausko pataisa 24 straipsnio tik 1 daliai, nes 2 dalis yra priimta. Prašome S.Kružinauską.
S.KRUŽINAUSKAS. Tai aš čia matau, kad priešingai, yra pritarta 2 daliai, o 1 daliai nepritarė.
PIRMININKAS. 1 daliai taip, 2 pritarta.
S.KRUŽINAUSKAS. O čia esmė yra ta, kad kiekvienoje įmonėje, kiekviename padalinyje privalo būti evakuacijos planai. Mūsų komitete Darbo inspekcijos vadovas pats pakomentavo tokį įvykį, kai darbo inspektoriai reikalavo evakuacijos plano traktoriaus kabinoje. Žinoma, yra analogiškas atvejis, kai kioske, kuriame yra tiktai vienas įėjimas, vienas langas, ten taip pat reikalaujama evakuacijos plano. Taigi vykdant tokias nuostatas vyksta piešinių konkursas, ir darbuotojai priversti pasikabinti kažkokį piešinį, kuriame parodyta: štai čia yra durys, čia yra langas, ir nupiešta rodyklė į tą pusę. Kad taip nebūtų, kad iš tikrųjų nereikėtų tokio papildomo biurokratizmo arba Darbo inspekcijos asmenų priekabiavimo prie veikiančių įstaigų, aš pasiūliau formuluotę, kuri apibrėžtų, kad patalpose, kurios yra pirmame aukšte ir turi ne daugiau kaip 3 patalpas, nebūtų reikalaujama tokių evakuacijos planų. Toks yra mano pasiūlymas.
PIRMININKAS. Prašome komiteto pirmininką pakomentuoti.
A.SYSAS. Mielieji kolegos, manau, kad darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai, o ypač avarijų ir stichinių nelaimių atvejais, turi būti vienodi visoms įmonėms, ar ten yra trys kambariai, kurie gali būti labai dideli ir painūs, pristatyti įvairios technikos. Mes suabsoliutinam tą evakuacinį planą. Kiekvienoje įstaigoje, net mūsų kabinetuose kabo tas simbolinis evakuacijos planas, arba viešbučiuose, arba kino teatruose. Ir mes suabsoliutinam šitą evakuacinį planą kaip kažkokį sudėtingą paveikslą ar sudėtingą schemą. Todėl mes ir nepritarėm. Evakuacinis planas turi būti visur, nes svarbiausia žmonių sauga. Mes turime tai prisiminti. Nors vienas žmogus žūna, ir tai jau būna didelis “ČP”, nelietuviškai, atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvus girdėjote. Taigi dabar prašom norinčius kalbėti dėl S.Kružinausko pataisos. Nematau nei už, nei prieš. Taigi balsuosime, kolegos, ar pritarti S.Kružinausko pataisai 24 straipsnio 1 daliai, kuriai komitetas dėl rimtų motyvų nepritarė. Taigi, prašome, kas manote, kad reikia paremti, balsuojat už, kas manot kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
16 balsavus už, 4 – prieš, 44 susilaikius, pataisai nepritarta. Taigi toliau – 27 straipsnio 1 dalies 11 punktas. Prašome, gerbiamasis Kružinauskai.
S.KRUŽINAUSKAS. Čia toks pat siūlymas kaip ir 14 straipsnyje. Ten nepritarta, tai ir šitą atsiimu.
PIRMININKAS. Tada mes galėtume nebalsuoti. Atsiėmė. Tuomet 38 straipsnio 4 dalies pasiūlymas išbraukti žodžius “mokyklos, kurioje mokosi, taip pat…”
S.KRUŽINAUSKAS. Taip, jeigu galima… Dabar yra Vyriausybės nutarimas, papildytas nuostata, kad besimokantys studentai ir mokiniai gali būti priimami į darbą neterminuotam laikui, t.y. ne pusei etato, bet mažiau, kitaip sakant, valandai per dieną, valandai per savaitę ar valandai per mėnesį. Ir vadovaujantis šia nuostata yra sudaryta sąlyga jauniems žmonėms pradėti darbinę veiklą dar besimokant, dar bestudijuojant. Ir mano pasiūlymas yra toks: išbraukiant tuos kelis žodžius 4 punkte, tik priėmimo atveju nereikalauti mokyklos, kurioje mokosi, vadovų leidimo įsidarbinant. Tačiau aš siūlau palikti nuostatą, kuri dabar yra įrašyta, kad atleidimo atveju, jeigu iš tikrųjų mokytojai pastebėjo, kad mokinys mokosi blogiau ir to priežastis yra darbas, tada jie gali pareikšti nuomonę, ir su juo būtų nutraukta darbo sutartis. Tai aš tiesiog noriu pasiūlyti mažiau biurokratizmo priimant jauną žmogų į darbą.
PIRMININKAS. Prašome komiteto pirmininką.
A.SYSAS. Ačiū. Aš manau, kad mūsų kolega pats sau prieštarauja. O iš kur mokykla žinos, kad mokinys dirba vieną valandą ar dvi, jeigu mes neprašome pažymėjimo? Duodama pažymėjimą mokykla yra informuojama, kad vaikas kažkur dirba. Ir tada ji gali spręsti, ar jis jau sugeba susitvarkyti su pagrindine savo funkcija, t.y. mokytis, o tik po to dirbti, ar jis negali susitvarkyti. Nes kai mes išduosim pažymą po to, kai jis jau liks antriems metams, bus šaukštai po pietų. Tai yra tam tikra prevencija. Ir dar kas yra labai svarbu. Mes šitą įstatymą derinam su Darbo kodeksu. Už Darbo kodekso šitą nuostatą mes balsavome, ne Saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas po to derinsim su Darbo kodeksu. Todėl komitetas pirmiausia ir nepritaria, kad būtent Darbo kodekse tokios nuostatos įrašytos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų paremti S.Kružinausko pataisas? Norinčių paremti nematau. Prieštaraujančių taip pat nematau. Taigi, kolegos, balsuojame. Prašome balsuoti. Komitetas tai pataisai nepritarė.
16 balsavus už, 5 – prieš, 47 susilaikius, pataisai nepritarta. Ir toliau S.Kružinausko pataisa 49 straipsnio 2 daliai ir išbraukti 3 dalį. Prašome, komitetas iš esmės pritaria.
A.SYSAS. Iš esmės pritariam, čia nekyla diskusijų.
PIRMININKAS. Su komiteto redakcija autorius sutinka?
A.SYSAS. Sutiko.
PIRMININKAS. Sutinka. Ir tuomet S.Kružinausko pataisa 25 straipsnio 1 daliai. Prašome S.Kružinauską.
S.KRUŽINAUSKAS. Mano pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad nebūtų reikalaujama kiekvienoje įmonėje, kad būtų įrengtos čia išvardytos patalpos: persirengimo, poilsio, drabužių ir avalynės, asmeninės apsaugos priemonių laikymo patalpos. Na, čia yra paminėta ir sanitarinės asmens higienos patalpos su dušais ir tualetais. Aš noriu pasiūlyti, kad įmonėse, kuriose gamyboje dalyvauja daugiau kaip penki asmenys, reikėtų reikalauti, kad būtų tokios visos patalpos, kitose įmonėse nereikalauti. Reikėtų pasakyti, kad tame pačiame 25 straipsnyje, 2 dalyje yra kalbama apie įmones, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos. Ten atsižvelgiama į darbuotojų skaičių. 3 dalyje, kur kalbama apie medicinos punktus, taip pat įvertinant darbo pobūdį ir darbuotojų skaičių. Ir kai komitete buvo apeliuojama, kad ar nereikia dirbančiam vienam, dviem žmonėms tualetų ar būtinų sanitarinių higienos patalpų, tai būtent 25 straipsnio 4 dalyje yra viskas pasakyta, kad buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė. Todėl šiame 1 punkte būtų galima nereikalauti iš įmonių, kuriose mažai žmonių, tų išvardytų visų persirengimo ir kitų drabužių saugojimo patalpų.
PIRMININKAS. Prašome komiteto pirmininką.
A.SYSAS. Mielieji kolegos, šios nuostatos ir dabar egzistuoja įstatymuose. Ir aš nekomentuosiu, kad kiekvienas iš mūsų, važiuodamas daugiau kaip 3 valandas automobiliu (sakykime, mūsų darbo vieta važiuojant į susitikimą su rinkėjais), sustoja arba kavinėje, arba prie krūmų. Žmogus dirba 8 valandas darbo vietoje, o mes sakome, kad jam nereikia atlikti savo gamtinių reikalų. Tai aš manau, kad tai yra paprasčiausiai nehumaniška, reikėtų susidomėti Žmogaus teisių komitetui dėl tokių pasiūlymų. Čia humoras. Bet komitetas nepritarė, nes tai yra normalūs reikalavimai, reikalingi žmogui atlikti savo funkcijas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų paremti S.Kružinauską, kad stovėtų ne kas tris valandas, o kas pusvalandį? Norinčių kalbėti nematau, kolegos. Prašom balsuoti dėl S.Kružinausko pataisos, kuriai komitetas nepritarė.
21 balsavo už, 10 – prieš, 31 susilaikė. Taigi S.Kružinausko pataisai nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, dabar norėčiau pasakyti, kad kitų komitetų pataisoms yra pritarta. Ar galėtume po svarstymo pritarti visam įstatymui bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Bendru sutarimu pritarta po svarstymo, kolegos. Priėmimo datą nustatys Seniūnų sueiga.
Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektas Nr.IXP-2114(2*) (svarstymas)
Imamės 11 darbotvarkės klausimo – Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – Seimo narį S.Kružinauską. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek tyliau.
S.KRUŽINAUSKAS. Atėjau apginti Darbo saugos įstatymą, bet šiuo metu noriu kalbėti apie Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą, kurio paskirtis – nustatyti mažas pajamas gaunančioms šeimoms arba vieniems gyvenantiems asmenims teikiamos piniginės socialinės paramos bei teikiamos socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas. Siūloma įteisinti dvi piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms rūšis – socialinę pašalpą ir kompensaciją (kompensaciją už būsto šildymą, už išlaidas šaltam vandeniui, nuotėkoms, karštam vandeniui). Socialinių reikalų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu svarstant šį įstatymą.
Gauta daug Seimo Teisės departamento pastabų – 20, iš jų tik 7 nepritarta. Lietuvos laisvosios rinkos institutas taip pat pateikė nemažai pastabų. Beveik visoms nepritarta. Nepritarta ne todėl, kad galbūt jų pateikimas buvo ne taip suformuluotas, tiesiog pateikti pasvarstymai. Tačiau institutas bendroje išvadoje sako, kad projektas aiškiau reglamentuoja paramos teikimą. Taip pat atsižvelgta į kitų asmenų siūlymus, tarp jų Kauno savivaldybės, Žemės ūkio rūmų atstovų. Jiems iš dalies pritarta arba atsižvelgta.
Yra pateikti mano siūlymai, iš kurių keliems yra pritarta ir keliems ne. Taip pat yra kolegos M.Pronckaus siūlymai dėl grynųjų pajamų. Į tai atsižvelgta papildant 12 straipsnį. Komitetas atsižvelgė į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, taip pat pritarė Šeimos ir vaiko reikalų komisijai. Taip pat komitetas pasiūlė, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2004 metų sausio 1 dienos. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, taip pat pasiūlyti Seimui priimti protokolinį nutarimą, siūlantį Vyriausybei spręsti neturinčių gyvenamosios vietos asmenų adreso, laikinojo kontaktinio adreso, problemą.
Komitetas priėmė šį naują projektą bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kai svarstysime pataisas, aš labai prašysiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką, nes yra pranešėjo siūlymai.
Dabar kviečiu į tribūną J.Palionį Biudžeto ir finansų komiteto vardu pateikti komiteto išvadas. Prašom gerbiamąjį Seimo narį.
J.PALIONIS. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo Teisės departamento išvadų 1, 5, 6, 9, 12, 13, 14, 15, 18 ir 19 punktus, Seimo nario S.Kružinausko siūlymą įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoje žodžio “šioje” įrašyti žodį “tos” ir pasiūlymą įstatymo projekto 1 dalies 4 punkte išbraukti žodį “kompiuterinėje”.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Kviečiame Šeimos ir vaiko reikalų komisijos atstovę G.Purvaneckienę pateikti komisijos nuomonę.
G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė pirmąjį šio projekto variantą ir padarė tokį sprendimą: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui pakeisti projekto 6 straipsnį, nesumažinant pašalpos normos vaikui, ir palikti vienodas socialinės pašalpos normas – 90% skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam asmeniui dydžio ir vidutinių vienam šeimos nariui tenkančių pajamų per mėnesį, taip pat pakeisti projekto 8 straipsnį, nesumažinant būsto normatyvinių dydžių kompensacijoms apskaičiuoti, palyginti su šiuo metu galiojančiais.
Pritarta bendru sutarimu. Reikia pasakyti, kad pagrindinis komitetas atsižvelgė ir pataisė pagal mūsų siūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar į tribūną kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą. Mes turėsime apsvarstyti S.Kružinausko siūlymus. Prašom.
Pirmiausia Seimo nario M.Pronckaus. Jiems yra pritarta iš dalies. Ar Seimo narį tenkina komiteto redakcija, ar siūlyti balsuoti? Prašom.
M.PRONCKUS. Taip, aš su ta redakcija sutinku. Tai yra geresnė redakcija, ir aš sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nario M.Pronckaus pataisos yra priimtos, kaip jas suformulavo komitetas. Dabar Seimo nario S.Kružinausko pataisa 8 straipsnio 1 daliai. Prašome, pranešėjau.
S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau grįžti prie to, kam ką tik dabar buvo pritarta. Noriu pasakyti kolegoms, kad šiandien užregistruotos pataisos, kurios anuliuoja tas pritartas gerbiamojo M.Pronckaus pataisas.
O dabar apie 8 straipsnį, kuriame nustatomi normatyviniai dydžiai kompensacijoms apskaičiuoti. Čia yra pateikta, jog kompensuojama 1 kubinis metras karšto ir šalto vandens ir 2 kubiniai metrai nuotėkų. Tiesiog įrašyta šaltas vanduo ir nuotėkos vienoje eilutėje, turint galvoje, kad yra nustatoma viena kaina šiems abiem pavadinimams – vandeniui ir nuotėkoms. Tačiau turiu pasakyti, kad kainos yra nustatomos atskirai kiekvienam pavadinimui. Taigi vienas iš argumentų siūlant išskirti nuotėkas yra tas, kad kaina yra nustatoma atskirai.
Dabar antras motyvas, dėl ko aš taip pasiūliau. Galimas dalykas, vieni asmenys turi vandentiekį, bet neturi kanalizacijos, arba atvirkščiai – turi kanalizaciją, bet neturi vandentiekio. Jie praranda galimybę pasinaudoti viena iš teikiamų lengvatų kompensacijoms gauti. Aš iš tikrųjų paprasčiausiai paėmiau ir aritmetiškai sudėjau vieną kompensaciją už karšto vandens 1 kubinį metrą ir už šalto vandens 2 kubinius metrus, ir nuotėkų kompensacija būtų 3 kubiniai metrai. Jeigu nepritariame mano siūlymui, tai paprasčiausiai būtų taip: pritariame šaltam vandeniui ir nuotėkoms po 2 kubinius metrus, o jau kompensacijai už karšto vandens tiekiamą 1 kubinį metrą nepritariame. Todėl aš pasiūliau papildomai įrašyti 6 punktą dėl nuotėkų kompensacijos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, 6 punktą mes svarstysime. Dabar vis tiek pirmiausia turime apsvarstyti jūsų siūlymą 5 punktui, o po to dėl 6. Taigi dėl 5 punkto – komiteto pirmininkas. Prašome.
A.SYSAS. Mielieji kolegos, noriu pabrėžti, kad šiame įstatyme kalbama apie mažas pajamas turinčias šeimas. Šiuo įstatymu bandoma padėti žmonėms, kurie turi mažas pajamas, jiems kompensuoti vieną ar kitą dalyką. Galiu pasakyti pavyzdį. Kas gyvenat komunaliniuose butuose, galite pasitikrinti, kiek vienas žmogus sunaudoja karšto ir šalto vandens. Iš principo netgi ši norma artima tam, ką sunaudoja žmogus netaupydamas. Vis dėlto mes čia sakome, kad žmogus turi ne atsukti čiaupą ir paleisti, ir neužsukti jo, o kad jis taupytų. Todėl daugelyje miestų, aš bent nežinau miestų, kuriuose atskirai skaičiuoja nuotekų ir šaltą vandenį, bet didžiuosiuose miestuose visur nuotekų kaina yra įskaičiuojama į šaltą vandenį. Todėl siūlymas atskirti nuotekas yra ne visai priimtinas, nes mes visiems dvigubai padidiname normą. Šis įstatymas yra bendras. Ir dideliame mieste, kuriame kaina yra įskaičiuota į šaltą vandenį, išeina, kad socialiai neremtinas sunaudoja mažiau vandens ir nuotekų negu tas žmogus, kuris lyg ir turi būti remiamas, nes mes padvigubiname normą iki 5. Skaitant visą įstatymą, išeina, kad mes jiems leidžiame kompensaciją už tris kubus vandens sudėję šaltą ir šiltą vandenį, plius už tris kubus nuotekų. Išeina jau šeši kubai. Todėl ir nepritariame šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Kolegos, kas norėtų paremti S.Kružinauską, kurio pasiūlymui pagrindinis komitetas nepritaria motyvuodamas išdėstytais pirmininko motyvais? Norinčių kalbėti nematau. Taigi balsuosime dėl S.Kružinausko pirmosios pataisos 8 straipsnyje pakeisti 5 punktą išbraukiant iš šio 5 punkto žodžius “ir nuotekų”. Kas manote, kad reikia pritarti S.Kružinauskui, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote. Kviečiu pranešėją į tribūną. Užskaitysime jūsų balsą.
22 balsavus už, prieš – 5, 29 susilaikius, pataisai nepritarta.
Prašom Seimo narį A.Sysą į tribūną. Dabar kitas pasiūlymas, dėl kurio jau buvo pasakyti komentarai. Turbūt S.Kružinauskas sutiks, kad papildomai komentuoti nereikia. Siūloma įrašyti 6 punktą – nuotekų trys kubiniai metrai vienam asmeniui per mėnesį. Kas norėtų kalbėti dėl šio pasiūlymo? Motyvai išdėstyti. Komitetas tam nepritaria. Norinčių kalbėti nematau, kolegos. Prašom balsuoti. Kas pritartų, kad būtų papildyta 6 punktu “nuotekų”? Priminsiu, kad neišbraukus 5 punkte šis punktas iš esmės netenka prasmės.
A.SYSAS. Taip.
PIRMININKAS. Bet čia yra normatyvas – trys metrai.
Už palaikė – 3, 7 – prieš, 33 susilaikė. Taigi abiem pataisoms nepritarta.
S.Kružinausko pataisa 14 straipsnio… Atsiprašau, čia taip neaiškiai…
A.SYSAS. 14 straipsnio 4 dalies 1 punktui. 2 pritarta.
PIRMININKAS. 1 punktui komitetas nepritaria.
A.SYSAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom S.Kružinauską komentuoti 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą.
S.KRUŽINAUSKAS. Pasiūlymus 14 ir 15 straipsniams atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiėmėt? Ačiū. Tada lieka taip, kaip suredaguota komiteto. Dabar S.Kružinausko 15 straipsnio 7 dalies 1 punktas.
A.SYSAS. Jau atsiėmė. Toks pat.
PIRMININKAS. Čia lygiai toks pat?
A.SYSAS. Atsiėmė. Jau atsiėmė.
S.KRUŽINAUSKAS. 15 straipsniui atsiėmiau.
PIRMININKAS. Taip pat atsiimate? Ačiū. Dabar dėl 17 straipsnio 1 dalies 4 punkto komitetas siūlo pritarti iš dalies. Ar jūs sutinkate su komiteto redakcija?
S.KRUŽINAUSKAS. Jie pritaria tiktai, kad būtų išbrauktas žodis “kompiuterinėje” duomenų bazėje, tačiau nepritaria įrašymui, kad iš ne valstybinių įmonių asmenys patys neštų, o iš visų valstybės ir savivaldybės įmonių savivaldybė pati surinktų duomenis. Jie pritarė tik daliai siūlymų.
PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti dėl jūsų…
S.KRUŽINAUSKAS. Dėl viso.
PIRMININKAS. Dėl viso pasiūlymo. Gerai. Prašom komentuoti tada savo pasiūlymą.
S.KRUŽINAUSKAS. Siūlymas čia yra toks, kad jeigu jau pritarėme, jog savivaldybės surenka duomenis iš kitų valstybės ir savivaldybių įmonių, organizacijų duomenų bazių, aš ir toliau, antrame sakinyje siūlau laikytis tos pačios nuostatos ir išbraukti žodžius “iš valstybės ir savivaldybių įmonių” ir asmenys pateiktų duomenis iš ne valstybinių įmonių. Jeigu mes 1 dalyje išbraukėme tik žodį “kompiuterinėje”, bet iš duomenų bazės vis tiek gauna, aš ir siūlau, kad iš valstybinių įmonių savivaldybė gautų viską, o iš ne valstybinių įmonių, iš kurių savivaldybė galbūt neturi teisės reikalauti, asmuo arba vienas gyvenantis asmuo, arba šeimos nariai pateiktų patys. Manau, kad čia būtų daug tikslesnė formuluotė, nei pritartume tiktai to vieno žodžio išbraukimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Prašom.
A.SYSAS. Aš manau, kolegos, mes neturėtume painioti, nes 1 dalyje vis tiek lieka nuostata, kad tai yra valstybės ir savivaldybių įstaigos, o yra tik forma, kokia tu gali gauti duomenis – ne popierinė, o kompiuterinė. Kadangi šeima kreipiasi socialinės, piniginės paramos, ji turi pati ką nors atlikti. Jeigu trūksta kokių nors pažymų, čia ši dalis ir reglamentuoja, kad iš būtent… Nes pažymas daugiausia iš kur reikia gauti? Iš valstybės ir savivaldybių įstaigų norint gauti valstybės paramą. Todėl mes ir paliekame, nes ne visos mūsų valstybės institucijos yra kompiuterizuotos ir viskas yra duomenų bazėje. Jeigu mes išbrauksime, tada atsiras konfliktinė situacija, kai vieni sakys, kad pažymos nėra, nes kompiuteris sugedo ir jo dar neturi, ar duomenų bazės, ar registro nėra. Todėl mes ir nepritariame tokiam siūlymui. Šeima turi pateikti pati visas pažymas nesvarbu, iš kokios įstaigos tai būtų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote komiteto motyvus. Kas norėtų paremti S.Kružinauską arba prieš? Nematau. Gerai, kolegos. Balsuodami pareikškime nuomonę, ar pritariame šiai pataisai, kuriai komitetas motyvuotai nepritarė.
12 pritarus, 42 susilaikius, 6 nepritarus pataisai nepritarta.
Taigi, kolegos, ir paskutinioji S.Kružinausko pataisa 20 straipsnio 1 dalies 4 punktui. Prašom S.Kružinauską pateikti savo pataisą.
S.KRUŽINAUSKAS. Paskutinė mano pataisa susijusi su tuo, kad savivaldybė turi teisę nutraukti piniginės socialinės paramos teikimą patikrinimo metu nustačiusi, kad šeima ar vienas asmuo įsigijo turtą, brangesnį už (…) valstybės remiamų pajamų, arba kad kaimo vietovėje gyvenanti šeima nedirba žemės ar neaugina galvijų. Aš siūlau tuos paskutinius žodžius kaip diskriminuojančius išbraukti, nes čia įrašyta taip, kad jei žmogus turi turto ar žemės, jis privaloma tvarka turėtų ją dirbti ir auginti gyvulius. Juk nereikalaujama iš mieste, pavyzdžiui, traktorių turinčio asmens… jam neduoti socialinės paramos. Apeliuoti į tai, kad žemė yra priemonė, su kuria galėtum siekti pajamų, galėtum dirbti… Kita vertus, tuo pačiu įstatymu yra siekiama, kad asmuo deklaruotų turtą. Turtas yra vertinamas ir jeigu jis turi to turto gana daug, jis taip pat negaus tos piniginės socialinės paramos. Todėl tokią diskriminuojančią nuostatą kaimo žmonių atžvilgiu siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Prašom komiteto pirmininką.
A.SYSAS. Ačiū. Jokio diskriminavimo nuostatos ir normos nėra. Mielieji kolegos, šis įstatymas taikomas, nepaisant to, ar žmogus gyvena mieste, kaime, ar miestelyje. Atskaitos taškas yra visai kitas, atskaitos taškas yra mažos pajamos. Nesvarbu, kur tas žmogus gyvena, ta piniginė socialinė parama yra skiriama mažas pajamas turinčioms šeimoms, kai pačios šeimos neturi pajamų dėl objektyvių priežasčių. Aš norėčiau, jog mes suprastume, kad šis įstatymas yra padėti žmonėms, atsidūrusiems tikrai sudėtingoje situacijoje, o neskatinti jų prašyti iš mokesčių mokėtojų kokių nors lengvatų turint galimybių kaip nors užsidirbti ir gauti pajamų, sakykim, auginant gyvulius ar kitaip. Nereikia skatinti nihilistinių nuotaikų kaime. Tokie siūlymai tikrai jokios diskriminacijos nesukelia. Yra subjektyvios priežastys, ką žmogus turės deklaruoti, parodyti, koks yra turtas. Tai yra atskaitos taškai, pagal kuriuos bus įvertinta, ar galima jam teikti valstybės paramą, ar negalima. Todėl komitetas nepritaria tokiam siūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori kalbėti dėl motyvų dėl S.Kružinausko siūlymo. Kolegos, balsuojame. Kas pritaria, pritaria, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas motyvuotai nepritaria šiai pataisai.
Už – 12, prieš – 7, susilaikė 26. S.Kružinausko pataisai nepritarta.
Taigi, kolegos, išnagrinėjome visas pataisas. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo projektui bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Svarstymo datą nustatys Seniūnų sueiga.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414, 21416, 21417 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 21419 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1171(2) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, leiskite padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką ir paprašyti ministerijos sekretorių poną Gintarą Švedą pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą. Minutė pateikimo, ir mes baigsime. Buvo numatyta anksčiau, bet mes vėluojame (tai mūsų kaltė), o ministerijos sekretorius turi išeiti, taigi jeigu jūs nieko prieš, jis pateiks. Prašome, gerbiamasis ministerijos sekretoriau, į tribūną labai trumpai pateikti, gal Seimo nariai neturės klausimų ir mes galėsime tęsti savo darbą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimas.
G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jums yra teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jo esmė yra suderinti administracinę atsakomybę su Seimo priimtu Asmens duomenų apsaugos įstatymu ir šiek tiek patikslinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos bei Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją nagrinėjant administracines bylas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neturite klausimų? Neturite. Labai ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 26 dieną. Sutinkame? Ir Žmogaus teisių komitetas? Papildomas taip pat ir Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 26 dieną. Ačiū, kolegos.
Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 1, 51, 6 ir 11 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2115(2*) (svarstymas)
Dabar tuoj pat baigiame Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo svarstymą. Prašom. G.Šivickas – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. (Balsai salėje) Tuojau bus ir ataskaita, kolegos. Gerbiamieji kolegos, replikos iš vietos Statute nenumatytos.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Taip pat yra pritarta Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sprendimui bei Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu S.Kružinauską Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu.
S.KRUŽINAUSKAS. Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. G.Purvaneckienė – Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu. Nematau. Išvada yra pateikta, ji yra teigiama ir siūloma pritarti. Taigi visi komitetai ir komisija pateikė savo išvadas. Ar galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galima. Ačiū. Pritarta.
Kolegos, 11a ir 11b klausimai išnagrinėti. Seniūnų sueiga numatys priėmimo datą.
Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 2002 metų ataskaita
Dabar kviečiame Nacionalinio saugumo sistemos būklės ataskaitą perskaityti ministrą L.Linkevičių. Prašome.
L.LINKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad būsiu ne vienintelis pranešėjas, nes yra kolegos ministrai iš kitų sričių, ir jie papildys. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsniu Vyriausybė pateikė Nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą, kuri apibendrina labai daug sričių. Ji yra teikiama šeštą kartą, yra metinė, todėl pateikta būklė ir Vyriausybės veikla stiprinant nacionalinį saugumą apima tik 2002 metus. Ataskaita parengta vadovaujantis įstatymo išdėstytomis nuostatomis apie nacionalinio saugumo stiprinimo uždavinius ir priemones, grindžiama saugumo strategijos nuostatomis, kad visos valstybės veiklos sritys nuo diplomatinės, politinės iki socialinių programų rengimo ir pilietinių vertybių ugdymo yra svarbios nacionaliniam saugumui užtikrinti. Atsižvelgta į Seimo rezoliucijos dėl 2001 m. nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos išsakytas pastabas. Kai kurias iš jų galiu paminėti.
Į ataskaitos rengimą įtraukta daugiau kaip 20 institucijų, t.y. visos ministerijos ir kitos institucijos, stiprinančios nacionalinį saugumą, tokios kaip Europos komitetas, Nusikalstamumo prevencijos centras, Radiacinės saugos centras, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Valstybinė atominės energetikos inspekcija ir kitos. Ataskaitoje atlikta geostrateginės aplinkos, vidaus saugumo ir gerovės rizikos veiksnių ir galimų pavojų analizė, įvertinama jų įtaka nacionaliniam saugumui ir dinamikos tendencijos, nurodomi išskirtiniai nacionalinio saugumo užtikrinimo 2002 m. ir būsimojo laikotarpio prioritetai.
Ypatingas dėmesys skiriamas Vyriausybės priemonėms įveikti nepalankius rizikos veiksnius ir stiprinti nacionalinį saugumą. Tai ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų vykdymas, saugumo aplinkos formavimas, patikimos gynybos užtikrinimas, nacionalinės krizių valdymo sistemos, kuri pradėjo veikti, tačiau dar neveikia visu pajėgumu, plėtojimas (kaip žinote, yra rengiamas įstatymas, kuris, tikimės, bus priimtas šiais metais), pasirengimas ekstremalioms situacijoms, vidaus saugumo ir gerovės stiprinimas.
Geostrateginėje aplinkoje reikšmingi ir palankūs pokyčiai, kuriuos visi žinome, tačiau turime paminėti, kad Lietuva pakviesta tapti NATO ir Europos Sąjungos nare ir aktyviai dalyvauja tarptautinės bendrijos kovoje su terorizmu. Tęsiama karinių pajėgų reforma siekiant sukurti profesionaliai parengtą, modernią, mobilią, aprūpintą ginkluote, technika bei įranga, su NATO ginkluotosiomis pajėgomis (…) kariuomenę. Nuo 2002 m. pradėjo veikti integruota nacionalinė krizių valdymo sistema, skirta užtikrinti efektyvų krizių valdymą valstybės viduje ir taip prisidėti prie tarptautinio stabilumo.
Šalies ekonomika toliau augo, bendrasis vidaus produktas, palyginti su 2001 m., padidėjo 6,7%, 2% sumažėjo nedarbas, pasiekta geresnių rezultatų mažinant nusikalstamumą, pavojingų reiškinių visuomenėje plitimą. Nors 2002 m. pagerėjo nacionalinio saugumo būklė, tačiau vis dar lieka aktualių nacionalinio saugumo problemų, apie kurias taip pat visi esame informuoti. Labai svarbu įveikti nepalankius vidaus saugumo veiksnius, tokius kaip korupcija, organizuotas nusikalstamumas, kontrabanda, narkomanijos plitimas, aplinkos tarša, teritorinės ir socialinės raidos netolygumai. Konkretūs Vyriausybės veiklos rezultatai yra išdėstyti ataskaitos dalyse, skirtose Vyriausybės vidaus ir užsienio politikos priemonėms, stiprinančioms nacionalinį saugumą.
Aš tikiuosi, kad mano kolegos taip pat galėtų pakomentuoti kai kurias kitas sritis, ir tada būtų galima atsakyti į klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad mes išklausysime visų trijų pranešėjų. Tuomet bus klausimai, skirti visiems trims. Dabar kviesčiau Virgilijų Vladislovą Bulovą, vidaus reikalų ministrą.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, programa, apie kurią pirmasis kalbėjo ministras L.Linkevičius, yra kelių ministerijų veikla, apimanti daug sričių. Trumpai norėčiau kalbėti apie tas sritis, už kurias atsako Vidaus reikalų ministerija.
Mes ataskaitoje akcentavome kelis momentus. Tai yra įvardyti asmens ir visuomenės saugumo rizikos veiksniai, pateikti bendradarbiavimo su Europos Sąjunga teisingumo ir vidaus reikalų srityje laimėjimai, apžvelgta vidaus saugumo stiprinimo veikla nusikaltimų prevencijos ir kontrolės srityje ir pagrindiniai darbai stiprinant valstybės sienos apsaugą.
Apibūdinant asmens ir visuomenės saugumo rizikos veiksnius buvo įvertinta oficiali statistika, 2002 metų duomenys. Duomenys, viena vertus, džiugina, nes nusikaltimų skaičius sumažėjo, mažiau užregistruota tyčinių nužudymų, vagysčių, chuliganizmo, bet padidėjo tyčinių sunkių ir apysunkių sužalojimų. Taigi kriminogeninė situacija, galima sakyti, yra beveik stabili, gal galima vertinti, kad truputį pagerėjo.
Kalbant apie nusikalstamumą, daugiausia grėsmės kelia organizuotas nusikalstamumas, susijęs su neteisėta narkotikų apyvarta, kontrabanda, pinigų plovimu, prekyba žmonėmis. Kovai su šiais reiškiniais skiriama daugiausia dėmesio.
Korupcijos lygis išliko gana aukštas. 2002 metais buvo išaiškinti 354 nusikaltimai valstybės tarnybai. Tai yra maždaug 50% daugiau negu ankstesniais metais. Daugiausia administracinės korupcijos apraiškų buvo muitų ir mokesčių, viešųjų pirkimų, sveikatos apsaugos, teisėsaugos ir teisingumo institucijų, savivaldos srityse. 2001 metų pabaigoje ir 2002 metais pasikeitė nelegalios migracijos situacija. Lietuva, kaip tranzito šalis, tapo ne tokia patraukli, nors grėsmė vis tiek išlieka.
Praeitais metais Lietuva sėkmingai baigė derybinį skyrių. Vietoj planuoto birželio mėnesio tas buvo padaryta balandžio mėnesį. Buvo parengtas pasirengimo Šengeno reikalavimams patenkinti veiksmų planas ir jis sėkmingai vykdomas. Nors reikia pasakyti, kad pagrindinis vykdymas prasidės kitais metais, kai tam bus specialus finansavimas.
Bendravimas su Europos Sąjungos atitinkamomis institucijomis vyksta normaliai. Pirmą kartą Lietuvos policijos pareigūnai buvo pasiųsti į pirmąją Europos Sąjungos policijos misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje. Kol kas atsiliepimai yra geri.
Ypatingą dėmesį skiriame kovai su finansiniais nusikaltimais. Aš nekalbėsiu apie tai, kas ataskaitoje minima, t.y. pinigų plovimą ir t.t. Džiaugiamės, kad mūsų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra patvirtinta europinės komisijos kovai su sukčiavimu atstove Lietuvoje, vadinamu (…) atstovu. Ji pradėjo kontroliuoti ir ateityje kontroliuos Europos Sąjungos fondų panaudojimą Lietuvoje.
Vienas iš svarbesnių klausimų, kuris susijęs su nacionaliniu saugumu, yra valstybės sienos apsauga. Šiuo metu pasienio punktuose sėkmingai veikia sienos apsaugos informacinė sistema. Vis daugiau sulaikoma nuo teisėsaugos besislapstančių asmenų bei vogtų transporto priemonių. Pasirengta ekstremalioms situacijoms, kurių galėtų kilti, kai pradės galioti naujos tranzito taisyklės po liepos 1 dienos. Pasirengimas buvo pradėtas dar 2002 metais.
Atsižvelgdama į pasiektus rezultatus, mūsų ministerija ateinantiems metams numato tokius prioritetus. Pirmas, kad pavaldžiose ikiteisminio tyrimo institucijose būtų sklandžiai įgyvendinamos naujų Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų nuostatos. Antras, kad pagal Vidaus tarnybos statuto reikalavimus būtų pertvarkytas visų statutinių pareigūnų darbas. Trečias, organizuoti Seimo patvirtintos Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimą. Ketvirtas, suaktyvinti darbus, numatytus Kovos su korupcija programoje. Ir penktas, užtikrinti Vidaus reikalų ministerijos ir kitų pavaldžių institucijų asmens duomenų bazių tvarkymo teisėtumą.
Čia buvo trumpa informacija apie tai, kiek prie programos vykdymo prisidėjo Vidaus reikalų ministerija.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kviečiame užsienio reikalų ministrą A.Valionį. Prašome, pranešėjau.
A.VALIONIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Mano kolegos ministrai jau gana plačiai pateikė praėjusių metų ataskaitos esmę. Taigi man nedaug ką lieka pasakyti. Galbūt apibendrinant galima pridurti, jog praėjusiais metais įvykdyti pagrindiniai, pamatiniai kelių vyriausybių Lietuvos užsienio politikos prioritetai, t.y. pasiektas kvietimas į NATO, baigtos derybos su Europos Sąjunga. Be jokios abejonės, tokiu būdu Lietuvai turbūt sukurtos optimaliausios, kokios galėtų būti šiuo metu, galimybės jaustis saugiai, taip pat plėtoti ekonomiką, kelti Lietuvos žmonių gerovę. Aišku, grėsmių išlieka, bet regionas darosi kur kas saugesnis. Tačiau, matyt, tiek užsienio politikos, tiek krašto apsaugos, tiek vidaus reikalų funkcijos toliau turi būti plėtojamos. Pagrindiniai dalykai turėtų būti mūsų normali ir sėkminga integracija į NATO, taip pat, jeigu galime taip sakyti, regiono saugumo didinimas, arba stabilumo projekcija į Rytų Europą padėti mūsų kaimyninėms valstybėms suprantant, kad saugumo, stabilumo didėjimas bei demokratijos plėtojimas ten kartu didina ir Lietuvos saugumą. Turiu galvoje tokias valstybes kaip Ukraina, Rusija, Baltarusija ir tolimesnius kaimynus – tai Moldova ar Šiaurės Kaukazo valstybės, kuriose mes iš tikrųjų veikiame, dirbame ir galime būti naudingi.
Taigi, aišku, darbai atliekami jau galvojant apie perspektyvą. Įvyko turbūt pirmas raundas, jeigu galima taip sakyti, neformalios diskusijos, kurioje dalyvavo turbūt visos pagrindinės Lietuvos institucijos, ir Seimo komitetai, ir NATO komisija, susijusios su Lietuvos valstybės saugumu, diskusijos, kuri parodė, kad iš tikrųjų jau labai aiškiai formuojasi nacionalinio saugumo, ypač užsienio politikos, dimensijos apmatai, kuriuos mes, matyt, artimiausiu metu išplėtosime ir pateiksime jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, teismui. Tai tiek trumpai. Jeigu turėsite klausimų, pasiruošęs atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjai sutaupė laiko. Gal vieną ministrą paprašytume likti tribūnoje, o kitus du ministrus prie šoninių mikrofonų ir kiekvienas klausiantysis tuomet skirkite savo klausimą vienam ar kitam pranešėjui.
Taigi pirmasis klausia A.Gricius. Kam bus skiriamas klausimas?
A.GRICIUS. Posėdžio pirmininkui.
PIRMININKAS. Prašom.
A.GRICIUS. Pirmiausia prašyčiau neįskaityti į mano laiką. Dėl pačios ataskaitos pateikimo ir visiškos netvarkos. Aš su ja susipažinau, perskaičiau, turiu nemažai klausimų. Konkrečiai gerbiamajam A.Valioniui klausimų neturiu. Aš turiu L.Linkevičiui mažiuką klausimiuką, bet tai yra neesminis dalykas. Čia yra pateikta valstybės saugumo būklės ataskaita, vidinio ir išorinio saugumo. Ko aš turiu paklausti apie vidinį saugumą? Turiu omenyje finansinius nusikaltimus, korupciją, tą Europos vėžės geležinkelį, kurį 10 metų projektuoja kiekviena Vyriausybė su nuliniais rezultatais ir daug kitų klausimų. Gal gali posėdžio pirmininkas pasakyti, kaip gauti atsakymus į tuos klausimus ir įvardyti ataskaitą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, eisiu jums į pagalbą. Jūs turite kelias formas. Formą raštu, labai gera forma, galite pateikti visiems pareigūnams, toliau, Vyriausybės valandos forma, taip pat galite kviesti konkretų ministrą savo iniciatyva ir realizuoti visas jūsų Seimo nario funkcijas. Šiuo atveju šiandien ataskaita pateikiama kaip visada. Ją teikia trys ministrai ir jūs galite taip pat vienam iš ministrų skirti savo klausimą. Aš dabar noriu paklausti dėl vidaus saugumo. Gal norėtumėte, kad jums atsakytų V.Bulovas?
A.GRICIUS. Tada bandysiu kreiptis.
PIRMININKAS. Taip, prašom, taupant laiką klausti 1 minutė.
A.GRICIUS. Vidaus reikalų ministro norėčiau paklausti, kas rengė tą dalį apie finansinius nusikaltimus, apie mūsų šalies kovos su korupcija planą, nes tai iš dalies susiję ir su Vidaus reikalų ministerija. Toje ataskaitoje aš matau bendras frazes. Pagerėjo, įvykdė kovos su korupcija planą 60%, finansinių nusikaltimų iškelta tiek ir tiek bylų. Aš norėčiau žinoti, ar nors vienas litas iš tų bylų grąžintas į biudžetą. Kiek mes milijardų ar milijonų sutaupėme, koks tos kovos rezultatas, nes ši ataskaita, kurią aš matau (ačiū Dievui, ji nebėra 100 puslapių, kaip būdavo anksčiau visų ministerijų toks kompiliuotas popierėlis)… Šiandien aš norėčiau galbūt V.Bulovo paklausti, kaip su finansiniais nusikaltimais, kokie rezultatai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, jūsų klausimą suprato. Prašom, vidaus reikalų ministre.
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Šią ataskaitos dalį rengė įvairios mūsų ministerijos institucijos. Redagavimą atliko Viešojo saugumo tarnyba, o informaciją teikė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, ir Policijos departamentas, ir Sienos apsaugos tarnyba. Dabar konkrečiai dėl finansinių nusikaltimų informaciją pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Trumpai pateikta tik skaičiai, bet galiu pasakyti, kad tarnyba tikrai… Aš negaliu pasakyti konkrečių skaičių, kiek milijonų buvo įnešta į valstybės biudžetą, bet tie skaičiai yra gana solidūs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia R.Juknevičienė. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau ministrą A.Valionį pasodinti, pasodinti į vietą, nes iš esmės jam reikėtų padėkoti. Padėkoti galima už išorės saugumą, kurį Lietuva pasiekė tapdama Europos Sąjungos ir NATO nare. Iš tikrųjų turbūt daugelį Seimo narių daug labiau domintų vidaus saugumo reikalai. Šioje vietoje aš iš tiesų matau gana didelius pavojus, apie kuriuos nelabai kalbama šioje ataskaitoje. Gal tai nesuprantama kaip kokie nors didesni pavojai, tačiau tai, mano įsitikinimu, yra visiškai akivaizdžiai matoma. Pačia bendriausia prasme aš tai pavadinčiau visuomenės nuotaikomis. Nepaisant mūsų integracijos į Europos Sąjungą ir NATO, nepaisant augančių ekonomikos procentų, visuomenė yra nusivylusi, todėl mano keletas tokių klausimų.
Viena iš nusivylimo priežasčių yra tai, kad ekonomikos augimas yra Vilniuje, tačiau jo visiškai nėra Tauragėje ar Joniškyje. Per paskutiniuosius penkerius metus vidutinio atlyginimo skirtumas tarp Vilniaus ir Tauragės išaugo dvigubai. Tai aš klausčiau vidaus reikalų ministrą, kuris atsako ir už regioninę politiką, ar jūs nematote čia iš tiesų didelių pavojų. Kada apie tai bus pradėta realiai kalbėti ir realiai veikti? Kaip bus skirstomi struktūriniai fondai, kad tos problemos spręstųsi?
Antras dalykas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs turite vieną klausimą.
A.KUBILIUS. Čia to paties klausimo dalis.
PIRMININKAS. Pamėginkite formuluoti trumpiau, nes…
A.KUBILIUS. Antroji dalis to paties klausimo – tai saugumas provincijoje. Briuselis gerai vertina pasienio ir Vilniaus policijos darbą, tačiau kažin ar jis gerai vertintų Raseinių policijos darbą. Mano klausimas būtų toks. Kai jūs kalbate apie korupciją, ar jūs išdrįsite ką nors pradėti kalbėti apie korupciją policijoje? Tai yra labai plačiai svarstoma daugelio pasaulio valstybių, Vakarų valstybių atvirai svarstoma, nes tai yra viena iš didžiausių problemų. Kodėl paprasti žmonės nesulaukia saugumo, nes Raseinių policija nemato nusikaltimų, o nemato todėl, kad jai to nereikia matyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, prašom atsakyti. Gal iš tikrųjų mes prašytume vidaus reikalų ministrą, jam klausimų daugiausia, būti tribūnoje, o A.Valionį paprašysime užimti garbingą vietą. Vidaus reikalų ministrą prašome atsakyti.
V.V.BULOVAS. Jeigu galima, aš per šį mikrofoną. Tikrai aš pritariu gerbiamojo Seimo nario susirūpinimui dėl to, kad ekonomika Lietuvoje plėtojasi netolygiai. Ministerijoje ne tik kad yra rengiamos regionų tolygios plėtros programos, bet yra daromi ir praktiniai žingsniai, tai PHARE finansuojami projektai, kurie apima būtent ne Vilnių, bet regionus.
Dėl struktūrinių fondų. Kol kas ministerija į struktūrinių fondų skirstymą ir rengimą nėra įsitraukusi, tačiau ministerija, galima sakyti, kuruoja regionų plėtros programą INTERVEK, kuri kaip tik šiais metais rudenį prasideda. Jos pagrindiniai fondai kaip tik bus skiriami ne didmiesčiams, bet regionams.
Dėl saugumo provincijoje. Taip, aš tikrai sutinku, kad taip yra, bet norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į vieną niuansą. Mes kalbame apie korupciją policijoje, bet aš palyginau tą vidaus reikalų tarnybą, kuri buvo prieš septynerius metus, joje buvo apie 35 žmones, su dabartine tarnyba, kur popieriuje yra 8 etatai Policijos departamente, ir ji dar ne visa. Generalinė inspekcija mūsų ministerijoje taip pat yra simbolinė, ji vos spėja atsakyti į piliečių skundus. Taigi kol nebus geros vidinės inspekcijos, tai kova su korupcija tikrai bus problemiška. Mes manome, kad šią spragą reikia kuo skubiau ištaisyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Mano klausimas taip pat susijęs su ryškiausiu šių dienų bruožu, jau atsiliepiančiu ir nacionaliniam saugumui, galinčiu atsiliepti ir stabilumui valstybėje, tai būtent su visuomenės nusivylimu ir nusivylimu valstybe. Pastarieji rinkimai parodė, kad nusivilta yra socdemų Vyriausybe, ir tikra nepilietiškumo liga vystosi krašte, ir tai mieste, kur buvo rinkimai, o kaime tokios liūdnos padėties dar nėra buvę nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Čia ataskaitoje apie kaimą visai nekalbama. Yra minimas tik SAPARD’as. Man kyla klausimų, ką padarė Vyriausybė (gal čia ir užsienio reikalų ministras galėtų atsakyti), kad SAPARD’o paramą gautų žmonės, kuriems tikrai reikia to SAPARD’o, nes dabar SAPARD’as ir V.Uspaskich tapo tokiais labai keistais sinonimais. Aš, kadangi čia deleguoti premjero žmonės, noriu paklausti visų ministrų, nes jie balsuoja ne tik dėl savo sričių Vyriausybės posėdžiuose. Kaip jie balsavo, kai Vyriausybė priiminėjo sprendimą dėl tų nelemtų išmokų už karves, kai keturioms karvėms buvo paskirta po 46 litus už karvę, o jeigu jau daugiau, 5, 100 karvių – po 346 Litus už karvę. Ar jums teko…
PIRMININKAS. Jūs turite klausimui vieną minutę.
R.JUKNEVIČIENĖ. Aš labai atsiprašau. Ar jums teko kada nors susitikti su kaimo žmonėmis ir pasižiūrėti, kokios nuotaikos, koks supriešinimas kyla visuomenėje po tokių baisių sprendimų?
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš tik norėčiau priminti, kad klausti skirta viena minutė, nes kitaip kiti nespės paklausti. Pirma.
Antra. Nežinau, ar problemos su išmokomis dėl karvių iš tikro susijusios su saugumo klausimais, bet gal ministrai bendrais bruožais pamėgins atsakyti. Prašom.
A.VALIONIS. Aš gal tik priminsiu pradėdamas, kad iki šiol papildomi rinkimai Lietuvoje turbūt nė vienoj vienmandatėj apygardoj neįvyko, kiek jų buvo organizuota. Jūs prisimenate, prieš keletą metų ir prieš keliolika. Taigi didelio siurprizo ar didelės situacijos dinamikos į blogą pusę čia tikrai nėra.
Jeigu kalbėtume apie SAPARD’o lėšas, čia, matyt, vis dėlto reikėtų klausti kitų ministrų – Finansų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, – nes šių lėšų mes neadministruojame, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai su jomis jokio ryšio neturime. Jeigu kalbėtume apie balsavimą dėl išmokų už karves, deja, abu kartus, kai šis klausimas buvo svarstomas, aš buvau užsienyje.
PIRMININKAS. Kas dar norėtų papildyti? Gerai. Kitas klausiantysis – Seimo narys A.Vidžiūnas. Nematau. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji ministrai, čia jau kėlė tą klausimą, aš irgi noriu paklausti. Korupcija klestėjo ir klesti, ir ten tie jūsų 60% yra pasakėlės vaikams. Žemdirbiams iš tikrųjų nemokate to, ką turėtumėte mokėti, ir esate bejėgiai. Nusikaltimai, savivalė auga. Klausimas visiems trims: ką jūs darysite, kai liaudis, nepakentusi to, kas vyksta valstybėje, ne kokie užsienio priešai, o liaudis paims ir sukils? Ar taip pat prikišite miškus savo kareivių, kaip gąsdinote žemdirbius, ar ką nors kita darysite? Viduje yra didžiausia bėda, ir ten jūsų ataskaitos – tai politrukų ataskaitos “kak stroitsia komunizm v Litve”.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Seimo nary, norėčiau tikrai ir jus įspėti, ir prieš tai kalbėjusius, kad vis dėlto laikytumės Seimo nario etikos, politrukų ir kitų galbūt nereikėtų minėti. Taigi, ministrai, prašom. Kas norėtų atsakyti į šį labai gilų klausimą?
L.LINKEVIČIUS. Paminėti buvo kareiviai, tai gal aš atsakysiu. Niekada nebuvo ir nebus kareiviai siunčiami malšinti žmones. Tai vienas dalykas. O dėl to, kas bus, jeigu liaudis sukils, tai jie išrinks kitą parlamentą ir bus kita Vyriausybė.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E.Skarbalius.
E.SKARBALIUS. Ačiū, pirmininke. Aš prisidėčiau prie pono A.Kubiliaus pradėtos minties. Į dalį savo klausimo aš jau gavau atsakymą, bet norėčiau šiek tiek pratęsti apie nedarbą. Nedarbas Lietuvoje yra maždaug apie 11%, tuo tarpu Žemaitijoje yra 18%, o atskiruose rajonuose, kurie, kas baisiausia, yra vienas šalia kito, tai Mažeikių, Akmenės, Skuodo, yra 25%–30%. Žinant pasaulinę statistiką, 24% yra jau ta riba, kai apačios nebegali, o viršus nebesugeba. O gerbiamajam ministrui dar norėjau pridurti dėl korupcijos policijoje. Jūs sakote, kad jums trūksta vindikacinių tarnybų. Tam yra visa STT su didžiausiu biudžetu. Aš vis dėlto norėčiau išgirsti dėl nedarbo pasiskirstymo ir ar nacionalinis saugumas yra labiau adresuotas Vilniaus nacionaliniam saugumui, ar ir visai likusiai Lietuvos teritorijai? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti, gerbiamieji ministrai, gal vidaus reikalų.
V.V.BULOVAS. Galiu bandyti atsakyti, nors bijau, kad be ūkio ministro man vienam bus sunku išsamiai atsakyti į tą klausimą. Bet aš turėčiau pasakyti taip, kad tai, kas minėta, šis netolygumas vis dėlto didele dalimi yra nulemtas vietos savivaldos. Vietos savivaldos darbo kokybė turi didžiulę įtaką ne tiktai nedarbui, bet taip pat ir policijai. Galima žiūrėti realų nusikalstamumo lygį, galima žiūrėti policijos aprūpinimą technika. Žymi dalis tikrai priklauso nuo savivaldybių, kaip jos tvarkosi. Kiek valstybė tam gali daryti įtaką? Deja, turbūt tiktai per programas.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje)
V.V.BULOVAS. Ne, savivaldybės padeda policijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš turbūt vėlgi vidaus reikalų ministro klausiu. Čia, kur yra skyrelis “Nusikaltimų prevencija”, labai daug kalbėta apie tokius garsius dalykus kaip muitinė, kontrabanda, finansiniai nusikaltimai. Aš neturiu čia ypatingų pretenzijų, bet grįžtu prie kaimo situacijos. Dabartinėmis dienomis pagarsėjo Upyna. Tokių Upynų Lietuvoje šimtai ir beveik visose ačiū, Dievui, yra koks vienas policininkas, kuris 17.00 valandą baigia darbą ir išvažiuoja namo už 10, už 20, už 30 kilometrų. Dienos metu mažai kas vagia ir nelabai kas netgi mušasi. Visi tie dalykai vyksta po pietų, naktį, vakare. Kaip spręsti šį dalyką? Aš žinau, pasakysite, nėra pinigų, lėšų, transporto, etatų ir t.t., bet žmogui, gyvenančiam vienkiemyje, tarpumiškėje, už miško, vienam senukui arba ne vienam senukui dėl to nė kiek ne geriau. Kas vis dėlto manoma daryti? Kaip tą dalyką išspręsti? Gal iš tikrųjų tos Upynos pavyzdį reikia kokiu nors būdu platinti, gal ką nors dar daugiau daryti, nors aš nesu labai susižavėjęs tokiais dalykais, bet situacija yra visiškai palikta savieigai. Gerai, jeigu tame miestelyje nėra chuliganų arba mėgėjų vogti aliumininius puodus, metalą. O jeigu yra? Iš esmės nekontroliuoja situacija. Kas vis dėlto įsivaizduojama, ką daryti, kokia kryptimi eiti?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis vidaus reikalų ministre, atsakyti.
V.V.BULOVAS. Ačiū už labai aktualų klausimą. Aš turiu pasakyti taip, kad su ta situacija teko susidurti dar būnant ministerijos sekretorium, kai buvo rengiama pasienio rajonų kaimo inspektorių aprūpinimo programa. Lygiagrečiai tokią programą patvirtino Vyriausybė, yra numatytas finansavimas per 60 mln., tačiau mes planuojame, kad visa tai reikia daryti kur kas greičiau, todėl iš būsimo Šengeno finansavimo 2004 metais mes pradedame vykdyti šią programą, kuri apims visus pasienio rajonus ir trasą tarp Kybartų ir Kenos ar tarp Kybartų ir Medininkų. Pagal mūsų planus visi apylinkių inspektoriai turi būti aprūpinti transportu, radijo, telefono ryšiu. Mes manome, kad tada, kai prie apylinkės inspektoriaus namo stovės automobilis, jis turės ryšio priemones, bus pasiekiamas žmonėms, tikrai situacija visais požiūriais turės pagerėti. Tikimės, kad maždaug po metų jau ta programa realiai bus pradėta įgyvendinti, nes finansavimas yra nuo 2004 metų pirmojo ketvirčio, realiai nuo pirmojo ketvirčio pabaigos. Maždaug metų viduryje pirmieji rajonų inspektoriai jau bus aprūpinti. Greičiau ir anksčiau ką nors pažadėti, kaip jūs sakėte… Tikrai aš nenoriu dalyti tokių pažadų, nes papildomų lėšų tam neturime. Galime remtis tik vidiniais rezervais ir tais fondais, kuriuos mums skiria Europa.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Macaitis.
A.MACAITIS. Dėkoju. Norėčiau klausti vėlgi vidaus reikalų ministro. Klausimas galbūt toks… Gal ne į viską gali atsakyti ministras, galbūt į dalį turėtų atsakyti vyriausiasis policijos komisaras, tačiau, gerbiamasis ministre, jums visa atsakomybė tenka. Klausimas būtų toks. Nuo praeitų metų spalio mėnesio 26 policijos komisariatų paprastų policininkų atlyginimai, darbo užmokestis buvo sumažintas nuo 90 iki 300 litų. Kada numatoma šitą neteisybę ištaisyti? Ir antra, ar bus nubausti, bent įvardyti kaltininkai, kurie tokį dalyką padarė, kad dabar paprasti policininkai gauna tokį atlygį už savo sunkų darbą?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis vidaus reikalų ministre, atsakyti.
V.V.BULOVAS. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad jeigu policininkai, nepatenkinti mokėjimais, organizuos dar vieną piketą, tai vis dėlto tiesioginis adresatas turėtų būti ne Seimas ir ne ši aikštė, bet aikštelė prie Saltoniškių. Policijos finansavimas, kaip jūs žinote, nes patys priimate sprendimus, nebuvo mažinamas. Mes dabar aiškinamės, kodėl taip atsitiko, kad būtent tos žemiausios grandys liko labiausiai nuskriaustos. Kol kas vyksta tyrimas, bet galiu pasakyti, kad atradome gana daug įdomių dalykų. Aš, pavyzdžiui, nesuprantu, kodėl Policijos departamento finansininkai būtinai turi būti komisarai, nes niekur pasaulyje taip nėra. Matyt, dar kartą reikėtų grįžti prie to ir pažiūrėti, ar tikrai Policijos departamente, kuris užsiima valdymu, tikrai turi būti tiek daug statutinių pareigūnų. O aiškesnę situaciją mes norime turėti iki rugsėjo ar spalio mėnesio, kad būtų galima dar padaryti įtaką kitų metų biudžetui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausia G.Šileikis. Nėra. Taigi, ačiū, kolegos. Visi norintieji paklausė. Mes sutaupėme laiko.
Dabar, kolegos, dėl vedimo tvarkos. Prašom. A.Gricius.
A.GRICIUS. Ačiū. Aš dar kartą noriu pakartoti mintį, jog manau, kad tai yra ne mūsų nacionalinio saugumo būklės atskaitos pateikimas. Normalių klausimų uždavimas yra parodija. Atspausdinta ant gero popieriaus, tikrai blizga. Galima buvo spausdinti ant pigesnio, dėl to tikrai niekas nenukentėtų. Toliau užduoti klausimus dėl tikrai esminių mūsų nacionalinio saugumo ir dėl tų problemų, apie kurias mes kalbame… Čia atėję trys ministrai, aš visiškai juos suprantu, neturi ką atsakyti. Tai gal mūsų Seimo vadovybė galėtų kreiptis ar kaip nors paprašyti, kad tokia ataskaita būtų teikiama kokiu nors kitu būdu? Ją turėtų pateikti premjeras arba ministras, įgaliotas atsakyti į visus klausimus.
Ir dar vienas dalykas. Esant tokiai nacionalinio saugumo būklei aš įžvelgiu didelį pavojų dėl mūsų rinkimų sistemos skaidrumo, dėl jos finansavimo. Mes patys Seime nedarome tų žingsnių. Ne vien tik nuo Vyriausybės priklauso nacionalinis saugumas, mes lygiai taip pat Seime pakalbame porą minučių ir toliau sėkmingai tylime. Mes nesugebame išsiaiškinti, kaip finansuojama, ar skaidrūs tie pinigai, ir visa kita. Visa tai yra mūsų šalies nacionalinio saugumo sudėtinės dalys. Man atrodo, mums patiems, Seimo nariams, reikėtų susirūpinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Dar dėl vedimo tvarkos?
R.JUKNEVIČIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Prašom. R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Aš, pritardama A.Griciui, noriu tik papildyti ir pasiūlyti. Apima toks jausmas, kad pačiai Vyriausybei nėra įdomus tas klausimas. Gilintis į nacionalinio saugumo sistemos būklę, jos plėtrą ir Seimui nėra įdomu, nes Seimo daugumos žmonių beveik nėra, kai svarstome tą ataskaitą. Gaištamas laikas, ministrų laikas gaišinamas ir pinigų išleidžiama tam… Jeigu nėra tokio intereso, gal Vyriausybė, Seimo vadovybė galėtų keisti įstatymus, atsisakyti, jeigu jums taip atrodo, kad nereikia tokio pobūdžio ataskaitų. Gal pavadinkime tai dėl valstybės raidos, valstybės plėtros. Įsigilintume į valstybės raidą, valstybės plėtrą. Iš tikrųjų būtų įdomu matyti premjerą svarstant tokį svarbų klausimą. Niekuo dėti ministrai, negalintys atsakyti į klausimus, kurie rūpi Seimo nariams. Todėl mano siūlymas būtų Seimo vadovybei užtikrinti, kad daugiau tokių formalių ir tokių iš tikrųjų jokios esmės neužgriebiančių ataskaitų ir svarstymų Seime nebūtų. Jau geriau nieko, negu toks dalykas, koks vyksta dabar.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo replikos dviejų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių, kurių kompetencijai priklauso įstatymų leidyba, pasiūlymai, pakeitimai ir sumanymai. Aš linkėčiau juos realizuoti ir diskutuoti komitete. Taigi, kolegos, komitetas į tai galėtų atkreipti dėmesį, o Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas buvo rengiamas jungtinėmis pajėgomis. A.Gricių atsimenu kaip vieną iš koncepcijos kūrėjų, taigi sveikinu su šios koncepcijos tolesniu tobulinimu.
Gerbiamieji kolegos, dabar aš manau, kad pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsnį mes turime numatyti komitetą, kuris turėtų išnagrinėti šią ataskaitą. Paprastai toks komitetas yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jis turėtų parengti Seimo rezoliuciją. Taigi, jeigu nieko prieš, gal bendru sutarimu pavesime šiam komitetui tą padaryti. Jeigu komitetas pateiks pasiūlymus tobulinti įstatymo pataisas, mes maloniai tai svarstysime. Sutariame, kolegos? Ačiū. Dėkojame ministrams už ataskaitos pateikimą ir pavedame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui įtraukti tai į savo darbų planą bei išklausyti visas rekomendacijas dėl tolesnio mūsų nacionalinio saugumo tobulinimo.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ projektas Nr.IXP-2011(A) (pateikimas)
O dabar pakviesčiau, kolegos, į tribūną, atsiprašydamas kitų pranešėjų, A.Sadecką, nes Seimo narys A.Sadeckas turi išeiti į NATO parlamentinės asamblėjos posėdį. Prašyčiau jį pateikti Seimo nutarimą “Dėl Seimo komisijos operatyvinei veiklai prižiūrėti”. Prašom, gerbiamasis komiteto pirmininke, į tribūną.
A.SADECKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turiu atsiprašyti du kartus, kadangi prašome anksčiau laiko, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai turėtų išeiti į susitikimą. Svarbus susitikimas su mūsų kolegomis parlamentarais, kurie atvyko 17 valandą, ir 17 valandą bus susitikimas. Tai viena. Antra, turiu atsiprašyti dėl to, kad viską sudėliojo taip, kad aš turiu pateikti komisiją, į kurios sudėtį pats esu įtrauktas. Tačiau taip rekomendavo frakcija, jau ne aš tiesiogiai to pageidavau.
Kaip jūs žinote, pastaruoju metu buvo priimtas Operatyvinės veiklos įstatymo patobulinimas, kuris pakeitė komisijos sudarymo tvarką, sudėtį, jos formavimą, aišku, palikdamas tas labai svarbias funkcijas, kurios numatytos komisijai Operatyvinės veiklos įstatymu. Procesas dėl šių dalykų užsitęsė, todėl dabar frakcijos suderino savo atstovus į tą komisiją. Ji, kaip numatyta, iš 7 narių. Tai yra nuolatinė Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija. Nutarimo projektas jums yra teikiamas.
Yra vienas klausimas, pateiktas šiandien, kad Tėvynės sąjungos – Konservatorių frakcija į Operatyvinės veiklos priežiūros komisiją siūlo Seimo narę R.Juknevičienę, tačiau Seniūnų sueiga… Kaip man žinoma, pagal proporcinį frakcijų atstovavimą neišeitų vieta komisijoje, bet tai yra Seniūnų sueigos, ne mano. Aš neturiu kompetencijos kalbėti Seniūnų sueigoje.
Tai štai toks būtų nutarimo projektas, ir aš galbūt valdybai atiduočiau šį siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Jūsų nori paklausti J.Razma.
J.RAZMA. Norėčiau pasiteirauti, kaip demokratiškai ši sudėtis buvo derinama su frakcijomis, kad mūsų frakcijai neliko tos vietos. Ir ar šiuo metu dar egzistuoja Valstiečių frakcija, kuriai skiriama vieta. Iš viso Seimo narių grupė frakcija nevadintina, tai yra ne parlamentinės frakcijos, jos nėra parlamentinės partijos. Tai ar rengiant tą projektą kažkaip specialiai nenorėta išvengti Tėvynės sąjungos atstovų dalyvavimo šioje priežiūroje?
A.SADECKAS. Gerbiamasis kolega, klausimas labiau tiktų Seniūnų sueigai, ne man, nes frakcijoms atstovavimo principą nustatau ne aš. Tokie buvo siūlymai ir tokie buvo pateikti kandidatai iš frakcijų. Galiu perskaityti jums tą, ką aš žinau, pagal vietų skaičių sudėtį procentais, tačiau pagal tai išeina, kad tos vietos lyg ir nepriklausytų. Bet tai… Deja, taip. Deja.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į J.Razmos klausimą, daugiau klausiančių nėra. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra Teisės departamento pastabų, į kurias, manau, turės atsižvelgti po pateikimo, ar sutiktumėte pritarti po pateikimo, o po to svarstymo metu diskutuoti dėl kandidatūrų, dėl kitų dalykų? Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Negalime. Yra prieštaraujančių. Prašom, J.Razma.
J.RAZMA. Manau, užuot pritarus šiandien po pateikimo, reikia grįžti dar kartą prie Seimo statuto ir Operatyvinės veiklos įstatymo, kurį priimdami mes sakėme, kad nedera rašyti konkretaus narių skaičiaus. Gali įvairiai susiklostyti dabartiniame Seime, o tuo labiau ateities seimuose frakcijų struktūra. Jeigu mes tikrai siekiame, kad demokratiškai toje komisijoje atstovaujama ir opozicijai, ir daugumai, tuo labiau parlamentinių partijų frakcijoms, tai tas skaičiaus apribojimas trukdo. Bet esant tokiam skaičiui buvo galima skirti vieną vietą Tėvynės sąjungos atstovams, nes tai pirmiausia yra parlamentinės partijos frakcija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra sutarimo, pareikšime savo nuomonę balsavimu. Prašome balsuoti. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja – už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko.
Už – 35, prieš – 2, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau toliau svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir atsižvelgus į pastabas pateikti priėmimui, būtent Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Bendru sutarimu? Gerai. Ačiū, kolegos.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2666 (pateikimas)
Tada imamės kito darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” pakeitimo projektas. Pranešėjas – vidaus reikalų ministras V. V.Bulovas. Prašom į tribūną. Kolegos, pateikimas.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės įgaliotas teikiu jums svarstyti Lietuvos Respublikos dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” pakeitimo projektą. Nutarimo projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programą, kuri buvo jūsų patvirtinta 2002 m. sausio 17 dieną. Taip pat patikslinti tos programos įgyvendinimo priemonių plane numatytų kai kurių priemonių pavadinimus, sukonkretinti turinį, patikslinti vykdymo terminus bei vykdytojus. Nutarimo projekto esmė yra ta, kad įgyvendinant šios programos priemonių planą ir išanalizavus PHARE projekto Lietuvos nacionalinės kovos su korupcija programos peržiūrą ir įgyvendinimą (ten ilgas pavadinimas), ekspertų išvadas, rekomendacijas, nutarimo projekte siūloma patikslinti priemonių planą, išbraukti kai kurias priemones, kurias, atrodo, yra netikslinga vykdyti, papildyti naujom ir papildyti vykdymo terminus. Projekte yra atsižvelgta į Seimo Antikorupcijos komisijos 2003 m. kovo 3 d. rašte pateiktas išvadas ir pasiūlymus. Projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, suderintas su Konstitucijos, įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatomis. Jis turi būti nesunkiai inkorporuotas į teisinę sistemą, neigiamų padarinių nenumatoma. Jam įgyvendinti nereikia papildomų lėšų, taip pat nereikės keisti galiojančių teisės aktų. Prašome pritarti šio nutarimo svarstymo projektui. Aiškinamasis raštas yra didelės apimties (8 puslapiai), mes stengėmės pakomentuoti visus tuos pakeitimus, kuriuos prašome padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Budrevičius.
J.BUDREVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, pagal teikiamą patikslinti priemonių planą kartais susidaro įspūdis, kad ieškote korupcijos ten, kur jos nėra. Aš pavyzdį pasakysiu. Priemonių plano 7 punkto 1 skyriaus 1 skirsnio 4 punktas. Dėstoma taip: išanalizuoti ir patobulinti teisės aktus, siekiant apriboti galimybę tuo pačiu metu būti Seimo nariu ir savivaldybės tarybos nariu. Kur jūs čia matote korupcijos grėsmę, aš manau, kad paprasčiausiai įstatymas neatitinka Konstitucijos, o jūs norite pritempti tokiu korupcijos įtarinėjimu. Man regis, kad didesnė galimybė, kai Seimo narys tampa ministru. Tai čia galime daugiau mąstyti apie tokią galimybę, bet kad savivaldybės tarybos narys ir Seimo narys, – įtarti kažkokią korupcijos galimybę, atsiprašau.
V.V.BULOVAS. Tai yra Vyriausybės pozicija, bet Seimas gali svarstydamas pareikšti savo poziciją ir dėl ministrų. O dėl korupcijos galimybės– netiesioginė galimybė tikrai egzistuoja.
PIRMININKAS. Klausia N.Steiblienė.
N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis ministre, šių metų vasario 3 d. buvo sudaryta koordinacinė grupė, kuri turėjo koordinuoti šios programos įgyvendinimą ir teikti pasiūlymus. Aš noriu jūsų paklausti, kaip tie pasiūlymai, kurie šiandien atsidūrė Seime, kas juos teikė, kas juos koordinavo, kas juos aptarė, ar tai buvo individualūs kaip atskiros ministerijos veiksmai? O tai, mano supratimu, yra labai pavojinga, nes mes kartais bekovodami su korupcija su vandeniu ir vaiką išpilsime.
V.V.BULOVAS. Aš bijau, kad į jūsų klausimą apie istoriją išsamiai negaliu atsakyti. Galbūt mano atsakymas nebus tikslus, bet, kiek aš žinau, čia buvo ne vienos ministerijos pozicija, o tų institucijų, kurios užsiima. Kiek kas dalyvavo, šito aš jums negaliu atsakyti, nes nežinau.
PIRMININKAS. Klausia G.Šileikis.
V.V.BULOVAS. Dar tik vienas mėnuo.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, susipažinę su jūsų pateiktu įgyvendinimo priemonių plano pataisų projektu, galime daryti išvadą, jog tos institucijos, kurios turėjo padaryti darbą iki 2002 m. ketvirtojo ketvirčio, 2003 m. trečiojo ketvirčio, nepajėgios jo padaryti. Todėl labai aišku, kodėl pas mus taip korupcijos lygis pakilo, sakyčiau. Jūsų manymu, ar iš tiesų atidedant pusmečiui, metams kai kuriuos projektus, kurie turi būti įgyvendinti priemonių plane, ta situacija keisis ir nereikės po pusmečio dar kartą atidėti? Ar pajėgios tos institucijos parengti visą paketą įstatymų projektų, kad būtų įgyvendintas priemonių planas? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti, gerbiamasis ministre.
V.V.BULOVAS. Mano nuomone, jos yra pajėgios. Aš negaliu pasakyti, kodėl tai nebuvo padaryta, dėl kokių priežasčių, bet kad tikrai kai kurios priemonės reikalauja daugiau laiko ir energijos, tai yra tiesa. Todėl šie pataisymai ir terminų nukėlimas yra realus situacijos vertinimas. Manau, kad tikrai realu tą padaryti.
PIRMININKAS. Klausia J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, dėl korupcijos aš prašau jūsų vieno dalyko, kurio niekaip negaliu išsiaiškinti. Situacija tokia. Moteris iš Šiaulių rašo, kad jai 1991 m. Lietuvos valdžia pasiūlė atvažiuoti į banką ir pasiimti “Vnešekonombanko” pinigus. Tai buvo kovo mėnesį. Bet paskui pasakė, kad pinigų dar nėra, dar reikia sutvarkyti kažkokius formalumus ir liepė laukti papildomo iškvietimo. Jį vėl gavo gegužės mėnesį. Atvažiuoja pasiimti pinigų, vėl jai neatiduoda, pradeda aiškinti, kad tai derybų su Rusija rezultatas. Ji Maskvoje išsiaiškina, kad jos vardu sąskaita neatidaryta. Vadinasi, 1991 m., kai Lietuva jau buvo nepriklausoma ir jokių valiutų pervedinėti į Maskvą įstatymai neleido… Parašiau laišką ekonominei policijai. Jie man atsakė: “Vyksta derybos su Rusija”. Bet aš jų klausiau labai konkrečiai: kiek Lietuvos bankuose buvo valiutos tą ir tą dieną, kiek buvo grąžinta žmonėms, ir kur tie pinigai buvo panaudoti? Atsimenate, dar buvo iš Kanados pripirkta visokių nereikalingų medikamentų, už litus ar už “vagnorkas”, ir niekas nepirko. Ar gali šitą klausimą išsiaiškinti iki galo jūsų Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba? Į du mano paklausimus nėra atsakymų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, čia ne visai į temą, bet jeigu norite, galite atsakyti.
V.V.BULOVAS. Ne visai į temą, bet galiu pakomentuoti. Vienu metu aš taip pat turėjau su tuo reikalų, kai vyko derybos su Rusija. 1995 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašytas visų indėlių su “Vnešekonombanku” balansas, nes Lietuvos skyrius iš esmės grynųjų pinigų neturėjo. Visi pinigai buvo Maskvoje. Balansas buvo pasirašytas, deja, vėliau pasirodė, kad to balanso niekam nereikėjo. Tas svarbus Lietuvai dokumentas 1997 m., kai buvo iškelta byla buvusiai “Vnešekonombanko” Vilniaus skyriaus valdytojai Tučkienei ir aš kaip derybų delegacijos vadovas buvau kviečiamas liudininku, buvo paimtas ir dabar aš bijau pasakyti, kur jis yra, prokuratūros tardytojas iš manęs jį paėmė, nes niekam jo Lietuvoje daugiau nereikėjo. Aš jau tų pareigų nėjau ir jis dabar yra kažkurioje byloje. Visi sąrašai taip pat yra toje byloje, visų Lietuvos žmonių su visomis sumomis, su visais valiutų tipais, tas visas balansas tikrai buvo padarytas. Dabar, kiek žinau, Vyriausybė ir Finansų ministerija šitą bando tęsti toliau. Kodėl tada nebuvo atsiimta, čia yra kitas klausimas, kurio aš nenorėčiau komentuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, dabar nuspręsime, ar pritariame po pateikimo. Gal galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Yra norinčių balsuoti. Prašome dėl motyvų vieną – už, vieną – prieš. Prašom, kas norėtų kalbėti dėl motyvų prieš, už? Gerai, tuomet balsuojame, kolegos. Kas pritariate, prašome pritarti, kas ne, prieš arba susilaikote.
Už – 28, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Antikorupcijos komisija. Kolegos, siūloma svarstyti liepos 1 dieną. (Balsai salėje) Liepos 3 dieną? Jeigu N.Steiblienė prašo, tikrai sutikime su liepos 3 diena. Kolegos, liepos 3 dieną. Bet primenu, sesija baigiasi, rodos, liepos 4 dieną. Aš norėčiau, kad suspėtume ir priimti. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Yra pasiūlymas liepos 3 dieną. Tuomet nežinau, kaip dėl priėmimo.
Gerbiamieji kolegos, šį klausimą baigėme. Dabar dėl vedimo tvarkos J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs kažkaip iškart sugebate atskirti korupciją nuo ne korupcijos. Klausimas buvo labai konkretus – žmogus gavo iškvietimą iš Lietuvos institucijų atvažiuoti atsiimti pinigų, ir kai ministras aiškina, kad balansas buvo, tik pinigų nebuvo, tai negi tie, kurie teikė šiuos pakvietimus nežinojo, kad pinigų nėra? Pinigų buvo, ir tie pinigai iššvaistyti, ir sprendžiant iš ministro atsakymo jie kažkur guli. Ar gali būti valstybėje, kad kažkas guli, kas buvo iššvaistyta? Todėl, ministre, aš noriu konkrečiai žinoti, kiek buvo paskelbus nepriklausomybę tų pinigų, valiutos, ir kiek jų pateikta Maskvai. Štai ko reikia. Sužinoti, kur jie visi dingo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Čia buvo klausimas daugiau centriniam bankui, Finansų ministerijai ir kitiems atsakingiems pareigūnams.
Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo projektas Nr.IXP-2644 (pateikimas)
Dabar imamės darbotvarkės 7 klausimo – Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną pranešėją J.Bernatonį. Pateikimas.
J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Noriu pabrėžti, kad Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas – tai likęs paskutinis per vienuolika Konstitucijos galiojimo metų nepriimtas įstatymas, kuris yra tiesiogiai nurodytas Konstitucijoje. Mes su kolega Č.Juršėnu teikėme šio įstatymo projektą dar 1998 m., t.y. jau penkerius metus stengiamės inicijuoti šį įstatymą, tačiau tuomet Teisės departamento ir kai kurių kitų teisininkų nuomonė buvo ta, kad toks įstatymas nereikalingas ir kad reikėtų visus konstitucinius įstatymus surašyti po vieną į menamą sąrašą. Tik po praeitų metų gruodžio mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimo ši koncepcija pasikeitė, t.y. ir Teisės departamentas dabar laikosi tos pozicijos, kurios mes su kolega Č.Juršėnu laikomės jau penkeri metai.
Įstatymas iš pirmo žvilgsnio yra labai paprastas, tačiau diskutuotinų klausimų gana daug. Kaip matote, Teisės departamento išvadose taip pat yra tam tikrų diskutuotinų klausimų. Galima būtų pritarti toms pastaboms, kurios neprieštarauja mano minėtam Konstitucinio Teismo sprendimui, dėl kitų būtų galima diskutuoti. Manau, kad patobulintą variantą galėtume pateikti su kolega ir iki svarstymo pagrindiniame komitete.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kolegos, prašyčiau truputį tyliau. Dabar norėtų paklausti V.Popovas. Prašom.
V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis kolega, jūs beveik atsakėte, tačiau aš irgi norėjau klausti dėl Teisės departamento išvadų. Ten yra nemažai teorinio pobūdžio nuostatų, ir kažin ar svarstymo metu mes galėsime polemizuoti su teisininkais teoriniu lygiu, ar kažkaip kitaip turėsime spręsti šį klausimą? Ačiū.
J.BERNATONIS. Aš jau minėjau, kad buvo šiek tiek kitokia koncepcija. Požiūris keitėsi ir buvo labai svarbus jau minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas. Taip pat ir dėl šitų Teisės departamento išvadų galima būtų padiskutuoti, ar reikia nurodyti visas konstitucinių įstatymų rūšis, jeigu tuo įstatymu tvirtiname konstitucinių įstatymų sąrašą. Mums atrodė, kad reikėtų įvardyti visas konstitucinių įstatymų rūšis 1 straipsnyje, tą ir padarėme. Jeigu Seimas nuspręstų, kad to nereikia daryti, reikia patvirtinti tik sąrašą, to būtų galima atsisakyti. Taip pat diskutuotina pastaba dėl to, kad kartojama Konstitucijos nuostata, nes pagal mūsų teisės tradicijas yra ir daugiau įstatymų, kuriuose tam tikros svarbios Konstitucijos nuostatos yra atkartojamos. Galima spęsti, kaip šiuo atveju pasielgti.
Nelabai norėčiau sutikti su kai kuriomis pastabomis, kuriomis visų pirma siūloma įvesti labai aiškius ir griežtus kriterijus, kokie įstatymai gali būti konstituciniai ir įrašomi į sąrašą. Manyčiau, kad įstatymų leidėjo taip apriboti nereikėtų, nes gyvenimas keičiasi ir Seimas, parlamentas, sprendžia, kokiam įstatymui suteikti konstitucinio įstatymo galią, todėl toks apribojimas nebūtų tikslingas.
Taip pat nenorėčiau sutikti su siūlymu, kad iš 3 straipsnio būtų išbrauktas 13 punktas, nes būtent jis ir pabrėžia, kad siūlomas konstitucinių įstatymų sąrašas nėra baigtinis. Reikėtų diskutuoti su Teisės departamentu, ar teisingai traktuojamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kai siūloma Konstitucinio įstatymo neįtraukti į tą konstitucinių įstatymų sąrašą. Skaitant nutarimą galima suprasti, kad Konstitucinis Teismas irgi pasisakė, kad tame sąraše toks įstatymas turėtų būti, nors kai kam tai atrodo gana paradoksalu. Yra daug diskusijų. Tai gana trumpas, bet sudėtingas įstatymas, todėl jis iki šiol ir nepriimtas.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Jūs atsakėte į klausimus. Dabar, kolegos, gal galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Pritariame. Gerai. Tuomet pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš norėčiau atkreipti dėmesį. Jeigu jūs neprieštarautumėte, aš siūlyčiau, kad ir Konstitucinė komisija būtų įtraukta kaip papildoma, nes svarstomas klausimas yra konstitucinis. Šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetą turėtume kaip pagrindinį, o Konstitucinę komisiją – kaip papildomą. Ačiū, kolegos. Siūloma svarstyti liepos 1 d., bet manau, kad šiuo atveju mes galėtume ir nenustatyti liepos 1 d. datos. Svarbu pradėti svarstymą šioje sesijoje. Jeigu mes nespėtume, būtų galima nukelti ir į rudens sesiją, nes nemanau, kad per porą mėnesių kas nors pasikeistų. Jeigu neprieštaraujate, preliminariai sutinkame, kad būtų liepos 1 d., bet manau, kad jis reikalaus didesnių diskusijų. Ačiū, kolegos.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2307 (svarstymas)
Imamės darbotvarkės 2 rezervinio klausimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projekto. Svarstymas. Kviečiu į tribūną G.Šivicką. Kas galėtų kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu? V.Saulis ar A.Butkevičius? Kolegos, siūlau pradėti svarstymą. Komitetai turėtų būti pareigingi. (Balsai salėje) Prašom. Vietoj G.Šivicko Biudžeto ir finansų komiteto vardu – V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo pagrindinis komitetas svarstant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymą. Mes esame gavę Teisės departamento išvadas, joms pritarėme. Taip pat gavome Europos teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas, kurioms irgi pritarėme. Kaip minėjau, buvo gautos Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabos, kurioms pritarėme. Priėmėme sprendimą, kad siūlome įstatymo projektą atmesti, nes teikiama pataisa iš esmės prieštarauja pasaulyje priimtam ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme bei Paramos ir labdaros įstatyme įtvirtintam paramos teikimo principui, kuriuo aiškiai įvardinta, kad naudojantis mokestinėmis lengvatomis ar kitomis teisėmis, įtvirtintomis mokestiniuose įstatymuose, parama negali būti skiriama politinėms partijoms ar organizacijoms remti. Be to, teikiamos nuostatos turės neigiamą poveikį visuomeninių organizacijų bei kitų Paramos fondo gavėjų finansavimui. Mes siūlome šį projektą atmesti. Toks sprendimas komitete priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pagrindinio komiteto siūlymas yra atmesti. Norint pritarti, kolegos, reikia bendro sutarimo. Taigi dabar kviečiame kalbėti Ekonomikos komiteto vardu… Gerbiamieji kolegos, noriu pasitarti. Gal bendru sutarimu galime atmesti? (Balsai salėje) Nėra bendro sutarimo? Norėčiau pasakyti, jeigu nėra bendro sutarimo, atmetimui reikia tam tikros kvalifikuotos balsų sumos – 36 balsų. (Balsai salėje) Prieš atmetimą nori kalbėti – J.Razma.
J.RAZMA. Iš tiesų, aš manau, pritarus šiam projektui, galėjome turėti skaidrų partijų rėmimo kanalą. Tas neabejotinai sustiprintų šiandien dar silpnas partijas, o be stiprių partijų sunku įsivaizduoti stiprią valstybę. Deja, tai idėjai nebuvo pritarta, nebuvo pritarta, kad žmonės laisvai pasirinkdami 2% savo pajamų mokesčio galėtų skirti vienai ar kitai partijai paremti.
Nežinau, kodėl mes manome, kad partijos kuo nors blogesnės už visuomenines organizacijas, kurios gali gauti tokią paramą. Nemanau, kad siūloma parama politinėms partijoms būtų labai smarkiai nuskriaudusi visuomenines organizacijas, nes tyrimai rodo, kad šiandien tik 10% žmonių teigiamai vertina partijas ir turbūt ne daugiau jų skirtų joms savo pajamų mokesčius.
Gaila dėl prarastos galimybės, ir man susidaro įspūdis, kad šiandien daug kam patogu išlaikyti pranašumą dėl turimų neskaidrių partijų finansavimo galimybių, nes kai yra daugiau skaidrių paramos formų, žinoma, pranašumai dėl neskaidraus finansavimo prarandami.
Kviečiu bent jau ne atmesti, o grąžinti tobulinti. Formalių pastabų ten, žinoma, yra, bet jas galima ištaisyti ir toliau dėl to diskutuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote Statutą. Kadangi pagrindinio komiteto išvada yra būtent tokia, aš nieko kito negaliu siūlyti gerbdamas Statutą ir jus kaip tik balsuoti dėl to, ar pritariama pagrindinio komiteto išvadai.
Gerbiamieji kolegos, dabar balsuojame, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai atmesti projektą. Kas mano, kad reikia atmesti, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Pabrėžiu. Kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate už, kas manote, kad nereikia pritarti pagrindinio komiteto išvadai, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamieji kolegos, projektas neatmestas.
Už – 28, prieš – 5, susilaikė 3.
Taigi dabar Seimas turi nutarti, kokį kitą komitetą skirti pagrindiniu, arba sudaryti specialią komisiją įstatymo projektui tobulinti. Yra dvi alternatyvos. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome siūlyti, ar sudarysime kitą komisiją, ar pasiūlysime kitą komitetą. (Balsai salėje) Yra procedūros. Gal nuo frakcijų prie šoninių mikrofonų pasakytumėte savo nuomonę. Prašom. (Balsai salėje) Prašome, prie šoninių mikrofonų frakcijos vardu kas nori pasiūlyti?
Prašome, kolegos. Dar kartą prašau per šoninį mikrofoną frakcijas išreikšti savo pasiūlymus.
J.SABATAUSKAS. Frakcija siūlo Žmogaus teisių komitetą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratinės koalicijos frakcija siūlo paskirti kitą komitetą, tai Žmogaus teisių komitetą. Ar yra kokių nors kitų pasiūlymų? Nėra. Gal galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Sutarta. Tada kitas komitetas turės patobulinti šį įstatymo projektą.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2178(2*) (svarstymas)
Taigi imamės rezervinio 5 klausimo – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – G.Šileikis Žmogaus teisių komiteto vardu. Prašom, pranešėjau.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektui ir tikimės, jog svarstant jis bus suderintas, kaip ir siūloma, su Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu, taip pat su teikiamu nauju Seimo narių, tai mano paties ir V.Martišausko, projektu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, čia svarstymas. Turi būti pasiektas tam tikras konsensusas. Ačiū. Kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu J.Sabatauską.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitete šis projektas buvo svarstytas. Buvo gautos Teisės departamento išvados, kurioms komitetas siūlo pritarti. Taip pat siūlo pagrindiniam komitetui, kad būtų atsižvelgta į tokį siūlymą, jog iniciatorių siūlomų paskaitų kursą palikti kaip papildomą priemonę, tačiau atkreipti dėmesį, jog turi būti suderintos nuostatos su Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis teisę vairuoti transporto priemonę, grąžinimą nesuėjus baudos pasibaigimo terminui. Taip pat pagrindiniam komitetui siūloma, kaip minėjau, atsižvelgti į Teisės departamento siūlymus ir mūsų siūlymas po žodžio “pažymą” išbraukti žodžius, patvirtinančius, kad “neserga lėtiniu alkoholizmu, narkomanija ir toksikomanija”, ir po žodelio “ir” įrašyti žodžius “pažymą, kad asmuo”. Kaip minėjau, suderinti šį projektą su Administraciniu teisės pažeidimų kodeksu. Bet nesiūlytume, mes komitete jį svarstėme kaip atskirą projektą, nesiūlytume jo imti su kitais atitinkamais projektais, kur yra kelių eismo saugumas. Ten kalbama visai apie ką kita. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atsiklausti abiejų komitetų. Šiuo atveju vyksta svarstymas ir mes turime apsispręsti po svarstymo dėl teksto. Vis dėlto turėjo būti sutarta dėl to teksto ar dėl alternatyvų ir t.t., kad mes galėtume apsispręsti. Dabar vienas komitetas adresuoja vienam, kitas kitam, kitas atgal adresuoja. Tai vis dėlto susitarkime, kas su kuo ką suderino, koks yra galutinis tekstas, dėl kurio turime apsispręsti po svarstymo. Gal Žmogaus teisių komiteto pirmininką paprašysime.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dabar truputį netiksli visa procedūra. Gerbiamasis G.Šileikis pristatė projektą, suderintą pagal pastabas, kurios teiktos Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Taip pat su Vyriausybės teiktomis pastabomis, ir šiandien šis projektas yra iš esmės baigtas, mes teikiame visiškai sutvarkytą projektą. Kitas klausimas, kurį gerbiamasis pranešėjas pateikė dėl sujungimo, tai yra tokia idėja, kad jis įsikomponuotų į pateiktus kitus projektus apie saugų eismą. Tačiau šiandien tai yra Seimo reikalas apsispręsti, ar sujungiame tuos aktus, ar nesujungiame. Tačiau šitas aktas savo turiniu yra savarankiškas.
PIRMININKAS. Tada leiskite man dar paklausti. Ar galėtume nuspręsti taip, kad mes dabar pritariame po svarstymo, tačiau turime palaukti kitų įstatymų procedūrų, kad būtų galima po to sujungti? (Balsai salėje) Gerai, kolegos. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo. Taip. Ačiū. Tada kai bus kiti įstatymai, pasiūlysime tiems komitetams sujungti projektus ir pateikti priėmimui bendrą projektą. Sutariam? Dar nori J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS. Atsiprašau, posėdžio pirmininke. Mūsų komitete svarstant dėl kitų projektų yra šiek tiek kitokia išvada ir sujungimo atveju gali būti ne visai geras rezultatas.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, tuomet aš siūlau pritarti po svarstymo, o toliau, kai eis kiti įstatymai, bus įvairios išvados, matysime, kaip apsispręsime. Bet iš esmės siūlyčiau komitetams darniau suformuluoti, kad mes tų problemų neturėtume. Ačiū, kolegos, pritarta po svarstymo. Priėmimo datą nuspręs Seniūnų sueiga.
Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2665 (pateikimas)
Dabar imamės darbotvarkės 6 klausimo – Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašome pranešėją G.Dalinkevičių, Žmogaus teisių komiteto pirmininką.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai yra formalus pratęsimas, dar kartą pratęsimas, taip sakant, šiandien jau tiek metų ilgai galiojančio mūsų Tautinių mažumų įstatymo. Jo pabaiga pagal paskutinį mūsų sprendimą yra liepos 1 d., tačiau jeigu mes jo nepratęstume, negalėtų dirbti netgi mūsų Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, nes jo darbo sąlygos taip pat čia yra. Mes kviečiame jus pratęsti pusmečiui iki 2004 m. sausio 1 dienos. Motyvai labai aiškūs, tiesiog šiandien gulintis Seime projektas dar turi pastabų ir pasiūlymų ir verta į tai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar tikrai yra Seimo tvirta garantija, kad tai bus paskutinis pratęsimas? (Balsai salėje)
G.DALINKEVIČIUS. Aš sakyčiau…
PIRMININKAS. Galioja dar iki 1990-ųjų…
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik norėčiau pasakyti, kad kai kurią Lietuvos dalį tenkina šitas įstatymas, todėl jis taip mielai priimamas ir vis prašoma jo pratęsimo.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Tai ar galime pritarti? Gal yra norinčių paklausti? Norit paklausti?
V.EINORIS. Kodėl paklausti, aš nepaklausti, aš pritariu ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai mes galime pritarti bendru sutarimu be balsavimo? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, Seniūnų sueiga nepaskyrė pagrindinio komiteto. Gal Žmogaus teisių komitetą paskirkim pagrindiniu ir užteks vieno komiteto? Sutariam. Žmogaus teisių komitetas pagrindinis. Siūloma svarstyti birželio 26 dieną, kolegos. Ne, reikia anksčiau. Kolegos, siūlau svarstyti birželio 24 dieną, kad po to suspėtume iki liepos 1 dienos priimti. Kolegos, pasižymėkime, birželio 24 diena. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, Seimo narių pareiškimų nėra. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 40 Seimo narių. Dėkoju visiems. Gero vakaro. Šios dienos posėdis baigtas.