Keturiasdešimt šeštasis
(392) posėdis
2003 m. birželio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS
2003 m. birželio 17 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. birželio 17 d. rytinį plenarinį posėdį.
Mielieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Kaip matote, kai kurių klausimų neliko, tarp jų vieno, dėl kurio čia jau senokai laužomos ietys. Seimo kontrolierių ataskaitą siūloma nukelti į šiek tiek vėlesnį laiką, bet užtai atsirado papildomų klausimų, kurie čia visi yra surašyti, tarp jų ir eurointegraciniai. Taip pat Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaita ir kai kurie mūsų vidiniai reikalai, t.y. dėl komisijų, dėl delegacijų. Prašom. Kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Nesmagu dar sykį matyti, kaip yra išmarginta ir patamsinta darbotvarkė, juoba kad Seniūnų sueiga vėl paliekama statisto vietoje. Išbraukus kad ir rezonansinius kontroversiškus įstatymus, vietoj jų įbrukami ne mažiau kontroversiški. Gerbiamasis pirmininke, penktasis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas, įskaitant ir jūsų paties teikiamas pataisas, yra ne tik kad prieštaringas, žinant ir jūsų betarpišką dalyvavimą sprendžiant Vilniaus valdžios formavimo klausimus, bet konstitucingumo požiūriu neabejotinai keliantis diskusijų. Toks įtraukimas, nespėjus net frakcijoms apsvarstyti tokių svarbių klausimų, yra nelogiškas, todėl aš manyčiau, kad 1-5a klausimas galėtų ir turėtų būti išbrauktas iš darbotvarkės. Gerbiamasis pirmininke, priešingu atveju galima sakyti, kad paskutinę minutę tokius klausimus įtraukti į darbotvarkę yra ydingas darbotvarkės formavimo principas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, turiu priminti, kad mes padarėme pertrauką, o ydingu gali būti laikomas tik vienas straipsnis, bet ne visas įstatymas. Jeigu nesutarsime, to straipsnio neliks. (Balsas salėje) Mes padarėme pertrauką iki kito posėdžio, ir pagal tą patį Statutą, kurį turime gerbti visi, mes turime įstatymą įsirašyti, o dėl to straipsnio turime diskutuoti. Prašom. Kolega A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, G.Steponavičius iškėlė pagrindinį principą – kaip per naktį atsiranda kai kurie projektai, nepaisant Seniūnų sueigos svarstymų, ir kaip po nakties kai kurie projektai išbraukiami. Taigi, gerbiamasis kolega, aš prašyčiau… Aš džiaugiuosi, kad valdančiajai daugumai užteko proto išbraukti Lyties pakeitimo įstatymo projektą. Taigi mano klausimas: kodėl, kai aš kėliau šiuos klausimus, buvau šiurkščia prievartos jėga nutildomas Seniūnų sueigoje ir kas atsitiko šiąnakt, kad šis klausimas yra išbraukiamas? Ir kitas dalykas, kokie pagrindai ir motyvai lėmė, kad tie klausimai, kuriuos kėlė ponas G.Steponavičius, po šios nakties atsirado darbotvarkėje? Tai nėra parlamentinio darbo aukščiausioji kokybė, pone pirmininke, ir jūs slystate į šiurkščius metodus.
PIRMININKAS. Atsakau. Pirmas dalykas, tamstos statusas šiąnakt pasikeitė, nes yra įregistruotas nutarimo projektas dėl A.Kubiliaus pakeitimo kolega A.Vidžiūnu. Tai yra esminis klausimas tolesniam Seimo darbui. Žinoma, dabar į tamstos balsą jau teks atsižvelgti. (Balsai salėje) Aš rimtai ir atsakau. O antras klausimas… Dar kartą sakau: yra Seimo sprendimas daryti pertrauką iki kito posėdžio, ir mes turime nagrinėti. Ydingu gali būti laikomas, ir mes dėl to ginčijamės, vienas straipsnis iš dvidešimties. Taigi, jeigu jūs reikalaujate, mes galime balsuoti, bet šiaip tam pagrindas yra. V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke, galima?
PIRMININKAS. Prašom prašom, aš tamstai suteikiau žodį.
V.LANDSBERGIS. Ačiū. Pone pirmininke, jūs taip švelniai pirmininkaujate, tai galbūt jau numatote, kad ydingą straipsnį išbrauksite, arba, žinoma, galima balsuoti, bet aš norėčiau informacijos. Jūs minėjote, kad yra kažkokie eurointegraciniai įstatymai. Labai dažnai tuo žodžiu yra dangstomi nebūtinai integraciniai. Ką jūs turite galvoje iš šio paketo?
PIRMININKAS. Eurointegraciniai yra 1-12a, b ir c – draudimo įstatymai, kurie atsirado iš tikro papildomai. Jie yra mūsų eurointegracinių įstatymų projektų sąraše.
V.LANDSBERGIS. Paskambino iš Briuselio, taip, šią naktį?
PIRMININKAS. Tai toks susitarimas. Mes kartu su jumis, atrodo, rengėme atitinkamas sutartis ir prisiėmėm įsipareigojimus. Ar turi dar kas kokių pastabų? Prašom. I.Šiaulienė.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. A.Sysas.
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš I.Šiaulienei suteikiau balsą. Prašom.
A.SYSAS. Aš užleisiu.
PIRMININKAS. Prašom. I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, pirmininke. Noriu paprašyti frakcijos vardu, kad iš darbotvarkės išbrauktumėte popietinį 2-2 klausimą – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, rezervinius 4a ir 4b – įstatymus dėl azartinių lošimų ir suteiktumėte žodį ponui A.Sysui, kuris paprašys dar kai ko. (Juokas)
PIRMININKAS. Ir iš ko jis prašys dar kai ko? A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš prašau frakcijos vardu iš darbotvarkės išbraukti 1-7 klausimą, nes ketvirtadienį Konstitucinis Teismas pradėjo svarstyti bylą, susijusią su vidaus tarnyba ir pensijų mokėjimu. Mes paprasčiausiai palaukime Konstitucinio Teismo sprendimo, vis tiek reikės grįžti prie šių įstatymų. Bus vienoks ar kitoks sprendimas, ir neskubinkime šio reikalo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega V.Martišauskas. Prašom.
V.MARTIŠAUSKAS. Kol E.Masiulis vėl grįš prie ydingų darbotvarkės punktų, aš norėčiau pasiūlyti vieną tokį neydingą išbraukti iš darbotvarkės. Tai yra rezervinis pono S.Buškevičiaus projektas, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė suderinti su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, o mes su G.Šileikiu esame užregistravę tokį, kuris labai siejasi. Aš siūlyčiau juos kartu paskui svarstyti.
PIRMININKAS. Jūs turite galvoje 5 rezervinį klausimą?
V.MARTIŠAUSKAS. Taip, 5 rezervinį klausimą. Vis tiek teks jį atmesti ir neišvengiamai svarstyti kartu.
PIRMININKAS. Jūs siūlote frakcijos vardu ar savo?
V.MARTIŠAUSKAS. Aš savo, savo.
PIRMININKAS. Savo, tai tada netinka. Ačiū už dėmesį. E.Masiulis.
E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, matyti, kad akivaizdžiai nepasirengta posėdžiui, todėl frakcijos vardu prašau padaryti pertrauką ir surengti neeilinę Seniūnų sueigą, kur būtų galima labai ramiai išdėstyti, kokią mes šiandien darbotvarkę turime. Dabar tikrai nebeaišku, kokius klausimus svarstysime, kokių nesvarstysime. Kartu siūlau neeilinėje Seniūnų sueigoje aptarti ir dėl 1-5 klausimų bloko išbraukimo iš šios dienos darbotvarkės. Taigi kviesčiau iš tikrųjų ieškoti kompromiso ir Seniūnų sueigoje susitarti dėl šios dienos darbotvarkės.
PIRMININKAS. Prašom. Dar V.Einoris.
V.EINORIS. Aš, gerbiamieji kolegos, noriu patikslinti, kodėl išbrauktas Lyties pakeitimo įstatymas. Aš rodžiau labai didelę iniciatyvą, nes išsiskyrė nuomonės su žmona, kur kada ir kaip tai atlikti, tai todėl jis ir buvo išbrauktas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkė yra patvirtinta. Mes galime kalbėti tik dėl tų patikslinimų, kas kam nepatinka, ir tokiu atveju balsuosime. Dabar dėl… Tai mes ją patvirtinome praėjusią savaitę. O dėl to, kas yra pajuodinta arba siūloma išbraukti. Jeigu nepriimtina, dėl tokio kiekvieno dalyko mes turime balsuoti, jeigu frakcija reikalauja. Iš eilės klausiu. Buvęs 5 klausimas, kuris siūlomas išbraukti. Ar niekas neprieštarauja? (Balsai salėje) Prašom. A.Vidžiūnas – antrą kartą.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, pagrindinis siūlymas buvo E.Masiulio – Liberalų frakcijos siūlymas daryti pertrauką, rinktis Seniūnų sueigai, rimtai pasikalbėti apie tuos dalykus, o paskui – dėl technikos. Todėl siūlau teikti balsuoti dėl šio principinio siūlymo.
PIRMININKAS. Jeigu kalbame apie Seniūnų sueigą, tai mes pagal Statutą ją galime sušaukti tik po kelių valandų. Tada galėsime tartis, o posėdis turi vykti be destrukcijos, todėl prašau iš eilės. Yra siūlymas. Dar kartą sakau: po šešių valandų mes galime sušaukti. (Balsai salėje) Toks yra Statutas. Pasitarimą padarysime per pirmą pertrauką, juo labiau kad pirmas klausimas mums užims tiek laiko, kad ateis normalios pertraukos laikas, ir tada galėsime pasitarti. Aš siūlau tokį variantą.
O dabar aš prašau, kadangi yra ginčas dėl siūlomo įtraukti 5 klausimo, nors, primenu, mes prieš tai buvome padarę pertrauką dėl vieno klausimo, dėl kitų nebuvo problemų, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų įtraukti 5a, b, c, d ir e klausimai, prašome registruotis ir balsuoti.
Už – 57. Tuoj pamatysit. Prieš – 20, susilaikė 6. Lieka.
Dabar yra siūloma išbraukti darbotvarkės 7 klausimą. Ar kas prieštarauja? Ne. Ačiū. Sutarta. Yra siūloma įtraukti Draudimo įstatymo projektą ir papildomus siūlymus, niekas neprieštaraujat? Ačiū. Yra siūloma (čia jau seniai buvo susitarta, bet tiktai papildomai atsirado darbotvarkėje) Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaita. Niekas neprieštarauja. Ačiū. Yra siūloma išbraukti 2-2 darbotvarkės punktą dėl paslapčių. Ačiū. Yra Vyriausybės siūlymas dėl ATPK pataisų papildomai įrašyti. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Taip pat Vyriausybės siūlymas dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo pakeitimo”. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Balsuojam? Prašau. Kolegos, dabar kitoks balsavimas. Dėmesio! Prašome susikaupti. Ar įtraukiame į šios dienos darbotvarkę Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” pakeitimo projektą, kurio registracijos Nr.IXP-2666.
Už – 59, prieš – 2, susilaikė 18. Įtraukiamas.
Seimo kontrolierių ataskaita kitą savaitę arba liepos pirmąją savaitę. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ir azartiniai lošimai, niekas neprieštarauja, kad būtų įtraukti? Paliekam? Tada prašome balsuoti. Kolegos, dėmesio! Dabar vėl balsavimas yra kitoks. Kas už tai, kad iš patvirtintos darbotvarkės būtų ištrauktas 4 rezervinis kompleksinis klausimas dėl azartinių lošimų, kas už išbraukimą?
Už – 58, prieš – 13, susilaikė 8. Išbraukta.
Yra siūloma papildomai įrašyti 6 ir 7 rezervinius klausimus dėl kai kurių įstatymų galiojimo pratęsimo ir dėl Operatyvinės veiklos, ir, žinoma, tą kolegos S.Buškevičiaus klausimą, bet jis buvo ketvirtadienio darbotvarkėje, jis tiesiog tiktai įkeltas į antradienį, nes autorius to paprašė. Jis buvo savaitės darbotvarkėje. Ar reikalauja kas balsuoti, ar čia galime bendru sutarimu? Ačiū. Ar reikalauja kas balsuoti dėl visos darbotvarkės? (Balsai salėje) Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų patvirtinta darbotvarkė su kai kuriais išbraukymais ir papildymais, dėl kurių kiekvieno mes balsavome? Prašome už visą darbotvarkę.
Už – 60, prieš – 13, susilaikė 7. Darbotvarkė patvirtinta.
Mielieji kolegos, dar A.Macaitis. Prašau.
A.MACAITIS. Norėčiau dar tokią repliką po šio balsavimo, kaip ir siūlymą. Kad Seimo narių, grįžusių iš Konvento, ataskaitų čia nereikėtų išklausyti, o jas pateikti raštu. Taip būtų galima susipažinti. Kitą kartą gal tokį ataskaitos pateikimo būdą pasirinkti.
PIRMININKAS. Ateičiai. (Juokas) Ateitis dar ilga ir šviesi. Ypač jums, jaunesniems.
Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1740(5*) ES (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1 klausimas, ilgai kankinamas. Gal šiandien mes jį baigsime kankinti. Ilgai kankinamas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Primenu, jog atsižvelgdami į Etikos ir procedūrų komisijos išvadą sutarėme, kad turime atsižvelgti į kai kuriuos siūlymus ir iš naujo priiminėti pastraipsniui. Kviečiu kolegą R.Pavilionį į tribūną. Pradėsime iš eilės. Primenu, kad mes dirbame pagal penktą variantą, kai kurie straipsnio nesikeičia. Aš tikiuosi, kad mes juos bendru sutarimu priimsime, o ten, kur yra ginčas, vienas – už, vienas – prieš, ir balsuosime. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai! Po pastarojo priėmimo Seime buvo gauti papildomi Teisės departamento siūlymai. Ir į ankstesnius, ir į pastaruoju metu gautus siūlymus yra atsižvelgta, jiems iš esmės yra pritarta. Bet turbūt derėtų apie tai kalbėti konkrečiai, kai jau svarstysime ir priimsime atskirus straipsnius. Tą patį, matyt, reikia pasakyti ir apie Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymus. Jie taip pat buvo įvertinti ir komiteto nuomonė yra išreikšta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, tada iš eilės. Aš noriu paaiškinti, jūsų prašome klausytis. Jeigu kas ne taip, tada dar kartą aiškinsimės abu iš eilės arba paeiliui. Šis įstatymas – tai nauja redakcija. Vadinasi, 1 straipsnis ir yra ta nauja redakcija. Tai dėl jo mes galutinai balsuosime, kaip pereisime tą naująją redakciją, kaip sakoma, pastraipsniui. Taigi 1 straipsnis – “Švietimo įstatymo paskirtis”. Pakeitimų nebuvo?
R.PAVILIONIS. Ne.
PIRMININKAS. Ar reikalauja kas dėl to balsuoti? Galime bendru sutarimu? Ačiū.
2 straipsnis. Čia kaip tik yra daug pataisų. Tai iš eilės pirmiausia yra Teisės departamento pastaba 2 straipsnio 7 daliai. Komitetas pritaria.
R.PAVILIONIS. Pritaria.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime pritarta ar reikalauja kas balsuoti? Pritarta. Ačiū.
Dabar yra kolegos A.Monkevičiaus pastaba 2 straipsnio 21 daliai. Komitetas pritarė, gerbiamasis pranešėjau?
R.PAVILIONIS. Taip, pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas neprieštaraujate, kad šitą svarstytume? Ne. Tai gal siūlytojas, kolega, Seimo narys ir ministras A.Monkevičius, prašom. Dėl 2 straipsnio 21 dalies – “Privalomasis švietimas”.
A.MONKEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
A.MONKEVIČIUS. “Privalomasis švietimas”. 2 straipsnio 21 dalyje derinant su Lietuvos Respublikos Konstitucija siūloma įtvirtinti nuostatą (kol Konstitucijos nuostata tokia yra), kad Lietuvos Respublikos piliečiams… užsieniečiams, turintiems teisę gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas mokymasis iki 16 metų bendrojo lavinimo ar kitoje mokykloje. Tai yra siūloma nuostata, kuri buvo Vyriausybės teikiamame projekte, tačiau dar kartą atsižvelgę į Teisės ir teisėtvarkos komiteto formuluotę mes siūlome šitą nuostatą šiek tiek paredaguoti. Kaip minėjau, ši nuostata iki mokymosi dalies, iki 16 metų būtų ta pati, bet ne “bendrojo lavinimo ar kitoje mokykloje”, o “pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas”. Taigi siūlyčiau atsižvelgti į Teisės departamento siūlymą, su kuriuo komitete sutikome birželio 12 dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamasis kolega G.Steponavičius dėl šio siūlymo? Dėl viso. Tada dar kartą klausiu, yra modifikuotas kolegos A.Monkevičiaus siūlymas, komitetas tam pritarė. Čia atsižvelgiama į Teisės departamento išvadas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū.
Toliau. Yra kolegos R.Pavilionio siūlymas 2 straipsnio 21 daliai. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
R.PAVILIONIS. Dabar nėra prasmės priėmus…
PIRMININKAS. Nėra. Tai atkrinta, taip?
R.PAVILIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Nėra. Ačiū. Taigi visas 2 straipsnis, jeigu niekas nereikalauja, gali būti priimtas. Ar reikalauja kas balsuoti? Nereikalauja. Ačiū, kolegos.
3 straipsnis. Irgi pataisų nėra. Nereikalaujate balsuoti? Ačiū.
4 straipsnis. Taip pat pataisų nėra.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 5 straipsnis. Irgi nėra?
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir visas pirmasis skirsnis. Antrojo skirsnio 6 straipsniui pastabų irgi nėra?
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 7 straipsnis. Niekas neprieštarauja? Ačiū.
8 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. 9 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba 9 straipsnio 4 daliai, komitetas pritarė. Galime priimti su patikslinimu visą 9 straipsnį?
10 straipsnis. Yra Seimo nario R.Pavilionio patikslinimas 10 straipsnio 2 daliai. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime visą straipsnį priimti? Priimta. Ačiū.
11 straipsniui pastabų nėra, galime priimti?
12 straipsniui – taip pat. Priimta. 13 straipsniui nėra. Priimta. Ačiū.
14 straipsniui?
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. 15 straipsniui nėra pastabų?
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. 16 straipsniui?
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. 17 straipsniui yra Teisės departamento pastaba. Komitetas iš esmės pritarė ir siūlo šiek tiek kitaip perredaguoti. Ar kolegos sutinka? Galime priimti su šia pastaba? Priimta.
Dabar iki 25, atrodo. 18 straipsnis. Pastabų nėra?
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 19 straipsnis. Galime priimti? Ačiū.
20 straipsnis?
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Taip pat priimame. 21 straipsnis?
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 22 straipsnis?
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 23 straipsnis? Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ir 24 straipsnis?
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Taip pat. Konstatuoju, kad antrasis skirsnis priimtas.
Trečiasis skirsnis, arba 25 straipsnis, yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaba. Komitetas iš dalies pritaria.
R.PAVILIONIS. Taip, iš dalies pritaria ir šiek tiek redaguoja tai, ką siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ta redakcija yra aptarta su Teisės departamentu ir su šio siūlymo autoriumi. Galutinė formuluotė yra tokia, kokia nurodyta pastabose. Komitetas jai pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti? (Balsai salėje) Tada pritarta.
25 straipsniui, gerbiamieji kolegos, yra dar viena Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisa 2 daliai. Komitetas iš dalies pritarė. Prašom, pirmininke.
R.PAVILIONIS. Tas jau yra padaryta priėmus tai, ką siūlė gerbiamasis ministras A.Monkevičius. Nereikia atskirai pritarti.
PIRMININKAS. Galime su tuo sutikti? Ačiū. Tada 25 straipsnį su šiomis pastabomis galime priimti? Priimta.
26 straipsniui yra Teisės departamento pastaba, komitetas nepritarė. Prašom, pirmininke.
R.PAVILIONIS. 26 straipsnio.
PIRMININKAS. Atsiprašau, 26 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Taip. Matyt, čia yra klaidelė. 26 straipsnis, o ne 26 straipsnio dalis, taip?
PIRMININKAS. 26 straipsnis. Prašom dėstyti poziciją.
R.PAVILIONIS. Čia aiškiai pasakyta, kad Aukštojo mokslo įstatymas apibrėžia aukštosios mokyklos studento sąvoką, o čia yra kalbama apie aukštesniosios mokyklos. Ši sąvoka yra platesnė, dėl to manome, kad nėra pagrindo atsižvelgti į tai, ką siūlo Teisės departamentas.
PIRMININKAS. Galime sutikti su šia komiteto interpretacija? Ne? Tada prašom 1 – už, 1 – prieš. Kolega G.Steponavičius kalbės?
G.STEPONAVIČIUS. Ne. Tik balsuokime.
PIRMININKAS. Prašom. Kas už tai, kad būtų pritarta Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadai dėl 26 straipsnio, arba gal galime dėl viso 26 straipsnio balsuoti? (Balsai salėje) Prašom už visą 26 straipsnį taip, kaip teikia komitetas.
Už – 56 ir 20 susilaikė, straipsnis priimtas.
Toliau. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, pastabų neturime.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. 27 straipsnį galime priimti? Ačiū.
28 straipsnis. Pastabų nėra.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja. 29 straipsniui irgi nėra pastabų, priimta.
30 straipsnis.
R.PAVILIONIS. (…) yra Teisės departamento, bet jis atsiėmė.
PIRMININKAS. Mano suvestinėje to nėra. 30 straipsnis. Nėra pastabų? (Balsai salėje) Jūs siūlote dėl 30 straipsnio balsuoti, taip? Prašom. Minutėlę. Kiekvienas Seimo narys turi teisę reikalauti dėl atskirų straipsnių. Dėl 30 straipsnio – J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Manau, kad šiame straipsnyje yra perdėtai dideli įsipareigojimai dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo tautinių mažumų kalbomis. Mūsų kaimynai latviai, kur yra daug daugiau tų mokyklų ir tautinių mažumų, joms atstovaujančių žmonių, tokių didelių įsipareigojimų neprisiima. Ten kalbama maždaug apie 40% dalykų dėstymą tautinės mažumos kalba. Tuo tarpu mes įsipareigojome visą vidurinio ugdymo programą vykdyti tautinės mažumos kalba, ir tik mokinių ir tėvų pageidavimu gali būti išimtys ir dėstoma valstybine lietuvių kalba. Manau, valstybei tai nemaža našta, juk reikia visus vadovėlius išleisti tautinių mažumų kalbomis, turėti tam tikrą skaičių dėstytojų, ir ypač sudėtinga bus dėl negausių tautinių mažumų. Manau, čia yra Vilniaus koalicijų įsipareigojimų pasekmė. Man yra nepriimtini tokie dalykai, dėl to už šį straipsnį negaliu balsuoti.
PIRMININKAS. S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti šiam straipsniui. Tie argumentai, kurie buvo pateikti kolegos, yra ne visai teisingi vien dėl to, kad mūsų kaimynai latviai dėl to turi ir daug problemų. Mes turime savų problemų ir žinome, kaip jas reikia spręsti, ir jeigu mes suteikiame didesnių galimybių tautinėms mažumoms, tai mums yra tik pliusas, o ne minusas. Tai buvo kelis kartus svarstyta, sutarta, pasiektas konsensusas. Labai prašau pritarti šiam straipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio. Primenu, kad dar šiam straipsniui buvo patikslinanti Teisės departamento pastaba. Tam komitetas pritarė. Taigi balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas 30 straipsnis taip, kaip pateikė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą, prašom balsuoti.
Už – 59, prieš – 1, susilaikė 19. Priimta.
Replikos bus, kai priimsime visą įstatymą. Tik tada. Kolegos, negali būti replikų po kiekvieno balsavimo. Kai nubalsuosime už viską, tada ir kalbėsime. Kaip kolegai V.Landsbergiui, išlyga. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Labai ačiū, maloningas pirmininke. Ką tik įvykęs mažas nuomonių pasikeitimas yra labai svarbus.
PIRMININKAS. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Iš tikrųjų mes darome žingsnį keista kryptimi šiuo įstatymu, jeigu jis bus galutinai priimtas, prisiimdami labai sunkius ir nerealius įsipareigojimus. Kaip pasakė kolegė S.Burbienė, latviai turi įstatymus, pagal kuriuos tautinių mažumų mokyklos, valstybinės tautinių mažumų mokyklos, nes, žinoma, privačios gali būti kokios nori, palaipsniui bus pervedamos prie valstybinės kalbos. Iš tikrųjų yra protestuojančių prieš tai, kaip pasakė kolegė S.Burbienė, latviai turi nemalonumų, bet jie visą laiką iš vienos pusės turi nemalonumų, tik ne visada išsigąsta tų nemalonumų ir turi tam tikrą savo nuoseklią liniją. O mes, žengdami priešinga kryptimi, šiuo įstatymu padidiname latvių nemalonumus. Apie tai turbūt nepagalvojame. Duodame papildomą argumentą kritikuoti, spausti ar panašiai mūsų kaimynus: štai, žiūrėkite, kokie lietuviai geri. O juk lietuviai yra tiesiog neprotingi, o ne geri. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 31 straipsnis. Čia yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabos, kurioms komitetas pritarė. Ir yra Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas irgi pritarė. Ar galime su šiais pritarimais priimti visą 31 straipsnį? Galime. Priimta.
32 straipsnis. Yra siūlymų, į kuriuos Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlo atsižvelgti. Gal, gerbiamasis pirmininke, jūs pats pasakykite.
R.PAVILIONIS. Siūloma išbraukti žodžius, kurie yra nurodyti kabutėse. Tai iš tikrųjų atitinka tą, ką siūlo Teisės departamentas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar su tuo galime sutikti? Ačiū. Tada priimame visą 32 straipsnį.
33 straipsniui pataisų nėra.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimame.
34 straipsniui irgi nėra. Priimame. Ačiū.
35 straipsniui nematau pataisų. Priimta.
36 straipsniui yra siūlymų, kuriems komitetas pritarė. Galime priimti 36 straipsnį su pastaba? Priimta.
37 straipsniui irgi yra pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime priimti? Priimta su pastaba.
38 straipsniui nėra pastabų. Galime priimti?
39 straipsnį taip pat priimame. Ačiū.
40 straipsniui nėra pastabų. Priimta.
Ir priimtas visas, konstatuoju, trečiasis skirsnis.
Gerbiamieji kolegos, ketvirtasis skirsnis.
41 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta.
42 straipsniui yra pastabų.
R.PAVILIONIS. Yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaba, kuriai komitetas nepritarė, ir motyvuoja nepritarimą tuo, kad yra priimti Aukštojo mokslo, taip pat Mokslo ir studijų įstatymai, kuriuose aiškiai pasakyta, kad universitetus steigia Lietuvos Respublikos Seimas.
PIRMININKAS. Taip. Ar kitas profesorius nori tarti žodį? A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Komitetas motyvuoja tuo, kad Konstitucija yra aukštesnio rango įstatymas negu kiti įstatymai, todėl Konstitucijos normos turi būti privalomos, nesvarbu, kokios normos buvo priimtos kituose įstatymuose. Todėl komitetas ir pasiūlė pakeisti šį straipsnį.
PIRMININKAS. Prašom. Dar kartą pranešėjas, ir po to, jeigu reikės, balsuosime.
R.PAVILIONIS. Visiškai pritariu gerbiamojo profesoriaus minčiai, bet mūsų atsakymas yra toks. Konstitucija nenumatė tokios teisės, nes tokia teisė yra formuluojama įstatymuose. Nebūtinai Konstitucijoje turėjo būti numatyta visa tai, kas vėliau numatoma įstatymuose. Seimo aprobuojami aukštųjų mokyklų statutai ir jų steigimas iki šiol buvo Seimo prerogatyva.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kadangi skiriasi dviejų komitetų pozicijos, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai, ar gerbiamasis kitas profesorius reikalauja balsuoti? (Balsas salėje: reikia balsuoti.) Reikia balsuoti. Mes balsuosime, ar pritariame Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymui dėl 42 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Prašom, nutraukime, gal bus teisingiau, korektiškiau. Pirmiausia gal kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, kad būtų visiškai korektiška? Minutėlę, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Korenka. Prašom.
J.KORENKA. Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, suprantu, kad yra kolizijų, bet vis dėlto kviečiu palaikyti pagrindinio – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Aišku. Kolega G.Steponavičius. J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mūsų komiteto pirmininkas išdėstė argumentus, dėl ko prieštarauja, kad Konstitucijoje yra išvardinta, ką gali steigti Seimas. Šiuo atveju, aš manau, galima padaryti paprastą kompromisą, nustatyti, kad aukštąsias mokyklas steigia Vyriausybė. Mes tikrai nieko nepralošime. Pataisyti 1 dalies 1 punktą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų žodis ir tada balsuosime.
R.PAVILIONIS. Lietuvoje ir Europos Sąjungoje labai aiškiai atskiriamos dvi kategorijos aukštųjų mokyklų, t.y. kolegijos ir universitetai. Kai mes kalbame apie aukštųjų mokyklų steigimą, šiuo atveju šiame įstatyme mes turime galvoje universitetus. Žinoma, Mokslo ir studijų įstatymas ir Aukštojo mokslo įstatymas labai vienareikšmiškai sako, kad juos steigia Seimas. Tai yra institucija, turinti aukščiausią teisinę galią mūsų šalyje. O kitas mokyklas, kolegijas, jau nekalbant apie bendrojo lavinimo mokyklas, steigia kitos institucijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kad iš tikrųjų viskas būtų labai korektiška, dabar aš siūlau taip balsuoti. Balsuojame, ar pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui dėl 42 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Ar visiems aišku? Tai yra ar pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kuriai prieštarauja pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti. Prašom garsiai neagituoti.
Už – 30, prieš – 20, susilaikė 21. Nepritarta.
Ar dabar galime priimti 42 straipsnį tokį, koks jis pateiktas? Reikia balsuoti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 42 straipsnis toks, koks pateiktas, prašom balsuoti.
Už – 49, prieš – 2, 28 susilaikė. 42 straipsnis priimtas.
Dabar 43 straipsnis, yra kolegos G.Steponavičiaus siūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Ar kolega G.Steponavičius sutinka su tuo? Ne, tada prašom. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties manau, kad pasiūlymas, kurį pateikiau, komitete apsvarsčius yra labai arti to, ką siūliau. Bet, gerbiamasis pranešėjau ir komiteto nariai, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad vis dėlto jūs siūlote palikti mokyklą, pradedant 43 straipsnio 1 dalimi, abstrakčiai, toliau jūs pritariate, kad privačios, arba nevalstybinės, mokyklos juridinę veiklos formą galima pasirinkti laisvai. Mano manymu, mano pasiūlyme suformuluota nuostata yra tikslesnė. Tada pradėkime kalbėti nuo to, kokia mokykla veikia pagal viešojo juridinio asmens statusą. Tai yra savivaldybės arba valstybinė. Todėl mano siūlymas yra tikslesnis. Manau, kad gerbiamojo profesoriaus R.Pavilionio kompromisinis siūlymas yra tinkamas, bet, mano manymu, išvengtume dviprasmybių. Todėl, kolegos, apeliuodamas ne tik šiais argumentais, bet ir remdamasis keliais Konstitucijos straipsniais, taip pat primindamas, kad per svarstymo stadiją ir komitetas, ir Seimas buvo pritaręs tokiam mano siūlymui, prašyčiau palaikyti jį ir dabar.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tada kviečiu balsuoti. Kas remiate G.Steponavičiaus nuomonę, tas balsuojate už, kas manote… (Balsas salėje: paaiškinsiu truputėlį.) Man atrodo, kad jau čia trumpai drūtai buvo pasakyta. Kas remiate…
R.PAVILIONIS. Jeigu leisite, gerbiamasis pirmininke, aš pasakyčiau.
PIRMININKAS. Prašom trumpai.
R.PAVILIONIS. Labai trumpai. Iš tikrųjų tie mūsų nesutarimai čia nėra principiniai. Yra grynai stilistinis dalykas ir jis yra pataisytas toje redakcijoje, kuriai Seimas pritarė. Iš tikrųjų aš nematau jokios problemos ir siūlau priimti tai, ką esame sutarę ir kas yra suformuluota šiose pastabose. Yra sklandesnis pasakymas apie tą patį.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, balsavimas yra toks. Ar remiame kolegos G.Steponavičiaus pirminį pasiūlymą? Pagrindinis komitetas atsižvelgė tik iš dalies. Taigi, kas remiate kolegos G.Steponavičiaus pasiūlymą, balsuojate už. Prašom.
Už – 23, prieš – 17, 35 susilaikė. Nepritarta.
Yra antras siūlymas patikslinti 43 straipsnio 8 dalies 6 punktą. Jam komitetas pritarė.
R.PAVILIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, jeigu nėra jokių pastabų, ar galime priimti 43 straipsnį pagal pateiktą patikslintą Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą? Reikalaujate balsuoti? Taip. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 43 straipsnį su pagrindinio komiteto patikslinimu, prašom balsuoti.
Už – 76 ir tik 2 susilaikė. 43 straipsnis priimtas, atsižvelgiant į vieną kolegos G.Steponavičiaus pastabą iš dalies, į kitą visiškai.
Dabar 44 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai pagrindinis komitetas pritarė. Ar galime priimti? Priimta. Konstatuoju, kad priimtas, gerbiamieji kolegos, visas ketvirtasis skirsnis.
45 straipsnis. Čia yra dvi pastabos. Į abi jas atsižvelgta. Taip, pirmininke?
R.PAVILIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Plius yra paties komiteto patikslinimai. Ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu. 45 straipsnis priimtas, atsižvelgiant ir į Teisės departamento, ir į pagrindinio komiteto patikslinimus.
46 straipsniui, tiksliau, jo 2 dalies 3 punktui Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikė pasiūlymus, pagrindinis komitetas pritarė, bet šiek tiek kitaip formuluoja. Ar galima tam pritarti?
Toliau. 46 straipsniui yra paties kolegos R.Pavilionio pasiūlymas patikslinti tą patį 2 dalies 3 punktą. Čia iš esmės tas pats.
R.PAVILIONIS. Tas pats.
PIRMININKAS. Galime visas šias pastabas priimti? Dabar dar yra 46 straipsnio 2 dalies 3 punkto patikslinimas. Komitetas sutinka, yra patobulinta.
R.PAVILIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Sutinkam. Ar galime 46 straipsnį su visais šiais patobulinimais priimti? Priimta. Ačiū.
47 straipsniui pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū.
48 straipsniui yra pasiūlymų, į kuriuos pagrindinis komitetas atsižvelgia ir šiek tiek kitaip formuluoja. Prašom.
R.PAVILIONIS. Tas formulavimas reiškia tai, kas yra nurodyta kabutėse – Vyriausybės nustatytais atvejais darbo sutartis gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip dar vieneriems metams. Tai yra tai, kas yra suderinta ir su Teisės departamentu, ir su darbo sutarčių specialistais.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, su tuo dalyku sutinkam? Ačiū. Bet dabar noriu pasakyti, kad yra papildoma Teisės departamento išvada dėl 48 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Čia tiesiog yra patikslinanti.
R.PAVILIONIS. Teisingai, mes jai pritariame.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime tada pritarti abiem pastaboms. Dabar irgi siūlomas taisyti 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas. Pagrindinis komitetas pritaria. Ar galime priimti visą 48 straipsnį?
R.PAVILIONIS. 49 straipsnis.
PIRMININKAS. 48 straipsniui komiteto siūlymai priimti, atsižvelgiant į kolegos R.Pavilionio siūlymus.
49 straipsnis. Jo paties siūlymai, bet komitetas nepritaria. Galime priimti, t.y. galime priimti komiteto siūlymą? Gerbiamasis pranešėjau, jūsų dabar dvejopas vaidmuo.
R.PAVILIONIS. Aš neprieštarauju.
PIRMININKAS. Tai gerai, tada tos pastabos nelieka. Ir dar viena pastaba, kur komitetas nepritaria, jūs irgi sutinkate?
R.PAVILIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Atsiimate. Gerai. Ir dar viena pastaba, į kurią komitetas atsižvelgė. Ar kas reikalauja balsuoti, ar galime visą 49 straipsnį priimti? 49 straipsnis priimtas. Taip, be pataisos, teisingai. 49 straipsnis be tos paskutinės pataisos.
50 straipsniui pastabų nėra. Priimta. 51 straipsniui pataisų nėra. Priimta. Priimtas visas penktasis skirsnis.
52 straipsniui pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū.
53 straipsniui irgi nėra pastabų. Galime priimti? Priimta.
54 straipsniui pastabų nėra. Priimta.
55 straipsniui yra kaip tik komiteto nepritarimas, bet čia paties kolegos R.Pavilionio siūlymas. Jūs sutinkate atsiimate?
R.PAVILIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. 55 straipsnį galime priimti be pastabų?
56 straipsniui yra paties kolegos R.Pavilionio siūlymas, bet čia jau pagrindinis komitetas pritaria. Galime sutikti? Galime. 56 straipsnį su pastaba priimam.
57 straipsniui yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaba…
R.PAVILIONIS. Aš labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašom.
R.PAVILIONIS. Dar buvo Teisės departamento pastaba 56 straipsnio 18 punktui, kuriai taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Tada patikslinu. 56 straipsnį priimame atsižvelgdami į kolegos R.Pavilionio siūlymą ir į naujausiąjį Teisės departamento siūlymą. Niekas nereikalauja balsuoti? Priimtas 56 straipsnis.
57 straipsniui yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Teisės departamento siūlymai.
R.PAVILIONIS. Pritarta abiem.
PIRMININKAS. Pritarta abiem. Ar galime 57 straipsnį priimti su šiomis pastabomis? Priimta.
58 straipsniui pastabų nėra. Galime priimti? Priimta.
59 straipsniui irgi nematau pastabų. Galime priimti? Priimta.
60 straipsnis. Yra Teisės departamento dvi pastabos, į kurias atsižvelgta. Atsiprašau, net trys pastabos.
R.PAVILIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Ir yra nauja pastaba. Ar visoms – ir senoms, ir naujoms – pagrindinis komitetas pritarė?
R.PAVILIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Tai ar galime tada visą 60 straipsnį su trimis Teisės departamento pastabomis priimti? Priimta. Ačiū. Trys senos ir viena nauja. Tvarka. 60 straipsnis priimtas.
61 straipsniui pastabų nebuvo.
R.PAVILIONIS. Ne.
PIRMININKAS. Priimta. 62 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra pastabų. Priimta. 63 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Pritarta. 64 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 65 irgi, atrodo, nėra pastabų.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 66 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. Konstatuoju, kad priimtas visas šeštasis skirsnis.
Dabar septintasis skirsnis ir 67 straipsnis. Čia yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė.
R.PAVILIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Galime priimti su šita pastaba? Priimta. 68 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti?
R.PAVILIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Priimta.
69 straipsnis. Yra Teisės departamento, ne, Teisės departamentas atsiima šią pastabą. Galime priimti 69 straipsnį be pastabų? Priimta.
70 straipsnis. Čia yra didelė pataisa. Komitetas atsižvelgė ir yra kita formuluotė. Gal gerbiamasis pirmininkas trumpai paaiškintų dėl 70 straipsnio?
R.PAVILIONIS. Taip, čia esmė yra, matyt, 3 punkte. Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą, siūloma formuluoti taip: “Nevalstybinių mokyklų vadovų, mokytojų ir kitų darbuotojų pareiginės algos dydis nustatomas vadovaujantis darbo įstatymų nustatyta tvarka”.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime 70 straipsnį priimti su šita formuluote? Galime. Priimta. Ačiū.
71 straipsnis. Pastabų, atrodo, nėra.
R.PAVILIONIS. Ne.
PIRMININKAS. Galime priimti? Priimta.
72 straipsniui yra Teisės departamento pastaba, kuriai pagrindinis komitetas pritarė.
R.PAVILIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Galime priimti? Priimta.
Mielieji kolegos, septyni skirsniai priimti. Aštuntasis skirsnis. 73 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Atsiprašau, buvo gerbiamojo A.Indriūno pataisa 72 straipsnio 11 daliai, kuriai komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų, vieną minutę! Tuomet čia yra keblumas. Vienai pastabai mes pritarėme, tvarka, o kolega A.Indriūnas pateikė pastabą, kuriai komitetas nepritarė. Kas gina šitą pastabą? Nėra. Tada pritariam pagrindinio komiteto išvadai – nepritarti kolegos A.Indriūno siūlymui. Tada dar kartą klausiu, ar galime priimti 72 straipsnį su viena pastaba? Priimta. Tvarka. Dar kartą konstatuoju, kad priimtas ir septintasis skirsnis.
73 straipsniui pastabų nėra. Galime priimti? (Balsai salėje: galime!)
74 straipsniui irgi nėra. Priimta.
75 straipsnis, arba jau paskutinis straipsnis, ir paskutinis devintasis skirsnis. Čia yra kolegos A.Butkevičiaus siūlymai. Komitetas atsižvelgė ir šiek tiek kitaip performulavo. Sutinkam? (Balsai salėje) Prašome tada, gal pirmiausia kolega A.Butkevičius.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Negaliu sutikti su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvada dėl keleto priežasčių. Pirma, kad Švietimo įstatyme negali būti nustatyta tvarka, kuri reguliuotų arba numatytų švietimo darbuotojų dydį. Vis dėlto atlyginimų dydžius nustato arba Valstybės tarnybos įstatymas, arba atskiri Vyriausybės nutarimai. Kas bus, jeigu kiekviename atskirame įstatyme kiekvienai sričiai mes nustatinėsime arba įvedinėsime įstatymines nuostatas, kurios reguliuos atlyginimų lygius. Aš manau, kad šitą nuostatą reikėtų iš įstatymo išbraukti. Siūlau pritarti mano pataisai.
PIRMININKAS. Prašome, kas remia tokį kolegos A.Butkevičiaus siūlymą, kas yra prieš? S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, negalima būtų pritarti nei tam, kas buvo iki šiol, t.y. neišbrauktas 5 punktas, nei tam vadinamajam pagerintam komiteto dėl dviejų priežasčių. Pirma priežastis, kad tikrai nežinau, kokiais teisės norminiais aktais yra patvirtinamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje. Kiek žinau, tai skaičiuoja statistika ir tas skaičius yra priimamas kaip faktas. Antras dalykas, jeigu mes tokiu būdu padidintume mokytojų vidurkį, dalies biudžetininkų vidutinis atlyginimas pakiltų, tai reiškia, kad automatiškai pakiltų ir visų biudžetinių įstaigų darbuotojų vidurkis. Ta prasme tai yra kaip horizontas, kurio mes niekad nepasivysime, ir yra dvi priežastys, dėl ko aš siūlau pritarti nepakeistam A.Butkevičiaus siūlymui – būtent išbraukti tą punktą, nors ir kaip būtų gaila ir kaip atrodo gražu, kad tas punktas būtų čia įdėtas.
PIRMININKAS. Kas mano kitaip? Kolega G.Steponavičius ar kolega J.Razma? Dėl viso. Ir J.Razma dėl viso? Tada pranešėjas, prašom.
R.PAVILIONIS. Aš norėčiau trumpai pasakyti mūsų motyvus, kodėl mes nesutiktume su tokiu gerbiamojo A.Butkevičiaus siūlymu. Tai ne tik realybė, kurioje mes gyvename, kurioje mokytojų atlyginimai, deja, nesiekia vidutinio valstybinio sektoriaus darbuotojo atlyginimo, bet ir ta aplinkybė, kad žinodami, turėdami patirtį ankstesnio Ilgalaikio finansavimo įstatymo, kurio atsisakius galiausiai nė kiek nepadidėjo dėstytojų nei mokytojų atlyginimai, mes padarėme labai paprastą išvadą, kad tokia nuoroda turėtų atsirasti įstatyme ir ji įpareigotų ateityje rengiant bendrąjį aukštojo mokslo ir švietimo darbuotojų finansavimo įstatymą atsižvelgti į tą labai prastą padėtį, kurioje šiandien yra mokytojai ir švietimo darbuotojai apskritai. Nėra gerai valstybei, kai šios socialinės kategorijos atstovai ar žmonės, priklausantys šiai socialinei kategorijai, yra vieni iš mažiausiai atlyginamų. Tai tikrai nepriimtina praktika tai valstybei ir ypač toms partijoms, kurios visą laiką deklaravo švietimo prioritetą.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Balsuosime už A.Butkevičiaus siūlymą. Prašome pasiruošti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A.Butkevičiaus siūlymui 75 straipsniui, prašom balsuoti.
Už – 61, prieš – 11, susilaikė 7, pritarta. Ar galime priimti visą 75 straipsnį su kolegos A.Butkevičiaus pastaba? Niekas nereikalauja balsuoti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Įstatymas pastraipsniui antrą kartą priimtas. Manykime, kad jis geresnis.
Dabar, kolegos, 4 – už, 4 – prieš. A.Matulevičius – pirmasis. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS. Sako, nėra to bloga, kas neišeitų į gera. Pasirodo, padarėme klaidą, o taisydami tą klaidą, dar gerokai pataisėme įstatymą.
Man kartais kyla toks klausimas: ar iš tikrųjų teisingai elgiamės ir ar gera mūsų praktika, kad per priėmimo stadiją įstatymas yra tiek daug taisomas? Mes matėme, kad kolektyvinis darbas, ypač priimant šį įstatymą, vyko ir pačioje Seimo salėje. Tikėsime, kad tai bus gyvenimiška. Vertindamas tą didžiulį darbą, kuris buvo padarytas rengiant šį projektą ir jį tobulinant, siūlau priimti daug nesiginčijant. Idealių ir tobulų dalykų nebūna. Gyvenimas padaro savo korektyvas, nes jis dabar yra dinamiškas. Juo labiau visi manome, kad esame dideli švietimo ir mokslo specialistai. Deja, tokie nesame. Geriau ar blogiau išmanome tik vieną ar kitą dalyką. Pasikliaudami daugiau specialistų nuomone, pasiekėme kompromisą, kuris yra šio įstatymo kvintescencija. Siūlyčiau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius – kita nuomonė. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Labai svarbu, kad be atidėliojimų Seimas šiandien priimtų ilgai svarstytą, tobulintą Švietimo įstatymą. Turiu dar kartą pasinaudodamas proga priminti, kad opozicijos dėka buvo sustabdytas šio įstatymo įsigaliojimas ir pasirašymas, nes atrastos nuostatos, kurios aiškiai prieštaravo Konstitucijai. Toks skubotas ir vėl grąžintas pakartotinai svarstyti įstatymas, paaiškėjo, turi dar daugiau trūkumų, nei atrodė prieš kelias savaites jį priimant, todėl džiugu, kad kai kuriuos akivaizdžius trūkumus pavyko pašalinti.
Reikia pasveikinti visus, prisidėjusius prie šio įstatymo rengimo. Neminėdamas visų teigiamų dalykų, trumpai stabtelčiau prie, mano, frakcijos ir kitų kolegų manymu, esamų įstatymo trūkumų. Be abejo, šis įstatymas buvo reikalingas, bet pažvelgus į jį ir skaitant atidžiau neapleidžia jausmas, kad tai yra trumpalaikis, ne plataus sutarimo įstatymas. Veikiau tai yra švietimo situacijos šiandiena, bet jokiu būdu ne rytdiena. Tai liūdina, nes matome, kad įstatyme yra daugiau trūkumų. Pagaliau gairės, kurios buvo rengtos, liko nepriimtos, jos pėdina kažkur iš paskos.
Įstatymas yra ilgesnis nei ligšiolinis, gana smulkmeniškas ir detalus. Jame gausų įpareigojimų ir prievolių mokykloms, taip pat išlieka problemos dėl krūvių dydžio, dėl popierizmo. Vėl dėmesys bus skirtas tiems dalykams, ministerijos reikalavimų vykdymui, o ne studijų kokybės gerinimui.
Tenka pasakyti, kad mokyklų savarankiškumas ir toliau išlieka problema, o tėvų, vaikų pasirinkimas netaps didesnis. Krepšelis yra pusinis, privačiam mokslui aiškių garantijų iki galo taip pat nėra. Tenka apgailestauti, kad į daugelį opozicijos siūlymų nebuvo atsižvelgta, todėl siūlydama, kad nebūtų delsiama priimti įstatymą, Liberalų ir centro frakcija balsuodama dėl įstatymo susilaikys.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų norėčiau pasveikinti ir įstatymo rengėjus, ir komitetą, kuris parengė taip ilgai lauktą Švietimo įstatymą. Džiaugiuosi, kad komitetas ir Seimas atsižvelgė į pastabas, kurias mes išsakėme dėl įstatymo atitikties Konstitucijai, nors, mano nuomone, dar pora vietų ten liko, bet ką padarysi, kaip yra, taip yra. Manyčiau, reikėtų pritarti šiam įstatymui, nes jo nebuvimas trikdo švietimo darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš ar kitokia nuomonė – D.Teišerskytė. Prašom, kolege.
D.TEIŠERSKYTĖ. Jeigu būčiau bent kiek tikslesnė, galėčiau pavadinti šį įstatymą ode sąstingiui. Kodėl? Taip ilgai dirbta prie šio įstatymo, jis yra toks laukiamas ir reikalingas, tačiau aš galvoju: šiandien mes jį priimsime, kas pasikeis rytoj? Kokia buvo mokykla, tokia ir liks, kokie buvo vergai mokytojai ir vaikai, tokie ir liks.
Žinoma, švietimas yra neabejotinas prioritetas, tačiau įstatymas, kuris yra priimtas anksčiau nei daug svarbesnis dokumentas, t.y. Švietimo strategija, yra truputį abejotinas. Tuo labiau kad jau dabar yra kalbama, jog patvirtinus švietimo gaires bent jau dešimčiai metų į priekį įstatymą vėl teks koreguoti arba apskritai perrašyti.
Mane šiek tiek jaudina švietimo nekūrybiškumas, užsiciklinimas ties senomis vertybėmis. Labai trūksta naujo, šiuolaikiško, europinio požiūrio, per mažai dėmesio skiriama asmenybės vystymuisi, moksleivio pasirinkimui, verslumui, humanitarinių savybių puoselėjimui, sumenkinama privatumo sąvoka. Yra labai ryškus valstybinių bei privačių mokyklų priešpriešinimas skriaudžiant pastarąsias, nesuteikiant joms lėšų komunalinėms paslaugoms, netgi jei atsižvelgtume į tai, kad visi tėvai valstybei moka vienodus mokesčius.
Manau, reikėtų dar kartą atsigręžti į Švietimo įstatymą ir pagalvoti apie tai, kad moksleivio apkrova – 10 valandų. Ydingi kai kurie straipsniai. Man, pavyzdžiui, nepatinka 30 ir 31 straipsniai, ir jau tai, kad kas šeštas vaikas neišlaikė valstybinio egzamino, yra tam tikras kriterijus susimąstyti, ar tai, ką mes šiandien priimame, yra iš tiesų labai tvirta ir gera. Todėl aš taip pat susilaikysiu balsuodama.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Seimo narys ir ministras A.Monkevičius. Prašom.
A.MONKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems politikams, teisininkams, praktikams, ekspertams, rengusiems šį įstatymą. Tiesą sakant, jis buvo ilgai rengiamas kartu su strateginėmis nuostatomis. Kaip niekada, sakyčiau, turbūt kaip reta rengiant teisės aktus, buvo kviečiami dalyvauti, talkinti visi norintieji. Visus projektus buvo galima svarstyti, teikti idėjas. Tai buvo aptariama, diskutuojama įvairiomis formomis, įvairiais kanalais.
Manyčiau, šis įstatymas yra labai kompromisinis, jeigu atsižvelgtume pirmiausia į mūsų strateginius orientyrus, kurie yra bendri ir su Europos Sąjunga. Man regis, kad priimtas įstatymas įteisina labai pažangius naujus dalykus, tarkime, finansavimo principą ir teisines galimybes plėtoti jį, išplečiant netgi papildomam ugdymui, neformaliajam švietimui. Labai svarbu pasakyti, kad sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti, kad būtų greičiau grąžinami į mokyklas tie vaikai, kurie yra šalia švietimo sistemos. Strateginėse nuostatose yra numatyta, kokie rodikliai iki 2010 metų suderinti su Europos Sąjungos rodikliais, o įstatymas tam sudaro geras teisines prielaidas. Iš tikrųjų reikia sparčiau rengti įstatymų lydimuosius aktus, juos priimti ir visiems sutelktai daryti tuos darbus, kurie vaikus ne tik išlaikytų švietimo sistemoje, bet ir sudarytų prielaidas, galimybes visiems suaugusiesiems mokytis visą gyvenimą. Man atrodo, labai svarbu, jog čia yra įtvirtinti ir socialinio teisingumo aspektai, kurie padės mažinti visuomenės susisluoksniavimą, susipriešinimą. Taigi šis įstatymas yra priimtas, o mūsų laukia nauji darbai juo naudojantis siekti bendrų tikslų, kuriems reikėtų pritarti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Korenka. Kita nuomonė. Prašom.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, švietimo prioritetas – tai ne tušti žodžiai, tai yra pagrindinė sąvoka bet kuriai valstybei. Ne be reikalo visi buvę okupantai mūsų valstybės istorijoje pirmiausia stengėsi išrauti iš tautos tą išsilavinusių žmonių žiedą. Man, žinoma, labai nepatinka, jog vis dėlto nepriimame įstatymo nuostatos, kad būtų privalomas vidurinis išsilavinimas, kad šiandien nepritarėme, jog mokytojams būtų numatytas vidutinis atlyginimas, kas sudarytų jiems geresnes gyvenimo sąlygas. Bet įstatymas laukiamas visuomenės ir net skeptikas negali nepripažinti, kad įstatyme numatyta daugybė iš tikrųjų labai gerų nuorodų, pagal kurias mūsų švietimas gali siekti aukštesnio lygio. Galų gale gali būti padėtas taškas, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai, tiek tėvai žinotų visas švietimo sąlygas, kad visi mokiniai galėtų gauti tinkamą išsilavinimą. Kaip minėjo švietimo ministras, kolega A.Monkevičius ypač svarbūs šiame įstatyme yra socialinio teisingumo aspektai. Todėl man nelieka nieko kito, o tik pakviesti, nors ne visos sąlygos, ne visus tenkina šitas įstatymas, pritarti šio įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tada aš irgi noriu socialinio teisingumo vardan pasakyti, kad jūs užsiregistravote kalbėti prieš, bet ruošiatės balsuoti už. Todėl kalbėjusių už limitas baigtas, o dabar kalbės tie du, kurie nori kalbėti prieš. Tai yra J.Razma ir kolega R.Šukys. J.Razma– pirmasis.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, manau, priimame įstatymą, kuriam galima pritaikyti posakį apie tai, kad šaukštas deguto sugadina statinę medaus. Šiuo atveju tas šaukštas deguto yra 30 straipsnis, kuriame yra prisiimami nepamatuoti įsipareigojimai dėl tautinių mažumų mokyklų. Iš tikrųjų čia parašoma, kad pradinio ir pagrindinio, ir vidurinio ugdymo programos vykdomos tautinės mažumos kalba. Absoliutus įsipareigojimas. Žinoma, yra išimčių, jeigu būtų tėvų ar mokinių pageidavimų, bet jų gali nebūti. O ką tai reiškia? Reiškia, kad šiose mokyklose mes privalome turėti visus mokytojus, atitinkamai parengtus ir galinčius laisvai dėstyti tautinės mažumos kalba, privalome turėti absoliučiai visus vadovėlius ir turbūt neišvengiamai privalėsime ir savo aukštosiose mokyklose rengti mokytojus tautinių mažumų kalbom. Tai, man atrodo, šiandien yra didoki įsipareigojimai valstybei. Neatsitiktinai mūsų kaimynai tokių įsipareigojimų nedrįsta priimti.
Būtų buvę labai gerai, jeigu mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovai ar Baltijos Asamblėjoje, ar kitom formom būtų mėginę suderinti ir priimti bendrą Baltijos šalių poziciją dėl šių jautrių klausimų. Be to, manau, tokie mūsų sprendimai stabdys tautinių mažumų integraciją į valstybės gyvenimą. Savotiškai, manau, yra menkinama ir valstybinė kalba. Todėl vien dėl šio straipsnio neišeina balsuoti.
Kita vertus, tenka apgailestauti, kad kartu su šiuo įstatymo projektu mes negauname paskaičiavimų, kiek finansinių išteklių reikės jam realizuoti, nes nežinia, ar galėsime jį visa apimtimi įvykdyti. Man kelia nerimą, pavyzdžiui, parašymas įstatymo pabaigoje, kad nemokamais vadovėliais mokiniai bus aprūpinami tik iš dalies. Kokia bus ta dalis? Galbūt liks labai maža dalis, kai mes priimsime tokius anksčiau mano minėtus įsipareigojimus. Ir dar labai gaila, kad 30 straipsnio minėti įsipareigojimai, visiems žinoma, yra atsiradę kaip pasekmė Vilniaus koalicijos. Tai yra turbūt pirmas atvejis mūsų įstatymų leidyboje, kai įstatymo turinį nulemia Vilniaus miesto finansinių srautų noras valdyti, žūtbūt užgrobti valdžią…
PIRMININKAS. Kolega, viršijate laiką. Ir kolega R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų norėčiau dėmesį į įstatymo 46 ir 47 straipsnius. Komitete svarstėme šiuos straipsnius ir šitas dalis, kurios susijusios su mokinio pareiga mokytis pagal privalomąjį ugdymą iki 18 metų bei (47 straipsnis) globėjų pareiga pasirinkti mokinio iki 15 metų dorinio ugdymo ir etikos programą, tai yra tikybos mokymą. Mūsų komitete buvo pripažinta ir teigta nedviprasmiškai, kad šios nuostatos prieštarauja Konstitucijai arba gali prieštarauti Konstitucijai. Aš matau, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas visiškai neatsižvelgė į mūsų komiteto poziciją šiuo klausimu. Akivaizdu, kad šitos įstatymo nuostatos, kas ir buvo svarstyta komitete, prieštarauja Konstitucijai. Aš manau, kad Prezidentas tikrai nepasirašys šių įstatymo pakeitimo pataisų. Kolegos, būkime sąžiningi ir būkime teisingi. Galbūt padarykime pertrauką dar kartą, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų įvertinti, ar visas įstatymas su visomis jo pataisomis atitinka Konstituciją. Aš noriu pasakyti, kad tos dvi pataisos, arba tos dvi nuostatos, kurias mes jau esame įvertinę, visiškai nepataisytos, todėl pagal Statutą įstatymas net negali būti svarstomas Seimo posėdyje. Todėl aš nelabai suprantu mūsų darbo požiūriu, kodėl mes svarstome? Kolegos, iš tikrųjų aš siūlau susimąstyti. Tos dvi nuostatos absoliučiai prieštarauja Konstitucijai. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 4 kalbėjo prieš, 4 – už. Prašom pasiruošti balsuoti ir balsuojame, ar priimame patikslintą Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Registruojamės ir balsuojame. (Triukšmas salėje) Prašom balsuoti. Po to yra statutinės normos, jeigu norite dar kartą marinuoti šitą reikalą.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 4, susilaikė 19. Įstatymas priimtas.
V.LANDSBERGIS. Ar galima repliką?
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Landsbergis, po to ministras.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo pasakyta labai aiškių žodžių apie konjunktūrinius šio įstatymo momentus. Konjunktūrinius, nelogiškus, neįvykdomus, kurie kelia klausimus. Į juos, be abejo, atsakys gyvenimas. Ar realiai neįvykdomi dalykai bus kliūtis egzistuoti toms mokykloms? Nes jeigu jos negali įvykdyti įstatymo reikalavimų, gal kam nors ateis į galvą siūlyti jas uždaryti. O gal bus, nežinau, kokie… Būna taip, kad ignoruojami įstatymų reikalavimai. Jie svarbūs popieriuje. Popieriuje tas 30 straipsnis gali būti svarbus kaip smūgis Latvijai. Jis gali būti svarbus prieš rytdieną numatytus Vilniaus mero rinkimus. Įvairių vertybių čia mes matome išlendant per tuos keistus siūlymus. Todėl gaila, kad nebuvo kalbama dalykiškai, valstybiškai, ir iš esmės pirmininkas netgi neleido balsuoti dėl kolegos R.Šukio pasiūlymo padaryti dar vieną konsultacinę pertrauką, ir tai iš tikrųjų rodo, kokios bus realios pasekmės. Aš manau, kad kitas Seimas pataisys tą įstatymą, tai yra trumpas laikas, bet Vilniaus meras bus išrinktas.
PIRMININKAS. Geras palinkėjimas. Dabar ministras gal kai ką paaiškins. Kolega A.Monkevičius.
A.MONKEVIČIUS. Pirmiausia noriu padėkoti už gerą balsavimą ir norėčiau atsakyti kolegai R.Šukiui. Galbūt kolega ne tą variantą svarsto. Šeštajame variante į visas tas pastabas, taip kaip Teisės departamentas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė, yra atsižvelgta ir numatyta keturiolika metų, kaip jūs ir siūlėte. Mes už tokį variantą ir balsavome. Problemos, apie kurią jūs kalbėjote, nebėra. Visa tai yra suderinta, atitinka Konstituciją ir su teisininkais suderinta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs antrą kartą. Kolega R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
R.ŠUKYS. Aš manau, jeigu buvo balsuota už pataisas dėl to, ar atitinka Konstituciją, manau, kad tikrai būtų normalu padaryti pertrauką, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas įsitikintų, jog tos pataisos tikrai neprieštarauja Konstitucijai. Tai būtų normalu ir mes galėtume įsitikinti, kad taip ir yra, nes iš klausos taip, kaip buvo pateikta, kaip balsavo Seimas, aš negaliu garantuoti, kad tikrai tai neprieštarauja Konstitucijai. Nes tie variantai, kurie buvo svarstomi Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir dabar kas yra pritarta pataisoms, nėra raštu pateikti. Aš norėčiau, kad įstatymas būtų priimamas normaliai. Tikrai nėra kur skubėti. Mes metus laiko dirbame su tuo įstatymu. Savaitė ar dvi dienos nieko neišspręs.
Kolegos, aš manau, kad reikėtų padėti paskutinį tašką, ir komitetas patvirtintų, kad tikrai tas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Visokios manipuliacijos, kurios buvo iki šiol, leidžia manyti, kad gali kilti tokių problemų ir kad prieštaravimų bus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad atitinkamas projektas su visais pataisymais ir priedais buvo išdalytas. Kolega P.Papovas ir po to G.Steponavičius. Buvo išdalyta.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš truputį kitu klausimu, nes neturėjau galimybės kalbėti dėl viso įstatymo. Norėčiau pasidžiaugti, kad priimant šį įstatymą buvo atsisakyta kai kurių savivaldybių savarankiškumo apribojimų. Savivaldybių asociacija ir savivaldybės ne kartą siūlė tai daryti. Tai pirmasis įstatymas ir, manau, šiuo pavyzdžiu bus pasekta ir toliau.
PIRMININKAS. Pasirodo, yra ir teigiamų momentų. G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Iš tikro galiu sutikti su R.Šukio nuomone, kad įstatymo svarstymas buvo neretai chaotiškas, bet dėl jo nuostatų, kurios neva gali būti prieštaraujančios Konstitucijai, noriu nuraminti ne tik jį, bet ir kitus. Pataisų buvo, joms buvo pritarta, ir tie prieštaravimai yra pašalinti, o R.Šukio prašymas dėl pertraukos buvo jo asmeninis, bet ne frakcijos pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kaip sakoma, už ačiū turi būti ačiū. Todėl aš siūlau dabar imtis pirmojo rezervinio klausimo, nes aš dar turiu pirmininkauti, o kolegai G.Steponavičiui gali tekti kalbėti.
Mokesčių administravimo įstatymo 17, 30, 31, 32, 321 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2461 (svarstymas)
Pirmasis rezervinis klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2461. Svarstymo stadija. Pagrindinio, t.y. Biudžeto ir finansų, komiteto vardu į tribūną kviečiu G.Šivicką, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją. Jūsų išvada. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šio įstatymo projektą. Pirmiausia buvo atsižvelgta į Vyriausybės nuomonę, kuri šiam projektui nepritarė, nes nepriemokos išieškojimas ar turto areštas teismui sankcionuojant šiuos veiksmus taptų mažai efektyvus ir tokie veiksmai būtų atliekami neoperatyviai. Tiesioginė tokio mokesčių administratoriaus vykdomo administravimo silpnėjimo pasekmė – mažesnės biudžeto pajamos. Mokesčių administratoriai teisę tiesiogiai išieškoti mokestinę nepriemoką arba uždėti turto areštą turi daugelyje pasaulio valstybių, todėl siūlomų apribojimų mokesčių administratoriui nustatymas labai sumenkintų Valstybinės mokesčių inspekcijos administracinius gebėjimus stojimo į Europos Sąjungą sąlygomis.
Mes nepritariame R.Sinkevičiaus pasiūlymui, nes tai yra ne šio įstatymo objektas, ir reikėtų teikti svarstyti kitą įstatymo projektą. Komitetas taip pat nepritarė vienam iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymų palikti teisę skųsti tik dėl turto arešto. Iš esmės komitetas surado ir daugiau motyvų, kodėl turėtume atmesti šį įstatymo projektą. Mokesčių administravimo įstatyme yra aiškiai apibrėžtos sąlygos, kada mokesčių administratorius turi teisę taikyti turto areštą, t.y. kai nustatytas faktas, kad mokesčio mokėtojas Mokesčių įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčių ar mokesčių mokėtojo tikrinimo metu yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčius, delspinigius, baudas ir kitas įmokas. Išieškojimo ne ginčo tvarka procedūra taikoma tik tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nesiima jokių teisės aktais nustatytų galimybių atidėti mokesčio mokėjimą ir tik pasyviai laukia mokesčių administratoriaus veiksmų.
Mes taip pat surinkome nemažai informacijos, kiek tokių… Kadangi pagal įstatymą mokesčių mokėtojas gali skųsti tuos veiksmus, mes pasidomėjome, kokie yra rezultatai. Taigi dėl sprendimų išieškoti mokesčių nepriemoką iš bankų sąskaitose esančių lėšų yra daugiau kaip 25 tūkst. atvejų, apskųsta nebuvo nė vieno.
Dėl turto areštų buvo 1593 atvejai, apskųsti tiktai devyni turto areštai. Šeši buvo palankūs mokesčių administratoriui ir tiktai vienas buvo mokesčių mokėtojo naudai. Matome, koks procentas. Dėl sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo 14 tūkst. 335 atvejai, apskųsti tik 2 sprendimai, vienas mokesčių administratorių naudai, kitas nebaigtas. Taigi iš esmės nėra priežasties keisti šio įstatymo projekto, todėl komitetas siūlo atmesti. 7 – už, 2 – prieš, 3 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal nustatytą tvarką, jeigu pagrindinis komitetas padarė tokią išvadą, mes iš karto turime spręsti dėl šio siūlymo likimo. G.Steponavičius turi kitą nuomonę. Prašom. Kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Išties objektyvesniam įspūdžiui apie šias pataisas susidaryti būtų prasminga bent paminėti, kad du papildomi komitetai, t.y. Teisės ir teisėtvarkos ir Ekonomikos, nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui iš dalies pritarti šiam siūlymui dalijant jį į dvi dalis: dėl turto arešto dalies pritariant, o į likusius dalykus neatsižvelgiant. Mes, kaip teikėjai, t.y. aš ir R.Palaitis, taip pat sutiktume, kad būtent toks sprendimas, pritarimas iš dalies leistų įstatymui judėti į priekį. Aš suprantu nuogąstavimus, kuriuos išsako Biudžeto ir finansų komitetas, bet, kaip matote, kiti komitetai ir jų nariai visai pagrįstai pasistengė pažvelgti ne vien iš Mokesčių inspekcijos teisių apsaugos, bet ir iš mokesčių mokėtojų teisių pozicijų. Šio balanso klausimas yra vienas svarbiausių dalykų.
Aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, gerbiamieji kolegos, į Europos Teisės departamento išvadą, kuri nurodo, kad yra Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis bei Konvencijos protokolo 1 straipsnis dėl nuosavybės teisių apsaugos. Cituoju: “Manytume (čia yra Europos teisės departamento išvada), kad projektų siūlomos nuostatos, įpareigojančios mokesčių administratorių kreiptis į teismą dėl priverstinio mokesčių išieškojimo ar turto arešto, labiau tinka Konvencijoje įtvirtintoms teisėms apsaugoti (pabrėžiu: apsaugoti) nei priverstinis nesumokėtų mokesčių išieškojimas ir turto areštas pagal šiuo metu galiojančią tvarką”.
Aš manau, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu, nuosavybės teisių apsaugos požiūriu tai yra labai svarbūs dalykai, todėl geriausias sprendimas būtų nepritarti pagrindinio komiteto siūlymui atmesti ir tada pasirinkti kitą, tarkime, Ekonomikos komitetą. Jis galėtų patobulinti bent iš dalies, kaip siūlė padaryti du komitetai, kad nuostatos būtų pakeistos. Mes, kaip teikėjai, tam neprieštarautume.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir komiteto pirmininko A.Butkevičiaus nuomonė. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Aš nesiruošiau kalbėti, bet kai išgirdau tiek daug pasakytos netiesos, noriu tik užduoti vieną paprastą klausimą gerbiamajam G.Steponavičiui, kaip yra su konkurencinėmis sąlygomis, ypač tarp atskirų ūkio subjektų, tų, kurie laiku atsiskaito su Mokesčių inspekcija, ir tų, kurie stengiasi išvengti mokesčių mokėjimo? Apie kokią turtinę nuosavybę galima kalbėti, apie kokį to turto, nuosavybės neliečiamumą? Aš tikrai esu šiek tiek nustebintas Ekonomikos komiteto išvados ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Jie neįsigilino į ekonominius aspektus ir tiesiog nori propaguoti, sudaryti sąlygas, kad nesąžiningi verslininkai Lietuvoje stengtųsi nemokėti mokesčių ir kad mokesčių administratoriai neturėtų įrankių, arba priemonių, su jais kovoti. Paprasčiausią pavyzdį pateiksiu. Daug pavyzdžių mes turime, kai nesąžiningi verslininkai, įregistravę įmonę, sumokėję labai mažas lėšas, kad tą įmonę galėtų įregistruoti, specialiai nemoka valstybei mokesčių, o kai areštuojamas jų turtas, jie jo nebeturi.
Jeigu būtų įgyvendintos jūsų įstatymo nuostatos, iš esmės visi nesąžiningi verslininkai per tą laiką, kol teismas priimtų sprendimą, galėtų savo turtą parduoti, padovanoti arba kitaip legalizuoti tam tikrais nešvariais būdais.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, balsavimas dabar yra toks: ar palaikome pagrindinio komiteto išvadą, kurios esmė – atmesti projektą. Kolegos, dėmesio! Registracija ir balsuojame, ar palaikome pagrindinio komiteto išvadą – atmesti.
Už – 42, prieš – 18, susilaikė 10. Atmesta.
Mielieji kolegos, dabar dėl tolesnio mūsų darbo. Aš siūlau, kol dar salėje mūsų yra gana daug, imtis vieno tarptautinio dokumento, dėl kurio reikalinga kvalifikuota dauguma. Tada, matyt, ateis pertraukos laikas. Per pertrauką kviečiu Seniūnų sueigą pasitarti. Plius P.Papovą pasitarti dėl darbotvarkės 5 klausimo. Ar girdi visi suinteresuoti asmenys?
Dabar nagrinėjame darbotvarkės 4 punktą. Kviečiu pirmininkauti kolegą G.Steponavičių. 11.45 val. arba maždaug tokiu laiku darysime pertrauką ir rinksimės 209 kabinete pasitarti dėl darbotvarkės 5 klausimo, kaip posėdžio pradžioje siūlė kai kurie kolegos. Tada dirbsime jau iš eilės. Taigi darbotvarkės 4 klausimas. Toliau pirmininkauja kolega G.Steponavičius. Prašom.
Įstatymo „Dėl Tarptautinio karo medicinos komiteto (ICMM) statuto ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2560* (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Svarstome įstatymo dėl Tarptautinio karo medicinos komiteto (ICMM) statuto ratifikavimo projektą Nr.IXP-2560. Svarstymo stadija. Turime išklausyti komitetų išvadas. Pagrindinis yra Užsienio reikalų komitetas. Kviečiu komiteto pranešėją V.Simuliką. Ir prašyčiau ką nors iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiruošti pristatyti išvadą. Prašom.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis dėl įstatymo dėl Tarptautinio karo medicinos komiteto (ICMM) statuto ratifikavimo projekto. Po svarstymo pritarta vienbalsiai: už – 6.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Jakavonis – papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. Ruošiasi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė.
G.JAKAVONIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Komitetas apsvarstė įstatymo dėl Tarptautinio karo medicinos komiteto (ICMM) statuto ratifikavimo projektą ir nutarė pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Antras papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Prašome, gerbiamoji pirmininke.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė įstatymo dėl Tarptautinio karo medicinos komiteto (ICMM) statuto ratifikavimo projektą Nr.IXP-2560. Bendru sutarimu buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje kalbėti pageidaujančių nebuvo svarstymo stadijoje. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, ar po svarstymo galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Yra gautas Seimo Pirmininko A.Paulausko teikimas svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Paprastai mes taip ir elgiamės. Kolegos, ar būtų tam bendras pritarimas? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Kolegos, pereiname prie šio įstatymo priėmimo. Tai yra vienas straipsnis. Todėl klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Todėl prašau pasiruošti… Gal iš pradžių užsiregistruokime. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, žinome, tai yra tarptautinė sutartis, reikalinga ne mažesnė kaip 57 Seimo narių balsų dauguma. Prašome nepalikti salės tuos, kurie turėjo tokių ketinimų, bent artimiausias kelias minutes.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. (Balsai salėje) Kolegos, užsiregistruokime dar… Gerai, aš manau, kad galime įdėmiai pasirengti ir balsuoti, kartu registruotis. Prašau. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas, projekto Nr.IXP-2560, prašau balsuoti.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 71, už – 71, prieš ir susilaikiusiųjų nėra. Gerokai daugiau nei reikia. Įstatymas, projekto registracijos Nr.IXP-2560, priimtas. Dėkoju, kolegos.
Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs dabar neprieštarautumėte, mes galėtume padaryti pertrauką, kaip siūlė prieš mane pirmininkavęs. Tada būtų Seniūnų sueigos neformalus pasitarimas Veidrodinėje salėje. Kolegos, pertrauka iki 12 valandos.
Pertrauka
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2319(3*) (priėmimas)
PIRMININKAS. Grįžtame prie nebaigtų klausimų. Darbotvarkės 1-2 klausimas. Seniūnų sueiga kol kas nebaigė posėdžiauti, bet galime mėginti stumtis į priekį su Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimo įstatymo projektu Nr.IXP-2319. Priėmimo stadija. Kviečiu trumpam į tribūną pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją, jo pirmininką A.Butkevičių.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Po svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas gavo Teisės departamento keletą pastabų. Gal aš trumpai nuo to ir pradėsiu, jeigu, posėdžio pirmininke, leisite.
PIRMININKAS. Gal mes galėtume prie tų pastabų stabtelėti, kai atitinkamą straipsnį svarstysime.
A.BUTKEVIČIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Ar turite bendresnių pastabų dėl išvadų?
A.BUTKEVIČIUS. Ne, bendresnių pastabų neturime. Aš irgi siūlyčiau įstatymą priiminėti pastraipsniui ir sustoti prie tų straipsnių, kuriuos Teisės departamentas siūlo pakeisti arba patobulinti.
PIRMININKAS. Gerai. Taip ir elkimės. Taigi 1 straipsnis – “Statuto paskirtis”.
A.BUTKEVIČIUS. 1 straipsniui kaip tik ir turime Teisės departamento pastabą, arba pasiūlymą, būtų galima taip įvardyti. Šiam pasiūlymui Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. 1 straipsnio 3 dalyje po žodžių “šis statutas” reikia įrašyti žodžius “ir Valstybės tarnybos įstatymas”.
PIRMININKAS. Gerai. Atitinkamais žodžiais papildę atsižvelgdami į Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė komitetas, ar galime priimti 1 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra?
A.BUTKEVIČIUS. Nėra.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis.
A.BUTKEVIČIUS. Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 3 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
4 straipsnis. Ar galime priimti 4 straipsnį?
A.BUTKEVIČIUS. Galime.
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
5 straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.
6 straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime priimti 6 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta.
7 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 7 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
8 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. 8 straipsnis priimtas.
9 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. 9 straipsnis priimtas.
10 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. 10 straipsnis priimtas.
11 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau.
A.BUTKEVIČIUS. Dėl 11 straipsnio yra Teisės departamento pataisa. Komitetas svarstė ir jai pritarė, bet siūlo pildyti ne 11 straipsnio 2 dalį, o 12 straipsnį nauja 4 dalimi. Ji skambėtų taip: “Pakaitiniai muitinės pareigūnai priimami į laikinai negalinčio eiti muitinės pareigūno pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų muitinės pareigūnas, bet ne ilgiau kaip 3 metus”. Ši nuostata yra Teisės departamento. Pačios redakcijos nekeičiam, bet šią nuostatą reikėtų įrašyti į 12 straipsnio 4 dalį.
PIRMININKAS. Šiuo atveju yra keblu tai mums formuluoti kaip naują 4 punktą, neturime tikslios redakcijos.
A.BUTKEVIČIUS. Yra redakcija.
PIRMININKAS. Yra ta pati, kokią siūlo Teisės departamentas? Prašom dar kartą perskaityti, nes bijau, kad ne visi posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai turi išvadas.
A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas nekeičia Muitinės departamento pateikto pasiūlymo. Dar kartą norėčiau perskaityti jų pasiūlymą: “Pakaitiniai muitinės pareigūnai priimami į laikinai negalinčio eiti muitinės pareigūno pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų muitinės pareigūnas, bet ne ilgiau kaip 3 metus”.
PIRMININKAS. Norėčiau, kolegos, su jumis pasitarti. Tam, kad tokia pataisa, ne vien Teisės departamento pataisa, bet ir žodžiai būtų atspindimi (čia iš esmės yra naujo siūlymo teikimas), turėtų būti įregistruota Statuto numatyta tvarka, tada galėtume ją svarstyti kaip pasiūlymą, o ne sakyti, kad atsiranda nauja 4 dalis. Kolegos ir gerbiamasis pranešėjau, ar jūs sutiktumėte, kad dėl šio straipsnio galėtume padaryti pertrauką ir eiti į priekį dėl kitų nuostatų?
A.BUTKEVIČIUS. Gerai. Prašom.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų supratimą. Taigi dėl 11 straipsnio darome pertrauką, kad iki ketvirtadienio būtų įregistruota pataisa, aiškiai nurodanti, jog yra pasiūlymas papildyti šį straipsnį 4 dalimi.
12 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta, ar ne?
A.BUTKEVIČIUS. Nėra.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 12 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.
13 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.
14 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. 14 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
15 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau.
A.BUTKEVIČIUS. Yra pastaba.
PIRMININKAS. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Mūsų komitetas pritarė šiai pastabai ir redakcija nekeičiama. Galiu perskaityti: “Muitinės pareigūnams draudžiama muitinės posto teritorijoje tarnybos metu turėti alkoholinių gėrimų, didesnę kaip 25% minimalios mėnesinės algos dydžio pinigų sumą (litais ir/arba eurais), bet kokią sumą užsienio valiuta, išskyrus eurus, taip pat Muitinės departamento direktoriaus įsakymu nustatytų ryšio priemonių, tauriųjų metalų, brangakmenių…
PIRMININKAS. Gerai. Čia yra papildymas atitinkamais žodžiais. Jeigu yra pritarimas išvadai, manau, gana aišku. Atsižvelgdami į tai, ką pasakė pranešėjas, pateikdamas komiteto nuostatą, pritariančią Teisės departamento pastaboms, ar galime su šiomis pastabomis priimti 15 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.
16 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau.
A.BUTKEVIČIUS. Taip pat yra Teisės departamento pastaba 16 straipsnio 4 dalies 3 punktui, kad muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek jos neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisėms aktams.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė?
A.BUTKEVIČIUS. Taip, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kadangi išvadoje yra aiškiai ir tiksliai suformuluotas pasiūlymas, jį galime laikyti kaip komiteto siūlymą, ar galėtume pritarti tokiam siūlymui? Prieštaravimų nėra. Pritarta tokiam siūlymui.
Dėl viso 16 straipsnio su pasiūlymu, kuriam pritarėme. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 16 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
17 straipsnis.
A.BUTKEVIČIUS. Čia nieko nėra.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar iki 31 straipsnio ir daugiau Teisės departamento pasiūlymų nėra. Galbūt galėtume priimti skirsniais, jeigu neprieštarautumėte? (Balsai salėje) Gerai.
Taigi ketvirtasis skirsnis, susidedantis iš 17 ir 18 straipsnių. Ar galime ketvirtąjį skirsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Penktasis skirsnis – nuo 19 iki 24 straipsnio, įskaitant pastarąjį straipsnį. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime priimti bendru sutarimu šį skirsnį? Prieštaravimų nėra. Penktasis skirsnis priimtas bendru sutarimu.
Šeštasis skirsnis – 26 ir 26 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Ar galime priimti šeštąjį skirsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Šeštasis skirsnis priimtas bendru sutarimu.
Septintas skirsnis – nuo 27 straipsnio iki 29, įskaitant pastarąjį. Ar galime priimti septintąjį skirsnį, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, priimtas bendru sutarimu.
Aštuntasis skirsnis – 30 straipsnis. Ar galime priimti 30 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
31 straipsnis. Čia yra pastabų. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.BUTKEVIČIUS. 31 straipsniui yra pastaba. Šiai pastabai nepritarta. Tai speciali norma. Manome, kad medaliu už nepriekaištingą tarnybą Lietuvos muitinėje gali būti apdovanojamas tik tarnybinės nuobaudos neturėjęs muitininkas. Todėl nepritarėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra manančių kitaip? Jeigu ne, ar galėtume priimti 31 straipsnį tokios redakcijos, kokia yra pateikta, bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.
32 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Ir likę šio skirsnio straipsniai, išskyrus 42 straipsnį. Taigi nuo 31 straipsnio iki 41 straipsnio, įskaitant 41 straipsnį, ar galime dėl visų apsispręsti iš karto? Ačiū. Kolegos, ar galime priimti nuo 32 straipsnio iki 41 straipsnio bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, straipsniai priimti bendru sutarimu.
42 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau.
A.BUTKEVIČIUS. 42 straipsnio 2 daliai yra pateiktas siūlymas. Šiam pasiūlymui pritarta, nes 35 straipsnyje aptarti tik bendri nuobaudų skyrimo principai, todėl 42 straipsnyje nustatyti tvarką yra būtina.
PIRMININKAS. Kolegos, ar yra manančių kitaip? Ne. Ar galime 42 straipsnį priimti tokios redakcijos, kokia yra pateikta, bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.
43 straipsnis. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.
44 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.
Devintasis skirsnis – 45 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.
46 straipsnis. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Yra Teisės departamento pastaba. Šiai pastabai esame pritarę.
PIRMININKAS. Tai reikštų, kad jūs siūlote, jog naujais žodžiais būtų papildytas 46 straipsnis?
A.BUTKEVIČIUS. Taip. “Šio statuto 47 straipsnio 2 dalyje ir 48 straipsnyje nustatytų priedų suma negali viršyti 55% pareiginės algos”.
PIRMININKAS. Taip, pasiūlymas yra suformuluotas raštu, jį mes galime traktuoti kaip komiteto teikimą?
A.BUTKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Klausiu, ar galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Visam 46 straipsniui su pasiūlymu, kuriam mes ką tik pritarėme, kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 46 straipsnis su pastaba, kuriai pritarta, yra priimtas bendru sutarimu.
47 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
48 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime priimti 48 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
49 straipsnis. Ar 49 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
50 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Ar galime priimti 50 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
51 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau!
A.BUTKEVIČIUS. Yra pastaba ir šiai pastabai pritarta.
PIRMININKAS. Su pastaba, kuriai pagrindinis komitetas siūlo pritarti, ar galime priimti 51 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 51 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dabar nuo 52 iki 54 straipsnių nėra pasiūlymų dėl šių trijų straipsnių. Ar galime dėl visų trijų straipsnių apsispręsti kartu? Nėra prieštaravimų. Ar galime visus tris straipsnius priimti, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Trys straipsniai priimti bendru sutarimu.
55 straipsnis. Pereiname prie vienuoliktojo skirsnio. Gerbiamasis pranešėjau!
A.BUTKEVIČIUS. 55 straipsniui yra gauta pastaba. Mūsų komitetas svarstė ir nepritarė. Manome, kad ši nuoroda yra būtina.
PIRMININKAS. Nepritariate?
A.BUTKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Bet čia yra dėl 3 punkto.
A.BUTKEVIČIUS. Dėl 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto.
PIRMININKAS. Ar galime tam pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl 1 dalies 10 punkto dar atskira pastaba.
A.BUTKEVIČIUS. Nepritarta. Analogiška nuostata yra Valstybės tarnybos įstatyme.
PIRMININKAS. Taip pat nepritarta. Ar yra manančių kitaip? Jeigu ne, klausčiau, ar mes galime priimti 55 straipsnį be pastabų, į kurias pagrindinis komitetas siūlo neatsižvelgti? Nėra prieštaravimų. 55 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
56 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
57 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau!
A.BUTKEVIČIUS. 57 straipsnio 2 dalies nuostatai, arba Teisės departamento išvadai, nepritarta, nes ši norma yra visuose jėgos panaudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose.
PIRMININKAS. Gerai. Ar yra manančių ir siūlančių kitaip? Jeigu ne, kolegos, ar galime priimti visą 57 straipsnį be pastabų, kuriom nepritarė komitetas, bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 57 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Daugiau pastabų nėra. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.
Liko priimti keletas straipsnių. 58 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
59 straipsnis. Ar galime priimti 59 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 59 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dabar yra likę 4 straipsniai, susiję su visu įstatymu ir jo įsigaliojimu. 2 straipsnis – “Įstatymo įsigaliojimas” Ar galime priimti, nesant prieštaraujančių, jį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
3 straipsnis – “Tarnybos santykių tęstinumas”. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
4 straipsnis. “Stažuotė ir bandomasis laikotarpis”. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
5 straipsnis. “Sveikatos tikrinimas”. Paskutinis. Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu.
Mes beveik baigėme įstatymo priėmimą pastraipsniui, išskyrus 11 straipsnį. Buvo padaryta jo priėmimo pertrauka Statuto numatyta tvarka, kad nekiltų klaustukų dėl įstatymo priėmimo procedūros pažeidimų. Todėl aš siūlau dabar padaryti viso įstatymo priėmimo pertrauką, o artimiausiame posėdyje, ketvirtadienį, teikti pataisą. Manau, kad bus baigtas tiek šio straipsnio, tiek viso įstatymo priėmimas. Ar toks būtų mūsų visų supratimas? Dėkoju. Šio įstatymo svarstymas šiandien yra baigtas.
Kariuomenės principinės struktūros 2003 metais ir planuojamos kariuomenės struktūros 2008 metais nustatymo įstatymo projektas Nr.IXP-2557(2*) (priėmimas)
Darbotvarkės 3 klausimas – Kariuomenės principinės struktūros 2003 metais ir planuojamos kariuomenės struktūros 2008 metais nustatymo įstatymo projektas Nr.IXP-2557. Priėmimas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėjas – G.Jakavonis. Prašom trumpai pristatyti.
G.JAKAVONIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė įstatymo dėl Lietuvos Respublikos kariuomenės principinės struktūros 2003 metais ir planuojamos kariuomenės struktūros 2008 metais nustatymo projektą Nr.IXP-2557. Komiteto nuomonė yra pritarti. Buvo gauti Seimo nario V.Sankevičiaus siūlymai šio įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Jų esmė ta, kad Jūrų pakrančių stebėjimo tarnyba ir Apsaugos gynybos dalinio dvi kuopos būtų įjungtos į planuojamas kariuomenės struktūras. Komiteto nuomonė buvo nepritarti, nes šiuo metu Jūrų pakrančių stebėjimo tarnybos ir Apsaugos gynybos dalinio nustatymas principinėje kariuomenės struktūroje yra netikslingas. Posėdžio metu buvo gautas Seimo narės R.Juknevičienės siūlymas, šiek tiek koreguojantis įstatymo pavadinimą. Dabar jis skamba taip: “Lietuvos Respublikos kariuomenės principinės struktūros 2003 metais ir planuojamos kariuomenės struktūros 2008 metais nustatymo įstatymo projektas“. Komiteto nuomonė yra pritarti patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į su integracija į NATO susijusias būtinas Lietuvos gynybos sistemos reformas. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Jūs pritarėte Teisės departamento pastabai kitaip redaguoti 3 straipsnio pavadinimą.
G.JAKAVONIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Pasiūlymai, kurie buvo minėti, buvo registruoti svarstymo stadijoje, priėmimo stadijoje Statuto numatyta tvarka pasiūlymų nėra gauta.
1 straipsnis. Dėl šio straipsnio, kolegos, norite kalbėti, kas užsiregistravę, ar dėl viso? Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Ar galime priimti 3 straipsnį? Prieštaravimų nematau. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Pereiname prie pasisakymų dėl balsavimo motyvų prieš priimant visą įstatymą. Pirmasis – A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Mes komitete labai rimtai svarstėme šį pateiktą įstatymą, buvo įvairių nuomonių, tačiau pasitarę sudarome kompromisą. Paanalizavus skaičius nėra taip baisu, kaip kartais atrodo dėl mūsų šauktinių, kurių, atrodo, labai daug kviečiama į mūsų kariuomenę. Iš tikrųjų jie sudaro tik apie 30%. Ir ši tendencija pagal Krašto apsaugos ministerijos specialistų ir vadovų užtikrinimą turi mažėti. Žinoma, visuomenei reikėtų kalbėti, galbūt daugiau diskutuoti. Bet yra kelios nuomonės, kaip turi atrodyti mūsų gynybinės pajėgos: ar turėtų būti vien profesionalai, ar vis tiek turi būti ir dalis šauktinių. Šiandien yra visai kitos tarnybos sąlygos, visai kiti, pasikeitę santykiai. Ir kai apsilankai mūsų kariniuose daliniuose, pamatai, kiek mūsų kariuomenė pasikeitusi. Todėl aš siūlau pritarti šiai principinei struktūrai. Tai nereiškia, kad tai bus nepakeičiama dogma, gyvenimas gali padaryti korektyvas, bet tai bus rimtos gairės, į kurias galės orientuotis valstybė ir atitinkamos struktūros, taip pat to reikia dėl mūsų integracijos į NATO. Ačiū. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Kita nuomonė, A.Gricius. Motyvai prieš.
A.GRICIUS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš negalėjau būti komiteto posėdyje, todėl balsų skaičius yra visiškai pritariantis, aš tikrai būčiau susilaikęs dėl šio įstatymo dėl šių priežasčių. Jau pristatant šitą įstatymą, aš kalbėdamas atkreipiau dėmesį į tai, kad 2008 metais numatoma mūsų kariuomenės struktūra toli gražu neatitinka tų reikalavimų, kuriuos kelia mūsų valstybės narystė NATO ir mūsų karių pasirengimas dalyvauti kolektyvinės gynybos, arba kovos prieš terorizmą, operacijose. Kitas argumentas, kurį aš vėl noriu pakartoti. Konstitucija, įpareigojanti atlikti karinę tarnybą jaunuolius, faktiškai yra neveikianti. Tai yra iš tarpukario Lietuvos paimtas Konstitucijos straipsnis. Aš pritariu, kad tuo metu tai buvo būtina. Galbūt dar mes apie tai galėjome kalbėti ir prieš 10 metų. Bet šiuo metu tas Konstitucijos straipsnis, kurį paskui apsprendžia Karo tarnybos įstatymas, yra nepriimtinas jau vien dėl to, kad, pavyzdžiui, 2008 metais į kariuomenę bus šaukiama 2000 jaunuolių. Iš 25 ar 30 tūkst. jaunuolių pakviesime 2 tūkstančius. Ar gali man kas nors logiškai įrodyti, kokiu būdu jie bus atrenkami? Kas bus tie, kurie tą pilietinę pareigą, pilietinės visuomenės ugdymą ir t.t… Yra dešimtys kitų būdų, kaip mes galime tą klausimą spręsti vidurinėse mokyklose. Yra būdų, kaip mes galime studentus (šiuo metu iš dalies tai vyksta Kauno puskarininkių mokykloje) mokyti karo įgūdžių. Jie gali būti rezervas ir visa kita. Jeigu mes sakome, kad savanoriškumo principu, tai tada išbraukime Konstitucijos straipsnį, jog tarnyba yra privaloma, arba, jeigu ta tarnyba yra privaloma, priimkime Karo tarnybos įstatymą, kuriame būtų aiškiai pasakyta, kad karo tarnyba yra privaloma, kai valstybei iškyla grėsmė, išorinė grėsmė, kai kas nors ruošiasi ją užpulti. Šiuo metu čia, Seimo salėje, turbūt neatsiras nė vieno mūsų kolegos, kuris sakytų, kad kitąmet ar šiais metais Lietuva bus užpulta priešiškų jėgų, tuo labiau kad mes nuo kitų metų gegužės pradžios jau būsime NATO nariai ir mūsų saugumas bus kur kas aukščiau pakylėtas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, 2 minutės.
A.GRICIUS. Oi, atsiprašau. Aš, baigdamas išsakyti savo argumentus, negaliu pritarti tai perspektyvai, kuri numatoma šiame įstatyme, kad mes tvirtai ir aiškiai nepasakome, kokia bus mūsų kariuomenė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. R.Juknevičienė. Motyvai už. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šį įstatymą priimame besikeičiant Europos žemėlapiui. Šis žemėlapis pripildomas vis saugesnės erdvės, o Lietuva – jau tos saugesnės erdvės dalis, tiesa, pietuose vis dar su siauru, vos 100 km kakleliu, kuris jungia mūsų kraštą jau su NATO nare tapusia Lenkija. Vis dar išlieka tam tikri rizikos veiksniai. Tai – sopulingasis Karaliaučius, labiausiai militarizuota Baltijos jūros regiono dalis, kurios kovinės galimybės keletą kartų lenkia Švedijos, Danijos, Lenkijos galimybes. Rytuose turime XXI amžiaus Europoje anachronistiško režimo valdomą Baltarusiją su jos tūkstančiais tankų, šarvuočių, artilerijos pabūklų, šimtais kovinių lėktuvų. Verta pažymėti, kad ir pati Lietuva sulaukė vis stiprėjančio didelės Rytų kaimynės žvalgybų dėmesio. Beje, prisipažįstu kolegoms, kad klydau, kai kadaise sakiau, jog šios didelės šalies atstovybėse dirba pusė žvalgų. Atrodo, kad šiuo metu to gero turime jau net du trečdalius.
Visos šios aplinkybės yra mūsų realybė, su kuria gyventi nuo praėjusių metų lapkričio tapo paprasčiau. Narystė NATO suteiks patvarų skėtį, todėl galime pradėti svarstyti mūsų ateities kariuomenės perspektyvas. Pritardama projektui Tėvynės sąjunga sieks, kad Lietuvos kariuomenė būtų stipri, patikima, profesionali. Tam šis įstatymo projektas ne trukdo, o padeda. Profesionali savo profesionalais ir dalimi tų jaunuolių, kurie nori ir norės atlikti pareigą valstybei. Pone Griciau, 2008 metais Lietuvoje atsiras 2 tūkst. jaunuolių, kurie norės tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir galbūt siekti profesionalų statuso. Mes sieksime, kad ši profesionalėjanti kariuomenė per atsinaujinančią Šaulių sąjungą, per kitas nevyriausybines organizacijas ir toliau stiprintų ryšius su visuomene. Pabrėžiu, kad mums bus svarbu ir Vašingtono sutarties 5 bei 3 straipsnių balansas, savanorių pajėgų svoris.
PIRMININKAS. Dvi minutės.
R.JUKNEVIČIENĖ. Todėl baigdama kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Motyvai prieš. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Lietuvai pavojų nebėr, viskas, reikia kapituliuoti. Bet aš manau šiek tiek kitaip. Šis įstatymas numato aukštųjų karininkų skaičiaus didėjimą. Sakysime, kol mes laikinai NATO, ten mokės jiems atlyginimus. Nieko bloga čia nėra, tegul moka. Išeisim – nereikės jiems mokės. Bet klausimas: tada jiems reikės mokėti labai dideles pensijas. Viena problema.
Antroji esminė problema. Jeigu mes suprantame pasaulį kaip nuolatinį teritorijų užkariavimą, tai mums reikia turėti labai stiprią profesionalią kariuomenę, bet ir tai nepadės. Reikia turėti labai modernią ginkluotę, kurios mes niekaip negalime įpirkti. Pavyzdžiai: Afganistanas, Jugoslavija, Irakas, ta pati Čečėnija nieko negali padaryti prieš tą galingą jėgą, kuri vienaip ar kitaip išdrįsta realizuoti savo interesus. Toliau – mūsų 1940 metų patirtis: didelės išlaidos kariuomenei ir visiškas fiasko. Taip pat galų gale įvertinkime savo 1990 metų patirtį. Ne kariuomenė, ne ginklai – tautos vienybė atkūrė Lietuvos nepriklausomybę. Vadinasi, jeigu įvertinsime, kad vykstant globalizacijos procesui niekas teritoriškai atskirų valstybių neužkariaus, išskyrus tai, kad galbūt įves savo tvarką kaip amerikiečiai Irake, nepatiks – kas kita, bet tai bus tik dėl tų resursų. Jeigu mes suvoksime, kad karų nebus, o globaliame pasaulyje valdys ekonominė, finansinė priklausomybė, prasiskolinimas, kaip pagrindinį akcentą reikia įvardyti ekonomikos augimą, o ne beprasmišką ginklavimąsi. Nieko jis nepadės. Todėl, mano galva, perėjimas prie profesionalios kariuomenės bus gana brangus ir neefektyvus, nes jos efektyviai mes niekur negalėsime panaudoti. Vėl reikia kaip akcentą įvardyti būtent ekonomikos atgaivinimą, tautos vienybės pagrindą. Aš pasisakau už tai, kad ne kariuomenė, ne valdininkija, ne specialiosios tarnybos, žvalgybos, o kiekvienas žmogus taptų Lietuvos tvirtove, o tai galima pasiekti visiškai kitais būdais. Todėl aš, dėl daug ko sutikdamas su gerbiamuoju A.Griciumi, kuris sako: “kaip mes atrinksime tuos du tūkstančius”… Bet man ir tai aišku: vieni, “biedniokai”, eis, turtuoliai neis.
PIRMININKAS. Dvi minutės.
J.VESELKA. Todėl aš susilaikysiu. Kaip čia pasakyti... Siūlau nebalsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Visiems iki šiol kalbėjusiems nepavyko laikytis dviejų minučių taisyklės. Primenu kitiems, kurie kalbės ateity, kad siektina suspėti per tą laiką. Kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Atvirai pasakius, aš abejojau kai kuriais šio siūlomo projekto dalykais, bet po pakilios, labai patetiškos ir gana militaristinės gerbiamosios R.Juknevičienės kalbos vis dėlto balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Būna, kad įtikina. Dabar E.Skarbalius – dėl motyvų.
E.SKARBALIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš norėjau grįžti prie pono V.Stankevičiaus pataisų ir dar kartą akcentuoti, kas ten buvo paminėta. Tai nebuvo šiaip smulkūs struktūriniai pakeitimai. Tai yra pakrančių stebėjimas, vėl remiuosi R.Juknevičienės pastabomis dėl Kaliningrado srities, toliau – apsaugos dalys. Primenu arsenalo skandalą, kuris nuvilnijo per visą spaudą, ir visus kitus dalykus. Šiuo atveju tie dalykai lieka be galvos, kaip vaikas be auklės. Kad ir kaip būtų, pakrančių stebėjimas yra neatsiejama karinių jūrų pajėgų dalis, juo labiau kad ministras L.Linkevičius, pateikdamas savo programą, tuos dalykus taip pat minėjo. Aš norėčiau būti neteisus manydamas, kad tai turėtų būti paminėta. Ateityje šios funkcijos liks neprižiūrėtos ir neįvykdytos. Tada, gerbiamieji, nesakykite, kad jums niekas nesakė. Susilaikysiu, nors tikrai daug darbo įdėta ir visa kita šiame įstatyme yra labai sklandu. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Stankevič. Aš manau, kolega, galite kartu paminėti savo pastabas, kurias jūs svarstymo metu teikėte.
V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, iš tikrųjų aš teikiau pasiūlymus dėl mūsų jūrų pajėgų. Kolega E.Skarbalius teisingai sakė, kad mes ateityje vis dėlto turėtume atkreipti dėmesį į jūrų pajėgas, nes dabar mūsų flotilės jūrininkai įvaryti į kampą, ir mes nedaug kreipiame dėmesio. Vis dėlto ten yra daug taisytinų dalykų ir jiems reikia padėti, bet aš gavau tvirtą Krašto apsaugos ministerijos ir Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patvirtinimą, kad ateityje bus atsižvelgta į tokius pasiūlymus ir ši sritis bus sureguliuota. Siūlau balsuoti už pateiktą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš gal tik norėčiau paminėti, kad neliktų nesusipratimų, ir kitiems komiteto nariams, kurie manė, kad mes turėtume svarstyti V.Stankevičiaus pasiūlymą. Mes galėtume tik tuo atveju, jeigu priėmimo metu būtų buvusios įregistruotos. Jeigu jos ir nebuvo spėtos apsvarstyti per svarstymo stadiją, tiesiog turėjo būti perregistruotos. Tokia yra Statuto įtvirtinta tvarka. Prašyčiau jūsų supratimo dėl to. Dabar dėl balsavimo motyvų. Paskutinis kalbantysis yra J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, palyginkime teikiamo įstatymo projekto 2 ir 3 straipsnius. Kaip atrodo mūsų kariuomenė šiais metais ir kaip jinai atrodys po penkerių metų pagal įsivaizduojamą projektą. Taigi įdomioji statistika: generolų ir admirolų padaugės 45%, tiesa, nuo 4 iki 7, nedaug, bet jeigu pažiūrėtume pagal procentus, tai jau yra skaičius. Pulkininkų – daugiau 10%, pulkininkų leitenantų – daugiau 15%, majorų ir komandorų leitenantų – daugiau 17%, palyginti su šia diena. Profesinės karo tarnybos karių apskritai paėmus daugėja tik 3,5%, t.y. visas daugėjimas eina būtent per aukščiausius ešelonus. Tai yra viena.
Antras dalykas, 2008 m. mes vis dar galvojame turėti iki 2 tūkst. šauktinių. Galime prisiminti ir dėstant motyvus daug buvo kalbama apie NATO ir NATO generalinio sekretoriaus Džordžo Robertsono kalbas, kuriose jisai nurodo, jog šauktiniai yra XX amžiaus atavizmas, atgyvena. Pažiūrėkime aplinkui. Čekija, Italija, Latvija, mūsų kaimynės, vis ryžtingiau ir ryžtingiau pereina prie visai profesionalios kariuomenės. Nemažai valstybių Europoje tą yra padariusios dar anksčiau – šauktinių atsisakiusius visiškai. Matydamas, kad ir po penkerių metų dar yra planuojama turėti šauktinių Lietuvos kariuomenėje, manau, kad tai yra neefektyvu, kad tai yra tiktai atgyvena. Aš negaliu balsuoti už šį teikiamą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Todėl norėčiau prašyti jūsų dėmesio. Formuluoju klausimą balsavimui. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-2557 priėmimo.
Užsiregistravo 72, už – 53, prieš – 6, susilaikė 13. Įstatymas, registracijos Nr.IXP-2557, priimtas.
Vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 14, 15, 16, 17, 20, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 36, 38, 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2565(2*) (svarstymo tęsinys)
Eilės tvarka turėtume svarstyti darbotvarkės 5 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr.IXP-2565. Svarstymo stadija. Norėčiau jus informuoti, kad per pertrauką buvo susirinkusi Seniūnų sueiga neformaliai pasitarti. Deja, turiu konstatuoti, kad sutarimo nėra pasiekta ir nuomonės išsiskyrė dėl to, ar gali šis klausimas būti svarstomas, nes kyla klaustukų – ar viena jo nuostatų atitinka Konstituciją. Todėl, kolegos, būtų siūlymas jau judėti į priekį pastraipsniui dėl tų vietų, dėl kurių yra pasiūlymų, o toliau mes apsispręsime, kaip elgsimės, nes yra taip pat įregistruota pastabų, susijusių su tuo. Taigi tai yra svarstymo stadija. Pradedame nuo pagrindinio komiteto. Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją A.Puloką. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas.
V.PULOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kaip žinote, buvo padaryta šio įstatymo projekto svarstymo pertrauka. Pertraukos metu Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengė savo išvadą, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas gavo Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pasiūlymą dėl 7 straipsnio, arba dėl bazinio įstatymo 20 straipsnio 3 ir 7 dalių, pakeitimo. Komitetas apsvarstė pasiūlymą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Kurios dienos jūs turite komiteto išvadą?
V.PULOKAS. Birželio 16 dienos.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo pirmininką A.Sakalą kviečiu į tribūną.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas taip pat svarstė, ar šis įstatymas atitinka Konstituciją. Komiteto sprendimą aš perskaitysiu, paskui pareferuosiu, kodėl mes priėmėme tokį sprendimą. Taigi, vadovaudamasis Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, komitetas preliminariai įvertino ir teikia išvadą, kad Vietos savivaldos įstatymo tų straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 291 straipsniu ir įstatymo projekto 7 straipsnis gali prieštarauti Konstitucijai. Aš primenu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nėra Konstitucinis Teismas, ir mes negalime pasakyti prieštarauja ar ne. Tai ne mūsų prerogatyva, tai teismo prerogatyva. Mes pasakėme, kad gali prieštarauti.
Mūsų motyvai. Konstitucija yra vientisas, tiesiogiai taikomas aktas ir negalima remtis tik vienu jo straipsniu, reikia žiūrėti į visumą. Konstitucinis Teismas savo nutarime (2002 m.) nurodė, kad meras negali būti tuo pačiu metu ir vykdomosios, ir atstovaujamosios valdžios atstovas, ir buvo padaryti atitinkami pakeitimai. Užsienyje atleisti merą kvalifikuota 2/3 dauguma dažniausiai yra nustatoma valstybėse, kuriose meras renkamas tiesiogiai. Konstitucijos 74 straipsnis yra baigtinis asmenų sąrašas, kuriame taikomas atšaukimas kvalifikuota balsų dauguma ir apkaltos proceso tvarka. Svarstomu pakeitimu meras būtų prilyginamas pareigūnams, kuriems taikoma apkalta, nors jis nėra toks ir jo negalima statyti į vieną lygį. Be to, egzistuoja proporcingumo principas, apie kurį kalbėjo ir Konstitucinis Teismas tam tikrame nutarime… Tai buvo nutarimas (…) metų. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje numatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas. Ieškant atsakymo į klausimą, ar konkretus ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, pirmiausia reikia išsiaiškinti ribojimo tikslus bei paskirtį. Antra. Nustatyti ribojimo priemones, proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.
Problemiškas yra pats įstatymo įsigaliojimas – vidury kadencijos keisti išrinkimo ar atšaukimo tvarką yra neleistinas dalykas. Pakeitimas turėtų įsigalioti kitai savivaldybių tarybų kadencijai. Pataisos įsigalios dabar paskirtiems merams, kas iš esmės varžo teises tarybos narių, kurie rinko merus vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais, ir rinko žinodami, kad galės atšaukti tuo pačiu balsų skaičiumi ir tvarka. Priėmus siūlomas pataisas, būtų kišamasi į jau egzistuojančius teisinius santykius, būtų pažeisti tarybos narių teisėti lūkesčiai, kad meras išrinktas ir kontroliuojamas ta pačia balsų dauguma. Projektas, nenumatant 7 straipsnio įsigaliojimo nuo kitų savivaldybių tarybų rinkimų, gali prieštarauti Konstitucijai. Atsižvelgiant į įstatymo galiojimą ir tai, kad gali būti apribotos savivaldybės tarybos nario teisės, kurias turėjo įgaliojimų atsiradimo metu, gali būti pažeistas teisinis valstybės principas.
Apibendrinant darytina išvada, kad priėmus projekto 7 straipsnį galėtų būti pažeisti proporcingumo, teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių konstituciniai principai. Balsavimo rezultatai: 6 buvo už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Aš taip pat noriu informuoti, kad buvo dar du papildomi komitetai: Biudžeto ir finansų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai, bet buvo padaryta svarstymo pertrauka ir prieš tai išvados jau buvo išklausytos. Todėl aš manau, kad kartotis neturėtume. Per tą laiką, kaip mes matome, buvo paprašytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikti savo preliminarią išvadą. Dabar diskusijoje užsiregistravęs dalyvauti yra E.Masiulis. Kviečiu jus, kolega, į tribūną. Po to pereisime prie pataisų svarstymo. Primenu, kad frakcijos vardu iki 7 minučių, asmeniškai – 5.
E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Noriu pranešti, kad ši istorija tikrai turi jau gana ilgą kelią. Ne vieną kartą pataisos, kad meras būtų atleidžiamas didesne balsų dauguma negu išrenkamas, buvo svarstomos tiek Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, tiek ir Seimo posėdžių salėje. Tris kartus šioms pataisoms, kad meras turėtų būti atleidžiamas dviejų trečdalių balsų dauguma, nepritarta. Daug nepritarimo argumentų buvo iš pačių socialdemokratų. Šiandien keista stebėti, kai taip staigiai keičiasi nuomonės, kai šis įstatymo projektas operatyviai įtraukiamas į darbotvarkę, kai yra ignoruojama Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, skelbianti, kad nuostata dėl dviejų trečdalių tikrai balansuoja ant Konstitucijos ribos. Kam visa tai yra daroma?
Aš suprasčiau, jeigu šios įstatymo pataisos įsigaliotų kitos kadencijos savivaldybių taryboms, ir taip mes siektume užtikrinti stabilesnį mero darbą, efektyvesnį savivaldybės veikimą. Bet šios pataisos, jas priėmus, įsigalios dar šioje kadencijoje. Akivaizdu, kad dar yra savivaldybių, kurios nėra išrinkusios savo vadovybės, tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybė. Mes matome, kad Vilniaus miesto mero rinkimuose balsai yra pasiskirstę apylygiai, ir vieno ar dviejų balsų persvara lems, kas taps meru. Dabar Seimas esant tokiai situacijai priima įstatymą, kuriuo nustatys, kad atleisti merą jau nebeužteks vieno balso persvaros, o reikės didesnės balsų daugumos.
Gerbiamieji valdančiosios daugumos atstovai, tai yra akivaizdus jūsų partinių reikalų sprendimas čia, Seime, valstybiniu lygiu. Mes labai jautriai žiūrime į tokį šiurkštų, mano supratimu, jūsų reikalų stūmimą ir garantuojame kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Konstitucinis Teismas, manau, pasakys, ar šio įstatymo priėmimas prieštarauja Konstitucijai, ar ne, ar nereikės dar kartą keisti įstatymus pagal Konstitucinio Teismo sprendimą.
Taigi, manyčiau, galima rasti protingą išeitį iš šios susidariusios situacijos. Pirmiausia padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką. Per tą laiką Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų dar kartą apsvarstyti jau kitą pataisą, kuri kalba apie tris penktadalius. Tada mes, sužinoję Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, galėtume apsispręsti, ar einame toliau prie šio įstatymo priėmimo, ar susilaikome. Bet ne, mėginama kiek įmanoma greičiau šį įstatymą priimti, nes tai yra tiesiogiai susiję su Vilniaus savivaldybės reikalais.
Dar kartą pasakysiu, jeigu meras, tarkime, taptų A.Zuokas, manau, kad šis įstatymas natūraliai nebūtų priimtas, o tiesiog paskęstų valdančiosios daugumos stalčiuose. Akivaizdu, kad šis įstatymas yra taikomas vienam konkrečiam žmogui, t.y. valdančiosios daugumos kandidatui Vilniaus miesto taryboje ponui Gediminui Paviržiui. Tai yra neleistina ir smerktina praktika.
Aš kviečiu šio įstatymo iniciatorius atsiimti šį įstatymą, nes tai prieštarauja bet kokia etikai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, diskusija yra baigta. Dabar turėtume pereiti prie pasiūlymų, kurie buvo pateikti. J.Razma teikė pasiūlymą dėl 7 ir 12 straipsnių. Dėl 7 straipsnio jau balsavome, taigi lieka 12 straipsnis. Mygtelkite mygtuką, jeigu norite pateikti siūlymą. Gerai, tuoj įjungsime. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas 12 straipsniui tikrai yra paprastas ir turi praktinį pobūdį, nes peržvelgus keletą savivaldybių ir nagrinėjant, kaip formuojamos jų struktūros, matyti, kad viena kita didžiųjų miestų savivaldybė nori turėti ne vieną, o kelis administracijos direktoriaus pavaduotojus, ir net keletą jau yra paskyrusi. Šiuo metu įstatyme administracijos direktoriaus pavaduotojas yra parašytas vienaskaita. Manau, kad mes neturėtume tiek formaliai varžyti savivaldos teisių, tegul jie, jų tarybos sprendžia, kiek tikslinga turėti vienų ar kitų pareigų. Siūlau administracijos direktoriaus pavaduotoją rašyti daugiskaita. Tai, žinoma, neužkerta kelio iš viso tokios pareigybės neįsteigti arba įsteigti tik vieną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, kad pasiūlymai būtų svarstomi, reikia 10 balsų pritarimo. Ar yra 10 balsų dėl visų pataisų, taip pat ir dėl P.Papovo, taupant laiką bendru sutarimu? Nėra bendro sutarimo. Dėl J.Razmos pasiūlymo, kad jis būtų svarstomas, nesant bendro sutarimo, prašau elektroniniu būdu išsakyti savo nuomonę, ar jis gali būti svarstomas. Pritarta, kad būtų svarstomas. Dėl balsavimo motyvų vienas už, vienas – prieš. Ar būtų norinčių kalbėti? P.Papovas. Motyvai prieš. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas labai atidžiai apsvarstė šį siūlymą ir galima manyti, kad tai prieštarauja Konstitucijai, nes Konstitucinis Teismas pasakė, kad vykdomoji institucija gali būti ir vienasmenė. Tai yra tos institucijos atstovas, sakykim, gali būti dabar įteisintas administracijos direktorius. Štai keletas pavaduotojų, kurie galėtų eiti vienasmenio atstovo pareigas… tokių dalykų negali būti. Tik vienas žmogus vykdo tas pareigas ir tik vienas pareigūnas gali jį pavaduoti, kai jo nėra, t.y. atlikti jo funkcijas.
Jeigu kalbėtume kitu aspektu, sakykim, būtinumo, tai vėlgi, kai yra administracijos direktorius, pavaduotojas vietoj jo negali priiminėti sprendimų. Tik direktorius yra vienasmenė institucija ir tik jis priima sprendimus. Jokių įsakymų, jokių potvarkių pavaduotojas negali priimti. Kai direktoriaus nėra, tik tuomet vienas pavaduotojas gali tai daryti.
O dėl būtinumo turėti kelis pavaduotojus… kai nėra direktoriaus, reikia pavaduotojo, o kai jis yra, yra departamentų direktoriai, yra skyrių vedėjai, jie atlieka savo pareigas ir padeda administracijos direktoriui, t.y. vykdomajai institucijai, vykdyti savo pareigas. Atsižvelgiant į savivaldybės dydį yra ir tam tikras personalas. Daugiau departamentų, daugiau skyrių, daugiau savivaldybės valstybės tarnautojų.
Dėl šių motyvų, kad gali prieštarauti ir Konstitucijai, siūlome nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Rimšelis – motyvai už. Prašom.
K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko nuomonei, kad tokie dalykai gali prieštarauti Konstitucijai, t.y. kai mes patys išvedžiojame ir patys savivaldybėms nurodinėjame, kas pasirašo būdamas administracijos direktoriumi ir kas iš tikrųjų yra vykdomoji institucija. De facto mes per daug nurodinėjame savivaldybėms. Kai kuriose savivaldybėse, ir kai kurios jų yra didelės, kai kurių departamentų direktorių pareigybės yra naikinamos. Administracijos direktoriaus pavaduotojui suteikiama teisė kuruoti tą sritį. Jis nepasirašinės… su ta sritimi, tai yra tam tikras darbo organizavimas. Man atrodo, mes nepasitikime savivaldybių darbuotojais ir manome, kad jie visiškai nieko neišmano. Man susidaro toks vaizdas, kad mes greitai priiminėsime Savivaldos įstatymą, nustatysime, kur ką iškasti, kur ką užkasti ir kur kokį varžtą įsukti.
Yra labai paprastas dalykas. Kodėl mes negalime padaryti, kad pati savivaldybė apsispręstų, kiek savivaldybėje gali būti administracijos direktoriaus pavaduotojų. Sako, vienas gali pavaduoti, nes tai yra institucija. Kam administracijos direktorius paves jį pavaduoti, tas ir pasirašinės. Kai jis bus, visi dokumentai bus pasirašomi administracijos direktoriaus, o ne pavaduotojo. Čia antikonstitucinių veiksmų net nematyti. Man atrodo, tai pataisai reikia pritarti, ir čia yra per daug nepasitikima savivaldybėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną kalbą dėl balsavimo motyvų išklausėme. Prašau pasiruošti ir balsuoti, kas pritariame J.Razmos pasiūlymui, susijusiam su 12 straipsniu.
Balsavimo rezultatai: 33 – už, 21 – prieš, 17 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.
Svarstome Seimo nario P.Papovo pasiūlymą, susijusį su 6 straipsnio 2 dalimi. Gerbiamasis kolega, prašom pateikti savo siūlymą.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas yra susijęs su Teisės departamento pastaba. Ji atkreipia dėmesį, kad buvusiame įstatyme buvo nustatytas ir įstaigų vadovų skyrimas, kad taryba skiria įstaigų vadovus, buvo išbraukta. Tačiau iš tikrųjų reikia pataisyti, kad įstatymų nustatyta tvarka skiriami įstaigų vadovai, nes taryba ne visuomet įstaigų vadovus gali skirti. Biudžetinių įstaigų – taip, tačiau, sakykim, akcinių bendrovių vadovus skiria ir valdybos, tarybos paskirtos valdybos. Todėl tokia formuluotė, kad įstatymų nustatyta tvarka, o Akcinių bendrovių įstatyme pasakyta, kaip įstaigos vadovas skiriamas – valdybos skiriamas. Todėl atsižvelgęs į Teisės departamento pastabą pateikiau šį pasiūlymą siekdamas išvengti tų dviprasmybių, kurios atsirado buvusiame įstatyme ir projekte.
PIRMININKAS. Dėkui. Tam, kad jūsų siūlymas būtų svarstomas, reikia dešimties Seimo narių pritarimo. Ar būtų pakankamai pakeliančių rankas? Ačiū, įtikina. Šis siūlymas yra svarstomas. Kolegos, vienas – už, vienas – prieš dėl šio pasiūlymo dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių kalbėti? Ne, nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu Seimo nario P.Papovo pasiūlymui dėl 6 straipsnio 2 dalies.
Dar vienas pasiūlymas yra įregistruotas Seimo nario Č.Juršėno. Nepaisydami to, kad jis kalba telefonu, mes turime apsispręsti, kaip elgsimės su šiuo… Gerbiamasis Juršėnai, tai, ką jūs kalbėjote, bus įtraukta į protokolą, nes mikrofonas buvo įjungtas. Aš tik norėčiau paklausti, ar pagrindinis komitetas nemanytų, kad dėl šios pataisos reikėtų padaryti pertrauką? Nemanytų. Gerbiamasis Juršėnai, prašyčiau pateikti savo siūlymą.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, kad šiek tiek pavėlavau. Sekundę. Pasiūlymo esmė, kaip matot, yra trys penktadaliai, o ne du trečdaliai. Kodėl išvis siūloma tokia kvalifikuota dauguma? Aš šiuo atveju vadovaujuosi analogija, kurią galima išvesti iš mūsų Konstitucijos.
Tiek Seimo pareigūnai, tiek kiti veikėjai paskiriami dauguma nuo dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus. O norint juos nušalinti (ar nepasitikėjimo tvarka, ar po interpeliacijos) reikia kvalifikuotos daugumos. Taigi šiuo atveju siūlymo esmė: jeigu meras skiriamas atitinkama dauguma, jo nušalinimas, arba kaip čia suformuluota, pabrėžiu, ne atleidimas, o nepasitikėjimas, ir tada jo nušalinimas yra siūlomas daryti šiek tiek didesne kvalifikuota dauguma. Tai užtikrintų savivaldybių stabilumą. Aš tai noriu specialiai pabrėžti reaguodamas į kai kurių mano oponentų kalbas.
Mieli kolegos, juk ši taisyklė bus taikoma visiems, o ne vienos rūšies ar porūšio merams. Visiems. Per visą Lietuvą, per 60 savivaldybių, yra išrinktas ne vienas meras vieno balso skirtumu. Vadinasi, ar jis liberalas, ar jis konservatorius, ar jis socialdemokratas, ar jis Naujosios sąjungos atstovas, jis jausis ramiau, kai nušalinimas, nepasitikėjimo pareiškimas bus atliekamas šiek tiek pagal aukštesnę normą. Jeigu mes nenorime Kauno atvejo, kurį pergyvenome per priešpaskutinę kadenciją, manyčiau, turėtume palaikyti šį siūlymą, šiek tiek pakelti kvalifikacinę kartelę norint nušalinti merą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas, reikia dešimties Seimo narių pritarimo. Ar būtų dešimt? Na, ko gero, yra. Pakankamai. Vienas – už, vienas – prieš dėl balsavimo motyvų. P.Papovas. Motyvai už. Prašau.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepasakė savo konkrečios pozicijos dėl nuostatos, kad didesnės daugumos reikėtų norint prieš terminą, noriu pabrėžti, prieš terminą atleisti išrinktą merą, manyčiau, galima svarstyti toliau. Šiai švelninančiai pozicijai, kurią siūlo Č.Juršėnas, matyt, reikėtų pritarti, nes iš tikrųjų du trečdaliai galbūt yra didoka persvara palyginti su paskyrimu… prieš terminą atleidžiant.
Dėl teisėtų lūkesčių, dėl kurių buvo kalbėta. Kai skiria merą, visi žino, kad skiria kadencijai. Neturėtų būti taip, kad, paskyrus jį kadencijai, jau galėtume galvoti, kad tuoj pat atleisime kaip dabar. Dar nepraėjo pusmetis, ir jau interpeliacijos arba atleidimai. Atrodo, valstybėje nelabai kompetentingai ir nelabai gerai… Įstatymų leidėjas į tai turėtų atkreipti dėmesį.
Aš noriu pasakyti, kad teisės specialistai ginčijasi dėl nuostatos, ar po mero rinkimų tokia nuostata gali būti keičiama, ar ne. Seimo Teisės departamentas visiškai nesuabejojo ir jokios pastabos nepateikė dėl prieštaravimo Konstitucijai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjas Andrius Kabišaitis taip pat pateikė išvadą, kad neprieštarauja Konstitucijai. Iš tikrųjų Konstitucija įpareigojo, įgaliojo įstatymų leidėją įstatyme nustatyti savivaldos institucijos, t.y. tarybos organizavimo tvarką, tarp jų ir tarybos pirmininko arba mero skyrimo tvarką. Todėl Konstitucija įgaliojusi tai atlikti ar prieš mero rinkimus, ar po mero rinkimų, tai čia įstatymo leidėjo reikalas.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, dvi minutės.
P.PAPOVAS. Todėl aš siūlyčiau pritarti Č.Juršėno siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašyčiau visų, kalbančių dėl balsavimo motyvų laikytis dviejų minučių reikalavimo. Kitas kalbantysis yra K.Rimšelis – motyvai prieš. Prašom.
K.RIMŠELIS. Visų pirma, aš ne pirmą kartą girdžiu, gerbiamieji, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą. Jis pateikė įvairius argumentus. Aš kelis kartus esu girdėjęs, kai jis pateikė argumentus, kad nereikia tos nuostatos keisti. Tada buvo gerbiamojo Seimo nario V.Indriūno siūlymas ir tris kartus buvo atmesta. Dabar kažkas pasikeitė, kas kažkas, turbūt galime nujausti, Č.Juršėnas sako, merai jausis ramesni. Bus visiems mums geriau. Iš tikrųjų. Mes pažiūrėkime, kas buvo padaryta įstatyme. Įstatyme buvo pakeista norma, kad ne po pusės metų galima interpeliaciją pateikti, bet pailginta – po metų, jeigu nesurinko reikiamų balsų, mero atleidimas. Mes iš tikrųjų darėme ir stengėmės, kad merai jaustųsi ramesni. Dabar, pasirodo, gerbiamasis Č.Juršėnas išvedžioja analogijas iš Konstitucijos. Mes su savivaldos įstatymais tiek čia išvedžiojimų esame padarę, kad net teismus esame pralaimėję. Man atrodo, čia irgi bus tas pats pavyzdys, kai teismas, ko gero, bus, tikiuosi, tikrai pralaimėtas. Man, pavyzdžiui, nelabai suprantamos interpretacijos Teisės komiteto išvadų atžvilgiu. Jeigu yra pasakyta, kad gali prieštarauti, tai yra tam tikros procedūros, nebereikia svarstyti, o ne vėl ieškoti analogijų, išvedžiojimų ir pasiaiškinimų. Ir dar vienas dalykas. Visą laiką remiasi, kad padėjėjas, patarėjas pasakė. Yra komitetai, man atrodo, mums reikia tikėti tomis struktūromis, kurios ir yra tam sukurtos, kad mums pasakytų ir iškeltų abejones būtent dėl atitikimo Konstitucijai. Aš manau, kad siūloma pataisa yra destruktyvi, visiškai nesvarbu, kad ją siūlo pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas. Siūlau nepritarti tokiai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme po pasisakymą dėl balsavimo motyvų už ir prieš. Taigi turime apsispręsti, ar mes pritariame Seimo Pirmininko pavaduotojo Č.Juršėno siūlymui dėl 20 straipsnio 3 ir 7 dalių pakeitimo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravus 71 Seimo nariui, 38 – už, 22 – prieš, 9 susilaikė. Pasiūlymui pritarta. Aš šioje stadijoje norėčiau paklausti. Ar Seimas sutiktų, kad iki priėmimo stadijos mes prašytume, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Teisės departamentu, jis, be abejo, privaloma tvarka teikia išvadas, pasakytų ir preliminarią išvadą dėl šios nuostatos, kuriai Seimas pritarė balsų dauguma, išsakytų savo nuomonę dėl atitikimo Konstitucijai. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Daugiau siūlymų nėra. Gerai.
Dėl vedimo tvarkos A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Aš dėl pritarimo bendru sutarimu. Aš kėliau ranką, nes tam nepritariu. Ar gali komiteto ar Teisės departamento sprendimas atitikti Konstitucinio Teismo sprendimą? Aš tik dėl šito, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu mes atitikimo Konstitucijai klausiame Teisės departamento ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pagalvokite, pirmininke.
PIRMININKAS. Aš leidžiu sau jums priminti, kad per pastarąsias dvi savaites šitaip bent tris sykius elgėsi Teisės ir teisėtvarkos komitetas, aš leidžiu sau taip pat visiems mums priminti, kad šitaip mes elgėmės du kartus svarstydami Švietimo įstatymą ir bent vieną sykį svarstydami konkrečią nuostatą dėl dviejų trečdalių. Nuostata dabar yra pakeista į tris penktadalius, todėl yra klausimas, ar nėra problemų dėl konstitucingumo. Jeigu yra manančių, kad nereikia, mes tą procedūrinį balsavimą tuoj pat atliksime. Prašyčiau, gerbiamieji kolegos, pasiruošti, nes nėra bendro sutarimo. Formuluoju klausimą. Kas už tai, kad būtų paprašytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, remdamasis Teisės departamento išvada, pateikti preliminarią nuomonę, ar… Dėl vedimo tvarkos dar nori J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Statuto 67 straipsnis teigia, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto viena iš veiklos krypčių yra svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Konstitucijos pakeitimų ir papildymų, tai pat preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją. Ką jūs norite čia balsuoti? Čia yra Statute numatyta ir visiškai be balsavimo turi būti perduota.
Kita vertus, noriu pasakyti dėl išvedžiojimų iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto priimto sprendimo, ar jis priėmė sprendimą, ar prieštarauja, ar neprieštarauja. Noriu priminti Konstitucijos 102 straipsnį, kolegos, kur aiškiai pasakyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, diskutuodamas dėl šio įstatymo projekto, priėmė sprendimą, kad gali prieštarauti, nes tiesioginę išvadą dėl prieštaravimo Lietuvoje gali priimti tik vienas subjektas – Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Statute numatyta preliminari išvada. Ji pateikta, o jeigu manote, kad priimtas 39 straipsnis, tas tiesioginis žodis, kaip sako P.Papovas, prieštarauja, tada galime teigti, kad jis prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš ir pabrėžiau preliminarios išvados pateikimą. Aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad tokius žodžius minėjau. Jeigu galime konstatuoti, kad tai yra mūsų visų supratimas, jog iki priėmimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateiks tokią preliminarią išvadą dėl atitinkamos nuostatos, mes galėtume judėti į priekį. Departamentas bet kokiu atveju savo išvadą teiks iki priėmimo stadijos, nes buvo pataisų, kurios iš dalies keičia esmę. Ar galime judėti į priekį dėl šio? Taip. E.Masiulis.
E.MASIULIS. Pritariu judėjimui į priekį. Tik stebiuosi gerbiamojo Seimo vicepirmininko pono A.Skardžiaus tokiu laisvu Statuto interpretavimu. Iš tikrųjų yra Statuto nuostatos, pagal kurias numatomos Teisės ir teisėtvarkos komiteto kompetencijos ribos ir čia tikrai nereikėtų, matyt, laisvai interpretuoti.
Antras dalykas, aš matau šiandien valdančiosios daugumos tam tikrą krizę. Kai politiniai interesai nesutampa su teisiniais principais, šioje vietoje yra aukojama teisė dėl partinių reikalų. Jeigu jūs nepasitikite profesoriumi A.Sakalu, tai inicijuokite nepasitikėjimą juo, kaip komiteto pirmininku.
Paskutinis palinkėjimas visam Seimui, užuot kreipę mūsų energiją į tokias menkavertes pataisas, geriau iš tikrųjų kuo greičiau susitelkime ties tiesioginių mero rinkimų klausimu, kad visai greitai Seimo darbotvarkėje galėtų atsirasti būtent šie klausimai, kurie iš esmės keistų savivaldos situaciją, ją pagerintų.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš tik dar drįstu priminti, kad mes stabtelėjome priėmę pataisą. Bet mes dar neapsisprendėme, ar pritariame visam įstatymui po svarstymo. Galbūt replikos galėtų būti po balsavimo dėl viso įstatymo? Matau, kad V.Andriukaitis ir kiti linguoja galva, tai suteikime progą jiems išsakyti savo nuomonę. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, aš tikrai dėkingas jums už suteiktą žodį replikai. Manau, kad pirmiausia reikėtų nebekurstyti emocijų šiuo klausimu. Klausimas nesusijęs nei su pozicija, nei su opozicija, klausimas iš tikrųjų yra bendras, nacionalinis. Ar iš tikro esamoje savivaldos modelio situacijoje galima ieškoti būdų, kaip sustiprinti mero pozicijas, jeigu kartais yra trapios koalicijos, neatsižvelgiant į jų sudėtį, ir jos verčiamos dėl įvairių atsitiktinių motyvų. Šis klausimas yra bendras. Iš tikro tai sukelia konstitucinių diskusijų. Neabejoju. Aš priklausau prie tų, kurie atsargiai žiūri į siūlomas proporcijas, nes, mano nuomone, jos yra gana kontroversiškos. Taigi iš tikro, jeigu tai nacionalinis klausimas, gal susitarkim, galim padaryti pertrauką, dar kartą diskutuoti. Tai nėra kokios nors valdančiosios daugumos reikalas. Tai yra bendras reikalas. Iš tikro galime dar kartą įsiklausyti į Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl pataisos, padaryti pertrauką, dar kartą padaryti pasitarimą. Čia nėra kur skubėti. Klausimas yra labai bendras. Dėl tiesioginių merų… 60 įstatymų pakeitimų – puikiai žinote, kiek reikės pateikti teisės aktų, kad tai būtų įgyvendinta. Tai yra irgi sutarta, tik reikia dirbti bendrai ten, kur yra nacionaliniai interesai. O jaunajam E.Masiuliui turėčiau tik priminti: ten, kur nacionaliniai interesai, pažiūrėkime plačiau ir giliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėjau, gerbiamasis Vyteni, pasitikslinti, ar jūs dabar frakcijos vardu prašote pertraukos prieš balsavimą? (Balsai salėje) Atsiprašau, ne taip gal supratau. J.Čekuolis, po to A.Skardžius. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau pritarti tam, ką pasakė kolega V.Andriukaitis, būtent jo pagrindinei minčiai. Kolegos, iš tiesų atkreipkime dėmesį, kad mūsų savivaldos sistemą savotiškas drugys krečia jau daugiau kaip pusę metų. Viskas prasidėjo gruodžio 22 dieną sujungus rinkimus, po to mes Seime pradėjome pinti ir pintis, ir veltis ir susivėlėme patys, ir suvėlėme daugelį savivaldybių darbuotojų. Ir chaosas dėl Seimo narių dalyvavimo pirmajame posėdyje, ir iš to visos kitos išplaukiančios pasekmės. Užuot pasakę tiksliai ir aiškiai, mes čia buvome pradėję daryti visokias išlygas, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo klaidingos. Mes dabar, jeigu skubėsime, galime vėl panašią klaidą padaryti. Metas tikrai padaryti pauzelę ir ramiai pasvarstyti, ką mes vis dėlto darome su mūsų savivaldos sistema, su savivaldos organizavimu per paskutinius pusę metų. Todėl skubėjimo tikrai nereikėtų. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad visos gražios ar kitam ir nelabai patinkančios iniciatyvos dabar turėtų būti pristabdytos, nes tikrai reikia plataus pasitarimo. Kiek galima? Pusę metų vyksta chaosas.
PIRMININKAS. Prašyčiau replikas formuluoti glausčiau. Paskutinis – A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Aš jaunajam E.Masiuliui norėčiau irgi priminti, kad tiesiog jis nesijaustų teisėju šioje posėdžių salėje, kad jo išvada vis dėlto yra jo asmeninė nuomonė ir neįžeidinėtų savo kalbomis, komentuodamas kitų žodžius. O šiaip tai vis dėlto preliminarios išvados mes galime prašyti bet ko kaip parlamentas, ir ta išvada bet kokiu atveju pravers. Bet klausimas buvo suformuluotas, kad prašysime galutinės išvados. Nebuvo paminėta preliminarios, todėl aš norėčiau priminti, kad tai yra preliminari Teisės departamento ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, ji yra rekomendacinio pobūdžio. Tai numatyta ir Statute, bet norėčiau, kad mano kolega E.Masiulis taip pat pasiskaitytų tą Statutą ir žinotų, ką kalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs pasikelsite protokolus ir pamatysite, kokie žodžiai buvo minėti posėdžio pirmininko. Siūlau negaišti laiko dėl smulkių scholastinių Statuto aiškinimų.
Dabar judam, kolegos, dėl viso įstatymo, kurio registracijos Nr.IXP-2565. (Balsai salėje) Dėl išvados mes visi konstatavome, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengs preliminarią išvadą. Gerai. Be balsavimo, nes supratau, kad tam neprieštaravo ir A.Skardžius. Gerai. Dėkoju. Dabar dėl apsisprendimo, ar po svarstymo mes pritariame šiam įstatymui. Būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ar ne? Pasirodo, viskas tilpo į replikas, bet balsuoti, manau, teks, kolegos. Prašom balsavimu pasakyti savo nuomonę dėl įstatymo su pataisomis, kurioms buvo pritarta, dėl pritarimo ar nepritarimo jam po svarstymo.
Užsiregistravo 71. 41 – už, 19 – prieš, 10 susilaikė. Po svarstymo įstatymui pritarta.
Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1610 (svarstymas)
Svarstome kitus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kuriuos teikia atskiri Seimo nariai. Eilės tvarka yra Nr.IXP-1610, G.Mikolaičio teikiamas pasiūlymas. Svarstymo stadija. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kviečiu jo pranešėją A.Rimą į tribūną pateikti komiteto išvadą. Prašom.
A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis, svarstė Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Priimto sprendimo argumentai: projekto 29 straipsnio redakcija neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio. 29 straipsnis numato savivaldybės administracijos, kaip savivaldybės įstaigos, struktūrą ir jos funkcijas, savivaldybės administracijos direktoriaus ir pavaduotojo skyrimą, funkcijas, teises ir pareigas. Primenu gerbiamiesiems kolegoms, kad projekte siūloma, jog savivaldybės tarybos nariais negali būti apskrities viršininko administracijos darbuotojai ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių vadovai. Pritarus siūlomoms projekto nuostatoms, kai kurių savivaldybių tarybų sudėtis pasikeistų iš esmės. Šis klausimas jau buvo nagrinėtas, tačiau siūlymui nebuvo pritarta. Šį siūlymą būtų tikslinga nagrinėti svarstant naujos kadencijos savivaldybių tarybų rinkimų klausimus. Balsavimo rezultatai: 6 balsavo už, 3 – prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar turėtume balsuoti dėl to, ar pritariame iš karto pagrindinio komiteto išvadai, bet prieš tai proga apginti savo pozicijas arba paremti komiteto nuomonę. Ar būtų pageidaujančių? Kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? Prieštaravimų nėra. Įstatymas Nr.IXP-1610 yra grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
Vietos savivaldos įstatymo 19 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2180(2) (svarstymas)
1-5c darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimas Nr.IXP-2180, kuriuos teikia J.Razma. Vėlgi A.Rimą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją, kviečiu į tribūną pateikti išvadą.
A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu ir apsvarstė Vietos savivaldos įstatymo 19 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas: atmesti įstatymo projektą. Kokiais argumentais vadovavomės komitete? Atsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadą, be to, penki svarstomo projekto straipsniai jau svarstyti anksčiau komitete ir jiems nepritarta, o 46 straipsnio 1 dalies 2 punkto papildymas pakartoja jau esančią šio straipsnio 3 dalies nuostatą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu yra siūlymas grąžinti tobulinti arba atmesti, dėl to turi būti balsuojama iš karto. Ar J.Razma norėtų kalbėti? Prašom.
J.RAZMA. Aš apgailestauju, kad projektas, pateiktas opozicijos atstovų, turi vieną kitą netikslumą, todėl pasinaudojus tuo, aišku, iš karto siūloma jį grąžinti tobulinti ar atmesti, užuot tą padarius pagrindiniame komitete. Šiuo atveju tikrai nebuvo sudėtinga, turint geros valios, ištaisyti tuos formalius projekto netikslumus. Bet kuriuo atveju, jeigu būtų sprendžiama, aš kviesčiau balsuoti už tobulinimo variantą, ne už atmetimo, nes, man atrodo, kai kurios mano siūlomos nuostatos yra spręstinos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ką gi, mes turėtume balsuodami apsispręsti. Niekas nenorėjo pasisakyti prieš. Vienas – už, vienas – prieš. Apgailestauju. Teisingai. Už atmetimą – P.Papovas. Tuoj pat įjungsiu mikrofoną. Paspauskite dar kartą mygtuką. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų galima tobulinti, tai komitetas arba grąžintų tobulinti, arba pats tobulintų. Tačiau iš esmės dėl kelių pavaduotojų šiandien jau buvo apsispręsta, ir komitetas nemanė, kad galima tobulinti. Dėl valdybos posėdžių. Kadangi iš esmės valdybų nėra, jos yra tik rekomendacinio pobūdžio, tai vėl nėra ką šiuo atveju tobulinti. O dėl 46 straipsnio – tai jis yra patobulintas. Iš esmės nėra ką tobulinti, ir komitetas siūlo atmesti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėsime balsuoti, nes nėra bendro sutarimo. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto išvadai, kuria siūloma atmesti įstatymą Nr.IXP-2180?
Už – 79, prieš – 3, susilaikė 11. Įstatymas atmestas.
Vietos savivaldos įstatymo 20 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2268(2) (svarstymas)
Svarstome klausimą Nr.IXP-2268 – Vietos savivaldos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Teikėjas – V.Žalnerauskas. Svarstymo stadija. Pagrindinio – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto paskirtą pranešėją A.Rimą kviečiu pateikti išvadą.
A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, paskirtas pagrindiniu komitetu, svarstė Vietos savivaldos įstatymo 20 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą komitetas priėmė sprendimą grąžinti projektą iniciatoriui tobulinti. Už balsavo 7, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių. Kolegos, ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū. Projektas bendru sutarimu grąžinamas iniciatoriui tobulinti.
Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2672 (pateikimas)
5e darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną P.Papovą, nes jis yra susijęs su prieš tai svarstytu Vietos savivaldos įstatymu.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas atsižvelgė į Seimo Teisės departamento išvadą ir jai pritarė, todėl siūlau pakeisti ir Valstybės tarnybos įstatymą taip, kaip šiandien buvo pakeistas Vietos savivaldos įstatymas, kad kadencijos laikotarpiui paskirtas administracijos direktorius ir jo pavaduotojas, jeigu jie atleidžiami prieš terminą arba apsibaigus kadencijai, taip pat kaip ir meras bei mero pavaduotojas galėtų sugrįžti į tas pačias arba panašias pareigas. Tai daroma dėl to, kad administracijos direktorius skiriamas kadencijai ir jis yra vykdomoji institucija. Taigi siūlyčiau pritarti, nes tokiai nuostatai jau buvo pritarta svarstant Vietos savivaldos įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nepabėkite iš tribūnos, taip paprastai nepavyks. Jūsų nori paklausti A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs sakėte, kad parengėte šį įstatymą vadovaudamiesi Teisės departamento pasiūlymais. Ar jūs skaitėte Teisės departamento išvadą ir ar nesuklydote sakydami, kad jie galės grįžti baigę kadenciją, nes išvadose aiškiai pasakyta (ir jūs taip suformulavote), kad tik atsistatydinę? Kita vertus, kodėl jūs išskiriate tik dvi pareigybes iš kitų valstybės politinio pasitikėjimo tarnautojų ir netaikote tokių pat nuostatų visiems pareigūnams?
P.PAPOVAS. Kiti politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojai yra padėjėjai ir patarėjai. Tai yra didžiulis skirtumas, palyginti su administracijos direktoriumi ir jo pavaduotoju. Tai yra institucija. Konstitucinis Teismas pasakė, kad anksčiau tokia institucija buvo valdyba iš tarybos narių. Tai yra labai rimta institucija, kuri įgyvendina visus įstatymus, savivaldybės tarybos sprendimus ir yra skiriama kadencijai. Ne bet koks žmogus gali ryžtis eiti kadencijai, kai gali būti atleistas arba pasibaigus kadencijai nepaskirtas antrą kartą. Jis, išėjęs iš valstybės tarnybos, liks be darbo. Čia kalbama apie valstybės tarnybą. Todėl kaip ir merui, nors meras yra politikas, yra tam tikros garantijos atleidus prieš terminą arba pasibaigus kadencijai. Atstovaujamosios institucijos vadovai. Taigi ir vykdomosios institucijos vadovui… Ministrai ir Vyriausybės nariai taip pat turi teisę sugrįžti, taigi siūloma taip padaryti ir administracijos direktoriui. (Balsai salėje) Noriu pasakyti, kad šiai nuostatai jau ką tik pritarta svarstant Vietos savivaldos įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, daugiau nėra norinčių jūsų paklausti. Pateikimo stadija. Yra proga vienam pasisakyti už, vienam – prieš. A.Sysas – motyvai prieš. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, jeigu mes jau padarėme vieną, mažesnę, klaidą, tai nedrykime antros. Ten buvo pateikimas ir svarstymo metu galėsime tą klaidą ištaisyti. Manau, kad susipažinę su Teisės departamento išvadomis aiškiai matome, jog dar kartą siūlome iš daugelio pareigybių išskirti tik du žmones, dvi pareigybes, ir suteikti jiems tam tikras garantijas. Seimo nariai irgi turi teisę grįžti į tas pačias pareigas, bet realiai gyvenime to įgyvendinti negalima, ir kai kurie Seimo nariai pasibaigus anai kadencijai dvejus metus buvo įregistruoti Darbo biržoje. Aš esu kategoriškai prieš tokias pataisas, nes negalėsime jų realiai įgyvendinti (toks siūlymas pirmiausia prieštarauja logikai), arba taikykime visiems tos kategorijos žmonėms tokias teises ir garantijas, nes kitaip pažeisime balansą, kuris pateiktas tuose įstatymuose.
PIRMININKAS. J.Jurkus – motyvai už. Prašom.
J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes neturime pamiršti, kad administracijos direktorius yra labai stambios įstaigos vadovas, žmogus, turintis didelę kompetenciją. Administracijos direktoriumi mes skiriame žmogų, kuris dirbs ir turės didžiulę atsakomybę. Anksčiau, kai galėjo pasirašyti meras, vicemeras ir administracijos direktorius, tos pareigos buvo padalintos tarp trijų. Daugelis merų… Ko gero, pats pirmasis Panevėžyje Vitas Matuzas pasirašo “tarybos pirmininkas, meras”, tuo pripažindamas Konstitucinio Teismo sprendimą. Mes turbūt turime suprasti, jog šis žmogus, jeigu mes norime turėti tokius tvirtus žmones, turi būti gerai paruoštas ir garantuotas savo ateitimi, todėl siūlyčiau palaikyti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra bendro sutarimo. Prašau kolegas pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame įstatymui Nr.IXP-2672 po pateikimo.
49 užsiregistravus, 32 – už, prieš – 2, susilaikė 14. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu seniūnai pasiūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ar užtektų vieno? Ir galbūt tada atsižvelgiant į tai, kad yra nemažai Teisės departamento pastabų, galėtume siūlyti po dviejų savaičių. Vis tiek lauksime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų dėl to, tai… Gerai, tai visų pirma TTK norėtų būti papildomu šiuo klausimu. Ar neprieštarautume? Gerai. Ir atitinkamai tada, jeigu preliminariai galėtume planuoti, na gerai, po savaitės. Kitas antradienis, t.y. 24 diena. Ar galime numatyti preliminarią datą? Per Jonines. Arba 26 dieną. (Balsai salėje) Gerai, vis tiek judėsite į priekį, stadija turi pasivyti, bet kokiu atveju tada sutarkime kitą antradienį, po savaitės. Tvarka.
Dabar aš noriu pasitarti su jumis, kolegos. Mes esame gerokai atsilikę nuo darbotvarkėje numatyto laiko. Yra atvykusi finansų ministrė ir yra integracinių įstatymų paketas, kurį teikia Vyriausybė. Jeigu mes dabar apsvarstytume juos pateikimo stadijoje ir jeigu dar liktų laiko rytiniame posėdyje, galėtume grįžti prie kitų klausimų. Nėra bendro sutarimo, ar ne? Matau, yra… kategoriškai prieš, kolega? Na, dar minutėlę, ministre, nėra bendro supratimo, bet gerai, sutarta.
Draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-2652 ES. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1728, 17222 ir 2473 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 17227 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2653. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2654 (pateikimas)
Gerbiamoji ministre, kviečiu jus į tribūną. Pereiname prie 12 rytinio posėdžio darbotvarkės klausimo. Jeigu Seimas neprieštarautų, ministrė galėtų pateikti visus tris kartu, t.y. Draudimo įstatymo projektą bei lydinčius teisės aktus, su Europos integracija susijusius Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamoji ministre.
D.GRYBAUSKAITĖ. Aš iš karto norėčiau pateikti paketą. Tai susiję su pačiu Draudimo įstatymu, taip pat tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimas ir Valstybės politikų ir teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimai, kurie tiesiogiai su tuo susiję. Norėčiau pasakyti, kad tai mūsų europinis įsipareigojimas. Lietuvoje iki šiol nebuvo bendro Draudimo įstatymo, dėl to ši veikla buvo tvarkoma gana fragmentiškai. Pagrindinis šio įstatymo tikslas buvo pirmiausia turėti vieną apibendrinantį įstatymą, antra, suderinti su Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančia tvarka, taip pat pažiūrėti, kaip mūsų draudimo įmonės veiks Europos Sąjungoje bei kaip jų įmonės veiks Lietuvos teritorijoje. Be to, vietoj dabar esančios institucijos įkuriama nauja, tiksliau, pervardijama naujas funkcijas turinti Draudimo priežiūros komisija. Taip pat numatoma, kaip bus vykdoma draudimo įmonių ir tarpininkų finansinė priežiūra, numatomi privalomi kaupimai ir kapitalo formavimas, numatomas draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos statuso pakeitimas, jų vadovų skyrimai, draudimo sutarčių ypatumai bei ginčų sprendimo tvarka.
Tiek būtų trumpai dėl Draudimo įstatymo. O Administracinių teisės pažeidimų kodeksas keičiamas tuomet, kai didinamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos sankcijos. Anksčiau buvo nuo 1 iki 2 tūkstančių, dabar nuo 5 iki 10 ir t.t. Valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme numatomi atlyginimų koeficientai, kuriais sulyginami šios komisijos koeficientai su lošimų priežiūros ir vertybinių popierių komisijos koeficientais. Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamoji ministre, vienas klausimas. Ar pagal naują įstatymą bus tokia tvarka, kad draudimo paslaugas galės teikti, sakysime, Lietuvoje neįsteigusi nei filialo, nei dukterinės įmonės? Ir tada ta, kuri teikia paslaugą… vadinasi, kontrolė bus tos valstybės, kurioje (…) Na, sakysim, kokioje nors…
D.GRYBAUSKAITĖ. Europos Sąjungos šalis narė.
J.VESELKA. … kurių dabar jau bus daug, Lenkija, Čekija ir t.t. Vis dėlto kokia bus atsakomybė tų, kurie teiks šias paslaugas, jeigu jie, sakysim, tų paslaugų prisiims per daug, negarantuos jų vykdymo ir t.t.? Kaip čia tas mechanizmas veiks, kai mes turėsime, sakysim, kelti įvairias pretenzijas prancūzų kompanijai?
D.GRYBAUSKAITĖ. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas veiks mūsų teritorijoje bet kuriam subjektui.
J.VESELKA. Europos.
D.GRYBAUSKAITĖ. Lietuvoje veiks Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nes pagal laisvą kapitalo judėjimą ir paslaugų be sienų teoriją viskas turės būti pavaldu dėl administracinių teisės pažeidimų Lietuvos Respublikos įstatymams, o paslaugų ir garantijų teikimo standartai visoje Europos Sąjungos teritorijoje bus vienodi. Tokie yra visų šalių narių įsipareigojimai, tokia vykdoma finansinių paslaugų reforma, ir ji jau iš esmės yra padaryta. Taigi mes prisideriname tik prie bendrųjų taisyklių.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis yra R.Palaitis.
R.PALAITIS. Gerbiamoji ministre, mano klausimas iš dviejų dalių. Pirmasis klausimas. Europos Sąjungoje jau yra tendencija, kad priežiūros institucijos yra vienodos, jos po truputį vienijasi. Pas mus kuriama nauja, nepriklausoma draudimo priežiūros institucija, kurios egzistavimas, kaip numatoma, bus lyg ir trumpalaikis, nes anksčiau ar vėliau, matyt, vis tiek bus bendra priežiūra. Ar nemanote, kad tai yra toks nereikalingas biurokratinis barjeras?
Ir kita klausimo dalis. Kitų priežiūros institucijų vadovus paprastai tvirtina Seimas. Kažkodėl numatyta, kad draudimo priežiūros institucijos vadovą tvirtina Ministras Pirmininkas. Kokiais motyvais remiantis buvo įrašyta tokia nuostata?
D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Dėl naujos institucijos. Tai nėra nauja institucija, šiuo metu Draudimo priežiūros tarnyba yra prie Finansų ministerijos, ji jau egzistuoja keletą metų. Ji bus iš esmės pervardinta ir suteiktos kitos funkcijos. Taigi tai nėra visiškai nauja institucija.
Dėl patvirtinimo, steigimo ir t.t., mes esame atviri, tai yra Vyriausybės siūlymas. Jeigu Seimas pasiūlys, kad turi tvirtinti Seimas, mes tikrai diskutuosime šiuo klausimu. Savarankiškumo kategorija, kai mes diskutavome su Europos Sąjungos pareigūnais, buvo svarbiausia, t.y. kad kuo mažiau pati Vyriausybė… Dabar, šiuo metu, šiai priežiūros tarnybai vadovauja finansų ministras. Mes mėginame paimti iš atskiros žinybos tiesioginio pavaldumo ir padaryti aukščiau. Bet jeigu Seimas manys, kad nepriklausomybė būtų… pavaldumas Seimui dar didesnis, mes tikrai būsime atviri diskusijoms.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Atsakėte į visus klausimus. Kol mes apsispręsime balsuodami, luktelkit minutėlę. Aš tik norėčiau pasakyti, kad Teisės departamentas, nors ir nurodyta, kad yra jo išvada, kol kas jos nėra pateikęs, nes projektas gautas birželio 13 d., jo apimtis yra daugiau kaip 200 straipsnių. Jeigu būtų jūsų geranoriškas supratimas, kad nepaisant to mes galime judėti į priekį ir pritarti po pateikimo, ar galime iš karto apsispręsti dėl visų trijų? Ne, negalime. J.Veselka. Prašau.
J.VESELKA. Nors ministrė man paaiškino, kad čia bus bendra Europos teisė, veiks Administracinis kodeksas, bet aš labai praktiškai svarstau. Dabar, sakysim, kokioje nors Europos valstybėje įsteigiama draudimo kompanija. Lietuvoje ji neturi nei filialo, nei antrinės įmonės. Užsiima veikla, prisirenka pinigų, tuos pinigus nežinia kur perveda, toje kitoje valstybėje ta pagrindinė įmonė bankrutuoja, ji buvo privati, ir aš nebežinau, kam tada ši įmonė Lietuvoje atsakys? Noriu gauti atsakymą, nes motyvuoti, girdi, taip visoje Europoje, na, ir visoje Europoje vagia ir sukčiauja. Bet reikia sukurti sistemą, kad tie, kurie drausis toje kompanijoje, neliktų galų gale be nieko. Man šis klausimas yra neaiškus. Todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Šivickas. Motyvai už. Prašau.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamajam J.Veselkai siūlyčiau išsiaiškinti atskirai, o už įstatymą siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl trijų įstatymų, t.y. Nr.IXP-2652, Nr.IXP-2653 ir Nr.IXP-2654, dėl pritarimo jiems arba ne po pateikimo.
47 užsiregistravus, 41 už, prieš nėra, 4 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga dėl pirmojo siūlo pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos. Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pagrindiniu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos, papildomu – Biudžeto ir finansų, ir dėl trečiojo, Nr.IXP-2654, pagrindiniu skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galima bendru sutarimu pritarti tokiems komitetams? Ačiū. A.Sysas atsiprašo, turbūt dar nori pasiūlyti.
A.SYSAS. Bet trečiasis įstatymas kalba apie šių žmonių darbo apmokėjimą. Tuo užsiimdavo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas arba Socialinių reikalų komitetas. Niekados Biudžeto ir finansų komitetas tų dalykų nespręsdavo.
PIRMININKAS. Ar teisingai suprantu, kad jūs norite dalyvauti procese? Ar jūs norėtumėte būti pagrindinis.
A.SYSAS. Ne.
PIRMININKAS. Ar papildomas? Papildomas. Gerai. Ar galime papildomu dar skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą? Ačiū. Dabar dėl preliminarios svarstymo datos. Šių metų liepos 1 d. – preliminari svarstymo data. J.Čekuolis. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Kaip tik dėl datos. 230 straipsnių, kolegos, ir tai yra globalus įstatymas. Liepos 1 d. yra ant nosies, vargu ar bus įmanoma spėti. Mes siūlytume rudens sesijoje.
PIRMININKAS. Gerai. Aišku, šiuo atveju ministrės žodis būtų svarbus. Ar integracijos terminai mus labai spaudžia? Prašom pasakyti.
D.GRYBAUSKAITĖ. Tiesą sakant, mums būtų geriau, nes šis įstatymas iš pradžių buvo iš dviejų dalių, ir mes rengėme beveik metus. Aš suprantu, kad jis yra sudėtingas. Manyčiau, būtų galima pradėti svarstyti, o paskui, jeigu reikėtų pertraukos, be abejo. Bet pradėti būtų gerai, kad namų darbų būtų vasarai.
PIRMININKAS. Jeigu mes galėtume lanksčiau suformuluoti – pratęstoje sesijoje, tada pagrindinis komitetas galbūt galės pasiūlyti atidėti, kaip yra buvę ne sykį. Gerai?
J.ČEKUOLIS. Priimtume šį siūlymą pratęstoje sesijoje.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Apsispręsta dėl to niekam neprieštaraujant.
Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 12, 20, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 58 ir 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2660. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 39 straipsnio pakeitimo Nr.IXP-2661 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 13 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas bei su juo susijęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, jeigu jūs neprieštarausite, aš ministrę kviesčiau į tribūną pateikti du Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus.
Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, mes jau pajudėjome ir fiksavome preliminarią datą, kada svarstysime. Žiūrėsime, kaip seksis. Gerbiamoji ministre, prašom.
D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėl abiejų iš karto. Prašom.
D.GRYBAUSKAITĖ. Teikiame Pelno mokesčio įstatymo kelių straipsnių pakeitimą ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 39 straipsnio pakeitimą. Jie tiesiogiai susiję. Projektų tikslas – įgyvendinti Vyriausybės verslo sąlygų gerinimo ir Saulėtekio… mokesčių srityje nuostatas.
Norėčiau pabrėžti pelno mokesčio du pagrindinius dalykus. Pirmiausia skatindami naujas technologijas amortizacijos laikotarpį kompiuteriams ir naujoms technologijoms siūlome sumažinti nuo trejų metų iki vienerių metų. Tai valstybei 2005 metais atsieis maždaug apie 20 mln. litų. Ir dėl dividendų dvigubo apmokestinimo išvengimo, kad įmonė būtų apmokestinta arba savininkai, dividendai būtų apmokestinti tik vieną kartą. Du pagrindiniai dalykai. Su tuo susijęs ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 39 straipsnio pakeitimas. O dividendų neapmokestinimas jau kitais metais valstybei kainuotų maždaug 29 mln. litų. Tiek būtų trumpai.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų pateikimo pabaigoje mikliai spėjo užsiregistruoti trys Seimo nariai. Pirmasis – J.Budrevičius. Prašom.
J.BUDREVIČIUS. Gerbiamoji ministre, 38 straipsnio pakeitimas. Ten yra 4 straipsniu papildomi pirmi trys. Dėl likimo tų trijų straipsnių atiduodama spręsti mokesčių administratoriui, ar pažeidė, nepažeidė. Ar čia nėra precedento, kai vienašališkai bus galima nustatinėti, ar pažeidė, ar nepažeidė? Įstatymas turi būti aiškus visiems. Arba tada reikia naikinti visus tris.
D.GRYBAUSKAITĖ. Ši nuostata nekeičiama. Tai yra sena nuostata, mes jos nekeičiame, ji yra anksčiau patvirtinta, ir tai yra praktika, kokią naudoja visos Europos Sąjungos šalys.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Popovas. Prašom.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs kalbėjote apie amortizacijos laikotarpio sumažinimą. Aš neradau straipsnio, kuriame apie tai kalbama. Aiškinamajame rašte paminėtos ir ryšio priemonės. Ryšio priemonės yra ir optiniai kabeliai. Ar tikslinga jų amortizaciją mažinti iki metų? Ar čia turima omenyje kas nors kita? Ačiū.
D.GRYBAUSKAITĖ. Turiu patikslinti, ar kalbant apie ryšio priemones turima omenyje ir kabeliai. Ne turbūt. Programinė įranga.
PIRMININKAS. Šoninis mikrofonas taip pat tinkamas.
D.GRYBAUSKAITĖ. Tik programinė įranga.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Paskutinis klausia A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, primininke. Gerbiamoji ministre, jūs paminėjote, kad biudžetas neteks 29 mln. Lt dėl dividendų neapmokestinimo ar sumažinimo.
D.GRYBAUSKAITĖ. Ne, dvigubo apmokestinimo.
A.SYSAS. Dvigubo. Kuo mes kompensuosime tą praradimą?
D.GRYBAUSKAITĖ. Pirmiausia mes nemanome, kad teisinga kapitalą dvigubai apmokestinti. Ir anksčiau nebuvo, bet buvo laisvė interpretuoti. Mes mėginome savo išaiškinimais išaiškinti, kad to daryti negalima. Bet dabar daromas pakeitimas, kad būtų visiškai aišku, kad dvigubai apmokestinti negalima. Kapitalas turi turėti skatinimą investuoti ir…
A.SYSAS. Aš norėčiau patikslinti, iš kur atsiranda 29 mln. Lt, jeigu mes to netaikėme?
D.GRYBAUSKAITĖ. 29 mln. Lt bus 2004 metais. Mes tą numatome iš augimo ir kitų administravimo priemonių. Aišku, jeigu Seimas nuspręs, kad tai yra per daug geranoriška, jūsų teisė balsuoti kitaip.
PIRMININKAS. Dėkui. Ministre, ačiū jums už atsakymus į klausimus ir pateikimą. Pateikimo stadija. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes dėl abiejų projektų galime apsispręsti pritardami jiems po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po pateikimo įstatymams bendru sutarimu. Dėl komitetų. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu ir vieninteliu skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galime pritarti tam? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Preliminarią svarstymo datą siūloma numatyti birželio 26 dieną. Ar dėl tokios datos galime sutarti? Ačiū. Bendru sutarimu apsispręsta dėl datos.
Taigi, kolegos, grįžtame eilės tvarka prie mums rytiniame posėdyje likusių darbotvarkės klausimų. Prieš tai aš norėčiau jums pasiūlyti trumpai sutarti, kaip mes dirbsime likusią dalį, nes darbo laikas, suplanuotas rytiniam posėdžiui, buvo iki 14.05 valandos. Aš dar norėčiau paminėti, kad nemažai klausimų buvo išbraukta iš vakarinio posėdžio. Galbūt mes galėtume perkelti likusius klausimus į vakarinį? Gerai. Kolegos, dirbame tiek, kiek numatyta pagal laiką. Klausimus, kurių nespėsime apsvarstyti, perkelsime į vakarinį posėdį.
Transporto lengvatų įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2511(2*) (svarstymas)
O dabar eilės tvarka 1-6 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2511. Pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tai yra svarstymo stadija. V.Fiodorov. Prašom pateikti. Ruošiasi G.Šivickas.
V.FIODOROV. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto tikslas – suteikti teisę asmenims, kuriems yra sukakę 85 metai ir vyresniems, nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo SSRS agresijos bei Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos moksleiviams naudotis lengvatomis įsigyjant važiavimo bilietus. Pagal savo statusą mokyklos negalima priskirti nei prie bendrojo lavinimo, nei prie profesinio mokymo įstaigų. Todėl ir siūloma mokyklą įrašyti į svarstomą įstatymą. Komitetas pakoregavo svarstomo įstatymo projekto 5 straipsnio 1, 2, 6 dalis ir papildė straipsnį nauja 7 dalimi. Taip pat komitetas papildė įstatymo 8 straipsnį. Gauta Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritarė. Biudžeto ir finansų komiteto bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadoms komitetas pritarė iš dalies. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Biudžeto ir finansų komiteto, papildomo, išvadą teikia G.Šivickas. Ruošiasi Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėjas.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas pritarė šiam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Klausčiau, kas iš papildomo komiteto? Matau, O.Babonienė pasiruošusi. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvada. Prašom.
O.BABONIENĖ. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu siūlo pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Dalyvauti diskusijoje svarstymo stadijoje pageidaujančių taip pat nebuvo. Todėl aš klausčiau, ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų… Gal vis dėlto balsuokime, nes, kiek žinau, nėra bendros nuomonės dėl šio įstatymo.
Prašom balsuojant pasakyti savo nuomonę. Aš tiesiog žinau vienos iš frakcijų nuomonę. Balsuojant tegul tai atsispindi.
Užsiregistravo 33. 27 – už, prieš nėra, 5 susilaikė. Po svarstymo įstatymui pritarta.
Energetikos įstatymo 6, 12, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2559(2*) (svarstymas)
Aštuntasis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-2559. Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis per svarstymo stadiją, bet nematau pranešėjo. Yra kitas komiteto narys, pasirengęs tai padaryti. P.Vilką prašom pateikti pagrindinio komiteto išvadą.
P.VILKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6, 12, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai turėti teisę naudotis Lietuvos valstybės herbu ir turėti teisę derinti energetikos įmonių ilgalaikio turto naudojimo veikloje, kurios kainos yra nereguliuojamos, nusidėvėjimo normas. Taip pat aiškiau apibrėžti energetikos įmonių pasirengimą užsiimti energetikos įrenginių eksploatavimu. Svarstymo metu komitetas įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir iš dalies jiems pritarė. Kartu pateikė argumentus, kodėl nepritariama kai kuriems pasiūlymams. Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pasiūlymui komitetas nepritarė, nes siūlymas neatitinka Energetikos įstatymo paskirties. Asmenų, turinčių įstatymo leidimo iniciatyvos teisę, pasiūlymų negauta. Komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadai. Siūlau pritarti komiteto sprendimui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tai buvo vienintelis komitetas ir per svarstymo stadiją pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių taip pat nėra. Aš klausčiau, ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime pritarti įstatymui po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Investicijų įstatymo 2, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2277(3*) (svarstymas)
Bandykime dabar svarstyti devintąjį darbotvarkės klausimą – Investicijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2277. Svarstymo stadija. Vėl tiek Ekonomikos, tiek Verslo ir užimtumo komisijos išvadas pasirengęs pateikti P.Vilkas. Prašom. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas V.Saulis.
P.VILKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu siekiama sudaryti palankesnes investicines sąlygas. Įstatymo projekte nustatyta minimali kapitalo investicinė suma investuojant į įmonių technologijų atnaujinimą, ekologinės situacijos gerinimą, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą. Atsižvelgusi į tai, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sudaro su investitoriais sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos. Tuo siekiama paskatinti investicijas į kitus Lietuvos regionus, o ne tik į didžiuosius miestus. Įstatymo projekte numatyti ir kiti investavimo skatinimo būdai, pavyzdžiui, žemės investuotojams išnuomojimas ne aukciono būdu, infrastruktūros sutvarkymas valstybės lėšomis, nebaigti statyti pastatai, kurių nepavyko privatizuoti, gali būti perduodami investuotojui. Atsižvelgiant į svarstomo įstatymo kai kurių straipsnių nuostatas, Ekonomikos komitetas išnagrinėjo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir jiems pritarė. Buvo gauta Seimo narių pasiūlymų, juos komitetas svarstė, iš dalies jiems pritarė. Tai įvertinęs, Ekonomikos komitetas nusprendė pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad principinis skirtumas nuo Vyriausybės pateikto įstatymo projekto yra skatintinų minimalių investicijų sumų pakeitimas. Vietoj 40 mln. siūloma 20 mln., o rajonuose, kur nedarbo lygis didesnis už šalies vidurkį, vietoj 20 mln. siūloma 5 mln. kapitalo investicijų. Balsavimo rezultatai: 11 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Siūlau pritarti patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar kartu dar paminėtumėt ir Verslo ir užimtumo komisijos išvadą?
P.VILKAS. Verslo ir užimtumo komisija svarstė šį projektą ir priėmė sprendimą: iš esmės pritarti Investicijų įstatymo 2, 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo papildymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui sumažinti investuojamų sumų dydžius ir pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Tam komitetas ir pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Tuokart dar turime išklausyti papildomo komiteto išvadą – Biudžeto ir finansų komiteto. Kviečiu į tribūną V.Saulį.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstant Investicijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą buvo papildomas. Svarstyti mes buvome gavę Seimo Teisės departamento keturias pastabas. Pirmoms trims Teisės departamento pastaboms komitetas pritarė. Nepritarė ketvirtajai Teisės departamento pastabai. Motyvas būtų toks, kad ši data jau yra nustatyta atsižvelgus į Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, kuri neteko galios nuo 2001 m. rugsėjo 1 dienos. Taigi mes šiai Teisės departamento pastabai nepritarėme ir pasiūlėme pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgus į mūsų komiteto pateiktas pastabas. Bendru sutarimu komitetas tam pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusijoje svarstymo stadijos metu kviečiu kalbėti A.Matulevičių.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas yra svarbus, ir tai, kad Vyriausybė, Ūkio ministerija, Finansų ministerija ir Ekonomikos komitetas ėmėsi jį tvarkyti, tai yra sveikintina ir labai gerai. Suprantama, paskutinis variantas jau gerokai patobulintas ir yra kur kas pažangesnis, negu buvo gautas iš Vyriausybės, nes Vyriausybės buvo daugiau kosmetiniai siūlymai. Tačiau yra keletas konceptualių dalykų, kuriuos tikrai norėčiau pasakyti, nors taupysiu jūsų laiką ir labai trumpai.
Aš siūliau, bet komitetas nepritarė, kad iš tikrųjų būtų drąsiau traukiamos investicijos ir skatinami investuotojai ta prasme, kad būtų kuo mažiau atimta teisė iš valdininkų spręsti. Kadangi mūsų senajame įstatyme buvo skatinamos tiktai 200 mln. investicijos, todėl jomis pasinaudojo tik tokios garsios kompanijos kaip Vilniaus bankas, kurį dabar valdo užsieniečiai, “Omnitel”, “Bitė” ir panašiai. Žinoma, tai irgi nėra blogai, nes kuriamos darbo vietos, bet mano principiniam dalykui dėl naujų darbo vietų kūrimo kažkodėl komitetas nepritarė. Motyvavo tuo, kad tai pablogintų biudžeto padėtį. Aš visą laiką aiškinu, kad pradėkime skatinti nuo to, kai dar niekas negauna nė cento į biudžetą, bet skatinkime taip, kaip skatina tos valstybės, kurios nori pasiekti didesnį išsivystymo lygį ir spręsti nedarbo problemas.
Antras labai principinis dalykas, dėl ko visi investuotojai skundžiasi, tai mūsų nuolatiniai įstatymų kaitaliojimai. Irgi ne kartą siūliau, kad mes kur nors įrašytume, ne tik deklaruotume, galbūt deklaratyvaus pobūdžio nuostata, bet kad būtų įrašyta įstatyme, kad būtent bent dešimt metų mokesčių įstatymai nekeičiami. Deja, aš suprantu, drąsos šiems dalykams nėra, bet tai iš tikrųjų investuotojų į šalį nepritraukia.
Dar vienas labai ginčytinas dalykas. Mes, atrodo, viską darome demokratiškai, t.y. per konkursus. Konkrečių žemės plotų nuomą norint pastatyti naują gamyklą ar išplėsti seną, išplėsti dar lengviau, nes šalia būna žemės, bet ypač dėl naujos, būtinai reikia daryti per aukcioną. Tai yra probleminis dalykas, nes trunka ilgą laiką, tai yra techniškai sunkiai pritaikoma. Antras dalykas. Kas nors gali grynai spekuliuoti, kai jau padarytas didžiulis darbas, paprasčiausiai per tą aukcioną tą rimtą investuotoją, kuris kuria darbo vietas, su keliais litais nugalėti ir paimti tą vietą. Iš tikrųjų tai yra labai rimti dalykai. Aš manau, kad ši nuostata galėtų būti ir ji tikrai skatintų darbo vietų kūrimą ir investicijas.
Taip, žinoma, aš siūlyčiau iš principo patobulintam projektui pritarti, nes yra kur kas geresnis, negu net buvo, kai svarstė Ekonomikos komitetas. Iš tikrųjų yra sumažinti investavimo dydžiai ir tai teikia tam tikrą galimybę, kad galbūt vis dėlto pradėsime investicijų klimatą Lietuvoje keisti į gerąją pusę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš kviečiu jus užimti vietą, nes netrukus turėsite progą pateikti daugelį savo pasiūlymų, kuriuos teikiate. Galbūt ir pradėkime nuo tų, kuriems pagrindinis komitetas nepritaria. Dėl Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto.
Prašom.
A.MATULEVIČIUS. 1 punkte aš siūliau, kad valstybė garantuotų, kad 10 m. nuo šios įstatymo priėmimo dienos nebūtų didinami mokesčių tarifai, išskyrus pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius, dėl kurių valstybė, ryšium su įstojimu į Europos Sąjungą, gali neturėti galimybės garantuoti. Komitetas tam nepritarė. Manau, kad tai iš tikrųjų pagerintų investicinį klimatą. Norėtųsi Seimo nuomonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Bendro sutarimo nėra, nes komitetas nepritarė. Prašom balsuoti. P.Vilkas – nuomonė prieš. Prašom.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pagal Mokesčių administravimo įstatymą apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką nustato tik tam tikri mokesčių įstatymai, todėl komitetas nepritarė ir aš siūlau taip pat nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario A.Matulevičiaus pataisai, susijusiai su 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu?
Už – 6, prieš – 4, susilaikė 13. Pasiūlymui nepritarta.
Yra jūsų siūlymas dėl 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuriam komitetas nepritarė.
A.MATULEVIČIUS. Aš tada 2 dalį atsiimu, nes mes komitete kalbėjome, kad pabandysime tai teikti per kitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar trečiasis siūlymas, kuriam iš dalies buvo pritarta, dėl 1 dalies 6 punkto.
A.MATULEVIČIUS. Aš sutinku dėl to.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl ketvirtojo siūlymo, 13 straipsnio 1 dalies 8 punkto.
A.MATULEVIČIUS. Aš norėčiau, kad dėl to Seimas balsuotų, nes investuotojams sudarius investicijų sutartį tiesioginei veiklai, būtinas valstybės nuosavybei priklausantis žemės sklypas, išnuomojamas ne aukciono būdu. Aš turiu omeny, kad ne visi sklypai bus išnuomojami aukciono būdu, bet kai bus konkreti sutartis, kai investuotojas ateina ir stato konkretų objektą Lietuvoje. Aš tai turiu omeny. To, matyt, neišklausė nei komiteto pirmininkas, nei komiteto nariai ir neįsigilinę manęs nesuprato. Jie manė, kad aš siūlau pakeisti visas žemės sklypų nuomas aukciono būdu. Ne, būtent tada, kai daroma per investicijų sutartį. Man atrodo, kad tam reikėtų pritarti, ir kviečiu kolegas pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar komiteto pranešėjas norėtų? P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, siūloma nuostata galėtų sudaryti sąlygas korupcijai, išnuomojant ne aukciono būdu valstybinius žemės sklypus. Tai yra daroma įstatymo nustatytu atveju, o ne investicijų sutarties pagrindu. Todėl siūlau tam siūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai aiškūs. Prašom balsuojant už ir prieš išsakyti savo nuomonę, ar pritariame A.Matulevičiaus siūlymui, susijusiam su 13 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Esu priverstas nutraukti tylą.
Užsiregistravo 24 Seimo nariai. Už – 4, prieš – 1, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta. Baigėme svarstyti A.Matulevičiaus siūlymų paketėlį.
Dabar noriu paklausti P.Vilko, ar iš principo pritaria R.Sinkevičiaus siūlymui? Gerai. Dabar liko Seimo nario P.Jakučionio siūlymai, kuriems nebuvo pritarta. Taigi pradedame eilės tvarka nuo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkto. Prašom, kolega Jakučioni.
P.JAKUČIONIS. Atsiprašau, čia dėl investicijų, taip?
PIRMININKAS. Taip.
P.JAKUČIONIS. Aš pasiūliau pataisą, kad laisvosiose ekonominėse zonose nebūtų tam tikrų lengvatų, nes jeigu mes jau beveik esame Europos Sąjungoje, o tos laisvosios ekonominės zonos Europos Sąjungoje nėra teigiamai vertinamos, tai, man atrodo, čia nereikia dar tokių lengvatų.
PIRMININKAS. Ar komitetas nori sakyti savo nuomonę? P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS. Komitetas nutarė, kad netikslinga riboti investicijų skatinimą, ir todėl šiam siūlymui nepritaria.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, kas pritaria Seimo nario P.Jakučionio siūlymui, susijusiam su 2 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
Už – 2, prieš – 7, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl kito jūsų siūlymo, susijusio su 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prašom, kolega.
P.JAKUČIONIS. Aš siūlau išbraukti žodžius “Vyriausybės teikiamų garantijų, garantinių institucijų arba… ” Man atrodo, jau tiek turime biurokratijos, turime tiek daug įvairių valdiškų institucijų, kad dar čia steigti kokias nors garantines institucijas, kurios turėtų garantuoti privataus verslo riziką, nereikia.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė? Prašom.
P.VILKAS. Šiuo metu yra įsteigtos tokios garantinės institucijos, jos gana sėkmingai veikia ir labai padeda verslo plėtrai. Komitetas siūlo, kad netikslinga riboti investicijų skatinimą, ir kartu siūlo nepritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę dėl siūlymo, susijusio su 13 straipsnio 1 daleis 4 punktu, kurį teikia Seimo narys P.Jakučionis.
Užsiregistravo 24 Seimo nariai. Už – 6, prieš – 4, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.
Ir paskutinis jūsų siūlymas, kolega Jakučioni.
P.JAKUČIONIS. Siūlau išbraukti 13 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Čia vėl dėl investicijų skatinimo, tačiau man atrodo, kad tokio punkto nereikia, ir siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė? Prašom.
P.VILKAS. Komitetas mano, kad nereikia riboti investicijų skatinimo, ir siūlo balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė aiški. Ar pritariame Seimo nario P.Jakučionio siūlymui, susijusiam su įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 9 punktu, jo išbraukimu?
Už – 3, prieš – 4, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta.
Baigėme svarstyti visas pataisas, kurioms nebuvo pritarta pagrindinio komiteto. Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Svarstymo stadija. Vienas – už, vienas – prieš. Ne, nėra. Kolegos, ar po svarstymo bendru sutarimu galėtume pritarti? Ačiū. Įstatymui, registracijos Nr.IXP-2277, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Bedarbių rėmimo įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2278(2*) (svarstymas)
Yra du lydintieji teisės aktai. Ar dar mes juos bandom apsvarstyti? Gerai, neužtruksim, nes dėl jų pasiūlymų ir pastabų nėra. Nr.IXP-2278. Pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo pirmininką A.Sysą prašau pateikti. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas V.Saulis. Bedarbių rėmimo įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas, svarstymo stadija.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo gautos Biudžeto ir finansų komiteto ir Ekonomikos komiteto išvados. Abu iš esmės pritaria pateiktam projektui. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Papildomas yra Biudžeto ir finansų, vienas iš papildomų. V.Saulis, po to ruošiasi P.Vilkas – Ekonomikos komitetas.
V.SAULIS. Pasistengsiu labai trumpai. Mūsų komitetas buvo papildomas komitetas svarstant Bedarbių rėmimo įstatymo 14 straipsnio papildymą. Komiteto sprendimas yra bendru sutarimu pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Papildomas – Ekonomikos komitetas. P.Vilkas. Prašau.
P.VILKAS. Ačiū. Komitetas svarstė įstatymo pakeitimo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėm komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Nėra norinčių kalbėti ir dėl balsavimo motyvų. Ar po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Nėra kitaip manančių. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2279(3*) (svarstymas)
9c įstatymas – Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Nr.IXP-2279. P.Vilką, pagrindinio – Ekonomikos komiteto pranešėją, kviečiu į tribūną. Ruošiasi V.Saulis.
P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas buvo priimtas 1996 metais. Deja, šis įstatymas praktiškai nebuvo taikomas, o tie projektai, kurie pagal savo turinį yra artimi koncesijoms, buvo realizuoti taikant kitas teisės formas, pavyzdžiui, ilgalaikę turto nuomą.
Naujos įstatymo redakcijos koncepcija grindžiama nuostata, kad koncesija yra vienas iš būdų valstybės ir savivaldybių institucijoms įgyvendinti savo funkcijas viešųjų paslaugų teikimo, viešosios infrastruktūros kūrimo ir plėtros bei gamtos išteklių eksploatavimo srityse. Šis įstatymas nustato koncesininkų atrankos ir koncesijų suteikimo tvarką, suteikiančių institucijų bei koncesininkų įgaliojimus, teises ir pareigas, koncesijų sutarčių turinį bei reglamentuoja su tuo susijusius santykius.
Svarstant šį įstatymo projektą Ekonomikos komiteto posėdyje buvo išnagrinėti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateikti pasiūlymai. Daugumai jų pritarta. Dėl nepritartų pasiūlymų komitetas nurodė argumentus, kuriais pagrindė priimtus sprendimus. Ekonomikos komiteto prašymu gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projekto įvertinimas. Konkrečių pasiūlymų pažymoje nenurodyta, tačiau analizuojant nurodytas pastabas tenka pasakyti, kad įstatymo projekte nurodytos nuostatos labai aiškiai apibūdina veiksmus ir reikalavimus koncesininkams bei koncesiją suteikiančioms institucijoms vykdant konkursus bei pasirašant sutartis. Komiteto narių nuomone, antikorupciniai tikslai turėtų būti pasiekti taikant tam tikslui skirtas priemones, tarp jų ir kitus įstatymus, ir dabar nustatytą teisinę atsakomybę, tačiau neatsisakant pačios koncesijų idėjos.
Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų negauta. Papildomų komitetų pasiūlymai įvertinti. Ekonomikos komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, 2 susilaikė. Siūlau pritarti komiteto sprendimui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas – Biudžeto ir finansų. Ruošiasi kito papildomo pranešėjas V.Popovas.
V.SAULIS. Svarstant Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo projektą mūsų komitetas buvo papildomas. Gavome tiktai Seimo Teisės departamento pastabas (net 18 pastabų buvo pateikta per svarstymą). Galbūt aš sustosiu tiktai prie tų pastabų, kurioms mes nepritarėm.
Pirmoji Teisės departamento pastaba ir susideda iš dviejų dalių. Pirmajai daliai mes pritarėme, antrajai nepritarėme, nes keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata rengiant projektą buvo suderinta ne tik su Civiliniu kodeksu, bet ir su Konstitucija, o Konstitucijos 128 straipsnyje sakoma, kad sprendimus dėl valstybės paskolos ir valstybės kitų esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Įstatymo projekte, analogiškai kaip ir, pavyzdžiui, Valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sprendimą imti didesnę kaip 40 mln. Lt užsienio paskolą Lietuvos Respublikos siūlymu priima Seimas atskiru įstatymu… Mes šiai daliai nepritarėme.
Toliau nepritarėme Seimo Teisės departamento 8-ajai pastabai, nes projekto 4 straipsnyje nustatytas draudimas taikomas visais atvejais, nesvarbu, pagal kokią tvarką koncesija suteikiama. 17 straipsnio 2 punktas nustato tik procedūrą, kuria vadovaujantis suteikiama koncesija, o ne subjektus, kuriems gali būti suteikiamos koncesijos.
Mes dar nepritariame 15-ajai Seimo Teisės departamento pastabai. Nepritariame, nes manome, jog nenugalimos galios aplinkybėmis konkretus tokių aplinkybių turinys yra šalių susitarimo dalykas, todėl manome, kad detaliai tai apibrėžti įstatyme nėra būtina.
Taip pat nepritariame 16-ajai Teisės departamento pastabai. Kadangi projekto straipsniuose, kuriuose minimas lygybės principas, akcentuojami skirtingi, kartu ir svarbūs jo taikymo aspektai, todėl nemanome, kad reikėtų atsisakyti juos minėti tuose straipsniuose.
Taip pat nepritariame 17-ajai Seimo Teisės departamento pastabai, nes projektas yra parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos steigimo sutarties nuostatas, kuriose įtvirtinti bendrieji principai, galiojantys ne tik koncesijų suteikimo, bet ir visais kitais atvejais. Mes pasiūlėme pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui su komiteto pritartomis Teisės departamento pastabomis. Kaip sakė ponas P.Vilkas, jie atsižvelgė į šias mūsų pastabas, ir toks komiteto priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kitas papildomas yra Teisės ir teisėtvarkos. V.Popovas.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Mano situaciją kolega V.Saulis palengvino, nes mūsų komitetas nepritarė iš esmės toms pačioms pastaboms, tai yra iš 18 Teisės departamento nepritarė 7. Kitoms pritarta, taip pat pritarta Teisės komiteto patarėjos 3 pastabom. Komitetas sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pastabas, kurios buvo apsvarstytos mūsų komitete. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narių registruotų pataisų mes nesame gavę, todėl šią vėlyvą rytinio posėdžio valandą galime jūsų klausti, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, ar galėtume tokiu būdu darniai pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Ar būtų norinčių primygtinai svarstyti likusius klausimus? Jei ne, kolegos, 14.25 val. noriu padėkoti už dalyvavimą ir paskelbti eilinį posėdį baigtą. Vakarinis, primenu, tradiciškai prasideda 15 valandą.