Keturiasdešimt penktasis (391) posėdis
2003 m. birželio 12 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos Lietuvos Respublikos prokuratūros organizacinių veiksmų, tiriant Medininkų bylą, pagrįstumui ištirti sudarymo“ projektas Nr.IXP-2641(3) (priėmimas)

PIRMININKAS. Pradedame vakarinį posėdį. Liko 1-13 darbotvarkėje pažymėtas klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos prokuratūros organizacinių veiksmų tiriant Medininkų bylą pagrįstumui ištirti sudarymo” projektas. Frakcijos apsisprendė deleguoti devynis Seimo narius.

Gerbiamieji kolegos, šis projektas yra išdalytas. Lieka Seimo nutarimą priimti. Prašyčiau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio ar dėl viso, pone Griciau? Dėl viso. Ponas J.Karosas irgi turbūt dėl viso? Dėl viso. Turime du norinčius kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo. Nesant norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio, ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis dėl Seimo frakcijų narių, deleguotų į komisiją, sudėties. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Priimtas. 3 straipsnis dėl komisijos pirmininkų ir pavaduotojų. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas. 4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? Priimtas. Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Gricius. Nuomonė už. Prašau.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Aš, pasisakydamas už šios komisijos sudarymą, be abejo, puikiai suprantu, kad klausimas galbūt yra ne toks slidus, bet jis gali būti kartais traktuojamas kaip Seimo kišimasis į teisėsaugos institucijų darbą. Aš manyčiau, kad tas klausimas istoriškai mums yra pernelyg svarbus. Mano manymu, ši komisija turbūt jokiu būdu nekvestionuos Prokuratūros tyrimo rezultatų, nekvestionuos kažkokių sprendimų, tiesiog pabandys nuodugniau išsiaiškinti, ar iš tikrųjų yra viskas tinkamai padaryta, kad teisingai ir objektyviai išspręstume klausimą dėl nusikaltėlio išdavimo kitai valstybei. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš. Kolega J.Karosas. Prašau.

J.KAROSAS. Mes, kaip suprantu, pagal Statutą neturime net tokios teisės sudaryti komisijos, jeigu pasirašo tam tikras Seimo narių skaičius. Vis dėlto vienas momentas čia yra. Ir aš nenorėčiau sutikti su gerbiamuoju A.Griciumi, kad ji nekvestionuos. Tai kam ji tuomet sudaroma, jeigu nieko nekvestionuos? Ji turėtų kvestionuoti veiksmus, nes ji sudaroma veiksmams ištirti. Tai kaip dabar nekvestionuoti ir tirti? Nesuprantu, kuo tada užsiims ir kuo turi baigtis komisijos darbas? O kvestionavimas, čia buvo užsiminta, iš esmės yra tam tikra prasme lindimas į teisinių institucijų reikalus. Ir tikrai aš jaučiu, kad nesąmoningai, bet mes šiuo atveju norime padėti tiems patiems omonininkams, kad jie paskui išsisuktų nuo teisėtų nuosprendžių, nes apskundus tokius sprendimus, sakykim, Strasbūrui, tai bus, be abejo, prieštaravimas Žmogaus teisių konvencijai ir ne vieną kartą taip jau yra atsitikę. Aš tada nesuprantu, ko mes siekiame? Norėdami padėti, iš esmės mes norime pakenkti. Tai viena.

Antra problema yra ta (įvairiomis progomis tai sakiau ir sakysiu), kad mes neturime devalvuoti esamų, įkurtų, funkcionuojančių valstybės ir parlamento institucijų veiklos. Ją turime skatinti. Man labai keista, kad šitą prašymą sudaryti komisiją pasirašė kai kurie Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai. Tuo tarpu šitam komitetui, Teisės ir teisėtvarkos komitetui, priklauso parlamentinė kontrolė, t.y. tų sprendimų priėmimas ir veikla, kuria mes mėginame užsiimti sudarydami šitą komisiją. Tai rodo, kaip mes sugebame supainioti tuos dalykus grynai norėdami padaryti iš to kažkokius visiškai nereikalingus ir tam tikra prasme spekuliatyvius dalykus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega J.Razma. Nuomonė už.

J.RAZMA. Reaguodamas į kolegos J.Karoso žodžius, kad nedirba Teisės komitetas, aš pabrėžčiau, kad turėtų dirbti atitinkamas parlamentinės kontrolės teisėsaugos institucijų pakomitetis, kuriam vadovauja ponas E.Šablinskas. Jeigu valdančioji dauguma šiek tiek mažiau jam leistų žaisti futbolą ir taip išsaugotų jo sveikatą, gal iš tikrųjų nereikėtų kurti komisijų. Kita vertus, tiems, kurie nuogąstauja, kad štai omonininkas gal turės kokių nors pranašumų, jeigu kreipsis į Strasbūrą dėl tos mūsų iniciatyvos, pasakyčiau, kad jis tikrai turėtų kur kas daugiau pranašumų, jeigu išvis būtų paleistas ir niekad nepakliūtų į teisiamųjų suolą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar dvi nuomonės už. Kolega A.Stasiškis. Prašau.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Labai keistai skamba susirūpinimas, kad čia bus kas nors blogo padaryta. Visų pirma niekas iš mūsų neturi teisės kištis į teismų veiklą, į teismų darbą. Jeigu teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimtų sprendimą, kad šitas ar kitas, ar trečias pilietis tikrai nedalyvavo arba nėra pakankamai įrodymų ir jis yra išteisinamas, niekas nekeltų klausimo. Tačiau kai pats prokuroras aiškina, kad jis atvyko vykdyti nusikaltimą, bet buvo kitoje grupėje, ir dabar peršautos smegenys jam yra nepakankamas įrodymas, tai kyla klausimas, kokios smegenys yra neperšautos? Aš manau, kad parlamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasidomėti, kokie yra vis dėlto motyvai, kodėl nesilaikoma elementarių įstatymų reikalavimų? Byla turi nukeliauti į teismą, turi būti nagrinėjama visa. Beje, galima nagrinėti ir visą bylą už akių, juk mūsų įstatymai tai leidžia. Kodėl nekeliama ta byla, jeigu žinomos visų dalyvių pavardės, jų veikla ir kur jie yra? Galima jiems įteikti šaukimus ir atsisakius gali būti keliama byla, ir kodėl tą paskutinį bendrininką, kuris kartu dalyvavo, būtinai reikia paleisti? Taigi klausimų yra. Mūsų pareiga – išsiaiškinti, kodėl Prokuratūra veikia tokiu būdu. Ir prašom čia negąsdinti visokiais Strasbūrais, nes jeigu reikės mokėti, tai turbūt kai kurių prokurorų uošvės, kaip jie aiškina, sumokės tą baudą.

PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė. Nuomonė prieš.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kuri iš mūsų sukurtų komisijų realiai padarė darbą, ypač tos, kurios bandė vienaip ar kitaip dalyvauti atkuriant teisėtvarką ar teisingumą? Vien tiktai iš prieš mane kalbėjusio kolegos kalbos visiškai aišku, kad yra didelis noras kištis būtent į tuos dalykus, į kuriuos nepriklausytų kištis mums, kaip Seimo nariams ir politikams. Kaip dauguma komisijų, taip ir ši komisija tebus kai kam tik propagandinis paukščiukas. Ir anksčiau pasisakiau prieš visas tokias laikinas komisijas, nepaisant to, kas jas teikia, ir dabar pasisakau ir prieš šitą, nors žinau, kad ją vis tiek reikės sukurti.

PIRMININKAS. Ir paskutinė nuomonė už – kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Šiuo klausimu diskusijos vyksta ne tik garsiai, bet ir užkulisiuose. Kai kurie kolegos sako, kad Seimo komisijų nereikia sudaryti dėl to, kad jos neveiksmingos. Nenorėčiau sutikti, kad visos jos neveiksmingos. Pavyzdžiui, komisija dėl Panevėžio, kuriai vadovavo mano kolega ponas A.Sadeckas, tapo labai veiksminga: šiandien net “tulpiniai” jau sugauti. Na, čia tarp kitko.

O jeigu rimtai kalbėsime, tai, ponai, šiandien vos (…) institucija Lietuvoje yra Seimas. Tai paleiskime Seimą, ir išsispręs visos problemos, ir visi bus patenkinti, tik žiniasklaida neturės apie ką rašyti.

Taip ir dėl komisijų. Kodėl mes pažeidžiame konstitucinę teisę taip kalbėdami dėl parlamentinės kontrolės? Jeigu yra parlamentinė kontrolė ir viena iš jos formų – komisija, tai mes ją sudarykime ir tokių argumentų nevartokime. Juo labiau kad yra daugumos, na, kiek reikia, Seimo narių parašai, ir tokia yra valia. Kitas dalykas, reikia galvoti, kaip tobulinti komisijų darbą, kad institucijos kreiptų dėmesį į išvadas, kurias komisijos parengia, štai čia yra problema. Vykdomoji valdžia, teisėsaugos institucijos absoliučiai nekreipia dėmesio, ką Seimo nariai arba kartu su specialistais padaro, ir jiems, atsiprašant, absoliučiai nusispjauti į tai, ką mes čia stengiamės padaryti, ir stengiamės dėl valstybės. Štai čia yra problema. Todėl iš principo aš už tai, kad komisija būtų. Tai galbūt nors kiek arogantiškus prokurorus pastatytų į vietą.

Gana kalbėti apie neliečiamumą. Kas Lietuvoje atsiskaitys už darbus, už tas didžiules algas, kurias gauna, ir už tai, kad Lietuvoje nėra teisingumo, kad šiandien močiutės visus kitus mažus vaikus skriaudžia ir niekas nėra apgintas? Kodėl turi atsakyti tik Seimas? Seimas vieną kartą turi pradėti reikalauti iš institucijų darbo. Viena reikalavimo formų yra komisijų sudarymas. Tikiuosi, kad ši komisija, jeigu komisijos pirmininkė bus ponia R.Juknevičienė, tikrai padarys tą darbą, kurį reikia padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. 4 kalbėjo už. Atsiprašome, gerbiamasis kolega Broniau. Prašom, kolegos, dėmesio. Registruojamės ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas, kolegos!

Užsiregistravo 68: už balsavo 50, prieš – 1, susilaikė 15, Seimo nutarimas priimtas.

Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1871 (svarstymas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-1a, 2-1b klausimai – įstatymų projektai Nr.IXP-1871 ir Nr.IXP-1872. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1871. Buvo gauta nemažai pastabų iš Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento, Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros, taip pat iš kitų. Bendru sutarimu priimtas sprendimas siūlyti projektą atmesti dėl labai paprastos priežasties, nes šių metų gegužės 1 dieną įsigaliojo jau naujasis Baudžiamasis kodeksas, patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 dieną.

Įstatymo projekto nuostatomis siekiama pakeisti senojo Baudžiamojo kodekso nuostatas, to kodekso, kuris jau yra netekęs galios. Naujojo Baudžiamojo kodekso 201 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtus veiksmus, susijusius su namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais. Todėl įstatymo projekto tikslai ir nuostatos gali būti įgyvendinami keičiant Alkoholio kontrolės įstatymą. Bendru sutarimu už siūloma projektą atmesti. Ačiū. (Balsas salėje: o Alkoholio įstatymo mes nesvarstėme, nes nebuvome paskirti…)

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, girdėjome Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Išvada yra atmesti. Motyvus, kodėl atmesti, girdėjote. Prašom pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Už atmetimą – kolega G.Šileikis. (Balsas salėje: ne ne ne, už projektą…) Prašom klausyti, ką aš sakau.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Aš dar kartą, gerbiamasis kolega, sakau: išvada – atmesti. Mes turime balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta komiteto išvadai atmesti. Nuomonė už – remiate komiteto išvadą. Tą numato Statutas. Prašom ne diskutuoti su posėdžio pirmininku, o išsakyti savo nuomonę. Jūsų nuomonė už išvadą, taip?

G.ŠILEIKIS. Taip, gerai. Ne. Už išvadą… Sakyčiau, nereikėtų tokios kategoriškos išvados. Iš tiesų labai aiškus projektas, būtent tos nuostatos, kurios galiojo senajame kodekse, dabar yra, manyčiau, dar žiauresnės. Manau, reikia ne atmesti tą projektą, o grąžinti tobulinti. Pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas reikėtų peržiūrėti ir mažinti tą bausmę, kuri yra numatyta iki 8 metų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega G.Jakavonis – nuomonė prieš komiteto išvadą.

G.JAKAVONIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tos bausmės griežtinimas niekad neišsprendė samanės kontrolės problemos. Baudos numatytos vos ne tokios kaip už žmogžudystę. Kad ir kaip būtų, naminės gamybos verslas klesti ir tas griežtinimas realiai nieko neduoda. Kartojama naujajame Baudžiamajame kodekse, bet ta problema lieka neišspręsta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio! Formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto išvadai atmesti šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Komiteto išvadą atmesti parėmė 23… (Balsai salėje) Neįskaitoma, gerbiamasis kolega. Prašom nediskutuoti. Prieš – 28, susilaikė 17. Todėl neatmesta. Mums, gerbiamieji kolegos, reikia priimti kitą sprendimą. Tai yra arba paskirti kitą komitetą… (Balsai salėje) Bus suteiktas žodis, kai leis posėdžio pirmininkas, gerbiamasis kolega Žalnerauskai. Toliau. Arba mums paskirti… Dėl vedimo tvarkos suteikiama teisė, kai posėdžio pirmininkas nusprendžia. Jūs turite teisę, prašom palaukti. Dabar kalbu aš. Gerai? Arba paskirti kitą komitetą, arba sudaryti komisiją. Tą numato Statuto 151 straipsnis. Kolegos, prašom siūlyti kitą komitetą arba sudaryti komisiją.

Kolega V.Žalnerauskas. Prašom. Atsisakote. Kolega A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Kadangi tokia praktika yra, ir šios dienos pirmajame posėdyje buvo pakeistas komitetas, siūlyčiau taip pat keisti komitetą. Siūlyčiau Kaimo reikalų komitetą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlytas Kaimo reikalų komitetas. Kolega J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra tokia praktika ir reikia keisti komitetą. Bet man tai primena Ivano Krylovo pasakėčią, kai muzikantai pasikeičia vietomis, bet rezultatas tas pats. Ką jūs čia keisite, gerbiamieji? Dokumentą, kuris seniai neegzistuoja? Nuo gegužės 1 dienos šis kodeksas neteko galios. Vien dėl tos priežasties jį reikia atmesti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, sprendimus šiuo atveju priimate jūs. (Balsai salėje) Balsavimas buvo toks. Kolega H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašome suformuluoti klausimą ir perbalsuoti.

PIRMININKAS. Remiantis Statutu, klausimas buvo suformuluotas aiškiai.

H.ŽUKAUSKAS. Ne visi suprato. Frakcijos vardu prašome perbalsuoti.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kad jūs turite daug nesupratingų. (Balsai salėje) Kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, iš tikrųjų komitetų kalbėtojai turėjo labai aiškiai pasakyti tai, ką pasakė paskutiniuoju metu kalbėjęs kolega J.Sabatauskas, kad čia yra siūloma keisti jau nebegaliojantį kodeksą, todėl daugumos balsavimas būtų visiškai kitoks. Kadangi buvo sakomi vienokie, kitokie, trečiokie motyvai, viskas susipynė, todėl Seimo nariai kitaip balsavo. Aš siūlau paprasčiausiai perbalsuoti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Sabatauskai, kviečiu jus į tribūną. Aiškiai pakomentuokite komiteto išvadą. Skelbsiu pakartotinį balsavimą, nes kolega J.Sabatauskas pristatė, bet labai tyliai ir labai neaiškiai. Todėl kviečiu dar kartą pakartoti.

J.SABATAUSKAS. Pakartosiu žodis žodin, ką prieš tai sakiau. Šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas, kuris buvo patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d., o šio įstatymo projekto nuostatomis siekiama pakeisti senąjį, nebegaliojantį kodeksą. (Balsai salėje) Negalima, nes šis projektas yra dėl seno Baudžiamojo kodekso. Todėl siūlome šį projektą atmesti. Tą patį sakiau prieš tai, išklausykite stenogramą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis kolega Klišoni, dėl vedimo tvarkos.

A.KLIŠONIS. Dėl vedimo tvarkos. Kadangi balsavimas jau buvo baigtas ir buvo pateikti jūsų siūlymai, kaip elgtis tokiu atveju, manau, kad procedūriniai dalykai jau yra pajudėję. Ponas J.Sabatauskas gali čia reikšti dideles savo emocijas, tačiau manau, kad tą klausimą kitas komitetas – Kaimo reikalų komitetas, kaip siūliau, taip pat gali išnagrinėti ir priimti sprendimą. Aš nemanau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra šventa karvė, ir jis vienas tiktai gali spręsti tuos klausimus. Kitas komitetas gali panagrinėti, yra patarėjai ir jie padės tą išnagrinėti. Todėl siūlyčiau nebegrįžti atgal, ten kur mes esame atėję, o teikti balsuoti mano pasiūlymą – pavesti šį klausimą Kaimo reikalų komitetui. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš turėčiau klausimą. Prašyčiau gerbiamojo J.Sabatausko… Gerbiamasis Sabatauskai, prašome dar į tribūną. (Balsai salėje) Palaukit, palaukit! Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas, keičiantis Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, buvo pateiktas gerokai seniau, kol dar galiojo tas kodeksas. Dabar mes svarstome nebegaliojantį dokumentą. Aš norėčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas J.Sabatauskas motyvuotai visiems paaiškintų, kad nekiltų abejonių, ar mes galime svarstyti neegzistuojantį dokumentą ir jo 310 straipsnį?

J.SABATAUSKAS. Kai kurie teisininkai sako, gerbiamieji Seimo nariai, virš jūsų tik dangus, mėlynas arba su debesimis, arba be. Iš tikrųjų galime svarstyti, ką norime, tačiau aš prilyginčiau tą svarstymą Sizifo darbui, nes jis yra bergždžias ir beprasmiškas. Reikia priimti tokį sprendimą – atmesti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sabatauskai, aš vis dėlto ne apie Sizifo darbą, o apie Baudžiamąjį kodeksą. (Balsai salėje) Gerai, ačiū. Užtenka. Gerbiamieji kolegos, perbalsuosime dėl išvados. Prašyčiau atsisėsti, nes visi puikiai išsakėte nuomones. Po balsavimo bus suteikta jums teisė. (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų jau kalbėjote. (Balsai salėje) Dėkoju. Bus suteikta teisė po balsavimo. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašome… (Salėje triukšmas) Prašau registruotis, kolegos, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto išvadai atmesti šį įstatymo projektą, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Perbalsavimas. Mygtukas “už” reiškia atmesti tą projektą.

Užsiregistravo 68. Už – 55, prieš – 7, susilaikė 5. Atmestas. (Balsai salėje) Prašau, kolega J.Čekuolis repliką po balsavimo.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia aš noriu pasakyti jums pastabą, nes gana garsiai ir triukšmingai čia stovėjau prie mikrofono prašydamas, kad prieš perbalsavimą man būtų suteiktas žodis. O būčiau pasakęs labai paprastą dalyką ir galbūt išeitį, kuri būtų patenkinusi visus. Teikėjai, kai teikė šį įstatymo projektą, žiūrėjo ne iš formaliosios pusės, o matė problemą. Tai, kad tas kodeksas jau nebegalioja, tai yra teisinga formalioji pusė. Buvo galima jiems grąžinti tobulinti turint tikslą, kad jie pasižiūrėtų, kaip jų teikiamas klausimas atspindimas naujajame kodekse, tuomet būtų įvykęs patobulinimas ir vėl būtų patobulinto projekto teikimas. Mes tuomet būtume vėl apsisprendę, jeigu taip būtų reikėję. Čia buvo išeitis, kuria mes galėjome puikiausiai pasinaudoti.

PIRMININKAS. Pirma, gerbiamasis kolega, jūs elgiatės neetiškai posėdžio pirmininkui reikšdamas pastabas, o antra, tikrai jūsų siūlymas yra, atsiprašau, netelpantis į jokius teisinius rėmus.

Prašau, kolega Dalinkevičiau.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma aš noriu jus pasveikinti, kad jūs vis dėlto radote teisingą išeitį ir pasidžiaugti, kad galų gale išties ne Sizifo, bet tiesiog kvailos istorijos atsirado pabaiga. Gerbiamieji kolegos, kurie vis dar nesupratote, nėra pagrindo jam tiesiog tobulinti, nes nebėra to įstatymo. Galbūt tie kolegos, kurie pateikė pastabų buvusiam įstatymui, teiksis perskaityti naują Baudžiamąjį kodeksą ir tada teikti pataisas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Baigiame šio klausimo svarstymą. Jis atmestas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1872 (svarstymas)

Darbotvarkės 2-1b klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1872. Ekonomikos komiteto išvadą pristatys kolega A.Vazbys. Prašau.

A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų, kaip yra matyti iš mūsų diskusijos, po pietų alkoholio klausimai svarstomi itin entuziastingai ir aktyviai. Dabar iš tikrųjų yra tas projektas, kurį galima svarstyti ir dėl kurio galima priimti įvairius sprendimus, ir tai bus pagrįsta, kitaip nei prieš tai buvęs projektas.

Vis dėlto nepaisant to, kad, kaip paaiškėjo po diskusijos ir pirmojo balsavimo, šioje salėje yra labai nemažai naminės degtinės, kitaip liaudies vadinamo samagono, legalizavimo gerbėjų, aš norėčiau išsakyti keletą argumentų, kuriais komitetas grindė savo išvadą. Pirmas dalykas, manau, svarbus, tai Europos teisės departamento išvada, kuria buvo pasiremta komitete svarstant šį klausimą. Ja išsakoma nuomonė, jog tokio įstatymo pakeitimo projektas neužtikrintų Europos Sąjungos teisės reikalavimų alkoholio gamybos ir realizavimo srityje įgyvendinimo. Tai yra vienas formalus dalykas, mano galva ir komiteto narių supratimu, svarbus. Kiti argumentai yra susiję su mokesčių mokėjimu ir apskaita. Ekspertų vertinimais labai nesunku nustatyti, jog naujos įmonės, įsitraukusios į šią veiklą ir siekdamos atitikti visus kontrolės ir kokybės reikalavimus, mokėdamos visus mokesčius, praktiškai negalės išsilaikyti rinkoje prieš didžiuosius alkoholio gamintojus. Jų dalyvavimas tokiu atveju įgyja prasmę, ir apskritai konkurencija įmanoma tik su sąlyga, kad jie dalį produkcijos gamins ir realizuos nelegaliai. Šia prasme siekiant apginti rinką ir sąžiningą konkurenciją, komiteto požiūriu, šis projektas nėra priimtinas. Trečia argumento dalis – tai yra Sveikatos reikalų komiteto ir Vyriausybės išsakyti argumentai, kuriuos Ekonomikos komitetas priima, – tai yra tokios nuostatos kirstųsi su Alkoholio kontrolės įstatymo koncepcija, kuria siekiama mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgdamas į Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento bei Seimo komiteto pasiūlymus. Taip pat dar specifiškai komitetas atkreipia iniciatorių dėmesį į vieną problemą, kad reikėtų tiksliau reglamentuoti namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus, kuriuos bus leidžiama gaminti, visų pirma alų, kurio turinio etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 9,5%. Taigi už tokią komiteto išvadą balsavo 8 komiteto nariai, prieš nebuvo, 1 susilaikė.

Aš dar turiu atkreipti jūsų dėmesį, kad ta išvada atsirado būtent dėl to, kad komitete neužteko balsų nei projektui pritarti, nei atmesti, todėl tas antrasis balsavimas nebuvo tokia išeitis. Mano nuomone, tą projektą reikėtų atmesti, tačiau komiteto išvada yra jį grąžinti tobulinti. Tokią aš ją ir teikiu, dėl to reikės ir balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Girdėjome kolegos siūlymą grąžinti šį įstatymą tobulinti. Prašau išsakyti nuomones. Yra nuomonių išsiskyrimas dėl balsavimo motyvų. Kolegė B.Vėsaitė, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti. Už komiteto išvadą.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pasisakau už komiteto išvadą štai dėl kokių motyvų. Visų pirma alkoholis yra akcizinė prekė. Iš surenkamų akcizų mes remiame ir švietimą, ir kultūrą, ir kitas sritis. Aš netikiu, kad fiziniai asmenys, kuriems bus suteikta teisė varyti naminę, sumokės visus mokesčius. Tai nelogiška, nes faktiškai jie negali atlaikyti didžiųjų gamintojų konkurencijos. Kitas klausimas, kokia bus šio šnapso kokybė? Kyla labai daug klausimų, nes tokios kokybės, kuri yra keliama didžiosioms įmonėms, tikrai kiekvienas žemdirbys neišgaus. Iš naminės degtinės žemdirbiai tikrai neprasigyvens ir nereikia turėti iliuzijų.

Paskutinis argumentas, kodėl reikia grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Liberalizacija – ne už kalnų. Vyriausybė pritaria, kad galima liberalizuoti šią alkoholio pramonę nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Kas draus susikooperuoti žemdirbiams, išlaikyti kokybinius, higieninius reikalavimus, investuoti mažiausiai pusę milijono, sumokėti visus mokesčius ir gaminti tą naminę degtinę? Todėl iš tikrųjų palaikau komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Dabar klausčiau kolegos J.Korenkos, ar jūs už komiteto išvadą, ar prieš komiteto išvadą? Jūs už legalizavimą? Palaukite, kolege S.Burbiene, nepirmininkaukite posėdžiui. Aš tik klausiu. Aš išjungsiu mikrofoną, jeigu jūs būsite… Prašom, gerbiamasis Korenka. Nuomonė prieš komiteto išvadą.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, matydamas pavardes žmonių, kurie teikia šį projektą, galiu akcentuoti, kad tai iš tikrųjų išsilavinę, kultūringi žmonės, bet mane tiesiog stebina pati idėja. Prisimenu, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje D.Teišerskytė kalbėjo apie tai, kaip gražiai kažkur Alpėse valstietis vaišino ją labai skania naminuke ir kaip būtų gražu, kad tai būtų Lietuvoje. Bet noriu pasakyti, gerbiamieji, jūs tikrai truputėlį nusileiskite į realybę. Mes ne Alpėse, mes Lietuvoje, ir teikiamas įstatymas parašytas visai kitaip. Kalbama apie naminės, visokių surogatų gaminimą. Kalbama apie tai labai normaliai ir labai suprantamai. Dabar kažkas siūlo, kad galės kooperuotis, kad galės gaminti. Gerbiamieji, kas čia darosi, apie ką mes kalbame Lietuvoje? Tai mes aiškiai sakykime, ar mes už sveikatą, ar mes prieš sveikatą? Yra 2003 m. balandžio mėn. 24 d. Vyriausybės nutarimas, kuriame aiškiai sakoma “nepritarti”, žodis “nepritarti”. Yra kitos išvados, kur yra žodis “nepritarti”. Tai yra sveikatos priešininkas. Tad, gerbiamieji, apie ką mes kalbame? Yra fabrikai, kur yra gaminama gera degtinė, kuri sveika. O čia kalbamos kažkokios pasakos. Prie kiekvienos trobos pastatysime kontrolę, visur žiūrėsime, kad būtų sveika. Kai pradės mirti tie patys žmonės, gal tada susigaudysime. Todėl aš esu visiškai prieš komiteto nutarimą, nes siūlau, gerbiamieji, visiškai nepalaikyti komiteto siūlymo, visiškai atmesti šį projektą ir pritarti Sveikatos reikalų komiteto nutarimui. Atmesti kaip visiškai kenksmingą šiandien projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Aišku, jūs eilinį kartą apgavote, bet dabar du Seimo nariai turės teisę kalbėti prieš komiteto išvadą. Dėl vedimo tvarkos M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Trys sprendimai: prieš komiteto sprendimą, kad visiškai atmestume, prieš komiteto sprendimą, kad pritartume tam projektui, ir trečias sprendimas, kad grąžintume tobulinti. Todėl aš siūlau tris balsavimus ir pirmininko prašau tuos tris balsavimus skelbti. Aš, pavyzdžiui, pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Statutas priskiria prie vienos kategorijos tobulinimą ir atmetimą, jeigu yra komiteto išvada. Ir dėl jos balsuojame. Prašom, kolega E.Klumbys dėl vedimo tvarkos.

E.KLUMBYS. Ne, aš ne dėl vedimo, aš repliką, tai gal vėliau?

PIRMININKAS. Po to replika, gerai? Dabar gali kalbėti du Seimo nariai, jeigu turi kitą nuomonę, prieš komiteto išvadą. Prašom, kolega R.Karbauskis. Dar kartą pamėginkite įjungti.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, nors esu abstinentas, niekada nebandęs to gėrimo, kurį siūlo legalizuoti, tačiau esu įsitikinęs ta Europos Sąjungos patirtimi, tokių valstybių kaip Vokietija, Austrija ir t.t., kad paleidę procesą ir priėmę tokius įstatymus, kurie yra šiandien kitose valstybėse, mes galbūt pajudėtume ta kryptimi. Jokios kalbos nėra, šiandien tie smulkieji nelegalaus alkoholio gamintojai tikrai nepersitvarkys, į legalią rinką jie neateis, tačiau yra nemažai ūkininkų, vidutinių, stambių ūkininkų, kurie prie savo verslo šį verslą galėtų pridurti. Tikrai paklausa yra. Tikriausiai daugelis iš čia esančių esate ragavę šių gėrimų, ir kokybe niekas nesiskundė. Jeigu žengiame į Europą kitais klausimais, šiuo irgi reikia žengti. Aš esu prieš siūlymą atmesti ir…

PIRMININKAS. Kolega B.Bradauskas – prieš atmetimą.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Tokia painiava čia išėjo… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Du už, du prieš.

B.BRADAUSKAS. …kad nelabai suprantame, kas už ką kalbame ir kaip. Aš pasakyčiau, kad esu prieš komiteto išvadą, kad atmestume šį siūlymą, nes mes užsimerkiame prieš esamą padėtį. Naminė yra varoma visur. Ir visur atvažiuoja netgi aukščiausieji valdžios pareigūnai, juos pavaišina. Jeigu mes to neįteisinsime, tai po kiekvieno pavaišinimo turi ateiti policijos inspektorius, iš karto areštuoti šiuos žmones ir pritaikyti jiems tas sankcijas, kurios yra numatytos įstatyme. Tai ką mes dabar galvojame daryti? Be to, aš palaikyčiau, kad negalima „naminės“ varyti, jeigu būtų valstybės monopolis. Bet jeigu mes tai liberalizuojam, atiduodam į privačias rankas, tai, palaukit, kodėl turi būti tiktai vienas monopolistas? Tegul konkuruoja, galbūt bus dar geriau. „Galbūt“ aš sakau, bet esu įsitikinęs, kad tikrai taip. Jeigu bus kontroliuojama ši situacija, ir valstybės biudžetas gaus pajamų, ir bus, taip sakant, atitinkamoms institucijoms prižiūrint gautos licencijos, ir t.t. Galų gale tas, kuris gavo licenciją viename kaime ar kitur ir sutvarkė tą gamybą, seks ir kitus, kurie gamina nelegaliai, kad užkirstų kelią. Todėl aš tikrai pritariu šiai idėjai, sveikinu ir kviečiu visus kolegas palaikyti.

PIRMININKAS. Kolegos, prieš balsavimą aš tiesiog norėčiau priminti Statutą, nes kilo klausimų kolegai M.Pronckui, turbūt ir kitiems dėl balsavimo, kai pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams arba atmesti. Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, tai skiriamas kitas komitetas arba sudaroma komisija. Taigi šiuo atveju mes turime apsispręsti, ar pritarti pagrindinio komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas pritaria, balsuos už, kas prieš, balsuos prieš arba susilaikys. Tad skelbiu balsavimą. Prašome balsuoti. Už balsuoja tie, kurie pritaria pagrindinio komiteto išvadai.

Už komiteto išvadą balsavo 34, prieš – 23, susilaikė 1. Grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Baigiame svarstyti šį klausimą. Prašau. Kolega E.Klumbys – replika po balsavimo.

E.KLUMBYS. Aš norėjau tiktai pasakyti šiek tiek reaguodamas į tai, ką kalbėjo kolega J.Korenka, kuris pasakė, kad yra sveika degtinė. Aš vis dėlto norėčiau pasakyti, kad sveikos degtinės vis dėlto nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega, jūs kalbėjote. Na, taupom laiką. Dviese pasikalbėkit, gerai. Ačiū už supratimą.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2518 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis šeštasis klausimas, Nr.IXP-2518. Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje” pakeitimo. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, čia yra du dalykai: kai kurios frakcijos paprašė pakeisti, arba sukeisti, jų narius ir antras siūlymas – delegacija galutinai suformavo savo vadovybę, ir delegacijos vadovo, arba pirmininko, pavaduotojas yra V.Tretjakov. Taigi vietoj J.Narvilienės siūlomas J.Veselka, vietoj A.Skardžiaus – K.Skamarakas. Tada mūsų delegacijos toje Asamblėjoje vadovybė būtų prieš jus stovintysis ir V.Tretjakov. Taigi šį sykį kviečiu balsuoti ir už save. (Balsai salėje) Pagal proporcijas.

PIRMININKAS. Pone Kubiliau, prašome per mikrofoną. Jūs turite teisę paklausti per pateikimo stadiją. Prašau.

A.KUBILIUS. Aš tiktai norėjau paklausti Pirmininko pirmojo pavaduotojo ir kartu delegacijos vadovo, kodėl delegacijos vadovybė visiškai neatstovauja proporcingam daugumos ir mažumos principui? Iš tiesų, jeigu kalbame apie tokius strateginius dalykus kaip bendradarbiavimas su Ukraina, reikėtų tokias proporcijas išlaikyti kur kas atidžiau, nes visiškai akivaizdu, kad po kitų rinkimų Ukrainoje jums teks bendrauti su priešingos pakraipos Ukrainos valdžia.

Č.JURŠĖNAS. Aš supratau. Aš būčiau ne prieš, bet Statutas yra formuluojamas šiek tiek kitaip: ir komitetai, ir komisijos, ir delegacijos formuojamos pagal frakcijų proporcingo atstovavimo principą. Šiuo atveju yra dvi skirtingos frakcijos. Aš sutinku, kad gal būtų korektiška, jog būtų kitos pakraipos, bet ir frakcijų atstovavimas delegacijų vadovybėje turi išlaikyti tam tikras proporcijas. Ir viena, ir kita frakcija dar turėjo laisvų vietų, o kai kurios frakcijos turi per daug, teks net atsisakyti. Bet šiandien neminėsiu tų frakcijų pavadinimų, nes galim atidėti iki sesijos pabaigos. Kviečiu patvirtinti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui, atsakėte į klausimus. Dėl balsavimo motyvų po pateikimo nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Dėkui, pritarta.

Pradedame priėmimo procedūrą, gerbiamieji kolegos. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Priimtas. Ir 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? Priimtas. Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomones. Nėra. Prašau balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Už balsavo 46, prieš nėra, susilaikė 5. Nutarimas priimtas.

2-2 ir 2-6 darbotvarkės klausimai perkeliami į kitą dieną, nes pranešėjos gerbiamosios D.Teišerskytės nėra. Prašome, kolegos, pasižymėti.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35, 254, 259, 260, 261, 262, 263, 266, 267, 269, 281, 284, 286, 293 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1558(2) (pateikimas)

2-3 darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Nr.IXP-1558, pateikimo stadija. Kolega V.Žalnerauskas. Prašau.

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, teikiu jūsų dėmesiui Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto antrąjį variantą. Na, šių pakeitimų esmė – ištaisyti dabartinėje kodekso redakcijoje pastebėtus žmogaus teisių pažeidimus, netgi, sakyčiau, šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus.

Yra keletas tokių dalykų. Pirmiausia, kad asmuo, kuriam surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nebūtų vadinamas pažeidėju dar prieš to protokolo išnagrinėjimą. Antra, sudaromos kiek geresnės sąlygos jam apsiginti. Anksčiau buvo taip: protokolas surašomas ir jam net neduodamas. Čia yra teikiama tokia nuostata, kad protokolas surašomas dviem egzemplioriais ir vienas nedelsiant perduodamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Na, aš manau, kad gal visi skaitė, nes, kiek teko su kolegom bendrauti, iš esmės visi skaitė. Tai aš gal visų smulkmenų ir neskaitysiu.

Tuo ir baigsiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Jūsų norėtų klausti kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, tik norėčiau pasitikslinti, ar teisingai supratau. Jūs siūlote panaikinti teisę užblokuoti automobilio važiuoklę už stovėjimo trukmės nesilaikymą. Kai pastato per ilgam laikui, tada užblokuoja ratus, po to vairuotojai turi bėdų. Kas vairuoja, labai džiaugtųsi, kad ratų blokavimo neliktų. Sakykite, kokią sankciją jūs matytumėte tiems, kurie nesilaiko ir pažeidžia stovėjimo trukmę? Jeigu neblokuotų ratų, tai kaip kitaip galėtų juos sudrausminti?

V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū. Aš turėčiau pasakyti, kad gerbiamasis Seimo narys nepakankamai atidžiai skaitė. Tokių siūlymų čia nėra. Čia siūlymai yra truputį kitokie. Tarkime, jeigu automobilis stovi tokioje vietoje, kur jis trukdo eismui, manau, priverstinai jį palikus toje vietoje, t.y. blokavus jo ratą, tai tikrai nepadėtų eismui. Kodekse yra numatytos kitos priemonės, pavyzdžiui, nuvežimas. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas dėl ratų blokavimo. Sukonkretinama, kad blokuoti ratus turi teisę policijos pareigūnas, bet ne savivaldybės kontrolierius. Tai yra suderinama su kitomis teisės normomis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į klausimus. Dėl balsavimo motyvų kviečiu kolegą A.Matulevičių pasakyti nuomonę už.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Siūlyčiau kolegoms palaikyti gerbiamojo Seimo nario V.Žalnerausko pasiūlymus, nes jie yra apmąstyti, gyvenimo patikrinti, ir tuos dalykus reikia tobulinti. Be to, svarstant ir priimant dar bus galima kai ką pataisyti, jeigu kai kam neaišku, ką daryti su Seimo narių automobiliais, kurie paliekami ne tam skirtose vietose. Man atrodo, juos apskritai reikėtų naikinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Dėl Seimo narių automobilių. Turbūt ant jų neparašyta, kad čia Seimo narių automobiliai. Kodėl juos siūlo kolega naikinti?

Dėl siūlymo. Manau, labai gerai yra įvairios laisvės, bet prie to dar turi būti ir pareiga. Jeigu pareiga neatliekama, tada kyla problemų ir dėl laisvių. Aš suprantu, kad galima tobulinti, bet siūlyčiau iš karto nepritarti.

PIRMININKAS. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašom išreikšti savo apsisprendimą balsavimu. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.

Už – 22, prieš – 2, susilaikė 132, pritarta po pateikimo.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Baigėme šio klausimo nagrinėjimą bendru sutarimu pritariant šiems komitetams ir svarstymo datai.

Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną pateikti kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Savaitės (nuo 2003-06-16) – 2003 m. birželio 17 d. (antradienio) ir 19 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kitą savaitę posėdžiai vyks abi dienas, t.y. antradienį ir ketvirtadienį. Turime kelis kapitalinius klausimus. Pirmiausia yra didelė tikimybė, kad pagaliau priimsime patikslintą Švietimo įstatymą, patvirtinsime kariuomenės principinę struktūrą. Toliau išklausysime, gal aptarsime net kelias ataskaitas: Nacionalinės saugumo sistemos būklės ir plėtros praėjusių metų ataskaitą, Seimo kontrolierių ataskaitą. Man atrodo, yra dar viena, tai Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas.

Be šių klausimų, aš dar norėčiau atkreipti dėmesį į vieną kitą dalyką. Antradienio 2-5 punktas – konstitucinių įstatymų sąrašo Konstitucinio įstatymo projektas. Noriu pasakyti, gerbiamieji kolegos, kad tai paskutinis Konstitucijoje tiesiogiai įvardytas įstatymas, kurio mes niekaip per 10 metų nepriimame. Gal jau šiuo ėjimu arba šį kartą mums pavyks jį pateikti, apsvarstyti ir priimti.

Bene svarbiausias sesijos pabaigos darbas – biudžeto peržiūrėjimas, ketvirtadienį 12.00 val. numatytas Biudžeto pataisų projekto pirmasis svarstymas. Pagal grafiką, primenu, mes jį jau turėtume priimti galutinai per pratęstą sesiją, t.y. liepos 1 dieną. Seniūnų sueigoje buvo aptarta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, 5 Seimo nariai norėtų jūsų pasiteirauti. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, labai įdomus dalykas, kad pavasario sesijos darbų programoje nėra, bet labai smarkiai stumiamas į darbotvarkę Lyties pakeitimo įstatymo projektas. Aš tikrai jūsų neįtariu niekuo, nes aš labai gerai pažįstu ir labai gerbiu. Labai prašau nedarykime šito, ir pasakykite savo kolegoms, kad to nedarytų, nes jau visuomenė įsiūbuota dėl šio klausimo. Atidėkime rudeniui, kada bus šalčiau.

Č.JURŠĖNAS. Aš dar kartą aiškinu. Pagal mūsų pačių priimtą nutarimą, jeigu darbų programoje nėra kurio nors klausimo, o jį reikia dėl vienų ar kitų priežasčių nagrinėti, tai tada tas projektas, jeigu teikiamas Prezidento, įrašomas automatiškai, jeigu teikiamas Vyriausybės, kaip šiuo atveju, įrašomas, ir jeigu teikiamas Seimo Pirmininko, taip pat įrašomas. Taigi čia formalus pretekstas yra labai aiškus. Pagrindas – naujasis Civilinis kodeksas, kurį turime vykdyti. Nereikėjo priimti atitinkamų nuostatų. Priėmėme ir situacija tapo labai nepatogi. Mano siūlymas buvo ir šiandien vienam kolegai kuluaruose pasakiau, kad mes darome pateikimo procedūrą, o Statutas mums po to leidžia, sakysime, paleisti visuomenei svarstyti. Tegul visuomenė džiaugiasi, o mes priiminėsime rudenį ar po metų, ar bet kada. Bet turime vykdyti Civilinį kodeksą. Mums nereikėjo jo priimti. Jeigu priėmėme, ir man atrodo, tie, kurie protestavo, už jį taip pat balsavo, o dabar, kai vykdome, vėl yra blogai. Padarykime pateikimą, o vėliau žiūrėsime.

PIRMININKAS. Kolega P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, siūlyčiau į ketvirtadienio darbotvarkę šalia 1-3 įtraukti tris įstatymų projektus, labai nedidelius Vietos savivaldos įstatymų pakeitimus: Nr.IXP-1610, Nr.IXP-2180 ir Nr.IXP-2268(2). Komitetas svarstys pirmadienį ir bus…

Č.JURŠĖNAS. Ir tada būtų galima padaryti vieną paketą. Aš dar kartą primenu kolegoms, kad dėl Baudžiamojo kodekso, dėl kitų kodeksų šios praktikos laikomės. Jeigu kolegos, kiti Seimo nariai neprieštaraus, galėsime papildomai juos įrašyti, o tada jūs Seimo pavedimu iš šių keturių projektų padarytumėte vieną ir priimtume kaip vieną teisės aktą. Mažiau būtų priimtų įstatymų.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau paprašyti, gal būtų tokia galimybė. Seime esame sudarę darbo grupę dėl Priešpensinio valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo įstatymo projekto. Pirmadienį bus neoficialus aptarimas. Jeigu su suinteresuotomis grupėmis sutarsime, tai kitą savaitę būtų galima užregistruoti ir jį pateikti. Ar būtų galima tokius dalykus numatyti? Tai yra irgi gana laukiamas ir turintis atgarsį įstatymas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, siūlau šiek tiek kitą variantą. Gal kol kas dabar į šią, šiandien nagrinėjamą darbotvarkę nerašome, bet kai jūs tikrai susitarsite, tada Seniūnų sueigoje trečiadienį galima aprobuoti ir ketvirtadienį įrašyti.

Bet priminkite trečiadienio Seniūnų sueigoje.

PIRMININKAS. S.Buškevičius. Prašau.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, čia dėl saugaus eismo automobilių keliais buvo jungiami, paskui vėl išskiriami šie projektai, kuriuos esu pateikęs kartu su kolega V.Žalnerausku. Čia dingo Nr.2178(2), tai tikriausiai viskas prie to paties?

Č.JURŠĖNAS. Palaukite, pakartokite numerį.

S.BUŠKEVIČIUS. Nr.2178(2), komiteto variantas.

Č.JURŠĖNAS. Žinoma, galime kartu sudėti, nes čia jau yra keli tokie, tai tikrai galime pridėti.

PIRMININKAS. Kolega J.Sabatauskas. Prašau. Gerbiamasis Juliau, prašau.

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų labai būtinas ir labai svarbus yra įstatymo projektas dėl konstitucinių įstatymų sąrašo. Konstitucinis Teismas seniai yra pasakęs nuomonę dėl konstitucinių įstatymų, ir kol nėra sąrašo, mes lyg ir negalime tokių įstatymų priiminėti. Tačiau kyla abejonių dėl komiteto, kuris turi kuruoti tą sritį, nes čia nėra parašyta. Be to, noriu dar prašyti, kad būtų įtrauktas į kitos savaitės darbotvarkę Valstybės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo projektas.

Č.JURŠĖNAS. Dėl konstitucinių įstatymų sąrašo yra aišku. Komitetai patvirtinami po to, kai Seniūnų sueigoje aptariama, ir šitas dalykas galės būti padarytas. Dėl to antrojo, ar jis jau praėjo atitinkamas stadijas?

J.SABATAUSKAS. Pagrindinis komitetas dar rengiasi svarstyti.

Č.JURŠĖNAS. Tai kai apsvarstys, tada ir įtrauksime.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš sutinku, kad būtų padarytos kai kurios korektyvos konkrečiai papildant, kaip čia pasakius, analogiškais arba tos pačios srities projektais, kad mes vienu paketu išnagrinėtume panašią temą arba panašų klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę su tomis pataisomis, su kuriomis sutiko pranešėjas? Ačiū. Baigiame šio klausimo svarstymą.

Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1827 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1827. Pateikimo stadija. Pranešėjas – P.Jakučionis. Prašau. A.Stasiškis. Prašau.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, čia mano ta kalba ir išėjimas į tribūną yra šioks toks kurioziškas, nes kiekvienoje kadencijoje bent porą kartų šis klausimas keliamas. Tačiau taip susiklostė aplinkybės, kad nieko nedarysi. Iš tikrųjų šis mūsų siūlymas yra pateiktas atsižvelgiant į dviejų Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas, t.y. į Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriuo jis pripažino ir patvirtino, kad tokie valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo apribojimai yra teisėti ir pagrįsti, tiktai buvo pastabų, kad įstatymas turi išvardyti žinybas ir struktūras, kurioms taikomi apribojimai, be to, įstatymų leidėjas neturi teisės deleguoti šitos teisės Vyriausybei. Tuo pagrindu buvo parengtas įstatymo papildymas, kuris čia ir yra. Taip pat į 2002 m. birželio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo šitas įstatymas pripažintas negaliojančiu dėl procedūrinių dalykų. Tai yra teismas pripažino, kad įstatymo papildymo projektas, kuriame buvo ir šis papildymas, taip pat papildymas, susijęs su valstybine Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pensija, kuris buvo pasirašytas ne Seimo Pirmininko, o Seimo Pirmininko pavaduotojo, grąžinus Prezidentui įstatymą pasirašyti, pripažintas negaliojančiu. Čia mes iš karto, kad nekiltų jokių klausimų, teikiame visiškai tą patį tekstą, koks buvo galiojančiame įstatyme, parašyta pažodžiui su visais kableliais. Konstitucinis Teismas šio klausimo nenagrinėjo, o pripažino negaliojančiu tik dėl pažeistos įstatymo pasirašymo procedūros, todėl mes manome, kad tos įstatymo nuostatos, kurios buvo priimtos ir kurios nebuvo apskųstos bei kurias Konstitucinis Teismas ankstesniu nutarimu pripažino kaip pagrįstas, turėtų būti atkurtos. Tai vienas aspektas.

Dabar kitas aspektas. Aš nesigilinu į patį turinį, nes visiems žinomas šitas apribojimų turinys, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kas sukelia nuolatinę koliziją šioje įstatymo dalyje. Mano supratimu, padaryta klaida pirmojoje Valstybinių pensijų įstatymo redakcijoje, kai į nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų grupę buvo įrašyti karo veteranai arba Antrojo pasaulinio karo dalyviai. Jų pensijos nėra nukentėjusių asmenų pensijos, ir jeigu jiems tos pensijos būtų mokamos ir paskirtos, ir pavadintos ne nukentėjusių nuo okupacinių režimų asmenų pensijomis, o Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, valstybinėmis pensijomis, nekiltų jokių kolizijų, ir manęs, pavyzdžiui, kaip Pasipriešinimo dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių komisijos pirmininko, tas dalykas visiškai nedomintų. Jeigu valstybė mano reikalinga karo dalyviams mokėti valstybines pensijas ir taip išreikti savo poziciją to karo ir tos koalicijos atžvilgiu, tai yra visiškai kitas reikalas. Tačiau visiškai nesuderinama ir nepriimtina, kai nukentėjusio asmens valstybinę pensiją gauna ir auka, ir to nusikaltimo ar represijos vykdytojas pagal tą patį pavadinimą ir tą patį straipsnį. Šie apribojimai nebūtų susiję su ta vienintele kategorija žmonių, t.y. buvusiais karo dalyviais, o būtų susiję tik iš esmės su labai nedaug asmenų, nes sunku surasti, galbūt ir atsirastų vienas kitas asmuo, kai buvęs politinis kalinys po to dirbo KGB ar panašiai.

Tai yra viena tokia mano pažiūra, bet manyčiau, kad apie tai reikėtų galvoti ir galbūt patobulinti patį įstatymą, t.y. karo dalyvių pensijas išskirti į atskirą straipsnį ir taip išvengti tokio ir moralinio, ir semantinio supriešinimo, kuris nuolatos kelia tą koliziją.

Baigdamas turėčiau vieną tokią procedūrinę informaciją. Kaip žinote, buvo sudaryta ir dar tebeveikia darbo grupė tobulinti Pasipriešinimo okupacijoms teisinio statuso bei Nukentėjusių nuo okupacijų asmenų teisinio statuso įstatymus ir juos lydinčius įstatymus. Pagrindinių įstatymų tobulinimą darbo grupė baigė ir užregistravo savo įstatymų papildymų ir pataisų projektus. Artimiausiu metu užregistruos ir lydinčiųjų įstatymų pasiūlymus ir pataisas. Ji, aišku, parengs ir Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, susijusias su šia problema.

Tokia yra padėtis ir aš tiek galiu pasakyti. Manyčiau, būtų gerai, kad po pateikimo jūs pritartumėte ir pradėtume svarstymo stadiją. Kai bus užregistruotos Valstybinių pensijų įstatymo pataisos, aš manau, svarstymo metu bus galima kai ką paimti iš šito ir prieiti prie to patobulinimo, apie kurį aš kalbėjau, t.y. išskirti į atskirą straipsnį karo dalyvių, karo veteranų valstybinių pensijų apibrėžimą ir mokėjimą ir taip išvengti šitos kolizijos.

Tada aš tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia kalbėjote apie galimybę kitaip spręsti šių žmonių problemas. Todėl mano klausimas būtų, kodėl jūs iš karto nesiūlote įvesti būtent Antrojo pasaulinio karo dalyvių statuso pensijų, o siūlote paprasčiausiai dar kartą supriešinti dalį Lietuvos piliečių vienus su kitais. Jūs gana gerai žinote, kad šis procesas skausmingas ir vienai, ir kitai pusei ir jūs pasirenkate būtent šį būdą, o ne ieškote, kaip išspręsti šią problemą.

A.N.STASIŠKIS. Iš dalies aš jums atsakiau į tą klausimą kalbėdamas, nes mūsų tikslas buvo ne pasiūlyti kokius nors naujus sprendimus, o atkurti tą įstatymo dalį, kuriai jokių pretenzijų Konstitucinis Teismas nepareiškė, kurios visai nenagrinėjo ir kuri ankstesniu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta kaip teisėta nuostata. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, šis pasiūlymas yra mūsų užregistruotas gana seniai. Tokia galimybė, apie kurią kalbėjau, turbūt atsirado dirbant mūsų darbo grupėje, nagrinėjant tuos visus klausimus, susijusius su šiomis problemomis. Todėl į galvą ji atėjo gerokai vėliau. Šis įstatymo projektas yra užregistruotas beveik prieš metus, praeitų metų rugpjūčio mėnesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomones. Kolegė S.Burbienė – nuomonė prieš.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau nepritarti šiam įstatymo projektui. Mes jau ne kartą tą problemą esame nagrinėję. Dabar lyg jau ir aprimo aistros ir tikrai beveik 2000 žmonių… Beje, net ne visi iš jų galėjo šiaip taip susitvarkyti tas pensijas. Mes vėl iš naujo keliame tą pačią problemą. Aprimkime, susitaikykime su tuo, kad tų žmonių greit galų gale jau ir nebus, todėl nereikia to vėl iš naujo kelti.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Nuomonė už.

P.JAKUČIONIS. Iš tikro negalime aprimti, nes kur kas didesnė žmonių dalis, visas sluoksnis, pasipiktinęs tuo, kas dabar yra daroma, kad nors ir buvę karo veteranai, bet po to kovoję prieš Lietuvos nepriklausomybę, su partizanais ir dabar gauna nukentėjusiųjų pensiją. Tai yra visiškas nonsensas. Šią problemą anksčiau buvo pripažinusi ir Socialdemokratų frakcija, man atrodo, kad ir gerbiamoji S.Burbienė buvo teikusi įstatymo projektą kartu su kitais Seimo nariais lyg kompromisinį, buvo pripažinta esanti problema ir poreikis ją nagrinėti. Reikia pritarti įstatymo projektui po pateikimo, o paskui komitetuose svarstymo metu bus galima prisiminti ir tą gerbiamosios S.Burbienės teiktą įstatymo projektą, ir tą įstatymo projektą, kurio dar nėra, apie kurį kalbėjo (jis nėra įregistruotas) gerbiamasis kolega N.Stasiškis. Taigi viską kartu sudėjus tą problemą, tą dilemą bus galima išspręsti, ir visiems laikams, o ne šiaip sau užmiršti. Neužsimiršta tokie dalykai, jeigu užsimirštų, tai būtų gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad šiam įstatymui būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 45. Už balsavo 10, prieš – 19, susilaikė 14. Nepritarta po pateikimo. Gal bendru sutarimu galima grąžinti iniciatoriams tobulinti? Dėkoju. Grąžinama iniciatoriams tobulinti.

Valstybės turto fondo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2331. Valstybės tarnybos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2332 (pateikimas)

2-7a, 2 –7b – Valstybės turto fondo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2331 ir jį lydintysis Valstybės tarnybos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2332. Pateikimas. Pranešėjas – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Teikiu gerbiamajam Seimui Valstybės turto fondo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą (pateiksiu abu), taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą. Kas lėmė tokias pataisas? O tai, kad Turto fondo vadovo alga yra 18 tūkst. litų, (taip, tikrai į rankas gauna 12 tūkst., ir dar su keliais litais), taip pat ir kiti darbuotojai ne ką mažiau uždirba, nors jie dirba kaip valstybinėje įmonėje. Kai būna biudžeto svarstymas ar kiti dalykai, jūs čia nieko nematote ir mes nematome, nes jie eina ne atskira eilute, o gauna asignavimus nuo parduoto valstybės turto, nors tie pinigai turėtų patekti į Privatizavimo fondą. Kodėl taip įvyko? O įvyko taip, nes gerbiamojo mūsų kolegos ekspremjero G.Vagnoriaus laikais (antrojo, tiesa) ponas Stasys Vaitkevičius vadovavo Turto fondui. Kai panagrinėjome, šiai institucijai valstybė buvo sudariusi išskirtines šiltnamio sąlygas, buvo priimti specialūs įstatymai. Kad ir kiek kovoji, kad kiek bandai tuos įstatymus pakeisti, patikėkite, ta dvasia dar plevena ir po šį Seimą, nors tas Seimas netrukus jau baigs savo kadenciją.

Bandžiau pakeisti dėl jų viešumo, dėl kitų dalykų. Lašas po lašo ir akmenį pratašo, todėl kai kurie dalykai daromi. Jie tapo šiek tiek viešesni, šiek tiek skaidresni. Todėl, gerbiamieji kolegos, čia ir siūloma įvesti būtent tą nuostatą, kad vadovybė ir tam tikri darbuotojai, kurie užsiima viešuoju administravimu… Informacija apie jų etatus yra įslaptinta, jie ne viską duoda, į ne vieną mano laišką jie tik pranešė, kad jų mokos fondą sudaro 5 mln. litų. Kai yra 100 darbuotojų, tai visai neblogai, bet iš tikrųjų jų mokos fondas yra gerokai didesnis, nes į tuos 5 mln. neįtraukiamos premijos, kurias jie dar taip pat gauna už nuomos pajamas ir įvairius kitus dalykus.

Beje, turbūt girdėjote skandalą, vakar kilusį Vyriausybėje, kai premjeras kartu su Vyriausybės nariais atmetė jų teikiamus privatizavimo objektus, jie teikė privatizuoti Vilniaus Gedimino prospekte 80 kv. metrų plotą už 20 tūkst. litų. Viskas lyg ir pagal įstatymą, o kalti liekame mes su jumis. Todėl aš siūlau pradėti svarstyti, gal tuomet per komitetą išreikalausime daugiau medžiagos. Dalis paslaugų tarnautojų tegul eis kaip paslaugų tarnautojai, o tie, kurie yra valstybės tarnautojai, tegul paklius nors tarp tų ir taip gana plačiai apibrėžtų valstybės tarnautojų. Tada mes matytume Valstybės turto fondo pinigus, matytume, kokias realias algas jie gauna ir panašiai. Tada galėtume arba jiems leisti tai daryti, arba neleisti. O dabar viskas vyksta aklai, o už viską vis tiek atsako Seimas, kuris, tai jau ne kartą net šiandien minėjau, Lietuvoje yra blogiausias. Todėl siūlyčiau po pateikimo pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų klausti kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs nemažai dėmesio skyrėte atlyginimų dydžiui. Aš tiesiog norėčiau jūsų pasiteirauti, jeigu jūsų valia būtų, kiek Turto fondo direktorius turėtų uždirbti?

A.MATULEVIČIUS. Visai neseniai aš pateikiau (tiesa, tam nelabai pritariama, nes valdininkai moka vaikščioti po Seimą), kad valdininkų atlyginimai neturėtų būti didesni už aukščiausiojo valstybės vadovo, kuris iš biudžeto gauna algą, ir bet kurių kitų, teisėjų, prokurorų ir panašiai. Visų pirma nuostata turėtų būti – ne didesnė už Prezidento algą. Tai vienas dalykas. Nesvarbu pavardė, kad ir kas būtų tas prezidentas.

Antra nuostata. Mano supratimu, Valstybės turto fondo vadovas tikrai neturėtų gauti daugiau negu ministras, nes aš nematau tam pagrindo. Kai aš vienu metu norėjau įteisinti pataisas dėl asmeninės jo atsakomybės, kai jis pasirašo privatizavimo sutartos, tai buvo pareikšti Biudžeto ir finansų komiteto argumentai, kad tokiu atveju jie nedirbs, jeigu jiems bus taikoma atsakomybė, kuri taikoma privačių firmų vadovams, pasirašantiems sutartis, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymą valdybos nariai gali paduoti į teismą ir išieškoti padarytą žalą. Šiuo atveju valstybės institucijai, kuri disponuoja mūsų turtu, šito nėra. Todėl nors šitą dalyką pabandykim jiems apriboti.

PIRMININKAS. Dėkoju, atsakėte į Seimo narių klausimus. Dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomones. Kolegė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Taip, kolegos, teikiamas įstatymo projektas gal ir turi racijos, bet pažiūrėjus į tai, ką yra pareiškęs mūsų Teisės departamentas, jam iki tobulumo dar toli. Norint, kad funkcionuotų taip, kokia yra idėja reikėtų reglamentuoti ne tiktai, taip sakant, administracijos vadovo, bet taip pat ir fondo valdybos narių darbo apmokėjimo tvarką. Kita vertus, kadangi tai yra susiję su finansais, frakcijos vardu prašau, kad Vyriausybė pateiktų išvadą šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės išvados buvo siūlymas Socialdemokratų frakcijos seniūnės I.Šiaulienės… (Balsai salėje) Palaukite, čia buvo siūlymas dėl Vyriausybės išvados. O vis dėlto mums pirma reikėtų apsispręsti dėl to, ar pritariame po pateikimo.

I.ŠIAULIENĖ. Pritariam, pritariam.

PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių. Bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo. Pritarta. Ačiū. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Yra siūloma paprašyti Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu prašyti? (Balsai salėje) Pritarta. Prašysime Vyriausybės išvados. Komitetai. Pagrindinis dėl Nr.IXP-2331 ir Nr.IXP-2332 yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėkui. Šiam pritarta. O papildomi dėl abiejų taip pat yra tie patys, t.y. Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos komitetai. Kolega A.Sysas norėtų pasiūlyti dar komitetą? Ne. Tad tiek. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje ištirti išvados“ projektas Nr.IXP-2638(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Turime vieną rezervinį neišnagrinėtą projektą. Tai Nr.IXP-2638, Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios komisijos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje ištirti išvados”. Išvadą pateiks kolegė J.Juozaitienė. Ją mielai kviečiu į tribūną.

J.JUOZAITIENĖ. Lietuvos Respublikos laikinoji komisija nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje ištirti buvo sudaryta 2002 m. liepos 2 d. Komisija, siekdama nustatyti, kodėl Vilniaus apskrityje vilkinamas žemės grąžinimo procesas ir žemės reforma, susipažino su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, žemę atkūrimo eiga, institucijų, atsakingų už žemės grąžinimą, žemėtvarkos specialistų bei jų darbo kontrolę vykdančių įstaigų darbu, nagrinėjo žmonių skundus bei pareigūnų ir specialistų padarytus pažeidimus. Vadovaudamasi minėto Seimo nutarimo 4 straipsniu komisija darbą baigė ir pateikė Seimui tvirtinti šias tyrimo išvadas. Tyrimo išvadas visi turite. Tai yra 14 lapų. Aš jų tikrai neskaitysiu.

Tyrimo išvadose yra labai detaliai aprašyta esama padėtis, priežastys šios padėties, pasekmės, kitų institucijų vertinimai, kurie turi tiesioginį ryšį su žemės grąžinimu Vilniaus apskrityje. Komisija prašo pritarti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje išvadoms ir, atsižvelgiant į numatomą nuosavybės teisių atkūrimo pabaigą 2004 metais, komisijos darbą pratęsti iki šių metų gruodžio 31 d., siekiant visoje Lietuvoje atlikti procesų monitoringą. Aišku, pati problemiškiausia yra Vilniaus apskritis. Dirbdami mes labai daug laiškų gavome iš pajūrio, taip pat iš Utenos rajono, Zarasų rajono, kur yra žemės grąžinimo klausimai, susiję su saugomom teritorijom ir su visais gražiais Lietuvos kampeliais. Kadangi mūsų komisija į šiuos laiškus iš esmės neturėjo, neprivalėjo atsakyti, tai buvo tik mūsų pačių iniciatyva, aš manau, kad tos problemos šiuose karštuose Lietuvos taškuose dar tikrai yra labai aktualios. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas, kad vis dėlto dirbant komisijai turbūt pirmą kartą Lietuvoje buvo taip sukrusta, kad už savo veiksmų pažeidimus buvo nubausti tiesiogiai su šiuo darbu susiję valdininkai. Mes žinome, visa atleidimų serija Nacionalinėje žemės ūkio tarnyboje, Žemės ūkio ministerijoje. Taigi faktiškai šis klausimas jau taip iškilo į paviršių, kad savotiškus rezultatus bent bausmės ir atsakomybės lygmeniu jis davė. Aišku, gaila, kad įstatymas yra be galo painus, be galo užsitęsęs, ir tiesioginio tokio poveikio, kad tą pačią žemę teisingai būtų atgavę piliečiai, šitą Gordijaus mazgą dabar jau labai sunku perkirsti. Bet turbūt vis tiek ką nors dar reikia daryti, nes žemės reformos pabaiga labai arti, tai 2004 metai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Kolega A.Stasiškis. Prašau.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, aš perskaičiau jūsų ataskaitą, dabar paklausiau. Vis dėlto pasigendu konkretumo. Jūs prisimenat, aš pas jus buvau atvedęs vieną pilietį iš Riešės, paskui tas pilietis buvo dar kelis kartus, atnešė 23 ar 24 žmonių skundus dėl Riešės seniūnijos visokių machinacijų dėl žemės. Tai ne tik persikėlusieji žemę, bet kiti vietiniai gyventojai, kurie niekaip negauna tų dviejų ar kiek hektarų žemės, kurią dirba nuo Perkūno metų, kitų, kurie persikėlė žemę iš kitų apskričių, po 2–3 kartus yra dingę dokumentai Riešės seniūnijoje. Tai vis dėlto koks tokių žmonių likimas, tokių problemų likimas? Ar jūs rekomenduojat ką nors peržiūrėti? Ar kas nors imsis spręsti tuos konkrečius dalykus, ar tiesiog tiktai tokie pageidavimai, kaip jūs ten rašot išvadoje – atkreipti dėmesį, pasiūlyti ir t.t. O kokio nors konkretumo ar yra?

J.JUOZAITIENĖ. Konkretumas yra toks, kad, pavyzdžiui, komisija pati nei grąžinti žemės, nei nubausti negali. Komisija tiktai prašė ir įpareigojo, pavyzdžiui, Riešės klausimu, tai ir Vilniaus rajono savivaldybę peržiūrėti savo nutarimus, buvo taip pat kreiptasi į apskritį, kad apskritis irgi kreiptųsi į Seimą arba į Vyriausybę su labai konkrečiu pasiūlymu, kaip būtų galima išspręsti asmeninio ūkio problemas, nes tos visos klaidos, kurios buvo padarytos, yra įvardytos. Jos yra įvardytos, kad nebėra tų pareigūnų, kad pagal to meto galiojančius įstatymus. Iš esmės ne komisija turbūt dabar turi pakeisti įstatymą ir daugelį įstatymų bei jų lygmenį, bet mes paprasčiausiai labai konkrečiai ir Žemės ūkio ministerijai suformulavom, kuriuos mūsų pageidavimu įstatymus reikėtų keisti, taip pat apskričiai, kad jie sukonkretintų problemą, kaip ją būtų galima tiek Vyriausybės, tiek Seimo lygmeniu išspręsti, ir užbaigti vieną kartą tą asmeninių ūkių problemą. Nes kitaip tai yra tiktai vaikščiojimas nuo Einošiaus pas Kaipošių, nes pati komisija to išspręsti neturi, tai ne jos funkcija.

PIRMININKAS. Kolega A.Poplavski.

A.POPLAVSKI. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš noriu paklausti jūsų, kaip šios komisijos pirmininkės, ar jūs iš tikrųjų iš šios tribūnos galite pasakyti, kad komisija, kuri buvo sudaryta būtent toms negerovėms tirti ir jas šalinti, pasiekė savo galutinį tikslą, taip sakant, yra svarus šios komisijos rezultatas? Ar iš tikrųjų yra padarytas pagrindas įstatymų bazei, ar tie skandalai, kurie buvo iškilę, yra komisijos nuopelnas jų paskelbimas? Ar jūs nemanot, kad šios komisijos darbą reikėtų pratęsti, galbūt padaryti ją nuolatine komisija ir toliau tirti, bandyti pataisyti tai, kas iš tikrųjų yra prigadinta šioje apskrityje?

J.JUOZAITIENĖ. Visų pirma, jeigu nebūtų problemos, nebūtų ir pačios komisijos. Šito klausimo neišsprendė nė viena Vyriausybė. Aišku, per 10 mėnesių komisijai išspręsti visus žemės grąžinimo klausimus yra neįmanoma. Nežinau, kas tai būtų, tai būtų tiesiog komisija, turinti stebuklingąją lazdelę. Bet manau tai, kad pagaliau bent jau valdininkų atsakomybės klausimas buvo iškilęs į paviršių ir kad turbūt pirmą kartą tiek valdininkų buvo atleista už pažeidimus, už moralinius, etinius darbo pažeidimus, ne įstatymų, nes vis dėlto jie tą žemę tvarkėsi įstatymo numatytu lygmeniu, kad mes galime dar kartą priminti atitinkamoms instancijoms, kuriuos įstatymus reikėtų keisti, kokius įstatymus dar galima tiems metams pakoreguoti. Manau, komisija tuo atžvilgiu atliko labai didžiulį darbą. Manau, reikėtų pratęsti jos darbą, nes dabar liko patys sunkiausi klausimai, t.y. pajūris, tai yra visos rekreacinės zonos ir Vilniaus apskritis. Tai, ką buvo galima išspręsti įstatymu, kas ėjo normalia, natūralia tvarka, viskas yra beveik sutvarkyta. O grąžinimo klausimus, į kuriuos per daugelį metų subėgo visos įstatymų klaidos, vis tiek reikia išspręsti. Tai nėra dienos ar mėnesio klausimas. Aišku, galima imtis radikalių veiksmų. Galbūt pradėsime nagrinėti nuo pradžių, kur buvo padaryta klaida, galbūt reikėjo visuotinės ir visiškos restitucijos. Dabar jau to nepadarysi. Bet palikti tą klausimą neišspręstą tikrai neįmanoma. Jis bus tikrai išspręstas vėl į kieno nors skausmingą pusę. Bet, manau, Konstitucinis Teismas išaiškino nuosavybės viršenybę, ir šia nuostata vadovaujantis reikia bandyti tai padaryti.

PIRMININKAS. Kolega G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamoji kolege, aš galėčiau tik užjausti, kad jūs drąsiai toliau brendate šiuo keliu, nes tai yra Gordijaus mazgas, kurio tikrai šiandien neišspręsime. Tai suprantu visiškai ramiai ir logiškai, todėl norėčiau klausti, kokius jūs dar uždavinius keliate jūsų komisijos pratęsimo sąlygai įvykdyti? Dabar būtų mano konkretus klausimas, nes Seimo kontrolieriai, net du, iš esmės rūpinasi žemės grąžinimo klausimais beveik kaip pagrindiniais ir dar vienas, kuris dirba su savivaldybėmis. Mes komitete dažniausiai turime skundų dėl Seimo kontrolierių darbo dėl žemės grąžinimo asmeninio sklypo atkūrimo, neteisingo atkūrimo. Ar nedubliuojate kartais? Ar nereikėtų toms institucijoms, kurias turime, pasakyti, kad jos turi vykdyti savo uždavinius ir pripažinti, kad mes pradėjome ne nuo nulio, ne nuo visiškos restitucijos, o nuo labai negarbingų kėslų pasisavinti daugeliui ne savo žemę kito sąskaita. Dabar mes nieko negalime padaryti, nes turime įstatymų seką, kurie leido tada tai daryti. Štai tiek.

J.JUOZAITIENĖ. Ačiū, kolega, už užuojautą. Nemanau, kad mes dubliuojame. Paprasčiausiai jie dirba savo darbą, o mes dirbame savo darbą. Kokių sąlygų reikia? Jokių naujų sąlygų nereikia. Aš tik sakau, kad to pratęsimo reikia ne tiek dabar dėl Vilniaus apskrities, bet dėl to, kad dar likę gabaliukai, labai nedideli gabaliukai, bet patys skausmingiausi – tai pajūrio zonos gabaliukai ir tie, kurie dar neišsidalinti pagal to meto galiojantį įstatymą prie ežerų. Kaip jūs sakėte, šimtu procentų viso to jau neįmanoma išspręsti, bet vis tiek reikia ieškoti būdų, kaip sušvelninti tą sprendimą, kad būtų galima rinkos kaina kažkam grąžinti pinigus, gal kažką kompensuoti. Čia yra ne mūsų pareiga, bet siūlyti būdus ir siūlyti kokius nors pakeitimus, manau, visų mūsų piliečių pareiga.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Jūratei Juozaitienei. Ačiū. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo, ar bendru sutarimu galima pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Jeigu tik toks motyvas, tai ačiū už pritarimą po pateikimo. Pradedame priėmimo procedūrą. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Prašom, kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, balsuojate už arba susilaikote, arba balsuojate prieš.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai: už balsavo 34, prieš nėra, susilaikė 5, nutarimas priimtas.

Seimo narių pareiškimai

Seimo narių pareiškimai. Norėčiau Valstybės švenčių organizavimo komisijos vardu pakviesti gerbiamuosius kolegas birželio 13, 14 ir 21 dieną į Gedulio ir vilties bei Okupacijos ir genocido atmintinų dienų renginius, skirtus birželio tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti.

Birželio 13 d. vyks renginiai 16.00 val. – Vilties valanda Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kiemelyje (Didžioji g. 17); birželio 14 d. 12.00 val. – valstybės vėliavos su gedulo juostomis pakėlimas Nepriklausomybės aikštėje, 12.30 val. – minėjimas prie paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams Lukiškių aikštėje (Aukų g. 2), 14.00 val. – Atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo, 16.00 val. – tradicinis tremtinių susitikimas prie žeminukės Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, 17.30 val. – Šv. Mišios šv. Kazimiero bažnyčioje (Didžioji g. 34), 18.30 val. – koncertas šv. Kazimiero bažnyčioje; birželio 21 d. 14.00 val. – Žemaitijos zonos tremtinių ir politinių kalinių chorų šventė Gargžduose.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu posėdį baigtą. Turiningo jums savaitgalio!