Keturiasdešimt ketvirtasis (390) posėdis
2003 m. birželio 12 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

2003 m. birželio 12 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. birželio 12 d. rytinį plenarinį posėdį. Siūlau užsiregistruoti. Pasitikrinsim, kiek mūsų yra, nepaisant vienu metu vykstančių kelių konferencijų ir visokių kitokių posėdžių. Prašom registruotis.

Kol kas 42, bet Seimo nariai renkasi ir, kai reikės balsuoti, aišku, turėsime daugiau. Mielieji kolegos, jūs turite… (Balsai salėje) Pakartosim, pakartosim, nesijaudinkit. Mielieji kolegos, jūs turite patikslintą darbotvarkę po Seniūnų sueigos ir po visokių kitokių posėdžių. Siūloma kai ką išbraukti ir nagrinėti vėliau. 1-9 punktas siūlomas išbraukti, nes yra tam tikra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Taigi turėsime pasitarti, ką darysim kitą savaitę. Šią savaitę, šiandien, neišeina nagrinėti. Yra iniciatyva dėl Laikinosios komisijos, nors tokia, kokia ji pateikta, tai nežinau, nebent pataisyta… Ten ne tas Statuto straipsnis ir mes negalime juo vadovautis. Siūlau pritarti darbotvarkei su visais išbraukimais ir papildymais. Ar nėra abejonių? Pritariame? Ačiū.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10, 13, 25, 55, 60, 71, 72, 73, 74, 77¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2012(2*) (svarstymas)

Mielieji kolegos, dabar pirmas kompleksinis klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir kartu su juo Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pagal registraciją Nr.IXP-2012 ir Nr.IXP-2013 projektai. Vieno antras, kito jau net trečias variantas. Pirmuoju klausimu pagrindinis komitetas buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, todėl kviečiu komiteto pirmininką pranešėją A.Sadecką į tribūną. Ruošiasi A.Sysas papildomo komiteto vardu. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, išnagrinėjo ir Teisės departamento, ir papildomo komiteto išvadas ir siūlymus, patobulino įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu šiam patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą papildomo komiteto vardu. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 25, 75 ir 77¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pateikė tokias pastabas, kad reikėjo pakeisti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 66 straipsnį nurodant, kad krašto apsaugos sistemos operatyvinėse tarnybose civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys pareigūnai, kaip ir kariai, nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje yra draudžiami valstybės lėšomis nuo jų priėmimo į tarnybą dienos.

Antra. Pakeisti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnį nurodant, kokio dydžio kompensaciją žūties ir sveikatos… atveju turi teisę gauti krašto apsaugos sistemos operatyvinėse tarnybose civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys pareigūnai, nes minėtame straipsnyje nurodytos kompensacijos yra skirtingų dydžių privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir rezervo kariams.

Trečia. Pakeisti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnį nurodant, kokios socialinės garantijos yra taikomos krašto apsaugos sistemos operatyvinėse tarnybose civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems pareigūnams.

Ketvirta. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti, kaip yra pateikta jums. Už šį pasiūlymą vienbalsiai balsavo visas komitetas. Siūlome pritarti. Dėkojame, kad pagrindinis komitetas atsižvelgė į mūsų pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, matyt, tik dėl balsavimo motyvų kolegė R.Juknevičienė? Diskusijoje niekas nenorėjo dalyvauti. Dėl kito? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime? Ačiū.

Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2013(3*) (svarstymas)

Antras pirmojo kompleksinio klausimo projektas. Vėlgi pranešėjai tie patys, bet tik kita eilės tvarka. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, todėl vėl kviečiu tarti žodį A.Sysą, bet šiuo atveju jau kaip pagrindinio komiteto atstovą. Ruošiasi A.Sadeckas. Prašom. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalyta šiandien ant stalų pagrindinio komiteto išvada. Vakar mūsų komitetas posėdžiavo. Dėl šio įstatymo mes posėdžiavome du kartus. Kadangi nebuvo gauta papildomo komiteto išvados, mums teko vakar ją svarstyti. Bet aš norėčiau nuo pradžios.

Buvo gauta Teisės departamento išvada, kuriai pritarta. Buvo dvi pastabos, abiem pritarta. Taip pat pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadai dėl 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimo. Komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Už šį pasiūlymą vienbalsiai balsavo visas komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą kalbą. Kolega A.Sadeckas – papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. Ruošiasi J.Sabatauskas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas, apsvarstė įstatymo projektą, siūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš – 2, susilaikė 1. Pagrindinis komitetas, kiek girdėjome, jį patobulino ir atsižvelgė į komiteto siūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo, vardu.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, nes šis įstatymo projektas suderintas su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 25, 27, 77¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu. Ačiū. Bendru sutarimu už – komiteto nuomonė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoms niekas neužsirašė, bet matau, kad nebus sutartinio pritarimo po svarstymo. Todėl, mielieji kolegos, prašom, vienas – už, vienas – prieš. A.Matulevičius ir kolegė R.Juknevičienė.

A.MATULEVIČIUS. Daug buvo svarstyta ši problema ir vienam, ir kitam komitete, todėl siūlyčiau po svarstymo pritarti ir priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar R.Juknevičienė – kita nuomonė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau atkreipti dėmesį į labai svarbų momentą svarstant šį projektą. Noriu atkreipti dėmesį, kad po svarstymų komitetuose pasikeitė siūlymas, kurį teikė Vyriausybė, ypač siūlymai, susiję su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. Padarę tokius pakeitimus mes iš esmės sukariname šią instituciją, o jai reikalingi ir kariškiai, ir vadinamieji civiliai tarnautojai, kurių protą, išsilavinimą, patyrimą galima panaudoti analizuojant medžiagą, kai labai reikalingas tokių žmonių, kurie dėl kai kurių aplinkybių galbūt negali būti kariškiai, darbas. Jeigu mes priimsime tokį įstatymą, kaip yra siūloma po komitetų pataisų, iš esmės civiliai tarnautojai, dirbantys Antrajame operatyvinių tarnybų departamente, turės visiškai kitokias sąlygas negu kariškiai, ir iš esmės tik kariškiai galės su jais rimtai konkuruoti dėl priėmimo į tą tarnybą.

Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tokie siūlymai, tokios pataisos, kurios padarytos Seime, visiškai neatitinka NATO valstybių praktikos, patirties ir standartų. Aš labai kviesčiau valdančiosios daugumos atstovus, tuos žmones, kurie užsiima NATO reikalais, kurie išmano tą sritį, atkreipti į tai dėmesį, po svarstymo (dar bus laiko) pateikti pataisas ir grąžinti Vyriausybės, aš kartoju – Vyriausybės, siūlymus, kurie buvo pateikti Seimui, nes tokiais siūlymais mes labai pabloginame situaciją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dabar mūsų salėje yra šiek tiek daugiau, todėl pirmą kartą balsuosime. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame šiam projektui po svarstymo, kaip siūlė pagrindinis ir kiti komitetai. Prašom balsuoti.

Už – 64, prieš – 7, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, pirmąjį klausimą išnagrinėjome.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.IXP-2648 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kadangi pirmasis rezervinis, gerbiamieji kolegos, yra susijęs su mūsų tolesniu darbu, aš prašyčiau, kad būtumėte malonūs sutikti apsispręsti dėl jo, t.y. dėl sesijos darbų programos priedėlio papildymo. Čia siūlomi du klausimai, kurie įrašyti į mūsų darbotvarkę. Ar nori kas nors paklausti, ar galime iš karto pereiti prie priėmimo? A.Matulevičius. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS. Aš noriu paklausti, kodėl kai kuriems Seimo nariams yra daroma išimtis, o kitiems, kurie sesijos metu registruoja įstatymų projektus, niekas nesirengia daryti išimties galbūt ir dėl svarbių įstatymų? Kas tame Seime darosi? Yra lygesnių už lygius?

PIRMININKAS. Ne, tai ne tas reikalas, gerbiamasis kolega. Jeigu kalbame apie dvyliktąjį punktą, tai mes šitą dalyką nagrinėjome ir sutarėme, kad bus…

A.MATULEVIČIUS. Aš turiu omenyje dėl azartinių lošimų. Kiekviename posėdyje svarstome tą klausimą. Tai galime rudenį apsvarstyti.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Paaiškinu. Taigi dėl dvyliktojo klausimo problemų nėra, nes mes nagrinėjome ir sutarėme, kad bus kitas variantas, ir jis yra registruotas. O dėl azartinių lošimų yra sutarta, kad mes svarstome visą paketą, ir tas yra numatyta kitą savaitę, bet vieno iš pranešėjų kitą savaitę nebus Seime. Taigi yra siūlymas vis dėlto pritarti. Visi kiti taip pat bus, o Seimo valia, kai ateis tas klausimas, ar aprobuoti, ar neaprobuoti. Galime balsuoti? Prašom, gerbiamieji kolegos, pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame šį nutarimą dėl sesijos darbų programos patvirtinimo. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. 55 – už, prieš – 4, 14 susilaikė. Pritarta. Ačiū.

Peticijų įstatymo 2 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2284(2*) (svarstymas)

Dabar vėl iš eilės. Antras darbotvarkės punktas – Peticijų įstatymo 2 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2284(2). Pagrindinio, t.y. Žmogaus teisių, komiteto vardu – pats komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius. Prašom, kolega.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šiandien, gerbiamieji kolegos, jums teikiame Peticijų įstatymo 2 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Komitetas pritarė patobulintam variantui. Šiandien siūlau jį tokį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, dabar dar papildomo komiteto, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, vardu turėtų kalbėti kolega J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstydamas šį projektą pritarė mūsų patarėjos siūlymams, kuriuos aš norėčiau perskaityti. “Atkreiptinas dėmesys, kad Peticijų įstatymas reglamentuoja ne tik Seimo Peticijų komisijos, bet visų – Seimo, Vyriausybės, savivaldybių – peticijų komisijų darbą ir piliečių kreipimosi su siūlymais, reikalavimais į visas minėtas institucijas pripažinimo peticija tvarką. Pateiktos pataisos bus taikytinos tik tuo atveju, jeigu Seime bus užregistruotas ar svarstomas teisės akto projektas, kuriame suformuluoti pareiškėjo kreipimesi pateikti siūlymai ar reikalavimai”. Taigi tuo atveju, kai pilietis, pavyzdžiui, kreipiasi į Vyriausybės Peticijų komisiją ir jo kreipimesi yra suformuluoti siūlymai ir reikalavimai, identiški Vyriausybės svarstomam teisės akto projektui, jo kreipimasis vis tiek turės būti pripažįstamas peticija ir toliau atsiras visos iš to išplaukiančios pasekmės. Todėl svarstytina, ar nereikia projekto 2 straipsnio, pildomo 9 straipsnio 7 punkto, išdėstyti taip, jog tokią galimybę, kad kreipimasis dėl nurodytų priežasčių nebūtų pripažįstamas peticija, turėtų ne tik Seimo Peticijų komisija, bet Vyriausybės ir savivaldybių peticijų komisijos. Taip pat projekto 2 straipsnyje, tai yra bazinio 9 straipsnio 7 punkte, reikėtų rašyti ne „teisės aktas“, o „teisės akto projektas“, nes kalbama ne apie priimtą, o užregistruotą ar Seime svarstomą teisės akto projektą. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į pastabas. Už – 8, 1 susilaikė, prieš nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijose kalbėti užsirašė kolegė G.Purvaneckienė. Kviečiu į tribūną.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu, kad nežiūrėtume formaliai į šį klausimą. Na, iš esmės Šeimos ir vaiko reikalų komisija ne pati inicijavo jo svarstymą, bet Žmogaus teisių komitetas kreipėsi į mus nuomonės, ir mes tada stengėmės įsigilinti ir svarstyti.

Taigi mūsų komisija atkreipė dėmesį į tokius dalykus, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje, kuriame piliečiams laiduojama peticijos teisė, amžius nenurodomas. Ten yra tik “piliečiai”. Dabartiniame Peticijų įstatyme taip pat yra parašyta “piliečiai”. Apriboti vaiko amžių, mūsų nuomone, yra netikslinga, nes yra įvairių kitų įstatymų, kuriuose vaiko amžiaus ribos nustatomos nevienodai. Civilinio kodekso 3.164 straipsnio “Nepilnamečio vaiko dalyvavimas užtikrinant jo teises” 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę savarankiškai kreiptis į Valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo 14 m. – į teismą. Vadinasi, pats vaikas gali kreiptis į teismą nuo 14 metų. Todėl būtų galima galvoti, jog ta riba, kai jis galėtų kreiptis su peticija, taip pat galėtų būti 14 metų. Kita vertus, pagal Baudžiamojo kodekso 13 straipsnį atsakomybė nustatyta asmeniui, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo suėjo 16 m., o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – 14 metų. Taigi mes matome, kad pagrindiniuose mūsų įstatymuose yra nustatytos įvairios amžiaus ribos, todėl manome, kad reiktų palikti taip, kaip yra, ir taip, kaip parašyta Konstitucijoje, paliekant tiesiog “pilietis” ir darant prielaidą, kad išties nebus daug vaikų, kuriems nesuėjo 18 metų, ir jie kreipsis su peticijomis. Jas vis dėlto galima išnagrinėti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mes turime vieną procedūrinę pastabą. Aš noriu kreiptis į pagrindinio komiteto pirmininką, jūsų išvadoje yra parašyta, kad jūs nepritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto vienam siūlymui. Ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas reikalauja, kad būtų balsuojama? Prašom. Šoninis mikrofonas, gerbiamasis Juliau. Ar jūs sutinkate su pagrindinio komiteto išvada, ar reikalausite balsuoti? Tada prašysiu vieną už, vieną prieš. Kol kas J.Sabatauskas dėl jūsų komiteto siūlymo, kuriam pagrindinis, tai yra Žmogaus teisių komitetas, nepritarė.

J.SABATAUSKAS. Tai yra komiteto nuomonė ir aš dabar neturiu galios nuspręsti kitaip. Todėl, aišku, komitetas siūlo balsuoti dėl 2 straipsnio, išdėstyti jį taip, kad tokią galimybę, kai kreipimasis dėl (…) nebūtų pripažįstamas peticija, turėtų ne tik Seimo peticijų komisija, bet Vyriausybės ir savivaldybių peticijų komisijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašyčiau vieną už, vieną prieš dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymo, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. V.Einoris. Prašom. Galima iš savo vietos, galima iš tribūnos. Jums įjungta. V.Einoris.

V.EINORIS. Seimo peticijų komisija šį projektą parengė atsižvelgusi į nemažų komisijos darbo patirtį, todėl manome, kad siūlomi pakeitimai buvo gerai apgalvoti ir pagrįsti. Dėl Žmogaus teisių komiteto siūlymo vietoj 18 m. įrašyti 16 m. Peticijų komisija neprieštarautų, tačiau komisija nesutinka su šio komiteto siūlymu iš parengto projekto išbraukti Peticijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies papildymą nauju 7 punktu: jeigu Seime yra užregistruotas ar svarstomas teisės akto projektas, kuriame yra suformuluoti pareiškėjo kreipimaisi, pateikti siūlymai ir reikalavimai.

Papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat mano, kad šis siūlymas yra pagrįstas, tik siūlo jį papildyti žodžiais “Vyriausybėje ar savivaldybėje”, su kuo mes sutinkame. Teisingumo ministerijos specialistai taip pat mano, kad šis Peticijos įstatymo papildymas būtų tikslingas. Be to, būtina pažymėti, kad žmogaus teisės čia tikrai nebūtų suvaržytos. Anaiptol, daug greičiau būtų išspręsta pareiškėjo keliama problema. Dabar peticijos nagrinėjimas pagal Peticijų įstatymą gali trukti 3 mėnesius, o paskui dar rengiamas projektas, jis svarstomas ir t.t. Taigi išeina labai ilga procedūra.

Dėl Žmogaus teisių komiteto tvirtinimo, kad pareiškėjas, teikdamas kreipimąsi, jaučia moralinį pasitenkinimą, todėl jo kreipimasis turi būti nagrinėjamas, nepaisant to, kad Seime, Vyriausybėje ar savivaldybėje jis jau yra svarstomas, galime atsakyti, kad pareiškėją Peticijų komisija apie visus savo sprendimus visada privalo informuoti, ką ji visada ir daro. Paprastai žmogus, sužinojęs, kad jo siūlomu klausimu Seime jau yra svarstomas projektas, dar labiau nudžiunga, nes supranta, kad jo siūlomi reikalavimai yra tikrai aktualūs ir svarbūs, todėl pareiškėjas nebūtų morališkai nuskriaustas, bet, priešingai, jo problema būtų išspręsta daug greičiau. Teiginys, kad Seime ne visi svarstomi projektai yra priimami, manau, yra nepagrįstas, nes peticijos nagrinėjimas baigiasi Seimo protokoliniu nutarimu, – tenkinti ar atmesti pareiškėjo peticijoje pateiktus siūlymus. Čia irgi nėra garantijos, kad, priėmus Seimo protokolinį nutarimą – tenkinti pasiūlymą, įstatymo projektas bus priimtas. Atsižvelgdami į visa tai, prašytume projekte palikti Peticijų komisijos siūlymą, Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį papildyti 7 punktu, tik su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisomis.

PIRMININKAS. J.Veselka. Primenu, kad mes turėtume kalbėti apie Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymus, kuriems nepritarė Žmogaus teisių komitetas. Kolega V.Einoris kalbėjo šiek tiek plačiau, bet ir tai gerai.

J.VESELKA. Aš labai trumpai. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs irgi skaitykite, ką aš paskaitysiu, ir paaiškinkite man, ką tai reiškia lietuviškai. Štai 6 punktas, 2 straipsnio, 9 straipsnio papildymas… “Kreipimąsi paduoda ne 16 m. sukakęs Lietuvos Respublikos ar užsienietis”… Kas čia? Vokiškai “ne” eina visada gale, gal čia angliškai ar prancūziškai, ar kinietiškai? Aš niekaip nesuprantu, koks čia sakinys.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia turiu pasakyti, kad mes susitarėme, jog kalbame dėl kito dalyko. Bet jau antras Seimo narys iš eilės vis tiek kalba tai, kas jam rūpi. Mielieji kolegos, ar bendru sutarimu pritariam pagrindinio komiteto išvadai? Ar, kaip reikalauja Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojame dėl jų pataisos? Kol kas tik tiek. O dėl viso projekto mes balsuosime vėliau. Prašom. Gerbiamasis G.Dalinkevičiau, eikite į tribūną ir paaiškinkite pirma dėl konkretaus Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymo, dėl kurio jie reikalauja balsuoti, o paskui dėl viso projekto. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man atrodo, kad truputį mes sukirtom ietis ne ten, kur reikia. Teisės ir teisėtvarkos komitetas gal ir turi racijos, sakydamas, kad teisėkūros prasme iš tikrųjų labai gerai, jeigu yra koks projektas, kad žmogus iš karto atsiima savo pateiktas pastabas ir t.t. Tačiau neužmirškime, kad Peticijų komisijos pareiga – vis dėlto priimti peticiją. Ir mes jau apribojame šiek tiek norėdami suvaržyti savivaliavimą paduodant peticiją, tai yra teisinga, mano manymu. Nėra ko bijoti 16 metų, mes komitete kalbėjome su gerbiamąja G.Purvaneckiene. Tai yra sąmoningo žmogaus apraiškos. Aš nesutikčiau, kad reikia atimti teisę kiekvienam padavus, iš karto pamačius dokumentus, bėgti į šalį. Tai yra vis dėlto žmogaus teisių ribojimas. Labai kviesčiau gerbiamąjį Seimą išgirsti, ką aš sakau. Tai nėra tokia didelė apkrova, kaip yra teigiama, tačiau tai yra iš tikrųjų svarbi moralinė teisė, kurios mes negalime atimti. Aš dar kartą kartoju – labai prašau išgirsti ir neiti tuo keliu, kuris yra šiek tiek formalizuotas, ir negirdėti, kad žmogus galėtų ir turėtų teisę. Aš kviečiu balsuoti prieš tokį pasiūlymą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi pagrindinis komitetas reikalauja balsuoti dėl jų pataisos, kuriai nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, prašom susikaupti ir balsuosime. Kolegos, dėmesio! Ar pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui. Aš labai atsiprašau, ar jūs galite gražiuoju susitarti ir iki priėmimo pateikti? (Šurmulys salėje) Gerbiamasis Dalinkevičiau, gerbiamasis Sabatauskai, jeigu jūs galėtumėte susitarti gražiuoju ir pateikti priimti suderintą variantą, tada nereiktų balsuoti. Ar galima taip? Ne. Prašom. Dar? Prašom dar kartą G.Dalinkevičių į tribūną.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad tikrai galime surasti normalų bendrą sprendimą, kuriuo nebūtų pažeistos žmogaus teisės šiuo aspektu, taip pat būtų formalizuotas visas tas procesas. Aš nematau tikros problemos.

PIRMININKAS. Tai ar galime gražiuoju susitarti, kad priėmimui…

G.DALINKEVIČIUS. Reikia gražiuoju tartis.

PIRMININKAS. V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Aš niekaip neįsivaizduoju, kur čia pažeistos teisės? Žmogus nežino, kas mūsų šiame aparate darosi. Jis pateikė labai svarbų klausimą, ir tas svarbus klausimas jau svarstomas. Tai kam šitą mechanizmą iš naujo užsukti ir apkrauti Seimą, apkrauti komitetus, jeigu mes galime pakviesti, pasakyti, ir žmogus patenkintas. Argi čia varžomos teisės? Jeigu jo klausimas svarstomas, mes visada darome taip, kaip reikia, kaip reikalauja Peticijų įstatymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes čia darome problemą lygioje vietoje. J.Sabatauskas. Jeigu reikalaujate balsuoti, tai balsuosime, ir kaip bus, taip bus, ir paskui vis tiek priėmimui bus patikslintas variantas. J.Sabatauskas. Prašom. Ar reikalaujate balsuoti, ar prisiimate įsipareigojimą kartu su kolega G.Dalinkevičiumi ieškoti sutarimo?

J.SABATAUSKAS. Kolegos, problema ta, kad Peticijų įstatymas yra vienas. Nėra Seimo Peticijų įstatymo, nėra atskiro įstatymo, reglamentuojančio Vyriausybės komisijos darbą, nėra atskiro įstatymo, reglamentuojančio savivaldybių komisijos darbą. Viskas yra viename Peticijų įstatyme ir, manyčiau, būtų gana logiška papildyti nuostatomis, kad tas pats būtų taikytina ir Seimo Peticijų komisijos darbui, ir Vyriausybės Peticijų komisijos darbui, ir savivaldybių. Manyčiau, kad piliečio teisės, žmogaus teisės, turėtų būti ginamos. Sakykim, jis paduoda savo peticiją, ir jeigu tuo metu yra analogiškas projektas, iš tikrųjų ne visi turi galimybę naudotis internetu ir nustatyti, kokios stadijos yra projektas. Juo labiau Vyriausybės ar savivaldybių, nes savivaldybių projektai apskritai nėra skelbiami, ne taip kaip Seimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas toks. Balsuojame ar ne? Balsuojame. Gerai. Mielieji kolegos, dėmesio, mes balsuosime dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritaria. (Balsai salėje) Taip, už siūlymą. Už Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą, o tie, kurie laikosi pagrindinio komiteto nuomonės, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 32, prieš – 9, susilaikė 26. Nepritarta.

Vis tiek galioja mano siūlymas, kad abu garbingi Seimo nariai iki priėmimo suderintų ir pateiktų patikslintą variantą. Sutinkame? Gerbiamasis Dalinkevičiau, gerbiamasis Sabatauskai, galioja mano siūlymas, kad iki priėmimo jūs pateiktumėte patikslintą variantą. Tinka? Ačiū.

Telekomunikacijų įstatymo 6 ir 62 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2570(2*) (svarstymas)

3 darbotvarkės punktas – Telekomunikacijų įstatymo 3 ir 62 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2570(2). Pagrindinio komiteto vardu, Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu, komiteto pirmininkas A.Kunčinas. Ruošiasi V.Popovas.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas birželio 9 d. svarstė įstatymo projektą. Išnagrinėjome Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir joms pritarėme. Taip pat išnagrinėjome ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktus pasiūlymus, kurie buvo iš dviejų dalių. Pirmoji dalis yra siūlymas tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pastabas, kurioms pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Mes tam pritarėme. Be to, Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pateikęs siūlymą daryti svarstymo pertrauką, kol bus pateiktas Seimo lydimasis ATPK tam tikrų straipsnių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas antrajai siūlymo daliai siūlo nepritarti. Mes siūlome, kad Seimas baigtų įstatymo projekto svarstymą, o priėmimą atidėtų iki Seimui bus pateiktas lydimasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas aiškus. V.Popovas – papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom, kolega.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Pagrindinio komiteto pranešėjas paminėjo mūsų komiteto sprendimus. Su jų pasiūlymu, ko gero, būtų galima sutikti ir iš tikrųjų galima baigti svarstymo procedūrą, o priėmimą atidėti vėlesniam laikui, kol bus pateikti lydimieji ATPK tam tikrų straipsnių pakeitimai. Ačiū.

PIRMININKAS. Diskusijos už ir prieš. A.Kašėta. Prašom, kolega. A.Kašėta. Prašom, galite kalbėti iš vietos, mikrofonas įjungtas.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui, nes mūsų nesena patirtis dėl asmens duomenų apsaugos ir su tuo susijusių problemų rodo, kad, deja, Vidaus reikalų ministerijos institucija, kuri turėjo iš dalies vykdyti priežiūrą ir įvesti tvarką, su savo uždaviniu nesusitvarkė. Todėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija galėtų rengti patikrinimus, duoti nurodymus pažeidimams pašalinti, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir kartu užtikrinti konstitucines piliečių teises. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti prieš. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū. Primenu, kad kolega A.Kunčinas siūlė, kad galutinis priėmimas būtų tada, kai bus tam tikra Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa. Tai pastaba mums kaip darbotvarkių sudarytojams.

Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 26¹, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2561(2*) (svarstymas)

1-4 darbotvarkės klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją G.Šivicką pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Projekto registracijos Nr.IXP-2561(2). Svarstymo stadija. Prašom, kolega.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Yra apsvarstytos Teisės departamento pastabos, be to, yra mano pasiūlymas šiam įstatymo projektui, jam komitetas pritarė. Siūlome pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose niekas nenorėjo kalbėti. (Balsai salėje) Čia dėl motyvų. Tada kviečiu kolegą A.Klišonį tarti žodį prieš, kaip aš supratau. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas iš tikrųjų sukėlė gana kontroversiškus vertinimus verslo visuomenėje. Mes puikiai žinome, kad finansų viceministras ponas Vitas Vasiliauskas pasimetė pateikdamas tokį terminą kaip “tikroji ekonominė esmė”, kuris neaiškus nei jam pačiam, nei mokesčių administratoriams. Dabar mes kalbame apie tai, kad ne ginčo tvarka būtų galima nurašyti lėšas iš įmonių mokesčių administratorių sprendimu.

Tenka pasakyti, kad apie 80% skundų dėl mokesčių administratorių veiksmų pasiteisina arba bent iš dalies pasiteisina. Mes turime liūdną praktiką, kaip sunkiai yra grąžinamas PVM legaliai, ne juoduose sąrašuose esančioms įmonėms. Dabar mes tą problemą dar labiau aštriname, nors turime nepamiršti to dalyko, kad valstybė ir taip verslui yra skolinga per milijardą litų. Yra sudaromos visiškai nevienodos sąlygos ir galima kalbėti apie tai, ar yra konstitucinė lygybė tarp valstybinės nuosavybės, tarp valstybinių institucijų ir privačių institucijų. Ar mes čia neįžvelgiame konstitucinio konflikto, nes lygios teisės garantuotos tiek vieniems, tiek kitiems.

Siūlyčiau šį įstatymo projektą atmesti, nepritarti jam, nes iš principo jis yra ydingas. Ačiū.

PIRMININKAS. B.Bradauskas – nuomonė už. Prašom, kolega. Ar kolega G.Šivickas? Prašom. B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkui, pirmininke. Keistokai skamba ką tik kalbėjusio kolegos kalba. Matyt, jis visiškai neįsigilinęs į mokesčių administravimo reikalus. Jeigu būtų daroma taip, kaip jis siūlo, galima “laidoti” biudžetą iš karto, o teismus užverstume tūkstančiais bylų, kurios nebūtų peržiūrėtos metų metais. Pagalvokime, apie ką mes kalbame. Aš tiesiog nenoriu net diskutuoti dėl šio klausimo. Dėkoju.

PIRMININKAS. Nenorite, o teks diskutuoti. Dabar pirmiausia turime apsispręsti balsuodami, ar pritariame po svarstymo. Prašom balsuoti. Kolegos, registracija ir balsavimas, ar pritariame po svarstymo, kaip siūlo pagrindinis komitetas, bet priešinasi kai kurie Seimo nariai.

Už – 38, prieš – 13, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo. Ačiū.

Baudžiamojo proceso kodekso 151, 168, 186, 276, 407, 409 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2607(2*) (svarstymas)

Dabar keletas kodeksų. Visų pirma Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Irgi svarstymo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-2607(2). Pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbės kolega R.Sedlickas. Prašom. Ruošiasi G.Dalinkevičius. Prašom, kolega.

R.A.SEDLICKAS. Šios pataisos daugiausia susijusios su techniniais dalykais. Visoms pastaboms buvo pritarta, išskyrus vieną, kuri susijusi su 3 straipsnio 1 dalimi. Ten klausimas yra, ar leisti nepilnamečius apklausti vien tik ikiteisminio tyrimo teisėjui, ar ir prokurorams. Tai ilgai buvo svarstyta, ir klausimas iš esmės yra toks: kiek gali būti viešumo dėl to nepilnamečio. Yra abiejų pusių argumentai, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė tą pasiūlymą. Dėl viso kito mes vienbalsiai balsavome už.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. G.Dalinkevičius – papildomo Žmogaus teisių komiteto vardu. Prašom, kolega.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė šį projektą, nutarė iš esmės pritarti siūlomam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui atsisakyti 3 straipsnio, bazinio įstatymo 186 straipsnio, 1 dalies papildymo kaip mažinančio vaiko teisių apsaugą. Komentarus turbūt vėliau, nes…

PIRMININKAS. Gal iškart pasakykite, nes norinčių diskutuoti nėra, ir mums reikės apsispręsti, jeigu jūs, žinoma, reikalaujate balsuoti dėl to dalyko, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Aš turiu galvoje labai paprastą dalyką. Tekstas byloja, tarsi ikiteisminio tardymo teisėjas tada galėtų remtis faktu, kad jis gali neapklausti, nors šiandien įstatymas sako, kad jis iš esmės privalo apklausti nepilnametį ir prokuroro tik teikimu. Vadinasi, iš esmės būtų galimybė nevykdyti tokio įstatymo. Žodelis “ar” neišplečia teisių, kaip tik šiek tiek siaurina. Todėl aš norėčiau pabrėžti, kad toks pasiūlymas šiek tiek mažina mažamečio apklausos galimybes, o vis dėlto auka, nukentėjusi vieną kartą, ikiteisminio tardymo teisėjo turi būti apklausta. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mums reikės apsispręsti dėl Žmogaus teisių komiteto pasiūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Ar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar iškart balsuojame? Niekas nenori? Kolega R.Sedlickas. Ne? Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Žmogaus teisių komiteto siūlymo dėl kodekso 186 straipsnio, arba šio įstatymo 3 straipsnio. Primenu, kad pagrindinis komitetas nepritarė. Dėmesio! Kas remiate papildomo komiteto nuomonę, balsuojate už, kas manote kaip pagrindinis komitetas, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 8, prieš – 8, 30 susilaikė. Nepritarta.

Ar bendru sutarimu galime pritarti visam projektui? Ačiū. Pritarta. Ir šis klausimas išspręstas.

Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr.VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr.IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr.IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4, 5, 10 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 10¹ straipsniu bei 14 ir 45 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2608* (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, kitas kodeksas arba, tiksliau, kompleksinis klausimas – Baudžiamojo kodekso, patvirtinto tam tikru laiku, Baudžiamojo proceso kodekso, irgi patvirtinto kada reikia, Bausmių vykdymo kodekso, irgi patvirtinto kada reikia, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais ir dar kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Taip pat svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu pagrindinio komiteto, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, vardu kalbėti J.Sabatauską. Dėl stenogramos primenu, kad projekto registracijos Nr.IXP-2608. Prašom, kolega. Ruošiasi G.Dalinkevičius.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą. Buvo gauta viena Teisės departamento pastaba, kuriai buvo nepritarta. Komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi pataisų nėra ir norinčių kalbėti nėra, ar bendru sutarimu galime pritarti? Galime? Pritarta. Ačiū.

Darbotvarkės 7 punktas – ATPK… Atsiprašau, G.Dalinkevičius, bet aš jo nematau. Gerbiamasis Dalinkevičiau, jeigu dar norite tarti žodį, prašom, bet jeigu ne, galime sutaupyti. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, tiesiog noriu pasakyti, kad komitetas pritarė bendru sutarimu šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada tikrai turiu visišką teisę dar kartą klausti, ar reikalauja kas balsuoti, ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Galime? Ačiū. Pritarta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 165, 176, 195, 196, 224, 225, 259¹, 269, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 194, 198, 199, 199¹ straipsniais ir 165¹, 194¹, 197 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2172(2*) (svarstymas)

Dabar tikrai jau darbotvarkės 7 punktas – ATPK kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir šio kodekso kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Vėl kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto atstovą J.Sabatauską. Ruošiasi A.Kašėta. Projekto registracijos Nr.IXP-2172(2). Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė minėtą projektą. Buvo gauta nemažai Teisės departamento pastabų, joms pritarta. Taip pat iš Teisės instituto, daugeliui jų pritarta, kai kurioms ne. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pateikė du siūlymus. Vienam pritarta, jis buvo konkrečiai suformuluotas, kitam nepritarta – dėl sankcijų patikslinimo, nes nebuvo aiškaus suformuluoto siūlymo. Komitetas patobulintam įstatymo projektui pritarė: 4 – už, 2 – prieš, 1 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių… Ne, atsiprašau. Dar yra A.Kašėta – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė įstatymo projektą ir siūlo jį tobulinti pagrindiniam komitetui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus, komiteto pateiktą siūlymą bei pastabas. Siūlymas: projekto 176 straipsnio pavadinime prieš žodžius “šaudymas iš šaunamojo” įrašyti žodį “neteisėtas”, taip pat svarstyti klausimą dėl sankcijų patikslinimo 165, 194 straipsniuose. Balsuota bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, ar galime (nematau, kad kas kalbėtų) bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime? Ačiū. Pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijos Konstitucijos pataisoms rengti pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2615(2) (svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, mes šiek tiek sutaupėme laiko. Kadangi jau man šiandien sekasi, turiu teikti keletą klausimų, ar galime galutinai apsispręsti dėl konstitucinės komisijos. Yra naujas variantas. Dabar jau yra ir komisijos pirmininkas, išrinktas komisijos, ir naujas pirmininko pavaduotojas, t.y. pirmininkas – J.Bernatonis, pirmininko pavaduotojas – V.Žalnerauskas. Ar nori kas kalbėti svarstymo metu? Nėra norinčių kalbėti. Tuoj, minutėlę. Dėl balsavimo motyvų, taip? Gerai. Prašom, tada dėl balsavimo motyvų įjungiame. Prašom, Algirdai Griciau. Ar kolega Klišonis? Kuris iš jūsų? (Balsas iš salės: Masiulis.) E.Masiulis? Prašom. E.Masiulis – nuomonė prieš.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jau praeitą savaitę šis klausimas Seimo salėje skambėjo ir mes savo frakcijos nuomonę išdėstėme. Šios nuomonės mes nekeičiame. Esame ir toliau įsitikinę, kad tokiai svarbiai komisijai, kuri yra atsakinga už Konstitucijos pataisų rengimą, nes svarbiausia, kad joms būtų pritarta kuo plačiau visose Seimo frakcijose, tikrai turi vadovauti asmenybė, kuri ne skirtų, bet jungtų politines jėgas. Mes manome, kad gerbiamasis J.Bernatonis, kuris tikrai turi kompetencijos konstitucinės teisės srityje, vis dėlto nėra pats tinkamiausias kandidatas, nes ir visai neseni įvykiai, kai gerbiamasis J.Bernatonis atsistatydino iš vidaus reikalų ministro posto, rodo, kad ministras ne visada galbūt adekvačiai suvokia situaciją ir ne visada yra linkęs siekti kompromiso. Todėl manome, jeigu šis sprendimas šiandien bus priimtas (greičiausiai turbūt taip ir atsitiks, nes matome, kad vėlgi nėra siekiama kompromiso dėl kandidatūros), tai tikrai apsunkins konstitucinių pataisų rengimą ir mūsų pritarimą būsimoms konstitucinėms pataisoms. Kviestume šiandien sprendimo dar nepriimti, dar kartą pamėginti aptarti ir kitas kandidatūras, kad galėtume surasti patį optimaliausią kandidatą.

PIRMININKAS. Ačiū. Viena nuomonė aiški. Kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kolega E.Masiulis pabrėžia, kad J.Bernatonio kompetencija toje srityje yra gana aukšta ir pakankama. Ir vis dėlto svarbiausia yra kompetencija, o visus kitus dalykus vis tiek spręs ne vien J.Bernatonis, spręs visa komisija. Todėl, man atrodo, šios kandidatūros priimtinos ir siūlau joms pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi balsuosime, nes aiškiai nuomonės išsiskyrė. Mes balsuojame, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui. Kolegos, dėmesio, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo nutarimui dėl Konstitucijos komisijos vadovybės pakeitimo. Keičiami abu vadovai.

Už – 45, prieš – 7, 13 susilaikė.

Taigi, kaip susitarėme, tada iš karto galime balsuoti dėl priėmimo. Bet gal kas nori balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Čia yra du straipsniai: pirmas – esminis, antras – dėl įsigaliojimo. Ar gal dėl balsavimo motyvų dėl viso ir iš karto balsuojame, ar reikalauja kas dėl kiekvieno straipsnio? Dėl viso. Tada prašom. Dabar A.Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gyvenime būna visko: ir juodo, ir balto, ir kitų spalvų, žmogus gali ir klysti, žmogus gali ir pasitaisyti. Bet aš nemanau, kad gerbiamasis J.Bernatonis negali vadovauti Seimo konstitucinių pataisų komisijai. Dabar čia kažkas labai, gal daugiau tik dėl politinių žaidimų, sureikšmino šį postą. Visų pirma – už jį labai nedaug moka, kiek aš pasidomėjau, tai tikrai ne ministro, ir ne premjero postas, o antra – mes nelabai daug priimame konstitucinių pataisų, kurias galbūt ir reikėtų priimti. Bet jeigu tam nėra Europos Sąjungos valios, arba nurodymo, kaip dėl žemės pardavimo, arba bendro didžiulio politinio sutarimo, todėl, manau, čia visiškai be reikalo laužomos ietys, be reikalo eskaluojama ši problema. Manau, ši kandidatūra gana tinkama, juo labiau kad mūsų frakcija duoda labai gerą, stiprų ir patyrusį pavaduotoją. Taigi tikrai siūlau balsuoti už, nepolitikuoti, nes, ponai liberalai, ir jūs turite figūrų, kurios ne visiems priimtinos, bet jūs per prievartą brukate. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Priešinga nuomonė – A.Klišonis. Prašom, kolega.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai malonu buvo išgirsti kolegos A.Matulevičiaus kalbą, nes to konflikto, kuris buvo tarp buvusio gerbiamojo ministro ir generalinio komisaro, metu jo nuomonė buvo kitokia, nors, be jokios abejonės, turbūt politika yra kompromisų namas. Tačiau aš noriu pažymėti dar ir kitą dalyką, pratęsdamas tą mintį, kurią išdėstė mūsų frakcijos seniūnas gerbiamasis kolega E.Masiulis. Norint pakeisti Konstituciją, reikalingas sutarimas, sutarimas tiek pozicijos, tiek opozicijos. Dabar aš suprantu dėl tos dūdos, į kurią pučia liberalai demokratai kartu su socialdemokratais, nes pirmininkas yra skiriamas iš pozicijos, tačiau ne iš opozicijos skiriamas pavaduotojas. Jeigu mes norime ieškoti ir surasti tą kompromisą, apie kurį labai daug kalbame, labai gražiai kalbame, mes turime rasti tą kompromisą ir visų pirma turime jo ieškoti. Aš nematau šiame nutarimo projekte kompromiso ieškojimo, todėl negaliu pasisakyti už šio projekto sprendimą.

PIRMININKAS. G.Kirkilas. Prašom, kolega.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų gana sunku suprasti, kada mūsų liberalai sako teisybę, o kada meluoja. Prieš tai jie kritikavo ministrą ir gynė policijos komisarą Vytautą Grigaravičių, o šiandien spaudos konferencijoje vienas jūsų iš lyderių, ponas E.Gentvilas, kalbėjo priešingai. Būtų gerai, kad jūs apskritai kokią nors aptartą nuomonę pasiūlytumėte visuomenei, nes dabar nesuprasi, kas iš tikrųjų ir kaip yra. Bet esmė ne čia. Manau, kad visos partijos, prisimename, per rinkimus aiškina, kad turi būti kompetencija ir panašiai. Šiame Seime nėra tiek daug žmonių, o, ko gero, mažiausiai jų yra tarp liberalų, kurie išmano konstitucinę teisę, kurie, beje, prie tos Konstitucijos kūrimo yra prisidėję, kurie yra dalyvavę Konstitucinio Teismo įvairiose bylose. J.Bernatonis, mano požiūriu, yra vienas iš kompetentingiausių žmonių šiame Seime kaip Konstitucijos žinovas ir specialistas. Todėl siūlyčiau, gerbiamieji kolegos, visų pirma, kaip mes ir žadame per rinkimus, atsižvelgti į kiekvieno mūsų kolegos kompetenciją, tinkamumą toms pareigoms, tada greičiau Lietuvoje bus progresas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar A.Gricius. Nuomonė prieš. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Dėkui. Na, kolegai G.Kirkilui, kurį tikrai labai gerbiu kaip ambasadorių Kaliningrado klausimais ir daug nusipelniusį mūsų užsienio politikai. Gal nereikėtų mėtyti akmenų į kitą daržą, geriau pasidairykite tarp savų, kiek ten tų nuomonių sutapimų būna, kiek būna skirtumų. Man atrodo, tikrai jūs pralenkiate daugelį čia esančiųjų.

Vakar man teko laimė ar nelaimė dalyvauti “Spaudos klubo” laidoje ir matyti Danijos valandos trukmės filmą, kuriame buvo rodoma, kaip daroma politika, kaip vedamos derybos. Mes pamatėme, koks yra tikrasis politikų veidas. Viena yra sakoma į akis, kita kalbama už durų, kita kalbama po kilimu ir t.t. Aš manau, kad mūsų Seimo žemas autoritetas dėl to, kad dažnai mūsų politikai, šiuo atveju atsakinga valdančioji dauguma, žmonėms sako vienus dalykus, o siekia visai kitų tikslų. Paskutiniai du pavyzdžiai. P.Papovo inicijuotas, priimtas įstatymas dėl savivaldybių. Matome, kokius šiandien turime rezultatus Vilniuje, kai per du mėnesius nesugebame suformuoti Vilniaus savivaldybės ir Vilnius yra be valdžios. Tam, kad Seimo nariai galėtų nori dalyvauti, nori nedalyvauti. J.Bernatonio per jėgą prastumtas šiame Seime įstatymas dėl savivaldybių rinkimų ir Prezidento rinkimų sutapatinimo, buvo 4 mėnesių skirtumas. Kitose valstybėse po mėnesio būna, nes tai yra skirtingi rinkimai. Mes turėjome keturis mėnesius bevaldystę, dabar turime neaiškias valdžias savivaldybėse ir kenčia visa Lietuva. Todėl aš norėčiau, kad šią formuluojamą įstatymo pataisą mes priimtume konsensusu. Galų gale turime kalbėti apie tai, kad yra valstybiniai reikalai, kur atskiri mūsų partijų interesai neturi susikirsti, mes turime kai kur siekti ir bendrų tikslų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės kolega G.Dalinkevičius. Bet aš labai atsiprašau, turiu pasakyti, kad aną įstatymą stūmė ne J.Bernatonis, o jūsų nuolankus tarnas Č.Juršėnas. Prašom patikslinti. (Balsai salėje) Prašom. G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tiesiog įdomu klausyti gerbiamąjį kolegą A.Gricių, kai jis visomis negerovėmis kaltina tą, kas jam patinka, net užmiršdamas istorijos tikruosius faktus. Tai pirma.

Antra. Man regis, be reikalo, iš tikrųjų yra daug keikiamų aliuzijų į savivaldybes, gal net ir į praeitį, nes gerbiamasis J.Bernatonis iš esmės yra rimtas, šiandien tikrai labai išprusęs teisininkas, kokio reikia, kuris būtų Komisijos Konstitucijos pataisoms rengti priekyje. Visi pasiūlymai turi būti įvertinti ir, man regis, šis žmogus puikiausiai ir geriausiai tvarkysis su šiomis pareigomis. Kviečiu balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, I.Šiaulienė, būdama komisijos pirmininkė, dirbo ne geriausiai, bet kairieji turi daug prastesnių darbininkų. Žodžiu, ji visiškai galėjo likti vadovauti.

Antras dalykas, dėl proporcijų liberalai jau kalbėjo. Komisijos sudaromos vien, galėtume sakyti, nesakau konkrečiai, iš valdančiosios daugumos, bet libdemų siūlytas pavaduotojas ir patvirtintas pavaduotojas nėra gerai. Opozicija turėjo turėti šitą vietą.

Trečias klausimas. Ar visiems atsistatydinusiems ir atstatydinamiems ministrams mes Seime duosime po gerą postą. Tokių atstatydinimų, atsistatydinimų daugės ir šitas precedentas J.Bernatoniui, mano supratimu, nėra geras.

Dar vienas dalykas. J.Bernatonis, kaip rodo jo darbas ministerijoje, pasižymi, iš tikrųjų turi daug organizacinių, vadybinių ir tiesiog žmogiško bendravimo trūkumų. Ypač prasti buvo jo santykiai su žiniasklaida. Seimo komisijai tai bus nenaudinga.

Ir paskutinis dalykas. A.Matulevičiaus argumentai dėl to, kad iki šiol Komisija Konstitucijos pataisoms rengti siūlė mažai Konstitucijos pataisų. Suprantu, dabar tų pataisų atsiras daugiau. Tai štai dėl šito pagrindinio argumento, jeigu J.Bernatonio komisija iš tikrųjų bus pataisų gaminimo mašina ir Konstitucijos perrašymo mašina, po tokios A.Matulevičiaus kalbos, o jis vis tiek Prezidento balsas mūsų Seime, aš negalėsiu paremti J.Bernatonio kandidatūros.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pasiūlyti galima daug, bet balsuoti tai visi turėsime. Dabar kalbės I.Šiaulienė, po to kolega S.Lapėnas ir balsuosime.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Žinoma, esu dėkinga gerbiamajam A.Vidžiūnui už savo veiklos įvertinimą. Bet žinote, kolega Arvydai, aš elgiausi kaip tikra konservatorė – nekeisk to, ko gali nekeisti. Galbūt todėl ne tiek daug tų Konstitucijos pataisų. O šiaip kolegos, man regis, mes per daug sureikšminame ir komisijos pirmininko poziciją, ir kitas charakteristikas. Šiaip ar taip, komisija yra respektabili, yra stiprus visų frakcijų atstovavimas. Puikiai suprantame, kad Konstituciją pakeisti galima tik randant bendrą sutarimą. Šiandien rytą vyko rimta diskusija dėl Konstitucijos 41 straipsnio, ir rami, ir dalykiška. Tai, kad ateina Juozas, kvalifikuotas teisininkas, ko mūsų komisijoje labai stigo, nes aparatas, komisija neturėjo teisininko patarėjo, tai labai sustiprins Komisijos Konstitucijos pataisoms rengti darbą. Jis tikrai bus kokybiškesnis, kvalifikuotesnis. Manau, kad ta dvasia, kuri yra įsigalėjusi komisijoje, išliks ir abu nauji vadovai labai sėkmingai dirbs. Kviečiu visus kolegas palaikyti ir pritarti tam, kad tikrai, kaip buvo išreikšta pageidavimais, komisija greičiau dirbtų ir kuo daugiau pateiktų Konstitucijos pakeitimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis kalbės kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gana daug argumentų buvo išsakyta ir už, ir prieš šį mūsų priimamą sprendimą. Tačiau aš vis dėlto siūlau atkreipti dėmesį į paskutinių konstitucinių pataisų priėmimo istoriją ir balsavimo rezultatus. Paprastai visada akivaizdžiai matyti – be opozicijos paramos arba pritarimo nesisekė priimti nė vienos Konstitucijos pataisos. Mielieji, valdančiosios daugumos atstovai, truputį pamąstykite, kas duos pagrindą bendram konsensusui, bendram sutarimui, bendrų rezultatų siekimui. Nenorėčiau dėti akcentų nei dėl vieno, nei dėl kito kandidato, kaip žinome, žmogus tik dirbdamas padaro klaidų ir tai nėra pagrindinės nuostatos, lemiančios apsisprendimą. Tačiau jūsų siūlomas variantas šiandien tiesiog bus žalingas tiems darbams, kuriuos dar gali tekti atlikti šios kadencijos Seimui. Todėl kviečiu nepalaikyti šio sprendimo, o ieškoti bendro sutarimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom susikaupti ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komisijos Konstitucijos pataisoms rengti pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” pakeitimo”. Balsuojame už 2-ąjį variantą, kur yra ir pirmininkas, ir pavaduotojas. Prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 70 Seimo narių. Už – 48, prieš – 6, susilaikė 16. Nutarimas priimtas. Sveikinu naująją komisijos vadovybę, kolegas J.Bernatonį ir V.Žalnerauską. Naudodamasis proga, dar sykį noriu padėkoti dviem šaunioms buvusioms pirmininkėms D.Kutraitei-Giedraitienei ir I.Šiaulienei. Ačiū.

Dar kolega A.Matulevičius nori pasveikinti.

A.MATULEVIČIUS. Prisijungdamas prie sveikinimų ir dėkodamas buvusioms šaunioms pirmininkėms, vis dėlto noriu pasakyti vieną mintį ponams jauniems mūsų politikams, kurių daugumą sudaro Liberalų frakcijos atstovai. Neimkite blogo pavyzdžio iš konservatorių, kurie, nežinodami ką daryti, bando nuleisti garą, kai reikia patvirtinti kokią nors komisiją, kaip nors pakalbėję, o gal žiniasklaida užfiksuos. Žinau, kad šis sindromas persimeta visai neblogiems liberalams. Jeigu eisite tuo keliu, baigsite taip, kaip jie baigė 2000 metais. Ačiū.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2605* (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar darbotvarkės 8 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2605. Svarstymas. Pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu – pranešėjas J.Korenka. Prašom į tribūną. Toliau pirmininkauja kolega A.Skardžius.

J.KORENKA. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2605. Komitete dalyvavo nariai P.Jakučionis, J.Jučas, E.Kaniava, J.Korenka, A.Monkevičius, J.Narvilienė, R.Pavilionis ir D.Teišerskytė, kad prieš 15 metų, pasak A.Juozaičio, tarytum gėlės pražydę Sąjūdžio žiedai būtų įteisinti atmintinų dienų sąraše. Piliečių, visuomeninių organizacijų, valstybinių institucijų pasiūlymų negauta. Balsavimo rezultatas – pritarta bendru sutarimu. Kviečiu visus pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Matulevičius – nuomonė už. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš tikrai pritariu ir noriu, kad kolegos pritartų. Neabejoju, kad pritarsite, tik norėčiau Seime išreikšti didžiulį apgailestavimą, kad kai buvo švenčiama Sąjūdžio įkūrimo 15 metų sukaktis, vis dėlto mūsų valdžios vyrai nesugebėjo to padaryti visos tautos švente. Žmonės manė ir toliau tebemano, kad Sąjūdis buvo visa Lietuva. Kodėl taip nebuvo padaryta, man kilo įtarimas, kad, deja, Sąjūdžio pergalėmis naudojasi toli gražu ne tie, kurie norėjo Lietuvos nepriklausomybės. O šiaip pritariu šiam reikalui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonių prieš nėra. Pataisų nėra. Klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju. Pritarta.

Azartinių lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2187 (pateikimas)

2 rezervinis klausimas – Azartinių lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2187. Pateikimo stadija. Pranešėjas – V.Uspaskich. Kiečiu į tribūną.

V.USPASKICH. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas sumažinti fiksuoto lošimo mokesčio dydį lošimams automatais ir stalo lošimams, kurių organizavimo vieta yra ne didieji Lietuvos miestai. Kad netrukdyčiau daug laiko, aš galiu pasakyti, kad įgyvendinus šį projektą, manau, lošimo namų verslas galės sparčiau plėstis, ir ta 25 mln. litų patekimo į biudžetą prognozė galėtų paspartėti. Šiandien į biudžetą iš lošimo namų surinkta tik apie 2 mln. litų. Tai nesiekia 10% prognozuotų pajamų. Taip pat manau, jog tai neatsilieps formuojant valstybės biudžetą, nes nė vienas iš mano minimų miestų neprašo ir nepareiškė noro įsigyti licencijų lošimo namams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprasčiau ir esu šalininkas to, kad mokesčius reikėtų mažinti. Bet, deja, aš nesuprantu, kodėl jūs nesuradote kito kolegos, kuris teiktų šią pataisą? Kadangi jūs pats turite pramogų centrą, kurį labai gražiai išreklamavote, naudodamasis savo tarnybine padėtimi, drįstu sakyti, todėl dabar galima įtarti, kad šis pasiūlymas kertasi su jūsų viešaisiais ir privačiais interesais. Aš suprantu, jog jūs pasakysite, kad ne, bet kas gali tai paneigti?

V.USPASKICH. Praeitą kartą tas klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės tam, kad patikrintų, ar tiesa tai, ką jūs kalbate. Šiandien jis vėl grąžintas į darbotvarkę. (Balsai salėje) Aš atsakiau, ką norėjau atsakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Viktorai, aš klausiu ne tai, apie ką jūs galvojate. Kaip jums atrodo, pone komiteto pirmininke? Pastaruoju metu tiesiog ima griūti lošimo įstatymų pataisos: teikia Seimo nariai, ministras J.Olekas, susitvarkęs sveikatos srityje, jau imasi lošimo verslo ir kitų dalykų. Ar jums neatrodo, kad reikėtų Seime kaip nors stabdyti šią laviną, nes iš esmės gali būti daug pataisų, susijusių ir su neskaidriais dalykais? Pavyzdžiui, kad pataisos būtų vien tik Lošimų priežiūros komisijos arba Vyriausybės, nes labai keistai atrodo, kai atskiri Seimo nariai (kalbu ne apie jus), dažnai visai nesusiję su šiomis problemomis, staiga atneša profesionaliai parašytą Lošimo įstatymo pataisą, dažniausiai ribojančią tam tikrų įmonių dalyvavimą tam tikrose įmonių varžybose. Kaip jūs žiūrite į šiuos dalykus?

V.USPASKICH. Pritariu jūsų abejonėms ir pats visą laiką apie tai kalbu. Jeigu priimtas įstatymas, nereikia jo kaitalioti. Mano projektas kaip tik siūlo palengvinti verslo sąlygas.

PIRMININKAS. Kolega A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamasis kolega, jūs turbūt žinote, kad lošimo namai nėra skatintina veikla. Matyt, atleidinėti nuo mokesčių, mažinti kažin ar tikslinga. Čia jokiais pinigais neišmatuojami dalykai. Sakykite, kodėl jūs teikiate šį įstatymą kaip komiteto pirmininkas, žinodamas, kad tai nėra skatintina veikla?

V.USPASKICH. Ką tai reiškia – nėra skatintina veikla? Jūs galvojate vienaip, aš galvoju kitaip. Kodėl neskatinti to, kas leistina?

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Prašom išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš – kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad, kaip ir daugeliu atvejų, ko gero, šis dalykas bus suderintas viršūnėse, bus duota komanda ir bus patvarkyta. Bet, ponai, viskam yra ribos. Į mano klausimą Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas V.Uspaskich tikrai neatsakė. Aš nežinau, kas ištyrė, ar nėra šių interesų konflikto. Man atrodo, kad konfliktas iš tiesų egzistuoja, nes aš mačiau televizijos kadrus, kai jo pramogų centro atidaryme dalyvavo Seimo Pirmininkas ponas A.Paulauskas, kiti politikai. Klausykite, kur mes einame? Vieniems galima užsiimti verslu ir būti politikoje, kitiems negalima. Negana to, būnant politikoje ir užsiimant savo verslu, dar tą verslą proteguoti ir mažinti mokesčius, juo labiau tokioje srityje, kaip ir ponas A.Macaitis klausė, kuri nėra visuomenės skatintina. Nesukuriame daug darbo vietų, nes tai nėra gamyba ir panašiai. Tai apie ką kalbama? Kai Ekonomikos komiteto pirmininkas sako, kad jis labai rūpinasi verslu, deja, jis iš tikrųjų rūpinasi savo verslu. Gauta 32 mln. SAPARD lėšų ir panašiai.

Tai kas mūsų Seime, retoriškai klausiu, vyksta? Gal vieną kartą Seimo vadovybė susirūpins ir užuot gindama sutvarkys šiuos reikalus, kad arba visiems vienodos sąlygos, arba ne? Visi tada eikime ir užsiimkime verslu, priimkime tokį nutarimą ir tada vienas kito nekritikuosime. O dabar tiesiog gėda žmonėms, rinkėjams, žiūrėti į akis. Aš kategoriškai prašau sustabdyti tai, kas vyksta. Kolegos, būkite principingi ir užmirškite partines priklausomybes, nes vieną kartą reikia tai daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už išsakytas nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašom registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui, balsuoja už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.

Balsavimo rezultatai tokie: užsiregistravo 58, už balsavo – 9, prieš – 26, susilaikė 23. Nepritarta po pateikimo.

Jūs norite repliką po balsavimo, kolega Matulevičiau? Prašom. Replika po balsavimo.

A.MATULEVIČIUS. Aš noriu padėkoti Seimui, kad Seime yra principingų žmonių, kurie galvoja, ką daro. Labai ačiū. Vadinasi, dar galima mūsų Seimu pasitikėti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dėl šio įstatymo projekto mums reikėtų priimti sprendimą – arba jį atmesti, arba grąžinti iniciatoriams tobulinti. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kurie balsuoja už – tai už atmetimą, kurie balsuoja prieš – iniciatoriams tobulinti. Prašom registruotis ir balsuoti. Susilaikę neskaičiuojami. Kurie balsuoja už – atmesti, prieš – iniciatoriams tobulinti.

Užsiregistravo 56.

Už atmetimą balsavo 41, prieš – 11. Atmestas.

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2603(2) (pateikimas)

Kolegos, 1-10 darbotvarkės klausimas, nes dėl 1-9 nėra ministrės, kaip pranešėjos. Nr.IXP-2603 – Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš trumpai pasakysiu įstatymo istoriją.

Šio įstatymo, iš karto sakau, visiškai nereikėtų, jeigu būtų vykdomas Veterinarijos tarnybos įsakymas, kaip laikyti tuos šunis, kaip juos registruoti, ką galima įvežti, ko ne, bet, deja, Veterinarijos tarnybos įsakymas… Nėra, matyt, mūsų pareigūnams jokių įstatymų. Seimo nariams šiuo įstatymu siūloma apsispręsti, ar perkelti dalį tų pagrindinių normų dėl agresyvių ir kovinių šunų laikymo, naudojimo ir draudimo įvežti į įstatymą, ar neperkelti. Jeigu manote, kad reikia perkelti, balsuokite už, jeigu manote, kad užtenka Veterinarijos tarnybos įsakymo, galite balsuoti prieš arba susilaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Atsiprašome. Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš kolegų atsiprašau, kad šiandien daug, bet labai svarbūs klausimai. Aš tiesiog noriu paklausti, nes rinkėjai klausia, ar Lietuvoje buvo daryti kokie nors tyrimai, ar yra kokia tų šunų, dėl kurių įvyko nelaimingi atsitikimai, apskaita, nes tai nevienareikšmis dalykas? Gal tiesiog jūsų komitetas, kai rengė šį įstatymą, gavo tokią medžiagą? Kokia apskritai yra situacija tų šunų, kurie iš tikrųjų yra kaip ginklas? Ačiū.

A.SAKALAS. Patikslinkite klausimą, kokį tyrimą turite galvoje.

A.MATULEVIČIUS. Aš turiu omeny, kad galbūt specialistai ištyrė, ar daug Lietuvoje tokių šunų ir ar apskritai jie registruoti, ar žinomi, ar ne? Ar tai yra nelegalūs šunys?

A.SAKALAS. Dauguma šunų yra nelegalūs. Ir tas, kuris sukandžiojo mergaitę, buvo neregistruotas. Dauguma jų nelegalūs šunys.

A.MATULEVIČIUS. Aišku, supratau.

PIRMININKAS. Kolega A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamasis kolega, aš tik norėjau paklausti vieno dalyko. Iš tikrųjų pritariu tam, kad reikėtų iki įstatymo pakelti tą vadinamąjį lygį, tačiau yra vienas dalykas. Jūs įrašote naują formuluotę “agresyvūs šunys”. Noriu pasakyti, kad priimtame Gyvūnų apsaugos ir globos įstatyme yra kur kas griežtesnė. Jūsų formuluotė iš esmės padaro išimtį agresyviems šunims. Vadinasi, ne visus mišrūnus dabar bus galima uždrausti įvežti, o tik tuos, kurie yra agresyvūs ir kelia pavojų gyvybei, sveikatai, turtui. Kodėl jūs nusprendėte vis dėlto sušvelninti formuluotę? Anksčiau pateikta formuluotė buvo kur kas griežtesnė, visi buvo uždrausti.

A.SAKALAS. Aš pasakyčiau, mes tą formuluotę sušvelninome manydami, kad kovinius šunis reikėtų uždrausti, bet kadangi yra numatyta, kad šis įstatymas, jeigu jam bus pritarta po pateikimo, paklius į jūsų komitetą, kaip pagrindinį, aš manau, jūs nesunkiai pataisysite, jeigu matysite, kad tai tikrai reikalinga.

PIRMININKAS. Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis profesoriau, kiekvieną dieną tiek Vilniuje, tiek kitur mes matome, kaip nevykdomas šis įstatymas. Jis nevykdomas todėl, kad realiai nėra kam kontroliuoti, kaip tas įstatymas vykdomas. Ar jūs manote, kad priėmus tuos pakeitimus įstatymas pradės realiai funkcionuoti?

A.SAKALAS. Aš manyčiau, kad mūsų žmonės labiau bijo įstatymų negu Veterinarijos tarnybos įsakymų. Principas yra toks. Įstatymas… Vis dėlto žmonės pagalvoja, ar verta pažeisti įstatymus ir būti patrauktiems kokion nors atsakomybėn. Tiktai toks motyvas, kodėl reikėtų šį įstatymą pakelti į politinį lygį. O dėl jo laikymosi… Jeigu bus įstatymas, mes jau galėsime paklausti, tarkim, ir Vidaus reikalų ministerijos, ir policijos pareigūnų, kaip jie kontroliuoja šio įstatymo vykdymą. Dabar mums sunku paklausti.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad didesnis įstatymo sugriežtinimas padėtų išvengti tų baisių pasekmių, apie kurias mes nuolat skaitome spaudoje? Kitas klausimas būtų, ar nebūtų tikslinga diferencijuoti kaimo vietovėje, kur žmonės dažnai net ir savigynos tikslais turi šunis ir visa kita, ir mieste, kai negali kartais praeiti pro tuos šunis? Ar negalima būtų diferencijuoti? Ačiū.

A.SAKALAS. Matote, Vidaus reikalų ministerija jau turėjo pateikti šunų laikymo taisykles. Jose turėjo būti numatyta, kaip turi būti laikomi šunys kaimo vietovėse ir miestuose. Aš manau, kad šio įstatymo priėmimas paskatins Vidaus reikalų ministeriją greičiau parengti tas taisykles, kurios yra privalomos ir kurias ji turėjo pateikti.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, pateikus ir priėmus šį įstatymą (aš manau, kad mes tai padarysime) vis tiek turbūt liks mūsų priežiūros arba galbūt net įstatymų leidybos silpnų vietų, kad tokie faktai, kurie vyksta kasdien, ir tokie tragiški atvejai, kaip buvo Klaipėdoje, daugiau nesikartotų. Ar yra dar kokių nors silpnų vietų, į kurias mes turėtume atkreipti dėmesį?

A.SAKALAS. Taip, silpniausia vieta yra šunų registracija ir šunų laikymo taisyklių nebuvimas. Kadangi tie šunys nėra registruoti, niekas už juos nėra atsakingas, niekas nežino, kiek tų šunų yra, kas ir kaip juos turi tvarkyti. Tie asmenys, kurie turi kovinius ir agresyvius šunis, pagal Veterinarijos tarnybos įsakymą turėjo išklausyti instruktažą, kaip turi būti dresuojami ir laikomi šunys, bet jie šio instruktažo nėra išklausę, nes niekas to Veterinarijos tarnybos įsakymo nevykdė.

PIRMININKAS. Kolega H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū. Rengdamas šią įstatymo pataisą jūs, kolega, turbūt domėjotės ir tokiais neseniai spaudoje nuskambėjusiais dalykais kaip paties sąrašo formavimas ir tam tikrų veislių dingimas iš sąrašo. Sakykite, ar vis dėlto bus grįžtama prie to klausimo (aš suprantu, kad įstatymo pataisos truputėlį kitokios) ir iš esmės peržiūrimas tų bulterjerų dingimo iš sąrašo klausimas? Kaip tai įvyko?

A.SAKALAS. Siūlomame įstatyme yra numatyta, kad šį sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o koks tas sąrašas bus… Įstatyme mums nereikėtų įrašyti konkrečių šunų veislių. Tai turėtų padaryti Vyriausybė savo specialiu nutarimu arba ji turėtų pavesti tai padaryti, tarkim, tai pačiai Veterinarijos tarnybai, kuri ir įvardytų, kas yra koviniai šunys, kas yra agresyvūs šunys. Tada įstatymas bus taikomas tam sąrašui, kurį pateiks Veterinarijos tarnyba.

PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš pirmiausia nesutikčiau, kad tą sąrašą turėtų rengti žemesnė institucija, nes ten, kaip žinote, yra kur kas lengviau prieiti.

Taigi, jeigu jau darytume sąrašą, tai čia reikėtų daryti. Dėl to čia taip pat kyla klausimų. Bet mano klausimas kitoks. Kinologai tvirtina, kad jie iš esmės veislę gali patvirtinti tik tuo atveju, jeigu šuo yra tatuiruotas, su “čipu” ir turi dokumentus. Tačiau tas žmogus, kuris nori įvežti vieną ar kitą veislę, paprasčiausiai tų dokumentų neturės, todėl kinologų patvirtinimas bus maždaug toks: taip, šuo panašus į tos veislės šunį, tačiau pagrįstai niekas jums šito nepasakys. Ar neprasidės po to įvairiausi teismai ir visa kita, kad vienu ar kitu atveju buvo pasielgta, na, sakysime taip, neįrodžius būtent to dalyko.

A.SAKALAS. Na, į šitą aš negalėčiau atsakyti – kaip bus, jeigu bus.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Daugiau klausimų nėra. Dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti savo nuomones. Kolega N.Medvedev, nuomonė prieš.

N.MEDVEDEV. Nuomonė prieš. Gyvenimas valstybėje priklauso ne tiek nuo įstatymų, kiek nuo jų vykdymo. Jeigu galiojantis įstatymas būtų įvykdytas, tai tų visų nelaimingų atsitikimų nebūtų. Aš noriu pasakyti, kad įsivelsiu į šitą procesą, jau užmezgiau ryšius su atitinkamais komitetais Europoje, gausiu informaciją, kaip tai sprendžiama Europoje, kaip padaryti, kad būtų vykdomi įstatymai, kaip jie to pasiekė. Ir stengsiuosi, kad geriausiu atveju nukentėtų ne šunys, o tie žmonės, kurių be antsnukio į miestą išleisti tikrai nevertėtų. Va taip. Noriu pasakyti, kad mes labai daug vilčių dedame į įstatymus. O turėtume dėti viltis į tų įstatymų vykdymą. Tas pats su narkotikais. Tas pats su plėšikavimu, su visa kuo. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Čia jūs labai griežtai apie žmones. Kolega A.Matulevičius. Nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Aš sutikčiau iš dalies su kolega, Seimo nariu gerbiamuoju N.Medvedevu, nes iš tikrųjų negalima suabsoliutinti įstatymo raidės ir apskritai tokio paties dokumento kaip įstatymas, nes visiems gyvenimo atvejams jo neparašysi. Yra elementarios elgesio normos ir taisyklės. Tarp kitko, ką dar noriu pasakyti, esu didelis šunų mylėtojas, turėjau vilkšunį, yra gerų šunų, bet, kaip ir žmonių, matyt, yra ne visai gerų šunų ir gana piktų. Padėtis, kuri šiandien yra Lietuvoje, reikalauja mūsų dėmesio. Tam, ką pateikė gerbiamasis A.Sakalas, aš siūlyčiau pritarti, o jeigu bus kokių nuomonių, svarstymo metu bus galima pataisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų, kolegos. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 55, už balsavo 41, prieš – 1, susilaikė 12. Pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Prašom. Kolegė D.Mikutienė. Siūlykite.

D.MIKUTIENĖ. Aš prašyčiau, kad Sveikatos komitetas būtų taip pat papildomas ir Žmogaus teisių komitetas.

PIRMININKAS. Jūs siūlote dar du papildomus, taip?

D.MIKUTIENĖ. Taip, taip.

PIRMININKAS. Sveikatos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Dėkoju. Tai dar du papildomi komitetai. Daugiau siūlymų būtų? Kolega A.Poplavski norėjo pasiūlyti. Ne, dėkoju. Tad siūloma svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje. Nėra kitų nuomonių, tad pritarta šiam siūlymui.

Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2198 (svarstymas)

Svarstysime rezervinį trečią, t.y. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2198. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas šį projektą, gavo labai daug pastabų iš Teisės departamento (joms pritarta), Europos teisės departamento prie Vyriausybės (pritarta), taip pat iš teisėsaugos institucijų – Teisės instituto, Generalinės prokuratūros, Vilniaus universiteto (pritarta), Advokatų tarybos, Aukščiausiojo Teismo (pritarta). Buvo gauta Vyriausybės nuomonė, kuriai taip pat pritarta. Aišku, buvo gauta ir iš privačių asmenų, iš asociacijų, taip pat Žmogaus teisių komiteto nuomonė. Žmogaus teisių komitetas siūlo projektą atmesti.

Komitetas padarė tokią išvadą, kad teikiamas projektas aiškinamajame rašte keliamų problemų iš esmės nesprendžia, o tik atideda atstovavimo civilinėse bylose ribojimą iki 2004 m. sausio 1 dienos. Net ir pritarus projektui, aiškinamajame rašte keliami tikslai nebūtų pasiekti. Atvirkščiai, būtų sukurtas nestabilumas, asmenys, netekę teisės atstovauti, šią teisę laikinai atgautų, o 2004 m. sausio 1 d. vėl ją prarastų. Atstovavimo civilinėse bylose klausimus reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, o Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas nustato tik asmenų, kurie neteko teisės atstovauti įsigaliojus Civilinio proceso kodeksui, teisę baigti atstovauti civilinėse bylose, kai teismui jie jau yra įteikę įgalinimus iki kodekso įsigaliojimo. Be to, šis projektas sukuria koliziją tarp Civilinio proceso kodekso straipsnių, reglamentuojančių atstovavimą, ir siūlomos normos. Pritaikius Civilinio proceso kodekso 1 straipsnį, būtų taikomas tiesiogiai pats kodeksas. Be to, sukuria koliziją tarp to paties straipsnio 1 ir 2 dalies, nes 1 dalyje yra nustatyta, kad tiems asmenims, kuriems buvo suteikti įgalinimai atstovauti civilinėse bylose, iki įsigaliojus kodeksui turi teisę toliau atstovauti, iki bus baigta nagrinėti teisme ta byla. Vadinasi, priešingai, šis siūlymas net ribotų tas teises. Taip pat atitinkamos subjektų grupės teisių ir pareigų nereglamentuoja… nėra reglamentuojančių įstatymų. Komiteto nuomonė projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkojame. Girdėjome komiteto išvadą – atmesti. Todėl turime iš karto priimti sprendimą. Dėl balsavimo motyvų dėl šio projekto atmetimo. Nuomonė prieš – A.Klišonis. Prašom, kolega. Jūsų nuomonė prieš atmetimą. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gana įdomius argumentus šiandien teko išgirsti iš pranešėjo gerbiamojo J.Sabatausko. Noriu pažymėti, kad jis pasakė tik dalį to, kas iš tikrųjų yra komentaruose, kuriuos pateikė nemaža institucijų, tarp jų ir Teisės institutas. Būtent Teisės institutas teikia siūlymą, kad šis terminas turėtų būti pratęstas ne iki sausio 1 d., tačiau iki liepos 1 dienos. Manau, kad tam dalykui iš tikrųjų vertėtų pritarti ir galima teikti papildomą pataisą. Kita vertus, pats komitetas privedė iki tokios būklės, kad projektas, kuris buvo pateiktas šių metų sausio mėnesį, yra svarstomas tik birželio mėnesį. Vadinasi, projektas buvo gana ilgai, drįsčiau pasakyti, marinuojamas tame pačiame Teisės ir teisėtvarkos komitete, nepriimant vienokio ar kitokio sprendimo. Siūlyčiau vis dėlto nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimui, nes šita praktika, kurią bando įteisinti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, prieštarauja tai praktikai, kuri yra Europos Sąjungos valstybėse.

PIRMININKAS. Nuomonė už. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Ponas A.Klišonis pasakė nevisišką teisybę, t.y. kad tai prieštarauja Europos šalių praktikai. Tai kaip tik suderinta su Europos šalių praktika. Sakyti, kad specialiai ką nors komitetas vilkina ir nepriiminėja jokių įstatymų, taip pat yra netiesa. Mes specialiai nevilkiname, bet įstatymas išties labai sudėtingas, susijęs su daugeliu žmonių, ir mes nenorime jums pasiūlyti, gerbiamieji Seimo nariai, kokio nors broko.

Trečia. Aš gaunu daug laiškų, kuriuose rašoma apie šių paslaugų teikėjus. Jų niekas nekontroliuoja, jie dažnai nesilaiko jokių procedūrų, už nieką nėra atsakingi, jie visiškai nėra apsidraudę. Jeigu klientas nukenčia dėl jų kaltės, klientas lieka be nieko. Šito dalyko taip paprastai negalima leisti, kaip siūlo ponas A.Klišonis, todėl aš siūlau palaikyti mūsų komiteto sprendimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už pagrindinio komiteto pateiktą išvadą atmesti, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Mygtukas “už” – už atmetimą.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 12, susilaikė 7. Projektas neatmestas. Tam, kad atmestume, reikėjo 36 Seimo narių balsų, todėl mes turime priimti kitą sprendimą – arba paskirti kitą pagrindinį komitetą, kuris nagrinės, arba, kaip numato Statutas, sudaryti kitą komisiją. Kolega A.Klišonis nori pasiūlyti variantą prieš balsuojant. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kaip tik siūlyčiau keisti komitetą ir nepavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui spręsti. Vis dėlto jame yra daug žmonių, tiesiogiai susijusių su advokatūra arba net turinčių advokatų licenciją. Manau, kad tokie dalykai gali sukelti vienokį ar kitokį konfliktą. Siūlyčiau nagrinėti kitam komitetui, t.y. arba Žmogaus teisių komitetui, arba Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.

PIRMININKAS. Kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu mes dabar priimsime sprendimą ir teisinius klausimus, Civilinio kodekso klausimus perduosime kitiems komitetams… Gal dabar eikime tokiu keliu? Sveikatos reikalų komitetui atiduokime spręsti teisinius klausimus, o Teisės ir teisėtvarkos komitetui – sveikatos klausimus. Ir taip jau yra chaosas priimant įstatymus, o mes dar toliau eisime šiuo keliu.

PIRMININKAS. Kolegos, aš galiu priminti Statutą. 151 straipsnio 3 punkto 2 dalis. Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba siūlyti sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti. Taigi dėl komisijos siūlymų nebuvo, dėl komitetų buvo. Kolega A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Aš vis dėlto siūlau sudaryti tokią komisiją, nes iš tikrųjų čia yra neįvertinta daug siūlymų ir klausimų. Į teisininkų, didelės dalies visuomenės nuomonę nebuvo atsižvelgta, todėl siūlau, kad tokia komisija būtų sudaryta.

PIRMININKAS. Tai jūsų siūlymas dėl komisijos? Iš kelių narių komisija?

A.MACAITIS. Iš 7 narių, kad būtų galima įtraukti daugiau žmonių. (Balsas salėje: ir nesiūlyti nė vieno teisininko.)

PIRMININKAS. Buvo du siūlymai. Vienas siūlymas buvo skirti kitą komitetą, kitas – dėl komisijos sudarymo. Prašom. Kolega A.Sabatauskas. Jūsų siūlymas.

J.SABATAUSKAS. Aš atsiprašau už tą repliką. Tai nebuvo kolegos A.Macaičio žodžiai.

PIRMININKAS. Atsiprašymas priimtas.

J.SABATAUSKAS. Aš siūlyčiau palikti pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes Statutas leidžia, ir mes ne kartą esame taip padarę, t.y. palikę ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kiek kartų buvo, ir Aplinkos apsaugos komitetą. Kodėl? Čia yra Civilinio proceso kodeksas. Kolegos, ar atsimenate, kaip jis buvo priiminėjamas? 817 straipsnių. Aš 3 valandas stovėjau šioje tribūnoje. (Balsai salėje) Palaukite. Jūs turėjote galimybę jo metu svarstyti. (Balsai salėje) Bet kaip dabar kitas komitetas svarstys? Kodeksas yra vientisas dokumentas, negalima ištraukti straipsnių…

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai J.Sabatauskui.

J.SABATAUSKAS. Aš siūlau palikti pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegai J.Sabatauskui noriu priminti, kad už stovėjimą tribūnoje jis gauna atlyginimą ir dar…

PIRMININKAS. Replikos po to, kolegos. Prašom dėl siūlymų dėl komitetų.

E.MASIULIS. Mane stebina toks užsispyręs Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovų tvirtinimas, kad tik jų komitetas gali spręsti su teisės reikalais susijusias problemas ir nesilaikyti Statuto. Kas kas, bet jūs, gerbiamieji Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovai, tikrai turite šventai laikytis Statuto. Vadovaudamiesi Statutu mes ir siūlome pakeisti pagrindinį komitetą ir pagrindiniu paskirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.

PIRMININKAS. Kolega B.Bradauskas – paskutinis siūlymas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš palaikau kolegos A.Macaičio siūlymą, kad būtų sudaryta komisija, nes iš tikrųjų yra daug klausimų ir daug problemų. Mes kartais prišienaujame, priskaldome, o paskui nenorime taisyti. Ten atstovavimas yra labai problematiškas. Visos įmonės turi juristus ir panašiai, ir t.t. Mes kažkaip atiduodame privilegijas vienai klasei, atimame iš kitos ir mėtome į kairę ir į dešinę. Aš manau, kad turi būti sudaryta komisija, ir būtų gerai, kad jie teisininkai nedalyvautų.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome siūlymus. Buvo pasiūlytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tai yra kitas komitetas, kuris nagrinėtų šį įstatymo projektą. Taip pat buvo pasiūlyta sudaryti komisiją.

Kolegos, mums reikia priimti sprendimą. Alternatyviai balsuosime dėl vieno ir kito siūlymo. Norėčiau priminti, kad parlamente visas patarėjų korpusas dirba parlamentui, todėl nereikėtų diferencijuoti pagal komitetus. Manau, galime pasitelkti visą patarėjų korpusą vienu ar kitu atveju.

Todėl prašau, kolegos, registruotis ir balsuosime. Mygtukas “už” – kad būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, mygtukas “prieš” –kad sudaroma komisija iš 7 narių.

Prašom, kolegos, vyksta balsavimas. Dėl jūsų siūlymo, kolega Sabatauskai, nenumato Statutas. Tai yra nestatutinis siūlymas.

Už komitetą – 26, už komisijos sudarymą – 21 Seimo narys. Skiriama Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui nagrinėti šį įstatymo projektą. Baigiame šio projekto svarstymą.

Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2639. Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Europos Sąjungos finansinės paramos auditus“ projektas Nr.IXP-2640 (pateikimas)

Kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Į tribūną kviečiu kolegą viceministrą Vitą Vasiliauską. Nagrinėsime įstatymo projektus Nr.IXP-2639 ir Nr.IXP-2640. Tai darbotvarkės 1-9a ir 1-9b klausimai. Pateikimas. Prašom. Finansų ministerijos viceministras V.Vasiliauskas.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė siūlo papildyti Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnį nauja 4 dalimi, taip pat siūlo priimti Seimo nutarimą. Siūlymo esmė yra susijusi su siekiu užtikrinti kaip įmanoma efektyvesnę Europos Sąjungos paramos lėšų finansinę kontrolę, taip pat garantuoti kuo efektyvesnę šių lėšų panaudojimo kontrolę. Pagrindinis siūlymas, susijęs su 9 straipsnio nauja dalimi, yra toks: numatyti Valstybės kontrolės pareigą atlikti gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus bei tam tikroms institucijoms, susijusioms su šia parama, teikti auditų dokumentus. Tiek trumpai dėl šių dviejų projektų.

PIRMININKAS. Prašom. Norėtų paklausti kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti pranešėjo. Valstybės kontrolė ir taip turi pakankamai darbų, o svarstant biudžetą visą laiką skundžiasi, kad trūksta lėšų. Kiek ši įstatymo pataisa kainuos mokesčių mokėtojams, nes, kiek suprantu, reikės priimti naujų žmonių, didinti administravimo išlaidas? Ar turite skaičiavimus, kiek reikės papildomų lėšų, kad Valstybės kontrolė įvykdytų šį įpareigojimą? Ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Ši funkcija, šalia kitų svarbių darbų, kuriuos atlieka Valstybės kontrolė, iš tikrųjų būtų gana svarbi, nes jeigu paaiškėtų, kad mes neefektyviai naudojame Europos Sąjungos paramos lėšas, matyt, netektume tos paramos. Manyčiau, kad šiai funkcijai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, ir tai daroma.

Dėl pinigų. Teikiant šių metų Biudžeto perskirstymo įstatymo projektą Valstybės kontrolei papildomai numatyta skirti 308 tūkst. litų. Jie skiriami jų administraciniams gebėjimams stiprinti. Žmonės, priimti už tuos 308 tūkst. Lt, būtų rengiami dirbti su Europos Sąjungos parama. Be abejo, kitiems metams ta suma turėtų būti, matyt, dviguba, t.y. 600 tūkst. litų. Bet dar kartą sakau, tai yra svarbi sritis, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus. Kolegos, prašau pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti po pateikimo šiems įstatymų projektams? Dėkoju. Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas dėl abiejų įstatymų projektų. Nėra kitų siūlymų. Pritarta. Siūloma svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje. Nesant kitų siūlymų, pritarta šiam siūlymui.

Kolegos, iki pertraukos… (Balsai salėje) Dėkoju, kolegos. Prašome nereplikuoti. Skelbiu pertrauką iki 12.15 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pagerbdamas čia dalyvaujančiuosius, siūlau registruotis. (Balsai salėje) Gal ir premija stropiausiems. Gal.

Kol kas užsiregistravo 20 Seimo narių. Tikiuosi, kad paskui ateis daugiau, juo labiau kai artės Vyriausybės valanda.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2619 (pateikimas)

Dabar pagal darbotvarkę 11 klausimas. Mes dirbame beveik pagal grafiką, nes kitus klausimus išnagrinėjome prieš tai. Taigi darbotvarkės 11 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega V.Tomaševski. Projekto registracijos Nr.IXP-2619. Pateikimo stadija.

V.TOMAŠEVSKI. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Siūlau pakeisti 10 straipsnio 4 dalies antrą sakinį, nes vis dar atsiranda piliečių, kurie prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikė laiku, bet nebuvo pateikę pilietybę patvirtinančių dokumentų arba Lietuvos pilietybę įgijo po 2001 m… Dabar iš šių Lietuvos piliečių pilietybę patvirtinantys dokumentai nepriimami. Tokių Lietuvos piliečių atsiranda Kanadoje, JAV, Lenkijoje ir kitose šalyse.

Įstatymo leidėjai pilietybę įrodančių dokumentų nepriskyrė nei prie giminystės ryšius įrodančių, nei prie nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Jų pateikimo terminas nepratęstas, todėl asmens prašymas be pilietybę įrodančių dokumentų priimamas, tačiau toks asmuo pretendentu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą neregistruojamas ir nuosavybės teisių jam neatkuriama. Manau, kad tikslinga pratęsti šį terminą bent trims mėnesiams – iki spalio 1 dienos.

Pagal Teisės departamento išvadą projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų niekas nenorėjo paklausti. Ačiū dar kartą. Noriu paklausti kolegų Seimo narių, ar bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Siūloma nagrinėti 19 d., bet siūloma turint mintį, kad 19 d. mes apsvarstytume ir priimtume, nes iš tikrųjų tai yra laiko klausimas. Jeigu mes priimsime 19 d., tai jeigu net Prezidentas 10 dienų išlaikys, vis tiek spėsime. Jeigu sutinkate su šia mintimi, tai Seime nagrinėsime birželio 19 d., bet ir svarstymą, ir priėmimą darysime kartu. Seniūnų sueiga pasiūlė, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Darbotvarkės 12 punktas – PVM įstatymo 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjų arba iniciatorių visa grupė: Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, A.Butkevičius, R.Valčiukas. Kas jų vardu eis į tribūną? Nėra. Tada šiek tiek palauksime.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjoje sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2636 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Mes turime keletą rezervinių klausimų, kurie irgi yra daugiau techninio procedūrinio pobūdžio. Jeigu sutiktumėte, galėtume imtis 5 rezervinio klausimo. Šiek tiek reikia patikslinti vieną mūsų delegaciją Asamblėjoje, t.y. Lietuvos ir Lenkijos Seimų Asamblėjoje. Ar galime, mielieji kolegos, tai padaryti? Ačiū. Pateikimo nebuvo. Pateikimas būtų toks.

Kolegos iš Liberalų demokratų frakcijos vietoj Seimo nario E.Maldeikio, kuris, kaip žinote, užimtas dabartinėse mūsų europinėse pozicijose, siūlo įrašyti P.Vilką. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Galime. Ar galime iš karto priimti šį Seimo nutarimą? Ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjoje sudarymo” 1 straipsnio pakeitimo? O to pakeitimo esmė, kaip sakiau, – vietoj kolegos E.Maldeikio įrašyti kolegą P.Vilką. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai ir visi 35 balsavo už. Taigi nutarimas priimtas vienbalsiai. Ačiū.

Dar sykį noriu kreiptis į kolegas iniciatorius. Gal kas nors pasirodė? A.Butkevičius, nematau. R.Valčiukas, nematau, Seimo Pirmininkas užimtas.

Tada, mielieji kolegos, yra dar vienas ir, sakyčiau, gerokai įdomesnis klausimas. Mielieji kolegos, kadangi šiek tiek sutaupėme laiko, ir nors dabar tokių procedūrų neatliekame, bet turint galvoje, kad mus stebi ne bet kokio rajono, o Raseinių rajono Verėduvos mokyklos moksleiviai, mokytojai ir tėveliai, mes juos sveikiname! (Plojimai) Noriu viso Seimo vardu palinkėti, kad Raseiniuose greičiau būtų tvarka, ir su jūsų pačių pagalba. Žinoma, ir su policijos, ir su valdžios, bet ir su jūsų pačių. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos pratęsimo“ projektas Nr.IXP-2637 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, aš dabar siūlau imtis itin įdomaus klausimo, t.y. rezervinio septinto klausimo dėl galimo sesijos pratęsimo. Pratęsimas, apie kurį mes daug kartų kalbėjome ir kuris, mano supratimu, yra neišvengiamas, siūlomas toks: tik ik liepos 4 dienos. (Balsas salėje) Žinoma, galima ir iki 8 dienos apimant Valstybės dienos minėjimą ir visą tą mūsų didįjį jubiliejų, bet aš tikiuosi, kad jubiliejaus iškilmėse mes visi dalyvausime, o darbo dienos yra pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis ir penktadienis. Liepos 4 diena yra penktadienis, todėl ir siūloma, kad sesija būtų pratęsta šiomis keturiomis dienomis. Jeigu reikės, žinoma, dirbsime ir antradienį, ir ketvirtadienį, ir galbūt penktadienį, bet būtent minimaliai pratęsti, o po to (taip buvo tartasi ir Seniūnų sueigoje, ir Seimo valdyboje) visas likęs liepos mėnuo ir visas rugpjūtis nebūtų judinami. Nors kartą, rengiantis kitiems metams, kai vasara bus karštesnė, bus Europos Parlamento ir Seimo rinkimai. Taigi štai toks pratęsimas.

Nematau čia vieno savo oponento, kuris man priešinosi, be vis tiek turiu pasakyti, kad jeigu reikės, neeilinė sesija galėtų būti kaip įžanga į eilinę sesiją nuo rugsėjo 1 ar 2 dienos. Viena savaitė, aš manau, čia tikrai nieko baisaus, bet gal ir to nereikės.

Taigi siūlymas yra pratęsti iki liepos 4 dienos. Niekas nenori klausti. Galime pritarti po pateikimo? Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime iškart balsuoti? Mielieji kolegos, tada kviečiu vieningai palaikyti mano tradicinę iniciatyvą pratęsti sesiją, bet minimaliai – iki liepos 4 dienos. (Balsai salėje) Taip, kuklesnę iniciatyvą, vadinkim taip. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos pratęsimo”, prašom balsuoti. Iki liepos 4 d., ir viskas. (Balsai salėje) Atskirai tarsimės.

Užsiregistravo 39, bet, pasirodo, ne visi nori pratęsimo. Taigi 33 – už, 1 – prieš ir 4 susilaikė. Įsidėmėsim tuos 1 prieš ir 4 susilaikiusius. Nutarimas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos, už supratimą.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2634 (pateikimas)

Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Aš matau vieną svarbų pranešėją, todėl skelbiu, kad dabar dvyliktas darbotvarkės punktas – PVM įstatymo 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kolektyvo vardu į tribūną A.Butkevičių, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmininką ir vieną iš iniciatorių. Pateikimo stadija, primenu, kad projekto registracijos Nr.IXP-2634. Prašom, kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas yra teikiamas dėl keleto priežasčių. Pirma, kad PVM lengvata, arba PVM tarifas, – 9% gyvenamosioms patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti buvo numatytos iki ateinančių metų sausio 1 dienos. Toks įstatymas buvo priimtas iš esmės dėl vienos priežasties: manėme, kad jau nuo ateinančių metų sausio 1 d. Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Kaip žinote, šiuo metu yra numatyta kita data – nuo gegužės 1 dienos. Todėl yra parengtas įstatymo projektas su pataisa, kad tai būtų nukelta iki ateinančių metų gruodžio 31 dienos. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. O, jau net ir trys. Prašom. A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai sutikdamas su tomis mintimis, kurias jūs, kaip vienas iš teikėjų, išdėstėte šiame įstatymo projekte, norėčiau jūsų paklausti kito dalyko. Jūs taip pat esate iš vienos iš kaimiškų apylinkių. Šiame įstatymo projekte, kuris yra teikiamas, yra tam tikras diskriminavimo elementas tų žmonių, kurie nesinaudoja centralizuoto šildymo paslaugom, taip pat centralizuotu karštu vandens tiekimu, atžvilgiu. Ar jūs nemanote ir kokias jūs matote išeitis, kad žmonėms, kurie gyvena kaime ir kurie naudoja, pavyzdžiui, krosnių kurą arba kurie naudoja malkas ir kitą kurą, už kurį taip pat moka PVM 18%, taip pat reikia sudaryti vienokias arba kitokias sąlygas, bent tokias pat, kokias turi jų giminaičiai, artimieji ar galbūt visai nepažįstami žmonės, didžiuosiuose miestuose besinaudojantys centralizuotu šildymu?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Taip, aš manau, kad šį klausimą reikėtų spręsti kompleksiškai, bet šiandien tiems asmenims, kurie naudoja krosnių kurą, yra kitos įstatymų lengvatos, t.y. tam kurui yra netaikomas akcizo mokestis, o PVM tarifas irgi gali būti taikomas mažesnis. Dėl tų asmenų, kurie naudoja malkas, manau, problema yra išlikusi, bet šią problemą gali išspręsti savivaldybės suteikdamos paramą, aišku, toms šeimoms, kurių pajamos yra labai mažos. Bet tiems, kurių pajamos yra didelės, savivaldybės jokių lengvatų jau nesuteikia. Taip.

A.KLIŠONIS. O PVM mažėja visiems?

A.BUTKEVIČIUS. Tiems, kurie naudoja, taip.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, ši pataisa teikiama, kad nedidėtų gyventojų skolos. Kiek žinau, dabar įsiskolinimas siekia beveik 100 mln. litų. Kaip manoma spręsti šią problemą? Aš suprantu, kad skola tikrai didės, bet ne tokiais tempais, o ką rengiamasi daryti su ta šiandien turima gyventojų skola? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad skolos niekas negali nurašyti asmenims, kurie laiku neatsiskaitę su šilumos energijos arba karšto vandens tiekėjais. Yra dar viena, manau, galimybė, apie kurią artimiausiu metu gal netgi bus diskutuojama Seime. Surinkome informaciją, kokia yra savikaina vienos pagaminamos šilumos kilovatvalandės. Manau, šią problemą iš dalies būtų galima spręsti pradėjus svarstyti šilumos energijos kainų mažinimą. Lietuvoje tokių rezervų tikrai yra.

PIRMININKAS. Prašom. Ir E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, ar aš teisingai supratau, kad šis įstatymas galios iki 2004 m. gruodžio 31 dienos?

A.BUTKEVIČIUS. Taip, įstatymo projekto autoriai norėtų, kad jis galiotų iki gruodžio 31 dienos.

E.KLUMBYS. 2004 metų?

A.BUTKEVIČIUS. 2004 metų.

E.KLUMBYS. Aš tai norėjau pasitikslinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar?.. Yra. J.Korenka. Prašom, kolega.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aš iš tikrųjų šiandien džiaugiuosi dėl savo kolegos A.Butkevičiaus, kuris pateikė būtent tokį projektą. Dar kartą tai akivaizdus įrodymas, kad Socialdemokratų frakcijoje yra žiūrima į paprastus žmones. Jeigu kolega A.Klišonis kelia abejonę, ar verta vien miesto žmones paremti, tai turbūt kolega nelabai susipažinęs su ta buitimi, su ta kasdienybe paprastų žmonių, kad tie litai, kuriuos jie moka už tą šildymą, iš tikrųjų yra didelis krūvis paprastiems Lietuvos žmonėms. Jeigu mes tą projektą priimsime ir šis įstatymas bus dar pratęstas iki 2004 metų, bus tik pagalba paprastiems žmonėms ir visiems Lietuvos žmonėms, būtent tiems, kurie naudoja šildymą. Jiems, patikėkite, gerbiamasis kolega Klišoni, 15 ar 16 litų yra labai dideli pinigai. Todėl kviečiu kolegas iš tikrųjų pritarti šiam puikiam, sakyčiau, projektui ir siūlymams.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Kadangi lyg ir visi už, ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu. Ačiū. Mielieji kolegos, Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų kaip tik Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Siūlome svarstyti kitą savaitę 19 dieną. Ar spės komitetas išnagrinėti? Spės. Birželio 19 dieną. Jeigu iš tikro bus sutarimas, tada bus galima padaryti ir svarstymą, ir priėmimą. Ačiū. Dar kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, maloningas posėdžio pirmininke. Šiandien jūs tikrai dažnai suteikiate žodį. Tikrai aš pritariau ir pritariu siūlytam projektui, o jeigu J.Korenka neišgirdo to, ką aš siūlau, o aš esu vienas iš nedaugelio Seimo narių, gyvenančių kaime, ir kad ir kaip keista, gana gerai žinau kaimiečių buitį, jeigu jūs nepritariate, kad kaime gyvenantys žmonės turėtų geresnes sąlygas ir turėtų bent jau panašias sąlygas kaip miesto žmonės, man iš tikrųjų jūsų labai gaila. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Manykime, kad čia šiek tiek išsiaiškinome, bet svarbu, jog turime sutarimą dėl šio tikrai svarbaus dalyko ir, kaip sakiau, sutarėme birželio 19 d. Komitetas turi išnagrinėti ir jeigu bus Pirmininko teikimas, galėsime iš karto tą pačią dieną ir priimti.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos prokuratūros organizacinių veiksmų, tiriant Medininkų bylą, pagrįstumui ištirti sudarymo“ projektas Nr.IXP-2641(2) (pateikimas)

Mielieji kolegos, dabar 13 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos prokuratūros organizacinių veiksmų tiriant Medininkų bylą pagrįstumui ištirti sudarymo” projektas Nr.IXP-2641(2). Vadinasi, patikslintas. Pranešėja kolegė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas projektas, kurį siūlo 36 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai, kad Seime būtų sudaryta Laikinoji tyrimo komisija Lietuvos Respublikos prokuratūros organizaciniams veiksmams tiriant Medininkų bylą, šių veiksmų pagrįstumui ištirti. Kodėl reikia tokios komisijos? Šiandien kyla tokių abejonių ir klausimų, kad galbūt tokios komisijos nereikia, kad ji kaip nors gali paveikti bylos eigą. Panašūs dalykai natūraliai kyla ir kai kuriems mūsų kolegoms Seimo nariams, ir žiniasklaidoje. Mano giliu įsitikinimu, Laikinoji tyrimo komisija šioje situacijoje, kuri susidarė ir dėl ypatingo visuomenės požiūrio į šią bylą, ir dėl prokuratūros darbuotojų klaidų viešųjų ryšių požiūriu… Nueita taip toli, kad būtina kaip nors padėti tašką išsiaiškinant tas aplinkybes, kurias leidžia įstatymai išsiaiškinti Seimui.

Vertinant šiuolaikinėmis kategorijomis, Medininkai buvo žiaurus ir ciniškas teroro aktas. Ši Medininkų byla nėra eilinė byla. Pagal aukų skaičių Medininkų įvykis prilygsta sausio 13-ajai, todėl suprantama ta labai ypatinga visuomenės reakcija, jos susirūpinimas ir bylos eiga, apie ką kolega J.Karosas kalbėjo vakar spaudos konferencijoje. Galima suprasti ir prokurorų, tiriančių bylą, padėtį. Aplinkybės, susijusios su Medininkų teroro aktu, išeina už Lietuvos ribų, susijusios su nelengvomis tarptautinėmis peripetijomis, ir tikrai nenaudinga, kai bylą tiriantys pareigūnai patenka į emocingų viešų diskusijų sūkurį, tačiau šiandien, deja, jau turime susidariusią tokią situaciją, kai Generalinė prokuratūra aiškiai nesuvaldė situacijos, neįvertino visų aplinkybių, susiklosčiusių aplink šią bylą, ir, kaip jau minėjau, padarė šiurkščių klaidų viešųjų ryšių požiūriu. Net ir po generalinio prokuroro informacijos Seimui liko daugiau klausimų, negu buvo atsakymų. Aš jau nekalbu apie aplinkybes, kai vienas iš prokurorų viešai vertino vienintelio liudininko Tomo Šerno parodymus. Laikinoji tyrimo komisija, jos išvados reikalingos visuomenei, kuri, nurimus emocijoms, laukia ir lauks aiškaus atsakymo. Ar tikrai viskas vyksta pagal įstatymus? Ar tinkamai ginami visos lietuvių tautos interesai? Reikalinga ši komisija ir atsakymas taip pat aukų artimiesiems, reikalinga, manau, ir pačiai prokuratūrai, nes reikia ištaisyti tas klaidas (matysime, kaip komisijai seksis dirbti), galbūt bus ištaisytos tos klaidos, kurios buvo padarytos bendraujant su visuomene viešųjų ryšių prasme.

Jums yra pateikiamas, kaip posėdžio pirmininkas minėjo, antras projektas. Jis buvo parengtas atsižvelgus į Teisės departamento išvadas ir iš esmės eliminuotos abejonės, kad, kaip buvo rašoma, tyrimo komisija nesikištų ir nevertintų procesinių prokuratūros veiksmų pagrįstumo, nes tai draudžia Konstitucijos atitinkami straipsniai, taip pat Baudžiamojo proceso kodekso atitinkami straipsniai. Mes sutikome su šiomis išvadomis. Yra Teisės departamento išvada ir 2-ajam projektui. Aš manau, kad tolesnės Teisės departamento abejonės jau yra svarstytinos, nes visiškai aišku, kad tiek Seimas, kai iškviečia generalinį prokurorą į tribūną atsakyti į klausimus, tiek bet kuris komitetas, ar tai būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ar kuris nors kitas, kai kviečia prokuratūros atstovus į savo posėdžius, tiek ir Seimo laikinoji tyrimo komisija, jos nariai negalės pažeisti įstatymų, pažeisti Konstitucijos, pažeisti Baudžiamojo proceso kodeksą ir kištis į tuos reikalus, kuriuos apibrėžia būtent Baudžiamojo proceso kodeksas. Tikrai tikiu, kad frakcijų deleguoti atsakingi žmonės to nedarys, nes tai draudžia įstatymas. O surašyti viską, ką draudžia įstatymas, į šį nutarimo projektą, manau, nėra tikslinga, tai savaime aišku, nes tai apibrėžia, kaip minėjau, konkretūs įstatymai. Taigi ši tokia nauja, kad ir nedidelė, keliama sumaištis, neva Seimas neturi teisės sudaryti komisijos, neturi jokio pagrindo, nes, kaip minėjau, Seimas turi teisę pakviesti į tribūną generalinį prokurorą, Seimas turi teisę komitetuose, tame pačiame Teisės ir teisėtvarkos komitete, kaip apibrėžia Statutas, nagrinėti klausimus, susijusius su prokuratūros veikla, išskyrus tuos dalykus, kurie susiję su Baudžiamojo proceso kodeksu, ir su tuo, ką draudžia Konstitucija, nesikišant į teismų veiklą ir panašiai. Taigi aš manau, kad Seimas turi teisę sudaryti Laikinąją tyrimo komisiją ir mes ją sudarysime, nes kas kitas, jeigu ne mes paklaus visuomenei rūpimų klausimų, kurie yra šiuo metu iškilę, ir kaip kitaip, jeigu ne per šią instituciją, ne per Seimą, visuomenė galės gauti tuos atsakymus.

Baigdama norėčiau išreikšti tokį pageidavimą, kad frakcijos į tą 9 žmonių grupę siūlytų atsakingus, labiausiai pasirengusius tokiam darbui savo frakcijų žmones, atstovus, kurie preciziškai laikysis įstatymų ir Konstitucijos. Dar vienas pageidavimas, čia jau mano asmeninis, žinomas iš darbo patirties tokiose komisijose. Būtų labai gerai, kad tokie deleguoti žmonės, frakcijų atstovai, turėtų leidimus susipažinti ir su valstybinės paslapties informacija. Galbūt to šiai komisijai nereikės, bet taip būtų daug patogiau dirbant komisijai su konkrečiais dokumentais. Dėkoju už dėmesį ir laukiu sprendimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kol kas yra klausimų, gerbiamoji pranešėja. A.Sysas – pirmasis.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš ne pirmasis, aš paprastasis. Gerbiamoji kolege, aš suprantu jūsų entuziazmą kurti komisijas, jūs ne pirmus metus dirbate Seime. Ar jums neatrodo (aš turiu keletą trumpų klausimėlių), kad tokios komisijos sukūrimas gali būti politinis kišimasis į prokuratūros veiklą, jis gali pasitarnauti nusikaltėliams kaip galimybė apskųsti mūsų veiksmus Strasbūro žmogaus teisių teismui, kaip jau buvo ne vienas atvejis Lietuvoje, ir laimėti tas bylas? Antras klausimėlis. Ar jūs tikite, kad sudaryta komisija padarys tą darbą, kurį turi padaryti prokuratūra? Labai ačiū.

R.JUKNEVIČIENĖ. Komisija tikrai negalės turėti tokių įgaliojimų, kuriuos turi prokuratūra, ir komisijos tikslas nėra atlikti tuos darbus, kuriuos turi atlikti prokuratūra. Iš esmės aš visą savo pranešimą skyriau tiems klausimams, kurių jūs paklausėte, sakydama, kad mūsų įstatymai aiškiai apibrėžia laikinųjų komisijų darbą. Jeigu mes, Seimas, galime iškviesti prokurorą šiuo klausimu į šią tribūną ir užduoti klausimus – visas Seimas in corpore, – tai lygiai taip pat tuo pačiu klausimu gali klausti ir tie Seimo nariai, kuriems bus pavesta ištirti šitą sudėtingą problemą. Jūs pats puikiai suprantate, kad negali būti jokio politinio spaudimo, prašant atsakyti į klausimus. O komisija atsakys į konkrečius klausimus, kokius ji, žinoma, pagal mūsų apibrėžtus įstatymus susiformuluos. Ir tai, kad prokuroras Antanas Klimavičius stovėjo šitoje tribūnoje prieš kurį laiką, yra lygiai tokio pat lygmens dalykas. O tada niekas nekvestionavo, kad kokie nors įstatymai buvo pažeisti ar buvo daromas politinis spaudimas.

PIRMININKAS. M.Pronckus. Prašom, kolega.

M.PRONCKUS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, kaip aš supratau iš jūsų aiškinimų, jūs nesutinkate su Teisės departamento išvada, kuri siūlo projekte konkrečiai įvardinti komisijos uždavinius, juos aiškiai atribojant nuo prokuroro atliekamos ikiteisminio tyrimo organizavimo veiklos. Aš taip suprantu, kad jūs nesutinkate keisti nutarimo… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, prašom po vieną. Dabar klausia M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš suprantu, kad jūs nesutinkate keisti nutarimo redakcijos, kaip buvo pagal Teisės departamento išvadas.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš noriu pabrėžti, kad tai, ką siūlo Teisės departamentas, papildomai, jau antrajam projektui, yra aiškiai apibrėžta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose laikinųjų tyrimo komisijų ir apskritai Seimo veiklą. Seimas iš principo, joks žmogus, ir Seimo narys taip pat, negali kištis Baudžiamojo proceso kodekse apibrėžtais atvejais į bylos eigą. To ir komisija negali daryti. Tai kam reikia dar kartą rašyti apie tai, kas savaime aišku? Mes negalime perrašyti visų įstatymų į nutarimo projektą. Mano tik toks pamąstymas. Jeigu kas nors pasiūlytų perrašyti įstatymų nuostatas, galbūt būtų galima, bet, man atrodo, tai būtų pertekliniai dalykai.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš prašyčiau trumpai klausti ir trumpai atsakyti, nes artėja Vyriausybės valanda. Dabar kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamoji kolege, jūs teisingai atsisakėte procesinių veiksmų tikrinimo, tačiau ką jūs tikrinsite – organizacinius veiksmus? Ar, pavyzdžiui, jūs galėsite patikrinti, kodėl prokuroras pasiuntė 10 tarnautojų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o ne 15? Kodėl tiria prokuroras Jonaitis, o ne prokuroras Petraitis? Šitą jūs galėsite paklausti, bet jūs negalėsite įvertinti įkalčių. O jeigu negalėsite įvertinti įkalčių, kaip jūs vertinsite, ar prokuratūra viską padarė teisingai? Dabar mano klausimas būtų toks. Aš pritariu kolegai A.Sysui. Jeigu šitas omonininkas bus nuteistas Lietuvos pareigūnų, jūs įduodate galingą ginklą omonininkui apskųsti Strasbūro teismui Lietuvą, ir tai bus laimėta. Jau jūsų lyderis padarė vieną kartą tokią klaidą, Lietuva sumokėjo ne vieną tūkstantį litų už tai. Tai kam jūs tą klaidą kartojate? Jeigu jums nepatinka prokuratūra, Generalinės prokuratūros veiksmai, prašau, reikškite jai nepasitikėjimą, išdėstykite motyvus, kodėl nepasitikite Generaline prokuratūra, generaliniu prokuroru, tada nagrinėsime šitą klausimą. Dabar aš nematau jūsų tyrimo objekto. Jeigu organizaciniai klausimai, tai ką jūs ten tirsite?

R.JUKNEVIČIENĖ. Visų pirma jūs kreipiatės į mane, tarsi aš būčiau toje komisijoje paskirta. Aš nebūsiu joje, bus kiti žmonės, matyt, vadovaus Seimo daugumos atstovas, ir tai bus kaip tik to žmogaus, kuris vadovaus, ir komisijos narių prerogatyva pačioje pradžioje, kaip reikalauja Laikinųjų tyrimų komisijų įstatymas, apsibrėžti reglamentą ir labai konkrečiai apsibrėžti savo tyrimo objektą. Ir nereikia eskaluoti dalykų, kurie visiškai aiškūs. Dar kartą kartoju ir kartosiu: nė vienas Seimo narys, kad ir kokiame komitete ar komisijoje jis būtų, negali pažeisti įstatymų. Ir šita komisija įstatymų tikrai nepažeis. Ir neturėtume vertinti iš anksto to, ko nežinome. Komisija dirbs ir padarys savo darbą. Mano aiškus matymas, kad šiandien yra prasta padėtis, susiklostė prasta šios bylos situacija. Yra daug dalykų, susijusių visiškai ne su Baudžiamojo proceso kodeksu, o susijusių su viešaisiais ryšiais, yra klausimų, iškilusių visuomenei, į kuriuos niekas kitas, išskyrus Seimą ir Seimo narius, konkrečiai ir aiškiai neatsakys. Būtent apie šiuo dalykus ir turės kalbėti komisija, šiuos klausimus ir tirs.

PIRMININKAS. Kolega A.Vazbys. Prašom klausti.

A.VAZBYS. Gerbiamoji kolege, aš besiklausydamas jums užduodamų klausimų taip pat norėčiau savo klausimą pradėti ta pačia formuluote kaip ponas A.Sysas. Ar jums neatrodo, kad socialdemokratai, taip paniškai bijodami Generalinės prokuratūros veiksmų įvertinimo, tiesiog trukdo Seimui atlikti savo parlamentinės kontrolės funkciją? Ir kita to klausimo dalis būtų susijusi su Seimo nutarimo pavadinimu. Čia kalbama apie organizacinius veiksmus, tuo tarpu jūs minėjote ir tokius dalykus kaip prokuroro Algimanto Kliunkos pareiškimai, nemotyvuotai įžeidžiantys ir nederantys, mano galva, prokurorui, ir generalinio prokuroro dangstymą ir teisinimą “susipykusio su uošve” savo pavaldinio. Ir jeigu bus ir tie veiksmai tiriami (aš manau, kad jie taip pat turėtų būti tiriami), tai gal ir patį pavadinimą reikėtų formuluoti ne tik “organizaciniai veiksmai”, bet apskritai veiksmai, kurie apimtų ir tokius įžeidžiančius pareiškimus? Ačiū.

R.JUKNEVIČIENĖ. Dėl antro jūsų klausimo. Manau, kad kaip tik į organizacinius veiksmus ir įeina dalykai, susiję su šalutiniais tos bylos dalykais – ir viešieji ryšiai, ir tai, kaip viešai buvo vertinami liudininkai, ir panašūs dalykai. Nes jeigu mes parašytume plačiąja prasme veiksmai… Čia kaip tik pabrėžiama, kad procesiniai veiksmai neįeina į tos komisijos uždavinius. O dėl socialdemokratų nuotaikų, tai aš labai norėčiau tikėti, kad tie žmonės, kurie socialdemokratų bus deleguoti į komisiją, dirbs konstruktyviai ir sulauksime rezultatų.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamoji kolege, noriu klausti trumpai. Kodėl jūs nepasitikite esamomis Seimo institucijomis, įstatymiškai fiksuotom, šiuo atveju konkrečiai Teisės ir teisėtvarkos komitetu, kuriam privalu pagal Statutą, pagal įstatymus dalyvauti aiškinantis šią problemą?

R.JUKNEVIČIENĖ. Įstatymiškai fiksuota yra ir Laikinoji tyrimų komisija, jos galimybė. Bet, žinoma, aš visiškai sutinku su jumis. Deja, turiu labai atvirai pasakyti: jeigu mūsų Seimo komitetai, ir ne tik Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet apskritai komitetai operatyviau imtųsi svarstyti jų kompetencijoje esančius klausimus, daugelio laikinųjų tyrimų komisijų galbūt iš viso nereikėtų. Tas pats buvo su sveikatos reikalais, kai tyrėme buvusio ministro darbą ir pasirodė, kad buvome teisūs, tas pats buvo su Jurijaus Borisovo “Avia Baltica”, kai turėjo veikti atitinkamas komitetas, iš karto reaguoti, kai tik pasirodė šie pranešimai. Lygiai taip pat ir dabar. Aš visiškai sutikčiau, jeigu būtume žinoję, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarsto šiuos klausimus ir imasi žygių – kodėl gi ne. Bet to, deja, nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Gerbiamieji kolegos, primenu Statutą. 73 straipsnio 3 dalis: “Jeigu ne mažesnė kaip ¼ Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu“. Taigi mes šiandien turime su jumis, kaip sakoma, automatiškai apsispręsti dėl šio nutarimo 1 straipsnio. Galime bendru sutarimu, ar reikalauja kas nors balsuoti? Viskas gerai. Sutarta.

Dabar dėl 2 straipsnio turime tartis, nes tai mūsų valia. „Pagal Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą sudaryti laikinąją komisiją iš 9 Seimo narių“. Tinka? Tinka. Gerai. Dėl pirmininko pavaduotojų yra atskira kalba, kai bus pasiūlyta. 4 straipsnis – mėnuo, viskas tinka. Kaip pastebėjote, Teisės departamentas abejoja dėl 5 straipsnio. Manyčiau, kad jo irgi nereikia. Kad nebūtų jokių kabliukų, prašyčiau įsiklausyti į Teisės departamento išvadą, bet vis tiek ne šiandien turime spręsti, o ateityje. Kai bus komisijos sudėtis, pirmininkas, pavaduotojas, man atrodo, galėsime susitarti dėl to 5 straipsnio. Aš dabar siūlau, kad frakcijos suderintų proporcijas, kam kiek priklauso, kad pirmadienį, per Seniūnų sueigą, būtų pateiktos pavardės ir antradienį galėtume šį nutarimą priimti. Prašom. A.Vidžiūnas nori man pritarti. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Dėl daug ko jums pritariu, kolega. Bet iš tikrųjų sesija eina į pabaigą, pratęsime kelias dienas, komitetai turi daug darbo. Aš siūlau neatidėlioti. Mes galime per pertrauką susitarti dėl proporcijų ir dėl žmonių, priimti šiandien po pietų ir eiti prie rimtesnių dalykų. Tegu komisija dirba ir mes visi.

PIRMININKAS. Jeigu frakcijos spės, prašom, nors aš čia matau kai kurias tuščias eiles. Sunku susitarti, kas bus kieno atstovas. Jeigu iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, per pietų pertrauką pavyks susitarti, tai prašom.

Primenu, kad visą rytinio posėdžio darbotvarkę išsėmėme, lieka Vyriausybės valanda. Po pietų mes dirbame iki 16.50 val., kelios minutės į vieną ar kitą pusę neturi reikšmės. O iš rezervinių klausimų liko neišnagrinėti tik du. Žinoma, yra kitos savaitės darbotvarkės tvirtinimas. Mes iš tiesų ilgai neužtruksime. Jeigu frakcijos sutars, prašom, galime ir šiandien patvirtinti.

Gerbiamieji kolegos, dabar mes neturime jokio kito klausimo ir neišeina ką nors pradėti. Nematau D.Teišerskytės. Gal kas nors galėtų… Kolega Šivickai, gal, kol susirinks ministrai, galėtumėte pateikti savo klausimą, tada sutrumpintume popietinį posėdį? Prašyčiau labai trumpai drūtai.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2031(3) (pateikimas)

2-5 darbotvarkės klausimas, įstatymo projektas Nr.IXP-2031(3), – Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis Šivickai.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį įstatymo projektą teikiu antrą kartą. Komitetas jau anksčiau dėl šio įstatymo projekto buvo pateikęs teigiamą išvadą, bet Seimas nusprendė, kad iniciatorius turėtų jį patobulinti, todėl aš vėl teikiu.

Įstatymo tikslas yra apibrėžti regionų, miestų ir rajonų periodinių leidinių sąvoką, kad pagal tą apibrėžimą būtų galima teikti valstybės paramą. Paramos reikia, kad demokratinė spauda išliktų tose vietose, kur regionų arba miestų leidiniai negali išsilaikyti iš esmės dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo. Iš esmės siūlau pritarti ir dar kartą svarstyti.

Noriu atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį, kad Biudžeto ir finansų komitetas buvo kaip papildomas komitetas, bet iš esmės ne šio komiteto, o Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kompetencija nagrinėti šį klausimą.

PIRMININKAS. Minutėlę. Nesupratau – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pagrindinis, o papildomas?

G.ŠIVICKAS. Aš siūlau, kad Biudžeto ir finansų komiteto nebūtų.

PIRMININKAS. Nebūtų? Prašom. Mielieji kolegos, niekas nenori klausti. Ministrai renkasi, tad greitai sprendžiame. Ačiū už pateikimą. Seniūnų sueiga siūlo, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas būtų pagrindinis, o papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Sutinkate? Ačiū. Siūloma nagrinėti rudens sesijoje. Ačiū.

Liko keletas sekundžių iki Vyriausybės valandos. Nebeliko? Jau tikrai nebeliko.

Vyriausybės valanda

Gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Pirmieji klausia, kaip paprastai, opozicinių frakcijų seniūnai. E.Masiulis. Ruošiasi A.Vidžiūnas.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Vyriausybės nariai. Seimas ėmėsi svarstyti Vyriausybės pateiktą šių metų valstybės biudžeto pakeitimo projektą, pagal kurį yra mėginama perskirstyti lėšas tam tikroms sritims. Akivaizdu, kad biudžeto pakeitimo projektą nulėmė, matyt, pastarųjų mėnesių įvykiai Lietuvoje. Kalbu apie žemės ūkį, žemdirbių reikalavimus. Tikrai liūdina, kad Vyriausybė, kuri dažnai vengia populistinių sprendimų, šį kartą vis dėlto pasidavė populizmo įtakai ir, mažindama pinigus ilgalaikiam kaimo modernizavimui, investicijoms, juos perskirsto pagal pienininkų iškeltus reikalavimus, perskirsto tiesiog pravalgyti. Noriu jūsų paklausti, ar nuo šiol galios tokia praktika ir tos visuomenės interesų grupės, kurios daugiau piketuos, kurios organizuos daugiau mitingų, turės galimybę gauti daugiau lėšų? Ar jūs nesutinkate, kad tai yra ydinga biudžeto formavimo praktika? Jūs sudarėte precedentą ir kitoms profesinėms grupėms (pedagogams, bibliotekininkams) ateityje rengti neramumus tikintis didesnio Vyriausybės dėmesio.

PIRMININKAS. Atsiprašau, vieną minutę. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad klausti – 1 minutė net ir opozicijos lyderiams. 1 minutė. Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, įvykiai yra įvykiai. Yra ir objektyvios priežastys, kodėl susiklostė tokia sudėtinga žemės ūkio situacija, ypač kritus pieno ir mėsos supirkimo kainoms. Noriu priminti ir klausėjui, kad Seimas priėmė dokumentą, kuriuo įpareigojo, na, aš sakyčiau, įpareigojo, Vyriausybę ieškoti. Vyriausybė ieškojo, surado ir pasiūlė Seimui. Taigi nelabai norėčiau sutikti su jūsų motyvacija.

Faktas tas, kad mes iš tikrųjų pasiūlėme perskirstyti per 180 mln., bet jokiu būdu nepaliesdami atskirų asignavimų valdytojų interesų – nei atlyginimų, nei biudžetinių organizacijų veiklos tiesioginio finansavimo. Atvirkščiai, kai kurioms organizacijoms mes pasiūlėme šiek tiek padidinti finansavimą, ypač atlyginimus. Taip pat puikiai žinoma, kad Seimas nutarė nuo gegužės 1 d. taikyti Baudžiamąjį ir Baudžiamojo proceso kodeksus, kuriems įgyvendinti reikia nemažai pinigų – per 20 mln., mes gavome tokius skaičiavimus.

Mes privalėjome reaguoti ir mes pasiūlėme Seimui pasižiūrėti, ir aš siūlyčiau priimti tą mūsų pasiūlymą. Žinoma, Vidaus reikalų ministerijoje irgi nelabai geri įvykiai. Ne tiek Vidaus reikalų ministerijoje, kiek konkrečiai asignavimų valdytojas, generalinis komisaras, komisariatas, policijos komisariatas taip pat turi daug problemų. Mes manome, kad turime padėti tas problemas spręsti. Pastarieji įvykiai parodė, kad kai kuriuose miestuose ir rajonuose padėtis yra visiškai nepakenčiama. Žinoma, aš nemanau, kad pinigai gali viską išspręsti. Pareigūnai turi dirbti savo darbą ir jausti atsakomybę už visus reikalus. Štai toks būtų atsakymas.

PIRMININKAS. Klausia A.Vidžiūnas. Ruošiasi V.Popovas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Ministre Pirmininke, laukiau žemės ūkio ministro, apgailestauju, kad jo nėra. Vis tiek mėginu klausti. Jūsų tekstas ir sakymas, kad Seimas prašė, Vyriausybė rado, nėra visai tikslus. Mūsų skaičiavimu, atmetus visokias garantijas, žemės reformai skiriamus pinigus, atmetus seniau išdalytus 20 mln., atmetus Čijausko rūmų remontą Blindžių gatvėje, žemdirbiams tiesiogiai galbūt teks kokie 65 mln. litų. Noriu pasveikinti, pone Ministre Pirmininke, šiandien Kaimo reikalų komitetas jau spėjo nepritarti jūsų teikiamam biudžeto projektui.

Mano klausimas apie tiesiogines išmokas už grūdus. Pernai buvo 40 Lt už hektarą. Šiais metais Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą mokėti 30 Lt už hektarą. Šiandien mes jau aiškiai girdime, kad nepaisant biudžeto perskirstymo pinigų nėra, ir ponas Algirdas Ražauskas sako, bus tiktai 16–17 Lt už hektarą. Mes apgailestaujame, kad ir grūdų politikoje nėra jokios nuoseklios politikos. Prognozuojame, kad ateina nauji sunkumai, ir mano klausimas – kiek Vyriausybė su Žemės ūkio ministerija pasirengusi mokėti subsidijų už hektarą? Tai vienas klausimas.

Antras klausimas, kaip planuojamas grūdų supirkimas? Ar ir vėl Rinkos reguliavimo agentūra pirks ir pridarys didžiulių nuostolių, o paskui pardavinės grūdus Lietuvos rinkoje, ir kaip bus sudaromos sutartys su tiekėjais, kad perdirbėjai vėl nesavivaliautų ir nemuštų specialiai kainų, kaip buvo daroma pernai? Pone Ministre Pirmininke, apgailestauju, kad nėra žemės ūkio ministro.

A.M.BRAZAUSKAS. Žemės ūkio ministro Lietuvoje nėra, todėl jis negalėjo dalyvauti. Tiesioginės išmokos yra 30 Lt už hektarą, jūs teisingai pasakėte. Ir tai nėra kas nors išgalvota, tai yra numatyta biudžete ir paramos žemės ūkiui programoje. Antra, mes priėmėme nutarimą, ir intervenciniai supirkimai sudarys 130 tūkst. tonų, 400 Lt pirma rūšis ir 380 Lt antra rūšis.

Štai tokie priimti sprendimai. Jie yra suderinti su visuomeninėmis organizacijomis, žemės ūkio savivaldos organizacijomis ir aš manau, kad prie to klausimo daugiau nereikėtų grįžti. Tai papildomai kainuos apie 20 mln. litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Popovas. Ruošiasi kolega A.Baura.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrei, netiesiogiai jis irgi bus susietas su biudžetu. Mūsų frakcijoje yra viena Janė ir trys Jonai. Seime jų dar daugiau. Dabar aktyviai diskutuojama, ar skelbti nedarbo dieną Jonines, ar neskelbti. Mane domina jūsų asmeninė nuomonė dėl tokios galimos šventės ir kiek kainuoja kiekviena nedarbo diena? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, kai tik išgirdome šias diskusijas, paskaičiavome vidurkį. Vidutiniškai per vieną darbo dieną yra pagaminama maždaug 200 mln. bendrojo produkto, ir tai vidutiniškai per darbo dieną sudaro apie 74 mln. Lt biudžeto pajamų. Norėčiau pasakyti, kad iš dalies ši suma yra kompensuojama, nes švenčių metu žmonės truputį linksmiau gyvena, truputį daugiau perka, nors nesu įsitikinusi, kad viską iki galo kompensuosime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Baura. Ruošiasi V.Uspaskich. Jeigu ne, tada…

A.BAURA. Mano klausimas būtų ūkio ministrui. Klausimas, kurį jums pateiksiu, nėra naujas, ne kartą yra nuskambėjęs ir šioje Seimo salėje, tačiau aš priverstas dar kartą jį paklausti. Per susitikimus su rinkėjais ne kartą buvau paklaustas, ar šalies valdžia turi galių sustabdyti spalvotųjų metalų vagystes? Pateiksiu nedidelį pavyzdėlį. Per praėjusius metus Utenos elektros tinklų zonoje, kuri apima septynis rajonus, pavogtų elektros linijų laidų, kabelių, transformatorinės alyvos, iškomplektuotų skirstomųjų įrengimų nuostolių suma siekia beveik 800 tūkst. litų. Per šių metų keturis mėnesius analogiški nuostoliai pasiekė daugiau kaip 300 tūkst. litų. Sugriežtintos priemonės Seime padarius įstatymo pataisas vagysčių nesumažino.

Klausimas. Ar Ūkio ministerija negalvotų grįžti prie dar 1994 m. buvusios tvarkos, kai buvo, galima sakyti, visiškai uždraustas spalvotųjų metalų išvežimas ir tuomet vagystės buvo sumažėjusios iki minimumo?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš nemanau, kad drastiškai uždraudus vagysčių nebeliks. Tikiuosi, kad tie reikalai pagerės, vagysčių skaičius sumažės ir policijos darbuotojai pagerins savo veiklą šioje srityje. Ir taip jau yra nemažai suvaržymų. Aš nepritariu visiškam uždraudimui, nes tai irgi yra kraštutinumas, kuris nieko gero neduoda. Tikiuosi, kad laikui bėgant vagysčių mažės. Tam turi įtakos ir bendras gyvenimo lygis – didėja atlyginimai, mažėja nedarbas, visi faktoriai rodo, kad vagysčių turėtų mažėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vazbys. Ruošiasi V.Velikonis.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau klausti švietimo ir mokslo ministrą, nežinau, gal ir premjeras galėtų pakomentuoti, jeigu manytų, kad reikia.

Gerbiamasis ministre, mano klausimas yra susijęs su šiuo metu vykstančiomis derybomis ar diskusijomis tarp jūsų ministerijos ir Švedijos, konkrečiai Švedijos lytinio švietimo asociacijos, dėl lytinio švietimo programos Lietuvos mokyklose įgyvendinimo. Aš manau, kad jūs esate susipažinęs su tuo bendradarbiavimo projektu, bet aš norėčiau paklausti, ar jums teko domėtis metodikomis, kurias minėta Švedijos lytinio švietimo asociacija siūlo mūsų mokyklose? Konkrečiai tokiais lytinio švietimo metodais, kaip aiškinimu moksleiviams, kaip yra gerai grupinis onanizmas, arba homoseksualaus asmens atvedimas į klasę ir jo pristatymas moksleiviams? Jeigu jums teko domėtis tais metodais ir vis dėlto ketinate, nepaisant to, pasirašyti tokią bendradarbiavimo sutartį, tada klausimas būtų kaip, jūsų manymu, tai paveiks mūsų moksleivių, mūsų jaunosios kartos ugdymo procesą ir jų, sakykime, pasaulėžiūrą? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, kad jūs įdėmiai stebite mūsų bendradarbiavimą. Lytinis švietimas iš tikrųjų yra labai opi tema ir problema, ir šioje srityje mes tikrai neskubėsime neįsigilinę, nepasitarę su mūsų pačių ekspertais, žmonėmis, kurie išmano šią sritį, priimti jokių metodikų, jokios užsienio patirties. Tikrai į tai įsigilinsime. Šiandien pas mane kaip tik ateina Bažnyčios hierarchai ir mes su jais kalbėsime, bet mes negalime užsidaryti, mes būsime Europos Sąjungoje. Mes matome, kas iš tikrųjų vyksta. Mes tą turime daryti kūrybiškai, apgalvoję, pasitarę. Turime rasti metodų, kurie mums būtų priimtini. Aš visiškai nepritariu tiems metodams, kurie pagarsėjo, kurie buvo taikomi Užupio gimnazijoje. Tai buvo neapgalvotai taikoma patirtis, kuri mums yra nelabai priimtina. Aš užtikrinu, kad tokių metodų tikrai nenaudosiu.

PIRMININKAS. Klausia V.Velikonis. Ruošiasi kolega A.Kašėta.

V.VELIKONIS. Ačiū. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, vakar Kavarske jūs atidarėte šiuolaikinį kūrinį – mažąją hidroelektrinę. Menu šventę, kai ten iš Šventosios vanduo buvo nukreiptas į Nevėžį norint pagelbėti Kėdainių pramonei. Mažųjų hidroelektrinių atidaroma vis daugiau. Vien Virvytė surakino penkias hidroelektrines, skaitome apie konfliktus dėl Siesarties upės likimo. Spaudoje tos upės vadinamos pasmaugtomis. Kalbama, kad ten pasmerkiamos myriop retos žuvys, darkomas kraštovaizdis, o naudos mažai. Hidroentuziastų nuomonė, žinoma, kitokia. Kokias tokių elektrinių perspektyvas jūs matote Lietuvoje? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Tai iš tikrųjų yra įdomi tema. Vyriausybė nagrinėjo, mes Strateginiame komitete nagrinėjome ir neparėmėme masinio entuziazmo pažaboti visas upes ir visus upelius. Bent pasiūlymuose yra priskaičiuota per 150 Lietuvos upių ir upelių. Šiuo klausimu turime aiškią poziciją: ten, kur šiandien nėra užtvankų, pastatytų anksčiau ar vėliau, būtų netikslinga masiškai statyti. Tik panaudojant tas užtvankas, įrengiant žuvų takus, kaip padaryta Kavarske, ten mes vakar buvome ir matėme labai gražiai įrengtą objektą su žuvų takais… Sprendžiant šį klausimą būtų galima panaudoti senas užtvankas, kurios buvo statytos tvarkant melioracijos sistemas, kitais atvejais – senus vandens malūnus ir panašiai, o tokių Lietuvoje yra nemažai. Ten būtų galima statyti tokius statinius, įrenginius, kurie yra.

Dėl Nemuno. Iš tikrųjų klausimas yra svarstomas, atsirado verslininkų, kurie rodo labai didelę iniciatyvą norėdami statyti hidroelektrines aukščiau Birštono. Ten, kur baigiasi Kauno hidroelektrinės patvanka, apie Prienus, būtų galima pastatyti kaskadą iš dviejų hidroelektrinių. Tai yra idėja. Kol kas visa tai yra idėjų lygiu. Tai reikalauja labai rimtų skaičiavimų. Šiais laikais, kai žemė yra brangi, kai yra žemės savininkai, kai yra kiti žmonių interesai, kai yra įvairūs ypač aštrūs gamtosauginiai reikalavimai, Nemuno slėnyje aukščiau Prienų yra draustinių zona, miškų draustinių, ypač apie Alytų, klausimas yra atviras. Aš manau, kad ir visuomenė turėtų dalyvauti, diskutuoti. Jeigu visi prieis prie bendros nuomonės, kada būtų galima pastatyti kaskadą su labai nedidele patvanka, tai turėtų ir kitą prasmę. Vis dėlto pagal sezonus būtų sureguliuotas Nemuno nuotėkis, būtų mažiau pavojų dėl potvynių, būtų mažiau pavojų dėl užteršimo, kuris dabar kai kada būna Baltarusijos teritorijoje, ten du Gardino chemijos kombinatai retkarčiais primena apie save užteršdami Nemuną.

Žinoma, tokios užtvankos ir tvenkiniai būtų dirbtinės vietos, kur būtų galima gerokai sumažinti šį užterštumą žemupy. Aš negalėčiau plačiau kalbėti, bet mes turime turėti 10–12% netradicinių arba atsinaujinančių pajėgumų. Todėl dabar yra labai aktyvi verslininkų veikla projektuojant ir statant vėjo jėgaines. Ir ne vienoje vietoje, keliose Lietuvos vietose. Aš manau, tai yra labai perspektyvu. Naudojamas biokuras, ypač Lietuvos šiaurinėje dalyje: Biržuose, Rokiškyje, ten dabar daugelis katilinių kūrenamos įvairiomis atliekomis: medienos atliekomis, skiedromis ir t.t. Nebūtina orientuotis vien tik į mažąją hidroenergetiką. Galima alternatyvias sritis plačiai išnaudoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kašėta. Ruošiasi kolega A.Matulevičius.

A.KAŠĖTA. Mano klausimas dviem ministrams: vidaus reikalų ministrui ir finansų ministrei. Vyriausybėje rengiant Biudžeto pakeitimo įstatymo projektą, Vidaus reikalų ministerija pateikė duomenis, pagal kuriuos Finansų ministerija sudarydama biudžetą numatė, kad įgyvendinant Vidaus tarnybos statuto įstatymą papildomai reikės skirti 5–6 mln. litų. Deja, vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete mes išgirdome kitus skaičius. Policijos departamento poreikis papildomai yra 14 mln. Lt, Sienos apsaugos tarnybos – iki 20 mln. litų. Taigi bendra suma – per 30 mln. litų. Kodėl Vidaus reikalų ministerija nesugebėjo surinkti ir pateikti tikslių duomenų ir Finansų ministerijai? Kaip Vyriausybė rengiasi spręsti šią problemą, nes gresia teismai ir statutiniai pareigūnai tikrai galės prisiteisti iš valstybės milžiniškas sumas už nevykdymą. Tai priedai už kvalifikaciją, už laipsnius, už dienpinigius ir t.t.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš pradėsiu, jeigu galima. Paraiškas gauti dideles sumas mes turėjome ne tik iš Vidaus reikalų ministerijos, bet ir iš teismų, iš visų kitų. Abu kodeksai įsigaliojo. Ir Statutas, ir kodeksai įsigaliojo nuo gegužės 1 dienos, ir buvo parengti labai gražūs sąrašai gražių norų įrašant viską: ne tik atlyginimus, ne tik už stažą, ne tik tai, kas priklauso dėl Statuto pakeitimo, bet visos institucijos visas bėdas mėgino įrašyti, netgi remontus, kurie tęsiasi ir dešimt metų nebuvo pinigų tą padaryti. Finansų ministerija tai turėjo prieš porą mėnesių, tiksliau, gerokai prieš mėnesį mes pradėjome labai įdėmiai nagrinėti, susitikinėti su kiekviena žinyba atskirai ir “išvalėme” iki 11 mln. litų.

Norėčiau pakartoti, kad į Seimo komitetus šios žinybos ateina ir pradeda diskusijų antrą ratą, ateina su didžiuliais sąrašais žinodami, kad komitetai negali ir neturi techninių galimybių tiksliai patikrinti visų skaičių, ir daro politiką. Štai mano atsakymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius. (Balsai salėje: gal V.Bulovas.) Prašom.

V.BULOVAS. Aš nedaug galiu pridėti. Labai gaila, kad vienu metu įvyko dviejų labai svarbių įstatymų įsigaliojimas: Vidaus tarnybos statuto ir ikiteisminio tyrimo tarnybos reforma. Jūs minite 5–6 mln. Lt, tai buvo planuota vienam. Aš norėčiau pasakyti, kad Seime svarstant ir pateikiant vieną pataisą, ten, rodos, nebuvo numatyta nė vieno milijono toms reformoms. Todėl kaltės yra abiejų pusių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius, ruošiasi kolega A.Sysas.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš turiu klausimą gerbiamajam premjerui. Principinis dalykas. Artėja “Elektros skirstomųjų tinklų” privatizavimas. Negarsiai, tyliai, po truputį, po truputį spaudoje praslysta ta idėja. Matyt, ateis laikas. Įdomi Vyriausybės pozicija. Gal Seimas kada nors bus plačiau supažindintas? Bankai, laivynas, telekomunikacijos ir daug kitų Lietuvos objektų, mes žinome, yra užsieniečių rankose. Tai buvo anų Vyriausybių ir anų Seimų tokia politika. Ar ir dabartinė Vyriausybė tęs tokią politiką, kad nacionalinis kapitalas neturėtų valdyti tam tikrų didelių strateginių objektų, nuo kurių priklauso Lietuvos ekonominis nepriklausomumas? Aš turiu omeny ir “Elektros skirstomuosius tinklus”. Kokia yra pozicija? O jeigu jos nėra, kada ji bus pristatyta Seimui? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Noriu pasakyti, kad Vyriausybė nevykdo politikos siekdama išeliminuoti vietinį, mūsų nacionalinį kapitalą. Jokiu būdu ne. Mūsų nacionalinis kapitalas dalyvauja lygiomis teisėmis kaip ir užsienio kapitalas. Tuo mes įsitikinome dabar vykstant alkoholio įmonių privatizavimui. Dėl skirstomųjų tinklų. Ir vieni, ir kiti, t.y. ir “Rytų skirstomieji tinklai”, ir “Vakarų skirstomieji tinklai”, numatomi privatizuoti. Jeigu viskas gerai klostysis, galbūt dar šiais metais. Rengiamos privatizavimo sąlygos. Vyriausybė jų dar nesvarstė, bet greičiausiai iki liepos mėnesio mes turėtume svarstyti šias sąlygas. Mano įsitikinimu, sąlygos turėtų leisti privatizavimo procese dalyvauti ir mūsų nacionaliniam kapitalui. Mes toli nuo minties sąlygas pritaikyti vienam ar kitam pirkėjui. To tikrai nebus, mes šitaip nesielgiam. Tačiau sąlygos turėtų būti normalios, juo labiau kad tai yra labai rimti objektai, sakysim, apytikriai jie kainuoja po pusę milijardo. Reikalingas ir labai rimtas tokių objektų pirkėjas. Jeigu mūsų nacionalinės kokios akcinės bendrovės iš tikrųjų turi tokį kapitalą, tokį finansinį potencialą, prašau dalyvauti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Sysas. Ruošiasi kolegė K.Prunskienė.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti vidaus reikalų ministrą. Vakar viename iš Respublikos dienraščių buvo didelis straipsnis apie vidaus reikalų sistemos pareigūnus, kurie žuvo darbo metu, apie išmokas jų artimiesiems ir visas peripetijas. Tame straipsnyje buvo pateikta informacija, kad tiktai kas devintas pareigūnas, tiksliau, ne pareigūnas, o pareigūno šeima pasinaudoja teise gauti išmoką, siejamą su žūtimi darbe. Tvarką nustato vidaus reikalų ministras, skirtingai nei kitais atvejais, kurie įvyksta dirbantiesiems valstybės tarnyboje arba gamyboje ir nustatomi pagal darbo sutartį. Todėl mano klausimas būtų toks: ar jūs nesiruošiate pakeisti tvarkos, kad būtų atsižvelgiama į faktinius įrodymus, t.y. darbo laiko grafikus, o ne vien tik motyvuojama vieno ar kito liudininko, kuriuos atsiveda komisaras, žiūrėdamas į varganą jūsų institucijos biudžetą, parodymais? Trūksta lėšų, o tai mokama iš darbo užmokesčio fondo, todėl ieškoma priežasčių, kaip artimiesiems nesumokėti priklausančios draudimo sumos. Labai ačiū.

V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Aš jums šiuo momentu negaliu išsamiai atsakyti, nes mes patys pradėjom savo tyrimą, pradėjom aiškintis tas procedūras ir tuos aprašytus faktus. Jeigu jūs neprieštarausite, aš galėsiu atsakyti, sakykim, kitą savaitę arba žodžiu, arba raštu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Prunskienė. Ruošiasi I.Šiaulienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Mano klausimas adresuotas poniai finansų ministrei. Aš norėčiau paklausti jūsų štai ko. Spaudoje paradoksaliai nuskambėjo mintis, greičiausiai ji jūsų buvo išsakyta, bent jau jums priskirta, jog negerai, kad neva kaimas nori geriau gyventi kitų sričių sąskaita. Gal ne pažodžiui, bet tokia mintis buvo, ji buvo komentuojama. Ji panašiai nuskambėjo ir ką tik iš liberalų pusės. Paprastai politikai, kurie nekreipia dėmesio į disproporcijas tarp pajamų ir kaštų paskirstymo technologinėje grandinėje žemės ūkis-perdirbimas-prekyba, gaminant galutinį produktą, gal šitaip aiškina. Ar jūs turite pagrindo teigti, jog kaimas nori geriau gyventi, tuo tarpu iki šiol kiti sektoriai, partneriai geriau gyveno kaimo sąskaita nesumokėdami pagal realų indėlį į galutinio produkto gamybą netgi tos kainos, kuri dengtų kaštus?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Kaimo niekas nekaltina, nes, manau, kaltė būtų politikų, kurie mėgina žadėti, neapskaičiuotas ir nepagrįstas sumas dalyti nepasitarę nei su Vyriausybe, neįvertinę nei valstybės galimybių, iš kur tokias lėšas paimti. Tai viena. Antra, dėl jūsų klausimo dėl pajamų kritimo ir galimybės padėti susidarius sunkiai situacijai žemės ūkio, ypač pieno, sektoriuje. Vyriausybė įsipareigojo mėginti palaikyti pajamų lygį, palyginti su pernai… būtent dėl to, kad objektyvios priežastys tai lėmė iš dalies, tarp jų ir valiutų kurso pasikeitimas, eksporto kiekis, kurį išveža Lietuva, ypač pieno produkcijos. Tai tai mes darome. Visa kita suma, kurios nėra iš kur paimti, reikštų, kad arba mes turime perskirstyti iš kitų sektorių, arba skolintis, kas reiškia tą patį, t.y. kad mokestinę naštą turės grąžinti ateities kartos. Tai buvo tik toks komentaras.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I.Šiaulienė. Ruošiasi kolega S.Lapėnas.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, pirmininke. Norėčiau klausti gerbiamąjį premjerą. Gerbiamasis premjere, jūs surengėt pasitarimą mokesčių surinkimo klausimais. Prašom pasakyti, kokie rezultatai, kokie rezervai išryškėjo pasitarimo metu?

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, iš tikrųjų šiandien dvi valandas svarstėm tą klausimą. Šiuo metu mes iš esmės surenkam mokesčius, bet yra didelis pavojus, kad antrojoje metų pusėje gali susikomplikuoti padėtis. Na, visų pirma mes ėmėmės labai didelio prieaugio siūlydami šių metų biudžetą parlamentui. 7% augimas – per 600 mln. yra labai daug. Mes kol kas šio prieaugio dar nesurenkam. Tačiau tendencijos nėra visiškai tokios blogos. Išryškėjo daugelis klausimų. Visų pirma visų pasienio tarnybų veikla. Pastaruoju metu yra signalų, kurie vis dėlto liūdina mus, nes yra intensyvi kontrabanda, nors ieškom būdų, kaip sumažinti. Ateinančią savaitę vėl bus svarstomas šis klausimas. Mes pasigedom ekonominės policijos veiklos rezultatų. Manau, kad čia reikia atskirai kalbėti. Vis dėlto šiandien komisariate dirba 250 žmonių, ši tarnyba priklauso Policijos komisariatui, bet, deja, mes nematom aktyvios veiklos. Reikėtų pareikalauti geresnės veiklos. Na, ir apskritai mokesčių sistemos bendros problemos išlieka, nors iš dalies jos dėl kai kurių klausimų sumažėjo. Vyriausybė nuolat seka šiuos įvykius: ministrai, finansų ministrė, ministerijos sekretoriai, aš pats kiekvieną savaitę, antradienį, nuolat užsiimu šiuo klausimu. Kol kas rezultatai yra, nes yra vykdomas biudžeto surinkimas, ir savivaldybių, be to, labai gerai, kad vis dėlto “Sodra” turi keliasdešimties milijonų perpildymą jau šiandien. Mes kaupiam šias lėšas. Esu tikras, kad arba šių metų pabaigoje, arba kitų pradžioje bus galimybė vėl didinti pensijas. Tai irgi būtų didelis pliusas mūsų veiklai, sakyčiau, Vyriausybei. Tikiuosi, kad tas procesas vyks ir toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S.Lapėnas. Ruošiasi kolegė S.Burbienė.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis premjere, Lietuva jau, matyt, pripranta prie įvairiausių skaudulių sprendimo būdų tik po to, kai blokuojami keliai. Žiniasklaida ne kartą informavo, kad Baltijos jūros pakrančių žvejai taip pat jau numatę imtis panašių priemonių, nes Žemės ūkio ministerija nesiima ryžtingų priemonių dėl 2003 metų sausio 29 d. Valstybės kontrolės audito išvadų dėl skirtų Europos Bendrijos lėšų Baltijos žvejų uosto Smiltelės upės žiotyse tikslinio panaudojimo. Iš esmės neaiškiomis aplinkybėmis dingo 1 mln. 638 tūkst. Lt, dingo kredito (…) 209 tūkst. 400 Danijos kronų, šiandieną, praėjus dvejiems metams, žvejai neturi nei ledo generatoriaus, nei galimybės naudotis savo uostu. Visais šiais klausimais jau buvo kreiptasi ir į Vyriausybę. Atsakymo šią dieną nėra. Žvejai prašo ne pinigų, o principingo Žuvų departamento vadovų veiksmų vertinimo. Pats nesu drastiškų priemonių šalininkas, bet jaučiamas akivaizdus grobstymų dangstymas. Paskutinis svarstymas Seimo Kaimo reikalų komitete taip pat parodė, kad Valstybės kontrolės išvados yra ignoruojamos. Ar tik uosto blokada, nuo kurios stengiasi sulaikyti mažuosius žvejus jungiančios asociacijos, privers atkreipti dėmesį į šiuos pažeidimus?

A.M.BRAZAUSKAS. Na, tie pusantro milijono, kuriuos jūs minėjote, tai yra ne šios dienos reikalas, o prieš keletą metų buvęs. Yra įtarimas, kad tos lėšos buvo panaudotos neteisingai, bet yra teisėsaugos institucijos. Aš nežinau, visuomet kažkaip užmirštama, kad iš valstybės biudžeto skiriami šimtai milijonų teisėsaugos institucijoms, o žiūrima į Vyriausybę, lyg premjeras turi atskirą batalioną, kuris dubliuoja kai kurias valstybines institucijas. Galiu patikinti, kad tokių batalionų Vyriausybė neturi. Manau, Seimas turi dar didesnę teisę negu Vyriausybė pareikalauti iš atitinkamų institucijų galutinių sprendimų. Pavyzdžiui, tokia byla gali tęstis kelerius metus be pabaigos ir laukti senaties termino. Manau, komitetas labai teisus, ką jūs minėjote, mums irgi rūpi šio departamento veikla. Mes jau su ministru kalbėjome, deja, jo šiandien nėra, negali patvirtinti, kad mes turime grįžti ir labai rimtai išnagrinėti šio departamento veiklą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Burbienė. Ruošiasi kolega J.Veselka.

S.BURBIENĖ. Mano klausimas būtų finansų ministrei. Žinome, kad vakar Lietuvoje viešėjo Europos Parlamento Biudžeto komiteto delegacija dėl galimybės panaudoti lėšas Ignalinos atominei elektrinei uždaryti ir sutvarkyti. Kokie jūsų pokalbio su jais rezultatai? Ar jie buvo įtikinti, kad mes tai sugebame daryti, ar galbūt jie siūlys imtis kokių nors sankcijų prieš Lietuvą? Kokie rezultatai?

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū. Vizitas nebuvo sankcinis, sakyčiau, draugiškas. Pirmiausia dėl to, kad šiuo metu Europos Parlamentas svarsto ateinančių metų biudžetą, kuriame yra įtrauktas finansinis paketas visų dešimties naujų šalių narių, visas pagalbos paketas, taip pat ir Ignalinos paketas. Susitikimo metu kalbėjome keliais klausimais. Dėl Ignalinos fondo. Kaip jis bus panaudotas ir kiek reikės iš viso lėšų visai regiono problemai spręsti, tarp jų ir socialinėms problemoms išspręsti. Čia buvo pateikta informacija, nes jie buvo ką tik grįžę iš Ignalinos, kur savivaldybė pateikė kelių milijardų sumą ir šiek tiek nustebino komiteto narius. Mums teko grąžinti juos prie truputį tikslesnių skaičių, o vėliau vyko pagrindinis pokalbis dėl mūsų pasiruošimo panaudoti ateisiančias lėšas. Yra šiokia tokia diskusija, aišku, ji dar nedidelė, ji nėra pavojinga. Kai kurios senosios šalys narės mano, kad naujosios negebės per pirmuosius metus panaudoti tiek, kiek yra užplanuota. Mums reikėjo įrodyti ir parodyti, kad Lietuva tikrai galės bent jau per pirmuosius metus, jog mes norėtume, kad komisijos teikiamą biudžetą Europos Parlamentas palaikytų, kad nebūtų karpomas, buvo parodyti mūsų administraciniai gebėjimai.

Aš jiems priminiau, kad prieš įstodami mes panaudojome apie 97%, pavyzdžiui, PHARE programos. Tai yra antras rodiklis tarp dešimties naujų kandidačių, po Vengrijos mes esame antroje pozicijoje pagal panaudojimą. Kaip girdėjau vėliau LNK laidoje “Vakaro žinios”, jis buvo visiškai įtikintas ir labai pozityviai kalbėjo po mūsų pokalbio.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka. Ruošiasi kolega J.Jurkus.

J.VESELKA. Norėčiau paklausti gerbiamojo ūkio ministro. Jūs turbūt žinote, nes energetikai aiškiai tvirtina, kad, pavyzdžiui, Lietuvos energetinės sistemos, t.y. paskirstomųjų tinklų, reali atstatomoji vertė yra 4–5 kartus didesnė, negu dabar yra įvertinta. Kodėl būtent 4–5 kartus pigiau jūs norite privatizuoti paskirstomuosius tinklus? Po to Vyriausybė visada dejuoja, kad nėra pinigų nei tam, nei tam, nei tam. Kokia nauda iš tų tinklų privatizavimo, jūs man galite paaiškinti? Kodėl 4–5 kartus pigiau ir kokia iš to privatizavimo nauda bus Lietuvai, o ne tiems, kas juos privatizuos?

P.ČĖSNA. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui, juo labiau kad jis yra ekonomikos profesorius… Daktaras, gerai. Turbūt mes orientuojamės, kad prekė kainuoja tiek, kiek už ją moka rinkos sąlygomis.

J.VESELKA. Galima neparduoti ir palaukti.

P.ČĖSNA. Nuo to šiek tiek keičiasi rinkoje prekės kaina. Manau, valstybei yra naudinga privatizuoti Rytų ir Vakarų paskirstomuosius tinklus, nes mokesčiai vis tiek bus surenkami. Tiksliai čia nieko nenuslėpsi, nes bus surenkami mokesčiai, parduodama produkcija gyventojams ir organizacijoms, viskas čia yra legalu, jokios neapskaitytos veiklos nėra. O tinklų kainą nustatys rinka.

Ir dėl 4 ar 5 kartų. Galima turėti daiktą, tarkim, pasistatyti namą kaime, pelkėje, nors jis yra labai brangus, bet nieko už jį negausi.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Jurkus. Ruošiasi kolega A.Klišonis.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui. Norėčiau, kad ministras pakomentuotų susitikimą. Gerbiamasis ministre, jūsų ministerija apėmė platų darbų barą, bet man niekaip ir turbūt daugeliui kolegų nesuprantama. Yra jūsų valstybinė įmonė “Regitra”, kuri užsiima registracija ir vairuotojų egzaminavimu. Ar nebūtų tikslinga, kad ši įmonė būtų pavaldi Susisiekimo ministerijai, kuri daugiau tų problemų sprendžia. Šie klausimai, ko gero, geriau spręstųsi, ir mums, Seimo nariams, būtų lengviau dirbti? Ačiū.

V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Tiesą sakant, aš nelabai matau ryšį tarp “Regitros” ir Seimo narių, kad jums būtų lengviau dirbti.

Dėl pavaldumo. Jis buvo nustatytas anksčiau, “Regitra” naudojasi mūsų duomenų perdavimo tinklais, naudojasi duomenų bazėmis, kurios jai priklauso, ir kol kas didelių problemų nėra. Po truputį plečiasi. Jeigu sugrįžtume šiek tiek į ankstesnius klausimus, tai norėčiau pasakyti, kad nuo rudens (rugsėjo mėn.) bus galima laikyti vairuotojų egzaminus ir Mažeikiuose. Dėl pavaldumo, tai nemanau, kad yra esminis dalykas, kuriai ministerijai pavaldu.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Klišonis klausia. Ruošiasi kolega A.Sakalas.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti sveikatos apsaugos ministrui. Jo nėra, todėl klausiu finansų ministrės. Be jokios abejonės, ministre, jūs atsimenate, prieš metus, truputį daugiau negu prieš metus, buvo sudėtinga Privalomojo sveikatos draudimo fondo padėtis. Vakar, trečiadienį, svarstant klausimus dėl biudžeto projekto taip pat buvo duoti klausimai viceministrui ponui Gediminui Černiauskui dėl situacijos, kokia dabar yra Privalomajame sveikatos draudimo fonde dėl įsiskolinimų. Reikia pabrėžti, kad skolos vaistinėms ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo.

Kitas klausimas, kad vietoj buvusių trijų, keturių mėnesių išsitempė iki pusės metų. Tai gerokai viršija 45 dienų terminą, kuris yra privalomas. Taip pat viršija ir tą terminą, kuris yra nustatytas Sveikatos draudimo įstatyme. Kaip jūs, finansų ministrė, manote spręsti šią problemą, nes ji nejuda iš vietos. Ji labai neblogėja, bet visiškai nejuda iš vietos. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad ką tik prieš šį posėdį turėjau dalykinius pietus su komiteto pirmininke ponia D.Mikutiene. Mes kaip tik sprendėme ir svarstėme, ką reikės daryti šiemet ir ką reikės daryti kitąmet. Taigi yra mūsų pasiūlymas. Mes paskaičiavome, koks yra įsiskolinimas virš tų 45 dienų, yra 60,5 mln. litų ligonių kasoms. Šį įsiskolinimą apie rudenį… Aš šią savaitę diskutavau su Valiutos fondo delegacija dėl mūsų makroekonominės situacijos ir deficito rodiklių, matyt, galėsime šią dalį per 60 mln. leisti pasiskolinti, kaip pernai leidome 70, ir padengti šį skirtumą virš tų 45 dienų dar šiemet.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Sakalas. Ruošiasi kolega J.Razma.

A.SAKALAS. Gerbiamasis teisingumo ministre, mano klausimas jums. Sakykite, jūs esate patvirtinęs kažkuriais metais, ar prieš metus, ar prieš dvejus, notariato paslaugų įkainius. Jie buvo pavadinti laikinieji įkainiai. Ar jūs ruošiatės padaryti nuolatinius įkainius? Nes aš gaunu pastabų ir pastabėlių dėl įvairių įkainių dydžio. Ar jūs ruošiatės juos peržiūrėti?

V.MARKEVIČIUS. Gerbiamasis profesoriau, tiek senasis įstatymas, tiek dabar patobulintas Notariato įstatymas, kuris visiškai neseniai čia, Seime, pavasario sesijoje priimtas, nustato, kad notarinių veiksmų įkainius tvirtina teisingumo ministras suderinęs su finansų ministru. 2001 m. rugsėjo mėnesį paskutinį kartą tie įkainiai buvo peržiūrėti ryšium su Civilinio kodekso įsigaliojimu, nes atsirado ženkliai daugiau notarinių veiksmų ir kitokio pobūdžio įpareigojimų ne tiktai asmenims, kurie sudaro sandorius notarine forma, bet ir patiems notarams pareiga pranešti, tarkim, apie areštą per 8 darbo valandas elektroninio ryšio priemonėmis arba duomenų perdavimo priemonėmis, ar per 24 valandas į duomenų registrą perduoti tikslius duomenis ir taip toliau. Suteikta galimybė teikti tam tikras konsultavimo paslaugas. Tie įkainiai ir buvo peržiūrėti atsižvelgiant į šitas ir dar daugelį kitų aplinkybių. Ir galiu pasakyti, kadangi tuo metu teisingumo ir finansų ministrai buvo tie patys kaip ir dabar, tris mėnesius dėl tų reikalų ne tiktai ministrai, bet ir mūsų specialistai ir iš šalies pakviesti ekspertai, t.y. įvairios audito kompanijos, nagrinėjo tuos klausimus ir pateikė mums tam tikras išvadas.

Aš galiu sutikti su jumis dėl to, kad dėl vieno ar kito įkainio galima diskutuoti kiekvienu konkrečiu atveju ir pasižiūrėti, ar per tą laikotarpį nepasikeitė įvairios situacijos, susijusios su įkainių didinimu ar mažinimu ir panašiai. Civilinis kodeksas, kaip žinote, preziumuoja, kad tos išlaidos, kurios susijusios su įvairiomis paslaugomos, neturėtų viršyti administravimo ir išlaikymo išlaidų. Lotynų notariatų sistema numato analogiškai tą patį, kurie priklauso nuo 1992 m. … Lietuvos notariatas, neseniai atšventęs savo lotynų notariato dešimtmetį… kad būtų sudarytos ne tik notarams, bet ir žmonėms, kurie kreipiasi pas notarus, tinkamos sąlygos, kad tie veiksmai būtų tinkamai atlikti. Tai šitos visos sąlygos ir dar daugelis kitų, kaip jau paminėjau, daro įtaką tiems įkainiams.

Gerbiamasis pirmininke, jeigu jūs turite tam tikrų pasiūlymų arba į komitetą ateina pasiūlymų, kaip Notarų prezidiumui ir mums, tai mes pasiryžę apibendrinti ir dar kartą kartu su Finansų ministerijos specialistai sėsti prie apvalaus ar kvadratinio stalo ir tuos klausimus išdiskutuoti ir spręsti. Bet, sakykim, vienas pats aš jokiu būdu nenorėčiau tų klausimų spęsti, nors formaliai tai yra tvirtinama teisingumo ministro įsakymu, derinant su Finansų ministerija. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia J.Razma. Ruošiasi kolega J.Karosas.

J.RAZMA. Tikiuosi, kad mano klausimas Ministrui Pirmininkui apie Vilniaus valdžios formavimą nebus atmestas dėl formaliųjų priežasčių, nes matėm Ministro Pirmininko tam tikrą dalyvavimą šiuose reikaluose. Regis, būta pasisakymų, kad Vyriausybė neturi likti abejinga tam, kas dedasi sostinėje. Mano klausimas būtų, ar galima iš jūsų ir jūsų vadovaujamų socialdemokratų tikėtis kokių nors konstruktyvių iniciatyvų, kurios leistų spręsti užsitęsusio valdžios formavimo krizę, ar nebūtų normalu paremti daugiausia rinkėjų balsų pasitikėjimą pelniusio Artūro Zuoko kandidatūrą, tuo labiau kad socialdemokratams siūlomos aukštos pirmojo vicemero pareigos, ar vis dėlto jums ištikimybė Prezidentui ir prezidentinei partijai svarbiau už pagarbą Vilniaus rinkėjų nuomonei? Ar galbūt Vyriausybei naudinga laukti, kol sueis terminas tiesioginiam valdymui įvesti? Ačiū?

PIRMININKAS. Aš labai atisiprašau. Gerbiamasis premjere, gerbiamasis Seimo nary, premjeras čia gali atsakinėti, gali neatsakinėti.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš nelinkęs atsakinėti. (Balsai salėje) Na, o dėl ištikimybės palikite man spręsti, kam aš turėčiau būti ištikimas.

PIRMININKAS. Klausia J.Karosas. Ruošiasi P.Gražulis.

J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu klausti finansų ministrę. Prieš keletą mėnesių buvo apiplėšta viena transporto firma. Plėšikai jėga ir ginklu vairuotoją suėmė, furgoną, pakrautą prekių iš Italijos, pagrobė, nuostolis daugiau nei už 0,5 mln. Lt. Policija ir šiandien plėšikų ir to krovinio su automobiliu nesuranda. Šita firma dabar gauna muitinės pranešimą, kad ji turi užmokėti pridėtinės vertės mokestį, kitaip sakant, apiplėšiama antrą kartą, bet jau mūsų valstybės. Kaip žiūrite į šitokį dviguba apiplėšimą, kuris vienu atveju buvo neteisėtas, o kitu tarytum yra teisėtas?

D.GRYBAUSKAITĖ. Taigi civilizuota prekyba vyksta krovinį apdraudus. Jeigu kompanija nedraudžia nuo rizikos, plėšimų ir kitų rizikų, tai jau yra kompanijos problema. Todėl aš negalėčiau įvardyti, kad muitinė užsiima plėšimu. O dėl to, kaip policija dirba, tai, aišku, finansų ministrė negali padėti policijai, bet draudimas turėjo būti.

J.KAROSAS. Neduoda draudimo, kol…

D.GRYBAUSKAITĖ. Jis turėjo apdrausti savo prekes prieš pradėdamas šią procedūrą. Reikia civilizuotai pradėti prekiauti. Kiek galima užsiiminėti natūrine veikla? Tai dabar yra tik įmonės problema.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Gražulis. Ruošiasi kolega G.Kirkilas.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, gal jūs pakomentuotumėte, jeigu galėsite. Ką tik dabar pasirašiau įstatymo pataisą. Kokia būtų jūsų nuomonė, kad tas pats asmuo, renkamas miesto meru, vicemeru, galėtų kandidatuoti tik du kartus, jau trečią kartą neturėtų teisės kandidatuoti? Ar pritartumėte tokiai pataisai? Manau, Vilniaus mieste būtų išspręsta problema tokiu atveju. Kitas mano klausimas. Gerbiamasis premjere, nesu susipažinęs, bet tikiuosi, kad kokybiška yra patvirtinta tipinė sutartis tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų. Sveikinu jus už tai, bet noriu priminti: jeigu jūs užrišote vieną skylę, per kurią išbėga žemdirbių triūsas ir nauda, bet paliksite kitą skylę, tai vis tiek jinai išbėgs, jeigu nepatvirtinsite tipinės sutarties tarp prekybininko ir gamybininko. Aš labai jūsų prašau, ištraukite dar vieną apdulkėjusią sutartį iš stalčių ir patvirtinkite tipinę sutartį tarp prekybininko ir gamybininko. Tuomet bus įvesta bent minimali tvarka šiame sektoriuje.

Noriu pabrėžti dabar labai trumpai, kad Europos Sąjungos valstybėse – Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje – yra ne tik sutartys, bet yra ir įstatymai, kurie reguliuoja prekybos tinklų veiklą. Aš galėsiu jums nusiųsti tuos įstatymus.

A.M.BRAZAUSKAS. Dėl pirmo klausimo. Jūsų pasiūlymą, aš manau, svarstys Seimas, todėl aš ekspromtu visiškai nelinkęs daryti kokias nors išvadas ar dėstyti savo nuomonę. Aš nemanau, kad tai yra demokratiškas reikalas. Yra išrinktas 51 tarybos narys, tegul jie galų gale vieną kartą išrenka merą. Ką gi čia galima daugiau pasakyti? Komentarų nedaug.

Dabar dėl tipinės sutarties. Na, neteko susidurti. Jeigu jūs iš tikrųjų turite tokią informaciją, kad galimos tokios sutartys, kur laisvos rinkos sąlygomis valstybė reguliuotų dviejų ūkio subjektų santykius, jeigu iš tikrųjų tokia praktika yra, mes patikrinsim. Be abejo, mes pabandysime taikyti.

P.GRAŽULIS. Aš jums pateiksiu.

A.M.BRAZAUSKAS. Labai ačiū. Jeigu iš tikrųjų taip yra, mes pasiryžę svarstyti. Matot, ta tipinė sutartis, kurią mes patvirtinome Vyriausybėje, nėra plataus asortimento, t.y. vieno produkto pirkimo, todėl ji yra tipinė sutartis. Bet yra šimtai tūkstančių įvairių sutarčių tarp prekybininkų ir gamintojų arba produktų augintojų, ir čia padaryti tokį nors tipinį dokumentą, projektą – sunku įsivaizduoti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jeigu galima, aš pridėsiu.

PIRMININKAS. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Šią sutartį mes patvirtinome dėl to, kad ji gina visus vartotojus nuo nekokybiško pieno patekimo į supirkimą.

A.M.BRAZAUSKAS. Taip pat ir dėl to.

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip. Todėl, aišku, ir valstybė, ir Vyriausybė privalo interventuoti. Bet tai, apie ką jūs kalbate, yra tarp dviejų ūkio subjektų. Ir jeigu yra tokia tarptautinė praktika, mes tikrai mėginsime ją nagrinėti, nors aš labai abejočiau, ar tai įmanoma padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Kirkilas. Ruošiasi A.Gricius.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pernai materialinės investicijos į Lietuvos ūkį sudarė beveik 8 mlrd. Lt ir tai buvo didžiausios investicijos per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Kaip žinote, mūsų šalis per metus patraukliausių investicijų teritorijų sąraše pasistūmėjo per devynias vietas į viršų ir tapo penkiolikta pagal patrauklumą investicijoms pasaulio šalimi, tuo tarpu pirmais metais po nesėkmingo konservatorių, krikdemų ir trumpalaikio liberalų valdymo buvo tik 24. Aš su tuo Vyriausybę sveikinu. Tai iš tikrųjų yra labai didelė sėkmė. Ir ypač svarbu, kad daugiausia yra investuojama į apdirbamąją pramonę, transportą, ryšius, infrastruktūrą, tačiau aš norėčiau paklausti ūkio ministro. Gerbiamasis ministre, tas mūsų pagrindinių investuotojų penketukas – Danija, Švedija, Estija, Vokietija ir kai kurios kitos šalys – iš esmės nesikeičia. Ar nereikėtų galvoti Ūkio ministerijai, gal apskritai Vyriausybei, kaip paskatinti kitas šalis investuoti į Lietuvą? Aš nežinau, įsivaizduoju, pavyzdžiui, Suomiją, galbūt Olandiją, galbūt tolimesnes šalis, nes mes iš esmės jau esame Europos Sąjungos šalis, ir man atrodo, kad yra dideli rezervai skatinti investicijas į Lietuvą. Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad pirmosios jūsų klausimo dalies teiginys, kad į Lietuvą daugiausia investuota per visą nepriklausomybės laikotarpį, kad Lietuva pasistūmė pagal patrauklumą į priekį, jau atsako į jūsų klausimą, nes Lietuvoje yra gana geros investavimo sąlygos ir kokių nors išskirtinių… sakykim, danams buvo išskirtinės sąlygos, o suomiams ne. Manau, tai priklauso nuo pačių valstybių verslo interesų, ir šiuo atveju atskirai pareguliuoti gana sudėtinga. Tačiau mes žiūrime ir tose valstybėse, kur Lietuva turi didesnių interesų, kur nesubalansuota mūsų prekių apyvarta, stengiamės įsteigti komercijos atašė pareigybes, kad būtų suartinami verslininkai, dirbamas parengiamasis darbas, informacinis darbas, kad būtų galima pritraukti investicijų ir pagyvinti Lietuvos eksportą į tas valstybes. Tai atitinka jūsų pageidavimą. Galėsime dar kartą peržiūrėti būtent tas Europos Sąjungos valstybes, ypač Europos Sąjungos valstybes. Aš manau, mes esame suinteresuoti, kad būtų kuo daugiau ekonominių ryšių tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių bei kandidačių, nes dėl to mums bus lengviau ginti savo interesus ir Briuselyje, ir mes rasime sąjungininkų tarp kitų valstybių. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia A.Gricius. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje aš buvau truputį nustebęs, nes prezidentinės partijos atstovai iš koreguojamo biudžeto siūlė nubraukti Užsienio reikalų ministerijai 10 ar 15 mln., lyg jie nereikalingi. Aš gal pasielgiau nelabai patriotiškai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kuruojamų sričių atžvilgiu, bet bandžiau ginti Užsienio reikalų ministerijos biudžeto didinimą, nes suprantu, kad stojant į Europos Sąjungą tos lėšos tikrai reikalingos. Mano klausimas būtų užsienio reikalų ministrui. Gal mūsų komiteto nariai nežino, gal tikrai jums per daug duodama lėšų, gal jūs nežinote, kur jas dėti, ir t.t., nors aš taip nemanau? Ačiū.

A.VALIONIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų turbūt kiekvienas Seimo narys supranta, kad, padidėjus ministerijos darbo apimčiai, galbūt ne tiek stojant, bet ypač įstojus, įvairiausių krypčių veiklos poreikis turės labai didėti. Dėl to, matyt, natūralu būtų manyti, jog finansavimą reikėtų dar didinti, o ne mažinti. Jūs turbūt žinote, kad dar 1998–1999 metais buvo priimti sprendimai atidaryti ambasadas, pavyzdžiui, Airijoje, Vengrijoje. Yra diplomatinių atstovybių plėtros ir kitose šalyse perspektyviniai planai, kuriuos mes neišvengiamai turėsime vykdyti. Tačiau šios ambasados šiandien dar neatidarytos, ir tie Vyriausybės nutarimai paseno taip ir neįvykdyti pirmiausia dėl finansų stokos, todėl teiginys ar pasiūlymas komitetui karpyti biudžetą gali būti paaiškinamas kokiais kitais motyvais, bet ne pinigų pertekliumi Užsienio reikalų ministerijai. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jeigu galima, aš pridėsiu, nes mes…

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Kadangi mes nagrinėjome biudžetą, tai norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų leidome labai minimaliai, t.y. NATO būstinei – 1 mln., nes tai būtina pagal NATO susitarimą Briuselyje, ir Airijos ambasadai, nubraukdami numatomą konsulato atidarymą Gruzijoje. Taigi tai nebuvo papildomos lėšos. Mes labai priekabiai į tai žiūrėjome. Be to, ministerija buvo papildomai paprašiusi labai didelės sumos komandiruotėms, to nedavėme visiškai. Aš norėčiau pasakyti, kad buvo skiriama tik būtinoms investicijoms ir jokiam geram gyvenimui papildomai nebuvo skirta, todėl manyčiau, kad tai yra tas minimumas, kurį vis dėlto reikėtų priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, gerbiamoji Vyriausybe, Vyriausybės valanda baigta. Rytinis posėdis baigtas.