Keturiasdešimt antrasis (388) posėdis
2003 m. birželio 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2003 m. birželio 10 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. birželio 10 d. rytinį plenarinį posėdį. Darbotvarkė yra nežymiai patikslinta, kai ką siūloma perkelti į kitą savaitę ir atsiranda du papildomi klausimai. Pirmiausia tradicinė informacija iš Konvento. Man atrodo, kad dabar bus siūlymas dėl pirmojo klausimo. I.Šiaulienė – frakcijos seniūnė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašyčiau išbraukti Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą iš šiandienės darbotvarkės, nes dėl naujojo penktojo varianto Teisės departamentas turi parengęs didelę išvadą. Dėl to, kad mes tikrai rimtai galėtume peržiūrėti įstatymą ir jį priimti, kad prie jo daugiau nereikėtų grįžti, prašyčiau, jog šiandien mes jo nepriiminėtume.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstydamas šį klausimą padarė pertrauką. Taigi dėl kelių formalių ir esminių priežasčių siūloma duoti komitetams daugiau laiko, kad mums nereikėtų grįžti prie konstitucingumo problemos. Kolegos, ar sutinkame, kad pirmąjį klausimą nukeltume į kitą savaitę arba, tiksliau, į antradienio darbotvarkę? Kiti siūlymai, apie kuriuos kalbėjau, matau, nesukėlė prieštaravimų. Ar bendru sutarimu galime patvirtinti šiek tiek patikslintą darbotvarkę? Galima? Ačiū.

Dabar siūlau registruotis ir tarsimės dėl darbo tvarkos, t.y. kuo užimsime pirmąjį pusvalandį. Mano siūlymas yra imtis rezervinių klausimų ir konkrečiai 5 rezervinio klausimo, kuriuo pranešimą turi padaryti M.Pronckus. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai, tikiuosi, atsiras daugiau.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijos, prižiūrinčios Konstitucinio įstatymo Nr.I-1392 įgyvendinimą, sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2622. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijos, prižiūrinčios Konstitucinio įstatymo Nr.I-1392 įgyvendinimą, pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2623. Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijos, prižiūrinčios Konstitucinio įstatymo Nr.IX-1381 įgyvendinimą, nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2624 (pateikimas)

Jeigu neprieštaraujate, 5 rezervinis klausimas. Kviečiu į tribūną M.Pronckų dėl vienos komisijos problemų. Prašom. Projektai Nr.IXP-2622, Nr.IXP-2623 ir Nr.IXP-2624. Tai klausimas dėl komisijos, prižiūrinčios Konstitucinio įstatymo įgyvendinimą, sudarymo ir t.t. Pateikimo stadija. Aš tikiuosi, gerbiamasis Mykolai, visus tris projektus iš karto?

M.PRONCKUS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jūs visi gerai prisimenate, kad neseniai buvo pakeistas Konstitucinis įstatymas dėl žemės įsigijimo. Ryšium su tuo reikia padaryti pakeitimus ir komisijos reikalų, t.y. dėl komisijos sudėties, dėl komisijos nuostatų. Komisija siūlo jums šiuos pakeitimus ir prašo pakeitimui pritarti.

Teisės departamento išvados yra, komisija jas svarstys, matyt, į jas atsižvelgs, kai kam pritars, kai kam gal ir ne, bet tai bus jau po svarstymo komisijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų niekas nenori klausti. Ar bendru sutarimu galime pritarti visiems trims projektams po pateikimo? Galime. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas, o nagrinėti siūlo kitą savaitę. Sutinkame? Ačiū. Šis klausimas išspręstas.

Protokolinis nutarimas dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimo dėl Česlovo Danilevičiaus skundo

Dabar siūlau imtis 6 rezervinio klausimo – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimo dėl Česlovo Danilevičiaus skundo” projekto. Pranešėjas Seimo Peticijų komisijos vardu – D.Barakauskas. Prašom.

D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, vadovaudamasis Peticijų įstatymo 10 straipsniu, Seimo Peticijų komisijos nuostatų 31 punktu ir Seimo statuto 80 straipsnio 5 dalimi, supažindinu Seimą su Č.Danilevičiaus skundu, jo ankstesniu kreipimusi dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo, dėl valstybinių pensijų aviatoriams paskyrimo bei komisijos sprendimų dėl šio kreipimosi.

Č.Danilevičiaus kreipimasis dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir dėl valstybinių pensijų aviatoriams paskyrimo buvo gautas 2003 m. kovo 3 dieną. Šiame kreipimesi pareiškėjas, motyvuodamas tuo, kad aviacijos darbuotojų pensinio aprūpinimo problema nėra tinkamai reglamentuota, o dauguma jų po pagrindinio įstatymo įsigaliojimo nesuspėjo pasenti, jie pasiliko žemiau skurdo ribos, nors jų uždarbio vidurkis siekė 500–600 rublių ir daugiau, ir jų įnašas į Socialinį fondą ne mažesnis už kitų asmenų, dirbusių normaliomis sąlygomis, siūlė ir reikalavo, pirma, pakeisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą taip, kad aviacijos darbuotojų ištarnautų metų pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d., būtų pripažintos teisėtomis, kad ištarnautų metų pensijų performinimo atveju į senatvės pensijas būtų vadovaujamasi galiojančio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsniu, t.y. bylose fiksuotais stažo ir uždarbio duomenimis, o ne būtų ribojama nurodytomis 1984–1994 metais.

Antra. Priimant teisės aktą dėl ištarnautų metų pensijų reglamentavimo kaip lygiateisius ištarnautų metų pensijų gavėjus aviatorius įtraukti į sąrašą asmenų, turinčių teisę gauti atitinkamas valstybines pensijas.

Peticijų komisija 2003 m. balandžio 10 d. savo posėdyje svarstė Č.Danilevičiaus kreipimosi pripažinimo peticija klausimą. Išanalizavusi kreipimesi pateiktus siūlymus, kreipimosi padavimo priežastis ir tikslus, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas išvadas bei vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu bendru sutarimu priėmė sprendimą šio kreipimosi nepripažinti peticija. Komisija 2003 m. balandžio 14 d. raštu apie šį savo sprendimą informavo pareiškėją. Nors pareiškėjui išsamiai buvo paaiškinta, dėl kokių motyvų jo kreipimasis nebuvo pripažintas peticija, jis šį komisijos sprendimą vis dėlto apskundė.

Visa medžiaga, kodėl kreipimasis nebuvo pripažintas peticija, jums yra išdalyta, todėl nenoriu iš naujo to kartoti. Remdamasis tuo, prašau Seimą pareiškėjo skundą laikyti nepagrįstu ir netenkinti jo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Jus nori paklausti kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu iš principo paklausti (gal aš nebuvau kuriame nors posėdyje). Į Peticijų komisiją kreipiasi žmonės, bet visą laiką atmetama. Aš manau, nebūtinai šį, bet gal nors vieną per kadenciją reikėtų patenkinti. Žinoma, tai su humoru. Bet jeigu kalbėtume rimtai, kam tų peticijų reikia, nes žmonės renka parašus dėl referendumų, pasirodo, nesurenka, žmonės renka parašus dėl įstatymų iniciatyvos teisės, bet mes visada atmetame, ir peticijas atmetame. Vadinasi, mes žmonėms neduodame tos pilietinės iniciatyvos teisės. Ar komisija nesvarstė plačiau šiuo kontekstu? Ačiū.

D.A.BARAKAUSKAS. Aš suprantu, kad tai yra emocijos, bet Peticijų komisija dirba pagal Peticijų įstatymo reikalavimus. Jeigu jūs manote, kad turėtų būti kitaip, jūs, kaip Seimo narys, turite galimybę keisti Peticijų įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau klausti niekas nenorėjo. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto spręsti taip, kaip siūlo Peticijų komisija? Galima? (Balsai salėje) Prašom registruotis ir balsuoti, ar pritariame Seimo protokoliniam nutarimui dėl Peticijų komisijos sprendimo. Prašome registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už – 76, susilaikė 8. Pritarta.

Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaita

Gerbiamieji kolegos, kadangi turime dar šiek tiek laiko, aš siūlau dabar imtis rezervinio 1 klausimo ir išklausyti kolegos Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko ir mūsų atstovo Europos Konvente V.Andriukaičio informaciją apie tai, kas pastaruoju metu buvo įdomaus. Prašom, kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mums teko dalyvauti praeitomis savaitėmis dviejuose Konvento posėdžiuose, t.y. gegužės 30–31 d. ir birželio 4–5 dienomis. Taip pat teko dalyvauti politinių grupių susirinkimuose ir diskusijose ieškant kompromisų dėl Europos Sąjungos institucijų reformos.

Kaip žinote, Konventas įžengė į savo baigiamąją stadiją, iš esmės jau yra apsvarstytos Konstitucijos projekto visos keturios dalys, nors buvo pateikta daug pastabų. Aišku, daugiausia diskusijų sukėlė institucinė konstitucinės sutarties dalis. Štai dėl to Konvente ir buvo nuspręsta, kad Konvento Prezidentas Valeri Žiskaras d’Estenas turės susitikti su visais Konvento atstovais, susigrupavusiais pagal jų delegavimo principą: su Konvento nariais, atstovaujančias nacionalinėms vyriausybėms, su Konvento nariais, atstovaujančiais nacionaliniams parlamentams, su Konvento nariais, atstovaujančiais Europos Parlamentui, ir su Konvento nariais, atstovaujančiais Europos Komisijai, ir išklausyti jų pozicijų dėl to, kaip jie mato institucinių reformų strategiją.

Norėčiau pasakyti, kad nacionaliniuose parlamentuose nacionalinių parlamentų atstovai taip pat diskutavo tarpusavy ir sudarė kompromisų paieškos darbo grupę, į kurią iš šalių kandidačių buvau deleguotas aš. Toje darbo grupėje mes ieškojome sprendimų, galinčių patenkinti tiek didesnių, tiek mažesnių šalių interesus. Aišku, pagrindiniai principai buvo šie: institucinė reforma turi vykti išlaikant Nicos sutarties principus, ir Nicos sutartis turėtų egzistuoti tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, tai yra iki 2009 metų. Iki 2009 m. lieka tas pats kaip Nicos sutartyje numatytas, 732 Europos parlamentarų vietų skaičius ir galioja tie patys Europos Komisijos formavimo principai, t.y. viena šalis – vienas atstovas. Po 2009 m. Komisijos formavimo principai keisis. Taip pat sutarėme dėl sunkiausio klausimo – dėl Europos Sąjungos Tarybos formavimo, dėl pirmininkavimo Europos Sąjungai. Dauguma nacionalinių parlamentų atstovų pasisakė už tai, kad rotacinis principas liktų, bet penkios stiprios šalys, tai yra Prancūzija, Ispanija, Vokietija, Didžioji Britanija, Italija, pasisako už tai, kad rotacinis principas turi būti derinamas su Europos Vadovų Tarybos Pirmininko postu.

Štai čia labai stipriai išsiskyrė nuomonės ir buvo ieškoma tokio kompromiso, kad vietoj Europos Sąjungos Tarybos Prezidento liktų Europos Sąjungos Tarybos Pirmininkas, kurį tvirtintų dviem trečdaliais pati Europos Sąjungos Vadovų Taryba ir kuris tik vadovautų posėdžiam ir koordinuotų darbą, bet neturėtų teisės kontroliuoti šalių narių vyriausybių, taip pat Komisijos. Žodžiu, toks daugiau ar mažiau tik pirmininkaujančio Europos Vadovų Tarybai Pirmininko modelis. Taip pat šis modelis galėtų būti papildytas trijų šalių ministrais pirmininkais, kurie galėtų padėti Tarybos pirmininkui geriau koordinuoti darbą ir ieškoti kompromisų tarp šalių narių. Aišku, ta trijų ministrų pirmininkų formulė galbūt ir nebus įrašyta į Konstituciją, bet ji gali būti palikta pačiai Tarybai nuspręsti, jeigu Taryba nenuspręstų kitaip. Taip pat yra didelių nesutarimų dėl to, ar reikalinga atskira Įstatymų Leidžiamoji Taryba. Po galutinių diskusijų nutarta ieškoti kompromiso, kad Įstatymų Leidžiamąją Tarybą būtų galima sujungti su Bendrųjų Reikalų Taryba.

Taigi institucinių reformų objektas sukelia daug karštų ginčų. Nors mes buvome patikinti, kad pataisytą Konstitucijos projektą gausime šeštadienį arba sekmadienį, tačiau iki šios dienos mes galutinio pataisyto Konstitucijos projekto neturime. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad rytoj, poryt ir užporyt mūsų laukia labai karštos dienos, labai rimti ginčai, nes atrodo penktadienį mes galėsime pasirašyti galutinį tekstą, kurį V.Žiskaras d’Estenas, Konvento Prezidentas, turėtų pateikti birželio 21 d. Salonininkuose vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai.

Taip pat buvo svarstyti ir kiti Konstitucijos klausimai. Tų posėdžių metu buvo kalbama apie sustiprintą bendradarbiavimo mechanizmą, kuris buvo įtvirtintas Amsterdamo sutartimi. Aš pritariau valstybių narių galimybei sparčiau plėtoti bendradarbiavimą, jeigu jos to nori, gali, be to, paliekama atvira galimybė ir kitoms valstybėms prisijungti. Pasiūliau, kad bendradarbiavimą galėtų inicijuoti ne 8 šalys narės, bet pusė šalių narių, kad neatsitiktų taip, jog Europa vystytųsi dviem greičiais – lyderiai ir autsaideriai. Tai būtų labai nepriimtina mums, stojančioms į Europos Sąjungą valstybėms. Taip pat siūliau, kad nebūtų specialiųjų taisyklių norinčioms prisijungti prie sustiprinto bendradarbiavimo mechanizmo. Buvo diskutuojama ir apie ekonominį valdymą, ir apie ekonominių, socialinių politikų koordinavimą. Aš pasisakiau už atviro koordinavimo metodo sustiprinimą nustatant ryšius tarp ekonominių ir socialinių Europos politikų. Atviras Europos koordinavimo metodas yra naudingas instrumentas toms politikoms, kuriose nėra stipresnio koordinavimo galimybės.

Kalbant apie konstitucinės sutarties 1, 2 ir 4 dalis ir dėl nacionalinių parlamentų subsidiarumo, proporcingumo principų nuostatų, kalbant apie Europos saugumo ir gynybos politiką, kalbėjo mūsų atstovas A.Gricius. Jis taip pat pabrėžė šio klausimo specifiškumą, sudėtingumą ir jautrumą bei iškėlė galimybę palikti vienbalsiškumo principą ir parašyti minkštesnę bendradarbiavimo formulę, kad šalys narės turėtų teisę turėti savo nacionalines išimtis. Taip pat mes kritikavime Konstitucijos 1 dalies daug straipsnių, kuriuose buvo palikta daug dviprasmybių. Mes savo pataisas esame pateikę, ataskaitos jums išdalytos raštu, mūsų kalbos taip pat pridėtos. Gerbiamieji kolegos, tokia būtų trumpa informacija.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dar mes turime truputį laiko. Ar nebūtų malonus Seimas sutikti, kad mes išspręstume porą tiesiog procedūrinių, technologinių klausimų? Tai yra turim papildyti mūsų Seimo darbo programą dviem klausimais.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.IXP-2633 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Nutarimo projektas jums yra išdalytas, jo registracijos Nr.IXP-2633. Ar mes jį iš karto galime priimti, ar nori kas klausti ar kalbėti? Galime iš karto priimti? Nematau prieštaravimų. Tada prašyčiau pasiruošti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo. Tai yra papildymas dviem klausimais. Vieną jų nagrinėsime šiandien, kitą – šiek tiek vėliau. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Už – 67, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijos Konstitucijos pataisoms rengti sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2630 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Taip pat yra toks daugiau mūsų vidaus reikalų sprendimas, tai Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komisijos Konstitucijos pataisoms rengti sudarymo 2 straipsnio pakeitimo” projektas. Čia kolegos liberaldemokratai siūlo, kad vietoje jų kolegos V.Lapėno į šią komisiją būtų įtrauktas V.Žalnerauskas. Ar nori kas paklausti, ar irgi galime iš karto spręsti? Galime. Niekas neprieštarauja. Taigi kviečiu tada registruotis ir balsuoti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komisijos Konstitucijos pataisoms rengti sudarymo” 2 straipsnio pakeitimo”. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 76 ir visi 76 balsavo už. Ačiū. Nutarimas priimtas.

Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 18, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2584 (pateikimas)

Mielieji kolegos, dabar klausimas, dėl kurio reikėtų eiti į tribūną, todėl aš kviesčiau, jeigu neprieštaraujate, iki ateis mūsų viešnia, išnagrinėti klausimą, kurį teikia pranešėjas kolega A.Kunčinas, jeigu jis yra susikaupęs. 1-11 darbotvarkės punktas, projekto registracijos Nr.IXP-2611, atsiprašau, 2011. Vieną minutėlę. Yra, yra, viskas gerai. Atsiprašau, 2-5, o jo registracijos Nr.IXP-2584 – Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Kunčinas. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji kolegos, pagal dabar galiojantį įstatymą visi teisės aktai įsigalioja paskelbus juos oficialiame leidinyje “Valstybės žinios”. Pastaraisiais metais šio leidinio apimtys labai išaugo: 2001 metais apimtis buvo 1150 spaudos lankų, 2002 metais jau per 2000 spaudos lankų. Matyt, tai visų pirma lemia, kad Seimas priima daug daugiau teisės aktų ir kad daugumą teisės aktų lydi įvairūs norminiai dokumentai, kurie taip pat skelbiami “Valstybės žiniose”. Šiuo metu oficialaus leidinio leidyba rizikuoja susidurti su didele problema, nes dabartinės apimties “Valstybės žinios” nespėja operatyviai skelbti gaunamų teisės aktų. Jau dabar valstybės valdymo institucijų teisės aktai turi laukti eilėje. Taigi norint padidinti operatyvumą gali tekti didinti leidinio periodiškumą, o tai labai padidins kainą. Plečiantis internetinio ryšio naudojimui kasdieninėje veikloje, diegiant naujas informacines technologijas, subrendo galimybė pereiti prie kai kurių leidinių, dokumentų skelbimo internete ir kompiuteriniame diske, oficialiame leidinyje skelbiant tik įteisinantį valstybės valdymo institucijos teisės aktą. Pateikiamame įstatymo projekte siūloma, kad skaitmeniniu pavidalu “Valstybės žinių” tinklapyje ir kompaktiniuose diskuose būtų skelbiami tarptautinių sutarčių tekstai. Tai labai palengvintų redakcijos darbą, sutaupytume ne tik materialių išlaidų, bet ir laiko.

Teikiamas įstatymo projektas oficialiai įteisina dalies teisės aktų informacijos skelbimą ir tiražavimą elektroniniu ir skaitmeniniu formatu ir leidžia spręsti šiuos uždavinius. Visų pirma, išsaugoti oficialaus leidinio “Valstybės žinios” struktūrą, informatyvumą, antra, užtikrinti operatyvų įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimą “Valstybės žiniose”. Dauguma “Valstybės žinių” prenumeratorių yra valstybės institucijos, tik beveik 700 yra fiziniai asmenys, tačiau ir jų dalis prenumeruoja “Valstybės žinias” su kompaktiniais diskais. Tad perėjimas prie dalies aktų skelbimo elektroniniu ir skaitmeniniu formatu neturėtų įtakos jų prieinamumui visuomenei. Todėl neigiamų pasekmių įgyvendinant šio įstatymo projektą nenumatoma, priešingai, vien tik stojimo į Europos Sąjungą sutarties skelbimas elektroniniu ir skaitmeniniu variantu valstybės biudžetui sutaupytų daugiau kaip 600 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų keli Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, kolega. Sveikintinas jūsų žingsnis, bet, man atrodo, jis yra pusinis. Iš tikrųjų “Valstybės žiniomis” naudojasi tik valstybės institucijos ir naudojasi firmos, kurios daugiausia dėl buhalterinių ir finansinių dalykų žiūri Vyriausybės įstatymus ir nutarimus, eilinis pilietis “Valstybės žinių” neprenumeruoja. Man atrodo, kad visiškai būtų galima žengti… Po pateikimo reikėtų pritarti, bet ar neverta svarstant galvoti visiškai atsisakyti spausdinimo, nebent skelbti retkarčiais ketvirtines kokias žinias, priimtų teisės aktų sąvadą, o viską skelbti tik elektroninėse priemonėse.

A.KUNČINAS. Apie tai yra galvojama, tačiau kol kas dar, matyt, per anksti prie to pereiti. Ateityje galvojama taip, kad, matyt, būtų galima leisti spausdintinį variantą, kuriame būtų skelbiamas priimtų teisės aktų sąrašas. Jis taip pat bus skelbiamas skaitmeniniu pavidalu. Apie tai yra galvojama.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Priėmus šį nutarimą reikštų, kad tarptautinės sutartys iš viso nebūtų skelbiamos “Valstybės žiniose”. Aš taip supratau?

A.KUNČINAS. Taip.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom, kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums teko susipažinti su Teisės departamento nuomone dėl to, kad, tarkime, mes galėtume nepublikuoti stojimo sutarties spausdintu variantu, o publikuoti ją elektroniniu būdu. Man, kaip Europos reikalų komiteto primininkui, teko kreiptis šiuo klausimu į Teisės departamentą, taip pat ir į kitus teisės specialistus ir aš gavau labai įspėjantį atsakymą. Juo labiau kad spausdinti tekstai turi kitokią teisinę interpretaciją negu elektroniniai. Ir galimos įvairios neigiamos teisinės pasekmės. Ar jūs diskutavote apie tai ir ar jums tai yra žinoma?

A.KUNČINAS. Taip, mes apie tai kalbėjome. Matyt, ypač reikšmingų sutarčių dalį egzempliorių bus galima išleisti spausdintu variantu, tačiau didinti apimtį kiekvienų “Valstybės žinių”, tai yra milžiniškos išlaidos ir, matyt, tai tikrai finansiškai nepasitvirtintų. O Teisės departamento išvada yra. Yra keletas pastabų, į kurias mes svarstymo metu, matyt, atsižvelgsime.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus norėjusių paklausti Seimo narių klausimus. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti ir pradėti svarstymą? Ne. V.Andriukaitis nori tarti žodį. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad klausimas neturėtų būti sprendžiamas skubos tvarka. Reikia labai atidžiai išnagrinėti visus teisinius dalykus, kurie yra susiję su teisinių dokumentų publikavimu oficialiuose valstybės leidiniuose. Dar kol kas nemačiau šalies, kuri turėtų tik elektronines teisės šaltinių publikavimo versijas, netgi tokios šalys kaip JAV, kitos niekada taip drąsiai nežengė tokio žingsnio, kad galėtų pasilikti tik prie elektroninių versijų. Aš labai atidžiai išklausiau pranešėjo ir manau, kad mums reikėtų labai detaliai išanalizuoti, nes galime turėti įvairių pasekmių.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kunčinas aiškiai siūlo būti pirma visose Europos ir Amerikos. J.Veselka. Prašom, kolega. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nesiorientuokite tik į save. Ir teisinis švietimas, ir įstatymų leidyba, taip pat įvairūs Europos aktai reikalingi visiems žmonėms, todėl aš kategoriškai pasisakau prieš vien tik elektroninį būdą. Neįsivaizduokime, kad mes vieninteliai esame Lietuva.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš matau, kad be balsavimo neapsieisime. Mielieji kolegos, vis dėlto siūlau pradėti svarstymą, o po to, neskubėdami spręsime. Taigi kas už tai, kad pritartume po pateikimo, prašom balsuoti.

Už – 48, prieš – 5 ir 13 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga, gerbiamieji kolegos, siūlo, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? O papildomas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Ir dar Europos? Prašom. V.Andriukaitis ar A.Sysas. Kuris?

V.Andriukaitis, prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau, kad būtų ir Užsienio reikalų komitetas, ir Europos reikalų komitetas, nes tarptautinių sutarčių situacija Užsienio reikalų komitete yra žinoma labai gerai. Mes turėtume labai atidžiai išnagrinėti. Mes jau kreipėmės, kai buvo diskutuojama, ar galima nespausdinti visos stojimo sutarties, tai specialistai pateikė labai aiškią išvadą, kad visa stojimo sutartis turi būti atspausdinta, visas tekstas, kiek egzempliorių – kas kita, bet tai turi būti padaryta. Aš manau, kad mes pateksime į labai keblią padėtį, reikia labai detaliai panagrinėti visas pasekmes.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar gerbiamasis M.Pronckus dėl komiteto, ar repliką? Prašom, M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš siūlyčiau dar Žmogaus teisių komitetą, nes šiuo sprendimu mes ribojame žmonių teises, tų, kurie neturi ir neturės jokios elektronikos, kurie vartoja tiktai spausdintą žodį. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada reziumuoju. Jeigu niekas neprieštarauja, išties, matau, klausimas diskutuotinas, tai tegul keli komitetai ir panagrinės. Taigi sutariam, kad pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Niekas neprieštarauja? Papildomi: Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Užsienio reikalų komitetas, Europos reikalų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Sutinkam? Niekas neprieštarauja? Ačiū, sutarta. Nagrinėjame birželio pabaigoje, 24 dieną arba vėliau, kai visi komitetai išnagrinės. Sutinkam? Ačiū. Šis klausimas išspręstas.

Gerbiamieji kolegos, laukiam mūsų garbingosios viešnios. Aš manau, kad dabar tinkama atmosfera kolektyviai, o ne tik individualiai pasveikinti mūsų Seimo narį, kuris pakeitė savo civilinį “stoną”, t.y. K.Kriščiūną. Pasveikinkim. (Plojimai) Ačiū.

Mielieji kolegos, mūsų viešnia čia pat, tai gal galime tiesiog turėti poros minučių pauzę ir toliau individualiai sveikinti Kęstutį.

Gerbiamieji kolegos, artėja mūsų viešnia. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.

Vengrijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininkės Katalinos Szili kalba

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Žodį suteikiu Vengrijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininkei Katalinai Szili. (Plojimai)

K.SZILI. Gerbiamasis Seime, pone Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! (Plojimai) Man ypatingai didelė garbė, kad galiu kalbėti Lietuvos Seime, nes šiuo metu Lietuva išgyvena istorinės reikšmės laikotarpį. Man atrodė svarbu Vengrijos parlamento ir Vengrijos gyventojų vardu jūsų gimtąja kalba išreikšti mano pripažinimą dėl sėkmingo referendumo už narystę Europos Sąjungoje rezultatų, taip pat pasveikinti Lietuvą artėjant prie NATO.

Gerbiamosios ponios ir ponai! Mielieji kolegos parlamentarai! Kiek susijaudinusi stoviu prieš jus šią istorinę akimirką. Mano asmenyje Vengrijos parlamento pirmininkei pirmą kartą tenka garbė tarti žodį Lietuvos parlamente. Kartu visgi ne nepažįstamos šalies vardu aš kalbu dabar, priešingai – galima sakyti, esame seni pažįstami. Juk mūsų tautų istorijos jau ir gilioje senovėje buvo labai panašios, netgi turėjome dviejų valstybių istorijoje iškilų vaidmenį vaidinančių bendrų karalių.

Visiems žinoma, kad XIV amžiaus pabaigoje Vengrijos karaliaus Liudviko Didžiojo dukra Jadvyga susituokė su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastijos pradininku Jogaila Vladislovu. To rezultatas – atsirado didelė ir stipri galia Šiaurės Rytų Europoje. Šlovingas laikotarpis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos istorijoje. Ne atsitiktinumas, kad abi šias sutuoktinių poras, asmenybes, krikščionių atmintis mini kaip didžiąsias mūsų kontinento asmenybes. Vėliau iš Lietuvos Jogailos dinastijos Vengrija turėjo net tris karalius. Iš jų Vladislovas I buvo netgi mūsų Janušo amžininkas, tapo vengrų tautos didvyriu. Būtent jis 1444 m. Varnos mūšyje atidavė savo jauną gyvybę už tai, kad sulaikytų Europai gresiantį turkų pavojų. Ir kas gi Lietuvoje nežino Stepono Batoro, t.y. vengrų kilmės ištvano Batoro, karaliaus, mūsų karaliaus, kuris įvykdė reikšmingas Lietuvos ir Lenkijos visuomenės gyvenimo reformas. Jis, be kita ko, įkūrė Vilniaus universitetą, kuris ligi pat šių dienų yra vienas žymiausių Europos universitetų.

Jeigu jau paminėjau Vilnių, leiskite man pasakyti dar kai ką. Mielieji bičiuliai, širdį džiugina tai, su kokia nuoširdžia pagarba Vilniaus arkikatedros bazilikos koplyčioje jūs saugote vieną mūsų didžiųjų Arpadų dinastijos valdovų Šventojo Vladislovo atminimą.

Gerbiamasis Seime, mūsų tautų istoriją jungia ne tik karališkosios šeimos. Mūsų šiuolaikinėje istorijoje taip pat yra daug panašumų, bet šie panašumai turi turėti kokį nors stabilų pagrindą. O tas stabilus pagrindas, jeigu pacituotume vieno žymaus lietuviško filmo pavadinimą, – “Tas saldus žodis laisvė”, todėl esame panašūs vieni į kitus. Mes turime vieną bendrą bruožą, ir jis yra meilė laisvei. Mes, vengrai, visada su didele simpatija stebėjome ryžtingas lietuvių tautos kovas su ją engiančiomis galiomis ir kartu džiaugėmės, kai ji išsikovojo nepriklausomybę. Štai ir dabar mes kartu džiaugiamės, kad XXI a. pradžioje, dabar jau priklausydamos laisvų Europos tautų gretoms, petys į petį ieškome savo vietos besiformuojant naujajai pasaulio tvarkai, todėl laikėme savo istorine pareiga, būdami NATO nariai, visais įmanomais būdais prisidėti prie Lietuvos pakvietimo į Šiaurės Atlanto Sąjungą. Mums yra didelis džiaugsmas, gerbiamieji kolegos parlamentarai, kad Vengrijos parlamentas prieš savaitę visiškai vienu balsu parėmė Lietuvos prisijungimo prie NATO ratifikavimą. Labai džiaugiamės, kad netrukus galėsime jus pasveikinti tapus NATO nariais. Labai džiaugiamės, kad šiuolaikinėje istorijoje mūsų valstybes pirmą kartą vienija net tik simpatija, bet gynybos ir saugumo sąjunga. Kaip daug patyrusios šalys abi žinome, kad saugumo garantijų mes galime pasiekti tik būdami stiprioje sąjungoje, todėl esame suinteresuoti aktyviai dalyvauti apmąstymuose apie NATO ateitį. Vengrijai svarbiausias Europos saugumo garantas yra stiprių transatlantinių ryšių išsaugojimas. Taigi remiame visas tokias iniciatyvas, kurios yra skirtos šių ryšių tolesniam plėtojimui.

Mūsų saugumo ir ilgalaikės sėkmės garantija, žinoma, priklauso ir nuo ko kita. Labiau negu kas kitas įtakos tam gali turėti kontinento ekonominė plėtra. Mūsų įsitikinimu, ir mes, kaip Europos Sąjungos nariai, šią plėtrą būsime pajėgūs skatinti. Mūsų valstybėms būdingas intelekto kapitalas, gerai apmokyta ir aktyvi darbo jėga, energingas iniciatyvumas. Neturime pagrindo pesimistiškai žiūrėti į ateitį. Visa tai, žinoma, jaučiate ir jūs. Aišku, dėl to gegužės mėnesį įvykusiame referendume dėl narystės Europos Sąjungoje pasisakėte ypač ryžtingai “taip” už Sąjungą, “taip” už stojimą.

Gerbiamasis pone Pirmininke, gerbiamieji parlamentarai, leiskite pasveikinti jus su šiuo pasiekimu ir atskirai pabrėžti tą vaidmenį, kurį suvaidino jūsų parlamentas.

Gerbiamasis Seime, Europos Sąjunga yra tokia vertybių ir interesų bendruomenė, kurioje visos tautos išsaugos savo su niekuo nesupainiojamą veidą. Kaip valstybė narė taip pat ryžtingai ketiname atstovauti savo tautos interesams ir tuo pat metu ketiname aktyviai dalyvauti kuo efektyvesnėje integracijos reformoje. Mes įsitikinę, jog Europos Sąjungos ateitimi besirūpinantis Konventas autoritetą gali išsikovoti tik tokiais siūlymais, kurie nemažina mažesnių valstybių narių vaidmens ir veiklos laisvės, tik tokiomis reformomis, kurios garantuoja valstybių narių lygiateisiškumo ir institucijų pusiausvyrą.

Institucijų pusiausvyrai priklauso ir tai, kad ateities Europoje didėtų tautinių parlamentų vaidmuo. Remiame tai, kad Sąjungos struktūroje Europos Parlamento vaidmuo taptų dar svarbesnis. Tai gali prisidėti ir prie europietiško identiteto stiprėjimo. Bet svarbu ir tai, kad didėtų ir tautinių parlamentų reikšmė, nes europietiškumą mes galime išreikšti tik per savo tautinį tapatumą, o jau tautinio tapatumo formavimo ir politinio teisėtumo viena esminių institucijų visur yra tautinis parlamentas. Jo silpninimo atveju Sąjunga gali atstumti nuo savęs savo piliečius ir daugeliu atveju gali tapti problemiškas tautiniu pagrindu veikiančių politinių veikėjų teisėtumas. Dėl šių priežasčių mes siekiame, kad visi galėtų išsaugoti savo gimtąją kalbą ir puoselėti tautinę kultūrą. Ši teisė ir galimybė neturi priklausyti nuo to, kuri valstybė kokio dydžio arba kokia stipri. Mums turi būti aišku ir tai, kad tik savo padėtimi patenkintos bendruomenės gali sukurti ir ekonomiškai, ir politiškai stiprią sąjungą.

Mielieji bičiuliai, vargu ar perdedu, kai sakau, jog maloniai galime konstatuoti, kad bendra mūsų narystė NATO ir Sąjungoje reiškia naują mūsų ryšių istorijos etapą. Tai gali pagilinti, suintensyvinti, naujais elementais praturtinti mūsų bendradarbiavimą. Ir nemanykime, jog ši viltinga pastaba galioja išskirtinai vien tik oficialiems ryšiams. Dabar, kai keletą dienų turiu galimybę būti jūsų viešnia, kaip privatus asmuo taip pat kiekviename žingsnyje patiriu, kad ir kasdieniniame Lietuvos gyvenime gera ir smagu būti vengre. Aš jaučiuosi kaip namuose.

Jau minėjau mūsų istorijų panašumą, mūsų karalių ryšius. Visa tai reiškia politinę praeitį, nors bent jau tiek mus sieja ir dabarties kasdiena. Sunku nepastebėti to, koks panašus žmonių mąstymas ir elgesys. Vaikštant gatvėmis krenta į akis ir tai, kokia įvairiaspalvė Lietuvos miestų architektūra, kaip taikiai sugyvena tautybių ir tikėjimų skirtingumas. Pas mus, Vengrijoje, irgi taip pat. Reikia viską padaryti, kad ir ateityje taip liktų. Dėl to mes, politikai, ir dirbame.

Baigiant leiskite, mielieji bičiuliai, išsakyti padėką už tą nuoširdų, draugišką priėmimą, kurį per mano asmenį suteikėte Vengrijos Respublikos parlamentui ir visai vengrų tautai. Galiu jums pažadėti – stengsiuosi, kad mūsų valstybės ateityje bendrautų vis daugiau sričių ir šių dviejų, daug kentėjusių Europos tautų didingomis tradicijomis besiremianti draugystė taptų kasdienybės dalimi. Sieksiu, kad dar geriau pažintume vieni kitų tikslus ir mintis. Stengsiuosi, kad vieni kitiems padėdami dar efektyviau prisidėtume prie mūsų tautų bendros sėkmės. Nuoširdžiai sveikinu jus kaip būsimuosius NATO narius, kaip būsimuosius Europos Sąjungos narius. Dėkoju už jūsų aukštai vertinamą susidomėjimą ir didelę pagarbą man, suteiktą dėmesį. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju mūsų viešniai – Vengrijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininkei Katalinai Szili.

Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo projektas Nr.IXP-2491(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų posėdį. Dabar kompleksinis 1-3 klausimais, tai yra Specialiosios savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas Nr.IXP-2491(3) ir keli jį lydintys įstatymai. Pranešėjas – A.Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Šio komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu. Priėmimas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas dar kartą buvo susirinkęs ir svarstė Specialiosios savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektą po svarstymo, nes buvo gautos Sveikatos reikalų komiteto grupės Seimo narių pasirašyta įstatymo pataisa ir mūsų komiteto nario, Seimo nario B.Bradausko pataisa. Jokių kitų pastabų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Iš eilės, čia yra 4 straipsniui. Abi pataisos yra 4 straipsniui. Pradedame priiminėti pastraipsniui.

1 straipsnis. “Įstatymo paskirtis”. Nieks nenori kalbėti, galim priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis. “Bendrosios nuostatos”. Irgi nebuvo pastabų, galim priimti? Priimta.

3 straipsnis. “Specialiosios programos finansavimo šaltiniai”. Irgi nėra pastabų. Galim priimti? Ačiū. Priimta.

4 straipsnis. “Specialiosios programos lėšų naudojimas”. Čia kaip tik yra pataisų. Pradedame nuo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kurį siūlo taisyti kolegos D.Mikutienė, J.Raistenskis, J.Matulevičius, A.Klišonis, bet primenu, kad čia turi būti 29 Seimo nariai. Pirma gal kolegė D.Mikutienė tegu referuos. Prašom. Tada spręsime, ar yra 29 remiantys. Prašom, kolege.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas pateikė siūlymą dėl to, kad nereikėtų apibrėžti konkrečių procentų. Tai yra iš specialiosios programos lėšų buvo siūloma 20%, komitetas nusprendė, kad ne mažiau kaip 20%. Jeigu jau mes sutarėme, kad riba turėtų būti 20%, tai gal suteikime galimybę savivaldybėms, įstatyme numatykime tą erdvę, nuo kokios sumos jos galėtų disponuoti. Jeigu savivaldybėse yra sudėtinga situacija, jos pajėgios ir gali skirti daugiau lėšų, tai suteikime tą galimybę, kad būtų ne mažiau kaip 20% specialiosios programos lėšų, neįskaitant įplaukų pagal 3 straipsnio 2 punktą, kokia ir buvo komiteto formuluotė. Aš manau, kad gyventojų sveikatos apsaugai ypač savivaldybėse lėšų tikrai yra mažai, ir prašau jūsų paremti šią pataisą, kad būtų galima skirti daugiau nei 20%, pagal galimybes. Žinoma, šiuo atveju lieka ir 20% kaip ir privaloma, kaip ir buvo mūsų pirmame teiktame siūlyme. Manau, kad toks ribų praplėtimas tikrai suteiktų galimybę disponuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau komiteto pirmininką ir pranešėją dar sykį patikslinti komiteto poziciją ir tada ieškosime 29 balsų.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šiai pataisai dėl keleto motyvų. Aplinkos apsaugos komitetas siūlė iki 20%, o mes atsižvelgėme į anksčiau galiojusią tvarką, kai buvo pasiūlyta 20%. Jeigu grįžtume dar į senesnę praeitį, tai iš viso nebuvo numatyta sveikatos reikalams skirti lėšų. Bet tuo metu kilo ginčų, nes aplinkosauga susijusi su žmogaus sveikata, todėl ir buvo numatyta skirti tuos 20%. Aplinkos ministerija žodžiu pareiškė, kad jie nepritaria tam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pirmiausia ar yra 29 Seimo nariai, remiantys kolektyvinę kolegų pataisą? Komitetas nepritarė. Prašom balsuoti. Kolegos, mes dabar balsuojame ne dėl pataisos, o balsuojame, ar svarstysime.

Už – 14. Nenagrinėjame.

Toliau yra kolegos B.Bradausko pataisa. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad čia jūs pritarėte?

A.BUTKEVIČIUS. Taip, šiai įstatymo pataisai pritarėme. Ji reikalinga, yra daugiau redakcinio pobūdžio, įpareigojanti savivaldybes, esant būtinumui, teikti papildomą informaciją apie specialiosios programos priemonių vykdymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet ir šiuo atveju galioja ta pati taisyklė. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šios pataisos nagrinėjimą? Prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 49. Nagrinėjame.

Mielieji kolegos, kadangi komitetas pritarė, ar reikalauja kas balsuoti, ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? Galim. Ačiū. Pritarta.

Dabar dėl viso 4 straipsnio su kolegos B.Bradausko pataisa. Ar nori kas kalbėti, ar galime bendru sutarimu priimti papildytą 4 straipsnį? Galime. Ačiū.

5 straipsnis. “Įstatymo įsigaliojimas nuo 2004 m. sausio 1 dienos”. Kitų pasiūlymų nebuvo. Galime priimti? Priimta. Ačiū.

6 straipsnis. “Kitų teisės aktų galiojimas”. Pastabų nebuvo. Galime priimti? Ačiū. Priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto priimti? Galime. Taigi prašom registruotis ir balsuojame dėl viso įstatymo, tai yra dėl Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. Ačiū.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2492* (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, yra keletas su šiuo pagrindiniu įstatymu susijusių įstatymų. Ir jeigu bus pastabų, tada aš į pagalbą vėl kviesiu kolegą A.Butkevičių. O dabar iš eilės. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas atsižvelgiant jau į tą priimtą įstatymą. Nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar reikalaujate kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Čia yra iš esmės vienas straipsnis, bet 2 straipsnis irgi dėl įsigaliojimo kartu su pagrindiniu įstatymu nuo sausio 1 dienos. Niekas nereikalauja, galime balsuoti dėl viso? Taigi prašom registruotis ir balsuojame, ar priimame Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą? Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 62. Už – 57 ir 4 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas.

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2493* (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, 1-3c klausimas, taip pat lydimasis, Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas. Esmė ta pati, t.y. pagal pagrindinį įstatymą, ir 2 straipsnis dėl įsigaliojimo nuo sausio 1 dienos. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar galime iš karto balsuoti dėl viso įstatymo? Registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. 61 – už ir 2 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2494* (priėmimas)

Ketvirtasis šios serijos įstatymas – Aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas. Esmė ta pati, įsigaliojimas taip pat nuo sausio 1 dienos. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, nes čia yra trys straipsniai? Nereikalauja. Taigi prašom pasiruošti, registruojamės ir balsuojame dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. 64 – už ir 2 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2495* (priėmimas)

Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat du straipsniai. Pirmasis susijęs su pagrindiniu, antrasis – dėl įsigaliojimo. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Galime iš karto balsuoti? Prašom. Registruojamės ir balsuojame už Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 65, už – 60, 3 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas.

Medžioklės įstatymo 6, 12 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2496* (priėmimas)

Dar vienas iš šios serijos, t.y. Medžioklės įstatymo 6, 12 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pataisų nėra. Įstatymą sudaro keturi straipsniai. Visi jie susiję su pagrindiniu. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Ne. Ačiū. Taigi kviečiu registruotis ir balsuoti už visą Medžioklės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą. Prašom balsuoti, kolegos.

Užsiregistravo 68, už – 65, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas priimtas.

Aplinkos monitoringo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2545* (priėmimas)

Aplinkos monitoringo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatymą sudaro 2 straipsniai. 1 straipsnis susijęs su pagrindiniu ir 2 dėl įsigaliojimo. Niekas nenori kalbėti? Ačiū. Galime iš karto balsuoti? Prašom, kolegos. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Aplinkos monitoringo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymą. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 62, už balsavo 58 Seimo nariai, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju.

Laukinės gyvūnijos įstatymo 4, 8, 10 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2546* (priėmimas)

Ir dar ne viskas, gerbiamieji kolegos. Laukinės gyvūnijos įstatymo 4, 8, 10 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas. Įstatymą sudaro 5 straipsniai. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno? Ne. Ačiū.

Ir paskutinis, kaip jau sakiau ir kitais atvejais, dėl įsigaliojimo. Galime balsuoti? Prašom. Registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. 54 – už, ir 3 vėl susilaikė. Įstatymas priimtas.

Atliekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2547* (priėmimas)

Atliekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymas. Du straipsniai. Nematau, kad kas nors norėtų kalbėti. Niekas nereikalauja balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Tada prašom balsuoti už visą įstatymą. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 60, už balsavo 57 Seimo nariai, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Laukinės augalijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2548* (priėmimas)

Ir priešpaskutinis – Laukinės augalijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas. Du straipsniai. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Galime iš karto balsuoti? Kviečiu kolegas registruotis ir balsuoti. Prašom.

Užsiregistravo 61 Seimo narys, už – 57, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Bevariklio transporto įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2549* (priėmimas)

Pagaliau paskutinysis. Paskutinysis vadinasi Bevariklio transporto įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas. Vėlgi du straipsniai. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Galime iškart balsuoti? Prašome, kolegos, registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai, už – 58, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Dėkoju gerbiamajam A.Butkevičiui, kaip komiteto pirmininkui, ir visiems kolegoms. Visą kompleksą išnagrinėjome ir priėmėme. Mes vos vos atsiliekame nuo grafiko, bet primenu, kad išnagrinėjome keletą rezervinių klausimų.

Kariuomenės principinės struktūros 2003 ir 2008 metais nustatymo įstatymo projektas Nr.IXP-2557(2*) (svarstymas)

Dabar iš eilės darbotvarkės 1-4 klausimas – Kariuomenės principinės struktūros 2003 metais ir planuojamos kariuomenės struktūros 2008 metais nustatymo įstatymo projektas Nr.IXP-2557(2). Teikia Vyriausybė. Svarstymo stadija. Pranešėjas pagrindinio komiteto vardu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas kolega A.Sadeckas. Kviečiu į tribūną. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir jį patobulino atsižvelgęs į Krašto apsaugos ministerijos ir kai kurių komiteto narių siūlymus. Vienas, tai buvo patobulinimas, kad planuojama. Kalbama apie planuojamą struktūrą 2008 metais. Kiti komiteto siūlymai: patikslinti pavadinimai, suvienodinti, kad ir viename, ir kitame straipsnyje būtų vienodi, t.y. nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų dalinių skaičius. Siūlome pritarti pateiktam patobulintam komiteto variantui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu dar turite ką pasakyti, prašom, jeigu ne, tai…

A.SADECKAS. Mes dar turėjome Seimo nario V.Stankevičiaus siūlymą, kurį svarstė komitetas. Bet kadangi siūlymas neatitinka įstatymo esmės, t.y. kalbama apie mažesnius struktūrinius vienetus negu daliniai, tai neatitiktų šio įstatymo, jam nepritarta.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Trys, o iš tikrųjų keturi Seimo nariai nori kalbėti. Vienas irgi dar yra užsirašęs. Pirmas – A.Gricius, ruošiasi J.Veselka. Gerbiamasis kolega, atsiprašau, savo ar frakcijos vardu?

A.GRICIUS. Savo.

PIRMININKAS. Savo, prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svarstant šį įstatymą, man atrodo, mums reikia pradėti kalbėti apie Valstybės gynybos tarybą ir jos vaidmenį nustatant Lietuvos saugumo ir gynybos politiką. Norėčiau pasveikinti naują Prezidentūros instituciją, kuri jau keletą kartų rinkosi Gynybos tarybos (…), svarstė tokius klausimus kaip mūsų karių siuntimas į Iraką. Yra apsvarstytas ir šis mums teikiamas įstatymo projektas.

Aš norėčiau pasakyti keletą minčių dėl mūsų kariuomenės principinės struktūros. Pirmiausia, kad jinai yra susijusi su 2008 m. skaičiais ir pačia kariuomenės struktūra.

Turbūt visi žinote, kad Liberalų sąjungos, dabar jau Liberalų ir centro sąjungos ir mūsų frakcijos pozicija iš esmės yra tokia, kad mes vis dėlto remiame profesionalią kariuomenę, manome, kad mūsų valstybė laikui bėgant turėtų atsisakyti šauktinių. Tai galėčiau patvirtinti tokiais faktais, kad faktiškai visos pokomunistinės valstybės priėmė sprendimus, kad jos turės negausią, nedidelę, bet gerai parengtą profesionalią kariuomenę, tas visiškai atitinka narystės NATO reikalavimus. Žinoma, tokios valstybės kaip Vokietija, kai kurios šiaurės šalys tradiciškai sunkiai bando peržengti šį slenkstį, tačiau visai neseniai Italijos vyriausybė ir parlamentas priėmė sprendimą pagreitinti perėjimą prie profesionalios kariuomenės, nes šauktinių kariuomenė neatitinka naujų užduočių, kurios iškyla šiandien globaliniu mastu kovojant su terorizmu ir kitomis grėsmėmis.

Dar norėčiau pasakyti, kad šiame pateiktame įstatymo projekte numatomas gana kuklus mūsų šauktinių skaičiaus sumažinimas – nuo 5000 iki 4500, t.y. tik 500. Vienu žodžiu, tai parodo, kad šį mažinimo procesą mes rengiamės atlikti gana lėtai. Mes frakcijoje esame apsisprendę, kad teiksime Konstitucijos pataisą, kuri galbūt leistų į Konstituciją įrašyti nuostatą, kad šauktiniai yra reikalingi mobilizacijos atveju, kai valstybei tikrai iškyla grėsmė. Šiuo atveju, aš matau, yra sena, konservatyvi politika Krašto apsaugos ministerijoje, kuri nenori atsisakyti senų kariškių, turinčių aukštus karinius laipsnius, gaunančių gana didelius atlyginimus, be to, išėję į pensiją jie gauna gana dideles pensijas, ir nenori iš esmės pertvarkyti mūsų ginkluotųjų pajėgų, nors iš NATO būstinės Briuselyje mums nuolat sako: “mums nereikia jūsų skaičiaus, mums reikalinga jūsų mobili, gerai parengta, maža kariuomenė”.

Žinoma, yra šalininkų, kurie sako, kad reikalinga teritorinė gynyba, reikalingas rezervas, tačiau man atrodo, kad XXI amžiuje šie argumentai yra tikrai neįtikinantys.

Kitas mano konkretus pasiūlymas, kaip aš suprantu, kaip turėtų būti transformuojamos mūsų karinės pajėgos. Mes žinome, kad jeigu Krašto apsaugos ministerija paskelbtų konkursą, kas nori tarnauti kariuomenėje, mes surinktume ne vieną tūkstantį jaunuolių, kurie būtų apmokyti. Po metų dalį iš jų, geriausius, būtų galima atrinkti kaip profesionalus, kurie tarnautų mūsų profesionalioje kariuomenėje. Deja, mes vėl šaukiame jaunuolius, pirmiausia tuos, kurie negali išsipirkti iš karinės tarnybos, ir bandome iš jų padaryti kareivius. Mano nuomone, tokia sistema ir tokia praktika yra tikrai netinkama.

Paskutinė mintis, kurią šiandien norėčiau pasakyti, yra ta, kad jeigu mes 2008 m. numatome pašaukti tik 2 tūkst. šauktinių, o kiekvienais metais to amžiaus sulaukusių šauktinių 25 tūkst., sakykite, kas bus tie 2 tūkst. išrinktųjų, tų laimingųjų, kurie bus pašaukti į mūsų karines pajėgas. Iš 10, iš 12 tik vienas. Aš nesuprantu šios sistemos, negaliu jai pritarti ir balsuojant susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną J.Veselką. Ruošiasi A.Kašėta. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.

J.VESELKA. Laba diena. A.Gricius daug ką teigiamai išdėstė. Bet būtų keletas mano pastabų. Analizuojant 2003 m., 2008 m. kariuomenės struktūrą, iš dalies galima pasidžiaugti, kad bendras su kariuomene susijusių žmonių skaičius sumažinamas 5 tūkst. žmonių. Lyg ir pats principas atitinka šiuolaikinius reikalavimus, kad reikia ne kiekio, o kokybės.

Ir iš tikrųjų, jeigu žiūrėtume į tai, kad kariuomenė tautą turi ginti nuo užsienio priešo, be abejo, moderni ginkluota kariuomenė turi būti profesionali, nes šiandieninės karinės technologijos yra labai sudėtingos ir tie šauktiniai per metus iš esmės nieko išmokti negali. Tai tik šiaip. Bet kyla antras klausimas, nes ir mūsų strategijoje aiškiai yra parašyta, kad Lietuva išorės priešų, kurie žada pulti, neturi ir XXI a. karinėmis priemonėmis niekas nebandys pavergti tų tautų, kurios neturi didelių resursų. Šiuo požiūriu ir kyla antras klausimas, įvertinant tai, kad tada, kai žemdirbiai protestavo, buvo pasiųsti vidaus pulkai žemdirbiams sutramdyti. Vadinasi, ponija ruošiasi kariuomenę naudoti vidaus reikalams, nes išorės priešų nebus. Tai ir kyla profesionalios kariuomenės ir šauktinių tarpusavio santykių klausimas. Šauktinis ateina iš tautos ir gerai žino tėvų, brolių, seserų, giminių padėtį, todėl ponams liepus malšinti, sakysime, vidaus socialinius konfliktus, šauktinis, aišku, eis su savo broliais, seserimis ir giminėmis. Kitas dalykas – profesionalai. Profesionalai auklėjami, kaip amerikiečiai pasakė, ir tvarkos įvesti negali, jie gali tik užkariauti. Vadinasi, profesionali kariuomenė dirba tik už pinigus ir ji atitrūkusi nuo savo tėvų, brolių, seserų ir nuo visuomenės. Kai ponijai iškils reikalas kariuomenę pasiųsti malšinti žemdirbių, bibliotekininkų, policininkų protestus, tai kariuomenė bus su ponija. Todėl 2008 m. pereiti beveik prie profesionalios kariuomenės… Nekalbu apie tuos 2000, tik mužikėlių, ruselių ir lenkų vaikai eina į kariuomenę, nes ponija į kariuomenę neina. Tai čia klausimas yra aiškus. Pirmiausia reikia pradėti juos šaukti į kariuomenę, o paskui visus kitus, jeigu dar truks. Todėl, mąstydamas apie tuos principinius dalykus, negaliu balsuoti už šį projektą, nes kariuomenė rengiama visai kitiems tikslams, žinome, kad išorės priešai XXI a. teritorijų neužkariaus. Tam yra labai gera finansinė priklausomybė, kuri veikia šimtą kartų efektyviau negu teritorinis užkariavimas. Ačiū.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis posėdžio pirmininkas galėtų aktyviau reaguoti į tam tikrą kalbančiojo leksiką. Ar jūs iš tikrųjų sutinkate, kad šauktinių vadinimas mužikėliais, lenkais ir ruseliais yra tinkamas ir tokioje vietoje nereikėtų kaip nors reaguoti?

PIRMININKAS. Jūs teisus, bet aš tiesiog nespėjau to padaryti. Jūs tai padarėte pirmiau. Toliau kalbės R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, svarstant šį klausimą, verta prisiminti ir platesnį kontekstą, žvilgtelėti truputį atgal, ar toli ir kokiu keliu yra nuėjusi Lietuvos krašto apsauga per 13 metų. Minint Sąjūdžio 15-metį 13 metų po nepriklausomybės. Ką tik grįžau iš konferencijos Lietuvos karo akademijoje. Ten Karo akademija kartu su Krašto apsaugos ministerija, Sąjūdžio iniciatyvine grupe surengė konferenciją apie nacionalinio saugumo struktūrų kūrimą Lietuvoje, krašto apsaugos sistemų kūrimą Lietuvoje ir Sąjūdžio įtaką šių struktūrų kūrimui. Pats pirmasis pranešimas – Angonitos Rupšytės buvo skirtas žaliaraiščiams, kurie kaip tik prieš 15 metų buvo pati užuomazga to, kas vėliau išėjo į savanorius, tapo platesnėmis krašto apsaugos sistemos struktūromis.

Šiandien, svarstydami šį klausimą, visi aiškiai suvokiame, kad būdami ant NATO slenksčio, būdami ant Europos Sąjungos slenksčio turime visiškai kitokią Lietuvos nacionalinio saugumo aplinką, tarptautinę aplinką, todėl verta svarstyti, kokiu būdu toliau bus plėtojama krašto apsaugos sistema. Iš karto pasakysiu, kad balsuosiu už šį projektą, nors kalbėdama iš šios tribūnos norėčiau išreikšti keletą momentų, į kuriuos norėčiau atkreipti jūsų dėmesį.

Aš turiu priminti Seimo nariams, kad mes, šio projekto 3 straipsniu numatydami planuojamą kariuomenės principinę struktūrą 2008 m., didele dalimi keičiame dalykus, kurie buvo numatyti iki šiol mūsų gynybos planuose. Iš tikrųjų labai mažinamas bendras mūsų kariuomenės ribinis skaičius, tai numatoma, planuojama 2008 metais, labai mažinamas planuotas anksčiau privalomosios tarnybos karių skaičius, labai mažinamas aktyviojo rezervo karių skaičius, todėl lieka neaišku, kokią dalį sudarys savanoriai šiose struktūrose. Taip pat kaip iki šiol, svarstydami 2004, vėliau 2005, 2006 metų ribinius skaičius, mes vėl, matyt, kelsime klausimą: kodėl labai sumažėjus bendram ribiniai skaičiui didėja aukštosios karinės vadovybės dalis? Ar mes būsime pajėgūs per tokį trumpą laiką patrigubinti generolų ir taip smarkiai padidinti pulkininkų skaičių? Tačiau nepaisant to, vis tiek įstatymo projekto reikia. Noriu atkreipti dėmesį dar į vieną dalyką, kuris man labiausiai kelia rūpestį ir į kurį iki šiol dar neturiu atsakymo. Ar iš tikrųjų Ruklos, arba mokomojo pulko, kuris dabar yra Lietuvos kariuomenės pasididžiavimas, nė vienas svečias jo nėra aplenkęs, 2008 m. neliks? Tiesa, čia yra parašyta, kad bus du mokamieji batalionai, tačiau koks likimas laukia Ruklos, iki šiol nelabai aišku. Turbūt, svarstydami 2004–2005 metų konkrečius ribinius skaičius, apie tai galėsim kalbėti.

Dabar apie tai, kas buvo pasakyta čia. Žinoma, nenoriu veltis į diskusiją… Aš frakcijos vardu. Nenoriu veltis į diskusiją su ponu J.Veselka, nes iš tiesų tai nebe 1917 metai, kad mes kalbėtume apie poniją, apie klasių kovas Lietuvoje ir panašius dalykus. Tačiau tai, kad daug kalbų bandoma įžiebti dėl profesionalios, arba šauktinių, kariuomenės, man atrodo, yra dirbtinė problema. Nereikia veržtis pro atviras duris. Mūsų kariuomenė pamažu… Jau šiandien vaidinamųjų profesionaliųjų, nors man nepatinka tas terminas, nes visa kariuomenė turi būti profesionali ir profesionaliai atlikti savo pareigas… Tačiau jeigu skirstytume į tuos, kurie būdami kariuomenėje gauna algą, ir tuos, kurie yra pašaukti, tai jau šiandien tų žmonių, kurie gauna algą, yra daugiau, o ateityje jų labai mažės. Tik evoliucijos būdas, atsižvelgiant į aplinkybes, yra įmanomas šioje situacijoje. Todėl aš kviesčiau tuos, kurie šiandien kalba apie galimą Konstitucijos keitimą, nespekuliuoti kariuomenės reikalais prieš rinkimus. Jau turėjome tokių pavyzdžių ir žinome, kuo tai baigėsi. Niekas neprieštarauja, kad kariuomenė būtų keičiama evoliucijos būdu. Dėl tų 2000 karių, kurie bus pašaukti, visiškai aišku, t.y. bus pašaukti tie, kurie norės tarnauti, tie, kurie galbūt sies ateityje savo gyvenimą su tarnyba profesionalioje kariuomenėje, taps liktiniai ir panašiai.

Baigdama noriu pasakyti, kad ne kartą teko lankytis kariniuose daliniuose, teko kalbėtis su daugeliu mamų, bet aš nesutikau nė vienos šeimos, kuri būtų nepatenkinta savo vaikų tarnyba kariuomenėje. Nereikia spekuliuoti tokiais dalykais ir kalbėti netiesos. Seimo nariams netinka iš šios tribūnos, davus priesaiką, kalbėti netiesą, o ypač apie savo valstybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau kalbės A.Kašėta. Jis ir baigs diskusiją šiuo klausimu.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos kariuomenė turbūt šiuo metu yra pati stipriausia per visą nepriklausomybės laikotarpį. Netrukus, priėmus esminį sprendimą dėl mūsų įstojimo į NATO, turiu omeny, ratifikavus visiems NATO šalių parlamentams, mes turbūt būsime saugiausi per visą istoriją. Aš iš esmės pritardamas šiai principinei kariuomenės struktūrai, kuri jums yra pateikta, noriu pasakyti keletą pastabų. Pritardamas tam procesui, ėjimo link profesionalios kariuomenės procesui, kurio tempai, mano manymu, yra galbūt ir tinkami, noriu pasakyti, kad mums labai svarbu racionaliai panaudoti tas lėšas, kurias mes skiriame krašto apsaugos sistemai. Turint omeny, kad pereiname nuo teritorinės gynybos į kolektyvinę gynybos sistemą ryšium su NATO durų atvėrimu, turėtume vis dėlto galvoti, ar tikrai mums nereikėtų jau dabar, nuo ateinančių metų, labai rimtai pasvarstyti karinių jūrų pajėgų tam tikrą reorganizaciją, arba atsisakymą dabartinės struktūros, taip pat senų kai kurių laivų ir jų išlaikymą. Ar nereikėtų rimčiau pažvelgti į karines oro pajėgas ir spręsti ir tų mokomųjų lėktuvų, ir jų personalo būtinybės mūsų gynybinėms pajėgoms. Vienu žodžiu, manau, kad yra tinkamas momentas tvirtinant šį projektą atkreipti Krašto apsaugos ministerijos dėmesį, kad tokių problemų yra ir jas artimiausiu metu reikės spręsti. Siūlau palaikyti šį projektą.

PIRMININKAS. Dėkui. Baigėme diskusiją. Papildymų ir pasiūlymų dėl šio įstatymo negauta. Dėl balsavimo motyvų už kalbės A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš norėčiau pasiūlyti, kad mes po svarstymo pritartume šiam pateiktam dokumentui, ir noriu porą komentarų. Man atrodo, kad visiškai be reikalo kolegos gerbiamieji liberalai jau seniai eksploatuoja, nereikia eksploatuoti, tą tiesą ir, matyt, ne visai žino skaičius dėl šauktinių kariuomenės, t.y. kad reikia daryti tik profesionalų. Reikalas tas, kad dabar šauktiniai mūsų armijoje sudaro 31%. Šis skaičius turi tendenciją mažėti ir tai man atrodo nėra blogai. Antras dalykas, kad iš tikrųjų tam tikrą dalį šauktinių tikslinga turėti, nes jaunuoliams nėra blogai išeiti vyriškumo ir armijos pamokas. Galų gale armija yra ne tik gynybinė samprata, bet ir auklėjimo patriotizmo dvasia samprata. Tai įgyja jaunuolis. Man atrodo, nereikia per daug šiais dalykais spekuliuoti, reikia patvirtinti strategines plėtros kryptis ir tada, žinoma daugiau kontroliuoti tuos dalykus, kaip profesionaliai rengiami kariai, kaip jų misija aiškinama, ir apskritai parlamentui daugiau kontroliuoti mūsų krašto apsaugos sistemos darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Gricius. Nuomonė prieš.

A.GRICIUS. Tikrai. Bet norėčiau paaiškinti, kad nereikia suprasti mano pasisakymo, kad aš esu prieš krašto apsaugos kaip tokią sistemą, kad aš esu prieš krašto apsaugą. Aš pasisakiau, jūs puikiai žinote, ir už tai, kad mūsų ribotas savanorių būrys dalyvautų ir Irake, ir Afganistane, ir t.t. Aš viskam pritariu, bet aš iš principo nepritariu biurokratinėms pastangoms, kurios šiuo metu dedamos, bandyti išlaikyti tą dabartinę struktūrą, kuri nėra profesionalios kariuomenės, organizuojamos kontraktiniu pagrindu, perspektyva. Mes net 5 metų perspektyvoje vis tiek numatome palikti tuos niekam nereikalingus likučius, tuos 2 tūkst. šauktinių, apie kuriuos aš kalbėjau. Kam jų reikia? Ar čia yra principo reikalas? Koks čia yra reikalas, jeigu mes šiandieniniame pasaulyje turime būti pasiruošę visai kitokioms grėsmėms, bendradarbiauti su kitų šalių karinėmis pajėgomis. Todėl aš dar kartą ne iš principo prieš mūsų karšto apsaugos sistemą, bet prieš tai, kad bandoma vykdyti konservatyvią politiką. Aš susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Išgirdome dvi nuomones. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume šiam įstatymo projektui? Prašom balsuoti. Po svarstymo.

Už – 46, prieš 2, susilaikė 11. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės sutarties dėl socialinės apsaugos išmokų išmokėjimo užsienyje ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2534* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 5 klausimą – įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės sutarties dėl socialinės apsaugos išmokų išmokėjimo užsienyje ratifikavimo” projektas Nr.IXP-2534. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu A.Sysą pareikšti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę. Ruošiasi V.Saulis.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Iš piliečių, visuomeninių organizacijų ir kitokių institucijų jokių pasiūlymų negauta. Gautas pastabas svarstė Biudžeto ir finansų komitetas. Jis pritarė šiam projektui. Užsienio reikalų komitetas taip pat pritarė pateiktam įstatymo projektui. Todėl komitetas bendru sutarimu siūlo pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Saulis – Biudžeto ir finansų komitetas. Ruošiasi S.Dmitrijevas – Užsienio reikalų komitetas.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, svarstant Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės sutarties dėl socialinės apsaugos išmokų išmokėjimo užsienyje ratifikavimo”, buvo paskirtas papildomu komitetu. Svarstant šį įstatymo projektą komitete buvo gautos tik Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, tiksliau, išvada, kad šis projektas visiškai atitinka juridinės technikos reikalavimus. Daugiau jokių pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Todėl komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Užsienio reikalų komiteto vardu S.Dmitrijevas.

S.DMITRIJEVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, papildomo Užsienio reikalų komiteto išvada dėl įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės sutarties dėl socialinės apsaugos išmokų išmokėjimo užsienyje ratifikavimo” projekto. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Komitetas pritarė. Prašau jus palaikyti mūsų komiteto išvadą.

PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Pasiūlymų ir pataisų dėl šio įstatymo projekto taip pat negauta. Nuomonių pareikšti prieš balsavimą niekas nenori. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Pritarta. Dėkoju. Ar sutiktumėte ypatingos skubos tvarka priimti šiandien tą įstatymą? Neprieštaraujate. Ačiū. Tada pradedame priėmimą. Įstatymas yra iš vieno straipsnio. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės sutarties dėl socialinės apsaugos išmokų išmokėjimo užsienyje ratifikavimo”, prašau balsuoti.

Už – 61, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2261(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 6 klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2261. Priėmimas. Pranešėjas – V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo, Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo, projektui komitetas po svarstymo pritarė. Daugiau pastabų ir pasiūlymų po pritarimo po svarstymo nebuvo gauta, todėl siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą.

1 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Dėkui.

2 straipsnis. Dėl įsigaliojimo. Ačiū. Pritarta.

Dabar dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

47 – už, susilaikiusių ir prieš nėra. Skelbiu pertrauką iki 12 valandos.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2601(2) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Kviečiu Č.Juršėną pateikti rezervinį 4 klausimą (registracijos Nr.IXP-2601) – Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” projektą. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, kaip žinote, šis nutarimas buvo reikalingas dėl to, kad pasikeitė frakcijų sudėtis, plius neliko kai kurių Seimo narių. Ryšium su visais šiais pasikeitimais teko patikslinti nutarimą “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo”. Jūs turite antrąjį variantą. Yra keli siūlymai. Aš siūlau, gerbiamasis pirmininke, jeigu niekas neprieštarauja, eiti pastraipsniui ir pasakysiu, kur kokie yra papildymai. Čia yra tik trys papildymai arba, tiksliau, trijų straipsnių patikslinimai.

PIRMININKAS. Dabar mes užbaigsime svarstymą. Nėra siūlymų keisti arba papildyti šiuos straipsnius? Ar galime pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Pritarta. Pradedame priėmimą.

1 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Pataisų nėra – toks, koks pateiktas antrasis variantas.

PIRMININKAS. Priimta. 2 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Taip pat pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimtas. 3 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. 3 straipsniui kaip tik yra viena pataisa. J.Veselką turėtų keisti ne kolega G.Didžiokas, o kolega R.Karbauskis. Toks yra siūlymas. Kviesčiau jam pritarti ir su ta pataisa pritarti visam 3 straipsniui.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galėtume pakeisti G.Didžioką R.Karbauskiu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta šiam pakeitimui.

O dabar dėl viso 3 straipsnio. Galėtume pritarti? Pritarta. Dėkui. 4 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. 4 straipsnyje yra vienas patikslinimas. G.Dalinkevičių turėtų keisti ne I.Šiaulienė, o J.Korenka ir G.Purvaneckienė. Čia tik vienas toks patikslinimas. Vietoj I.Šiaulienės – J.Korenka.

PIRMININKAS. Ar pritartumėte 4 straipsniui, kad I.Šiaulienę keičia J.Korenka? Pritariate? Nėra prieštaraujančių? Dėkui. O dėl viso 4 straipsnio nėra prieštaraujančių? Pritarta. 5 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Pritarta. 6 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Nėra.

PIRMININKAS. Pritarta. 7 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Pritarta. 8 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Nėra.

PIRMININKAS. 9 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. 10 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimta. 11 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. 11 straipsniui taip pat nėra.

PIRMININKAS. Pritarta. 12 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimtas.

Č.JURŠĖNAS. 13 straipsniui yra vienas siūlymas – G.Didžioką turėtų keisti ne J.Veselka, o K.Prunskienė. Vienintelis pakeitimas.

PIRMININKAS. Ar pritariate šiam siūlymui? Pasiūlymui pritarta. Dėl viso 13 straipsnio nėra prieštaraujančių? Pritarta.

14 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Ir 15 straipsnis.

Č.JURŠĖNAS. Irgi nėra pastabų.

PIRMININKAS. 16 straipsnis paskutinis.

Č.JURŠĖNAS. Nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl viso nutarimo. Norinčių kalbėti nėra. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo”, prašom balsuoti.

33 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2319(2*) (svarstymas)

Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. 7 darbotvarkės klausimas – Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2319. Svarstymas. Pranešėjas A.Butkevičius – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Ruošiasi A.Sadeckas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimo įstatymo projektą. Mūsų komitetas gavo gana daug siūlymų iš kitų komitetų. Pirmi siūlymai buvo gana netikėti, kad įstatymo projektą reikėtų grąžinti Vyriausybei tobulinti. Bet mūsų komitetas buvo priėmęs sprendimą, kad šį įstatymo projektą reikėtų patobulinti komitete. Todėl buvo papildyta darbo grupė, kuri rengė šį įstatymo projektą. Papildžius arba pakeitus šio įstatymo projekto 54 straipsnius, jis buvo pateiktas Biudžeto ir finansų komitetui svarstyti. Mūsų komitetas Teisės departamento, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kai kurioms pastaboms ir siūlymams pritarė, kai kuriems nepritarė, bet galutinė mūsų komiteto išvada yra tokia: pritarti šiam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Sadecką keičia N.Steiblienė. Prašom. Atsiprašau. Ruošiasi A.Sysas.

N.STEIBLIENĖ. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bendru sutarimu nusprendė tobulinti įstatymo projektą, pakeisti projekte numatytą “pareiginių laipsnių” sąvoką “tarnybinių rangų” sąvoka bei atitinkamai koreguoti statuto projekto straipsnius, pavadinimus bei nuostatas, suderinti projektą su galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu. Tobulinti buvo siūloma pagrindiniam komitetui.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos muitinės statuto pakeitimo įstatymo projektą ir jam turėjo keletą rimtų pastabų. Komiteto sprendimas buvo toks, koks buvo kitų panašių institucijų atžvilgiu, t.y. pirmiausia siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir pateikti 2003 m. pavasario sesijoje Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti įstatymo projektą, reglamentuojantį visų statutinių valstybės tarnautojų socialines garantijas. Mūsų komitetas lieka prie tos pačios nuomonės, kad kol nebus tokio įstatymo, atskiros mūsų valstybės institucijos sieks kiekvienu savo statuto keitimu geresnių vienokių ar kitokių socialinių garantijų kitų atžvilgiu.

Antra. Siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir siūlymus bei šiuos komiteto siūlymus. Siūlėme įvertinti, ar statuto projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas neįtvirtina diskriminacinės pagal amžių normos, prieštaraujančios Konstitucijai, ir malonu, kad pagrindinis komitetas į tai atsižvelgė. Siūlome išbraukti statuto projekte 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą – “Paskatinama pinigine premija” ir 3 punktą – “Paskatinama vardine dovana arba vardiniu ginklu”. Taip pat siūlome atsižvelgti į Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio nuostatas ir statuto projekte įrašyti, kad priedų už kvalifikacinę kategoriją ir laipsnį suma negali viršyti 55% pareiginės algos, atitinkamai koreguojant Statuto projekto 48 ir 49 straipsnius. Siekiant išvengti dvigubo draudimo ir išmokų dėl nelaimingų atsitikimų darbe siūloma išbraukti statuto projekto 54 ir 55 straipsnius, nes būtent šiame statute buvo norima muitinės darbuotojus drausti ir valstybiniu socialiniu draudimu, ir valstybiniu draudimu, o įvykus nelaimingiems atsitikimams tai būtų vienintelė institucija, kuri gautų dvigubas išmokas. Be to, mes siūlėme neplėsti asmenų, gaunančių valstybines pensijas, būrio, todėl siūlėme išbraukti statuto projekto 51 straipsnio 5 dalį ir įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį bei 4 straipsnį. Noriu pasakyti, kad pagrindinis komitetas atsižvelgė tik iš dalies.

Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tokį precedentą. Jeigu mes dalį muitinės darbuotojų įvardijame kaip statutinius, kurie lyg ir užsiima labai specifiniu darbu, ir suteikiame tik labai siaurą socialinę garantiją, palyginti su kitomis statutinėmis organizacijomis, tai, aš manau, neilgai lauksime, kol bus ateita dėl kitokių socialinių garantijų, kurias turi statutiniai darbuotojai. Todėl aš prašyčiau, kad balsuotume dėl to, nes, padarę tokią išlygą tik labai nedidelei muitininkų daliai, mes iš principo nustatome, jog muitinėje yra dviejų kategorijų darbuotojai, tai yra tie, kuriais rūpinasi valstybė, ir tie, kuriais valstybė nesirūpina. Mūsų sprendimas – bendru sutarimu už, kad šis įstatymas būtų grąžintas tobulinti.

PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – pirmininkas A.Sakalas. Ruošiasi G.Purvaneckienė – Šeimos ir vaiko reikalų komisija.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį dokumentą. Buvo gauta net 17 Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas pritarė, dvi komiteto patarėjos Dalios Latvelienės pastabos, kurioms taip pat komitetas pritarė. Komiteto pasiūlymas buvo toks: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurioms mūsų komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. Kaip mane informavo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, iš esmės į visas mūsų pastabas naujajame projekte yra atsižvelgta, todėl komitetas nematytų daugiau prieštaravimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu G.Purvaneckienę.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Šeimos ir vaiko reikalų komisija nutarė pritarti Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pateiktam pasiūlymui dėl Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimo įstatymo projekto, Nr.IXP-2319. Siūlyti pagrindiniam komitetui svarstant Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimo įstatymo projektą pritarti 31 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad laikinas pavedimas atlikti kitas lygiavertes, žemesnes arba aukštesnes pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje be muitinės pareigūno sutikimo negali būti taikomas nėščioms muitinės pareigūnėms ir muitinės pareigūnams, auginantiems vaiką iki 7 metų, taip pat muitinės pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką iki 16 metų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdome visas komitetų išvadas. Prieš pradedant diskusijas norėčiau paklausti, ar reikia balsuoti dėl pagrindinio komiteto išvados? Niekas nesiūlo balsuoti? (Balsai salėje) Tada galime pradėti diskusijas. Diskusijose dalyvauti norinčių nėra. Mes turime vieną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Dėl jo reikia balsuoti. Prašom. A.Sysas pateiks šio pasiūlymo esmę.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, kaip ir kalbėjau iš tribūnos, mes siūlėme neplėsti asmenų, gaunančių valstybines pensijas, būrio. Šiandien muitinės darbuotojai yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, kaip ir visi kiti mirtingieji. Ir mūsų Vyriausybės programoje yra aiškiai parašyta nedidinti valstybinių pensijų skaičiaus. Aš manau, kad būtų blogas precedentas, jeigu pačioje muitinėje, kaip minėjau, muitininkai būtų suskirstyti į dvi kategorijas – vieną kategoriją, kuriais lyg ir daugiau valstybė rūpinasi, ir kitą, kuriais mažiau. Mane labiausiai jaudina tai, kad mes, padarę tą pirmąjį žingsnį, turėsime daryti dar ne vieną, nes socialinių garantijų, kurias turi kiti statutinių įstaigų darbuotojai, yra kur kas daugiau nei valstybinės pensijos. Šiuo atveju mes sprendžiame tik jų valstybinių pensijų klausimą. Taigi komiteto ir mano asmeninė nuomonė – neturėtume šios sistemos keisti, nes bus labai ilgos ir kankinančios pasekmės.

PIRMININKAS. Taip. Mes išgirdome pagrindinio, tiksliau, Socialinių reikalų ir darbo, komiteto nuomonę. Dabar dėl jos išklausykime įvairias nuomones. A.Butkevičius – nuomonė prieš. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Aš vis dėlto norėčiau plačiau paaiškinti, nes ponas A.Sysas visko nepasakė. Šiuo įstatymu tikrai nėra didinama grupė asmenų, kuriems bus mokama valstybinė pensija. Šiuo įstatymo straipsniu yra kalbama apie tuos darbuotojus, kurie dirba muitinėje, bet vykdo operatyvinę veiklą arba atlieka ikiteisminį tyrimą, ir jų funkcijos yra visiškai atskirtos nuo kitų muitinėje dirbančių darbuotojų, tik tiek, kad pavaldumas yra tas pats. Bet aš manau, kad būtų tikrai neteisinga išbraukti šį straipsnį, nes, pavyzdžiui, policijoje arba prokuratūroje dirbančių ir analogiškas funkcijas atliekančių darbuotojų statusas būtų jau kitas, ir jie gautų papildomas lengvatas arba, išėję iš šios tarnybos, galėtų pretenduoti į valstybinę pensiją. Aš manau, negalima pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. S.Kružinauskas – nuomonė, palaikanti komitetą.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš norėčiau palaikyti komiteto nuomonę. Tai yra ne vieno A.Syso nuomonė. Kaip kolega A.Butkevičius paaiškino, yra nedidinama, tačiau vis tiek išskiriama tam tikra darbuotojų grupė. Laikausi tos nuomonės, kad nereikėtų išskirti atskirų darbuotojų grupių, atskirų asmenų, nes tokiu būdu mes vis tiek išplečiame būrį asmenų, kurie turės tam tikras privilegijas, todėl siūlau pritarti komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme dvi nuomones. Balsuosime. Dar kartą primenu, kad balsuojame dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymo išbraukti iš statuto projekto 55 straipsnio 5 dalį, t.y. kad tam tikros kategorijos muitininkai, atliekantys operatyvinę veiklą, gautų valstybinę pensiją. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume komiteto pasiūlymui?

Už – 27, prieš – 8… (Balsai salėje) Prieš – 9, susilaikė 16. Pataisa priimta. Už – 27. A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš labai trumpą repliką. Aš noriu pasakyti, kad šiandien šitie muitinės pareigūnai negauna valstybinių pensijų. Jeigu mes priimsime pataisą, tai plėsime būrį, tik todėl ir sakau. Tokiu būdu į tą sistemą mes perkeliame tam tikrų statutinių organizacijų lengvatas, kurias vis reikės didinti, todėl dėkoju už balsavimą.

PIRMININKAS. Gerai. Jūsų pasiūlymui pritarta. B.Bradauskas, labai trumpai.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, per klaidą paspaudžiau “už”. Laikykite, kad aš esu prieš arba siūlau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Vis tiek 27 yra daugiau net ir priskaičiavus jūsų balsą. B.Bradauskas balsavo prieš. Aš pranešu, tai bus protokole. Toliau. Pataisai pritarėme.

Dabar dėl viso projekto po svarstymo nėra norinčių kalbėti? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Negirdžiu prieštaraujančių. Po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarta.

Vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 14, 15, 16, 17, 20, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 36, 38, 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 29¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2565(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 8a klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 14, 15, 16, 17, 20, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 36, 38 ir 41 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 29¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2565. Svarstymas. Kalba A. Pulokas.

A.PULOKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-2565. Svarstymo metu atisižvelgė į Seimo Teisės departamento siūlymus ir pastabas, taip pat papildomo komiteto, t.y. Biudžeto ir finansų komiteto, bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadas ir įstatymo projektą patobulino. Šiame patobulintame įstatymo projekte keičiami 20 ir 25 straipsniai bei papildoma 29¹ straipsniu. Už tokią komiteto išvadą 5 balsavo už, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo buvo gauta Seimo narių J.Razmos ir P.Papovo siūlymai bei Teisės departamento išvada jau patobulintam variantui. Šiandien komitetas svarstė ir nusprendė nepritarti Seimo nario J.Razmos pasiūlymo pirmajai daliai bendru sutarimu. O dėl antrosios dalies taip pat nepritarė, 5 balsavo už nepritarimą, prieš – 3. Seimo nario P.Papovo pasiūlymui pritarta bendru sutarimu už ir iš dalies pritarta Seimo Teisės departamento išvados 4 dalies pastraipoje išbraukti žodžius “bei kiti”. Siūlau po svarstymo komiteto patobulintam įstatymo projektui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių. Ruošiasi J.Korenka.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir joms pritarė. Mūsų komiteto išvada yra pritarti bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Korenka turėtų kalbėti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Kas jį galėtų pakeisti? Nėra. Tada perskaitysiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė atsižvelgti į Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.

Taigi išgirdome visas išvadas. Svarstyme norėtų dalyvauti J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kai iš Vyriausybės atėjo šis nutarimo projektas, atrodė, kad jam galima pritarti, nes buvo siūlomi paprasti, formalūs pakeitimai – atsisakyti sąvokos “savivaldybės tarnautojas”, visus vadinti valstybės tarnautojais. Žinoma, tenka apgailestauti, kad Vidaus reikalų ministerija vis dėlto nesugeba koordinuoti įvairių sąvokų įvedimo, nesugeba kontroliuoti pagrindinių terminų ir mus apsunkina nereikalingais darbais, kai vieną gražią dieną mano, kad reikia savivaldybės tarnautojo, o kitą, kad nereikia. Todėl mes turime keisti daugybę įstatymų, kitų teisės aktų ir beprasmiškai sukasi visa valstybės biurokratinė mašina, o atsakingų už šias sąnaudas, regis, nėra. Bet tai būtų pusė bėdos, kaip minėjau.

Esminis dalykas, kuris įvyko Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, yra sumanymas nustatyti, jog merui ir mero pavaduotojams atstatydinti neužtenka tarybos narių balsų daugumos, o tam reikia dviejų trečdalių. Tai eilinė šio komiteto vadovo pono P.Papovo avantiūra. Jau ne vieną tokią avantiūrą turėjo nagrinėti Konstitucinis Teismas ir, deja, išvadų komiteto vadovas ir jo pasekėjai taip ir nepadarė. Kas gi įvyktų šiuo atveju, jeigu liktų taip, kad merui atstatydinti reikėtų dviejų trečdalių? Mes galime tik fantazuoti, kaip atrodys savivaldybės tarybos darbas, jeigu jau yra nauja tarybos narių dauguma, bet mažesnė už du trečdalius, ir yra mažumai atstovaujantis meras. Juk iš esmės bet koks mero pasiūlymas, biudžeto projektas gali būti blokuojamas, o meras sėdės su grupele draugų brangindamas savo postą ir veiks tos ne per didžiausios kompetencijos ribose, ką jam numato įstatymas. Tai ar tokį savivaldos modelį siūlo ponas Petras Papovas? Tai gal reikėtų atsisakyti tokių siūlymų, kurie yra nulemti konkrečių savivaldybių dabartinės situacijos, kai iš tikrųjų ne vienam merui socialdemokratui dar egzistuoja atstatydinimo grėsmė. Aš paminėčiau Kauno rajoną, Raseinius, neaiški padėtis ir Vilniuje, Šiauliuose. Manau, kad tų situacijų nereikėtų spręsti deformuojant visą savivaldą , nes iš tiesų nesinorėtų pradėti rašyti pataisas kad ir dėl šio projekto. Pavyzdžiui, kad įstatymo nuostata dėl dviejų trečdalių įsigalioja tuo atveju, jeigu Vilniaus meru tampa G.Paviržis, tačiau iš karto netenka galių, jeigu staiga Vilniaus meru išrenkamas A.Zuokas. Taip maždaug gali iššifruoti iniciatorių sumanymą. Aš kviesčiau, kolegos, pritarti mano pataisoms ir ištaisyti tas siūlomas teisines nesąmones.

PIRMININKAS. Girdėjome diskusijoje dalyvavusį J.Razmą. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo mes pradėsime balsuoti dėl pasiūlymų. Siūlymus teikė J.Razma. Prašom pateikti savo siūlymus.

J.RAZMA. Aš ką tik minėjau, kad 7 straipsnyje siūlau palikti dabar galiojančią nuostatą, kuri yra jau visą savivaldybių egzistavimo laiką, t.y. kad mero, mero pavaduotojų įgaliojimams nutraukti prieš terminą reikėtų pusės tarybos narių balsų, o ne dviejų trečdalių, kaip dabar yra sumanę pagrindinio projekto iniciatoriai. Argumentų aš nekartosiu. Iš tikrųjų būtų labai keistas darbas tokios savivaldybės, kurios taryboje būtų viena dauguma, o meras atstovautų mažumai. Pasekmės neprognozuojamos, būtų tikrai nesprendžiami bendruomenės reikalai, todėl siūlau nedeformuoti dabartinės sistemos.

PIRMININKAS. Pakelkite 10 rankų, remiančių šią pataisą. Yra. Pradedame svarstyti šį pasiūlymą. Prašom. E.Masiulis. Dėl viso? Ar dėl šio J.Razmos pasiūlymo yra norinčių kalbėti? P.Papovas. Prašom. Nuomonė prieš. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį kartą vis dėlto buvo netikslus ką tik neseniai kalbėjęs kolega. Tai visiškai ne mano pasiūlymas. Šį pasiūlymą atskiru įstatymu yra įregistravęs centristas K.Glaveckas, kuris yra beveik dešiniųjų koalicijos partneris, taigi kaltinti mane šiuo požiūriu nevertėtų. Komitetas svarstė ir, išklausęs kitų Seimo narių pasiūlymus, įvertino tą pasiūlymą ir jam pritarė. Daug kolegų, atrodo, pritaria tiesioginiams mero rinkimams, tai kaip tada derinasi tiesioginiai mero rinkimai su atitinkamu daugumos formavimu, jeigu kalbama, kad negalima atleisti didesnės daugumos… negu skiriamas meras? Šis pasiūlymas, kadangi visos partijos lyg ir yra sutarusios dėl tiesioginių mero rinkimų, būtų pirmas žingsnis į tiesioginius mero rinkimus siekiant mero stabilumo. Todėl reiktų normaliai vertinti šį pasiūlymą, jeigu jau kalbame apie tiesioginius mero rinkimus. Nekalbėkime apie tiesioginius mero rinkimus, jeigu tiesiogiai išrinkto mero stabilumas nesiderina su savivaldybės tarybos besiformuojančiomis daugumomis. Aš siūlau nepritarti J.Razmos pasiūlymui.

PIRMININKAS. J.Čekuolis. Nuomonė už.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir paprašyti labai sąmoningai balsuoti dėl šio J.Razmos teikiamo pasiūlymo, t.y. kas turi teisę atstatydinti merą – pusė tarybos narių ar du trečdaliai tarybos narių? Jeigu mes matome mero darbo stabilumą ar savivaldybės administracijos vadovo darbo stabilumą kaip didelę vertybę, tai galbūt eikime ne nuo to galo, o reikalaukime, kad meras būtų renkamas dviejų trečdalių balsų dauguma. Čia iš tiesų bus stabilumas. Bus rimtos, plačios koalicijos savivaldybių tarybose, ir sprendimų tuomet nelems vienas ar kitas balsas į vieną ar kitą pusę. Tai viena.

Antra. Kaip mažumos meras galės dirbti su naujai susiformavusia dauguma, jeigu kurioje nors savivaldybėje taip įvyktų?

Trečias momentas dėl tiesioginių mero rinkimų. Kol jų nėra, šis klausimas negali būti gretinamas su mūsų dabar nagrinėjamu įstatymo projektu, nes tai yra visiškai apie ką kita kalbantis dalykas. Jeigu mes norime stabilių merų ir tiesioginius mero rinkimus matome kaip teisingą išeitį stabilumui pasiekti, tada mes pirmiausia turime siekti, kad bent jau merų išrinkimas tarybose, kol dar žmonės renka netiesiogiai, turėtų būti dviejų trečdalių dauguma, o ne jų atstatydinimas, ir ne taip, kad ant kokių nors snarglių vienoje ar kitoje vietoje tu išrenki merą ir po to jau įtvirtini tą pasiektą sprendimą vos ne ilgiems laikams.

Taigi siūlau palaikyti šią J.Razmos pataisą, dar atkreipiant dėmesį į tai, kad ji iš esmės keičia savivaldybėse nusistovėjusią tvarką, ir mes be diskusijų greitai, sparčiai ir apatiškoje nusiteikusioje salėje kažin ar galėtume priiminėti ženklius ir svarbius sprendimus. Ši pataisa iš tiesų yra labai svarbi, todėl kviesčiau ją palaikyti. Jos palaikymas reikštų dabar esančios nusistovėjusios tvarkos palaikymą. Koreguoti nėra būtinybės, todėl kviečiu palaikyti.

PIRMININKAS. Balsuosime. Prašom atsisėsti. Balsuosime dėl J.Razmos pasiūlymo dėl 7 straipsnio. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume šiam pasiūlymui? Prašom balsuoti.

Už J.Razmos pataisas balsavo 19, prieš – 18, susilaikė 19. Joms nepritarta.

Dėl vedimo tvarkos J.Jučas. Prašom.

J.JUČAS. Gerbiamasis Pirmininke, Liberalų ir centro frakcijos vardu pagal 109 straipsnį norėtume siūlyti svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Šito viso įstatymo. Iki popietinio posėdžio? Aišku. Jūs girdėjote J.Jučo pasiūlymą (jis teikia šį pasiūlymą frakcijos vardu) daryti pertrauką iki kito posėdžio. Palaukite, netriukšmaukite. Dabar pasiūlymas dėl pertraukos. Balsuosime, nėra ką čia daugiau kalbėti. Kas už tai, kad pritartume šiam pasiūlymui, prašom balsuoti.

Penktadalis nuo 56… Yra. Skelbiama pertrauka iki popietinio posėdžio. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Mielieji kolegos, aš prašyčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertintų vieną iš pataisų, tai yra kad meras atleidžiamas dviem trečdaliais, ar ši nuostata atitinka Konstituciją. Man asmeniškai tai labai abejotina. Ir kad po to, kai svarstysime, jau būtų jų išvada.

PIRMININKAS. Jūs abejojate, ar atitinka Konstituciją? A.Salamakinas suabejojo ir aš siūlau komiteto pirmininkui išsklaidyti abejones per pertrauką. Nespėsite? (Balsai salėje) Kas neabejoja? Teisės departamentas neabejoja. Tai kuris dabar viršesnis? A.Salamakinas. Aišku. Tada Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų išsklaidyti abejones. Ar pavyks jums tai padaryti iki 15.00 valandos? J.Čekuolis dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gal dar kolega A.Salamakinas pirma, nes irgi stovi, gal mes apie tą patį kalbėsime.

PIRMININKAS. Aš suteikiau jums žodį, nepirmininkaukite, leiskite man tai daryti.

J.ČEKUOLIS. Atsiprašau. Gerai. Dabar mes turime svarstymo stadiją ir gal nereikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto spartinti, kad iki 15.00 val. mums pasakytų, tai yra kol kas tik svarstymas, iki priėmimo, jeigu jie pateiks savo poziciją, bus labai gerai.

PIRMININKAS. Balsuojant jau būtų gerai žinoti. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Norėjau pasakyti, ką pasakė kolega J.Čekuolis – iki priėmimo turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.

PIRMININKAS. Štai taip. Ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas… Gerai. Nereguliuokite. Pirmininkas pats žino, kada sušaukti posėdį. Tada padarykime pertrauką. Svarstome 8b ir 8c. O gal jie susiję, juos irgi praleidžiame, taip? Ne, nereikia dėl jų pertraukos? Nereikia. Gerai.

Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2566* (svarstymas)

8b – Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2566. Pranešėjas – J.Palionis. A.Butkevičius – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, taupydamas laiką aš labai greitai pristatysiu šią išvadą. Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui mūsų komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė pateiktam projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Salėje per triukšmą negirdėti, ką sako pranešėjas. Ir A.Salamakinas. A.Salamakinas. Prašom į tribūną. Atstokite nuo jo. (Juokas salėje)

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Manome, kad jį priėmus žmogaus teisės nebus pažeistos.

PIRMININKAS. Dėkui. Nėra jokių siūlymų, papildymų dėl šio įstatymo projekto. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Pritarta po svarstymo.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2567* (svarstymas)

Dabar 8c – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2567. J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nagrinėjo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu už pritarė iniciatorių pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Ruošiasi G.Dalinkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas šiam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. G.Dalinkevičius, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Žmogaus teisių komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šio įstatymo projekto taip pat negauta siūlymų, pataisų. Nėra norinčių dalyvauti diskusijose, kalbėti dėl balsavimo motyvų. Klausiu visų, ar galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.

2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2632 (pateikimas)

Svarstome 9 klausimą – 2003 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2632. Prašyčiau susikaupti. Pranešėja – finansų ministrė D.Grybauskaitė. Pateikimas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Laba diena, gerbiamasis Seime. Pagal nusistovėjusią praktiką, poreikį bei Seimo priimtą rezoliuciją Vyriausybė teikia 2003 metų biudžeto pataisymus ir siūlo perskirstyti 188 mln. litų. Pagrindinis tikslas ir uždaviniai, kuriuos sau iškėlė Vyriausybė, teikdama ir rengdama šį projektą, buvo tokie: išspręsti sudėtingiausias ekonomines problemas, tarp jų ir žemės ūkio situaciją, kuri susiklostė šiandien tiek dėl vidaus, tiek dėl išorinių aplinkybių; taip pat priimti nauji teisės aktai, ypač keletas kodeksų, kurie įsigaliojo nuo gegužės 1 d., tas nebuvo numatyta priimant Biudžeto įstatymą praėjusių metų pabaigoje.

Taip pat buvo būtina atsižvelgti į situaciją siekiant nemažinti asignavimų atskirų įstaigų išlaikymui bei atlyginimams visoms socialiai jautrioms sritims. Sprendėme uždavinį, kad būtina spręsti valstybės poreikius nedidinant valstybės skolos, t.y. išlaikant valstybės makroekonominį ir finansinį stabilumą. Vienas iš uždavinių buvo nedidinti mokesčių naštos.

Visi šie klausimai ir uždaviniai, kuriuos iškėlė sau Vyriausybė, yra išspręsti. Šiame teikiamame įstatymo projekte mes įvykdėme sau iškeltas užduotis.

Perskirstyti siūlome taip. Kadangi prioritetinė problema iškilo žemės ūkio srityje, žemės ūkio sričiai numatoma skirti papildomai 87 mln. Lt., iš jų didesniąją dalį pieno supirkimo kainoms ir stabilioms pieno gamintojų pajamoms užtikrinti, iš kurių 56 yra papildomai, nes 20 jau yra panaudota skirstant 52 mln. Lt pirmajame pusmetyje.

Numatoma papildomai skirti 15 mln. Lt žemės ūkio reformai tęsti siekiant pagreitinti šį procesą antrajame pusmetyje.

Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių kodekso įsigaliojimas nuo gegužės 1 d. privertė mus peržiūrėti biudžetą ir mes siūlome per 10 mln. Lt skirti šių kodeksų įsigaliojimui garantuoti. Taip pat Vidaus tarnybos statuto įstatymo nuostatų įgyvendinimas nuo gegužės 1 d. kainuos mažiausiai per 11 mln. litų. Šalia žemės ūkio srities ir savivaldybės, joms numatome ir siūlome skirti papildomai 11 mln. Lt, kurie suteiks galimybę spręsti finansines problemas, taip pat savivaldybėms priklausančias sveikatos, švietimo ir socialines problemas. Beveik 6 mln. Lt iš jų skiriama nekilnojamojo turto mokesčiams kompensuoti, papildomos investicinės lėšos mokykloms, pensionatams ir sveikatingumo įstaigoms.

Kultūros sričiai – apie 5,5 mln. litų. Atsižvelgėme į bibliotekininkų prašymus bei poreikius, darbo užmokesčiui apie 5 mln. Lt… tas antrajame pusmetyje vidutiniškai leistų padidinti beveik 100 litų.

Eurointegraciniai įsipareigojimai, tarp jų Kaliningrado tranzito sistemai – per 7,6 mln. Lt, švietimo įstaigoms – papildomai 2,3 mln. Lt, tai daugiausiai mokyklų renovavimas, sveikatos sistemai – papildomai 3,7, gavėjai – rekonstruojamos sanatorijos, gydyklos ir ligoninės, socialinei globai ir rūpybai – papildomai 2,1 mln. litų. Iš jų neįgaliųjų integracijos programai – papildomai 1 mln. litų. Ir investicijoms, smulkesniems projektams – per 20 mln. litų.

Kaip matote, uždavinių buvo daug ir taip pat siūlymų. Norėčiau atkreipti dėmesį į finansavimo ir padengimo šaltinius, kaip tai siūlome išspręsti. Pirmiausia ryšium su tuo, kad išoriniai faktoriai turėjo įtakos, kad labai krito mūsų skolinimosi kaštai dėl kurso pasikeitimo, taip pat vidaus rinkoje mūsų skolinimasis atpigo, mes galime pasiūlyti sumažinti valstybės skolos aptarnavimo, t.y. Finansų ministerijai, išlaidas beveik 93 mln. Lt, iš jų valstybės skolai aptarnauti – 78 ir dėl to, kad pratęstas įstatymas, nebereikia socialinei paramai – iki 15.

Susitaupė biudžetinių įstaigų numatyti grąžinimai paskoloms ir palūkanoms – apie 37 mln. Lt, tai mes taip pat dedame į bendrą katilą, bei Europos Sąjungos parama šiam pusmečiui ateina papildomai Kaliningrado tranzitui užtikrinti 7,6 mln. litų. Mes siūlome, kaip ir pernai darėme, pasiskolinti iš kitų metų, tiksliau, atidėtų lėšų SAPARD’ui – 20 milijonų, tas kitąmet bus grąžinta pagal poreikį.

Taigi iš principo nedidindami skolos, nedidindami įtakos ir tiesiogiai neskriausdami nė vienos socialinės grupės mes teikiame Seimui spręsti susiklosčiusias problemas, kurios susikaupė per šį pusmetį. Trumpas pateikimas toks.

PIRMININKAS. Ačiū. Per pateikimą, primenu, 10 minučių atsakymams į klausimus. Yra 10 Seimo narių, norinčių klausti. Todėl kviečiu teikti trumpus klausimus ir trumpus atsakymus. A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamoji ministre, aš manau, kad jūs palengvinsite mūsų komiteto svarstymą. Aš jūsų norėčiau paklausti, dėl kokių priežasčių šiais metais yra labai didinamos išlaidos Prezidentūrai, palyginti su praeitais metais?

D.GRYBAUSKAITĖ. Norėčiau iššifruoti pasiūlymą, kad būtų visiems aišku, nes šiandien matėme diskusijų laikraščiuose. Iš tiesų turbūt visiems bus įdomu, kodėl siūloma beveik 2 mln. papildomų skirstymų. Pirmiausia išeitinės pašalpos. Pasikeitus prezidentams išėjo 43 žmonės, išeitinių pašalpų poreikis buvo beveik 700 tūkst. litų. Tas tikrai nebuvo numatyta naujame biudžete, kurį priėmėme gruodžio mėnesį prieš rinkimus. O todėl, kad jau turėjome blogą patirtį, vieną kartą numatėme projektuoti namą, tai nenorėjome kartoti tokios patirties. 173 tūkst. buvo skirta išeitinėms pašalpoms, taigi iki galutinio padengimo trūksta 525 tūkst., ir 335 tūkst. buvo paprašyta devyniems naujiems patarėjų ir referentų etatams. Taip pat 150 tūkst. skirta išlaikyti naujam gerbiamojo Prezidento V.Adamkaus namui, maždaug 200 tūkst. – papildomai komandiruotėms ir reprezentacinėms išlaidoms – beveik 500. Noriu pasakyti kodėl. Daugiausia tai ordinų ir medalių gamyba. Metams buvo numatyta beveik 400 tūkst., gerbiamojo buvusio Prezidento administracija per du mėnesius išleido per 500 tūkst., t.y. daugiau nei buvo numatyta per metus. Taigi mes esame priversti pasiūlyti padengti kreditorinius įsiskolinimus, be to, mes taip pat suprantame, kad ir naujosios Prezidentūros tokie poreikiai gali būti, aišku, ne tokie dideli. Taigi čia yra smulkus iššifravimas, kuris leis Seimui apsispręsti, ar yra tikslingas siūlymas, ar Seimas turės kitą nuomonę. Vyriausybė tikrai atsižvelgs į jūsų pateiktus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamoji ministre, Leonidas Brežnevas mėgo ordinus, ką padarysi. Dabar klausimas. Kaip įvykdytas penkių mėnesių biudžeto pajamų planas? Ar yra koks atsilikimas?

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip, yra atsilikimas apie 30 mln. litų. Jisai tęsiasi nuo pirmojo ketvirčio. Pagrindinės priežastys yra kelios, tiek vidinės, tiek išorinės. Labiausiai, ko gero, akcentuočiau išorines, nes tokio dolerio kurso smukimo mes tikrai nesitikėjome. Tai labai mažina mūsų mokestinę bazę. Deflecijos procesai gegužės mėnesį, mes oficialiai naudojame Statistikos departamento duomenis, palyginti su praėjusių metų geguže, minus 0,9%, beveik 1%. Tai jau yra nemalonūs signalai. Jeigu pernai mes kalbėjome, kad defliacija dar nedaro įtakos, tai dabar noriu pasakyti, kad tai mums kelia nerimą. Tai būtų objektyvios išorinės sąlygos.

PIRMININKAS. G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, Vyriausybė įsipareigojo, kad nekis, t.y. bus išlaikytos, praėjusių metų pajamos už pieną, tačiau aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad jau yra patvirtintos ir intervencinės grūdų supirkimo kainos. Šiemet numatyta supirkti tiktai 130 tūkst. tonų, tuo tarpu pernai agentūra supirkto 247 tūkst. tonų grūdų. Ar tai nereiškia, kad esant geram derliui ir nukritus grūdų supirkimo kainoms teks didinti intervencinę supirkimo kvotą?

Antra. Visu aštrumu kyla gyvulių augintojų ir mėsos perdirbėjų problemos. Šiame sektoriuje gyvulių supirkimo kainos taip pat pasiekė kritinę ribą, todėl Vyriausybei reikės priimti spendimus. Noriu jūsų paklausti, ar jūs manote, kad su siūloma 103 mln. Lt suma žemdirbiai ir Vyriausybė galės spręsti minėtas problemas? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Pirmiausia dėl intervencinių grūdų supirkimo. Intervencija reiškia ribotą supirkimą, o pernai vadelės buvo paleistos. Žemės ūkio ministerija neatlaikė spaudimo ir supirko visus perteklinius grūdus. Taigi tai neatitinka intervencinės politikos, kuri turi daryti įtaką rinkos kainai. Taigi šiemet ir buvo nustatyta kvota. Aš labai tikiuosi, kad Vyriausybė padės Žemės ūkio ministerijai atsilaikyti prieš lobizmą, nes grūdų kaina krenta, šiandiena Europoje ji yra 92–95 eurai, kai Lietuvoje yra 400 litų. Tai skirtumėlis, kuris turi būti padengtas visų mokesčių mokėtojų pinigais. Tai pirma. Antra. 20 mln. mums kainuoja papildomai garantuoti net šį 130 tūkst. tonų supirkimą. 20 mln. papildomai. Tai taip pat yra visų biudžeto pinigai. Taigi 130 mes imamės skirtumą padengti, t.y. 20 mln.

Dabar mėsa. Yra apskaičiuota, kiek maždaug reikėtų, nes galvijienos kaina pernai buvo 2,5, dabar – maždaug 2,2, tai tą 0,3 mes esame apskaičiavę, mėginsime padėti. Bet čia yra didelė problema. Jūs, kaip komiteto pirmininkas, žinote, kad nėra mechanizmo, kaip perduoti arba kompensuoti, arba palaikyti galvijienos kainą, nes jeigu pieno perdirbėjų yra 20 ir galima lengvai tai padaryti, tai yra šimtai mėsos perdirbimo įmonių ir tai padaryti bus labai sunku.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamoji ministre, ar Vyriausybė svarstė plačiau klausimą dėl tokio spaudimo Seimo narių, kurie, sakykim, dalyvauja ir akcijose agituojant žemdirbius visokiais įmanomais teisėtais ir neteisėtais būdais spausti Vyriausybę? Kokie bus sprendimai? Kaip matyti, dar numatoma rengti ir kitų žemės ūkio šakų akcijas, ar Vyriausybė mąstė plačiau, kaip spręsti šiuos klausimus? O konkrečiai dėl Seimo, tai mane labai stebina dar papildomai Seimui numatomi skirti 1 mln. 300 tūkst. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerai. Dėkoju. Tai du klausimai. Na, pirmiausia Vyriausybė negali sau leisti daryti politinių išvadų apie politikų elgesį. Mes esame valdančiosios daugumos Vyriausybė, todėl į tokius klausimus, kaip galima vertinti vieno ar kito Seimo nario veiklą organizuojant arba dalyvaujant, mes negalime atsakyti. Tai turi daryti Etikos ir procedūrų komisija bei valdančiosios daugumos vadovybė. Tai pirmas atsakymas.

Antras atsakymas dėl Seimo kanceliarijos. Iššifruoju, mes siūlome 1,2 priedams už tarnybos stažą ir 0,12 šešiems papildomiems etatams, nes to prašė Europos reikalų komitetas dėl eurointegracinio krūvio padidėjimo. Mes turime duomenų, kad po pirmadienio dar papildomai bus prašoma valstybės tarnautojų algoms didinti. To kol kas Vyriausybė nesiūlo, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą mes niekam algų nedidiname, pagal 2003 m. biudžetą. Tai buvo iššifravimas.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamoji ministre, ar jūs sutiktumėte, kad jūsų teikiamą projektą būtų galima pavadinti streikininkų ir protestuotojų reikalavimų tenkinimo projektu? Nes pasižiūrėkime, žemdirbiai paprotestavo – per 100 mln. Lt, policininkai pražygiavo – 17 mln. Lt VRM sistemai, taip pat ir darbo užmokesčiui, kiek kukliau protestavo bibliotekininkai – 5,5 mln. gauna. Na, turbūt dabar nagus graužia švietimo ir sveikatos sistemos darbuotojai, kad jie nesugalvojo protestuoti, nes čia užrašyti 2–3 mln. Lt yra toks menkniekis, kad apie kokį padidinimą nėra ko ir kalbėti. Tai jeigu jūs nesutinkate, kad tik taip Vyriausybė sugeba planuoti finansus, kai jau reikia reaguoti į streikus, tai aš vis dėlto turėčiau klausimą. Kodėl iš anksto negalima paskelbti savo sumanymų strategijoje numatant būtiniausias reikmes, kad nebūtų tų nuostolių, sakykim, vežėjų nuostolių, kurie atsiranda dėl žemdirbių streikų ir taip toliau? Ar priešingai, mums reikia visiems skelbti, kad streikuokit visi, kurie kiek galite, ir ką nors gausite?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Klausimas įdomus, ir ypač iš konservatorių pusės. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad žemės ūkio problemos kaupėsi nuo pačios pradžios ir visos Vyriausybės kaltos dėl to, kad žemės ūkis iki šiol nerestruktūrizuotas.

J.RAZMA. Aš ne apie tai…

D.GRYBAUSKAITĖ. Ypač buvo skolų, vyko įsiskolinimai konservatorių valdymo metu, trejų pirmųjų metų, o ne paskutiniųjų – ketvirtųjų. Net vienas iš jūsų Seimo narių aktyviai Marijampolėje dalyvavo ir agitavo už atsiradimą rezoliucijos, kuri įpareigojo Vyriausybę ieškoti galimybių paremti kaip prioritetą žemės ūkį dar prieš streikus. Ir tai padarė Seimas, ir opozicija aktyviai dalyvavo priimant šią rezoliuciją. Tai čia būtų atsakymas dėl žemės ūkio.

Dėl policininkų lygiai taip pat. Ne streikai privertė, o jūsų priimti statutai, kurie nebuvo suderinti su Vyriausybe ir įsigaliojo nuo gegužės 1 d., kai Vyriausybė turėjo ieškoti galimybės rasti finansavimą, nes to nebuvo numatyta. Abu statutai, tiek VRM, tiek Policijos, nebuvo numatyti priimant biudžetą gruodžio mėnesį. Taigi ir Vyriausybės, ir įvairių vyriausybių, ir Seimo įvairių… brokas yra produktas šio biudžeto.

PIRMININKAS. J.Čiulevičius. Nėra.

J.ČIULEVIČIUS. Yra, yra.

PIRMININKAS. Prašom.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aukštųjų mokyklų finansavimas pagal metodiką yra labai šališkas. Štai, jeigu palygintume Vilniaus pedagoginį universitetą su Žemės ūkio universitetu, finansavimas beveik dvigubai didesnis, o išlaidos infrastruktūrai Žemės ūkio universiteto yra beveik 2,5 karto didesnės negu Pedagoginio universiteto. Universitetas už šilumą, vandentiekį, kanalizaciją, elektros energiją liko skolingas daugiau kaip milijoną litų. Žinoma, dėl tos metodikos jūs nieko dėta. Štai netrukus ateis ruduo. Kaip išsiversti? Dabar numatyta tiktai 350 tūkst. litų padengti milijoną skolos. Kaip pradėti mokslo metus?

D.GRYBAUSKAITĖ. Mėginame 350, tai yra pusmečiui. Antrajam pusmečiui vėl žiūrėsime, kuo galėsime padėti. Bet Žemės ūkio universitetas taip pat turėtų truputį ūkiškiau tvarkytis, nes yra didžiulės, neūkiškai tvarkomos patalpos. Vadinasi, visur reikia geresnio šeimininko. Mes, kiek galime, tiek siūlome.

PIRMININKAS. Aš noriu jūsų paklausti. 10 minučių, skirtų klausti, baigėsi, dar liko 5 Seimo nariai, norintys paklausti. Ar nutraukiame, ar pratęsiame? (Balsai salėje) Pratęsti? Gerai. Toliau klausia M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Ačiū. Pratęsdamas gerbiamojo G.Kniukštos klausimą norėčiau pasakyti dėl grūdų. Žinote, Europos Sąjunga dar moka tiesiogines išmokas prie kainos, maždaug apie 1,5 tūkst. litų už hektarą. Jeigu gautų tokią išmoką, tai čia nereikėtų jokios kainos. Klausimas ne dėl pinigų biudžete. Esmė – Vyriausybė. Ar numato daryti kokią nors įtaką dėl supirkimo reikalų ateityje? Čia ne biudžeto pinigai, bet apskritai, ką numato daryti? Aš garantuoju, kad po poros mėnesių bus didžiulis triukšmas dėl grūdų, ir reikės kažką rimtai atsakyti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš pastebėjau, kas paskutiniu laiku dirbu mažiausiai už du ministrus, t.y. už žemės ūkio ministrą turiu imtis visos atsakomybės, ką daro jis ir jo ministerija. Būtų gerai, jeigu dar sujungtų, būtų visai gerai. (Aš juokauju.)

Dėl grūdų. Kaip minėjau, intervenciniai pirkimai turi likti intervenciniais pirkimais. Jokia vyriausybė neprivalo ir neturi pasiduoti lobistiniam spaudimui. Mes iki šiol turime ir saugome 2001 metų derliaus grūdus ir labai brangiai mokame už saugojimą. Yra įvairiausių interesų ir, deja, ne grūdininkų, ne augintojų naudai, o tie, kurie perdirba, saugo ir t.t. Čia yra visa mašina išmušti pinigus iš Vyriausybės. Jeigu Seimas taip nepadės Vyriausybei atsilaikyti prieš tokį spaudimą ir leis taip spausti biudžetą ir praktiškai naudoti pinigus būtent žemės ūkio prioritetine kryptimi kaip dabar nerestruktūrizuotame ir nereformuotame žemės ūkyje, tai yra tikrai pinigų švaistymas, ir ne viena Vyriausybė turės prisiimti atsakomybę. O mes prisiimsime atsakomybę kartu su Seimu.

PIRMININKAS. J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, nemažai teiraujamasi, kur paskirstyti ir padėti papildomas pinigų sumas. Apie tai norėčiau paklausti. Jūs jau truputį minėjote, iš kur yra paimamos, sakėte, jog susitaupė valstybės paskoloms ir palūkanoms grąžinti 37 mln. Aš norėčiau pasitikslinti, ar čia mums pavyko procentus sumažinti, ar mes tiesiog šiais metais įstengėme atidėti tokią dalį grąžintinų skolų ir kitais metais turėsime tą sumą grąžinti. Kaip čia yra su 37 milijonais?

D.GRYBAUSKAITĖ. Pirmiausia ir palūkanos, ir pačios paskolos. Neatidedame mokėjimų kitiems metams, nes kiti metai pernelyg įtempti, o mūsų skolos aptarnavimas ir taip bus labai sudėtingas. Čia yra dėl taupymo ir tai, kad kai kurios įmonės pačios sugeba, mes tiesiog peržiūrime jų galimybes. Kai kurios jau dabar deklaruoja pelną, ir mes taip pat pasiūlėme susimokėti, nes pernai buvo įtraukti į mūsų sąrašus. Taigi čia yra abipusis judėjimas. Mes tikrai neperkeliame šitų paskolų į kitus metus.

PIRMININKAS. R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamoji ministre, norėjau paklausti su komentaru. Aš žiūriu, Finansų ministerijos darbo užmokestis didėja bent 6 mln. Kokios buvo priežastys? Kodėl tie pinigai buvo numatyti į nepaprastąsias išlaidas, o dabar yra peradresuojami į darbo užmokestį? Palyginamajame variante yra tokie skaičiai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Turiu patikslinti, tikrai ministerijos darbuotojams nebus. Pone Žilevičiau.

E.ŽILEVIČIUS. Jeigu galima, tai yra bibliotekininkų darbo užmokesčio…

D.GRYBAUSKAITĖ. Tiesiog per mus eina, nes negalėjo kitaip. Mes tikrai sau nedidiname.

R.ŠUKYS. Per jus eina bibliotekininkų užmokestis?

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip, per mus eis, mes permetinėsime. Tiesiog pas save rodome.

R.ŠUKYS. Ačiū.

PIRMININKAS. P.Jakučionis.

G.JAKAVONIS. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, jūs minėjote, kad šiuo biudžeto perskirstymu nenuskriaudžiama jokia socialinė grupė ar sluoksnis, jokia įstaiga. Tačiau yra vadinamieji teisėti lūkesčiai. Tie teisėti lūkesčiai buvo švietimo sistemos darbuotojų ir mokslo darbuotojų. Jiems buvo žadėta kelti algas. Dabar, atrodo, nelieka tokios galimybės. Ar Vyriausybė numato kitą kokią nors galimybę ne šiuo perskirstymu?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Dėl teisėtų lūkesčių labai įdomus klausimas. Mano asmeniniai teisėti lūkesčiai buvo tokie, kad visos Vyriausybės nebūtų palikusios 13 mlrd. skolų Lietuvai einant į Europos Sąjungą.

Konkrečiai dėl mokslininkų. Taip, esame numatę didinti atlyginimus nuo kitų metų pradžios.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji ministre, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę dėl galimybių padidinti asignavimų kiekį sutaupant. Kai pažiūrėjau į krašto apsaugos biudžetą, ten yra labai nedaug sumažinta, rodos, tiktai 600 tūkst. litų. Mes žinome, kad mūsų biudžetas yra formuojamas programiniu pagrindu. Kai mes priėmėme 2003 metų biudžetą, apie karą Irake nebuvo. Mes nekalbėjome apie mūsų karių siuntimą į šitokius taškus. Oponentai man pasakys, kad tiems kariams ir Lietuvoje reikės mokėti pinigus. Taip, bet siųsdami į kitas svetimas šalis mes mokame trigubai, keturgubai ir penkiagubai daugiau. Ar negalėtume sumažinti dalį asignavimų krašto apsaugai, nes jie ne pagal programą juos naudoja. Labai ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Gerbiamasis Seime, pirmiausia asignavimai krašto apsaugai skiriami jūsų politinių partijų apsisprendimu ir valdančiosios pozicijos bei opozicijos balsų dauguma. Vyriausybė vykdys bet kokį sprendimą, kokį pasiūlys Seimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar šį įstatymą perduodame svarstyti. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, o visi kiti papildomi. Pritariate šiam pasiūlymui? Visi komitetai. Taip. Pritariate.

Dabar yra sudarytas toks grafikas. Jūs visi turite, aš jo neskaitau. Ar pritariate šiam grafikui, ar yra kokių nors pasiūlymų? Nėra. Tuo klausimo svarstymą baigiame.

J.Razma – dėl vedimo tvarkos.

J.RAZMA. Norėjau repliką.

PIRMININKAS. Prašom repliką.

J.RAZMA. Reaguoju jau ne be į pirmą atvejį, kai Vyriausybės atstovai bando parodyti Seimą kaip kažkokį atskirą subjektą. Norėčiau, kad bent baigiantis kadencijai Vyriausybė suvoktų save ir Seimo valdančiąją daugumą kaip vieną subjektą su bendra atsakomybe, tuo labiau nepermetinėtų kažkokių kaltinimų dėl opozicijos balsavimo. Esant dabartinėms proporcijoms, opozicijos balsai apskritai nieko nelemia, tai yra tik pozicijos išsakymas visuomenei.

Įstatymo „Dėl laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulo konvencijos) B.4, B.7, B.8 ir E priedų ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2611 (pateikimas)

PIRMININKAS. Svarstome darbotvarkės 11 klausimą – įstatymo “Dėl laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulo konvencijos) B.4, B.7, B.8 ir E priedų ratifikavimo” projektas Nr.IXP-2611. Pranešėjas – Vitas Vasiliauskas, viceministras.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulo konvencijos) B.4, B.7, B.8 ir E priedus su išlyga. Norėčiau pasakyti, kad pati konvencija Seimo buvo ratifikuota jau 1997 metais, kartu buvo ratifikuoti ir devyni priedai. Dabar siūloma ratifikuoti likusius keturis priedus.

B.4 priedas reglamentuoja laikinąjį prekių, skirtų atlikti gamybos operacijas, įvežimą. B.7 priedas reglamentuoja reklaminės medžiagos turistams laikinąjį įvežimą. B.8 priedas – prekių, skirtų naudoti pasienyje, laikinąjį įvežimą. E priedas reglamentuoja laikinąjį prekių įvežimą, iš dalies jų neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais.

Kodėl siūloma ratifikuoti E priedą su išlyga? Todėl, kad remiantis Europos Sąjungos Tarybos 1993 m. kovo 15 d. atitinkamu sprendimu, Europos Sąjunga taip pat šią konvenciją ratifikavo su išlyga. Natūralu, kad mums derinantis prie Europos Sąjungos teisės aktų tokią pačią išlygą reikėtų taip pat padaryti. Atsižvelgdami į tai, prašytume Seimą pritarti šių priedų ratifikavimo įstatymui.

PIRMININKAS. Niekas nenori jūsų klausti. Ačiū už pateikimą. Ar sutiktumėte, kad šio įstatymo projektas būtų svarstomas Užsienio reikalų komitete. Nėra prieštaraujančių. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Užsienio reikalų komiteto paskyrimui taip pat pritarta.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 10, 12, 13 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2612 (pateikimas)

Svarstome dvyliktąjį darbotvarkės klausimą – Buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 10, 12, 13 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2612. Pranešėjas – Vitas Vasiliauskas. Pateikimas.

V.VASILIAUSKAS. Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Buhalterinės apskaitos įstatymo penkių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pagrindinės nuostatos, arba pagrindiniai dalykai, kurie yra keičiami, būtų trys. Visų pirma, atsižvelgiant į Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimus, Buhalterinės apskaitos įstatyme visur sąvoka “ūkininkas arba jo šeimos nariai” keičiama sąvoka “ūkininkas arba ūkininko partneriai”.

Antras dalykas, kuris yra keičiamas, – tai ilgalaikės paslaugos, už kurias išrašomi apskaitos dokumentai, reikalaujant parašo, yra papildomos naujomis rūšimis. Tai būtų atsiskaitant už suteiktą paslaugą telekomunikacijos priemonėmis, taip pat atsiskaitant už kurą kortele. Tokiu atveju padaroma išlyga, kad ant buhalterinės apskaitos dokumento nereikėtų parašo, nes visi atsiskaitymai eina per Nacionalinį apskaitos centrą. Iš tikrųjų tai yra tam tikras formalumų supaprastinimas.

Trečias dalykas, kuris yra tikslinamas įstatymo projekte, – siūlome patikslinti klaidų taisymo procedūrą. Tai yra nustatyti, jog klaidos toje pačioje finansinėje atskaitomybėje, to paties laikotarpio finansinėje atskaitomybėje gali būti taisomos iki šios finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtinimo. Pagal dabartinę redakciją taisymą galima daryti tiktai iki sudarymo. Mes siūlome įvesti dar vieną papildomą sąlygą – tai yra sudarymas ir patvirtinimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Ar pritartume po pateikimo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų, o papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetai. Nėra prieštaraujančių? Preliminari svarstymo diena – birželio 24. Nėra prieštaraujančių. Baigiame šio klausimo svarstymą.

Prekybinės laivybos įstatymo 1, 2, 3, 4, 8, 11, 14, 15, 21, 27, 70, 75, 86 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 16, 17, 18, 19, 28, 30, 69, 71, 72, 73, 74, 77 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, šeštojo ir devintojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, Įstatymo papildymo 40¹ ir 57¹ straipsniais bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-2625 ES (pateikimas)

Tryliktasis darbotvarkės klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, tam tikrų straipsnių pripažinimo netekusiais galios, šeštojo ir devintojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, Įstatymo papildymo 40¹ ir 57¹ straipsniais bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2625. Primenu, kad tai yra eurointegracinis įstatymas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną Liudmilą Lomakiną, Susisiekimo ministerijos sekretorę.

L.LOMAKINA. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamam įstatymo projektui buvo pritarta 2003 m. gegužės 28 d. Vyriausybės posėdyje. Pagrindinis įstatymo projekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nuostatas su 1924 metų Tarptautine konvencija dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimu, kitaip tariant, Hagos taisyklės ir jas keitę 1968 metų Briuselio protokolas, t.y. (…) taisyklės, bei 1979 metu protokolas dėl SST – specialiosios skolinimosi teisės. Projektu taip pat siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius laisvės steigti paslaugas principo taikymą jūrų transporto paslaugoms bei jūrininkų darbo laiką, taip pat įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS nuostatas.

Kadangi šiuo metu yra parengti ir Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai, būtini Jungtinių Tautų Organizacijos jūrų teisės konvencijos ratifikavimui, įstatymo projektu siūloma keisti Prekybinės laivybos įstatymą, papildant jį šią konvenciją įgyvendinančiomis nuostatomis, susijusiomis su žalos, patirtos siekiant išvengti povandeninio kabelio ar vamzdyno pažeidimo, laivo savininkui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad projektu yra sprendžiami įvairūs uždaviniai, skirtingų tarptautinių sutarčių įgyvendinimas ir įstatymo derinimas su Europos Sąjungos teise, įstatymo projekto atskirų straipsnių įsigaliojimas yra siejamas su konkrečių tarptautinių sutarčių įsigaliojimu Lietuvos Respublikoje bei Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą. Priėmus įstatymą Lietuvos nacionalinė teisė bus suderinta su krovinių vežimą jūra reglamentuojančiomis tarptautinėmis normomis bei panaikinti prieštaravimai Europos Sąjungos teisei prekybinės laivybos srityje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas jūsų nenori klausti. Tada aš norėčiau paklausti Seimo narių, ar pritartumėte po pateikimo šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių, pritarta. Siūlomas pagrindinis Ekonomikos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Preliminari svarstymo diena – birželio 26. Ar pritartumėte šiems pasiūlymams? Pritarta. Dėkoju.

Baigėme rytinio posėdžio darbotvarkę. Primenu, kad vienas klausimas liko neišnagrinėtas – tai Vietos savivaldos įstatymas – ir perkeltas į popietinę darbotvarkę. Dar visi kviečia užsiregistruoti. Prašom registruotis. Registracija!

Posėdį baigė 35 Seimo nariai. Pietūs!