LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ, DOKUMENTŲ BLANKŲ, BANDEROLIŲ, OFICIALIŲ ŽYMĖJIMO ŽENKLŲ GAMYBOS ĮSTATYMO PROJEKTO

2003-06-03    Nr. IXP-798(2)

Vilnius

Projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo projektui Nr. IXP – 798A.

Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias išvadas bei pasiūlymus:

1. Kyla klausimas, kuo remiantis vienu atveju įstatymo projekte vartojama sąvoka “išleidžianti įstaiga” , kitu – “užsakovas”. Projekte apibrėžiant sąvoką “užsakovas” nurodoma, kad tai – išleidžianti įstaiga…., o pateikiant sąvoką “išleidžianti įstaiga” nurodoma, kad tai - valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga arba Lietuvos Respublikos teisės aktais įgaliotas kitas juridinis asmuo, kuris tvirtina vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų privalomąją formą. Iš šių nuostatų atrodo, kad “užsakovas” yra bendra sąvoka, nurodanti vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos organizavimo subjektą, o “išleidžianti įstaiga” pagal pateiktą apibrėžimą tik tvirtina vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų privalomąją formą.

Įvertinus tai, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad “užsakovo” sąvoka įstatymo projekte vartojama tik du kartus – 13 straipsnyje ir 15 straipsnio 1 dalyje.

Todėl svarstytina, ar nereikėtų šių sąvokų suderinti bei apjungti  ir įstatymo projekte vartoti vieną – užsakovo sąvoką.

2. Projekto 3 straipsnyje kalbama apie Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba), taip pat nustatomos jos funkcijos bei pagrindinės teisės, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokia Tarnybos sudėtis, kiek narių ją sudaro, kas juos skiria, kokia tvarka atleidžia, kas tvirtina Tarybos sudėtį ir pan.

3. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad technologinės apsaugos lygiai gali būti skirstomi į grupes, tačiau  projekte nėra apibrėžta, kas yra technologinės apsaugos lygių grupė, taip pat nenurodyta, kokiais kriterijais remiantis technologinės apsaugos lygiai gali būti skirstomi į grupes ir kokios galėtų būti technologinės apsaugos lygių grupės.

4. Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostata siūlytina išbraukti kaip perteklinę, kadangi Tarnybos teisė tvirtinti technologinės apsaugos priemonių sąrašą yra numatyta projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

5. Galima būtų pasiūlyti papildyti projekto 7 straipsnio 4 dalį, nurodant kokiais atvejais Tarnyba, turėdama duomenų apie gaminio klastojimą, priima sprendimą dėl technologinės apsaugos priemonių keitimo ar papildymo, pvz., Tarnyba minėtą sprendimą priima atsižvelgusi į operatyvinę informaciją apie gaminio klastojimą ir į gaminio technologinės apsaugos priemonių keitimo gamybos procese savikainą bei ekonominį pagrįstumą. 

6. Redaguotina įstatymo projekto14 straipsnio 3 dalies redakcija, kadangi iš pateiktos nėra aišku, ką etalonas privalo turėti.

7. Įstatymo projekto 15 straipsnyje pateiktos nuostatos apie vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų pavyzdžius, tačiau iš šių nuostatų neaišku, kas yra daroma su šiais pavyzdžiais ir kam jie reikalingi, kas turėtų būti daroma, jei pavyzdžiai neatitinka etalono ir pan.

Be to, įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų tiražas pradedamas spausdinti kai patvirtinamas etalonas, o ne po pavyzdžių pateikimo. Manytume, kad tokiu atveju vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų pavyzdžių užregistravimas tarsi eliminuojamas iš viso gamybos proceso.

8. Sutrumpinus Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamintojo sąvoką ir nurodžius, kad toliau bus vartojama “gamintojo” sąvoka, visame įstatymo projekte turėtų būti vartojama sutrumpinta “gamintojo” sąvoka. Todėl atitinkamai reikėtų suredaguoti įstatymo projekto nuostatas, pavyzdžiui, 14 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad gamintojas privalo užtikrinti, kad gamybos brokas nepatektų į apyvartą. Tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad susidaręs brokas turi būti sunaikintas dalyvaujant gamintojo ir Tarnybos įgaliotiems atstovams. Todėl manytume, kad ir gamintojas, ir Tarnyba turėtų būti atsakingi, kad gaminio brokas nepatektų į apyvartą.

Teisės departamento patarėjas                                                                                 Audrius Kasinskas

Teisės departamento vyriausioji specialistė                                                           Vilija Račkauskienė

Teisės departamento vyriausioji specialistė                                                                   Rasa Šniukaitė

Sutinku:

Teisės departamento direktorius                                                                               Kęstutis Virketis