Trisdešimt septintasis (383) posėdis
2003 m. gegužės 29 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gegužės 29 d. rytinį plenarinį posėdį. Mielieji kolegos, su malonumu primenu, kad lygiai prieš 50 metų žmonės įveikė aukščiausią pasaulyje viršukalnę – Everestą. Paskui ir kai kurie lietuviai įveikė. Taigi, mielieji bičiuliai, manau, kad mes savo everestus čia, Seime, šiandien ir kitomis dienomis taip pat įveiksime.

2003 m. gegužės 29 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Kaip matote, ji pamarginta ir dėl tikrai įvairių ir labai rimtų priežasčių. Visų pirma Prezidento teikimai, bet taip pat ir Seimo rezoliucija ir kai kurie mūsų vidaus reikalai, sakysim, Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo projektas, kai ką siūloma išbraukti. Seniūnų sueigoje tai buvo aptarta, o pradėti turime nuo diskusijos. Bet kolega G.Steponavičius nori kai ką pasakyti.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės 1-3 klausimo. Išties Jungtinė ir liberalų frakcija neprieštarautų, kad Seimo rezoliucija “Dėl diskusijos dėl Europos ateities” būtų šiandien svarstoma. Mes prašytume, kad būtų apsiribota pateikimu, nes žinome, kad net Europos reikalų komitetas neturėjo progos svarstyti šios rezoliucijos, ir galėčiau pasakyti iš anksto, kad ši labai ilga ir išsami rezoliucija yra tiek išsami, kad joje yra daug dalykų, kur bendro sutarimo tikrai nebus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad čia problemų neturėtų būti. Išties pateikimui jūs neprieštaraujate, o paskui, kaip sakoma, darbo tvarka sureguliuosim. Dar kolegė D.Mikutienė. Aš sutinku, kad taip turėtų būti, bet kai prieisime prie to klausimo. Prašau. Kolegė D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau darbotvarkės 1-9 klausimą – Seimo nutarimą “Dėl Nacionalinės vaistų politikos nuostatų patvirtinimo” nukelti į kitą ketvirtadienį, nes komitetas tik vakar vėlai gavo išvadas ir mes nespėjome apsvarstyti. Komiteto posėdis kitą trečiadienį.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad tai su malonumu galima padaryti, nes klausimų mes turime daugiau negu reikia. Kai kur bus tikrai plačios diskusijos, tai niekas turbūt neprieštaraus. Ačiū.

Ar galime bendru sutarimu šiek tiek patikslintą darbotvarkę patvirtinti. Galim? Ačiū.

Prašom registruotis, pasitiksliname, kiek mūsų yra, nes 12 val. reikės atitinkamo Seimo narių skaičiaus. Kolegos, tik registruojamės.

56 Seimo nariai. Kaip posėdžio pradžioje visai daug, leisčiau sau pasakyti.

Diskusija dėl Konvente svarstomo Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties projekto

Darbotvarkės 1-1 klausimas – diskusija dėl Konvente svarstomo Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties projekto. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją, Europos reikalų komiteto pirmininką, Seimo atstovą Konvente dėl Europos ateities V.Andriukaitį. Pranešimas. Ruošiasi Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, Vyriausybės atstovas Konvente dėl Europos ateities Rytis Martikonis. Prašom, kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad pabandysiu šį tekstą perskaityti per 7 minutes.

PIRMININKAS. Ačiū, būtų labai gražu. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Bet jeigu nejuokaujant, tai noriu pasakyti, kad jūs savo kompiuteriuose turite pagaliau po beveik pusantrų Konvento metų rengiamą Konstitucijos sutarties ištisą projekto tekstą su alternatyvomis, su pasiūlymais, su komentarais. Kaip matote, Konstitucijos rengimas Konvente įžengė į savo baigiamąją fazę. Vyko posėdžiai. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šiame kontekste jūs matote ir Lietuvos atstovų pasiūlymus. Lietuvos atstovai buvo aktyvūs per visus tuos pusantrų metų, dalyvavo aštuoniose darbo grupėse, teikė savo pasiūlymus ir aktyviai gynė pozicijas, kurias mes aptardavome Seime, kurias mes aptardavome Europos reikalų komitete, aptardavome kartu su Lietuvos ekspertais, taip pat su Lietuvos Vyriausybės atstovais. Taip pat mes savo pozicijas koordinavome su stojančiųjų šalių Konvento nariais, taip pat su šalių narių atstovais, neabejotinai ir politinių partijų šeimose. Taigi birželio 21 d. Salonikuose vyksiantis Europos vadovų susitikimas jau turės ant stalo Konstitucinės sutarties tekstą. Neabejotinai, ko gero, jau dabar akivaizdu, kad yra nemažas susirūpinimas, net per 200 Europos Parlamento narių išreikštas susirūpinimas, dėl to, kad Konvente kol kas labai dominuoja tas vyriausybinis metodas ir Konvento prezidentas Žiskaras d’Estenas dar nesugeba rasti konsensuso ir aktyviai siūlo kai kurias idėjas, kurioms prieštarauja didžioji dauguma Konvento narių. Turiu minty tokią idėją kaip Tautų Kongresas ar kita, kuri iš tikrųjų sulaukė plačios Konvento narių kritikos ir didelės dalies visuomenės kritikos. Štai kodėl ir šios likusios trys savaitės arba likę trys posėdžiai bus tikrai karšti, bus daug ginčų. Manau, kad esant tokiai situacijai mes, Lietuvos atstovai Konvente, galėtume tikrai apginti poziciją, kad jeigu bus toks platus nuomonių išsiskyrimas, turėtų būti Salonikuose vadovų susitikimui pateiktas tekstas su alternatyvomis. Aišku, būtų idealu, jei mes galėtume turėti vientisą kompromisinį tekstą, bet, atrodo, kad šių likusių trijų posėdžių neužteks, kad mes galėtume tokį konsensusą pasiekti. Taigi manau, kad Lietuvos delegacijos pozicija turėtų būti tokia, kad alternatyvos šiame etape yra visiškai normalus dalykas. Tuo labiau kad po Vadovų Tarybos susitikimo galbūt Konventui dar bus suteikta teisė pratęsti darbą ir diskutuoti dėl alternatyvų, nes pasiūlymų taip pat yra. Taigi neatmestina versija, kad mes turėsime galbūt posėdžiauti dar ir po birželio 21 dienos. Tai dar yra atviras klausimas.

Kita vertus, yra labai rimta tiek stojančiųjų narių, tiek šalių narių, tiek Europos Parlamento narių diskusija, ar tarpvyriausybinė konferencija turėtų pasibaigti šiais metais Italijos pirmininkavimo laikotarpiu ir būti priimtas, aprobuotas Konstitucinės sutarties tekstas, ar vis dėlto tai turėtų būti daroma per 2004 metus galbūt iki gegužės mėnesio, kad galbūt jau prieš naujuosius Europos Parlamento rinkimus būtų galima pasiekti aiškesnio rezultato ir turėti naujos Konstitucinės sutarties pasirašytą projektą. Aš tikiu, kad toks darbas gali būti atliktas iki 2004 m. gegužės 1 d., tačiau manau, kad ir Lietuvoje, mūsų parlamente ir mūsų visuomenėje, reikėtų dar tam tikro laiko tarpo, kad būtų galima šalies visuomenei pristatyti laimėjimus, pristatyti tuos klausimus, kurie sukelia ginčų ir pristatyti tas pozicijas, kurios tarsi mums nėra priimtinos. Kita vertus, akivaizdu, kad Nicos sutartis, kuri įsigaliojo ir kurią mes pasirašėme stodami į Europos Sąjungą, tikrai reikalauja tam tikro pereinamojo laikotarpio. Aš manau, kad toks pereinamasis laikotarpis, kuris užtikrintų mums tai, ką mes susiderėjome, ir užtikrintų tai, kad Nicos sutarties būtų laikomasi, mano asmeniniu įsitikinimu, toks pereinamasis laikotarpis yra būtinas.

Taigi, kas tikrai pasiekta Konvente kaip tikrai labai geras rezultatas ir atsispindi šiame tekste. Neabejotinai atsispindi tai, kaip jūs matote, kad 1 straipsnyje jau nebeliko vadinamojo akcento į federacinius Europos Sąjungos pagrindus. Jis pakeistas naudinga pozicija, tuo, kad ginamas bendrijų metodas. Nors toliau, kalbant apie institucijas, šis bendrijų metodas yra aiškiai susilpnėjęs tarpvyriausybinio metodo sąskaita. Taip pat yra laimėta tai, kad Europos Sąjunga įgyja vientisą teisinį statusą, antra, Pagrindinių teisių chartija tampa teisiškai privalomu dokumentu. Tiesa, ji galėtų tapti, mano įsitikinimu, Konstitucijos pirmąja dalimi, nors, kaip jūs matote, šiame tekste ji yra antrojoje dalyje. Trečia, yra labai stipriai ginamas nacionalinių parlamentų vaidmuo naujojoje Europos Sąjungos architektūroje. To nebuvo iki šiol. Tai apskritai yra naujiena. Nacionaliniams parlamentams tikrai suteikiama teisė įsitraukti į europinius dalykus. Jiems bus perduoti visi Komisijos rengiami teisės aktai, jiems bus siunčiamos Europos Sąjungos Tarybos darbotvarkės, taip pat Komisijos konsultaciniai dokumentai. Nacionaliniai parlamentai įtraukiami į subsidiarumo kontrolę, kuri bus vykdoma dar prieš įsigaliojant Europos Sąjungos teisės aktui. 6 savaičių laikotarpis bus tas laikotarpis, per kurį ir mūsų Seimas turės pasisakyti dėl Europos Komisijos iniciatyvos. Štai kodėl norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, gerbiamieji kolegos, kad tai, be abejo, pareikalaus mūsų administracinių gebėjimų, mažiausiai 40% padaugės darbo, palyginti su tuo, ką mes dabar dirbame. Taigi parlamentui tikrai reikės rūpintis ir etatais, ir patarėjų korpusu, ir savo administracinių gebėjimų stiprinimu.

Taip pat aišku, kad Konstitucijoje yra labai teisingai numatyta išstojimo iš Europos Sąjungos galimybė, nes Europos Sąjunga tampa vis sudėtingesnė. Ji jau saistoma ir finansinių, ir pilietybės, Šengeno susitarimų, o tai ją padarė kur kas sudėtingesnę, todėl ir išstojimas reikalauja teisinio aptarimo, kad nebūtų ilgalaikių neigiamų teisinių pasekmių. Yra pasiektas susitarimas dėl užsienio reikalų ministro pareigybės ir kitų dalykų. Tačiau šiandien diskusijoje yra iškelti būtent tie klausimai, kurie yra karščiausi, dėl kurių nesutariama. Štai kodėl Europos reikalų komitetas ir suformulavo tuos klausimus jums, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ir norėtume, kad jūsų frakcijos kalbėdamos atsakytų į juos, ar mes toliau laikomės pirmininkavimo Europos Sąjungai rotacijos principo. Manau, kad tai be galo svarbu mums, ypač stojančiosioms šalims, kurios dar neturi patirties, kurios tuo būdu galėtų labiau įsitraukti į Europos reikalus, ir mūsų visuomenė dar labiau priartėtų prie supratimo, kad europiniai dalykai yra mūsų namų darbai, mūsų vidaus problemos, mūsų vidaus situacija. Štai kodėl manau, kad reikia atsakyti į klausimą dėl komisarų. Konstitucinėje sutartyje yra siūloma sumažinti komisarų skaičių, tačiau Nicos sutartis numato švelnesnį variantą. Manau, kad principas viena šalis – vienas atstovas Komisijoje turėtų galioti. Ar tai bus komisaras, ar kitaip, galima žiūrėti pagal situaciją, bet tai turėtų likti. Štai kodėl mums reikėtų atsakyti į klausimus, ar mes iš tikrųjų norėtume, kad Nicos sutartis suteiktų galimybę visoms stojančioms šalims dirbti taip, kaip jos yra susiderėjusios. Todėl, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šioje diskusijoje mes, Europos reikalų komiteto atstovai ir Konvento nariai, tikrai lauktume jūsų kalbų, jūsų atsakymų į klausimus, nes tada mums būtų kur kas lengviau rytoj ginti tam tikrą Seimo nuomonę.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal būtų galima paprašyti, kad dabar būtų sukoncentruotas dėmesys, nes aš trumpai pasakyčiau, kodėl manau, kad tokios rezoliucijos priėmimas rytoj mums leistų turėti tam tikrą principinę poziciją pateikiant Konvente visą Konstitucijos tekstą. Mums būtų be galo svarbu turėti nuomonę, kad svarbiausia nuomonė būtų tik viena, jog Lietuvos Seimas mano, kad Konstitucijos tekste gali būti ir alternatyvos. Nebūtina siekti vien kompromiso, bet alternatyvos, kad tai yra atviras klausimas, nes iš tikrųjų dar yra daug dėl ko diskutuoti. Mano nuomonė – kad mes dėl tokios pozicijos Konvente turime sąjungininkų. Dėkoju, posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Ačiū. O dėl rezoliucijos bus galima dar šiek tiek pasitarti. Dabar kviečiu Užsienio reikalų ministerijos sekretorių gerbiamąjį Rytį Martikonį, po to – frakcijų atstovų kalbos. Pirmasis – G.Steponavičius.

R.MARTIKONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūs neviršysite 7 minučių limito.

R.MARTIKONIS. Jūs tai užtikrinsite, ir aš tikrai pasistengsiu.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū.

R.MARTIKONIS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamosios narės, jūsų šiandien diskutuojami klausimai jau kuris laikas dominuoja Europos Sąjungos darbotvarkėje. Jie ir toliau dominuos per artimiausius 12 mėnesių, todėl, prisimindamas ir pernai metų panašią diskusiją Seime, dėkoju už galimybę kalbėti ir apibendrinti reguliarius šių klausimų svarstymus Seimo Europos reikalų komitete.

Vyriausybės nuostatos buvo fiksuotos Vyriausybinės Europos integracijos komisijos sprendimais, ir jums jos yra žinomos. Mano supratimu, jos iki šiol yra sėkmingai įgyvendinamos. Šia prasme svarbus mūsų valstybės ir Vyriausybės vadovų įsitraukimas į Europos Sąjungos Vadovų Tarybos veiklą, pradedant šių metų balandžio 16 d. susitikimu Atėnuose bei šių klausimų aptarimu Užsienio Reikalų Ministrų Taryboje.

Lietuvos pozicija, mano supratimu, lieka nuosekli. Konvente svarstomas Konstitucinės sutarties projektas yra naujas Europos Sąjungos gyvavimo etapas, tačiau jokiu būdu ne naujo europinio ar tarpvalstybinio darinio sukūrimas. Europos Sąjungos politinė ir teisinė prigimtis nesikeičia – Europos Sąjunga ir toliau lieka valstybių ir piliečių susivienijimu, visos Europos Sąjungos galios yra išvestinės iš jos valstybių narių galių bei sutarimo.

Prieš 6 savaites Stojimo sutartimi mes prisijungėme prie dabartinių Europos Sąjungos konstitucinių sutarčių. Gegužės 10-11 dienomis Lietuvos žmonės tam pritarė referendume. Dabar laukia ratifikavimo darbai Seime, taip pat Europos Sąjungos valstybių parlamentuose. Juos užbaigus šių sutarčių konstrukcija taps ir Lietuvos konstitucinės raidos dalimi. Nuo dabar, sakyčiau, pradėjus Lietuvai dalyvauti Konvente, mes dalyvaujame kuriant Europos Sąjungą. Tai mūsų reikalas tiesiogine to žodžio prasme.

Į vieną dalyką norėčiau atkreipti dėmesį. Palyginti su ankstesniais Europos Sąjungos sutarčių peržiūros etapais, mes turime palankesnes sąlygas joje dalyvauti. Mūsų statusas ir galimybės daryti įtaką sprendimams yra kur kas geresnės negu Ispanijos ir Portugalijos 1986 m. ar Austrijos, Suomijos, Švedijos 1995 m., nes, atsitiktinai ar ne, bet taip sutampa, kad kiekvienos plėtros metu yra peržiūrimi ir Europos Sąjungos instituciniai ar, sakysime, konstituciniai pagrindai.

Dabar dėl Konvento pasiekimų. Seimo vicepirmininkas paminėjo svarbiausius, o aš norėčiau pridėti tiek, kad, mano supratimu, Konventas, kaip Europos Sąjungos tarpvalstybinių susitarimų peržiūros ir parengimo forma, pasiteisino. Tai demokratiška inovacija, ir ši patirtis bus taikoma ateityje. Iš svarbesnių Konvento pasiekimų išskirčiau teisinio statuso Europos Sąjungai suteikimą, sumažintą ir supaprastintą sprendimų priėmimo procedūrų kiekį, Pagrindinių teisių chartijos įtraukimą į Konstitucinę sutartį, taip pat vidaus ir teisingumo reikalų įtraukimą į glaudesnį bendradarbiavimą, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų pozicijos suformulavimą. Taip pat reikėtų išskirti ir sustiprintą nacionalinių parlamentų vaidmenį bei išstojimo iš Europos Sąjungos mechanizmą. Aš šiandien teigčiau, kad su dauguma uždavinių, kurie buvo suformuluoti Europos Sąjungos Vadovų Tarybos susitikime Lakene, yra susidorota. Galima teigti, kad pamatiniai Europos Sąjungos dokumentai yra konsoliduoti, teisėkūra supaprastinta. Tiesa, lieka nuomonių išišskyrimų ir tokiais Europos Sąjungos ateities klausimais kaip bendroji užsienio ir saugumo politika, taip pat gynybos politika, mokesčių reikalai. Tačiau sudėtingiausias problemų mazgas yra Europos Sąjungos institucinė reforma. Šiuo klausimu išsiskiria Konvento Prezidiumo ir įvairių jo narių grupių (atitinkamai ir valstybių) nuomonės.

Jūs matote institucinės reformos trikampį, Europos Sąjungos pagrindinių institucijų trikampį. Pagrindinis jo dalykas, ir tai nuosekliai buvo teigiama mūsų pozicijoje, yra institucijų sąveikos balansas, kad nė viena institucija negalėtų dominuoti virš kitos, o jos veiktų susiderinusios.

Vienas kertinių klausimų yra Tarybos reforma, tai yra ta vieta, kur susitinka Europos Sąjungos valstybės, kurios yra atstovaujamos. Taip pat aktualūs ir pirmininkavimo peržiūros variantai. Kaip matome, yra siūlomi keli geriausi reformos būdai. Detalesnė apžvalga jums pateikta raštu, pagrindinius tris variantus jūs matote prieš save.

Dėl Lietuvos laikysenos. Gerbiamasis V.Andriukaitis jau minėjo pagrindinius dalykus, aš tik trumpai juos apibendrinčiau. Mes iš tiesų pasisakome už rotacinio pirmininkavimo visų pirma Europos Sąjungos Vadovų Tarybai, Bendrųjų Reikalų Tarybai, taip pat Nuolatiniam atstovų komitetui tvarką. Dėl kitų Tarybos sudėčių, darbo grupių ir komitetų galima atskirai tartis. Suprantami iššūkiai Europos Sąjungos efektyvumui, tačiau negalime to siekti Europos Sąjungos demokratiškumo sąskaita. Dėl rotacinio pirmininkavimo tvarkos išsakoma kritika yra labiau susijusi su užsienio ir saugumo politikos netobulumais, tačiau jų sėkmė priklauso nuo valstybių politinės valios, o ne nuo institucinės sąrangos. Iki šiol vykusiose diskusijose Vadovų Tarybų pirmininko posto reikalingumas nėra įtikinamai argumentuotas. Diskutuodami apie jį, mes turime griežtai vertinti per valstybių lygybės, pareigybės prieinamumo prizmę ir ypač atidžiai svarstyti jo įgaliojimo apimtis, trukmę, infrastruktūrą.

Jūs taip pat matote Lietuvos taktinius pasiūlymus. Čia akcentuočiau tik vieną dalyką – kad mes laikomės ir laikėmės su mažesniųjų šalių grupe, esame labai aktyvūs tos grupės dalyviai. Tačiau vakar mums pavyko pasiekti bendrą poziciją ir su pora didžiųjų valstybių, visų pirma Ispanija ir Jungtine Karalyste. Tas dalykas, mano supratimu, yra svarbus ne tik turinio prasme. Kalbama apie Nicos susitarimų išsaugojimą, ir tai siejasi su mintimi, kurią minėjo gerbiamasis V.Andriukaitis, kaip apie tam tikro pereinamojo etapo išlaikymą Nicos pagrindais.

Taigi baigdamas manau, kad bendro dokumento, bendro kompromiso pateikimas Konvente yra pageidautinas, tačiau ne imperatyvus dalykas. Iš tiesų neatmestina galimybė, kad dėl kai kurių klausimų Sutarties projekte turėtų būti fiksuojamos alternatyvos. Šia prasme tikrai paremčiau tokios Seimo rezoliucijos priėmimą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės Seimo nariai. Pirmasis, kaip jau sakiau, – Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius, Jungtinės ir liberalų frakcijos atstovas. Ruošiasi J.Karosas. Visi kalbės.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasistengsiu kalbėti ne bendromis frazėmis apie tai, kaip vertinti – džiugiai ar ne džiugiai – mūsų dalyvavimą ir apsikritai Konvento veiklą dėl Europos Sąjungos ateities, o taip, kaip buvo pasiūlyta – suformuoti frakcijos poziciją dėl svarbiausių nuostatų. Be jokios abejonės, diskusija yra prasminga tada, kai sugebi pažvelgti į Europos Sąjungą ne rutininių klausimų sprendimo kontekstu, o iš ilgalaikės Europos Sąjungos plėtros ir apskritai gyvybingumo perspektyvos.

Aš noriu pasakyti, kad, žvelgiant į aštrius debatus Konvente ir apskritai valstybės narėse, taip pat ir Lietuvoje, reikia pasakyti, jog Liberalų frakciją jaudina kai kurios tendencijos, ypač Konvento vadovo Žiskaro d’Esteno iniciatyvos didinti centralizaciją Europos Sąjungoje. Kai kurie pasiūlymai atspindi būtent tokias tendencijas. Manau, kad ne tik Jungtinei ir liberalų frakcijai, bet ir kitoms Seimo politinėms jėgoms tai nebūtų priimtina.

Ką aš turiu mintyje? Be jokios abejonės, galima tai atskleisti žvelgiant į klausimus, į kuriuos buvo prašyta teikti atsakymus. Tai ir dalykai, susiję su tuo, kad daugiau sprendimų būtų priimama kvalifikuota dauguma, atsisakant bendro sprendimų priėmimo, taip pat federalinio modelio stūmimas. Dėkui Dievui, bent jau tokios formuluotės iš Konstitucinės sutarties lyg ir išnyksta, tačiau iš kitų sprendimų mes galime matyti, kad centralizmo sumanymų Europos Sąjungoje yra. Aš nemanau, kad tai gali apskritai pasitarnauti Europos Sąjungos efektyvesniam veikimui, nes tikslai, kurie buvo užsibrėžti Konvento, galiu šiandien prognozuoti, toli gražu nėra pasiekti, nėra aišku, ar sutartys taps paprastesnės, ar procedūros ir sprendimų priėmimas leis organizacijai efektyviai judėti į priekį, ypač jeigu kalbama apie Europos Sąjungos kompetencijų plėtimą. Mes matėme Europos Sąjungos nesėkmes (ir jas matome), deja, mėginant formuoti bendrą užsienio ar gynybos politiką. Būtent šioje srityje, aš manau, galima siekti bendro sutarimo ir bendros politikos, bet mes matome, kad Europos Sąjungos noras aprėpti per daug sričių, per daug kompetencijų paprastai gresia nesėkmėmis arba ne visada gebėjimu bent jau rasti bendrą poziciją. Taigi judame į priekį dėl klausimų, kuriuos iškėlė, ir jie yra svarbūs, dėl Seimo nusistatymo formulavimo ar aiškesnės politinių jėgų pozicijos.

Dėl nuolatinės Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininko pareigybės įsteigimo. Mes nematome pakankamai argumentų, kad tokią pareigybę būtų reikalinga įsteigti, ir dėl to tenka sutikti ir su Vyriausybės formuluojama nuostata.

Dėl pirmininkavimo Europos Sąjungai tvarkos reformavimo, pakeičiant dabar galiojančią 6 mėnesių rotacijos taisyklę į ilgalaikį pirmininkavimą. Mes manome, kad tai nėra priimtina, nes tai apribotų valstybių narių iniciatyvas teikti ir deramai atstovauti savo interesams Europos Sąjungoje. Priežasčių yra ir daugiau.

Dėl Komisijos narių skaičiaus. Aš manau, kad mes turėtume, bent jau išsiplėtus Europos Sąjungai nuo 15 iki 25, išlaikyti principą, kad kiekviena valstybė narė galėtų turėti Komisijoje bent po vieną komisarą. Galbūt nereikia daugiau kaip 25 komisarų, bet būtent viena valstybė – vienas komisaras, neatsižvelgiant į valstybės dydį.

Dėl Europos Tautų Kongreso ir Europos Sąjungos prokuroro institucijų įsteigimo. Mes nemanome, kad naujų institucijų kūrimas leis didinti organizacijos efektyvumą. Mums trūksta argumentų, kodėl būtina steigti institucijas, todėl aš galvočiau, kad (ne tik aš, bet ir Jungtinė ir liberalų frakcija) tai tikrai būtų daug tuščio elemento sukimo, daug išlaidų, o prie rezultato tai neatvestų.

Dėl siūlymo, kad sprendimai, susiję su mokesčių politika, būtų priimami kvalifikuota balsų dauguma, atsisakant bendro sutarimo. Kategoriškai prieš. Galiu pasakyti, jog Jungtinė ir liberalų frakcija, taip pat ir besijungiančios trys partijos labai aiškiai pasisako, kad mokesčių politikos srities tolesnis derinimas iš būsimųjų narių, tų, kurios šiandien pagal savo plėtros lygį atsilieka nuo Europos Sąjungos narių, atimtų vieną lemiamų svertų – per mokesčių politiką sugebėti pritraukti investicijas, mažinti mokesčius, supaprastinti sistemą ir tokiu būdu sparčiau vytis, išnaudojant savo nacionalinius svertus, parodant kad Airijos šuolis šioje srityje davė teigiamų rezultatų. Manau, mes būsime kategoriškai prieš ir matome nemažai sąjungininkų toje pačioje Europos Sąjungoje dėl šio klausimo.

Kalbant apie galimybes grupei šalių glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje ne visai aiškiai suformuluotas klausimas, ar čia turima omenyje keturių šalių, kurios buvo susirinkusios norėdamos pasiūlyti glaudžiau bendradarbiauti, iniciatyva. Mes manome, kad NATO transatlantinių ryšių stiprinimas būtų prasmingesnis ir efektyvesnis, nei, tarkime, judėjimas link dar glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje, ypač jeigu kalbama apie Europos Sąjungos karinių pajėgų struktūrų kūrimą.

Taigi nepritartume bent jau artimiausiais metais. Dėl platesnio kvalifikuotos daugumos balsavimo taikymo užsienio politikos srityje taip pat aš jau minėjau, kad ne taip gerai sekasi rasti tą bendrą sutarimą. Kvalifikuota dauguma reikštų valstybėms… daugumai ir didesnėms… valios primetimą toms, kurios turėtų atskirąją nuomonę.

Ir baigdamas, gerbiamasis pirmininke ir kolegos, noriu pasakyti, kad tai, kas vyksta Konvente, yra svarbu, bet jeigu Europos Sąjunga nesiims esminių ekonominių reformų pertvarkymo, ta iniciatyva, kuri yra iškelta vykdant Lisabonos kriterijus ir yra pasiūlyta trijų valstybių lyderių Tonio Blero, Gerhardo Šrioderio ir Žako Širako… Jeigu čia nebus esminių liberalizavimo sprendimų, Europos Sąjungos efektyvumas pasaulio kontekste bus didelė problema žvelgiant bent dešimtmetį į priekį. Todėl pasikeitimai šalia Konvento įgyvendinimo reformų ekonominės reformos srityje yra būtini.

Dėl rezoliucijos aš norėčiau pasakyti, kad Jungtinė ir liberalų frakcija tikrai nemanytų, kad tą rezoliuciją gyvybiškai svarbu priimti mėginant suformuoti bendrą Seimo poziciją, nes, kaip ir Konvente, taip ir čia, bus skirtingų nuomonių dėl kai kurių dalykų. Aš tai galiu spėti, matydamas rezoliucijoje surašytas kai kurias nuostatas, ir čia būtų bendras siūlymas. Nieko teigiamo mūsų atstovams Konvente tokia Seime priimta rezoliucija nesuteiks, juolab kad yra Vyriausybės pozicija, yra opozicinės partijos, ir ta išsami kelių puslapių rezoliucija, atsiprašau, dviejų puslapių rezoliucija, manau, nepagelbėtų. Kai vyks tarpvyriausybinė konferencija rudenį, kai reikės formuluoti savo galutines pozicijas, kai bus galutinai aiškios alternatyvos, tada mes galėtume tokią rezoliuciją priimti. O dabar reikėtų po pateikimo jai pritarti, apsvarstyti Europos reikalų komitete ir apsispręsti dėl jos, kai išdiskutuos atitinkamas komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J.Karosą Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu. Ruošiasi kolega G.Šivickas.

J.KAROSAS. Didžiai gerbiamas pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mūsų frakcija gana aktyviai diskutavo Europos Sąjungos ateities klausimu ir, suprantama, kad mes, turėdami savo atstovą Konvente, galėjome pateikti frakcijos ir mūsų partijos poziciją ir Konvento Europos socialistų frakcijos nariams, taip pat siekti, kad į Lietuvos pozicijas būtų atsižvelgiama. Mūsų frakcijos pozicijos buvo pristatomos ir Europos reikalų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose. Šiandien visiems Seimo nariams, kaip jūs jau pastebėjote, raštu išplatintos frakcijos nuostatos dėl esminių Europos Sąjungos Konstitucijos sutarties klausimų.

Taigi dar kartą glaustai norėčiau pateikti mūsų frakcijos poziciją diskusijai pateiktais klausimais. Prieš kalbėdamas konkrečiai norėčiau pabrėžti, kad, frakcijos nuomone, šalių lygybė, Bendrijų metodo stiprinimas, solidarumo stiprinimas lieka mūsų remiamais principais. Europos Sąjunga neturi būti reformuojama pažeidžiant šiuos principus, nesilaikant subsidiarumo ir proporcingumo taisyklių ar ignoruojat trijų pagrindinių Europos Sąjungos institucijų: Europos Sąjungos Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos galių balansą. Mums atrodo, kad negalima, siekiant Europos Sąjungos institucijų veiklos efektyvumo, aukoti šalių narių lygybės principo. Štai kodėl mes manome, kad ir institucijų reforma toliau turi būti vykdoma palaipsniui.

Be to, labai svarbu, kad naujosios Europos Sąjungos šalys narės turėtų galimybę dalyvauti sprendžiant Europos Sąjungos reikalus taip, kaip yra numatyta ir suderėta stojimo sutartyje. Todėl Nicos sutarties sąlygos turėtų būti keičiamos tik po tam tikro pereinamojo laikotarpio. Būtent todėl nauja Europos Sąjungos konstitucinė sutartis turėtų būti patvirtinta tik 2004 metais, o įsigaliotų po tam tikro ilgesnio laikotarpio, tarkime, po septynerių aštuonerių metų. Iš čia ir kyla mūsų požiūris į Europos Sąjungos institucijų reformas.

Kokie pagrindiniai šio požiūrio momentai? Pirma. Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininko pareigybės įsteigimas bent jau dabar nėra būtinas. Rotacinio pirmininkavimo Europos Sąjungoje principas turi išlikti. Kadangi galimi įvairūs rotacinio pirmininkavimo variantai, tai konstitucinėje sutartyje yra galimos įvairios alternatyvos.

Antra. Šešių mėnesių pirmininkavimo taisyklė kol kas turėtų taip pat išlikti. Europos Sąjungos Tarybos veiklos tęstinumui pakaktų sustiprinti dabartinį Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriaus postą. Jis galėtų pirmininkauti Bendrųjų reikalų tarybai ir užtikrinti geresnį darbų planavimą.

Trečia. Europos Komisijos narių skaičius bent dabar turi išlikti toks, koks numatytas Nicos sutartyje. Vėliau turėtų būti taikomas principas vienai šaliai – vienas atstovas paliekant teisę Europos Komisijos Prezidiumui numatyti Europos Komisijos struktūrą ir sprendimų priėmimą. Svarbu, kad atstovai galėtų vienodomis teisėmis dalyvauti priimant sprendimus, žinoma, ir čia galimos įvairios narių rotacijos galimybės.

Ketvirta. Siūlymas steigti Europos Tautų Kongresą reikštų siūlymą steigti naują instituciją. Gerbiamasis G.Steponavičius minėjo, kad naujų institucijų steigimas nėra pageidautinas, mes tokią poziciją palaikome. Mums atrodo, kad užtenka Konvento principu glaudesnio Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo, metinių Europos Parlamento ir šalių parlamentų vadovų konferencijų, (…) konferencijų ir geresnės informacinės sistemos sukūrimo.

Penkta. Europolo, Eurojusto veikla ir Audito rūmų ataskaitos aiškiai rodo, kad europiniai pinigai kartais dingsta, todėl ginti Europos Sąjungos finansinius interesus būtina, ir Europos Sąjungos prokuratūros institucijos steigimas šiuo požiūriu būtų logiškas.

Šešta. Dėl galimybės taikyti kvalifikuotos daugumos principą Europos Sąjungos Taryboje ir Europos Parlamente priimant sprendimus mokesčių politikos srityje būtų galima pasakyti įvertinant, ar tai susiję su šalių narių nacionalinių mokesčių sistemomis, ar ne. Šiuo metu Europos Sąjungos nuosavi ištekliai yra painūs ir nemažai šalių narių turi tik joms naudingų išimčių. Čia turima galvoje, pavyzdžiui, Didžioji Britanija. Tai yra neteisinga silpnesnių valstybių atžvilgiu, todėl kvalifikuotos daugumos balsavimas padėtų atkurti teisingumą. Kita vertus, jeigu reikėtų šį principą taikyti įvedant naujus mokesčius, tuomet nederėtų atsisakyti ir vienbalsiškumo principo.

Septinta. Būtų galima pritarti šalių narių glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimui, bet tai neturėtų pažeisti atskirų šalių specifikos ir jų nacionalinių interesų. Platesnis kvalifikuotos daugumos balsavimo taikymas užsienio politikos srityje taip pat prisidėtų prie Europos Sąjungos tikslo kalbėti užsienio politikoje vienu balsu. Vis dėlto tai neturėtų būti suabsoliutinta. Galimi atvejai, kai turėtų galioti ir vienbalsiškumo taisyklės.

Apibendrinant ir baigiant galima pasakyti, kad birželio 21 dieną Konventas turėtų pateikti galutinį Europos Sąjungos konstitucinės sutarties tekstą. Idealiu atveju būtų galima tikėtis vientiso kompromisinio teksto, bet nebūtų joks netikėtumas, jeigu jautriais klausimais Konventas pateiktų šalims narėms ir Lietuvai, kaip Konvento narei, tekstą su alternatyvomis. Štai kodėl mes pritarėme pateiktam Seimo rezoliucijos projektui. Kartu prašyčiau mūsų frakcijos poziciją dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties pagrindinių nuostatų pridėti prie posėdžio protokolo.

PIRMININKAS. Labai ačiū, kolega.

Gerbiamieji Seimo nariai, frakcijų atstovams susitarus dabar kviečiu į tribūną K.Prunskienę, kad jinai spėtų pasakyti kalbą iki mūsų aukštojo svečio, o po svečio – kolega G.Šivickas. Prašom, profesore.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Europos Sąjungos kiekybinė plėtra įsijungiant naujoms narėms logiškai veda ir prie kokybinių reformų, t.y. prie struktūrinių institucinių pertvarkų. Tačiau, kita vertus, kai vienu metu vyksta abu procesai, iškyla ir gali iškilti kai kurių sunkumų įgyvendinant tas reformas ir sklandžiai organizuojant procesą be kokių nors neigiamų pasekmių.

Aš ir mūsų frakcija svarstėme nuostatas, kurias aptariame. Esame įsitikinę, kad vis dėlto reikėtų išlaikyti Europos Sąjungą kaip valstybių sąjungą ir išvengti per didelio centralizmo, kuris Europos Sąjungą paverstų valstybe, vieningą valstybę mes kažkada vadinome unitarine valstybe. Ši sąvoka šiuo atveju gal ir netaikytina. Tuo labiau kad skubotas ar per greitas procesas konsoliduojant, centralizuojant funkcijas Europos Sąjungos lygmeniu gali sukelti ir neigiamų pasekmių, nacionalinio suvereniteto gynėjų didesnio pasipriešinimo.

Suprantama, kad funkcijų pasiskirstymas turi būti pagristas logika, politine, ekonomine, socialine logika. Šiuo klausimu mes šiandien labai giliai ir konkrečiai net ir nesiimame diskutuoti, nes daugiausia kalbama apie institucines struktūras. Pagal klausimyną, kurį esame gavę iš vicepirmininko V.Andriukaičio, norėčiau trumpai pakomentuoti, koks yra požiūris. Ką tik nuskambėjo pono J.Karoso nuostata, t.y. socialdemokratų nuostata. Mes taip pat manome, jog Europos Sąjungos Tautų Kongresas vargu ar yra tikslingas, nes kaip nauja institucija jis galėtų sukelti funkcijų dubliavimą, tam tikrą rutiną priimant sprendimus ir sumažinti nacionalinių parlamentų vaidmenį. Mes taip pat kritiškai vertiname Vadovų Tarybos pirmininko pareigybės įvedimą. Tai galėtų reikšti ir didžiausių šalių, kurių pirmininkavimas yra labiausiai galimas ir tikėtinas, dominavimą kitų šalių atžvilgiu. Galbūt šis klausimas iškils, kai integracijos procesas labiau konsoliduos Europos Sąjungą, įskaitant ir naująsias nares, bet dabar tas klausimas kažin ar yra svarstytinas, tuo labiau realizuotinas.

Dėl pirmininkavimo Europos Sąjungai tvarkos. Mes svarstėme variantą, ar kelios šalys kartu galėtų pirmininkauti, pavyzdžiui, trys Baltijos šalys, ar reikia palikti kaip yra – pusę metų viena šalis. Žinoma, labai ilgai tektų laukti – 12 metų, kol ateitų mūsų eilė, tačiau dar sunkiau įsivaizduoti, kaip tai vyktų, jeigu mes pabandytume neturėdami tokios praktikos ir tradicijų, be Baltijos šalių įvairių institucijų, kurios buvo kitokio pobūdžio, kartu pirmininkauti Europos Sąjungai. Matyt, tam tikrą laiką turėtų būti esama tvarka. Be abejo, norėtųsi, kad kiekviena šalis turėtų po komisarą. Tai irgi yra labai svarbus lygiateisiškumo principas. Mažų šalių interesai šiuo atveju bus labai panašūs. Tikriausiai mažos šalys šiuo atveju šią poziciją palaikys.

Klausydamasi kalbėjusiųjų vis dėlto labiau linkstu prie pono J.Karoso išsakytos pozicijos dėl mokesčių politikos. Mes šiandien kategoriškai negalime pasakyti, ar kvalifikuota balsų dauguma, netgi palaikydami kai kuriuos argumentus, išsakytus pono G.Steponavičiaus, būtų mums ir kitoms mažoms šalims naudinga, ar nenaudinga. Kai mes galvojame apie Europos Sąjungos fondų formavimą, įmokas į Europos Sąjungos biudžetus ir paskirstymą, mums gali būti naudingas kvalifikuotos daugumos principas. Bet kai kalbame apie kišimąsi į mokesčių sistemą viduje ir biudžeto reikalus, mes nenorime, kad mūsų veto negaliotų ir mes negalėtume tvarkytis taip, kaip mums priimta. Aš matau pono V.Andriukaičio pritarimą šiuo klausimu. Kol aiškiai nesuvokiame, ką reiškia kvalifikuota dauguma, t.y. kokių klausimų atžvilgiu, funkcijų atžvilgiu galėtų būti pritaikyta, tol mes negalime pasakyti. Nes kvalifikuota dauguma reiškia daugumos dominavimą, arba valią, tai vienas variantas. Bet veto reiškia dominavimą vieno valios ir negalėjimą priimti kitokio sprendimo. Abu atvejai turi savo privalumų ir trūkumų atsižvelgiant į tai, kokių interesų mes siekiame. Šiandien, pavyzdžiui, aš negaliu pasakyti. Mes darome prielaidą, kad tokia kvalifikuota dauguma galima, bet tada, žinoma, turime apsispręsti, kokie yra mūsų interesai.

Aš pritariu nuomonei, kad Europos Sąjunga Europos mastu turi plėtoti bendrą saugumo sistemą ir gynybos sistemą ir partnerystėje su NATO siekti aiškesnio funkcijų pasidalijimo ir didesnio vaidmens globalinio saugumo sistemoje. Ačiū.

Rezoliucijos projektui, manau, iš esmės būtų galima pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų darbotvarkę dabar turėtų būti aukštasis svečias, bet, matyt, jis truputį užtruko. Todėl siūlau, kad kalbėtų G.Šivickas – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos vardu. Ruošiasi, jau, matyt, tikrai po svečio, Konservatorių frakcijos atstovas A.Kubilius.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija taip pat išsamiai svarstė šiuos klausimus. Pirmiausia noriu pasveikinti Konventą su darbu rengiant Europos Sąjungos dokumentą, kuriuo sujungia visas dabar galiojančias sutartis į vieną bendrą dokumentą. Taip pat sveikintini kai kurie rezultatai, kurių pasiekta randant konsensusą dėl kai kurių pakeitimų, t.y. įgyvendinant Europos Sąjungos vieningo teisinio statuso principą, nacionalinių parlamentų didesnę įtaką, ir dėl kitų dalykų.

Bet iš esmės mūsų frakcija daugiau diskutavo apie galimas reformas, ar iš tikrųjų jos yra reikalingos kartu su Europos Sąjungos plėtra. Nėra priežasties manyti, kad Europos Sąjunga blogai veiks esant net 25 šalims. Institucijų reformos iš tikrųjų kelia abejonių. Naujosios sąjungos frakcija mano, kad nuolatinių naujų institucijų sukūrimas gali pažeisti dabartinę jautrią pusiausvyrą. Egzistuojančios Europos Sąjungos institucijos turi būti reformuojamos taip, kad institucinė sandara netaptų sudėtingesnė.

Siūlymas dėl nuolatinio Vadovų Tarybos pirmininko. Dabartinė diskusija nepateikė įtikinamų argumentų dėl tokio posto reikalingumo. Nuolatinis Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas keistų Europos Sąjungos institucinį balansą, vestų prie konkurencijos su Komisijos Prezidentu bei sukeltų painiavą politinės atskaitomybės požiūriu. Mūsų manymu, pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje rotacija tarp Europos valstybių turi būti taip pat išlaikyta, tai užtikrina šalių narių lygiateisiškumą bei jų tiesioginį dalyvavimą Europos Sąjungos valdyme.

Be abejo, Konvento Prezidiumas siekia bendro dokumento, kuris labiau įpareigotų Tarpvyriausybinę konferenciją, tačiau tikėtina, kad kai kuriais klausimais, institucijų klausimais, bendro dokumento tikrai nebus, bus pateiktos alternatyvos, galimų sprendimų keli variantai. Tačiau tie didžiųjų ir mažųjų šalių variantai yra gana tolimi vienas nuo kito, t.y. daryti reformą ar nedaryti reformos. Mūsų manymu, nereikia apsiriboti tik dviem alternatyvomis, reikia turėti kelis kompromisinius variantus, kad Tarpvyriausybinė konferencija turėtų vis didesnę apsisprendimo laisvę. Be to, paliekant tik dvi alternatyvas po konferencijos, bus pralaimėjusiųjų. Kaip žinote, pralaimėjusieji kartais būna labai pikti. Žodžiu, turėtų būti daugiau nei dvi alternatyvos. Naujosios sąjungos frakcijos tokia pat nuomonė dėl komisijos narių skaičiaus ir Europos parlamentarų skaičiaus – kol kas ji turėtų išlikti pagal Nicos sutartį. Sąlygas mes puikiai žinome – pagal dabar esančias sutartis. Taip pat Europos parlamentarų skaičiaus sumažinimas iki 700 visai neturi jokios motyvacijos. Na, ir dėl komisijos mes taip pat turime nuomonę, kad vienai šaliai – vienas viena komisaras.

Dėl įsteigimo Europos Tautų Kongreso, kuris spręstų esminius Europos Sąjungos raidos klausimus. Manome, kad būtų sukruta nauja biurokratinė institucija, kuri iš esmės dubliuotų Europos Parlamento ir kitų institucijų darbą. Tokiai institucijai mes nepritariame.

Dėl siūlymų, jog sprendimai mokesčių politikos srityje (jie dabar priimami vienbalsiai) būtų priimami kvalifikuota balsų dauguma. Čia reikėtų išskirti į kelis dalykus, tai yra Europos Sąjungos biudžeto nuosavų išteklių sprendimus. Iš tikrųjų gal Lietuvai būtų naudinga kvalifikuota dauguma, bet aš žiūriu per kitą prizmę į pačią mokesčių sistemą, pagal kurią yra formuojamas biudžetas. Tai kiekvienos šalies nacionalinis reikalas. Mūsų frakcijos nuomone, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas tik vienbalsiai, nes būtent dabar stojančių į Europos Sąjungą šalių mokesčių sistema yra kur kas mažesnė už tų didesnių šalių mokesčių sistemą ir tai galėtų pakenkti Lietuvos ekonomikai. Galiu pasakyti pavyzdį. Jeigu dabar spręstume degalų akcizo didinimo klausimą, tai visose šalyse, esančiose Europos Sąjungoje, degalų akcizo minimumas, nustatytas direktyvose, yra kur kas mažesnis negu iš esmės yra tose šalyse. O mes kiekvienais metais didiname mokesčius ir vos pasivejame juos. Jeigu be Lietuvos sprendimo pakeltų tokius laiptelius, tai Lietuvos ekonomikai tai būtų labai nenaudinga. Taip pat dėl platesnio kvalifikuotos daugumos balsavimo taikymo užsienio politikos srityje siūlome, kad daugiau būtų taikomas vienbalsiškumas, nes dėl ypač svarbių klausimų (…) Kaip atrodytų, jeigu Vyriausybės vadovas nuvažiuotų su viena nuomone, ją išsakius būtų nubalsuota, o grįžęs į Lietuvą neturėtų ką pasakyti parlamentui arba Lietuvos žmonėms. Todėl būtent tokie svarbūs sprendimai turėtų būti vienbalsiai.

Dėl Europos saugumo politikos. Socialliberalai pasisako už tai, kad Europos Sąjunga kurtų savo gynybines pajėgas siekdama užtikrinti Europos saugumą, stabilumą ir galimybę lokalizuoti bet kokius visuomenei pavojingus konfliktus. Bet tokios pajėgos neturėtų dubliuoti NATO pajėgų, o jas papildyti ir sustiprinti NATO struktūrą. Socialliberalai nori atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos šalys neturi bendros užsienio politikos strategijos. Manome, kad mūsų atstovai Konvente, stebėtojai ir būsimieji parlamentarai Europos Parlamente turėtų prisidėti formuojant bendrą Europos Sąjungos užsienio politikos strategiją.

Linkime Konventui sėkmės ir pritariame pateiktai rezoliucijai. Ačiū.

NATO Parlamentinės Asamblėjos Prezidento Douglaso Bereuterio kalba

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar pagal mūsų darbotvarkę aukštojo svečio kalba. Kartu su mumis NATO Parlamentinės Asamblėjos Prezidentas Douglas Berenteris. Kviečiu aukštąjį svečią pasakyti kalbą. (Plojimai)

D.BERENTERIS. Pirmininke Paulauskai, Seimo nariai, ačiū už tai, kad mane taip šiltai sutikote ir pakvietėte pasakyti jums kalbą kaip NATO Parlamentinės Asamblėjos Prezidentą. Man tai didžiulė garbė.

Jūsų parlamentas užima ypatingą vietą NATO Parlamentinės Asamblėjos istorijoje – jūs buvome viena pirmųjų valstybių, tapusi NATO Parlamentinės Asamblėjos asocijuotąja nare po 1989 m. istorinių įvykių. Nuo tada Lietuvos parlamentarai aktyviai dalyvauja Asamblėjos veikloje. Jūsų sostinė Vilnius taip pat sukelia mums ypatingų prisiminimų, nes būtent čia 1991 m. gruodžio mėnesį Asamblėja surengė pirmąjį iš daugelio išvykstamųjų seminarų, vėliau vykusių visoje Europoje. Tai buvo ankstyvosios įtemptos nepriklausomybės dienos lietuviams. Tuo metu ryžtingų veiksmų pasekmės ir kaina toli gražu buvo neaiški, tačiau rezultatas visada buvo aiškus. Smėlio maišai aplink šį pastatą vaizdingai priminė, kokie smurtiniai veiksmai neseniai čia vyko, ir daugelis tų veiksmų pakartojimo bijojo. Be abejo, nerimas ir netikrumas, nežinomybė vyravo visuomenėje, bet tuo pačiu metu buvo jaučiamas atkaklus ryžtas, kad įsivyrautų laisvė ir demokratija. Ir taip atsitiko – po 12 metų tiek daug pasikeitė. Nerimą ir nežinomybę pakeitė pasitikėjimas, entuziazmas ir tikėjimas, kad bus sukurta klestinti ir saugi ateitis.

Jūsų kelionė buvo sunki, aš manau, jūs patys taip pasakytumėte, kartais ji buvo skausminga, bet jūs atvykote ir dabar stovite ir ant NATO, ir ant Europos Sąjungos narystės slenksčio. Tai jūsų milžiniškos pažangos tarptautinis patvirtinimas, tai akivaizdžiai matyti. NATO valstybės narės itin džiaugiasi naujų 7 narių pakvietimu, nes Asamblėja buvo viena pirmųjų NATO plėtros rėmėjų. Mes nuolat kalbėjome apie platesnio aljanso naudą. Aš žinau, kad dabar jūs galite mumis pasikliauti, mes galime jumis pasikliauti, kad jūs aktyviai dalyvausite ir padėsite išlaikant plėtros pagreitį ir užtikrinant, kad bendradarbiavimo ir partnerystės su aljansu privalumai pasklistų kuo plačiau. Aš taip pat žinau, kad jūs jau aktyviai dalyvaujate konsultuodami ir padėdami keletui kitų valstybių, siekiančių glaudesnių ryšių su aljansu, aišku, ir narystės aljanse.

Jūs stojate į NATO lemiamu istorijos momentu. Iškilus skirtingo pobūdžio grėsmėms, terorizmui, masinio naikinimo ginklų plitimui, aljansas išgyvena esminius pakeitimus, kurie leis jam suvaidinti veiksmingą ir net gyvybiškai svarbų vaidmenį naujoje ir vis globalesnėje saugumo aplinkoje. Netrukus mes toje aplinkoje atsidursime. Ir jūs, ir kitos naujos 6 valstybės narės vaidinate pagrindinį vaidmenį NATO keitimo sistemoje. Jūs atsinešite naujus požiūrius, naujas idėjas, naujos energijos. Pastaroji padės suformuoti aljansą, kuris ėmėsi naujo vaidmens ir naujos atsakomybės.

Jūsų indėlis į regiono taiką ir stabilumą taip pat yra svarbus ne tik tuo, kad jūs savo šalyse kursite stipriais ir klestinčias visuomenes, bet ir tuo, kad jūs konstruktyviai dalyvausite ir palaikysite dialogą su jūsų kaimynėmis, ypač Rusija. Konstruktyvių santykių tarp NATO ir Rusijos kūrimas tapo ir NATO, ir Asamblėjos politikos sudėtine dalimi. Kai aš lapkričio mėnesį buvau išrinktas pirmininku, aš supratau, kad tai yra vienas iš trijų Asamblėjos darbo prioritetų per artimiausius trejus metus. Mes pasiekėme daug kurdami bendrą požiūrį daugelyje sričių. Neseniai bendras požiūris buvo rastas į Kaliningrado problemą, ir aš norėčiau jus pagirti dėl to. Kaip žinote, atsikratyti įtarumo ir nepasitikėjimo palikimo nėra lengva. Dar vakar Prahoje matėme, kaip Rusijos parlamentarai komentavo kai kuriuos įvykius susitikdami su Asamblėjos nariais. Rusija turi asocijuotos narės statusą. Aš manau, kad, siekdami geresnių santykių su Rusija, mes pasikliausime jūsų patirtimi ir jūsų įžvalgumu. Kad įgyvendintume naują saugumo darbotvarkę, mes turėsime pasitelkti visų Aljanso narių – ir didelių, ir mažų – kolektyvinius išteklius. NATO stiprybė glūdi būtent jos gebėjime suformuoti iš įvairių valstybių indėlių nuoseklią ir darnią strategiją bei galimybę reaguoti. Turbūt nėra geresnio NATO gebėjimo veikti kartu pavyzdžio kaip Balkanai, kur dislokuota didelė Aljanso kariuomenė, susidedanti iš įvairių valstybių. Jūsų kariai taip pat keletą metų tarnauja, aš buvau su jais susitikęs ir pridurčiau, kad jie tarnauja rodydami pagirtiną pavyzdį. Jų buvimas iš anksto parodo, jog jūs norite prisidėti prie kolektyvinio saugumo įtvirtinimo. NATO pajėgų dislokavimas Balkanuose buvo pirmasis bandomasis Aljanso žingsnis prisiimant naujas funkcijas, peržengiančias tradicines ribas. Tai yra funkcijos, vykdomos už jos teritorijos ribų. Mes, parlamentarai, apie tai kalbėjome jau daug laiko. Dabar, kai NATO taryba priėmė sprendimą perimti tarptautinio saugumo pagalbos pajėgų vadovavimą, koordinavimą ir planavimą Afganistane, mes pasiekėme naują etapą. Aš manau, kad šis sprendimas yra svarbus ženklas ateičiai, nes jis parodo, jog visos narės pritaria, kad naujosios NATO narės, naujasis NATO turi norėti ir sugebėti atsakyti į grėsmes, kad ir kur jos iškiltų. Turbūt Lenkijos prašymas, kad NATO jai padėtų vykdant naują vaidmenį pokariniame Irake, yra preliudija į NATO formalesnį vaidmenį atstatant tą valstybę ir įtvirtinant taiką toje šalyje.

NATO sėkmė demonstruojant ir kuriant naują vaidmenį priklausys nuo gerų, sveikų transatlantinių santykių. Kaip Asamblėjos Prezidentas ir kaip Junginių Valstijų Kongreso narys, Europos pakomitečio pirmininkas aš kalbėčiau neatsakingai, jeigu pasakyčiau kalbėdamas apie transatlantinius santykius, kad čia nereikia nieko daryti. Čia yra darbo. Kontroversija, iškilusi dėl karinių veiksmų Irake, tarp sąjungininkių sukėlė gilių pasidalijimų, kuriuos reikės panaikinti. Tačiau tarptautinis terorizmas ir su juo susijusios grėsmės nelaukia. Mes turime nelaukdami veikti, turime kovoti su tomis įtampomis ir atremti mums iškylančius uždavinius. Tai reiškia, jog turime palikti nuošalyje negatyvią ir skaldančią retoriką, kurią buvo galima girdėti visoje Europoje per pastaruosius metus, taip pat tą retoriką buvo galima girdėti abiejose Atlanto pusėse, turime grįžti prie konstruktyvių diskusijų, kurios nulemia konsensuso sukūrimą.

Man malonu, kad šiuo požiūriu NATO Parlamentinė Asamblėja rodo puikų pavyzdį. Per pastaruosius susitikimus Briuselyje, Paryžiuje, Prahoje šiais metais mūsų skirtumai buvo aptariami tolerantiškai, visiškai konstruktyviai. Aš manau, kad tai padės rasti bendrą kalbą NATO viduje. Abipusė pagarba pagrįsta asmeniniais santykiais, asmeniniais kontaktais ir bendra mūsų parlamentarų patirtis siekiant konsensuso yra mūsų Asamblėjos stiprioji pusė. Ne visos tarptautinės institucijos turi tą stipriąją pusę, skirtumų yra visur. Skirtumai visada būna, kad ir kur mes būtume, bet jie neturi kliudyti mums dirbti kartu kaip draugams ir sąjungininkams.

Gerbiamieji Seimo nariai, sudėtingu ir netikrumo kupinu pereinamuoju laikotarpiu jūsų ir Lietuvos žmonių siekiai buvo plačiai matomi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir visame Aljanse. Mano paties valstijoje jūsų siekius matėme labai aiškiai. Žmonės aukojosi, be abejonės, paprasčiausiai todėl, kad jie tikėjo taika, pilietinėmis laisvėmis, žmogaus teisėmis ir demokratija. Taip pat jie tikėjo siekiu, kad valstybė taps NATO nare. Lygiai taip pat šiandien mūsų pastangos perorientuoti Aljansą yra grindžiamos tuo pačiu pamatiniu tikėjimu, kad NATO yra ir išliks neišvengiamas kolektyvinio saugumo garantas demokratinėje tautų bendrijoje. Jūsų siekis tapti nare jau tuoj realizuosis. Aš su dideliu džiaugsmu girdėjau, kaip valstybių vadovai, susirinkę Prahoje praėjusių metų rudenį, sutiko jus pakviesti. Dabar mes laukiame, kada jūs prisijungsite prie mūsų atsinaujinusiame ir naujų jėgų įgavusiame Aljanse, kuris tikrai išlaikys mūsų kolektyvinį saugumą ir mūsų demokratišką gyvenimo būdą. Aš žinau, kad jūs esate labai užsiėmę, jūs turite daug nuveikti ir padaryti didelę pažangą, todėl noriu padėkoti už jūsų dėmesį ir už tai, kad pagerbėte NATO Parlamentinę Asamblėją pakviesdami mane pasakyti jums kalbą. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, išklausėme aukštojo svečio kalbą ir grįžtame prie mūsų diskusijos. Dabar kalbės A.Kubilius – Konservatorių frakcijos vardu. Ruošiasi B.Vėsaitė.

Diskusija dėl Konvente svarstomo Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties projekto (tęsinys)

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes kalbame apie rimtus dalykus. Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį turėtume suprasti kalbėdami apie Europos Sąjungos ateitį, kad tai yra Lietuvos ateitis ir kad Lietuvos svarbiausias siekis būti gerbiama Europos valstybe. Tai prasideda nuo sugebėjimo patiems save gerbti, o toks valstybės sugebėjimas gerbti save prasideda nuo parlamento sugebėjimo save gerbti. Iš tiesų mane stebina, kai į mūsų tokios rimtos diskusijos vidurį įterpiamas svečias, labai gerbiamas svečias, bet tai jau mūsų pačių apsileidimo reikalas, kad nesugebame taip sutvarkyti savo darbų ir savo darbotvarkės, jog turime nutraukti diskusiją.

Iš esmės keletą žodžių noriu tarti apie Konventą ir Konvente vykstančias diskusijas dėl Konstitucijos, dėl Europos Sąjungos Konstitucijos. Nors bandoma kalbėti labai rimtai ir šiandien kalbame biurokratiškai, aš norėčiau tarti keletą žodžių, kurie galbūt nuskambės disonansu. Ką per šį laiką pasiekė Konventas, apie kurį mums tiek daug ir nuoširdžiai bando pasakoti V.Andriukaitis? Pirmadienį teko dalyvauti Europos Parlamento valdančiosios Liaudies partijos frakcijos posėdyje, kuriame vienas iš Liaudies partijos lyderių, Vokietijos atstovas Europos Parlamente, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ir vadovaujantis Europos liaudies partijos delegacijai Konvente pasakė vieną labai paprastą frazę: Liaudies partijos tolesnis uždavinys – gelbėti Europos Sąjungą nuo Konvento. Taigi iš esmės mes svarstome, mano įsitikinimu, nelabai sėkmingą Europos Sąjungos eksperimentą su Konventu, kuris pasiūlė dokumentą, kurį reikia pripažinti kaip nesėkmę. Duok Dieve, palinkėkime Europos Sąjungai išminties ir Europos Sąjungos valstybių vadovams išminties tarpvyriausybinėje konferencijoje rasti būdus, kaip išsisukti iš šios nesėkmės. Aš manau, kad ir mums reikėtų nuo nelabai sėkmingos mūsų diskusijos apie Europos būsimą Konstituciją pasukti prie nuoširdžios, atviros ir rimtos diskusijos apie mūsų interesus. Aš niekaip negirdžiu šioje diskusijoje, kuri vyko iki šiol, labai paprasto ir gana egoistiško požiūrio į šią Konstituciją iš lietuviško egoizmo pozicijų. Kokie mūsų interesai, žinant mus, kaip Lietuvą, su mūsų pliusais ir minusais, kokios mes norime Europos Sąjungos? Ir visos mūsų diskusijos apie įvairius procedūrinius dalykus, ar reikalinga pirmininkavimo rotacija, ar kiekvienai valstybei reikalingas komisaras ar nereikalingas. Mano įsitikinimu, šiose procedūrinėse diskusijose iš esmės ir stinga šio pagrindinio, bazinio elemento. Kokie mūsų interesai, baziniai interesai? Aš pasakysiu, kaip man atrodo, kokie turėtų būti mūsų interesai, ir tuo atveju manau, kad būtų geriau suprasti ir suvokti savo poziciją tose procedūrinėse diskusijose.

Iš esmės mes visiškai klaidingai, mano manymu, prisiimame sau vaidmenį, priskiriame save prie mažųjų valstybių ir manome, kad toks mažųjų valstybių statusas reikalauja iš mūsų kovoti už tariamas mažųjų teises, būtinai reikalauti rotacijos, Lietuva neišgyvens be pirmininkavimo rotacijos. Nežinau, kuo pagrįstas toks interesas, ar Lietuvos viešbučių verslo intereso pagrindu, ar kad mes neišgyvensime be komisaro? Aš visa tai priskiriu prie mažųjų valstybių tam tikro standartinio reagavimo į tuos pasiūlymus, kurie yra pateikti Konstitucijoje.

Mano įsitikinimu, mes turėtume matyti savo bazinių interesų vieną principinį dalyką. Manau, mes turėtume suvokti, kad mūsų interesas būtų kuo didesnis Europos Sąjungos centrinių institucijų stiprėjimas, t.y. Komisijos ir Europos Parlamento, atitinkamai mažinant atskirų valstybių sostinių arba atskirų valstybių vaidmenį, nes tai reiškia, kad sumažės ir Berlyno, ir Paryžiaus vaidmuo. Ir turėdami savo atstovavimą Europos Sąjungos centrinėse institucijose mes kur kas geriau galėtume ginti Lietuvos interesus. Štai, trumpai sakant, mano manymu, Lietuvos interesas būtų kiek galima labiau stiprinti tai, ką būtų galima vadinti bendrijos metodu. Ir jeigu mes suvoktume, kad tai yra mūsų interesas, tada galėtume pasižiūrėti ir visiškai racionaliai į tai, ar iš tiesų pirmininkavimo rotacija yra pats svarbiausias mūsų interesas. Pirmininkavimo rotacija reiškia, kad centrinės institucijos nėra stiprinamos. Taip pat ir dėl komisarų skaičiaus. Aš sutinku, kad lietuviai turi norėti komisaro, bet visiškai akivaizdu, kad jeigu norime matyti stiprias centrines institucijas, tai 25 komisarai ar dar didesnis jų skaičius reikš, kad centrinės institucijos nebus stiprios. Tuo požiūriu aš manyčiau, kad mūsų pozicija turėtų būti gana aiški, pasiremianti baziniais mūsų interesais. Jeigu mes jų nesugebame suformuluoti, tada liekame tose procedūrinėse diskusijose, kuriose aš negirdžiu jokių pagrįstų argumentų už vieną ar kitą požiūrį.

Antras dalykas. Aš manau, kad turėtume taip pat pripažinti dar vieną nesėkmę – Konventas taip ir nesugebėjo įveikti vienos iš esminių spragų, vieno iš esminių deficitų – tai europinio identiteto deficito, ir pirmiausia užsienio politikoje. Nors pareiškimai daromi skambūs, vedama…

PIRMININKAS. Laikas, kolega!

A.KUBILIUS. Aš kalbu frakcijos vardu, kodėl tik 5 min.?

PIRMININKAS. Ne, buvo 7 min. Taip kalbėjote, kad nepastebėjote.

A.KUBILIUS. Laikrodis rodo 5 min.

PIRMININKAS. Prašom ne į aną žiūrėti, o į tą raudoną.

A.KUBILIUS. Tai gal sutvarkykite elektroniką. Jeigu nesugebate, mes galime padėti. Jeigu du laikai skirtingi, aš orientuojuosi į tą, kurį matau. Aš tuoj pat baigiu, gerbiamasis pirmininke.

Gerbiamieji kolegos, štai vėlgi turime pasakyti, kad nėra jokių bendros užsienio politikos postūmių, nepaisant gražiai atrodančio Europos Sąjungos užsienio ministro, nes postūmiai bus tik tada, kai tokios šalys kaip Didžioji Britanija ir Prancūzija sutiks, kad vietoj jų Suvienytųjų Tautų Saugumo Tarybai atstovaus Europos Sąjungos užsienio reikalų ministras.

Ir paskutinis dalykas, kurį aš noriu pasakyti. Būtų labai keista, jeigu nematytume, kad mes su savo procedūrinėmis pozicijomis atsiduriame labai netoli Didžiosios Britanijos. O Didžiosios Britanijos senąjį istorinį interesą matyti silpniau besivystančią Europos Sąjungą, jiems būnant saloje ir nepasiduodant kontinentinei įtakai, mes taip pat visi gerai suprantame ir žinome. Todėl aš neturiu ką pasiūlyti šiandien, ką turėtų daryti mūsų atstovai Konvente, ypač vyriausybinis Konventas, man atrodo, savo nesėkmingą darbą taip ir baigs, toliau jau vyriausybės perims visą reikalą. Bet aš Vyriausybę raginčiau žiūrėti ne tiek į procedūrinius dalykus, o į esminį Lietuvos interesą, jį labai aiškiai suformuluoti. Lietuvos esminis interesas, žinant ir mūsų tam tikras ekonomines problemas, būtų sparčiai besivystanti Europos Sąjunga, sparti jos ekonomikos raida, kurios neįmanoma pasiekti šiandieniniame dinamiškame pasaulyje be dinamiško Europos Sąjungos struktūrų vystymosi. Todėl, gerbiamieji kolegos, raginčiau iš tiesų žiūrėti šiek tiek giliau ir matyti toliau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi kalbėjo naujasis konservatorių lyderis, kaip supratote, visas Seimas įdėmiai klausė ir nepyko dėl reglamento viršijimo. Ačiū.

Dabar – B.Vėsaitė ir po to vėl kviesiu į tribūną V.Andriukaitį. Prašom, kolege.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, Europos Konstitucijos klausimas, būdamas labai svarbus, svarstomas ne tik Lietuvos parlamente, bet ir Europos Parlamente, į kurį jūs pasiuntėte ir Lietuvos stebėtojus. Faktiškai tie klausimai, kurie šiandien svarstomi dėl Konvento, didžiausią diskusiją kelią ir Europos Parlamente. Todėl turėti Lietuvos oficialią poziciją mums, kaip stebėtojams, yra nepaprastai svarbu, nes tada savo politinėse grupėse mes galėtume išsakyti oficialią Lietuvos nuomonę. Manau, šis dokumentas svarstomas laiku ir siūlyčiau jį priimti.

Vienas iš pagrindinių dalykų – Pagrindinių teisių chartija kaip teisiškai privalomas dokumentas, buvo įtraukta į Konstituciją. Tai yra nepaprastai svarbu. Norėčiau palinkėti mūsų atstovams Konvente, kad vis dėlto ji atsirastų pirmojoje dalyje, t.y. preambulėje, kur kalbama apie pagrindinius dalykus, ir jokiu būdu neleisti, kad būtų nukišta į pabaigą, į priedėlius. Tai vienas dalykas.

Dėl komisarų, rotacinio principo ir visų kitų dalykų, apie kuriuos kalbėjo A.Kubilius. Tai vis dėlto – ne procedūriniai klausimai. Tai šalių lygiateisiškumo klausimas, nepriklausomai nuo jų didumo. Aš manyčiau, kad tai yra principinis klausimas. Tiesą sakant, socialistų grupėje, kurioje teko dalyvauti diskusijose, mažosios šalys palaikė poziciją: viena šalis – vienas komisaras.

Dėl rotacinio pirmininkavimo. Mielieji kolegos, reikėtų žinoti ir detales. Tai yra labai brangus dalykas, nes šalis, kuri pirmininkauja, visas su pirmininkavimu susijusias išlaidas padengia iš savo šalies biudžeto. Pagalvokime, ar tai Lietuvai pakeliama, nes tai yra milžiniški pinigai, be to, mes ir fiziškai, ko gero, nesugebėtume organizuoti, nes neturime tiek didelių salių su vertimo kabinomis. Gal per tą laiką, kol ateis eilė, sugebėtume pastatyti, bet šiaip siūlyčiau kooperuotis. Kooperavimasis su Baltijos valstybėmis – tai būtų ir lėšų pasidalijimas, ir išlaidų pasidalijimas.

Dėl kvalifikuotos balsų daugumos, svarstant mokestinius klausimus. Mielieji kolegos, tie, kurie paremia konsensuso principą, paremia didžiųjų valstybių poziciją. Ar jūs norite toliau iš Lietuvos biudžeto mokėti 10 mln. Didžiajai Britanijai, kaip daro visos kitos šalys? Štai jums yra konsensuso principas. Siūlau vis dėlto palaikyti kvalifikuotos balsų daugumos, svarstant mokesčių poziciją, klausimus.

Dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje. Nesąmonė yra kurti atskiras Europos gynybines pajėgas. Ar jūs norite mokėti didesnius mokesčius į Europos Sąjungos biudžetą, ar mums šito reikia? Mes turime NATO, stiprinkime ją. Bendra politika, be abejo, bet tiktai ne atskira gynybinė pozicija ir ne atskiros gynybinės pajėgos, nes tai per daug kainuos mūsų mokesčių mokėtojams, o pinigus mes turime kur dėti ir be to.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į Konstitucijos 37 straipsnį dėl Bažnyčios įtakos. Mielieji kolegos ir mūsų atstovai Konvente, vis dėlto įtraukus šį straipsnį į Konstituciją, na, aš sakyčiau, Bažnyčios įtaka nepaprastai sustiprės, o tai kelia grėsmę moterų, homoseksualų diskriminacijai, vykstančiai kovai su ŽIV, taip pat ir dėl biocheminių tyrimų. Taigi siūlyčiau šiek tiek sušvelninti šitą straipsnį.

Na, o šiaip pasisakau už rezoliucijos tekstą. Tai bus oficialus dokumentas mūsų delegacijai atstovaujant Lietuvos klausimui Europos Parlamente.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi, kurie norėjo dalyvauti diskusijoje, jau kalbėjo. Dabar dar kartą kviečiu kolegą V.Andriukaitį. Pagal Statutą jis turėtų atsakyti į Seimo narių klausimus dėl pateiktos rezoliucijos. Ar nori kas klausti? A.Gricius. Prašom, kolega.

Seimo rezoliucijos „Dėl diskusijos dėl Europos ateities“ projektas Nr.IXP-2596 (pateikimas)

A.GRICIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man teko tokia dalia, kad paskutiniuosius tris mėnesius aš su gerbiamuoju Vyteniu dalyvauju, kiek sugebu, Konvento posėdžiuose, mes dalyvaujame diskusijose. Man atrodo, didelių, principinių nesutarimų tarp mūsų (aš atstovauju Liberalų frakcijai, Vytenis – Socialdemokratų frakcijai, sakykim, Seimo daugumai) nebūna. Tikrai šitas pateiktas… Šiandien, kiek girdėjau, gerbiamasis Vytenis išvyksta į Briuselį. Rytoj bus pateiktas Konstitucijos projektas, vadinamasis Žiskaro d’Esteno projektas. Mano klausimas būtų toks. Su šita rezoliucija, kuri yra pateikta Seimui, aš šiandien susipažinau, nes vakar grįžau iš NATO Parlamentinės Asamblėjos Prahoje. Aš nesuprantu, kodėl ji mums šiandien reikalinga. Aš puikiai suprantu, kad šitas Konventas, kuriame mes dalyvaujame, yra Žiskaro d’Esteno patariamasis, nes jis yra įpareigotas parengti Europos Konstitucijos projektą. Kodėl mums reikia priimti šią rezoliuciją, jeigu pas mus nėra kažkokių susikirtimų? Mes kitą savaitę kalbėsime vėl dėl institucijų, dėl saugumo politikos…

PIRMININKAS. Laikas, prašome klausti.

A.GRICIUS. Aš pritarčiau, kad tokia rezoliucija būtų priimta po to, kai Konvento rezoliucijos, t.y. Konstitucinės sutarties, galutinis projektas bus pateiktas tarpvyriausybinei konferencijai. Seimas tada tikrai turėtų išsakyti savo poziciją, kaip įgalioti mūsų Vyriausybės atstovus dalyvauti tarpvyriausybinėje konferencijoje. Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamojo kolegos A.Griciaus klausimas iš kelių dalių. Iš karto pasakau, jog labai sveikinu, kad Seimas būtinai turės suformuoti savo poziciją dėl jau galutinio Konstitucinės sutarties teksto, nes iš tikrųjų daug geriau Vyriausybei važiuoti į Europos Sąjungos Vadovų Tarybos posėdį Salonikuose žinant ir Seimo poziciją, juo labiau kad Seimas pagal Konstituciją svarsto užsienio politikos klausimą. Taigi būtinai rengsime rezoliucijos projektą ir džiaugčiausi bendra… Bet šiandien be galo svarbu akcentuoti, kad liko tik trys Konvento posėdžiai. Konvente yra visada labai svarbu turėti nacionalinę poziciją. Tai padeda ir koalicijų atveju, tai padeda politinių šeimų grupėse, tai padeda ir derinant pozicijas su kitais partneriais.

Kita vertus, kolega Griciau, greičiausiai birželio 19 d. Konvento posėdyje mes turėsime aprobuoti ir pažiūrėsime, kaip viskas vyks. Galbūt bus konsensusas ir nereikės balsuoti, o galbūt reikės pasirašyti nemažai grupei žmonių dėl to, kad konsensuso nėra. Kaip jūs žinote, vakar daugiau kaip 200 Europarlamento parlamentarų išreiškė nuomonę ir didžiulį susirūpinimą dėl pateikto Konstitucijos projekto. Aš tikiu, kad mūsų laukia labai karštos dienos. Todėl manau, kad Seimo pozicija yra didžiulis ginklas pasakant savo partneriams, kodėl mes turime didesnius įgaliojimus nei pavieniai kolega A.Gricius ar kolega V.Andriukaitis. Štai kodėl šioje rezoliucijoje yra suderinta su Užsienio reikalų ministerija, kitaip sakant, su Vyriausybe poziciją… Šiandien per diskusijas klausant jūsų atsakymų visiškai aišku, kad didžioji dalis kalbų vyksta tuo pačiu farvateriu, todėl manau, kad rezoliucija tikrai yra reikalinga. Ypač rytoj, kai bus pateikiamas tekstas, bus galima lanksčiai elgtis. Labai džiaugiuosi, kad A.Kubilius akcentuoja Bendrijų metodą. Jis rezoliucijoje išreikštas kaip vienas iš svarbiausių, pabrėžiama Seimo pozicija dėl Bendrijų metodo, taigi, manau, argumentų, kad rezoliucija yra reikalinga, yra labai daug, o argumentas, kad jos nereikia, yra gerokai silpnesnis.

Aš galėčiau sakyti, kad galima padiskutuoti dėl kai kurių vietų, kurias galime dar redaguoti. Tai iš tikrųjų labai paprasta problema, nors tekstas yra suredaguotas atsižvelgiant į visą problematiką. Nenorėčiau sutikti, kad institucinė sąranga yra nesudėtingas klausimas. Tai labai sudėtingas klausimas. Jeigu mes norime stiprinti Bendrijų metodą, turime be galo atidžiai žiūrėti į institucinę sąrangą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, diskusijos buvo. Ar norime dar atskirai padiskutuoti? Klausti dar norėjote? Buvo įjungta. Gerai, gerbiamasis Vyteni, prašome grįžti atgal. G.Steponavičius ir V.Landsbergis. Buvo įjungta ir reikėjo laiku užsiregistruoti. Gerai. Pirmiausia G.Steponavičius, po to – kolega V.Landsbergis.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū už išnaudotą pusę minutės, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau tiktai prašyti vieno dalyko – neskubėti mikliai statyti plytų, kai klausimų dėl rezoliucijos yra labai daug. Antras dalykas, ši rezoliucija gal ir reikalinga, bet jos toks skubus priėmimas kaip tik gali mums pakišti koją. Aš kalbu ne tiktai apie tuos, kurie mano, jog ją reikėtų tobulinti gerokai trumpinant, koncentruojantis į svarbiausius dalykus. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs sutiktumėte, kad tai galėtų būti ne viso Seimo nuomonę atspindinti rezoliucija?. Turiu minty, kad bent jau Jungtinė ir liberalų frakcija, kaip buvo išsakyta, turi nemažai pastabų. Ar jūs nemanytumėte, kad, prisidengdami Seimo nuomone, iš esmės mes patys sau galime pakišti koją, taktiniais sumetimais ateityje išnaudodami taip pat ir blokavimąsi su kitais, nebūtinai visų Konvento dalyvių vienodai…

V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, nesutikčiau. Kaip tik rezoliucijos nebuvimas gali pakišti koją, nes iš tikrųjų reikalinga nuomonė.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip pat norėčiau paraginti kolegas. Šiuo atveju Europos reikalų komitetas labai anksti kreipėsi į frakcijas, išsakydamas pozicijas Konvente. Ne kartą kreipiausi iš šios tribūnos prašydamas, kad frakcijos paskirtų spikerius tomis temomis, kad jie galėtų labiau įsigilinti į klausimus, nes kai kuriuos klausimus iš tikrųjų reikia be galo detaliai analizuoti. Prašiau, kad mes galėtume kuo nuodugniau diskutuoti nedidelėse grupėse, kad, artėjant prie pabaigos Konvento darbui, turėtume solidžią Seimo nuomonę. Esu šalininkas išsamių ir solidžių dokumentų. Deja, net ir Europos reikalų komiteto posėdyje vakar už pirmadienį… Ypač norėčiau pabrėžti Liberalų frakcijos, galinčios dirbti, galinčios tikrai progresyviai dirbti, šį kartą tam tikrą klūpčiojimą. Mes iki pat paskutiniųjų minučių mes nesulaukėme nei pasiūlymų, nei papildymų. Netgi ir vakar, ir užvakar buvo galima redaguoti rezoliuciją, užregistruotą užvakar, antradienį, 10 val. ryto. Taigi, kolegos, tikrai kviesčiau konstruktyviam darbui. Jeigu turite pastabų, nėra problemos sudaryti redakcinę grupę ir pasižiūrėti tas pastabas. Juo labiau kad didžioji dalis kitų frakcijų jai pritarė. Manau, kolegos liberalai, geriau junkime jėgas ir priimkime šiandien rezoliuciją, nes mums tai būtų labai naudinga.

PIRMININKAS. Po pietų priimkime, bent jau tokią pertrauką padarykime.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gal būtų galima priimti 15 val., nes mes 15.30 val. išskrendame į Konventą. Tai yra vienintelis niuansas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir V.Landsbergis. Prašom, kolega.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Man kelia abejonių pagiriamasis žodis Konvento laimėjimams, nes čia taip ir parašyta: “Konvento laimėjimai”. Tai mums labai apsunkins kokį nors tolesnį darbą arba nesutikimą su kokiais nors momentais. Pavyzdžiui, paimkime vieną tų laimėjimų. Yra kvalifikuotos daugumos balsavimo taikymo išplėtimas. Vadinasi, kad kuo daugiau dalykų būtų sprendžiama ne konsensusu, o kvalifikuota dauguma. Argi čia laimėjimas? Tai kelia didelį susirūpinimą ir nežinau, kam čia laimėjimas? Žiskarui d’Estenui galbūt, bet ar tikrai tokia mūsų pažiūra? Čia yra konceptualių momentų, ne tik kokio nors žodžio redagavimas. Kas yra teisės aktų rūšių skaičiaus sumažinimas? Ar čia rūšiavimo klausimas? Sakykim, teisės aktų skaičius, bet čia rūšių skaičius, gal aktų bus dar daugiau, tik rūšių mažiau? Čia yra šiek tiek keistenybių. Tikrai neskubėkime ir svarbiausia dėl to, kad mes giriame tai, ką padarė Konventas rengdamas tą būsimąją Konstituciją, sąrangą, konstitucinę sutartį, tik kai kas atsargiai darome pastabas. Nereikia užimti tokios pagyrimo, pritarimo, susižavėjimo pozicijos.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, gerbiu jūsų politinę išmintį, bet ne visada galima kalbėti iš bendrojo išsilavinimo, reikia įsigilinti. (Balsai salėje) Iš tikrųjų reikia įsigilinti ir aš kviečiu… A.Kubilius pagyrė Bendrijų metodą, bet aš siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad bendrijų metodui be galo reikia kvalifikuotos balsų daugumos daugelyje sričių. Yra sričių, kuriose vienbalsiškumas turi likti, bet Europos Sąjungos kompetencijos taip ir yra sudėliotos, kad kai kuriuose dalykuose, jeigu norime progreso, ypač tų neturtingų šalių atžvilgiu, kolegos, kvalifikuotos balsų daugumos įvedimas palengvins mūsų padėtį. Galėčiau pateikti daug argumentų.

Antras dalykas dėl teisinių instrumentų supaprastinimo. Šiuo metu yra 27 teisiniai instrumentai. Konventas nuveikė didžiulį darbą palikdamas šešis. Tai yra daug lengviau, daug paprasčiau, daug suprantamiau žmonėms. Konventas pasiekė didelių laimėjimų, ir aš sutinku su gerbiamuoju Ryčiu Martikoniu, kuris yra vienas iš stipriausių specialistų Lietuvoje nagrinėjant tiek Mastrichto, tiek Amsterdamo, tiek Nicos sutartis, tiek kitus dalykus.

Todėl, gerbiamasis kolega, manau, tai, kas čia paminėta, tikrai verta pagyrimo ir pasakymo, kad Konventas pagal Lakeno mandatą pasiekė labai daug. Kalbant apie Lakeno mandato užduotis čia yra pasakyta, dėl ko mes dirbome darbo grupėse, dėl ko mes ne vieną kartą diskutavome. Jeigu mes iš tikrųjų giname Bendrijų metodą, tai kvalifikuotos balsų daugumos įvedimas yra labai rimtas žingsnis į priekį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime dabar bendru sutarimu sutarti? Aš siūlau kompromisą, kad šiek tiek paredaguotume ir po pietų galėtume priimti. (Balsai salėje) Ne. Tada prašome prie šoninio mikrofono. Pirmiausia susitariame dėl principo. I.Šiaulienė. Prašom. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. A.Gricius iš kitos pusės. Dabar I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, iš principo reikia pritarti pateiktam rezoliucijos projektui, o dėl kai kurių niuansų tiesiog pasiūlykime į redakcinę komisiją frakcijų atstovus, kurie suderins, ir turėsime dokumentą. Mes iš savo frakcijos siūlome profesorių J.Karosą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Gricius.

A.GRICIUS. Pirmiausia norėčiau dėl pačios rezoliucijos esmės. Jeigu mes ją priimame, ji tarsi įpareigoja mūsų atstovus Konvente ta linkme ir veikti. Tuo tarpu mes Konvente esame skirtingose frakcijose. Yra Socialistų frakcija, kuriai priklauso gerbiamasis Vytenis, yra Liberalų frakcija, yra Krikščionių demokratų ir Konservatorių frakcijos, ir ten nuvykęs aš pusę dienos derinu klausimą tose frakcijose, ir jos išreiškia savo pozicijas. Kaip mes šiandien galime Seime priimti rezoliuciją, įpareigojančią mus vienodai išsakyti savo nuomonę? Tada Seimui reikia pakeisti savo buvusį sprendimą, kad Konvente bus ne daugumos ir mažumos atstovai, o bus vieningas Seimo atstovas. Tada užtenka vieną gerbiamąjį Vytenį nusiųsti ir jis už visus mus pakalbės.

Aš manau, kad negalima šiandien priiminėti tokios rezoliucijos, kuri lyg ir nurodo mums, kaip ten reikia elgtis. Juo labiau (aš dar kartą tai sakau) kad 90%, o gal 80% ar pritariu Vyteniui, bet yra klausimų, su kuriais aš nesutinku. Ypač dėl saugumo politikos, užsienio politikos, tai ir profesorius V.Landsbergis minėjo, dėl konsensuso mažinimo ir kvalifikuotos daugumos. Man ir mūsų frakcijai tai yra nepriimtini dalykai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad rezoliucija nėra įpareigojantis dokumentas. Dar kartą V.Andriukaitis, po to G.Steponavičius.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į tai, ką kalbėjo A.Gricius. Nesvarbu, kad mes esame skirtingose politinėse grupėse, mes atstovaujame nacionaliniam parlamentui. Mes atstovaujame Seimui ir Vyriausybei. Kai Lietuva ratifikuos šią konstitucinę sutartį, ji bus Lietuvos sudėtinė teisinė dalis. Ne Krikščionių demokratų, ne Socialistų, bet Lietuvos. Konsensusas yra būtinas, nes mes esame per maža valstybė, kad turėtume skirtingų nuomonių. Todėl aš pritariu, kad būtų sudaryta redakcinė grupė ir mes susitartume dėl klausimų, dėl kurių galima tuoj pat susitarti. Bet yra dalykų, dėl kurių mes sutarėme. Aš labai gerbiu aštrų A.Griciaus būdą, bet vis dėlto siūlau jam pasielgti taip, kaip elgiamasi ir NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Juk jis su G.Kirkilu neatstovauja liberalams ir socialdemokratams, bet atstovauja Lietuvai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kartą kolega G.Steponavičius. Gerbiamieji kolegos, baikime procedūras, nes laukia kiti klausimai. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu patikslinti, nes nekalbėjau dėl šios rezoliucijos. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasiūlyti vieną dalyką. Labai gerbiu V.Andriukaičio darbštumą ir labai gerbiu jo sugebėjimą įkinkyti visą Seimą tiek laiko skirti šiai problemai. Bet nedarykime šou ten, kur jo nereikia daryti. Manau, būtų kaip tik gerai, jeigu mes pateiktume nebūtinai unifikuotą vieną nuomonę. Priešingu atveju nusivežus tokią rezoliuciją aš žinau, kaip bus. V.Andriukaitis pamojuos ja ir pasakys: “Žiūrėkite, čia yra Seimo nuomonė”. Jeigu jūs norite bendro sutarimo dėl konsensuso, apie kurį, gerbiamasis Andriukaiti, jūs kalbate, tai priimkite tokį sprendimą, kad čia būtų bendru sutarimu priimta rezoliucija. Kaip jūs galėsite dangstytis tokia rezoliucija, jeigu visa opozicija balsuos prieš ją? Yra 5-6 esminiai punktai, dėl kurių mes nesutinkame. Būtent dėl kvalifikuotos daugumos stūmimo priimant šią rezoliuciją. Aš taip pat drįstu priminti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad tvirtinant darbotvarkę jūs sutikote, kad priėmimo stadijos šiandien nebus, bus tik pateikimas. Sudarykime darbo grupę ir po kelių savaičių darbo grupė, padirbėjusi ir dar geriau išdiskutavusi, galbūt galės priimti tokią rezoliuciją. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, protokole yra jūsų žodžiai – pateikimas.

PIRMININKAS. Mano žodžiai nekeičia procedūros. Pateikimas gali būti prieš pietus, o priėmimas po pietų. Taigi pateikimas įvyko. Dabar dar A.Matulevičius ir tariamės, ką darome.

A.MATULEVIČIUS. Aš nesuprantu, ką šiandien daro liberalai. Pradėjome kurti redakcinę komisiją. Tai ir yra ta darbo grupė, apie kurią dabar ponas G.Steponavičius kalba. Tai skirkite savo atstovą, sukurkime redakcinę komisiją ir toliau dirbkime. Tai viena.

Antra. Ponai, aš ne visai suprantu, kam jūs važiuojate į Europą – liberalams, socialistams ar kapitalistams atstovauti? Aš maniau, kad jūs važiuojate atstovauti Lietuvai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū, bet Lietuva įvairi, nepamirškime. Gerbiamieji kolegos, ar sutariame, kad sudarome darbo grupę iš frakcijų atstovų? Čia ne tas žanras, nereikia pritarimo po pateikimo. Iš penkių ar septynių? (Balsai salėje) I.Šiaulienė. Prašom. Aš siūlau dabar nesiginčyti ar 5, 7, 9, imkime per vidurį. Prašom. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Kolegos, kai siūliau J.Karosą, turėjau omeny, kad autorius, rezoliucijos teikėjas, savaime suprantama, įeina į darbo grupę. Tai yra V.Andriukaitis ir J.Karosas būtų nuo mūsų frakcijos.

PIRMININKAS. Gerai. Ar sutinkame, kad iš 7 būtų, ir kitos frakcijos pateikia, nes mes dabar ir frakcijų tiek turime? Sutinkame? (Balsai salėje) Prašom siūlyti. (Balsai salėje) Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. 9 yra universalus skaičius, kuris leidžia užtikrinti tinkamą frakcijos proporcingą atstovavimą. Mes ne sykį tokiu precedentu rėmėmės ir todėl dabar neturėtume išradinėti dviračio.

Antras dalykas. Mes sutiksime į tą grupę deleguoti, jeigu išties yra pasiruošimas rezoliuciją trumpinti ir kai kuriuos dalykus išbraukti. Jeigu jo nėra, galime pasukti liemenį, pavaizduoti, kad mes kažką darėme, ir vėl priimti balsų dauguma. Tai yra principinis klausimas. Aš pirmiausia siūlau balsuoti, ar pritariame, kad tokia rezoliucija reikalinga, ir tada galime nuspręsti, jeigu ji reikalinga, redaguoti.

PIRMININKAS. Ne. Matote, pagal Statutą arba priimame rezoliuciją be pataisų, arba redaguojame. Jeigu jūs siūlote šią alternatyvą, aš galiu teikti. Bet mes su jumis sutarėme, kad vis dėlto bandome redaguoti ir kitą savaitę priimti. Dabar klausimas toks – ar 9? Ar didžioji frakcija sutinka? Gerai. 9. Sutinkate. Prašom per pertrauką pasiūlyti kandidatus į komisiją ir su V.Andriukaičiu turėsime patikslintą rezultatą, bet jau kitą savaitę.

Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau šiek dėmesio dėl tolesnio darbo. Dėl tam tikrų techninių keblumų 4, 5 klausimus nagrinėsime po 6, 7 klausimų. O dabar trumpa pertrauka iki 11.50 valandos. Ne iki 12.00 val., o iki 11.50 valandos. Rezoliuciją redaguosime. Taigi 9 žmonės, sutarėme. Reikėjo klausyti. (Triukšmas salėje) Žinoma, kitą savaitę. Minutėlę. Gerbiamieji kolegos, tada per šią pertrauką prašom pateikti kandidatūras ir susirinkti per didžiąją pertrauką. Prašom. Dar kartą V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Posėdžio pirmininke, aš manau, kad pasiūlymas dėl kitos savaitės tikrai neišlaiko kritikos. Šiandien po pietų galime priimti, žiūrėsime, kokie momentai yra aštresni. Nematau jokių problemų. 9 narių grupė gali susirinkti dabar, bet kitai savaitei… Gerbiamasis pirmininke, kartais noriu, kad ir mūsų darbas būtų gerbiamas.

PIRMININKAS. Viskas gerai, bet po pietų yra opozicijos darbotvarkė. Gerbiamieji kolegos, per šią pertraukėlę pasiūlykite kandidatus, per pietus susirinkite, ir po to tarsimės, ką darysime.

A.GRICIUS. Atsiprašau. Galima?

PIRMININKAS. A.Gricius, paskutinį kartą.

A.GRICIUS. Šiandien ne paskutinį.

PIRMININKAS. Ne. Šiuo klausimu.

A.GRICIUS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad mes galime pasiūlyti į redakcinę komisiją savo žmonių, bet per pietų ar kurią kitą pertrauką mes tikrai nesirinksime, nes neturime galimybės dalyvauti, yra ir kitų įsipareigojimų. Jūsų pasiūlymas iš principo buvo teisingas. Jeigu reikia, mes sudarykime vadinamąją redakcinę komisiją, kitą savaitę ji ramiai apsvarstys. Kitos savaitės pabaigoje grįšime iš Konvento, žinosime paskutines naujienas, patobulinsime ją ir priimsime normalią rezoliuciją. Aš nematau, kas čia dega ir kodėl griūva dangus. Kas čia šiandien griūva? Niekas negriūva.

PIRMININKAS. Aš siūlau toliau nedebatuoti, prašom pateikti savo kandidatus į 9 Seimo narių redakcinę komisiją. Būtų gražu, kad per pietus susirinktumėte. Dabar pertrauka iki 11.50 valandos.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl asmenų, neteisėtai esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Rusijos Federacijos teritorijoje, priėmimo ir grąžinimo (Readmisijos susitarimo) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-2602 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 6 klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl asmenų, neteisėtai esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Rusijos Federacijos teritorijoje, priėmimo ir grąžinimo (Readmisijos susitarimo) ratifikavimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu gerbiamąjį Darių Jurgelevičių į tribūną.

D.JURGELEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti jums ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės readmisijos sutartį. Noriu pabrėžti, kad sutartis buvo pasirašyta 2003 m. gegužės 12 d. Vilniuje. Ji atitinka pagrindinius principus vadinamųjų readmisijos sutarčių, kurios patvirtintos Europos Tarybos (…) konvencijoje, taip pat turi ir tam tikrų specifinių bruožų.

Negaišindamas jūsų laiko noriu pasakyti, kad šios sutarties 3 straipsnis numato ir trečiųjų šalių piliečių, vykstančių tiesioginio susisiekimo traukiniais iš Rusijos Federacijos, grąžinimo į Rusijos Federaciją tvarką. Noriu paprašyti ir paaiškinti, kodėl mes teikiame šią sutartį ypatingos skubos tvarka ratifikuoti. Tai yra dalis vadinamojo Kaliningrado tranzito paketo, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 dieną. Pagal sutarties nuostatas sutartis įsigalioja praėjus 30 dienų po to, kai šalys informuoja viena kitą apie tai, kad jų šalies vidaus procedūros yra įvykdytos. Taigi ši sutartis įsigalios atsižvelgiant į tai, kada abu parlamentai ją ratifikuos.

Prašyčiau jūsų pritarti teikiamam įstatymo projektui, ratifikuoti šią sutartį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis – V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Ačiū. Aš noriu paklausti, ar yra koks nors gana tvirtas pažadėjimas ir įsitikinimas, kad Rusijos pusė irgi ratifikuos, palikdama pakankamai laiko iki liepos 1 dienos įvertinti, ar įvykdė savo įsipareigojimą, ar ne. Žinoma, jeigu kartu vyksta koks nors darbas su Baltarusija, būtų malonu išgirsti informaciją.

D.JURGELEVIČIUS. Profesoriau, galėčiau atsakyti taip. Iš Rusijos yra principinė nuostata, kad kitą savaitę, kai Rusijos Dūma vėl susirinks į savo posėdžius, į kitos savaitės darbotvarkę šis projektas turi būti įtrauktas. Pagal bendrą politinį kontekstą mes esame tikrai tvirtai įsitikinę, kad Rusija turėtų laikytis dėl to, kad tokiu atveju iš tikrųjų visas Kaliningrado paketas neįvyks. Taigi Rusijos suinteresuotumas tikrai yra. Tikėkimės, kad tai, kas yra pažadėta mums, iš tikrųjų įvyks.

Dėl antro klausimo, dėl Baltarusijos. Mes, kalbėdami apie Kaliningrado tranzitą, galvojame ir bandome įtikinti ir Baltarusijos pusę, kad readmisijos sutartis būtina šiame kontekste. Kol kas negaliu pasakyti, kokių praktinių rezultatų esame pasiekę. Bet dialogas dabar yra gana aktyvus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mano klausimas taip pat apie Baltarusiją. Iš esmės atsakėte, tik noriu perklausti, kokia tikimybė? Juk ta šalis, jeigu žiūrėsime į Lietuvos sienos rytus, yra labai svarbus dalykas, iš esmės be ryšio. Be Baltarusijos, be klausimo sprendimo su Baltarusija, daug praktinių dalykų neišsisprendžia.

D.JURGELEVIČIUS. Jūs turbūt žinote visą readmisijos sutarties pasirašymo su Baltarusija istoriją, kad šis projektas buvo pateiktas, tik buvo likę atlikti pasirašymo procedūrą. Galiu pasakyti, kad mes aktyviai dirbame šioje srityje, ir tai, kas yra mūsų rankose, bus padaryta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kašėta. Prašom, kolega.

A.KAŠĖTA. Norėčiau jūsų paklausti, kodėl šiek tiek užtruko šio projekto pateikimas Seimui? Dabar mes pagal procedūras labai sunkiai suspėsime, teoriškai suspėsime, tačiau iš tikrųjų su tam tikrais keblumais, iki liepos 1 d., kad įsiteisėtų mūsų sprendimas. Kokia čia buvo problema?

D.JURGELEVIČIUS. Noriu atkreipti dėmesį, kad sutartis buvo pasirašyta tik gegužės 12 dieną. Vyko visos procedūros: pateikimas Vyriausybei, Vyriausybės nutarimo priėmimas, Prezidento dekreto parengimas. Tai yra gana trumpas laikas, per kurį buvo galima šį projektą taip parengti, kad jis patektų į Seimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir K.Bobelis. Prašom, kolega. Daktare, jūsų žodis. Prašom klausti dėl readmisijos sutarties.

K.BOBELIS. Dovanokite, mes su kolega A.Saudargu truputį užsidiskutavome.

PIRMININKAS. Pasitaiko.

K.BOBELIS. Aš visiškai pritariu pateikimui, manau, tai yra svarbus dalykas. Reikėtų kuo greičiau šį klausimą svarstyti ir išspręsti. Todėl aš žiūriu labai teigiamai ir jokių specifinių klausimų neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo? Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: Bendru…) Bendru sutarimu. Ačiū.

Dabar, gerbiamieji kolegos, aš turiu jums pranešti, juo labiau greta esant Seimo Pirmininkui, kad yra jo, t.y. Seimo Pirmininko, teikimas šį klausimą nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Ar galime? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Tada pereiname į priėmimo procedūrą. Prašom. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje: Nėra.) Nėra.

Mielieji kolegos, gal iš pradžių vis dėlto užsiregistruojame. A, yra. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, aš suprantu šios sutarties svarbą, bet mano siūlymas būtų padaryti taip. Pritarkime ypatingos skubos tvarkai, bet per pertrauką turėtų susirinkti Užsienio reikalų komitetas, kad būtų bent stabtelėjimas ir pasižiūrėjimas į šią sutartį, o mes vakarinio posėdžio pradžioje ją galėtume priimti. Tikrai, manau, tos kelios valandos nieko nepakeis, bet, pritarus skubos tvarkai, pagrindinis komitetas tokią svarbią sutartį turėtų bent pasižiūrėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra vienas techninis klausimas, kuris mus slegia vakariniuose posėdžiuose, t.y. ar mes turėsime kvalifikuotą daugumą. Man nepatogu tai garsiai sakyti, bet… Gal vis dėlto galime iš karto? (Balsai salėje)

Mielieji kolegos, aš siūlau užsiregistruoti. Pažiūrėsime, kiek turime Seimo narių. Prašom registruotis.

75 Seimo nariai, 76. Kolegos, žinoma, mes galime rizikuoti, bet aš kviečiu kolegas bendru sutarimu, nors yra ir kitas variantas, iš tikro per pertrauką susirinkti galimam pagrindiniam, t.y. Užsienio reikalų, komitetui, apsvarstyti ir balsuoti trečią valandą, bet jūs girdėjote Užsienio reikalų ministerijos atstovo kalbą. Jeigu vakare mes neturėsime tų 57, tai mes patys nesuspėsime pagal grafiką, pagal kurį turi suspėti mūsų kolegos Rusijoje. Prašom. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kaip tik dėl to paties dalyko. Suprantami jūsų nuogąstavimai, kad gali nebūti 57 parlamentarų po pietų, bet labai keista, kai posėdžio pirmininkas, išsakydamas šiuos nuogąstavimus kelis kartus, tarsi skatina ir pripažįsta kaip normalų dalyką, kad Seimo posėdžių lankomumas yra blogas. Kad nesudarytume šiame Seime prasto preteksto, mes ir siūlome, kad per pietų pertrauką susirinktų Užsienio reikalų komitetas, apsvarstytų, o iš karto po pietų, nors nuo trečios valandos yra mūsų frakcijos darbotvarkė, mes sutinkame popietinį posėdį pradėti šiuo klausimu ir jį išspręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš pirmiausia turiu atsakyti, kad mes precedentų jau turėjome, esame ratifikavę tą pačią dieną, čia ne naujiena. Bet išklausome dar vieną Seimo narį. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji liberalai, jūs šiandien antrą kartą sukeliate destrukciją. Ir aš visai nesuprantu kodėl. Jūs labai gerbiami kolegos esate, bet labai gerai turite žinoti, kad tarptautinių sutarčių mes keisti nebegalime. Tai yra teisinis formalus dalykas, ar mes darysime pertraukas, ar ne, nes tai neturės absoliučiai jokios reikšmės. Todėl aš agituoju už sveiką protą, reikia balsuoti ir pritarti šiai sutarčiai, kuri labai reikalinga Lietuvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mums dabar yra rizika, bet mes turime teisę po to perbalsuoti. Statutas leidžia. Taigi aš vis dėlto kviečiu susitelkti ir nubalsuoti.

Kas už tai, kad būtų priimtas Readmisijos sutarties ratifikavimo įstatymas? Labai kviečiu kolegas, balsuojame. Gerbiamieji kolegos, išlyga jums bus padaryta kitoje vietoje. Sutariam?

79 – už, nei vieno prieš, nei vieno susilaikiusio. Aš visų pirma dėkoju kolegoms iš opozicijos, o po to daugumai. Bent tokia tvarka turi būti pareikšta padėka. Taigi ačiū, kolegos. Atsiprašau, pagrindinio darbo nepadariau. Įstatymas priimtas. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione" projektas Nr.IXP-2595(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Dabar iš eilės yra darbotvarkės 7 punktas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione” projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio, t.y. Nacionalinio saugumo ir gynybos, komiteto vardu į tribūną kviečiu A.Kašėtą. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione” projektą ir pritarė patobulintam nutarimo projektui. Pritarta bendru sutarimu. Komitetas gavo pataisą, pasiūlymą iš Seimo nario E.Klumbio. Ten buvo siūloma nutarimo pavadinime ir 1 straipsnyje po žodžio “tarptautinėje” įrašyti žodžius “okupacinio režimo įvedimo”. Komitetas vienbalsiai atmetė šį pasiūlymą.

Dar norėčiau pabrėžti, kad šis nutarimas buvo patobulintas, t.y. nutarimo preambulėje įterpta, paminėta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr.1483. Jos esmė ta, kad Saugumo Taryba vienbalsiai pritarė šalių dalyvavimui saugumo pajėgose Jungtinėms Valstijoms ir Jungtinei Karalystei imantis valdžios funkcijų Irake. Taip pat ir 1 straipsnyje buvo įterpta sąvoka, kad kariškiai siunčiami savanoriškai. Taigi tiek šis nutarimas buvo patobulintas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Yra šiek tiek pataisų, bet vėliau aš jus pakviesiu. O dabar diskusijoje užsirašę kalbėti 5 Seimo nariai. Iš eilės kviečiu I. Šiaulienę, Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnę. Prašom. Ruošiasi R.Pavilionis. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai svarstome ne pirmą kartą tokį klausimą, kai mūsų Lietuvos kariai yra kviečiami dalyvauti tarptautinėse operacijose ir jie dalyvauja. Manau, kad ši tarptautinė operacija užsienio politikos aspektu, mūsų Lietuvos integravimosi į tarptautinius santykius aspektu yra lygiai taip pat svarbi ir mūsų dalyvavimas bus reikšmingas ne tik gynybiniu požiūriu, ne tik ta misija, kurią atliks mūsų kariai pokariniame Irake, bet taip pat ir ūkiniu aspektu. Todėl frakcija, išklausiusi krašto apsaugos ministro atsakymus į klausimus, mūsų karių iki 30 siuntimui vykdant Jungtinių Tautų rezoliuciją pritaria. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Pavilionį. Ruošiasi B.Vėsaitė.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš tik norėčiau pareikšti kelias asmenines pastabas dėl šios misijos. Pirma, pasibaigus karo veiksmams apskritai logiška būtų svarstyti humanitarinės, o ne karinės pagalbos teikimą nualintai šaliai.

Antra. Akivaizdu, kad toks Lietuvos sprendimas nepadės Europos Sąjungos, į kurią mes stojame, bendros užsienio gynybinės politikos kūrimui. Priešingai, jis gali pasitarnauti tolesniam Europos skaldymui.

Trečia. Pagrįstą nerimą kelia tai, jog tokie klausimai sprendžiami atsieti nuo europinės Lietuvos užsienio politikos konteksto, kuris jau dabar įpareigoja prisidėti prie naujos, bendros Europos Sąjungos gynybinės politikos formavimo. Nesuprantama, kodėl Seime net neinicijuojamos diskusijos kur kas svarbesne šia tema nei užsakytas karių siuntimas į Iraką. Susidaro įspūdis, jog sąmoningai nutylima ir apeinama Europos Sąjungoje intensyviai, realiai kuriama, ypač Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos pastangomis, nauja alternatyvi gynybinė sistema. Beje, kaip nuolat pabrėžia šių šalių lyderiai, būtent bendra gynybinė politika turi grįsti ir bendrą Europos Sąjungos užsienio politiką.

Ketvirta. Susidaro įspūdis, jog Seimas tvirtindamas krašto apsaugos biudžetą iš anksto tiksliai prognozuoja visus būsimus tarptautinius karinius konfliktus, Lietuvos karių dalyvavimą juose ir būtinas jiems išlaidas. Jokių problemų dėl vis naujų reikmių išleisti papildomus milijonus vis iš to paties 2% krašto apsaugos biudžeto nekyla, nors atsakymų, kiek iš tikrųjų tokios išlaidos yra susijusios su krašto saugumu, nėra.

Baigiasi misija Afganistane. Išleisti milijonai. Kas ir kada referavo Seimui apie šių milijonų panaudojimo efektyvumą? Kas pasiekta, kokie rezultatai? Dabar pereinama į Iraką, tik jau ne dešimtimis, o šimtais. Koks tikslas, kokie interesai? Arba, tiksliau, kieno interesai? Kaip tai siejasi ne tik su Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos, į kurią stojame, gynybine politika, nuo kurios, verta priminti, priklauso ir ekonominės Lietuvos perspektyvos Briuselio koridoriuose ir kabinetuose.

Ir paskutinis dalykas. Kodėl nepaisoma visuomenės nuomonės, kuri, kaip rodo apklausos, aiškiai nepritaria tokioms misijoms, ypač tada, kai šalies viduje katastrofiškai stinga lėšų švietimui, sveikatos apsaugai, pagaliau ir žemės ūkiui. Šiame kontekste aš norėčiau dar kartą paklausti, ar krašto apsaugos ministras žino, kiek gyvybių, ypač jaunų gyvybių, būtų išsaugota Lietuvoje už tuos pačius 5 mln., jeigu jie būtų skirti ne karinei paramai Irake, o sergančių žmonių, ypač jaunų žmonių, gelbėjimui Lietuvoje? Kada pagaliau šie kraštą kuriantys, o ne jį alinantys rūpesčiai bus lygiai taip pat aktyviai ir principingai svarstomi mūsų parlamente? Kol nėra atsakymų į tokius klausimus, manau, būtų beatodairiška pritarti tokioms brangioms ir pavojingoms iniciatyvoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau Birutės. Kviečiu A.Vazbį. Ruošiasi J.Veselka. Tvarka yra labai paprasta. Viena nuomonė, po to kita nuomonė. Statutas tai leidžia. (Balsai salėje) Yra dar vienos frakcijos atstovas ir kaip frakcijos atstovas jis turi teisę kalbėti.

A.VAZBYS. Ačiū, posėdžio pirmininke, žinoma, už tokią galimybę, bet kažkaip nejauku, kad jūs sugebate išskaityti mano mintis ir iš anksto žinote nuomonę. Šiuo atveju…

PIRMININKAS. Jūs prognozuojamas žmogus, argi tai blogai.

A.VAZBYS. Ačiū už komplimentą. Taip, gerai. Aš norėčiau reaguoti į tai, kas jau buvo pasakyta, į tai, kas bus pasakyta, nes kiti po manęs užsirašę žmonės irgi prognozuojami, labai aiškiai tai buvo pasakyta per šio projekto pateikimo stadiją. Visų pirma keistas dalykas toks didelis susirūpinimas, kad mes neva silpniname savo poziciją regione, ypač Europos Sąjungos kontekste. Apskritai tokių pasvarstymų yra įvairiuose analitiniuose straipsniuose, kur mėginama priešinti Europos Sąjungą ir NATO. Aš noriu pasakyti, kad tai yra labai nerimta, ir tiek mano, tiek mano frakcijos požiūriu tokios priešstatos iš esmės yra dirbtinės. Lietuva dalyvauja ir dalyvaus abiejose struktūrose ir jos aktyvus dalyvavimas vienoje nėra pozicijų silpninimas kitoje.

Toliau, kai kalbama apie finansus, jaudinamasi, kad mums tai labai daug kainuos. Per pateikimo stadiją girdėjau, kai vienas valdančiosios daugumos veikėjas siūlė iki keturių sumažinti mūsų karių skaičių. Yra vienas formalus aspektas, kad tos lėšos yra skiriamos iš jau paskirtų mūsų gynybai lėšų, papildomų biudžeto asignavimų poreikio nėra. Kitas dalykas. Labai dviprasmiškai ir dviveidiškai skamba, kai žmogus prieš keletą savaičių inicijavo projektą, kuriuo paremiamos klestinčios naftos gamybos bendrovės. Problemų nėra, lėšų atsiranda. O kai iš jau skirtų lėšų, iš tų lėšų, kurias mes skiriame savo gynybai, panaudosime dalį jų Lietuvos tarptautinės pozicijos stiprinimui, yra dideli nuogąstavimai ir abejonės. Labai keista, kai virkaujama šia tema matant įvairias problemas. Žinoma, jų yra. Bet nauda iš Lietuvos dalyvavimo tose misijose, iš Lietuvos pozicijos apskritai Irako klausimu yra nepalyginti didesnė. Lietuva jau dabar yra tam tikra prasme lyderė kandidačių atžvilgiu, kandidačių į NATO atžvilgiu ir nauda bus ne tik politinė, bet ir ekonominė. Pagaliau tai stiprins pasididžiavimą mūsų valstybe, o tai yra neįkainojama, mano supratimu. Jei vėliau bus kalbama apie militarizmą, apie įvairius dalykus, turiu vėlgi atkreipti dėmesį, kad misija yra taikos stiprinimo ir palaikymo, ir atvirkščiai, jei jos nebūtų, Lietuva netiesiogiai prisidėtų prie nestabilumo tame regione ir visame pasaulyje. Šiuo požiūriu visi taikdariai ir pacifistai turėtų balsuoti už šį projektą.

Linkiu tiesiog sveiko proto, mažiau demagogijos ir sklandaus balsavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Veselką. Socialliberalų frakcijos vardu po to kalbės V.Stankevič. Prašom.

J.VESELKA. Ačiū. Man nuolat kyla klausimas, kodėl politiniam elitui vis norisi veltis į įvairius karinius konfliktus, kurie vadinasi taikdariškomis misijomis? Aš nežinau, ir Hitleris buvo taikdarys, ir Stalinas buvo taikdarys, ir Napoleonas buvo taikdarys, visi buvo taikdariai. Taigi tas taikdario pavadinimas kyla po to, kai jau kažkas užpuolamas ir įvyksta karas, o po to prasideda taikos tvirtinimas. Taigi kodėl mūsų elitas nori ten veltis? Tie norai kyla todėl, kad jie užmiršo, jog pati tauta yra Lietuvos valstybės suverenas ir tik pati tauta yra Lietuvos valstybės, jos nepriklausomybės garantas ir kiekvieno žmogaus laimės kalvis. Užsienis yra tik pagalbinė priemonė šiems Lietuvos tikslams įgyvendinti. Šitą politiniam elitui pamiršus, Lietuvos užsienio politika tapo politinio elito susireikšminimo priemone. Jiems tapo didžiausiu malonumu susitikus su kitų šalių politiniu elitu pasigirti, kad mes, elitas, kartu su jumis ir kaip to rezultatą asmeniškai patirti vos ne seksualinį malonumą, kai koks nors užsienietis juos pagiria, kokie jūs šaunuoliai ir kokia yra šauni Lietuva, kad sugeba dalyvauti visose tarptautinėse taikdariškose misijose, ko nei vokiečiai, nei prancūzai, nei kitos Europos valstybės, taip pat ir pačios Jungtinės Valstijos nedaro. Juos pagiria ir jie yra laimingi, o pati tauta paversta tik pigia darbo jėga ir priemone politiniam elitui puikuotis pačiais savimi užsieniečių akyse. Tačiau istorija patvirtina, kad joks užsienis, joks elitas negali išgelbėti ir apginti valstybės, jeigu tauta nėra savo valstybės suverenas, o tik pigi darbo jėga. Jūs atsiminkite keturiasdešimtuosius metus. Generolų buvo turbūt tiek pat kiek dabar. Majorų… Krašto biudžetas, jeigu tikėtume A.Buškevičiumi, siekia 40%, krašto apsaugai skiriame. Pasirašius visus susitarimus, ką diktavo Maskva, visas elitas, pasiraitęs kelnes, generolai, kurie važiavo mokytis, juos paskui uždarė, o kiti spruko iš Lietuvos. Nejaugi jūs nematote, kad ne elitas, ne generolai, ne saugumas užtikrins Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o būtent pats žmogus. Todėl visa Lietuvos politika – ir užsienio, ir vidaus, – jeigu mes norime istoriškai atsikratyti galutinio mūsų dalijimo ir persidalijimo, turi būti paversta tuo, kad kiekviena Lietuvos šeima, kiekvienas Lietuvos žmogus taptų Lietuvos tvirtove. O tokios tvirtovės pagrindinis dalykas yra žmonių užimtumas, gerovė ir rūpinimasis žmogumi. Jūs dabar, ponai, užmiršote lietuvį. Jums Lietuvos žmogus yra tik pigi darbo jėga, jūsų puikavimosi priemonė. Joks užsienis niekada neužtikrins.

Pasižiūrėkite, žemdirbiai visiškai teisėtai kelia reikalavimus. Jūs nenuvertinkite, kad 140 mln. prašo. Jie prašo: sutvarkykite kainodaros sistemą, supirkimo sistemą. Jeigu jūs šito nesugebate, atsiprašau, tada mums sumokėkite tai, ką mes prarandame. Policija nepatenkinta, kultūros darbuotojai nepatenkinti, švietimo darbuotojai nepatenkinti. Jūs dabar labai puikiai juos raminate: Europos Sąjunga duos pinigų, prasidės pinigų srautai ir bus geriau. Praeis metai, dveji, treji ir bus ta pati situacija. Tas socialinis nepasitenkinimas ugdo radikalizmą tautos viduje, o radikalizmas skatins terorizmą. Vadinasi, atsiranda socialinių maištų Lietuvoje pavojus. Nejaugi jūs norite, kad dėl to būtų pasiųstos tarptautinės taikdariškos pajėgos į Lietuvą ir vėl istorijos ratas suktųsi atgal? Jeigu pažiūrėtume gynybos požiūriu – 5 mln. Irakui. Nusipirkim ginklų už tuos 5 mln., tai bus iš tikrųjų bent simbolinis būdas pasipriešinti, jeigu kas. O dabar iššvaistysime, ir gerbiamasis L.Linkevičius, Prezidentas, premjeras galės labai didžiuotis susitikę su Džordžu Bušu, aišku, vokiečių ir prancūzų bus kitas požiūris.

Aš kategoriškai prieš ir noriu pabrėžti: rūpinkimės, kad kiekvienas Lietuvos žmogus, kiekviena šeima taptų Lietuvos nepriklausomybės bokštu. Sukūrus šią situaciją, būtų šveicariškas modelis. Tai vienintelis būdas, kad Lietuva istoriškai galų gale sukurtų sau nesugriaunamą nepriklausomybę, nesugriaunamą laisvę, stabilumą, ir ne ginklai, o pačių žmonių vienybė užtikrins amžiną klestėjimą. Galiu tai pasakyti drąsiai. Ir esu kategoriškai prieš tokį Lietuvos vėlimąsi į karinius konfliktus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar V.Stankevič – Socialliberalų frakcijos vardu. Prašom, kolega. Po to vėl kviesiu kolegą A.Kašėtą dėl pataisos.

V.STANKEVIČ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Socialliberalų frakcija svarstė šį nutarimą. Mes remiamės tokiais argumentais. Iš esmės mes jau Seime balsavome dėl mūsų karių ir medikų siuntimo į Persijos įlankos regioną. Kaip žinote, dabar 10 mūsų karių logistų ir 4 medikai jau tarnauja šiame regione. Šiandien mes turėtume apsispręsti tik dėl karių taikdarių skaičiaus padidinimo.

Antras argumentas. Mes taip pat remiamės rezoliucija Nr.1483, kuri neseniai priimta Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Jungtinės Tautos kviečia visus prisidėti prie Irako atstatymo ir tvarkos garantavimo Irake ir apskritai šiame regione. Noriu priminti, kad rezoliucija priimta vienbalsiai. Kaip žinote, balsavo 14 už ir niekas neprieštaravo.

Manome, kad toks apsisprendimas leis mūsų diplomatams ir verslininkams kur kas plačiau, efektyviau spręsti politinius ir ekonominius klausimus, kurie naudingi Lietuvai. Mes taip pat teigiamai vertiname Krašto apsaugos ministerijos parodytą lankstumą. Atsisakydami vienų misijų jie pasiūlė investuoti į politiškai kur kas svarbesnę Lietuvai dabartinę misiją. Manome, kad toks lankstumas yra pagirtinas, ir toliau tikimės, kad jūs dirbsite rodydami tokią iniciatyvą, o ne klausinėdami, iš kur paimti lėšų.

Baigdamas noriu pasakyti, kad Socialliberalų frakcija balsuos už šį nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą kviečiu į tribūną kolegą A.Kašėtą dėl pataisų. Prašom. Užsienio reikalų komiteto pataisos, man atrodo, realizuotos, bet yra kolegos E.Klumbio pataisa. Prašom.

A.KAŠĖTA. Kaip ir minėjau, komitetas vienbalsiai atmetė kolegos E.Klumbio pataisą.

PIRMININKAS. Prašom. Aš nematau kolegos E.Klumbio. Prašom. Kolega A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Pone posėdžio pirmininke, ar jums atrodo, kad pataisos, kurios yra demonstratyviai provokacinio pobūdžio ir turinio, privalo būti svarstomos plenariniame posėdyje?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, vis dėlto pasakykite trumpai drūtai. Aš atsakau kolegai A.Stasiškiui. Kokios pataisos yra, tokias ir turime nagrinėti, jeigu jos pateiktos nustatyta tvarka. O kaip mes jas įvertinsime, ar kiekvienas Seimo narys, ar visas Seimas, tai iš tikrųjų yra mūsų reikalas arba galų gale pareiga. Prašom. Pranešėjas pasakys.

A.KAŠĖTA. Aš trumpai priminsiu, kokia tai pataisa. Kolega E.Klumbys siūlo nutarimo pavadinime ir 1 straipsnyje po žodžio “tarptautinėje” įrašyti žodžius “okupacinio režimo įvedimo”. Atmetimo motyvas labai paprastas. Iš tikrųjų tai pasiūlymas, neturintis nieko bendro su elementaria logika. Lieka priminti tą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, apie kurią jau šiandien buvo kalbėta. Primenu kolegoms, kai buvo siunčiami medikai ir priimamas nuarimas dėl medikų siuntimo į Persijos įlanką, oponentų pagrindinis argumentas buvo Jungtinių Tautų naujos rezoliucijos nebuvimas. Šiuo atveju kaip tik yra rezoliucija, kuri buvo priimta šių metų gegužės 22 d. ir kurioje yra sveikinamos valstybės pastangos prisidėti prie taikos palaikymo misijos ir pritarimas šalių dalyvavimui saugumo pajėgose. Ir dar vienas momentas yra tas, jog tenai kalbama, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija prisiima valdžios funkcijas. Tam yra pritariama ir iš 15 Saugumo Tarybos narių 14 balsavo už, tik viena šalis, Libija, nedalyvavimo balsavime.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau paties autoriaus. Kolegos, kurie užsiregistravote kompiuteryje, dėl viso? Klausimas yra toks. Kadangi komiteto pozicija yra labai aiški, ar kas nors reikalauja balsuoti dėl kolegos E.Klumbio pataisos? Nereikia? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, prašom dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Vienas – už, vienas – prieš. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra labai madinga tokiais klausimais kalbėti prieš, nes tada būtinai parodys televizija. Turint omeny, kad po pusantrų metų Seimo rinkimai, gal ir bus naudos. Bet yra vienas “bet”. Mūsų žmonės kas mėnesį, kas metai darosi pilietiškesni ir pradeda suprasti, kur vyksta spekuliacija ir kur nuoširdus noras padėti žmonėms. Jeigu mes turime armiją, tai ji nuolat turi būti treniruojama, ir ta gera treniruotė yra būtent vykimas į tokias misijas. Žinoma, užduodamas klausimą per pateikimą ir komiteto posėdyje ministro paklausiau: ar neužsižais ministerija tomis misijomis? Buvo atsakyta, tai bus galima patikrinti, aš jaučiu, mūsų komitetas kontroliuos, kad būtų mažinama ten, kur tai nėra dabar aktualu. O jeigu Lietuva nori iš tikrųjų pakliūti tarp tų šalių, kurios dalyvaus ir išves savo verslo struktūras į tarptautinius vandenis, tai mes turime dalyvauti įvairiose misijose ir tik tada su mumis bus atitinkamai skaitomasi.

Viena spekuliacija, kurią reikia paneigti oficialiai, tai, kad šie pinigai gali tekti žemdirbiams ar kam nors kitam. Iš tikrųjų, ponai kolegos, gerai žinote, kad tai yra iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto, ir jie šitų pinigų už pieną tikrai nemokės, taigi čia nereikia spekuliuoti. Todėl aš siūlau pritarti, būti atsakingiems ir rinkėjams, ir piliečiams ir nespekuliuoti šiais klausimais. Jeigu mes, kaip šalis, nuspręsime nusiginkluoti, tada taip ir darykime, o jeigu turime armiją, ruoškime jaunimą. Ta armija turi būti pasirengusi ir dalyvauti tarptautinėse misijose. Ačiū. Siūlau priimti šitą sprendimą.

PIRMININKAS. Dabar kita nuomonė, po to – dar daktaras K.Bobelis, kadangi jis turėjo kalbėti Užsienio reikalų komiteto vardu. Bet pirma kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai tikrai ne mados klausimas, o principinis klausimas: vardan ko buvo apskritai įvykdyta tarptautinė operacija “Karas Irake”, koks to karo rezultatas ir kas dedasi ten dabar?

Pirma. Aš manau, kad karas, kuris įvyko, ir buvo nuverstas teisėtas valstybės vadovas… Deja, teisėtas, patinka tai mums ar ne, bet aš suprantu, kad teisėtas. Galbūt blogai kažką darė, taip, bet tai yra tautos ir valstybės vidaus reikalas. Jeigu taip vadovautumės, tai, matyt, kaimynus baltarusius greitai kažkas nuspręstų taip sutvarkyti.

Dabar motyvai, kurie buvo pateikti. Karinės gamyklos, laboratorijos. Kur tie įrodymai? Automobilis, kurio nuotrauka parodyta (ten buvo sunkvežimio), kad tai yra mobili karinė laboratorija. Kur cheminiai ir biologiniai ginklai? Jau keletas mėnesių ten vykdoma tarptautinė operacija, kariuomenė išnaršė visus galimus objektus. Pasirodo, net bunkerio nerado, kurį pirmą dieną neva subombardavo. Aš skaitau spaudą, žiūriu televiziją ir matau nuolatines antraštes: Irako liaudis nepatenkinta esančiu ten kariniu kontingentu, nekenčia, demonstruoja už tai, kad jie iš ten išvyktų, o mes siunčiame, remdamiesi argumentais, savo karius treniruoti svetimoje valstybėje. Arba dar daugiau – vadovaudamiesi merkantiliniu interesu, pasipelnyti, atstatyti prieš tai sugriautą šalį, atstatyti šalį, kuri neaišku vardan ko sugriauta. Kokia bus kita valstybė? Mūsų kaimynai baltarusiai, Rusija ar kita valstybė? Aš manau, kad yra principo klausimas, kaip mes žiūrime į pasaulio reikalų tvarkymą, kokiomis priemonėmis turi būti tvarkoma – derybomis ar karinėmis pajėgomis. Kas turi didesnę jėgą, tas įveda savo valdžią kurioje nori valstybėje.

Deja, negaliu pritarti šiam projektui. Manau, Lietuvai ten siųsti tokio dydžio kontingentą, būtent ne tik humanitarinę misiją, ne gydytojus, ne statybininkus… Negaliu pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar Užsienio reikalų komiteto vardu – K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū. Kolegos, labai teisingai kolega R.Šukys pasakė, kad tai yra principinis reikalas, bet tą principinį reikalą neteisingai interpretuoja. Mes jau beveik tapome Europos Sąjungos ir NATO nariais. Mes turime prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, atlikti tam tikrus darbus, jeigu norime būti tų organizacijų nariai. Lietuvai labai svarbu turėti draugų. Ir kas kitas, koks kitas pasaulio valdovas ar pasaulio vadas pasakė, kad kas bus Lietuvos priešas, tas bus ir mūsų valstybės priešas? Kitų tokių pareiškimų nėra. Jungtinės Amerikos Valstijos 50 metų gynė Lietuvos interesą ir šiandien joms reikia pagalbos, mūsų krašto pagalbos, dėl bendro pasaulio nuomonių skaičiaus. Vis daugiau pasaulio valstybių prisideda prie šios tikrai labai svarbios misijos, nes mes nė vienas nenorime, kad mūsų kraštą irgi vieną dieną terorizuotų teroristai, kaip tai vysta daugelyje pasaulio valstybių. Taigi aš negaliu suprasti mūsų tūpčiojimo. Jeigu mes padarėme vieną sprendimą, turime eiti toliau. Negalime, pusę kelio nuėję, sustoti ir bandyti eiti atgal, nes tada niekas nieko nesieks ir niekas mumis nepasitikės. Aš rekomenduoju, kad mes pritartume šiam nutarimui, jį paremtume.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke. Mielieji kolegos, mes turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo patikslintam nutarimo variantui. Prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 62, prieš – 10, susilaikė 3. Pritarta.

Gerbiamieji kolegos, yra Seimo Pirmininko siūlymas ir šį nutarimą nagrinėti ypatingos skubos tvarka ir dabar priimti. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Prašom. (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka? Prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 64. Pritarta. Mielieji kolegos, ar dar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? Prašom. A.Matulevičius. Prašyčiau labai trumpai. Gerai. Jeigu kolega A.Matulevičius sutinka, tada G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, sudėti taškus ant „i“ dėl kelių dalykų. Pirmas dalykas, ši misija yra pagal Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliuciją. Antras dalykas, tai yra taikdariška misija. Trečias dalykas, ten vyksta savanoriai. Aš dar kartą noriu pabrėžti – savanoriai. Dėl lėšų noriu dar kartą priminti, kad lėšas iš to paties biudžeto, atsisakydami kitų misijų… Krašto apsaugos ministerija atsisako kitų misijų: trečiosios rotacijos Afganistane, lėktuvo ir 10% naujų šauktinių. Pinigai yra iš ten, ir Seimas neplanavo tam iš anksto, bet randa įvykdyti tiems užsienio politikos tikslams, apie kuriuos jau kalbėjo kiti kalbėtojai. Taigi aš manau, kad šį kartą reikia balsuoti už.

PIRMININKAS. M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, man iš tikrųjų įdomu stebėti visą pokalbį, kai į tokius žodžius įvelkama esmė, iš kurios nieko nelieka. Čia aš girdėjau, kad NATO buvo ne agresija. Tai kas galų gale buvo? Pirmiausia sugriauna šalį, nužodo tūkstančius žmonių ir po to atstato. Atstato ne tie patys žmonės, bet agresoriaus statytinis… bando šį tą daryti, atstatyti šalį. Tai kas čia, jeigu ne agresija? Tai kas tada yra agresija, mielieji ponai?

Žinoma, dėl šitų reikalų rimtai kalbėti nelabai išeina, nes yra bendra partijos vadukų suformuota nuomonė ir balsuoja taip, kaip yra pasakyta. Bet baigdamas aš tik tiek galiu pasakyti: nelabai seniai mes labai sėkmingai eksportavome kiaulieną ir gerai uždirbome, dabar eksportuojame žmogieną ir už tai patys primokame. Aš – griežtai prieš prieš tokius siuntimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Andriukaitis. Prašom, kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, nepriklausau tiems partijos vadukams ir tiems, kurie anais laikais tylėjo, kai žmonės buvo siunčiami į Afganistaną. Priklausau žmonėms, kurie turi savo nuomonę ir ją gali pareikšti. Iš tikro Lietuvai kaip tarptautinės bendrijos narei ateityje teks spręsti bendros užsienio ir saugumo politikos klausimus. Stebėdamas Jungtinių Valstijų sprendimą pradėti karą Irake tikrai kritikavau, sakydamas, kad turėjo būti Jungtinių Tautų Saugumo tarybos sprendimas. Europos Sąjungoje buvo labai karštos diskusijos dėl tų žingsnių ir nuomonės išsiskyrė. Net ir NATO šalių, net ir Europos Sąjungos šalių. Taigi iš tikro manau, kad karas Irake yra rimta pamoka, ir čia pritariu ponui R.Šukiui, kad to karo pagrindimas yra labai problematiškas. Tačiau pokarinis Irakas vėl demonstruoja kitokią tarptautinę situaciją. Pirmą kartą Jungtinės Tautos, Jungtinių Tautų Saugumo taryba balsavo ir vieningai, vienai šaliai susilaikius, priėmė rezoliuciją dėl tolesnių dalykų. Lietuva yra Jungtinių Tautų narė. Europos Sąjungos šalių narių pozicija dėl pokarinio Irako sureguliavimo krizės yra panaši ir einanti ta kryptimi.

Taigi, kolegos, manau, kad mes – šalis, jau vieną kartą prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus, nesvarbu, kaip jie buvo kritikuoti, turėtume nuosekliai tęsti tuos savo įsipareigojimus ir juos vykdyti. Todėl manau, kad šį nutarimą reikia priimti. Kas kita, kad diskusijos dėl nutarimo dar kartą demonstruoja spragą. Seimas iš tikrųjų svarsto užsienio politikos klausimus ir Krašto apsaugos ministerija, ir kiti tai turi žinoti, ne tik Valstybės gynimo taryba. Todėl Seime reikia dažniau diskutuoti ir rengti debatus dėl užsienio politikos klausimų. Ir gynybos, ir krašto apsaugos, ir kitais klausimais. Aš raginu kalbėti ir dėl Konvento dalykų, todėl siūlau tęsti gerą debatų praktiką, o dabar paremti šį Seimo nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Labai trumpai. Kai vaiko teisių ir šeimos gynėja nori siųsti karius, tai man apskritai tampa nesuprantama. turbūt ta vaiko teisių ir šeimos gynėja nežino, kas dedasi Lietuvoje su vaikais, kiek jų nelanko mokyklų, kiek gyvena skurde, o jai malonu pasiųsti į Iraką.

Toliau. Labai daug kalba, kad Jungtinių Tautų Saugumo taryba vienbalsiai, atrodo, Sirijai nedalyvaujant, priėmė tą rezoliuciją. Bet jūs žinote, kad lenkai yra lenkai, jie pakvietė dalyvauti ir vokiečius. Ir vokiečiai aiškiai pasakė: nein, danke schön. O lietuviai lia lia lia ir nubėgo.

Aš dar kartą kartoju savo poziciją: bent tie, kurie suvokėte, kad tai iš tikrųjų buvo agresija, ir agresorius nori prisidengti tarptautinės bendrijos skaičiumi, arba susilaikykite, arba nebalsuokite, arba išeikite iš salės.

PIRMININKAS. Ačiū ir už šį pasiūlymą. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, būkite malonus.

A.GRICIUS. Taip, dėkui, gerbiamasis pirmininke. Fiksuokite laiką. Mūsų frakcijos narys R.Šukys šioje salėje išsakė savo nuomonę, kurią aš labai gerbiu, bet, kiek man žinoma, tai yra jo asmeninė nuomonė. Liberalų frakcija, norėčiau tai pabrėžti, iš esmės pritaria šiam sprendimui ir Liberalų frakcija, atsiprašau, Jungtinė ir liberalų frakcija balsuos už. Tai pirma, ką norėjau pasakyti.

Kitas dalykas, kaip visada tokiais sunkiais momentais matau kairėje salės pusėje gretų praretėjimą. Aš matau ekrane, kaip buvo pritarta po svarstymo. Man atrodo, vis tiek valdančioji dauguma, tiksliau, Socialdemokratų frakcija turėtų aktyviau dalyvauti priimant tokius sprendimus.

Baigdamas aš norėčiau pasakyti štai ką. Šiandien pas mus apsilankė NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas Duglas Beroiteris, kuris pasakė mums kalbą. prieš tai vykusiame susitikime su Seimo Pirmininku jis pabrėžė ypač svarbų Lietuvos įnašą dalyvaujant akcijose Balkanuose ir mūsų karių dalyvavimą Afganistane. Šiuo metu, kaip jūs žinote, prieš artėjantį aštuoniukės susitikimą, kuriame ir Žakas Širakas, ir Gerhardas Šrioderis, ir Džordžas Bušas kalbės apie ateities problemas pasaulyje, kovą su terorizmu, yra ieškoma sutarimo ir konsensuso, ir tas įvykęs skylimas iš dalies dėl Irako, kuris buvo tarp Europos ir Amerikos, mažėja ir, mano nuomone, artimiausiu metu bus išspręstas.

Turėkime omenyje, kad mūsų tikrai draugiška kaimyninė valstybė Lenkija dalyvaus tuose veiksmuose, taip pat ir Danija, kuri viena iš pirmųjų padėjo mums kurti mūsų ginkluotąsias pajėgas, be to, ir kitos kaimyninės šalys prisidės prie tvarkos palaikymo ir teisėtos Irako vyriausybės sukūrimo. Aš manau, kad mes, kaip valstybė, norinti dalyvauti tarptautinėse organizacijose, negalime būti vien tik saugumo vartotojai. Mes turime pagal savo išgales įnešti tam tikrą indėlį, kad būtume gerbiami šių organizacijų nariai.

Dar kartą kviečiu visus Seimo narius, esančius salėje, jeigu kas gali, būtinai palaikyti šį nutarimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu kreiptis į kolegą A.Kašėtą, nes jis jau pateikė. Ar taupydami laiką galime atsisakyti? Ačiū. Mielieji kolegos, prašom susikaupti. Seimo Pirmininkas siūlo spręsti ypatingos skubos tvarka. Pritariame? Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione”. Balsavimas pradėtas.

Už – 61, prieš – 10 ir 2 Seimo nariai susilaikė. Nutarimas priimtas. Dėkoju, kolegos.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2537(3*) (priėmimas)

Dabar grįžtame į šiek tiek ankstesnę mūsų posėdžio dalį. Mums liko nepriimti du nedideli įstatymai. Aš pirma kviečiu spręsti darbotvarkės 5 punktą. Atrodo, pataisų ten nėra. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2537(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu V.Fiodorov. Prašom į tribūną. Pirmiausia prašom referuoti, ar yra kokių pataisų.

V.FIODOROV. Po svarstymo jokių pataisų ir pasiūlymų nebuvo gauta, taigi galime pradėti įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad mes galime iš karto priiminėti pastraipsniui.

1 straipsnis. Bazinio įstatymo 3 straipsnio keitimas. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.

2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 36 straipsnio keitimas. Galime priimti? Priimta.

Visas pirmasis skirsnis priimtas. Antrajame skirsnyje 1 straipsnis, arba kito įstatymo, bazinio įstatymo 23 straipsnio keitimas. Galime priimti? Priimta.

Ir trečiasis skirsnis, kurio visa esmė, kad šis įstatymas taikomas nuo 2000 metų sausio 1 dienos. Sutinkame? Ačiū. Priimta.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Niekas nenori, tada kviečiu registruotis ir balsuoti. Balsuojame, ar priimame Nelaimingų atsitikimų darbe ir žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo projektą. Prašom balsuoti.

63 – už ir 2 susilaikė. Įstatymas priimtas. Ačiū.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2112A(2*) (priėmimas)

Dabar, atrodo, irgi nesunkus turėtų būti ir darbotvarkės 4 punktas, t.y. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2112. Priėmimo stadija. Pranešėjas – G.Šivickas Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas gavo Teisės departamento išvadas. Tai yra dvi pastabos ir mes joms abiem pritarėme. Pirmoji dėl techninio aiškumo. Antroji – dėl datos įsigaliojimo yra pateiktas pasiūlymas. Taigi yra trys pasiūlymai. V.Martišausko pasiūlymui pritarta, V.Greičiūno pasiūlymui nepritarta. Visi komiteto nariai susilaikė. Mano pasiūlymui dėl datos yra pritarta. Taigi siūloma priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė. Pirmas dalykas, ar yra 29 remiantys Seimo nariai, ar reikia dabar specialiai mums balsuoti? Yra. Nereikia. Dėl visų pataisų.

G.ŠIVICKAS. Atsiprašau. V.Greičiūno pasiūlymui yra nepritarta.

PIRMININKAS. Gerai. Manykime, kad dėl visų yra 29. O dėl tų, kuriems nepritarta, balsuosime. Kolegos V.Martišausko pasiūlymui komitetas pritarė.

G.ŠIVICKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar reikalauja kas balsuoti? Ne. Kolegos G.Šivicko pataisa dėl įsigaliojimo datos. Komitetas pritarė. Ar reikalauja kas balsuoti? Ačiū. Tada kolegos V.Greičiūno. Gal jis pats referuotų siūlymo esmę. Kolega V.Greičiūnas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, kaip žinome, įstatymas, kurio 2001 metais buvo padaryta pataisa, valstybei kainavo beveik 10 mln. litų papildomų išlaidų. Juk tuos pinigus buvo galima surinkti ir nereikėtų naudoti valstybės biudžeto, skirto Kelių fondui. Todėl mano pataisa, kurią pateikiau (Seimo Ekonomikos komitetas pritarė vienbalsiai, kaip girdėjote, Biudžeto ir finansų komitetas nebalsavo: nei pritarė, nei nepritarė, visi susilaikė), manau, verta dėmesio. Mano siūlymas yra, kad būtų apmokestintas Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijų transportas, keliamas per Kuršių marias, per Klaipėdos uosto akvatoriją į Kuršių neriją, kad mokėtų kaip ir visi. Kitas mano pasiūlymas, kad nebūtų taikomos lengvatos įregistravusių buveinę juridinių asmenų darbuotojams ir jų transporto priemonėms. Visiškai yra nepriimtina, kad būtų keliama veltui. Sutikčiau su kolegos V.Stankevičiaus pasiūlymu, kad būtų galima padaryti išimtį ne transporto priemonėms, bet šių juridinių asmenų darbuotojams.

Todėl kviečiu Seimo narius palaikyti mano pataisą, kurią, dar kartą sakau, Ekonomikos komitetas parėmė vienbalsiai, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nebalsavo nei už, nei prieš, jie susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Matyt, kolegė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu priminti, kad kai buvo svarstomos pagrindinės pataisos ir iškilo šis klausimas, Ekonomikos komitetas iš karto vienbalsiai pasisakė prieš sprendimą, kuris tada buvo priimtas Seime. Visiškai pasitvirtino mūsų nuogąstavimai. Todėl labai prašau atkreipti dėmesį į mūsų siūlymus, priimtus rimtai apsvarsčius ekonomines pasekmes, kurių gali būti priėmus siūlomą sprendimą. Jeigu juridiniai asmenys transporto priemones tik dėl to turėtų vežti nemokamai, kad jie ten turi registruotą buveinę, puikiai žinote, kad buveinė apskritai neturi būti veikimo objektas. Gali būti tiesiog registracija toje vietoje, ir vien todėl galima registruoti.

Antras dalykas. Tai bus žmonės, kurių dauguma užsiima vienokiu ar kitokiu verslu, iš kurio gauna pelną. Užuot parėmę tuos, kurie dėl vienų ar kitų aplinkybių… kurie gyvena Neringoje, kuriems dėl to susidaro ypatinga situacija, mes čia remiame vieną dalį verslo. Dar kartą noriu priminti, kad iš tiesų šiuo atveju mes taisome buvusį blogą sprendimą. Nepriimkime dar vieno blogo sprendimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, kita nuomonė – kolega R.Palaitis. Prašom. R.Palaitis.

R.PALAITIS. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, aš sutinku su ponios Sigitos teiginiais, kad šis įstatymas buvo klaida, bet visiškai nesutinku su V.Greičiūno pataisa, kad ji taiso šią klaidą. V.Greičiūno pataisa konkrečiai sako, kad nereikia leisti transportą įmonių, kurių buveinė įregistruota Neringoje, nemokamai kelti per Kuršių marias. Bet pažiūrėkime, kas išeina. Neringos gyventojas gali nemokamai keltis, tačiau jeigu tas pats Neringos gyventojas įregistruoja įmonę Neringoje ir ta įmonė turi mašiną, šios mašinos jau negalima nemokamai kelti keltu. Pirma.

Antra. Jeigu bus pritarta V.Greičiūno pataisai, visų įmonių, kurios registruotos Neringoje ir aprūpina Neringą tiek maistu, tiek kitomis prekėmis, gerokai pabrangs ekonominė veikla. Vadinasi, pabrangs maisto prekės ir kitos paslaugos Kuršių nerijoje. Mano supratimu, tokiam įstatymo projektui, kokį dabar pateikė Vyriausybė, mes tikrai galime pritarti, o V.Greičiūno pataisai nebūtina pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėtume apsispręsti, ar pritariame kolegos V.Greičiūno pataisai, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom registruotis ir balsuoti.

39 – už, prieš – 11, 13 susilaikė. Pataisai pritarta.

Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymas iš esmės – vienas straipsnis, kitas yra dėl įsigaliojimo, ar nori kas kalbėti dėl 1 straipsnio, arba bazinio įstatymo 11 straipsnio pakeitimo? Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis – įsigaliojimas nuo liepos 1 dienos. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Tada prašom dėl viso įstatymo. Ar nori kas kalbėti, ar galime iškart balsuoti? Galime balsuoti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 64.

Už – 57, prieš – 1, 5 susilaikė. Įstatymas priimtas. Ačiū.

Kolega V.Greičiūnas. Kviečiu pirmininkauti kolegą G.Steponavičių. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš dėkoju jums už supratimą, nes mes būtume padarę esminę klaidą. Eiliniai piliečiai mokėtų pinigus, o verslininkas nemokėtų. Toks sprendimas būtų, aišku, Lietuvos žmonių nenaudai. Taigi ačiū už palaikymą.

PIRMININKAS. Toliau pirmininkauja G.Steponavičius.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2601 (pateikimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, liko pora minučių iki Vyriausybės valandos. Būtų siūlymas išspręsti vieną formalų, bet būtiną klausimą tam, kad Seimo darbas būtų efektyvesnis. Pirmas rezervinis klausimas dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo. Aš prašau Č.Juršėną pateikti klausimą ir tikiuosi jūsų supratimo jį išsprendžiant operatyviai.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos. Klausimas yra susijęs su tuo, kad paskutiniu metu įvyko pasikeitimų frakcijose. Todėl, suprantama, kitaip išsidėstė žmonės komitetuose ir juos atitinkamai turi pavaduoti kiti Seimo nariai.

Nutarimas yra parengtas atsižvelgus į frakcijų pasiūlymus, bet įvyko kai kurių papildomų pasikeitimų, todėl aš siūlau šiandien tik pritarti pateikimui, kad būtų galima papildomai paderinus, patikslinus antradienį arba ketvirtadienį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis yra G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, Europos reikalų komitete G.Dalinkevičių pavaduoja G.Jakavonis ir V.Fiodorov. Mano nuomone, ne tos frakcijos. Čia tikriausiai nebuvo pastebėta.

Č.JURŠĖNAS. Pataisysime. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. V.Fiodorov. Prašom.

V.FIODOROV. Norėčiau pridurti, kad ir J.Narvilienę pavaduoja K.Prunskienė. Irgi reikėtų pataisyti.

Č.JURŠĖNAS. Iki galo neišbraukėme. Pataisysime. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar jūs sutiktumėte, kad mes po pateikimo pritariame, o antradienį patobulintas variantas bus pateiktas priimti.

Č.JURŠĖNAS. Gal geriau ketvirtadienį?

PIRMININKAS. Galbūt ketvirtadienį. Gerbiamasis pranešėjau, sutinkate su tuo?

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Ar kolega J.Veselka dar nori kalbėti? Gerai. Ačiū. Numatomas priėmimas būtų kitą ketvirtadienį, po savaitės.

Gerbiamieji kolegos, netrukus pradėsime Vyriausybės valandą, kai tik sulauksime gausesnio būrio ministrų tribūnoje.

Gerbiamieji kolegos, iš anksto turėjo būti užregistruoti Seimo nariai, bet, regis, technika paveda. Prašom registruotis tuos, kurie pageidaujate, ir Statuto numatyta tvarka suteiksime žodį.

Vyriausybės valanda

Pradedame Vyriausybės valandą. Malonu pasveikinti Ministrą Pirmininką ir ministrus, ministres, atvykusius į Vyriausybės valandą. Pradedame, kaip numato Statutas, nuo opozicinių frakcijų pagal jų dydį. Taigi Jungtinė ir liberalų frakcija. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi A.Kubilius.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, klausimas bus finansų ministrei. Pastarojo laikotarpio aktualija yra žemdirbių reikalavimai, ir dauguma jų yra teisėti. Mes norėtume žinoti, kokios apimties yra numatoma valstybės parama pieno tiekėjams. Nes tie skaičiai, kuriais operuojama spaudoje, ir tie, kurie sklinda iš tribūnų, yra labai skirtingi. Vienu atveju buvo kalbama apie 52 mln., kitu atveju – apie 102, trečias skaičius atsirado 80. Žinant dabartinę finansinę padėtį ir tai, kad biudžeto pajamų planas nėra galutinai vykdomas, klausimas būtų finansų ministrei. Kokia dabartiniu metu yra Vyriausybės pozicija? Iš kokių šaltinių numatoma, jeigu numatoma, pagelbėti pienininkams spręsti jų problemas? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerai. Ačiū už klausimą. Iš tiesų Vyriausybės principas yra toks. Kol kas nekalbame apie sumas, kalbame apie principą. Principas yra užtikrinti praeitų metų pajamų lygį, t.y. kompensuoti praradimus dėl įvairių priežasčių šiemet. Kiek tiksliai, šiuo metu deramės su perdirbėjais. Galutinė suma bus pateikta Vyriausybės posėdyje. Šiuo metu mano žmonės derasi su perdirbėjais. Galutinį variantą pateiksime pirmadienį. Principas yra toks, kad pieno sektoriuje dirbantys žmonės neprarastų pajamų, palyginti su pernai metais.

K.GLAVECKAS. Ministre, dar šaltiniai?

D.GRYBAUSKAITĖ. Šaltiniai? Prašom. Skolos aptarnavimo dalis, nes dėl valiutų kurso pasikeitimo šiek tiek taupome ir skoloms aptarnauti, taip pat iš kai kurių įstaigų investicinių programų dėl palūkanų taupymo ir greičiausiai skolinsimės iš SAPARD tai, kas rezervuota, ir sugrąžinsime kitąmet.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kubilius. Ruošiasi J.Sabatauskas.

A.KUBILIUS. Norėčiau užduoti klausimą irgi finansų ministrei ir kartu premjerui šiek tiek pratęsdamas tą patį, ką klausė profesorius K.Glaveckas, tai yra apie vis labiau atsiliekančios provincijos vargus ir rūpesčius. Jūs turbūt žinote, gerbiamieji ministrai ir Vyriausybės vadovai, kad pagal Statistikos departamento duomenis per paskutiniuosius penkerius metus skirtumas tarp vidutinių algų, gaunamų Tauragės apskrityje ir Vilniaus mieste, padidėjo dvigubai. Kol kas tos tendencijos, kad Vilnius bėga į priekį, o provincija atsilieka, niekaip nėra sustabdomos. Europoje tokias problemas sprendžia per struktūrinius fondus.

Tačiau atsirandančios tradicijos ir atsirandančios tendencijos rodo, kad tie pinigai, Europos paramos pinigai, taip pat koncentruojami ten, kur verslas jau ir taip labiausiai išplėtotas. Sakysime, SAPARD lėšos geriausiai ir daugiausia panaudojamos Kauno apskrityje, kurioje ir taip stiprūs ūkiai, ir Panevėžio apskrityje. Norėčiau jūsų paklausti. Kokia perspektyva, kokius realius instrumentus, rengiant bendrą programavimo dokumentą, rengiant regioninės politikos projektus…

PIRMININKAS. Minutė laiko.

A.KUBILIUS. Aš baigiu. Kokius realius instrumentus galime matyti Vyriausybės veikloje ir ko gali tikėtis atsiliekantys regionai, kad struktūrinė parama nesusikoncentruos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o nustatyta jos dalis atiteks ir atsiliekantiems regionams?

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerai. Dėkoju už klausimą. Kaip žinote, bendrasis programavimo dokumentas taip pat turi regioninės politikos aspektą. Jame apie 25% visų fondų orientuota į šiuos tikslus. Iš jų ypač Socialinis fondas bus orientuotas į darbo vietų kūrimą, perkvalifikavimą ir t.t. Taigi yra du fondai. Vienas yra Regioninės plėtros, kitas – Socialinis fondas iš struktūrinių dalies. Pastarasis bus naudojamas regioniniams skirtumams mažinti. Vyriausybės nutarimas taip pat buvo prieš mėnesį priimtas, jį teikė Vidaus reikalų ministerija. Ten buvo nuspręsta dėl kriterijų. Kai teritorija yra mažiau išvystyta, yra įvedami keturi rodikliai, tarp jų ekonominės, finansinės, socialinės plėtros lygis. Jeigu tie visi keturi rodikliai sudaro koncentruotą kiekį viename ar kitame regione, tai tam regionui būsime priversti pagal savo nutarimą skirti atitinkamais socialines ir infrastruktūrines lėšas.

Kiekviena žinyba, iš jų už regioninę plėtrą atsakinga VRM, o už smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą atsakingi Ūkio ministerijos padaliniai, taip pat turi užduotį padėti tiems regionams, kurie patys nesugeba, parengti atitinkamus projektus, kad būtų galima paimti tas lėšas. Tai iš pradžių tiek. Realios lėšos, realūs pinigai geriausiu atveju ateis tik 2005 metais, o darbai prie projektų vyksta dabar ir vyks 2004 metais.

A.M.BRAZAUSKAS. Norčiau šiek tiek papildyti tai, ką pasakė ministrė. Reikia atsiminti, kad atsilikimas, kuris būdingas, Lietuvoje yra dešimtmečių. Turbūt vargu ar mes rasime tokią šalį kur nors netoli, kad būtų absoliučiai vienodos pajamos visos teritorijos, jeigu žiūrėtume bendrai. Be abejo, išlyginimo reikia, todėl bus dedama daug pastangų. Šalia tų, kurias paminėjo ministrė, norėčiau pasakyti, kad kai kurių žemės ūkio sektorių finansavimas taip pat daugiausia teks toms apskritims, tiems regionams, kurie šiandien turi žemas charakteristikas, sakyčiau, ir socialinės plėtros, ir makroekonomikos. Vis dėlto per 30% iš Europos Sąjungos visų lėšų, kurios numatytos per trejus metus, atitenka daugiausia tiems rajonams, toms apskritims, kurių didelę dalį struktūros sudaro žemės ūkio gamyba.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J.Sabatauskas. Ruošias K.Prunskienė.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus bendras finansų ministrei ir vidaus reikalų ministrui. Pilietis nubaustas administracine bauda, tarkime, policijos pareigūno, turi sumokėti baudą į biudžetą. Jis sumoka į biudžetą ir pagal policijos pareigūno žodinį nurodymą turi pranešti, ne tik pranešti, jis turi nunešti baudos sumokėjimo kvitą į tą policijos įstaigą, kuri jį baudė. Priešingu atveju, jo byla perduodama antstoliams. Antstoliai iš karto suranda sąskaitą banke, ją areštuoja ir dažnas pilietis patiria nepatogumų. Jeigu būtų nepatogumai tik Lietuvoje, tai tuščia jo. Bet dažnas, užsienyje nuvažiavęs, tarkim, turi prisipilti benzino ar susimokėti už kitas paslaugas ir staiga sužino, kad jo kortelė blokuojama. Tačiau jokiame įstatyme nėra nurodymo, kad jis turi pranešti ar nunešti kvitą. Kiek aš žinau, yra numatyta sukurti informacinę sistemą, kad nereikėtų piliečiui lakstyti. Jis juk sumokėjo baudą į biudžetą. Kodėl jis turi tą daryti, nešti tą kvitą? Ar nėra ir kodėl iki šiol nėra informacinės sistemos, kad ta informacija pasiektų pareigūnus, kurie baudė iš Mokesčių inspekcijos?

D.GRYBAUSKAITĖ. Tikiuosi, kad Vidaus reikalų ministerija, galbūt net Teisingumo ministerija atsakys, nes procedūros, kaip jau paskui policija elgiasi, aš nežinau. O informacinė sistema Mokesčių inspekcijoje yra, prie jos gali prisijungti visos operatyvinės žinybos. Tam yra duoti leidimai, tokia sistema jau pradėjo veikti prieš kelis mėnesius. Dabar norėčiau, kad atsakytų vidaus reikalų ministras, ar jie naudojasi ta duomenų baze, ar ne.

V.BULOVAS. Aš papildydamas atsakymą norėčiau pridėti, kad, deja, kol kas ta sistema mes nesinaudojame. Bijau, kad šiais metais mes vargu ar galėsim naudotis, nes tokiems tikslams neturim finansavimo. Nebent jeigu tai nepareikalautų didelių papildomų išlaidų, aš dabar negaliu pasakyti. Bet mūsų ministerijos informacinės sistemos pertvarka prasidės tiktai nuo 2004 m. sausio. Taigi aš jums negaliu atsakyti, ar mes tikrai šiais metais tą galėsim ištaisyti. Kitais metais – tikrai.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas skirtas finansų ministrei ir žemės ūkio ministrui, kurio nematau. Tai, ką mes išgirdome apie sprendimą, galimą ar rengiamą sprendimą žemės ūkio atžvilgiu, iš esmės yra ėjimas paskui procesą arba pelenų žarstymas, nes problema seniai pernokusi. Aš norėčiau paklausti, kokias prevencines priemones ketinate taikyti, kad reikalai nesikomplikuotų, nes nenormalūs ūkiniai santykiai suformavo situaciją, kai kaštų ir pajamų pasiskirstymas pagal technologines grandis žemės ūkis–perdirbimas–prekyba, tiesą sakant, yra labai neproporcingas žemdirbių nenaudai. Tai yra problema, į kurią Europos Sąjungoje įsiterpia valstybės reguliavimo sistema. Mes Lietuvoje tokių tradicijų, deja, nesuformavom naiviai įsivaizduodami, kad tai turi padaryti rinka. Rinka kartais padaro deformacijas, kai rinkos partneriai nėra lygaus svorio, skirtingo kalibro, kitaip tariant. Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Pastabos labai taiklios. Dabar jau turbūt ne Finansų ministerijos, o Vyriausybės sprendimų vardu kalbėsiu. Iš tiesų mes įsikišome į procesą, paprašėme, kad Žemės ūkio ministerija būtinai peržiūrėtų savo politiką dėl tipinių sutarčių, nes buvo parengtos tiktai pavyzdinės, ir pamatėme, kad labai daug perdirbėjų piktnaudžiavimų žemdirbių atžvilgiu. Šiuo metu yra ir pirmadienį Vyriausybė galutinai apsispręs rekomenduoti pasirašyti tipinę sutartį, taip pat pieno supirkimo taisykles, kurios turės būti nediskriminacinės, taip pat ir garantuojančios pieno kokybę, t.y. abiejų partnerių atžvilgiu bus griežtesnės, ir pieno tiekėjų, ir perdirbėjų. Vyriausybė dabar kontroliuos, kaip Žemės ūkio ministerija atlieka visas šias priemones. Jūs visiškai teisi dėl intervencinių supirkimų ir prevencijos. Tokią sistemą Žemės ūkio ministerijai yra liepta parengti kartu su Žemės ūkio institutu. Jie rengia gaires ir nuo gegužės mėnesio mes pradėsime taikyti europinę sistemą. Ji bus pagrįsta europiniu finansavimu ir galimybe padėti subsidijuoti eksportą, ko Lietuva šiuo metu negali. Dabar naudoti intervencinius pirkimus be eksporto subsidijų yra absoliučiai nepakeliama našta, nes Lietuva negali subsidijuoti eksporto. Taigi mes galime kol kas, deja, tęsti nelabai efektyvią tiesioginių išmokų sistemą, bet nuo kitų metų gegužės mėnesio mes pradėsime taikyti, tikiuosi, kad Žemės ūkio ministerija sugebės laiku pasirengti įdiegti, intervencinę europinę sistemą, nors, kaip žinote, pinigai intervenciniams pirkimams bei subsidijoms ateis tiktai 2004 m. pačioje pabaigoje geriausiu atveju, o greičiausiai – 2005 m., nes pieno supirkimo sektoriuje metai prasidės tik nuo spalio 15 d., t.y. tik tuomet, kai mes galėsime surinkti paraiškas ir pradėti daryti mokėjimus. Tik nuo spalio 15 d.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Poplavski. Ruošiasi I.Degutienė.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turiu klausimą gerbiamajai finansų ministrei, daug jai klausimų šiandien. Gerbiamoji ministre, mane domina klausimas dėl visuotinio pajamų deklaravimo. Man teko lankytis Vilniaus miesto mokesčių inspekcijoje ir buvau šokiruotas esamos tvarkos dėl pajamų deklaravimo apdorojimo. Vis dėlto artėja laikas, kada bus visuotinis pajamų deklaravimas, privalomas visiems gyventojams, bet šnekant su Vilniaus miesto mokesčių inspekcijos vadovybe išaiškėjo, kad visiškai nėra sąlygų įgyvendinti šį sumanymą. Nėra duomenų apdorojimo, dėžės pilnos neapdorotos medžiagos. Kaip bus išspręstas klausimas dėl duomenų apdorojimo ir galbūt pagrindinio tikslo išaiškinant pažeidimus šioje srityje?

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū. Klausimas labai aktualus. Aš gal prieš gerą savaitę pati išgirdau vieno Vilniaus mokesčių inspekcijos vadovų per radiją pareiškimą, kad jie galbūt nespės ir t.t. Tai mane taip pat labai nustebino. Mes tuoj pat susisiekėme su vadovybe ir su ponia Violeta Latviene. Yra priemonių planas. Tą planą turi vykdyti visi teritoriniai padaliniai. Visiškai pakankamai pinigų buvo numatyta ir pernai, ir šiemet, kad kompiuterizuotų ir sutvarkytų duomenų bazes. Šitas apsileidimas, kuriuo kai kurie pareigūnai mėgina prisidengti, kad jie nespės, kai įstatymas yra priimtas prieš metus ir jie turi pusantrų metų pasirengti, visiškai nebus toleruojamas.

A.POPLAVSKI. Gerbiamoji ministre, mano žmonos deklaracija… Aš manau, kad ponas A.Salamakinas už tai manęs nepakars.

PIRMININKAS. Gerai. Dauguma klausimų, taip jau sutampa, ministrei D.Grybauskaitei. Kolegos, kviesčiau taip pat ir kitiems ministrams klausimų užduoti. Klausia I.Degutienė, ruošiasi V.Saulis.

I.DEGUTIENĖ. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministrą, bet būtų įdomu išgirsti šiuo klausimu, kurį pateiksiu, ir gerbiamojo premjero nuomonę. Vakar Vyriausybėje buvo svarstomas ir pritarta Lyties pakeitimo įstatymui. Iš tiesų norėčiau paklausti, ar tai šiandien yra viena iš svarbiausių sveikatos apsaugos problemų? Kartu kyla tokių abejonių, ar tai tik visuomenės dėmesio nukreipimas nuo rimtų problemų, kurios šiandien yra sveikatos apsaugos srityje. Juk jūs puikiai žinote, kad šiuo klausimu tikrai labai kontroversiška visuomenės nuomonė. Mes vėl galėsime ilgai diskutuoti, gerai tai ar blogai, ypač po to, kai vakar buvo pasakyta, kad yra tiktai keletas dešimčių žmonių, kurie norėtų būtent tą padaryti. Tikrai būtų labai malonu, iš anksto dėkoju už atsakymą.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Iš tikrųjų klausimas yra labai kontroversiškas ir sudėtingas. Šio įstatymo projekto rengimas praėjo gana ilgą laiką ir diskusijas. Bet priežastis, dėl ko Sveikatos ministerija, Vyriausybė teikia Seimui šį įstatymo projektą, yra tai, kad jūs, mes Seime nusprendėme ir priėmėme naują Civilinį kodeksą, kuriame yra aiškiai pasakyta, kad Lietuvos piliečiai turi tokią teisę ir šių operacijų tvarka turi būti reglamentuota atskiru įstatymu. Mes, Vyriausybėje būdami pareigingi, vykdom Seimo pavedimus ir pateikiame jūsų teismui įstatymo projektą, o jūs nuspręsite, koks turi būti galutinis jo variantas. Linkime jums sėkmės.

A.M.BRAZAUSKAS. Mažai ką aš galiu papildyti. Na, aš nepasakyčiau, žinoma, kad čia pats aktualiausias klausimas mūsų visuomenei. Tačiau kai mes pažiūrėjom, kaip gyvena Europa, tai beveik visose valstybėse, man atrodo, tokie įstatymai yra priimti. Mūsų dabartinė visa įstatymų bazė vis dėlto reikalauja spręsti ir šią problemą. Medikai, kaip man aiškino svarstant, susiduria su šia problema. Žmonės ateina, kreipiasi, bet nėra jokių įstatymų normų, kaip tokiu atveju turi elgtis sveikatos tarnybos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Saulis. Ruošiasi J.Veselka.

V.SAULIS. Dėkoju. Mano klausimas būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrei, kad padalintume juos po lygiai. Praeitą savaitę rajone susidūriau su tokia problema, gal ji nelabai aštri, bet žmonėms aktuali. Tai susiję su buvusiais kolūkiečiais, kuriems dėl nelaimingų atsitikimų arba susirgimų profesine liga nedarbingumo procentus nustatė ne MSEK, o teismo ekspertai. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis įtvirtinta nuostatą, kad nedarbingumo procentus nustato tik MSEK. Šiandien yra keletas žmonių ne tik mūsų rajone, bet, kaip sužinojau “Sodros” skyriuje, ir kituose rajonuose, kuriems nuo š.m. pradžios, nuo Naujųjų metų, nėra mokamas žalos atlyginimas vien dėl to, kad jie nepasitikrino sveikatos ir nebuvo nustatytas nedarbingumas MSEK. Tie žmonės vadovaujasi teismo eksperto nustatytais nedarbingumo netekimo procentais ir panašiai. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums ir klausimą ir už rūpestį tais žmonėmis. Aš manau, kad šią problemą mes turime aptarti ir išspręsti. Jeigu iš tikrųjų tie žmonės yra sužaloti ir dėl to neteko darbingumo, tai procedūriniai dalykai, kur tai nustatyta, neturėtų būti ta kliūtis, kuri uždraustų jiems gauti žalos atlyginimą, jeigu jie iš tikrųjų yra susižaloję ir neteko sveikatos. Teiksiu svarstyti tą dalyką, kad reglamentuotume.

PIRMININKAS. Ar dar kas nors atsakys, nes, atrodo, bandėte dviejų klausti.

V.SAULIS. Ne.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Klausia J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, jūs turbūt gerai prisimenate 1995 metus, kai ekonominė padėtis buvo daug sunkesnė, negu yra šiandien, kai biudžeto pajamos buvo daugiau kaip du kartus mažesnės, ir gerai žinote, kad tada už litrą pieno žemdirbys gaudavo per 60 centų, už jautieną gaudavo 3,20 plius 3,50 subsidiją už gyvulį, už grūdus gaudavo – aš jau nekalbu, tai buvo fantastiškos kainos. Jūs man paaiškinkite, kaip, smarkiai pagerėjus šalies ekonominei padėčiai (bent pagal statistiką) ir biudžeto pajamoms daugiau kaip du kartus, šiandien žemdirbiui jūs galite kompensuoti tik pernykščių kainų sumažėjimą? O pernykštės kainos sumažėjo dar lyginant su užpernykštėmis. Kur tie pinigų srautai eina ir kodėl jie taip eina?

A.M.BRAZAUSKAS. Srautai eina ten, kur patvirtina parlamentas. Bet jeigu kalbėtume apie šio reikalo esmę, tai atsiminkime, kas buvo prieš 8 metus. Ar mes turėjome tokį eksportą, kokios buvo pasaulinės kainos, koks buvo dolerio kursas, ar buvo jo kitimas. Štai yra faktoriai. Aš galiu pasakyti, jeigu mes tik patys apsirūpintume pieno produktais ir 10%, sakykime, būtų eksportas, tai šiandien nereikėtų jokios biudžeto intervencijos. Būtų, žinoma, koks nors papildymas, be jokių abejonių, bet supirkimo kainos, kaip skaičiavo ekonomistai, būtų mažiausiai 60 centų, nes vidaus rinkoje šios ekonomijos mechanizmas sukasi visiškai gerai, bendrą vaizdą iškraipo tik dolerio kurso katastrofiškas kritimas ir didžiulės eksporto apimtys į dolerinę zoną. Čia yra visa mūsų bėda, ir aš nemanau, kad mes turėsime tik konstatuoti faktus. Ir žemės ūkis, ir pieno gamintojai, ir perdirbėjai turės labai rimtai pagalvoti apie visą šį sektorių, kaip elgtis ateityje. Mes dabar siekiame ir, žinoma, pasieksime, kad bus ir didelės tiesioginės išmokos, ir bus pieno supirkimas, ir, be abejo, kainos bus visiškai kitos, tačiau eksporto problema su savo minusais išliks. Ji išliks ir ateityje, nereikia visiškai užsimerkti prieš tą reiškinį.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vidžiūnas. Ruošiasi R.Šukys.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Ministre Pirmininke, klausiau praeitą kartą, klausiu to paties dar dabar. Ar Vyriausybė jau turi savo nuomonę dėl socialdemokratų inicijuoto Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisų, būtent, kad būtų įvestos minimalios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos ir kad intervenciniai pirkimai prasidėtų nedelsiant, atsiradus žemės ūkio produkcijos pertekliui? Tai nėra europietiški reguliavimo metodai, bet jie yra siūlomi jūsiškių. Ar Vyriausybė pritarė, ar pritars, nes Seimas to yra prašęs.

Ir iš to klausimo išplaukia platesnis klausimas. Ar jūs, pone Ministre Pirmininke, manote, kad yra geras dalykas, piliečių pasitikėjimą valstybe skatinantis dalykas, kai valdančiojoje daugumoje iš esmės veikia ne vienas, net keli žemės ūkio politikos centrai, kiekvienas siūlantis savo matomus išėjimo iš krizės kelius: premjeras, žemės ūkio ministras J.Kraujelis, ponai G.Kniukšta, V.Einoris. Juk iš esmės tai yra melavimas, netiesos sakymas ir neįmanomų vilčių žadinimas žemdirbiams. Ar galima pagaliau susitarti dėl bendros pozicijos? Juk tai, pone Ministre Pirmininke, turėtų būti ir jūsų, kaip valdančiosios partijos stipriausio lyderio, pagrindinė užduotis.

A.M.BRAZAUSKAS. Labai ačiū, kad jūs taip išgyvenate ir rūpinatės mūsų partijos vidaus reikalais. Aš manau, kad mes patys susitvarkysime savo partijos viduje ir išspręsime savo vidaus klausimus.

Dabar apie dokumentą, apie kurį jūs kalbate. Aš jo nesu matęs akyse, Vyriausybėje jo irgi nemačiau ir nežinau, apie ką jūs kalbate. Jei Seimas prieis prie išvados svarstydamas, kad reikia Vyriausybės nuomonės, mes ją pateiksime, o dabar man kalbėti apie dokumentą, kurio aš nesu matęs, yra neįmanoma.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jeigu galima, aš pridursiu.

PIRMININKAS. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Mes šiek tiek gilinomės į tą informaciją ir į projektą. Premjeras negali atsakyti, nes Vyriausybei Seimas dar nepateikė dėl nuomonės, tiesiog žinau apie tą dokumentą ir galiu pasakyti, kad tas mechanizmas yra dar sudėtingesnis negu Europoje, be to, Europoje tai nors kompensuoja beveik viską, ką mes galėsime įvesti. Be abejo, suma, kurios reikėtų artimiausiu metu, jeigu darytume, būtų labai didelė, siektų beveik pusę milijardo. Noriu iš karto pasakyti, kad tai neįmanoma realizuoti ir dėl to, kad ir techniškai nebūsime pasirengę, nes intervencinius pirkimus turi daryti speciali agentūra, taip pat ji turi išvežinėti ir pardavinėti užsienyje, o užsienyje kainos yra iš esmės 40–45% mažesnės negu vidaus rinkoje. Atsakymas yra vienas: pasiūlymas yra utopinis.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia R.Šukys. Ruošiasi G.Mikolaitis.

R.ŠUKYS. Mano klausimas būtų aplinkos ministrui ir vidaus reikalų ministrui. Aš norėčiau trumpai pasakyti, kad dar 2002 metų sausio 1 d. įsigaliojo Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pataisos, kurias tuo metu parengė Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Seimas priėmė, dėl agresyvių šunų savininkų atsakomybės sustiprinimo bei šunų laikymo tvarkos nustatymo. Iki 2002 m. sausio 1 d. turėjo būti nustatytos visos taisyklės. Jos buvo nustatytos pavėluotai, gal tik liepos mėnesį, t.y. tos taisyklės įsigaliojo po septynių mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo. Bet nors ir yra gana griežtos taisyklės, tačiau akivaizdžiai nevykdoma viena iš įstatymo nuostatų, kad asmenys, kurie neįsigijo tų leidimų arba nesikreipia dėl leidimų… O paskutinis Klaipėdos atvejis rodo, kad vis dėlto leidimo nebuvo gauta, to šuns veislė yra įtraukta į kovinių šunų sąrašą. Yra speciali leidimų tvarka. Akivaizdu, kad visiškai nėra įstatymo ir poįstatyminių aktų vykdymo kontrolės. Ar šiuo atveju jūs jaučiate kokią nors atsakomybę ir kaip rengiamasi ateityje užtikrinti tą kontrolę savivaldybių lygiu, ekologinės policijos lygiu bei Veterinarijos ir maisto valstybinės tarnybos lygiu? Ačiū.

A.KUNDRORTAS. Ačiū už klausimą. Matyt, iš paties įstatymo ir po įstatymų leidžiamų teisės aktų jūs pastebėjote, kad Aplinkos ministerijos kokio nors tiesioginio vaidmens užtikrinant kontrolę tikrai nėra, mes tos funkcijos nevykdome, nors mūsų inspektoriai atskirais atvejais tikrai nesikrato veiklos, kai reikia pakontroliuoti, pažiūrėti, sudrausminti ir panašiai. Dauguma funkcijų vis dėlto yra sutelkta savivaldybės rankose. Gal kolega atsakys daugiau.

V.BULOVAS. Papildydamas atsakymą, aš norėčiau pasakyti, kad taip, taisyklės yra parengtos, bet realiai reikia pripažinti, kad jos neveikia dėl kelių priežasčių. Viena priežastis yra, kad veterinarijos tarnybos, kurios turėtų žymėti šunis, kurios turėtų toms šunų veislės įsiūti mikroschemas, atsisako tai daryti, nes niekur nėra numatyta, kas tai turėtų finansuoti.

Kitas dalykas, dėl ko nesiseka to įgyvendinti. Šunų savininkai turėtų būti, kaip reikalaujama, specialiai apmokyti. Deja, tokios sąlygos… kol kas galima kalbėti tiktai apie Vilnių ir Kauną. Kituose miestuose, net ten, kur yra policijos Kinologijos centro padaliniai, iš esmės nėra sąlygų tai įgyvendinti. Ta problema mums yra žinoma, ir dabar mes ieškome galimybių, kaip padaryti, kad tie įstatymų lydimieji aktai ir kartu įstatymas pradėtų iki galo veikti.

PIRMININKAS. Dėkui. Norėčiau klausiantiems priminti, kad klausti yra skiriama viena minutė. G.Mikolaitis dabar klausia. Ruošiasi A.Butkevičius.

G.MIKOLAITIS. Aš norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Kadangi ministras yra ne naujas tos sistemos darbuotojas ir turbūt puikiai žino. Ypač Vilniaus mieste budintys ekipažai, kurie formina autoįvykius, ne tuos smulkius, bet stambius, kai būna mirtini atvejai, įvyko metu neįformina nieko, net keleivis neapklausiamas ir panašiai. Traktuojama, kad neturi laiko, nes kitas įvykis kitoje vietoje. Į įvykį atvažiuoja po valandos, pusantros ir panašiai, nors, pavažiavus Geležinio Vilko ar Ukmergės gatvėmis, 2-3 ekipažai stovi su radarais. Ar nemanote, kad reikėtų peržiūrėti šią sistemą? Nors buvęs meras surinko tuos jų aparatus… Gal kitoje vietoje daugiau dirbtų kelių policijos darbuotojai, kad žmonės… Kaip jūs manote?

V.BULOVAS. Dėkui už klausimą. Mes žinome, kad tokia situacija egzistuoja. Šiuo metu yra rengiamasi daryti pakeitimus, nes dabartinė situacija, prie kurios ne taip seniai buvo pereita, kai yra integruotas budėjimas ir padalyta teritoriniu principu, parodė, kad tai nėra gerai. Tai mes nustatėme, tiesą sakant, ne taip seniai, nagrinėdami Bendrojo pagalbos centro funkcionavimą. Tada, nagrinėdami centralizuotą valdymą, mes tai kaip tik ir atradome. Kol kas yra rengiama, kaip tai reikėtų pataisyti. Artimiausiu metu… Galiu konkrečiai pasakyti, kad rytoj, kalbėdamiesi su policijos generaliniu komisaru, mes šią problemą aptarsime, kaip ją kuo skubiau ištaisyti.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S.Buškevičius. Ruošiasi A.Matulevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Norėčiau paklausti premjero dėl lyties pakeitimo. Čia yra kalbama apie žmogaus teises, bet ar nebus pažeistos kitos žmogaus teisės? Įsivaizduokite, premjere, jūs esate nevedęs vyras, susipažįstate su moterimi, ilgai draugaujate, reikalas prieina iki lytinių santykių, ir staiga paaiškėja, kad tai ne moteris, o vyras. Ar nesijaustumėte apgautas?

Kitas dalykas, jeigu Katalikų Bažnyčia yra prieš, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose priėjo prie nuomonės, kad tai yra blogas dalykas, gal, sakykite, iš jūsų Vyriausybės kas nors yra suinteresuotas tokias operacijas atlikti?

A.M.BRAZAUSKAS. Aš taip ir nesupratau iš jūsų klausimo, ar jūs domitės, kai vyras – į moterį, ar moteris – į vyrą. Kadangi aš neišsiaiškinau, todėl atsakyti negaliu.

PIRMININKAS. Ką gi, aš manau, netrukus sulauksime įstatymo ir batalijos dėl šio klausimo persikels į Seimą. Klausia A.Matulevičius. Ruošiasi A.Klišonis.

A.MATULEVIČIUS. Aš noriu paklausti gerbiamosios finansų ministrės. Man atrodo, kad jūs žinosite, nes labai pagarsėjęs Šiaulių oro uostas. Tai yra uždaroji akcinė bendrovė, kuri jau beveik metai (žinau, priimtas Vyriausybės sprendimas) niekaip iki galo neperduodama Krašto apsaugos ministerijai, nors sprendimas yra priimtas. Dabar prasidėjo jau labai rimtos kalbos, net įstatymus nori keisti, kad reikia paskelbti bankrotą, jeigu nori perduoti KAM’ui. Savininkai yra Vyriausybė ir truputį savivaldybė, nors neaišku, kokį ji turtą įnešė, bet kreditorius yra valstybė. Man visiškai nesuprantama, kam reikia to bankroto, gal jūs galėtumėte pakomentuoti. Ar čia nestovi gražūs, jauni lietuvaičiai, kurie nori tą oro uostą per bankroto procedūras labai gražiai ir pigiai pasiimti, o Krašto apsaugos ministerija matys kaip savo ausis?

D.GRYBAUSKAITĖ. Krašto apsaugos ministerija tikrai matys visas ausis ir be veidrodžio, tikrai gaus, o dėl bankroto procedūros buvo pasiūlytas vienas iš variantų. Tai yra lengviausias būdas, kaip nurašyti skolas įstatymų nustatyta tvarka, pagal tuos įstatymus, kurie šiuo metu galioja.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Klišonis klausia. Ruošiasi J.Razma.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau klausimą užduoti aplinkos apsaugos ministrui.

Gerbiamasis ministre, prieš savaitę buvo aprašytas pesticidų sandėlio gaisro atvejis. Taip pat buvo minėta, kad tokių uždelsto veikimo bombų yra gana daug. Be jokios abejonės, dar ne visos bombos turbūt yra išaiškintos ir žinomos. Taip pat yra gana daug kompanijų, kurios buvo apsisprendusios išvežti pesticidus iš Lietuvos, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Tai išvežimo iš Telšių į Klaipėdą atvejis ir kiti panašūs. Kaip jūsų vadovaujama ministerija galvoja spręsti šias problemas, nes užterštumas yra didelis ir nieko neveikimas yra gana pavojingas? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tikrai jūs paklausėte apie svarbiausią, matyt, temą ir apie labiausiai pavojingą dabar mūsų aplinkos apsaugos sritį. Tai yra jau ne kartą, matyt, aptarta ir Seime.

Aš, atsakydamas į klausimus, visada sakiau, kad didžiausią atliekų tvarkymo problemą Lietuva sukūrė neišspręsdama dėl galutinio atsikratymo, o tiktai sukaupdama, padėdama kažkur, perpakuodama ir vis atidėdama tą problemą. Dabar, matyt, atėjo laikas, kai pradedama tuos vaisius skinti. Kaip jūs ir klausdamas minėjote, tikrai nenorėtume, kad tos visos potencialios problemos virstų realiomis.

Ką padarė ministerija? Ministerija suorganizavo tarptautinį konkursą, nes nė viena Lietuvos įmonė to negali padaryti pati – atsikratyti pesticidų, išrinko nugalėtoją. Tai yra Vokietijos kompanija. Pernai buvo išvežta šimtas tonų, šiemet jau apie šimtas, tarp jų ir iš tų pačių Telšių, kuriuos jūs minėjote. Toliau judės į Vilniaus regioną, nes čia yra prasčiausia padėtis. Tiek, kiek įmanoma surasti finansavimo, tarp jų tai, kas skiriama iš biudžeto ir kitų programų, numatyta ateityje ir iš struktūrinių fondų… Mes turime išvežti iš esmės visus pesticidus, o tai reiškia, kad iš viso bus apie 2 tūkst. tonų.

Kita problemos dalis yra cheminės atliekos, kurios liko bankrutavus įmonėms. Yra padarytas inventorizavimas, taip pat prašoma iš struktūrinių fondų. Tikimės, kad sprendimai bus palankūs ir vėlgi turėsime bent finansinį mechanizmą, kaip tvarkytis. Šalia viso to kuriame sistemą, kad galėtume šalies viduje susitvarkyti bent su dalimi atliekų. Jau yra iš esmės parengtas ir artimiausią savaitę bus pateiktas Europos Komisijai investicinis projektas, pagal kurį finansuojama iš ISPA. Už tuos pinigus turėtų būti nupirkti ir įrengti deginimo įrenginiai, taip pat pavojingų atliekų sąvartynas. Tada jau turėsime bent sprendimo pabaigą. Kol kas, kaip minėjau, inventorizuojama, ieškoma sprendimų, yra griežtinamos įvairios taisyklės, nustatoma asmeninė atsakomybė taip pat mūsų regionų departamentų direktoriams už įvairius labiausiai pavojingus objektus, kad ta kontrolė būtų sustiprinta. Bet kol kas kito būdo negu šio tipo atliekų išvežimas mes neturime. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš tik atsiprašau, ministre, kad nebūtume klaidingai supratę. Jūs minėjote, kad judės į Vilniaus regioną. Ar neatsitiks?..

A.KUNDROTAS. Ta kompanija, kuri surenka supakuoja ir veža į Vokietiją, ateis į Vilniaus regioną to daryti, nes čia yra viena iš prastesnių situacijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Razma, ruošiasi S.Burbienė.

J.RAZMA. Vidaus reikalų ministro norėčiau pasiteirauti, ar jis jau yra padėjęs tašką savo sekretoriaus Jono Liaudansko istorijoje. Jeigu jau padėtis atrodo taip bejėgiškai ir jūs nesugebate jo atleisti, tai gal bent galima tikėtis, kad būtų pareikalauta arba jo paties lūpomis paneigti tuos tris keistuosius klausimėlius pasakant, kad taip buvo padaryta visiškai dirbtinai politikuojant, arba visuomenei turėtų būti pateikti kokie nors konkretūs atsakymai, jeigu tie klausimėliai turi realų pagrindą? Ir dar prie to bendresnis klausimas. Ar jūs sutinkate kaip ministras, atsakingas už valstybės tarnybą, kad buvo padaryta nesąmonė, kai šioje kadencijoje buvo pakeistas Vyriausybės įstatymas ir Valstybės tarnybos įstatymas ir kai kadencijos pradžioje priimti viceministrai, neva laimėję konkursus, buvo padaryti karjeros tarnautojais ir dabar jūs jų negalite atleisti, tuo tarpu jeigu J.Liaudanskas būtų likęs viceministru, jūs lengvai galėtumėte jį atleisti kaip žmogų, praradusį politinį pasitikėjimą?

V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Galiu pasakyti, kad J.Liaudansko atvejis yra tikrai nebaigtas, taškas nepadėtas. Dėl sveikatos jis paprašė dviejų savaičių atostogų, kurios jam buvo suteiktos, ir kai grįš iš atostogų, vėl kelsime tą klausimą. Per tą laiką jis pats žadėjo pagalvoti, kaip jis elgsis, o mes savo nuomonę turime. Dėl įstatymų, aš manau, kad šie įstatymai vis dėlto buvo priimti geri, ir jeigu žiūrėtume formaliai, tai valstybės tarnautojai turi turėti tam tikras garantijas. Šiuo atveju, sakykime, dėl J.Liaudansko, kodėl jis nebuvo atleistas, ir buvo tai, kad jis turi tam tikras garantijas, ir pagal tą nusižengimą, kai žmogus per visą tarnybą nėra turėjęs nė vienos nuobaudos, pirmoji nuobauda, t.y. atleidimas iš darbo, vis dėlto yra didelė. Todėl jam buvo pareikštas griežtas papeikimas, bet taškas tikrai nėra padėtas.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S.Burbienė. Ruošiasi A.Kašėta.

S.BURBIENĖ. Mano klausimas būtų užsienio reikalų ministrui, ir net jeigu čia dalyvautų teisingumo ministras, aš vis tiek norėčiau jūsų to klausimo paklausti.

Seimas yra ratifikavęs Tarptautinio baudžiamojo teismo sutartį. Kiek mes žinome, tik pradėjus kurtis tam teismui, JAV kreipėsi ne į vieną šalį, visų pirma į Rytų Europos šalis, prašydamos tam tikrų išimčių. Lietuva čia nebuvo išimtis. Aš norėčiau žinoti, ko buvo prašyta, ką jūs pažadėjote, ir kaip tai galėtų būti įforminta Lietuvos atveju?

A.VALIONIS. Ačiū už klausimą. Kalbėtume, matyt, apie 98 straipsnio išlygą, tai yra…

PIRMININKAS. Ministre, prašom truputį garsiau.

A.VALIONIS. …amerikiečių kareivių nebaudžiamumą. Kaip jūs žinote, Rumunija, Albanija šias sutartis dėl 98 straipsnio netaikymo pasirašė, tačiau neratifikavo ir nesirengia ratifikuoti. Kiek man žinoma, pasirašė Izraelis ir kai kurios Afrikos šalys. Europos Sąjungos pozicija numato galimybę pasirašyti, jeigu bus išpildytos tam tikros sąlygos, bet kol kas Europos Sąjunga, o mes savo poziciją deriname su ja, nerekomenduoja to daryti, ir šiuo metu jokio didelio spaudimo iš JAV mes nejaučiame.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kašėta. Ruošiasi A.Stasiškis.

A.KAŠĖTA. Mano klausimas gerbiamajam premjerui. Ilgametė problema – valdininkų, valstybės tarnautojų piktnaudžiavimas valstybiniu transportu. Valdininkai ne tik važinėja iš darbo į namus ir atgal, bet vežioja savo šeimos narius įvairioms reikmėms, tarp jų ir į poilsiavietes. Taigi kaip Vyriausybė rengiasi spręsti šią opią problemą, nes nueina vėjais turbūt šimtai tūkstančių, jeigu ne milijonai (žiūrint kokį laikotarpį paimsime) lėšų, kurios neturėtų būti naudojamos iš biudžeto asmeniniams valdininkų tikslams?

A.M.BRAZAUSKAS. Yra daug norminių aktų, taip pat ir Vyriausybės nutarimų, kaip turėtų būti naudojamas tarnybinis transportas. Jeigu nesilaiko šių nutarimų, būtų labai gerai, kad visuomenė ir kitos institucijos padėtų fiksuoti tokius faktus, kad būtų galima nubausti tuos pareigūnus, kurie piktnaudžiauja ir naudoja tarnybinį transportą savo asmeniniams reikalams. Matyt, dar vienos specialios inspekcijos nekursime. Turėtų kiekvienos organizacijos, kiekvienos institucijos vadovai pasidomėti, kaip yra naudojamas visuomeninis transportas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Stasiškis. Ruošiasi J.Raistenskis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Norėčiau pakalbėti su aplinkos ministru. Dabar atėjo mada…

PIRMININKAS. Prašyčiau jo klausti.

A.N.STASIŠKIS. Taip, aš jo ir klausiu. Prašau jo dėmesio. Dabar tapo madinga mažųjų hidroelektrinių statyba. Kiek žinau, teisinė bazė, reglamentuojanti tuos dalykus, lyg ir pakankama. Mane domintų, kaip yra praktiškai? Ar gerai vertinamas projektų derinimas, jų profesionalumas, techninis lygis? Ar tikrinama, kaip jie įgyvendinami? Kodėl klausiu? Man dažnai tenka pravažiuoti pro neseniai pastatytą arba baigiamą statyti hidroelektrinę. Užtvindyta dešimtys, o gal ir šimtai ha pievų, buvusią upės vagą žymi zigzagai kelmų, dalis medžių neiškirsta, iš tvenkinių dugno neišvalytas dirvožemis, neišvalyti nendrynai, aplink telkšo patvenktos pievos…

PIRMININKAS. Prašom klausti.

A.N.STASIŠKIS. …kur nuo 20 cm pereina į (…) ar į šlapią pievą, visa tai būsimų uodų ir kitų velniavų veislynas. Ar tai yra normalu? Kas už tai atsako, ar yra kokia nors sistema?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Ta problema gana aktuali. Šioje srityje yra daug interesų ir nuomonių. Šią problemą svarstė ir Vyriausybės strateginis komitetas, kuris nusprendė įvesti tam tikrus apribojimus. Prieš kurį laiką žemės ūkio ministras ir aš pasirašėme bendrą įsakymą, kuriuo uždraudėme statyti naujas elektrines ant 146 upių. Naujų užtvankų neturėtų atsirasti. Jūs, matyt, minite naujos užtvankos su visomis iškylančiomis problemomis pavyzdį. Visiškai pritariu, kad daugiau problemų negu naudos iš visos šios veiklos, ypač ten, kur nelabai tinkamos vietos.

Jeigu yra nepriežiūros problemų, mes turime pasirūpinti. Jūs sakykite vietą, aš paprašysiu, kad inspektoriai pakontroliuotų, nes mūsų pareiga užtikrinti, kad nebūtų tokių dalykų. Vietą reikia sutvarkyti tinkamai, jeigu ji yra užliejama vandeniu. Mes ar iš tų žmonių, kurie vykdo statybos darbus, ar iš savininko pareikalausime, kad viską užtikrintų pagal projektą. Kiekvienu atveju yra atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, praeinamos visos procedūros. Mūsų institucijos peržiūri ataskaitas ir pateikia savo nuomonę. Pavyzdys, matyt, iš to nedaugelio, kur trūksta kontrolės.

A.N.STASIŠKIS. Aš galiu pasakyti, apie ką kalbu. Utenos rajonas, Užpalių hidroelektrinė, Šventosios upė.

PIRMININKAS. Gerai. Šis signalas turbūt bus užfiksuotas. Klausia J.Raistenskis. Ruošiasi J.Budrevičius.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų užsienio reikalų ministrui. Šiandien per “Ryto žinias” pranešta, kad Didžiosios Britanijos premjeras vyksta į Iraką susitikti su savo kariais. Kartu pažymima, kad palaikyti tvarką geriau sekasi Didžiosios Britanijos kariams, o ne Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai motyvuojama tuo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų kariai stokoja patyrimo tais klausimais. O mano klausimas būtų toks. Svarbiausia, kad tose žiniose pažymima, kad tarp koalicijos partnerių vyksta diskusija dėl realios karo pradžios, kodėl jis prasidėjo. Ir pareiškiama, kad neatmestina galimybė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo karą ne tam, kad apgintų žmoniją nuo masinio naikinimo ginklo, kurio, deja, nėra rasta. Mano klausimas būtų toks: jei ne tam, kad apgintų žmoniją nuo masinio naikinimo ginklo, kokios kitos priežastys, jūsų manymu, realios karo pradžios? Ačiū.

A.VALIONIS. Mažiausia, ką turi daryti užsienio reikalų ministras, tai atsisėdęs prieš Seimo narius užsiiminėti įvairiomis spekuliacijomis.

J.RAISTENSKIS. Bet visa Lietuva girdėjo.

A.VALIONIS. Visą informaciją visa Lietuva girdėjo, taip pat ir aš girdėjau ir žinau. Aišku, visada atsiranda motyvų ką nors pagrįsti, ir dažniausiai atsiranda dėl interesų konfliktų. Norima tuos motyvus paneigti ir pateikti menamus tikruosius motyvus. O toks procesas vadinamas spekuliacija. Aš nenorėčiau čia to daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J.Budrevičius. Ruošiasi E.Karečka.

J.BUDREVIČIUS. Ačiū. Aš noriu kreiptis į finansų ministrę. Ponia finansų ministre, aš noriu kreiptis į jus, nes iš jūsų atsakymo Seimo narei K.Prunskienei supratau, kad jūs nepritariate vienkartinių lėšų skyrimui žemdirbiams už pieną, nes tai problemos neišsprendžia. Mūsų susitikime frakcijoje buvo kalbėta apie tai, kad galbūt kainodaros struktūrą reikėtų derinti ir proporcingai padalinti. Jūs palaikėte tai privačia iniciatyva. Mano rankose – Vyriausybės programa. Žemės ūkio skyriuje parašyta: “Vyriausybė įsipareigoja derinti ekonominius santykius žemės ūkio produkcijos gamybos, perdirbimo bei maisto produktų prekybos srityse”. Ar čia nėra oficialus sprendimas padalinti kainodarą, sudėlioti proporcingai visiems trims? Kito mechanizmo aš nežinau. Jūs siūlote per tipines sutartis, bet ten reguliuojami dviejų subjektų santykiai, o kaip trijų? Kodėl nepriimtinas toks variantas?

D.GRYBAUSKAITĖ. Programa yra politinė intencija, kurią, be abejo, reikia vykdyti labai konkrečiais įstatyminiais dokumentais. Vienas iš jų yra Civilinis kodeksas. O jame tokių galimybių nėra numatyta. Viskas remiasi komercinių sutarčių pagrindu. Įvesdami kainas, reguliuodami ekonomiką ir visą mechanizmą mes grįžtume prie planinės ekonomikos situacijos. Aš neprieštaravau išmokų ar lėšų skyrimui, aš pasakiau, kad europinį modelį greičiausiai galėsime įvesti tik nuo kitų metų vidurio, geriausiu atveju. O dabar reikia pamėginti išgyventi žemdirbiams kompensuojant jų prarastas lėšas. Kaip sureguliuoti kainodarą tarp trijų komercinių, dabar aš norėčiau pasakyti, trijų, subjektų, pagal dabartinius įstatymus ir Civilinį kodeksą nėra numatyta.

J.BUDREVIČIUS. Priimkime įstatymą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Keiskite Civilinį kodeksą, gerbiamieji, ir grįžkime atgal penkerius metus.

J.BUDREVIČIUS. Vyriausybės programa.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš kartoju: Vyriausybės programa yra politinis dokumentas. Jis turi būti paremtas įstatymais. Dabartiniai įstatymai to nenumato.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau nepradėti polemikos. Gerbiamoji ministre, tik pasakysiu, kad Vyriausybės programa yra norminis dokumentas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Taip, bet jis turi būti pagrįstas konkrečiais juridiniais įstatymais. Jeigu jų nėra arba Civilinis kodeksas to nenumato, Seimas turi teisę keisti Civilinį kodeksą.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dabar atsakyta į klausimą. Klausia E.Karečka. Ruošiasi A.Sakalas.

E.KAREČKA. Ačiū. Noriu pasiteirauti sveikatos apsaugos ministro. Kaip žinoma, prieš gerą savaitę vyko Pasaulinės sveikatos organizacijos asamblėja. Kas naujo Pasaulinėje sveikatos organizacijoje ir kokie dokumentai priimti? Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Išties tik vakar baigėsi asamblėjos posėdžiai. Aš buvau šiek tiek trumpiau. Buvo keletas sprendimų ir įvykių. Pirmas dalykas, išrinktas naujas Pasaulinės sveikatos organizacijos vadovas. Ponia Gro Harlem Brundtland baigė savo kadenciją. Dabar Pasaulinei sveikatos organizacijai vadovaus Dž.V.Ly, iš Korėjos atvykęs atstovas.

Taip pat buvo priimta labai svarbi konvencija, kovos su rūkymu konvencija. Ji labai griežtai riboja reklamą, faktiškai draudžia reklamą, apriboja arba įpareigoja naujai ženklinti cigarečių pakelius. Yra ir kitų nuostatų. Aš manau, kad tai iš tikrųjų bus geras instrumentas šiek tiek pristabdyti rūkalų vartojimą ir sumažinti mirčių, kurias sukelia rūkymas.

Buvo diskutuota apie SARS problemą. Mes parsivežėme kai kurios patirties. Man buvo gera proga susitikti su daugeliu aplinkinių valstybių sveikatos apsaugos ministrų. Mes pasidalinome patirtimi. Aš manau, kad ši asamblėja buvo labai naudinga ir Lietuvos dalyvavimas joje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Sakalas. Ruošiasi E.Kaniava.

A.SAKALAS. Mano klausimas taip pat sveikatos apsaugos ministrui. Bet prieš tai trumpas komentaras. “Kovoti su rūkymu” – lietuvių kalba reikštų kovoti prieš kažką pasitelkus rūkymą. Todėl derėtų sakyti “kovoti prieš rūkymą”. Bet čia komentaras.

Mano klausimas toks. Kaip žinoma, kalėjimų gydytojams draudžiama užsiimti bendrąja praktika kažkur kitur. Dėl to Kalėjimų departamentas turi labai daug problemų su gydytojais, niekas nenori eiti dirbti gydytoju kalėjime, nes po to negali atlikti normalios praktikos. Mano klausimas: ar jums žinoma ta situacija, ar ruošiatės ką nors keisti?

J.OLEKAS. Ačiū už komentarą ir už klausimą. Aš turiu atsiprašyti. Iš tikrųjų nežinau situacijos, kad kalėjime dirbantis kolega medikas negali kitur praktikuoti. Jeigu jis yra gydytojas, mano supratimu, turėtų galėti, nebent jis ten eina kitas pareigas. Aš tikrai pasiaiškinsiu tą dalyką. Labai atsiprašau, kad nežinau.

PIRMININKAS. Dėkui. Ministre, kaip Statutas numato, jūs galėtumėte patikslinti šį klausimą ir atsakyti į jį artimiausiu metu, klausimas buvo suformuluotas kalbant apie kalėjimų gydytojus, ar ne?

J.OLEKAS. Taip, tą ir padarysiu.

PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Manau, likus kelioms minutėms išnaudokime galimybę, kad visi užsiregistravę galėtų paklausti. Klausia E.Kaniava.

E.KANIAVA. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo premjero. Šį kartą ne iš kultūros srities. Šiandien yra labai aktualūs mūsų žemdirbių keliami reikalavimai. Aš matau mūsų Vyriausybės geranoriškumą sprendžiant šias problemas, norą padėti žemės ūkio produkcijos gamintojams ir valstybės finansines galimybes. Tačiau man daug abejonių ir prieštaravimų kelia Žemės ūkio rūmų valstybės stabilumo požiūriu, sakyčiau, griaunamoji veikla. Juk tai yra mūsų valstybės biudžetinė įstaiga. Už gaunamus milijonus ji veikia kaip žemdirbių akcijų organizatorė. Aš norėčiau paklausti premjerą, ar tikslinga valstybei finansuoti tokią, sakyčiau, valstybės stabilumą drumsiančią instituciją? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Vienareikšmiai atsakyti, ar tikslinga, aš dabar negaliu. Reikėtų grįžti ir pasižiūrėti įstatymą. Yra specialus įstatymas, priimtas prieš 10 metų, jau seniai. Jame numatyta, kam reikalingi Žemės ūkio rūmai, tai sena lietuviška tradicija, kokios jų pagrindinės veiklos sritys ir daug kitų dalykų. Žinoma, tai Vyriausybei visiškai nepavaldi institucija, biudžete atskira eilute numatytas šios organizacijos finansavimas, dar beveik 2,5 mln. Žemės ūkio ministerija iš įvairių finansavimo šaltinių, iš biudžeto finansuoja kitą Žemės ūkio rūmų veiklą.

Deja, jų veiklos deformacija į vieną pusę akivaizdi, kaip jūs sakote. Aš su tuo visiškai sutinku. Buvo labai daug susitikimų, mes bandėme pakoreguoti ir pasakyti, kad Žemės ūkio rūmai yra ne tam skirti, yra įstatymas, kurio jie privalo laikytis. Aš manau, kad jie turėtų pakeisti savo politiką. Jie reikalingi žemės ūkiui, apskritai kaimui jie reikalingi. Jie turi vykdyti švietėjišką, auklėjamąją, ugdomąją veiklą toje srityje. Jie turi užsiimti labai reikalinga sritimi, tai yra kooperatiniu judėjimu, kooperatyvų organizavimu, kooperacijos reikšmės aiškinimu mūsų ūkininkams, ypač smulkiesiems ūkininkams. Yra ir daug kitų funkcijų, kurios yra labai artimos valstybės funkcijoms, išlaikant senas tradicijas Žemės ūkio rūmų, kurie Lietuvoje turėjo labai didelę įtaką. Prieš karą jie užsiėmė labai gera, produktyvia veikla, šiandien jie tuo neužsiima arba beveik neužsiima. Kategoriškai nenorėčiau sakyti, kad beveik neužsiima arba bent jokio efekto nematyti. Jeigu ir užsiima, tai jokio efekto nematyti. Būtų galima ir Kaimo reikalų komitete, čia, Seime, vis dėlto išklausyti ne vien tik J.Kraujelį kas antrą dieną, o būtų neblogai ir poną Joną Ramoną išklausyti, ką veikia Žemės ūkio rūmai, ką veikia ši organizacija.

PIRMININKAS. Ačiū. Grįžome prie tos temos, kuri jau praeitą savaitę buvo kelta. Dabar paskutinį klausimą užduoda J.Juozaitienė. Prašom.

J.JUOZAITIENĖ. Mano klausimas bus aplinkos ministrui. Jūs neseniai grįžote iš Kijevo, kur buvo susirinkęs labai nemažas aplinkos ministrų būrys. Baigiamųjų dokumentų nepasirašė trys labai skirtingos valstybės: Rusija, Baltarusija ir Jungtinės Valstijos. Kokie tai buvo dokumentai? Jūsų nuomone, kas galėjo jungti tokias skirtingas valstybes? Kokios yra priežastys, kodėl jos nepasirašė to dokumento?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Šiek tiek keista, kad visos Europos ministrų konferencijoje didžiausios diskusijos vyko su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Kai kada kyla klausimas, ar mes bandome susitarti Europoje, ar bandome susitarti su likusia pasaulio dalimi. Tokie konfliktiniai klausimai buvo šie: genetiškai modifikuotų organizmų valdymas, kaip žinote, Amerikoje tai yra labai paplitęs dalykas; atominė sauga, ten irgi numatomi tam tikri žingsniai atominės energetikos srityje, bet nebuvo linkstama įsipareigoti. Buvo tam tikri aplinkos apsaugos politikos klausimai, kai visiškai nebuvo aišku, kodėl buvo įtraukiami į diskusiją Europos ministrai kartu su amerikiečiais. Dar vienas klausimas buvo dėl atsinaujinančių išteklių dalies bendrojoje energetikos gamybos srityje.

Iš tikrųjų nebuvo taip, kad buvo nepasirašyta, nes pati deklaracija apskritai nebuvo pasirašyta, jai tiktai buvo pritarta. Ginčytini klausimai buvo išbraukti arba buvo sušvelninti tiek, kad atitiktų Johanesburgo konferencijos motyvus.

Buvo labai įdomi dar ir kita dalis, kad iš visų šiek tiek daugiau negu 50 Europos valstybių 25 plius Bulgarija, Rumunija ir Turkija jau tampa Europos Sąjungos dalimi ar taps ateityje. Tas procesas irgi nelabai aiškus, kokią ateitį jis turės. Pagrindinė diskusija, kaip jūs teisingai pasakėte, vyko dėl šių šalių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dėkoju klaususiems Seimo nariams. Ačiū premjerui ir Vyriausybės nariams už atsakymus į klausimus ir dalyvavimą Vyriausybės valandoje.

Gerbiamieji kolegos, nenorėčiau jūsų prašyti nepalikti šios salės, nes darbotvarkėje yra numatyti kiti klausimai. Noriu su jumis pasitarti. Prašom, pone Bradauskai, ne mojuoti rankomis, o pasižiūrėti į darbotvarkėje numatytus klausimus.

Taigi, kolegos, liko neapsvarstyti trys klausimai iš rytinio posėdžio uždelsus kitų klausimų svarstymą. Noriu pasakyti, kad yra likęs… (Balsai salėje) Ar galėčiau prašyti ministrų ir kalbinančių juos Seimo narių padaryti tai ne salėje? (Triukšmas salėje) Gerbiamasis Bradauskai, pratęskite pašnekesius su ministrais už salės ribų. Pertrauka nėra paskelbta, nes posėdis tęsiamas, kaip ir numatyta patvirtintose darbotvarkėse. Kolegos, noriu su jumis pasitarti. Trumpai referuoju, kas yra likę.

Yra likęs Muziejų įstatymo priėmimas, yra likęs su Mokėjimų įstatymu susijęs paketas, taip pat yra likęs darbotvarkės 12 klausimas, irgi didelis įstatymų paketas. Norėčiau siūlyti, kad mes apsvarstytume svarbų klausimą, susijusį su integracija, nes Mokėjimų įstatymas yra susijęs su integracija ir dar bent dvidešimt keli įstatymai šioje sesijoje turėtų būti priimti. Tačiau žinau, kad yra svarbus ir Muziejų įstatymas. Ministrė taip pat prašo, kad šis klausimas būtų apsvarstytas. Dėl Muziejų įstatymo norėčiau pasakyti tiek, kad kelių Seimo narių, kurie teikė pataisas arba turėjo dalyvauti numatytu laiku, dabar nėra.

Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2440(2*) ES. Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo projektas Nr.IXP-2441(2*) ES. Lietuvos banko įstatymo 8 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2442*. Komercinių bankų įstatymo 46 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2443*. Įmonių bankroto įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo ir 32 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2444(2*) (svarstymas)

Iš pradžių išspręskime klausimą dėl Mokėjimų įstatymo, po to apsispręsime, kaip darysime su likusiais dviem įstatymais iš rytinio posėdžio. Darbotvarkės 1-10 klausimas – Nr.IXP-2240. Jeigu būtų galima, gerbiamąjį pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A.Plokšto prašyčiau pateikti išvadas iš karto ir dėl visų susijusių įstatymų. Ruošiasi V.Popovas.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji likusieji Seimo nariai, pasakysiu iš karto apie visą paketą. Pagrindinis yra Mokėjimų įstatymas, o kiti įstatymai yra susiję.

Biudžeto ir finansų komitetas, sudaręs darbo grupę, apsvarstė Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymą. Iš esmės šio įstatymo nauja redakcija. Komitetas pritarė jai bendru sutarimu. Buvo labai ilgas darbas, teko derinti labai daug pozicijų. Galų gale priėjome prie tokios būsenos, kad nebuvo institucijų, kurios griežtai būtų nepatenkintos šiuo įstatymu.

Kartu bendru sutarimu komitetas pritarė Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo projektui, Lietuvos banko įstatymo 8 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, Komercinių bankų įstatymo 46 straipsnio papildymo įstatymo projektui bei Įmonių bankroto įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Visiems jiems pritarta bendru sutarimu. Prašom pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Gerai. Paskui, pateikimo stadijoje mes jums suteiksime galimybę pateikti lydintįjį teisės aktą. Dabar papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas – dėl pirmojo įstatymo (Nr.IXP-2240). Kolega Popovai, prašom.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgianti į pastabas. Priimta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išvada dėl šio įstatymo išklausyta. Dabar dėl visų lydinčiųjų teisės aktų papildomas yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Prašyčiau J.Juozaitienės, jeigu galėtumėte, visas išvadas pateikite kartu. Eilės tvarka – pradedant nuo Mokėjimų įstatymo ir toliau.

J.JUOZAITIENĖ. Informacinės visuomenės plėtros komitetas dėl Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam projektui, atsižvelgus į suinteresuoto asmens – AB “Hansabankas” pastabas bei kompromisinio pobūdžio pasiūlymą Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 17, 21 straipsnių, reglamentuojančių elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo apsaugos bei atsakomybės už jų praradimą taikymo tvarką, įsigaliojimą atidėti iki 2004 m. sausio 1 dienos.

Dėl Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo projekto. Bendru sutarimu yra pritarta.

Dėl Lietuvos banko įstatymo 8 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas bendru sutarimu prašo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

Dėl Komercinių bankų įstatymo 46 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Siūlome pritarti bendru sutarimu pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkės 10e klausimas – Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Papildomas buvo Ekonomikos komitetas. Kas iš komiteto narių būtų pasirengęs? Matau, P.Vilkas pasirengęs. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo nario R.Sinkevičiaus pasiūlymus ir Teisės departamento išvadas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, išklausėme išvadas dėl visų įstatymų projektų. Taip pat noriu pasakyti, kad pasiūlymų ir pastabų, kurioms pagrindinis komitetas nebūtų pritaręs, nėra. Jeigu teisingai suprantu, ir dėl Mokėjimų įstatymo į VPK išvadą dėl terminų atsižvelgta. Kolegos, aš klausiu, ar dėl visų galime apsispręsti kartu ir bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu dėl viso įstatymo paketo.

Mokesčių administravimo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2561 (pateikimas)

Dabar bandantis pasivyti pagal svarstymo stadiją yra Mokesčių administravimo įstatymo 37 straipsnio įstatymo projektas. Pateikimo stadija. A.Plokšto. Registracijos Nr.IXP-2561.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio pateikimo reikia, nes po Mokėjimo įstatymo priėmimo apskritai išnyksta toks terminas kaip inkasinis pavedimas ir faktiškai nelieka pinigų nurašymo mechanizmo. Todėl reikia padaryti pataisą Mokesčių administravimo įstatyme nurodant, kad mokesčių administratorius galėtų išskaičiuoti mokestinę nepriemoką neginčo būdu.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas jūsų nenorėtų paklausti. Kolegos, ar supratingai galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta po pateikimo. Pagrindiniu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą, preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų birželio 10 dieną. Ar tinka tokia svarstymo procedūra? Ačiū. Apsispręsta dėl to bendru sutarimu.

Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2288(2*) (priėmimas)

Kolegos, yra 14.12 val. Tam, kad galėtume svarstyti kitus likusius klausimus, mes turėtume apsispręsti, ar pratęsiame posėdį? Gerai. Ar galėtume sutarti, kad mes tuokart apsiribojame Muziejų įstatymo priėmimu? Ačiū. Kviečiu ir ministrę, ir pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narę Romą Dovydėnienę. Taip užrašyta, bet nežinau, gerbiamoji ministre, ar korektiškai aš jus pristatau.

R.DOVYDĖNIENĖ. Viskas gerai, pirmininke. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš dėkoju, kad pratęsėte posėdį. Pagrindinis komitetas po svarstymo gavo dviejų Seimo narių G.Steponavičiaus ir pono A.Vidžiūno pasiūlymą dėl 8 straipsnio papildymo. Taip pat dėl kai kurių straipsnių yra gauti Teisės departamento daugiau redakcinio pobūdžio siūlymai. Į daugelį Teisės departamento siūlymų yra atsižvelgta ir įstatymo redakcija parengta būtent pagal juos. Neatsižvelgta tiktai 4 straipsnyje dėl muziejaus uždarymo, kad būtų įgalioti tam tikri asmenys. Tos procedūros yra detaliai aptartos ir reglamentuotos Civiliniame kodekse, todėl perkelti į šį įstatymą nereikėtų, o į kitas redakcines pataisas yra atsižvelgta.

Dėl Seimo narių, kurie siūlo papildyti 8 straipsnį…

PIRMININKAS. Gal, ministre, mes stabtelsime ties ta vieta, kai ateisime iki tam tikro straipsnio. Jeigu neprieštaraujate, kolegos, pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis, kuris susideda iš aštuonių straipsnių. Todėl dėl pirmojo skirsnio 1 straipsnio. Ar būtų galima jį priimti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio. Pastabų ir pasiūlymų nėra gauta?

R.DOVYDĖNIENĖ. Seimo narių nėra, o į Teisės departamento atsižvelgta. Siūlome priimti.

PIRMININKAS. Gerai. Ar galime pritarti 2 straipsniui su Teisės departamento pastaba bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. 3 straipsnis.

R.DOVYDĖNIENĖ. Seimo narių siūlymų nėra. Į Teisės departamento pastabas komitetas atsižvelgė.

PIRMININKAS. Su Teisės departamento pastaba ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 4 straipsnis.

R.DOVYDĖNIENĖ. 4 straipsniui buvo Teisės departamento pastabų, į jas atsižvelgta.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti su Teisės departamento pastabomis 4 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 5 straipsnis.

R.DOVYDĖNIENĖ. Jokių pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 6 straipsnis.

R.DOVYDĖNIENĖ. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas, į jį atsižvelgta. Vietoje žodžių “muziejinių rinkinių” įrašyta “muziejuose esančių rinkinių”.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Ar galime priimti 6 straipsnį nesant prieštaraujančių bendru sutarimu su pastabomis, kurioms pritarta? Ačiū. Priimta bendru sutarimu. (Balsas iš salės) 7 straipsnis.

R.DOVYDĖNIENĖ. Seimo narių nebuvo, o į Teisės departamento pastabas atsižvelgta.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti 7 straipsniui bendru sutarimu su pastabomis? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. 8 straipsnis. Gerbiamoji ministre, prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. 8 straipsniui buvo Seimo narių G.Steponavičiaus ir A.Vidžiūno pasiūlymas papildyti 8 straipsnio 1 dalį tokia redakcija: “taip pat tuos atvejus, kai vertybių statusas reglamentuojamas ratifikuotose tarptautinėse sutartyse”. Komitetas iš dalies atsižvelgė į šį siūlymą, tiktai siūlo truputį kitokią redakciją: “taip pat, jeigu kitaip numatyta tarptautinėse sutartyse”.

PIRMININKAS. Šiek tiek kebli situacija, nėra kitų pranešėjų, aš pats esu tribūnoje. Kolegos, jeigu galima, šioje vietoje aš norėčiau stabtelti ir dėl 8 straipsnio 1 dalies pasakyti… (Balsai salėje) Dabar supratau, kodėl V.Andriukaitis salėje. Kolegos, dėl šio straipsnio 1 dalies turėjau progos kalbėti su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku A.Sakalu. Nuostata “muziejų fondo vertybės ankstesniems savininkams negrąžinamos” gali būti kvestionuotina konstitucingumo požiūriu. Būtų galbūt toks siūlymas, jeigu Seimo nariai pritartų, svarstyti dabar pataisą, kuri yra čia, šio straipsnio nepriimti, palikti priimti vėliau ir paprašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto preliminarios išvados dėl atitikimo Konstitucijai. Bent tokios nuomonės (aš perduodu žodžius) laikosi ir komiteto pirmininkas A.Sakalas. Jeigu nebūtų pritarimo (aš tuoj, ministre, jums suteikiu žodį), galite siūlyti kitaip, bet pasakau tai, dėl ko Jungtinė ir liberalų frakcija taip pat mato tam tikrų keblumų. Prašom, gerbiamoji pranešėja.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš norėčiau paaiškinti, kad Muziejų įstatymas nėra kuriamas naujas įstatymas. 1995 metais priimtame įstatyme ši nuostata, kad “muziejų fondo vertybės ankstesniems savininkams negrąžinamos, išskyrus atvejus, kai jos muziejų fondui yra neteisėtai atitekusios po 1990 m. kovo 11-osios”, buvo ir ji nė kiek nesikeičia. Daugelį metų konstituciniu požiūriu niekas neturėjo jokių pretenzijų. Jokios pataisos įstatymo straipsniui dėl šių žodžių nėra įregistruota, todėl siūlyčiau Seimo nariams neatidėti šio straipsnio priėmimo ir dabar jį priimti.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, mes turime visiškai civilizuotą procedūrą, kaip tą klausimą spręsti. Tai yra balsavimas. Aš norėčiau visų pirma dabar pasiūlyti svarstyti pataisą, kuri yra įregistruota, ir ją jau ministrė taip pat pateikė. Jos siūlymas yra pritarti iš dalies. Seimo valia apsispręsti. Aš, kaip vienas iš teikėjų, norėčiau prašyti, kad būtų balsuojama dėl originalios redakcijos. Taip pat aš norėčiau kaip teikėjas priminti, kad šios pataisos kilmė yra susijusi su Lietuvos ir Vatikano tarpvalstybiniais susitarimais, kuriuos Lietuva yra ratifikavusi. Šią pataisą inicijavo Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai. Kardinolo Audriaus Juozo Bačkio raštas yra išdalytas visiems Seimo nariams.

R.DOVYDĖNIENĖ. Noriu pasakyti, labai atsiprašau, pagrindinis komitetas tam pritarė, tiktai taip, kaip juridiškai teisinga, suformuluoja šiame straipsnyje nesiimdamas vertybių statuso, o būtent grąžinimo klausimo, kuris ir yra aptariamas šiame straipsnyje. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ir šio įstatymo 7 straipsnyje numatyta, jog visos tarptautinės ratifikuotos sutartys turi viršenybę prieš galiojančius nacionalinius įstatymus, dar kartą čia įtvirtiname, kad taip pat, jeigu kitaip numatyta tarptautinėmis sutartimis. Manyčiau, visi suinteresuoti, kad įstatymas apsaugotų Šventojo sosto ir valstybės pasirašytą sutartį, turėtų būti patenkinti. Todėl siūlyčiau pritarti tokios redakcijos komiteto nuomonei, kokia yra siūloma.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu jūs turėtumėte keblumų toliau komentuoti, aš tikrai galiu jus pakeisti, kad jūs galėtumėte atlikti savo funkcijas. Aš rimtai kalbu, nes, priešingu atveju, mes patenkame į keblią padėtį.

PIRMININKAS. Gerai, aš manau, kad mes netrukus baigsime šios pataisos svarstymą ir daugiau keblumų nebus. Aš norėčiau pasiūlyti tokį sprendimą: balsuoti dėl A.Vidžiūno ir G.Steponavičiaus pataisos. Jeigu jai nepritariama, tada laikome, kad priimta komiteto redakcija. Gerai? Be abejo, dėl motyvų vienas – už, vienas – prieš. Dėl pataisų. J.Karosas. Prašom. (Balsai salėje) Prašau? Gerai, gerai, turėsime apsispręsti, teisingai. Prieš suteikiant žodį dėl balsavimo motyvų, prašau balsuoti, ar pritariama pataisai. Paprastai pataisa pateikiama ir po to apsisprendžiama, ar pritariama. Nėra 29 balsų. Ar galėtume, kolegos, bendru sutarimu pritarti komiteto pasiūlytai redakcijai? Ne. Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti dėl komiteto siūlomo patobulinto 8 straipsnio 1 dalies redakcijos.

21 – už, 1 – prieš, 9 susilaikė. Pasiūlymui iš dalies pritarta. Dabar, kolegos, aš norėčiau dėl viso 8 straipsnio. Su pasiūlymu, į kurį iš dalies buvo atsižvelgta, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 8 straipsnio? Nėra.

Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl 8 straipsnio. Aš dar kartą noriu akcentuoti klausimą, dėl kurio nėra bendro sutarimo, tai yra konstitucingumo problema ir tai yra frakcijos nuomonė. Prašom pasiruošti ir balsuoti.

Kolegos, 28 užsiregistravus, 18 – už, 10 susilaikė, 8 straipsnis priimtas. Kolegai J.Bernatoniui taupydamas laiką siūlyčiau elgtis kitaip. Aš atsiklausiau, ar galiu, ir Seimas neprieštaravo, kad tą dalyką pateikčiau, ir tai buvo bendru sutarimu. 8 straipsnis yra priimtas. 9 straipsnis, gerbiamoji pranešėja, prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 9 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas bendru sutarimu.

10 straipsnis.

R.DOVYDĖNIENĖ. Negauta jokių pastabų.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 10 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 10 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

11 straipsnis. Ar galime priimti 11straipsnį bendru sutarimu?

R.DOVYDĖNIENĖ. 11 straipsniui buvo Teisės departamento pastabėlė, bet į ją neatsižvelgta. Nėra Seimo narių pastabų.

PIRMININKAS. Ar galime priimti tokios redakcijos 11 straipsnį, kokį siūlo komitetas, bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, priimtas bendru sutarimu.

12 straipsnis.

R.DOVYDĖNIENĖ. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 12 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 12 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 13 straipsnis.

R.DOVYDĖNIENĖ. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 13 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 13 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 14 straipsnis.

R.DOVYDĖNIENĖ. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Nėra pastabų. Ar galime priimti 14 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 14 priimtas bendru sutarimu.

Dabar antrasis – dėl baigiamųjų nuostatų, įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas.

R.DOVYDĖNIENĖ. Taip pat pastabų nėra.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ten yra Teisės departamento pastaba, ji, sakyčiau, yra teisinga, tačiau komitetas yra nusprendęs pataisyti 7 straipsnio 2 dalį. Tą straipsnį mes jau priėmėme ir ten to pataisymo nėra įrašyta. Atvirai pasakius, aš nežinau, kokį mes straipsnį tada priėmėme, ar su tuo pataisymu, ar be, nes jo tekste nėra, juridinių asmenų registro.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, ką jūs galvojate apie tai?

S.BURBIENĖ. Jo nėra paminėta.

PIRMININKAS. Taip, taip. Klausiu pranešėjos.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš žiūriu ir bandau surasti, kur yra Teisės departamento pastaba.

PIRMININKAS. 10 pastaba, jeigu aš teisingai suprantu.

R.DOVYDĖNIENĖ. Iš dalies yra pritarta. 7 straipsnis yra papildytas žodžiais “juridinių asmenų registrui”, atitinkamai bus sutvarkytas ir šis straipsnis.

S.BURBIENĖ. Bet kurioje vietoje? To nebuvo priimant straipsnį. Ir, atvirai pasakius, aš labai abejoju, ar čia reikia tų žodžių.

PIRMININKAS. Gerai. Mes turime dabar vis tiek kaip nors rasti sprendimą. Ministre, prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš galiu paaiškinti. Kadangi yra pataisytas 7 straipsnis ir jis papildytas žodžiais “juridinių asmenų registrui”, tai 2 straipsnyje jokio taisymo nereikėtų.

PIRMININKAS. Išties sprendimas aiškus, kad žodžiai perkeliami į 7 straipsnį. Baigiamosioms nuostatoms, 2 straipsniui, ar galime, atsižvelgę iš dalies į Teisės departamento pastabas, pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.

Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso įstatymo, kurio registracijos Nr.IXP-2288, priėmimo.

32 užsiregistravo, 28 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Kolegos, norėčiau siūlyti, apsvarsčius šį svarbų klausimą, baigti mūsų posėdį, nes taip ir tarėmės, laikas ir buvo pratęstas tam, kad būtų apsvarstytas šis Muziejų įstatymas, kaip prašė Vyriausybės narė.

Kolegos, šios dienos rytinis plenarinis posėdis baigtas. 15 valandą kviečiame dirbti pagal opozicinę Jungtinės ir liberalų frakcijos darbotvarkę, įskaitant ir diskusiją.