LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAPILDOMO KOMITETO
I Š V A D A
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 17, 30, 31, 32(1) IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-2461 )
2003 m. gegužės 28 d. Nr.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas A.Sakalas, nariai: G.Steponavičius, R.Šukys, J.Bernatonis, E.Klumbys, J.Razma, J.Sabatauskas, A.D.Barakauskas, R.Sedlickas, komiteto patarėjai: J.Dirma, D.Komparskienė, D.Latvelienė, L.Zdanavičienė, padėjėjos: B.Kovalenkienė, A.Jankauskaitė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
2.1. Seimo Teisės departamento išvados:
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma mokesčių administravimo sistemos reforma. Nustačius, kad mokesčių administratorius neturi teisės išieškoti nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų ir kitų valstybės (savivaldybės) biudžetams bei fondams priklausančių sumų ne ginčo tvarka, nurodytų sumų išieškojimas per teismą gali užtrukti ne vieną mėnesį ar net metus, o tai darytų neigiamą įtaką valstybės (savivaldybės) biudžeto pajamoms. Laiku nesurinkus mokesčių į biudžetą, valstybė ir savivaldybės būtų nepajėgios tinkamai vykdyti savo funkcijų. Todėl negalima sutikti su projekto aiškinamojo rašto teiginiu, kad priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nebus.
Komiteto nuomonė- pastabai pritarti.
Atsižvelgdami į tai, kad pagal Konstitucijos 94 straipsnį Vyriausybė vykdo valstybės biudžetą, manytume, kad reikėtų kreiptis į Vyriausybę, kad ši pateiktų savo išvadą dėl aptariamo projekto.
Komiteto pastaba- Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę, Vyriausybė 2003 m. gegužės 16 d.nutarmu Nr. 607 nepritarė pateiktam projektui .
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus.
1. Mokesčių teisė priskirtina viešosios teisės sistemai, kurioje vyrauja imperatyvus teisinis reguliavimo metodas. Mokestiniuose santykiuose mokesčio mokėtojai savo teisine padėtimi negali būti prilyginami mokesčio administratoriams, kurie, atstovaudami valstybės interesams ir administruodami mokestinės prievolės vykdymą, remiasi valdingais įgalinimais. Imperatyvaus teisinio reguliavimo metodo dominavimą mokesčių teisėje nulemia tai, kad mokesčiai yra vienas iš pagrindinių valstybės biudžeto šaltinių. Nesumokėjus mokesčių arba juos sumokėjus ne laiku, auga biudžeto deficitas, ribojamos galimybės valstybei įgyvendinti savo funkcijas, be to, nesąžiningiems subjektams nemokant mokesčių, pažeidžiami esminiai laisvosios rinkos, besiremiančios sąžininga konkurencija, principai. Valstybės biudžetas turi būti nuolat ir laiku papildomas, todėl mokestinių santykių subjektų teisės ir pareigos turi būti vykdomos ne tik visiškai, bet ir nustatytu laiku, o iškilę mokestiniai ginčai išsprendžiami per kuo trumpesnius terminus (Konstitucinio teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad projektu teikiami įstatymo pakeitimai ir papildymai svarstytini tikslingumo bei proporcingumo požiūriu. Akivaizdu, kad nustačius mokesčio administratoriaus pareigą kreiptis į teismą dėl mokesčių, delspinigių, baudų ir kitų sumų išieškojimo, mokestinių ginčų sprendimo terminai būtų gerokai ilgesni nei šiuo metu, be to, dėl tokio teisinio reguliavimo žymiai padidėtų teismų darbo krūvis, o tai pareikalautų papildomų finansinių išlaidų iš valstybės biudžeto. Todėl svarstytina, ar siūloma priemonė atitinka siekiamus tikslus ir gaunama nauda viršija praradimus (proporcingumo principas). Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad įstatymai numato galimybę apskųsti mokesčio administratoriaus pareigūnų veiksmus teismui.
Komiteto nuomonė- pastabai pritarti.
2. Seimui nutarus pritarti siūlomiems įstatymo pakeitimams ir papildymams, svarstytina, ar, remiantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostata, įstatymo projekto nereikėtų papildyti nuostata, atleidžiančia mokesčio administratoriaus pareigūnus nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Komiteto nuomonė- galima būtų papildyti projektą siūloma nuostata dėl įstatymo taikymo aiškumo.
3. Pagal projekto 3 straipsniu siūlomą įstatymo 31 straipsnio ir 5 straipsniu siūlomą įstatymo 32 (1) straipsnio redakciją mokesčio administratoriaus pareigūnai dėl mokesčių, delspinigių, baudų ir kitų įmokų išieškojimo turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus, o dėl turto arešto akto patvirtinimo- į administracinius teismus. Todėl gali susidaryti situacija, kad skolininko turtą areštuos administracinis teismas, o byla dėl išieškojimo bus nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas administraciniai teismai sprendžia tik valstybės institucijų aktų bei veiksmų teisėtumo klausimus. Todėl manytume, kad administracinis teismas galėtų spręsti tik mokesčio administratoriaus pareigūno veiksmų teisėtumo klausimus, jei į šį teismą kreiptųsi mokesčio mokėtojas ar kitas suinteresuotas asmuo, o asmens turto arešto, taikomo valstybės institucijos pareigūno, klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teismo.
Taip pat nėra aišku, kokiomis proceso taisyklėmis turės vadovautis mokesčio administratorius, besikreipiantis į teismą dėl turto arešto, bei teismas, nagrinėjantis šiuos klausimus.
Reikėtų patikslinti projekto redakciją.
Komiteto nuomonė- pastabai pritarti.
4. Svarstytina, ar nereikėtų įstatyme nurodyti, kad mokesčio administratorius dėl mokesčių išieškojimo kreipiasi į teismą Civilinio proceso kodekso IV dalies XXIII skyriaus nustatyta tvarka dėl įsakymo išdavimo.
Komiteto nuomonė-pastabai pritarti.
5. Reikėtų patikslinti projekto 1 straipsnio pavadinimą nurodant, kad keičiamas ir įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punktas.
Komiteto nuomonė-pastabai pritarti.
6. Projekto 1 straipsniu siūloma keisti įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 13 punktą nustatant, kad mokesčio administratoriaus pareigūnas turi teisę kreiptis į teismą dėl mokesčio mokėtojo turto arešto. Tačiau pagal projekto 5 straipsniu teikiamą įstatymo 32 (1) straipsnio redakciją mokesčio administratorius į administracinį teismą kreipiasi dėl turto arešto akto patvirtinimo. Todėl reikėtų suderinti šias nuostatas tarpusavyje.
Analogiška pastaba galėtų būti pateikta ir dėl projekto 4 straipsniu teikiamos įstatymo 32 straipsnio redakcijos.
Komiteto nuomonė-pastabai pritarti.
7. Pagal projekto 1 straipsniu teikiamą įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2 straipsniu teikiamą įstatymo 30 straipsnio redakciją mokesčiai, delspinigiai, baudos ir kitos sumos išieškomos teismo sprendimu. Pagal galiojančius įstatymus teismo sprendimas yra privalomas visoms institucijoms, nereikalaujant kokių nors papildomų sprendimų. Todėl nėra suprantamas papildomas mokesčio administratoriaus pareigūno “nurodymas” banko įstaigoms, įtvirtintas teikiamoje įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakcijoje bei “nurodymas, paremtas teismo sprendimu” įtvirtintas projekto 6 straipsniu teikiamoje įstatymo 50 straipsnio 1 dalies redakcijoje. Reikėtų patikslinti projekto redakciją.
Komiteto nuomonė-pastabai pritarti.
8. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad su projekto nuostatomis derintinos keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 ir 6 dalies, 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 39 straipsnio 2, 6, 7 dalių, 54 straipsnio 11 dalies, 56 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Komiteto nuomonė-pastabai pritarti.
9. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad priėmus siūlomą įstatymo projektą, teisinis reguliavimas, nustatant atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus taikymą, taptų nenuoseklus. Pagal Mokesčių administravimo įstatymą finansines sankcijas (baudas, delspinigius) mokesčio administratoriaus prašymu skirtų teismas, o administracines nuobaudas už daugumą mokesčių įstatymų pažeidimų skirtų pats mokesčio administratorius Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Komiteto nuomonė-pastabai pritarti.
2.2 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:
Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 17, 30, 31, 32(1) ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-2461 (toliau - Projektas), pažymi, kad Projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio nuostatas ES teisės dalis yra ir 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), todėl Projekto nuostatos vertintinos ir atitikties Konvencijai požiūriu. Konvencijos 6 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę į teisingą ir bešališką teismą, o Konvencijos 1-ojo Protokolo 1 straipsnis – nuosavybės teisių apsaugą. Atsižvelgdami į šiuos Konvencijos straipsnius kartu, manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos, įpareigojančios mokesčių administratorių kreiptis į teismą dėl priverstinio mokesčių išieškojimo ar turto arešto, labiau tinka Konvencijoje įtvirtintoms teisėms apsaugoti, nei priverstinis nesumokėtų mokesčių išieškojimas ir turto areštas pagal šiuo metu galiojančią tvarką.
Komiteto nuomonė-pastabai pritarti.
2.3 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos D.Latvelienės pastabos:
1. Keičiamas konceptualus požiūris į mokesčių administravimą, mažinamas mokesčio administratoriaus vaidmuo, Vyriausybės, kaip atsakingo už biudžeto vykdymą subjekto, pateikta neigiama nuomonė dėl šio projekto, todėl siūlytina pagrindinam komitetui atlikti gilesnę analizę dėl galimų neigiamų pasekmių.
Komiteto nuomonė- pastabai pritarti.
2. Taisytina 32 straipsnio 6 dalies redakcija, kadangi suponuojama nuomonė, kad be administracinio teismo dar kažkas galėtų taikyti (panaikinti) turo areštą , nors projekto autoriaus siūlymu - tai galėtų daryti tik teismas.
Komiteto nuomonė-pastabai pritarti.
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. gegužės 16 d.nutarmas Nr. 607
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 1420 „Dėl įstatymų projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 17, 30, 31, 32, 321 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-2461 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1. Nepriemokos išieškojimas ar turto areštas, teismui sankcionuojant šiuos veiksmus, taptų mažai efektyvus, nes tokie veiksmai būtų atliekami neoperatyviai. Tiesioginė tokio mokesčio administratoriaus vykdomo administravimo susilpnėjimo pasekmė – mažesnės biudžeto pajamos. 2. Mokesčio administratoriai teisę tiesiogiai (patys) išieškoti mokestinę nepriemoką ar uždėti turto areštą turi daugelyje pasaulio valstybių, todėl siūlomų apribojimų mokesčio administratoriui nustatymas labai sumenkintų Valstybinės mokesčių inspekcijos administracinius gebėjimus stojimo į Europos Sąjungą sąlygomis.
Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Ūkio ministras, pavaduojantis finansų ministrą Petras Čėsna
|
|
|
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
6. Komiteto pasiūlymai, pataisos, pastabos:
- siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurioms pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei į komiteto pateiktas pastabas:
6.1. pritarti projekto iniciatoriaus siūlomoms nuostatoms tik dėl turto arešto, tai yra dėl siūlomo bazinio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 32 straipsnio bei 32(1) straipsnio pakeitimo, nustatančių, kad mokesčio administratorius dėl mokesčio mokėtojo turto arešto turėtų kreiptis į teismą, kitoms nuostatoms nepritarti, kadangi mokesčių, delspinigių, baudų ir kitų įmokų išieškojimas pakankamai ir aiškiai reglamentuotas įstatyme, o taip pat jo įgyvendinimo mechanizmas veikia efektyviai, yra daugiapakopė ginčų nagrinėjimo sistema, kuri užtikrina mokesčio mokėtojo teises;
6.2. keičiamame įstatymo 32(1) straipsnyje numatyta netinkama mokesčio administratoriaus kreipimosi į teismą forma – turto arešto aktas. Turėtų būti prašymas, kaip numatyta Civilinio proceso kodekso I dalies XI skyriaus Penktajame skirsnyje. Laikinosios apsaugos priemonės.
7. Balsavimo rezultatai: 7- už, 1 – prieš, 0 – susilaikė.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Šukys, E.Šablinskas.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas