Trisdešimt penktasis (381) posėdis
2003 m. gegužės 27 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

 

 

2003 m. gegužės 27 d. (antradienio) darbotvarkės

 

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, norėčiau paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šios dienos abiejų plenarinių, rytinio ir vakarinio, posėdžių darbotvarkes. Jose, kaip matote, yra keletas klausimų, kuriais siūloma (pajuodintomis raidėmis išskirti klausimai) papildyti darbotvarkę. Pirmiausia noriu atkreipti jūsų dėmesį į darbotvarkės 1-12 klausimą – Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione”. Yra gautas Prezidento dekretas, ir mes turime šį klausimą įrašyti į darbotvarkę.

Taip pat, gerbiamieji kolegos (nors darbotvarkėje nėra įrašyta), gavę Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą dėl Seimo statuto pažeidimų, padarytų priimant Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, turėsime apsispręsti. Manau, nuo to ir galėtume pradėti, bet iš pradžių dėl darbotvarkės paskutinė informacija, dėl 1-10 klausimo – Karinės tarnybos Afganistane teisinio statuso įstatymo. Teikėjai prašo, kad šiandien šis klausimas nebūtų svarstomas. Taigi šio klausimo šiandien darbotvarkėje nebus.

Gerbiamieji kolegos, klausčiau, ar mes galime registruotis ir pritarti šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkėms. Prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę. Registruojamės ir balsuojame dėl šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkių.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Už – 52, prieš – 2, susilaikė 5. Plenarinių posėdžio darbotvarkėms yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, jums turi būti išdalyta Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Komisija priėmė tokį sprendimą: “Vadovaujantis Seimo statuto 160 straipsnio 4 punkto nuostata, kad buvo šiurkščiai pažeista įstatymo leidybos procedūra, siūlyti Seimui balsuoti, ar Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą, priimtą 2003 m. gegužės 20 d., pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą. Jeigu įstatymas bus pripažintas netekusiu galios, jo projekto svarstymą kartoti nuo stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas, t.y. nuo svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete”. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pridurti prie Etikos ir procedūrų komisijos išvados, kad pripažinus, kad įstatymas yra netekęs galios, jo projekto svarstymas (Statuto 160 straipsnio 5 dalis) paprastai kartojamas nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas. Tai reikštų, kad mes grįžtume prie priėmimo stadijos. Ne iš viso naujas įstatymas, bet priėmimo stadija.

Gerbiamieji kolegos, ar turėdami tokią Etikos ir procedūrų komisijos išvadą mes galėtume bendru sutarimu nuspręsti, kad įstatymas yra negaliojantis, tiksliau, netekęs galios? Ar galime sutarti? Ačiū. Primenu jums Statuto 129 straipsnio nuostatas, sakančias, kad taip apsisprendę mes Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavedame įvertinti, ar priimtas Švietimo įstatymas neprieštarauja pagrindiniam įstatymui, Konstitucijai, t.y. pateikti preliminarią išvadą. Kai turėsime tokią Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, galėsime grįžti į plenarinį posėdį ir neatidėliodami Švietimo įstatymo galutinio priėmimo galėsime judėti į priekį. Ar dėl to galime nuspręsti bendru sutarimu? Dėkoju už jūsų supratimą. Mes atlikome gana svarbų procedūrinį veiksmą, kuris leis išspręsti šį kazusą.

 

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 25, 177 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 801 straipsniu“ projektas Nr.IXP-2489(4*) (priėmimo tęsinys)

 

Dabar, gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1 klausimas – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 25, 177 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 801 straipsniu” projektas Nr.IXP-2489. Noriu priminti, kad praeitą savaitę buvo priimti Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimai dėl kelių straipsnių, ir dabar turėtume apsispręsti dėl Statuto pakeitimo. Primenu, kad Statuto pakeitimui reikia ne mažiau kaip 71 Seimo nario pritarimo. Dabar prašyčiau kolegas užsiregistruoti, žinosime, kiek mūsų yra salėje. Kartu noriu pakviesti į tribūną pagrindinio – Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių, kad galėtume pasistūmėti į priekį svarstydami pataisas, kurios buvo gautos priėmimo stadijoje.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai.

Gal dar prisijungs daugiau. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pateikti.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, reikalas tas, kad gerbiamojo A.Macaičio pataisa, kuri buvo priimta, iš esmės pakeitė teiktą projektą. Buvo apsispręsta, kad Seimo statutas bus keičiamas tos pataisos pagrindu. Mes komitete svarstėme ir labiau sutvarkėme, bet kadangi žinau jūsų nuomonę, kad mes turėtume keisti pagal pataisos tekstą, gal tada apsispręskime.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašyčiau jus likti tribūnoje. Yra gauta Seimo nario A.Macaičio pataisa. Bet dabar priėmimo stadijoje pastraipsniui. Dėl 25 straipsnio jokių pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta?

G.DALINKEVIČIUS. Nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Dėl 25 straipsnio, t.y. šio įstatymo 1 straipsnio, būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Ačiū, priimta bendru sutarimu.

2 straipsnis yra susijęs su siūlymu Statutą papildyti 801 straipsniu. Dėl šio straipsnio yra gauta Seimo nario A.Macaičio pataisa. Aš noriu priminti, kad identiška arba analogiška pataisa buvo priimta svarstant Operatyvinės veiklos įstatymą. Dabar, kolegos, siūlau taupyti laiką ir pritarti šiai pataisai, nes ji turi būti suderinta su jau priimtu įstatymu. Kolegos, ar sutinkate? Pirmiausia kreipiuosi į pranešėją, į teikėją. Gerai? Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti A.Macaičio teikiamai pataisai, susijusiai su 2 straipsniu?

G.DALINKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, dėl 2 straipsnio. Aš tikrai sutinku, kad Žmogaus teisių komitetas pasistengė siekti tobulybės ir ieškojo tikslesnio varianto. Bet Statutas aiškiai apibrėžia, kad kai svarstome pataisas, kurios yra užregistruotos, mes pritariame ar nepritariame joms, ir tada turime apsispręsti dėl atitinkamo straipsnio su pataisa, kuriai pritarėme. Ar galime pritarti 2 straipsniui? Ne. Matau, kolega J.Razma nori kalbėti dėl 2 straipsnio. Prašom. Motyvai prieš.

J.RAZMA. Aš sutinku, kad pono A.Macaičio pataisa gerina padėtį, palyginti su projekto ankstesniu variantu, bet vis dėlto būtų geriau, kad to straipsnio apskritai nebūtų. Jūs atidžiai pažiūrėkite, juk niekam jo nereikia. Čia pasakoma, kad komisija sudaroma pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą. Tai yra bendras reikalavimas dėl visų komisijų, ir mes nieko naujo nepasakome.

7 nariai, mano manymu, yra blogas dalykas, nes mes patys sau galime prieštarauti. Jeigu norėsime išlaikyti frakcijų proporcinio atstovavimo principą, tiesiog kai kada gali nepakakti 7 narių. Taigi jeigu norime šį principą išlaikyti, reiktų elgtis labai paprastai: mažiausiai frakcijai duodama viena vieta, o tada kitom frakcijom – pagal proporcijas. Tie, kurie šiek tiek susipažinęs su aritmetika, tikiuosi, neprieštaraus tokiam mano išaiškinimui. Bet tokiam išaiškinimui esant negali apriboti skaičiaus, nes negali žinoti, kokia bus mažiausia frakcija kokiame Seime ir kokios kitos frakcijos. Vadinasi, geriausia būtų nenurodyti to skaičiaus, o tai reiškia, kad galime nepriimti jokio straipsnio, jis nėra būtinas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nebent, gerbiamasis pranešėjau, norite dėl motyvų už, nesant kitų… Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Jeigu galima, aš išsakyčiau motyvus už. Būtų gerai, kad būtų įrašytas straipsnis, nes prieš tai 1 straipsnį mes papildėme, kad yra tokia komisija, kad ji yra nuolatinė (tas automatiškai reikalauja įrašymo). O 7 nariai, tai jie iš tikrųjų leidžia sudaryti frakcinį principą, nes visa bėda, kuri leido pajudinti tą klausimą, ir buvo, kad, esant tik tai nuostatai, ta komisija nebuvo sudaryta, nes per visą laiką nebuvo gauta pasiūlymų iš frakcijų ir t.t. Tai teigia tie, kurie atsakingi už šios komisijos buvimą. Man regis, kad šiandien 7 žmonės Seime yra labai veikli komisija. Manau, gerbiamojo A.Macaičio pastaba yra tikrai pozityvi, nes, apibrėždama narių skaičių, leis tai įvykdyti. O mūsų visų bendras noras yra, kad ši komisija veiktų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šio straipsnio neišvengsime balsavimo. Prašau pasiruošti ir balsuoti, kas pritariate, kad būtų priimtas įstatymo 2 straipsnis su pataisa, kuriai mes pritarėme bendru sutarimu.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Už – 56, prieš nėra, susilaikė 18. 2 straipsnis priimtas balsų dauguma.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų ir pastabų, gerbiamasis pranešėjau, ar yra gauta?

G.DALINKEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Kolegos, aš norėjau dar korektiškumo dėlei konstatuoti, kad yra Seimo nario J.Razmos pataisa, bet, manau, pritarus A.Macaičio pataisai jos svarstymas nėra prasmingas. Jeigu toks visų supratimas, tai dėl 3 straipsnio?.. Ar kolega A.Matulevičius prieštaraus 3 straipsniui? Dėl viso? Gerai. Ar galime priimti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, 3 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, už klausimo pateikimą. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas, priėmus 3 straipsnį bendru sutarimu.

Yra proga 4 kalbėti už, 4 – prieš dėl viso įstatymo projekto. Dėl balsavimo motyvų – A.Matulevičius. Motyvai prieš. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad dabar lyg ir automatiškai yra keičiamas Seimo statutas, grynai mechaniškai, kadangi jau praeitą kartą yra priimta Operatyvinės veiklos įstatymo pataisa. Bet aš noriu apskritai pasakyti, kad ši praktika, kas dabar daroma Seime, tai yra, ko gero, nauja, nebuvusi Seimų praktikoje ir ydinga. Neteisybė, kad negalima buvo susitarti su visom frakcijom pagal veikusį Operatyvinės veiklos įstatymą sukurti normalią komisiją, kuriai atstovautų net ir pačios mažiausios frakcijos. O čia yra iškreipiama net Seimo Pirmininko funkcija, kuri, mano supratimu, apskritai net konstituciniu atžvilgiu neturi tokių funkcijų kaip premjero ar net Prezidento funkcija. Seimo Pirmininkas yra Seimo spikeris, o ne tai, kad jis gali nuspręsti, ką teikti Seimui ar neteikti į atskiras komisija. Aš įtariu, kad po šių pataisų dar bus sunkiau sudaryti šią komisiją, kuri iš tikrųjų labai reikalinga, kad būtų kontroliuojamos operatyvinės tarnybos. Todėl aš susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – A.Kašėta. Prašom, kolega.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, be abejo, šis variantas nėra idealus. Seimui apskritai nedaro garbės, kad jis didesnę dalį kadencijos dirbo be tokios svarbios komisijos, kurios veikia visose pasaulio parlamentuose. Bent jau demokratiniuose parlamentuose. Tačiau manau, kad tas variantas, už kurį mes balsuosime ir už kurį siūlau balsuoti, yra geresnis negu ankstesnis. Kadangi narių skaičius irgi yra išplėstas, bus didesnis atstovavimas ir galų gale mums leis susitarti, galbūt leis susitarti dėl komisijos sudėties.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas kalbėtojas dėl balsavimo motyvų už – A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galbūt būtų galima mąstyti ir daugiau variantų teikti, tačiau, kai įvertinome dvejų metų praktiką, faktiškai jau praėjusią, tai tikrai buvo keista, kad per tiek laiko tokia komisija neatsirado. Kai pradėjome nagrinėti priežastis, tai viena iš priežasčių buvo ta, kad buvo siūlomas per mažas skaičius ir frakcijos negalėjo susitarti. Norėčiau gerbiamajam A.Matulevičiui pasakyti, kad jis skaitytų paskutinį teikiamą variantą, o ne anksčiau buvusį. Kadangi čia Seimo Pirmininkas neteikia, to nėra, jis tiesiog apsiriko. Siūlau balsuoti už pataisą, nes ji padės išjudėti iš mirties taško. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Algimantas suklydo, nes anksčiau buvo, kad Seimo Pirmininkas steigia, bet dabar frakcijų susitarimu yra 7 tos komisijos nariai. Lyg ir viskas gerai, bet aš šiek tiek kitaip žiūriu. Kadangi, kaip įprasta, operatyvinę veiklą kontroliuos, žinoma, stambiųjų partijų frakcijos, o jeigu ten įsivėlę tie, kurie turi nusikalstamų ryšių, tai ta kontrolė pavirs nusikaltėlių apsaugos sistema. Todėl iš principo teoriškai tai neblogas įstatymas, bet praktiškai, kai tik frakciniu principu skiriame, tai, neduok Dieve, jeigu kuriose nors partijose ar frakcijose yra ryšių su nusikalstamu pasauliu, kaip tik tos komisijos padės nusikalstamam pasauliui įsitvirtinti. Bet pabandykime, pamatysime.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, pradžioje aš prašyčiau užsiregistruoti. Paskui matysime, ar galime balsuoti dėl Seimo statuto pakeitimo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Kolegos, prašau jūsų dėmesio. Kad Seimo statuto pataisa būtų priimta, reikia ne mažiau kaip 71 balso už. Taip pat prašyčiau pamiršusių korteles jas pasiimti Seimo posėdžių sekretoriate. Balsuojame rankomis. Tai po Etikos ir procedūrų komisijos išvados nebus skaičiuojama. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo (Nr.IXP-2489) priėmimo.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Už – 71, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

Vaikščiojimas skustuvo ašmenimis yra šio posėdžio pradžios bruožas. Ta proga, gerbiamieji kolegos, dar keletas svarbių informacijų viso Seimo narių dėmesiui. Informacija paremta dviejų posėdžių protokolų išrašais. Tai yra Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratinės koalicijos frakcijos posėdžių protokolai. Pirmasis (tai yra vakar dienos posėdžiai) adresuojamas Seimo Pirmininkui A.Paulauskui, bet pagal Statutą mes tuos dalykus turime paskelbti. Svarstyta dėl frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo dėl Č.Juršėno atsistatydinimo iš pirmojo pavaduotojo pareigų. Pritarta vienbalsiai. Dėl A.Butkevičiaus paskyrimo frakcijos seniūno pirmuoju pavaduotoju nuspręsta pritarti vienbalsiai. (Plojimai)

Kitas klausimas dėl frakcijos seniūno pavaduotojų rinkimų. Pasiūlytos kandidatūros: S.Burbienė, S.Dmitrijevas ir V.Popovas. Visoms kandidatūroms pritarta vienbalsiai. (Plojimai) Sveikiname naujus seniūno pavaduotojus.

Dabar kitas protokolas “Dėl Edvardo Karečkos priėmimo į Socialdemokratinės koalicijos frakciją”. Nuspręsta bendru sutarimu pritarti šio Seimo nario priėmimui į Socialdemokratinės koalicijos frakciją. (Plojimai)

Antras klausimas dėl J.Narvilienės priėmimo į Socialdemokratinės koalicijos frakciją. Bendru sutarimu pritarta šios Seimo narės priėmimui į Socialdemokratinės koalicijos frakciją. (Plojimai) Taigi Socialdemokratinės koalicijos frakcija pasipildo dviem naujais nariais. Gerbiamieji kolegos, tęsiama pasikeitimų frakcijose tradicija.

 

Viešųjų pirkimų įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2562(2*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

 

Taigi po šios informacijos svarstome antrą darbotvarkės klausimą – įstatymo projektą Nr.IXP-2562. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Viešųjų pirkimų įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio – Ekonomikos komiteto pranešėją A.Vazbį.

A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė Vyriausybės teiktą Viešųjų pirkimų įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio esmė yra netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų paramos būdu gautoms lėšoms ir už jas įsigyjamoms karinės paskirties prekėms. Komitetas, apsvarstęs Vyriausybės teiktą variantą, nusprendė atsižvelgti į Teisės departamento išvadą, šiek tiek jį patobulino ir mano, kad tikslinga priimti tokį įstatymą, nes tai nesukliudytų mūsų krašto apsaugos sistemai visų pirma gauti kitų valstybių paramą ir už tą paramą įsigyti karinės paskirties prekių. Balsavimo rezultatai komitete: 8 – už, 2 susilaikė. Jokių papildomų pasiūlymų įregistruota nebuvo. Taigi siūlome pritarti šiam projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Suprantu, kad jūs kalbate po svarstymo, po svarstymo jau esame pritarę praėjusį ketvirtadienį, dabar yra priėmimo stadija ir pereiname prie priėmimo pastraipsniui.

Pirmasis skirsnis, kuriame yra vienas straipsnis – “Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio papildymas”. Ar J.Veselka dėl viso įstatymo, ar dėl šio skirsnio? Gerbiamasis Juliau Veselka? Dėl viso. Ar galime, nesant prieštaraujančių, pritarti pirmajam bendru sutarimu? Ačiū. Nėra prieštaravimų. Pirmasis priimtas bendru sutarimu.

Antrasis skirsnis – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Šiame skirsnyje taip pat yra vienas straipsnis. Ar mes galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo, priimti ir šį straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas ir antrojo skirsnio vienintelis straipsnis. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Kolegos, dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų nori kalbėti J.Veselka. Prašom. Bet, kolegos, noriu prašyti jūsų dėmesio. Salėje yra didelis šurmulys.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisos atrodo iš tikrųjų labai demokratiškos, t.y. liberalizuoti ginkluotės pirkimą. Koks principas? Anksčiau būdavo, kad ginkluotė perkama konkurso keliu. Dabar norima įteisinti, jeigu kas duoda pinigų ginkluotei pirkti, tada tas ir diktuoja sąlygas, iš kur pirkti. Mes šią nuostatą įteisiname. Atrodo logiška. Kas duoda pinigus, o pinigai veltui neduodami. Bet mes visą laiką kalbame apie demokratinę nuostatą, kad demokratiška valstybė turi teisę pati spręsti, ką jai daryti. Atrodo ir šiuo atveju nieko bloga, bet mes žinome mūsų Krašto apsaugos ministeriją. Renka visą pasaulio šlamštą, tarsi jie rengtųsi kariauti Pirmojo pasaulinio karo sąlygomis. Lietuvoje jau ir taip šlamšto įvežta, o šios pataisos leis dar daugiau to šlamšto įvežti. Svarbiausia, kad bus pririšta prie kurios nors šalies ginkluotės, kad paskui iš tikrųjų nebe veltui būtų gaunama, o tikslingai būtų priversti pirkti atsargines dalis ir t.t. Dar blogiau, aš dabar matau, kaip skubiai sušaukta Valstybės gynybos taryba ruošiasi karui Irake, o žemdirbių klausimų nesugeba spręsti, policininkų, žemdirbių, bibliotekininkų. Aš manau, kad mes nematome pavojaus, kuris kils iš vidaus, t.y. socialiniai konfliktai. Mes jų nevertiname. Mes nusispjovėme į savo žmones ir svarbiausia bet kokiu šlamštu ginkluotis ir dalyvauti karinėse operacijose. Todėl šioms pataisoms, kurios leis atvežti į Lietuvą įvairiausio šlamšto, aš negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius dėl viso įstatymo. Motyvai už.

A.MATULEVIČIUS. Kadangi pamačiau, kad kolega J.Veselka gali sukelti tragediją, tai noriu paaiškinti, kad ne apie tai jis kalbėjo. Žinoma, aš juokauju, kad tragedija. Tragedijos nebus, jeigu ir nepriimsime šio įstatymo. Bet esmė yra ta, kad iš tikrųjų, kai komitete tai svarstėme, tai yra tokia superpastaba, bet ją anksčiau ar vėliau mes turėsime priimti įstoję į Europos Sąjungą, nes to reikalauja tam tikros procedūros. Aš noriu kolegoms pasakyti, kas nežinote, čia ne dėl NATO reikalų, čia daugiau dėl Europos Sąjungos saugumo reikalų priimamos šios pataisos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Nekrašas – motyvai prieš. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi užsiregistravo ponas A.Matulevičius, o jis kalba visą laiką ir kiekvienu klausimu ir kalba ne taip, kaip turėtų pasakyti, todėl aš pasisakysiu prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų išdėstytus motyvus. Ar būtų dar Seimo narių, norinčių išdėstyti balsavimo motyvus? Jeigu ne, gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2562 priėmimo.

75 Seimo nariams užsiregistravus, 60 – už, 3 – prieš, 10 susilaikė. Įstatymas priimtas.

 

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2438(2*) (priėmimas)

 

Svarstome trečiąjį darbotvarkės klausimą – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2438. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio – Kaimo reikalų komiteto pranešėją M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Jokių pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Teisės departamento išvados daugiau korektūrinės, jas visas galima priimti, išskyrus, galbūt dėl 9 straipsnio 4 dalies, dėl kurios būtų galima atskirai balsuoti. Siūlau pradėti priėmimą.

PIRMININKAS. Ar, jūs, gerbiamasis pranešėjau, galėtume patikslinti, dėl kurio straipsnio reikės stabtelti?

M.PRONCKUS. Dėl 9 straipsnio. Teisės departamento pasiūlymas.

PIRMININKAS. Gerai. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar kolegos užsiregistravę dėl viso? Dėl viso. Gerai, kolegos, dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, priimtas bendru sutarimu.

Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Ar galime priimti 4 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Ar galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Taip pat nėra norinčių kalbėti. 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Ar galime priimti 6 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 6 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Ar galime priimti 7 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 7 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

8 straipsnis. Dėl jo yra Teisės departamento pastaba. Ar siūlote jai pritarti?

M.PRONCKUS. Taip.

PIRMININKAS. Ar su redakcine pastaba, kurią siūlo Teisės departamentas, galime priimti 8 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

9 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

M.PRONCKUS. 9 straipsnis. Teisės departamentas siūlo vietoj sąvokos “valstybės valdžios ir valdymo institucijos” įrašyti sąvoką “valstybės institucijos”. Matot, ta sąvoka, kuri įrašyta įstatyme, yra Civiliniame kodekse, konkrečiai Civilinio kodekso juridinių faktų registravimo viešajame registre “Teisiniai pagrindai”. Mes rašome taip, kaip yra Civiliniame kodekse įrašyta, ir manome, kad Teisės departamento išvada galbūt nevisiškai korektiška. Teisės departamentas su mūsų samprotavimais sutinka ir savo pasiūlymą šiuo klausimu atsiima. Todėl siūlau palikti taip, kaip yra įstatymo projekte.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu yra taip, kaip jūs sakote, tai, kolegos, ar mes galime apseiti be balsavimo ir bendru sutarimu priimti 9 straipsnį? Ačiū. Priimtas bendru sutarimu 9 straipsnis. Atitinkamai tas pats galiotų ir pastaboms dėl 12 ir 13 straipsnių atitinkamų formuluočių, bet dabar dėl 10 straipsnio. Ar galime priimti 10 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, priimtas bendru sutarimu.

Ar galime priimti 11 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, 11 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

12 straipsnis, ar galime priimti? Atsiprašau, dar yra dėl 12 straipsnio trečioji Teisės departamento pastaba. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų komentaras.

M.PRONCKUS. Sutinkam su ta pastaba.

PIRMININKAS. Ar, laikydami šią pastabą redakcinio pobūdžio, galėtume jai pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ar 12 straipsnį su pastaba, kuriai mes pritarėme, galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, 12 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 13 straipsnio. Ar galime priimti 13 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 13 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Ar galime priimti 14 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 14 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Ar galime priimti 15 straipsnį bendru sutarimu? Nėra pastabų. 15 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

16 straipsnis. Ar galime priimti 16 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 16 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

17 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

M.PRONCKUS. Tai Teisės departamento korektūros pastaba, mes su ja sutinkame.

PIRMININKAS. Ar, laikant tai redakcinio pobūdžio pastaba, galima jai pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu. Ar galime 17 straipsnį su Teisės departamento pastaba, kuriai mes pritarėme, priimti bendru sutarimu? Ačiū, 17 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

18 straipsnis. Ar galime priimti 18 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 18 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Ar galime priimti 19 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 19 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

20 straipsnis. Ar galime priimti 20 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 20 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

21 straipsnis. Ar galime priimti 21 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 21 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

22 straipsnis. Ar galime priimti 22 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 22 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

23 straipsnis, paskutinysis. Nepaisant to, kad šviesos šiek tiek salėje sumažėjo, ar galime priimti 23 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas, nesant prieštaravimų, 23 straipsnis bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų už – A.Matulevičius. Prašom. Ruošiasi K.Glaveckas.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Nežiūrint to, kad kai kam kairėje salės pusėje sukeliu alergiją, bet vis tiek kalbėsiu, nes kalbėti priimant įstatymus reikia, tokia jau yra Seimo nario prievolė. Iš tikrųjų šitas įstatymas reikalingas, gal galima jį dar ir fundamentaliau sutvarkyti, bet tame įstatyme, kuris buvo iki šiol nepataisytas, tiesiog nėra to mechanizmo ir, matyt, sunku būtų jį sukurti, kaip pagerinti veiklą pačios įstaigos, vykdančios Nekilnojamojo turto ir žemės kadastro įmonės veiklos įstatymą, nes problemų ir piliečių nusiskundimų yra labai daug. Atidžiai peržiūrėjęs tas pateiktas pataisas, galiu pasakyti, kad dabar įstatymas truputį aiškesnis. Viena rimta problema, kuri lieka šiame įstatyme, – dėl verčių nustatymo, bet tai yra Vyriausybės kompetencija. Iš tikrųjų ypač Vilniaus mieste vertės nustatomos labai įdomiai, labai dažnai pastatų ir žemės vertė neatitinka rinkos vertės. Turiu omenyje, anksčiau neatitiko į vieną pusę, t.y. būdavo žemesnės. Dabar dar nuo ankstesnių vyriausybių laikų yra tokia metodika, turint omenyje, kad norima paimti iš juridinių asmenų didesnius nekilnojamojo turto mokesčius, vertės yra kur kas didesnės ir neatitinka rinkos vertės, tai yra kelis kartus viršija rinkos vertę. Čia yra problema, bet tai yra Vyriausybės metodikos ir nutarimo problema, kurią, matyt, irgi reikėtų taisyti. O šiaip siūlau priimti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas, motyvai prieš. Prašom. Dar kartelį paspauskite mygtuką. Nebereikia spausti, kai užsidega. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymo projektas neatsižvelgia į dvi labai svarbias ir realias dabartiniu metu aplinkybes, pirmiausia į patį mokestį, kurį nustato kadastro įmonė. Skirtingai nuo daugelio Europos kraštų, kur kadastrinės paslaugos, informacija yra teikiama nemokamai, pas mus tas mokestis yra įtvirtintas ir, be to, tą mokesčio dydį nustato pati įmonė. Tai pirma aplinkybė. Jinai žeidžia, natūralu, daugelio žmonių interesus, nes mokesčiai visą laiką didėja. Ir antra aplinkybė yra susijusi su tuo, kad šis įstatymas toliau palieka, įtvirtina nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo monopoliją, kuri iš esmės sukelia interesų konfliktą bei užtikrina nepagrįstą administracinę rentą monopolijos tvarkytojos teises turinčiai įmonei. Šios dvi aplinkybės, mano supratimu, yra esminės, kurios leidžia teigti, kad šiam įstatymo projektui reikia nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Kniukšta, motyvai už, jeigu pageidaujate.

G.KNIUKŠTA. Taigi čia konservatorių buvo pataisa.

PIRMININKAS. Jūs jau kalbate?

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo nauja redakcija tiksliau apibrėžia kadastro duomenis, kadastro tvarkymą, kadastro duomenų pakeitimo tvarką ir sąveiką su nekilnojamojo turto registru ir kartu sudaro vieningą duomenų bazę. Todėl siūlau balsuoti už šio įstatymo naują redakciją. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis, motyvai prieš. Prašau.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad viena pagrindinių problemų ta, kad šiandien yra gana aukšti įkainiai kadastro įmonėse ir jie patvirtinti, parengti pačių įmonių. Manau, reikėjo į įstatymą įrašyti, kad įkainius tvirtinti Vyriausybei teikia sudaryta grupė, darbo grupė, į kurią turėtų įeiti ir vartotojai, tai yra žemdirbiai, tai yra Namų savininkų sąjungos atstovai, ir nedominuotų tie, kurie tuos darbus vykdo. Ir dėl to šiandien įkainiai yra gana dideli. Į mane dažnai kreipiasi rinkėjai, kad jie negali sumokėti tokių pinigų, kurių reikalauja kadastro įmonės. Todėl aš negaliu balsuoti už šį įstatymą. Susilaikysiu. Manau, kad jį reikėtų tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū. M.Pronckus, motyvai už. Prašom, kolega.

M.PRONCKUS. Dėkoju. Mielieji kolegos, iš tikrųjų svarstant šį įstatymą Kaimo reikalų komitete iškilo kai kurių problemų, apie kurias kalbėjo ir gerbiamasis K.Glaveckas, ir kai kurie kiti, bet Kaimo reikalų komitetas mano ir nusprendė, kad tai yra Vyriausybės reikalai. Ir mes sutarėme grįžti prie šio klausimo atskirai – ir dėl įkainių nustatymo, ir dėl kai kurių kitų klausimų, – svarstyti atskirai ir siūlyti Vyriausybei pakeisti kai kurias tvarkas. Bet čia jau nebe įstatymo reikalas, mums atrodo. Todėl siūlome tą įstatymą priimti, tačiau kai kurios problemos, susijusios su nekilnojamojo turto registravimu, dar išlieka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kašėta, motyvai prieš. Prašom.

A.KAŠĖTA. Motyvus prieš pasakyti paskatino ir ką tik girdėti kolegos motyvai už.

Iš tikrųjų tie kainų, įkainių nustatymo principai turi būti įrašyti į įstatymą. Kita vertus, ne taip seniai kreipiausi į Vyriausybę dėl aukštų įkainių kadastro įmonėse ir gavau atsakymą, kad tos kainos yra objektyvios. Tai dar kartą liudija, kad Vyriausybė yra palikusi tuos procesus pačius sau, ir kadastro įmonė, kaip monopolistas, iš tiesų nepagrįstai kelia tas kainas bei skriaudžia gyventojus.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Bradauskas – paskutinė kalba dėl motyvų už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Iš tikrųjų aš pritariu tiems kolegoms, kurie kalba, kad reikia sutvarkyti kadastro įkainius, juos iš tiesų reikia sutvarkyti, ir ne tik kadastro, bet ir notarinių veiksmų, ir visur kitur, kur atliekami tie patys darbai ir kartais kainos labai pakeliamos. Tačiau tai yra ne šio įstatymo reikalas, todėl aš siūlau balsuoti už šį įstatymą, grįžti prie šių klausimų ir sutvarkyti įkainius, kaip ir kalbėjo gerbiamieji kolegos. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio. Balsuojame dėl įstatymo Nr.IXP-2438 priėmimo. Prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. UŽ – 50, prieš – 9, susilaikė 15. Įstatymas Nr.IXP-2438 priimtas.

Repliką po balsavimo K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, mes praleidome iš tikro patogią progą pataisyti situaciją. Aš siūlau priimti protokolinį nutarimą sudaryti komisiją, kuri išnagrinėtų situaciją, susijusią su monopoliniais įkainiais, ir pateiktų siūlymus, kaip tą situaciją išspręsti artimiausiu metu. Tokios situacijos, kai viena monopolija ir toliau diktuoja savo kainas savo paslaugoms, palikti negalima, nes daugelyje Europos Sąjungos šalių ta paslauga yra teikiama nemokamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, darbo grupės sudarymas, manau, galimas. Primenu, kad įstatymas įsigalioja nuo kitų metų pradžios. Laiko iki jo įsigaliojimo dar šiek tiek yra, bet aš siūlau parodyti iniciatyvą Seimo nariams ir galbūt Seniūnų sueigoje būtų apsispręsta dėl protokolinio sprendimo, jeigu jis yra parengtas tiksliai suformuluojant užduotį ir kitus dalykus. A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vis dėlto siūlyčiau dabar priimti tokį protokolinį nutarimą, kurio tekstas būtų labai paprastas: Seimas sudaro darbo grupę šioms problemoms spręsti. Kolegos kairėje, kurie siūlė balsuoti už įstatymą, patys sakė, kad tokia problema egzistuoja ir ją reikia spręsti nedelsiant.

PIRMININKAS. Kolegos, iš klausos nesiimčiau formuluoti, kokia ir kam grupė yra siūloma sudaryti. Aš suprantu, kad susilaikiusių buvo visose frakcijose. G.Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atsakyti tiek į pono K.Glavecko, tiek į pono A.Kašėtos pastabas. Svarstymo metu Kaimo reikalų komitete kilo labai daug ginčų, todėl mes nusprendėme artimiausiu metu sušaukti išplėstinį posėdį, tuomet pateiksime visus siūlymus Vyriausybei, jeigu reikia, ir Seimui, ir mėginsime spręsti šią problemą. O naujos darbo grupės sudarymui aš tikrai nepritariu. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kolegos, tokiu atveju įstatymo priėmimą buvo galima truputį atidėti, jeigu jūs planuojate rinktis dėl to paties klausimo. Bet jeigu įvyks toks išplėstinis posėdis, kolegos, ir jo rezultatai nebus tenkinantys, manau, kad prie to klausimo bus galima grįžti. Arba kitas variantas – raštu yra pateikiamas trumpas protokolinio nutarimo projektas, išdalijamas Seimo nariams ir mes dar šiandien galėtume apsispręsti. Gerai?

 

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 36 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2439* (priėmimas)

 

Kolegos, su juo susijęs įstatymas – Nekilnojamojo turto registro įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2439. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Aš siūlyčiau taupant laiką nekviesti į tribūną pranešėjo ir pereiti iš karto prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Ar galime priimti 1 straipsnį, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Ar galėtume priimti 2 straipsnį, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nėra. Kolegos, prašome pasiruošti dėl įstatymo Nr.IXP-2439 priėmimo ir išsakyti savo nuomonę balsuojant.

Už – 44, prieš – 8, susilaikė 15. Įstatymas priimtas.

 

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2463(2*) (priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, svarstome 1-4 darbotvarkės klausimą – įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo” pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2463. Priėmimo stadija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją J.Jurkų kviečiu į tribūną.

J.JURKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir vieną kartą jau pateikė svarstyti šį įstatymą. Komitetas atsižvelgė į įvairias pastabas, patobulino įstatymo projektą ir teikdamas jo naują redakciją siūlo priimti bendru sutarimu. Buvo Teisės departamento pastaba, į kurią komitetas atsakė, jog Konstitucinis Teismas konstatavo, kad savivaldybių veiklą ir jos administracinę priežiūrą vykdo Vyriausybė per Vyriausybės atstovus, o sprendimą įvesti tiesioginį valdymą priima Seimas. Mes manome, jog šį įstatymą būtų galima priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašau jus likti trumpam tribūnoje, nes yra gauta Teisės departamento išvada, dėl kurios turėsime apsispręsti. Ji yra šios dienos. Ar jūs esate susipažinęs, gerbiamasis pranešėjau?

J.JURKUS. Aš kaip tik ir sakiau, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, kad savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdo Vyriausybė per Vyriausybės atstovus, o…

PIRMININKAS. Gerai. Vis tiek dėl 2 straipsnio mes turėsime apsispręsti, ar atsižvelgiam, ar neatsižvelgiam į Teisės departamento išvadą. Jūsų nuomonė?

J.JURKUS. Siūlome neatsižvelgti.

PIRMININKAS. Palaukite. Dabar mes judame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar kolega A.Matulevičius dėl šio straipsnio? Supratom. Ar galime 1 straipsnį, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru suarimu.

2 straipsnis. Dėl šio straipsnio 4 dalies yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas siūlo į jį neatsižvelgti. Ar reikėtų balsuoti, ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį neatsižvelgiant į Teisės departamento išvadą? Ačiū. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Manau, gerbiamasis pranešėjau, daugiau siūlymų negauta ir jūs neturėtumėt likti tribūnoje. Dėkoju.

Dėl 3 straipsnio. Ar galime nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

4 straipsnis. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

5 straipsnis. Ar galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

6 straipsnis. Ar galime priimti 6 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 6 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

7 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 7 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

8 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

9 straipsnis – paskutinysis. Ar galime 9 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 9 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto A.Matulevičius – motyvai už. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui ir Vyriausybei juo drąsiau naudotis. Nedelsiant reikia įvesti tiesioginį valdymą Vilniaus mieste, nes kaip Vilniaus gyventojas niekaip nesuprantu, kaip toks didelis miestas, sostinė, tiek laiko gali būti nevaldomas. Juk mes nežinome, kada teismai baigs darbą. Čia nieko blogo. Būtų įvestas tiesioginis valdymas, teismai baigtų darbą, po to vėl viskas būtų teisėtai išrinktai valdžiai, vienai ar kitai. O dabar kažkas valdytų miestą. Tam ir yra šis įstatymas. Nereikia jo bijoti. Todėl pasisakau už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? A.Kašėta dar norėjo. Minutėlę.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, kadangi A.Matulevičius remdamasis šiuo įstatymu rengiasi įvesti Vilniaus mieste tiesioginį valdymą, siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Šįkart mes priimame įstatymą dėl galimybės, o ne dėl paties sprendimo. Kolegos, prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-2463.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Už – 42, prieš – 4, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.

 

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir Įstatymo papildymo 881 straipsniu įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2522* (priėmimas)

 

Svarstome darbotvarkės 5 klausimą – įstatymo projektą Nr.IXP-2522. Priėmimas. J.Jurkus jau tribūnoje. Gerbiamasis pranešėjau, jums žodis.

J.JURKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš praėjusią savaitę pristačiau šį įstatymą svarstyti, redakcinio pobūdžio. Komitetas vienbalsiai pritarė gerbiamojo J.Razmos pasiūlymui. Siūlome priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Vienas straipsnis. Kolegos, dėl viso įstatymo projekto? J.Razma, motyvai už. Prašom.

J.RAZMA. Žinoma, aš dėkingas pagrindiniam komitetui ir svarstant pritarusiems kolegoms, kad išbraukiamas mano pasiūlytas straipsnis. Bet, aišku, būtų buvę geriau, jeigu jis iš viso nebūtų buvęs priimtas šių metų pradžioje ir nebūtume turėję šios sumaišties kai kuriose savivaldybėse, tokiose kaip Vilniaus miesto, Raseinių, Šiaulių ir kitose, jeigu būtume nesusigundę išlygomis dėl dalyvavimo tarybos pirmajame posėdyje. Žinoma, galima sakyti, geriau vėliau negu niekad. Gaila, kad problemų priimant pataisą neištaisysi. Iš tikrųjų žmonės tų savivaldybių, kuriose bevaldystė nulemta šio įstatymo straipsnio, kenčia, ilgai laukia būtinų sprendimų, nėra valdžios. Suprantama, situacija nepavydėtina. Ateityje kviečiu tokiais atvejais atsakingiau pagalvoti apie pasekmes.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2522 priėmimo.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Balsavimo rezultatai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

 

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2314(3*) (priėmimas)

 

Kolegos, svarstome darbotvarkės 6 klausimą – projektą Nr.IXP-2314. Priėmimas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas J.Jurkus pasiruošęs pristatyti. Prašom.

J.JURKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas intensyviai svarstė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą. Komitetas patobulino šį įstatymą, pritarė jam bendru sutarimu ir siūlo priimti. Esmė yra ta, kad savivaldybė gali…

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, vienas straipsnis, todėl iš karto dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2314 priėmimo.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Už – 48, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

 

Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2536* (priėmimas)

 

Svarstome darbotvarkės 7 klausimą – Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2536. Priėmimas. Kas iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiruošęs? Matau I.Degutienę. Kviečiu jus, kolege, į tribūną.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo atsižvelgta į Teisės departamento ir Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pasiūlymą. Iki priėmimo daugiau jokių pasiūlymų ir papildymų negauta. Prašyčiau pritarti teikiamam Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dėl viso įstatymo projekto, vienas vienintelis straipsnis. Prašyčiau mobiliuosius telefonus įjungti begarsiu režimu. Ar galėčiau prašyti? D.Teišerskytė dėl balsavimo motyvų už. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ. …minėtu ordinu apdovanojami asmenys už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą kultūros, mokslo, švietimo, verslo, gamybos, sveikatos, socialinės apsaugos, kūrybos ir kitose srityse. Aš džiaugiuosi, kad atkreiptas dėmesys į demografinę problemą Lietuvoje, bet nemanau, kad mes ją išspręsime užkabinę geležėlę kad ir labai garbingam žmogui. Valstybė už dorai užaugintą pilietį turėtų jaustis skolinga visą laiką ir padėti materialiai išlaikyti dorai auginamus vaikus. Aš manau, kad čia reikia kalbėti ne vien apie ordinus, bet ir apie nemažą materialinę paramą toms šeimoms, kurios dorai augina, mokslina ir dovanoja valstybei garbingus piliečius. Manau, nereikia apsiriboti vien tuo, reikia pratęsti šio klausimo svarstymą ir po balsavimo paanalizuoti ir spręsti iš esmės, o ne “pudruoti” problemą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra daugiau norinčių kalbėti. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2536 priėmimo.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 2, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

 

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir Įstatymo priedėlio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2505(3*) (svarstymas)

 

Kolegos, svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 8 klausimą – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir įstatymo priedėlio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2505(3). Svarstymo stadija. Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, todėl kviečiu į tribūną pranešėją I.Degutienę. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir įstatymo priedėlio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė patobulintam variantui bendru sutarimu. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė tik Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 3 straipsnyje išdėstytam įstatymo priedėlio pirmojo skirsnio pakeitimui: “Įstatymo priedėlio pirmojo skirsnio 5 punkte vietoj žodžių “tarybos pareigūnai” įrašyti žodžius “tarybos nariai” ir visą 5 punktą išdėstyti taip: “Savivaldybių merai, merų pavaduotojai, tarybos nariai”. Mes šiam punktui nepritarėm. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Vienas iš papildomų yra Biudžeto ir finansų komitetas. Kviečiu į tribūną A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas, svarstė šį įstatymo projektą. Mūsų komiteto išvada yra tokia: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat papildomu komitetu yra paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo pranešėjas – A.V.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstęs šį projektą iš esmės jam pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti šiuos siūlymus: 2 straipsnio 1 dalies (…) punkte vietoj “pareigūnas” įrašyti žodį “nariams”; 4 straipsnio 3 dalį pakeisti, papildyti ir pirmojo skirsnio 5 žodyje… vietoj “pareigūnai” įrašyti “tarybos nariai”. Pastarajam siūlymui, kaip pagrindinio komiteto pranešėjas sakė, pagrindinis komitetas nepritaria. Bendru sutarimu komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme komitetų išvadas. Dabar aš norėčiau pasakyti, kad pagrindinis komitetas iš dalies atsižvelgė į siūlymus teikusių komitetų nuomonę. Taip pat iš dalies buvo pritarta Seimo nario J.Razmos pasiūlymui. Ar jūs sutinkate su tuo? Gerai. Ar Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai sutinka, kad nereikėtų balsuoti? Gerbiamasis V.Indriūnai? Sutinkate? Gerai. Ačiū.

Taigi, kolegos, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu patobulintam įstatymo projekto variantui? Prieštaravimų nėra. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Darbotvarkės 8 klausimo svarstymas yra baigtas.

Aš norėčiau prašyti, kad toliau posėdžiui pirmininkautų Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašom.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Kadangi svarstymo stadija, tai pirmiausia pagrindinis komitetas. Pagrindinio, t.y. Valstybės valdymo ir savivaldybių, komiteto vardu – kolega A.Indriūnas. Ruošiasi A.Sysas arba kuris nors kitas. Kolegė I.Degutienė. Prašom.

 

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1799(2*) (svarstymas)

 

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, išnagrinėjo Teisės departamento, Europos teisės departamento išvadas, be to, Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. Į visas jas iš dalies atsižvelgė, parengė naują patobulintą projektą, kuriam pritaria. 4 balsavo už, 2 susilaikė. Vienas balsavime nedalyvavo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu papildomo komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, vardu kolegę I.Degutienę. Ruošiasi kito papildomo komiteto vardu A.Sakalas.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmė tokį sprendimą: atsižvelgti į Seimo Teisės departamento bei Europos teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Jas išnagrinėjus pagrindiniam komitetui siūlo atmesti įstatymo projektą. Už tokį pasiūlymą 5 balsavo už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju ir už šią nuomonę. Dabar A.Sakalas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, šiuo atveju kaip papildomo komiteto atstovas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat analizavo šį projektą ir išnagrinėjo pastabas, kurias teikė Teisės departamentas ir Europos teisės departamentas, mūsų specialistai. Mūsų sprendimas yra toks: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento bei Europos teisės departamento pastabas bei argumentus. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi kategoriškos išvados priklauso papildomiems komitetams, tai dabar toliau turime dirbti normalia tvarka ir diskusijoje turėtų kalbėti kolega R.Šukys. Prašom į tribūną.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų klausimas sprendimo požiūriu atrodo labai populiarus, tačiau aš norėčiau pasakyti, kad šio įstatymo nuostatos, numatančios valstybės politikams galimybę gauti priedą už ištarnautus valstybei metus, buvo priimtos 2000 metų rugpjūčio 29 dieną ir tai yra iki tol buvusios Seimo kadencijos padaryta. Ta tradicija, kad atlyginimus, priedus, kitas socialines garantijas ir kompensacijas paprastai nustato Seimas, tačiau tai galioja kitam Seimui, manau, yra gera. Todėl visiškai ramiai galiu kalbėti šiuo klausimu, nes man neteko balsuoti dėl šio priedų nustatymo. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad klausimas yra principinis. Nesvarbu, kad man ar daugeliui čia sėdinčių kolegų tik už trejus metus galbūt priklausytų tik 3%, kurie… Beje, norėčiau pasakyti, per visą kadencijos laiką neaišku kodėl, manau, Valdybos savavališku sprendimu arba Seimo kanceliarijos atsakingų pareigūnų, kurių veiklą dabar Seimo kontrolieriai įvertino ir pripažino kaip neteisėtą ir nepagrįstą jokiais argumentais ir teisės aktais, nei Seimo darbuotojams, Seimo kanceliarijos, nei Seimo nariams iki šiol šie priedai nebuvo mokami. Todėl mes šiandien skaitome “Lietuvos ryte” straipsnius, kad, Seimui paprašius 2 mln. litų, Seimui trūksta pinigų. Tai dabar pateikiama kaip didžiulis Seimo bandymas padidinti sau atlyginimus, nors tie atlyginimai, nustatyti įstatymu, turėjo būti mokami nuosekliai nuo pat kadencijos pradžios. Tai yra principo klausimas, nes aš nesijaučiu, kad ištarnavęs valstybei nustatytą metų skaičių, jeigu tai buvo numatyta įstatymuose, esu kam nors skolingas, priešingai, jaučiu, kad Seimo kanceliarija skolinga man, nes aš negavau didesnės dalies savo darbo užmokesčio. Tokiu keliu einant vieną dieną galima pasakyti, kad apskritai pinigų nėra skirta Seimo narių atlyginimams, todėl jūs negausite. Tada klausimas, kas ir kokių interesų vedamas, kokiais argumentais vadovaudamasis dirba Seime. Aš negaunu dividendų iš akcijų, aš neturiu jokių individualių įmonių ir manau, kad tai, kas yra nustatyta įstatymuose, turėtų būti mokama, nes priešingu atveju mes iš principo devalvuojame valstybės tarnybos sąvoką ir neskatiname jokiu būdu tarnauti valstybei. Visame pasaulyje tiktai per tam tikras socialines garantijas, valstybei ištarnautų metų skaičiavimą, stažo skaičiavimą, įvairius priedus, klases yra skatinama kvalifikuota valstybės tarnyba, jos susiformavimas ir sąžiningas darbas valstybei. Todėl aš, kolegos, niekaip negalėčiau pritarti šiai pataisai. Aš manau, kad tai yra ne visai gerai apgalvota pataisa ir asmenys, iš tikrųjų tarnavę, ir sąžiningai tarnavę, valstybei, turėtų kaip ir visi kiti valstybės tarnautojai, už ištarnautus valstybei metus gauti nustatytus įstatymais priedus. Nematau čia nieko smerktina, todėl, kolegos, siūlau tą projektą atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra dvi pataisos. Sakyčiau, viena švelnesnė, kita radikalesnė, abi yra dėl įsigaliojimo. Viena pataisa yra mano. Aš siūlau, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2004 m. gruodžio 31 d., t.y. faktiškai nuo kito Seimo, arba nuo naujos kadencijos. Kolegų V.Indriūno, J.Jurkaus ir A.Rimo pataisa yra švelnesnė, jie siūlo, kad įsigaliotų nuo š.m. gruodžio 31 d., t.y. viską nukelti kitiems biudžetiniams metams. Taigi, mielieji kolegos, mes turime iš eilės dėl tų pataisų balsuoti. Siūlau pradėti nuo radikalesnės, jeigu sutiksite, mano pataisos ir prašyčiau dabar vieną už, vieną prieš. V.Andriukaitis. Prašau. Pirmiausia dėl pataisos, kad įsigaliojimas būtų nuo naujos kadencijos. V.Andriukaitis. Atsiprašau, minutėlę! Ar yra dešimt remiančių mano siūlymą? (Balsai salėje) Yra? Prašome balsuoti, jeigu net dešimt nėra, tai aš labai atsiprašau, tuoj patikrinsim. Gerai, minutėlę! Tuoj, vieną sekundę! Yra. 22. Taigi dabar iš eilės, pirma kolega V.Andriukaitis, po to kolegė I.Degutienė.

V.P.ANDRIUKAITIS. Posėdžio pirmininke, mano nuomone, pirmiausia reikia apsispręsti dėl įstatymo po svarstymo, po to dėl pataisų. Aš manau, kad įstatymas turėtų būti atmestas. Jeigu nelaimės šita pozicija, tai tuomet bus galima kalbėti dėl pataisų, bet pirmiausia turime iš esmės apsispręsti ir tik tada kalbėti dėl pataisų. Dabar, tarkime, aš negaliu priimti siūlomo įstatymo, nes iš tikrųjų manau, kad jis neatitinka daugelio dalykų, apie ką pasisakė Teisės departamentas ir Europos teisės departamentas ir du papildomi komitetai. Aš nesu šalininkas jokio populizmo. Šiuo atveju taip pat norėčiau būti ištikimas sau, tarnauju valstybei čia nuo 1990 metų, nesiekiu sau naudos ir galiu drąsiai pasakyti, kad pasiūlymas iš tikrųjų yra absoliučiai neapgalvotas. Juo labiau kad tai prasilenkia su normalia praktika. Galėtume parodyti Suomijos įstatymą – parlamentarų lentelę, kuri skelbiama oficialiai. Aš siūlyčiau, kad oficialiai būtų paskelbti visi mūsų atlyginimai Lietuvos spaudoje, labai normaliai, bet jokiu būdu nepataikaukime populizmui ir pigiai propagandai. Patarčiau tiems, kurie daro iš to politiką, tuo nesivadovauti, nes tai bloga praktika.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratau. Dabar kolegė I.Degutienė ir tada tarsimės dėl tolesnių veiksmų. I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš iš esmės norėjau panašiai pasakyti kaip V.Andriukaitis, kad mes dabar balsuojame kaip ir už datas. Bet iš esmės mes nebalsuojame už tai, ar mes pritariame tai nuostatai, ar mes atmetame tą nuostatą. Tada būtų aišku, kurių daugiau, tada būtų galima kalbėti apie tai, nuo kada įsigalioja tas įstatymas.

Ir dar viena replika. Iš tiesų lengviausia eiti populizmo keliu, bet aš manau, kad mes patys Seimo nariai save diskredituojame. Jeigu buvo sukurta darbo apmokėjimo sistema, noriu pabrėžti, sistema, kuri apima ir valstybės politikus, ir valstybės tarnautojus, ir teisėjus, visa sistema sukurta, tai valstybės politikams, tiems, kurie garbingai, sąžiningai dirba valstybei, tarnauja valstybei, tai daro nuo Aukščiausiosios Tarybos laikų, tikrai nepavydėkime, o tiktai didžiuokimės, kad tokių ir šiandieniniame Seime yra. Jeigu jie gaus didesnį atlyginimą negu tie, kurie pirmus metus yra Seime, tai išties, man atrodo, nuo to Seimo kanceliarijos biudžetas labai nesumažės. Tai turbūt irgi yra stimulas siekti tobulėti, kad Seime dirbtų kvalifikuoti politikai, kad jie būtų ne vieną kadenciją, o kaip ir Europos parlamentuose – 10–20 ir daugiau metų. Pirmiausia procedūriniai dalykai, o kita – tiesiog mintys, kad nedirbkime populizmui.

PIRMININKAS. Kadangi iš pradžių nebuvo pasakyta, tai dabar aišku. Kolegos ir iš vienos, ir iš kitos pusės reikalauja balsuoti, ar pritariame po svarstymo, todėl prašau, ar yra remiančių šį projektą. G.Steponavičius. Prašom. (Balsai salėje) Prašom. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Populizmo klausimu, gerbiamieji kolegos, norėčiau trumpai drūtai pasakyti. Mano supratimu, nuo šios kadencijos pradžios, kai šiurkščiai nesilaikoma įstatymų užmerktomis akimis ir sukištomis rankomis į kišenę, ir patenkintiems, kad tokia situacija tęsiasi keleri metai, yra, mano supratimu, neatsakingas politikų veikimas. Mano siūlymo kartu su kolega A.Skardžiumi esmė paprasta, bent jau idėja buvo, ieškokime variantų, kaip užtikrinti ne tik įstatymų laikymąsi, bet žiūrėkime ir šiandieninės finansinės padėties. Kolegos, Seimo biudžetą mes patys patvirtinome tokį, kuriame nėra pinigų priedams, galų gale paaiškėjo, kad šie priedai būtų mokami Seimo nariams, dalis tų pinigų atimama iš Seimo kanceliarijos darbuotojų. Aš manau, kad tokiu būdu mes barstome kvalifikuotus specialistus. Šiuo atžvilgiu manau, kad tikrai tas variantas, kuris yra pateiktas… Suprantu, kad jis, ko gero, nesulauks pritarimo dėl paprastos priežasties – save Seimo nariams apkarpyti visada sunku, o ypač kai kadencija artėja į saulėlydį. Manau, kolegos, galite kaltinti populizmą, kaip norite, bet tai buvo pažiūrėjimas iš tokios pozicijos – laikantis įstatymų užtikrinti pagal finansines galimybes Seimo biudžeto įgyvendinimą ir vykdymą. Paprasčiausias būdas, neieškant jokių vidinių rezervų, dabar kreiptis dėl 2 mln. į Vyriausybę ir jaustis, kad mes savo pareigą atlikome. Aš manau, kad tai yra nesąžininga prieš tuos žmones, bet kartu tikrai nenoriu kaltinti tų, kurie mano kitaip, nes žmogiškai suprantu jų situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Skardžius – kita nuomonė. Prašom, kolega.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip iniciatorius, bendraautoris, kolegai G.Steponavičiui taip pat norėčiau tarti keletą žodžių. Šiuo atveju šiandien jau kalbėsiu prieš teikimą, nes tai yra pasenusio ir ne laiku sprendimo priėmimas, todėl jis, mano manymu, turėtų būti atmestas. Pirmiausia dėl to, kad kažkodėl dvejus metus dirbę Seimo nariai, atsiimdami atlyginimus, nepajuto, kad jiems nemokami priedai už ištarnautus metus. Tai nėra tiek daug ir ne tiek mažai – vis dėlto 700 tūkst. litų. Tvirtinant biudžetą kažkodėl jis, ypač opozicijos siūlymu, buvo visą laiką apkarpomas. Ne tik opozicijos, bet ir dalies kolegų iš valdybos taip pat buvo siūlomas kuo mažesnis biudžetas. Turėjome nepriklausomą Biudžeto įstatymą, deja, pasirodė, kad jis yra antikonstitucinis. Norėčiau kolegai V.Andriukaičiui ir kolegei I.Degutienei priminti, kad Suomijoje, iš kurios ką tik sėmėmės patirties, parlamentas turi nepriklausomą biudžetą ir sutaria tiek, kiek reikia išlaikyti kvalifikuotus patarėjus, tinkamą kvalifikuotų patarėjų korpusą, ir turėti gana padorius atlyginimus. Todėl siūlyčiau būti nuosekliems. Šiuo atveju Vyriausybei, valstybės politikams, visam ministrų kabinetui, naujai suformuotam kabinetui pradėjus naują kadenciją, tie priedai yra išmokami – jie taip pat yra valstybės politikai. Šiuo atveju Seimas neturėtų būti skriaudžiamas, nes, kaip matome, specialistai išsibėgioja. Šiame mūsų Valdybos prašyme, kuris pasiekė Vyriausybę po praėjusio Valdybos posėdžio, yra prašoma ne tik Seimo nariams, bet ir kanceliarijos darbuotojams mokėti priedus už ištarnautus metus ir už klases. Valstybėje turi egzistuoti balansas tarp institucijų, todėl siūlau šį projektą atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dabar mes balsuosime, ar pritariame po svarstymo pagrindinio komiteto, t.y. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, patobulintam variantui. Ar aišku? Patobulintam, nes pagrindinis siūlė, o papildomi nesiūlė. Taigi ar pritariame patobulintam variantui?

Už – 6, prieš – 27, susilaikė 22. Nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar alternatyva. Ar atiduodam tobulinti pagrindiniam komitetui, ar kuriam kitam? (Balsai salėje) Nenumatyta. Mes dabar turime elgtis pagal Statutą. Yra siūlymas atiduoti tobulinti pagrindiniam arba kuriam kitam komitetui. Toks pasirinkimas. (Balsai salėje) Tam pačiam ar kitam? V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Akivaizdu, kad jūs suformulavote klausimą, ar pritariame, kai tuo tarpu ir diskusijoje, ir komitetų išvadose, ir kalbose dėl motyvų buvo dvi alternatyvos – pritarti arba atmesti. Šiuo atveju reikėjo apsispręsti būtent tarp pritarimo ir atmetimo. Tuo tarpu pasiūlius pritarti lieka vienas kelias – tobulinti ar dar ką nors daryti. Šiuo atveju, ko gero, pirma reikėjo balsuoti dėl alternatyvų, nes nežinau, ką čia tobulinti. Arba yra bendra valstybės tarnybos sistema valstybėje, ir tai yra, be to, ACQUIS (…), t.y. įsipareigojimai ir tos pačios normos toje išsiplėtusioje sąjungoje, kurioje kitais metais būsime. Arba nepritariame. Šiuo atveju balsavimas turėjo būti dėl atmetimo.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, jeigu kolegė tuo pačiu klausimu, tai aš perskaitysiu Statutą, kad būtų aiškiau. Mes neturime kito varianto. Statuto 151 straipsnio 3 dalies 8 punktas: “Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui arba nepritaria alternatyviam, daroma svarstymo pertrauka Seimo posėdyje ir projektas arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą ar sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui redaguoti”. Taigi pasirinkimas pagal Statutą mums yra aiškus – arba tas pats, arba kuris nors kitas. Vis dėlto, kolege Irena, prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų aš ir norėjau pasiūlyti, kad būtų paskirtas naujas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes visi darbo apmokėjimo įstatymai ir visa sistema vyriausybiniu lygiu buvo rengiama Socialinių reikalų ir darbo ministerijos. Taip pat svarstant politikų, teisėjų, pareigūnų darbo apmokėjimą pagrindinis komitetas būdavo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Todėl siūlau, kad ir šiuo atveju būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

PIRMININKAS. Kolegos, sutinkam su tuo? Nereikia balsuoti? Ačiū. Klausimas baigtas.

Dabar, kadangi mes šiek tiek pralenkėme grafiką, turime teisę į ilgesnę pertrauką. 12 val. – kaip numatyta mūsų darbotvarkėje. Pertrauka. Ačiū.

 

 

Pertrauka

 

 

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Prašau jūsų dėmesio ir tęsiame mūsų rytinį plenarinį posėdį. Primenu, kad darbotvarkės 10 klausimas – Asmenų, atlikusių būtinąją karinę tarnybą Afganistane, teisinio statuso įstatymas yra išbrauktas.

 

Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2003-2008 m. gairių“ projektas Nr.IXP-2581 (svarstymas)

 

Svarstysime 1-11 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 m. gairių” projektą Nr.IXP-2581. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R.Pavilionį pateikti komiteto išvadą.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svarstymui jums teikiamas jau pateiktas Seimo nutarimo projektas. Jokių naujų pastabų, išskyrus Teisės departamento nuomonę dėl redakcinio pobūdžio dalykų, komitetas nėra gavęs. Teisės departamento siūlymas taisyti pirmosios dalies formuluotę, kurios turinys iš esmės atitinka teikiamą Seimo nutarimo projektą, tik siūloma čia vartoti padalyvio konstrukciją, kuri šiuo atveju, kaip sako kalbininkai, yra nevartotina. Kartu mes manome, kad nėra pagrindo atsižvelgti į šią pastabą ir reikia palikti Seimo nutarimą tokį, koks jis yra formuluojamas. Prašau jūsų pritarimo šiam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau, už komiteto išvados pateikimą. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju už pateikimą. Šioje stadijoje daugiau numatytų procedūrų, klausimų ar kitų dalykų nėra. Ar būtų norinčių svarstymo stadijoje kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, ačiū. Ar būtų mūsų bendras sutarimas pritarti po svarstymo šiam Seimo nutarimo projektui? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Kolegos, bendru sutarimu pritarta po svarstymo nutarimo projektui Nr.IXP-2581.

Norėčiau su jumis pasitarti. Mes šiek tiek aplenkėme darbotvarkę ir, ko gero, 12.20 val. bus kur kas daugiau Seimo narių, kai bus teikiamas gana svarbus Prezidento dekretu teikiamas Seimo nutarimas. Aš galėčiau pasiūlyti svarstyti ką nors iš rezervinių klausimų. A.Butkevičiaus taip pat nėra salėje.

 

Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo projektas Nr.IXP-798(2*) (sujungti projektai Nr.IXP-798, Nr.IXP-798A ir Nr.IXP-799) (svarstymas)

 

Galbūt mes galėtume, jeigu neprieštarautumėte, svarstyti pirmąjį vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymo projektą? Ar pranešėjas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas pasirengęs? Jeigu bendru sutarimu nusprendžiame taip taupyti laiką, tada kviečiu į tribūną komiteto pranešėją A.Kašėtą. Nr.IXP-798. Pirmasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas. Prašau, gerbiamasis pranešėja.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip pagrindinis, svarstęs šį projektą, sujungė tris projektus, t.y. Nr.IXP-798, Nr.IXP-798a ir Nr.IXP-799, į vieną. Dėl mano teikto projekto, priminsiu, dar prieš gerus metus buvo padaryta svarstymo pertrauka. Kadangi buvo pasiklausta Vyriausybės nuomonės, Vyriausybė nepritarė įstatymo projektui ir pateikė savo parengtą įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių, dokumentų, blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos. Jį mūsų komiteto darbo grupė pasirinko kaip pagrindinį. Šiam įstatymo projektui buvo gautos Teisės departamento išvados, kurių absoliučiai daugumai buvo pritarta. Taip pat buvo gautos dvi Seimo nario G.Šivicko pataisos, kurioms taip pat buvo pritarta. Taigi komiteto sprendimas, sujungus šiuos įstatymo projektus ir patobulinus kai kuriuos straipsnius, pritarti įstatymo projektui. Buvo balsuota vienbalsiai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar pranešėjas G.Šivickas būtų pasirengęs? Kviečiu jus į tribūną pristatyti papildomo komiteto išvadą.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-798a, taip pat Teisės departamento pastabas. Pritarta ir mano pasiūlymams. Komitetas bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į mano ir Teisės departamento pastabas. Iš esmės sujungti trys projektai ir mes pastabų neturime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymų ir pastabų, kurioms būtų nepritaręs pagrindinis komitetas svarstant ir sujungiant tris įstatymo projektus ir dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra. Diskusijoje pageidaujančių dalyvauti taip pat nebuvo. Kolegos, ar galime po svarstymo pritarti įstatymo Nr.IXP-798 antrajai redakcijai? Nėra prieštaravimų. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

 

Akcizų įstatymo 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2062* (svarstymas)

 

Matau, yra atvykęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Jeigu jūs neprieštarautumėte, galėtume paskutinį rytinio… Atsiprašau, yra 2-1b klausimas, ir mes turėtume svarstyti su juo susijusį projektą. Akcizų įstatymo 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2062. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristatys G.Šivickas. Papildomai ruošiasi A.Kašėta. Po to svarstysime Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pateikimą.

G.ŠIVICKAS. Šiam įstatymo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą prašau pristatyti kolegą A.Kašėtą.

A.KAŠĖTA. Įstatymo projektui Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti ir šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

 

Energetikos įstatymo 6, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2575. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1, 3, 4, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2576 (pateikimas)

 

Siūlau svarstyti paskutinį rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą Nr.IXP-2575 bei su juo susijusį Nr.IXP-2596. Pateikimas. Jeigu Seimas neprieštarauja, pašyčiau pranešėją taupant laiką pristatyti abu klausimus iš karto. Ar priimtina? Gerai. Yra bendras sutarimas. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šių abiejų įstatymų pataisos yra teikiamos dėl vienos pagrindinės priežasties, t.y. todėl, kad Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo peržiūrinėti atskirų asignavimų valdytojų išlaidas ir žiūrint energetikos inspekcijos asignavimus, kurie buvo suplanuoti praeitais metais ir šiems metams, kilo natūralus klausimas, dėl kokių priežasčių šiai institucijai asignavimai padidėjo net 600 tūkst. litų. Pradėję analizuoti padėtį ir žiūrėti kai kuriuos įstatymus, susidūrėme su viena labai įdomia situacija: 2000 metais ši sritis buvo liberalizuota, šios funkcijos buvo perduotos viešosioms organizacijoms ir tą kontrolę vykdė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kai kuriems biurokratams, turiu atvirai pasakyti, kilo noras, kad tas pačias funkcijas galėtų vykdyti ir jie, tai yra Energetikos inspekcija ir Darbo inspekcija. Tuo pagrindu jos sukūrė teisines nuostatas, kurios joms suteiktų tą teisę atlikti. Taigi šių institucijų priežiūrą pradėjo vykdyti ir Ūkio ministerija, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teisingiau, šios dvi ministerijos. Tam, kad būtų galima vėl grįžti į 2000 m. ir kad būtų galima šias paslaugas liberalizuoti, kaip ir buvo nutarta 2000 metais, aš siūlau priimti šių įstatymų pataisas sutaupant ateinančiais metais dalį valstybės biudžeto lėšų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taupant laiką, ne tik lėšas, niekas nenori jūsų paklausti. Kolegos, ar būtų norinčių pateikimo stadijoje kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstant šiuos įstatymų projektus? Nėra. Kolegos, norėčiau paklausti, ar mes galėtume po pateikimo pritarti įstatymų projektams Nr.IXP-2575 ir Nr.IXP-2576 bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu dėl abiejų įstatymų projektų skirti Ekonomikos komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų birželio 26 dieną. Ar priimtina tokia svarstymo procedūra? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Matau A.Kašėtą dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mes šiek tiek turime laiko, aš siūlau apsvarstyti popietinės darbotvarkės 2-2 klausimą. Tai tas pats paketas dokumentų, kuris yra susijęs su anksčiau svarstytu Vertybinių popierių, dokumentų, blankų apsaugos įstatymu.

 

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2055(2*) (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu Seimas neprieštarauja, mes, dar turėdami 5 min. laiko iki Prezidento dekretu teikiamo sprendimo svarstymo, galime pereiti prie antrojo vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimo. Svarstymas. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2055. Kadangi pageidavote, prašome jus į tribūną, gerbiamasis Kašėta, pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, pagrindinio komiteto, išvadą. Ruošiasi A.Kunčinas.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, minėtas įstatymo projektas yra susijęs su ką tik jūsų pritartu įstatymu, kalbančiu apie valstybės dokumentų apsaugą. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Papildomo – Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą kviečiu pristatyti jo pirmininką A.Kunčiną.

A.KUNČINAS. Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė pateiktą projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Diskusijoje dalyvauti, pristačius komiteto išvadas, pageidaujančių nebuvo. Ar būtų norinčių kalbėti svarstymo metu dėl balsavimo motyvų? Nematau. Kolegos, ar galėčiau siūlyti pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Kitaip siūlančių nėra. Ačiū. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

 

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2112. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2112(A) (svarstymas)

 

Dar turime tris minutes. Ar galėtume apsvarstyti rezervinius klausimus Nr.IXP-2112 ir Nr.IXP-2112 alternatyvųjį? Kviečiu jus į tribūną, gerbiamasis komiteto pirmininke Butkevičiau, pateikti pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Ruošiasi Ekonomikos komitetas. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimas. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnį. Buvo pakviesti Seimo nariai, kurie buvo pateikę savo pasiūlymus. Noriu pasakyti, kad šie abu įstatymų projektai buvo sujungti ir vakar buvo priimta nauja įstatymo projekto redakcija atsižvelgus į visus Seimo narių pasiūlymus. Aš labai trumpai tiek taupydamas laiką.

PIRMININKAS. Tai čia dėl pirmojo? Ar ir dėl alternatyviojo, nes jie tarpusavyje yra susiję?

A.BUTKEVIČIUS. Mes darbo grupėje pasirinkome tokį variantą, kad kai kurioms Seimo nario V.Martišausko nuostatoms pritarėme ir perkėlėme į komiteto patobulintą variantą. Vyriausybė išvadoje šiam projektui nepritarė, bet mes ieškodami kompromiso priėmėme sprendimą abu projektus sujungti ir parengti vieną atskirą.

PIRMININKAS. Gerai. Tai dabar pasakykite, kuris yra pagrindinis variantas?

A.BUTKEVIČIUS. Pagrindinis variantas buvo Vyriausybės variantas, antrasis variantas.

PIRMININKAS. Gerai. Tai jis yra laikomas pagrindiniu įtraukiant kolegos V.Martišausko pasiūlymus. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas komitetas yra Ekonomikos komitetas. Ar J.Budrevičius? Arčiau tribūnos yra V.Greičiūnas, be to, ir komiteto pirmininko pavaduotojas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Ekonomikos komitetas taip pat yra tos nuomonės, kad šie abu pasiūlymai sujungiami į vieną, nes jie vienas kitam neprieštarauja. Ten papildomai yra Šilutės klausimai. Dėl siūlymų, apie kuriuos kalbėjo pagrindinio komiteto pirmininkas, jie nevisiškai sutapo su mūsų komiteto nuomone. Jeigu leisite, aš galiu pasakyti, kad komitetas iš esmės pritarė Vyriausybės variantui, įtraukiant ir kolegos siūlymą, į vieną įrašant. Norėčiau iš tribūnos pasakyti keletą minčių.

Kaip žinoma, 2001 metų pabaigoje priimta šio įstatymo pataisa valstybei kainavo beveik 10 mln. litų papildomų išlaidų, ir valstybė negavo šių pinigų, panaudojo Kelių fondo lėšas, už kurias, žinoma, galima buvo nutiesti ir kitą kelio ruožą. Per tą laiką, reikia pasakyti, padidėjo veltui besikeliančių keleivių skaičius, palyginus 2001 m. su 2002 metais, beveik tris kartus, transporto – daugiau kaip du kartus. Kuršių nerijoje beveik tris kartus padaugėjo gaisrų, nes visa tai sudarė realias prielaidas tiems gaisrams kilti ir netvarkai, kuri įsigaliojo ir vyravo per 2002 metus. Todėl ši pataisa yra labai svarbi ir reikalinga.

Mano supratimu, kai kurie liberalesni siūlymai, kad dalis institucijų ir toliau keltųsi nemokamai, yra nepriimtini. Kuo skiriasi važiavimas į darbą, tarkime, iš Girulių į centrą ir pinigų mokėjimas už visuomeninį ar kitokį transportą nuo persikėlimo keltu? Mano supratimu, toks siūlymas pasinaudoti valstybės sąskaita… Jeigu šie keltai būtų privačios kompanijos, mes to nedarytume ir nesiektume. Kadangi yra valstybės sąskaita, man atrodo, mes paliekame nemažą galimybę naudotis šiuo transportu nemokamai. Manau, tai taip pat reikėtų išbraukti, nes pinigų valstybėje trūksta. Mes svarstome daug klausimų: ir dėl žemės ūkio, ir tuos, kuriuos tuoj pateiks krašto apsaugos ministras, ir dėl kitų sričių. Todėl reikia gyventi pagal išgales, o ne dotuoti visus, kurie užsiima savo verslu ir panašiai. Tokia nuomonė.

Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam variantui su tomis pataisomis. Siūlome po svarstymo pritarti, žinoma, priimant tas pataisas, kurias mes pateikėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar eilės tvarka, kolegos. Iš pradžių turime apsispręsti, kaip siūlo pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, dėl V.Martišausko teikiamo varianto – siūloma nepritarti arba, kitais žodžiais, atmesti įstatymo projektą. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašau balsuoti, ar pritariame pagrindinio komiteto siūlymui atmesti V.Martišausko teikiamą įstatymo projektą, o jo atskiras mintis įtraukti į alternatyvųjį projektą.

42 – už, 4 – prieš, 11 susilaikė. Įstatymo projektas yra atmestas.

Dabar alternatyvusis, kuris tampa pagrindinis. Jam yra pateikta pasiūlymų, dėl kurių mums reikėtų balsuoti. Tačiau dabar aš nematau salėje kai kurių pranešėjų ir pataisų teikėjų. Aš siūlyčiau padaryti pertrauką, juoba kad atėjo laikas svarstyti kitą įstatymą, nes tikrai būtų nekorektiška pono R.Valčiuko ir kitų atžvilgiu. Jeigu būtų jūsų sutikimas, vakarinį posėdį galėtume pradėti nuo šio klausimo. Gerai? Dėkoju už jūsų supratimą.

 

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione" projektas Nr.IXP-2595 (pateikimas)

 

Kolegos, grįžtame prie rytinio posėdžio darbotvarkės 1-12 klausimo – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione” projekto Nr.IXP-2595. Tai yra Prezidento dekretu teikiamas Seimo nutarimo projektas. Kviečiu į tribūną krašto apsaugos ministrą L.Linkevičių pateikti šį nutarimo projektą. Prašom.

L.LINKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tiesų, kaip buvo paskelbta, aš teikiu svarstyti Prezidento dekretą. Noriu priminti, kad šis dekretas atsirado po to, kai vakar susirinko Valstybės gynimo taryba ir vienbalsiai nutarė pritarti šiai pozicijai. Vadinasi, aš teikiu ne tik Prezidento, bet Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko nuomonę ir aiškinu aplinkybes.

Priminsiu, kad jau svarstėme klausimą dėl mūsų atstovų siuntimo į Persijos įlankos regioną ir kovo 20 dieną priėmėme tam tikrą sprendimą, kaip jūs prisimenate. Šiuo metu sėkmingai misiją atlieka dešimt krovinių gabenimo specialistų Kuveito oro bazėje ir keturi karo medikai ispanų karo laive “Galicija”, karo laive ligoninėje, kurioje gydomi ne tik kariai, bet ir civiliai gyventojai.

Kai baigėsi karinė fazė ir karas, Jungtinės Tautos vėl pradėjo diskutuoti šiais klausimais. Aš manau, mums arba daugeliui iš mūsų daugiau aiškumo bus po to, kai aš priminsiu, kad gegužės 22 dieną Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją Nr.1483, kurioje vienbalsiai pritarė nuostatoms, kad Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos atstovams laikinai suteikiamos valdžios funkcijos, kad jos užsiimtų stabilizavimu šiame regione, rūpintųsi atstatymo darbais ir taikos palaikymu. Taip pat minėtoje rezoliucijoje sveikinamos valstybių pastangos prisidėti prie stabilumo ir saugumo Irake ir yra raginimas prie tų pastangų prisidėti. Kitaip tariant, teisiškai interpretuojant rezoliuciją Nr.1483, galima daryti išvadą, kad pritariama dalyvavimui Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės vadovaujamos operacijos Persijos įlankos regione saugumo pajėgose. Priminsiu, mes diskutavome ir buvo dvigubas svarstymas rezoliucijos Nr.1441, tačiau vis dėlto mes tuomet priėmėme sprendimą Seime dėl karių siuntimo. Taigi dabar ši abejonė turėtų išnykti, nes visi Saugumo Tarybos nariai, pabrėžiu visi, ne tik nuolatiniai, bet visi Saugumo Tarybos nariai parėmė šią rezoliuciją. Tai tiek dėl teisinių aspektų.

Dabar dėl praktinių dalykų. Įvykiai plėtojasi iš tiesų labai sparčiai. Mes pagal Seimo reglamentą ir visų kitų institucijų sąveikos praktiką atsiliekame nuo tų įvykių, gal todėl, kad jie iš tiesų gana sparčiai vyksta. Kai kurių šalių vyriausybės planuoja savo veiksmus, bet jų parlamentai nespėja svarstyti. Ir mes galbūt ne visai spėjam, tačiau kiek žinau kai kurios frakcijos neformaliai tą klausimą svarstė, nes mes tą siūlėme daryti. Tas dalykas gali būti svarstomas ir toliau reikalui esant, nes padėtis, man regis, yra kur kas aiškesnė nei praeitą kartą, kai mes kovo mėnesį apie tai kalbėjome.

Kas dabar atsitiko? Šiuo metu Irakas yra suskirstytas į keturis sektorius. Konkrečiai mums pasiūlymus pateikė dėl dalyvavimo mūsų tradiciniai, pabrėžiu, partneriai. Ne vien tradiciniai partneriai karybos srityje, bet strategiškai tradiciniai partneriai, t.y. aš turiu galvoje Daniją ir Lenkiją. Tai yra mūsų advokatai, buvo yra ir, tikėkimės, bus, kai mes būsime tarptautinėse organizacijose, į kurias mes stojame, nes mums, kaip žinome, nepakaks būti vien nariais, bet reikės turėti nuolatinius partnerius, draugus, kurie palaikys mūsų interesus, mūsų pozicijas. Todėl aš šį pasiūlymą traktuoju platesnės politikos ir platesnių mūsų šalies interesų kontekste, nes tai susiję su tuo, ar mes teigiamai atsiliepsime į mūsų tradicinių, pabrėžiu, strateginių partnerių prašymus. Čia aš turiu omenyje lenkus ir danus.

Kas konkrečiai yra siūloma? Ir vienų, ir kitų partnerių siūloma prisidėti prie jų dalyvaujančių kontingentų Persijos įlankos regione. Lenkai turi rimtesnę užduotį, nes jie atsakingi už visą sektorių. Jie patys siųs apie 2 tūkst. savo pajėgų, bet jiems reikia suburti iki 10 tūkst. pajėgų iš kitų šalių. Jie tikrai turi sunkią užduotį, nes jiems reikės rūpintis ir atstatymo darbais, ir civiliniais reikalais. Tai čia yra lenkų užduotis. Danai dalyvauja britų koordinuojamame sektoriuje. Dar priminsiu apie dislokacijos vietą. Jeigu kalbama apie britų koordinuojamą sektorių, tai yra, kas atsimenate Irako žemėlapį arba maždaug prisimenate, tai yra maždaug tarp Basros ir Bagdado. Jeigu kalbėtume apie britų arba konkrečiai danų kontroliuojamą sektorių ateityje, tai būtų Basros regionas. Šie regionai yra šalia vienas kito. Jeigu lenkai, kaip sakiau, siųs savo karių 2 tūkst., jie priėmė tą sprendimą parlamente, tai danai priėmė sprendimą siųsti 380 savo karių ir taip pat ieško partnerių, aišku, tarp tradicinių draugų.

Dar priminsiu. Aišku, daug šalių priėmė sprendimus, visi mūsų kaimynai jau priėmė parlamentuose sprendimus, ne tik mano minėti lenkai, bet, sakykim, latviai, estai – iki 55 karių ir taip toliau. Dar priminsiu įdomumo dėlei, kad ukrainiečiai žada siųsti irgi apie 2 tūkst. karių į šį regioną. Tai toks būtų fonas kalbant apie šalių pozicijas.

Dabar dar vienas aspektas, į kurį noriu atkreipti jūsų dėmesį. Jeigu skaičiuotume, karinių įsipareigojimų mes turime dešimt. Tai yra nemažai. Tačiau kai kurie iš jų yra negausūs, t.y. po vieną, po du atstovus. Tarkim, operacijoje Bosnijoje yra vienas atstovas, Europos Sąjungos operacijoje Makedonijoje – vienas atstovas, Europos Saugumo Bendradarbiavimo Organizacijos stebėjimo misijoje Gruzijoje – vienas atstovas. Tačiau tai yra atskiros operacijos, todėl jų yra dešimt ir dėl kiekvienos iš jų svarstome čia, Seime, nes yra tokie įstatymai.

Jeigu kalbėtume apie mūsų karių dalyvavimo reikšmę ir dydį, vadovaudamiesi skaičiais, jis iš tiesų dar turėtų padidėti, nes pagal mūsų, būsimų NATO narių, naują statutą yra vienodi reikalavimai visiems aljanso nariams ir mums panašūs (šiuo atveju, kaip Latvijai), t.y. skirti tarptautinėms operacijoms maždaug bataliono dydžio vienetą, na, dalyvauti ne vienoje vietoje, bet apskritai visose, kur bus poreikis mūsų valstybei, kur mes manysime, kad yra mūsų valstybės interesų. Tai aš skaičiuočiau čia – plius 400 karių. Mes šio skaičiaus dabar nesiekiame, jeigu į sumą žiūrėsime, nesiekiame 300, tačiau artėti prie šio standarto kitų metų biudžetą formuojant ir sprendžiant, kur reikės skirti tas išlaidas gynybai, jas jūs skirsite savo sprendimu, 10% reikėtų skirti tarptautinėms operacijoms, nes tai yra ne tik karyba, bet ir mūsų valstybės užsienio politika ir apskritai užsienio politika.

Dar noriu pabrėžti, kad mes, planuodami šiuos siūlymus, prieš ateidami į Seimą, labai atidžiai nagrinėjome savo biudžetą. Supratome būtiną sąlygą, kad jokių papildomų lėšų negalime tikėtis dėl jums visiems suprantamų priežasčių, kurių aš nekomentuosiu. Todėl mes priėmėme sprendimą ir pasiūlėme Gynybos tarybai, Gynybos taryba pritarė, kad mes turime sumažinti kitų dabar esančių misijų skaičių ir trukmę. Pavyzdžiui, paminėsiu tris šaltinius, iš kurių mes planuojame sutaupyti lėšų ir panaudoti mano minėtai operacijai. Mes atsisakytume trečiosios rotacijos misijos Afganistane, nes šiuo metu vyksta antra, jūs žinote, kariai yra vietoje. Trečia irgi buvo planuota biudžete. Mes atsisakytume šios rotacijos, o tai irgi būtų vienas iš šaltinių. Mes atsisakytume, matyt, jau po poros mėnesių mūsų lėktuvo misijos Neapolyje. Jis dalyvauja dviejuose operacijoje – ir Kosove, ir Bosnijoje. Tai taip pat yra gana brangi misija, nors ekipažo nedaug, bet lėktuvo išlaikymo lėšų pakaktų, na, jeigu kalbėtume apie rezervą, kad reikia sutaupyti lėšų kitoms. Ir mes sumažintume 10% šauktinių skaičių. Kaip žinote, bendra tendencija, kad mes šauktinių skaičių mažiname. Iki 2008 m. (aš esu minėjęs, kad dar grįšime prie to klausimo Seime svarstydami ribinius skaičius) mes mažiname, todėl padidėjimas to mažėjimo nepakenks mūsų bendrai tendencijai. Čia mes taip pat galėsime rasti tam tikrų rezervų. Tai štai mano paminėti šaltiniai, nors jų yra ir daugiau. Pagrindiniai šaltiniai leidžia mums perskirstyti turimas vidaus lėšas nedidinant išlaidų kitoms aktualesnėms, kaip mes manome, operacijoms.

Dar noriu pabrėžti, kad mes tą sąlygą kėlėme konsultuodamiesi su partneriais ir aptardami mano minėtų operacijų galimybes. Esame sutarę, kad jeigu bus palankūs sprendimai, mūsų partneriai, amerikiečiai, danai, padengs technikos išlaikymo, pergabenimo, dislokacijos ir visas papildomas išlaidas, išskyrus personalo išlaikymo išlaidas. Suprantama, kad mes patys turėsime išlaikyti savo personalą, tačiau visas kitas išlaidas jie yra įsipareigoję padengti.

Dabar dar noriu paaiškinti dėl paties skaičiaus, kodėl jisai toks – 130. Projektuose buvo… Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar dar turiu laiko? 1 minutę. Tai gal aš atsakydamas į klausimą paaiškinsiu, tada bus paprasčiau. Aš įžangoje iš esmės viską pasakiau, tik pasakysiu, kad siūlome ribinį skaičių.

Nereiškia, kad rytoj turi išvažiuoti 130, bet tiesiog prašome Seimo leidimo, tad ne daugiau karių dalyvautų tose misijose. Tada mums nereikės jūsų dažnai trukdyti ir galėsime, turėdami apibrėžtą skaičių, numatyti savo kontingentus. Su kokiais partneriais, aš kalbėdamas minėjau. Pirmiausia, aišku, tai yra danai ir lenkai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, už išsamų pateikimą. Yra 17 norinčių klausti. Tikiuosi, gal į dalį klausimų jau yra atsakyta. Eilės tvarka – 10 minučių klausimams. Prašyčiau juos formuluoti lakoniškai. Pirmasis – A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš suprantu jūsų poziciją kaip karo ministro, kad jeigu yra kariuomenė, ją reikia treniruoti ir jai reikalingos tam tikros sąlygos. Aš suprantu ir tai, kad žmonės išvažiavę į tuos karštus taškus kur kas daugiau užsidirba nei čia, Lietuvoje. Bet aš ne visai suprantu ir į jus kreipiuosi ne vien kaip į karo ministrą, o kaip ir į Vyriausybės narį, nes jūs čia atstovaujate kiek suprantu Prezidentui, jo dekretą pateikiate, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui. Kodėl nežiūrimi šitie dalykai? Nebūdamas iš principo prieš, kad Lietuva dalyvautų tokiose situacijose… Iš tikrųjų tai kelia tam tikrą tarptautinį prestižą, nors yra ir ginčytinų niuansų, dabar lengviau, kai Jungtinės Tautos apsisprendė, bet kodėl nežiūrima Lietuvos interesų? Turiu omenyje vakar paskelbtus duomenis, kas buvo pasakyta ir premjero, taip, mūsų firmoms čia nelabai kas išeis, kad jie gautų kokį kąsnelį užsakymų Irake. Bet nepamirškime, tie 2% BVP, kurie duodami krašto apsaugai, per kraują paimami iš Lietuvos žmonių, tai bandykime visomis jėgomis… (Balsas salėje) Ar svarsto Vyriausybė šiuos klausimus, kad reikia kaip nors padaryti ir uždirbti pinigų, o ne karius siųsti, kas Lietuvai kainuoja?

L.LINKEVIČIUS. Ačiū. Labai geras klausimas. Aš kalbu ne tik kaip gynybos ministras, aš kalbu kaip Valstybės gynybos tarybos narys. Manau, kad kalbu valstybiškai šiuo požiūriu. Jūs visiškai teisus, mes ir Gynybos taryboje kalbėdami pabrėžėme, ir Prezidentas tą akcentavo, ir tai akivaizdu mums visiems, kad yra laikas, kai mūsų politinis aktyvumas, ypač būnant tose organizacijose, turės ekonominę naudą mūsų firmoms, mūsų kompanijoms. Dabar galiu pasakyti labai atvirai ir nuoširdžiai, kad, manau, mes padarėme viską, kad Lietuva patektų į tą grupę šalių, kurios gali tikėtis kontraktų, kurios gali tikėtis sutarčių ir kurioms sukurtos sąlygos. Tačiau jūs sutiksite, nes pats esate verslininkas, kad negalima už rankos atvesti verslininką ir už jį parašyti kontraktą. Jam tiesiog sudarytos maksimalios mūsų valstybės sąlygos, šiuo atveju ir mūsų karių dalyvavimo, ir mūsų politikos dėka. Valstybė tikrai pateko tarp tų, kurios gali tikėtis tikrai gana patikimų kontraktų. Kaip tai vyks? Jūs išgirdote tas skeptiškas frazes, buvo ir kitų premjero frazių. Mūsų valstybės ir Vyriausybės tikslas sukurti verslo sąlygas. Dabar, kad verslas įprastų tomis sąlygomis naudotis, taip pat yra problema, sutikite, ne tokia ir paprasta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis ministre, manau, kad valstybiniu požiūriu suprantamas problemos aktualumas. Man atrodo, kad visi keliami tikslai visada gali būti realizuoti atsižvelgiant į valstybės realią ūkinę, finansinę padėtį ir pagaliau opiniją. Vokietija yra aiškiausias pavyzdys, kad ji dėl vidinių savo problemų taip elgėsi Irako problemos atžvilgiu. Būtų buvusi savižudybė, jeigu ji būtų elgusis kitaip politine prasme. Ar jums neatrodo, kad, įvertinant mūsų šiandieninę situaciją, valstiečių judėjimą ir t.t., būtų prasminga kaip nors reaguoti bent jau čia, Seime, sumažinant siunčiamų kareivių skaičių ir įvertinant tai, kas šiandien realiai yra Lietuvoje, nors tokiu simboliniu būdu, nes tai būtų prasminga ir reikalinga. Ar jums taip neatrodo? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Mes galime dėl to diskutuoti, bet dabar atvirai sakau ir tikiuosi, kad ir kaime gyvenantys žmonės supras, jog tai nesusiję dalykai, apie ką mes šiandien kalbame. Aš kalbu apie tas lėšas, kurias Seimas paskyrė krašto apsaugai, kalbu apie tų lėšų efektyvų panaudojimą. Manau, kad iš tiesų mums reikia atidžiai pasižiūrėti, kad nebūtų veltui, kad valstybė turėtų naudos, kad mūsų ekonomika turėtų naudos, nes atėjo laikas, kad būtų ne vien pratybos, o būtų nauda mūsų valstybei. Todėl aš atvirai sakau žemdirbiams, kurie girdi ar negirdi, sakau visiems, kad tai nėra priešingi dalykai. Nereikia painioti tų problemų, kurios yra kaime ir kurias reikia spręsti, su tuo, apie ką mes šiandien diskutuojame.

Dėl Vokietijos. Aš nenoriu dabar apie tai diskutuoti, nes ir jūs turbūt jaučiate, kad Vokietijos pozicija yra įvairiai komentuojama, ar ji buvo sėkminga, ar nesėkminga. Nesiimsiu dabar to spręsti, bet tikrai žinau, nes buvau susitikęs su Vokietijos gynybos ministru, su juo Vašingtone turėjome atvirą pokalbį, per kurį pajutau, kad Vokietija ieško kelių, kaip grįžti prie normalių santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kaip grįžti prie normalių sąjunginių ryšių su tomis šalimis. Iš tiesų tai parodė balsavimas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

O dėl jūsų klausimo, kaip spręsti dėl skaičių, galima diskutuoti. Aš neturėjau laiko atsakyti dėl skaičiaus. Galiu pasakyti, kad lenkai į mus kreipėsi su dideliu prašymu panaudoti Lenkijos ir Lietuvos batalioną. Atvirai sakau. Mūsų dalis Lenkijos ir Lietuvos batalione yra 350 karių. Aš pasakiau ministrui, kad yra per daug. Mes šiandien negalime sau leisti tokios dalies. Jie tikrai prašė paieškoti galimybių ir todėl pirminis projekto variantas buvo 210 karių. Tačiau Gynybos taryboje aš pasiūliau sumažinti iki 130 karių dėl mano minėtų priežasčių. Mes negalime persiplėšti ir tiesiog nerasime resursų mažindami kitus projektus. Štai kodėl atsirado skaičius 130. Ir tai jis yra tik teorinis, galbūt nebus įgyvendintas, nes aš dabar diskutuoju dėl kontingentų iki 50 karių su lenkais ir iki 50 karių su danais. Šiandien realiai apie tai kalbame, o 130 karių yra teorinis ribinis skaičius, kurio nereikėtų viršyti, tačiau galime diskutuoti tuo klausimu, ką jūs sakėte, aptariant ir diskutuojant frakcijose ir komitetuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis ministre, aš skaitau Seimo nutarimo pavadinimą ir matau, kad yra pavadinta tarptautine operacija. Banaliai kalbant ir pinigų keitimas yra tarptautinė operacija. (Balsas salėje: kaip?) Banaliai kalbant ir pinigų keitimas yra tarptautinė operacija. Manyčiau, kad šioje situacijoje turėtų būti nurodyta, kokia tai turi būti operacija, juo labiau kad anksčiau buvo kalbama apie taikos palaikymo operaciją. Tačiau žinant, kad Irakas jau yra padalytas į 4 zonas, kad iš principo vyksta okupacinio režimo įvedimas, ir atsižvelgiant į tai, kad pati Lietuva jau yra patyrusi ilgalaikio okupacinio režimo žalą, sakykite, ar Lietuvai yra moralu dalyvauti okupacinio režimo įvedimo tarptautinėje operacijoje?

L.LINKEVIČIUS. Yra moralu dalyvauti stabilizavimo operacijoje, kurią palaiko ir ragina Jungtinės Tautos. Tai yra moralu. Juo labiau kad reikia įvesti stabilumą tame regione, reikia pabaigti pradėtą darbą. Jeigu yra nuverstas diktatorius, tai negalima palikti visko likimo valiai, to darbo reikia imtis. Mes nuo pat pradžių dalyvavome ir logiška, kad tęsime tą dalyvavimą. Be abejo, vėl simboliškai, siųsime ne po 2, ne po 4 tūkstančius karių, tačiau nuosekliai dalyvausime su savo tradiciniais partneriais. Tik taip galiu atsakyti į tą klausimą.

O dėl tarptautinės operacijos, tai iš tiesų yra gana lankstus pavadinimas, nes operacijai šiuo metu vadovauja Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija. Galbūt tam tikrame etape perims vadovauti arba NATO, arba galbūt Jungtinės Tautos. Šito niekas dabar nežino, todėl mes ją vadiname tarptautine operacija, kuri vyksta šiandien ir į ją siūlome siųsti karius.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, norėjau klausti dėl to 130 skaičiaus. Vis dėlto, man atrodo, jis yra per didelis ir kodėl buvo taip suskaičiuotas. Jeigu paimtume Daniją, kurios biudžetas yra šimtą kartų didesnis negu mūsų, ji siunčia 380. Tai mes turėtume siųsti 4 karius. Kodėl būtent toks skaičius? Reikia siųsti pagal kišenę. Kodėl toks skaičius?

L.LINKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, kaip jau minėjau, mums kitų metų biudžete reikės ir mes siūlysime jums, kad dalis biudžeto būtų skirta tarptautinėms operacijoms. Apie 400 karių su trupučiu. Mūsų bendra suma dabar nesiekia 300. Nesieksime mes pagal tą projektą, apie kurį čia kalbu. Todėl skaičiai, manau, yra pamatuoti, juo labiau kad jie susiję su mūsų tarptautiniais įsipareigojimais. Kitos šalys turi labai didelių įsipareigojimų kitur. Jeigu jūs žinotumėte, kiek Danija turi kontingento Afrikoje ir visur kitur. Jie tikrai labai aktyvūs, jie vieni aktyviausių taikos palaikymo pajėgų dalyviai pasaulyje. Taigi čia sunku pamatuoti.

O dėl skaičiaus aš jau aiškinau. Šiuo metu projektas yra realus, kad iki 50 karių būtų siunčiama su danais. Beje, jų dislokacija planuojama birželio pradžioje, todėl yra tokia skuba, nes laikas labai ilgai ėjo, kol Gynybos tarybos posėdis įvyko, kol vyko neformalūs pokalbiai Seime. Skubama todėl, kad birželio pradžia. Su lenkais turime kiek daugiau laiko. Iš to, ką mes šiandien žinome, realiai turėtų prasidėti rugpjūčio vidury, turime daugiau laiko. Bet kad vėl negrįžtume po dviejų savaičių į Seimą, imama suma 50 su vienu, 50 su kitu partneriu. Ir viršuje palikta dar 30 karių atsargai, kad mums nereikėtų dėl nenumatytų aplinkybių vėl grįžti į Seimą, jeigu nutartume padidinti kontingentą su lenkais, ko jie labai prašė ir norėjo. Tačiau mes šiandien to neplanuojame, nes nemanome, kad tam yra pagrindas. Štai kodėl tas skaičius yra 130. Jūs teisus, jis gali būti koreguojamas, jeigu mes taip susitarsime. Aš tik bandau paaiškinti, kodėl jis toks atsirado.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes 10 minučių išnaudojome, bet paskutinis klausimas – M.Pronckus. (Balsai salėje) Jokių replikų iš vietos. Prašom klausti M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, laikraščiai rašo, kad apie 60 Lietuvos verslininkų ar firmų norėtų uždirbti iš Amerikos agresijos Irake padarytų nuostolių likvidavimo. Ar jūs nemanote, kad kaip tik šie verslininkai ir galėtų finansuoti siunčiamų karių išlaidas ir valstybei nereikėtų kištis į finansavimą. Jie nori uždirbti, tai tegul ir finansuoja tų karių siuntimą. Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Jūs teisus. Verslininkų, verslo valstybė tikrai neturi finansuoti. Kalbama apie tai, kad valstybė turi sudaryti savo verslui palankias sąlygas. Tai irgi yra valstybės užduotis. Jeigu vyksta atstatymo, rekonstrukcijos darbai, ar tai būtų Afganistane, ar Irake, ar kitoje šalyje, valstybė turėtų padėti savo verslininkams. Jūs turbūt su tuo sutiksite. Aš tik apie tai kalbu. O kad jiems būtų finansuojami jų darbai, apie tai nekalbu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš prašyčiau pratęsti ir suteikti galimybę visiems Seimo nariams paklausti, nes šis klausimas į darbotvarkę buvo įrašytas skubos tvarka. Manau, kad tai nėra eilinis klausimas, o ypatingas, todėl manyčiau, kad būtų tikslinga pratęsti, kad visi Seimo nariai, kurie yra užsirašę, turėtų galimybę paklausti. Prašau dėl to, jeigu reikia, balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu visi klaustų, tai, manau, klausimai užtruktų ne mažiau kaip pusę valandos. Šiaip Statutas numato galimybę, jeigu Seimas nuspręstų taip elgtis, bet gal mes sutarkime, kad proporcingai kitų frakcijų galėtų po vieną paklausti tie, kurie nebuvo. Šiuo atveju apsiribokime dar maksimum 15 minučių. (Balsai salėje) Yra siūlymų nepratęsti. Procedūrinis balsavimas. Kolegos, replikos iš vietų nepriimamos ir jūs patys tai puikiai žinote. Aš formuluoju balsavimo klausimą. Dabar balsuojame, ar pratęsti, ar ne, o tada nuspręsime, kiek pratęsti. Tai dabar procedūrinis klausimas iš principo – pratęsime ar ne? Dar minutėlę. Prieš balsavimą mes užfiksuosime pavardes tų, kurie yra užsiregistravę, kad nedingtumėte. Ir tada balsuosime dėl šio procedūrinio sprendimo.

Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Balsavimas už reiškia pasisakymą už tolesnį klausimų uždavimą posėdžio metu, balsavimas prieš reiškia tam nepritarimą.

Už pratęsimą – 22 Seimo nariai, prieš – 33. Nuspręsta klausimų nepratęsti. Ministre, aš dar noriu, jūsų prašymu, trumpai suteikti žodį išsakyti vieną momentą.

L.LINKEVIČIUS. Jeigu leisite, dar pasakysiu vieną nepasakytą mintį arba gal neužakcentuotą. Aš nekartosiu, ką visada sakydavau, kai gaudavau klausimų apie svarbą, apie reikšmę, aš to nekartosiu, visa tai galioja. Tačiau dar paminėsiu porą naujų momentų, kurie paprastai nebūdavo eksploatuojami ir minimi. Viena, mes pradedame siekti, kad ekonomika eitų paskui aktyvią užsienio gynybos politiką ir kad sudarytume sąlygas verslui. Reikės išmokti tai daryti, pabandyti, kad būtų valstybės pastangų, yra svarbu. Mes tai padarėme, turim galimybę tai padaryti, ir niekas negalės apkaltinti, kad valdžia nesudaro sąlygų verslui.

Kitas dalykas yra subtilesnis. Į mus kreipėsi (aš jau minėjau, bet noriu akcentuoti) mūsų partneriai danai, lenkai, kurie tikisi mūsų paramos, nes jie visada buvo ir bus mūsų advokatai. Ir ateityje mums reikės jų paramos – ir Europos Sąjungoje, ir įvairiose diskusijose, ekonominėse ir kitokiose. Mes, priimdami priešingą sprendimą, manau, nepasiektume didelio pliuso, ko gero, užrašytume minusą mūsų dvišaliams santykiams. Man taip atrodo, todėl aš drįstu su jumis ta mintim pasidalinti. Balsuodami prieš šiuo atveju galbūt nebūsime suprasti kai kur kaimo žmonių, galbūt kai kur nebūsime suprasti ir kitų. Galbūt. Bet vis dėlto supraskime, kad šiuo atveju, kalbant valstybiškai, mes turėtume elgtis kaip partneriai danų ir lenkų, kurie yra iš tiesų strateginiai ir ilgalaikiai mūsų valstybės rėmėjai. Tiek norėjau pasakyti pabaigai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ačiū už klausimo pateikimą ir atsakymus į klausimus. Daug norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Statutas numato 1 – už, 1 – prieš. Motyvai prieš – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, klausiau ministro ir supratau, kad vis dėlto XXI amžiuje verslo pagrindas bus kraujas ir karas. Deja, tenka pripažinti, XVII, XVIII, XIX, XX amžiais taip buvo, bet mes ir toliau propaguojame tą pačią filosofiją. Bet tai jau ministro požiūris ir tos bailių tarybos, Gynybos tarybos požiūris. Bet štai rimti dalykai: per porą mėnesių bibliotekininkų reikalavimai, policijos reikalavimai, žemdirbių reikalavimai. Atsistoja premjeras ir aiškina, ką norit darykite su manim, aš neturiu pinigų. Tvarka, net būtų galima ir suprasti. Bet staiga susirinko vakar trys bailiai, pabrėžiu, bailiams labiausiai patinka ginklai, susirinko bailiai, lenkai švilptelėjo – bėkim į Iraką, ir trys ar penki bailiai, koks man skirtumas, bėga į Iraką. Ko mums ten reikia? Ministre, nesukelkite vidinių konfliktų. Nejaugi jūs norite, kad socialinių konfliktų pagrindu kas nors įvestų taikdarių kariuomenę į Lietuvą? Štai kur yra pavojų – vidiniai socialiniai konfliktai, o ne ten, kur jūs žadate daryti biznį. Todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį kitam kalbėtojui, aš noriu paprašyti gerbiamąjį J.Veselką pagarbiai atsiliepti apie Konstitucijoje įtvirtintas valstybės institucijas ir apie aukščiausius valstybės vadovus. Aš manau, kad, priešingu atveju, net ir mėgaudamasis prieš televizijų kameras savo gražbylystėmis, jūs neturite teisės taip kalbėti. Manau, kad Etikos ir procedūrų komisija galėtų apsvarstyti šitą klausimą. Prašyčiau jus susilaikyti ateityje nuo tokių kategoriškų ir nepasvertų apibendrinimų.

Dabar kalba K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pasaulis labai smarkiai pasikeitė po 2001 m. rugsėjo 11 d., ir tų grėsmių negalima nematyti Lietuvai. Tai, kad Lietuva įstojo arba pakviesta į NATO, suponuoja jos dalyvavimą ir visose operacijose, taip pat ir kovoje su totaliniu totalitarizmu. Todėl, aš manau, Lietuva neturi praleisti progos dalyvauti šiose operacijose ir kartu nepraleisti progos dalyvauti atkuriamajame darbe. Lietuvos sėdėjimo ant tvoros pozicija nuleidus kojas tai į vieną pusę, tai į kitą, iš tikrųjų nėra pozicija. Vieną kartą Lietuvai reikia apsispręsti. Mano supratimu, tas apsisprendimas galėtų būti kaip tik paremiant šitą Gynybos tarybos sprendimą. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną kalbą dėl balsavimo motyvų mes išklausėme. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti po pateikimo, kas pritaria Seimo nutarimo projektui Nr.IXP-2595. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Už – 40, prieš – 10, susilaikė 4. Po pateikimo Seimo nutarimui pritarta. Turėtume dabar apsispręsti dėl svarstymo eigos. Pagrindiniu siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kaip tai yra tradiciškai. Kiek laiko mes galėtume skirti šiam klausimui? Gerbiamasis ministre, jeigu per šoninį mikrofoną jūs galėtumėte pasakyti, kiek Prezidentas ir Gynybos taryba prašo laiko ir pageidautų, kad šis klausimas būtų svarstomas?

L.LINKEVIČIUS. Būtų prašymas, jeigu galėtume, rytoj pasvarstyti komitetuose ar frakcijose ir ketvirtadienį grįžti prie to klausimo.

PIRMININKAS. Gerai. Bet, kiek aš matau, skubos tvarkos siūlymo nebuvo.

L.LINKEVIČIUS. Gal dar bus, gaila, nėra Seimo Pirmininko, jis žadėjo…

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Vienas iš teisėtų subjektų galėtų pasiūlyti? Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Galiu pasiūlyti, bet nutarimai pagal Statutą nagrinėjami automatiškai skubos tvarka.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagrindinis. Ar yra pasiūlymų dėl papildomų? Užsienio reikalų komitetas papildomas. Kolegos, ar galime nuspręsti, taikydami skubos tvarką, klausimą svarstyti ir priimti ketvirtadienį? (Balsai salėje) Nėra bendro sutarimo? Dėl komitetų yra bendras sutarimas. Ačiū. Dėl datos, kad tai būtų gegužės 29 diena, prašom pasiruošti ir balsuoti.

Už – 38, prieš – 8, susilaikė 4. Nuspręsta šį nutarimą svarstyti gegužės 29 d. plenariniame posėdyje ir priimti. Kolegos, šio klausimo svarstymas šiandien baigtas.

 

Azartinių lošimų įstatymo 4, 6, 11, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2586. Loterijų įstatymo projektas Nr.IXP-2587ES. Azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2588. Pelno mokesčio įstatymo 28 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2589. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2590. Investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2591ES (pateikimas)

 

Svarstome įstatymų paketą 1-13, kurį teikia Vyriausybė. Jeigu Seimas neprieštarautų, atvykęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas galėtų pristatyti visus šešis įstatymo projektus, kurių dalis susiję tarpusavyje, iš karto. Ar galime tam pritarti? Ačiū.

Nr.IXP-2586, baigiant Nr.IXP-2591. Gerbiamasis viceministre, prašau.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš principo yra siūlomi du įstatymų paketai. Pirmasis yra Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, susiję su azartinių lošimų verslo priežiūra, ir antrasis didelis paketas yra naujasis Loterijų įstatymas bei su šiuo įstatymo projektu susiję dar kiti kelių įstatymų pakeitimai.

Pagrindinis siūlomo Azartinių lošimų įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra tiksliau reglamentuoti priežiūros komisijos narių bei apskritai pačios lošimų priežiūros komisijos veiklą. Yra siūloma nustatyti, kad priežiūros komisijos narys negalėtų eiti savo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Taip pat yra nustatoma šių narių darbo tvarka, t.y. socialinės garantijos, darbo tvarka pagal Darbo kodeksą, o apmokėjimas pagal Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad pinigų plovimo prevencija Lietuvoje užsiima Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, yra siūloma į įstatymą įrašyti nuostatą, jog prieš išduodant licenciją verstis lošimų veikla komisija dar gautų ir šios tarnybos sutikimą. Tai yra visiškai natūralus pasiūlymas.

Antrasis paketas yra Loterijų įstatymo projektas. Šio įstatymo projekto pagrindinis tikslas yra teisiškai įteisinti loterijų organizavimą, nes šiandien šią sritį reglamentuoja 1997 metų Vyriausybės nutarimas. Siūlomos dvi naujos loterijos rūšys: didžiosios loterijos, mažosios loterijos, taip pat siūloma nustatyti tam tikrus finansinius įpareigojimus šias loterijų rūšis organizuojančioms įmonėms. Tai yra didžiąsias loterijas galėtų organizuoti įmonės, kurių įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip milijonas litų, mažąsias loterijas, kurių įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 100 tūkst. litų.

Kartu yra nustatoma prievolė visoms loterijų verslu užsiimančioms įmonėms 8% išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės skirti labdarai arba paramai pagal Labdaros ir paramos įstatymą.

Kartu su mano minėtu Loterijų įstatymų projektu yra teikiamas ir Azartinių lošimų mokesčio pakeitimo įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas – azartinių lošimų bei loterijų apmokestinimą reglamentuoti viename įstatyme papildant galiojantį Azartinių lošimų mokesčių įstatymą nuostatomis dėl loterijų apmokestinimo.

Mokesčio principas būtų toks: mokestinis laikotarpis – vienas ketvirtis, loterijų įmonės mokėtų 5% apyvartos, lošimo įmonės mokėtų 5% skirtumo tarp surinktų pajamų ir išmokėtų sumų, taip pat nustatomi fiksuoti mokesčiai už staliuką ar žaidimo automatą.

Kartu yra siūloma papildyti Mokesčių administravimo įstatymą, nes atsiranda bendras lošimų ir loterijų mokestis ir reikalingi tam tikri koregavimai. Taip pat yra siūloma pakeisti galiojantį Pelno mokesčio įstatymą išbraukiant nuostatas dėl 13% mokamo mokesčio, nes įvedamas specialus lošimų mokestis, taip pat siūloma pakeisti Investicijų įstatymo 8 straipsnį išbraukiant loterijų veiklą iš sričių, į kurias yra apribojamos užsienio investicijos. Tai yra daroma visų pirma dėl laisvo kapitalo judėjimo reikalavimų, kurie mums taps įpareigojantys nuo kitų metų gegužės mėnesio prisijungus prie bendros ekonominės erdvės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis yra V.Popovas. Prašom, kolega.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prisipažinsiu, aš nesu giliai išstudijavęs viso paketo, bet norėjau paklausti. Ar nebus ateityje tokių kuriozų, kaip skaičiau užvakar viename laikraštyje, kai žmogus, laimėjęs automobilį, turi vos ne du kartus sumokėti atitinkamą mokestį už laimėjimą? Ar dabartinės pataisos eliminuos tokius dalykus, ar ne? Jeigu reikėtų paminėti laimėjusių pavardes, galėčiau, gal ne visų trijų, bet ten buvo pateikti trys pavyzdžiai, tarp jų ir vieno Lietuvos sportininko, kito piliečio ir dar vieno, tiesa, ne Lietuvos piliečio. Gal galėtumėte pakomentuoti? Ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai, ką jūs kalbate apie laimėjimų apmokestinimą, yra ne šių mano teikiamų įstatymų projektų reguliavimo dalykas, tai yra gyventojų pajamų mokesčio reguliavimo dalykas. Situacija tokia, kad šiandien asmenims, laimėjusiems daiktinius prizus loterijose, reikia sumokėti 33% šių prizų vertės, jeigu jis laimi tą prizą ne iš įmonės, kuri organizuoja loterijas. Jeigu laimi loteriją iš loteriją organizuojančios įmonės, mokesčio nėra, nes apmokestinama įmonės lygiu, tai yra įmonė sumoka.

Šį klausimą galima būtų svarstyti kalbant apie gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus, jeigu būtų manymas, kad tai per didelė suma, per dideliu tarifu apmokestinama, bet apskritai palikti be apmokestinimo, aš manyčiau, būtų neteisinga, nes kalbant apie loterijų apmokestinimą yra du principai. Pirmasis principas – arba apmokestinama įmonės lygiu, antrasis principas – arba apmokestinama gyventojų lygiu. Jeigu apmokestinama įmonės lygiu, gyventojas nemoka. Paprasčiausiai turėtų būti loterijų arba lošimų taisyklių nuostatos, kad visą mokestį dengia pats organizatorius, kad žmogus gautų išloštą daiktą be mokesčio.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis yra V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl Azartinių lošimų įstatymo pataisų dėl komisijos sudarymo. Čia nurodyta, kad sudaroma komisija iš Prezidento, premjero, Seimo Pirmininko skirtų narių ir t.t., tačiau pirmininką išsirenka iš savo narių, iš savo tarpo, o pavaduotoją skiria pirmininkas. Čia tokia labai pavojinga institucija korupciniu atžvilgiu. Dabar tų institucijų vadovų paskyrimas yra kaip gerų draugų kompanijoje. Visuomeninėje, nevyriausybinėje organizacijoje, aš suprantu, žmonės susirenka, patys išsirenka. Nuo vadovo ir pavaduotojo turbūt labai priklauso pačios tarnybos darbas, organizavimas, jos skaidrumas, o čia vis dėlto tokios draugų kompanijos pagrindais suformuojama vadovybė. Ar nereikėtų sugriežtinti tų reikalavimų?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Be abejo, galime svarstyti. Iš tikrųjų svarstymo metu galimi įvairūs sprendimo variantai, bet aš bandysiu paaiškinti logiką, kodėl pasirinktas toks modelis. Pagal dabar galiojantį įstatymą po du narius skiria Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Paprasčiausiai išeitų, kad ši institucija yra sudaroma kolegialiu principu, kiekvienas iš aukščiausių valstybės vadovų deleguoja po du narius. Mes galėtume įtvirtinti principą, kad, pavyzdžiui, Prezidentas, skirdamas narius, kartu paskiria ir pirmininką bei pavaduotojus. Arba, sakykime, tą galėtų padaryti Seimo Pirmininkas arba Ministras Pirmininkas. Mes, tiesiog siekdami išvengti tokių nepatogumų, manome, kad kiekvienas valstybės vadovas, skirdamas po du narius, tai daro atsakingai, o jie ten viduje jau išsirenka, kas vadovaus pačiai komisijai, ir pavaduotoją bei sekretorių. Sprendimai yra priimami balsų dauguma. Pirmininkas šiuo atveju yra grynai organizacinis dalykas, nes sprendimai priimami kolegialiai. Bet, sakau, iš tikrųjų čia modeliai gali būti įvairūs.

PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis klausia J.Veselka.

J.VESELKA. Seimo Pirmininkas, premjeras ir Prezidentas yra ta pati koalicija, čia nelabai gerai. Bet klausimas toks. Jūs norite įteisinti didžiąją ir mažąją loterijas. Dabar, kaip žinote, tų loterijų yra perteklius ir dar jūs norite įteisinti tas mažąsias maždaug savivaldybių lygmeniu. Ar iš tikrųjų to taip reikia? Ar čia tik vienam kitam miestui, didmiesčiui to reikia? Nejau pas mus neužtenka tų loterijų?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš principo mūsų siūlymas yra toks, kad įstatymo lygiu sureguliuotume visus loterijų klausimus, t.y. ir dėl to, kad dabar egzistuoja visokių rūšių loterijos, taip pat ir pagal apimtį. Mes aiškiai pasakome: didžioji loterija yra ta, kuri per 100 tūkst. Lt, mažoji – 100 tūkst. Lt, atitinkamas ir reglamentavimas. Didžiajai loterijai įstatinis milijonas, o mažajai loterijai – 100 tūkst., bet taip pat ir, sakykim, garantijos pateikimas. Mes manytume, kad padarome gana aiškų loterijų verslą, yra dvi aiškios rūšys, visiems viskas suprantama ir atitinkami reikalavimai įmonėms, kurios užsiimtų šiomis veiklos rūšimis.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nebuvo. Dėkoju, gerbiamasis viceministre, už pristatymą.

Kolegos, ar sutiktumėte, kad dėl visų įstatymų mes galėtume apsispręsti kartu? Dėkoju. Vis tiek pateikimo stadija, vėliau svarstymo metu, manau, pasiūlymų dar bus. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Visiems įstatymams nuo Nr.IXP-2586 iki Nr.IXP-2591 įskaitant pastarąjį pritarta bendru sutarimu po pateikimo.

Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Biudžeto ir finansų komitetą bei preliminarią svarstymo datą dėl visų įstatymų projektų numatyti birželio 26 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.

Kolegos, noriu konstatuoti, kad rytiniame posėdyje numatyti klausimai apsvarstyti. Didžioji dalis vakarinio posėdžio klausimų apsvarstyta. Tiktai Č.Juršėnas prašo nebaigti vakarinio posėdžio klausimų svarstymo per rytinį posėdį. Norėčiau paskelbti šios dienos rytinio posėdžio pabaigą.