Trisdešimt antrasis (378) posėdis
2003 m. gegužės 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite pradėti posėdį. Gerbiamieji kolegos, rytą liko neišspręstas vienas klausimas. Lietuvos Respublikos Seimo Jungtinė ir Liberalų frakcija pateikė raštu klausimus Ministrui Pirmininkui A.Brazauskui, pasirašė 10 Seimo narių. Tačiau pagal Statuto 208 straipsnio 14 dalį Vyriausybės nario atsakymui į tokį klausimą posėdžio pabaigoje skiriama ne daugiau kaip 20 minučių. Mes posėdį baigėme labai vėluodami, tai vienas dalykas. Antras dalykas, tuo metu premjeras susitikinėjo su perdirbamosios pramonės atstovais, vėliau – su streikuojančiais žemdirbiais. Jis negalėjo atvykti tuo metu ir dėl mūsų darbo, ir savo užimtumo. Taigi Statutas numato išlygą, kad jeigu Vyriausybės narys pageidauja, sudaroma galimybė atsakyti į pateiktą klausimą kitame posėdyje, bet ne vėliau kaip po trijų dienų. Taigi premjeras pageidauja atsakyti į jūsų klausimus šį ketvirtadienį. Prašom, K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pirmininke, labai įdomiai išeina. Jūs pats, norėdamas pateikti savo ataskaitą Konvente, pratęsėte posėdį, o dabar aiškinate, kad mes per ilgai dirbome, užtęsėme laiką, ir negali premjeras atvykti. Patys sukuriame pasiteisinimo motyvus. Ar tai irgi pagal Statutą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, labai atvirai pasakysiu. Šiuo atveju jūsų argumentai neatitinka realios situacijos. Premjeras prašo ir turi statutinę teisę atsakyti į šį klausimą trijų dienų laikotarpiu. Taigi ketvirtadienį. Ar tenkina? Ačiū.

Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1093(2*) (priėmimas)

Kolegos, imamės rytinės darbotvarkės 10 klausimo – Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – R.Pavilionis. Kviečiame į tribūną. Priėmimas.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas yra gavęs kelis siūlymus dėl mūsų teikto projekto ir tiems siūlymams nepritarė. Vieną iš tų siūlymų teikia gerbiamasis Seimo narys S.Kružinauskas. Jo esmė yra paprasta – atsisakyti to, ką pasiūlė komitetas tame įstatyme, toje įstatymo dalyje, kuriai Seimas jau yra pritaręs po svarstymo.

Kitas siūlymas yra gerbiamųjų Seimo narių J.Jučo ir S.Lapėno. Jie siūlo papildyti projektą įrašant nuostatą, kad tai, kas yra siūloma, turėtų būti įgyvendinama įstatymo iniciatorių lėšomis. Ir šiam siūlymui taip pat, akivaizdu, komitetas negalėjo pritarti. Todėl mes ir toliau laikomės tos nuomonės, kad argumentai, kuriais remiantis yra siūloma papildyti Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnį, išlieka svarūs. Paaiškindamas juos dar kartą, apie ką šiandien buvo kalbėta ir frakcijų susitikime, dar kartą norėčiau pasakyti, kad tai jokiu būdu nėra pasikėsinimas į prekės ženklo sąvoką ir tai nesukels jokių teisinių pasekmių, o įpareigos įvairių paslaugų teikėjus valstybine lietuvių kalba užrašyti paskirtį tos institucijos, kuri teikia atitinkamą paslaugą. Taigi vienu ar kitu pavyzdžiu pasirėmus, jei kalbame apie kokią įstaigą, kurioje rodomi filmai, žinoma, natūralu, kad ten turi atsirasti pavadinimas, kuris apibūdina tą įstaigą. Jeigu kalbama apie centrą, kuriame vyksta pramogos arba kokie kiti renginiai, tai taip pat turėtų būti nurodyta. Į tai prašo atsižvelgti ir Valstybinė kalbos komisija. Dar kartą pabrėžiu, tai nesusiję su kokiu nors privalėjimu laikytis valstybinės kalbos paties prekinio ženklo užraše. Kalbama tik apie papildomą informaciją, kuri yra būtina, tuo labiau šalyje, kuri dabar jau…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo atveju mes labai trumpai, nes yra priėmimas.

R.PAVILIONIS. Aš tik paaiškinau motyvus.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Mes turime laikytis procedūros. Pirmiausia – pataisos autorius S.Kružinauskas. Bet norint, kad pataisa būtų pateikta, reikia 29 Seimo narių paramos. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, balsavimu turėtume apsispręsti, ar pritarsime, kad ši pataisa būtų nagrinėjama. Jai komitetas nepritarė. Savo nuomonę prašome išreikšti balsavimu. Kolegos, tyliau! Vyksta apsisprendimas. Komitetas tai pataisai nepritarė, prašom apsispręsti.

Parėmė 14 Seimo narių. Pataisa nebus svarstoma.

Kita pataisa – J.Jučo. Prašom taip pat apsispręsti dėl jos parėmimo. Ar bus 29 Seimo nariai? Prašom.

Taigi ir antroji pataisa nesurinko reikiamo Seimo narių balsų skaičiaus. 19. Nebus svarstoma.

Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra iš vieno straipsnio. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui? Galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Aš klausiu, ar yra bendras sutarimas? Ar čia užsirašė norintys kalbėti dėl viso įstatymo? 1 straipsnį galime priimti? Negalime. 1 straipsnio negalime. Prašom. Motyvai už – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ.Gerbiamieji kolegos, motyvai už yra labai paprasti, nes šiais laikais pasidarė taip, kad pavadinimai yra visiškai nesuprantami. Net ir Europos Sąjungoje lietuvių kalba bus viena iš oficialių kalbų. O mes tuo tarpu bijome net ant durų užrašyti, ar tai yra parduotuvė, ar kirpykla, ar dar kas nors kita, rašome nesuprantamom kalbom. Todėl gerbdami savo tautą tikrai turime balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų patentų biure yra įregistruojamos įmonės, ir pirmajame šio punkto sakinyje yra aiškiai parašyta, kad vartotojams turi būti raštu pateikta informacija valstybine kalba. Dabar antru sakiniu mes papildome, kad informacija turėtų atsirasti pastato išorėje. Prirašius tokį sakinį dabar reikš, kad mes turėsime nustatyti tvarką ir taisykles, kokia spalva, kokio dydžio, kokiomis raidėmis tai turėtų būti padaryta. Šiandien pristatydamas Alkoholio kontrolės įstatymą Seimo Pirmininkas taip pat aiškino ir abejojo, ar reikia detalesnio aiškinimo. Tiesa, mes ten kalbėjome apie masinius renginius, bet visiškai apie tą patį įmonės pavadinimą, vadinasi, mes ir ten turėsime tuo naudotis.

Mes pamirštame Europos Teisės departamento išvadas, kuriose sakoma (čia remiamasi Europos Sąjungos Tarybos direktyva), kad prekės ženklo vartojimas neklaidina vartotojo ir negali būti vertinamas kaip klaidinanti reklama. Taip pat tai gali būti papildomi laisvo prekių ir paslaugų judėjimo ribojimai. Teisės departamentas taip pat diskutuoja, kas dabar turės tai įgyvendinti. Komitetas tam pritaria, tačiau vis tiek šį sakinį palieka galioti.

Dar grįžčiau prie Alkoholio kontrolės įstatymo, kuriam po pateikimo šiandien mes pritarėme. 30 straipsnyje akivaizdžiai priešingai rašoma (mes visi tam pritarėme), kad “reklama nelaikoma įmonių registruoti pavadinimai bei prekių ženklai, kai šie pavadinimai, prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių specializuoto transporto”. Mes viename įstatyme rašome vienas nuostatas, o šiuo įstatymu darome visiškai priešingai, tuo varžydami ir verslo laisves, ir didindami verslininkų išlaidas. Todėl manau, kad reikia nepritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Kolegos, motyvai už ir prieš buvo pasakyti. Prašom apsispręsti balsuojant dėl 1 straipsnio. Kas pritariate 1 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote.

Už – 44, 13 – prieš, 12 susilaikė. 1 straipsniui pritarta. Ačiū, pranešėjau.

Gerbiamieji kolegos, dabar dėl viso įstatymo. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi šiuo atveju į A.Gricių ir kitus, salėje didelis triukšmas. Gerbiamieji kolegos, M.Bastys… Gerbiamieji kolegos, gerbkime vieni kitus! Salėje gana didelis triukšmas. Gerbiamieji kolegos, pradedame balsuoti dėl Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Dabar motyvai už ir prieš. Prašom. Motyvai už – G.Jakavonis.

G.JAKAVONIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, globalizavimas – visapusiškas ir įvairiapusis dalykas, visa apimantis procesas. Lietuvai integruojantis į NATO, į Europos Sąjungą mes tampame labai aktyvia jo dalimi. Tačiau globalizavimas, be gerų dalykų, atneša labai daug problemų, ir pačios pagrindinės susijusios būtent su kultūros sritimi. Ypač tokiai mažai tautai kaip Lietuva, kad būtų išsaugotas identitetas, būtina priimti įstatymus, kurie sudarytų geresnes sąlygas mūsų kultūrai, kalbai, o ši pataisa kaip tik ir suteikia tokias sąlygas. Taigi frakcijos vardu visus kviesčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Atsiprašau, čia dėl viso?

PIRMININKAS. Taip.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, visada esu už tai, kad lietuviai gyventų kaip ori tauta, kad didžiuotumės savimi, taip pat ir savo kalba. Tačiau šiandien mes jau priskaldėme malkų priimdami Švietimo įstatymą, skubėdami dėl kai kurių nuostatų, kai įstatyme buvo įrašytas privalomas ugdymas iki 18 metų, nors Konstitucija reikalauja ir numato 16 metų. Dabar tokiu pat stiliumi yra priimamas ir šis įstatymas: nesurengti elementarūs klausymai, neatsiklausta ne tik vartotojų, bet ir ūkio subjektų, kurie tiesiogiai turės patirti tam tikrus kaštus, dengdami išlaidas, susijusias su šio įstatymo įgyvendinimu. Tokia įstatymų leidyba man ir toliau primena paviršutinišką, vienpusišką ir tam tikrų interesų stūmimu pagrįstą įstatymų leidybos procesą. Aš manau, kad tokiais metodais vartotojų teisių efektyviai neapginsime. Tai galų gale bus papildomi kaštai ne verslininkui, o vartotojui, kuris turės sumokėti už papildomą kainą, padidėjusią dėl tokio, mano supratimu, nekorektiško įstatymų stūmimo.

Pripažįstu, kad yra problemų dėl pavadinimų ir kitų dalykų, bet, gerbiamieji, pasakykite ar parodykite verslininką, kuris nenorėtų pritraukti daugiau klientų, kuris nenorėtų aptarnauti ir parduoti daugiau prekių. Jeigu jis mano, kad tokiais metodais sulauks mažiau, tai jis summa summarum dėl to praloš. Aš manau, kad tokiais metodais, kaip yra siūloma spręsti per Vartotojų teisių neva gynimo įstatymo pataisą, mes pasieksime priešingų rezultatų, todėl, mano nuomone, tokiai skubotai pataisai pritarti negalima. Tuo labiau kad nebuvo atsiklausta suinteresuotų grupių interesų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, salėje yra tikrai didelis triukšmas. Kreipiuosi į S.Burbienę, į gerbiamąjį Seimo narį A.Salamakiną – tikrai didelis triukšmas. Gal galėtumėte pasikalbėti kur nors už salės. Prašau tvarkdarį atkreipti į tai dėmesį. Labai ačiū. Dabar motyvai prieš, motyvai už. Seimo narys A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Čia buvo paminėti interesai žmonių, kurie stumia tą projektą. Nesu tas, kuris stumia, bet, matyt, taip pat turiu interesą, kad Lietuvoje žmonės už dešimties ar dvidešimties metų dar suprastų lietuviškai. Matydamas iš tikrųjų tai, kas vyksta ir kokie užrašai atsiranda… Tvarka. Iš bendro išsilavinimo galiu suprasti, kad Holiday In yra viešbutis, iš bendro išsilavinimo ir iš to, ką rašo laikraščiai ir panašiai, galiu suprasti, kad Forum Palace yra pramogų centras, bet jeigu ši tendencija toliau bus plėtojama tokiais tempais, po kurio laiko žmogui, mokančiam valstybinę kalbą, iš esmės jos nepakaks susigaudyti, kas vyksta aplinkoje. Matau aš tokią grėsmę. Šia prasme aš nemanau, kad žmonės, kurie šimtus milijonų gali skirti investicijoms į vieną ar kitą paslaugų rūšį arba kitokios rūšies verslą, negali tūkstančio ar kelių šimtų dolerių (neparašyta, kiek reikės pinigų) investuoti į tą užrašą. Tas užrašas gali būti labai elementariai pateiktas, bet tiktai taip, kad būtų suprantama, kokios rūšies paslaugos yra teikiamos. Šia prasme aš tikrai matau kur kas mažesnes problemas. Tas virkavimas dėl papildomų kaštų nėra toks pagrįstas, kaip galėtų pasirodyti iš verkiančiųjų intonacijos, todėl siūlau palaikyti šį projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys J.Jučas.

J.JUČAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, net paskaičius įstatymo pavadinimą (jis yra dėl Vartotojų teisių gynimo) jau matyti, kad su lietuvių kalba šis įstatymas turi šiek tiek bendra, bet ne tiek, kiek kai kurie kolegos sako. Man atrodo, yra labai aiškiai parašyta ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje: “Norėtume nurodyti, kad Europos Sąjungos teisės požiūriu valstybėms nėra pareigos papildomai valstybine kalba nurodyti parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų klasę arba rūšinį prekybos ar paslaugos teikimo vietos pavadinimą. Taip pat pažymime, kad projekto nuostatos yra abejotinos ir Europos Sąjungos teisėje taikomo laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principo požiūriu”. Man atrodo, kad tas perdėtas bijojimas dėl mūsų kalbos, tą kalbą įteisinant įstatymine prievarta, tikrai nieko labai gera neduos.

Kita vertus, vis dėlto šį įstatymą priėmus kažkas turės parengti norminius aktus, šriftų dydžius ir panašiai, tuos šriftus derinti tam tikrose institucijose, kurios atsakingos už reklamą, ir kaštai iš tikrųjų bus visiškai nemaži. Man atrodo, kai Seimas priima įvairius įstatymus, pagal kuriuos reikia valstybės lėšų, yra atsiklausiama Vyriausybės ir prašoma jos išvados, tačiau kai priimami įstatymai, kurie nesusiję su valstybės kaštais, be abejo, ant verslininko ar kitų žmonių pečių kaštus uždėti yra labai paprasta. Vyriausybės išvados nereikia, ir pirmyn, o atsiklausti asocijuotų verslo struktūrų, kitų žmonių, man atrodo, tada ir nereikia. Aš siūlau visiems vis dėlto balsuoti prieš šį ydingą įstatymo pakeitimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jeigu galima, ne taip arti mikrofono. Labai neaiškus… Aš paprašysiu operatorių dėl garso. Šiaip ar taip, labai blogai šiandien sureguliuota. Norėčiau paprašyti salėje tylos. Nežinau, ar gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys šiandien vykdo televizijos užsakymus, ar jis nori dar vieną papildomą… be kompiuterių ir mobiliųjų telefonų, dar ir filmavimo kameras. Mes jums esame labai dėkingi, bet gal būtų galima ne posėdžio metu. Taigi dabar motyvai už. Aš labai noriu atsiprašyti Seimo nario R.Pavilionio, bet pranešėjas paprastai neturi teisės kalbėti dėl motyvų. Aš prašysiu išsakyti motyvus už V.Einorį. Po to suteiksiu žodį R.Pavilioniui apibendrinti. V.Einoris. Nėra. Motyvai prieš – S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, įprasta, kad mes nekreipiame dėmesio į Seimo Teisės departamento išvadas, nors, kad ir kaip keista, komitetas joms pritarė, bet padarė priešingai. Mes šiuo atveju nepritariame ir Europos teisės departamento išvadoms. Neseniai pareiškę valią stoti į Europos Sąjungą mes prieštaraujame mažiausiai dviem Europos Sąjungos Tarybos direktyvoms, kuriose išreiškiama abejonė dėl prekių laisvės ir papildomų ribojimų laisvam prekių ir paslaugų judėjimui. Priimdami tai įstatyme, mes nusižengsime ir toms direktyvoms. Todėl siūlau nepritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar, atrodo, prasidės apeliavimas į direktyvas. Jokia direktyva nedraudžia rašyti paslaugų rūšies, to, ką veikia konkreti paslaugų teikėja, ta kalba, kuria yra kalbama toje šalyje. Kur apskritai yra kalbama apie tokius dalykus? Mūsų kalba yra mūsų rūpestis ir mums reikia rūpintis, kad nereikėtų žmogui spėlioti, ką reiškia vienas ar kitas nelietuviškas pavadinimas ir, beje, nebe rusiškas pavadinimas, iš ko anksčiau buvo daroma labai didelė problema. Jeigu mes nenorime, kad ant durų, ant langų išnyktų paprasčiausias užrašymas, kokios paslaugos yra teikiamos vienoje ar kitoje vietoje… Nesuprantu, kodėl mes patys tam turėtume prieštarauti? Tai yra labai svarbu ir tai yra vienas iš kalbos puoselėjimo būdų. Todėl siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. spalio 29 d. savo nutarimu priėmė, kad ministerijos ir kitos valstybinės institucijos, teikdamos teisės aktų, keičiančių verslo sąlygas, projektus svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei privalo pateikti ir gauti komisijos išvadas dėl šių projektų. Šis projektas, kuris tiesiogiai darys įtaką verslo sąlygoms ir aplinkybėms, yra nederintas su šia komisija, o be komisijos pritarimo tokie sprendimai ir siūlymai neturėtų netgi rasti vietos mūsų darbotvarkėje. Nei smulkiųjų verslininkų asociacija, nei Darbdavių konfederacija šio klausimo nesvarstė, jų išvados nepateiktos, klausymų nebuvo, todėl aš siūlyčiau nedaryti skubotų klaidingų sprendimų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo tam tikrų pastabų dėl šio įstatymo svarstymo, gal jūs nieko prieš, jeigu dėl motyvų kalbės komiteto pirmininkas R.Pavilionis. Prašom.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš iš karto norėčiau pataisyti gerbiamąjį kolegą S.Lapėną, jog klausymai buvo, bet jūs kažkodėl juose nedalyvavote. Apie klausymus buvo informuoti visi Seimo nariai ir tie, kurie norėjo atvykti, juose dalyvavo. Ten mes išgirdome įvairių institucijų, įvairių organizacijų nuomonę. Deja, ta nuomonė buvo tokia, kokią mes šiandien teikiame Seimui.

Jeigu jus domintų išsamesnė informacija, galiu pasakyti, kad pastaruoju metu buvo registruota labai daug įvairias paslaugas teikiančių įmonių, bet apie tai, kokia tai yra įmonė, mes nieko negalime spręsti iš jų pavadinimo, nes pavadinimai yra itin įdomūs. Pavyzdžiui, “Maoekspres”, “Kidloj”. Kažkodėl atsiradęs “Eifelio bokštas” parašytas nei lietuviškai, nei prancūziškai. Lietuvoje jau yra “Lido”, ir neaišku, kas ten daroma, nors Paryžiuje, kaip žinome, yra “Lido”. Tas pats “Eifelis”, pasirodo, prekiauja kava, ryžiais ir prieskoniais. Yra, beje, ir “Seimo original vodka”, tokia firma, kuri taip pasivadino. Štai jums atsakymai, kokiu keliu mes pasukome ir kam iš tikrųjų reikia užkirsti kelią.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, visi motyvai už ir prieš išsakyti. Pradedame balsuoti. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes visiškai nenorime, kad Seime vieni atrodytų už lietuvių kalbą (dideli jos mylėtojai), o kiti būtų prieš lietuvių kalbą. Liberalų frakcijos vardu mes prašome pertraukos iki artimiausio posėdžio, kad nepadarytume nesąmonių. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Liberalų frakcijos prašymas yra teisėtas. Iki kada jūs prašote pertraukos? Iki artimiausio posėdžio. Gerbiamieji kolegos, prašoma padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio. Prašome išreikšti tai balsavimu, kolegos. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Reikia vieno penktadalio balsų ir… yra lygiai. Taigi, kolegos, daroma pertrauka iki artimiausio posėdžio. Artimiausias posėdis gali įvykti ir šiandieną. Taigi, kolegos…

A.GRICIUS. Repliką po balsavimo galima?

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.

A.GRICIUS. Repliką po balsavimo?

PIRMININKAS. Prašom.

A.GRICIUS. Aš norėčiau pasakyti, gal tai daugiau mano asmeninė nuomonė, bet kai man tenka po kelis mėnesius išbūti Briuselyje ir kai aš nueinu į valgyklą ir pavalgęs noriu sumokėti ar paklausti tos, kuri skaičiuoja man pinigus, aš bandau kalbėti angliškai (lietuviškai juk nesupranta), man parodo pieštuku skaičių ir prancūziškai atsako, kiek mokėti. Niekam neskauda galvos, kad jie kalba prancūziškai. Nuvažiavus į Norvegiją, Švediją ar Suomiją, matau be galo daug angliškų užrašų, bet aš atskiriu, kad mes esame Suomijoje, Norvegijoje, nes tiek pat užrašų yra ir vietine kalba. Aš nenorėčiau, kad Lietuvoje visi užrašai būtų tik anglų kalba ar dar kokiais nors nesuprantamais ženklais. Norėčiau, kad būtų protingas balansas, bet pasiekti protingo balanso šiuo įstatymu mes vargu ar galėsime. Man atrodo, jis tikrai galėtų būti pataisytas. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia nebuvo replika, čia buvo kalba dėl motyvų, manau, kad šie motyvai gali būti svarbūs. Gerbiamieji kolegos, salėje tikrai per didelis triukšmas. Gal mes galėtume paprašyti 15 minučių pertraukos, nes salėje per didelis triukšmas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2152(3*) (priėmimas)

Kolegos, imamės kito darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės vaistų politikos nuostatų patvirtinimo” projekto. Svarstymas. Prašom. Pranešėjas K.Kuzmickas – Sveikatos reikalų komitetas. (Balsai salėje) J.Raistenskis. Gerai. Tuomet pradėkime nuo Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” projekto. Priėmimas. J.Raistenskis. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Po visuomeninių organizacijų svarstymo siūlymų ir pastabų negauta. Iš Teisės departamento siūlymų ir pastabų taip pat negauta. Taupydamas laiką aš siūlyčiau priiminėti skyriais.

PIRMININKAS. Kolegos, kadangi Seimo nutarimas susideda iš dviejų straipsnių, mes galėtume priimti straipsniais, ir tada viskas būtų labai aišku. 1 straipsnis ir 2 straipsnis. Mielieji kolegos, ar galime pradėti Seimo nutarimo priėmimą? Galime. Prašom. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Priimta. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū. Dėl viso Seimo nutarimo? Norinčių kalbėti nematau. Pradėsime Seimo nutarimo priėmimą. Prašome, kolegos, balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, 54 balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir 3 susilaikius, Seimo nutarimas “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės vaistų politikos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1583(4*) (svarstymas)

Dabar imamės darbotvarkės 2 popietinio klausimo. Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės vaistų politikos nuostatų patvirtinimo” projektas. Sveikatos reikalų komiteto vardu – D.Mikutienė. Prašau.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame jums ketvirtąjį projektą. Svarstant šį projektą komitete darbo grupė iš esmės jį patobulino ir taip gimė ketvirtasis variantas. Mes atsižvelgėme į Teisės departamento, Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetų pastabas, teiktas antriesiems projektams. Komitetas pritarė patobulintam projektui ir teikia jį Seimui svarstyti.

Šiandien yra gautos naujos Teisės departamento pastabos. Iš esmės jos yra redakcinio pobūdžio. Į jas mes atsižvelgsime, kai registruosime projektą priėmimui. Tačiau atsižvelgiant į vieną iš pastabų reikia pasakyti, kad Seimo nutarimo projekto 2 straipsnyje numatyta data, iki kurios Vyriausybė turi parengti reikiamus teisės aktus. Tai turėtų būti ne 2003 m. sausio 1 d., nes ši data praėjo. Mes siūlome spalio 1 d., jei Seimas pritartų. Apie tai kalbėsime priėmimo stadijoje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš labai noriu atkreipti dėmesį. N.Medvedevą ir kitus tikrai labai prašyčiau, yra sunku dirbti. Tikrai sunku dirbti. Padarytume 10 minučių pertrauką, bet kam to reikia? Jau kelintą kartą sakau, kad salėje gana didelis triukšmas. Dabar kviečiame Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbėti J.Palionį. Prašom.

J.PALIONIS. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu buvo pasiūlęs pagrindiniam komitetui grąžinti tobulinti, iniciatoriams tobulinti. Kaip pranešėja minėjo, tai įvyko, pagrindinis komitetas patobulino įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu siūlo pagrindiniam komitetui grąžinti projektą su priedu iniciatoriams tobulinti, atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, ir siūlyti iniciatoriams iki projekto svarstymo Seimo posėdyje pateikti informaciją apie Lietuvos nacionalinės vaistų politikos nuostatų dėl vaistų kainų reguliavimo poveikį gyventojams, ekonominius padarinius valstybei ir privačiam sektoriui. Į mūsų pastabas pagrindinis komitetas atsižvelgė. Tik dar kartą norėtume informacijos apie vaistų politikos nuostatas. Gal komiteto pirmininkė ir Seimo nariams galėtų pasakyti tai, ką ji sakė mūsų komitetui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, girdėjote papildomų komitetų nuomonę. Dabar galėtume apsispręsti, ar pritariame šiam nutarimui po svarstymo. Pagrindinis komitetas siūlo pritarti, bet vienas iš papildomų siūlo patobulinti. Prašome kalbėti dėl motyvų. Motyvai už, motyvai prieš, apsispręsime balsavimu. Motyvai už tai, kad reikėtų pritarti po svarstymo. J.Raistenskis.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji kolegė I.Degutienė savo atstovaujamo komiteto nuomonę pareiškė dėl antrojo varianto. Dabar mes svarstėme, buvo pateiktas ketvirtasis variantas. Šiame dokumente išdėstytos Lietuvos nacionalinės vaistų politikos nuostatos yra gairės valstybės vykdomajai valdžiai planuojant, pasirenkant bei atliekant farmacinės veiklos reguliavimo ir priežiūros veiksmus. Aš prašyčiau jūsų atsižvelgti į tai, balsuojant pritarti Sveikatos komiteto pateiktam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ne, negalime. Prašom išreikšti savo nuomonę balsavimu.

Gerbiamieji kolegos, 44 balsavo už, nė vienas nebalsavo prieš, 9 susilaikė. Šiam Seimo nutarimui po svarstymo yra pritarta. Galutinę priėmimo datą nustatys Seniūnų sueiga. Ačiū.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2112(A) (pateikimas)

Imamės darbotvarkės trečiojo klausimo – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kviečiame į tribūną Alminą Mačiulį. Prašome. Pateikimas.

A.MAČIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies papildymo įstatymo projekto esmė – leisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos lėšas naudoti specialiųjų tarnybų automobiliams, dujovežiams, benzinvežiams, gabenantiems degalus į Kuršių neriją, reguliaraus susisiekimo autobusams, Neringos mieste ir Klaipėdos miesto Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, jų transporto priemonėms perkelti nemokamai, taip pat iš dalies kompensuoti visų kitų keleivių ir transporto priemonių kėlimo išlaidas.

Siūloma iš dalies kompensuoti ir Šilutės rajono gyventojų bei jų lengvųjų transporto priemonių neatlygintino perkėlimo užlieta krašto kelio atkarpa Šilutė–Rusnė sąnaudas. Kaip žinome, dabar keleivių ir transporto priemonių kėlimas atliekamas neatlygintinai, susidaro gana didelės lėšos iš Kelių plėtros programos. Pavyzdžiui, pernai apie 10 mln. Lt buvo kompensuota, šįmet srautai didėja.

Teikiamo nutarimo esmė – iš dalies sumažinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas šio pobūdžio transportavimui atlyginti. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis klausia R.Valčiukas.

R.VALČIUKAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu galima, aš turėčiau vieną klausimą iš trijų nedidelių dalių. Sąrašas, pateiktas projekte, yra gana ilgas. Mano akimis žiūrint, kai kas pamiršta, pavyzdžiui, krašto apsaugos ir avarinių tarnybų automobiliai, gal dar kas nors atsiras laikui bėgant. Ar nebūtų tikslinga Vyriausybei įstatymu suteikti teisę sudaryti sąrašą, kam galima nemokamai keltis? Tai būtų pirma dalis.

Yra pasirinkta tik Šilutės–Rusnės atkarpa. Norėčiau paklausti, ar Lietuvoje nėra daugiau tokių vietų, kur užliejami keliai? Galbūt reikėtų bendresnio įstatymo visiems užliejamiems keliams, ne vien tik Šilutės-Rusnės atkarpai taikyti. Jeigu liktų ta Šilutės-Rusnės atkarpa…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, klausimui – viena minutė.

R.VALČIUKAS. Tuoj baigiu. Ar nereikėtų ir Šilutės-Rusnės atkarpoje nemokamai kelti policijos, avarinių tarnybų, prokuratūros automobilių, ne vien tik gyventojų?

A.MAČIULIS. Ačiū už klausimą. Dėl pirmos dalies. Aišku, tas sąrašas yra gana ilgas. Mes manome, kad tai turėtų būti įstatymo nuostata įtvirtinta, kokios konkrečiai transporto priemonės turėtų turėti tą lengvatą keliant Smiltynės perkėloje. Aišku, jeigu Seimo komitetuose būtų pasiūlyta ir kitaip nuspręsta, be jokios abejonės, būtų galima svarstyti ir kitokį variantą.

Dėl antrosios dalies. Kodėl vien tik kelio atkarpa Šilutė-Rusnė? Tiesiog vėlgi istoriškai pagal patirtį ši atkarpa yra labiausiai problemiška. Ji faktiškai užliejama kiekvienais metais, išskyrus šiuos metus. O dėl kitų kelių, kuriais eismo intensyvumas yra labai mažas, aš turiu omenyje gruntinius kelius, žvyrkelius, mūsų nuomonė buvo, kad jeigu kiltų didesnių problemų, sakykim, dėl potvynių, būtų galima įpareigoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiuo atveju “Klaipėdos regiono kelius” (valstybės įmonę “Klaipėdos regiono keliai”) numatyti lėšų galbūt ir kitoms atkarpoms.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš noriu paklausti. Jūsų pateiktame projekte yra numatyta, kad Kuršių nerijoje… bei Kuršių nerijoje turinčių savo registruotą buveinę juridinių asmenų transporto priemones neatlygintinai perkelti, kai kitoje vietoje, pavyzdžiui, Šilutės-Rusnės atkarpoje, mes tik iš dalies numatome kompensuoti gyventojams, nors iš tikrųjų jiems reikėtų kompensuoti viską, nes jie nekalti, kad gyvena tokioje geografinėje vietoje. Čia valstybė turėtų rūpintis. O dėl Kuršių nerijos juridinių asmenų, tai aš suprantu, kad čia per daug išplėsta, nes dabar Kuršių nerija turi labai daug tų pačių vilniečių, kauniečių, kurie ten nuolat negyvena, bet turi nuosavybę. Tai kam mums, jeigu tie turtingi žmonės (sakykime, aš neturiu, kad būtų aišku kolegoms) gali ir susimokėti, jeigu vėl grįžtame prie mokamo perkėlimo. Tai galbūt čia reikėtų paaiškinti, kad nuolatinai gyvenantiems.

A.MAČIULIS. Visų pirma tas perkėlimas nebūtų visiškai mokamas, būtų iš dalies kompensuojama. Aišku, tai priklausys nuo patvirtintų tarifų. Bet dabar jau manoma, kad klientui lengvojo automobilio perkėlimas kainuotų apie 20 litų, o tokio automobilio perkėlimo savikaina yra daugiau kaip 30 litų. Aišku, dėl jūsų klausimo būtų galima diskutuoti, ar juridiniai, fiziniai asmenys, turintys ten turto, negalėtų apsimokėti. Siūlymas yra toks, kad jeigu yra nuosavybė, yra dažnas važiavimas ten, tai galbūt kompensavimas iš dalies būtų tikslingas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Čia vienais metais buvo nemokamas perkėlimas į Kuršių neriją, paskui – mokamas. Kaip dėl pinigų? Kiek kainuoja per metus perkėlimas, jeigu nemokama? Kiek bus surinkta pinigų ir kiek kainuos valstybei šis kompensavimas?

A.MAČIULIS. Aš jau minėjau, pernai metais, apytiksliai sakau, buvo panaudota beveik 10 mln. litų iš Kelių programos, įvedus apmokestinimą iš dalies. Aišku, tai vėlgi priklausytų nuo patvirtintų tarifų. Tačiau mes prognozuojame, išlaidos iš Kelių finansavimo programos sumažėtų apie 3, galbūt daugiau kaip 3 mln. litų.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, atsakyta į visus klausimus. Ar galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galima. Gerai. Ačiū. Pritariame pateikimui.

Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar bus kokių nors siūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti birželio 10 dieną. Kokie būtų kiti pasiūlymai? Negirdžiu pasiūlymų.

S.BURBIENĖ. Aš vis dėlto siūlyčiau anksčiau. Gal būtų galima gegužės paskutinę savaitę, nes nuo birželio 1 dienos jau turėtų galioti.

PIRMININKAS. Kolegos, yra du pasiūlymai: vienas pasiūlymas Seniūnų sueigos – svarstyti birželio 10 dieną, kitas pasiūlymas – svarstyti gegužės 27 ar 29 dieną. Taigi ar galėtume paankstinti bendru sutarimu datą, ar reikės balsuoti? Ar galime patvirtinti gegužės 27 dieną? Tinka. Ačiū.

Vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 14, 15, 16, 17, 24, 27, 28, 29, 31, 36, 38, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2565. Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2566. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2567 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, imamės darbotvarkės 4 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 14, 15, 16, 17, 24, 27, 28, 29, 31, 36, 38, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo. Prašome. Kviečiame Evaldą Gustą į tribūną. Pateikimas.

E.GUSTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galbūt būtų galima pateikti visus tris projektus iš karto, nes jie tarpusavyje susiję?

PIRMININKAS. Prašom, neprieštarausim.

E.GUSTAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia svarstyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos dvišalė komisija 2002 metais svarstė ir pritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos parengtai savivaldybių politikų mokymo programai ir pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei papildyti Vietos savivaldos įstatymą nuostatomis dėl teisės mokytis savivaldybių tarybų nariams. Šiuo metu savivaldybės tarybos narių mokymas nėra reglamentuotas jokiame teisės akte. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria dvišalės komisijos išvadoms.

Vidaus reikalų ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo įteisinamas savivaldybių tarybų narių mokymas skiriant tam savivaldybių biudžetų lėšų. Taip pat šiuo metu Vietos savivaldos įstatymo kai kuriuose straipsniuose valstybės tarnautojams įvardyti vartojami skirtingi žodžiai bei žodžių junginiai, pavyzdžiui, “savivaldybės tarnautojas”, “savivaldybės administracijos tarnautojas”, “tarnautojas”, kurie neatitinka “valstybės tarnautojo” sąvokos. Todėl teikiamame projekte suderintos vartojamos sąvokos su Valstybės tarnybos įstatyme vartojama “valstybės tarnautojo” sąvoka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 metais priėmė nutarimą “Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius”, kuriuo nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir vandens telkinius žvejybai ėmimo tvarką, tačiau šiuo metu nereglamentuotas šio nuomos mokesčio įskaitymas į savivaldybių biudžetų pajamas. Parengtuose Vietos savivaldos ir Biudžeto sandaros įstatymų projektuose numatytas šių nuomos mokesčių įskaitymo į savivaldybių biudžetų pajamas reguliavimas, o parengtame Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siekiama patikslinti savivaldybių finansinio turto sandarą.

Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir Pagrindinių laisvių apsaugos konvencijų nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti šiems įstatymų projektams po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal kas norite paklausti? Pranešėjas pateikė visus tris įstatymų projektus, t.y. ir Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, ir Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio pakeitimo, ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo. Norinčių paklausti nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Ačiū, kolegos.

Pagrindinis komitetas projektui Nr.IXP-2565 – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas. Sutariam? Svarstymo data – birželio 10 diena.

Biudžeto sandaros įstatymas. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bei Žmogaus teisių komitetas. Svarstymas tas pats – birželio 10 diena.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymas. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas bei Žmogaus teisių komitetas. Data ta pati – birželio 20 d. Sutariame? Ačiū, kolegos. Bendru sutarimu po pateikimo pritarėme.

Dabar turime dar truputį laiko iki Vaiko teisių apsaugos kontrolierės ataskaitos. Gal paimtume rezervinį klausimą? Gal J.Jurkų galėtume pakviesti? Prašom. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projekto svarstymas.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir Įstatymo papildymo 88¹ straipsniu įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2522* (svarstymas)

J.JURKUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį įstatymą. Iš esmės tai gerbiamojo kolegos J.Razmos pasiūlymas. Jis yra daugiau techninio pobūdžio. Komitetas jam pritarė bendru sutarimu. Siūlome priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Čia dar ne priėmimas, kolega, o svarstymas. Siūlote pritarti po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų nėra, diskutuoti nėra užsirašiusių. Gal galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Yra nesutarimų. Prašom, kolegos, vienas – už, vienas – prieš ir balsuosime. Prašom, motyvai. Niekas nenori? Gerai. Balsuojame, nes sutarimo nėra. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.

Už balsavo 32, 3 susilaikė. Po svarstymo pritarta, kolegos. Priėmimo datą nustatys Seniūnų sueiga.

Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2536* (svarstymas)

Dar gal galėtume planuoti paimti svarstyti antrąjį rezervinį – Valstybės apdovanojimų įstatymą? Ar galėtų G.Purvaneckienė ir A.Sysas? Prašom. G.Purvaneckienė. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, mes kaip tik jūsų prašymu pakvietėme anksčiau. Prašom.

A.SYSAS. Rezervinis antras. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Yra gauta Seimo Teisės departamento išvada dėl įstatymo projekto. Vienai išvadai yra pritarta, antrai nepritarta. Apsvarstęs galimus daugiavaikių šeimų modelius, kai vaikai yra iš kelių santuokų, kai keli vaikai yra įvaikinti, o įvaikinti jau paaugę, ir yra kitokių variantų, komitetas nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Komiteto išvada yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiame G.Purvaneckienę. Prašom. Kolegos, vyksta svarstymas. Jeigu kas norėtumėte užsirašyti diskusijose, prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė pateiktą projektą ir nutarė iš esmės pritarti…

PIRMININKAS. Vieną minutę! Aš paprašyčiau mobiliuosius telefonus perjungti į begarsį režimą, jeigu nebūtų sudėtinga. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. …iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektui ir, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadoje pateiktus pasiūlymus ir pastabas, siūlyti pagrindiniam komitetui projekto 1 straipsnyje po žodžio “pagimdžiusios” įrašyti žodį “įvaikinusios”. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kadangi diskusijose nebuvo norinčių kalbėti, gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime? Dėkui, kolegos. Yra prieš, taip? Prašom. Yra norinčių prieš, kolegos. K.Rimšelis – motyvai prieš.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Koks čia proceso trukdymas? Nežinau. Man toks įspūdis… Aš nesu iš esmės prieš, kad nereikia pagerbti motinų, kurios pagimdo vaikus ir užaugina. Bet ką reiškia gerai išauklėti, kada bus sužinota, kad jie bus gerai išauklėti? Išeina, kad jau ta motina tampa senute. Išeina taip, kad ne tada, kai vaikai auginami, gauna ką nors, bet gauna kažkokį papuošalą po to, kai gerai išauklėta. Toliau, mistinis skaičius 7. Yra kažkoks kryžiuko padėjimas. Aš vis dėlto šį įstatymą priskirčiau daugiau prie populistinių apdovanojimų negu prie realios pagarbos, kokią pagarbą ir kokią paramą turi teikti valstybė tokiai motinai, kuri turi ir augina tiek vaikų.

PIRMININKAS. Motyvai už – J.Korenka.

J.KORENKA. Gerbiamieji kolegos, aš jau kelintą kartą įsitikinu, kad jeigu neduota Dievo, tai neduota. Kolega Rimšeli, kiek galima kartoti tas pačias abejones ir tuos samprotavimus? Kalbėkime argumentų kalba. Septyni vaikai… Yra mama, yra pagarba mamai, ir mes spręskim, ar mes ją gerbiame ir kokiu būdu gerbiame. Ar priimtinas mums tas projektas šiuo atveju, ar nepriimtinas? Aš aiškiai matau, kad priimtinas. Siūlau visiems palaikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, motyvai už, prieš pasakyti. Prašom apsispręsti balsavimu, ar pritariame po svarstymo. Balsavimas pradėtas.

30 – už, 10 susilaikė. Po svarstymo šio įstatymo projektui pritarta. Priėmimo datą numatys Seniūnų sueiga.

Replika po balsavimo – A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau nuraminti kolegą. Paprasčiausiai Lietuvos įstatyme dėl valstybinių pensijų yra nuostata apie motinas, užauginusias dešimt vaikų, joms suteikiama II laipsnio valstybinė pensija. Jau šis terminas prigijo. Kodėl įstatymo leidėjai, autoriai pasiūlė tokią pačią stilistiką, kokia jau yra mūsų įstatyme, ir kodėl 7? Medaliu apdovanoja motinas, užauginusias septynis vaikus. Tos, kurios užaugino dešimt, gauna II laipsnio valstybinę pensiją. Tai yra tam tikra praktika ir todėl buvo apsispręsta būtent taip formuluoti. Aš manau, kad nieko baisaus nėra, nes jau treji ar ketveri metai veikia tas įstatymas ir problemų nekyla, skiriant valstybines pensijas.

PIRMININKAS. Girdėjote, kolegos, profilinio komiteto papildomus motyvus. Aš manau, kad motyvai gana aiškūs. Dėkoju. Taip pat J.Jurkus pranešė, kad jis balsavo už.

Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu pakeisto telekomunikacijų įstatymo 6 ir 62 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2570 (pateikimas)

Kolegos, labai trumpas klausimas – Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo… telekomunikacijų įstatymo 6 ir 62 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pavadinimas tiesiog… Labai trumpai ir po to mes jau imsimės ataskaitos. Prašom viceministrą G.Švedą.

G.ŠVEDAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų jums teikiamas labai nedidelis projektėlis dėl Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo. Jų visa esmė yra siejama su tuo, kad Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pagal šį įstatymą šiandien suteikta teisė tiktai įgyvendinti asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą telekomunikacijų įmonėse, tačiau pagal dabar galiojantį įstatymą jai nėra suteikta priežiūros vykdymo teisė. Todėl šiuo patikslinimu ir siūloma suteikti Valstybinei asmens duomenų apsaugos inspekcijai pagal Telekomunikacijų įstatymo jai priskirtą kompetenciją, taip pat vykdyti, kaip yra įgyvendinama asmens duomenų apsauga. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Sveikinu šią iniciatyvą, nes, manau, duomenų apsauga ir dabar, ir ateityje įgis dar didesnę reikšmę. Aš norėjau pasitikslinti. Aiškinamajame rašte rašoma, kad atitinkami Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai numatomi svarstyti birželio mėnesį. Norėjau pasitikslinti, ar jie jau pateikti Seimui.

G.ŠVEDAS. Ne, yra numatomas tik pateikimas Seimui. Kiek žinau, ministerijoje kaip tik baigiamas rengti galutinis šių…

A.KUNČINAS. Būtų gerai, kad patektų į šios sesijos bendrą kompleksą.

G.ŠVEDAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti po pateikimo? Galime bendru sutarimu.

G.ŠVEDAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom. A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Siūlyčiau, kad pagrindinis komitetas būtų Informacinės visuomenės plėtros komitetas, nes mes buvome pagrindinis komitetas svarstant Telekomunikacijų įstatymą, taigi būtų logiška, kad mes ir toliau tęstume šio įstatymo svarstymą.

PIRMININKAS. Ką dėl to pasakytų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Gal per šoninį mikrofoną. Neprieštarauja?

A.SAKALAS. Jeigu kitas komitetas nori papildomo darbo, mes tik džiaugiamės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, gal sutartinai padarome taip: pagrindinis komitetas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Abu komitetai pasidalins kompetencijomis ir bus gerai. Labai ačiū, kolegos. Numatoma svarstyti birželio 10 dieną.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita (2002-01-01 – 2002-12-31)

Dabar į tribūną kviečiame Vaiko teisių apsaugos tarnybos kontrolierę pateikti 2002 m. sausio 1d. – gruodžio 31 d. veiklos ataskaitą. Prašome, gerbiamoji Gražina Imbrasiene. Maloniai kviečiame jus pateikti ataskaitą.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už suteiktą galimybę pateikti trečiąją vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaitą. Tai praėjusių mano darbo metų ataskaita. 2002-aisiais siekiau, kad kiekvienas vaikas atskirai ir visi kartu būtų išgirsti, jų lūkesčiai ir norai suprasti ir įvertinti, o valstybės ir savivaldybių institucijos, kaip ir nevyriausybinės organizacijos, rastų aiškią bei diferencijuot vietą vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo sistemoje.

Iš tiesų visi pastebime, kad vaikai pasaulyje užima vis pastebimesnę vietą ir įgyja vis didesnį ekonominį, politinį ir socialinį svorį. Atsiranda visuotinis supratimas, kad vaikai yra atskiras visuomenės segmentas, kuriam reikia savito požiūrio ir dėmesio, kuriam svarbu, kad kiekvieno vaiko nuomonė, mintys, jausmai turėtų reikšmės valstybės gyvenimui. Šios pasaulinės tendencijos atspindžius jau galime stebėti ir Lietuvoje. Štai kad ir didžiulę reikšmę visuomenės savimonei turėjęs moksleivių referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Tačiau skaudi tiesa yra ta, kad būtent vaikams teko ir tenka aštriausiai patirti pereinamojo laikotarpio padarinius, išgyventi sunkumus ir problemas, kurių daugelis mums, suaugusiesiems, vaikystėje buvo svetimos ir nepažįstamos. Tai sakydama nepamiršau ir nenoriu sumenkinti kiekvieno mūsų išgyventų brangių ir skausmingų patyrimų, tačiau gyvenimo pateikiami išbandymai ir jų sprendimai kiekvieną dieną yra sudėtingesni. Būtent todėl vaikams būtinas kiekvieno mūsų dėmesys, supratimas, parama ir pagalba gyventi visavertį gyvenimą, išsiugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, įgyti tvirtus dorinius pagrindus ir savarankišką pasaulėžiūrą, būti visapusiškai išsilavinusiems ir sąmoningiems Lietuvos piliečiams.

Šį kartą teikdama ataskaitą gerbiamajam Seimui galiu pasidžiaugti, kad vaiko teisių apsauga ir jos problemos jau nėra tik simboliniai, epizodiški ar atsitiktiniai sprendimai. Nacionalinė Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo sistema pradeda įgyti apibrėžtumą, o valstybės vidaus ir tarptautinė politika orientuojama į vaiko interesus. Kita vertus, tinkamas vaiko teisių įgyvendinimas aktyvėjant integraciniams procesams, diferencijuojantis socialinei sanklodai iš mūsų visų reikalauja ir reikalaus dar didesnio susitelkimo, suvienytų pastangų ir supratimo.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra viena iš vaiko teisių apsaugos sistemos dalių, nuo pirmųjų veiklos dienų siekianti vaikų, lygiateisių visuomenės narių, turinčių teises ir pareigas, pripažinimo ir geriausių vaiko interesų prioritetų užtikrinimo kiekviename valstybės ir visuomenės raidos etape.

Kasdien vaiko teisių apsaugos kontrolieriui tenka skaityti, išgirsti, stebėti ir nagrinėti skaudžiausius žmogaus – vaiko – teisių ir interesų pažeidimo faktus, žvelgti į mumyse tūnantį nejautrumą, abejingumą, pasyvumą, išstumiantį vaiką iš bendruomenės, paliekantį jį vieną, apsuptą problemų ir nuoskaudų. Todėl gerbiamajam Seimui teikiama 2002 metų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita vėlgi nėra trumpa, tačiau ji yra apibendrintas kasdieninės vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus praktikos rezultatas, objektyvus stebimos vaiko teisių ir interesų padėties įvertinimas.

Ši ataskaita – tai panoraminis žvilgsnis į 2002 metų kontrolieriaus veiklą bei pastebėtus ir būtinus pokyčius vaiko teisių apsaugos srityje, tai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, ombudsmeno, institucijos veiklos studija Europos vaiko teisių ombudsmenų praktikos kontekstu. Joje pateikiama įstaigos statuso, veiklos, specifikos, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus misijos ir pagrindinių uždavinių analizė, apžvelgiami esminiai skirtumai, palyginti su kitais Lietuvos viešojo administravimo subjektais.

Detaliai nekalbėdama apie šią dalį, noriu tik keliais žodžiais paaiškinti pagrindinį vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tikslą, siektiną veiklos rezultatą – visų vaikų galimybę naudotis visomis Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje, kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytomis teisėmis. Siekiant šio tikslo būtina aiškiai suvokti, kad kontrolierius, ombudsmenas, nėra nei valdžios atstovas, nei teisėjas. Jis ne sprendžia, bet rekomenduoja vienokią ar kitokią išeitį. Jis negali nei primesti sprendimų, nei priversti juos vykdyti, jis turi įtikinti. Kontrolierius yra tarsi valstybės ir visuomenės tarpininkas. Jo veikla ypač svarbi mažai socialiai saugiems žmonėms, neturtingiems žmonėms ir panašiai. Vaiko teisių kontrolieriaus vaidmuo yra kontroliuoti, kaip valstybė įgyvendina savo įsipareigojimus, kai būtina atkreipti dėmesį į naują požiūrį bei būtinybę atsižvelgti į vaikų interesus, ieškoti būdų, kaip juos pašalinti, ir prevenciškai daryti įtaką vaiko teisių pažeidimams.

2002 metų veiklos ataskaitoje išsamiai atskleidžiamas esminis vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus skirtumas, nekalbant apie nepriklausomą nuo kitų valdžios institucijų grandžių asmens skundų tyrimą. Jeigu įstatymų leidžiamosios valdžios tikslas šiuo atveju – sudaryti prielaidas kuo geresnei vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai, vykdomosios – šias prielaidas reikiamu laiku ir kompetentingai įgyvendinti praktiškai, pritaikyti realiam gyvenimui, tai vaiko ombudsmeno pareiga – veiksmingai, sąžiningai ir nešališkai prižiūrėti bei kontroliuoti tokias prielaidas bei jų įgyvendinimą, kad jie atitiktų vaiko teises, jo teisėtus interesus, analizuoti ir nušviesti jų rezultatus, atskleisti trūkumus, jeigu tokių yra, taip pat identifikuoti nepastebėtas, tačiau reikalaujančias dėmesio kitas socialines sritis. Tas pat pasakytina ir kalbant apie teisminės valdžios ir ombudsmeno santykį. Teismo pareiga ir prerogatyva yra tik nubausti kaltą asmenį (baudžiamoji teisė) ar atkurti ir vykdyti teisingumą (civilinė teisė), o ombudsmeno pareiga – oficialiai atkreipti dėmesį, įtvirtinti ir užtikrinti visuotinai privalomo geriausio vaiko intereso principo laikymąsi.

Vienas iš specifiškiausių vaiko teisių kontrolieriaus veikos bruožų yra tas, kad kontrolieriaus veikla turi būti pagrįsta pačių vaikų dalyvavimu ir jų teikiama informacija. Kai kurių šalių vaikų teisių ombudsmenų veiklą reglamentuojantys teisės aktai netgi numato reikalavimą ombudsmenui plėtoti tiesioginius kontaktus su vaikais, užtikrinti dialogą su vaikais, vaikų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Taip yra Danijoje, Belgijoje ir kitur.

Kadangi visuotinai sutariama, jog pagrindinis kontrolieriaus uždavinys – atstovauti vaikams siekiant būti vaikų balsu visuomenėje ir valstybėje, įtvirtinti jų pažiūras, reikalauti gerbti jų žmogaus teises, todėl kontrolieriui ypač svarbu gerai susipažinti su įvairių socialinių grupių vaikų gyvenimo sąlygomis, poreikiais, taip pat gauti kuo tikslesnių žinių apie vaikus. Geriausias to šaltinis yra pačių vaikų nuomonė, jų tėvų mintys, organizacijų, tiesiogiai dirbančių su vaikais, pozicija bei pačios ombudsmenų institucijos lankstumas. Lankstumas svarbus todėl, kad tik kūrybiškai ir neformaliai naudodamas turimus įgaliojimus vaiko teisių kontrolierius gali sužinoti tikrąją vaikų nuomonę. Tam padeda apklausos, tyrimai, laiškai, telefono skambučiai, internetas, taip pat lankymasis mokyklose, sanatorijose, poilsio stovyklose, internatuose ir panašiai. Taigi kalbant apibendrintai, pagrindinė vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus užduotis, misija – nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga, priežiūra, kontrolė ir propagavimas, vaikų politinės valdžios ir įtakos neturėjimo kompensavimas valstybės gyvenime.

Labai svarbus ir kitas momentas. Kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius galėtų efektyviai dirbti, o jo veikla duotų laukiamą rezultatą, labai svarbu jam įgyti pačių vaikų pasitikėjimą, kad jie žinotų, jog kontrolierius visada ir bet kokiu atveju pirmiausia gina vaiko teises, atstovauja vaikų teisėtiems interesams nepaisant kitų valstybės tarnautojų deklaruojamos veiklos ir uždavinių. Tokiam savitarpio pasitikėjimui pasiekti reikia labai daug pastangų, viešosios informacinės veiklos, laiko ir kantrybės.

Po dvejų metų veiklos jau galime pasakyti, kad pirmieji vilties ir pasitikėjimo kontrolieriumi daigai jau matyti. Tai rodo pačių vaikų savarankiški apsilankymai ir kreipimaisi į kontrolieriaus įstaigą, vaikų skambučiai kontrolieriui ir jau nebe tokie reti prašymai raštu.

Klaidinga būtų tikėtis, jog viena ar kita institucija įsigilins, išklausys ir išspręs visas vaiko apsaugos problemas, nurodys kitoms institucijoms teisingą kelią į geresnę vaiko rytdieną. Tik suvienijus visų susijusių institucijų, organizacijų bei atskirų asmenų iniciatyvą, pastangas ir darbą galima tikėtis, jog sumažės vaiko teisių pažeidimų, o kiekvienas pažeidimas ir jo priežastys bus profesionaliai išnagrinėtos, reikiamu laiku vaikui bus suteikta efektyvi pagalba.

Siekiant rasti geriausius modelius tolesnei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklai tobulinti, 2002 metų veiklos ataskaitoje argumentuotai aptariami tam tikri trukdžiai, pasitaikantys įstaigos veikloje, nurodomos esminės Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2003 metų veiklos gairės.

Turėdama galvoje vaiko teisių apsaugos problematiką vaiko teisių apsaugos srityje bei tolygiai didėjantį darbo krūvį, turiu pripažinti, kad efektyviam, rezultatyviam ir visapusiškam įstatymu pavestų vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijų įgyvendinimui įstaigai trūksta žmogiškųjų išteklių.

Esamas darbuotojų skaičius kol kas nėra optimalus, kad būtų išsamiai analizuojamos ir aprėpiamos visos su vaiko teisėmis ir jo interesais susijusios sritys, įgyvendintos visos kylančios idėjos, projektai, išnaudotos bendradarbiavimo galimybės ir panašiai. Reikia daugiau specialistų… įstaigos galimybės kviesti į talką specialių žinių turinčius asmenis vienos ar kitos srities ekspertizei arba nevyriausybinių organizacijų naudingai iniciatyvai paremti. Todėl atsiradus papildomoms galimybėms bus sprendžiamas naujų įstaigos darbuotojų priėmimo klausimas.

Numatomas veiklos organizavimas. Dveji Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklos metai paskatino pozityvius pokyčius vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos srityje.

PIRMININKAS. Prašyčiau sumažinti telefonų skambučius ir pervesti uos begarsį režimą. Prašom tęsti.

G.IMBRASIENĖ. Darosi stabilus savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų statusas ir padėtis. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus raginimai merams atkreipti dėmesį į vaiko teisių apsaugos tarnybų svarbą vaiko apsaugos sistemoje ir esamą skurdumą, raginimai skirti daugiau dėmesio vaikų problemoms spręsti, vaiko teisių apsaugos tarnyboms stiprinti daug kur davė teigiamų rezultatų. Savivaldybėse, kuriose nebuvo vaiko teisių apsaugos tarnybų, jos buvo įkurtos. Iš 60 tarnybų 50 jau yra savarankiškos. Tarnyboms skirti kabinetai, kompiuterinė technika, transportas ir panašiai. Be abejo, joms dar reikės daug ką padaryti ir pasistengti plėsti darbą.

Norėdama aktyviai daryti įtaką šalies politiniams pasikeitimams, susijusiems su vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsauga, taip pat norėdama turėti aiškų ir neiškreiptą vaizdą apie vaikų teisinę padėtį regionuose, išklausyti tiesiogiai su vaikais, šeimomis bendraujančių specialistų nuomonę apie egzistuojančias problemas ir galimus jų sprendimo būdus, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga organizuoja atsakingų specialistų, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų, visuomeninių organizacijų atstovų pasitarimus, diskusijas. Atsižvelgiant į tirtų skundų pobūdį, gausą ir specifiką, organizuojami periodiniai apskričių vaiko teisių apsaugos specialistų, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimai aktualiausiais vaiko teisių apsaugos klausimais, kurie ir toliau liks prioritetine veiklos sritimi.

Keletas minčių apie 2003 metais planuojamą vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklą. Kol kas neturėdami galimybės vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjų bei specialistų darbo veiklos vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugos srityje organizuoti teritoriniu pagrindu pagal nagrinėjamas socialines vaiko sritis (pavyzdžiui, švietimą, kultūrą, socialinę apsaugą, sveikatos priežiūrą ir panašiai) ir atsižvelgdami į nedidelį darbuotojų skaičių, 2003 metais planuojame diferencijuoti ir struktūrizuoti įstaigos veiklą trimis pagrindinėmis kryptimis – skundų tyrimas, nagrinėjimas ir analizė, viešieji ryšiai ir informacija, teisės aktų įgyvendinimo priežiūra ir derinimas su Vaiko teisių konvencija bei kitais vaiko apsaugos standartais; teisės aktų, projektų rengimas.

Sieksime daryti didesnę įtaką suderinant galiojančius teisės aktus su Vaiko teisių konvencijos nuostatomis, intensyvinsime teisės aktų projektų, išsamiau reglamentuojančių vaiko teises ir teisėtus interesus, užtikrinančių geriausius vaiko interesus, rengimą. Šiam tikslui pasiekti ruošiamės įsteigti Ekspertų komitetą prie Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos. Šio visuomeniniais pagrindais veikiančio organo pagrindinė funkcija būtų pagalba ir konsultacijos vaiko teisių apsaugos kontrolieriui rengiant naujus teisės aktų projektus bei peržiūrint ir derinant galiojančių teisės aktų pakeitimus. Rotacijos principu veikiantį komitetą sudarytų įvairių sričių valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų autoritetingi specialistai, susirenkantys į posėdžius kontrolieriaus kvietimu paprastai kartą per ketvirtį, o esant būtinumui ir dažniau.

2003 metais stengsimės įgyvendinti ir kitą projektą, kuriam ruošiamės nuo 2002 m. ir kuriam paskatino Europos kontrolierių patirtis, t.y. įkurti konsultacinę vaikų tarybą prie vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus. Bendradarbiavimas su giminingomis užsienio valstybių institucijomis vaiko teisių apsaugos srityje, diskusijos seminaruose, konferencijose bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos dvejų metų praktika parodė, kad būtina tobulinti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus pačią kontrolieriaus įstaigą priartinant prie vaikų, į įstaigos veiklą ir sprendimų priėmimo procesus įtraukiant vaikus.

Vaikų tarybos prie kontrolieriaus įstaigos veikloje kviesime dalyvauti 10-18 metų amžiaus vaikus iš įvairių socialinių sričių. Šio projekto dėka vaiko teisių apsaugos kontrolierius žinos ir nuolatos fiksuos vaikų nuomonę ir požiūrį į valstybės vykdomą politiką jų pačių atžvilgiu bei skatins vaikus domėtis ir aktyviau dalyvauti valstybės valdymo procesuose.

Numatome efektyviau išnaudoti elektroninių komunikavimo priemonių, t.y. interneto teikiamas galimybes platinant informaciją apie Vaiko teisių konvenciją, kitas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vaiko teises ir teisėtus interesus. Tam kuriame visiškai naują, labiau adaptuotą vaikams įstaigos interneto svetainę, kurioje vaikai galės pateikti vaiko teisių apsaugos kontrolieriui klausimus, išsakyti savo pageidavimus ar mintis jiems rūpimais klausimais, reikiamu laiku gauti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos specialistų konsultacijas, paaiškinimus, svetainėje bus galima skelbti vaikų apklausas dėl kontrolieriaus planuojamų iniciatyvų ir panašiai, įtraukti vaikus į diskusijas visuomenei aktualiais klausimais.

Išskirtinį dėmesį šiuo metu skiriame vaikų saugumo, teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo mokyklose klausimams, mokinių bauginimo, persekiojimo, žalingos aplinkos, fizinio ir emocinio smurto problemoms spręsti. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga šiuo metu jau įgyvendina projektą “Vaiko teisės Lietuvos mokyklose”. Vaikas daugiausia laiko praleidžia mokykloje ir daugiausia galimybių pažeisti vaiko teises bei teisėtus interesus taip pat yra ugdymo institucijoje ar jos prieigose. Įstaigos gaunami skundai ir komandiruočių pagal gaunamus skundus to ar kito rajono mokyklose metu išgirstų problemų antplūdis paskatino mus organizuoti tokį renginį, kuriame visas dėmesys būtų skirtas tik vaiko saugumui mokyklose nagrinėti, taip pat skleisti žinias apie Vaiko teisių konvenciją, vaiko teises, teisėtus interesus ir pareigas.

Gerokai suaktyvinome vaiko apsaugos, jo teisių užtikrinimo sveikatos priežiūros sistemoje klausimų nagrinėjimą. Šiuo metu vaiko situacija sveikatos priežiūros sistemoje yra gana paradoksali. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 metų vasario 6 d. nutarime Sveikatos apsaugos ministerijai labai konkrečiai įvardytos jos funkcijos vaiko teisių apsaugos valdymo srityje, tačiau šioje ministerijoje iki šiol nebuvo atsakingo padalinio už vaiko teisių apsaugos politikos formavimą ir vykdymą įgyvendinant gyventojų sveikatinimo politiką. Turiu pasidžiaugti, kad šis klausimas labai konstruktyviai buvo aptartas su sveikatos apsaugos ministru J.Oleku.

Orientuosime veiklą į neįgalių vaikų socialinės integracijos problemų sprendimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos turima infrastruktūra jau yra pakankama, todėl organizuosime daugiau viešų diskusijų vaiko teisių klausimais, siekdami visuomenėje suformuoti palankią nuomonę apie būtinybę užtikrinti ir apsaugoti vaiko teisę gyventi saugioje ir sveikoje, skatinančioje visapusišką vaikų ugdymą aplinkoje. Atsižvelgdami į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos dvejų metų praktikos padiktuotą būtinumą, konsultacijas su Europos šalių, taip pat Lietuvoje dirbančiais ombudsmenais, 2003 metais planuojame parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo ir jo lydimųjų teisės aktų pakeitimo projektus, kuriais sieksime optimizuoti ir labiau suaktyvinti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklą.

Atliktoje statistinėje skundų dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo analizėje atspindima pagrindinė vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tyrimų statistika: dažniausiai pareiškėjų keliamos problemos, skundų skaičius, pareiškėjų aktyvumas ir skaičius pagal gyvenamąją vietovę, atliktų ir atliekamų tyrimų stadijos ir kita.

Per atsiskaitomąjį laikotarpį Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga raštu gavo 133 skundus ir prašymus. Iš jų 32 skundai mums persiųsti kitų valstybinių institucijų. Palyginti su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, gautų skundų skaičius gerokai padidėjo. Per 2001 metus raštu buvo gauti 106 skundai, iš kurių 18 persiųsta kitų valstybinių institucijų. Per atsiskaitomąjį laikotarpį vaiko teisių apsaugos kontrolierius savo iniciatyva pradėjo devynis naujus tyrimus dėl galimų vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Per 2002 metus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga gavo apie 100 nusiskundimų žodžiu, t.y. telefonu, pokalbių, susitikimų metu.

Didžiausia dalis nusiskundimų perduota telefonu. Šio pobūdžio nusiskundimai registruojami ir tvarkoma atskira jų apskaita. Tačiau pastebėjome, kad daugeliu atvejų sunku ją tvarkyti, nes gyventojai dažniausiai nepageidauja nurodyti savo duomenų. Pažymėtina, kad beveik visi per atsiskaitomąjį laikotarpį raštu gauti fiziniai ir juridiniai skundai vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus yra ištirti ir dėl jų priimti sprendimai. Iš 133 per ataskaitinį laikotarpį gautų skundų tik 7 skundų tyrimas dar tęsiamas. Iki atsiskaitomojo laikotarpio pabaigos iš 9 vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pradėtų tyrimų savo iniciatyva baigti 7, o tęsiami 2 tyrimai.

Noriu pasidžiaugti, kad pavyko pajudinti iš mirties taško mano iniciatyva atliekamą tyrimą dėl neteisėto trijų mergaičių išvežimo į Jungtines Amerikos Valstijas įvaikinti prisidengiant Mokymo fondo veikla. Kaip žinote, šis tyrimas, pradėtas 2000 metais, labai sunkiai vyko, tačiau mūsų, Generalinės prokuratūros, Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo departamento suderintais veiksmais buvo nustatyta mergaičių gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos ir panašiai. Šiuo metu Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigota spręsti dėl tolesnio šių mergaičių likimo. Tai tik dalis statistinės informacijos, esančios jums, gerbiamieji Seimo nariai, mano pateiktoje ataskaitoje.

Esminė vieta skirta detaliai ir visapusiškai skundų dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo analizei ir nagrinėjimui. Analizuojamos labiausiai pažeidžiamos vaiko teisės, interesai, priežastys, lemiančios vaiko teisių pažeidimus, aptariami vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai ir jų įgyvendinimas, pateikiami vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus siūlymai vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimui tobulinti. Aš šių siūlymų nevardysiu, nes jie išsamiai pateikti ataskaitoje.

Baigiamosios vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2002 metų veiklos ataskaitos dalys skirtos kitai kontrolieriaus veiklai – bendradarbiavimui su Seimu, valstybės ir savivaldybių institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, ryšiams su tarptautinėmis organizacijomis, kontrolieriaus inicijuotiems renginiams bei viešai vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklai. Noriu pasidžiaugti konstruktyviu bendradarbiavimu, sprendžiant vaiko teisių apsaugos klausimus, su Seimu, ypač su Žmogaus teisių komitetu, Šeimos ir vaiko reikalų komisija, Teisės ir teisėtvarkos komitetu, taip pat Vyriausybe. Galiu jus patikinti, jog išsamią informaciją apie Kontrolieriaus įstaigos bendradarbiavimą, teiktus teisės aktų projektus ir išvadas, kitus ryšius su kompetentingomis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis jūs rasite šioje ataskaitoje.

Norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, jog ši 2002 metų veiklos ataskaita tam tikra prasme yra visiškai nauja savo turiniu ir forma, palyginti su ankstesnėmis vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaitomis, nes, siekdama daugiau dėmesio skirti vaiko teisių ir teisėtų interesų analizei, jų pažeidimo priežastims nagrinėti, kontrolieriaus siūlymams vaiko teisių apsaugai gerinti bei pačios Ombudsmenų įstaigos veiklos studijai, 2002 metų veiklos ataskaitoje nebepateikiau atskirų kontrolieriaus atliktų tyrimų pažymų ir visų kontrolieriaus atliktų tyrimų statistinių lentelių… nurodant Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos raštu gautų skundų gavimo datą, skundų esmę ir panašiai.

Baigdama noriu priminti, kad su mano 2002 metų veiklos ataskaita visi norintys gali susipažinti, ji yra paskelbta įstaigos interneto svetainėje. Dėkoju už dėmesį, esu pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus, jeigu jų būtų.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Dėkojame už labai išsamią ataskaitą. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimams mes turime labai nedaug laiko, todėl pasistenkite pateikti per vieną minutę. Pirmasis klausia A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamoji kontroliere, mano klausimas susietas su Vaiko teisių konvencija ir susideda iš trijų “ar”. Ar yra žinoma, kiek vaikų šiandieną nelanko mokyklos? Ar taisytinas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas? Ir trečias “ar”: ar reikia vaikų nemušimo įstatymo, kuris priimtas kai kuriose Vakarų Europos šalyse?

G.IMBRASIENĖ. Pirmas? Truputį pamiršau.

A.SAKALAS. Kiek vaikų nelanko mokyklos?

G.IMBRASIENĖ. Iš tikrųjų tai yra labai skaudi problema, nors mes jau daug laiko kalbame apie tai. Noriu patikinti, kad rajonuose vaiko teisių apsaugos tarnybos šį klausimą geriau žino. Tos žinios joms išsamiau teikiamos iš mokyklų, jų bendradarbiavimas su mokyklomis labai glaudus, tačiau miestuose, ypač didžiuosiuose miestuose, ši problema egzistuoja.

Mes jau kreipėmės ir į Švietimo ministeriją, ir į rajonų švietimo skyrius, kad šią problemą išspręstų. Rajonuose švietimo skyriai stumia nuo savęs, kad tai turėtų daryti vaiko teisių apsaugos tarnyba, vaiko teisių apsaugos tarnyba sako, kad švietimo skyrius. Yra nesusikalbėjimo. Aš manau, kad rajonuose tokios problemos nėra. Bet miestuose yra, ir turbūt mes visi turime spręsti ir pasakyti, kas tą statistiką turėtų tvarkyti.

Iš tikrųjų pasitaiko labai skaudžių atvejų. Neseniai mes turėjome tikrai labai skaudų atvejį, aš buvau priblokšta, kreipėsi mergaitė, kad ji turi problemų dėl mokyklos nelankymo. Aštuonis mėnesius aštuntokė mergaitė nelankė mokyklos ir niekas nesidomėjo. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nebuvo informuota. Mokykla informavo tik policijos nepilnamečių reikalų inspektorių, tas pasižiūrėjo, kažkokie pažeidimai, bet aštuonis mėnesius niekas nesidomėjo. Be abejo, mes ėmėmės skubių priemonių, ir dabar su mergaite labai daug dirbama. Tik pavieniai klausimai taip sprendžiami. Tačiau dėl statistikos reikia apsispręsti.

Antras. Aš neužsirašiau.

PIRMININKAS. Klausimas buvo, ar taisytinas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir ar reikėtų vaikų nemušimo įstatymo?

G.IMBRASIENĖ. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, mano nuomone, neatitinka šių dienų, ir iš esmės jis turėtų būti naujas, pakoreguotas. Aš manau, kad mes inicijuosime. Jau esame apie tai kalbėję, bet vis kiti, atrodo, svarbesni, projektai užgožia.

Ir dėl nemušimo. Manyčiau, kad reikėtų. Aš galiu pasakyti, galbūt jau girdėjote, kad mes organizavome rašinių konkursą, jis baigėsi, 29 dieną Prezidentūroje bus apdovanoti nugalėtojai. Vienas iš vaikų pageidavimų, kad būtų priimtas nemušimo įstatymas, kuris sutramdytų tėvus. Mes galėsime pateikti tą rašinėlį gerbiamajam pirmininkui. Pasirodo, vaikai šiuo klausimu labai daug rašo ir kalba.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau pranešėją trumpiau atsakyti, o Seimo narius užduoti po vieną “ar”. Ne tris ar keturis, bet vieną “ar”. Taigi vienas klausimas, vienas atsakymas. Labai jums ačiū. Klausia H.Žukauskas. Labai atsiprašau. Klausia R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jums taip lėmė likimas, kad tenka kurti vaikų teisių apsaugos, Ombudsmeno institucijos tradicijas, pagrindus Lietuvoje. Jau kaupiasi tam tikra patirtis. Sakykite, artimiausiam laikotarpiui kokį išskirstumėte patį svarbiausią uždavinį, kurį galbūt ir padedant Seimui reikėtų spręsti? Ką matote kaip patį karščiausią, patį labiausiai jus jaudinantį dalyką?

G.IMBRASIENĖ. Žinote, man labai sudėtinga išskirti. Šiandien tų problemų tiek, kad pačią svarbiausią iš tikrųjų labai sudėtinga įvardyti. Be abejo, aš sakiau, kad vaikų padėtis pagerės ir dėl paties ekonominio gyvenimo. Mes dabar labai prašysime Seimą dėl rengiamo Vaiko teisių apsaugos tarnybų įstatymo projekto. Tikrai per vasarą kontrolieriaus institucija pasižada parengti tą projektą. Ar jis bus toks priimtas, ar diskutuosime dėl to projekto, bet šiandienos praktika rodo, to ir tarnybos prašo, kad norėdami pagerinti padėtį, pagerinti pagalbą vaikams iš tikrųjų turėtume turėti Vaiko teisių apsaugos tarnybų įstatymą. Be abejo, yra aibės ir kitų problemų, o smurto problema tikrai didžiulė. Mes važinėjame po Lietuvą ir matome, kokių problemų kyla šeimoms. Iš tikrųjų yra baisus alkoholizmas kaimuose, baisus skurdas, baisus nedarbas. Mes kalbame, bet iš tikrųjų reikia visų sutelktų jėgų.

PIRMININKAS. H.Žukauskas klausia.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, 1999 metais buvo panaikinta Respublikinė vaikų teisių apsaugos tarnyba, kuri užsiėmė savivaldybių vaikų teisių tarnybų koordinavimo funkcijomis. Jūsų nuomone, ar reikėtų atkurti tokią tarnybą? Tuo labiau kad prie Socialinės darbo ministerijos šiuo metu veikiantis departamentas tikrai neatlieka tų funkcijų. Ar reikėtų atkurti tokią tarnybą ir ar tos tarnybos atkūrimas nebūtų tas pagrindinis uždavinys, kurį dabar reikėtų daryti, kad būtų koordinuojama savivaldybių vaikų teisių tarnybų veikla? Ačiū.

G.IMBRASIENĖ. Tokia tarnyba, kokia buvo, manau, dabar tiesiog nereikalinga, nes ji atliko tokią dvigubą funkciją, ji pati įgyvendino vaiko teises ir pati kontroliavo. Kaip žinote, yra įsteigta kontrolieriaus institucija, yra įsteigta Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos ir dabar jau turime Socialinės apsaugos ministerijoje įsteigtą Šeimos, vaiko ir jaunimo reikalų (tiksliai nepasakysiu) departamentą. Jam ir pavestos tos funkcijos, tiek koordinavimo, tiek kokios nors įtakos turėjimo tarnyboms, tiek metodinio vadovavimo. Šiandien struktūrą turime, manau, kad šiandien jau…

PIRMININKAS. Dėkojame. E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas būtų toks. Iš pradžių pasakau, kad trūkstant policijos kai kuriuose kaimuose tveriami lyg ir tokie savigynos būriai. Ar jūs nepastebite, kad jau randasi tokių visuomeninių padėjėjų jūsų institucijai? Arba gal jūs patys mąstote apie tai, kaip pritraukti visuomenę į šią sunkią kovą už blogų šeimų vaikus?

G.IMBRASIENĖ. Jūs turite minty iš vaikų ar?.. Aš nesupratau klausimo.

E.ŠABLINSKAS. Ne, tai yra suaugusieji, kurie, pavyzdžiui, kaimuose, gyvenvietėse, burtųsi kaip jūsų pagalbininkai, tiesiog tai būtų struktūros, kurios galėtų tiesiog informuoti ir net padėti kai kuriais atvejais kaip savigynos būriai. Po to jūs jau galvotumėte, kaip įstatymu įforminti, kaip ir yra siūloma, savigynos atstovus.

G.IMBRASIENĖ. Taip, aš girdėjau apie tuos savigynos būrius. Manau, kad tai gal ir gera idėja, nes kaimuose iš tikrųjų didžiulė smurto problema ir tarpusavio… Tačiau reikėtų pagalvoti apie tokį bendradarbiavimą. Tai yra ir tarnybos, kurios susijusios su…

PIRMININKAS. Klausia O.Babonienė.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Kontroliere, lankotės savivaldybėse ir žinote savivaldybių vaikų teisių tarnybų problemas. Ar jus tenkina savivaldybių vaikų teisių tarnybų priklausomybė? Priklauso įvairiai: vieni – socialiniams skyriams, kiti – kultūros, švietimo ir sporto skyriams, dar kitos yra atskirai, yra tarnybos. Ar tenkina jų finansavimas ir galiausiai dirbančiųjų tose tarnybose pasirengimas tam darbui? Ką siūlote?

G.IMBRASIENĖ. Tokia padėtis, kokia yra šiandien, be abejo, netenkina, todėl mes ir kalbame apie Vaiko teisių apsaugos tarnybų įstatymą. Iš tikrųjų yra labai didelė finansinė ir kitokia priklausomybė nuo merų. Aš dabar nenoriu minėti rajono mero, kuris mane labai nustebino, kai aš paskutiniu metu ten lankiausi ir išgirdau, kad ta tarnyba kaip savarankiška bus naikinama ir jungiama prie kurios kitos. Tas meras labai skaudžiai į mano nuostabą reagavo, nors aš labai dėkinga merams, kurie supratingi, labai normaliai suvokia kontrolieriaus apsilankymą ir bendrauja. Galiu pasakyti tiesiogiai: kur meras yra suinteresuotas, kur yra stiprus ir kuris tikrai kreipia dėmesį į tarnybą, vertina jos darbą, ten ir pažeidimų yra mažiau. Aš tą akcentuoju visą laiką. O kur tik truputį tai tarnybai reikia pasitempti, tai pakalbėję su meru matom, kad tas meras visiškai nekreipia į tai dėmesio. Aš jau sakiau ir ataskaitoje minėjau, kad mes tikrai labai daug kur įsteigėm tarnybas, įsteigėm kur nebuvo, kur mažiau kaip trys žmonės tarnyboje dirbo. Pagal nutarimą ne mažiau kaip trys turi būti, tai ir tuos trečius įsteigėme… Tai čia yra labai didelis… Mes siekiame įstatyme tiek finansavimą numatyti, tiek tarnybų… sakau, kad tai labai labai priklauso nuo tarnybų darbo. Aš galiu pasidžiaugti, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos po dvejų metų tikrai sustiprėjo. Mes važiuojam, jau beveik visas 60 aplankėm, pora liko. Ketvirtadienį išvažiuojam į Joniškį. Tai aš galiu drąsiai teigti, kad ten, kur stiprūs merai, kur tikrai kreipiamas dėmesys į tarnybas, kur vertinamas jų darbas, ir pažeidimų mažiau.

PIRMININKAS. Klausia K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate UNISEF bendradarbiavimą su UNISEF nacionaliniu komitetu turint mintyje vaikų teisių gynimą? Kiek jūs pati susiduriate ir ką galėtumėte pasiūlyti, galbūt taip trumpai?

G.IMBRASIENĖ. Aš labai teigiamai vertinu UNISEF organizaciją ir Lietuvos skyrių, nes nuo pirmųjų dienų mes sulaukėm jų pagalbos, įvairios informacijos, be to, dalyvavome seminaruose, buvo mūsų ir UNISEF bendri projektai. Todėl aš tai labai gerai vertinu ir manau, kad tai tiktai turi labiau stiprėti. Žinau, kad jūs esat pirmininkė, ir daug tikiuosi iš jūsų, nes, manau, dėl jūsų pagalbos UNISEF Lietuvos skyrius stiprės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia E.Skarbalius.

E.SKARBALIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, tikrai labai smagu, kad egzistuoja jūsų tarnyba ir jums reikia jau paminklus statyti už jūsų atliktus darbus, bet aš noriu užduoti kitą klausimą. Ar nekyla tokių minčių, kad šnekant apie vaikų teises reikia pradėti kalbėti ir apie vaikų pareigas? Šiuo atveju šnekėsiu apie mokytojus ir apie vaikų savivalę mokyklose, kai vaikai yra ginami, nebaudžiami, kai jie gali mokytojai per pamokas pasakyti, kad aš tave išprievartausiu, tiktai, aišku, ne tokia forma, o dar žiauresne, kai pasako, kad aš tau į galvą duosiu ir t.t., nes egzistuoja ir grįžtamasis ryšys. Tai ar egzistuoja, jūsų nuomone, ta problema ir ar reiktų galvoti ne tik apie vaikų teises, bet ir apie pareigas? Ačiū.

G.IMBRASIENĖ. Iš tikrųjų aš pritariu ir vienai, ir kitai minčiai. Taip, yra vaikų pasakomų tokio pobūdžio grasinimų, yra ir mokytojų pasakomų. Yra skaudžių atvejų, kai mokytojas pirmokus, antrokus skriaudė ir dvejus metus niekas nesprendė problemos, tačiau pavyko ją išspręsti ir viskas atsistojo į savo vėžes. Yra, kai vaikai kalti, todėl mes dabar labai daug kalbame apie pareigas. Kai mes važiuojame į mokyklas, dabar mes esame pasirinkę kaimo mokyklas, pirmiausia klausiam apie pareigas, akcentuojame pareigas. Dalyvauja ir mokytojai tose mūsų diskusijose, jos vyksta maždaug 2–3 valandas. Vaikai labai noriai diskutuoja. Aš pasakysiu, kad kaimo vaikai yra labai nuostabūs, tikrai žingeidūs, išprusę, gabūs vaikai. Be abejo, mes klausiam, ar jūs žinot, kai jūsų draugai, esant tam tikroms situacijoms, ne taip pasielgė su mokytoju. Tai daugiausia tarp vyresniojo amžiaus vaikų pasitaiko. Mes žinom tas problemas ir stengiamės jas akcentuoti, labai daug apie jas kalbėti. Turi būti žinomos ir teisės, bet pirmiausia pareigas. Mes tą akcentuojam. Jeigu yra vaiko teisių apsaugos kontrolierius, tai nereiškia, kad jis tik vaiko teises gina, o pareigas primiršta priminti. Deja, taip nėra. Netgi ir konvencijoje, ir nacionalinės teisės aktuose yra šios pareigos akcentuotos. Taigi iš tikrųjų galbūt ne visada pavyksta taip iš karto gauti rezultatų, bet aš džiaugiuosi, kad mes tikrai pasistūmėjome į priekį ir einame, nors dar yra labai skaudžių problemų ir jų dar bus. Tačiau tuos klausimus reikia spręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Labai ačiū jums už išsamų pranešimą ir išsamius atsakymus.

G.IMBRASIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kad mes šiek tiek užtęsėme laiką, bet visi norintys paklausė. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti, kad Seimo nutarimo projektą turėtų parengti pagrindinis Žmogaus teisių komitetas, bendradarbiaudamas su Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Ar sutiktume su tokiu pasiūlymu? Įpareigojame Žmogaus teisių komitetą kartu su komisija parengti Seimo nutarimo projektą ir pateikti turbūt šioje sesijoje. Seniūnų sueiga nustatys laiką.

Kolegos, mums lieka du klausimai. Prieš tai noriu atsiklausti, ar yra Seimo narių pareiškimų? Nėra.

Seimo nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2002 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.IXP-2530 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Tuomet dar du papildomi rezerviniai klausimai – Seimo nutarimas “Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2002 metų veiklos ataskaitos”. Paprašyčiau projektą pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką. Prašom. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas parengė ir apsvarstė teikiamo nutarimo projektą, pritarė jam bendru sutarimu, todėl siūlytų pritarti ir Seimui. Yra redakcinio pobūdžio Teisės departamento pasiūlymas, kuriame nurodoma, kad reikėtų Nacionalinės kovos su korupcija programą ne tik paminėti, bet ir įrašyti visus rekvizitus: datą, numerius, antraštę ir t.t. Su tokia redakcine pataisa reikėtų sutikti ir siūlyti Seimui pritarti nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų paklausti nenori niekas. Ačiū. Kolegos, svarstymas. Kas norėtų kalbėti dėl pateikto Seimo nutarimo? (Balsai salėje) Po pateikimo galima pritarti? Po svarstymo galime pritarti? Kolegos, galime pradėti priėmimą? Gerai. Tuomet pradedame.

1 straipsnis. Ar yra norinčių dėl jo kalbėti? Nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.

2 straipsnis. Taip pat pritarta.

3 straipsnis. Taip pat. 4 straipsnis – taip pat, 5 straipsnis – taip pat.

Taigi, kolegos, pastraipsniui visiems Seimo nutarimo straipsniams pritarta. Kas norėtų kalbėti dėl viso Seimo nutarimo? A.Matulevičius – motyvai už. Ne? Ne.

Tuomet, kolegos, balsuojame. Priėmimas. Seimo nutarimas “Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2002 metų veiklos ataskaitos”. Prašom.

Už – 31, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas “Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2002 metų veiklos ataskaitos” priimtas.

Ir imamės paskutiniojo darbotvarkės klausimo. Prieš tai noriu pasakyti, kad Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas atidėtas kitai savaitei, kai pateikėjas bus grįžęs iš komandiruotės.

Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2002 metų veiklos ataskaitos ir Valstybinės kalbos politikos 2003-2008 m. gairių“ projektas Nr.IXP-2468 (pateikimas)

Taigi dabar kviečiu pateikti Seimo nutarimą “Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2002 metų veiklos ataskaitos ir Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 metų gairių”. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Pavilionis. Prašom. Pateikimas.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė ataskaitą ir gairių projektą labai atidžiai ir bendru sutarimu pritarė. Labai prašome Seimą taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, kas norėtų paklausti po pateikimo? Nematau. Gerbiamasis pranešėjau, mes turime Teisės departamento išvadą. Kaip jūs galėtumėte ją pakomentuoti? Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad pagal Seime susiformavusią teisės aktų leidybos praktiką dokumentai turėtų būti tvirtinami ar jiems pritariama atskirais Seimo nutarimais. Jūsų komentaras.

R.PAVILIONIS. Komitetas teikė Seimui ir pats svarstė. Prieita prie bendros nuomonės, kad gairės išplaukia iš ataskaitos, nes yra integrali tos ataskaitos dalis. Todėl mes manome, kad galima priimti vienu nutarimu. Turime ir dviejų nutarimų projektą, jeigu reikia atskirai priimti, bet iš tikrųjų jokių problemų nei dėl ataskaitos, nei dėl gairių nekilo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, suprantama, kadangi vis dėlto yra teisės aktų reikalavimai, mes galėtume pasielgti dviem būdais. Pirmiausia mes galėtume pritarti šiam nutarimui po pateikimo ir padaryti pertrauką, po to užregistruoti du nutarimo projektus. Tai turbūt atitiktų teisės aktų leidybos praktiką. Arba kitu atveju galėtume patvirtinti šį vieną projektą. Norėjo kalbėti I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš esmės jūs jau pasakėte mano norą. Man atrodo, kad tikrai reikėtų pritarti, nes problemų nekyla. Kaip reikalauja Teisės departamento išvada, be to, tokia yra Seimo nutarimų priėmimo praktika, kadangi tai yra vis dėlto du atskiri dokumentai, todėl reikia parengti tuos du atskirus dokumentus ir priimti tvarkingai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, ar nesutiktumėte, kad mes pritartume po pateikimo, pradėtume procedūrą, o tuomet jūs kitame posėdyje teikiate ir registruojate tuos du projektus ir mes priimame. Manau, kad tai būtų logiška ir mes nenusižengtume.

R.PAVILIONIS. Gerai.

PIRMININKAS. Kolegos, viskas sutarta. Taigi po pateikimo pritariame, o toliau prašome atsižvelgti į Teisės departamento siūlymą patobulinti ir pateikti projektus. Dėl vedimo tvarkos norėtų A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš ne dėl to, kad kam nors prieštaraučiau, bet, mano įsitikinimu, to nebus įmanoma padaryti nepateikiant dviejų projektų atskirai. Jeigu jūs manote, kad pateikus dabar vieną projektą po to bus galima svarstyti du atskirus projektus, tai bus pažeistas Statutas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Statuto interpretavimą šiuo atveju palikime mudviejų ginčams. Tačiau aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų galima tą padaryti. Pirmas projektas apimtų 1 straipsnį, o kitas papildomu numeriu apimtų 3 straipsnį, ir problema būtų išspręsta. Nedarykime problemos ten, kur yra daugiau formalaus pobūdžio reikalai.

Sutariame, kad po pateikimo pritarėme ir tuomet laukiame svarstymui dviejų projektų. Svarstymas turėtų būti artimiausiame posėdyje. Aš siūlyčiau šį ketvirtadienį. Kolegos, šį ketvirtadienį svarstymas ir priėmimas. Sutariame. Tinka. Labai ačiū.

Gerbiamieji kolegos, visi darbai atlikti. Taigi registruojamės.

Užsiregistravo 31 Seimo narys.

Linkiu joms geros dienos ir iki kito posėdžio.