Trisdešimt pirmasis
(377) posėdis
2003 m. gegužės 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir A.SKARDŽIUS
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Labas rytas, mielieji kolegos, pradedame gegužės 20 d., antradienio, plenarinį posėdį. Norėčiau, kad, prieš pradėdami šios dienos posėdį, pagerbtume mūsų kolegą Č.Juršėną, kuriam sukako 65 metai. (Plojimai)
Jeigu jau prisimename gerus įvykius, tai reikėtų paminėti (šiandien ir spaudoje rašoma), kad jauniausiam mūsų kolegai Eligijui Masiuliui gimė dvynukai. Tiesa, jo šiandien nėra, bet mes taip pat galime jį sveikinti. (Plojimai)
2003 m. gegužės 20 d. (antradienio) darbotvarkė
Dėl darbotvarkės. Ar būtų kokių siūlymų? I.Šiaulienė. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu priminti, kad mes esame raštu teikę prašymą pusei valandos atidėti Šilumos ūkio įstatymo ir Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo svarstymą.
PIRMININKAS. Taip, aš gavau jūsų šiuos du raštus, ir fiksuojame jūsų siūlymą. Dėl darbotvarkės. Ar būtų kokių kitokių siūlymų? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėl darbotvarkės? Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Šiaip jau pertraukos daromos motyvuojant siūlymą. Norėtume išgirsti kokią nors motyvaciją dėl pertraukos.
PIRMININKAS. Pabaikime dėl darbotvarkės. Ar sutinkate šios dienos darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Ačiū.
Šilumos ūkio įstatymas Nr.IXP-1592Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar dėl Šilumos ūkio įstatymo, kuris darbotvarkėje įrašytas pirmu numeriu, kaip girdėjome, I.Šiaulienė – Socialdemokratų frakcijos seniūnė – paprašė 30 minučių pertraukos. Ar motyvus galėtumėte pasakyti? Prašom.
I.ŠIAULIENĖ. Motyvai būtų tokie, kad frakcija nori suderinti pozicijas.
PIRMININKAS. 30 minučių pertrauka. Reikėtų dėl jos balsuoti. Ar bendru sutarimu galėtume? Ne. Kas už tai, kad padarytume Šilumos ūkio įstatymo 30 minučių pertrauką? Prašom balsuoti.
71 iš 106 yra nustatytas skaičius. Skelbiama Šilumos ūkio įstatymo svarstymo 30 minučių pertrauka. A.Kubilius. Prašom, replika.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, jau praėjo pusė minutės iš tos pusės valandos, aš nematau, kad valdančioji frakcija kaip nors derintų savo poziciją. Matyt, jiems reikia padaryti posėdžio pertrauką, nes kitaip mes čia negalėsime dirbti. Gerbiamasis kolega, Pirmininke, aš tiesiog siūlau daryti posėdžio pertrauką ir leisti šiuo labai svarbiu klausimu Socialdemokratų frakcijai padaryti rimtą pasitarimą.
Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.IXP-1439Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl Naftos ir dujų išteklių įstatymo taip pat buvo pasiūlyta pertrauka. I.Šiaulienė, prašom.
I.ŠIAULIENĖ. Lygiai tas pats. Aš įsipareigoju suderinti pozicijas tyliai, nenutraukiant Seimo posėdžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 30 minučių pertraukai? Negalime. Prašom, kas už tai, kad paskelbtume 30 minučių pertrauką? Prašom balsuoti. Dėl antrojo darbotvarkės klausimo.
69 pasisakė už pertrauką. Yra nustatytas skaičius, norint paskelbti pertrauką. Skelbiu ir antrojo darbotvarkės klausimo pertrauką. Šilumos įstatymą nagrinėsime 10 valandą 40 minučių.
Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo 2, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2470(2*) (priėmimas)
Svarstome 3 darbotvarkės klausimą – Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo 2, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2470. Priėmimas. Pranešėjas Zenonas… atsiprašau.
G.MIKOLAITIS. Gerbiamieji kolegos, komitetas po svarstymo Licencijuotų sandėlių įstatymą apsvarstė ir gavo Teisės departamento redakcinio pobūdžio pataisą. Komitetas tai pataisai pritarė ir siūlo Seimui priimti įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Mikolaitis pateikė įstatymą. Gal jūs pabūkite tribūnoje, kol pereisime visus straipsnius. Dėl 1 straipsnio ar yra kokių nors siūlymų? Nėra. Ar galėtume 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas. Dėl 2 straipsnio nėra siūlymų? Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Gali būti priimtas. Ačiū. Ir, kaip girdėjome, Teisės departamento išvadai komitetas pritarė.
G.MIKOLAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar dėl viso įstatymo. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Tada balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo 2, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą? Prašom balsuoti.
101 pasisakė už įstatymo priėmimą, prieš nebuvo, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2488(2*) (priėmimas)
Svarstome 4a darbotvarkės klausimą, registracijos Nr.IXP-2488, – Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ir iš karto būtų lydimasis – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 25, 177 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 801 straipsniu” projektas, Nr.IXP-2489(3). Priėmimas. Pranešėjas – G.Dalinkevičius. Prašau.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kviečiu priimti įstatymą, kuriam pritarė Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis. Tačiau yra viena pataisa. Teks apsispręsti, kaip darom.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar dėl pataisos. Prašyčiau autoriaus A.Macaičio pristatyti pataisą.
A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš teikiau pataisą. Jos esmė būtų tokia, kad aš tiesiog nemanau, jog ši Operatyvinės veiklos komisija turėtų būti kažkuo išskirtinė nei kitos komisijos, dirbančios Seime. Mano pataisos esmė buvo ta, kad ji turėtų būti teikiama Seimo jau nustatyta tvarka, nebūtinai tai turėtų būti Seimo Pirmininko teikimas, ir toje komisijoje galėtų būti bet kuris Seimo narys, kuris Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka yra užpildęs dokumentas, leidžiančius susipažinti su slapta informacija. Taigi aš iš siūliau išbraukti tuos tris komitetus, kurių pozicija yra tokia privilegijuota, kad bet kuris Seimo narys galėtų būti toje komisijose, kai jį deleguoja frakcija proporcinio atstovavimo principu.
Ir dar vienas dalykas. Ilgą laiką tos komisijos nebuvo ir negalėjo susitarti, aš supratau, opozicija, nes komisijos narių skaičius buvo pernelyg mažas ir atstovavimas negalėjo būti visavertis, todėl aš siūlau šios komisijos narių skaičių padidinti nuo 5 iki 7. Tokia yra mano šio įstatymo pataisa. Siūlyčiau jai pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar 29 Seimo nariai paremtų šį pasiūlymą? Prašau paspausti mygtuką “už”, kas remia šį siūlymą.
75 pasisako už šio pataisos… (Balsai salėje) Palaukit, mes svarstėme… (Balsai salėje) Klausimas buvo, ar svarstysime pataisą. Kaip jūs galėjote priimti, jeigu nebuvo balsuojama dėl jos? (Balsai salėje) Taip, dabar komiteto nuomonė.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė tai pataisai, nes jin iš esmės pakeičia įstatymo projektą, kadangi, taip sakant, įstatymo projekte buvo nurodytas ir teikimo subjektas, būtent komitetai. Taigi dabar iš esmės jau tampa visiškai kitoks įstatymas. Pagal tą pataisą reikės apsispręsti dėl operatyvinės… ir dėl Statuto keitimo teksto, nes Statuto įstatymo keitimo tekstas tada nebeatitinka.
PIRMININKAS. A.Matulevičius. Prašau. Nuomonė už.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Iš tikrųjų ši pataisa ir tai, ką pasakė kolega A.Macaitis, atspindi tai, kad seniausiai galėjome, nieko nekeisdami, pagal galiojantį Operatyvinės veiklos įstatymą sudaryti komisiją. Jeigu reikėjo patvirtinti didesnį komisijos narių skaičių, tai visiškai nebuvo problemos, mano supratimu. O dabar, kai mažinamas narių skaičius, suteikiama… Aš labai gerbiu Seimo Pirmininką A.Paulauską, bet visiškai be reikalo jam suteikiama privilegija, kuri sukelia nereikalingų insinuacijų, įtarimų, nes ir taip mūsų operatyvinė veikla apaugusi labai negerais, sakyčiau, net ne faktais, o paskalomis. Mane gąsdina, kad mes silpniname operatyvinių tarnybų valstybinį darbą ir jų veiklą. Jos pradeda užsiiminėti intrigomis ir dalyvauti intrigų pinklėse. Taigi šios komisijos nebuvimas nėra svarbiausias dalykas, bet irgi kenkia, todėl aš palaikyčiau pono A.Macaičio pataisą ir kviesčiau kolegas taip pat pritarti. Tai nebūtų tai, kas buvo numatyta įstatyme, bet būtų geriau, negu dabar bandoma padaryti.
PIRMININKAS. A.Gricius. Prašau.
A.GRICIUS. Dėkoju. Pirmiausia Operatyvinės veiklos komisija sudaryta iš penkių žmonių. Tai lyg savotiškas mūsų elitas paslapčių srityje, kuris, be abejo, turės kur kas daugiau galimybių prieiti prie informacijos, kurią, manyčiau, Seimo nariams nebūtina žinoti. Taip yra elgiamasi ir kitose valstybėse. Žmonės, dirbantys panašiose komisijose, pasirašo papildomus įsipareigojimus, kad per daug nešnekėtų, nes tai yra tiesiogiai susiję su valstybės saugumu.
Aš, iš dalies galbūt tam tikra prasme ir pritardamas A.Macaičio pataisai, negaliu jai pritarti vien dėl to, kad yra labai sumažintas komisijos narių skaičius ir kad tų komisijų nariai yra iš kažkokių specialių komitetų. Kiek aš žinau, paprastai į tokias komisijas yra skiriama frakcijų pagrindu, frakcijos atrenka žmones. Be abejo, aš tikiuosi, kad frakcijos bus protingos ir jos nepaskirs į šią komisiją Švietimo ir kultūros, Žemės ūkio komitetų atstovų, kurie tikrai nieko bendra neturi su valstybės paslaptimis. Todėl aš, iš dalies gal ir pritardamas šiai pataisai, siūlyčiau pateikti visai kitą projektą, pagal kurį komisijos narių skaičius būtų 7 arba 9 ir būtų išlaikoma opozicijos ir daugumos pozicijos… Frakcijos apsispręstų, ką atsakingai deleguoti į šią komisiją. Šiuo atveju nei pataisai, nei įstatymui pritarti negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Girdėjome visas nuomones. Dabar reikėtų apsispręsti dėl balsavimo. Kas už tai, kad priimtume A.Macaičio pataisą? Prašau balsuoti.
Už – 81, prieš 4, susilaikė 10. Įstatymo pataisa priimta.
Jeigu dėl to paties įstatymo, J.Razmos pataisa netenka prasmės. Paspauskite mygtuką.
J.RAZMA. Jeigu mano pasiūlymą dabar priderintume prie jau priimtos A.Macaičio pataisos, jo esmė būtų nenurodyti komisijos narių skaičiaus. Tai, manau, galėtume spręsti. Pagal pono A.Macaičio pataisą yra septyni, mano pasiūlymo esmė – nenurodyti narių skaičiaus, nes ką gali žinoti, parlamente gali būti dar daugiau frakcijų. Jeigu mes norime užtikrinti proporcingą frakcijų atstovavimą… Man atrodo, pagal šiandieninę Seimo situaciją, jeigu norime išlaikyti proporcingą atstovavimą, minimalus skaičius būtų devyni, nes kitaip to neišspręstume. Bet aš primygtinai nesiūlau savo pataisos. Džiaugiuosi, kad priėmėte pono A.Macaičio, kuri yra kompromisinė. Kadangi skaičius didesnis, galiu atsiimti savo pataisą.
PIRMININKAS. Ar bus 29 Seimo nariai, palaikantys… Kas palaikote, paspauskite mygtuką “už”.
G.DALINKEVIČIUS. Jis atsiėmė.
PIRMININKAS. Ar jūs atsiėmėte?
J.RAZMA. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dabar klausiu, kas nori kalbėti dėl viso įstatymo? A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Iš esmės svarstant A.Macaičio pataisą buvo pasakyti argumentai. Man iš principo norėtųsi pakviesti ir Seimo vadovybę, ir kolegas nežaisti su operatyvine veikla taip, kaip dabar valstybėje yra žaidžiama. Jeigu pirmieji asmenys neparodys pavyzdžio ir mes čia, Seime, neparodysime pavyzdžio, labai bijau, kad mes turėsime labai silpnas operatyvines tarnybas. Kai pradedi aiškintis, kokie baisūs dalykai vyksta valstybėje, kaip išplaunamas valstybės turtas, kaip bandoma palįsti po jos ekonominiais pamatais, pamatai, kad mūsų operatyvinės tarnybos dirba dar gana silpnai. Ten, kur jos dirba rimtai, žiūrėkite, ir “tulpinius” sugauna, ir vis tiek kažką išaiškina.
Šiandien kalbant apie šiuos klausimus reikia elgtis labai oriai ir solidžiai. Ir užsitęsęs komisijos nesudarymas pagal buvusį įstatymą yra labai blogas dalykas. Visi, taip pat ir Seimas, turi prisiimti tą atsakomybę, vadovybė taip pat. Šiandien, mano supratimu, nereikėjo priiminėti šių įstatymų, o surasti būdą, kaip susitarti ir įsteigti tą komisiją. Tokie keitimai, pamatysite, sukels visuomenėje nereikalingą ažiotažą ir nereikalingą vieni kitų įtarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. R.Sedlickas. Nuomonė už.
R.A.SEDLICKAS. Aš nepripratęs kalbėti taip demagogiškai, tačiau sveikintina, kad kas nors daroma. Filtrų, ar Seimo Pirmininko, ar ko nors kito, negali būti. Tai leidžia manipuliuoti tais dalykais. Patarčiau vieną dalyką, kad į šią komisiją būtų įtraukti biudžetą išmanantys žmonės. Nes klausimas yra apie tai, kaip išleidžiami pinigai operatyvinei veiklai. Tai yra labai svarbu. Jeigu nėra audito, tada galimi įvairūs nelegalūs būdai. Reikia šios komisijos, ir ją reikia įkurti ne laukiant metus, bet dabar, šią savaitę, nes yra daugybė problemų. Tas problemas irgi reikia suprasti, o ne vien tik tuščiai kalbėti apie jas. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad priimtume Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymą su priimta A.Macaičio pataisa, prašom balsuoti.
Už – 76, prieš nėra, susilaikė 22, įstatymas priimtas.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 25, 177 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 801 straipsniu“ projektas Nr.IXP-2489(3*) (priėmimas)
Dėl Statuto. Pagrindinis komitetas prašo padaryti pertrauką, nes Statuto nuostatas reikia suderinti su įstatymu, kurį dabar priėmėme. Ar pritartumėte šitam komiteto siūlymui? Gerai. Pertrauka pataisyti Statuto nuostatas. (Balsas salėje) Kuriam laikui? Kol komitetas pataisys. Iki kito posėdžio, sako, pateiks.
Gerbiamasis Juršėnai, kviečiu pakeisti mane pirmininkaujant.
Alkoholio kontrolės įstatymo 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2571 (pateikimas)
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar darbotvarkės 1-5 punktas – Alkoholio kontrolės įstatymo 29, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2571. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.
A.PAULAUSKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, teikiu Alkoholio kontrolės įstatymo 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymą. Pagrindinė mintis, kad masiniuose renginiuose, kuriuose yra parduodamas silpnas alkoholis, dažniausiai alus, būtų leidžiama teikti informaciją apie alkoholinių gėrimų prekybą. Žinote, kad masiniuose renginiuose gali būti parduodami tik iki 150 alkoholiniai gėrimai. Taip pat, kad masiniuose renginiuose, išskyrus renginius, kurie skirti nepilnamečiams, gali būti pateikiamas renginį remiančios ir gaminančios alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti (pabrėžiu, prekiauti) masiniuose renginiuose, įmonės pavadinimas ar prekės ženklas, savo turiniu, forma neprieštaraujantis teisės aktų reikalavimams. Iš tiesų šiandien susidarė paradoksali situacija, kai įstatymas leidžia masiniuose renginiuose pardavinėti alų, bet draudžia teikti informaciją apie tą produktą, kurį žmonės perka. Atsitinka taip, kad informacijos pateikimas įvairia forma, t.y. užrašai ir ant skėčių, ir ant peleninių, ir ant stalų, ir ant kitų daiktų gali būti vertinami kaip informacija, ir už tai baudžiama.
Tokių precedentų jau yra. Noriu paminėti, kad “Žalgirio” stadione vyko renginys, kuriame nebuvo leista prekiauti alkoholiu, pabrėžiu, nebuvo leista, nes miesto savivaldybė neleido, bet buvo skėtis, kuris reklamavo alaus gaminį (alų). Už tai “Ragutis”, laiku nesupakavęs skėčio, buvo nubaustas 10 tūkst. litų bauda. Taigi jau yra teismo praktika. Aš siūlau leisti teikti informaciją.
Yra labai aiškiai apibrėžta įstatyme, kas tai yra informacija. Įstatymo 6 dalyje nustatyta, kas yra laikoma informacija, ir kad tokie užrašai masinių renginių metu būtų leistini. Tokia yra mano pataisų esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jūsų nori klausti net dešimt Seimo narių. Tam turime lygiai 10 minučių. Pirmoji klausia kolegė B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis Pirmininke, visiškai pritariu, kad iš konkursų ir žaidimų kaip prizas turi būti išimtas alus ir putojantys vynai, nes tai girdo jaunimą… ir valstybės biudžetas netenka PVM. Pritariu ir jūsų nuostatai dėl alaus reklamos masiniuose renginiuose. Tačiau kaip mes užtikrinsime, kad į juos nepatektų nepilnamečiai, nes nepilnamečių renginių iš esmės neliko, jie yra mišrūs.
Ir dar. Ar korektiška jūsų formuluotė dėl prekybos vietų, nes visuose masiniuose renginiuose būna rėmėjų skydai su užrašais ir visa kita atributika? Ko gero, ši formuluotė tikslintina.
A.PAULAUSKAS. Čia yra patikslinimas, nes iki šiol to neleido daryti dabar galiojančios teisės normos, ir buvo galima sulaukti tam tikrų baudų. Noriu pasakyti, kad kol šio įstatymo priežiūrą vykdė savivaldybės, tokių baudų nebuvo skiriama ir neįvyko konfliktų. Kai nuo praeitų metų pabaigos šio įstatymo priežiūrą pradėjo vykdyti Alkoholio kontrolės tarnyba, iš karto (ir mano paminėtu atveju, ir kitais atvejais) buvo pritaikytos šio įstatymo nuostatos ir paskirtos baudos. Todėl antras sakinys labai aiškiai reglamentuoja informacijos pateikimą, kad nekiltų jokių dviprasmybių įstatyme skiriant baudas.
Dabar dėl nepilnamečių. Aš manau, kad įstatymas aiškiai pasako, nuo kokio amžiaus galima parduoti alkoholinius gėrimus, taip pat ir alų. Prekybininkai turi laikytis šių nuostatų. O pačiame renginyje, masiniame renginyje, suprantama, labai sunku padaryti, kad neateitų nepilnamečių. Pabrėžiu, renginyje kabės tik informacija apie alų gaminančią įmonę, bet nebus jokių reklamuojančių arba skatinančių gerti alų užrašų. Manau, informacija yra visų pirma ir kiekvieno žmogaus teisė į informaciją, ką pasirinkti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Kružinauskas. Prašom, kolega.
S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, šiandien mes svarstysime Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnį, kuriame siūloma šalia įmonės pavadinimo rašyti paaiškinimą, kuo ten prekiaujama, kokios yra klasės ir rūšys. 30 straipsnio 2 dalyje jūs siūlote leisti naudoti įmonės pavadinimą ar prekės ženklą, ir čia papildymas: “savo turiniu ir forma neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams”. Ar tai nereikš, kad reikės papildomai parengti reglamentavimą, taisykles, kaip tai turės būti daroma? Ar, jūs manote, pakaks tokio užrašo ir bus galima laisvai naudoti pavadinimą taip, kaip norės įmonė?
A.PAULAUSKAS. Aš nesu susipažinęs su projektu, apie kurį kalbate. Esu įsitikinęs, kad ten, kur parduodamas alus, tikrai užteks pavadinimo, kokia gamykla jį gamina, nenurodant fermentacijos, iš kokių grūdų ir panašiai. To tikrai nereikia, tai gali būti kituose leidiniuose arba etiketėje, visur kitur. O čia kabės tik užrašas, kad parduodamas tokios įmonės alus. Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Burbienė. Prašom, kolege.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikiuosi, kad jeigu pritarsime, mes komitete patobulinsime jūsų siūlymą. Ar jūs nesutiktumėte, kad reikia daryti taip, kaip yra Tabako kontrolės įstatyme, t.y. renginiuose, kurie remiami konkretaus rėmėjo, būtų galima rodyti jo prekės ženklą. O informacija, apie kurią jūs kalbate, yra gana plati. Pavyzdžiui, ten yra pasakyta ne tik kaina, bet ir iš ko gamintas gėrimas. Tokia informacija masiniuose renginiuose tikrai nėra reikalinga. Aš manau, kad net ir kitą straipsnį reikėtų taisyti. Mums dėl to gali kilti problemų. Bet taip, kaip jūs siūlote, tikrai nėra gerai.
A.PAULAUSKAS. Aš šiandien čia neturiu įstatymo, bet 6 dalyje tikrai nėra reikalaujama tokios informacijos, kurią jūs dabar minite, iš ko pagaminta. (Balsai salėje) Yra? Nesiginčysiu su jumis, neturiu dabar šio įstatymo. Kalbama apie elementarią informaciją. Renginyje žmogus turi susigaudyti, kas kur parduodama. Dabar žmonės susirenka, ir reikia eiti prie kiekvieno pardavėjo, klausti, kuo jis prekiauja. Manau, žmogus turi teisę gauti informaciją, apie tai šiandien mes ir kalbame. O kas yra ta informacija, labai aiškiai atsakoma 6 dalyje.
Dėl tobulinimo. Be abejo, jūs galite tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Popovas. Prašom, kolega.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, spaudoje buvo jūsų tam tikra reakcija dėl Vyriausybės nutarimo panašiu klausimu. Kiek žinau, Vyriausybė ruošiasi atšaukti savo nutarimą, jeigu neklystu, rytoj. Ar jūsų šios įstatymo pataisos nėra susijusios su tuo atveju? Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Kalbama apie įstatymą, todėl nutarimas nėra tas teisės aktas, kuris gali reguliuoti šiuos dalykus. Įstatymu turi būti sprendžiamas šis klausimas, o ne Vyriausybės nutarimu. Vyriausybė tik gali teikti Seimui projektą. Apie tai galėjo būti kalbama.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Steponavičius. Prašom, kolega.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke, už anksčiau įjungtą mikrofoną. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, sekant situaciją apie skėčius, kuria šiuo metu itin nuodugniai domisi ne tik Seimas, bet ir Vyriausybė sugeba rasti keletą valandų laiko šiems klausimams aptarti… Sakykite, ar jūs manote, kad šis įstatymo pakeitimas, kurį teikiate, ir Vyriausybei leis pakeisti savo nuomonę ir ištaisyti klaidas, kurios dabar yra, ar vis dėlto nebuvo galima spręsti kitais civilizuotais būdais, o ne skirtingas pozicijas teikti koalicijos partneriams kitą sykį sprendžiant, sekant žmonėms iš šalies, tokį mažareikšmį klausimą?
A.PAULAUSKAS. Klausimas tikrai nėra mažareikšmis. Yra įstatymas, kurio vykdymo kontrolė pavesta Alkoholio kontrolės tarnybai. Ši institucija taip supranta šį įstatymą, taip jį ir taiko. Būtų pusė bėdos, jeigu mes galėtume patikslinti, paaiškinti. Bet dabar jau įsitraukė ir teismas. Jis pripažino, kad nuobauda yra pagrįsta – 10 tūkst. Lt “Ragučiui”. Aukštesnė instancija patvirtino šį teismo sprendimą. Tarnyba, kontroliuojanti tą įstatymą, privalo vykdyti teismo nuostatas. Nepakeitę įstatymo, mes, nei pati Vyriausybė, nei ta institucija negalėsime kitaip interpretuoti šios įstatymo nuostatos. Todėl aš manau, kad tai nėra paprastas klausimas. Tik pakeitę įstatymą mes galime pakeisti situaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Man atrodo, visi žinome, kad ta Vyriausybė, kuri pakelia ranką prieš alaus gėrėjus, ilgai negyvena. Bet mano klausimas būtų truputį platesnis. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar jums neatrodo, kad prie valdybos ar valdybos iniciatyva reikėtų sudaryti Seimo darbo grupę, labai rimtai peržiūrėti Alkoholio kontrolės įstatymą ir pateikti jo naują redakciją. Žiūrėkite, per kiekvieną posėdį mes susiduriame su ta problema. Praeitą savaitę svarstėme atskirus straipsnius, šiandien vėl. Iš tikrųjų tai yra nesubalansuotas dalykas. Vieni, atsiprašau, kvailai draudžia, kiti per daug leidžia. Reikėtų išbalansuoti pagal pasikeitusią situaciją. Ar jums taip neatrodo?
A.PAULAUSKAS. Jeigu prisiminsime…
A.MATULEVIČIUS. Atsiprašau, subalansuoti.
A.PAULAUSKAS. Gerai. Subalansuoti. Aš jau esu sakęs, kad mes labai dažnai keičiame Alkoholio kontrolės įstatymą, Lošimo įstatymą – tai tokie tradiciniai. Gal jūsų pasiūlymas vertas dėmesio. Šiuo atveju aš skubėjau todėl, kad jau yra praktika, kiekviename renginyje gali būti surastas skėtis su užrašu ir rengėjai gali būti nubausti. Labai greitai. Todėl aš skubėjau pateikti šią pataisą.
O dėl naujo įstatymo. Jeigu manysime, kad to reikia, valdyba gali sudaryti tokią grupę. Bet tegu Ekonomikos komitetas ar kuris kitas komitetas inicijuoja tokio įstatymo parengimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, visi žinome, kad jūs skubiai bandote gelbėti valdančiosios koalicijos veidą po visiškai nesuprantamų Vyriausybės sprendimų, priimtų praeitą savaitę. Tai gal būtų geriausia į įstatymą įrašyti, kad Vyriausybė ir jai pavaldžios alkoholio kontrolės institucijos, įgyvendindamos įstatymą, turi remtis sveiku protu. Nes nors ir ką jūs čia rašysite, bus entuziastų, kurie bandys kirviu kapoti, ir nieko šie įstatymai neišgelbės. Jeigu nėra sveiko proto, tai problema yra ne dėl įstatymo, o dėl mąstymo ir visų kitų su tuo susijusių dalykų.
PIRMININKAS. Prašom.
A.PAULAUSKAS. Na, čia filosofinis klausimas, sveiko proto visur reikia, juo labiau taikant įstatymus. Bet dabar ši institucija jau kaip ir nieko dėta. Nes aš sakau, yra teismo sprendimas, aš jį turiu, jis priimtas š.m. kovo 24 d., ten “Ragučiui” ta nuobauda pripažinta teisėta. Vadinasi, jau formuojama ir tokia teismų praktika. Taigi čia mes turime skubėti pakeisti įstatymą. Kitaip bet kokiame renginyje radus peleninę ar dar kokį daiktą su užrašu “Švyturys” ar “Kalnapilis” gali būti nubausti organizatoriai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Dabar aš matau, kad bendro sutarimo turbūt nebus, todėl vienas kalba už, vienas – prieš. G.Babravičius – nuomonė už. Prašom, kolega.
G.BABRAVIČIUS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Na, apie metus egzistavo ydinga įstatymo nuostata, ir ačiū Dievui, kad ankstesnės priežiūros institucijos jos netaikė, nes įstatyme taip pat buvo keletas prieštaravimų, pagal kuriuos buvo lyg ir galima, lyg ir negalima vienu metu. Ši pataisa, kurią pateikė Seimo Pirmininkas, yra labai laiku ir čia tų problemų yra daugiau negu tik dėl aludarių interesų. Šių metų pačių įvairiausių švenčių metu, pradedant Dainų švente ir baigiant kitomis priemonėmis, sporto federacijos ir sporto klubai, kurie jau turėjo pasirašę ilgalaikius kontraktus su alaus gamintojais, šiurkščiai tariant, visi būtų likę ant ledo. Mano siūlymas yra visiems vieningai pritarti šiai teikiamai pataisai, taip išspręsti tas atsiradusias kolizijas ir taip pat padėti apsispręsti Vyriausybei.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė. P.Gražulis. Prašom, kolega.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pavasario darbų sesijos darbotvarkę pateikdamas Seimo Pirmininkas sakė, kad gėdą mums daro, kai kiekvienoje sesijoje ir kiekviename posėdyje nagrinėjamas Alkoholio kontrolės įstatymas arba Azartinių lošimų įstatymas. Deja, nors Seimo Pirmininkas mus įspėjo, kad tai yra labai negera tradicija, kuri žemina Seimo reitingus, jis pats užsikrėtė ta bloga tradicija ir pasiūlė šiuos įstatymus. Matyt, paveikė kaip ta reklama: kai kasdien siūloma, tai nejučiom ir pats Pirmininkas pasiūlė, jau taip mus visus pagavo azartas dėl tų įvairių įstatymų. Deja, aš siūlyčiau priimti, padaryti moratoriumą šiuo klausimu ir tikrai daugiau nei vienam, nei kitam iš minėtų įstatymų neteikti siūlymų.
Dabar apie A.Kubiliaus minimą sveiką protą. Na, žinote, sveikas protas yra nevienodas. Konservatoriai vienaip galvoja, kad ta reklama reikalinga, jie be galo (…) tą reklamą. Manau, kiekvienos reklamos, kad ir kokia ji būtų, pagrindinis tikslas – didinti alkoholio vartojimą. Jeigu reikia, kad žmonės dar daugiau gertų, prašom plėsti tą reklamą, liberalizuoti prekybą, valio. Bet jeigu yra mūsų nuostata ir įstatymo pavadinimas – “Alkoholio kontrolės įstatymas”, kurio preambulėje rašoma, kad šio įstatymo pagrindinis tikslas – mažinti alkoholio vartojimą, tai, gerbiamieji, ribokime reklamą, ribokime prekybą, nes čia tiesiog išeina, kad apgaudinėjama. Įstatymas vienas, o dabar jį galima… Po A.Paulausko siūlysiu pakeisti šio įstatymo pavadinimą ir pavadinti jį “Tautos girdymo įstatymu”.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, balsuojame, ar pritariame po pateikimo ir pradedame atitinkamas procedūras. Balsavimas pradėtas.
Už – 84, prieš – 8, 6 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ačiū. Siūloma nagrinėti birželio 10 dieną. Sutinkame? Birželio 10. Spėsim. Ačiū.
Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.IXP-1439Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar, gerbiamieji kolegos, grįžtame prie pirmųjų dviejų klausimų. Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas. Svarstymas ir priėmimas. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas.
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedame svarstymą. Kviečiu G.Šivicką – Biudžeto ir finansų komiteto… (Balsai salėje) Jau paskelbė. Prašom. Č.Juršėnas paskelbė, kad Naftos ir dujų, tai aš tęsiu.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas apsvarstė papildomai grąžintą Prezidento veto dėl Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas ilgai diskutavo apie šį įstatymo projektą, įvertino gana išsamias Teisės departamento pastabas ir tam pritarė. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadas, komitetas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete nurodytas motyvas, kad įstatymo turinys neužtikrina mokesčio administravimo procedūrų skaidrumo, kelia pagrįstų abejonių, nes priimto įstatymo 3 straipsnyje aiškiai nustatyta šio mokesčio bazės apskaičiavimo tvarka, t.y. naftos ir dujų mokestis apskaičiuojamas pagal vidutinę išgautos naftos ir dujų pardavimo kainą už toną gavybos vietoje. Antra. Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete nurodytas motyvas, kad įstatymas stokoja teisinio aiškumo bei išsamumo, nėra teisiškai motyvuotas, t.y. nėra įvardyta, kokios konkrečios grąžinto įstatymo nuostatos yra neaiškios bei neišsamios. Trečia, Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete nurodytas motyvas, kad įstatymo nustatyti bazinio mokesčio dydžio diferencijavimo kriterijai neatitinka šiuolaikinės pasaulinės praktikos, nėra pagrįstas, nes 1997 metais PHARE užsakytoje ataskaitoje apie Lietuvos naftos ir dujų išteklių mokesčio įvertinimą siūloma diferencijuoti mokestį pagal metinį gavybos iš telkinio lygį. Taigi bendra išvada – siūlome nepritarti Respublikos Prezidento dekretui ir siūlyti Seimui priimti visą įstatymą be pakeitimų. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 1 – prieš, 4 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Budrevičių pranešti Ekonomikos komiteto nuomonę.
J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas vakar svarstė šį klausimą ir priėmė siūlymą nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento veto dėl Naftos ir dujų išteklių mokesčių įstatymo pakeitimo įstatymo. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 5.
PIRMININKAS. Dėkui. A.Macaitis – Aplinkos apsaugos komiteto nuomonė.
A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė klausimą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto, kuriuo siūloma grąžinti Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr.IXP-1439), ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Prezidento veto dėl Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo (Nr.IXP-1439). Balsavimo rezultatai: 4 – už, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komitetų nuomones. Dabar rengiama… K.Rimšelis. Prašom.
K.RIMŠELIS. Ačiū, Pirmininke. Jungtinė ir liberalų sąjungos frakcija prašo paskelbti šio svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, nes mums reikia pasitarti su opozicinėmis frakcijomis…
PIRMININKAS. Labai gerai. Bet aš noriu pasakyti…
K.RIMŠELIS. Kadangi procedūra pradėta iš naujo, tai galimos dvi pertraukos. Prašom pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Viskas būtų gerai, bet yra kitas specialus reikalavimas, kad per šį posėdį mes privalome šį įstatymą… (Balsai salėje: Kur parašyta?) Tuoj aš jums surasiu. A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, tame pačiame posėdyje leidžiama daryti tik vieną pertrauką. Todėl gerbiamojo kolegos siūlymas yra nestatutinis.
PIRMININKAS. Gerai gerai, aš tuoj pasakysiu. Minutę! Gerai, aš tuoj pacituosiu. 165 straipsnio 4 dalyje rašoma: “Jeigu nusprendžiama grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, tame pačiame posėdyje Seimas turi paskirti svarstymo Seimo posėdyje datą. Šis svarstymas turi įvykti ne vėliau kaip po savaitės”. Savaitė šiandien baigiasi. (Balsai salėje) Gerai, dar kitą straipsnį skaitau. 109 straipsnis: “Tame pačiame posėdyje daroma tik viena to paties klausimo svarstymo neeilinė pertrauka”. Kita pertrauka. (Balsai salėje) Gerai, mes dar teisininkų paprašysime išvados, jeigu jūs ginčijatės. Pradedame bendrą diskusiją.
S.Lapėnas. Prašau į tribūną pradėti diskusiją.
S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, šio įstatymo projektas susilaukė ganėtinai prieštaringo vertinimo iš įvairiausių pusių. Ir iš principo atrodytų, tokia strategiškai svarbi šaka kaip naftos išgavimas nusipelno deramo dėmesio, kad būtų galima tinkamai panaudoti įmonių sukaupiamas ir per pelną gaunamas lėšas žvalgybai ir šitų išteklių investicijoms. Tačiau išskirtinių mokestinių lengvatų suteikimas keturioms įmonėms (ar nepaisant tų įmonių skaičiaus) gresia didesniais mokesčiais kitiems ūkio subjektams. Labai svarbu pasakyti, kad šiame įstatyme atsiranda ganėtinai daug neapibrėžtumų. Apibrėžiant mokesčių mokėtojus, atsirado fiziniai asmenys, išgaunantys naftą ir dujas, kurie nepriklauso apmokestinamiems vienetams. Gal tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatų bendrose nuostatose įvardijama užsienio įmonė, neturinti juridinio asmens teisių. Taip pat 6 straipsnio 1 pastraipoje nustatyta, kad mokesčio apskaičiavimo kontrolė pavedama Lietuvos geologijos tarnybai, kuri kartu yra ir mokesčių lengvatų suteikėja. Mokesčių lengvatos dar neužtikrina, kad iš naftos gavybos gautas papildomas pelnas iš tikrųjų bus investuotas naujų telkinių Lietuvoje ieškojimui, nes to padaryti teisiškai niekas neįpareigoja.
Nepanaikinus įstatyme suformuluotų dviprasmybių bei spragų piktnaudžiauti, faktiškai nėra jokio pagrindo, kad mes keistume šį įstatymą. Ir dar viena svarbi detalė. Atkreipkite dėmesį, kad praeitais metais iš gauto 100 mln. pelno šių keturių įmonių šitie 100 mln. buvo paskirstyti dividendams išmokėti. Atsiminkime privatizavimo proceso metu teigiamas tiesas, kad tiktai privatizavus galima tikėtis, jog įmonės kryptingai ir deramai pasinaudos tomis sąlygomis ir ieškos naujų naftos išteklių. Pasirodo, be mokestinių lengvatų, šioje vietoje mes pajudėti į priekį negalime. Todėl Liberalų frakcijos vardu, Jungtinės frakcijos vardu, aš norėčiau pritarti Prezidento veto ir kviesčiau palaikyti šitą veto.
PIRMININKAS. Daugiau diskusijose užsirašiusių nėra, bet aš norėčiau jums pasakyti, kad A.Saudargas paprašė leisti diskusijose pasisakyti Jonui Šimėnui – Geologų sąjungos… (Triukšmas salėje) Aš informuoju, palaukite, jūs spręsite, aš tiktai noriu jums pasakyti. Jonui Šimėnui – Geologų sąjungos pirmininkui. Tai dabar dėl jo pasisakymo mums reikėtų apsispręsti. Ar yra kokių minčių? (Balsai salėje)
Vieni sako leisti, kiti ne. Galbūt balsuosime. Prašau atsisėsti į vietas ir pasakysiu, dėl ko mes balsuosime. Dar kartą primenu, kad J.Šimėnas prašosi dalyvauti diskusijose ir balsuosime, ar jam šiandien suteikti žodį. Kas už tai, kad suteiktume žodį J.Šimėnui diskusijose, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko. Prašau. (Balsai salėje)
Dabar balsuojame, palaukite, kai baigsime balsavimą, tada suteiksiu žodį visiems.
Už – 37, prieš – 25, susilaikė 30. Skaičiuojant ir susilaikiusius, daugiau pasisakė už tai, kad jam nebūtų suteiktas žodis. Atsiprašome J.Šimėno.
Dabar A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš norėjau priminti kolegoms, kad prelegentas vakar komitete išsakė visas pozicijas ir komitetas išreiškė savo nuomonę.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. K.Rimšelis. Prašau.
K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Pirmininke, bet aš nesuprantu, kodėl jūs skaičiuojate susilaikiusius, jie neturi nuomonės, jie ir taip, ir taip sutinka. O daugiau buvo už tai, kad žodį suteiktume.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, vis tiek turi būti dauguma už. (Balsai salėje) Čia galime ginčytis, bet vis tiek dauguma pasisako už.
P.GRAŽULIS. Aš tą patį noriu pasakyti. Susilaikiusieji laikosi neutraliai ir nebalsuoja prieš, todėl prašyčiau Pirmininką leisti pasisakyti gerbiamajam J.Šimėnui.
PIRMININKAS. Baigėm balsavimą tuo klausimu. Kas nesutinkate, paklauskite Etikos ir procedūrų komisijos, teisininkų. Man atrodo, kad aš teisingai priėmiau sprendimą – dauguma pasisakė, kad nesuteiktume. Taip yra skaičiuojama.
V.Landsbergis. Paskutinė replika. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, įstatymas, kurį Prezidentas vetavo, yra toks atvirai korupcinis, kad jūs tikrai turėtumėte duoti galimybę žmonėms pamąstyti, o ne forsuoti kuo greitesnį veto atmetimą. Tai susiję ir su mūsų prašymu padaryti pertrauką. Verčiau ieškoti galimybių ją padaryti, negu ieškoti galimybių, kaip nedaryti ir kuo greičiau forsuoti jūsų norimą balsavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius, nuomonė prieš. Po svarstymo mes turėsime apsispręsti. Prašau, A.Matulevičiaus nuomonė.
A.MATULEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad būtų aišku, kodėl aš kalbu prieš. Aš kalbu ne prieš Prezidento veto, aš kalbu prieš pagrindinio komiteto išvadą, taip pat ir papildomo Ekonomikos komiteto, kurio vadovas giriasi, kad jie verslą remia. Noriu pasakyti, kad šitas mums pateiktas įstatymas, kurį Seimas priėmė nedidele balsų persvara ir grąžintas Prezidento kaip niekinis, iš tikrųjų yra labai korupcinis. Aš neįsivaizduoju, kodėl Seimas į šitą dalyką taip įsivėlė. Jeigu panagrinėsime (o aš jį kelis kartus atidžiai perskaičiau, galvojau, gal ko nors nesupratau, paklausiau specialistų), yra labai aišku, kad keliems ūkio subjektams sumažinami mokesčiai. Jau šiemet pagal Finansų ministerijos skaičiavimus biudžetas negaus apie 30 mln., kai ir premjeras, ir visi sako, kad pinigų trūksta labai svarbiems reikalams. Žiūrėkite – ir žemdirbiams, ir mokytojams, ir bibliotekininkams 11 mln., negali sutvarkyti algų, o čia 30 mln. be niekur nieko, nors pagal kitus skaičiavimus sako, kad visi 60 mln. prapuls, nes kitais metais prapuls 60 mln. iš biudžeto. Šiame įstatyme niekur nėra numatyta, kad tie pinigai turi būti panaudoti, kaip yra garsiai teigiama, bet niekur neparašyta, jog būtent naujų naftos išteklių žvalgybai. Kaip galima tai kitaip suprasti, jeigu ne kaip dovanėlę kelioms uždarosioms akcinėms bendrovėms? Nežinau, kieno, bet dalies Seimo narių. Aš nenoriu, kad mus visus kaltintų už tokią korupciją. Nežinau, kodėl įstatymas buvo taip stumiamas gal pusantrų metų Seime. Aš – prieš. Siūlau balsuoti prieš, kai mums bus pateikta balsuoti dėl pagrindinio komiteto išvados. Juo labiau jūs matote, koks nedidelis balsų skirtumas yra dėl Ekonomikos komiteto išvados, nors šiuo atveju man neaišku, kodėl jis yra papildomas. Taip Seimui negalima lįsti į šią korupcijos balą. Kviečiu visus balsuoti principingai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar kartą noriu pasakyti: ar tikrai tie, kurie pasisakė už, supranta, už kokį projektą pasisako? V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, aš kalbu apie tą įstatymą, kuriuo naftą išgaunančios bendrovės atleidžiamos nuo mokesčių, tokiu būdu išimant iš valstybės biudžeto dešimtis milijonų litų. Pieno ūkis yra žlugdomas ir yra išvakarės tų pinigų, kurie ateis kitais metais. Ateis dideli pinigai ir nebus kam jų paimti. Tai yra katastrofiška valstybės vadovų mąstysenos padėtis. Kartu galbūt būsimoji rinkimų kampanija aprūpinama tų naftos bendrovių parama. Tikrai yra tokia korupcija, prieš kurią turi sustoti, kad ir kokia būtų, beatodairiška valdančioji dauguma. Galų gale tegul nors jūsų partija, pone Seimo Pirmininke, parodo padorumo bruožų.
PIRMININKAS. Dar kartą formuluoju: dabar mes balsuosime, ar grąžintą įstatymą priimti be pakeitimų, todėl tie, kurie pasisako už, turėtų balsuoti už tą įstatymą be pakeitimų. Tie, kurie būtų prieš, kalbėtų apie Prezidento teikiamas pataisas. Prašau persiregistruoti. A.Vazbys. Prašom. Nuomonė prieš.
A.VAZBYS. Gerbiamasis Pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Labai keista šioje diskusijoje dėl daug įvairių dalykų. Pirmiausia yra keistas valdančiosios daugumos užsiangažavimas neva labai svarbiu klausimu. Apskritai nekalbu apie Teisės departamentą, kuris su tokiomis išvadomis, kurios yra grynai politizuotos ir iš esmės išreiškia politinę valią, daro gėdą ir visiškai kompromituoja ir taip ne itin populiarią teisininkų bendruomenę. Atsižvelgdamas į tuos visus dalykus ir aiškiai suprasdamas, kad ir taip pinigų nėra, ką pabrėžė ir Vyriausybė, ir valdančioji dauguma, siūlau valdančiajai daugumai po šio balsavimo nuvažiuoti prie tų kelių, kurie yra blokuojami, ir paaiškinti žemdirbiams, kad jų pinigai, kurių neva neranda Vyriausybė, yra skiriami paremti keturias bendroves, kurios neaišku ką rems rinkimuose. Tiksliau, man gana aišku per šitą visą balsavimą. Aš paskutinį kartą apeliuoju į jus, į sveiką protą, į sąžinę ir padorumą. Kviečiu pritarti ne pagrindinio komiteto išvadai, o Prezidento veto. Ačiū.
PIRMININKAS. G.Šivickas – nuomonė už.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tiek neteisybės dar neteko girdėti. Apskritai niekas negali sugebėti paaiškinti, kur čia yra piktnaudžiavimai, kaip tos įmonės gali piktnaudžiauti. Be to, ir Prezidentas, teikdamas veto, neturi priekaištų dėl pačios mokesčių sistemos, o išreiškė susirūpinimą dėl mokesčių administravimo ir teisinio aiškumo.
Pirmiausia norėčiau tikslingai pasakyti, jog mokesčių administravimo sugriežtinimas čia ir atsispindi, nes šiame įstatyme yra papildomos nuostatos, kad įmonės mokesčius mokės ir nuo tos sumos, nuo tų naftos kiekių, kuriuos pačios sunaudoja. Anksčiau to nebuvo. Štai tada buvo piktnaudžiavimas, o dabar tam užkertamas kelias.
Jeigu kas nors atkreipė dėmesį, dabar įmonės mokės mokesčius ne avansu, bet pagal faktą. Taigi yra sustabdomas, sakykime, piktnaudžiavimas, kai įmonės sau planuodavo mažesnius išgaunamus išteklius. Kaip tik bus gaunamos didesnės pajamos į biudžetą.
Noriu pasakyti, kad ne manipuliuotume skaičiais, o ateitume į mūsų komitetą, kiek neteks valstybės biudžetas. A.Matulevičius vieną kartą sako, kad 78 mln., kad 30 milijonų… Praeitais metais gavo mokesčių iš viso 90 mln., o per šių metų pirmąjį ketvirtį mes negavome 30 mln. jų mokesčių. Viena priežastis yra naftos gavybos mažėjimas. Kas norite tuo susidomėti, paklauskite Klaipėdos apskrities viršininko, kaip sekasi vykdyti planą.
Norėčiau, kad mes visi čia susirinktume ir po trejų metų padiskutuotume, kas teisus. Siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. P.Gražulis. Nuomonė prieš.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Šivickai, noriu jūsų paklausti. Jūs puikiai žinote, kad praeitais metais verslo įmonės, kurios užsiima naftos verslovėmis, naftos gavyba, uždirbo daugiau kaip 100 mln. litų pelno. Kas joms trukdė bent 10 mln. litų skirti naftos žvalgybai? Kas? Kur yra garantija, kad dabar jos, uždirbdamos 150 ar kiek milijonų, skirs bent 10 ar 15 mln. naftos žvalgybai? Tų garantijų nėra. Jeigu neskyrė uždirbdamos 100 milijonų, tai neskirs uždirbdamos 150 milijonų.
Dar vienas nuostolis. Dėl to, kad Vyriausybė įsipareigoja iš biudžeto padengti 50% naftos žvalgybos išlaidų, prasidės neracionali naftos žvalgyba, sąmatos bus išpūstos. Biudžetui tai papildomai kainuos nemažus pinigus. Niekaip nesuprantu tokios logikos. Šiandien jau buvo kalbėta, kad žemdirbiams pinigų nerandame. Čia gi užsispyrus žūt būt siūloma atmesti Prezidento veto ir naftininkams palengvinti ir taip, sakyčiau, gana gerą dalią. Kur mūsų logika?
Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš taip pat apeliuoju į jūsų partiją: bent jūs pasielkite garbingai ir pritarkite Prezidento veto.
PIRMININKAS. 4 pasisakė prieš. Dabar pasisakys už V.P.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau labai paprastai – iš karto pradėti balsuoti, ir patys įsitikinsime, ką veikia argumentai, ko ne. Labai norėčiau nepolemizuoti nei su gerbiamuoju V.Landsbergiu, nei su ponu A.Vazbiu, nei su kitais kolegomis. Norėčiau jiems priminti ilgą šio mokesčio istoriją tiek aname Seime, tiek šiame. Labai norėčiau priminti, kad dabar pateiktu įstatymu atsižvelgta į daugelio specialistų, institutų pasiūlymus. Mes turime būtinai tą sprendimą priimti, nes gamtiniai resursai to ir reikalauja, todėl siūlyčiau apsispręsti balsuojant.
PIRMININKAS. B.Bradauskas. Nuomonė už.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Šiandien klausau kalbančių prieš ir nežinau, kokia logika vadovaujamasi. Labai dažnai girdžiu, kad yra peikiama Rusija, bet matau, kad tie, kurie pasisako prieš, nori gyventi pagal Rusijos kaimo tradicijas: papjauna kiaulę – susirenka visas kaimas, suvalgo, o kaip bus rytoj, bala nematė, ar ten kas nors pjaus, ar nepjaus. Taip elgtis mes negalime.
Aš buvau prie to mokesčio nustatymo ištakų ir puikiai žinau visą tą medžiagą nuo pradžios iki galo. Tada tas mokestis buvo nustatytas toks dėl to, kad brėžiniai buvo išžvalgyti valstybės lėšomis. Juos buvo galima tik eksploatuoti, todėl buvo nustatytas toks mokestis. Dabar, kai ištekliai baigiasi, nevykdoma absoliučiai jokia paieška, nes neužtenka lėšų. Atsitiks taip, kad jeigu šiandien mes gauname į biudžetą pajamų, tai greitai, už kelerių metų, galime jų netekti. Mes negalime leisti šito.
Be to, dar žinokime, kad niekas neįrodė, ar tie mūsų naftos telkiniai nėra susisiekiantys indai su Kaliningrado srities, Latvijos telkiniais ir t.t. Jeigu mes delsime, visiškai nieko galime negauti ir ateityje. Todėl mes turime būtinai imtis priemonių žvalgybos srityje.
O šiandien tie, kurie kalba apie šimtamilijonines pajamas, matyt, niekada neskaitė ekonomikos vadovėlio ir painioja pajamas su pelnu. Pažiūrėkite internete ir pamatysite, kad pernai visų naftą išgaunančių įmonių pelnas siekė 3,5 mln. litų, o vieno gręžinio paieškos, kai neaišku, surasi naftą ar ne, kainuoja apie 5–6 milijonus.
Mes išklausėme daug specialistų ir vakar komiteto posėdyje dar kartą visi vienu balsu tvirtino, kad reikia kažką daryti, kad neprarastume pajamų. Todėl labai keistai šiandien skamba. Be abejo, šiandien mes prarasime biudžete 5, 6 mln. ar dar kiek nors, bet tai ateities laidas, juk neinvestavus iš naujo negalime gauti pajamų ir ateityje. Šiandien labai lengva apkaltinti, kad čia korupcija, kad biudžetas prarastas, kad žemdirbiai suklestės dėl to, kad mes šio įstatymo nepataisysime, bet tai tiesiog absurdas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Paskutinė nuomonė už – A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau išsklaidyti kai kurių Seimo narių abejones dėl šio įstatymo skaidrumo. Pirmiausia reikia prisiminti ir grįžti į praeitus metus, kai prasidėjo šio įstatymo svarstymas. Tuo metu mūsų komitetas paprašė Vyriausybės, kad ji pateiktų išvadas dėl pateikto įstatymo projekto. Kai mūsų komitetas jas gavo, buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė naują įstatymo projekto variantą, atsižvelgdama į visus Vyriausybės siūlymus. Kai buvo pasakyta, kad gali būti kažkokių korupcinių dalykų, į mano kabinetą buvo pakviestas STT tarnybos vadovas ir buvo paprašyta, kad jis pateiktų raštą, jeigu yra tam tikrų abejonių. Tas raštas buvo pateiktas, buvo išvardintos trys didelės pataisos, į jas buvo atsižvelgta ir visos jos perkeltos į įstatymą, kuris šiandien yra svarstomas.
Be to, pagal PHARE programą, kurią atliko ekspertai… Visi ekspertai yra nepriklausomi, nė vienas iš Lietuvos toje komisijoje nedalyvavo. Aš noriu perskaityti keletą jų išvadų.
Pirma. Lietuva turėtų suderinti savo licencijavimo procesą ir parengti lankstesnę sistemą, kad patenkintų finansinius valstybės interesus. Ši finansinė dalis yra per didelė ir per daug tiesmuka, tai paskatins potencialius investuotojus ieškoti kitų valstybių.
Antra. Telkiniams, kuriuose jau vyksta gavyba, valstybinės pajamų dalies struktūra turi būti pakeista. Mažesniems jų jau išžvalgytiems telkiniams tiek kompensacija, tiek naftos mokestis turėtų būti sumažinti.
Dar vienas svarbus argumentas. Surinkome informaciją, kokie mokesčiai yra kitose valstybėse. Gerbiamieji liberalai, jūs labai dažnai kalbate, kad Lietuvoje mokesčiai yra per dideli. Galiu pasakyti, kad išteklių mokestis tik Kolumbijoje, Gvatemaloje ir Lietuvoje yra 20%. Visose kitose valstybėse pagal turimą informaciją yra mažesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome keturias nuomones prieš ir keturias už. Balsuosime. Noriu, kad visi aiškiai išgirstume, dėl ko balsuojame. Po svarstymo iš karto rengiamas įstatymo priėmimas. (Balsai salėje) Iš ryto, jeigu jūs užsirašėte kalbėti svarstymo metu, turėjote būti. Skaitykite 166 straipsnį. Balsuosime, ar priimti grąžintą įstatymą visą, be pataisų. Dėl to balsuosime. Prašome balsuoti, ar priimame grąžintą įstatymą visą, be pataisų?
Už – 73, prieš – 35, susilaikė 1. Įstatymas priimtas be pataisų.
Dabar J.Veselka. Palaukite. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš atėjau iš ryto, po 9.00 val. raštu įteikiau, kad noriu kalbėti šiuo klausimu. Ir man pasakė, kad dėl Šilumos ūkio aš negalėsiu kalbėti, nes esu penktas, o dėl Dujų sakė, kad galėsiu kalbėti. Ir labai keista, kad man neleidote kalbėti.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, aš ne neleidau, bet aš nemačiau, kad jūs esate užsirašęs. Tik dabar mane informavo ir dėl to aš jūsų atsiprašau.
Toliau. A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man vykstant į Briuselį teko kalbėti su gerbiamuoju G.Šivicku, kuris maždaug valandą aiškino šio įstatymo privalumus. Atleiskite, bet aš per tą valandą taip ir nesupratau, kur čia yra tie įstatymo privalumai, o supratau visai ką kita. Supratau, kad yra interesų grupė, yra žmonių grupė Lietuvoje, kuri siekia priimti šitą įstatymą bet kuria kaina, kad pas mus galėtų veikti daugeliui žmonų nesuprantami įstatymai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Buvo pasakyta daug neteisybės kalbant už šį įstatymą, ir aš tiesiog noriu išblaškyti tą neteisingą nuomonę. Ponai neteisingai traktavo vieną paprastą dalyką, kad nėra korupcijos, kad viskas skaidru. Jeigu jūs būtumėte į įstatymą įrašę, kad šie pinigai visi iki vieno būtinai turi eiti naftos žvalgybai, galbūt būtų galima jį ir paremti. Ir tai aš nesuprantu, kodėl vieną labai nedidelį ūkio sektorių mes ruošiamės remti, o kito visiškai nenorime remti?
Gerbiamieji ponai aiškino apie kiaulių valgymą. Lygiai taip pat prisiminkime, kaip mes šiandien žlugdome savo pieno ūkį. Ir čia bus pinigų. Po šio įstatymo priėmimo niekas neturės teisės pasakyti, kad Lietuvoje nėra pinigų. Lietuvoje pinigų yra labai daug.
PIRMININKAS. P.Vilkas. Paskutinis replikuoja.
P.VILKAS. Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia noriu paprašyti, kad mano balsą įskaitytumėte prieš, o ne už. Ten buvo netyčia paspaustas mygtukas. Kartu frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti, nes dabar tas rezultatas nevisiškai atitinka. Tai viena.
Antras klausimas, taip pat ir pastaba, būtų dėl šio įstatymo. Mes šiandien kalbame apie mokesčių lengvatas. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums priminti, kai buvo svarstomi įstatymai dėl PVM mokesčių lengvatų, tie patys, kurie dabar kalba, kad lengvatos tai nėra korupcija, tada kalbėjo, kad bet kokios lengvatos sudaro sąlygas korupcijai. Net ir aš buvau apkaltintas kaip korumpuotas, nors niekur nebuvau prisidėjęs.
Mielieji žmonės, jeigu mes šiandien leidžiame tokias lengvatas, vadinasi, tikrai yra pagrindo galvoti apie korupciją ir piktnaudžiavimą. Nejaugi jums, dešiniesiems (…) valdantiesiems (…) neužtenka Labdaros įstatymo, kairiesiems… kai nepriėmėte veto dėl Labdaros įstatymo. Dabar antras įstatymas. Man atrodo, kad pakaktų ir reikėtų pagalvoti, kodėl priimami tokie įstatymai.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu paskelbti, kad gongas po įstatymo priėmimo jau buvo, po to nedarome jokių veiksmų.
Replikos baigtos. Rezultatas: už – 73… Jeigu P.Vilko neteisingai, tai yra 72. Baigiame šio įstatymo svarstymą. Visos replikos išsakytos.
Šilumos ūkio įstatymas Nr.IXP-1592Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Šilumos ūkio įstatymas. Svarstymas. Pranešėjas – V.Greičiūnas. Ekonomikos komitetas.
V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė siūlymus dėl Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu grąžinto Šilumos ūkio įstatymo ir priėmė atitinkamą sprendimą. Prieš jį paskelbiant, noriu trumpai pakomentuoti.
Dekrete teigiama, kad įstatymas neužtikrina konkurencijos šilumos ūkyje. Aš vieną sakinį noriu pasakyti iš Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos teiginio, kad Šilumos įstatymo projekto naujojoje redakcijoje iš esmės numatytos visos konkurenciją galinčios įgyvendinti dedamosios. Taip pat dekrete teigiama, kad įstatymas nesuderintas su Civilinio kodekso nuostatomis. Aš dar kartą noriu pasakyti kolegoms, kad Šilumos įstatymas atitinka Civilinio kodekso septintojo skirsnio straipsnį. Taikymo ribos Civiliniame kodekse nustatomos taip: šio skirsnio normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, nafta ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kito arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Taigi atitinka ir Civilinio kodekso reikalavimus.
Manau, kad Prezidento teikiamame dekrete teiginys dėl šilumos tinklų priežiūros vykdymo daugiabučiuose namuose kaip tik susiaurina ir padaro privalomą šilumos tiekėjui… neleisdami namo gyventojams laisvai pasirinkti prižiūrėtoją. Manau, toks teiginys, dekrete pabrėžtas, taip pat siaurina šilumos vartotojo teises.
Po to, kai buvo paskelbtas Prezidento dekretas, sulaukėme nemažai vertinimų. Šiam dekretui nepritarė iš esmės daugelis Lietuvos savivaldybių. Taip pat nepritariančią nuomonę Prezidento dekretui išreiškė Lietuvos energetikos institutas, šilumos gamintojų ir tiekėjų asociacijos, nemažai vartotojų asociacijų. Na, o techniškai pertvarkyti daugiabučius namus, statytus su šia technine sistema, iš esmės neįmanoma, kaip teisingai pastebėta, kaip ir prie daugiabučio namo kiekvieno buto pastatyti atskirą laiptinę. Statant naujus namus, be abejo, tai galima būtų padaryti.
Negaišindamas jūsų noriu pasakyti, kad šis įstatymas iš tikrųjų tenkina daugelio Lietuvos gyventojų interesus. Komitetas priėmė sprendimą atmesti siūlymus Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu grąžintam Šilumos ūkio įstatymui ir siūlyti Seimui visą 2003 m. balandžio 8 d. priimtą įstatymą pakartotinai priimti be pakeitimų. Už šį sprendimą balsavo už… ir 5 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Jurkų pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. J.Jurkų.
J.JURKUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išnagrinėjo Prezidento dekretu grąžintą įstatymą ir nutarė nepritarti Prezidento dekretu grąžintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Sakalas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, komiteto nuomonę praneš.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš priminsiu šio įstatymo istoriją. Teisės ir teisėtvarkos komitetas priimtam įstatymo projektui pateikė išvadą, kad jis prieštarauja Civiliniam kodeksui. Natūralu buvo tikėtis, kad Prezidento pastabos, jo pateikti siūlymai eliminuos tas ydingas nuostatas, kurios prieštarauja Civiliniam kodeksui. Deja, to neįvyko. Daliai Prezidento teikiamų pataisų būtų galima pritarti, bet labai nedidelei daliai. Kadangi mes negalime daliai pritarti arba kitai nepritarti, komitetas neturi kitos išvados, yra įvarytas į kampą. Šis įstatymas, kuris jau priimtas, prieštarauja kodeksui, ir su Prezidento pataisomis, jeigu bus priimtos, taip pat prieštaraus Civiliniam kodeksui.
Taigi komitetas buvo įvarytas į kampą ir priėmė tokį sprendimą: nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete teikiamoms įstatymo projekto pataisoms. Taip pat atkreipiame Seimo dėmesį, kad priimtas įstatymas prieštarauja Civiliniam kodeksui. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 4 – prieš, 4 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar pradedame diskusiją. Kalbės V.Karbauskis. Prašom. Ruošiasi J.Karosas.
V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymas yra labai svarbus, jo laukia didžioji dalis vartotojų. Sveikintina Prezidento iniciatyva, kaip jis pats mini savo dekrete, kad konstituciniai vartotojų interesų gynimo principai labiau būtų atspindėti įstatyme. Tačiau pateiktos pataisos rodo kitą vaizdelį.
Mes puikiai suprantame, kad yra trys vartotojų grupės. Pirma – vartotojai, kurie nori keisti šildymo būdą ir turi materialines galimybes. Antra grupė – tie, kurie nori keisti šildymo būdą, bet neturi galimybių, ir trečia grupė – tie, kuriems gerai taip kaip yra. Kyla klausimas, perskaičius Prezidento pataisas, siūlymus, kurią vartotojų grupę Prezidentas bando ginti? Aš susidariau nuomonę, kad pirmąją, tą mažesnę grupę, kuri nori ir turi galimybes.
Tokiu atveju beveik suprantama, kodėl yra trys kertiniai siūlymų momentai. Pirmas, kad vartotojas gali reikalauti privalomai įrengti šilumos apskaitos ir kiekio reguliavimo prietaisus bute. Suprantama, kas tą galės padaryti. Nors siūlomose pataisose nurodoma, kad įstatymo 15 straipsnyje yra nurodyta, kokia tvarka ir kaip tai bus padaryta, tačiau perskaitę 15 straipsnį mes matome, kad ten tokios tvarkos nenustatyta. Nesuprantama, kodėl siūloma tokia pataisa su tokia nuoroda. Ar manoma, kad mes Seime neskaitysime ir priimsime tai, kas siūloma Prezidento.
Galima pacituoti Lietuvos energijos konsultantų asociacijos išvadą dėl to siūlymo: “Jei ši norma įsigalėtų, būtų padaryta didelė revoliucinė pažanga Lietuvoje naudojamose šildymo technologijose”. Iš tikrųjų reikėtų tik pritarti tokiai nuomonei. Bet toks siūlymas reikalauja didžiulių investicijų ir tai galima įvardyti kaip vieno buto prievolę kitiems butams, nes tokias investicijas turės daryti ir kiti butai, kitų butų savininkai, taip reikėtų pasakyti. Todėl manyčiau, kad mes šiame įstatyme įteisintume ultimatyvių reikalavimų teisę vieno buto savininkų. Manyčiau, kad tam pritarti neturėtume.
Antras momentas – vartotojo teisė visais atvejais vienašališkai nutraukti šilumos pirkimo ir pardavimo sutartį. Jau minėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, kad pataisos prieštarauja Civiliniam kodeksui. Tai yra viena iš siūlomų pataisų, prieštaraujančių Civiliniam kodeksui. Mes puikiai žinome, kad pagal Civilinio kodekso 639.1 dalį yra nuostata, kad tokią teisę buto savininkas galės įgyvendinti tik tada, kai visiškai atsiskaitys su tiekėjais už sunaudotą šilumos energiją ir jeigu jo noras nepakenks arba nesudarys papildomų išlaidų kitų butų savininkams.
Trečias momentas. Šilumos tiekėją savivaldybė gali įpareigoti rekonstruoti šildymo ir karšto vandens sistemas. Mes puikiai žinome, kieno nuosavybė yra šildymo sistemos ir karšto vandens tiekimo sistemos. Tai yra butų savininkų nuosavybė. Jeigu nuosavybę, daiktą rekonstruos prieš savininko valią, tai kas tada padengs išlaidas? Prieš valią rekonstruojamo daikto išlaidų dengimas Civiliniame kodekse lyg ir neapibrėžtas, tai yra nepasakyta, kad tą turėtų padaryti vartotojas, savininkas. Štai tie trys momentai aiškiai parodo, kad mes tokiems siūlymams pritarti negalime. Todėl aš kviečiu visus kolegas nepritarti siūlomoms pataisoms, kurias teikia Prezidentas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Karosą. Ruošiasi A.Matulevičius.
J.KAROSAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš iškart noriu pasakyti, kad kalbėsiu kaip Seimo narys, kuris atstovauja Druskininkų ir Lazdijų apygardoms, arba šiuo atveju savivaldybėms ir jų pozicijoms.
Kur aš matau problemą? Problema čia akivaizdi. Ji kartkartėmis mūsų Seime iškyla. Visiškai suprantamas ir demokratinėje valstybėje pripažįstamas laisvo apsisprendimo principas, arba vadinamasis liberalumo principas, kuriuo čia yra operuojama, kad yra žmogaus teisės ir realios galimybės šiuos dalykus realizuoti, įgyvendinti. Aš nuo pat mūsų valstybės atkūrimo pradžios matau šių dviejų dalykų dažną nesuderinamumą. Šiandien niekas iš demokratiškai mąstančių žmonių negali ginčytis, kad laisvas pasirinkimas yra prigimtinė žmogaus teisė, bet taip pat sunku nuginčyti arba neįmanoma nuginčyti, kad šis laisvas pasirinkimas realizuojamas konkrečiomis ūkinėmis, finansinėmis arba kitokiomis sąlygomis. Štai kur yra problema. Mes, kalbėdami apie šilumos ūkio reikalus, dabar ir matome tą susikirtimą.
Aš manau, jeigu būtų realizuotas tas laisvo pasirinkimo principas taip, kaip siūloma Prezidento dekrete, arba taip, kaip siūlo kai kurie kolegos, tai žmonėms būtų padaryta milžiniška žala. Būtent dėl to savivaldybių reakcija į šios problemos sprendimą, kuris siūlomas Prezidento dekrete, yra visuotinai negatyvi. Lygiai tokia pati reakcija yra ir kitų, kurie susiję su realios padėties vertinimu. Todėl įstatymas, įvertindamas tą realybę, kuri, deja, ne dėl mūsų susidarė, ne dėl mūsų Seimo kaltės, tiesiog taip susidarė, tokią mes ją turime, ir siūlo kompromisinį variantą, t.y. kad per tam tikrą laikotarpį (iki dvejų metų) savivaldybės taryba (pabrėžiu, taryba) priimtų pozityvų sprendimą dėl tų žmonių, kurie pasirenka vienokį ar kitokį variantą. Pagal savivaldybės finansines, ūkines galimybes tas klausimas bus išspręstas per dvejus metus. Gal per pusę metų, gal per tris mėnesius, bet jis nepadarys tokios žalos, anarchiškos žalos, kurią padarytų gryno principo taikymas neatsižvelgiant į realias galimybes. Todėl manau, kad, gerbdami žmones, suprasdami iš tiesų jų tokį truputį nepatogumą, supraskime ir kitų nepatogumą. Aš, kaip socialdemokratiškai galvojantis žmogus, niekaip nesutiksiu, kad vieno žmogaus interesai dominuotų kitų žmonių atžvilgiu, kolektyvo interesų atžvilgiu. Suderinamumas turi būti, todėl tas variantas priimtame įstatyme yra realizuotas. Taigi aš siūlau palaikyti šį sprendimą, t.y. mūsų priimtą įstatymą, ir atmesti Prezidento veto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės A.Matulevičius. Ruošiasi R.Šukys.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad šis įstatymas ir tuomet, kai jį svarstėme, ir dabar, po svarstymo, Prezidento veto arba jo pataisų pateikimo metu, iš tikrųjų nėra vienareikšmis dalykas. Jame susipynė ekonominiai santykiai, techniniai dalykai ir netgi žmonių psichologiniai momentai. Bet mes pamirštame vieną labai svarbią aplinkybę, kuri neatspindėta nei baziniame įstatyme, nei (aš tikrai teisybės dėlei turiu pasakyti) Prezidento pataisose, kad iš tikrųjų jau šiandien didelė dalis vadinamojo šilumos ūkio, tų visų tinklų ir visų kitų prietaisų, iš dalies ir tų, kurie gamina šilumą, jau yra atiduota į kitų žmonių rankas, kurie vadinasi prancūzais, bet, deja, prancūziškai kalba prasčiau negu lietuviškai. Kažkodėl jie juos paėmė nuomoti 15 metų ir niekas negalvoja, kas bus po tų 15 metų. Tas įvyko ir Vilniuje. Demagogiškai kai kas bandė įrodinėti, ypač norintys amžinai būti merais jauni vyrai, kad Vilniuje papigo šiluma. Deja, aš mokėjau brangiau šiais metais, šią žiemą, ir daug mano kolegų bei pažįstamų mokėjo brangiau, bet niekas nepagalvojo, kodėl tie žmonės čia atėjo ir paėmė tą bizniuką, o mes, šį įstatymą priimdami, tai visiškai pamiršome, nes šitie ponai atėjo daryti sau biznį, atėjo daryti pelną, ir nemažą pelną. Vadinasi, apsimoka šis biznis Lietuvoje. Jie daro viską, kad toks įstatymas, koks jis yra dabar, ir liktų.
Dabar kai kas sako, iš tikrųjų žmonės atsijungs masiškai nuo centralizuoto šildymo ir Lietuvoje bus tragedija. Tikrai nebus to masiško atsijungimo visų pirma dėl to, kad daugiabučių namų gyventojai (jeigu Seimo nariai daugiau išeitų iš šio Seimo ir pasidairytų, kas ten gyvena ir kaip gyvena, jie tai suprastų) neturi pinigų nei tiems namams šildyti, vadinamajai renovacijai, nei modernioms sistemoms įsirengti ir panašiai. Daugiausia tie, kurie turingi, gyvena arba kotedžuose, arba atskiruose namuose ir jau turi autonominius šildymus. Taigi tie žmonės nepuls atsijungti, nes norint atsijungti reikia pinigų. Man šiame įstatyme labiausiai kliūva, kad nėra sutvarkyta tai, kad tas centralizuotas šildymas būtų pigiausias, nes teoriškai kalbama, kad taip įmanoma. Šis įstatymas neskatina to daryti. Vyksta tik dvi elementarios kovos: arba leidžiam, arba neleidžiam atsijungti, nežiūrima plačiau ir giliau į šiuos reikalus. Tai galų gale kodėl tiems ponams, kurie nori tarpti mūsų žmonių sąskaita, nebuvo pritaikytas tam tikras saugiklis ir tam tikri įpareigojimai, kad, ponai, jūs privalote sutvarkyti sistemas.
Ką aš matau Prezidento pateiktose pataisose? Aš jau sakiau, kad ne visos jos yra geros. Jos yra neišsamios, o ne ne visos. Aš matau tą dalinį mechanizmą, kad kai tie ponai, nauji savininkai arba nuomotojai, matys, kad gali iš jų pabėgti klientas, stengsis tuos dalykus daryti, nes yra karti “Lietuvos telekomo” patirtis. Jie masiškai neteko klientų, tai šiandien mes matome, todėl jų praeitų metų pelnas masiškai sumažėjo, net vyksta vadovybės keitimas, jie daro tam tikras išvada. Žinoma, jeigu būtų atėjusi rimta ir solidi kompanija, kad ir į Vilnių, tikrai prancūziška kompanija, tada jie kitaip ir elgtųsi. Beje, būtų prašę, kad šiame įstatyme tai būtų padaryta kitaip. Todėl aš prašyčiau, nes įstatymas apima labai didelius žmonių sluoksnius, iš esmės pačių neturtingiausių žmonių sluoksnius, iš tikrųjų įsiklausyti į pateiktas pataisas ir labai rimtai dar pasvarstyti, o gal ir ne šiandien vis dėlto balsuoti už Prezidento pateiktus pasiūlymus. Nebijokite, nesužlugdysime centralizuoto ūkio, tik priversime tuos vaikinukus pasidalyti pelną, kurį jie jau šiandien turi ir skaičiuoja. Pasidomėkite, kas Vilniuje šiandien valdo šilumos ūkį. Jį valdo vyrai, toli gražu nieko bendra neturintys su šilumos ūkiu, absoliučiai nieko bendra neturintys su užsieniečiais. Aš matau, kad kai kuriems kolegoms nepatinka, bet aš turiu tą teisę, kantriai klausiau jūsų, dabar kantriai klausykite manęs. Siūlau šiandien rimtai priimti šiuos dalykus ir nedaryti mūsų žmonėms bloga. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau išsakyti Liberalų frakcijos poziciją šiuo klausimu. Liberalų frakcijos pozicija yra tokia: bet kokiu atveju, ar įstatymas būtų priimtas be pataisų, koks dabar yra, ar būtų nepriimtas ir laikytinas nepriimtu, bet kokiu atveju esamam įstatymui taisyti ar netaisyti, matyt, alternatyvų nėra. Seimas turės grįžti prie šio įstatymo ir jį tobulinti. Liberalų frakcija mano, kad priimtas įstatymas yra ne iki galo suderinantis vartotojų ir šilumos tiekėjų interesus, ir buvo nukrypta tam tikra prasme į tiekėjų interesų gynimą. Šiandien svarstant Prezidento dekretą norėčiau pasakyti daugiau savo poziciją, kartu ir frakcijos, kad Liberalų frakcija tokioms pataisoms, kokios jos yra pateiktos, negali pritarti. Štai kokie būtų motyvai.
Loginę klausimo pusę, gyvenimišką pusę kolegos iki manęs išdėstė. Norėčiau pasakyti tik vieną teisinį principą ir apskritai pasakyti apie vartotojų teisių tam tikrus principus, kuriuos aš studentams išaiškinu per 32 akademines valandas, o kolegas pabandysiu įtikinti gal per 5 minutes.
Principas yra toks, kad vartotojo teisės – tai nėra individuali prigimtinė teisė. Vartotojų teisės ginamos apginant individualų vartotoją (vieną asmenį), siekiant apginti vartotojų visumą. Šis tikslas yra laikytinas viešu interesu. Tiktai šio viešo intereso pagrindu valstybė įsikiša į civilinius santykius ir administracinio metodo, leidimo ir draudimo metodo pagrindu reguliuoja laisvas šalis, kurios yra laisvos tik iš pažiūros. Sutarčių laisvės principas, tas dispozityvumo principas ir jo absoliutizmas, yra archaizmas šiandien, prieš šimtą metų buvo absoliuti sutarties šalių laisvė. Šiuose šilumos tiekimo santykiuose, reguliuojant ir ginant vartotojų interesus, turi būti rastas balansas tarp didžiausios dalies vartotojų ir tiekėjo. Jeigu norime apginti vieną individualų, du individualius vartotojus, kartu pažeisdami didžiosios dalies vartotojų interesus, jų interesų sąskaita, tai nėra vartotojų teisių gynimas, kolegos. Tai yra esminė metodologinė klaida. Visa Europa, visas pasaulis, reguliuodami šiuos klausimus, eina kitu keliu. Ir valstybė vis didesniu mastu įsikiša į šiuos santykius, siekdama apginti vartotojų visumą kaip visuomenės silpnesniąją dalį, kuri yra iš tikrųjų silpnesnė lyginant su tiekėju.
Todėl pataisos, kurios yra pateiktos, nepriimtinos. Kodėl reikėtų apsispręsti dėl to, kad įstatymas, matyt, turėtų būti priimtas be pataisų? Turbūt todėl, kad aš netikiu, kolegos, mūsų galimybėmis dar šioje kadencijoje parengti ir priimti naują įstatymą. Per daug interesų čia susikerta, per sunkiai mums sekėsi juos suderinti. Bus blogiau, jeigu šie santykiai… Vartotojai šiuo įstatymu iš esmės apginami, yra subalansuojami tie santykiai, yra nustatomos pareigos ir tiekėjui, ir vartotojui. Negalima leisti chaosui toliau tvyroti ir bylinėtis teismuose nesant jokių įstatymų.
Dėl prieštaravimo Civiliniam kodeksui. Irgi nėra visiško pagrindo teigti, kad įstatymas negali galioti toks, koks yra. Civilinis kodeksas iš dalies nustato, kad specialiu įstatymu galima reglamentuoti šilumos tiekimo santykius – tam tikra dalimi, ne visai. Gerai ar blogai tai padaryta, tas ginčas, kai Vyriausybėje buvo svarstomas Civilinis kodeksas, jau buvo. Energetikai sakė, kad problema yra kur kas rimtesnė negu teorinė civilinė problema. Galbūt praktinė situacija iš tikrųjų buvo nepakankamai vertinama ir nebuvo padaryta visiškos išlygos, kad kiti įstatymai gali reglamentuoti kitaip. Tačiau yra taip, kaip yra.
Kartu Civiliniame kodekse yra straipsnis, kuris nustato, kad jeigu yra prieštaravimas tarp Civilinio kodekso ir šio įstatymo normų, taikomas Civilinis kodeksas. Taigi teismuose ginant vartotojams savo teises pagal Civilinį kodeksą, jokių kliūčių arba jokių problemų iš esmės nekils. Bet tai nereiškia, kad įstatymas, kuris yra priimtas, geras. Todėl siūlau balsuoti už tai, kad įstatymas būtų priimtas be Prezidento pataisų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijos tuo baigėsi. Dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių kalbėti? A.Indriūnas. Nuomonė už. Prašom.
A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu kolegos R.Šukio nuomonei, kad mes dabar negalime įstatymo taisyti. Pagalvokite, kas būtų, jeigu mes priimtume Prezidento siūlomą pataisą. Įsivaizduokite devynių aukštų namą, trijų kambarių butą. Yra keturi stovai, kurie eina per visus devynis aukštus. Jeigu įtaisytume skaitiklius, tai arba reikėtų įtaisyti kiekviename bute po 4 šilumos skaitiklius, arba daryti po 9 stovus vietoj kiekvieno. Tai toks techninis sprendimas. Tai turi atlikti šilumos tiekėjas. Vadinasi, ekonomiškai būtų sunaikinti visi šilumos tiekėjai. Tai būtų didesnė griūtis negu kolūkių griuvimas. Taigi jokiu būdu negalima pritarti Prezidento veto. Aš už komitetų nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. H.Žukauskas. Nuomonė prieš.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Noriu pasakyti, po tų diskusijų, kurios buvo čia, Seime, priimant įstatymą, iki šio laiko daugelis Seimo narių taip ir nesuprato, kad painioja teisę ir ekonomiką. Ponas Karbauskis netgi Civilinį kodeksą pradėjo savaip cituoti, surasdamas tris vartotojų grupes. Man atrodo, Civiliniame kodekse yra parašyta viena vartotojų grupė. Taigi nereikia perrašinėti Civilinio kodekso. Prezidentas Seimui suteikė dar vieną galimybę sustoti, pamąstyti, pagalvoti ir balsuoti už rinkėją, už tą vartotoją. Žmogus, kad ir koks jis būtų vartotojas, ar pirmos, ar antros, ar trečios kategorijos, turi teisę pasirinkti. Negalima tos teisės ignoruoti, jos uzurpuoti. Kad ir koks bus priimtas įstatymas, jis tikrai bus blogas ir prie jo bus grįžtama. Dabar daugiau lemia principai, bet ne loginis mąstymas.
Aš siūlau palaikyti Prezidento pataisas, balsuoti už tai, kad Prezidento pataisos būtų priimtos. Ir tokiu atveju jūs, gerbiamieji Seimo nariai, dar turėsite vieną galimybę reabilituotis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar mes grįžtame prie aukščiau užsirašiusiųjų eilės. Kalbės G.Dalinkevičius. Nuomonė už. Prašom. Paspauskite mygtuką.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad gerbiamojo Prezidento parašyti samprotavimai apie vartotojų teisių problemą, kuri tarsi neišspręsta šiame įstatymo projekte, yra verta dėmesio. Bet šiandien turime pasakyti vieną dalyką, kad apie vartotojų teisių įgyvendinimą, vien tik žvelgdami į individo teisę, neturėtume ir kalbėti. Nes šis ūkis, ši bendrija, kuri gyvena naudodamasi bendrai savo veikla ir turtu, yra ypatinga tuo, kad kiekvienas individas sąlyginai koreliuoja savo galimybes su kitu individu. Taigi šiuo aspektu žvelgiant, man regis, šiame įstatyme kaip tik yra tam tikrų galimybių apginti savo vartotojų teises per tam tikrą laiką, kuris ir nurodytas įstatyme. Taigi mes neturėtume teisės teigti tiesmukai, kad vartotojo teisės čia neapgintos, o tiesiog turėtume sakyti kitą dalyką – kad šiandien žmogus, pasirinkdamas gyvenamąją vietą ir būsto šildymą, turi aiškiai gerai suprasti, kada jis tai daro individualiai ir kada daro kartu, bendruomenėje. Bendruomenė taip pat negali būti skriaudžiama individo noro įteisinti tik savo teisę. Aš kviečiu balsuoti būtent už šį įstatymo faktą.
PIRMININKAS. A.Matulevičius – nuomonė prieš.
A.MATULEVIČIUS. Aš pasistengsiu kalbėti lakoniškai. Jeigu tie, kurie norite mokėti už šilumą brangiau, pasakysite savo rinkėjams, kad jūs buvote už tai, jog jie už šilumą mokėtų brangiau, balsuokime už tą įstatymą, kuris yra priimtas, ir jūs labai gerai pasitarnausite Lietuvai. Gąsdinti žmonių, kad jie masiškai atsijungs nuo centralizuoto šilumos sistemos, tikrai nereikia, nes žmonės turi turėti galimybę, bet jie tikrai nepasinaudos, nes neturi tam lėšų. Kiekvienas pagalvokite, kam mes atstovaujame ir kur daugiau rinkėjų gyvena – ar gražiuose dideliuose namuose, kurie jau šildomi autonomiškai, ar daugiabučiuose namuose. Šitas įstatymas, kol kas, deja, atstovauja tik šilumos tiekėjams, kurie, aš sakiau, toli gražu ne Lietuvos. Jie išsinuomojo tik Lietuvos turtą ir kelia kainas. Vilniuje kainos išaugo ir augs dar daugiau. Jeigu tuo netikite, vadinasi, Seimo nariai, gyvenate labai gerai ir negyvenate daugiabučiuose namuose. O aš gyvenu ir žinau šią situaciją, todėl siūlau nebalsuoti, kad būtų manoma, jog įstatymas, kuris buvo priimtas Seimo, galioja be pataisų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Burbienė. Nuomonė už.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti mūsų jau vieną kartą priimtam įstatymui ir nepritarti Prezidento veto. Dėl vartotojų teisių čia buvo kalbėta. Aš tik viena noriu pasakyti – kad tie, kurie sako, jog šiluma tokia pat energijos nešėja kaip elektra ar vanduo, mažų mažiausiai neteisūs, nes šilumos neįkiši į jokius vamzdžius. Ji, deja, eina ten, kur šalčiau.
Antras dalykas, tokiu būdu, kaip siūloma Prezidento dekrete, jokios renovacijos nepadarysi, nes jei kam nors montuosi skaitiklius, tai nebus pinigų renovacijai. Ir apskritai, kas gali paneigti, kad toks didelis noras nemokamai sumontuoti daugumai gyventojų skaitiklius nesudarys kam nors galimybės labai smarkiai pasipelnyti iš šitų skaitiklių?
Trečias dalykas, jeigu nebūtų iš viso tokio įstatymo, tai ir toliau situacija būtų kaip drumzlinam vandeny, tai yra nė vienas žmogus nežinotų, ką jis gali daryti, būtų varinėjamas įvairiausių biurokratų ir neturėtų net į ką kreiptis. Todėl aš siūlau priimti dar kartą mūsų priimtą įstatymą.
PIRMININKAS. P.Vilkas. Nuomonė prieš.
P.VILKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ar šis įstatymas išsprendžia keliolika metų užsitęsusius vartotojų ir šilumos tiekėjų tarpusavio santykius? Ar juo ginami vartotojų interesai? Ar įstatymu skatinamas šilumos ūkio pertvarkymas? Ar numatytas pertvarkymo teisinis statusas užtikrins vartotojams pigias ir kokybiškas paslaugas? Ar tiekėjas priverstas stengtis dirbti vartotojui, kad jis neieškotų kitų šildymo būdų?
Tenka nuogąstauti, kad įstatyme šios problemos sprendžiamos iš dalies arba iš viso nesprendžiamos. Atrodo, yra nuostata, kad daugiabučio namo gyventojas turi galimybę atsijungti nuo centrinio šildymo, bet tai daugiau teorinė galimybė negu praktinė, nes gyventojas turės laukti 2 metus, kol gaus leidimą, privalės atlyginti gretimų butų gyventojų tariamus šilumos nuostolius, po dvejų metų kompensuoti šildymo nuostolius gamintojui. Esant tokioms sąlygoms atsijungimo procedūra iš esmės neįmanoma.
Kita vertus, kodėl vartotojas privalo kompensuoti gamintojo nuostolius? Mano manymu, tai yra gamintojo problema. Tegu tiekėjas tvarkosi taip, kad gyventojai nenorėtų atsisakyti jo paslaugų.
Įstatymas neužtikrina ir neskatina konkurencijos šilumos ūkyje. Privalo būti sukurtos rinkos sąlygos. Tada centralizuoto šildymo tiekėjai privalėtų rūpintis vartotojais, pasiūlydami jiems geresnes paslaugas.
Apibendrinu. Didžiausias šio įstatymo trūkumas – kad jis negina gyventojų interesų. Todėl Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu nurodo, kad įstatymo turinys neatitinka įstatymo paskirties ir tikslų ir pateikia pasiūlymus, nurodydama konkrečius būdus, kaip skatinti šilumos ūkio pertvarką renovuojant daugiabučių namų šildymo sistemas, įrengiant kiekvienam vartotojui šilumos apskaitos prietaisus, šilumos kiekio reguliavimo prietaisus, panaikinant savivaldybių teisę neleisti nutraukti šilumos tiekimo sutarčių, numatant šių įstatymų teisinį įgyvendinimo mechanizmą, priimant, o tai svarbiausia, Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimo įstatymą. Todėl aš siūlau nepriimti įstatymo ir balsuoti prieš įstatymą be pataisų, t.y. palaikyti Prezidento pataisas. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Veselka. Kai suteikiame žodį, jo nėra. Ir vėl piktinsis. G.Steponavičius – nuomonė už.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties šis įstatymas nusipelno likimo būti peržiūrėtas iš esmės. Jeigu pažvelgtume į daugelį įstatymo nuostatų, jos primena senų gerų laikų taisyklių rinkinį, kuriame iki smulkmenų norima sudėti dalykus, kurie gyvenime susidėsto kitaip. Šia prasme tikrai įstatymas nėra naujoviškas.
Galėčiau pasakyti, kad Liberalų frakcijos nuostata yra ta, kad šis įstatymas tikrai neatspindi šiandieninės situacijos ir Lietuvos žmonių lūkesčių. Kita vertus, žvelgdami į tai, kaip ir kuriuo keliu mes galėtume judėti į priekį, suprasdami, kad šilumos ūkio teisinė bazė turėtų būti aiškiai apibrėžta, joje turėtų būti ginami vartotojų interesai, taip pat iš esmės atspindimos šilumos ūkio situacijos perspektyvos, mes manome, kad geriausias būdas – ne atsisakyti šio kad ir ydingo įstatymo varianto ir remtis ne ankstesne šilumos ūkį reglamentuojančia įstatymine baze, bet vis dėlto kalbėti apie tai, kad šis įstatymas šiandien gali būti priimtas be pataisų, kurios iš esmės veikiau mėgina apeliuoti į vartotojų interesus, bet jų interesų vis dėlto neišspręstų, o iš karto po to, jeigu Prezidento veto nebūtų pritarta ir atitinkamai liktų tokios redakcijos naujas įstatymas, būtų sudaryta visas Seimo frakcijas vienijanti darbo grupė, kuri galėtų neatidėliodama priimti esmines pataisas, būtent pataisas, susijusias su vartotojų interesų didesniu užtikrinimu. Paradoksalu – balsuojame dėl įstatymo, kuris netenkina interesų, bet yra greičiausias ir efektyviausias būdas pasiekti vartotojų teisių užtikrinimą. Be to, noriu pridurti, kad Liberalų frakcija, suprasdama šią situaciją nevienareikšmiškai (…). Todėl Liberalų frakcija balsuos laisvai. Jungtinė ir liberalų frakcija.
PIRMININKAS. V.Nekrašas. Prašom.
V.NEKRAŠAS. Ačiū, Pirmininke. Aš buvau užsiregistravęs pasisakyti už, bet kadangi jūs pakeitėte registracijos tvarką, aš buvau priverstas užsiregistruoti kalbėti prieš. Kadangi man apskritai atrodo, kad įstatymas nėra geras ir ar vėliau, ar anksčiau bus pertvarkomas, aš su tuo sutinku, tačiau pritardamas Prezidento veto siūlau palaikyti ir padėti į stalčių geresniems laikams. Ačiū.
PIRMININKAS. Išgirdome visas nuomones. Prašau paklausyti, dėl ko dabar balsuosime. Balsuosime, ar grąžintą įstatymą priimti visą, be pakeitimų. Reikia daugiau kaip pusės už įstatymą balsuojančių Seimo narių daugumos. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų? Balsavimo metu prašom netriukšmauti.
Už – 88, prieš – 14, susilaikė 4. Įstatymas priimtas be pataisų.
Skelbiu pertrauką iki 12 valandų 20 minučių.
Pertrauka
Įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės herbo“ 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2250(2*) (priėmimas)
PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Kolegos Seimo nariai, tęsiame posėdį. Dabar pradėsime įstatymo “Dėl Lietuvos valstybės herbo” 2, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo priėmimą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu pranešėjas – G.Steponavičius. Kviečiame į tribūną. Prašome, pranešėjau.
G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, trys tarpusavyje susiję įstatymai priėmimo stadijoje. Jie teikiami Vyriausybės priimti tam, kad iš esmės būtų suderintos atitinkamos Lietuvos valstybės herbo, Savivaldybių atributikos įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo nuostatos su anksčiau priimtais įstatymais. Tai yra techninio ir suderinamojo pobūdžio pakeitimai. Kalbant apie pirmąjį Lietuvos valstybės herbo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, yra viena Teisės departamento pastaba. Tai yra daugiau juridinės technikos reikalavimus atspindintis siūlymas. Aš manau, kad tai yra techninis dalykas ir siūlau jam pritarti.
Taip pat užbėgdamas už akių dėl antrojo 6b įstatymo, manau, kad taip pat galima pritarti Teisės departamento pastabai dėl atitinkamų žodžių, kaip perteklinių, išbraukimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo atveju mes galėtume priimti iš karto du įstatymus, nes po to eis dar Vietos savivaldos įstatymas.
G.STEPONAVIČIUS. Tai aš visus tris pateikiau. Dėl trečiojo pastabų nėra gauta.
PIRMININKAS. Nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pradėti priėmimą pastraipsniui? Galime. Ačiū. Pradedame. Taigi dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos valstybės herbo” 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo dėl 1 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Dėl šio įstatymo 2 straipsnio taip pat norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkui. Priimta.
Dabar, kolegos, dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Prašom. Norinčių kalbėti nematau. Tuomet, kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl įstatymo “Dėl Lietuvos valstybės herbo” 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo priėmimo.
Gerbiamieji kolegos, 28 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 1 susilaikius, įstatymas “Dėl Lietuvos valstybės herbo” 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo priimtas.
Savivaldybių atributikos įstatymo 2, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2251(2*) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, pradedame Savivaldybių atributikos įstatymo 2, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimą. 1 straipsnis. Kolegos, ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Gal galime priimti bendru sutarimu? Su Teisės ir teisėtvarkos komiteto išsakyta pastaba, kurią pranešėjas pateikė. Ačiū. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Bendru sutarimu priimtas. 3 straipsnis, kolegos. Bendru sutarimu priimtas. 4 straipsnis bendru sutarimu priimtas.
Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui priėmėme Lietuvos Respublikos savivaldybių atributikos įstatymo 2, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Dabar prašom dėl viso įstatymo. Kas norėtų kalbėti? Norinčių kalbėti nematau. Gerai, kolegos, registruojamės. Pradėsime balsavimą dėl šio įstatymo priėmimo. Prašom. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, 34 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir nė vienam nesusilaikius, įstatymas priimtas.
Vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2252* (priėmimas)
Dabar, kolegos, pradėsime Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimą. Šis įstatymas susideda iš vieno straipsnio. Pranešėjas jį pateikė. Kas norėtų kalbėti dėl šio straipsnio? Norinčių kalbėti nematau. Straipsnis priimtas. Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Taigi, kolegos, registruojamės ir pradėsime Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimą. Prašom. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, 39 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir nė vienam nesusilaikius, įstatymas priimtas. Dėkojame.
Seimo nutarimo „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2119(2*) (priėmimas)
Dabar kviesčiau septintuoju darbotvarkės klausimu Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių. Pradėsime Seimo nutarimo “Dėl vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo” projekto priėmimą. Prašome pranešėją.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, daugiau pastabų, pataisų nėra. Komitetas pritarė šiam nutarimo projektui bendru sutarimu. Siūlau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pradėsime Seimo nutarimo priėmimą pastraipsniui, nes, kaip matėte, pataisų, papildymų nėra. Taigi kas norėtų kalbėti dėl Seimo nutarimo 1 straipsnio? Norinčių kalbėti nematau. Prašom. Gerbiamoji G.Purvaneckienė. Dėl viso, taip? Gerai. Kas norėtų kalbėti dėl 2 straipsnio? Taip pat nematau. Taigi dabar dėl viso Seimo nutarimo. Prašom. Motyvai už, motyvai prieš. Motyvai už. Gerbiamoji G.Purvaneckienė.
G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikiuosi, kad mes priimsime šį nutarimą, ir noriu pasakyti, kad, žinoma, tai iš karto nepadarys perversmo vaiko gerovės politikoje, tačiau aš tikiuosi, kad ši koncepcija leis mums išvengti neapgalvotų klaidų, neapgalvotų sprendimų. Tikiuosi, kad Vyriausybei parengus strategiją ir ją įgyvendinant vaiko padėtis mūsų visuomenėje gerės. Kartu noriu padėkoti visiems Seimo nariams, svarstymo stadijoje teikusiems siūlymus dėl pačios koncepcijos, taip pat darbo grupei, kuri dirbo, ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Šiam Seimo nutarimui norėtų pritarti A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Iš tikrųjų padarytas didžiulis darbas. Aš siūlyčiau jam pritarti. Galima labai daug ginčytis, bet yra tam tikra programa, ji yra aptarta, išdiskutuota. Žinoma, problemų šioje srityje tikrai yra labai daug, ir mes jas visas žinome, bet aš taupydamas laiką jų nevardysiu. Truputį apgailestauju, kad mes niekaip neįgalime savęs ir paprasčiausiai nepareikalaujame iš Vyriausybės priimant tokius konceptualius dalykus pateikti bent kokį strateginį planą išdėstant, o kiekgi tai pareikalaus lėšų norint įgyvendinti tuos dalykus? Taip yra daroma išsivysčiusiose šalyse, t.y. kai priimami konceptualūs dalykai, šalia to priimami ir strateginiai finansiniai planai. Iš tikrųjų būtų ne vien “pakabinti” ore kai kurie dalykai, kurie reikalauja lėšų. Šalia lėšų, žinoma, reikalauja ir bendros opinijos, ir atmosferos sukūrimo, todėl siūlau pritarti šiam dokumentui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nutarimą norėtų paremti Seimo narė I.Degutienė.
I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Iš tiesų aš irgi norėčiau pritarti tam, kad yra parengta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija. Tai yra nauja. To mes siekiame jau seniai. Aš manau, kad, kaip koncepcijos tikslas numatytas, pasieksime bendrą politinį sutarimą dėl vaiko gerovę lemiančių vertybių nuostatų ir vaiko gerovės įgyvendinimo gairių. Tos gairės, aišku, bus numatytos Vyriausybės programoje. Sutinku su kolega A.Matulevičiumi kalbėdama apie tai, kad, gaila, mes iš karto nenumatome ar neįpareigojame Vyriausybės, kad būtų numatytos ir tam tikros lėšos, kad tai neliktų vien tik koncepcija, kuri yra popieriuje, tačiau negali būti įgyvendinta. Kartu apgailestauju, kad mes iki šiol kalbame izoliuotai apie vaiką ir čia mes sprendžiame skurdo problemas per vaiką, bet nėra bendros valstybės šeimos politikos. Visus politikus kviesčiau ateityje daugiau dėmesio skirti bendrai integruotai šeimos politikai. O šiuo atveju pritariu Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo nutarimą norėtų paremti Seimo narys V.Velikonis. Prašom.
V.VELIKONIS. Ačiū. 1997 m. mūsų Seimas priėmė Gyvūnų globos, laikymo įstatymą. Ruošiamasi ratifikuoti keturias tarptautines gyvūnų gerovės konvencijas, todėl, suprantama, jau seniai laikas kalbėti apie vaikų gerovę. Visoje Lietuvoje iš spalvotų stendų šaukte šaukia raginimas: “Laukitės smurtavę prieš vaikus”. Taigi dar kartą sakau, kad laikas priimti, tikriausiai ir priimsime, vaiko gerovės valstybės politikos dokumentą, kuris užtikrins vaiko teisę į apsaugą, net nuo tėvų, į aprūpinimą, į dalyvavimą. Čia buvo išsakytos didžiulės vaiko gerovės problemos, bet jas privalome spręsti, nes yra vaikas, yra Lietuva. Prašau patvirtinti teikiamą koncepciją, nes vaikai turi teisę būti laimingi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, keturi Seimo nariai pritarė Seimo nutarimui, pristatytam Seimo nario G.Dalinkevičiaus. Norinčių kalbėti prieš nebuvo. Taigi, kolegos, pradėsime priėmimą. Prašome. Kas manote, kad reikia priimti Seimo nutarimą, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Priėmimas pradėtas.
Už – 49, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas “Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo” priimtas.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2551* (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)
Imamės darbotvarkės 8 klausimo – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Teikėjas – G.Kniukšta. Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto narys M.Pronckus. Svarstymas ir priėmimas. Prašome.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas jokių pastabų neturi. Iš kitų Seimo narių pastabų negauta. Todėl siūlau įstatymą svarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti diskusijose nematau. Šiam įstatymui yra taikoma ypatingos skubos tvarka. Pradėsime šio įstatymo priėmimą. Įstatymą sudaro vienas straipsnis. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl šio įstatymo 1 straipsnio? Norinčių kalbėti nematau. Taigi galime pritarti jam bendru sutarimu.
Dabar, kolegos, dėl viso įstatymo. Prašome, keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Tuomet registruojamės ir pradėsime Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimą. Prašome, kolegos.
Už – 37, prieš nėra, susilaikė 10. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1740(4*) ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 9 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Pavilionis. Prašome. Priėmimas.
Kadangi įstatymo 30 straipsnių buvo priimta, dabar pradedame nuo 31 straipsnio. Prašome, pranešėjau. Aš turiu Sekretoriato duomenis, kad priimta 30 straipsnių. Prašome pranešėją. 31 straipsnis – “Teisė mokyti tikybos”.
R.PAVILIONIS. Dėl šio straipsnio jau buvo apsispręsta. Naujų siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Naujų siūlymų šiam straipsniui nėra. Gerbiamieji kolegos, ar 31 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Galime? Galime. Ačiū. 31 straipsnis priimtas.
32 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Pasiūlymų, papildymų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 32 straipsnį? Priimtas.
33 straipsnis. Kolegos, taip pat pasiūlymų ir papildymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
34 straipsnis. Taip pat pasiūlymų, papildymų nėra. Gal galėtume priimti, kolegos? Priimta.
35 straipsnis. Taip pat nėra jokių pasiūlymų, papildymų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta, kolegos. Yra prieš? Yra prieš. Dėl 35 straipsnio motyvai prieš. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, 34 ir 35 straipsniai yra susiję su iš tiesų labai svarbia švietimo srityje situacija, t.y. jo prieinamumu specialiųjų poreikių asmenims bei riboto mobilumo asmenims. Dėl 34 straipsnio aš norėčiau pasakyti savo… galbūt ne tiek prieštaravimą tai redakcijai. Mano supratimu, yra nepakankamos garantijos tiems vaikams, nes iki šiol nėra aiškiai apibrėžtas finansavimo principas kalbant apie specialiųjų poreikių vaikus. Turiu galvoje tai, kad specialiųjų poreikių vaikams reikia gerokai didesnio dėmesio, socialinių darbuotojų šalia paprastų pedagogų. Todėl, manau, specialaus krepšelio specialiųjų poreikių vaikams apskaičiavimas būtų gana prasmingas dalykas. Deja, šiame įstatyme to nėra, todėl aš balsuojant dėl šio straipsnio susilaikysiu.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti. Gerbiamasis, 34 straipsnį priėmėme. Jūs nespėjote.
G.STEPONAVIČIUS. Aš buvau paspaudęs, kai jūs klausėte. Jūs manęs nepastebėjote.
PIRMININKAS. Dėl 35 straipsnio aš jūsų nepastebėjau, kolega.
G.STEPONAVIČIUS. Bet aš buvau paspaudęs, kai buvo 34 straipsnis. Gal galima stabtelėti.
PIRMININKAS. Siūlote perbalsuoti ir dėl 34 straipsnio, taip?
G.STEPONAVIČIUS. Aš tiesiog norėčiau, kad būtų balsuojama dėl 34 straipsnio.
PIRMININKAS. Gerai, tvarka. Matote, pasiūlymo raštu nėra. Gerai, ačiū. Tada, kolegos, grįžtame prie 34 straipsnio, nes kolega G.Steponavičius jam prieštarauja, norėtų, kad būtų balsuojama. Jis išsakė motyvus prieš.
Dabar motyvai prieš – O.Babonienė.
O.BABONIENĖ. 34 straipsnyje yra parašyta, kur turi teisę mokytis specialiųjų poreikių vaikai, kokia forma jie finansuojami. Jiems sudarytos net ugdymo programos atitinkamose įstaigose. Visų moksleivių finansavimas yra apibrėžtas kitame straipsnyje, todėl, manau, čia jokių kliūčių nėra. Šį straipsnį tikrai galime priimti, juo labiau kad jokių pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Kadangi pasiūlymų nėra, dabar balsuosime dėl 34 straipsnio, ar priimame tokią redakciją, nes tam prieštarauja kai kurie Seimo nariai. Prašom. Balsavimas pradėtas. Kas už tai, kad būtų priimtas 34 straipsnis su pateikta redakcija, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, 31 balsavus už, 11 susilaikius, niekam nebalsavus prieš, 34 straipsnis priimtas.
35 straipsnis. Kolegos, prašom. Motyvai už, motyvai prieš. 35 straipsniui nėra motyvų? Kolegos, gal galima priimti 35 straipsnį bendru sutarimu? Galima. Ačiū. 35 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
36 straipsnis. Čia yra pataisų. Prašom, pranešėjau.
R.PAVILIONIS. Taip. Yra Seimo nario A.Monkevičiaus siūlymas 2 daliai: po žodžio “atvykti” siūloma įterpti žodžius “į bendrojo lavinimo mokyklą”. Komitetas šiam siūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų šią ministro ir Seimo nario A.Monkevičiaus pataisą? Ar sutariame, kad yra? Yra. Dėkoju, kolegos. Bendru sutarimu šiai pataisai pritarta.
Kolegos, ar galime priimti visą 36 straipsnį su Seimo nario A.Monkevičiaus pataisa? Bendru sutarimu. Ačiū. 36 straipsnis su pataisa Priimtas.
37 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Taigi pasiūlymų nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Ar J.Korenka norėtų motyvuoti? Tuomet bendru sutarimu priimame 37 straipsnį.
38 straipsnis. Pataisų nėra?
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galima. Priimta.
39 straipsnis. Taip pat pataisų nėra.
R.PAVILIONIS. Yra Teisės departamento pataisa, į kurią komitetas reagavo teigiamai, t.y. priima pastabą. Reikalaujama šio straipsnio 3 dalyje po žodžio “liudijančių” įterpti praleistą žodį “profesinio”. Tai yra redakcinio pobūdžio pataisa. Mes jai pritarėme.
PIRMININKAS. Pritarta. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu priimti 39 straipsnį su Teisės departamento pastaba? Priimta. Ačiū.
40 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar yra bendras sutarimas? Yra. Priimta.
41 straipsnis. Yra Seimo nario R.Pavilionio pataisa.
R.PAVILIONIS. Komitetas pritarė. Jau anksčiau buvo dėl to balsuota ir Seimas pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, čia formaliai žiūrint reikėtų 29 Seimo narių pritarimo. Man Sekretoriatas fiksuoja pataisas. (Balsas salėje) Aš atsiprašau kolegų iš salės, gerbdamas jūsų nuomonę siūlau, kad būtų 29 Seimo nariai. Yra? Yra. Bendru sutarimu. Taigi pataisai pritarta.
Ar dabar galime pritarti visam 41 straipsniui bendru sutarimu su ką tik pritarta pataisa? Galime. Ačiū. Pritarta, kolegos.
42 straipsnis. Prašom.
R.PAVILIONIS. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Tai yra pastaba dėl 1 dalies 1 punkto. Kitas siūlymas yra Seimo nario R.Pavilionio, dėl jo Seimas yra apsisprendęs.
PIRMININKAS. Seimo nario R.Pavilionio pataisai 42 straipsnio 1 dalies 5 punktui komitetas siūlo nepritarti. Jau apsispręsta. Gerai. Nepritarta. Ar galime priimti 42 straipsnį su Teisės departamento pastaba, bet be R.Pavilionio pataisos? Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Priimta.
R.PAVILIONIS. Dar, gerbiamasis pirmininke, 42 straipsnio 1 dalies 6 punkte Teisės departamentas siūlo vietoj žodžių, kurie yra ten tekste, įrašyti žodžius “vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais”. Tai redakcinė pastaba. Ji taip pat liečia 44 straipsnio 1 dalį, komitetas jai pritarė.
PIRMININKAS. Ar galime su šia pastaba sutikti? Ačiū, kolegos.
Dabar 43 straipsnis. Prašom.
R.PAVILIONIS. Yra ministro A.Monkevičiaus siūlymas išbraukti žodžius “valstybinė ir savivaldybės” ir atitinkamai šią 43 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip, kaip siūlo gerbiamasis Seimo narys. Komitetas pritarė iš dalies. Iš dalies reiškia, kad mes siūlome po žodžio “vadovaujasi” įterpti žodį “atitinkamai”.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, kurie pritartų šios pataisos svarstymui? Bendru sutarimu. Ačiū. Nėra bendro sutarimo. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys, kad Seimo nario A.Monkevičiaus pataisa būtų svarstoma? Prašom išreikšti savo valią balsavimu. Kas remiate, balsuote už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Taigi yra 35 Seimo nariai, remiantys šią pataisą. Kas galėtų ją pateikti?
R.PAVILIONIS. Aš jau bandžiau tą padaryti ir dar kartą galiu pakartoti. Ministro siūlymas yra pagrįstas, nes iš tikrųjų kalbame apie mokyklas, kurias laikome viešuoju juridiniu asmeniu. Taigi ji veikia kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi šiuo ir panašiu įstatymu ir biudžetinių arba viešųjų įstaigų įstatymais. Žodis “atitinkamai” čia reiškia, kad tokia mokykla gali vadovautis vienu iš tų dviejų įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar motyvai prieš šią pataisą. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Mane stebina ministro A.Monkevičiaus nuomonės kaitaliojimas šios konkrečios nuostatos atveju. Drįstu priminti, kad svarstymo stadijoje mano buvo įregistruota pataisa, susijusi su privačių nevalstybinių mokyklų juridinio statuso galimybėmis. Buvo pritarta po svarstymo ir pagrindiniame komitete, ir Seimas buvo pritaręs iš esmės bendru sutarimu, kad privačios mokyklos gali pačios laisvai pasirinkti teisinę veiklos formą.
Atkreipiu jūsų dėmesį, kad Lietuvoje veikia kelios mokyklos, kurios dirba pagal užsienio programas, tarkime, American english school arba prancūzų kalba dėstančios. Jos pageidautų būti įregistruotos, pavyzdžiui, kaip uždarosios akcinės bendrovės. Arba kita privati mokykla norėtų būti reglamentuojama ne pagal Biudžetinių arba viešųjų įstaigų įstatymą. Dabar tie pasiūlymai, kuriems jau buvo plačiai pritarta, yra kaitaliojami. Mane dar labiau stebina, kad šių kaitaliojimų autorius yra pats ministras, kuris buvo susipažinęs ir susitikęs su atitinkamų mokyklų atstovais, kai, regis, klausimo sprendimas buvo rastas. Mano supratimu, čia yra sukelta painiava. Buvo labai aiškiai atskirtas klausimas – valstybinės ir savivaldybių mokyklos. Taip, dėl to jų statuso, kad tai yra viešosios įstaigos, abejonių nekilo. Bet kai mes kalbame apie privatų ūkio subjektą, įskaitant ir teikiantį paslaugas švietimo srityje, šiomis pataisomis mes vėl jas įspraudžiame į labai siaurus rėmus. Drįstu priminti, kad pasaulyje švietimo įstaigos gali turėti labai skirtingas juridinės veiklos formas, įskaitant ir pelno siekimą. Aš siūlau, kolegos, šitos galimybės neatimti ir Lietuvoje.
PIRMININKAS. Aš norėčiau, kad mes sutilptume į dvi minutes. Taigi dabar motyvai už A.Monkevičiaus pataisą. Prašome P.Papovą. Dvi minutės.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš palaikau ministro pasiūlymą dėl Civilinio kodekso nuostatos. Civiliniame kodekse aiškiai pasakyta: yra viešieji juridiniai asmenys ir privatūs. Tačiau tie asmenys, kurie teikia paslaugas gyventojams, negali siekti naudos sau. O viešojo juridinio asmens steigėjas gali būti privatus asmuo. Todėl privatus asmuo, kuris steigia mokyklą, kuris teikia paslaugas gyventojams, neturi teisės pagal Civilinį kodeksą siekti naudos sau. Todėl jis turi būti viešasis juridinis asmuo, o toks viešasis juridinis asmuo yra viešoji įstaiga. Palaikau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti, labai aiškūs. Prašome apsispręsti balsuojant dėl Seimo nario A.Monkevičiaus pataisos. Kas ją remiate, balsuojate už, kas kitaip, – prieš arba susilaikote.
Už – 39, prieš – 8, susilaikė 1. Seimo nario A.Monkevičiaus pataisa 43 straipsnio 1 daliai priimta.
Ar galime dabar visą 43 straipsnį priimti bendru sutarimu? Negalime. Prašome. G.Steponavičius, motyvai prieš.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nenustoju stebėtis gerbiamojo P.Papovo Civilinio kodekso sampratos platumu ir interpretacijos įvairove. Jeigu su gyventojais susijusioms paslaugoms sveikatos, komunalinių patarnavimų srityse mes taikytume tokią jūsų Civilinio kodekso nuostatos sampratą, kaip jūs dabar mėginote ją pateikti, gerbiamasis Papovai, aš manau, kad mes turėtume visiškai kitokį juridinių asmenų paveikslėlį, kalbant apie tai, kokios įstaigos gali teikti atitinkamas paslaugas kad ir svarbiose srityse. Aš siūlau remtis ne socialdemokratine samprata, o pasaulyje nusistovėjusiais veiklos būdais ir formomis, kurios yra visiškai teisėtos. Aš dar kartą apgailestauju, kolegos, kad grynai iš politinių ar partinių pozicijų žiūrite į faktiškai visiškai civilizuotą ir nešališką klausimo sprendimo būdą. Todėl aš siūlau balsuoti prieš šį straipsnį.
PIRMININKAS. Motyvai už – P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš bandyčiau toliau interpretuoti dar giliau. Tai ne mano išsigalvojimas. Mes komitete ne kartą labai įsigilinę svarstėme viešojo juridinio asmens statusą. Yra skirtingi dalykai siekimas naudos sau, kai steigėjas privatus asmuo siekia naudos sau, ir pelno siekimas. Ši viešoji įstaiga gali siekti pelno, bet tą pelną turi panaudoti mokyklos labui, o ne sau. Pelno siekianti įstaiga yra viešoji įstaiga, viešasis juridinis asmuo, kai pats steigėjas sau nesiekia naudos, kai dalies pelno nepasisavina, o gali didinti darbo užmokestį, modernizuoti mokyklą ir t.t. Gali siekti pelno. Tai yra toks gilus interpretavimas. Siūlau balsuoti už šį straipsnį.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti. Prašom apsispręsti balsuojant dėl 43 straipsnio priėmimo su A.Monkevičiaus priimta pataisa. Kolegos, ar galima Seimo salėje balsavimo metu neįtikinėti vieniems kitų?
Už – 40, prieš – 7, susilaikė 3. 43 straipsnis priimtas su Seimo nario A.Monkevičiaus pataisa.
44 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Pataisų nėra. Gal galėtume priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Priimta.
45 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra Teisės departamento pastaba dėl paties skirsnio pavadinimo. Jai pritarta komitete. Siūloma po žodžio “tėvų” skliausteliuose nurodyti “globėjų, rūpintojų”. Yra korektiška pastaba.
PIRMININKAS. Ačiū. Pavadinimo penktąjį skirsnį papildome, kaip siūlo Teisės departamentas. Prieštaraujančių nebus. Nematau. Priimta.
45 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Dėl 45 straipsnio 1 dalies taip pat yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė, ir tą patį padarė dėl 5 dalies, kur siūloma patikslinti, kad švietimo santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume 45 straipsnį priimti su Teisės departamento papildymu bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
46 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Yra Seimo nario R.Pavilionio pasiūlymas, dėl kurio Seimas jau yra apsisprendęs.
PIRMININKAS. Yra siūloma nepritarti Seimo nario R.Pavilionio pataisai, dėl ko yra apsispręsta. Gerai. Ačiū. Ar galime 46 straipsnį priimti bendru sutarimu, kaip pateikta redakcijoje? Ar yra bendras sutarimas? Ačiū. Priimtas.
47 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Siūlymų nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Galima. Priimtas.
48 straipsnis. Čia yra pataisų. Prašome, pranešėjau.
R.PAVILIONIS. Dėl šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktų ir 2 dalies 1 punkto. Juos siūloma papildyti žodžiais, įrašytais skliausteliuose, t.y. nurodant, kad tai galioja asmenims, įgijusiems specialųjį vidurinį išsilavinimą iki 1995 metų. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė šioms pataisoms. Ar yra 29 remiantys Seimo nariai? Yra. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu priimti Seimo narių pataisas 48 straipsniui? Balsuosim. Prašome, motyvai už, motyvai prieš. Nenorite dėl motyvų. Nėra. Balsuojame dėl Seimo narių A.Monkevičiaus ir R.Pavilionio pataisų. Prašom. Balsavimas pradėtas. Kas remiate pataisas, baluojate už, kas neremiate, – prieš arba susilaikote.
Už – 36, prieš nėra, susilaikė 11. Seimo narių A.Monkevičiaus ir R.Pavilionio pataisos 48 straipsniui yra priimtos. Dabar dėl viso straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš?
R.PAVILIONIS. Jeigu jūs leistumėte, aš priminčiau Teisės departamento siūlymą dėl šio straipsnio 5 dalies 2 punkto, kuriam komitetas pritarė. Čia redakcinis siūlymas.
PIRMININKAS. Ar galime priimti komiteto pastabą? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl viso 48 straipsnio bus norinčių kalbėti? Ar galime priimti visą 48 straipsnį bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Priimta.
49 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Siūlymų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 49 straipsnį? Galime priimti.
50 straipsnis. Siūlymų nėra.
R.PAVILIONIS. Aš labai atsiprašau, čia yra daug tų dokumentų. 49 straipsniui buvo taip pat Teisės departamento redakcinė pastaba dėl profsąjungų atstovų teisės, ir ji yra grynai redakcinio pobūdžio. Mes jai pritariame.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Ar galime dar kartą pritarti Teisės departamento pastabai ir visam straipsniui bendru sutarimu? Galima. Dėkui. 50 straipsnis, pranešėjau.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta. 51 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu priimta. Ačiū. 52 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra jokių siūlymų.
PIRMININKAS. Bendras sutarimas yra. Priimta. 53 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Galima priimti bendru sutarimu? Priimta. 54 straipsnis.
R.PAVILIONIS. 54? Yra Teisės departamento redakcinė pastaba, kuriai mes pritariame.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 54 su Teisės departamento pastaba? Ačiū. Priimta.
55 straipsnis, kolegos.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta. 56 straipsnis, kolegos. Prašom, pranešėjau. Yra pastabų.
R.PAVILIONIS. Yra gerbiamojo Seimo nario P.Papovo siūlymas šio straipsnio 1 dalies 10 punktą pakeisti, kad jame atsirastų žodžiai “įgyvendinant valstybės švietimo politiką”. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, remiantys P.Papovo siūlymą? Bus. Ačiū. Ar galime šį siūlymą priimti bendru sutarimu? Bendras sutarimas yra. Ačiū. Priimtas.
Dabar prašome Seimo nario A.Monkevičiaus.
R.PAVILIONIS. Taip pat yra Seimo nario A.Monkevičiaus siūlymas įrašyti žodžius “Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos nuostatus”. Šiam siūlymui yra pritarta.
PIRMININKAS. Kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą? Dėkui. Ar galime ją priimti bendru sutarimu? Priimta. Taigi visos pataisos 56 straipsniui yra priimtos. Ar galime 56 straipsnį su pataisomis priimti bendru sutarimu? Priimta.
57 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba, jai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ar galima bendru sutarimu priimti 57 straipsnį su Teisės departamento pastaba? Dėkui. Priimta.
58 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Bus bendras sutarimas? Taip. Ačiū. Priimta. 59 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 59 straipsnį? Priimta Dėkui. 60 straipsnis. Čia yra…
R.PAVILIONIS. Seimo nario ministro A.Monkevičiaus siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Siūlymas yra susijęs su vadovų skyrimu terminuotam laikui. Seimas anksčiau yra apsisprendęs dėl priešingo siūlymo. Komitetas laikosi tos pačios nuomonės, kaip ir Seimas. Nepritarta.
PIRMININKAS. Komitetas nepritaria Seimo nario A.Monkevičiaus pasiūlymui dėl 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys siūlymą, kuriam nepritaria komitetas? Nėra. Taigi šis pasiūlymas… Tuomet prašom išreikšti balsuojant. Kas remia Seimo nario A.Monkevičiaus?.. Kas remiate, kad ši pataisa būtų svarstoma, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritaria. Ši pataisa nesurinko reikiamo skaičiaus, ji nebus svarstoma.
Prašom, pranešėjau, pateikti kitas pataisas.
R.PAVILIONIS. Daugiau siūlymų dėl šio straipsnio nėra.
PIRMININKAS. O jūsų 1 dalies 4 punktui pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus pritarta anksčiau? Gerai, kolegos, ačiū. Ar galima dabar priimti visą 60 straipsnį su Seimo nario R.Pavilionio pataisa? Yra bendras sutarimas? Priimta.
61 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Ar galėtume priimti 61 straipsnį taip, kaip yra pateikta? Bendru sutarimu priimta. 62 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Yra redakcinio pobūdžio Teisės departamento siūlymas, kuriam mes pritariame.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime priimti bendru sutarimu? priimtas. 63 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Bendras sutarimas yra. Priimta. 64 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Teisės departamento redakcinis siūlymas, jam taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Ar galėtume priimti 64 straipsnį su Teisės departamento papildymu? Dėkui. Priimta.
65 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu priimta. Ačiū. 66 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu priimta. 67 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu priimti? Priimta. 68 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų.
PIRMININKAS. Ar galėtume priimti 68 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. Dėkui. 69 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Yra gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio siūlymas. Jam komitetas iš dalies pritarė. Reiškia tai, kad siūlomus Seimo nario papildymus – žodžius “finansavimas” ir “ratifikuotoja” – derėtų įrašyti į šios redakcijos įstatymo projekto 69 straipsnio 7 dalį, t.y. į tą dalį, kuriai jau yra pritarta, siūlome įrašyti ir jūsų teikiamus žodžius.
PIRMININKAS. Kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, kurie remtų šią pataisą? Prašom išreikšti balsuojant.
Kolegos, tik 18 parėmė. Ši pataisa nebus svarstoma. Ar galime dabar priimti 69 straipsnį tokį, koks yra?
R.PAVILIONIS. Dar yra Seimo narių D.Mikutienės, J.Raistenskio, V.Nekrašo, J.Matulevičiaus, A.Klišonio siūlymai dėl šio straipsnio 8 dalies. Komitetas jiems pritaria.
PIRMININKAS. Kas galėtų pateikti šią pataisą, kolegos? Gerbiamoji D.Mikutienė kaip tik ateina. Prašom pateikti savo Švietimo įstatymo pataisą. Jai komitetas nepritaria? Pritaria.
R.PAVILIONIS. 69 straipsnio 8 dalyje jūs siūlote įrašyti žodžius “valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų lėšų”. Anksčiau teiktame tekste buvo nurodytas tiktai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas.
D.MIKUTIENĖ. Mes pasiūlėme platesnę formuluotę, kad nebūtų atimtos galimybės savivaldybėms… kad iš savivaldybių biudžetų arba iš valstybės biudžeto, esant galimybei, būtų finansuojami mokyklų medicinos punktai. Manome, kad tokia platesnė formuluotė suteikia daugiau galimybių. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą? Prašom išreikšti balsuojant.
Gerbiamieji kolegos, pasiūlymą remia 33 Seimo nariai. Prašom. Dėl šio pasiūlymo kas norėtų pasisakyti už ir prieš? Prieš norėtų kalbėti G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų matau didelį pavojų. Reikėtų visiems labai atidžiai skaityti šią pataisą, nes pinigų mokyklos gaus tikrai mažiau, ir visas pagrindinis finansavimas bus perkeltas savivaldybių biudžetams. Visa esmė ir buvo būtent ta, kad sveikatos priežiūra mokykloje būtų finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Man keista, kad Sveikatos komiteto nariai, kurie anksčiau pritarė šiam siūlymui, keičia poziciją. Aš jums galiu labai atvirai pasakyti, kad mes prarasime nemažai pinigų ir vėl, kaip paprastai būna valstybėje, bus perduota savivaldybėms spręsti šį klausimą. Tikrai yra didelis pavojus. Susimąstykime. Aš siūlau nepritarti šiam pasiūlymui, o finansuoti tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
PIRMININKAS. Motyvai už – O.Babonienė.
O.BABONIENĖ. Šiuo metu sveikatos priežiūra finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir mes matome, kad tik ten, kur mokyklose yra 800 moksleivių, ta problema yra sprendžiama. Aš manau, kad Vyriausybės atstovas, dalyvaudamas svarstant komitete šį klausimą, neatsiims savo žodžio, kad iš švietimo… tik bus kabinetai. Tuo metu mokykla neims nuomos… šildymas, elektra, o sveikatos priežiūra tai yra sveikatos apsaugos sistemos dalis, ir finansavimas bus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Šioji pusė, kuri susijusi su sveikata… o susitarimo, kad čia tiktai patalpos, nebus atsisakyta.
PIRMININKAS. Prašom, kolegos, apsispręsti balsavimu. Kas remiate Seimo narės D.Mikutienės pataisą, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote.
40 balsavo už, 3 – prieš, 9 susilaikė. Pataisa priimta.
Pranešėjau, ar dar yra kokių pataisų? Ar galėtume 69 straipsnį priimti bendru sutarimu su D.Mikutienės ir kitų Seimo narių pateikta pataisa? Yra prieštaraujančių. Prašom. Motyvai už, motyvai prieš. Prašom. Paspauskite mygtuką. G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, po šios pataisos priėmimo aš galiu jums garantuoti, kad mokykloje nebus tinkamos sveikatos priežiūros. Paminėsite mano žodį. Viskas vėl bus nuleista savivaldybėms, o kaip visuomet, savivaldybės pinigų neturi. Taigi mes darome didelę klaidą ir, aš manau, po pusmečio visu greičiu keisime įstatymą. Labai gaila.
PIRMININKAS. Girdėjote motyvus prieš. Motyvai už – D.Mikutienė.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai nėra jokio pavojaus, kaip kalbėjo kolega G.Šileikis, kad šie centrai bus netinkamai finansuojami. Mes kalbame daugiau apie visuomenės sveikatą, apie monitoringą, žalingų įpročių stebėjimą ir prevenciją, bet mes nekalbame apie tai, kad ten bus teikiamos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Jos yra teikiamos specializuotose įstaigose. Reikėtų tokius dalykus, gerbiamieji kolegos, skirti. Tikrai siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 69 straipsnio priėmimo. Prašom. Balsavimas pradėtas. Su pataisomis, kolegos.
39 balsavus už, 4 – prieš, 11 susilaikius 69 straipsnis priimtas. 70 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 71. Galime priimti bendru sutarimu?
R.PAVILIONIS. 71 straipsniui yra Seimo nario G.Steponavičiaus pataisa.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Seimo nario G.Steponavičiaus pataisa. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, siūlau jums atkreipti dėmesį į šį straipsnį, nes jis yra susijęs su taip maloniai skambančiais žodžiais “materialinė parama”. Pažvelkime į šį straipsnį per požiūrio į žmogų arba į kiekvieną mokesčių mokėtoją prizmę. Aš siūlau aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti, kad valstybinių ir nevalstybinių mokyklų moksleiviai ir studentai yra remiami vienodai.
Kodėl aš manau, kad taip turėtų būti? Logika paprasta. Kiekvienas tėvas – mama ar tėtė – į biudžetą sumoka tokią pat sumą, nesvarbu, kokioje mokykloje jo sūnus ar dukra mokosi. Dabar yra kalbama apie tai, kad jeigu jau per krepšelį mes tą nuostatą įtvirtinome, kodėl ir dabar šiame straipsnyje negalėtų būti aiški nuostata kalbant apie paramą.
Dar labiau mane stebina, kai pagrindinis komitetas įrašo, neva mano siūlymas yra diskriminacinio pobūdžio. Gerbiamieji kolegos, aš kaip tik siūlau atsisakyti diskriminacijos ir taikyti tuos pačius standartus tiems patiems vaikams, nesvarbu, į kurią mokyklą jie eina, nes jų tėvai, kaip mokesčių mokėtojai, už bazinius švietimo kaštus jau yra susimokėję. Jeigu yra privati mokykla, be abejo, joje gali būti (ir paprastai būna) papildomas mokestis, bet jeigu mes kalbame apie biudžetinį rėmimą, jis yra bet kuriam vaikui, nesvarbu, į kurią mokyklą jis eitų, vienodas. Šia prasme tai yra siūlymas panaikinti diskriminaciją, o ne priešingai, kaip teikia komitetas.
PIRMININKAS. Taigi ar bus 29 Seimo nariai, remiantys šią G.Steponavičiaus pataisą? Prašom išreikšti savo valią balsavimu. Deja, pataisa nesurinko 29 Seimo narių balsų. Ji nebus svarstoma, kolegos. Taigi ar dabar galėtume priimti visą 71 straipsnį? Ne, yra nuomonių prieš. Prašom. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Aš jau pasakiau.
PIRMININKAS. G.Steponavičius – nuomonė prieš.
G.STEPONAVIČIUS. Kolega V.Simulik pageidautų kalbėti. Aš užleidžiu jam vietą.
PIRMININKAS. Kolega V.Simulik neišreiškė valios. S.Burbienė – motyvai už.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti šiam straipsniui be anksčiau siūlytos pataisos ir norėčiau pasakyti, kad šiuo atžvilgiu visiškai nėra diskriminuojami valstybinių ar nevalstybinių mokyklų moksleiviai, nes kai kalbame apie jų kaip asmens socialinį rėmimą, čia apie tai nėra kalbama. Kalbama apie jų kaip studentų stipendijas arba materialinę pagalbą iš aukštosios arba kitos mokyklos. Čia jau yra skirtumas, kokioje mokykloje tu mokaisi. Negi galima įsivaizduoti, kad privačioje mokykloje besimokantis moksleivis papildomai bus remiamas iš biudžeto, sakysim, jam bus mokama stipendija? Man atrodo, kad tai apskritai nebūtų labai logiška, todėl aš siūlau pritarti straipsniui, kokiam mes pritarėme be pataisos.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – D.Teišerskytė.
D.TEIŠERSKYTĖ. Norėčiau atvirkščiai pasakyti nei kolegė S.Burbienė, nes iš tikrųjų, kaip minėjo G.Steponavičius, šiuo metu yra diskriminuojami tie studentai ar moksleiviai, kurie mokosi privačiose mokyklose ir kurie gauna ne visą paramą iš valstybės arba jos visai negauna. Aš manyčiau, kad visi valstybės piliečiai yra lygūs, kad valstybė privalo jais visais rūpintis vienodai ir kad ir turtingos, ir neturtingos šeimos vaikas galėtų lankyti bet kokią mokyklą pasirinktinai, kad iš jo nebūtų atimama galimybė lankyti privačią mokyklą todėl, kad kam nors ar pavydas kyla, ar nesupranta privačių mokyklų reikšmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvai už ir prieš buvo išsakyti. Dabar balsuojame dėl šio straipsnio priėmimo. Prašom.
Už – 35, prieš – 9, susilaikė 4. 71 straipsnis priimtas.
Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume pratęsti priėmimą ir baigti šio įstatymo priėmimą, nors laikas baigėsi? (Balsai salėje) Taip. Gerai. Tuomet tęsiame priėmimą.
72 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
73 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu? Priimta.
74 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
75 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Jau apsispręsta. Buvo Seimo nario R.Pavilionio siūlymas, bet jam nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Taip, dėl Seimo nario R.Pavilionio siūlymo jau yra balsuota, apsispręsta. Taip? Ar tik komitete?
R.PAVILIONIS. Komitetas nepritarė. Anksčiau pritarė.
PIRMININKAS. O Seimas? Jūs teikiate savo pasiūlymą Seimui?
R.PAVILIONIS. Taip, aš, žinoma, teikiu.
PIRMININKAS. Prašome. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys Seimo nario R.Pavilionio pataisą? Prašom balsuoti. 11 Seimo narių pritarė jūsų siūlymui. Taigi jis nebus svarstomas.
Yra A.Butkevičiaus pataisa 75 straipsnio 5 daliai. Siūloma ją išbraukti. Ar A.Butkevičius yra, ar kas nors yra įgaliotas jo vardu? (Balsai salėje)
R.PAVILIONIS. Gal galėčiau paaiškinti komiteto požiūrį?
PIRMININKAS. Pirmiausia aš noriu paklausti, ar yra teikėjas, ar kas nors jo vardu teikia šią pataisą? (Balsai salėje) Prašom teikti komiteto vardu.
R.PAVILIONIS. Komitetas nepritarė šiai pataisai.
PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad A.Butkevičius siūlo 75 straipsnio 5 dalį išbraukti ir 6 dalį laikyti 5 dalimi. 5 dalyje kalbama apie mokytojo mėnesinio darbo užmokesčio nustatymą, kad jis negali būti mažesnis negu biudžetinės įstaigos darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Ar bus 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą? Prašom registruotis ir išreikšti poziciją balsavimu.
R.PAVILIONIS. Komitetas nepritarė. Gal galima motyvus išdėstyti?
PIRMININKAS. Palaukite, dar nežinome, ar svarstysime, ar bus 29 Seimo nariai, remiantys pataisą. Deja, pataisa nesurinko reikiamo balsų skaičiaus. Ji nebus svarstoma. Ar galime 79 straipsnį priimti tokį, koks pateiktas? Priimta bendru sutarimu.
Kolegos, dabar dėl viso Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pateikto įstatymo projekto. Prašom, 4 – už, 4 – prieš. (Balsai salėje) Prašom. A.Matulevičius – motyvai už.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Iš tikrųjų būtų galima sakyti, kad įstatymas nėra tobulas, bet, kita vertus, mes atmestume didžiulį darbą, kurį atliko labai daug žmonių: ir ministerijos darbuotojai, ir visi kiti. Negalima sakyti, kad jis yra labai blogas. Jame yra kai kurių nesklandumų, galbūt iš dalies ir mes prisidėjome, nes buvo labai daug pataisų, o mūsų nuomonių įvairovė yra labai didelė. Jeigu būtume stengęsi, pataisų galėjo būti ir daugiau, bet, man atrodo, iš esmės surastas vidutinis kompromisas. Aš siūlau pritarti ir balsuoti už, nes mūsų įstatymai priimami kompromisų menu. Visuomenė šio įstatymo laukia, o jei gyvenimas parodys, kad kas nors ne taip, taisysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Liberalų frakcija pasisako už tai, kad po ilgo svarstymo Švietimo įstatymas būtų priimtas. Reikia pasveikinti visus prisidėjusius prie to, kad jis galų gale finišuotų.
Be abejo, šis įstatymas, palyginti su ta situacija, kuri buvo iki šiol, suteikia privalumų. Švietimo sistemoje bus daugiau aiškumo. Galima pasidžiaugti ir tuo, kad palyginti su tuo, ką mes gavome iš Vyriausybės, šis projektas yra geresnis. Tenka apgailestauti dėl paties svarstymo būdo. Neretai buvo neišvengta pagundų, kad net ir Švietimo įstatymas, švietimo interesai taptų politinės prekybos objektu. Svarstymas, deja, buvo chaotiškas ir kėlė įtampą švietimo sistemoje. Vien ko verti pasiūlymai dėl 6–7 metų ikimokyklinio ugdymo, mokyklų tipo (…) reikalai ir panašiai. Šiuo požiūriu Vyriausybei garbės nedaro toks pasirinktas svarstymo būdas.
Nepaisant to, reikia pripažinti, kad Prezidento ilgai rengtos ilgalaikės švietimo gairės pėdina įstatymui iš paskos, ir mes vėl statome vežimą prieš arklį. Deja, pats įstatymas, žvelgiant į jį sistemiškai, yra valdiško pobūdžio. Jame ir toliau smulkmeniškai ir detaliai reglamentuojama mokyklų veikla, gausu įpareigojimų švietimo įstaigoms, vadinasi – tėvams, vaikams ir pedagogams. Krūviai, popierizmo tvarkymas – išlieka tos pačios problemos.
Šis įstatymas nesugebėjo atsiplėšti nuo šiandieninės situacijos realybės ir pažvelgti bent keletą metų į priekį. Taigi švietimo įstaigos priėmus šį įstatymą ir toliau stokos savarankiškumo, tėvams ir vaikams pasirinkimo teisė taip pat bus apribota. Apie tai byloja ir pusinis moksleivio krepšelis, privačių mokyklų neapibrėžtas statusas ir diskriminacinės nuostatos pasirenkant švietimo įstaigą.
Būtų galima paminėti dar daugiau dalykų, bet noriu pasakyti tik tiek, kad svarstymo būdas parodė, kad šis Švietimo įstatymas nebuvo plataus sutarimo objektas ir ilgalaike švietimo sistemos vizija jis, deja, netaps. Liberalų frakcija nebus prieš įstatymą ir balsuojant susilaikys.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paprašyti spėti per 2 minutes. Kolegos, nors ir gerbiu Liberalų frakciją, bet vis tiek būtų gerai, kad motyvai būtų išdėstyti per 2 minutes. (Balsai salėje) Motyvai už – O.Babonienė.
O.BABONIENĖ. Svarstant šį įstatymo projektą buvo labai daug pasiūlymų, todėl komitetas labai įtemptai dirbo. Noriu pasidžiaugti, kad Švietimo įstatymas jau parengtas ir šiandien galima balsuoti už. Konkretūs tikslumai. Šiandien aišku, kad 6 metai priešmokykliniam ugdymui, kad jeigu kalendoriniais metais sukanka 7 metai, tu privalai eiti į mokyklą. Įstatyme aiškiai apibrėžtas privalomas išsilavinimas. Anksčiau buvo iki 16 metų, šį kartą keliame kartelę aukštyn.
Visiems džiugu, kad visuotinis priešmokyklinis ugdymas 2005–2006 metais bus pradėtas įgyvendinti. Taigi padaryta labai daug žingsnių į priekį. Siūlau už šį įstatymą balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tai labai svarbus įstatymas visai valstybei. Manau, visos politinės partijos, kurios yra Seime, visos visuomeninės organizacijos, kurios teikė pasiūlymus, turėjo rasti bendrą sutarimą. Kai kurie siūlymai buvo atmesti valdančiosios daugumos neįsigilinus ir neradus kompromiso, kuris tikrai turėjo būti pasiektas. Mūsų Jungtinė ir liberalų frakcija visada pasisakė už šio įstatymo svarbą, bet šiuo atveju mes tikrai turėsime susilaikyti, nes rudenį priimdami ir svarstydami 2004 metų biudžetą mes tikrai turėsime priimti kai kurias šio įstatymo pataisas, kalbu konkrečiai apie finansavimą, apie mokyklų tinklo optimizavimą ir kitas nuostatas, kurios buvo tikrai nepriimtos ir kurios taisytinos. Taigi reikia tiktai apgailestauti, kad valdančioji dauguma nesugebėjo rasti savyje jėgų, rasti kompromiso su opozicija, nes būtume priėmę patį, manau, tinkamiausią sprendimą bendru viso Seimo sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už. J.Korenka.
J.KORENKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galiu tik pakartoti kolegų išsakytas mintis, kad priimamas labai svarbus mūsų visuomenei Švietimo įstatymas. Turbūt tai šiame mūsų darbo sezone vienas iš įstatymų, kuriam tiek daug buvo skirta ir žiniasklaidos, ir visuomenės dėmesio. Svarbiausia, kad įstatyme dar kartą yra didžiausias dėmesys atkreipiamas būtent į vaiką, į mokinį, į bendruomenę. Žinoma, įstatyme galima opozicijos atstovams atrasti kabliukų, varnelių, abejonių, nesupratimų, bet netgi tie patys opozicijos atstovai vis dėlto kalba apie tai, kad iš esmės įstatymas yra atsiliepiantis į visuomenės, į pedagogų lūkesčius, į jų norus. Todėl šį įstatymą mums būtina patvirtinti. Manau, kad kolegos tai ir supras.
Opozicijai aš, vis dėlto nenorėdamas jokiu būdu būti koks nors mokytojas, noriu pasakyti pastabą. Na, negalima reikalauti kompromiso, kai tą kompromisą jūs verčiate reikalavimu absoliučiai pritarti jūsų nuomonei. Kompromisas yra abiejų pusių supratimas, pasidalijimas. Taigi ir čia, jeigu mes vis dėlto sutinkame, kad esmė, uždaviniai, tikslai yra išsakyti įstatyme, kviečiu visus vieningai pritarti šiam projektui ir balsuoti už įstatymo priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš. D.Teišerskytė.
D.TEIŠERSKYTĖ. Nedrįsčiau pasakyti, kad kalbėsiu prieš, nes puikiai suvokiu, kad joks choras negali būti be dirigento. Lygiai taip pat ir švietimo sistema negali būti be Švietimo įstatymo. Tačiau man tas įstatymas yra šiek tiek naftalininis, šiek tiek biurokratiškas, perdėm valdininkiškas. Ir aš jame nematau išskirtinio polėkio, išskirtinių dalykų, kurie priverstų mokinį… (Balsai salėje) Savo nuomones malonėkit pasilikti sau, kai jūs kalbėsite, aš tada jums nereplikuosiu. Taigi kartoju: nematau polėkio, kuris verstų mokinį su didžiausiu džiaugsmu ir laime eiti į mokyklą. Naujasis įstatymas nuo senojo skiriasi vos keliomis gražesnėmis ir aptakesnėmis frazėmis. Manau, kad iš tikrųjų jame yra daug kliūčių paįvairinti švietimo sistemą, padaryti ją įdomesnę, priimtinesnę mokytojui. Ir griežtai nesutinku su kolega J.Korenka, kuris teigia, jog šis įstatymas visiškai atitinka lūkesčius ir mokinių, ir pedagogų, ir visuomenės. Manyčiau, kad mūsų visų valia ir pareiga – tą įstatymą iš tikrųjų savo pastabomis ir įstatymo pakeitimais padaryti iš tikrųjų tokį, koks būtų ir tobulesnis, ir prieinamesnis, ir įdomesnis, ir skatintų eiti į mokyklą, o ne stumtų nuo jos savo biurokratinėmis taisyklėmis. Aš balsuosiu už šį įstatymą, todėl iškart atsiprašau frakcijos už nepaklusnumą. Aš kitaip negaliu pasielgti, nes žinau, kad šio įstatymo labai laukia sistema.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar negalėčiau duoti daugiau kalbėti už, kadangi, pasirodo, buvo kalbėta už. Taigi keturi – už. Kolegos, prašome registruotis ir balsuoti dėl Švietimo įstatymo priėmimo. Prašom, kolegos, balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, 54 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 12 susilaikius, Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Plojimai)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius.
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, kadangi baigėsi rytinio posėdžio laikas, siūlau pratęsti rezervinį ketvirtą klausimą – apsvarstyti Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaitą. (Balsai salėje) Kolegos, kadangi posėdžio laikas baigėsi, todėl kolegos, kurie vyksta į komandiruotę į Suomiją (tautos delegacijos sudėtyje taip pat yra V.P.Andriukaitis), prašytų visos delegacijos vardu, kad sutiktumėte pratęsti šį posėdį. Dėkoju. Prašau. Kolega G.Steponavičius – dėl vedimo tvarkos.
G.STEPONAVIČIUS. Na, nebuvo sutarimo, nes aš dėl vedimo tvarkos prašiau. Manau, kad šūsnis dauginimui išnaudoto popieriaus yra daugiau nei pakankama tokiai ataskaitai. Manau, kolegos, nedarykime veiksmo dėl paukščiuko, o apskritai aš siūlau pažiūrėti, kiek vakariniam posėdžiui yra skirto laiko. Mes numatome jį baigti anksčiau nei 17 valandą. Manau, logiška būtų Seimo nariams, kaip ir numato Statutas, dirbti pagal suplanuotą laiką, o vakariniame posėdyje visus klausimus, kurių nespėjome apsvarstyti, apsvarstysime visai kitomis galvomis.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega V.Andriukaitis – dėl vedimo tvarkos. Prašau. Dėl vedimo tvarkos – kolegė I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasakyti gerbiamiesiems liberalams, kad nereikėtų kelti diskusijų lygioje vietoje. Klausimas buvo įtrauktas į dienos darbotvarkę, buvo numatytas laikas, ir niekada Vytenis nepiktnaudžiaudavo suteikta galimybe. Tuo labiau kad mums tas klausimas ateityje bus labai aktualus, Seimas turi žinoti informaciją ir ją suvokti, nes reikės priimti labai atsakingus sprendimus.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš galėčiau pateikti ir po pietų, bet po pietų nuo 15 val. man teks pirmininkauti plenarinio posėdžio metu. Tai yra viena labai rimta priežastis. Kita priežastis, kad mes su Seimo delegacija išvykstame į Helsinkį ir kaip tik turėsim susipažinti su Seimo restruktūrizavimo problemomis. Dėl to Seniūnų sueigoje buvo pritarta pasiūlymui, kad ši informacija būtų šiandien 13 valandą. Bet kadangi svarstėm Švietimo įstatymą, aš sutikau, kad laikas būtų pratęstas, aš atsiklausiau Seimo ir pasiūliau labai paprastą dalyką. Tai šiuo atveju penkios minutės informacijai būtų seniai išsprendusios reikalą.
PIRMININKAS. Tai manau, kad kolegas įtikinot. K.Rimšelis. Prašau tik dėl vedimo tvarkos.
K.RIMŠELIS. Taip, tik dėl vedimo tvarkos. Na, tai pateikė viską, tvarka, baigiam posėdį, užskaitom, paukščiuką padedam, viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kad sutinkate pratęsti posėdį. Klausimas įtrauktas 13 val., drįstu priminti, o jūsų reikalas, gerbiamieji liberalai, dalyvauti ar ne. Prašau, gerbiamasis kolega Vyteni Andriukaiti, r-4, Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaita. Prašau.
Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaita
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kalbėsiu be galo trumpai. Iš tikrųjų ataskaitą pateikėme išsamiai, bet šiandien norėčiau kreiptis į čia esančias Seimo frakcijas su prašymu, kad Seimo frakcijų įgalioti atstovai atvyktų su savo nuomone į Europos reikalų komiteto posėdį kitą pirmadienį ir pateiktų savo požiūrį į tuos klausimus, kurie yra probleminiai.
Šie klausimai yra išdėstyti medžiagoje, yra nurodyta, dėl ko Konventas jau yra apsisprendęs ir pasiekęs sutarimą, tačiau yra aiškūs dalykai, dėl ko Konventas nėra apsisprendęs ir mums Lietuvoje reikės turėti bendrą nuomonę. Tai yra dėl nuolatinio Europos Sąjungos viršūnių tarybos pirmininko pareigybės įsteigimo, dėl pirmininkavimo Europos Sąjungai tvarkos reformavimo, dėl komisijos narių skaičiaus, dėl Europos tautų kongreso įsteigimo, dėl Europos Sąjungos prokuroro institucijos ir kitų dalykų. Būtent dėl šių klausimų norėčiau, kad frakcijos (kaip pamenate, anksčiau aš kreipiausi į frakcijas) skirtų tuos Seimo narius, kurie būtų įsigilinę, kurie turėtų nuomones ir kurie tas nuomones pateiktų kaip frakcijų poziciją Europos reikalų komitete, nes kitą savaitę mes turėsime diskusiją Seime. Kitą savaitę mes išvykstame į Konventą, ir Konvente jau bus pateiktas Europos Sąjungos konstitucinės sutarties galutinis tekstas, dėl kurio reikės kalbėti. Akivaizdu, kad mes turėsime ieškoti kompromisų, todėl mano prašymas šiandien būtent toks, kreipiuosi dar kartą oficialiai į frakcijas, kad frakcijų atstovai būtų paskirti ir ateinantį pirmadienį Europos reikalų komiteto posėdyje galėtume detaliai išnagrinėti variantus, galimus kompromisus ir mūsų poziciją. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui, išklausėme ataskaitą. Gerbiamieji kolegos, skelbiu rytinį posėdį baigtą.