LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.16 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-942(2))
2003 m. gegužės 19 d. Nr.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas A.Sakalas, komiteto pirmininko pavaduotojas R.Šukys, komiteto nariai: V.P.Andriukaitis, J.Bernatonis, E.Klumbys, V.Popovas, J.Razma, J.Sabatauskas, R.A.Sedlickas, G.Steponavičius, E.Šablinskas, komiteto patarėjai: L.Zdanavičienė, D.Komparskienė, D.Latvelienė, J.Dirma, komiteto padėjėjos: B.Kovalenkienė, A.Jankauskaitė, kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: G.Švedas, P.Koverovas, D.Bublienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
2.1. Seimo Teisės departamento 2001-09-24 išvada
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus.
Vertinant projektą pagal santykį su galiojančiais įstatymais galima būtų atkreipti dėmesį į tai, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Civiliniame kodekse nenustatyti bendro gyvenimo neįregistravus santuokos pasibaigimo pagrindai ir tvarka, todėl projekte siūlomos nuostatos negalės būti įgyvendintos. Antra vertus, nevisiškai priimtina partnerystės teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas numatyti santuokos teisinius santykius reglamentuojančiuose skyriuose, nes partnerystės ir santuokos teisiniai institutai reglamentuoja skirtingus teisinius santykius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima būtų pasiūlyti projekte teikiamų nuostatų atsisakyti ir jas numatyti įstatyme, kuris reglamentuos partnerystės įregistravimo tvarką.
Komiteto nuomonė - pastabai pritarti
2.2. Europos teisės departamento prie LRV išvada:
Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso trečiosios knygos “Šeimos teisė” 3.16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (IXP-942) pažymime, kad projekto nuostatos neprieštarauja 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nuostatoms, garantuojančioms kiekvieno asmens teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Šeimos santykiai Konvencijos taikymo praktikoje taikomi ir gyvenimo kartu atvejams, kai vyras ir moteris gyvena kartu neįregistravę santuokos. Atsižvelgiant į tai, pritariame projekto nuostatoms.
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil Nr |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
1. |
AT Civilinių bylų skyrius |
Išnagrinėję pateiktus Civilinio kodekso 3.16 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-942(2), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai reiškia tokias pastabas bei pasiūlymus: Diskutuotinas įstatymo projekto Nr. IXP-942(2) siūlymo papildyti Civilinio kodekso 3.16 straipsnį nuostatomis, kurių esmė ta, kad monogamijos principas galioja ne tik santuokai, bet ir partnerystei, tikslingumas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad juo siekiama įvertinti naujas teisines sąvokas, šiuo atveju – partnerystės sąvoką, ir įtvirtinti fundamentalų monogamijos principą visais įstatymu numatytais šeimos sudarymo atvejais. Manome, kad minėtiems tikslams pasiekti nebūtina keisti įstatymą. Civilinio kodekso 3.16 straipsnis, kaip ir bet kuri kita Civilinio kodekso norma turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į kodekso struktūrą, normos tikslus bei uždavinius (Civilinio kodekso 1.9 straipsnis). Monogamijos principo samprata negali būti atskleista vien pagal lingvistinių Civilinio kodekso 3.16 straipsnio formuluočių prasmę, neįvertinant partnerystės instituto atsiradimo ir atsietai nuo partnerystės instituto esmės. Pagal Civilinio kodekso 3.229 straipsnį partnerystė yra vyro ir moters, ne mažiau kaip vienerius metus gyvenančių kartu neįregistravus santuokos, įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti santykiai, kai gyvenimo kartu tikslas – sukurti šeiminius santykius. Taigi įstatymas nustato, kad partnerystės atveju susiklosto šeiminiai santykiai. Pripažinus, kad partnerystės atveju susiklosto šeiminiai santykiai, partnerystei taikytini šeiminių santykių apsaugos principai (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 2 dalis), taip pat ir bendrieji teisėtų lūkesčių, teisinio apibrėžtumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Šių principų taikymas visiems šeiminiams santykiams (ir santuokai, ir partnerystei) suponuoja tai, kad monogamijos principas gali ir turi būti aiškinamas kaip reiškiantis draudimą sudaryti naują šeimą (santuoką arba partnerystę) asmeniui, kuris nenutraukė anksčiau tarp jo ir kito asmens susiklosčiusių šeiminių santykių (santuokos arba partnerystės). Toks įstatymų aiškinimas Lietuvos teisės doktrinoje jau įsitvirtino (žr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga: Šeimos teisė. Pirmasis leidimas. – Vilnius: Justitia, 2002, p. 29, 53, 54, 443). Susiformavusi teisės doktrina lemia teismų ir kitų institucijų veiklą aiškinant ir taikant įstatymus. Dėl išdėstytų priežasčių siūlome sumanymo papildyti Civilinio kodekso 3.16 straipsnį atsisakyti, kadangi įstatymo projekto Nr. IXP-942(2) rengėjų deklaruoti tikslai gali būti pasiekti tinkamai, įvertinus Civilinio kodekso sisteminius ryšius ir teisės doktriną, aiškinant ir taikant galiojančios redakcijos Civilinį kodeksą. Siekiant įstatymuose papildomai pabrėžti, kad monogamijos principas galioja ir partnerystei, tai galima būtų padaryti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme. |
Pritarti
|
|
2. |
Prof. V.Mikelėnas |
Įstatymų projektui keisti CK nepritariu dėl šių argumentų: 1. Siūlymas keisti CK 3.16 straipsnį yra visiškai nereikalingas sisteminiu požiūriu. Bet kurį CK straipsnį būtina aiškinti sistemiškai (CK 1.9 str.), o ne izoliuotai. Pagal CK 3.3 straipsnį vienas pagrindinių šeimos teisės principų yra monogamijos principas. Tai reiškia, kad asmuo, sudaręs santuoką ar partnerystės sutartį, negali sudaryti kitos santuokos ar kitos partnersytės sutarties, kol ankstesnė santuoka ar partnerystė nepasibaigs. Būtent taip šis principas ir yra aiškinamas CK komentare. |
Pritarti |
|
3. |
VU Teisės fakultetas |
Išnagrinėję Civilinio kodekso 3.16 straipsnio papildymo įstatymo projektą jam nepritariame. Manome, kad CK 3.16 str. papildymas neturi jokios prasmės. Visų pirma, pažymėtina, jog monogamijos principas yra vienas iš pagrindinių ir kertinių šeimos teisės, šeiminio gyvenimo teisinio reguliavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 dalyje. Todėl šis principas taikomas visoms šeimos formoms – tiek sudarius santuoką, tiek gyvenant bendrą gyvenimą nesudarius santuokos (esant registruotai partnerystei), nes registruota partnerystė taip pat reiškia šeimos gyvenimą, ir tokius šeimos teisinius santykius reguliuoja teisė. Vadinasi, visi principai, įtvirtinti CK 3.3 str., taikomi visų šeimos teisinių santykių, nežiūrint, kaip jie formalizuoti, atžvilgiu. Tokia pozicija, be abejo, labai aiškiai išsakoma ir CK komentaro autorių (žr. LR Civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, p. 29, 53-54, 443-444). Priešingai, be abejo, ir negali būti. Net tose valstybėse, kur tarp skirtingos lyties asmenų partnerystė neregistruojama, partneriams teisinė apsauga netaikoma, jeigu šie pažeidžia monogamijos principą. Lietuvos Respublikoje, įtvirtinus registruotos partnerystės tarp skirtingos lyties asmenų institutą, monogamijos principo laikymasis būtų tikrinamas registruojant partnerystę ir/arba registruojant santuoką. Atsižvelgiant į tai, kad jau ir taip monogamijos prioncipo taikymas bet kokiems šeimos teisiniams santykiams, yra įtvirtintas CK 3.3 str., kaip savaime suprantama visuomenės tradicijoms bei geros moralės normomis pagrįsta vertybė, CK 3.16 str. papildymas būtų aiškiai perteklinis. Kita vertus, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad CK 3.16 str. yra įtvirtintas CK trečiosios knygos II dalies II skyriuje, kuris skirtas santuokos sudarymui, o ne partnerystės institutui. Santuoka yra vienas iš šeimos teisinių santykių atsiradimo pagrindinių (juridinis faktas), tiesa, vienas iš tradicinių principų. Trečia, CK 3.16 str. papildyme vartojamas terminas ,,partnerystės sutartis’’ nėra vartojamas CK, nes bendras gyvenimas nesudarius santuokos, nors, be abejo, kaip ir santuoka, yra sutartis tarp dviejų skirtingos lyties asmenų, tačiau jų susitarimą bendrai gyventi patvirtins jų bendro gyvenimo fakto – partnerystės – įregistravimas įstatymų nustatyta tvarka (šiuo metu dar toks įstatymas nepriimtas), kaip ir santuokos, kaip susitarimo bendrai gyventi šeimyninį gyvenimą, buvimą patvirtina santuokos registravimas. Partneriai gali sudaryti sutartį, kurioje jie aptartų bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui (CK 3.231str. 2 d.), tačiau ši sutartis nėra partnerystės sutartis, kaip kad ir vedybų sutartis nėra sutartis dėl santuokos. |
Pritarti
|
|
4. |
TU Civilinės ir komercinės teisės katedra |
Civilinio kodekso 3.16 straipsnyje įtvirtintas monogamijos principas negali būti pažeistas, nes nėra priimtas įstatymas dėl partnerystės įregistravimo, todėl Civilinio kodekso 3.16 str. papildymas neteiktinas. Projekte minima problema turėtų būti išspręsta įstatyme dėl partnerystės įregistravimo, kaip ir vaikų, kilusių iš partnerių, kilmė, kuri turėtų būti prilyginta kilmei vaikų, kilusių iš susituokusių tėvų. |
Pritarti |
|
5. |
Teisės institutas |
Iš esmės pritariame siūlymams dėl Civilinio kodekso 3.16 straipsnio papildymo.
|
Nepritarti |
Monogamijos principas yra įtvirtintas Civiliniame kodekse ir išaiškintas CK komentare |
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
LR Vyriausybė |
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 1312 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.16 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-942(2) dėl šių priežasčių: 1. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Partnerystė yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas bendrai gyventi neįregistravus santuokos, turint tikslą sukurti šeiminius santykius. Taigi tiek santuokos, tiek partnerystės atvejais sukuriami šeiminiai santykiai, kurių teisiniam reglamentavimui taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas monogamijos principas. 2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos II dalies normos (3.7–3.80 straipsniai) skirtos santuokos teisiniam reglamentavimui. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kaip kodifikuotame įstatyme, partnerystės santykius reguliuojančių teisės normų reglamentavimas trečiosios knygos II dalyje būtų ydingas sisteminiu ir paties partnerystės instituto požiūriu. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatoma, kad partnerystės registravimas turi būti atliekamas įstatymų nustatyta tvarka, todėl draudimas pažeisti monogamijos principą partnerystės atveju numatytas Lietuvos Respublikos partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projekte. 3. Siūloma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.16 straipsnio pataisa užkirstų kelią sudaryti santuoką asmenims, kurie, įstatymų nustatyta tvarka nenutraukę partnerystės, norėtų partnerystėje sukurtus šeiminius santykius įforminti santuokos instituto normų nustatyta tvarka, o tai neatitinka partnerystės instituto esmės. Lietuvos Respublikos partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projekte numatyta galimybė partnerystės sutartį sudariusiems asmenims susituokti šios sutarties nenutraukus įstatymų nustatyta tvarka. |
Pritarti |
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
1. |
Šeimos ir vaiko reikalų komisija |
1. Iš esmės pritarti LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTUI Nr. IXP- 942(2).
2. Siūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti svarstomo projekto 1 straipsnio formuluotę ir ją įišdėstyti taip:
"3.16 straipsnis Draudimas pažeisti monogamijos principą Sudaręs santuoką ar įregistravęs partnerystę ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos ar įregistruoti partnerystės".
|
Nepritarti |
Monogamijos principas yra įtvirtintas Civiliniame kodekse ir išaiškintas CK komentare |
2. |
Žmogaus teisių komitetas |
pritarti iniciatorių pateiktam projektui |
Nepritarti |
7. Komiteto sprendimas projektą atmesti.
Keisti Civilinio kodekso 3.16 straipsnį nėra tikslinga, toks pakeitimas būtų perteklinis. Civilinis kodeksas įtvirtina monogamijos principą - tai vienas pagrindinių šeimos teisės principų, taikomas bet kokiems šeimos teisiniams santykiams (tiek santuokai, tiek ir partnerystei, kurios tikslas yra sukurti šeiminius santykius).
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu - už.
9. Komiteto paskirti pranešėjai J.Sabatauskas, R. Šukys
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas A. Sakalas