Dvidešimt aštuntasis (374) posėdis
2003 m. gegužės 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.IXP-2498Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame gegužės 13 d., antradienio, vakarinį plenarinį posėdį. Darbotvarkėje pažymėtas klausimas 2-1 Nr.IXP-2498 – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Tai yra Prezidento grąžintas įstatymas pakartotinai svarstyti. Kviečiu Respublikos Prezidento patarėją teisės klausimais ponią Oną Buišienę. Prašom, kolegos, registruotis. Prašom.

O.BUIŠIENĖ. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Respublikos Prezidento esu įpareigota pateikti Respublikos Prezidento dekretą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo pakartotinai grąžinti Seimui svarstyti. Prezidento motyvai yra išdėstyti dekrete. Prezidentas mano, kad šiuo priimtu įstatymu yra apribojamos piliečių politinės, konstitucinės teisės ir trukdoma piliečiams įgyvendinti savo rinkimų teisę. Todėl Prezidentas prašo pritarti jo veto ir dekretui. Tiek.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamoji pranešėja. Kolegų prašau dėmesio. Prašome klausti. Kolega A.Matulevičius. Prašau.

A.MATULEVIČIUS. Aš iš principo suprantu, kodėl grąžintas, vetuotas, viską aš suprantu, negalime pažeisti žmonių teisių. Bet ar buvo jūsų svarstyta kartu su Prezidentu tos problemos, kurios egzistuoja, kad vis dėlto daug žmonių yra išvykę, nežinia, kada jie grįš, ir panašiai. Kaip čia apskritai elgtis, gal žiūrėjot, kokia praktika yra kitose šalyse? Norėtųsi sužinoti. Ačiū.

O.BUIŠIENĖ. Labai ačiū. Mes iš tikrųjų tą klausimą svarstėm plačiai. Ir jūsų iškeltas klausimas, beje, yra tam tikra prasme problema įgyvendinant piliečių konstitucines teises. Tačiau šalia to mes juk turim ir Europos Sąjungos teisės, ir tarptautinės teisės pripažintą piliečių laisvo kilnojimosi principą. Todėl piliečiai formaliai kad ir kur būtų, gali įgyvendinti savo politines teises. O piliečių išbraukimą iš sąrašų būtų galima laikyti formaliu kliudymu įgyvendinti tas politines teises. Aišku, piliečių išvykimas iš valstybės, migravimas, galbūt ieškant geresnio gyvenimo, yra problema, tačiau tai yra savarankiška problema, ji negali būti traktuojama kaip kliūtis įgyvendinti savo teises. Negalima nepripažinti tos problemos, be jokios abejonės, ką jūs ir minėjot.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui, pirmininke. Aš norėčiau paklausti… Į kairę atsisukit, klausia jūsų ne iš tos pusės, iš čia. Tai aš norėjau pasakyti, kad tikrai, man atrodo, Prezidento sprendimas nepasirašyti šio įstatymo buvo teisingas, ir tai retas atvejis, kai aš pritariu Prezidentūros sprendimams. Bet man kyla klausimas. Sakykim, išvažiuoja iš Lietuvos žmonės. Kur nors pasienyje turi būti užfiksuota, nesvarbu, ar jis ten dirba legaliai, ar nelegaliai. Na, praeina penkeri metai, dešimt metų, mes nieko nežinom, ar tas žmogus gyvas, ar negyvas. Ir grynai teoriškai sakau: na, išvažiuos pusė Lietuvos, bet jie sąrašuose vis tiek liks, taip išeina pagal šitą nuostatą. Tai mes nebeturėsime jau net ir vadinamojo Lietuvos piliečių kvorumo, jeigu jie ten visur išsislapstys pasaulyje. Ar jūs svarstėte tokią galimybę? Aš kalbu ne apie dabartinę situaciją. Aš visą laiką sakiau: reikia tikėti Lietuvos žmonėmis, niekada neabejojau, kad ateis daugiau nei 50%, ir visi tie mūsų pasigąsdinimai čia, Seime, tai buvo, taip sakant, dangus griūva. Niekas negriuvo. Normaliai vyko referendumas. Bet aš sakau dar kartą: jeigu tas išvykusiųjų skaičius taps itin didelis ir nebebus galima jų surasti, kaip mes turėtume elgtis?

O.BUIŠIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti du dalykus. Pirma, piliečių išvykimas į kitą valstybę yra visiškai pagrįstas ir tai yra teisėta. Jeigu mes dabar tai svarstytume ir jeigu modeliuotume tokią situaciją, kokią jūs čia pateikėte, kad pusė Lietuvos valstybės gyventojų išvyks, mes galim tokią situaciją modeliuoti, dėl to negali būti priimami kokie nors sprendimai – neįgyvendinama politinė rinkimų teisė arba referendumas galėtų nevykti.

Tačiau mes neturime pamiršti, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tą teisinį reguliavimą, turi paisyti Konstitucijos. Pilietybė yra politinis teisinis ryšys asmens ir valstybės, kurios pilietis jis yra. Šitas ryšys pagrįstas abipusėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat ir pagarba, ką jūs labai gražiai pastebėjote klausdamas, pagarba savo piliečiams. Atsižvelgdami į tai, aš manau, Referendumo įstatyme arba Seimo rinkimų įstatyme, arba Prezidento rinkimų įstatyme mes surasim specialų straipsnį piliečiams, išvykusiems į užsienį. Ir iš tikrųjų ten yra ta teisė balsuoti. Tačiau jie turi būti tokiu atveju įrašyti į piliečių, išvykusių į užsienį, sąrašą. Aš paskui atsakysiu į jūsų klausimą. Bet šiuo atveju tai yra techninis klausimas. Vyriausioji rinkimų komisija gali gauti iš pasienio tuos duomenis, kas išvyko, kada išvyko. Tai yra tik techninis klausimas. Tačiau diplomatinėje atstovybėje tos valstybės, į kurią išvykęs pilietis, sąraše privalo būti. Jeigu mes kalbam apie Vyriausiosios rinkimų komisijos teisę išbraukti tą pilietį iš sąrašo, mes turime iš karto pasakyti ir suderinti tą normą su kitais įstatymais, kuriuose yra pasakyta, kad jis privalo būti tame sąraše. Ir galbūt pamėginsiu, galbūt spėsiu papildyti atsakymą į klausimą. Grąžinimas išbraukto piliečio į sąrašą nėra toks paprastas dalykas. Valstybė negali įvelti piliečio į tam tikrus teisinius ginčus su valstybe. Pilietis neprivalo nieko neįrodinėti. Jis yra veiksnus, turi rinkimų teisę, yra pilnametis, jis turi būti sąraše ir turi balsuoti. Kur jis balsuos, yra techninis klausimas. Bet jis tą teisę turi turėti. Ir paneigti jos negalima. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir kolegė R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, susipažinusi su Prezidento dekretu aš supratau, kad Prezidentas nieko nesiūlo keisti dabartinėje tvarkoje. Ar tai reiškia, kad jus visiškai tenkina dabartinis sąrašų sudarymo principas arba principai? Tai pirma klausimo dalis.

Lygiai taip pat man pasirodė labai keisti argumentai sakant, kad apribojama piliečio teisė judėti, apribojama piliečio politinė teisė dalyvauti rinkimuose, referendumuose. Tačiau šalia piliečių teisių ir Konstitucija, ir pati valstybės sąranga sako, kad yra piliečio pareigos. Jeigu aš dabar gyvenu Vilniuje, tai negaliu būti įrašyta į sąrašus Skuode. Jeigu žmogus gyvena 10 metų Čikagoje, vadinasi, jis negali būti sąrašuose Kaune. Tai ne vien tiktai valstybės reikalas lakstyti iš paskos, bet lygiai taip pat ir paties piliečio pareiga pranešti valstybei savo gyvenamąją vietą, kad būtų tiksliai sąrašuose įrašytas. Koks yra šitas santykis? Daugelyje valstybių yra tokia praktika, kad piliečiai patys užsiregistruoja rinkimams arba referendumams.

PIRMININKAS. Laikas!

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš tiktai noriu dar kartą paklausti, ar jums neatrodo, kad vis dėlto yra taisytinų dalykų įstatymuose, ir vis dėlto mes turim grįžti prie tos problemos ir ją svarstyti.

O.BUIŠIENĖ. Labai ačiū. Be abejo, taisytinų dalykų įstatyme yra, tačiau Prezidentas ir vetavo šį Seimo priimtą įstatymą dėl to, kad taisyti įstatymą buvo jau per vėlu, nes to įgyvendinti (vienas iš argumentų) praktiškai yra neįmanoma Vyriausiajai rinkimų komisijai. Kai kalbame apie pilietį ir kai kalbame apie valstybę, mes turime skirti du dalykus: tose valstybėse, kur balsuoti yra pareiga, yra viena situacija (berods Belgijoje), o ten, kur yra teisė, šios teisės įgyvendinimo apsunkinimas valstybėse, kokia yra ir Lietuva, laikomas antikonstituciniu. Aš galėčiau jums priminti ir 1994 metų Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Referendumo įstatymo. Konstitucinis Teismas suformulavo labai aiškią doktriną dėl to, kad pilietis turėjo įrašyti į tą parašų rinkimo lapą savo duomenis pats, savo ranka. Konstitucinis Teismas pasakė “ne”, nes tai yra formali kliūtis įgyvendinti rinkimų teisę tiems asmenims, kurie dėl fizinių trūkumų negali to padaryti. Taigi konstitucinės teisės doktrinoje bet kokie formalūs ribojimai yra laikomi kliūtimi įgyvendinti piliečio konstitucines teises.

PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, Seimo statutas numato tokią procedūrą: dėl balsavimo motyvų kalba du – už, du – prieš. Kviečiu kolegą H.Žukauską. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlau pritarti Prezidento veto dėl kelių priežasčių. Vienas dalykas, Seimo frakcijų atstovai buvo pas Prezidentą ir kalbėjo šiuo klausimu. Antras dalykas, tokia įstatymo redakcija, kokia yra priimta, netinkama. Jeigu ten būtų kalbama apie referendumo sąrašus, tai aš dar suprasčiau, bet ten kalbama bendrai apie sąrašus. Toks žmonių antikonstitucinis išbraukimas iš sąrašų, man atrodo, dar labiau supainios bendrą sąrašų specifiką, kur iki šiol nėra gana aiški. Ir trečias dalykas – šis įstatymas yra jau visiškai neaktualus. Aš siūlau pritarti Prezidento veto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitą nuomonę turi kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Aš jau minėjau klausdamas, kad Prezidentas buvo teisus, nepasirašydamas šio įstatymo, tačiau grįžtu prie to paties klausimo, kad, deja, mūsų stadija yra tokia pereinamoji, esame netipinė valstybė. Šiandien aš pažiūrėjau į internetą, kad 12,5 ar 13 tūkstančių užsienyje turinčių teisę balsuoti lietuvių, Lietuvos piliečių, balsavo labai gerai (apie 80%), bet mes visi žinome, kad yra daugiau nei 100 tūstančių, kurie, taip sakant, yra niekur, tarp dangaus ir žemės. Todėl aš manyčiau, kad negaliu pritarti šioms Prezidento dalinėms pataisoms. Man atrodo, tai klausimo neišsprendžia. Manau, kad Seimas turėtų rimtai priimti, pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenančių piliečių preliminarios registracijos prieš rinkimus ar referendumą įstatymą. Rinkimų komisijai gal būtų ir daugiau darbo, bet būtų patikslinta, kiek tą dieną prieš tris mėnesius ar prieš kiek laiko yra Lietuvos piliečių, kurie yra Lietuvoje ir turi rinkimų teisę, t.y. teisę pareikšti savo nuomonę, ir būtų įskaičiuoti tie piliečiai, kurie yra užsiregistravę užsienyje. Tie piliečiai, kurie yra tarp dangaus ir žemės, kurių mes nematome, aš manau, neturėtų daryti įtakos mūsų valstybės priimamiems sprendimams, todėl aš šiuo atveju susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Macaitis. Atsiprašau, kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, paaukštino pareigas. Gal ir algos duos?

Iš tikrųjų klausimas labai rimtas. Kai aš uždaviau klausimą, turėjau omenyje tai, kad problema egzistuoja, bet taip, kaip buvo bandyta Seime tai spręsti, žinoma, galbūt turint gerų paskatų, deja, nieko neišėjo. Tarp kitko, aš ne visai supratau, kokioms pataisoms kolega A.Gricius nepritars, nes Prezidentas jokių pataisų nesiūlo. Jis iš tikrųjų siūlo tą dalyką atmesti ir siūlo, kad mes iš esmės labai rimtai apsvarstytume šią problemą, kiek aš supratau iš atsakymų, ir nebūtinai greitai.

Reikia neskubėti, labai rimtai pagalvoti, nes jeigu eitume tokiu keliu, tai, palaukite, ne vienas kolega rengiasi organizuoti įvairius referendumus. Mes čia išbraukykime pusę rinkėjų, gyvų Lietuvos piliečių, iš kurių pilietybės niekas neatėmė. Pažiūrėsite, kokie tada bus rezultatai. Tarp kitko, į tuos referendumus ateis tie, kurie nėjo į šį paskutinįjį referendumą. Jūs suprantate, ką aš turiu omenyje, tik iš Seimo tribūnos kai ko nenoriu garsiai akcentuoti, bet protingi mane supras. Taigi aš siūlau iš tikrųjų pritarti Prezidento veto. Pačią problemą, žinoma, reikia spręsti iš esmės. Man atrodo, kad Seimo valdyba galėtų parodyti gerą pavyzdį, suorganizuoti darbo grupę ir su visomis suinteresuotomis žinybomis padaryti šį darbą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių kalbėti prieš. Du pasisakė už, tad, kolegos, ar bendru sutarimu galime svarstyti šį įstatymą iš naujo? (Balsai salėje: Galima.) Dėkoju. Ir numatyta, pradėjus svarstymo procedūrą, kad pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Ir siūloma svarstyti gegužės 15 dieną, šį ketvirtadienį. Kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Jeigu aš supratau, jau galima repliką po sprendimo priėmimo, taip?

PIRMININKAS. Taip. Baigiame paskirdami svarstymo datą – gegužės 15 dieną. Prašom. Replika po sprendimo priėmimo.

A.GRICIUS. Aš norėčiau išsakyti savo nuomonę kitu kontekstu – Referendumo įstatymo. Tai, ką mes matėme penktadienį vakare per LNK televiziją, kai trys aukščiausieji mūsų valstybės pareigūnai, nepaskaitę 16 straipsnio 5 dalies, kuri tikrai draudžia bet kokią agitaciją referendumo metu… Lygiai tas pats gali atsitikti ir rinkimų į Seimą bei savivaldybes metu. Aš manau, kad aukščiausieji pareigūnai pirmiausia turėtų gerbti įstatymus. Toks jų pavyzdys tikrai nesudaro Lietuvos piliečiams nuomonės, kad Lietuvoje yra gerbiami įstatymai. Mums reikėtų į šį svarstymą įtraukti ir svarstymą dėl agitacijos prieš rinkimus arba referendumus ir numatyti tam tikras nuobaudas. Gaila, kad mūsų Vyriausioji rinkimų komisija labai dažnai užima dvigubą, trigubą poziciją, neturi savo nuomonės, o prisitaiko prie valdančiosios daugumos. Taigi aš tikrai manyčiau, kad ar galima agituoti, ar ne… Na, gal reikia įrašyti ir konkrečias pareigas, kas negali agituoti. Iki šiol Lietuvos piliečiai negalėjo agituoti 30 valandų prieš referendumo pradžią.

Ir baigdamas norėčiau pasakyti pagrindinę mintį (aš ją išsakiau prieš porą mėnesių, kai mes tobulinome Referendumo įstatymą) – man niekada nekilo abejonių, kad dauguma lietuvių tautos yra sąmoninga, kad ji ateis į referendumą ir priims teisingą sprendimą, todėl visos mūsų baimės buvo, man atrodo, veltui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai. O šiaip norėčiau priminti, kad per šią procedūrą, kai svarstomas grąžintas įstatymas, mes esame labai riboti ir negalime teikti jokių pataisų. Tai numato Statutas.

Seimo nutarimo „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2119(2*) (svarstymas)

2-2 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo” projektas Nr.IXP-2119. Svarstymo stadija. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių. Prašom pateikti išvadą.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu nutarimo projektą “Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos”. Mūsų komitete buvo apsvarstyti visi siūlymai, visos pastabos. Komitetas iš esmės pritarė šiam projektui. Aš kviesčiau kolegas Seimo narius pritarti, nes, kaip buvo gražiai pasakyta vienoje pastaboje, kurią norėčiau pacituoti gal nepažodžiui, bet iš atminties, niekada nėra per daug rūpintis vaikais. Todėl šiandien tos koncepcijos priėmime mes matysime ir strategijos atsiradimą, ir tokius dalykus kaip moratoriumo, stebėsenos procesus. Taigi siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkę kolegę G.Purvaneckienę pateikti išvadą.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija buvo sudariusi grupę, kuri parengė šią koncepciją ir po pirmųjų klausymų Žmogaus teisių komitete buvo išreikšta nemažai pastabų. Taip pat buvo pastabų iš įvairių organizacijų ir asmenų. Vėl buvome sukvietę darbo grupę, ji atsižvelgė į tas pastabas ir pasiūlymus. Mes jau savo komisijoje svarstėme antrąjį patobulintą variantą ir vienbalsiai pritarėme už.

PIRMININKAS. Ačiū. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvada. Nematydamas E.Masiulio, kviesčiau komisijos atstovą. Kolega A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Gerbiamieji kolegos, Jaunimo ir sporto reikalų komisija svarstė teikiamą projektą ir jam pritarė bendru sutarimu už. Raginame tą patį padaryti ir kolegas plenariniame posėdyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome išvadas. Kolegos, dėl balsavimo motyvų nėra, pataisų nebuvo. Kolega A.Matulevičius. Prašom. Nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Būtų labai negražu, žmonės tiek dirbo, o mes čia visai nekalbame. Aš labai trumpai. Iš tikrųjų padarytas didelis darbas, bet yra viena bloga tendencija, kuri vyksta, ko gero, ir valstybėje. Pastaruoju metu padaugėjo koncepcijų ir programinio tipo dokumentų, kuriuos tvirtina Seimas. Kad ir kiek mes kalbėtume, tie dalykai paprastai yra nepatvirtinti finansiškai ir vėliau tas priemones būna labai sunku įgyvendinti, nes valstybės finansiniai reikalai arba mokesčių politika eina visiškai į šoną.

Ši koncepcija (aš nenorėčiau atimti jūsų dėmesio) irgi šlubuoja dėl šių visų dalykų. Tai yra iš esmės programa, kuri turėtų įvertinti ir šalies finansines galimybes, ir gal netgi jų paieškas, bet, deja, šio dalyko nėra, nors iš principo šiam darbui reikia pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonių prieš nėra. Klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Dėkoju. Pritarta po svarstymo.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2152(2*) (svarstymas)

2-3 darbotvarkėje pažymėtas klausimas – Seimo nutarimo ‘Dėl Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” priedėlio pakeitimo” projektas Nr.IXP-2152. Svarstymo stadija. Pranešėjas – J.Raistenskis. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Sveikatos reikalų komitetas svarstė Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” priedėlio pakeitimo” projektą Nr.IXP-2152. Komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento pataisas, pritaria patobulintam projektui. Pataisos daugiausia yra redakcinio pobūdžio. Itin svarbi, mūsų manymu, yra kolegos P.Jakučionio pataisa, kur Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatos papildomos skirsniu apie tarybos narių teises ir pareigas. Komiteto nariai balsavo ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, vienas komitetas. Prašyčiau pasilikti komiteto atstovą. Svarstysime kolegos P.Jakučionio teiktą pataisą, kuri buvo po pagrindinio komiteto išvados. Klausčiau, ar būtų 10 Seimo narių, remiančių pasiūlymą, kuriam pritarė komitetas? Prašom pakelti rankas. Nematyti dešimties. Taip, yra daugiau negu dešimt. Dėkoju. Pradedame svarstyti. Tada prašom pateikti šią pataisą, kolega Jakučioni. Prašom, gerbiamasis kolega.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Pataisą aš pasiūliau tam, kad suvienodintume ir padarytume panašius įvairių tarybų, komisijų nuostatus ir papildytume 5 skirsnį “Nacionalinės sveikatos tarybos narių teisės ir pareigos”. Aš neformulavau nei tų teisių, nei pareigų, nes tai iš tikro yra pačios Sveikatos tarybos narių darbo grupės reikalas. Jie suformulavo ir šias teises, ir pareigas. Aš su jomis esu susipažinęs ir visiškai sutinku. Man atrodo, kad taip turėtų ir būti. Komitetas pritarė, prašau ir visą Seimą pritarti. Čia yra ne pataisa, tiesiog papildymas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tikrai įdomus darbas. Jūs pasiūlėte, ką reikėtų padaryti, savo pataisa, o komitetas atliko tą darbą. Prašom. Komitetui žodis.

J.RAISTENSKIS. Kolegos, aš nežinau, ar man vardyti visą… papildė nuostatas…

PIRMININKAS. Pasakykite komiteto poziciją.

J.RAISTENSKIS. …5 skirsniu dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių teisių ir pareigų. Tos pareigos ir teisės diskutuotos komitete kartu su Nacionaline sveikatos taryba ir derintos su gerbiamuoju teikėju ponu P.Jakučioniu. Dabar, kaip minėta, kitų Seimo komisijų, kurios yra įkurtos, ir Nacionalinės sveikatos tarybos narių teisės ir pareigos yra suvienodintos. Ko nors naujo arba išimtinio neįrašyta, nesurasta. Tiesiog tai yra tokia bendratis, kaip ir visų likusių komisijų. Manyčiau, tų punktų neverta skaityti, nebent kas nors pageidautų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom, kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl pataisos, teikiamos kolegos P.Jakučionio. Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti šią pataisą? Nebuvo norinčių sakyti nuomonę prieš. Dėl pataisos. Pataisa bendru sutarimu. (Balsai salėje) Prašom balsuoti, jeigu yra tokių siūlymų. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia kolega P.Jakučionis, papildyti Seimo nutarimą 5 skirsniu, balsuojate už, kas manote, kad nereikia priimti šios pataisos, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 54, prieš nėra, susilaikė 6.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Pataisai pritarta.

Dėl Seimo nutarimo po svarstymo prašom pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo su ką tik priimta pataisa? Ačiū. Pritarta po svarstymo.

Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo projektas Nr.IXP-2009 (svarstymas)

2-3 darbotvarkėje pažymėtas klausimas… Atsiprašau, šiam pritarta, 2-4 – Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo projektas Nr.IXP-2009. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komitetą išvadą pateiks komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš bandysiu labai trumpai pateikti komiteto išvadą ir ją pakomentuoti. Komiteto išvada – grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, nes pagrindinė priežastis, kodėl mes siūlome grąžinti šį įstatymą tobulinti, yra būtinybė projekto nuostatas suderinti su Darbo ir Civilinio kodeksų nuostatomis.

Taip pat projekte turi būti atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pastabas bei įvertinti papildomų komitetų siūlymai, nes tiek papildomi komitetai, tiek Teisės departamentas pateikė daug pastabų.

Įstatymo projekte siūlome numatyti įsigaliojimo datą tik nuo kitų metų sausio 1 dienos. Kartu su patobulintu projektu turėtų būti pateikta informacija, koks būtų valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio fondo poreikis įgyvendinant įstatymą, kiek padidėtų arba sumažėtų valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestis atsisakant projekto 14 straipsnio. Kartu su patobulintu įstatymo projektu turėtų būti pateikti teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose dirbančių darbuotojų suvienodintų pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymo rengimo metodiką, projektai. Už šį siūlymą buvo bendras sutarimas už.

O dabar keletas žodžių, kad būtų aiškiau. Šis įstatymas buvo svarstytas dar gruodžio mėnesį. Tai dėl tų darbuotojų, kurie yra “paslaugiečiai”. Jie buvo įtraukti į valstybės tarnybos tarnautojų grupę. Priėmus Valstybės tarnybos įstatymo pataisas jie liko dirbti, bet dirba pagal darbo sutartis. Kadangi nebuvo nurodyta lėšų poreikio, kad nekiltų tokio nesusipratimo kaip valstybės tarnyboje, mes pasiūlėme, kad pirmiausia reikia labai aiškiai apskaičiuoti, turėti aiškius kriterijus ir žinoti, kiek pinigų reikės, o ne priimti įstatymą, verstis per galvą ir aiškinti žmonėms, kad to įstatymo įgyvendinti negalėsime. Siūlau pritarti komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Komiteto išvada buvo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl šios komiteto išvados? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti? Dėkoju. Pritarta siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2031(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-5 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 2, 28 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2031. Svarstymo stadija. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą pateiks kolegė D.Teišerskytė. Jos nėra. Kviečiu kolegą J.Jučą. Prašom.

J.JUČAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas balandžio 9 d. svarstė Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2031. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms pritarta, išskyrus 6 punktą. Komiteto nuomonė yra nepritarti 6 punktui, o 7 punktui pritarti iš dalies. Europos teisės departamento pastaboms komitetas pritarė. Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociacijos pasiūlymams yra pritarta. Taip pat pritarta O.Babonienės pasiūlymui, kuris konsoliduojasi su minėtos asociacijos pasiūlymais, ir D.Teišerskytės siūlymams. Pasiūlymus teikė ir J.Narvilienė, komitetas pritarė. Siūlymą teikė komiteto narys J.Korenka, buvo nepritarta. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš nėra, susilaikė 6.

Dar buvo D.Teišerskytės ir J.Narvilienės siūlymas, buvo pritarta. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei buvo pritarta iš dalies. Informacinės plėtros komiteto siūlymams buvo nepritarta.

Komitetas siūlo svarstyti patobulintą įstatymo projektą, kurio objektas yra miestų ir rajonų periodiniai leidiniai. Komitetas siūlo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pagal galimybes rengti prenumeruojamos spaudos pristatymą ir siūlo svarstyti patobulintą antrąjį variantą. Be to, 13 d. buvo gautas Seimo narės S.Burbienės siūlymas, kuriam komitetas pritarė.

Komiteto išvada – siūlyti svarstyti Seimui Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2031(2). Komiteto narių atskiroji nuomonė. Tų, kas ją turi pareikšti Seimo posėdyje. Jeigu pirmininkas leis, aš pasinaudosiu nuomonės pareiškimo teise. Šiuo metu tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti… Atsiprašau, dar yra kiti komitetai. Kolega V.Saulis – Biudžeto ir finansų komitetas.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2, 28 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Buvo gautos Teisės departamento 7 pastabos ir siūlymai. Komitetas visoms departamento pastaboms ir siūlymams visiškai arba iš dalies pritarė. Taip pat iš esmės pritarėme Europos teisės departamento pastaboms. Dėl kolegių Seimo narių O.Babonienės ir D.Teišerskytės pasiūlymų mes nutarėme, kad sprendimą dėl jų siūlymų priimtų pagrindinis komitetas, kurio priedermė spręsti šiuos klausimus.

Mūsų komiteto išvada yra siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti šiam įstatymo projektui. Tačiau atsižvelgdami į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, siūlome įstatymo projekte nustatyti tikslesnius pagal Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę ir šviečiamąją veiklą, suderintus kriterijus, kurių pagrindu būtų remiamos pagrindinio komiteto pasirinktos periodinių leidinių grupės. Tikslinant kriterijus įvertinti Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią turi būti užtikrinta, kad nė vienas asmuo neužimtų monopolinės padėties arba nepiktnaudžiautų užimama dominuojančia padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų, platintojų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Be to, pagrindiniam komitetui siūlome įvertinti galimybę remti spaudą remiant prenumeruojamos spaudos pristatymą. Toks komiteto sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą pateikti kolegą A.Kunčiną. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė šį įstatymo projektą šių metų balandžio 7 dieną. Mūsų komiteto galutinė išvada yra grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į kelis pasiūlymus. Pirmiausia patikslinti įstatymo taikymo objektą, nes vyksta diskusija, ir, matyt, pagrindinis komitetas tai turėtų nuspręsti. Taip pat mūsų komitetas, panašiai kaip Biudžeto ir finansų komitetas, siūlė išnagrinėti galimybę rajonų periodiniams leidiniams kompensuoti prenumeratos pristatymo paslaugų kaštus.

Komiteto posėdžio metu visi komiteto nariai vieningai pritarė, kad kokiu nors būdu reikia paremti regioninę spaudą, tačiau siūlomas modelis kelia daug abejonių, nes kažkas subjektyviai spręs, kurį leidinį remti ar neremti. Tiek rajonuose, tiek apskrityse yra leidžiama ne po vieną leidinį, ir jų didesnis ar mažesnis rėmimas gali turėti įtakos konkurencinei kovai. Jeigu leidiniai būtų remiami kompensuojant prenumeratos pristatymo paslaugų kaštus, tada, aišku, būtų remiamas tas leidinys, kuris yra populiaresnis. Todėl, aš dar kartą sakau, komiteto nuomone, projektą reikėtų grąžinti iniciatoriams tobulinti, įvertinti visus pasiūlymus, kad remiant nebūtų nereikalingo subjektyvumo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega G.Babravičius buvo užsiregistravęs dalyvauti diskusijoje. Kviečiu jį.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Visuomenės informavimo įstatymas nėra eilinis įstatymas. Labai dažnai, jeigu atkreipėte dėmesį, svarstant jo pataisas ar su juo susijusias vienas ar kitas problemas kyla gana aštrių polemikų.

Šio įstatymo pataisos nėra išimtis. Pagal tai, koks buvo užregistruotas pagrindinis tekstas, akivaizdu, kad išskiriama tik tam tikra leidinių grupė, be to, labai specifinė, apskrities periodiniai leidiniai. Taip tik dar labiau būtų iškreipiamos konkurencijos sąlygos ir tiktai dar labiau būtų pasunkintas smulkių leidinių gyvavimas, t.y. rajoninių leidinių gyvavimas. Iš esmės tos pataisos, kurios yra pasirodžiusios vėliau, man asmeniškai yra tinkamos. Kita tema, kad šis klausimas nėra apsvarstytas nei frakcijoje, nei mūsų Informacinės visuomenės plėtros komitete. Aš turiu omeny pono R.Pavilionio užregistruotas pataisas, kurios labai panašios su ponios S.Burbienės ir D.Teišerskytės, kurios taip pat yra užregistravusios. Tai yra svarstytinas dalykas.

Iš principo reikia apsispręsti dėl kelių principinių dalykų. Jeigu mes, Seimas, atstovaudami visuomenei, manome, kad žiniasklaidos priemonių įvairovė yra vertybė, ir didelių, ir mažų, ir labai specifinius poreikius tenkinančių, bet savaiminė vertybė, tai vienokios arba kitokios formos paramą reikia rasti galimybę jiems suteikti. Akivaizdu, kad būtų labai ydinga praktika, jeigu tai būtų palikta, sakykime, valstybės institucijoms tiesiogiai kaip nors skirstyti tam tikras lėšas. Labai nesunku atspėti, kad vieni arba kiti artimesni valdžiai periodiniai leidiniai gautų papildomų privilegijų. Jau yra išrastas dviratis. Tas dviratis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Ta praktika, kuri yra susiklosčiusi, taip pat nevienareikšmiškai interpretuojama, kaip ir visos lazdos yra su dviem galais, bet tai yra sistema, egzistuojanti pasaulyje, kai ne tiesiogiai valdžia, bet tokia, sakykime, institucija, kurios veiklą riboja įstatymas, skirsto lėšos. Toje išvadoje, kurią pateikė ponas A.Kunčinas, taip pat pateikiamas dar vienas universalus būdas, kurį būtų galima nagrinėti, jeigu šitas įstatymo projektas būtų grąžintas tobulinti. Tai yra kompensuoti pašto išlaidas ir kartu sumažinti savikainą ir padidinti galimybę ypač kaimo vietovių gyventojams įsigyti tuos leidinius. Taigi visais atvejais iš esmės aš tik norėčiau pasiūlyti pritarti mūsų, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, nuomonei, kad šis įstatymas būtų grąžintas tobulinti. Problema yra. Ją reikia spręsti. Bet taip, kaip yra pasiūlyta pirminėje įstatymo versijoje, akivaizdu, kad yra negerai ir blogai. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolegos, dėkoju. Yra gautos pataisos, kurioms nepritarė komitetas teikdamas ir svarstydamas savo išvadą, t.y. J.Korenkos teiktai pataisai. Kviečiu į tribūną J.Jučą, pagrindinio komiteto, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, atstovą. Svarstysime pataisas. O pataisos autorių J.Korenką, prašau pateikti… Kolega J.Jučas taip pat dalyvaus diskusijoje. Prašau, gerbiamasis kolega.

J.JUČAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš, prieš pateikdamas pagrindinio komiteto išvadą, paprašiau, kad leistumėte man kalbėti diskusijoje. Kaip šiandien ką tik girdėjome, tai lygiai taip pat Informacinės visuomenės plėtros komitetas, lygiai taip pat Biudžeto ir finansų komitetas išsakė savo nuomonę būtent dėl pirmojo šio Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo varianto. Dabar yra antrasis variantas, kur kai kurios pastabos yra priimtos, kai kurios yra atmestos. Taigi dabar susidarė tokia gana, sakyčiau, kebli situacija, nes komitetai, kurie buvo paskirti papildomais, iš tikrųjų to antrojo varianto nesvarstė. Nes išsakytos pastabos ir išsakytos mintys grąžinti tobulinti buvo dėl pirmojo varianto. Dabar yra antrasis variantas. Nežinau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip čia protingiau būtų galima pasielgti, juolab kad Seimas yra priėmęs nemažą teisės aktų ir vieną netgi Prezidento grąžintą dėl įmonių, kurių per 50% įstatinio kapitalo turi valstybė, todėl kaip tame kontekste atrodo tas naujasis, antrasis Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnio papildymo įstatymo variantas. Aš norėčiau savo nuomonę pareikšti tokią: siūlyčiau, jeigu pritartų, nežinau, ar turiu teisę duoti tokį pasiūlymą, galbūt reikėtų padaryti nedidelę svarstymo pertrauką ir papildomi komitetai galėtų iš tikrųjų įdėmiai pasižiūrėti šį antrąjį variantą, susitikti su pagrindiniu komitetu, kad iš tikrųjų iš komiteto išeitų kokybiškas Visuomenės informavimo įstatymo variantas, tenkinantis visų nuomones. Tokia būtų mano, diskusijos dalyvio, nuomonė. O toliau tai pirmininkas.

PIRMININKAS. Jūs teikiate kaip savo asmeninę, taip, bet šiuo atveju komitetas turėtų siūlyti daryti pertrauką. Galiu apgailestauti, kad vėl nėra horizontalių ryšių tarp komitetų svarstant įstatymus. Taip. Tai jūs dėl balsavimo motyvų turite teisę sakyti, ką jūs manote. Prašau.

J.JUČAS. Aš nesu komiteto įgaliotas siūlyti pertraukos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs baigėte. Tada galime svarstyti pataisas. Tad prašau J.Korenką, kuris teikia pataisą 28 straipsnio 4 daliai, kuriai nepritaria komitetas. Gerbiamasis kolega, prašom pateikti šią pataisą.

J.KORENKA. Na, esmė buvo, kad visi, kaip čia buvo pasakyta gerbiamojo G.Babravičiaus, kad iš tikrųjų visi leidiniai yra labai svarbūs. Pagal jų pateiktas programas fondui, kad jie būtų finansuojami. Mano pataisa ir yra, kad būtent regioniniams miestų ir rajonų leidiniams valstybės parama teikiama konkurso būdu pagal atskirą fondo vykdomą programą. Mano manymu, tai iš tikrųjų būtų tiksliausia. O kai mes į atskiras grupes pradėsim skirstyti, tai čia norint gero apsisuks kitas lazdos galas, kad vieniems yra labai gerai, o kitiems yra labai blogai. Todėl siūlau palaikyti šią mano pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komitete, prašome, kodėl nepritariate…

J.JUČAS. Komiteto nuomonė – nepritarti. Balsavimo rezultatai: 2 – už, prieš nėra, susilaikė 6.

PIRMININKAS. Dėl šios pataisos, kuriai nepritaria komitetas, kuri buvo teikta 28 straipsnio 4 daliai, dėl balsavimo motyvų. Nėra. Kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia kolega J.Korenka, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Komitetas nepritaria.

Užsiregistravo 49. Už pataisą balsavo 12, prieš – 4, susilaikė 30. Pataisai nepritarta. Kolega A.Matulevičius dėl vedimo tvarkos.

A.MATULEVIČIUS. Aš turiu tokį pasiūlymą. Juk komitetai pasakė, kad iš tikrųjų reikia tobulinti. Dabar priimdami pataisas, man atrodo, mes darom bergždžią darbą. Gal tegul Seimas apsisprendžia iš principo. Tobulinti – tai nereiškia atmesti. Sutvarkys šį įstatymą, nes pataisom, aš jaučiu, kad mes tikrai jo normaliai nesutvarkysim.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už tokį siūlymą. Deja, tai turėtų siūlyti komitetas. Komiteto pagrindinė išvada yra pritarti. Taip pat kolegė S.Burbienė teikia pataisą… Atsiprašau. Kolegė S.Burbienė teikia pataisą 1 straipsnio 25, 26 dalims. Prašom, gerbiamoji kolege, pateikite pataisą. Pataisa buvo pateikta po pagrindinio komiteto išvados. Reikės 10 Seimo narių, kad jai pritartų. Prašom, pateikite.

S.BURBIENĖ. Mano pataisos esmė yra įrašyti žodžius: “ne mažiau kaip”, nes jeigu mes rašome, kad tik 90% platinami analogiškai regione arba rajone, vadinasi, jeigu platinami 95, tai jau neatitinka įstatymo. Mano siūlymas yra, sakyčiau, formalus – įrašyti žodžius “ne mažiau nei”, t.y. jeigu yra daugiau kaip 90, tada bet kokiu atveju galioja šios įstatymo nuostatos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pagrindinis komitetas pritarė šiai pataisai. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie pritartų, kad ją svarstytume? Taip, yra daugiau negu 10 Seimo narių, kurie pritaria. Dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų prašom išsakyti savo nuomones. Nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti šiai pataisai, kuriai pritaria pagrindinis komitetas? Dėkoju. Pataisai pritarta. Dėl viso įstatymo po svarstymo dėl balsavimo motyvų prašom sakyti nuomones. Kolega V.Indriūnas. Prašom. Nuomonė už.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia buvo pasakytos kai kurios nuomonės, kad štai konkurenciją pažeis ar panašiai, – tai atskirų grupių interesai. Mes pažiūrėkime, ar žmonėms dėl to bus geriau, ar ne. Jeigu žmonėms geriau, mes turime pritarti. Ir aš kviečiu visus pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš. Kolega J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš kolegų kalbų iškilo daugybė klausimų. Visi norime gero, bet vieni siūlome padėti vieniems, kiti siūlome kitiems perskirstyti. Aš vis dėlto pritarčiau Informacijos komitetui, kad šį įstatymą reikia atidėti ir tobulinti. Kitaip čia nieko gero nebus. Todėl kviečiu pritarti ir balsuoti už atidėjimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom, kolegos, registruotis ir balsuosime, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui. Kurie turi nuomonę, kad reikia pritarti, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas. Prašome neagituoti!

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už balsavo 11, prieš – 3, susilaikė 49. Po svarstymo nepritarta. Kolegos, vienas iš papildomų komitetų siūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime bendru sutarimu priimti šį sprendimą – grąžinti iniciatoriams tobulinti? Dėkoju. Grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2003 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2554(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo 2003 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje” pakeitimo projektas Nr.IXP-2554. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Kolegė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, rytoj kaip tik sueis 10 metų, kai mes esame šios organizacijos, t.y. Europos Tarybos, nariai. Tai buvo pirma organizacija, į kurią Lietuva automatiškai nebuvo įtraukta, o turėjo padaryti nemažai namų darbų, ir dabar mes ten iš tiesų esame pilnateisiai nariai. Tam, kad mes ten tinkamai dirbtume, yra būtina, kad visi mūsų delegacijos nariai dirbtų tuose komitetuose, kurių darbą jie labiausiai išmano. Mes galvojame, kad delegacija turėtų dirbti iš tiesų darbingai, o kadangi buvęs mūsų delegacijos narys J.Olekas dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete, todėl ir siūlau vietoje jo į delegaciją įtraukti A.Sysą, kuris kaip tik tuos dalykus išmanytų, kalbą taip pat moka. Todėl siūlau kolegoms pritarti mano siūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegė R.Juknevičienė norėtų jūsų paklausti pateikimo stadijoje.

R.JUKNEVIČIENĖ. Kadangi kalbama apie Europos Tarybą, spaudoje buvo pasirodę tokių nerimastingų pranešimų, kad kai kurie mūsų delegacijos nariai dirba ne Lietuvos naudai, o daugiau kooperuojasi su kitų valstybių atstovais. Ir buvo tokių pasiūlymų, kad galbūt reikėtų padaryti gilesnių pakeitimų mūsų delegacijoje. Jūs turbūt suprantate, apie ką kalbu. Ar nesvarstėte šitų, man atrodo, labai svarbių problemų?

S.BURBIENĖ. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad jūs ir pati esate dirbusi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos delegacijoje ir puikiai žinote, kad ten yra atstovaujama ne tik šalims, bet dažnai ir savo politinėms grupėms, ir apskritai net ir asmeniniam požiūriui. Dėl vieno ar kito mūsų delegacijos nario pareiškimo, pasisakymo ar kokios nors pataisos pateikimo. Delegacija tai svarsto ir į tai atitinkamai reaguoja, kaip, beje, reaguodavome ir į kolegos, garbingo jūsų frakcijos nario, kai kurias pataisas, taip pat siūlydavome jų nedaryti, nes tai gali pakenkti, tačiau, kaip žinote, Seimo narys ir Europos Taryboje yra gana laisvas. Aš sutinku, kad tai nėra geriausi variantai ir geriau, aišku, kai niekas neišsišoka ir niekur neišeina dalykai, kurie gali būti įvairiai interpretuojami, tačiau šiuo atveju mes sprendžiame ne tą klausimą. Anas klausimas buvo apsvarstytas frakcijoje ir sutarta nieko ten nekeisti.

PIRMININKAS. Dėkoju, daugiau klausiančiųjų nėra. Dėl balsavimo motyvų po pateikimo? Nėra. Klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Pritarta.

Pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį. 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Taip pat nėra norinčių kalbėti? Ar galime bendru sutarimu priimti antrąjį straipsnį? Priimtas.

Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra norinčių kalbėti. Tad prašau, kolegos, registruotis ir balsuosime dėl viso Seimo nutarimo. (Balsai salėje) Jeigu nesutvarkys, kviesime komisiją.

Reikia kviesti Balsų skaičiavimo komisiją, kolegos. Kviečiu balsų skaičiavimo komisiją. Sudėtį tuojau pateiks. Kviečiu kolegą P.Gražulį nuo mišrios Seimo narių grupės, A.Rimą – Socialdemokratų koalicijos frakcija, J.Sabatauską – Socialdemokratų koalicijos frakcija, R.Vaštaką – Jungtinė liberalų frakcija ir P.Vilką – Liberaldemokratų frakcija. Prašom, kolegos. Prašom balsų skaičiavimo komisiją. Prašom frakcijų seniūnus vietoje šių minėtų narių paskirti po vieną Seimo narį. Prašom netriukšmauti! Duokite dirbti seniūnams. Socialdemokratinės koalicijos frakcija – 2. Skirkite 2 – A.Rimą ir J.Sabatauską. Jungtinė liberalų demokratų frakcija. Prašom. Iš Jungtinės liberalų demokratų frakcijos paskirkite narį. Kompiuteris neveikia, kolegos. Kai veiks, bus pasakyta. Liberalai, prašom vieną Seimo narį. Ir mišri Seimo narių grupė. Ponas A.Saudargas. Prašom. Kolegos, pasiruošę? Kolegos, prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas (Nr.IXP-2554), balsuojate už. Prašom pakelti rankas. Balsų skaičiavimo grupė dirba. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo 2003 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje” pakeitimo”. (Balsai salėje)

Už balsavo – 43. Kas prieš? Nėra. Susilaikė? 10 susilaikė. Seimo nutarimas priimtas.

Kolegė R.Juknevičienė – repliką po balsavimo. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, susilaikymas buvo sąmoningas pareiškimas, kad Seimo dauguma nesprendžia klausimų iš esmės. Seimo posėdžių sekretoriate yra įregistruotas projektas, jog vienas valdančiosios koalicijos Seimo narys, kuris kaip tik yra delegacijos Europos Taryboje narys, dirbantis ne Lietuvos valstybės interesais, turėtų būti pakeistas kitu Seimo nariu iš valdančiosios daugumos, jų reikalas. Buvo sutarta, kad, kai bus svarstomi šie klausimai, bus svarstomi kartu. Kadangi tai nebuvo padaryta, mes, iš esmės neturėdami nieko prieš prieš pono A.Syso dalyvavimą Europos Tarybos posėdžiuose, negalėjome balsuoti už, nes nėra svarstomas klausimas iš esmės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome repliką po balsavimo. J.Utovka. Prašom. Taip pat replika po balsavimo.

J.UTOVKA. Norėčiau paklausti ponios R.Juknevičienės ir pirmininko, kas nusprendė, kad vienas iš Seimo narių dirba ne Lietuvos naudai?

PIRMININKAS. Pirmininkas jums neatsakys. Jums buvo suteikta teisė replikai.

Kolegos, 16.05 val. – generalinio prokuroro Antano Klimavičiaus atsakymai į Seimo narių klausimus. Šiam klausimui skiriama pusė valandos, iki 16.35 valandos. Prašom, gerbiamasis generalinis prokurore.

Generalinio prokuroro A.Klimavičiaus atsakymai į Seimo narių klausimus

A.KLIMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jeigu jūs leisite, aš labai trumpai informuosiu apie prokuratūrai ir visai Lietuvos teisėsaugai aktualiausius reikalus, t.y. apie galiojimą naujų įstatymų, kurie galioja tiktai keturiolikta diena, apie tai, kaip jie įgyvendinami, koks darbas atliktas ir su kokiom problemom per šias dvi savaites jau susidūrėme. Aš paskui atsakysiu į visus klausimus.

Įgyvendinant naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą, Bausmių atlikimo kodeksą, naujuosius įstatymus, greta to ir naująjį Prokuratūros įstatymą, kuris visai neseniai buvo priimtas šioje salėje, padarytas toks darbas. Pirmiausia restruktūrizuota prokuratūra. Tas restruktūrizavimas įvyko neskausmingai. Iš esmės mes dėl jo praradome tiktai du prokurorus. Jie išėjo į kitą darbą pasinaudodami tuo, kad gavo išeitines kompensacijas. Parengtos rekomendacijos, kaip taikyti naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą. Iš esmės naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas nuo senojo skiriasi tuo, kad jis yra mažiau formalizuotas ir nereglamentuoti visi veiksmai, kaip senajame. Vadinasi, nusikaltimų tyrėjams ir prokurorams duota šiek tiek laisvės, bet prie laisvės mes nelabai pripratę. Be to, pradedant dirbti pagal naująjį kodeksą, būtina formuoti naują ikiteisminio tyrimo praktiką, todėl buvo parengtos rekomendacijos, štai tokia knyga, kaip taikyti atskiras Baudžiamojo proceso kodekso normas. Parengti visų protokolų, nutarimų, pranešimų ir t.t. blankai. Aš labai norėjau, kad tokia knyga būtų ant kiekvieno ikiteisminio tyrimo pareigūno stalo kaip darbinė knyga, kaip kalendorius, taip pat ant kiekvieno prokuroro stalo. Deja, galimybių tiražuoti šią knygą mes neturime, nes tam trūksta lėšų. Visa tai perduota elektroniniu paštu ikiteisminio tyrimo įstaigoms, apygardų prokurorams. Žinant kompiuterizavimo lygį ir tai, kad kai kuriose rajonų prokuratūroje yra po vieną kompiuterį, kuris net prie interneto neprijungtas, turime problemų. Šios rekomendacijos patvirtintos, paskelbtos, taikomos, tačiau praktika jau parodė, kad jų dar trūksta. Atskirais klausimais yra duoti generalinio prokuroro nurodymai, parengti įsakymai, reglamentuojantys atskirų normų taikymą.

Pradėjus taikyti naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą vis dėlto atsirado papildomų išlaidų. Pagal šį įstatymą pašto išlaidos patrigubėjo. Jų sumažinti neįmanoma, nes įstatyme numatyti įvairūs pranešimai, kurių anksčiau nebuvo. Kompiuterių, kopijavimo aparatų, kaip minėjau, pašto išlaidų, popieriaus poreikis irgi padvigubėjo, patrigubėjo. Šiuo metu už šias ūkines reikmes prokuratūra turi 39 tūkst. litų įsiskolinimą ir 8 tūkst. savo lėšų likutį. Mes galėtume net ir sustoti dirbę po dviejų savaičių, nes tas pašto išlaidas, kurias davėme (50 vietų) Druskininkų prokuratūrai mėnesiui, jie išleido per vieną savaitę. Tai, kad kai kurie apygardų prokurorai naudojosi rėmėjų parama, man, pavyzdžiui, nepatinka, bet kai aš pasakiau kolegoms penktadienį: “Vyrai, to nereikia daryti, nes čia gali būti interesų konfliktas”, jie paklausė: “O ką daryti?” Nors aš nesakau, kad padėtis visiškai beviltiška. Ji man šiandien ryte atrodė sunki, o paskui sužinojau, kad Finansų ministerija vis dėlto pagal įstatymo įgyvendinimo planą teikia Vyriausybei skirti kai kurioms institucijoms šiek tiek pinigų. Prokuratūrai skiriama 1 mln. 150 tūkst. litų. Mes su šiais pinigais, jeigu Vyriausybė patvirtins, išsiversime, tačiau neatliksime vieno darbo. Mes suplanavę priimti į Prokuratūrą 107 prokurorų padėjėjus techniniam darbui, kurio labai padaugėjo ir kuriam nereikia prokuroro kvalifikacijos, nes prokurorui atlikti techninį darbą yra per brangu.

Nors įstatymas dar jam neįsigaliojus buvo papildytas, tačiau per 2 savaites išryškėjo tokių problemų, dėl kurių mes siūlysime Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui daryti pataisas. Jos nėra esminės, tačiau būtinos. Jeigu Lietuva jau užmiršo eiles parduotuvėse, tai prokurorai dabar stovi eilėse prie ikiteisminio tyrimo teisėjų. Gaištamas laikas ir visa tai nervina. Taip yra ne vien dėl to, kad teismai negavo papildomų lėšų naujiems etatams, bet ir dėl kitų dalykų.

Pavyzdžiui, man sunkiai suvokiamas įstatymo reikalavimas visus nukentėjusius nepilnamečius liudytojus apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjų dalyvaujant prokurorui. Ką čia bandome apsaugoti, man sunku suvokti, tuo labiau kad įtariamąjį nepilnametį apklausinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Be to, iš praktikos žinau, kad nukentėjęs nepilnametis arba mergaitė, ypač jeigu ji patyrė seksualinę prievartą, nori kalbėti su vienu protingu, ramiu žmogumi. O kai susėda daug žmonių, t.y. prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismo sekretorė, galbūt vertėjas, pedagogė, tada žmogus pajunta stresą ir būna kita tardymo kokybė. Mačiau vieną protokolą, kuriame nepilnamečio liudytojo apklausa yra labai žemos kokybės, nes viską surašo teismo sekretorė. Ten nėra tikslios vietos, nėra panaudoto smurto apibūdinimo ir t.t. Manau, kad šią nuostatą reikėtų keisti, ir mes siūlysime Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad nepilnamečius liudytojus ir nukentėjusius apklaustų tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

Išryškėjo dar viena didžiulė problema – tai privataus kaltinimo bylos. Įstatyme numatyta, kad privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Ką daryti, kai numatytas privatus kaltinimas, o asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nežinomas? Sakysime, naktį subraižė ar sudaužė automobilį. Asmuo nežinomas, ikiteisminio tyrimo pradėti negalima ir net negalima apžiūrėti įvykio vietos. Vadinasi, žmogus iš policijos negauna jokios pažymos ir negali gauti net draudimo. Nepakeitus šios įstatymo nuostatos problema neišsprendžiama ir aš negaliu jokiose rekomendacijose nurodyti to, kas prieštarauja įstatymui.

Dar siūlysime keisti įstatymą dėl to, jog yra nuostata, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą įmanomas tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo sutikimu. Ikiteisminio tyrimo įstaiga yra viena, STT viena, PNTT – viena. Vadinasi, iš visų regionų, iš 10 PNTT vietų ir iš 5 STT regionų su kiekvienu tokiu nutarimu reikia važiuoti į Vilnių, kad gautų sutikimą. Man sunkiai suvokiama, kam to sutikimo reikia. Jeigu jo reikia, tai galėtų būti ne įstaigos vadovo, o teritorinio padalinio vadovo, tuo labiau kad šį nutarimą tikrina ir prokuroras.

PIRMININKAS. Gal gali jūsų klausti?

A.KLIMAVIČIUS. Aš pasakiau tai, ką norėjau, o toliau galite klausti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jungtinės ir liberalų frakcijos vardu klausia kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis generalini prokurore, jūs neseniai kreipėtės į pirmuosius valstybės asmenis Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką laišku, kuriame konstatavote, kad operatyvinės tarnybos neteisėtai vykdo, t.y. klausosi telefoninių pokalbių. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete mes nagrinėjome šį klausimą, buvome pasikvietę Generalinės prokuratūros, Saugumo departamento, Krašto apsaugos Antrojo departamento ir Policijos departamento atstovus, kurie informavo (kaip ir Generalinės prokuratūros atstovas), kad teisėsaugos institucijos nenustatė tokių neteisėtų pokalbių pasiklausymo faktų ir jų negalėjo pateikti. Tačiau Generalinės prokuratūros atstovas atkreipė dėmesį, kad tokiems atvejams yra galimos prielaidos. Be abejo, mes prielaidų galima sugalvoti daug ir įvairių.

PIRMININKAS. Laikas klausti.

A.KAŠĖTA. Klausimas būtų toks. Ar jums neatrodo, kad tokio rango pareigūnas kaip jūs galėjo kitu būdu spręsti tas problemas, ir sukvietus atitinkamų tarnybų pareigūnus buvo galima susitarti dėl pataisų teikimo Seimui ar per mūsų komitetą, ar tiesiog kreiptis į Vyriausybę, o nekelti nereikalingo ažiotažo? Tai nekelia pasitikėjimo mūsų valstybe nei mūsų piliečiams, nei mūsų partneriams NATO ir Europos Sąjungoje, kad mes galime tinkamai saugoti valstybės paslaptis.

A.KLIMAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš jo tikėjausi ir galiu jums pasakyti, kad šiame mano rašte visiškai nerašoma apie tai, kad operatyvinės tarnybos neteisėtai kontroliuoja telefoninius pokalbius. Rašoma, kad yra techninės ir teisinės prielaidos tokiam veiksmui, ir bandoma išspręsti tų laiškų problemą.

Yra trys šios problemos aspektai, pirmiausia techninės galimybės, nes įstatymas įpareigoja duoti technines komandas, bet “Bitė GSM” techninės įrangos techninių komandų priėmimui pradėti arba nutraukti neturi. Pagal Telekomunikacijų įstatymą ši įranga turi būti įrengta valstybės lėšomis. Taigi ši techninė problema nefinansuojant tų operatorių yra neišspręsta.

Tai vienas dalykas. Kitas dalykas – pranešimai telekomunikacijų operatoriams. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą jie turi būti, bet jų nėra. Tai jau teisinė spraga, kai nesureguliuota, kada praneša, kokios apimties tie pranešimai, ir visi kiti dalykai. Mes šių problemų išspręsti negalime, nes tai turi spręsti Seimas ir Vyriausybė. Viena problema, kurią mes galime išspręsti išsprendus šias problemas, yra psichologinio pasitikėjimo problema. Tas, kas teikia savo produkto paslaugas, tai tikriausiai mato.

PIRMININKAS. Dėkoju.

A.KLIMAVIČIUS. Aš galiu pratęsti. Tai yra ne politiniai dalykai ir visai tuo nekvepia. Norima sureguliuoti taip, kad viskas būtų pagal įstatymą, ir, aš manau, tai ir bus sureguliuota, nes tarp teisėsaugos institucijų nėra jokių konfliktų. Jau rytoj Valstybės saugumo departamentas ir STT pateiks savo planą, kaip tai reikia sureguliuoti, aš taip pat turiu savo planą, kaip tai reikia sureguliuoti. Tai nesunkiai įgyvendinama.

PIRMININKAS. Klausiantiesiems primenu, kad klausti 1 minutė ir ne daugiau. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iki šiol būdavo galima papildomai užduoti klausimą ta pačia tema ir Vyriausybės valandoje bent taip yra numatyta. Aš norėčiau paklausti generalinio prokuroro šiek tik kito klausimo. Dabar vyksta alkoholio įmonių privatizavimas. Tai yra gana sudėtingas procesas, kuris sulaukė daug dėmesio ir daug potencialių investuotojų. Spaudoje yra daug nuogąstavimų, kad kai kurie iš tų investuotojų yra susiję su nelabai švariais pinigais ir nešvariais interesais. Ir netgi tiek, kad Lietuvos kai kurios nusikalstamos grupuotės, iki šiol daug nelegaliai dirbusios su alkoholiu, taip pat rodo daug intereso. Gerbiamasis prokurore, aš norėčiau paklausti: ar Prokuratūra kaip nors bando tuos procesus tyrinėti, ar jūs tik po to įsitrauksite, kai jau bus nustatyti kokie nors nusikaltimų požymiai? Ar jūsų dabar šie reikalai visiškai nejaudina?

A.KLIMAVIČIUS. Mus tie reikalai jaudina, bet Prokuratūra privatizavimo procese nedalyvauja ir įsitrauks, kaip jūs sakėte, po to. Nes bendroji kompetencija jau seniai panaikinta, ir mes neturime jokio teisinio pagrindo pradėti kažkokius tyrimus, dabar kištis į privatizavimo procesą. Tam yra kitos valstybinės struktūros.

PIRMININKAS. Kolega A.Rimas. Prašau.

A.RIMAS. Gerbiamasis generalini prokurore, dalies ikiteisminio tyrimo subjektų, pareigūnų yra nepakankamas kvalifikacinis lygis. Todėl dažnai nusikalstamų įvykių tyrimas atliekamas nekokybiškai ir neprofesionaliai, pažeidžiami tyrimo greitumo ir išsamumo principai. Tai turi neigiamos įtakos Prokuratūros, teismo atliekamo darbo rezultatyvumui ir sukelia pagrįstą visuomenės nepasitenkinimą šių institucijų darbu. Prokuratūra, institucija prie teismų, įvertinusi, kad viena iš pagrindinių jos funkcijų yra ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam, neturi ir negali nusišalinti nuo šios problemos sprendimo įtakos procesinėje plotmėje. Klausimas: kas daroma siekiant pakeisti esamą padėtį?

A.KLIMAVIČIUS. Dar neįsigaliojus naujajam Baudžiamojo proceso kodeksui buvo atliekamas darbas, tai, kas įmanoma be didelių investicijų. Buvo organizuojami seminarai, mokymai, prokurorai ėjo į ikiteisminio tyrimo institucijas ir iš esmės mokė kaip mokykloje, nes iš tikrųjų ikiteisminio tyrimo institucijose aukštos kvalifikacijos tyrėjai buvo tik Tardymo departamente. Priėmus naują Vidaus tarnybos įstatymą, dalis tų žmonių išėjo iš darbo. Taigi iš esmės kvalifikacinis lygis ne tik nepakilo, jis tapo žemesnis. Dabar ikiteisminio tyrimo atlikimo funkcijų teisė suteikta daugybei asmenų, kurie anksčiau niekada šito nedarė. Ir tai iš tikrųjų didelė problema. Manau, tą problemą galėtų spręsti ir Vyriausybė, ir Seimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlyginimai yra per maži. Todėl Teisės universiteto išleidžiami absolventai visai neina į ikiteisminį tyrimą. Jie susiranda darbą kitur. Tai didelė problema. Bet, manau, ką mes galime, tą darome. Jūs, gerbiamasis Seime, irgi padėkite.

PIRMININKAS. Kolega E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis prokurore, aš noriu užduoti klausimą, susijusį su Generalinės prokuratūros darbu. Pernai aš, kaip Seimo narys, parašiau paklausimą jums dėl Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės Algaudos Šimkūnienės darbo. Buvau nustebintas, kai gavau atsakymą ne iš jūsų, o iš pačios A.Šimkūnienės. Ar manote, kad tokie dalykai yra normalūs, ir kaip juos vertinate?

A.KLIMAVIČIUS. Jeigu tyrimas atliktas tinkamai ir atsakymas teisingas, tai visiškai įmanoma ir taip bus ateityje. A.Šimkūnienė yra prokurorė. Beje, po jūsų paklausimo A.Šimkūnienė jau nevadovauja skyriui.

Aš dar galiu papildyti. Pagal naująjį BPK įstatymą, jeigu bus Seimo narių paklausimų dėl baudžiamojo proceso, aš neturėsiu teisės atsakinėti. Atsakinės tas prokuroras, kuris kontroliuoja. Taip parašytas įstatymas.

E.KLUMBYS. Galima? Aš noriu trumpai pasakyti. Gerbiamasis prokurore, yra įstatymas, Seimo statutas. Pagal Seimo statutą atsakyti turi tas valstybės pareigūnas, kuriam Seimo narys pateikia paklausimą.

A.KLIMAVIČIUS. Tada bus įstatymų kolizija. Nežinau, kuris įstatymas svarbesnis.

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius. Prašau klausti.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis generalini prokurore, daug klausimų. Žinoma, reikėtų ne pusės valandos, o pusantros, bet ką padarysi. Aš manau, kad rezonansinis dalykas Lietuvoje, apžvelgus tuos 13 nepriklausomybės metų, vis dėlto yra byla, susijusi su EBSW koncernu Kaune. Visi tie holdingo reikalai ir panašiai. Aš norėčiau jūsų kaip pareigūno, kaip piliečio paklausti, ar jums asmeniškai nebuvo gėda? Žmonės tikėjosi, kad kada nors tikrai tuos “žulikus” nubaus, o dabar prokurorai pareikalavo tokių bausmių, kad lyg specialiai buvo laukta gegužės 1 dienos. Susidaro toks įspūdis. Suprantate? Aš suprantu, kad ne jūs vieni sprendžiate, bet nuo Prokuratūros irgi daug priklauso. Kada mes mūsų žmonėms drąsiai galėsime pažiūrėti į akis, kad vis dėlto tie, kurie kalti (o kad kalti, abejonių nėra), turi atsakyti pagal įstatymą? Ačiū.

A.KLIMAVIČIUS. Tuo, kad labai ilgai tęsiasi tų bylų tyrimas ir teisminis nagrinėjimas, aš tikriausiai dar labiau pasipiktinęs nei jūs. Man irgi skaudu, kad šitaip yra. Tačiau dėl bausmių prašymo aš, pavyzdžiui, neturiu jokios teisės tam prokurorui pasakyti, kad prašytų 10–15 metų. Be to, tie prokurorai yra savarankiška procesinė figūra. Prokurorai, kurie dalyvavo, prašė atsižvelgdami į Bausmių įstatymą. Aš netgi negaliu jokių priekaištų sakyti jiems.

PIRMININKAS. Kolegė R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis generalini prokurore, aš norėčiau paklausti A.Kašėtos klausimą. Tai, kad Generalinė prokuratūra rūpinasi, kaip atliekama operatyvinė veikla ir ar nėra įstatymų pažeidimų, yra puiku, tai yra labai gerai, tai yra jūsų prerogatyva. Aš linkiu tai daryti efektyviai, rūpestingai.

Klausimas kiek kitoks: ar iš tiesų rašant viešus laiškus, juos skaitėme laikraščiuose, siekiama tik tokių tikslų? Ar nėra kitokių tikslų? Gal net ne jūs jų siekiate, galbūt kaip nors bandoma pasinaudoti tokiomis įtampėlėmis, kurios yra tarp specialiųjų tarnybų ir Prokuratūros. Įspūdis iš tikrųjų liko dvejopas. Nes po šių veiksmų, aš turiu galvoje tuos viešus laiškus, specialiosios tarnybos rodomos kaip įtartinos institucijos. Ir ypač mūsų integravimosi į NATO kontekste, kai yra labai svarbūs informacijos apsaugos klausimai, lieka labai daug klausimų ir klaustukų. Ar ne geriau būtų ateiti pas tuos vadovus, kuriems laiškus rašote, ir išdėstyti problemas, jeigu jų yra? Ar ne geriau būtų susėsti ir dirbti kartu, daugelį klausimų išspręsti kartu, kad nebūtų einama visai nereikalingu šiandien keliu?

Ir dar kitas klausimas, jeigu galima, prie to paties. Mums komitete susidarė įspūdis, gal jis klaidingas, išsklaidykite, jog šioje istorijoje, šioje epopėjoje, ne paskutinį vaidmenį vaidino operatoriai. Jų interesai atsispindėjo (deja, aš turiu tą konstatuoti) ir Generalinės prokuratūros veiksmuose.

A.KLIMAVIČIUS. Tai pirmiausia nebuvo viešas laiškas. Jis buvo pasiųstas Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui. Vyriausybė, gavusi šį laišką, jį padaugino ir išsiuntė teisėsaugos institucijoms, prašydama teikti siūlymus, kaip spręsti problemą. Po dviejų ar trijų dienų aš sužinojau, kad tas laiškas yra kai kuriose redakcijose. Netgi žinau, iš ko tą laišką gavo “Respublikos” redakcija. Jis nebuvo viešas. Be to, toks ten ir slaptumas. Aš nežinau tokios kategorijos įstatymų, kurie būtų slapti. Jeigu įstatymai nevykdomi dėl kažkokių priežasčių, reikia spręsti problemą, o ne ieškoti politinių motyvų.

PIRMININKAS. Kolega J.Čiulevičius. Prašau.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, pirmininke.

PIRMININKAS. Ar jūs norėjote dar, gerbiamasis prokurore, į tą patį klausimą atsakyti?

A.KLIMAVIČIUS. Tokia darbo forma irgi yra. Bet aš turiu tokią patirtį. Nesakysiu, pas kurį Ministrą Pirmininką buvau nuėjęs su problema. Pasakiau, pritarė viskam, sakė, kad darys, o po dviejų savaičių kalba prasidėjo iš naujo. Todėl geriau raštu negu be rašto.

PIRMININKAS. Prašau. Kolega J.Čiulevičius.

J.ČIULEVIČIUS. Gerbiamasis generalini prokurore, jūs teigiate, kad net nepakanka lėšų pašto ženkliukams, kaip jūs sakot, “markutėms”. Bet vis dėlto juk dešimtmetį tęsėsi EBSV bylos, “Litpoliinter”, Vakarų banko ir t.t., išeikvota milijardai litų. Dabar belieka laukti Gintaro Petriko, su gėlėmis grįžtančio iš Amerikos. Štai atėjo gegužės 1-oji, senatis, iš viso to išėjo piš, tai juk per tuos tyrimus prarasta šimtai milijonų litų ir algoms, ir kitiems dalykams. Kodėl taip įvyko? Kodėl taip ilgai tęsėsi?

A.KLIMAVIČIUS. Čia yra begalė priežasčių. Pirmiausia man tokie klausimai labai nepatinka. Man gaila tų žmonių, kurie, dirbdami prie šių bylų, padėjo sveikatą. Pirmiausia nebuvo įstatymų bazės, dabar yra. Neturėjo dar prokuratūra bendrosios kompetencijos. Vadinasi, ta suma milijonais, dešimtimis milijonų kaupėsi ir nebuvo užkardyta pusei milijono, milijonui. Kas nors gal ir neatliko savo funkcijų, gal kontroliuojančios institucijos, bet dabar sakyti tiems žmonėms, kurie dirbo prie šių bylų, šimtus tomų sukrovė, galbūt pražilo prie šių bylų, nuolat sakyti, kad jie blogo dirbo ir kalti… Tai EBSW, holdingai kalti. Visai ne jie kalti.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis generalinis prokurore, aš gal šiek tiek pratęsiu A.Kubiliaus klausimą. Jūs atsakėte, jog dėl alkoholio gamybos įmonių privatizavimo tik vėlesnėje stadijoje galite įsikišti. Gal jūs galite sukonkretinti, žinoma, teoriškai svarstydamas, kokios gali būti jūsų įsikišimo formos ir kokiais atvejais? Ar tai gali būti, kad jūs pagal Civilinį kodeksą gindami visuomenės viešąjį interesą, sakykime, inicijuosite sandorių panaikinimą, jeigu matysite, kad ten dalyvauja nusikalstamu būdu įgytas kapitalas, ar kaip nors kitaip? Kokios šiandien yra jūsų galimybės įsikišti į tuos procesus ir kaip jūs įsivaizduojate veikti ateityje, jeigu reikės?

A.KLIMAVIČIUS. Jeigu mes turėsime pagrindą ir bus privatizuojant pažeisti esminiai įstatymai, mes, be abejo, gindami ir viešąjį interesą, ir valstybės interesus, kreipsimės su civiliniu ieškiniu, kad būtų panaikintos privatizavimo sutartys, dokumentai kaip niekiniai, negaliojantys. O kada mes šitą pradėsime? Štai šypsosi Seimo narė N.Steiblienė. Jeigu kreipsis, turės medžiagą, mes, be abejo, tuo užsiimsime. Jeigu kreipsis kontroliuojančios institucijos, Valstybės kontrolė ar kitos institucijos, mes šitą darysime. Mes negalime pradėti tyrimo tuščioje vietoje, nieko neturėdami.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia kolega R.Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Pone prokurore, jau ne kartą buvo iškelti klausimai apie neteisėtą telefonų klausymąsi. Jūs pats esate tą įtarimą iškėlęs. Dabar visi laikraščiai pilni visokių įtarimų, visokių pasakų, tačiau irgi yra aprašyta, kad visos teisėtvarkos įstaigos, STT, kitos, jau įsirengė aparatūrą, su kuria klausytis nereikia kreiptis į kokius nors mobiliųjų tinklų operatorius, galima tiesiogiai. Ir tam nereikia sankcijų. Kiek girdėti, sankcijų neprašoma. Ar jūs tuos dalykus toliau tiriate, ar jūs turite kokių nors patarimų pakeisti įstatymus ar ką nors? Ar vien tyla bus vėl?

A.KLIMAVIČIUS. Iš dalies todėl ir šis laiškas atsirado. Pirmiausia jūs be reikalo paminėjote STT. STT, mano duomenimis, tokios aparatūros neturi. Yra trys institucijos, kurios pagal Valstybės saugumo departamento informaciją turi tą aparatūrą. Aparatūra savaime nėra blogas dalykas. Technika yra gerai, o jeigu dar įstatymu reglamentavus tokios aparatūros naudojimą, būtų visai gerai. Mes šito ir siekiame. Todėl parašytas laiškas.

PIRMININKAS. Dėkojame generaliniam prokurorui A.Klimavičiui už išsamius atsakymus. O dabar skelbiu pertrauką iki 17 valandos. Pagal darbotvarkę.

Pertrauka

Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1093(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Po pertraukos klausimas 2-7 – Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1093. Svarstymo stadija. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Pavilionis. Prašom išvadą.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiam įstatymo projektui, tiksliau, vieno straipsnio vienos dalies papildymui komitetas pritarė. Jis nesulaukė jokių papildomų pastabų iš organizacijų ar asmenų, ar Seimo narių. Argumentacija jau buvo išdėstyta, aš tik pakartosiu, kad šio papildymo vienintelis tikslas yra laikytis Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo ir, nė kiek nesikėsinant į prekės ženklo nuosavybę, nuosavybės teisę, įpareigoti prekybos paslaugų atitinkamas įstaigas informuoti vartotoją lietuvių kalba, valstybine kalba, apie teikiamas paslaugas arba funkcijas, kurios yra numatytos vienoje ar kitoje tokios rūšies įstaigoje. Tai yra civilizuota norma, priimta Europos Sąjungos šalyse, ir mūsų, lietuvių, savigarba turėtų būti čia taip pat išsaugota. Mes prašome jūsų pritarimo po svarstymo šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu G.Dalinkevičių pateikti Žmogaus teisių komiteto išvadą.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas komitetas apsvarstė šio įstatymo projekto nuostatas. Europos teisės departamento išvada yra šiek tiek abejojanti, kad tai gali būti priimta, pripažinta arba bent įvertinta kaip tam tikras laisvo prekių judėjimo stabdys. Tačiau mes manome lygiai taip pat kaip ir Švietimo ir kultūros komitetas, kad svarbu ginti savo kalbą ir teikti, kad ji būtų vartojama viešai, rimtai ir aiškiai, leidžiant žmonėms suprasti tiek įstaigas, tiek jų veiklos sritis, tiek paslaugų sritis savo nacionaline kalba. Taigi pritarėme bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Girdėjome komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravusių kolegų nėra. Pataisų ir siūlymų svarstymo stadijoje, dėl kurių turėtume priimti sprendimus, nėra. Prašom išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Dėkoju. Pritarta.

Kolega E.Skarbalius. Nuomonė už. Prašom.

E.SKARBALIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Gerbiamasis profesorius labai aiškiai pateikė klausimą ir aš tikrai jam norėčiau pritarti. Bet kadangi yra ir kitokių nuomonių, aš siūlyčiau, kad reikia balsuoti.

PIRMININKAS. Kolega S.Kružinauskas. Nuomonė prieš.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes, atrodo, kalbame apie pavadinimą, apie išorėje nurodytas parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų klases, rūšinius pavadinimus ir t.t., tai tiesiog yra neįmanoma. O jeigu dėl įmonės pavadinimo lietuvių kalba, tai čia jau patentavimo klausimas, todėl, manau, šiam siūlymui pritarti negalima.

PIRMININKAS. Prašom, kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui? Kas pritariate, balsuojate už, kas manote, kad nereikia pritarti, balsuojate prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Už balsavo 32, prieš – 3, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.IXP-2563 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, mes, tvirtindami darbotvarkę, įtraukėme į darbotvarkę vieną papildomą klausimą, tai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo”. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną pateikti šį Seimo nutarimą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos! Pagal mūsų nustatytą tvarką, jeigu klausimo nėra sesijos darbų programoje, reikia apsispręsti: arba teikia Vyriausybė, arba teikia Seimo Pirmininkas, arba mums reikia papildyti darbų programą. Šiuo atveju kaip tik čia yra tokie klausimai, kai mums vertėtų papildyti darbų programą. Klausimai yra keli, bet iš esmės du: dėl Valstybės apdovanojimų įstatymo papildymo (teikia mūsų kolegė G.Purvaneckienė) ir visas paketas – net penki įstatymų projektai – dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisymo arba netgi jo pripažinimo netekusiu galios. Kad mes visą šį paketą galėtume svarstyti, štai ir turime priimtą tą nutarimą dėl sesijos darbų programos papildymo. Kviesčiau kolegas iškart ir apsispręsti, t.y. pritarti ir pateikimui, ir priėmimui.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Niekas nenori jūsų klausti.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

Pradedame priėmimo procedūrą. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Tada prašom, kolegos, registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad Seimo nutarimas Nr.IXP-2563 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 51. Už balsavo – 50, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 10, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2043(2) (svarstymas)

2-8 – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2043. Kaimo reikalų komiteto atstovas V.Rinkevičius, komiteto išvada. Svarstymo stadija.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas du kartus buvo atidėjęs šio įstatymo svarstymą, nes papildomų Aplinkos apsaugos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų išvados buvo prieštaringos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą, padarė išvadą, kad jis yra korupcinis. Kaimo reikalų komiteto išvadų rengėjai, pasitelkę specialistus, pabandė patobulinti Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą ir kreipėsi į papildomus komitetus, kad apsvarstytų pataisytą projektą. Aplinkos apsaugos komitetas iš esmės patobulintam projektui pritarė, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė išvadą, kad įstatymas skatintų korupciją ir (…). Siūlė jį atmesti. Antikorupcinė komisija taip pat pasiūlė įstatymo projektą atmesti.

Kaimo reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Antikorupcinės komisijos išvadas, taip pat Aplinkos apsaugos komiteto išvadas, nusprendė siūlyti įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: 7 komiteto nariai balsavo už, 1 buvo prieš.

PIRMININKAS. Pagrindinis Kaimo reikalų komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui ir grąžinti iniciatoriams tobulinti? Ačiū. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.

Aplinkos monitoringo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2545. Laukinės gyvūnijos įstatymo 4, 8, 10 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2546. Atliekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2547. Laukinės augalijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2548. Bevariklio transporto įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2549 (pateikimas)

2-9a, 2-9b, 2-9c, 2-9d ir 2-9e – Aplinkos monitoringo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys mano minėti. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Pateikimo stadija.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jūs atsimenate, jau vieną kartą mes svarstėme įstatymo projektą, kuriame buvo kalbama apie Sveikatos apsaugos fondą, taip pat apie savivaldybių gamtos apsaugos fondą. Po to mes gavome Teisės departamento išvadą, kurioje buvo parašyta, kad reikia patikslinti dar ir kitus įstatymus, kad visiškai būtų galima įgyvendinti reformą, savivaldybių gamtos apsaugos fondus pertvarkant į specialiąją savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programą. Biudžeto ir finansų komitetas, nenorėdamas grąžinti ankstesniojo įstatymo, tiesiog pats ėmėsi iniciatyvos, vadovaudamasis Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadomis, ir parengė šiuos įstatymo projektus, kurie jums šiuo metu yra pateikiami. Trumpai apie visus gal tiek taupydamas laiką.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų klausti kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Man atrodo, kad nėra blogas dalykas tai, ką jūs padarėte. Tiktai aš ne visai supratau, iš kur tam atsiras papildomų pinigų? Čia iš esmės iš tų pačių pinigėlių. Gal aš ne taip supratau, tuomet jūs pakeiskite mano nuomonę. Gerai? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai čia jokių papildomų pinigų nereikės. Šiandien savivaldybės disponuoja gamtos apsaugos fondais. Vadinasi, kai yra daromi atskaitymai gamtos apsaugos fondo dalis lieka respublikiniame fonde, o dalis įmokų atitenka savivaldybėms. Šiuo metu tie gamtos apsaugos fondai yra apskaitomi ir tvirtinami šalia savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų, o priėmus šiuos įstatymus jie bus apskaitomi kaip atskira programa, bet jau savivaldybių biudžetų pajamose ir išlaidose. Bus konsoliduota savivaldybių biudžetų finansų sistema.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas nenori klausti. Kolegos, klausčiau dėl balsavimo motyvų dėl pagrindinio ir visų lydinčiųjų. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo pagrindiniam ir jį lydintiems įstatymų projektams? Ačiū. Pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti gegužės 29 dieną. Taip pat nėra kitų siūlymų. Baigiame šio klausimo svarstymą.

Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2536 (pateikimas)

2-10 klausimas – Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2536. Pateikimo stadija. Kviečiu pateikti šį projektą kolegę G.Purvaneckienę.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes, grupė Seimo narių, teikiame pataisą siūlydami apdovanoti ordino “Už nuopelnus Lietuvai” medaliu taip pat ir motinas, kurios pagimdė ir užaugino bei gerai išauklėjo septynis ir daugiau vaikų. Mūsų tikslas – pažymėti tas šeimas, kurios turi daug vaikų, o šiais laikais, šiais sunkiais demografiniais laikais, mums atrodo, kad tai būtų šeimos politikos įrodymas ir tų motinų, kurios pasiaukoja šeimai ir vaikų auginimui, įvertinimas.

PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Jūsų norėtų klausti daug Seimo narių. Kolega V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, man įdomu, kodėl pasirinkta, pavyzdžiui, septyni ir daugiau vaikų, o ne penki ar šeši? Kodėl būtent toks skaičius? Ar čia kaip nors analizuota demografinė situacija, ar šeimos, kurios tiek šiais laikais augina? Žodžiu, kriterijus, kodėl septyni ir daugiau? Ačiū.

G.PURVANECKIENĖ. Tas skaičius 7 buvo pasirinktas pasikonsultavus su daugiavaikių šeimų bendrijomis. Tai buvo jų siūlymas.

PIRMININKAS. Kolega J.Matulevičius.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau paklausti tokio dalyko galbūt nerevizuodamas jo, nes visi pasiaiškinsime svarstydami, kadangi tai ne vienareikšmis dalykas, bet pats principas svarbu. Ar mūsų valstybei nėra būtina skatinti tik mamas, kurios gimdo vaikus, bet apskritai šeimas, kurios augina vaikus, o ne taip, kaip yra šiandien? Aš turiu omeny, kad labai daug vienišų mamų augina vaikus, labai daug asocialių šeimų augina vaikus, ir gimstamumo tendencija, jūs žinote geriau nei aš, linksta ne į gerąją pusę. Gal mums reikia ieškoti kokių nors kriterijų? Ar mes nepaskatinsime ne į tą pusę?

G.PURVANECKIENĖ. Čia yra taip ir parašyta: “ir užauginusios bei gerai išauklėjusios 7 ar daugiau vaikų”. Taigi negana pagimdyti. O tas, kas turi teisę teikti ir teiks apdovanojimus, turės gerai išanalizuoti padėtį ir pažiūrėti, ar iš tiesų tie vaikai yra užauginti dorais piliečiais.

PIRMININKAS. Kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Iš tiesų sveikintinas noras paskatinti šeimas turėti daugiau vaikų, tačiau žinodamas realią situaciją aš įsivaizduoju, kad bus ganėtinai keblu rasti tinkamą šeimą, kuri galėtų būti apdovanota šiuo medaliu. Tai vienas momentas.

Antras momentas. Aš abejoju, ar neiškils problemų, kad medalis skatinimo misiją atlieka ganėtinai ribotai. Ar neturėtų tai būti siejama kartu su papildoma finansine išmoka ar kokia nors parama, nes šiaip jau tik medalio įteikimas galbūt per mažai skatinanti priemonė?

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų visi kiti žingsniai, nors ir mažesni, kaip neapmokestinamojo minimumo didinimas, atsižvelgiant į vaikų skaičių, jau savaime vykdo tokią politiką. Vyriausybė svarsto tokią galimybę ir ieško būdų, kad įteikiant šį medalį būtų galima tas šeimas paskatinti ir materialiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dabar apie tai galvoja.

PIRMININKAS. Kolegė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, šis pasiūlymas sulaukė gana kontroversiškų visuomenės vertinimų. Buvo girdėti ir labai skeptiškų atgarsių, kad sugrąžinama tokia paradinė anų laikų dvasia skatinti šeimą, nors iš tikrųjų galbūt reikia imtis visai kitų priemonių ir galvoti apie valstybinę šeimos politiką, kad šeimos apskritai būtų vertybė Lietuvoje. Ar jums pačiai neatrodo, kad tai vis dėlto yra toks, na, nenuoširdus žingsnis einant tuo keliu? Tai lyg ir neesminis dalykas siekiant atkreipti dėmesį į šeimos problemas.

G.PURVANECKIENĖ. Pirmiausia galėčiau atsakyti, kad man taip neatrodo. Tai irgi yra svarbu, jeigu mes galvosime apie tas motinas, kurios išaugino 7, 10 ir daugiau vaikų, nes jos profesine, karjeros prasme ar kitose srityse labai retai galėtų pasiekti, kad būtų apdovanotos. Tai yra pasiaukojimas ir viso jų gyvenimo įvertinimas, todėl manau, kad tai yra svarbu šalia visų kitų priemonių. Tai buvo tikrai nuoširdi iniciatyva tų, kurie ją iškėlė.

PIRMININKAS. Kolega D.Velička.

D.VELIČKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas toks: ar pasaulis turi analogų, kai už vaikus gali gauti medalį? Tai viena. Antras dalykas, motina, išauginusi ir išauklėjusi vaikus, gaus tą medalį būdama 70 metų, kad 7 vaikai būtų išauklėti ir išauginti iki subrendusio žmogaus. Tai ji visą gyvenimą neturės jokio įvertinimo ir staiga senatvėje, kai vaikai išauginti, jai atneša ir užkabina medalį. Tai yra ne pagarba, o tiesiog pasityčiojimas. Jeigu jau duoda medalį, tai reikia duoti iš karto už 7 vaikus, kad pagimdytų, o ne tada, kai yra niekam netinkama. Tai vienas dalykas. Kita vertus, jeigu bus priimtas šis įstatymas, tai reikalauju, kad būtų įrašyta “vieno tėvo”.

G.PURVANECKIENĖ. Vienas dalykas, ką noriu pasakyti, gerbiamasis kolega, yra tas, kad menininkai taip pat dažnai gauna savo įvertinimą vėliau. Tas medalis suteikiamas menininkams, kurie garsina Lietuvą, po to, kai jie padaro tuos darbus, o ne tada, kai juos pradeda kurti. Tai yra už nuopelnus Lietuvai, ir turi būti tie nuopelnai. Nemanau, kad menininkai, rašytojai ir veikėjai, kurie gauna tą medalį, tai priima kaip pasityčiojimą. Tai negali būti pasityčiojimas.

Ir antras dalykas, kurį jūs sakėte… (Balsai salėje: Dėl vieno vyro.) Dėl vieno vyro. Yra toks klausimas. Pavyzdžiui, jeigu moteris būtų našlė, ištekėtų antrą kartą ir būtų du vyrai, nemanau, kad tai būtų blogai. Lygiai taip pat tie, kurie įvaikins vaikus. Tai yra tie patys vaikai. Jeigu motina turės savo vaikų ir įvaikins kitus vaikus, tai irgi yra vaikai. Todėl, mano manymu, jokiu būdu negalima įrašyti “vieno vyro”.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamoji pranešėja, ar jums neatrodo, kad šis jūsų teikiamas projektas rodo, kad yra visiškai prisipažįstama, jog valstybė neturi šeimos politikos ir bando tą deficitą pridengti štai tokiais medaliais, apdovanojimais ir lapeliais, kurie iš esmės yra skirti tik pamojavimui? Aš visiškai pritarčiau, kad bet koks apdovanojimas būtų bendros sistemos dalis, bet kai visa šeimos politika yra pakeičiama medalio įteikimu ir kai net nėra nurodoma, kad tai yra motinai, auginusiai vaikus šeimoje, o ne apskritai vienišai moteriai, kuri augino, arba vienišam tėvui… Jūs pažiūrėkite į pasaulio statistiką, ką reiškia vaikai, auginami be šeimos. Tai ką mes ruošiamės apdovanoti? Vaikų auginimą ne šeimoje lygiai taip pat apdovanosime? Vadinasi, potencialiai apdovanosime nusikaltėlių ir narkomanų auginimą. Šią statistiką reikia žinoti. Man gaila, kad normali šeimos politika, kuri turėtų būti normalioje valstybėje, Lietuvoje yra pakeičiama medalių įteikimu, kuris primena anuos laikus. Manau, kad kažin ar šiandien šis žingsnis yra reikšmingas. Ar jums neatrodo, kad būtų kur kas geriau, jeigu būtų rimtai imtasi svarstyti šeimos politiką?

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega, kuris yra gana sudėtingas. Vis dėlto noriu priminti, kad 1995 m. buvo patvirtinta Lietuvos šeimos politika, kurią, deja, turiu pripažinti, konservatoriai padėjo į stalčių, ir ji nebuvo vykdoma. Mūsų komisija keletą kartų kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad būtų ištraukta Šeimos politikos koncepcija ir ją atnaujinus būtų įgyvendinama. Kai kuriuos žingsnius Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau padarė. Be abejo, tai yra bendros politikos dalis, kad ir ką jūs sakytumėte ar kaip žiūrėtumėte į tai.

Dėl atgyvenos. Aš atsakinėdama užmiršau keletą jau anksčiau klaususių kolegų. Visų pirma dėl analogų. Suomijoje tai yra pats garbingiausias apdovanojimas, nes visi kiti apdovanojimai yra išsiunčiami paštu, o pati Suomijos Prezidentė ar Prezidentas šį vienintelį apdovanojimą įteikia asmeniškai. Taip pat toks apdovanojimas yra Vokietijoje. Na, ir kitose šalyse, aš absoliučiai visų šalių nežinau.

Dėl buvusių tarybinių laikų palikimo ir dėl visuomenės nuomonės. Aš perskaičiau visus atsiliepimus tuo klausimu, net “Delfi” portale, kur paprastai, kaip jūs žinote, atsiliepimai į visas mūsų Seimo narių iniciatyvas būna gana šlykštūs ir gausu visokiausių plūdimųsi. Tą kartą buvo irgi daug priešininkų, bet nebuvo kalbama apie tarybinių laikų palikimą. Viena mintis buvo, kad geriau duotų pinigus, o ne apdovanojimus, o kita mintis buvo, kad galima pagimdyti daug vaikų, ji siejasi ir su jūsų mintimi, gerbiamasis Kubiliau, ir už tai bus apdovanota. Bet čia yra pasakyta, kad ”užauginusios ir gerai išauklėjusios”, taigi tie visi priekaištai dėl daugybės gimdymų ir pametimų atkrinta.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia kolega A.N.Stasiškis. Prašau.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, iš dalies jūs palietėte tuos klausimus, kuriuos aš norėjau iškelti. Vis dėlto jūs prisilietėte prie labai sudėtingos ir svarbios demografinės padėties problemos. Tiktai labai gaila, kad ir kaip jūs sakytumėte ar remtumėtės tokiu svariu argumentu kaip “Delfi” ar panašiai, iš tikrųjų tai yra gana prastas sovietinės motinos didvyrės sistemos plagiatas. Nesakau, kad tai yra blogai, bet jis iš tikrųjų vargu ar turės kokį efektą.

Todėl mano klausimas toks. Ar jūs nemanote, kad jūsų komisija (ar jūs pati) irgi turėtų inicijuoti, kad būtų parengta bendra, konkreti Vyriausybės ir Seimo šeimos padėties kitimo, demografinės padėties keitimo programa? Ne koncepcija. Koncepcijų galima pridėti pilnas spintas, nuo to nei vaikui, nei motinai, nei tėvui nei šilta, nei šalta. Nebent žiurkėms gerai, jeigu popierius minkštas.

Taigi ar nemanote inicijuoti tokios konkrečios demografinės padėties keitimo programos, kurioje, aš manau, turėtų būti daug klausimų ir sprendimų? Gal ten rastų vietos ir jūsų medalis, tikriausiai taip, bet ne tik jis.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Mes mąstėme apie tai. Žinoma, komisija negali nebaigusi vieno darbo pradėti kito, ir tikimės, kad sėkmingai užbaigę vaiko gerovės koncepcijos priėmimą, mes užsiimsime šeimos politikos koncepcijos, nors jums tai ir nepatinka, atnaujinimu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau turbūt prieš gerą mėnesį sudarė darbo grupę demografinės politikos strategijai parengti, ir aš manau, kad jie susidoros su tuo uždaviniu. Taigi ji bus parengta. Šiuo atveju mes jau gausime ją parengtą.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai pranešėjai. Atsakėte į Seimo narių klausimus. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Kolega J.Korenka. Prašau.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Atrodo, kai kurie mano kolegos Seimo nariai visiškai nesusipažinę su jokiais šeimos rėmimo atvejais. Na, ką gi, ne tas uždavinys šiandien jiems tai įrodinėti. Man gaila, kad kalbame apie šventą žodį “motina” ir staiga pradedame diskutuoti: vieniša motina, nevieniša motina, turinti du ar kelis vyrus. Mielieji kolegos, apie ką mes kalbame? Mes kalbame apie kiekvienam mums labai brangų asmenį – mamą. Ir čia nebereikėtų nieko išvedžioti: tarybinis palikimas, netarybinis palikimas. Suomijoje niekada nebuvo tarybinės santvarkos. Ten žmonės gerbia motinas. Ir jeigu šiandien užaugino septynis ar daugiau vaikų, o mes dar drįstame sakyti vienišos, nevienišos, atleiskite, tai ne mūsų reikalas. Yra motina, užauginusi ir išauklėjusi vaikus. Gaila, žinoma, kad tai ne pinigai, bet gal suras Vyriausybė galimybę ir pinigine premija paskatinti tą pagyvenusią moteriškę, ir nors mažas dėmesys jai bus skiriamas. Be to, bus pademonstruotas Seimo požiūris ne tik į žodį “motina”, bet ir į ją, kaip į mūsų visatos ir mūsų žemės prasmės centrą. Todėl šis įstatymas yra laiku ir labai reikalingas. Kviečiu visus palaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš ne visai prieš, bet mane paskatino kolega J.Korenka, toks karštas tokių dalykų entuziastas, kuris pasižymėjo laužydamas įstatymus ir propaguodamas abortus, netgi pavojingus sveikatai ir gyvybei. Čia yra toks, sakyčiau, labai platus pažiūrų diapazonas. O šiaip aš susilaikysiu ir, manyčiau, kad šio įstatymo pateikimas turėtų būti atidėtas iki to laiko, kai bus parengtas kokios nors platesnės programos projektas. Jis galėtų būti įtrauktas į bendrą, bet kai jis yra vienas, aš cituoju kolegą J.Korenką, jis iš tikrųjų skamba kaip pasityčiojimas.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui?

Užsiregistravo 35.

Už balsavo – 23, prieš nėra, susilaikė 11. Pritarta po pateikimo.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildoma – Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Pritarta šiems komitetams ir komisijai, kurie nagrinės šį įstatymą. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną. Kolegė G.Purvaneckienė. Prašom prie šoninio mikrofono. Replika po balsavimo.

G.PURVANECKIENĖ. Aš norėčiau paprašyti, kad būtų svarstoma anksčiau, nes Vyriausybė jau norėtų pateikti tuos pirmuosius, kur jau yra surinkti…

PIRMININKAS. Kada jūs siūlote?

G.PURVANECKIENĖ. Kad gegužės mėnesį mes galėtume priimti, nes birželio 1 d., Vaikų gynimo dieną, jau norėtų apdovanoti.

PIRMININKAS. Posėdis 22 dieną, ketvirtadienį. Galima ir 20 dieną. Ar pritartumėte, kolegos, kad būtų svarstoma gegužės 20 dieną? Ačiū, pritarta. (Balsas salėje: ar galima?) Prašom. Kolega V.Einoris – replika po balsavimo.

V.EINORIS. Nežinau, gal aš klystu ir nepretenduoju į labai gerai žinančius šias problemas, bet man knieti gauti atsakymą. Jūs pažiūrėkite į mūsų darbotvarkę – vaiko, vaiko, vaiko klausimai, gynimas, visa kita. Reikia, suprantu, čia yra visokių problemų, bet mes niekur rimtai nekalbame apie pareigas, ir jeigu mes atsigręžtume į antrą pusę ir surinktume statistiką, kiek yra engiamų tėvų, kuriems trijų, keturių kambarių bute lieka vietos tik sandėliuke… Aš galiu jums priskaičiuoti iš savo aplinkos, kiek jaučiu ir kiek matau. Todėl mes, kalbėdami apie vaiko gynimą, turime kalbėti ir apie pareigas, kokią pareigą vaikas turi jausti tam, kuris jį pagimdė ir išaugino.

PIRMININKAS. Dėkojame kolegai V.Einoriui. Gerbiamieji kolegos, kadangi užsiregistravo tik 35 Seimo nariai, tad trečiojo rezervinio klausimo šiandien nesvarstysime, paliksime kitam posėdžiui.

Seimo narių pareiškimai. Prašom. Kolega A.Kunčinas.

Seimo nario pareiškimas

A.KUNČINAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite perskaityti pareiškimą, kurį pasirašė 35 Seimo nariai. Aš jų pavardžių nevardysiu, perskaitysiu tekstą.

“Naujai išrinkta Vilniaus miesto savivaldybės taryba šių metų balandžio 9 dieną Vilniaus miesto meru išrinko Gediminą Paviržį, o mero pavaduotoju – Juozą Imbrasą. Vilniaus apygardos administracinis teismas balandžio 15 d. sustabdė Vilniaus savivaldybės mero ir mero pavaduotojo įgaliojimus. Vilniaus miesto tarybos įgaliotas asmuo Audrius Rudys balandžio 22 dieną kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo balandžio 15 d. nutartį. Susiklosčiusią teisinę koliziją numato nagrinėti ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Kiek žinau, šiandien jį nagrinėja. Tačiau Vilniaus miesto tarybos opozicija, nelaukdama Konstitucinio Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, ėmėsi įvairių intrigų, gandų skleidimo, nepagrįstų kaltinimų, netgi bandė organizuoti, mūsų įsitikinimu, neteisėtus naujus mero rinkimus. Lietuvos sostinėje jau beveik mėnuo neveikia vietos savivalda, meras negali eiti savo pareigų. Tai naudinga tik opozicijai, suparalyžiavusiai miesto valdžią ir išradingai pasinaudojančiai situacija.

Mes kreipiamės į visas politines partijas, kurių atstovai yra išrinkti į Vilniaus miesto tarybą, į visus Vilniaus miesto tarybos narius, kviesdami elgtis santūriai ir garbingai, nesiimti neteisėtų veiksmų, atsisakyti intrigų, įvairiausių gandų ir paskalų skleidimo. Mes pasitikime Konstituciniu Teismu, Lietuvos teismais ir kviečiame visus kantriai laukti jų sprendimų, kuriais bus įvertintos dabar egzistuojančios teisinės kolizijos. Tik po šių teismų sprendimų Lietuvos sostinė galės turėti teisėtai išrinktą miesto valdžią.”

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Po ko? Pareiškimas buvo, gerbiamieji kolegos. Balsavimo nebuvo. Skelbiu 13 dienos posėdį baigtą. Kitas posėdis ketvirtadienį, gegužės 15 dieną. Linkiu visiems gero poilsio!