AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
2003 m. kovo 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis vadovaujasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą įrašytos perkančiosios organizacijos. Įstatymo nuostatų privalomumas nepriklauso nuo pirkimams naudojamų lėšų pobūdžio, todėl vadovaujantis įstatymu turi būti perkama ir už užsienio valstybių skiriamas paramos lėšas. Tačiau paramos davėjai kaip paramos gavimo sąlygą nustato jos panaudojimo tvarką ir dažnai kitokią negu numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Taip ribojama galimybė priimti siūlomą užsienio valstybių paramą.
Iki narystės Europos Sąjungoje dienos neįsigalioja ir įstatymo išimtis pirkimams pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio nuostatas. Vadinasi, karinės paskirties prekės, kurių pirkimas nesusijęs su įslaptinta informacija, iki narystės Europos Sąjungoje dienos turi būti perkamos vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir viešai skelbiant su pirkimais susijusią informaciją. Dėl karinės paskirties prekių pirkimo ypatumų tai ne visada priimtina.
Įstatymo projekto tikslas - sudaryti teisines prielaidas užsienio valstybių skiriamas paramos lėšas naudoti paramos davėjo nustatyta tvarka ir sąlygomis bei nustatyti, kad ginklai, šaudmenys, sprogmenys bei kitos karinės paskirties prekės būtų perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šiuo metu reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2002 Nr. 118-5296), kuriame Viešųjų pirkimų įstatymą išdėstė nauja redakcija ir nustatė jo įsigaliojimo tvarką. Įstatymo nauja redakcija iš esmės įsigaliojo š. m. kovo 1 d., tačiau tam tikri jo straipsniai, dalys, punktai ir nuostatos įsigalios nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos. Nuo narystės dienos įsigalios ir įstatymo nuostatos dėl išimčių pirkimams, vykdomiems vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio nuostatomis bei pagal tarptautiniuose susitarimuose nustatytas procedūrines taisykles. Iki narystės Europos Sąjungoje minimus pirkimus reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas.
Galimi neigiami priimto įstatymo projekto padariniai
Priėmus įstatymą ir kitus su juo susijusius teisės aktus, neigiamų pasekmių nesitikima.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, papildomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos galiotų iki narystės Europos Sąjungoje dienos.
Kiti teisės aktai
Teikiamame įstatymo projekte įrašyta, kad pirkimų pagal Europos sutarties, kuria steigiama Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociacija, 121 straipsnio nuostatas tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl priėmus įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikėtų priimti atitinkamą nutarimą.
Naujos nuostatos
Kadangi Europos bendrijų steigimo sutartis Lietuvai bus privaloma tik nuo narystės ES dienos, projekte siūloma nustatyti, kad iki tol išimtis perkant ginklus, šaudmenis ir sprogmenis būtų taikoma vadovaujantis Europos sutartimi, kuria steigiama Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociacija. Kitų naujų nuostatų teikiamame projekte nėra. Siūloma paankstinti kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo jau priimtų nuostatų įsigaliojimą.
Kiek biudžeto lėšų reikės įstatymui įgyvendinti
Priėmus teikiamą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, papildomų lėšų nereikės.
Suderinamumas su Europos Sąjungos teisės aktais
Projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams.
Įstatymo projekto autoriai
Projekto rengėjas - Įsigijimų tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos (l. e. viršininko pareigas Sigitas Dzekunskas, tel 273 56 13; tiesioginis rengėjas – Audrius Surantas, tel. 278 52 48), teikia - Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius