Dvidešimt šeštasis (372) posėdis
2003 m. balandžio 29 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

2003 m. balandžio 29 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Labas rytas! Norėčiau paskelbti šios dienos plenarinio posėdžio pradžią.

Norėčiau prašyti jus įsitaisyti patogiau ir atkreipčiau dėmesį į visiems išdalytą eilinio planuoto šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę. Ji preliminariai buvo patvirtinta praėjusią savaitę neeiliniame posėdyje, taip pat ji yra pateikta patikslinta po to, kai ji buvo apsvarstyta Seniūnų sueigoje. Aš norėčiau paklausti, ar kas nors nori kalbėti dėl darbotvarkės. Matau G.Kirkilą. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Yra tiesiog toks rutininis, galbūt šiek tiek protokolinis klausimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje. Žinote, kad A.Medalinskas pasitraukė, todėl mes turėtume patvirtinti naują delegaciją. Šio nutarimo projekto Nr.2544. Ar galėtume jį įtraukti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bendru sutarimu?

PIRMININKAS. Dar kartą, koks numeris?

G.KIRKILAS. Nr.2544. Frakcijos vardu siūlau įtraukti šį klausimą.

PIRMININKAS. Gerai. Frakcijos vardu turite tokią teisę. Kolegos, tai palengvintų mūsų darbus ir būtų aišku dėl delegacijų suformavimo. Ar dėl vedimo tvarkos niekas nenori? Matau, yra gana platus, nors ir pasyvus pritarimas.

Kolegos, noriu paklausti, ar mes galėtume pritarti šios dienos siūlomai darbotvarkei su Socialdemokratinės koalicijos frakcijos papildomu siūlymu įtraukti į rezervinius Seimo nutarimo projektą Nr.IXP-2544? Aš kviečiu išsakyti savo pritarimą ar nepritarimą darbotvarkei registruojantis, be kita ko, ir balsuojant.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Už – 35, prieš nėra, susilaikė 9. Darbotvarkė patvirtina.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2234(2*) ES (priėmimas)

Svarstome šios dienos (atkreipiu jūsų dėmesį) vienintelio plenarinio posėdžio klausimą, su Europos Sąjunga susijusių įstatymo projektą, – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2234. Pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš kviečiu komiteto pranešėją V.Popovą trumpam į tribūną. Priėmimas.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime komitetas negavo jokių pastabų ir pasiūlymų, todėl įstatymo projektą siūlo priimti pastraipsniui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju jums, ir turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar kolega A.Matulevičius? Dėl viso. Gerai. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų. Čia kolegos registruojasi dėl viso? Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto – A.Matulevičius, motyvai prieš. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad galbūt taupydami laiką skubame ir daug ką praleidžiame. Dar svarstant šio įstatymo pataisas aš minėjau, kad iš tikrųjų iš viso Seimo, ne iš kokios nors vienos partijos ar frakcijos, tyčiojasi tie, kurie yra atskaitingi Seimui, t.y. Vyriausybė ir kitos institucijos, šiuo atveju Finansų nusikaltimų taryba, eidama per Vyriausybę, nes Seimas buvo pavedęs pateikti siūlymus iki 2003 m. sausio 1 dienos, o šiandien jau gegužės 29 diena. Jie tą Seimo pavedimą paprasčiausiai vėl pateikė Seimui, o Seimas labai gražiai, nuleidęs auseles, sutiko ir pritaria pakeitimui. Tai yra jie neįvykdė to pavedimo. O jeigu kalbėtume, kas šiandien darosi vidaus reikalų sistemoje, tai tokie dalykai kaip tik ir sukelia tą vadinamąją netvarką (tą žodį vartojo gerbiamasis premjeras, vakar atsakydamas spaudai), kuri yra toje sistemoje. Todėl, man atrodo, mes, turėdami daug tarnybų, nesugebame priversti jų dirbti, kad būtų naudingai šaliai, kad jie tikrai ne selekciniu būdu trukdytų tam tikrom jiems nenaudingoms verslo struktūroms, nes kai Mokesčių policija paima atskirą verslo struktūrą, tai iš esmės ją sužlugdo, o kad tikrai būtų surandami tie 5 mlrd. Lt, kurie apeina biudžetą. Todėl toks mūsų nuolaidžiavimas kaip tik ir sukelia tai, kad valdininkija nedirba ir nesiskaito su Seimu. Todėl Seimo reitingai ir toliau krito ir kris. Aš balsuosiu prieš ir visiems siūlau balsuoti prieš, jeigu rūpi Seimo ateitis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Popovas nori kalbėti už. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Man šiek tiek keisti kolegos A.Matulevičiaus argumentai, kai jis suplaka viską į vieną vietą. Iš tikrųjų Seimas buvo pavedęs Vyriausybei apsvarstyti galimybę sujungti dvi tarnybas. Vyriausybė apsvarstė ir pateikė kitokį sprendimą, mano, kad nereikia sujungti. Taigi ji įvykdė pavedimą, galbūt šiek tiek pavėluotai, bet čia yra kitas klausimas. Todėl tai, kas šiandien yra vidaus reikalų sistemoje, policijoje ir dar kur nors, nieko bendro neturi su tuo įstatymo projektu, kurį mes šiandien svarstome. Todėl aš siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. G.Šileikis – motyvai prieš. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, reikėtų ypač didelio Saliamono, kuris galėtų paaiškinti, kaip galima atskirai tirti finansinius nusikaltimus, ekonominius nusikaltimus, nes tai yra viena labai aiški sąsaja. Manau, tas Vyriausybės paaiškinimas, jog neįmanoma peržiūrėti tarnybos funkcijų… ir būtent tas funkcijas turėtų atlikti viena labai aiški ir konkreti tarnyba. Manau, iš principo turi būti reorganizuojamos šios tarnybos ir įsteigta viena – Finansinių ir ekonominių nusikaltimų tarnyba. Niekas negali pasakyti, kad ekonomika su finansais ir finansai su ekonomika nėra susiję, todėl atskirai tirti tikrai neįmanoma. Aš siūlyčiau nepritarti ir labai rimtai pažiūrėti dėl visų šių tarnybų funkcijų perskirstymo ir šių tarnybų sujungimo į vieną labai svarbią tarnybą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atmetė šiuos du straipsnius, pasiūlymus, dėl kurių jūs balsuosite. Deja, pagrindinis komitetas neatsižvelgė. Mes neišgirdome motyvų, kodėl negalėtų viena tarnyba, turėdama išplėstas funkcijas, tirti finansinius ir ekonominius nusikaltimus. Tokių rimtų motyvų nebuvo, todėl peršasi mintis, kad yra noras išsaugoti kėdes, išsaugoti savo kadrus. Kyla klausimas, ar iš to bus naudos valstybei ir tokių nusikaltimų tyrimui, todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-2234 priėmimo.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Už – 44, prieš – 11, susilaikė 14. Įstatymas priimtas.

Eilės tvarka kitas – Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2488. Kas būtų pasiruošęs iš pagrindinio Žmogaus teisių komiteto pateikti klausimą? Gal G.Šileikis, kaip Žmogaus teisių komiteto narys? Yra pasiūlymų, kuriuos reikės svarstyti ir išklausyti, taip pat ir komiteto nuomonė. (Balsas salėje) Gerai. Aš siūlyčiau šį klausimą, lygiai kaip ir su šiuo įstatymu susijusį Seimo statuto pakeitimo įstatymo projektą, atidėti truputį vėliau.

Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5, 9, 11, 17, 19 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-2512(2*) (priėmimas)

Pereikime prie darbotvarkės 3 klausimo – Operatyvinės veiklos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.IXP-2512. A.Kašėtą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją, kviesčiau į tribūną. Priėmimo stadija. Nr.IXP-2512.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Po svarstymo buvo įregistruotas Seimo nario J.Razmos pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Taip pat įregistruotos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Jos iš esmės analogiškos anksčiau buvusioms, kurioms komitetas nepritarė. Atsižvelgdami į Teisingumo ministerijos, kaip į projekto rengėjos, nuomonę, nepritarėme Teisės departamento pastaboms ir siūlome priimti šį teikiamą projektą.

PIRMININKAS. Aš, gerbiamasis pranešėjau, kviesčiau jus dar likti tribūnoje, nes priiminėdami pastraipsniui mes turėsime dar progą svarstyti pasiūlymus ir išklausyti komiteto nuomonę.

Eilės tvarka, pradedant nuo 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime priimti 2 straipsnį, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio (pataisykite mane, gerbiamasis pranešėjau, jeigu klystu) pasiūlymų ir pastabų taip pat nėra gauta. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 3 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

Dėl 4 straipsnio yra gautas, kaip buvo minėta, Seimo nario J.Razmos pasiūlymas, kuriam pritarė pagrindinis komitetas. Ar, kolega Jurgi Razma, norėtumėte pateikti savo siūlymą? Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, mes turėtume įvertinti operatyvinių darbuotojų darbo sudėtingumą ir siekti, kad visi, kurie gali teigiamai prisidėti prie jų darbo sėkmės, tą turėtų daryti. Šiuo atveju aš siūlau numatyti, kad ir teisėjai būtų įpareigoti per gana trumpą laiką, ne ilgiau kaip per 24 valandas, suteikti reikiamą sankciją, kad jie negalėtų, skųsdamiesi ar dideliu turimų bylų skaičiumi, ar kitais motyvais, tiesiog neatsakingai atidėti sankcijų suteikimą ir taip sutrukdyti sėkmingai ištirti nusikaltimus. Aš dėkingas, kad komitetas pritarė mano pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar, gerbiamasis pranešėjau, norite pridurti?

A.KAŠĖTA. Ne. Aš komentarų neturiu.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, tam, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Ar mes galime pritarti, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas, turint minty, kad komitetas pritarė bendru sutarimu?

A.KAŠĖTA. Noriu patikslinti: komitetas pritarė ne bendru sutarimu, du susilaikė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą formuluoju savo procedūrinį pasiūlymą. Tam, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas plenariniame posėdyje, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Taupydamas laiką aš klausiu, ar mes galime sutarti, kad šis pasiūlymas posėdyje būtų svarstomas bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Reikia balsuoti. Kolegos, prašau pasiruošti ir išsakyti savo nuomonę, ar šis pasiūlymas gali būti svarstomas plenariniame posėdyje.

Tik 26 Seimo nariai palaikė, 27. Nėra pakankamo balsų skaičiaus, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas.

Taigi dėl 4 straipsnio be pasiūlymo, kuriam nepakako paramos. Prieš 4 straipsnį – E.Skarbalius. Prašom. Ne. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

5 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų taip pat nėra gauta, ar galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

6 straipsnis. Ar galime priimti 6 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 6 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

7 straipsnis. Ar galime priimti 7 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 7 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2512 priėmimo. Vyksta balsavimas.

68 užsiregistravo, 65 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas (registracijos Nr.IXP-2512) priimtas.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2193(3*) (priėmimo tęsinys)

Kolegos, judame toliau. Darbotvarkės 4 klausimas – Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2193, priėmimo tęsinys. Vasilijų Popovą kviečiu į tribūną. Jis jau joje. Stabtelėjome, padarę pertrauką, priėmę 31 straipsnį bei apsvarstę su šiais straipsniais susijusius pasiūlymus. Taigi dėl 32 straipsnio, gerbiamasis pranešėjau.

V.POPOVAS. 32 straipsniui pastabų, pasiūlymų negauta. Galima priimti.

PIRMININKAS. Nėra pasiūlymų. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl 32 straipsnio priėmimo dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, 32 straipsnis, nesant prieštaraujančių, priimtas bendru sutarimu. Ačiū.

33 straipsnis.

V.POPOVAS. Nėra pasiūlymų ir pastabų, galima priimti.

PIRMININKAS. Pasiūlymų ir pastabų dėl 33 straipsnio nėra gauta, ar galime priimti 33 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, priimtas 33 straipsnis bendru sutarimu. 34 straipsnis.

V.POPOVAS. 34 straipsniui yra gauti kolegos A.Syso ir kolegos A.Sakalo pasiūlymai. Komitetas nepritarė kolegos A.Syso pasiūlymui, o pritarė kolegos A.Sakalo pasiūlymui.

PIRMININKAS. Kurį pasiūlymą siūlytumėte svarstyti pirma?

V.POPOVAS. Turbūt pateikimo tvarka. Iš pradžių turėtų būti svarstomas kolegos A.Syso pasiūlymas, o po to kolegos A.Sakalo.

PIRMININKAS. Gerai. Prašyčiau kolegą A.Sysą spustelti mygtuką, įjungsime mikroną ir galėsite pateikti savo pasiūlymą. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, aš siūlau išbraukti 34 straipsnio 2 dalį, kuri reglamentuoja, kad pareigūnams už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis, taip pat esant svarbioms priežastims vidaus reikalų ministras bei vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali suteikti iki 10 kalendorinių dienų papildomų mokamų atostogų. Mano motyvas yra toks: už darbą ekstremaliom sąlygom yra kitos lengvatos, todėl negalima už tą patį darbą dukart atlyginti. Taip yra kituose statutuose ir įstatymuose – arba suteikiamos papildomos atostogos, arba papildomai mokama. Negali būti kartu ir mokama, ir papildomos atostogos.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtumėte, gerbiamasis pranešėjau, dar pakomentuoti?

V.POPOVAS. Komentaras labai paprastas. Kadangi komitetas iš tikrųjų svarstė pasiūlymą, bet pritarė komiteto pirmininko kolegos A.Sakalo kitai šio straipsnio redakcijai, siūlo nepritarti kolegos A.Syso pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų svarstant A.Syso pasiūlymą kalbėti norinčių nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria Seimo nario A.Syso pasiūlymui, susijusiam su 34 straipsnio 2 dalies išbraukimu?

Užsiregistravo 54.

24 – už, 7 – prieš, 20 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Antrasis pasiūlymas dėl šio straipsnio yra teikiamas A.Sakalo. Kolega, prašyčiau jus pateikti savo pasiūlymą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šis pasiūlymas yra tam tikra modifikacija. Aš manau, kad mes jį esam priėmę jau dėl kitų statutinių pareigūnų. Siūlyčiau pritarti mano pasiūlymui, kuriam komitetas taip pat pritarė. Komitete buvo svarstyta ir tam pasiūlymui pritarta.

PIRMININKAS. Ar, pranešėjau, turite ką pridurti?

V.POPOVAS. Tikrai neturiu, nes komiteto pozicija yra tokia, kokią išdėstė komiteto pirmininkas A.Sakalas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, teisingai, pamenu. Mes ankstesniam posėdy buvome sutarę, kad bendru sutarimu pritariame, jog visi pasiūlymai taupant laiką būtų svarstomi plenariniame posėdyje bendru sutarimu. Tas pats galioja, aš primenu, ir dėl šios nuostatos. Taigi dabar atitinkamai dėl A.Sakalo pasiūlymo. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria A.Sakalo pasiūlymui, susijusiam su siūloma 34 straipsnio redakcija?

Užsiregistravo 57.

46 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. A.Sakalo pasiūlymui yra pritarta.

Dėl viso 34 straipsnio, atsižvelgiant į pasiūlymą, kuriam mes pritarėme. Ar galime, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, priimti 34 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu su A.Sakalo pasiūlymu, kuriam buvo pritarta.

Pereiname prie 35 straipsnio. Ties šia vieta aš norėčiau prašyti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną toliau pirmininkauti posėdžiui.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Sveiki gyvi, mielieji kolegos.

Dirbame toliau. 35 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, buvo…

V.POPOVAS. Pasiūlymų, pastabų negauta.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu, ar reikalauja kas balsuoti? Bendru sutarimu. 36.

V.POPOVAS. 36 straipsnio 6 daliai yra kolegos A.Syso pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Motyvas labai paprastas: ta nuostata, kurią siūlo kolega A.Sysas, yra Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnyje, kuris taikomas ir pareigūnams. Todėl komitetas nepritarė 6 dalies redakcijai, arba kolegos pasiūlymui.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes labai nevienodai traktuojame. Kai mes sakome, kad yra Valstybės tarnybos įstatyme tam tikros nuostatos, bet jos nepatinka įstatymų teikėjams, tada paimame ir pakeičiame. Kaip liaudis sako, sviestu košės nepagadinsi. Mes tiesiai pasiūlome įrašyti ir į statutą priedų ir priemokų sumą, t.y. 55%. Jūs sakote, kad Valstybės tarnybos įstatyme tai jau yra parašyta. Aš manau, kadangi kitos šio statuto nuostatos labai skiriasi nuo Valstybės tarnybos įstatymo, įrašas dėl 55% nepablogins šio įstatymo.

PIRMININKAS. Nematau, kad kas kalbėtų dėl balsavimo motyvų. Ar dar pranešėjas nori tarti žodį, ar balsuojame?

V.POPOVAS. Balsuojame, nes komiteto pozicija yra pasakyta.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio. Balsuojame dėl A.Syso pataisos, kuriai pagrindinis komitetas nepritaria.

Už – 38, prieš – 4, 19 susilaikė. Pataisai pritarta.

Gerbiamieji kolegos, ar galime 36 priimti su kolegos A.Syso pataisa? Ne? Norite balsuoti? Balsuoti? Priimame? (Balsai salėje) Priimta bendru sutarimu.

37. Atrodo, kolegos A.Sakalo siūlymas.

V.POPOVAS. Taip, yra 37 straipsnio 2 daliai. Siūlo šiek tiek kitaip išdėstyti. Komitetas pritaria kolegos A.Sakalo pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime? Ar pats kolega A.Sakalas… Ne? Galime šiai pataisai pritarti? Ačiū. Nereikia balsuoti? Galime tada priimti visą 37 su kolegos A.Sakalo pataisa? Galime? Priimta. 38.

V.POPOVAS. 38 straipsniui yra keletas pasiūlymų. Nežinau, posėdžio pirmininke, kokia tvarka. Pirmas turbūt būtų kolegos A.Syso pasiūlymas išbraukti 2 ir 3 dalis. Komitetas nepritarė pasiūlymui, nes tos priemokos, apie kurias čia kalbama, yra nustatytos kitais teisės aktais. Galų gale yra nusistovėjusi praktika, todėl komitetas mano, kad įstatymo projekte reikėtų palikti 2 ir 3 dalis.

PIRMININKAS. Kviesčiau A.Sysą savo poziciją išdėstyti. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, mes į šį įstatymą įveliame daug dviprasmybių. Jūs jau balsavote už tai, kad už kenksmingas ir labai kenksmingas dar gali būti atskiros priemokos, bet pats 38 straipsnis ir vadinasi “Priemokos”. Jame sakoma, kad “pareigūnams mokamos šios priemokos: už darbą poilsio ir švenčių dienomis ir nakties metu; už darbą kenksmingomis ir labai kenksmingomis, ir pavojingomis darbo sąlygomis”. 2 dalis kalba apie pareigūnų darbą Jungtinių Tautų institucijose, o 3 dalis yra dėl priemokos už darbą, tarnybinių gyvūnų priežiūrą ir dresiravimą, tai yra tiems, kurie dirba su keturkojais. Tai yra išskirtinės, pavojingesnės, darbo sąlygos, ir jiems turi būti mokamos priemokos. Neturėtų būti viename straipsnyje du kartus skirtingai traktuojami priemokų dydžiai.

PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti. Ar pranešėjas… Komiteto pozicija.

V.POPOVAS. Komiteto pozicija. Kadangi yra kitų Seimo narių pasiūlymai, ypač 3 straipsniui, todėl buvo pritarta kitokiems pasiūlymams ir nepritarta kolegos A.Syso pasiūlymui.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kviečiu balsuojant apsispręsti. Prašom balsuoti. Kas remiate kolegos A.Syso abu siūlymus, balsuojate už, kas manote kaip komitetas, balsuojate kitaip.

Už – 26, prieš – 12, susilaikė 18. Siūlymams nepritarta. Tada, gerbiamasis pranešėjau, nagrinėjame kitus siūlymus.

V.POPOVAS. Yra Seimo narių J.Skarbaliaus, A.Kašėtos, K.Skamarako ir J.Utovkos pasiūlymų 38 straipsniui. Komitete abiem pasiūlymams pritarta. Siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar galime pritarti, jeigu komitetas pritaria? Galima? Ačiū. (Balsai salėje) Na, pats autorius ką sako, tai dar nereiškia… Gerai. Bet nematau, kad kas nors priešintųsi. Vadinasi, pritarta.

Toliau kolegos A.Sakalo siūlymas. Prašom.

V.POPOVAS. 38 straipsniui nėra.

PIRMININKAS. Atsiprašau, bet kolega A.Sysas dar 4 daliai. Gerbiamasis Sysai, prašome įsijungti čia, o ne telefoną. Dėl 4 dalies.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. 4 dalyje mes siūlome, nors jau priskaldėme malkų šiame įstatyme, prirašyti, kad priemokos už viršvalandinį ir naktinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis nustatomos vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. Papildyti šį įstatymo straipsnį. Siūlau kolegoms pritarti.

PIRMININKAS. J.Bernatonis – kita nuomonė. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Seimas, bijau, jau šiuo klausimu apsisprendė balsuodamas dėl kitų straipsnių, todėl nebūtų galima grįžti ir balsuoti vėl.

PIRMININKAS. Jeigu iš tikrųjų taip yra, gerbiamasis pranešėjau, tai mes negalime…

J.BERNATONIS. Taip, nes buvo nustatytos kitokios priemokos negu Darbo kodekse.

PIRMININKAS. Ne, nieko negaliu padėti. Prašom, šoninis mikrofonas. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek yra klaidinama. 31 straipsnyje buvo kalbama apie budėjimą, o 29 straipsnyje apie viršvalandžius. Paprasčiausiai ten kalbama apie tvarką, kurią nustatys vidaus reikalų ministras, kai žmonės dirbs 48 val. ir daugiau ir jiems galės nemokėti už viršvalandžius. Čiagi pačiame straipsnyje kalbama, noriu priminti…

PIRMININKAS. Apie priemokas.

A.SYSAS. Apie priemokas. Priemokų dydis kodekse yra aukščiau už eilinius įstatymus.

PIRMININKAS. Gerai. Tai vis dėlto balsuosime, gerbiamieji kolegos. Nematau, kad kas nors norėtų daugiau kalbėti. Taigi kas palaiko A.Syso siūlymą, balsuoja už, o kas mano, kad reikia taip daryti, kaip siūlo pagrindinis komitetas, balsuoja kitaip.

Už – 24, prieš – 8, susilaikė 18. Nepritarta.

Tokiu atveju lyg ir yra dar viena pataisa, bet ar ją reikėtų svarstyti, jeigu mes taip dabar nusprendėme, kad vidaus reikalų centrinės įstaigos, o čia šiek tiek kitaip. Gerbiamasis pranešėjau, yra kolegų A.Kašėtos, K.Skamarako ir J.Utovkos pataisa dėl 1 ir 3 dalių.

V.POPOVAS. Aš jau pirmiau minėjau, kad šiems pasiūlymams komitete yra pritarta.

PIRMININKAS. Jeigu pritarta, ar galime bendru sutarimu tada? Galima. Ačiū. Ar daugiau yra pataisų 38 straipsniui? Mano popieriuje nematyti.

V.POPOVAS. Mes irgi daugiau neturime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, su tomis pataisomis, kurioms pritariam, galima priimti 38 straipsnį, nereikalauja niekas balsuoti? Priimta. Priimtas septintasis skirsnis. Dabar aštuntasis skirsnis. 39 straipsnyje pagal mano dokumentus yra kolegos A.Sakalo siūlymas.

V.POPOVAS. Tikrai taip. Kolega A.Sakalas siūlo 1 dalį išdėstyti šiek tiek kitaip, t.y. 1 dalyje išbraukti pirmąjį sakinį. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiam siūlymui? Galim. Ar galime tada priimti visą 39 straipsnį? Galim. Ačiū.

40 straipsniui irgi, atrodo, yra kolegos A.Sakalo pataisa.

V.POPOVAS. Taip, kolega A.Sakalas siūlo išbraukti 40 straipsnį ir komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Galime pritarti pataisai? Ačiū. Galime visą 40 straipsnį priimti? Ačiū. Priimta.

41 straipsnis.

V.POPOVAS. Pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKAS. Galim priimti visą 41 straipsnį? Ačiū. Priimta.

42 straipsnis. Kolegos A.Syso pataisa.

V.POPOVAS. 42 straipsnio 3 daliai yra kolegos A.Syso pataisa.

PIRMININKAS. O kur pats A.Sysas?

V.POPOVAS. Komitetas pritarė pataisai.

PIRMININKAS. Pritarė. Tai gal tada galime bendru sutarimu, kad sutaupytume laiką? Galima? Galim visą 42 straipsnį priimti? Priimtas.

Dar yra 43 straipsnis, kuriam pataisų lyg ir nėra.

V.POPOVAS. Nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti 43 straipsnį priimti? Priimtas. Dabar jau iš tikrųjų aštuntasis skirsnis priimtas

Devintasis skirsnis. 44 straipsnis.

V.POPOVAS. Pasiūlymų negaut.

PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū. Priimtas.

45 straipsnis.

V.POPOVAS. Pasiūlymų negauta.

PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū. Priimtas.

46 straipsnis taip pat be pastabų. Galim priimti? Priimtas. Ir devintasis skirsnis priimtas.

Dešimtasis skirsnis, 47 straipsnis.

V.POPOVAS. Pasiūlymų negauta.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū.

48 straipsnis irgi, atrodo, be pastabų.

V.POPOVAS. Be pastabų.

PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū.49 straipsniui yra kolektyvinė pataisa.

V.POPOVAS. Yra gautas Seimo narių E.Skarbaliaus, A.Kašėtos, K.Skamarako ir J.Utovkos pasiūlymas. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Galim pataisai pritarti? Ačiū. Ir galime visą 49 straipsnį priimti? Priimtas. Ačiū.

50 straipsnis be pastabų. Priimtas. 51 straipsnis taip pat. Galim priimti? Ačiū.

52 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, nėra pastabų?

V.POPOVAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū. 53 straipsniui yra kolektyvinė pataisa.

V.POPOVAS. Taip, yra jau minėtų Seimo narių kolektyvinė pataisa. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Galim pritarti pataisai? Pritarta. Visą 53 straipsnį galim pritarti? Priimtas. Ačiū. Dešimtasis skirsnis priimtas.

Vienuoliktas skirsnis, 54 straipsnis.

V.POPOVAS. Negauta pataisų.

PIRMININKAS. Nėra pataisų. Galim priimti? Priimtas. Ačiū.

55 straipsnis, pataisų nėra. Galim priimti? Priimtas. Ačiū.

56 straipsniui irgi pataisų nėra. Priimtas.

V.POPOVAS. Nėra, toliau nėra pataisų nė vienam straipsniui.

PIRMININKAS. 57 straipsniui pataisų nėra. Galim priimti? Ačiū.

58 straipsnis. Ačiū.

59 straipsnis. Ačiū. Priimtas.

60 straipsnis. Ačiū. Priimtas.

Priimti visi du skyriai ir, atrodo, liko paskutinis straipsnis, taip, gerbiamasis pranešėjau?

V.POPOVAS. Taip, 61 straipsnis.

PIRMININKAS. 61 straipsnis, paskutinis straipsnis, kuriam irgi pataisų nėra. Galim priimti? Priimtas.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, iškentėjom pastraipsniui. Mielieji kolegos, dabar dėl viso įstatymo kas nori išsakyti savo nuomonę? Pirmasis kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų atliktas labai didelis darbas, ieškota kompromiso ir kai kompromisas surandamas, tada ir priėmimas vyksta sklandžiau. Vienintelis šio statuto trūkumas yra tas, jog yra neišspręsta problema dėl dabartinių vidaus tarnybos pulkų, kurių nereikėjo palikti ministerijos žinioje, o reikėjo inkorporuoti į policijos sistemą. Man atrodo, kad ateityje tai bus padaryta, nes tai, ko gero, daugiau buvo valdininkų ambicijos, o ne pati logika. O šiaip to statuto laukia ir policininkai ir visi kiti tos sistemos darbuotojai, todėl siūlau šiandien balsuoti ir jį priimti. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. A.Sysas – kita nuomonė. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad statuto reikia, tik labai blogai, kad mes turime labai ydingą praktiką, kai gegužės 1 d. statutas turi įsigalioti, o mes balandžio 29 d., pasakysiu nelietuviškai, kankinam iki paskutinės minutės, kad neturėtume galimybės nepadaryti klaidų, kurios yra šiame įstatyme. Manau, ydingiausias dalykas, kuriuo pasižymi šis įstatymas yra tas, kad mes neatsižvelgėme į Teisės departamento išvadas, kuriose aiškiai pasakyta, jog 29 ir 30 straipsnių nuostatas reikėtų iš esmės tikslinti. Tai sako teisininkai, nes jos prieštarauja tiek nacionaliniams, tiek tarptautiniams dokumentams. Mielieji kolegos, kurie šiandien balsuos, aš norėčiau priminti, kad mes, priimdami šį įstatymą, įtvirtiname policininkams 48 val. darbo savaitę. Taip parašyta 29 straipsnyje. Aš nemanyčiau, kad socialdemokratai, kurie balsuos už šį įstatymą, padarys dovaną policijos darbuotojams gegužės 1 d. proga. Aš kviečiu savo kolegas rimtai susimąstyti, nes tikrai mes gausime kritikos iš Tarptautinės darbo organizacijos. Jos direktyva ir konvencijos kalba apie tai, kad jau prieš 100 metų buvo įtvirtinta 40 val. arba trumpesnė darbo savaitė. Aš manau, kad šitą įstatymą galima sulyginti su statine medaus, į kurį įdeda šaukštą deguto, ir tas šaukštas deguto viską gadina. Aš jau nekalbu apie kitas nuostatas, į kurias jūs neatsižvelgėte ir kurioms aš teikiau įstatymo pataisas. Aš manau, kad yra du pagrindiniai ydingi dalykai: jeigu sistemoje trūksta pinigų mokėti už viršvalandžius žmonėms, tai nutariama pailginti jiems darbo laiką, todėl aš kategoriškai pasisakau prieš tokį įstatymą.

PIRMININKAS. A.Kašėta. Prašom, kolega.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, teikiamo priimti Vidaus tarnybos statuto įstatymo atskiros sritys dar galėtų būti tobulintinos. Pavyzdžiui, aiškiau reglamentuojant priėmimą į vidaus tarnybos sistemą, profesinio išsilavinimo įsigijimą, griežčiau apibrėžiant vidaus tarnybos rezervą. Tai ypač jautrus klausimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo panaikinti nesutikimai su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, apsaugotas policijos ir kitų Vidaus reikalų ministerijos žinioje esančių teisėsaugos institucijų nepriklausomumas nuo politinės valdžios, taip pat patikslinti vidaus tarnybos laipsnių pavadinimai, galima ir pritarti patobulintam Vidaus tarnybos įstatymo patvirtinimo įstatymui. Jungtinė liberalų frakcija balsuos laisvai šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš nebalsuosiu prieš, tiesiog nėra tokio mygtuko, kad galėčiau paspausti ir pasakyti, kad susilaikysiu balsuodama. Iš tikrųjų negalima balsuoti prieš, nes šitas įstatymo projektas yra laukiamas vidaus reikalų sistemoje, jis reikalingas ir, reikia pripažinti, jis tapo geresnis po svarstymo Seime, negu buvo pateiktas Vyriausybės.

Vis dėlto negalėčiau labai ramia sąžine balsuoti už, nes įstatyme liko kai kurių nuostatų, kurios neatitinka šiuolaikinės policijos dvasios, aš turiu galvoje visų pirma išlikusius laipsnius, kurie asocijuosi su kariniais laipsniais, o to neturi būti. Yra ir kai kurių kitų momentų, kurie irgi išlikę ir kelia abejonių, todėl aš susilaikysiu balsuodama.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Šablinskas. Prašom, kolega.

E.ŠABLINSKAS. Galiu tik tiek pasakyti, kad labai daug komisariatų vadovų skambina ir prašo greičiau priimti jiems taip reikalingą įstatymo statutą. Kita vertus, klaidų gali būti, aš sakyčiau taip, ir kas nedirba, tas neklysta. Svarbu, kad šis įstatymas įsigaliotų, o jau vėliau pažiūrėsime, kaip jis veiks, ir kai ką taisysime.

O dėl 48 val. pagalvokime patys, apie Krašto apsaugos ministeriją nėra nė žodžio, jie gauna 2% biudžeto ir ten viskas ramu. Čia policininkus mažiname, jiems jokios pagerinimo technikos neduodame. Tai ko mes norime? Šiuo atveju už tas 48 val. jie nors gaus uždarbį. Prašyčiau visų Seimo narių prisiminti, kad biudžeto svarstymas ne už kalnų ir kad vidaus reikalų sistemai reikia skirti tiek lėšų, kad jie iš tikrųjų galėtų atlikti savo darbą, ne tik algoms, bet ir priemonėms ir technikai. Siūlau kuo greičiau priimti šį įstatymą. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, daug kalbama dėl 48 val. per savaitę. Užrašyta, kad šių pareigūnų darbas kiekvieną savaitę, neviršijantis 48 val. darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Vadinasi, įteisiname 48 val. darbo savaitę. Tai kaip čia išeina – žmonės kovojo už trumpesnę savaitę, jau praeitame šimtmetyje kraują liejo, o mes varome atgal? Kaip suprasti šitą dalyką? Aš negaliu balsuoti už.

PIRMININKAS. A.Sakalas. Prašom, kolega.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes nepriimsime šio statuto, tai galios senasis statutas, kuris yra kur kas blogesnis. Aš norėčiau dar atsakyti į kai kurių kolegų, kurie stebėjo ne visą įstatymo priėmimą, abejones. Pirma, kariniai laipsniai pakeisti pagal Seimo narių pasiūlymą, ten dabar yra tiesiog vidaus tarnybos ir t.t., bet laipsniai nėra identiški.

Antra. Pasakysiu vienam kolegai, kuris tvirtino, esą blogai padaryta, kad VRM padaliniai, kur yra antrasis pulkas, palikti ministerijos žinioje, taip nėra, pataisa buvo priimta. Šitas pulkas perėjo Policijos departamento žinion. Trečia, dėl konvencijų. Iš tikrųjų Europos Sąjungos dokumentuose ir direktyvose yra numatytos išimtys, kada konvencija netaikoma, ir viena iš išimčių yra policijos pareigūnai, kariškiai ir t.t. Todėl siūlyčiau balsuoti už šitą statutą, jeigu nenorime, kad liktų blogesnis statutas, kuris dabar galioja.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Kviečiu registruotis ir balsuojame, ar priimame Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymą. Prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 50, prieš – 2, susilaikė 15. Įstatymas priimtas.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2194(2*) (priėmimas)

Dėkoju. Dabar dar kartą kviečiu kolega V.Popovą į tribūną. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Prašom.

V.POPOVAS. Šiam įstatymo projektui gauti kolegų Seimo narių A.Kašėtos, G.Jakavonio, G.Purvaneckienės, K.Rimšelio pasiūlymai 5 straipsniui dėl pareigūnų laipsnių prilyginimo ir pervardijimo. Komitetas nepritarė, kadangi tai susiję su ką tik priimtu įstatymo projektu, kuriame buvo atsisakyta prie kiekvieno laipsnio įrašyti “vidaus tarnyba, vidaus tarnybos”, todėl siūloma nepritarti kolegų pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Atsiprašau, neišgirdau.

PIRMININKAS. Yra jūsų siūlymas projektui Nr.IXP-2488.

J.RAZMA. Supratau. Dėkui. Iš tikrųjų jeigu paliksime, kaip yra pagrindiniame tekste, operatyvinei veiklai prižiūrėti sudaroma komisija bus vienintelė, kuriai įstatymo lygiu nurodomas narių skaičius. Aš manau, kad tai yra visiškai nenormalu, tuo labiau kad reikalingi įvairūs suderinimai. Reikia ir išlaikyti proporcinį…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ne apie tą įstatymą pradėjome. Dar kartą kartoju – Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Ne tas numeris, iš tikrųjų. Prašom. Čia yra kolektyvinės pataisos. Prašom.

V.POPOVAS. Taip, A.Kašėtos, G.Jakavonio, G.Purvaneckienės ir K.Rimšelio. Ar kartą kartoju: komitetas svarstė ir nepritarė, nes prieš tai priimtame įstatyme Seimas balsavo už tai, kad vardijant laipsnius kiekvienoje eilutėje nebūtų įrašyti žodžiai “vidaus tarnybos”. Pirmoje dalyje yra įvardyta, kad tai yra vidaus tarnybos laipsniai, todėl komitetas mano, kad netikslinga kartoti vidaus tarnybos grandinis, vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis, vidaus tarnybos leitenantas ir t.t. Pirmojoje dalyje įvardyta, kad tai yra vidaus tarnybos laipsniai, todėl komitetas nepritarė. Tiesiog nėra prasmės.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mano nuomone… Gerbiamasis pranešėjau, prašom patikslinti, kad tikrai visi nesipainiotume. Čia vienintelė pataisa visam įstatymui? Taip? Nes aš daugiau neturiu.

V.POPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Apsispręskime dėl šio dalyko, po to eisime paeiliui, arba iš eilės. Kolega A.Kašėta. Prašom kolektyvo vardu.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, galbūt pranešėjas turi netikslius duomenis. Mano žiniomis, šiai pataisai pritarta aname įstatyme. Jeigu tokia klaida įvyko, mes ją turėtume dabar ištaisyti. Trumpa argumentacija tokia, kad kiekviena statutinė tarnyba turi savo laipsnius ir mes įvedame tokią sistemą: STT turi savo laipsnius, VSD (saugumo pareigūnai) turi savo laipsnius, kariškiai turi savo, todėl ir vidaus tarnybos pareigūnai taip pat turi būti labai aiškiai apibrėžti ir nuo kariškių atskirti. Jeigu puskarininkis, tai turi būti aišku, kad vidaus tarnybos puskarininkis. Mes tikrai nesukarinkime šios sistemos struktūrų. Todėl mes siūlome pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jeigu mes anksčiau esame apsisprendę, tai aš negaliu teikti balsuoti.

A.KAŠĖTA. Ten, matyt, suklysta.

PIRMININKAS. Bet jeigu apsispręsta, tai mes negalime iš naujo pradėti žaidimo, mes negalime balsuoti.

V.POPOVAS. Aš išdėsčiau komiteto nuomonę, kokia tuomet buvo. Komitetas tada nepritarė. Kaip Seimas apsisprendė, taip ir yra.

PIRMININKAS. Taip, Seimas ankstesniu atveju analogiškam dalykui pritarė ar nepritarė? Nepritarė?

A.KAŠĖTA. Pritarė.

PIRMININKAS. Jeigu pritarė, tada svarstome, gerbiamasis pranešėjau.

V.POPOVAS. Tikrai dabar, kadangi ilgai tą priiminėjame, aš jau pats nebeatsimenu, kaip ten buvo balsuota.

A.KAŠĖTA. Pritarė, pritarė.

PIRMININKAS. Gerai. Balsuokime.

V.POPOVAS. Galų gale tai nėra esminis dalykas. Čia tik pertekliniai žodžiai, o esmės tai nekeičia.

PIRMININKAS. Balsuojame už kolektyvinį siūlymą, kuriam komitetas nepritarė.

21 – už, prieš – 4, 34 susilaikė. Kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pirmininke, ir pranešėjas, ir jūs suklaidinote kolegas Seimo narius. Pagrindiniam įstatyme… nepritarė pagrindinis komitetas, bet Seimo nariai balsavimu pritarė. Mes iš tikro negalėjome balsuoti, nes jau buvo priimtas sprendimas. Taigi aš prašau panaikinti šį balsavimą arba balsuoti iš naujo. Kolegoms primenu, kad mes jau esame pritarę, jūs esate pritarę mūsų ano įstatymo pasiūlymui. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę! Jeigu iš tikro pritarta, tai reikia atitinkamai redaguoti. Bet kad būtų aiškiau, aš siūlau, priimant šį įstatymą, padaryti nedidelę pertrauką ir po pertraukos galutinai balsuoti. Sutinkate? Nes jeigu išties reikia suderinti, tai dabar geriau neskubėkime, kad paskui nesusipainiotume. Pagrindinis įstatymas priimtas, o šį galime priimti ir truputėlį vėliau. Aš labai prašau gerbiamąjį V.Popovą ir profesorių viską išsiaiškinti bei suderinti. V.Popovas grįžta į tribūną. Prašom.

V.POPOVAS. Jeigu galima?

PIRMININKAS. Prašom.

V.POPOVAS. Iš tikrųjų tuomet Seime buvo pritarta kolegų siūlymui dėl pagrindinio įstatymo, todėl dėl šio lydinčiojo nėra prasmės balsuoti. Buvo pritarta, kad paliekame tas nuostatas.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū už pasitaisymą, prašom dabar nepabėgti. Jeigu visi kolegos Seimo nariai sutiks su šia interpretacija, kuriai inspiraciją davė kolega A.Kašėta, ar tada laikome, kad tas balsavimas atšaukiamas? (Balsai salėje: taip taip.) Ar bendru sutarimu galime pritarti kolektyvinei pataisai, kuriai, pasirodo, reikia pritarti? Galima.

Tada iš eilės. Kitiems straipsniams nėra pataisų. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniams priėmėme tą pataisą, kurią siūlė kolektyvas, taip?

V.POPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Ir toliau. 6, 7 straipsniams taip pat nėra?

V.POPOVAS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, sutarėme. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar iš karto galime balsuoti? Ne, atsiprašau, kolega A.Sysas vis dėlto nori tarti žodį. A. Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra labai akivaizdus pavyzdys, kaip mes priimame paskutinę minutę. Kaip bilietus parduoda paskutinę minutę, taip ir įstatymą priimame paskutinę minutę, netgi ir viename įstatyme, ir kitame įstatyme galime priimti prieštaringas nuostatas. Tai dar kartą mums pamoka, kai parlamentas paprasčiausia supažindinamas su faktu, kad ateis diena X ir reikės priimti daug įstatymų, kuriuos reikėtų labai atidžiai ir įdėmiai stebėti bei prižiūrėti, nes tai ne tik pačių darbuotojų, kurie dirba vidaus sistemoje, problemos, bet ir visuomenės problemos. Manau, kad pagal tokią skubos tvarką priimdami mes ir padarome didelių klaidų. O šiam įstatymui aš negaliu pritarti, nes 1 straipsnis įtvirtina ydingą statutą, apie kurį aš jau kalbėjau. Aš nenoriu kartoti, bet mes prie jo labai greitai grįšime. Tikrai pažadu tą padaryti, nes aš, kaip profesinės sąjungos atstovas, tikrai kreipsiuosi į Tarptautinę darbo organizaciją su skundu, kad tokie dalykai XXI amžiuje vyksta šalyje, kuri rengiasi stoti į Europos Sąjungą.

PIRMININKAS. Ačiū, bet prašom negrasinti. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Iš tikrųjų buvo galima priimti ir nesiginčyti, bet ponas A.Sysas, pasirodo, nemoka pralaimėti ir net pradeda Seimui grasinti. Tai yra kažkas baisaus. Aš maniau, kad ponas A.Sysas yra Seimo narys ir Seimo komiteto pirmininkas, bet, pasirodo, ponas A.Sysas čia profsąjungoms atstovauja. Tai reikėtų Etikos komisijai išsiaiškinti, ar galima, ar ne sėdėti ant dviejų kėdžių. Etikos komisija aiškinasi, ar galima dainuoti, ar ne, bet čia yra rimtesni dalykai. O jeigu kalbėtume dėl to, ką mes dabar priimame, tai reikia priimti. Pone Sysai, mokėkite pralošti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori kalbėti. Prašom pasiruošti. Balsuojame, ar priimame Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą. Prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. 47 – už, 1 – prieš, 12 susilaikė. Įstatymas priimtas.

A.Sysas vis tiek nori tarti žodį. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Aš noriu nuraminti poną A.Matulevičių. Tikrai niekam nieko negrasinu. Paprasčiausiai aš labai norėčiau, kad mes prisimintume mūsų teisės aktus, kuriuose pasakyta, kad tarptautiniai dokumentai turi viršenybę prieš mūsų įstatymus. Paprasčiausiai neužmirškite ir šios dienos, ir savo balsavimo, kai susitiksite su rinkėjais ir aiškinsite tas problemas, kurias mes šiandien įtvirtinome, t.y. mes leidome aukštesniems pareigūnams įsakyti darbuotojams dirbti ilgiau ir už tai jiems nemokėti. Ar iš principo, kai mes sakome, kad kiekvienas darbas yra apmokamas, šiuo atveju mes pasielgėme teisingai?

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar kolega A.Kašėta? Ne. Mielieji kolegos, mes esame aplenkę grafiką, todėl dabar šiek tiek kiti dalykai. (Balsas salėje) Antras klausimas gali būti sprendžiamas esant garantuotam 71 balsui. (Balsas salėje) O mes čia turime oficialiai užregistruotus 62 Seimo narius. Tai mes galime priimti tik pirmąjį, t.y. 2a. 2a mes galime priimti, nes čia nereikia kvalifikuotos balsų daugumos. Ar priimame visą paketą, ar gabalais? Prašau. Tada gal visą, neskubėkime.

Mielieji kolegos, kad visi šiek tiek susimąstytumėte, ką toliau nagrinėsime, noriu pranešti, kad yra Prezidento dekretas dėl Seimo priimto Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Pagal mūsų Statutą pateikimas šio klausimo bus artimiausiame posėdyje, o tas artimiausias posėdis yra gegužės 13 dieną. Tai štai tokia informacija.

Antra informacija, tiksliau, dvi antrosios informacijos. Dvi. Liberaldemokratų frakcijos pareiškimas Seimo Pirmininkui A.Paulauskui. Čia pareiškimas ilgas, perskaitysiu pabaigą: “Frakcijos seniūnu yra išrinktas H.Žukauskas, pavaduotojais P.Vilkas, V.Tomaševski, J.Čiulevičius. Seniūnų sueigoje frakcijai atstovaus H.Žukauskas”. (Plojimai) Sveikinu. Čia kai kurie jau avansu pasveikino.

Antras analogiškas pareiškimas. “Seimo Pirmininkui A.Paulauskui “Dėl frakcijos sudėties pasikeitimo”. Pranešame, kad Seimo narys J.Veselka įsijungė į Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakciją”. (Balsai salėje) Matau, sujudimas kolegų gretose.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje“ projektas Nr.IXP-2544 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar imtis to rezervinio klausimo, kuris buvo papildomai įrašytas į mūsų darbotvarkę, tai yra dėl Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje. Pranešėjas – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas G.Kirkilas. Prašom, kolega, į tribūną.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūs žinote, kad iš Seimo išėjo keletas mūsų kolegų į kitus darbus, todėl įvairiose mūsų tarptautinėse delegacijose yra pasikeitimų, jas reikia atnaujinti. Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos vadovu buvo A.Medalinskas. Taip pat, kaip matome, keičiasi ir frakcijų proporcijos, todėl mes turėtume priimti naują nutarimą ir suformuoti naują delegaciją Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje.

Įvairios frakcijos pasiūlė suformuoti delegaciją iš aštuonių Seimo narių. Keturi būtų nuolatiniai, keturi būtų pakaitiniai, tačiau aš manau, kad tai pati delegacija nuspręstų. Siūlomi šie Seimo nariai: R.Stankevičius, A.Pulokas, J.Juozaitienė, G.Kniukšta, V.Simulik, R.A.Sedlickas, A.Vazbys ir buvo siūlomas E.Maldeikis. Kiek žinau, Liberaldemokratų frakcija dėl to, kad E.Maldeikis vyks stebėti Europos Parlamento rinkimus, siūlys A.Matulevičių. Taip? Tai tiek, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti keli Seimo nariai. Prašyčiau išklausyti klausimus ir atsakyti. Pirmoji – R.Juknevičienė. Prašom, kolege.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, frakcijų reikalas, žinoma, siųsti vieną ar kitą žmogų į tarptautines institucijas, bet paprastai tose struktūrose labai svarbūs yra ir asmeniniai kontaktai, ir diskusijos ne tiek per pačius plenarinius posėdžius. Žinoma, vienas iš svarbiausių argumentų turėtų būti užsienio kalbų mokėjimas. Gal jūs galėtumėte pasakyti, ar visi aštuoni kalba anglų kalba arba prancūzų, kurios yra oficialios kalbos, o jeigu ne, tai gal galėtumėte paaiškinti, kaip tada atrodys mūsų delegacija? Ar vertėjus vešis kartu, ar kaip čia bus, ar ten rusiškai kalbės?

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Rusiškai ten nekalbės, nors, kiek aš žinau, beje, Rusija yra padavusi pareiškimą, pageidavimą dalyvauti šios asamblėjos darbe, matyt, kaip stebėtoja ateityje ar asocijuota narė. Čia jau kitas klausimas. Aš galiu atsakyti tik už mūsų frakciją. Bent jau mūsų frakcija delegavo į šią delegaciją būtent tokius žmones, kurie kalba arba anglų, arba prancūzų kalba. Dėl kitų frakcijų negalėčiau atsakyti, tačiau, kiek matau, čia dauguma, pavyzdžiui, R.Sedlickas…

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš nekalbu apie opoziciją.

G.KIRKILAS. …lyg ir moka. Aš jums atsakau apie mūsų frakciją. Mūsų frakcijos deleguoti nariai žino užsienio kalbas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega labai gerai pasakė: žino, o paskui, jeigu reikės, ir išmoks. H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Pranešėjas iš dalies pasakė tai, ką rengiausi pasakyti. Frakcijos vardu prašau vietoje E.Maldeikio įrašyti poną A.Matulevičių, nes E.Maldeikis yra paskirtas stebėtoju į Europos Parlamentą ir jis tikrai negalės dalyvauti. Ačiū.

G.KIRKILAS. Aš manau, kad galima sutikti su tokiu pasiūlymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia, matyt, nėra ką atsakyti. A.Gricius. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Mano klausimą jau uždavė gerbiamoji R.Juknevičienė. Aš dėl kalbų čia jau neklausiu. Man teko trejus metus būti šioje organizacijoje, bet aš norėsiu kalbėti dėl šios delegacijos formavimo motyvų ir išvis dėl mūsų dalyvavimo Vakarų Europos Sąjungoje. Jeigu galima, mane užrašykite.

G.KIRKILAS. Ar galima, pirmininke?

PIRMININKAS. Prašom.

G.KIRKILAS. Aš maždaug įsivaizduoju, ką gerbiamasis kolega A.Gricius rengiasi pasakyti. Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė, nes buvo tokių pasiūlymų – atsisakyti dalyvavimo Vakarų Europos Sąjungoje. Buvo tokių pasiūlymų, ir mūsų komitetas (aš turiu galvoje Užsienio reikalų komitetą) vis dėlto nusprendė pasilikti. Kodėl? Aš manau, kad Lietuvos pasitraukimas iš šios organizacijos būtų vienintelis precedentas. Todėl aš nemanau, kad diplomatiniais ir politiniais sumetimais reikėtų tai daryti. Jeigu ši asamblėja ateityje išnyks arba ji prie ko nors prisijungs, pakeis savo struktūrą, aš manau, tada mes elgsimės ir atitinkamai. Dabar ir politiškai, ir diplomatiškai, ir kitais sumetimais, aš manau, kad mums nereikėtų pasitraukti iš šios delegacijos. Kaip jūs suprantate, bet koks pasitraukimas yra tam tikra politinė akcija. Aš nemanau, kad Lietuvai dabar tokią politinę akciją reikėtų daryti. Todėl aš kviečiu Seimą pritarti tokiai delegacijai, o delegacijai ten aktyviai dirbti. Manau, kad bet kuriuo atveju. Kaip žinote, yra įvairių institucijų Europoje, jų labai daug. Vienos įtakingesnės, kitos mažiau įtakingos, tačiau bet kuriuo atveju ten suvažiuoja labai daug žinomų, reikšmingų politikų. Sakysim, kad ir šiuo metu mums integruojantis ir bent jau skatinant ratifikavimo procesą į Europos Sąjungą ir NATO, yra galimybė dar kartą ten kalbėtis su įvairių šalių parlamentarais ir vykdyti aktyvią politiką. Todėl aš kviečiu Seimą pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime, gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne? Reikia balsuoti? Prašom. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo nutarimo projektui, prašom balsuoti.

Už – 44, prieš – 3, 13 susilaikė. Pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, kadangi yra 2 straipsnis, kuriame turi būti patvirtinti vadovai, aš siūlau dabar nepriimti, o per pertrauką pasitarti, ką siūlome šios delegacijos vadovu, o ką pavaduotoju, ir tada po pertraukos galutinai spręsti. A.Gricius per šoninį mikrofoną. Prašom.

A.GRICIUS. Pirmiausia, pirmininke…

PIRMININKAS. Prašom.

A.GRICIUS. …taip negalima. Mes po pateikimo dauguma balsų pritarėme (aš nieko prieš, taip gali ir būti), bet dabar jau vyks pasitarimas. Bet mes nepatvirtinome delegacijos. Kaip yra daroma? Iš pradžių yra patvirtinama delegacija, po to ji susirenka, pasižiūri, kas iš jų daugiau mažiau orientuojasi situacijoje, išsirenka savo vadovą, pateikia Seimui patvirtinti. Dabar jūs norite apversti aukštyn kojom ir ne ta tvarka daryti. Aš tikrai noriu kalbėti dėl pačios delegacijos ir mūsų dalyvavimo Vakarų Europos Sąjungoje. Kodėl jūs man neleidžiate to padaryti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, buvo įjungtas mikrofonas, bet jeigu jūs manote ir kolegos neprieštarauja… (Triukšmas salėje) Minutę! Aš nieko prieš. Aš tiesiog siūliau, kad mums paskui būtų mažiau keblumų, bet jeigu norime, aš siūlau tokį kompromisinį variantą. Mes dabar pereiname bendru sutarimu į svarstymo stadiją ir po to priėmimą pastraipsniui, priimame 1 straipsnį arba nepriimame ir tada darome pertrauką. Tinka taip? Tinka. Gerai. Prašom. Kas nori dalyvauti svarstymuose? (Balsai salėje) Prašom. R.Juknevičienė. Ar malonėsite į tribūną, ar iš savo vietos? Prašom. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, 13 metų praėjo po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir pirmą kartą, tvirtindami savo, Lietuvos Seimo, delegaciją vienoje iš institucijų, tegul ji būna svarbesnė ar ne tokia svarbi, bet vis dėlto tai struktūra, kurioje svarstomi globaliniai ir Europos saugumo klausimai, susiję išimtinai daugiausia su gynybiniais dalykais, su saugumo klausimais… Kai aš tarp delegacijos narių matau Kaimo reikalų komiteto pirmininką, tai aš tikrai nelabai suprantu, ko mes ten norime, ko mes ten važiuojame. Tai gal iš tikrųjų ten nevažiuokime? Kiek aš žinau, kaimo reikalų ten niekada niekas nesvarstė. Arba tai reiškia, kad socialliberalų ir valdančiosios daugumos kaimo politika jau bankrutuoja, ir Kaimo reikalų komitetas pradės svarstyti globalinius transatlantinius Europos saugumo klausimus. Kokia tai žinia mūsų žemdirbiams, kaip bus Seime be Kaimo reikalų komiteto pirmininko? Tai vienas dalykas.

Kitas dalykas. Ir šiaip tarp delegacijos narių aš nematau, kad dauguma jų… Tarp jų yra žmonių, kurie domisi tais dalykais, dirba, bet daugelis žmonių apskritai niekada gyvenime nėra kalbėję, nėra diskutavę, nėra ko nors sakę šiais klausimais. Tai kaip mes atstovausime Lietuvai, ką tie žmonės, ten susitikę su labai rimtais politikais, būtent apie tą sritį diskutuos? Argi tai yra ta vieta, į kurią nuvažiavę mes turime mokytis? Mes turime čia išmokti, o nuvažiavę atstovauti savo šalai. Pagrindinis dalykas, žinoma, yra kalbų nežinojimas. Man gėda po 13 nepriklausomybės metų siųsti delegaciją, kurios žmonės nekalba anglų arba prancūzų kalba.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės A.Gricius, bet primenu, kad prieš 13 metų nepriklausomybė buvo atkurta.

A.GRICIUS. Mano laikas eina.

PIRMININKAS. Prašome. A.Gricius 7 sekundes daugiau.

A.GRICIUS. Aš noriu pasakyti, kad nenorėčiau pritarti kolegei dėl kalbų mokėjimo, o ne žinojimo. Svarbiausia yra mokėti kalbą, nes žinoti tai mes visas kalbas žinome, kiek yra sąraše.

Noriu pasakyti, kad, matyt, tokie mūsų resursai, nothing to be done – nieko nepadarysi. Jeigu mes neturime tų žmonių, gal negalime nieko geriau pasiūlyti. Kaimo reikalai tikrai nieko bendra neturi su mūsų politika, su gynyba ir t.t., bet yra kitas klausimas, apie kurį norėjau pasakyti iš principo svarstant šį klausimą.

Istorija yra tokia, kad jau prieš dvejus metus buvo bandyta šią organizaciją vienaip ar kitaip inkorporuoti į Europos Sąjungą, sulieti su ja. Niekas nevyksta. Nevyksta todėl, kad parlamentarai, vieną kartą įkūrę kokią nors tarptautinę organizaciją, yra nepajėgūs jos sunaikinti. Suprantu, kad ji dabar bando net išsiplėsti, bet įvertinant Europos Sąjungos tolesnę raidą ir plėtrą, Vakarų Europos Sąjunga iš esmės neturi jokios ateities.

Aš sutinku, kad galbūt gerbiamasis G.Kirkilas yra teisus ta prasme, kad dabar nusiųsti tokią žinutę į Briuselį, tiksliau, į Paryžių, nes ten yra centras, kad mes, buvę asocijuoti partneriai, atsisakome dalyvauti šioje organizacijoje, būtų ne visai korektiška. Aš galbūt net balsuosiu, jeigu bus pakeista sudėtis, ir atsižvelgsiu į tai, kas bus tos delegacijos vadovas, bet noriu pasakyti kitą dalyką – kad aš labai prašyčiau Seimo saugoti Lietuvos pinigus. Mūsų biudžetas nėra toks begalinis, kad mes važinėtume į tas sesijas, į tų komitetų posėdžius, nes tai yra dideli pinigai, o šių dalykų efektyvumas yra gana abejotinas. Taigi manyčiau, kad dalyvauti būtų galima Politinių reikalų komitete ir Gynybos reikalų komitete, o jeigu mūsų nebus kituose komitetuose – Tarpparlamentinių ryšių, Mokslo ir karinių technologijų, kur iš esmės yra tik pasikalbėjimai ir nėra jokios naudos… Manyčiau, kad reikėtų tą delegaciją patvirtinti, bet viskas priklausys nuo to, kas bus jos vadovas, o dalyvauti ten reikėtų minimaliomis pajėgomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Kirkilas. Prašom, kolega.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nuolatinis tariamas liberalų susirūpinimas dėl Seimo pinigų, ypač čia kai kurių aktyviai kalbančių kolegų, manęs tikrai neįtikina. Tačiau, gerbiamieji kolegos, kolege Juknevičiene ir kiti, būkime šiek tiek korektiški vienas kito atžvilgiu. Niekas neturi jokios monopolijos saugumo ar kitais klausimais. Manau, kad Seimas teisingai daro, jog stengiasi įtraukti į šiuos klausimus kiek galima daugiau parlamentarų, nesvarbu, ar jie dirba Kaimo reikalų komitete, ar Biudžeto ir finansų komitete, ar kitur. Visi mes dirbame kokiame nors komitete, bet tai netrukdo mums dalyvauti įvairiose delegacijose. Taip yra visuose parlamentuose ir nieko nauja mes čia neišrandame. Juo labiau aš žvelgiu į sudėtį ir bent jau iš Socialdemokratų frakcijos visi žmonės yra pasirengę dalyvauti, moka kalbas. Aš matau V.Simuliką, kuris yra Užsienio reikalų komiteto narys. Manau, kad jis taip pat visiškai pajėgus dalyvauti šios delegacijos darbe. Ne mažiau, manau, pasirengs ir ponas R.Sedlickas, ir ponas A.Vazbys, tikiuosi, ir ponas A.Matulevičius. Todėl delegacija pati išsirinks savo vadovą, patį stipriausią ir tinkamiausią. Manau, kad reikia patvirtinti. Atsisakyti ar dar kaip nors mėginti boikotuoti Vakarų Europos Sąjungos darbą būtų pats nerimčiausias mūsų parlamento požiūris į tarptautinių organizacijų veiklą. Mes patys tokiomis kalbomis, ypač dalyvaujant žurnalistams, menkiname mūsų tarptautinių delegacijų veiklos reikšmę. Mes patys menkiname, o paskui skome, kad kritikuoja, kai kas nors kur nors važiuoja. Nemenkinkime patys savęs. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Bobelis. Prašom, kolega.

K.BOBELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, labai gerai, kad Lietuvos Seimas bus atstovaujamas kuo daugiau tarptautinių organizacijų. Ši delegacija yra sudaryta pagal frakcijų susitarimus. Nemanyčiau, kad kas nors iš mūsų turi teis sakyti, koks Seimo narys yra kompetentingas ar nekompetentingas dalyvauti vienoje ar kitoje delegacijoje. Mes turime gerbti kiekvieną Seimo narį. Manau, kiekvienas Seimo narys ten atlieka ne savo asmeninę pareigą, o atstovauja Lietuvos Respublikos Seimui. Seimas paprastai duoda tam tikras instrukcijas. Manau, kad ši delegacija sudaryta teisingai.

Dėl pirmininko. Jeigu kas nors nėra patenkintas, yra Seimo valdybos ir Užsienio reikalų komiteto prerogatyva siūlyti kandidatą, o Seimas jį gali patvirtinti arba atmesti. Taigi aš nepritariu tam, kad sueitų grupė narių ir išsirinktų primininką. Yra tam tikra drausmė, tradicijos ir disciplina, kurių mes turime laikytis. Siūlyčiau, kad šį pateiktą projektą Seimas patvirtintų.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie norėjo kalbėti, kalbėjo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, ar dar nori kas nors kalbėti? (Balsai salėje) Galim bendru sutarimu? Ne? Reikia balsuoti. Prašom. Kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar pritariame po svarstymo. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo. Prašom balsuoti, kolegos.

Už – 42, prieš – 3, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo.

Dabar pagal mūsų generalinį susitarimą pereiname į priėmimo pastraipsniui stadiją.

1 straipsnis, ir yra mūsų nutarimas sudaryti atitinkamą delegaciją. Prašom dėl balsavimo motyvų. Ar nori kas nors kalbėti? Niekas nenori? Prašom. A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Tam tikra prasme kyla klausimas, kuris buvo paliktas nepastebėtas. (Balsai salėje) Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal būtų galima…

PIRMININKAS. Aš girdžiu, prašom kalbėti.

A.GRICIUS. Iš mūsų Jungtinės ir liberalų frakcijos, turinčios tam tikrą narių skaičių, yra deleguotas tik 1 narys. O Socialliberalų frakcija kažkodėl turi du atstovus, jie gana sunkiai yra atrinkti. Tai gal galėtų gerbiamasis G.Kirkilas paaiškinti, ar čia vadovautasi aritmetika, ar kažkuo kitu. Gal mes tikrai galime pagerinti šios delegacijos kokybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš galiu atsakyti. Mano duomenimis, jūsų frakcijoje yra šiek tiek mažiau Seimo narių negu kolegų socialliberalų. G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad 1 straipsnyje yra vienas pasikeitimas, – vietoj E.Maldeikio A.Matulevičius. Tik tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra bendro sutarimo, prašom balsuoti. Ar priimame šio nutarimo 1 straipsnį taip, kaip pateikta, išskyrus 8 poziciją? Tai yra vietoj kolegos E.Maldeikio kolega A.Matulevičius. Prašom balsuoti.

Už – 50, prieš – 3, susilaikė 8. 1 straipsniui pritarta.

Dabar, kaip sutarėme, darome pertraukėlę ir galutinai apsispręsime po 12.00 valandos. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, mes šiek tiek viršijame grafiką, todėl aš siūlyčiau imtis rezervinio 1 klausimo. Bet kadangi 1 rezerviniu klausimu kalba kolega A.Sysas, tai aš pradžioje noriu tarti žodį.

Mielieji kolegos, turbūt girdėjote, kad A.Sysas Seimo valdybos pavedimu atliko didvyrišką darbą. Dalyvavo tarptautiniame maratone ir įveikė pusmaratonio distancijoje visus oponentus iš kitų šalių, net Kenijos, kaip jie vadinasi – stajeriai. Net tuos įveikė mūsų A.Sysas. Todėl siūlau pasveikinti visiems jį kartu. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, jam gėlės ir atminimo medalis, kurį jis tikrai užsidirbo, nors tam tikrus prizus mačiau atsivežė ir iš Varšuvos, ar iš kur ten? Iš Vroclavo. (Plojimai)

A.SYSAS. Ačiū.

Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2476(3*) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš taip padariau specialiai, gal dabar A.Sysas kai kuriais klausimais bus sukalbamesnis. Todėl kviečiu jį į tribūną. Rezervinis 1 klausimas – Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Prašom, patikslinkite.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau patikslinti. Kadangi šiam įstatymui buvo Teisės departamentas išvados ir mes, komiteto nariai, apklausos būdu pritarėme toms pastaboms, tai kol neišdalyta, aš prašyčiau rezervinį 5 klausimą.

PIRMININKAS. Minutėlę. Mes turime, jau išdalyta. Trečiasis variantas…

A.SYSAS. Jau išdalijo.

PIRMININKAS. Taip. Prašom.

A.SYSAS. Labai ačiū. Po pateikimo papildomų pasiūlymų, išskyrus Teisės departamento, nebuvo gauta. Todėl komitetas apsvarstė šį įstatymą ir siūlo pritarti patobulintam variantui susiaurinant, kad šio įstatymo nuostatos būtų suprantamos ir aiškios. Kolegos, noriu priminti, kad 18¹ straipsnis reglamentuoja žalos atlyginimą piliečiams, kurie kitados dirbo už Lietuvos ribų, buvusioje Tarybų Sąjungos teritorijoje, dėl nelaimingų atsitikimų arba susirgus profesine liga. Tai yra labai konkretūs atvejai Ukrainoje, Kazachstane, Rusijoje, žmonėms, kurie buvo tremtyje. Taip pat Lietuvos piliečiams, kurie dirbo Lietuvoje, bet įmonėse, kurios priklauso kitų buvusių tarybinių Respublikų jurisprudencijai. Todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, nes jau nuo sausio 1 d. tie žmonės, kuriems anksčiau buvo mokėta už žalą, prarado tą išmoką ir, aišku, susiduria su gana didelėmis problemomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas neužsirašė kalbėti. Yra. Kolega A.Kašėta. Jūs norite? Prašom. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, kadangi dabar dar kol kas svarstymas. A.Kašėta. Prašom į tribūną. Prašom. Ruošiasi A.Butkevičius.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas išties labai aktualus, nes į mane apygardoje kreipėsi ne vienas žmogus dėl tokios problemos. Lietuvoje jų turbūt yra keturios dešimtys, o galbūt ir daugiau, gal mane patikslins kolega A.Sysas. Tačiau man tik keistas vienas dalykas, kodėl iki šiol buvo laukiama, kol patys žmonės pradės eiti pas Seimo narius į priimamuosius, ir nebuvo atsižvelgta arba numatyta tokia problema prieš Naujuosius metus. Taigi, siūlydamas kuo skubiau pritarti šiam įstatymo projektui, kartu apgailestauju, kad buvo neapsižiūrėta ir laiku tai nepadaryta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Butkevičių, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, pasakyti žodį. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai tai yra labai svarbus įstatymas. Manau, kai buvo priimamas Civilinis kodeksas, teisininkai vis dėlto pražiūrėjo, kad priėmus naująjį kodeksą ir jam įsigaliojus tam tikra kategorija žmonių iš dalies negavo išmokų, kurios turėjo būti mokamos per socialinio draudimo institucijas. Bet aš manau, kad priėmus šį įstatymą ta klaida bus ištaisyta. Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas, šiam įstatymui jis pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikrųjų diskusijose, išskyrus kolegą A.Kašėtą, niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, ar reikia balsuoti? Galime. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, atsižvelgdamas į situaciją, aš siūlau ypatingą skubą. Galim pritarti? Ačiū. Tada pereiname į priėmimą. Čia yra 2 straipsniai. Dėl 1 straipsnio ar nori kas kalbėti, ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.

2 straipsnis. Kaip tik dėl įsigaliojimo ir žalos atlyginimo mokėjimo. Galim pritarti bendru sutarimu, ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo? Nematau. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuosime, ar priimame Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą. Prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Ir visi 53 Seimo nariai balsavo už, nė vienas prieš, nė vienas nesusilaikė. Įstatymas priimtas. Kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad. Juo labiau kad taikymas nuo sausio 1 d., taigi skriaudos žmonėms neturi būti. Ačiū.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2537 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, padarėme gerą darbą ir dabar dar kartą už nuopelnus kviečiu į tribūną A.Sysą. Paskutinis 5 klausimas. Ir po to rezervinis 3 klausimas. A.Sysas. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašom.

A.SYSAS. Kolegos, šias įstatymo pataisas užregistravau todėl… ačiū visiems, balsavusiems už ano įstatymo problemos išsprendimą, tai yra tiems piliečiams, kurie jau buvo gavę žalos atlyginimą, jis buvo mokamas ir nutrauktas. Šiuo atveju šio įstatymo pataisos bando išspręsti problemą žmonių, kurie nutraukė darbo santykius, tik po to jiems buvo pripažinta profesinė liga. Iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo ta žala jiems buvo mokama atsižvelgiant į žalos atlyginimą dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatų. O po 2001 metų liepos 1 dienos žmonėms, kuriems buvo pripažinta žala ir jie jau nebuvo susiję darbo santykiais, tie draudiminiai įvykiai buvo laikomi kaip nedraudiminiai ir niekas neapsiėmė prievolės mokėti žalos atlyginimo. Tokių žmonių yra gerokai daugiau negu tos kategorijos žmonių, kuriems mes žalos klausimą išsprendėme.

Atsakydamas kolega A.Kašėtai dėl pirmojo įstatymo aš tikrai noriu pasakyti, kad komitetas dėjo daug pastangų. Mes buvome pasikvietę ir visų ministerijų pareigūnus, ir bandėme ieškoti, kad ministerijos, Vyriausybės lygiu ši problema būtų kuo greičiau išspręsta. Bet kaip visada susėda keturios ministerijos ir sako: pas mus viskas gerai, o problema vis nesisprendžia. Todėl ėmėmės iniciatyvos komitete, kad šią problemą pajudintume, nes tokių žmonių kiekvieną dieną vis daugiau ir daugiau.

Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad ne tik man, turbūt ir jums rašo Lietuvos piliečiai, kai jie, pavyzdžiui, 30 metų dirbo įmonėje, dėl sveikatos buvo priversti nutraukti darbo santykius, po kokių trijų, keturių ar penkių dienų jiems pripažįstamas profesinis susirgimas, o mūsų įstatymų spragos nepripažįsta, kad tai yra draudiminis įvykis.

Todėl siūloma keisti… pirminė idėja buvo derinta su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad reikėtų keisti abu įstatymus, t.y. ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Žalos atlyginimo. Bet aš, šiandien susipažinęs su Teisės departamento išvadomis ir padiskutavęs su vyresniąja patarėja ponia Jadvyga Andriuškevičiūte, priėjau prie išvados ir kviesčiau visus pritarti šiam įstatymui. Svarstymo metu mes jį šiek tiek patobulinsime ir, ko gero, antrojo skirsnio ir nereikės, nes mes galėsime viską išspręsti per Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas jūsų nenori klausti. Tai gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis kaip tik būtų A.Syso vadovaujamas komitetas, t.y. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkam? Ir papildomas (vis dėlto finansiniai reikalai) Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Ačiū. O nagrinėti siūlome gegužės 22 dieną. Ačiū. Negirdžiu prieštaravimų.

Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2265 (pateikimas)

Dabar trečiasis rezervinis klausimas. Kolega Sabatauskai! Trečiasis rezervinis klausimas – Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2265. Pateikimo stadija. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto tikslas ištaisyti klaidą, kuri buvo padaryta taisant šį įstatymą, kai asmenys, tapę našlaičiais iki pilnametystės ir sulaukę 18 metų, turėjo teisę į našlaičio stipendiją, jeigu jie mokosi dieninėje aukštojoje mokykloje arba profesinėje mokykloje, arba pirmą kartą siekia bakalauro arba magistro laipsnio dieniniame skyriuje. Tačiau pataisius tą įstatymą išėjo, kad tie asmenys, kurie jau sulaukė 18 metų ir po to tapo našlaičiais, nepakliuvo į šį asmenų skaičių, todėl siekiama ištaisyti tą klaidą. Yra gautos Teisės departamento pastabos. Jos yra vertingos, aš manau, į tai bus galima atsižvelgti svarstymo metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega P.Jakučionis nori paklausti. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš kaip tik norėjau paklausti dėl Teisės departamento išvadų. Jeigu atsižvelgtume į jas taip, kaip ten yra rekomenduojama, tai faktiškai vargu ar šis įstatymo projektas reikalingas. Aš norėčiau, kad gerbiamasis pranešėjas paaiškintų, ar bus tikslinga, atsižvelgus į Teisės departamento pastabas, šį įstatymo projektą toliau svarstyti.

J.SABATAUSKAS. Teisės departamento pastaba yra dėl našlaičių, tebesimokančių dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose. Iš tiesų šio įstatymo 5 straipsnyje jiems yra numatyta 4 MGL dydžio pašalpa. Ar jiems… jeigu bus nustatyta globa, ar nebus, tada jie gaus šią pašalpą, tačiau pagrindinė sąlyga dabar galiojančiame įstatyme yra ta, kad jeigu tiems asmenims iki pilnametystės yra nustatyta globa, tik tada jie turi teisę į tą našlaičio stipendiją. Reikia šią klaidą ištaisyti. Aš suprantu, kad yra asmenų, kuriems yra nustatyta globa, tai daugiausia iš asocialių šeimų, bet jeigu sulaukęs 18 metų tapo našlaičiu ir jam globa nebuvo nustatyta iki pilnametystės, jis jau nebeturi jokių galimybių gauti tą stipendiją. Aš manyčiau, reikės daryti šiokią tokią pataisą šio projekto redakcijoje, bet tai reikalinga vien dėl tų našlaičių, kurie tampa jais sulaukę 18 metų, jie toliau mokosi ir jų situacija yra nelygiavertė, palyginti su tais, kurie iki pilnametystės tapo našlaičiais. Jie lieka be pragyvenimo šaltinio.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas daugiau nenori klausti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu sutarti? Pritariame. Ačiū. Seniūnų sueiga, gerbiamieji kolegos, siūlo, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, sutinkam? Ačiū. O papildomi: Biudžeto ir finansų komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir dar Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Sutinkam? Ačiū. Siūloma nagrinėti gegužės 22 dieną. Ačiū. Ir šis klausimas išspręstas.

Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Seimo nutarimų dėl Seimo komisijų sudarymo pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2539 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, šiandien mes turime Seimo vadovaujančių darbuotojų deficitą. Ar leisite man vieną formalų nutarimą pateikti iš šios darbo vietos? Čia yra nutarimas dėl kai kurių Seimo nutarimų dėl Seimo komisijų sudarymo pakeitimo. Esmė yra ta, kad siūloma (ir tą reikia padaryti) išbraukti tuos buvusius kolegas, kurie jau nebe Seimo nariai. Todėl siūlau atlikti tik pateikimo procedūrą, o po to, kai kolegos iš atitinkamų frakcijų pateiks savo siūlymus, tada artimiausiame posėdyje galėtume apsvarstyti patikslintą nutarimo projektą ir jį priimti. Nematau, kad kas norėtų klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Ir čia nereikia jau siųsti į komitetus, tiesiog frakcijos turi pateikti savo siūlymus ne vėliau kaip iki gegužės 12 dienos, kad mes galėtume gegužės 13 dieną patikslinti kai kurias komisijas. Galime taip sutarti? Čia kreipimasis būtent į frakcijas. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, prieš skelbdamas pertrauką noriu pakviesti Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje narius į savo kabinetą. Kviečiu R.Sinkevičių, A.Puloką, J.Juozaitienę, G.Kniukštą, V.Simuliką, R.Sedlicką, A.Vazbį ir A.Matulevičių. Kiek yra, tiek yra, visi – pas mane.

Antras dalykas. Per šią pertrauką Veidrodinėje salėje renkasi Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis parlamentarų grupė. Veidrodinėje salėje. O ta delegacija, kurią aš išvardijau, tiek, kiek yra kolegų Seimo narių, – pas mane, į mano kabinetą.

Dabar pertrauka iki 12.00 valandos. 12.00 valandą (dėmesio, kolegos) 5 klausimas, kaip numatyta, – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Pertrauka iki 12.00 valandos. Ačiū.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Matyt, H.Žukauskas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Kolegos, dėmesio.

H.ŽUKAUSKAS. Ar nebūtų galima, gerbiamasis pirmininke, šiandien į posėdį įtraukti Seimo nutarimo “Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo projektą Nr.IXP-2550?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, frakcija turi teisę siūlyti papildomai į patvirtintą darbotvarkę įtraukti klausimą. Klausimas yra daugiau organizacinis, techninis. Ar galime sutikti su tuo, kad atsiradus laiko nagrinėtume? Ačiū. Sutarta. Įrašome papildomą klausimą.

Taip pat noriu pranešti, kad per pertrauką buvo susirinkusi delegacija į Vakarų Europos Sąjungos Asamblėją. Sutarta, kad vadovu siūloma tvirtinti R.Sinkevičių, pavaduotoju – A.Matulevičių. Kai bus parengtas nutarimo projektas, tada galėsime galutinai balsuoti. Taip pat dar noriu pasakyti, kad visas paketas tarp papildomų klausimų yra ir artimiausios savaitės darbotvarkių tvirtinimas. O ta artimiausia savaitė bus, kaip sakiau, gegužės 12 d. ir posėdžiai 13 d. ir 15 dieną.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo projektas Nr.IXP-2342(4*) ES (priėmimas)

O dabar, nors ir truputėlį pavėlavę, imame iš eilės. Darbotvarkės 5 punktas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo projektas. Tai yra eurointegracinis projektas. Šiandien tai jau būtų antrasis eurointegracinis. Jo registracijos Nr.IXP-2342(4). Priėmimo stadija. Pranešėjas V.Fiodorov – Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu. Prašom, kolega, referuoti, kiek mes čia turime pataisų, pastabų.

V.FIODOROV. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime gauta Teisės departamento išvada. Komitetas svarstė, trims pasiūlymams pritarė, dviem pritarė iš dalies ir vienam pasiūlymui nepritarė. Kitų pasiūlymų ir pastabų negauta. Taigi siūlau pradėti įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau tokią tvarką. Kadangi, kaip žinote, formaliai mums Teisės departamento pasiūlymai neprivalomi, bet jeigu jie yra esminiai ir rimti, ir jeigu kur komitetas pritarė, žinoma, tikiuosi, ir Seimas atsižvelgs. Jūs tada iš eilės, kai aš skaitysiu straipsnius, sakysite, kuriems Teisės departamento pataisymams pritariate.

V.FIODOROV. Gerai.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pradeda priimti pastraipsniui. 1 straipsnis – “Įstatymo paskirtis”. Ar yra pataisų?

V.FIODOROV. Ne.

PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis – “Pagrindinės įstatymo sąvokos”.

V.FIODOROV. Negauta.

PIRMININKAS. Nėra pataisų? Priimame. Ačiū. Pirmasis skirsnis priimtas.

3 straipsnis – “Atleidžiamų ir atleistų iš darbo darbuotojų užimtumo skatinimas”.

V.FIODOROV. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. 4 straipsnis – “Atleidžiamų ir atleistų iš darbo darbuotojų užimtumo rėmimas”.

V.FIODOROV. Taip, 4 straipsnio 5 daliai yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas iš dalies tam pasiūlymui pritaria.

PIRMININKAS. Pritaria, gerai. Ar galime su Teisės departamento patikslinimu priimti?..

V.FIODOROV. Pirmininke!

PIRMININKAS. Prašom.

V.FIODOROV. Dar 4 straipsnio 6 daliai irgi yra pasiūlymas. Komitetas irgi iš dalies pritarė.

PIRMININKAS. Pritarė, gerai. Ačiū. Tada su dviem pataisymais galime priimti 4 straipsnį? Priimta. 5 straipsnis – “Nedirbančių šeimos narių užimtumo garantijos”.

V.FIODOROV. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. Priimta. Ir priimtas antrasis skirsnis.

6 straipsnis – “Darbo santykių ypatumai”.

V.FIODOROV. Nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. 7 straipsnis – “Darbuotojų draudimas”.

V.FIODOROV. 7 straipsniui buvo keletas Teisės departamento pasiūlymų. Komitetas vienam iš tų pasiūlymų nepritarė, o pasiūlymams 7 straipsnio 3 daliai ir 7 straipsnio 2 daliai komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime su šiom pastabom pritarti 7 straipsniui? Priimta. 8 straipsnis – “Papildomos išeitinės išmokos skyrimas”.

V.FIODOROV. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. 9 straipsnis – “Priešpensinės bedarbio išmokos skyrimas ir mokėjimas”.

V.FIODOROV. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. 10 straipsnis – “Įdarbinimo kompensuojamose darbo vietose sąlygos”.

V.FIODOROV. Yra Teisės departamento. Komitetas tam pasiūlymui pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 10 straipsnį su Teisės departamento pastaba? Priimta. 11 straipsnis – “Persikėlimo išmokos skyrimas”.

V.FIODOROV. Taip pat yra Teisės departamento. Komitetas pasiūlymui pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi su pataisa priimame 11 straipsnį. Ir trečiasis skirsnis priimtas.

12 straipsnis – “Užimtumo ir socialinių garantijų finansavimas”.

V.FIODOROV. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. Priimtas visas ketvirtasis skirsnis.

Penktasis skirsnis – “Baigiamosios nuostatos”, 13 straipsnis – “Įstatymo įgyvendinimas”.

V.FIODOROV. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pastraipsniui priėmėme. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Matau kolegą V.Saulį. Prašom, kolega.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, galbūt tai yra vienas iš įstatymų, kuris buvo rengtas labai kruopščiai, kuris labai ilgai ir kruopščiai buvo nagrinėjamas. Man, kaip Ignalinos atominės elektrinės regiono komisijos nariui, irgi teko nemažai kartu su komisija padirbėti prie šio klausimo. Ne kartą diskutavome su atominės elektrinės administracija, daug pastabų, pasiūlymų ir pageidavimų pasakė šios elektrinės profesinių sąjungų atstovai. Net ir šio įstatymo paskutinio svarstymo metu buvo labai mažai nesutarimų, bet kaip reta atominės elektrinės profesinės sąjungos mums padėkojo už tikrai gerą įstatymą. Todėl kviečiu visus pritarti. Nors įstatymas buvo rengiamas gana ilgai, bet jis, matyt, yra toks, kokio jo reikia, jis aktualus mums šiandien siekiant užtikrinti atominės elektrinės saugą, eksploatavimą iki ir po uždarymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Malonu girdėti. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš tik galėčiau antrinti kolegai V.Sauliui, kad įstatymą galbūt reikėjo šiek tiek anksčiau priimti, nes beveik dvejus metus mes jį rengėme, bet norėčiau, kolegos, atkreipti dėmesį. Čia jo pavadinimas ir turinys kalba apie darbuotojų socialines garantijas, bet aš norėčiau, kad mes į šį įstatymą žiūrėtume šiek tiek plačiau. Tai yra iš dalies ir mūsų visų saugi garantija dėl šios atominės elektrinės darbo, nes būtent įstatymo nuostatos leidžia žmonėms apsispręsti bei likti dirbti atominėje elektrinėje ir toliau, o nesiblaškyti, palikti darbo vietą ir važiuoti laimės ieškoti kitur. Čia kai kurie straipsniai labai aiškiai leidžia patiems žmonėms nuspręsti, kas jiems naudingiau, ar pakelti sparnus, važiuoti dar kur nors ir iš naujo kurtis, ar paprasčiausia pasilikti ir dirbti čia. Aš pirmiausia turiu omeny darbuotojus, kurie dirba tam aktyviajame sektoriuje, t.y. prie reaktoriaus, nes nuo tų žmonių nebuvimo arba nuo jų irzlumo, arba dar nuo ko nors priklauso visos elektrinės saugus darbas. Todėl kviečiu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Kolega G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Džiaugdamasis kartu su kolegomis, kurie prieš tai konstatavo, kad geriau vėliau negu niekad, tegul ir po poros, trejeto metų, bet šis svarbus įstatymas yra priimamas, taip pat džiaugdamasis tuo, kad, ačiū Dievui, Seime jis niekur neužstrigo ir gana greitai visos procedūros buvo įveiktos, vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas viso labo tik prielaidos, kad tos socialinės garantijos būtų Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams realizuotos. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad kitas labai svarbus žingsnis turi būti dėl to, kad būtų stebima ir kontroliuojama, kad kuo efektyviau būtų panaudotos lėšos. Jos yra numatytos nemažos, bet, nepaisant to, kokios jos yra, jas galima panaudoti neefektyviai arba efektyviai. Kviesdamas visus kolegas balsuoti už, norėčiau atkreipti dėmesį į šį aspektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori kalbėti. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis ir balsuojam dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomo užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Už – 53 ir susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, konstatuoju, kad šiandien priėmėme dar vieną eurointegracinį įstatymą. Sunkiai, bet iriamės pirmyn vykdydami šių įstatymų svarstymo ir priėmimo planą.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2550 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, gal mes dabar galime išnagrinėti papildomą mažiuką klausimą, kurį ką tik įsirašėme į darbotvarkę, t.y. nutarimo “Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo. Jo esmė yra ta, kad, pasikeitus vienos frakcijos vadovybei, t.y. Liberalų demokratų frakcijoje vietoj E.Maldeikio seniūnu išrinkus H.Žukauską, frakcija, naudodamasi savo teisėmis, siūlo į Seniūnų sueigą vietoj kolegos E.Maldeikio deleguoti H.Žukauską. Galim? Ar galime pritarti po pateikimo? Ar nori kas nors dalyvauti svarstyme?

Tada pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Ar nori kas nors kalbėti dėl 1 straipsnio, kurio esmė ir yra vieną išbraukti, kitą įrašyti? Galim pritarti 1 straipsniui? Ačiū.

Ir 2 straipsnis, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Tai reiškia, kad artimiausioje Seniūnų sueigoje, jeigu bus koks nors neeilinis posėdis, o šiaip gegužės 12 d. jau dalyvautų kolega H.Žukauskas. Ar galime priimti visą nutarimą? Prašom pasiruošti, registruojamės ir balsuojame. Kolegos, balsuojame už Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo”. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Už – 49 ir vienas Seimo narys susilaikė. Nutarimas priimtas.

Sveikiname gerbiamąjį H.Žukauską, kuris gauna papildomas funkcijas Seime, ir linkime sėkmės.

Gerbiamieji kolegos, kol kas nėra išdalytas nutarimo “Dėl Seimo delegacijos Vakarų Europos Asamblėjoje” projekto antrasis variantas, tai šį klausimą nagrinėsime šiek tiek vėliau.

Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1740(3*) ES (svarstymo tęsinys)

Imamės trečiojo šiandien eurointegracinio klausimo, dėl kurio mes yrėmės pirmyn labai sunkiai, bet vis tiek turime irtis ir eiti pirmyn. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1740(3). Svarstymo tęsinys. Kviečiu gerbiamąjį profesorių R.Pavilionį į tribūną.

Gerbiamasis kolega, pagal mano dokumentus, pagal mano popierius, mūsų yra priimti 30 straipsnių ir dabar iš eilės turėtume nagrinėti 31 straipsnį.

Noriu priminti vieną principinį procedūrinį momentą. Kadangi mes ilgai nagrinėjame, atsirado papildomų pataisų. Pagal Statutą mes tas pataisas galėsime nagrinėti priėmimo metu. Mes nagrinėjame tas, kurios buvo pateiktos iki svarstymo stadijos pradžios. Štai čia yra vienas svarbus momentas, kurį fiksuojame ir, kaip sakoma, atėjus tam tikrai momentui, nepraraskime laiko.

Taigi, gerbiamasis pranešėjau, tada iš eilės. Pagal mano dokumentus yra kolektyvinė kolegų A.Ramanausko, G.Purvaneckienės, J.Korenkos, O.Babonienės pataisa 31 straipsniui.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, yra gerbiamųjų Seimo narių pataisa. Komitetas pritarė tokiai redakcijai, kuri dabar yra jiems išdalyta.

PIRMININKAS. Prašom.

R.PAVILIONIS. Kaip ir pasakyta pirmoje dalyje, kad tikyba yra pasirinkta dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo dalis. Tėvų, globėjų, rūpintojų pageidavimu tikybos dalykas gali būti įrašytas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą. Kitose mokyklose gali būti vykdomas religinis neformalusis švietimas bei savišvieta.

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu pritariama, tai gal galim bendru sutarimu pritarti? Galim. Einam toliau.

31 straipsniui, man atrodo, pirmajai redakcijai yra kolegos G.Steponavičiaus pataisa, kuriai, kiek supratau, iš dalies yra pritarta. Ar G.Steponavičius sutinka, ar nori tarti žodį?

G.STEPONAVIČIUS. Patikslinkite, dėl ko ši pataisa, kad susiorientuočiau.

PIRMININKAS. Čia yra teisė mokytis tikybos, o jūs paskutiniame sakinyje siūlote: “Gali būti vykdomas religinis neformalusis bei…” čia naujas momentas – “savarankiškas lavinimasis”.

R.PAVILIONIS. Aš galėčiau…

PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Aš esu pritaręs, kad iš principo man priimtina ta formuluotė ir ją laikau…

PIRMININKAS. Bendroji, taip?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Tada, gerbiamasis pranešėjau, jūs turite mane patikslinti, bet man atrodo, kad dėl 31 straipsnio daugiau pataisų nėra.

R.PAVILIONIS. Nėra.

PIRMININKAS. Galim priimti visą 31 straipsnį? Priimta.

Toliau 32 straipsniui pataisų nematau. Galima priimti 32 straipsnį? Priimtas. (Balsai salėje) Prašom. Žodžiu, priimame, kad pritariame po svarstymo.

Dabar 33 straipsnis. Yra kolegos H.Žukausko pataisa pirminei redakcijai. Nematau autoriaus. Gerbiamasis pranešėjau, matau, kad jūs iš dalies pritariate.

R.PAVILIONIS. Iš dalies pritarta ir yra siūloma įrašyti žodžius “kuriems atimta arba apribota laisvė”, kalbant apie tuos asmenis, kurie patiria socialinę atskirtį. Iš dalies pritarta, o argumentai yra tokie, kad 34 straipsnyje (dabar jis yra 35 straipsnis) vietoj siūlytų žodžių “apribota teisė” įrašyta “apribota laisvė”. Iš dalies yra pritarta ir tai yra suderinta su kitu straipsniu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai redakcijai? Galim. Pritarta. Einam toliau.

34 straipsniui, atrodo, pataisų nėra.

35 straipsnis. Kolegos G.Steponavičiaus pataisa, kuriai iš dalies pritarta.

R.PAVILIONIS. Taip, tas pat.

PIRMININKAS. Tai čia nėra daugiau abejonių?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Sutarėm. 36 straipsnis. Yra kolegės S.Burbienės pataisa, kuriai, atrodo, komitetas pritarė.

R.PAVILIONIS. O.Babonienės.

PIRMININKAS. Atsiprašau, O.Babonienės. Kolegės O.Babonienės pataisa. Pritarta?

R.PAVILIONIS. Pritarta.

PIRMININKAS. Galim pritarti bendru sutarimu, nereikia balsuoti? Pritarta.

41 straipsnis. Kolegų A.Ramanausko, G.Purvaneckienės, J.Korenkos, O.Babonienės ir S.Burbienės pataisos, kurioms komitetas, kiek supratau, nepritarė. Prašom, gerbiamais pranešėjau.

R.PAVILIONIS. Tai yra jau kartą svarstyta idėja, kuriai komitetas nepritarė. Šiuo atveju mūsų kolegos siūlo šio straipsnio 1 dalies 2 punktą išbraukti, atsisakant jame meninio ir sportinio ugdymo mokyklas, vykdančias formaliąją ugdymo programą ar jos modulius, paminėti tarp mokyklų, kurios skirstomos į tam tikras grupes. Komiteto argumentai buvo tokie: meninio ir sportinio ugdymo mokyklos, vykdančios formaliojo ugdymo programas arba jų modulius, yra pripažįstamos kaip formaliojo ugdymo mokyklos, todėl šį punktą buvo nutarta palikti neišbrauktą.

PIRMININKAS. Autorė sutinka. Ačiū. Malonu.

Dabar 41 straipsnis. Vienos kolegės O.Babonienės siūlymai, kuriems komitetas pritarė.

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Galim pritarti? Ačiū. Priimta. Einame toliau. 41 straipsniui dar yra kolegų A.Ramanausko, G.Purvaneckienės, J.Korenkos, O.Babonienės, S.Burbienės pataisa, kuriai komitetas pritarė.

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Galim pritarti? Ačiū. 41 straipsniui yra paties Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymas. Kadangi komitetas siūlo, suprantama, yra pritarta. Galim bendru sutarimu? Ačiū. 41 straipsnis visas.

42 straipsnis. Kolegų A.Ramanausko, G.Purvaneckienės, J.Korenkos, O.Babonienės, S.Burbienės siūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Pirmininke, prašom žodį. 42 straipsnio 1 dalis.

R.PAVILIONIS. Buvo pasiūlyta iš šio straipsnio 1 dalies 5 punkto išbraukti žodžius “ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų” ir šį punktą išdėstyti taip: “apskrities viršininkas”, taip, kaip tekste, išskyrus jo įgaliojimus steigti ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklą. Komitetas yra pritaręs nuostatai, kad prireikus apskrities viršininkas gali steigti ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklą, jeigu dėl kurių nors priežasčių to nedaro savivaldybės taryba. Komitetas nepritarė. Atrodo, kad jūs sutinkate.

PIRMININKAS. Kaip elgiamės, ar kolektyvas atsiima? Sutinkat. Ačiū. Minutėlę. A.Monkevičius, kolega ir Seimo narys.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad būtent ikimokyklinis ugdymas ir neformalusis švietimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, o ne apskričių funkcija, todėl čia būtų painiavos, nes reikėtų derinti ir su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja savivaldybių ir apskričių funkcijas. Todėl mes ir teisine prasme, ir kalbėdami apie realybę, kuri yra, manome, kad nereikėtų numatyti tokios galimybės, kuri supainiotų funkcijas.

PIRMININKAS. Kaip? Reikės apsispręsti balsuojant?

A.MONKEVIČIUS. Aš palaikyčiau Seimo narių A.Ramanausko, G.Purvaneckienės, J.Korenkos, O.Babonienės ir S.Burbienės pasiūlymą.

R.PAVILIONIS. Bet jie jau atsisako savo siūlymo.

PIRMININKAS. Pagal Statutą, gerbiamasis pranešėjau, jeigu nors vienas Seimo narys palaiko, tai mums reikia apsispręsti. Jūsų nuomonė lieka ta pati – nepritarti. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Tai pirmas atvejis, mums reikės balsuoti. Yra siūlymas 42 straipsnio 1 dalies 5 punktui, kurį formulavo pranešėjas ir ministras. Dabar prašom balsuoti. Kas remiate kolektyvinę pataisą, kurią palaiko ministras, bet kurios nepalaikė komitetas, prašom atitinkamai ir balsuoti.

Už – 29, susilaikė 14. Pataisai pritarta.

42 straipsniui yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas, kuriam komitetas, kiek supratau, pritarė.

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Galim palaikyti? Priimta.

Kolegos G.Steponavičiaus 43 straipsniui. Tada pereiname prie 43 straipsnio. Čia yra dvejopi siūlymai. Pirmiausia kolegos G.Steponavičiaus siūlymai, kuriems pritarė komitetas. Galim bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja? Priimta.

43 straipsniui yra antrasis G.Steponavičiaus siūlymas dėl 6 dalies, kuriam komitetas irgi pritarė. Galim pritarti? Ačiū. Ir dar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas papildyti 43 straipsnio 8 dalies punktą, kuriam komitetas irgi pritarė. Galim? Ačiū. Priimta.

Dabar dar kolegos G.Steponavičiaus siūlymas 43 straipsnio 1 dalies 4 punktui. Komitetas pritarė. Tik patikslinam vieną korektūros klaidą. Sutinkam? Galim priimti? Priimta.

Seimo narys kolega G.Steponavičius siūlo 43 straipsnio 8 dalies 6 punktą išdėstyti kitaip, bet tam komitetas nepritaria. Ar kolega G.Steponavičius nori tarti žodį, ar pritaria pagrindiniam? Kolega G.Steponavičius. 43 straipsnio 8 dalies 6 punktas. “Verstis mokyklos nuostatuose leista ūkine komercine veikla“ ir jūsų priedas ”jeigu tai neprieštarauja įstatymams”. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Aš atsiimu pasiūlymą kaip neesminį.

PIRMININKAS. Ačiū. 43 straipsniui dar viena kolegos G.Steponavičiaus pataisa, kuriai komitetas irgi nepritarė, – kitaip performuluoti 12 dalį. Ar pirma autorius, ar pranešėjas? Prašom.

R.PAVILIONIS. Komitetas nepritarė todėl, kad mano, jog tai yra perteklinis dalykas, nes tai apibrėžia kiti teisės norminiai aktai. Tai, kas siūloma, aš turiu galvoje.

PIRMININKAS. Kolega Steponavičiau, ar reikalausite balsuoti, ar sutinkate? Ne. Ačiū.

G.STEPONAVIČIUS. Aš norėčiau pristatyti, kolegos. Šiuo atveju man tikrai malonu pripažinti, kad komitetas ir Švietimo ministerija pritarė paketui pasiūlymų, sudarančių būtinas, bet minimalias sąlygas privataus mokslo potencialiai plėtrai. Nesakau, kad privačios švietimo įstaigos bus vyraujantis tipas, bet bet kokiu atveju aš manau, įsivaizduodamas tam tikra prasme ir psichologinę atmosferą, kuri šiandien yra… Iki šiol dar kartais egzistuoja biurokratinės procedūros, žemesnio rango teisės aktų reglamentavimas. Diskutuojant komitete irgi nebuvo tokio vienareikšmiškai neigiamo nusiteikimo dėl mano siūlymo, nes aš manau, kad vis tiek turime kalbėti apie švietimo paslaugų teikėjų savarankiškumo garantijas. Štai tokia nuostata, kurią aš siūlau, papildyti 43 straipsnį nauja 12 dalimi ir skamba, kad švietimo teikėjas yra nepriklausomas plėtodamas ir įgyvendindamas šveitimo programas, finansines, ekonomines ir kitas veiklas bei parinkdamas darbuotojus. Bet iš esmės mano siūlymas baigiasi žodžiais “kiek tai leidžia įstatymai”. Jis nėra beribis, jis nėra iškrentantis iš apskritai bendrųjų švietimo įstaigoms keliamų reikalavimų (programos ir kiti dalykai). Aš manau, kad tokia nuostata gali būti neblogas signalas tiems, kas nori imtis savarankiškos veiklos. Jie žinotų, kad į jų veiklą nebus perdėtai kišamasi.

PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė. Po to pranešėjas.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai pritariu tam, kad nebūtų pritarta tam, kaip komitetas nusprendė, nes šita dalis sukels daugiau neaiškumo negu aiškumo. Ką reiškia nepriklausomas? Nuo ko nepriklausomas? Yra ir metodikos, ir kiti dalykai. Todėl iš tiesų tas siūlymas, mano supratimu, yra visiškai nereikalingas ir tikrai sukels daugiau painiavos, negu duos gero.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis pranešėjas dar norėtų tarti žodį?

R.PAVILIONIS. Aš manau, kad mes jau išsakėme savo nuomonę. Siūlome nepritarti, nors reiškiu pagarbą abiem Seimo nariams.

PIRMININKAS. Ačiū. Malonu ir dėl to.

Dabar vis tiek formaliai balsuojame, jeigu kolega G.Steponavičius prašo balsuoti. Taip? Prašom. Balsuojame už kolegos G.Steponavičiaus pataisą papildyti 43 straipsnį nauja 13 dalimi. Komitetas tam nepritarė. Prašom balsuoti.

Už – 12, prieš – 12 ir 15 susilaikė. Nepritarta.

Dar, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, yra papildoma kolegos P. Gražulio pataisa antrajai redakcijai, t.y. 43 straipsnio 7 daliai. Komitetas nepritaria, paties P.Gražulio nematau. Gal kolega pranešėjas pasakytų reikalo esmę.

R.PAVILIONIS. Ši pataisa buvo teikta antrajai redakcijai ir kolega P.Gražulis 4 dalyje siūlė įrašyti žodžius “mokymosi pasiekimų vertinimo tvarka”. Mūsų argumentai buvo tokie, kad tam tikri etapiniai pasiekimai yra vertinami ministerijos nustatyta tvarka, todėl mokykla negali būti kaip viena iš sutarties šalių. Čia kalbama apie sutartį, kuri sudaroma tarp mokyklos ir jos paslaugų naudotojo, ir mes nepritariame.

PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, nematau, kad kas palaikytų. Galime bendru sutarimu nepritarti kolegos P.Gražulio siūlymui? (Balsai salėje) Ačiū. 40… čia jis peršoko.

R.PAVILIONIS. Dar yra 44 straipsniui.

PIRMININKAS. Taip, 44 straipsniui yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas pritaria. Galime pritarti? Ačiū. Ne, ministras A.Monkevičius turi savo nuomonę. Prašom, kolega, dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo keisti 44 straipsnio 1 dalį. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Aš vis dėlto būčiau linkęs palaikyti tą variantą, kurį teikia ir Vyriausybė. Tai atitinka tas Vyriausybės nustatytas kriterijus… iš tikrųjų apsunkina, nes numatyti Vyriausybei kriterijus tai mokyklų steigimo, jų reorganizavimo ir t.t. įvairovei labai keblu. Faktiškai net neįmanoma. Jau 2000 metais buvo Konstitucinio Teismo išaiškinimas būtent dėl švietimo ir mokslo ministro kompetencijos. Švietimo ministras atsako už šios srities politiką ir už visas pasekmes, todėl reikėtų, kad jo kompetencijoje ir būtų nuspręsti, pagal kokius kriterijus reorganizuoti ar likviduoti mokyklą, nes visų kriterijų nenustatysime, o turėsime pernelyg sustabarėjusią sistemą, ir Vyriausybė negalės prisiimti kiekvienu atveju atsakomybės. Siūlyčiau palikti taip, kaip buvo toje Vyriausybės pateiktoje redakcijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet dabar jau kolegos Seimo nariai nori pasireikšti. P.Papovas – nuomonė už. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu švietimo ministras nustatys kriterijus, tai kodėl Vyriausybė negali nustatyti kriterijų? Vyriausybės nustatyti kriterijai bus tvirtesni ir pagal Konstituciją Vyriausybės nutarimus savivaldybės vykdo, o ministro nutarimų nevykdo. Tai nėra valstybės deleguota funkcija ir tai išimtinai yra konstitucinė savivaldybių teisė steigti, reorganizuoti savivaldybių švietimo įstaigas. Ne valstybines, o savivaldybių. Todėl siūlau pritarti komiteto pasiūlymui ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pritarimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu paklausti kolegą ir ministrą, ar jis reikalauja balsuoti?

A.MONKEVIČIUS. Bandyčiau aiškiau argumentuoti. Aš turiu Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuriuo kaip tik yra paaiškinta, jog ministro kompetencijos, kuri neprieštarauja Konstitucijai, turėtų užtekti tokiais atvejais, kai kalbama apie įstaigų reorganizavimą, likvidavimą arba steigimą. Bet yra atvejų, kai, tarkime, mokyklose dėl įvairių aplinkybių vaikų skaičius būna mažesnis ar didesnis ir Vyriausybė tikrai tokių kriterijų visais atvejais nenustatys. Tai yra labai keblu. Yra daugybė tokių atvejų. Todėl mes turėtume nelabai lanksčią sistemą ir iš tikrųjų su Konstitucija čia susikirtimų nėra. Aš turiu Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jis komitetui buvo pateiktas.

PIRMININKAS. Gerai, mielieji kolegos, aš matau, kad be balsavimo neapsieisime, todėl formuluoju klausimą balsavimui. Mes balsuosime dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 44 straipsnio 1 dalį išdėstyti kitaip. Pagrindinis komitetas pritaria, kolega Seimo narys ir ministras mano kitaip. Todėl balsuojame, ar pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui, kurį palaiko ir pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti.

Už – 31, prieš – 14, 5 susilaikė. Pasiūlymui pritarta. Dar yra to paties Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas 44 straipsnio 1 dalyje kai ką padaryti. Pagrindinis nepritaria. Gal pirma P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Šiuo atveju aš sutikčiau su švietimo ir mokslo ministru, nes Konstitucinis Teismas kaip tik pasakė dėl švietimo padalinių… galimos Švietimo ministerijos įtakos, o ne dėl mokyklų steigimo. Kol kas mes atsiimame šį pasiūlymą ir priėmimui, man atrodo, rasime bendrą formuluotę, kuri tiktų ir pagal Konstituciją, ir pagal poreikius.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už supratimą. Toliau 45 straipsnis. Gal pirmiausia Sveikatos reikalų komiteto siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Atsiprašau, dar 44, bet laikykime, kad vis tiek pritarėme Sveikatos reikalų komiteto siūlymui, ir dar grįžtame prie 44 straipsnio. Yra kolegos G.Steponavičiaus siūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritaria. Ar sutinkat, ar reikalausite balsuoti? Prašom. G.Steponavičius. Jūs siūlėte “mokyklų darbas pagal užsienio valstybių švietimo programas… nevalstybinės mokyklos gali dirbti pagal užsienio valstybės pripažįstamus mokymo planus ir programas. Mokymo turinys ir metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius bei visuomenės poreikius.”

G.STEPONAVIČIUS. Tą aš suprantu. Ką reiškia atsižvelgti iš dalies?

PIRMININKAS. Tai čia toliau yra jų tekstas. Prašau, gerbiamasis

pranešėjau.

R.PAVILIONIS. Mes, iš dalies pritardami, siūlome įtraukti į 43 straipsnį ir jį laikyti papildoma šio straipsnio 12 dalimi.

PIRMININKAS. Tada sutinka gerbiamasis pateikėjas?

G.STEPONAVIČIUS. Ar ten, ar ten, svarbu, kad įtraukta.

PIRMININKAS. Ačiū. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarėme. Grįžtame prie 45 straipsnio. Vienai pataisai pritarėme, dabar yra kolektyvinė kolegų A.Ramanausko, G.Purvaneckienės… ne, 45 turbūt daugiau nieko. Atsiprašau, yra P.Gražulio 2 redakcijai. Jis siūlo papildyti 45 straipsnį 4 dalimi. Komitetas nepritaria. Nematau kolegos P.Gražulio. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs paaiškintumėte dėl pasiekimų vertinimo tvarkos?

R.PAVILIONIS. Mes nepritarėme, kaip minėjau, nes tą vertinimą atlieka ministerija nustatyta tvarka, todėl mokykla negali būti viena iš tos sutarties šalių, kuri taip pat vertina.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Galime. Pritarta ir 45 daugiau nėra.

R.PAVILIONIS. 46.

PIRMININKAS. Taip. 46. Vienai pataisai… Taip, iš eilės. Seimo narių A.Ramanausko, G.Purvaneckienės, J.Korenkos, O.Babonienės, S.Burbienės siūlymas. Pagrindinis komitetas nepritarė. O.Babonienė. Prašom.

O.BABONIENĖ. Pagrindinis komitetas nepritarė, nes turėjo nuostatą, kad privalomas vidurinis ugdymas. Ankstesniuose straipsniuose mes esame priėmę, kad privalomas mokymas yra pagrindinis. Šiuo atveju siūlome privalomą mokymą iki 18 metų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada primenu bendrą taisyklę. Jeigu mes jau vieną sykį iš esmės dėl tam tikros nuostatos apsisprendėme, antrąkart ne balsuojame, o paliekame taip, kaip yra.

O.BABONIENĖ. Bet metai nebuvo apibrėžti ankstesniuose straipsniuose.

PIRMININKAS. Nebuvo? Tada prašom iš eilės. Kas nori kalbėti – ar pranešėjas, ar dar kas papildomai?

R.PAVILIONIS. Aš norėčiau pasakyti tai, kad komitetas iš tikrųjų nepritaria tokiai nuostatai, jog į privalomo ugdymo apimtį patenka tiktai pradinis ir pagrindinis ugdymas atsisakant vidurinio ugdymo. Mes manome, tai yra didelė klaida ir ateityje mes tai pajusime neabejotinai, bet atsižvelgiame į tai, kad čia yra pasakyta nekaltesnė nuostata, sakoma, nebaigęs pagrindinio ugdymo programos vaikas mokytis gali iki 18 metų. Iš tikrųjų iki 18 metų tai ir yra mūsų siekis.

PIRMININKAS. Vadinasi, šioks toks kompromisas. Kolega ir ministras A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Aš pritariu šiai Seimo narių pataisai. Dar kartą primenu: yra didelis žingsnis į priekį, kai nuo privalomo mokymosi iki 16 metų mes vis dėlto keliame kartelę gerokai aukščiau, t.y. iki privalomo pagrindinio ugdymo. Dar čia yra pasiūlyta iš tikrųjų tiems, kurie nebaigė, kad pagal šią programą privalomas būtų mokymasis iki 18 metų. Aš nenorėčiau argumentuoti, kodėl mes vis dėlto… privalomo vidurinio vien todėl, kad iš tikrųjų dauguma pradėję mokytis 7 metų, baigia jau būdami 19 metų. Todėl mes nelabai galėtume priversti savo piliečių mokytis pagal Vidurinio mokymo programą iki 19 metų, bet mes tai turime užtikrinti ir pasiekti kitais būdais. Tarkim, komitetas tai ir buvo išsikėlęs kaip uždavinį, kad tobulintų švietimo sistemą ir pasiektų tų pačių rezultatų kitais būdais, o ne prievarta. Todėl aš pritariu šiai pataisai ir siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jus įtikino kolegos, ar reikalaujate balsuoti?

R.PAVILIONIS. Iš dalies įtikino, bet dėl esmingesnės dalies neįtikino, todėl aš, žinoma, balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Gerai. Tada, kolegos, prašom pasiruošti. Balsuosime dėl kolektyvinės pataisos 46 straipsnio 2 dalies 3 punktui. Prašom balsuoti.

Už – 41, prieš – 4, 5 susilaikė. Pritarta.

46 straipsniui yra kolegos G.Šileikio pataisa. Komitetas irgi nepritaria. Ar pats G.Šileikis…

R.PAVILIONIS. Analogiška.

PIRMININKAS. Analogiška?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Tada viskas gerai. Antroji G.Šileikio pataisa 46 straipsniui. Čia irgi tęsinys ar?..

R.PAVILIONIS. Tas pats.

PIRMININKAS. Tas pats. Vadinasi, irgi suderinta. 46 straipsniui daugiau pataisų nematau. 47 straipsniui yra Sveikatos reikalų komiteto siūlymas.

R.PAVILIONIS. Aš labai atsiprašau. 46 straipsniui, jeigu aš neklystu, yra…

PIRMININKAS. Aš nematau.

R.PAVILIONIS. …mokinio teisės ir… Čia pasikeitę numeriai. Atsiprašau.

PIRMININKAS. 47 straipsniui yra Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Antrasis Sveikatos reikalų komiteto siūlymas irgi 47 straipsnio 2 daliai, bet tik kitam punktui. Irgi komitetas pritarė. Galime pritarti?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. 47 straipsniui yra kolektyvinė kolegų A.Ramanausko, G.Purvaneckienės, J.Korenkos, O.Babonienės, S.Burbienės pataisa. Komitetas nepritarė. Kas nori ginčyti tą poziciją? Gal pirma pranešėjas?

R.PAVILIONIS. Čia iš esmės yra tai, ką mes jau ne kartą esame svarstę ir apie ką ką tik kalbėjome. Komitetas nepritarė, nes jis mano, kad Vidurinio ugdymo programa yra privaloma taip pat, kaip ir pradinio, ir pagrindinio. Todėl ta nuostata, kurią siūlo kolegos, mums yra nepriimtina.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jau anksčiau dėl šio dalyko apsispręsta, tada nėra reikalo balsuoti, iš karto priimame. 47 straipsniui yra kolegos G.Šileikio siūlymas.

R.PAVILIONIS. Analogiškas.

PIRMININKAS. Analogiškas. Vadinasi, tada irgi lieka vidurinis. 47 straipsniui yra ir dar viena G.Šileikio pataisa. Čia irgi tas pats?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Tai ir čia priimame tą patį. 48 straipsnis. Kolegos G.Steponavičiaus siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar G.Steponavičius, ar pirma pranešėjas?

R.PAVILIONIS. Gal tegul autorius pirma.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Kolegos, išties mano siūlymas yra susijęs su paprasta ir gyvenimiška nuostata – galimybe teikti švietimo paslaugas ir dirbti mokytoju, pavyzdžiui, asmeniui, kuris turi aukštąjį muzikos išsilavinimą, yra baigęs Muzikos akademiją, bet jis neturi pedagoginio išsilavinimo. Kvalifikuotas teisininkas, politologas, ekonomistas pagal dabartinę redakciją neturėdamas pedagoginio aukštojo išsilavinimo arba studijuodamas pirmuose kursuose negalėtų dirbti mokytoju. Manau, mes tokiu būdu iš mokyklų ir iš vaikų atimame galimybę gauti aukštos kvalifikacijos, neretai aukštesnės kvalifikacijos specialisto paslaugas. Dėl šios formuluotės mes ilgai komitete diskutavome, kaip geriau suformuluoti, bet, mano supratimu, ji yra gana lanksti, kai įrašomi žodžiai “arba įgyjantis”. Tai tikrai rodo, kad jis studijuoja Pedagoginiame universitete ar kitoje mokykloje lanko kursus. Manau, tai leistų visų pirma nepatenkinti įgeidžių tų žmonių, kurie dar neturi pedagogo kvalifikacijos, bet suteiktų galimybę ir praturtintų tuos pačius mokinius ir mokyklas. Taigi, kolegos, tai nėra nuostata, kuri griautų sistemą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Aš visiškai pritardamas, kad tokių atvejų yra ir reikia sudaryti galimybę tokiems žmonėms dirbti, norėčiau atkreipti dėmesį, jog 48 straipsnio 1 dalies 2 punktas skamba taip: “Asmuo, įgijęs aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą ir neturintis pedagogo kvalifikacijos, pagal terminuotą darbo sutartį mokytojo pareigas gali eiti ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus. Prireikus išimties tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras”. Taigi tai yra gana reglamentuota, bet, kita vertus, taip pat apriboja tuos atvejus, kai neribotai besimokantis keletą metų gali mokytis, bet nebaigti studijų ir neturėdamas tos kvalifikacijos dirbti. Kai šiandien yra pedagogų perteklius ir yra gana kvalifikuotų specialistų, kurie pretenduoja į kiekvieną darbo vietą, manome, kad nereikėtų sudaryti tokio precedento, kad nebus neaišku, kiek tas žmogus dar gali mokytis ir t.t. Tuo labiau kad, kaip minėjau, 2 punktas išsprendžia šią koaliciją ir numato išimties tvarką.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Steponavičiau, ar reikalaujate balsuoti? Gerai. Mielieji kolegos, dėmesio! Pasirengiame ir balsuojame dėl kolegos G.Steponavičiaus pateiktos 48 straipsnio 1 dalies 1 punkto kitos redakcijos. Prašom balsuoti. Pagrindinis komitetas nepritaria.

Už – 15, prieš – 14, susilaikė 15. Nepritarta.

Gerbiamasis pranešėjau, pagal mano popierius 49, 50, 51, 52 straipsniams pataisų nėra.

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. 53 straipsniui yra kolegos P.Gražulio siūlymai pirmajai redakcijai, kuriai čia pritarta. Tai mums ir nereikia stengtis. Ir dar viena jo pataisa 53 straipsniui. Tada dėl šių dalykų aišku.

54 ir 55 straipsniams pataisų nėra.

56 straipsnis. Yra kolegos G.Steponavičiaus siūlymai 56 straipsniui, kuriam komitetas pritarė. Galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 56 straipsniui yra kolegų V.Simuliko, E.Masiulio ir J.Jurkaus siūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Kas juos gina? Kol atsiras gynėjas, gal pirma pranešėjas.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjau paklausti jūsų, gal tuose raštuose yra klaida, bet mes praleidome…

PIRMININKAS. Čia pakeista numeracija. Anksčiau buvo 55 straipsnis, matyt, o dabar yra 56 straipsnis, kuriam jūs nepritarėte. Čia siūlymai dėl kvalifikacinių reikalavimų apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir t.t. Šiuo siūlymu išbraukiama nuostata, kad Švietimo ir mokslo ministerijai suteikiamas įgaliojimas nustatyti valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovo kadencijos pratęsimo tvarką. Vėlesniame posėdyje pritarta. Čia taip įdomiai užrašyta. Kaip iš tikrųjų yra, gerbiamasis pranešėjau?

R.PAVILIONIS. Pirmajame nepritarta, o vėliau pritarta. Mes laikomės vėlesnės nuostatos.

PIRMININKAS. Vėlesnės?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Jeigu pritarta, vadinasi, tada bendru sutarimu, jeigu niekas neprieštarauja. 56 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Autoriai siūlo jį išdėstyti taip: “Kvalifikacinius reikalavimus apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams, inspektoriams ir specialistams, visų tipų, išskyrus aukštąsias mokyklas, ir mokyklų vadovams atvirojo konkurso valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų pareigoms eiti organizavimo tvarką, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų pareigybių sąrašus…” Čia ministerijos teisė.

R.PAVILIONIS. Pritarta.

PIRMININKAS. Gerai. 56 straipsnis. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Siūlymas 56 straipsnio 1 dalies 10 punkte išbraukti žodžius “ir savivaldybių administracijų”. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš, matyt, pirma suklydau, nežinau, kokiai redakcijai buvo pasiūlymas, bet šį siūlymą komitetas atsiima. Argumentacija ta, kurią aš praeitą kartą išsakiau galbūt ne tam argumentui, kad mes turėtume rašyti ne “teikia metodinę pagalbą savivaldybių administracijų švietimo padaliniams”, o kitokią formuluotę. Todėl dabar atsiimame ir teiksime, matyt, suderinę su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu bei ministerija patobulintą variantą.

PIRMININKAS. Atsisakote? Ačiū. Bendram labui. Siūloma išbraukti 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Siūlo didžiulė grupė priešakyje su pačiu pranešėju, komitetas pritarė. Galim pritarti? Ačiū. (Balsai salėje) Ne, A.Monkevičius turi kitą nuomonę. Prašom. Kolega A.Monkevičius. Prašom, ministre.

A.MONKEVIČIUS. Aš esu užregistravęs ir pateikęs pasiūlymą dar papildyti ir 60 straipsnio dalies punktą ir palikti būtent ministerijai tą įgaliojimą, nes tai yra susiję su 60 straipsnio įstaigų vadovų kadencijos tvarka. Manyčiau, kad reikėtų kartu tuos du straipsnius nagrinėti, nereikėtų jų atsieti, nes priešingu atveju negalėsime apsispręsti. Aš trumpai paaiškinu.

PIRMININKAS. Ne. Gerbiamasis ministre, aš prašyčiau nesistengti. Kadangi jūsų siūlymai įregistruoti jau po svarstymo pradžios, tai jie gali būti teikiami tik priėmimui.

A.MONKEVIČIUS. Tokiu atveju aš norėčiau pasakyti, jog nereikėtų atsisakyti vadovų kadencijos, bet reikėtų užtikrinti jų saugumą, kaip esu numatęs kitur.

PIRMININKAS. Gerai. Kompromisas yra toks. Mes turime balsuoti, ar pritariame grupės Seimo narių siūlymui, kuriam pritarė pagrindinis komitetas, o po to, jeigu jūsų netenkins galutinis sprendimas, jūs turite teisę priėmimui, o priėmimas bus tik gegužės 13 dieną.

R.PAVILIONIS. Jeigu leistumėte motyvuoti.

PIRMININKAS. Prašom. Pranešėjas.

R.PAVILIONIS. Čia yra grupės Seimo narių… Kolegos, prašyčiau atkreipti dėmesį, nes tai yra svarbus šio įstatymo punktas, susijęs su tuo, kad mokyklų vadovai turėtų turėti tokias pat kadencijas, kokias turi aukštųjų mokyklų vadovaujantys pareigūnai. Kartu mes atkreipiame dėmesį į tai, kad aukštosios mokyklos, turėdamos autonomiją, jos pačios, jų tam tikros institucijos renka savo vadovą. Kiekvienu atveju jos turi teisę jį atšaukti arba pratęsti jo kadenciją. Tuo tarpu mokykloje situacija yra kita, mokykloje vadovas paskirtas. Žinodamas, kad jo stabilumas iš esmės priklauso nuo susidarančių nuotaikų kolektyve, jis gali jaustis esąs to kolektyvo įkaitu. Ta aplinkybė gal retais atvejais, bet vis tiek gali būti panaudota šantažui direktoriaus atžvilgiu. (Balsai salėje) Labai subtiliai bandėme atsižvelgti į visus argumentus. Dabar kviesčiau pritarti tam, ką siūlė grupė Seimo narių, o po to jau komitete, svarstant gerbiamojo ministro siūlymą, jį taip pat labai rimtai išnagrinėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar noriu kreiptis į mūsų ministrą. Ar jūs būtinai reikalaujate balsuoti, ar viską atidedame priėmimui? Dabar reikalaujate balsuoti? Gerai. Prašom. Balsuojame. Mielieji kolegos, dėmesio! Mes balsuojame dėl išbraukimo 56 straipsnio 1 dalies 14 punkto, kurį siūlo grupė narių, kuriam pritarė pagrindinis komitetas, bet ministras nepritarė. Taigi prašome balsuoti.

Už – 29, prieš – 9, susilaikė 7. Pritarta.

56 straipsniui dar yra kolegos G.Steponavičiaus pataisa, kuriai komitetas pritarė. Galim bendru sutarimu? Ačiū. 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Paties G.Steponavičiaus siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Sutinkam? Ačiū. 56 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Tai kolektyvinė pataisa didelės kolegų grupės, kuriai vadovauja pats komiteto pirmininkas, ir siūloma pritarti. Galim pritarti? Gerai. 56 straipsnis užbaigtas.

57 straipsnis. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas kitaip išdėstyti 57 straipsnio 10 dalį. Pagrindinis komitetas nepritarė, bet vėlgi vėlesniam posėdyje pritarta. Pritariam?

R.PAVILIONIS. Pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. Iš eilės 58 straipsnis. Yra P.Papovo siūlymas kai ką pataisyti. Komitetas pritarė. Galim pritarti?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Grupės Seimo narių siūlymas to paties straipsnio 4 punktui, kuriam komitetas pritarė. Galim pritarti? Ačiū. 58 straipsnio 4 punkte Seimo narys G.Šileikis siūlo kai ką išbraukti.

R.PAVILIONIS. Analogiška.

PIRMININKAS. Analogiška. Pritarta. Ir 58 aš nematau.

59 straipsnis. Kolegės O.Babonienės siūlymas kai ką patikslinti, ir komitetas pritarė. Galim priimti? Ačiū.

59 straipsniui siūlymą teikia ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kuriam pagrindinis pritarė. Galim priimti? Ačiū.

59 straipsniui yra kolegų A.Ramanausko, G.Purvaneckienės, J.Korenkos, O.Babonienės ir S.Burbienės siūlymai. Čia yra 59 straipsnio 4 punkto pataisymai. Pagrindinis komitetas nepritarė. Kas pirma – ar iniciatoriai, ar pranešėjas? (Balsas salėje: Sutinkam, viskas gerai). Nėra problemų?

R.PAVILIONIS. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Gerai, einam toliau. 59 straipsnio 4 punkto pataisa. Siūlo kolega G.Šileikis. Nepritarta.

R.PAVILIONIS. Taip, analogiškas.

PIRMININKAS. Analogiškas. Tai tada irgi laikomės tos pačios pozicijos. 59 straipsnio 5 punktas. Kolegų A.Ramanausko, G.Purvaneckienės, J.Korenkos, O.Babonienės, S.Burbienės siūlymai. Irgi tas pats. Nereikalinga?

R.PAVILIONIS. Taip, pritarta.

PIRMININKAS. Gerai. Ir dar pritarta kolegos G.Šileikio siūlymui 59 straipsnio 5 punktui. Galime pritarti?

R.PAVILIONIS. Analogiškas.

PIRMININKAS. Pritarta. Ačiū. Imamės 60 straipsnio. Yra kolegos G.Steponavičiaus siūlymas 1 dalies 3 punktui. Komitetas iš dalies pritaria. Ar gerbiamąjį autorių tai tenkina? Dalinis pritarimas. Ne? Tai prašom motyvuoti.

G.STEPONAVIČIUS. Aš atsiprašau, tik noriu patikslinti. Gal pranešėjas gali pasakyti, kas yra dalinis. Įrašomi žodžiai “neformaliojo švietimo mokykloje”.

PIRMININKAS. Ir “nevalstybinėje mokykloje” čia įrašyta.

G.STEPONAVIČIUS. Tada ačiū. Sutinku, nes anksčiau buvo pasiūlymas, kuriam buvo pritarta. Tai tiesiog susiderinimo klausimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai kaip sutariam?

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, tenkina pritarimas iš dalies.

PIRMININKAS. Labai malonu. 60 straipsniui dar yra grupės narių, vadovaujamų kolegos R.Pavilionio, siūlymai, kuriems pagrindinis komitetas pritarė. Galim pritarti? Ne. Vėl ministras nori… Analogiškas. Tai gal tada čia jau nesiginčykim. Analogiškas buvo. Grįšim prie to, jeigu pageidausit, per priėmimo stadiją. Ir dar 60 straipsniui kolegos G.Steponavičiaus siūlymai. 1 dalies 9 punktui. Pagrindinis komitetas iš dalies pritaria. Gerbiamasis autoriau, tenkina?

G.STEPONAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū, sutarta. 60 straipsnio 1 dalies 9 punktui yra kolegų V.Simuliko, E.Masiulio ir J.Jurkaus siūlymai. Pagrindinis komitetas nepritaria. Niekas nenori ginti? Tai galim priimti pagrindinio komiteto išvadą? Priimta.

Pagal mano popierius, gerbiamasis pranešėjau, kitiems straipsniams, t.y. 61, 62, 63, 64, nėra pataisų. Yra kolegos P.Gražulio siūlymai pirmosios redakcijos 65 straipsnio 9 daliai dėl etninės kultūros globos. Pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom.

R.PAVILIONIS. Taip, nepritarė, nes yra Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas, kuris nustato, ką siūlo…

PIRMININKAS. Ar reikalauja kas dėl to balsuoti, ar galim pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Pritariam. Ačiū. Pritarta. 69. Vadinasi, 66, 67, 68 pataisų nėra. 69 straipsnis. Kolegos A.Saudargo siūlymas 7 dalį išdėstyti kitaip. Komitetas iš dalies pritarė. Ar gerbiamąjį autorių tenkina? Prašom.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis pirmininke, manau, kad pasiektas tikrai brangintinas kompromisas. Buvo ilgai diskutuota. Tokių niuansų yra likę tarp formuluočių, bet manau, kad galima pritarti…

PIRMININKAS. Sutinkat. Labai malonu, ačiū. 69 straipsnio 7 daliai yra kolegų Seimo narių A.Ramanausko, S.Burbienės, O.Babonienės, J.Korenkos ir G.Purvaneckienės siūlymai, į kuriuos komitetas siūlo atsižvelgti. Galime dėl to sutarti? Ačiū.

69 straipsniui dar yra vienos… kolegų O.Babonienės ir E.Kaniavos siūlymai. Tai čia iš esmės tas pats?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Pritariam. Ir dar 69 straipsniui yra kolegos G.Šileikio siūlymai, kuriems komitetas irgi pritaria. Galim priimti?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Priimta. Atsiprašau, dar kolegos A.Saudargo siūlymai 69 dalies 7 straipsniui. Pagrindinis komitetas iš pradžių nepritarė, bet vėliau pritarė. Vadinasi, galim pritarti?

R.PAVILIONIS. Taip…

PIRMININKAS. Tas pats. Gerai, malonu. Ir kolegos A.Saudargo dar viena pataisa, kuriai vėlesniame posėdyje irgi pritarta. Tai galim pritarti?

A.SAUDARGAS. Manau, kad tai yra ta pati pataisa. Čia yra korektūros klaida.

PIRMININKAS. Gerai. Toliau 69… 70, 71, 72, 73, 74 pataisų nėra. 75 straipsnis. Kolegų A.Ramanausko, G.Purvaneckienės, J.Korenkos, O.Babonienės, S.Burbienės pataisa, kuriai pagrindinis komitetas nepritaria.

R.PAVILIONIS. 70 dar buvo kolegos G.Steponavičiaus.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Bet sutariam dėl to 75, kad nereikėtų grįžti. Pagrindinis komitetas nepritaria. Ar siūlytojai sutinka, ar reikalauja balsuoti? Dėl to jau buvo vienąkart balsuota. Vadinasi, turim palikti taip, kaip yra.

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Tada pasitikslinam. Kolega G.Steponavičius siūlo 70 straipsniui dar kai kuriuos dalykus, kuriems pagrindinis komitetas nepritaria. Kolega Steponavičiau, ar sutinkat su nepritarimu, ar nesutinkat? Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Esant 13.18 val. norėčiau vis dėlto apginti savo siūlymus.

PIRMININKAS. Ginti. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Aš tik noriu pasakyti, kad mes jau truputį vėluojam…

PIRMININKAS. Žinot, man atrodo, mes sėkmingai einam. Gal mes vis dėlto valiosim užbaigti, mums liko keletas siūlymų. Gerbiamieji kolegos, baikim…

G.STEPONAVIČIUS. Gerai, ačiū. Pone pirmininke, nežinau, ar šauksim dėl to “valio”, bet aš noriu pasakyti, kad tie tam tikri dalykai yra labai svarbūs bet kuriai sričiai, jeigu kalbame apie motyvaciją, rezultatus ir kokybę, tai yra orientaciją į darbo rezultatus. Atitinkamose dalyse, kalbant ir apie švietimo sistemą, manau, prasminga kalbėti ir siekti darbo rezultatų, o ne tiktai formalių dalykų: pareiginių kategorijų, stažo ar išsilavinimo. Tai tokia mano siūlymo esmė. Kviesčiau komitetą permąstyti savo nuomonę ir kaip tik pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar jau jūsų pozicija. Ar jūs kietai laikotės komiteto, ar jus kolega G.Steponavičius nors šiek tiek privertė sudvejoti?

R.PAVILIONIS. Šiek tiek privertė. Ir anksčiau privertė pritarti, bet ne tiek, kad pakaktų visiškai pritarti. (Juokas)

PIRMININKAS. Ne. Tai aš supratau, kad vis dėlto nėra pritarimo. Gerbiamasis kolega, reikalausit balsuoti?

R.PAVILIONIS. Vienintelis motyvas – visa tai rodo atestavimo medžiaga. Iš jos matyti, kokie darbo rezultatai pasiekti. Kitaip nėra galimybių įvertinti, išskyrus atestuojant.

PIRMININKAS. Gerai. Gal paklausykim dar kolegės S.Burbienės nuomonės.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nesiūlyčiau pritarti kolegos G.Steponavičiaus pataisai, nes darbo rezultatai, apskritai įrašyti tik į įstatymą, iš esmės nesuteikia jokios galimybės suprasti, kokie turėtų būti tie darbo rezultatai. Tai iš tiesų būtų kaip vienas iš atestacijos vertinimo kriterijų, ir tada jau galima apibrėžti konkrečiai, o įstatyme įrašytas tas žodis nieko neduoda, tiktai daugiau dviprasmybių.

PIRMININKAS. Kolega Steponavičiau, balsuojam? A, kolega G.Šileikis. Prašom. Išlaikom procedūras iki galo. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Logiška būtų, kad vis dėlto turėtume žiūrėti į kokybę ir vertinti kokybę, todėl siūlyčiau balsuoti ir pritarti G.Steponavičiaus siūlymui.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėmesio! Balsuojam dėl kolegos G.Steponavičiaus siūlymų 70 straipsniui. Pagrindinis komitetas nepritaria. Prašom balsuoti.

Už – 10, prieš – 21, susilaikė 21. Nepritarta. Taigi dėl 70 sutarta.

75 dabar mes kaip tik ir nagrinėjam. Yra kolegų V.Simuliko, E.Masiulio ir J.Jurkaus siūlymai 75 straipsnio 4 dalį išdėstyti kitaip. Komitetas iš pradžių nepritarė, bet vėlesniame posėdyje pritarė. Galime pritarti?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Galim, ačiū. Kolegos G.Šileikio siūlymas 75 straipsnio 2 dalį išbraukti. Komitetas nepritaria. Prašom.

R.PAVILIONIS. Tai yra susiję su grupės Seimo narių siūlymu.

G.ŠILEIKIS. Tokia pat, analogiška.

PIRMININKAS. Tai tada aišku.

Toliau.

R.PAVILIONIS. 3 dalis.

PIRMININKAS. Toliau yra kolegų A.Ramanausko ir G.Purvaneckienės, J.Korenkos, O.Babonienės, S.Burbienės siūlymai 75 straipsnio 3 daliai, jiems komitetas nepritarė. Prašom. Kalbės S.Burbienė? Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pritarti mūsų siūlymui, nes iš tiesų priešmokyklinis ugdymas turės būti, tačiau, kaip žinote, mes negalime jo iš karto pradėti įgyvendinti, todėl ir yra numatytas visuotinis priešmokyklinis ugdymas nuo 5–6 metų. Ne taip, kaip buvo formuluota, juo labiau, kad ir kituose straipsniuose analogiškos normos yra priimtos.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar reikalaujama balsuoti? Balsuojame. Taigi, kolegos, ar pritariame siūlomai pataisai, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė? Prašom balsuoti. Žinoma, dar priėmimo metu bus galima apsispręsti.

Už – 35, prieš – 3, susilaikė 7. Pritarta. Kolegos Seimo nario G.Šileikio siūlymai išbraukti…

R.PAVILIONIS. Analogiškas.

PIRMININKAS. Analogiškas? Tada klausimas išspręstas. Dar vienas kolegos G.Šileikio siūlymas 75 straipsnio 3 daliai.

R.PAVILIONIS. Taip, tas pats.

PIRMININKAS. Tas pats. Išspręsta. Ir kolegų R.Pavilionio, V.Simuliko, V.Stankevičiaus ir didelės grupės Seimo narių paskutinė pataisa – pakeisti 25 straipsnio 7 dalį. Komitetas pritarė. Galime pritarti?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis profesoriau, man atrodo, mes perėjome per visas pataisas. Ar yra norinčių kalbėti po svarstymo? Yra. G.Steponavičius. Prašom, gerbiamasis kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visi, kurie laužėme ietis pastaruosius gerus pusę metų čia, Seime, komitetuose ar kituose forumuose, manau, svarbu po svarstymo konstatuoti, kad sugebėta suvirškinti tokią didelę dalį pataisų. Įspūdis yra dvejopas, vertinant tai, kaip atrodo ar atrodys Švietimo įstatymas, liekant iki priėmimo, ko gero, porai savaičių.

PIRMININKAS. Taip, gegužės 13 d.

G.STEPONAVIČIUS. Galėčiau pasakyti keletą teigiamų dalykų, kuo šis įstatymas patobulėjo, palyginti su tuo variantu, kuris atkeliavo iš Vyriausybės. Išties atsirado daugiau nuostatų, ginančių švietimo sistemos įvairovę, ir, aš manau, kad privataus mokslo garantijos tiek dėl steigimosi formų, tiek dėl kitų dalykų dabar yra aiškesnės, ir tikrai ne kitų, ne valstybės ir savivaldybių švietimo sąskaita. Yra keletas ir kitų dalykų, kur yra, mano supratimu, rasti kompromisai, ir tą reikia, be jokios abejonės, sveikinti. Tačiau šalia to norisi pasakyti ir keletą nuogąstavimų, kodėl aš asmeniškai ir, kaip suprantu, daugelis mano frakcijos kolegų nebalsuosime už šį variantą, veikiau būtume linkę susilaikyti. Tai yra tai, kad, kaip ir pradžioje, taip ir dabar įstatymas išlieka smulkmeniškas, valstybės reglamentavimo įstatymo lygiu yra daugiau negu galima tikėtis, įstatymas yra nepagrįstai ilgas. Kaip dabar, taip ir toliau, švietimo sistemoje dirbantys žmonės susidurs su popierizmu, didelę dalį laiko skirs ne ugdymui, o ataskaitoms ir popierėlių tvarkymui. Moksleivio krepšelis ir toliau išlieka pusinis, nėra garantijų, kad nebus susieta su teritorija ir panašiai.

Nuogąstavimų yra ir daugiau, lygiai taip pat kaip ir kalbos, kurios sklinda – neaiškumas dėl mokyklų tipo, skaidymas keturi plius keturi plius keturi, ar įvyks dar kitaip. Mes galėjome tas abejones išsklaidyti ir įtvirtinti tas nuostatas aiškiau įstatyme, apgailestauju, kad svarstymo stadijoje to nepavyko padaryti. Tikiuosi, kad gairių svarstymas pasivys, lyginamoji analizė bus ir prieštaravimų tarp šių dviejų svarbių dokumentų – gairių ir įstatymo išvengti mums pavyks. Todėl aš balsuojant susilaikysiu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs galite malonėti palikti šią tribūną. Ačiū. Didelis darbas padarytas, dabar vienas– už, t.y. kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mūsų svarstymas buvo labai sudėtingas, buvo labai daug pastabų, galbūt dar vienas kitas nebaigtas dalykas, gal dar yra skirtingų nuomonių, bet aš kviesčiau visus pritarti po svarstymo, o kas turi dar kokių nors siūlymų pateikti. Priėmimo metu į jas atsižvelgsime ir atitinkamai įvertinsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikro darsyk kartoju, kad priėmimas yra numatytas preliminariai gegužės 13 d., artimiausiu metu kaip tik aš pasiūlysiu darbotvarkių projektus, t.y. 13, 15 dienų darbotvarkių projektus, ir tada apsispręsime. O dabar, matyt, bus reikalaujama balsuoti vis dėlto po svarstymo? Prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, kas pritaria Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo, žinoma, su visomis tomis pastabomis, kurios priimtos. Prašom balsuoti.

48 – už, 12 susilaikė, pritarta po svarstymo. Ačiū. Išties mes padarėme didžiulį darbą. Matote, kiek yra vien šiam projektui siūlymų ir pastabų. Ir aš jaučiu, kad priėmimui taip pat turėsime pataisų ir turėsime darbo, bet einame pirmyn. G.Šileikis vis dėlto nori tarti, nežinau kokį žodį. Pagiriamąjį ar kitokį. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau priminti, jog yra susitarimas su Seimo Pirmininku, kad frakcijų atstovai, susitikę su ministru (ką minėjo G.Steponavičius), kalbės, ar šis įstatymas atitinka švietimo gaires. Tai turėtų būti padaryta gegužės pradžioje iki priėmimo. Todėl norėčiau prašyti jūsų, kaip posėdžio pirmininko, dalyvaujančio valdybos posėdžiuose, kad Seimo Pirmininkas nepamirštų, jog bendro sutarimo paieškai frakcijose turėtų būti susitikimas iki priėmimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikrai Pirmininkui perduosiu šį siūlymą, kad frakcijos turi susitikti iki gegužės 13 d.

Mielieji kolegos, imamės 7 darbotvarkės punkto. Bet iki 7 darbotvarkės punkto vis tiek turiu garsiai pasakyti vieną svarbų dalyką. Jūs visi matote, kad ten yra atitinkamas aparatas, jis veikia, bet, palyginti su anais gerais laikais, už jo veikimą mokama. Kolegoms žurnalistams yra džiaugsmo, bet aš juos prašyčiau atkreipti dėmesį, kad mokama kava ir kiti dalykai. Nemokamų pietų nebūna, tuo labiau kavos. Būna kartais? Bet sako, tik pelėkautuose nemokami pietūs. (Balsai salėje)

O ką, sunku nueiti? G.Steponavičius. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Aš sveikinu gerbiamasis pirmininke, jūsų nuorodą kairėje pusėje kaip auklėjamąją priemonę kairiesiems, kad nieko gyvenime už dyką nebūna.

PIRMININKAS. Ačiū. Su šia pastaba tikrai sutinku, tegul bus auklėjamoji priemonė vienai pusei, o po to bus ir kitai pusei pritaikyta.

Lietuvos Respublikos ir Europos bendrijų komisijos, atstovaujančios Europos bendrijai, metinės finansavimo sutarties 2002 metams dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-2474* (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, 7 darbotvarkės punktas – Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų komisijos, atstovaujančios Europos Bendrijai, metinės finansavimo sutarties 2002 metams dėl Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) ratifikavimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu A.Butkevičių, kaip pagrindinio komiteto atstovą ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Ruošiasi V.Andriukaitis, jo nematau. Kas galės kalbėti Europos reikalų komiteto vardu? Kolega A.Saudargas. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Galutinė išvada – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Kviečiu visus po svarstymo pritarti įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną kolegą A.Saudargą Europos reikalų komiteto vardu. Po to Užsienio reikalų komiteto išvada.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš noriu supažindinti jus su Europos reikalų komiteto išvada. Nuspręsta pritarti Lietuvos Respublikos ir Europos bendrijų komisijos, atstovaujančios Europos bendrijai, metinės finansavimo sutarties 2002 metams dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) ratifikavimo įstatymo projektui. Noriu supažindinti kolegas, kas dar nuspręsta ryšium su šituo projektu. Komitete kilo diskusija ir yra pavesta komiteto nariui A.Saudargui prižiūrėti, kaip Nacionalinė mokėjimų agentūra vykdo prieš tai buvusio 2003 m. kovo 31 d. Europos reikalų komiteto posėdžio rekomendaciją viešai skelbti juridinių asmenų, gaunančių SAPARD paramos lėšas, sąrašus bei šių lėšų apimtis, taip pat surengti Europos reikalų komiteto posėdį, kuriame SAPARD priežiūros komitetas detaliai informuotų apie SAPARD lėšų panaudojimą.

Noriu kolegas informuoti, kad savo užduotį vykdau. Aš susisiekiau su Mokėjimų agentūra, paklausiau, kaip yra vykdomas komiteto pavedimas, jie atsakė, kad yra pradėję procedūrą, nes yra įpareigoti šiuo metu pagal tam tikras rekomendacijas įslaptinti, tarytum neskelbti, kas gauna tą paramą. Šiuo metu jie yra pradėję procedūrą, jie turi suderinti su Briuseliu. Taip aš buvau informuotas, kad šitos nuostatos nebūtų laikomasi. Stebėsim toliau, kaip ta procedūra sėkmingai bus vykdoma. Ačiū, pirmininke.

PIRMININKAS. Ačiū. Esu įpareigotas supažindinti su Užsienio reikalų komiteto išvada. Ji yra analogiška: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikiusių ir balsavusių prieš nėra. Tiek trumpai.

Dabar Kaimo reikalų komiteto išvada. Pats G.Kniukšta, komiteto pirmininkas. Prašom, kolega.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Leiskite pristatyti Kaimo reikalų komiteto, papildomo komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos ir Europos bendrijų komisijos, atstovaujančios Europos bendrijai, metinės finansavimo sutarties 2002 metams dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) ratifikavimo įstatymo projekto. Kaimo reikalų komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Malonu. Taip pat turiu pranešti, kad yra Teisės departamento išvada. Įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, ar nori kas kalbėti? Galim. Pritarta. Po svarstymo pritarta ir aš siūlau pereiti iškart prie priėmimo stadijos. Galime pritarti? Galim, bet matau, kad mūsų gretos aiškiai per skystos, todėl siūlau dabar tik registruotis. Kolegos, tik registracija. Pasitikrinam, kiek mūsų yra, o aš per tą laiką pabandysiu kviesti Seimo narius į salę. Reikia 57 balsų. Kolegos, frakcijų vadai ar pavaduotojai, prašome pakviesti kolegas, čia tikrai svarbus dalykas. Būtų gražu jį priimti dabar, o neatidėti dviem savaitėms. Užsiregistravo 40 Seimo narių. Negalime balsuoti. Šiek tiek atidedame.

Aš kviečiu ir didžiąją frakciją, ir kitas frakcijas pasiskambinti ir pakviesti kolegas. Mums reikia dar mažiausiai 20 Seimo narių.

Paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės „Mažeikių nafta“ apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2465* (svarstymas ir priėmimas)

Toliau. Darbotvarkės 8 klausimas – Paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės “Mažeikių nafta” apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2465. Svarstymo stadija. Pranešėjas A.Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ir pagrindinio komiteto atstovas. Ruošiasi K.Prunskienė arba kas kitas Ekonomikos komiteto vardu. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės “Mažeikių nafta” apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Turiu pasakyti, kad pagerėjus finansinei padėčiai “Mažeikių naftoje” Vyriausybė siūlo šiek tiek šį įstatymo projektą patikslinti atsisakant tam tikrų valstybinių įsipareigojimų. Priėmus šitą įstatymą Vyriausybė nebebus įpareigota suteikti trumpalaikę paskolą akcinei bendrovei “Mažeikių nafta”, taip pat ir Būtingės naftos terminalo finansavimui užtikrinti, ir suprantama, kad valstybės įsipareigojimai nuo tos dienos, kada bus priimtas šis įstatymas, gerokai sumažės. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Ekonomikos komiteto pasiūlymą ir jam pritarė. Galutinė Biudžeto ir finansų komiteto išvada – pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu pritarta mūsų komiteto išvadai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto vardu S.Burbienė. Prašom, kolege.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat nagrinėjo šio įstatymo projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 2. Tik norėčiau pakomentuoti, kad mes kaip komitetas nepritarėme kolegės K.Prunskienės pasiūlymui ir, kaip aš supratau, pagrindinis komitetas jam taip pat nepritarė. Mes siūlėme pritarti be pataisos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoms niekas neužsirašė, todėl vėl kviečiu į tribūną kolegą A.Butkevičių. Tarsimės dėl K.Prunskienės pataisos. Prašome, gerbiamasis komiteto pirmininke, į tribūną. Kiek supratau, ir pagrindinio komiteto yra tokia nuomonė. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Taip, buvo gauta Seimo narės K.Prunskienės pataisa. Tai pataisai nepritarė Ekonomikos komitetas, taip pat nepritarė ir Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad kas kalbėtų. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Galime. Ačiū. Pritarta.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime? Ar galime svarstyti ypatingos skubos tvarka? Galime. Ačiū. Kviečiu tada pereiti prie priėmimo stadijos. Gerbiamasis Butkevičiau, pabūkite tribūnoje, man bus ramiau, nes čia jokių pastabų daugiau neliko. Iš esmės čia yra vienas straipsnis, kuriuo pateikiama kita redakcija. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio? Niekas nenori. Galim priimti? Priimta.

2 straipsnis. Įgaliojimai Vyriausybei nustatyti konkrečias paskolų sąlygas. Galim priimti? Priimta. Ačiū tada, gerbiamasis pranešėjau. Dėl viso įstatymo. Kolega V.Einoris. Prašom. Dėl viso įstatymo. Prašom.

V.EINORIS. Aš esu patenkintas, kad šitą gėdingą, anksčiau priimtą nuostatą, kuri įžeidžia ne tik valstybę, bet ir kiekvieną pilietį… ir aš su pasitenkinimu balsuosiu už ir kviečiu kitus balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar nori tarti žodį J.Veselka. Ne, iš kitos pusės. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, įdomiausias yra toks dalykas, kad dabar į Lietuvą ateina, kaip žinote, “Koversbankas”, yra tas pats “Jukos”, “Koversbanko” ir “Mažeikių naftos” savininkas. Štai rezultatas to, kad mes, kaip kvailiukai, padarėme politizuodami naftos reikalus. Dabar išeis taip, kad ir naftą, ir visus pinigus, kurie suksis apie naftą, valdys tas pats savininkas – ruselis. Štai ką reiškia durnai neprileisti Ivano prie vamzdžio. (Balsas salėje) Būtume patys sutarę, būtų visai kita padėtis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuosime dėl viso įstatymo. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas, prašome registruotis ir balsuoti. Balsuojame.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai: už – 39, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas priimtas.

Kolegos, tęsiame darbą. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius.

Savaitės (nuo 2003-05-12) – 2003 m. gegužės 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kolegos, eilės tvarka svarstome kitus klausimus. Galbūt ta pačia proga suteikime galimybę Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui Č.Juršėnui pateikti artimiausios Seimo posėdžių darbo savaitės programą, jeigu neprieštarausite, kolegos? Gerai. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, kviečiame pateikti tai, kas yra Seimo nariams išdalyta.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasakyti dėl darbo tvarkos. Čia yra vienas klausimas, kurį jūs žinote ir kuris gali patikslinti mūsų darbus. Jeigu šiandien bus dekretas dėl vidaus reikalų ministro, tai gali tekti mums posėdžio pabaigoje atlikti dar vieną procedūrą. Jeigu šiandien nebus, tai gali tekti sušaukti trumpą neeilinį posėdį penktadienį arba greičiausiai pirmadienį daugiausia pusantros arba dviejų valandų.

Dabar iš eilės tie posėdžiai, kurie numatyti pagal mūsų spalvotąjį grafiką, Valdybos patvirtintą grafiką, eiliniai posėdžiai, bus jau po referendumo – gegužės 13 ir 15 dienomis. Kaip paprastai, keli eurointengraciniai klausimai, nuo kurių pradėsime. Jeigu referendumas, kaip tikimės, bus sėkmingas, jau reikėtų pateikti tos didžiosios sutarties ratifikavimą. Tai yra būtų papildomas pateikimas, bet jo dabar nesiūlau įrašyti. Palaukime rezultatų, tada pasakysime “op”, kai peršoksime per tam tikrą griovį. Dar viena kita tarptautinė sutartis.

Labai svarbus dalykas – tai Prezidento mums grąžintas antrasis įstatymas, t.y. vetuotas Šilumos ūkio įstatymas. Čia yra tik pateikimo stadija, apsispręsime vėliau. Siūloma pakviesti generalinį prokurorą Antaną Klimavičių padaryti mums pranešimą ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Taip pat siūloma priimti Seimo nutarimą dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 metų veiklos ataskaitos. Dar viena ataskaita yra gegužės 15 dienos, arba ketvirtadienio, posėdžių darbotvarkėje, t.y. Seimo nutarimas dėl 2001 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Ir ketvirtadienį – Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę. Tai štai tokie siūlymai. Žinoma, per tą laiką, kol mes į reguliarius posėdžius nesirinksime, gali atsirasti naujų papildomų klausimų, ypač eurointegracinių, be abejo, mes juos įtrauksime.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, 4 Seimo nariai nori paklausti. A.V.Indriūnas yra pirmasis. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, siūlyčiau 2-2a, 2-2b ir rezervinį 2 išbraukti iš ketvirtadienio darbotvarkės. Kadangi yra sudaryta darbo grupė dėl nukentėjusiųjų, dėl pasipriešinimo dalyvių ir dėl sausio 11–13 dienų ir ta darbo grupė be pagrindinių įstatymų rengia ir visus lydinčių įstatymų projektus, tie klausimai įeis į tuos klausimus ir bus sprendžiami kompleksiškai.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Manau, čia logiškas siūlymas ir kolegos Seimo nariai neprieštaraus, nes iš tiesų vėliau, bet kitu lygiu imsimės viso šio paketo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita klausiančioji yra S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, turėčiau du pasiūlymus. Pirmas, iš antradienio reikia išbraukti 1-3 klausimą. Paprašysiu įrašyti jį tada, kai paprašysiu. Kaip pagrindinė pranešėja aš tikrai žinosiu kada.

Č.JURŠĖNAS. 1-1 yra Švietimo įstatymas?

S.BURBIENĖ. Ne, 1-3 klausimas.

Č.JURŠĖNAS. 1-3, taip.

S.BURBIENĖ. Taip, dėl įmonių rejestro. Antras dalykas dėl to paties Švietimo įstatymo. Gal profesorius neprieštarautų, nes manau, jį būtų protingiau svarstyti ketvirtadienį, turint galvoje, kad visa normali darbo savaitė prasidės pirmadienį. Čia reikės ir pataisų, ir peržiūrų, ir viso kito, galų gale tegul ir frakcijos pasvarsto galutinį variantą. Siūlyčiau perkelti į ketvirtadienį.

Č.JURŠĖNAS. Manau, su tuo galima sutikti.

PIRMININKAS. Ačiū už racionalius siūlymus. Pirmasis klausia V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, žinodamas jūsų nuostatą ilgai ir produktyviai dirbti, matau, ir antradienį gana anksti numatyta baigti, ir ketvirtadienį taip pat gana anksti. Gal po referendumo padirbėkime ilgiau, kad nereikėtų vasarą, t.y. liepos mėnesį, pratęsti sesiją ar kokius nors papildomus? Gal dabar padirbėkime ilgiau? Kaip jūs manote? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Aš asmeniškai tam pritariu, kaip ir anksčiau pritardavau, taip ir dabar pritariu. Reikalas yra tas, kad čia įrašyti tie klausimai, kurie jau apsvarstyti komitetuose. Tikiuosi, kad bus išnagrinėti dar papildomi klausimai, tikiuosi, ateis siūlymų iš Vyriausybės ir, ko gero, iš Prezidento. Tada, aišku, papildysime ir darbotvarkės bus sodresnės.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, nors jūs sakėte, kad čia įtraukti visi, kurie apsvarstyti komitetuose, bet 2-3 klausimas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete neapsvarstytas.

Č.JURŠĖNAS. Kelintas?

P.PAPOVAS. 2-3 klausimas.

Č.JURŠĖNAS. Antradienį?

P.PAPOVAS. Taip. Seimo valdyba yra sudariusi darbo grupę koncepcijai parengti, todėl reikėtų jo neįrašyti.

Č.JURŠĖNAS. Dėl Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo?

P.PAPOVAS. Taip.

Č.JURŠĖNAS. Tokiu atveju, matyt, nespėsite per dvi savaites?

P.PAPOVAS. Ne, darbo grupė nespės koncepcijos…

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, konstatuoju, kol kas yra išbraukymai, o papildymų, išskyrus pagrindinę ES sutartį, lyg ir nematyti, negirdėti, bet, manau, atsiras tų klausimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Kolegos, ar mes galėtume pritarti preliminariai (su kai kuriais išbraukymais ir perkėlimais) Seimo darbo savaitei po dviejų savaičių. Nėra prieštaravimų, kolegos. Ačiū, pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje“ projektas Nr.IXP-2544 (priėmimo tęsinys)

Jeigu Č.Juršėnas dar nepalieka tribūnos, vadinasi, dar galėtume pratęsti vieną iš rezervinių klausimų, susijusių su Seimo nutarimo “Dėl Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje” galutiniu priėmimu. Primenu, kad 1 straipsnis buvo priimtas. Susirinko delegacija ir išsirinko vadovą bei pavaduotoją. Gerbiamasis pranešėjau, prašau dėl 2 straipsnio.

Č.JURŠĖNAS. Pirmiausia noriu pasakyti, kad 1 straipsnis pateiktas tvarkingiau, t.y. abėcėlės tvarka, kaip ir turi būti, o ne pagal frakcijų dydį. 2 straipsnyje yra konkrečios pavardės. Delegacijos vadovu siūloma tvirtinti kolegą R.Sinkevičių, o pavaduotoju A.Matulevičių.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl 2 straipsnio. S.Burbienė dėl viso? Gerai. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio? Gerbiamasis pranešėjau!

Č.JURŠĖNAS. 3 straipsnis. Įsigaliojimas nuo priėmimo.

PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio nėra prieštaravimų. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.

Kolegos, priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso Seimo nutarimo motyvai prieš – S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog neturiu kur daugiau pareikšti savo abejonių dėl vieno dalyko, todėl užsirašiau prieš. Pagal mūsų Seimo dydį ir pagal Lietuvos dydį paprastai tokios delegacijos iki šiol buvo sudaromos pagal principą keturi plius keturi. Aš nesu garantuota, gal tai šiuo atveju negalioja, gal tikrai aštuoni, bet tiesiog tuo abejoju ir garsiai jums tą pasakau.

PIRMININKAS. Ačiū. A.V.Indriūnas – už.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš ėmiausi slapto tyrimo ir patikrinau visų šios delegacijos atstovų anketinius duomenis. Visi moka anglų kalbą, taip parašyta anketose. Taigi nežiūrint to, kad aš nusižengiau dėl duomenų slaptumo, bet paneigiu tuos priekaištus, kad jie nemoka anglų kalbos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gavę slapto tyrimo paviešintus rezultatus, mes galėtume balsuodami išreikšti savo nuomonę. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-2544 priėmimo.

Užsiregistravo 48, už – 41, prieš – 1, susilaikė 5. Seimo nutarimas (registracijos numeris Nr.IXP-2544) priimtas.

Gerbiamasis Barakauskai, noriu priminti, kad mišrus balsavimo būdas po pakartotinio Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo negalimas. (Balsas salėje) Rankos pakėlimas, kai balsavimas vyksta elektroniniu būdu, nėra skaičiuojamas. Gerbiamasis kolega, prašau nesiginčyti su Etikos ir procedūrų komisijos išvada.

Dabar aš siūlyčiau svarstyti darbotvarkės 9 klausimą – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas Nr.IXP-2509. Svarstymo ir priėmimo stadija. Po to aš siūlyčiau svarstyti papildomą klausimą, susijusį su Seimo laikinosios komisijos tyrimo rezultatų pateikimu ir sprendimų priėmimu.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 3, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 21, 22, 23, 24, 28, 32, 36, 37, 41, 42, 44, 47, 50, 51, 52, 54, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Statuto papildymo 42¹, 42², 47¹ straipsniais bei 43, 45 ir 48 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2509(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Taigi dabar Nr.IXP-2509. Svarstymo stadija. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šio komiteto išvadą kviečiu pristatyti R.Šukį.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Aš norėčiau pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 3 ir daugelio kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo, statuto papildymo 42¹, 42², 47¹ straipsniais bei 43, 45 ir 48 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, 8 balsavus už, 2 susilaikius pritarė komitete patobulintam įstatymo projektui. Manyčiau, kolegos, būtų galima pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai. Teisės departamento išvadas aš galėčiau pakomentuoti, bet iš esmės tai yra vienas redakcinis pataisymas. Priėmimo metu aš dėl protokolo pasakysiu. Mes su gerbiamuoju viceministru ką tik radome formuluotę, bet tai grynai redakcijos pataisymas. Dėl pirmos Teisės departamento pastabos. Tai yra skirtingo traktavimo klausimas, bet tai, kas yra parašyta, atitinkamai prilyginamos kvalifikacinės kategorijos, turima omenyje, kad įstatyme tai numatyta ir jos sutampa, o ne prilyginamos. Jos yra numatytos įstatyme ir čia problemos nėra. Todėl dėl tos nuostatos, mūsų nuomone, nieko keisti nereikia.

O dėl antrosios pastabos, kuri yra pareikšta patobulintam projektui, tai yra pasiūlymas. Jeigu, kolegos, pritartumėte, projekto 47¹ straipsniui (tai yra šio įstatymo projekto 26 straipsnis)… tačiau statuto papildymas yra reglamentuojamas 47¹ straipsniu, šio straipsnio, 47¹ straipsnio, 1 dalies 9 punktu. Trečiame sakinyje pasakyta: “Į tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą per tris mėnesius”. Anksčiau buvo parašyta “pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme”. Čia norėta pasakyti, kad į tą laikotarpį neįeina šie laikotarpiai, todėl žodžius “pailginant šį laikotarpį” siūlytume keisti žodžiu “neįskaitant”. Tokiu būdu mes išspręstume tą antrąją Teisės departamento pastabą. Ir aš siūlyčiau dėl protokolo konstatuoti, kad su šita redakcine pastaba būtų galima pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas yra Žmogaus teisių komitetas. Noriu paklausti, kas iš komiteto narių yra pasirengę pristatyti? Gal kolega A.Stasiškis būtų pasirengęs pristatyti papildomo Žmogaus teisių komiteto išvadą?

Kolegos, aš noriu pristatyti papildomo Žmogaus teisių komiteto išvadą, kuri yra: “Pritarti įstatymo projektui”. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Diskusijoje dalyvauti po komitetų išvadų pristatymo pageidaujančių nėra. Kolegos, ar po svarstymo mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Kolegos, yra Seimo Pirmininko pareigas einančio Č.Juršėno teikimas taikyti ypatingos skubos tvarką priimant šį įstatymą. Ar galima tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Kviesčiau kolegą R.Šukį į tribūną. Minutėlę! Yra pora Teisės departamento pastabų, kurios šviežiai gautos. Dėl 1 straipsnio. Galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.

2 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas.

Ar galime priimti 3 straipsnį? Dėl 3 straipsnio taip pat nėra prieštaravimų. 3 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

Ar galime priimti 4 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 5 straipsnis. Ar galime priimti 5 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 5 priimtas bendru sutarimu. 6. Ar galime priimti 6? Dėl 6 taip pat prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 7. Ar galime priimti 7? Prieštaravimų nėra. 7 priimtas. 8. Prieštaravimų nėra, 8 priimtas bendru sutarimu. 9. 9 yra priimtas bendru sutarimu. 10. Dėl 10 taip pat nėra siūlymų. Ar galime priimti 10 bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. 11. Ar galime priimti 11? 11 priimtas. 12. Ar galime priimti 12? Nėra prieštaravimų. 12 yra priimtas bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. 13 yra priimtas bendru sutarimu. 14. Nėra prieštaravimų. 14 priimtas bendru sutarimu. 15. Nėra prieštaravimų. 14 taip pat priimtas bendru sutarimu. 16. 16 taip pat, nesant prieštaraujančių, priimtas bendru sutarimu. 17. Ar galime priimti? Nėra prieštaraujančių. Priimtas bendru sutarimu. 18. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu. 19. Ar galime priimti 19? Prieštaravimų nėra. 19 priimtas bendru sutarimu. 20. Ar galime priimti 20? Prieštaravimų nėra. 20 priimtas bendru sutarimu. 21. Ar galime priimti 21? Ačiū. Priimtas bendru sutarimu. 22. Ačiū. 22 taip pat priimtas bendru sutarimu. 23. Čia susiję su 44 straipsniu. Ar galite dar kartą priminti, gerbiamasis pranešėjau, Teisės departamento išvadą ir kaip jūs ją vertinate?

R.ŠUKYS. Aš vertinu taip, kad Teisės departamentas ne visai suprato 44 straipsnio 4 dalies prasmę. Čia yra pasakyta tik tiek, kad jeigu asmuo, iki stodamas tarnauti į Kalėjimų departamento sistemą, turėjo Valstybės tarnybos įstatymo numatytą atitinkamą kvalifikacinę klasę arba kategoriją, tai skiriant jam šiuo įstatymu numatytas kategorijas turėtų būti nustatoma analogiškai, kaip buvo gauta jo valstybės tarnybos kategorija. Prasmė čia buvo tokia. Tai nereiškia, kad yra koks nors automatinis suniveliavimas. Šiuo atveju čia yra tokia išimtis. Mums svarstant komitete dėl tos pastabos nebuvo problemos. Siūlyčiau nespręsti ir neatsižvelgti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime priimti 44 straipsnį, tiksliau, 23 straipsnį dėl 44 be Teisės departamento siūlymo? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu.

23. Ar galime priimti 23? Taip. 24 dabar. Ar galime priimti 24 bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu. 25. Ar galime priimti 25? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 26 susijęs su statuto papildymo 47¹. Gerbiamasis pranešėjau…

R.ŠUKYS. Aš dar kartą norėčiau konstatuoti, ką iki svarstymo aš jau pasakiau, kad šio 47¹ straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoje žodžių “pailginant šį laikotarpį” reikia įrašyti žodžius “neįskaitant ligos, nėštumo” ir t.t.

PIRMININKAS. Ar galime, iš esmės neiškreipdami esmės, pritarti tokios redakcijos 26 straipsniui? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau siūlymų nėra gauta. Nėra prasmės jus laikyti tribūnoje.

27 straipsnis. Ar galime priimti 27 bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas bendru sutarimu. 28. Nėra siūlymų. Galime priimti? Ačiū. Priimta bendru sutarimu. 29. Dėl 29 taip pat nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu. 30. Priimtas bendru sutarimu. 31. Priimtas bendru sutarimu. 32. Stabtelime ties 31. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų dar…

R.ŠUKYS. Pabaigoje, paskutiniame straipsnyje.

PIRMININKAS. Gerai. 31 galime priimti? Bendru sutarimu priimtas. 32. 32 priimtas bendru sutarimu. 33. Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu. 34 – paskutinis įstatymo straipsnis.

R.ŠUKYS. Dėl 33 aš norėjau.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, ar galime grįžti? Grįžtame. 33 straipsnis. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš atsiprašau. Gerbiamasis viceministras, jeigu būtų galima…

PIRMININKAS. Mikrofonas yra šalia, prašom juo pasinaudoti. Paspauskite mygtuką. Jums teks atlikti ir įjungimo darbus.

Tai galbūt arba šoninį mikrofoną panaudokite, viceministre, arba…

R.ŠUKYS. Aš supratau, atsiprašau. Paskutinio straipsnio 1 dalis.

G.ŠVEDAS. 34 straipsnio 1dalį reikėtų išbraukti visą, nes iki gegužės 1 d. šis įstatymas tikrai nebus paskelbtas. Įsigaliojimą reikėtų sieti su paskelbimo “Valstybės žiniose” diena. Tiesiog visą 1 dalį išbraukti.

R.ŠUKYS. Aš patikslinsiu, kad paskutiniojo straipsnio 1 dalyje yra numatyta daugybė straipsnių, kurie įsigalioja, parašyta, kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, kuris įsigaliotų gegužės 1 dieną. Kadangi mes nespėjome paskelbti iki gegužės 1 d., tai šiuo atveju atgalinis galiojimas būtų … būtų ydinga praktika, kad įsigaliotų atgaline data. Išbraukus tą 1 dalį jis įsigalios taip, kaip nustatyta įstatymų skelbimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose, normalia tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi laikome, kad 33 priėmėme. Dėl 34 straipsnio 1 punkto išbraukimo. Kaip juridinės technikos reikalavimą atspindintis pakeitimas. Ar galime su tuo sutikti? Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Taigi 34 galime priimti bendru sutarimu.

R.ŠUKYS. Išbraukus 1 dalį.

PIRMININKAS. Išbraukus 1 dalį priimtas bendru sutarimu, nesant prieštaravimų.

Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo priėmimo ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2509 priėmimo. Vyksta balsavimas.

35 užsiregistravo, 29 – už, prieš nėra, 6 susilaikė. Įstatymas Nr.IXP-2509 priimtas.

Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl supaprastintos ekstradicijos tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2535 ES (pateikimas)

Kolegos, aš dar norėčiau prašyti jūsų supratimo, kad galėtume dabar apsvarstyti 10 darbotvarkės klausimą, nes teisingumo viceministras turi išvykti. Dabar galėtume apsvarstyti su integracija į Europos Sąjungą susijusį įstatymą Nr.IXP-2535, kurį teikia, t.y. tarptautinį susitarimą teikia, Prezidentas. Pristatytų teisingumo viceministras G.Švedas. Pateikimo stadija. Prašom.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jums yra teikiama Europos Sąjungos konvencija dėl supaprastintos ekstradicijos. Konvencijos esmė yra ta, kad, tapus Europos Sąjungos nariais, ši konvencija įsigaliotų iš esmės nuo pirmosios mūsų tapimo Europos Sąjungos nariais dienos. Konvencijos esmę sudaro supaprastinta ekstradicija, kuri reiškia, kad jeigu asmuo, įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikaltimą bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje, sutinka būti išduodamas, tokiais atvejais yra taikoma supaprastinta ekstradicijos procedūra. Tai yra, sakyčiau, tokia antibiurokratinė konvencija, kuri leidžia kiek galima labiau paspartinti tarpusavio valstybių teisminį bendradarbiavimą, kad būtų išspręstas klausimas, ar asmuo yra kaltas, padaręs nusikaltimą, ar ne. Kaip jau minėjau, esminė sąlyga yra ta, kad pats asmuo sutinka būti išduotas netaikant įprastinių ekstradicijos procedūrų ir valstybė, kuri perduoda tokį asmenį, taip pat sutinka taikyti tokią procedūrą. Ir pagal pačią konvenciją mes nustatome tam tikras institucijas, kurios bus atsakingos už šios konvencijos įgyvendinimą. Tik norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, kad Seimas visai neseniai priėmė Prokuratūros įstatymą, mūsų pareiškimuose reikėtų patikslinti Generalinės prokuratūros sampratą. Nes pagal ankstesnį įstatymą tai buvo Generalinė prokuratūra prie Aukščiausiojo Teismo, dabar jau pavadinime neliko teisminės valdžios. Bet manau, kad jeigu Seimas pritars, svarstymo komitetuose metu tai bus galima padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Atsisakote, kolega… Gerai, ačiū už klausimo pateikimą, gerbiamasis pranešėjau. Pateikimo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje? Ne, nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Užsienio reikalų, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetus bei preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų gegužės 15 d. Ar galime pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Ačiū, pritarta tokiai svarstymo procedūrai bendru sutarimu. Taigi svarstome vieną rezervinių klausimų – ketvirtąjį, Nr.IXP-2540, Seimo nutarimo ”Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos vidaus reikalų ministro J.Bernatonio viešai pareikštiems kaltinimams policijos generaliniam komisarui V.Grigaravičiui ir jo nušalinimo bei atestacijos teisėtumui ištirti veiklos nutraukimo” projektas. Prašau šios laikinosios komisijos pirmininką A.Sakalą pateikti nutarimo projektą.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio viešai pareikštiems kaltinimams policijos generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui ir jo nušalinimo bei atestacijos teisėtumui ištirti veiklos nutraukimo“ projektas Nr.IXP-2540 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją ir iškėlė jai tokius uždavinius: patikrinti, ar vidaus reikalų ministro J.Bernatonio vieši kaltinimai policijos generaliniam komisarui V.Grigaravičiui yra pagrįsti ir ar pagrįstas jo nušalinimas, ar teisėtas jo nušalinimas bei atestacija. Komisija iš esmės atsakė į visus klausimus.

Pirmą klausimą tirdama, ar kaltinimai yra pagrįsti, kitaip sakant, ar generalinis komisaras žinojo, kad tokie duomenys yra renkami apie aukštus valstybės pareigūnus ir apie kitus Lietuvos piliečius, komisija nustatė, kad duomenys tikrai yra renkami ir kad pareigūnai pažeidė įstatymą, kadangi jie visi yra įpareigoti naudotis duomenų baze tiktai tuo atveju, jeigu yra tarnybinis būtinumas. Dalis apklaustų žmonių patvirtino, kad jie rinko duomenis iš smalsumo. Tačiau komisija nerado argumentų arba nerado tiesiog jokių dokumentų, jokių patvirtinimų, kad apie šitą nelegalų duomenų rinkimą, neteisėtą rinkimą žinojo generalinis policijos komisaras V.Grigaravičius. Todėl komisija negalėjo padaryti kitos išvados kaip tik tokią, kurią aš perskaitysiu.

Pagal turimus duomenis, vidaus reikalų ministro J.Bernatonio kaltinimas, kad neteisėtas duomenų rinkimas buvo atliktas su policijos generalinio komisaro V.Grigaravičiaus žinia, nepasitvirtino. Norėdama išsiaiškinti, ar komisaro nušalinimo, neeilinės atestacijos procedūros buvo teisėtos, komisija užklausė penkių ekspertų grupių, t.y. Aukščiausiojo Teismo, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, Teisės universiteto Teisės fakulteto, taip pat Teisės instituto ir Seimo Teisės departamento, išvadų. Į mūsų prašymą atsakė trys institucijos, t.y. Teisės universiteto Teisės fakultetas, taip pat Teisės institutas ir Seimo Teisės departamentas. Jie pateikė savo išvadas. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas atsisakė pateikti išvadą motyvuodamas tuo, kad šio fakulteto autoritetas teisinėje visuomenėje yra nepaprastai aukštas, todėl ta išvada gali pakenkti galimam teisminiam tyrimui, teismo nešališkumo principui ateities bylose. Aukščiausiasis Teismas taip pat atsisakė pateikti išvadą motyvuodamas tuo, kad ši išvada gali tapti imperatyvu teismams, jeigu tokios bylos būtų pradėtos. Kitų trijų institucijų išvados iš esmės sutampa, skiriasi tiktai jų argumentacija.

Išvados buvo tokios, kad vidaus reikalų ministro įsakymas dėl policijos generalinio komisaro nušalinimo nuo pareigų neturi pakankamo teisinio pagrindo, tačiau paties nušalinimo teisėtumo klausimą gali spręsti tik teismas. Ir paskutinė išvada dėl policijos generalinio komisaro atestacijos. Šią išvadą komisija padarė, tačiau aš noriu pasakyti, kad policijos generalinio komisaro veiklą gali tikrinti komisija, ministro sudaryta komisija, kuri gali pateikti išvadas ministrui, o jis savo ruožtu gali pateikti tas išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Bet ši komisija negali būti vadinama atestacine komisija ir pats procesas negali būti vadinamas atestacija, kadangi tokio reglamentavimo mūsų teisės sistemai nėra. Todėl komisija padarė išvadą: policijos generalinio komisaro atestacija neturi teisinio pagrindo.

Keturi Seimo nariai, mūsų komisijos nariai, pateikė atskirąją nuomonę, tai Seimo nariai D.Barakauskas, N.Medvedevas, R.Sedlickas ir A.Valys. Jie siūlo įterpti žodį “pakankamo teisinio pagrindo”. Komisijos išvadoje buvo “neturi teisinio pagrindo”, jie siūlo įterpti žodį “pakankamo teisinio pagrindo”. Na, su šia išvada galima būtų ir sutikti, kadangi esmės nekeičia, tik formuluotė šiek tiek yra švelnesnė. Taigi komisija atsakė į visus Seimo iškeltus klausimus. Todėl nemanyčiau, kad toliau reikėtų dar ką nors daryti. Mes atsakėme į tuos klausimus, iš esmės atsakėme. Todėl jums yra teikiamas nutarimo projektas, kuriame prašoma pripažinti, kad komisijos veikla yra nutraukiama. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Keturi Seimo nariai nori jūsų paklausti, gerbiamasis pranešėjau. Pirmasis yra P.Gražulis. Prašau.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikro ši komisija dirbo gana efektyviai ir objektyviai, per labai trumpą laiką atsakė į gana nemažai iškilusių klausimų. Tačiau gerbiamajam Prezidentui R.Paksui yra dar nemažai neaiškumų ir jis nori sudaryti kitą komisiją. Ar nebūtų teisinga, kad tuos neaiškumus atsakytų ši komisija, į visus neaiškumus, iškilusius Prezidentui. Nes iš tikrųjų komisija yra be galo objektyvi. Kaip jūs manytumėt, gal dar nereikėtų jos veiklos nutraukti, tegul Prezidentas pateikia klausimus ir ši komisija atsakys.

A.SAKALAS. Na, aš galėčiau tiek atsakyti. Komisijos įgaliojimai buvo labai riboti. Komisija gavo pavedimus iš Seimo. Komisija negalėjo traktuoti tų pavedimų išplėstai, komisija atsakė tik į tuos klausimus, kuriuos iškėlė tiesiogiai Seimas. Jeigu Seimas iškels kitus klausimus, pratęs komisijos darbą arba sudarys naują komisiją, tada ta naujoji komisija arba ta pati komisija, jeigu Seimas ją paskirs, dirbs toliau. Iš esmės liko neatsakytas toks klausimas: kokiu tikslu šie pareigūnai rinko informaciją apie aukštus valstybės pareigūnus ir nebūtinai apie aukštus valstybės pareigūnus. Mes visi prisimename skandalą, kuris buvo kilęs, kad buvo rinkta informacija apie vieną žurnalistą. Taip pat buvo rinkta informacija. Kokiu tikslu? Ir ar tie pareigūnai bus nubausti, ar ne? Kiek man teko girdėti, kad yra parengtas projektas, pasiūlymas yra generaliniam komisarui tuos policijos pareigūnus nubausti drausmine tvarka dėl to, kad jie visi pasirašė pasižadėjimą naudoti šitą duomenų bazę tiktai tarnybiniais tikslais. O jie naudojasi jokiu būdu ne tarnybiniais tikslais. Tai čia jau Seimo valia, kaip jis nuspręs. Bet ši komisija atsakė į visus tuos klausimus. Jeigu bus sudaryta nauja Seimo komisija ar Prezidentas sudarys savo komisiją, Prezidento teisė sudaryti komisiją, Seimo teisė taip pat sudaryti naujas komisijas. O ši komisija savo darbą, manau, baigė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis yra V.Rinkevičius. Prašom, kolega.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti, kaip, jūsų nuomone, ar su asmens duomenų apsauga Lietuvoje yra viskas gerai, nes institucijų, renkančių, turinčių duomenų bazes apie asmens ir turtinius bei visus kitus dalykus, yra daug. Ir, pavyzdžiui, pasirodžius informacijai ar žiniasklaidoje, ar kitur, surasti, iš kur pasklido… tie faktai nuolat kartojasi, bet surasti kaltų iš esmės neįmanoma. Ar čia nereikėtų griežčiau reglamentuoti ir padidinti personalinę atsakomybę visų tų valdininkų, kurie būtent dirba prie tų duomenų bazių ir turi informaciją apie tai?

A.SAKALAS. Aš jums atsakyčiau taip. Ši duomenų bazė iš tiesų yra blogai apsaugota. Dabar pareigūnai gauna tam tikrus šifrus, įėjimo kodus, bet jie, įeidami į tą duomenų bazę, nieko nerašo, kokiu tikslu jie įeina. Mūsų komitetas buvo iškvietęs specialistus iš ministerijos, Informacijos departamento, ir pasiūlė jiems per mėnesį pateikti savo siūlymus, kaip apsaugoti duomenų bazę. Mūsų komitetas taip pat turi siūlymų, kaip reikėtų pakeisti programinę įrangą, kad pareigūnas, įeidamas į duomenų bazę, kartu pasakytų, ko jis ten ieško, kokiu tikslu, ar tiria baudžiamąją bylą, ar kokią nors civilinę bylą, ar dar ką nors, kad būtų nurodytas paieškos tikslas, o ne šiaip sau, įeinu į duomenų bazę ir ką noriu, tą veikiu.

Kitų institucijų ten buvo labai mažai. Mūsų duomenimis, tiktai Migracijos departamentas įeidavo, bet jų tikslai suprantami. Daugiausia įeidavo policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad įeidavo iš žingeidumo. Policijos departamentas, Migracijos departamentas ten ieškojo visai kitų duomenų.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas taip pat norėtų klausti.

J.KAROSAS. Aš dar grįžčiau prie to, ką pradėjote. Sakote, komisija baigė darbą. Bet vienas klausimas yra susijęs su tuo, ką jūs bandėte aiškintis, t.y. yra Jono Liaudansko pateikti klausimai arba kaltinimai. Šiandien sukanka trijų dienų terminas atsakymams. Man atrodo, tai tiesiogiai susiję su ta visa medžiaga, kurią jūs nagrinėjote. Jis lieka visiškai pakibęs ore…

A.SAKALAS. Čia ne mūsų komisijos užduotis tirti J.Liaudansko pateiktus kaltinimus. Manau, J.Liaudanskas pats turėtų pagrįsti tuos kaltinimus. Jeigu jis nepagrįs, tai ministerija turėtų reaguoti, ką daryti, jeigu tie kaltinimai nebus pagrįsti.

Komisijos išvadų šie kaltinimai niekaip negalėjo pakeisti. Jeigu bus pateikti kokie nors nauji dokumentai, nauji argumentai, kurių mes iki šiol neturėjome, tada reikės iš naujo peržiūrėti visus mūsų rezultatus. Bet tų rezultatų šiandien neturime.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis yra J.Jurkus. Prašom, kolega.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, normalioje įstaigoje už pavaldinių klaidas atsako vadovas. Ar nebūtų tikslinga, nors iš dalies jūs atsakėte, tobulinti įstatymus, kad sekimo atvejų nepasikartotų? Panašiu atveju prieš pusantrų metų į mane kreipėsi verslininkas, tada aš kreipiausi į generalinį komisarą. Tokių problemų yra, kai kriminalininkai kartais piktnaudžiauja, o vėliau neįrodo, kokius uždavinius jie sau kelia. Matyt, turėtų būti įstatymai, kurie tą uždraustų, jeigu žmogui nėra keliama jokia baudžiamoji byla. Ačiū.

A.SAKALAS. Aš sutinku su jumis, kad vadovas atsako už visą institucijos darbą, bet atsakomybės laipsnis gali būti labai skirtingas. Jeigu aukščiausio rango pareigūnai, tarkime, kaip nors prasižengia, tada jo atsakomybė yra didesnė. Jeigu prasižengia žemesnio rango pareigūnai, jo atsakomybė mažesnė. Mūsų komisija nenagrinėjo atsakomybės laipsnio. Atsakomybės laipsnį turi nustatyti politikai, Seimas, Vyriausybė, ministerija, bet ne komisija, kuriai buvo pavesta labai aiškiai atsakyti į tuos klausimus, kuriuos Seimas jai iškėlė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, atsakėte į visus klausimus. Taigi pateikimo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti pateikimo stadijoje? V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Labai gaila, kad kolega, praradęs postą, nedalyvauja. Man yra labai daug keistų dalykų. Aš, pavyzdžiui, būčiau nepraradęs posto, jeigu būčiau pamatęs, kad yra netvarka, tuo labiau kad ši duomenų bazė yra Vidaus reikalų ministerijoje. Jeigu yra netvarka, reikėjo įvesti rimtą, kietą tvarką, kad neprieitų tas, kas nori, ir nereikėtų kalbėti. Pradėjome nuo kito galo daryti šį dalyką, norėdami išpūsti ar save paaukštinti. Čia sunku įsivaizduoti. Labai sunku rasti atsakymą į šiuos reikalus. Manau, kiekvienam ministrui ar pareigūnui, kuris prieina prie reikalų sprendimo ir vykdymo, tai turėtų būti didžiulė pamoka. Reikia sutvarkyti šį dalyką, tai jo rankose, to, kuris prarado postą, rankose. Vienu žodžiu, labai arti buvo matyti. Labai arti buvo matyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš niekas nenori kalbėti pateikimo stadijoje po vieną už ir prieš. Tuokart kalbos yra baigtos. Kolegos, ar reikia balsuoti? Ar galima po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū.

Ar būtų visų toks supratimas, kad šiandien pat galėtume išspręsti klausimą priimdami atitinkamą nutarimą? Nematau teigiančių kitaip.

Kolegos, svarstymo stadija. Ar… Man Sekretoriatas sako, kad niekas nepareiškė noro Statuto numatyta tvarka kalbėti diskusijoje. Ar būtų norinčių kalbėti svarstymo stadijoje dėl balsavimo motyvų? Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū.

Priėmimo stadija. Kolegos, trys straipsniai pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta.

2 straipsnis. Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 3 straipsnio taip pat nėra prieštaravimų. 3 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso Seimo nutarimo priėmimo ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų?

E.Šablinskas yra pirmasis. Motyvai už. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Manyčiau, kad Seimas padarė gerą darbą sudarydamas komisiją. Kad ir kokie būtų jos rezultatai, girdžiu, kad ir oponuojanti pusė pasako, kad dirbo gana gerai. Bet yra ir viena bėda. Komisija, turėdama siaurą užduotį, negalėjo ir nenagrinėjo vieno svarbiausių dalykų, kaip tokia bazė buvo sudaryta ir atsirado ministerijoje? (Ji yra nuo sovietmečio, kiek man žinoma.)

Toliau. Turime pripažinti, kad iš tikrųjų niekas nekontroliavo pareigūnų, gavusių šifrus, ar jie dar gyvi kaip fiziniai asmenys, ir kokos apimties baze buvo naudojamasi. Balsuojant už šį mūsų šiandien pateiktą sprendimą, manyčiau, Seimas galėtų ir be Prezidento apsispręsti, ir dar kartą patyrinėti giliau, ar neverta šią bazę perduoti tam, kas iš tikrųjų ja naudojasi. Departamentai tarp savęs galėtų susitarti ir naudotis reikalinga jiems baze. Ministerija atliktų prižiūrėtojo vaidmenį. Dėkui. Siūlau balsuoti už mūsų šiandien pateiktą sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas kalbantysis yra A.Kašėta. Prašom, kolega.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, panašu, kad visiems ta istorija yra nusibodusi, nėra nei daug norinčių klausti, nei daug kalbėti. Visiems viskas lyg ir aišku. Tai retas atvejis, kai komisija dirbo sėkmingai ir pasiekė rezultato, deja, rezultato siaurąja prasme, nes po komisijos išvadų ėję Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus pareiškimai rodo, kad prevencijos komisijos išvados… tolesnei padėčiai Vidaus reikalų ministerijoje lyg ir nepadarė. Matyt, Seimui vėl reikėtų kurti atskirą komisiją dėl Jono Liaudansko kaltinimų pagrįstumo, nes kitaip galime prieiti iki absurdo. Manau, valstybės vadovai turėtų iki galo baigti tą istoriją, ir valstybės sekretorius šiuo metu neturėtų eiti savo pareigų. Siūlau pritarti mūsų išvadoms, kurios jau lyg ir padarė savo darbą kur kas anksčiau, t.y. ministras jau atsistatydino, ir lyg ir viskas stojo į savo vietas.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – motyvai už.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, tik kelias pastabas. Pirma, man atrodo, kad įstatymai yra neblogi todėl, kad faktiškai Policijos departamentas yra maksimaliai depolitizuotas. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Pareigūnams yra suteikta teisė ir atsakomybė už duomenų rinkimą. Tai labai svarbu rengiant kriminalines bylas, kad neišeitų informacija ir vėliau nesiimtų kriminalinis pasaulis… todėl per daug bijoti, kad kažkas įvyko… policijos komisaras neturi teisės kištis į pareigūnų renkamą informaciją, nes viename straipsnyje aiškiai pasakyta: jeigu pareigūnas pažeidžia įstatymus ar vykdo neteisėtus nurodymus, jis neatleidžiamas nuo atsakomybės.

Vadinasi, pareigūnas, jeigu jam kas nors liepia, neteisėtai rinkti kažką, jis atsako asmeniškai. Todėl jis visada turi atsisakyti tokios pareigos. Bet iš tikrųjų trūkumų tam tikrų… kad būtų įėjimo teisė tiktai nurodant aiškų tikslą, ko ten siekiama, nėra. Tai bus sutvarkyta. Bet apskritai šie įstatymai daug kur atitinka Europos teisę, nors aš skeptiškai žiūriu, kad pareigūnas, tirdamas bylą, maksimaliai būtų nepriklausomas ir atsakingas tik pagal įstatymus. Todėl mūsų išvados į tuos klausimus, kurie buvo iškelti, gana objektyviai atsakė, o dėl naujos komisijos, tai iš tikrųjų jos reikėtų, nes ten yra daug trūkumų. Jono Liaudansko iškeltus kaltinimus taip pat reikėtų ištirti iki galo, nes jie turi didelį rezonansą visuomenėje. Bet šiaip reikėtų pritarti komisijos išvadoms.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma – paskutinis kalbantysis dėl motyvų už.

J.RAZMA. Kadangi nutarimo projektas dėl komisijos sudarymo buvo rengtas mano ir A.Kubiliaus iniciatyva, šiandien galime pasidžiaugti tomis objektyviomis komisijos išvadomis ir tuo, kad pasirodė, jog komisijos įkūrimas ir jos darbas tikrai buvo prasmingas ir, manau, suvaidino lemiamą reikšmę atsisveikinant su susikompromitavusiu ministru. Jeigu nebūtų buvę šių išvadų, aš nežinau, ar ponas J.Bernatonis apskritai būtų parašęs tą atsistatydinimo pareiškimą. Žinoma, tenka tik apgailestauti, kad tokios komisijos išvados negali apsaugoti nuo kito prasto kandidato į ministrus teikimo, kaip atsitiko šiuo atveju. Ta visa veikla šiek tiek nublanksta, jeigu po to nėra matoma, jog išties ateis kur kas geresnis ministras ir padėtis toje sistemoje kur kas pagerės.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra nepritarančių. Vienas iš jų – J.Sabatauskas. Prašom. Motyvai prieš.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pagrindinė problema šiandien, kaip minėjo vienas kolega, kad reikėtų dar kurti kitą komisiją dėl sekretoriaus kalbų. Kolegos, beveik metus galioja Operatyvinės veiklos įstatymo nauja redakcija. Jame aiškiai pasakyta, kad turi būti sukurta Operatyvinės veiklos subjektų parlamentinės priežiūros komisija. Kodėl jos nėra? Aš dabar kaip sekretorius J.Liaudanskas klausiu Seimo vadovybės: kodėl iki šiol nesukurta ši komisija? Manyčiau, šiame nutarime tai turi būti paminėta.

PIRMININKAS. Ačiū. Užfiksavom taip pat ir kreipimąsi į Seimo vadovybę. Kolegos, manau, galime pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto Nr.IXP-2540 priėmimo. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 44. Balsavimo rezultatai: už – 44, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, kurio projekto registracijos numeris Nr.IXP-2540, priimtas.

Replikos po balsavimo. E.Šablinskas – pirmasis, po to – R.Juknevičienė. Prašau.

E.ŠABLINSKAS. Labai gerai, kad Seimas priėmė tą nutarimą, kad pozicija ir opozicija vieningai balsavo. Norėčiau, kad šis mažas tiek visuomenės, tiek Seimo narių laimėjimas, kartu labai sąžiningas ir buvusio ministro poelgis – atsistatydinus nepereitų į lyginamąjį variantą, kai būtų kitų valdžios institucijų vėlgi nušalintas arba bandomas nušalinti dabar dirbantis generalinis komisaras ponas V.Grigaravičius. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų J.Sabatausko pastaba yra esminė – kad nebereikėtų Seimui kurti daugiau laikinųjų tyrimo komisijų būtent šiais klausimais, dėl operatyvinių tarnybų veiklos pažeidimų, dėl kitų dalykų, būtina parlamentinė kontrolė. Opozicija jau pusantrų metų, net daugiau nuolat kalba apie tai, kad Seime neveikia jokios reikalingos institucijos, kurios atliktų būtent šių tarnybų parlamentinę kontrolę. Lygiai tokia pat padėtis yra ir su įvairiomis žvalgybinėmis institucijomis, ir su panašiais dalykais, todėl Seimas turėtų rasti jėgų bent jau protokolinį nutarimą priimti. Gal eikim formaliu keliu. Jeigu Seimo vadovybė neišgirsta nuolatinių raginimų normaliai, civilizuotai atlikti parlamentinę kontrolę šių tarnybų, dėl kurių nuolat kyla problemų, gal reikėtų iš tikrųjų tą protokolinį nutarimą šiandien priimti šiuo klausimu, nes vėl iškils kokių nors problemų.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau būti teisingas ir jums priminti, kad šiandien darbotvarkėje kaip 2a ir 2b klausimai buvo numatytas priėmimas dokumentų, kurie kaip tik įtvirtintų tą komisiją. Deja, kadangi reikėjo keisti Statutą, 71 Seimo nario nebuvo, aš nemanyčiau, kad būtų galima apkaltinti Seimo vadovybę, reikėtų greičiau mums patiems save apkaltinti, kodėl nebuvo iš mūsų 71 Seimo nario ir mes nepatvirtinome tos komisijos. O tą galėjome padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau pasakyti, kad Seimo vadovybė net kavos aparatą salėje pastatė kaip lankomumą skatinančią priemonę, bet kol kas tai neatsiliepia aktyvesniam dalyvavimui. (Balsas salėje: labai teisingai padarė.) Kolegos, baigtas šio klausimo svarstymas.

Norėčiau pasitarti su jumis dėl tolesnio darbo. Yra atvykęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas padaryti pusmetinį pranešimą. Siūlyčiau dabar jį išklausyti ir po to apsvarstyti likusius klausimus, nes manau, kad suplanuotas laikas, jų ir žiniasklaida… Kviesčiau gerbiamąjį Lietuvos banko valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną į tribūną, nes Statutas numato, kad išties… nes Lietuvos banko įstatymas numato, kad du kartus per metus Valdybos pirmininkas teikia pranešimus Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą bei bankų sistemos būklę. Kolegos, sutarkime taip: 15 minučių – pateikimui ir 15 – minučių klausimams. Kolegos, prašau registruotis pageidaujančius klausti. Gerbiamasis Valdybos pirmininke, jums žodis.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimas apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę

R.ŠARKINAS. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos bankas pateikia pranešimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę 2002 metais.

Lietuvos bankas, vykdydamas įstatyme nustatytą pagrindinį tikslą – siekti kainų stabilumo, praėjusiais metais tęsė lito stabilumu grindžiamą pinigų politiką. Vasario 2 d. pavyko sėkmingai persieti lito kursą nuo JAV dolerio prie euro. Skaidrus ir sklandžiai įgyvendintas lito susiejimas su euru padidino visuomenės pasitikėjimą nacionaline valiuta bei eliminavo valiutos kurso riziką Lietuvos ir Europos Sąjungos verslo santykiuose. Daugumai šalies verslininkų ir gyventojų kruopščiai pasirengus bazinės valiutos pakeitimui, lito susiejimas su euru esminių pokyčių šalies ūkiui nesukėlė. Fiksuoto lito kurso sąlygomis naudojamos pinigų politikos priemonės padeda Lietuvos bankui reguliuoti bankų sistemos likvidumą.

2002 m. buvo taikomos šios pinigų politikos priemonės: neribotas bazinės valiutos keitimas į litus ir litų – į bazinę valiutą; privalomų atsargų reikalavimai ir Lietuvos banko paskolų galimybės. Lietuvos bankas, siekdamas palaikyti reikiamą bankų sistemos likvidumą, komerciniams bankams, užsienio bankų skyriams taiko privalomų atsargų reikalavimą. Privalomos atsargos pagal komercinių bankų įsipareigojimus dėl šalies valiutos laikomos litais korespondentinėse sąskaitose Lietuvos banke, o pagal įsipareigojimus dėl užsienio valiutos, eurų arba JAV dolerių, – specialiose Lietuvos banko sąskaitose.

2002 m. gegužės mėnesį Lietuvos bankas pradėjo taikyti naujas Kredito įstaigų privalomų atsargų taisykles, sumažinusias privalomąją atsargų normą nuo 8% iki 6% ir dar labiau priartinusias ją prie Europos centrinio banko taikomo 2% lygio. Šiose taisyklėse su euro zonoje veikiančia tvarka suderinta daugelis svarbiausių nuostatų: privalomų atsargų bazės ir jų sumos apskaičiavimas; baudos už privalomų atsargų nevykdymą; atsargų laikymo laikotarpis. Lietuvos bankas mokiems, tačiau turintiems laikinų likvidumo sutrikimų komerciniams bankams gal teikti likvidumo paskolas arba sudaryti su jais tiesioginius Vyriausybės vertybinių popierių atpirkimo sandorius. Tarpbankiniam atsiskaitymo stabilumui užtikrinti Lietuvos bankas gali teikti vienos nakties paskolas už įkeistus Vyriausybės vertybinius popierius, tačiau pernai komerciniai bankai nesikreipė dėl vienos nakties ar likvidumo paskolų bei tiesioginių atpirkimo sandorių, nes veiksminga tarpbankinių atsiskaitymų sistema Lietuvos banke ir tarpbankinės rinkos galimybės leido patiems bankams patikimai valdyti likvidumą.

2002 metais Lietuvos bankas su savo indėlininkais ir šalies komerciniais bankais sudarė beveik 10 mlrd. litų vertės užsienio valiutos keitimo sandorių. Sandoriai su komerciniais bankais sudarė 31%, su indėlininkais 69% minėtos sumos. Per praėjusius metus valiutų keitimo apyvarta buvo 1,7 karto didesnė nei 2001 metais. Lietuvos bankas pernai iš komercinių bankų nupirko užsienio valiutos už 1,3 mlrd. litų daugiau, negu jiems pardavė, o indėlininkams pardavė užsienio valiutos už 270 mln. litų daugiau, negu iš jų pirko. Bendras prekybos rezultatas teigiamas, beveik 1,1 mlrd. litų. Lietuvos banko įsipareigojimų litais padengimo auksu ir konvertuojamų valiutų atsargomis santykis praeitų metų gruodžio pabaigoje buvo 153%. Kadangi užsienio atsargų dydis yra pakankamas, įsipareigojimai Tarptautiniam valiutos fondui yra susiję su papildomomis išlaidomis. Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje suderino su Tarptautiniu valiutos fondu savo ketinimą anksčiau nustatyto termino grąžinti likusią dalį paskolos, suteiktos 1994–1997 metais pagal išplėstinę finansavimo programą. Gražinęs šią paskolą š.m. sausio pradžioje, Lietuvos bankas dabar neturi ilgalaikių įsipareigojimų tarptautinėms ar užsienio finansų institucijoms.

Siekiant kuo efektyviau valdyti šalies oficialias atsargas praėjusiais metais buvo patvirtinti Užsienio atsargų valdymo nuostatai ir nauja Užsienio atsargų valdymo gairių redakcija. Praėjusių metų pabaigoje oficialių užsienio atsargų vertė buvo 2,3 mlrd. eurų. Spartus Lietuvos ekonomikos augimas ir žemos palūkanų normos skatina skolinimąsi bei visuomeninę paklausą. Tai didino pinigų paklausą ir turėjo teigiamos įtakos užsienio atsargų dydžiui. Per metus šios atsargos padidėjo 428 mln. eurų, arba 23%. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas valdant užsienio atsargas – užtikrinti tokį likvidžių finansų išteklių kiekį, kurio bet kada pakaktų fiksuotam lito kursui bazinės valiutos atžvilgiu išlaikyti.

Siekiant šio tikslo, oficialios užsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais, o patenkinus šiuos reikalavimus jos valdomos laikantis pelningumo principo. Minėti principai apibūdinti Užsienio atsargų valdymo nuostatuose. Siekdamas užtikrinti prioritetinį užsienio atsargų valdymo tikslą, investicijų likvidumą, Lietuvos bankas absoliučią atsargų daugumą investuoja į labai aukšto likvidumo finansines priemones. Praėjusiais metais vidutiniškai 64% oficialių užsienio atsargų buvo investuota į užsienio šalių vyriausybių išleistus vertybinius popierius. Įgyvendinant saugumo principą, užsienio atsargos investuojamos į tokio patikimumo finansines priemones, kurios faktiškai neturi įsipareigojimų nevykdymo rizikos. Į aukščiausio patikimumo finansines priemones pernai investuota vidutiniškai 75% visų užsienio atsargų. Susiklosčius teigiamoms tendencijoms užsienio šalių vyriausybių vertybinių popierių sektoriuje, investicijos į aukščiausio patikimumo finansines priemones, palyginti su 2001 metais, padidėjo 10 procentinių punktų. Didinant investicijų saugumą, buvo plačiai taikomas diversifikacijos principas, nustatomi maksimalūs investicijų į tam tikras finansines priemones, taip pat pagal emitentus bei jų grupes, dydžiai.

Siekiant sumažinti valiutos kurso riziką, didžioji užsienio atsargų dalis, nesusijusi su įsipareigojimais su užsienio valiuta, buvo investuota bazine valiuta, o turtas, susijęs su minėtais įsipareigojimais, investuotas tų įsipareigojimų valiuta.

Praeitų metų pabaigoje eurai sudarė 98% JAV dolerių, 2% užsienio atsargų, nesusijusių su įsipareigojimais užsienio valiuta. Bazinės valiutos pasikeitimas turėjo įtakos ir Lietuvos banko įsipareigojimų, kurių didžiąją dalį sudaro Finansų ministerijos lėšos, struktūrai. Euro dalis šiuose įsipareigojimuose padidėjo nuo 10% metų pradžioje iki 80% jų pabaigoje. Praėjusiais metais Lietuvos bankas pagrindinę pajamų dalį gavo iš užsienio atsargų investavimo. Iš viso buvo gauta 103,6 mln. litų pelno. Pagal Lietuvos banko įstatymą jis paskirstytas taip: atsargos kapitalui formuoti – 51,8 mln., o likusieji 51,8 mln. pervesti į valstybės biudžetą.

Šalyje toliau stiprėjo kredito įstaigų sistema. Pernai pradėjo veikti naujas Vilniaus banko būsto kredito ir obligacijų bankas, teikiantis specializuotas būsto įsigijimo kreditavimo paslaugas. Savo veiklą aktyvino ir konkurenciją didino mažesnieji šalies bankai ir užsienio bankų skyriai. Bankų sistema toliau įvairino savo veiklą, plėtodama steigiamų paslaugų spektrą. Vyriausybei pardavus turėtą Lietuvos žemės ūkio banko akcijų paketą Vokietijos bankui “Norddeutsche Landesbank” metų pabaigoje užsienio investuotojai valdė beveik 88% komercinių bankų akcinio kapitalo. Bankų sistemos turtas, paskolų portfelis ir ilgalaikių paskolų dalis jame bei indėlio apimtis toliau didėja. Dar labiau pagerėjo bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai. Pagrindiniai 2002 metų banko veiklos rodikliai liudija, kad išaugus šalies ūkio ekonominiam aktyvumui, pagerėjus finansinėms potencialių skolininkų galimybėms, o patiems bankams išplėtus savo kapitalo bazę, atsivėrė daugiau galimybių plėsti verslo ir gyventojų kreditavimą. Visas banko turtas, per metus padidėjęs daugiau kaip 12%, metų pabaigoje viršijo 17 mlrd. litų. Bankų plėtra ir investicijų politika buvo orientuota į šalies ūkį, tuo tarpu užsienio investuota bankų turto dalis per praėjusius metus sumažėjo nuo 17 iki 13%.

Klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo daugiau negu penktadaliu – 22% ir pasiekė 7,9 mlrd. litų. Tam reikšmingos įtakos turėjo didėjantis privataus verslo aktyvumas bei Vyriausybės teikiama parama būstui įsigyti. Privačioms įmonėms suteiktų ilgalaikių paskolų suma, palyginti su 2001 metais, padidėjo daugiau kaip trečdaliu, o gyventojams apie 1,8 karto ir pasiekė beveik 1,2 mlrd. litų. Tikėtinas ir tolesnis būsto paskolų apimčių augimas, kurį papildomai turėtų skatinti įsigaliojusios gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, leidžiančios sumažinti apmokestinamąsias pajamas už būsto paskolas mokamų palūkanų suma.

Ilgalaikių paskolų didėjimo tendencija būdinga visam paskolų portfeliui. Per metus 32% išaugusi šių paskolų suma atspindi bankų prioritetus finansuoti ilgalaikius verslo projektus. Kita vertus, ilgalaikės paskolos susijusios su didesne bankų prisiimama kredito rizika ir verčia galvoti apie tolesnį šios rizikos valdymo tobulinimą, atidžiau analizuoti ir makroekonomikos pokyčius, ir konkrečių skolininkų veiklos perspektyvas.

Praėjusiais metais toliau gerėjo bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai. Neveiksnių paskolų dalis sumažėjo nuo 7,5 iki 5,8%, o specialiųjų atidėjimų santykis su paskolų portfeliu – nuo 2,5 iki 1,1%. Be to, vertinant paskolas pagal rizikos laipsnį pernai, kaip ir 2001 metais, buvo stebimas geriausios kokybės standartinei grupei priskiriamų paskolų dalies augimas. Šiuos teigiamus poslinkius lėmė daugelis priežasčių. Viena vertus, paskolų portfelį papildė naujos paskolos, kurių galima rizika dar neišryškėjo. Kita vertus, pasireiškė atsigaunančios ekonomikos bei pagerėjusios kai kurių skolininkų finansinės būklės poveikis.

Bankų įsipareigojimų struktūroje stabiliausiai ir sparčiausiai augo indėlių likučiai. Per metus jie padidėjo 12%, pasiekdami 11,7 mlrd. litų. Gyventojų indėlių augimas, palyginti su 2001 metais, šiek tiek sulėtėjo. Tai labiausiai lėmė kritęs Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio kursas bei dėl sumažėjusių palūkanų už indėlius populiarėjančios alternatyvios taupymo priemonės.

Kredito įstaigų veiklos priežiūra buvo vykdoma vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų Lietuvos bankui suteiktais įgaliojimais bei atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas ir Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas. Pradėtas vykdyti veiksmų planas, apimantis kredito įstaigų priežiūros tobulinimą, pagrindinių efektyvių bankų priežiūros principų ir finansų politikos skaidrumo procedūrų diegimą ir taikymą. Buvo tobulinami kredito įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Tarptautinė patirtis rodo, kad visuomenės pasitikėjimą bankais skatina didesnis jų veiklos skaidrumas ir galimybė suinteresuotiems rinkos dalyviams viešai susipažinti su bankų finansiniais rodikliais. Todėl Lietuvos bankas įpareigojo, o komerciniai bankai, vykdydami minimalius reikalavimus visuomenei skelbiamai informacijai, pradėjo ne rečiau kaip kartą per ketvirtį skelbti svarbiausią informaciją apie savo finansinę būklę, turto kokybę, veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą ir kita. Savo ruožtu Lietuvos bankas taip pat kas ketvirtį pateikia informaciją interneto svetainėje apie bankų sektoriaus veiklą.

Praeitų metų gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 4,2 mlrd. litų grynųjų pinigų, įskaitant progines monetas ir numizmatinius rinkinius. Per praėjusius metus apyvartoje esančių grynųjų pinigų kiekis labai išaugo, nes į apyvartą buvo išleista beveik 2,1 mlrd., o išimta kiek daugiau negu 1,1 mlrd. litų. Grynasis pinigų išleidimas buvo 955 mln. litų. Vien tik gruodžio mėnesį išleista 345 mln. litų.

Praeitų metų pabaigoje apyvartoje buvo 54,5 mln. vienetų banknotų ir 450 mln. vienetų monetų. Gruodžio pabaigoje arti pusės visų banknotų, esančių apyvartoje, sumos buvo 100 Lt vertės banknotais. Per metus jų dalis padidėjo 3,4 procentinio punkto. Taip pat padidėjo ir 500 Lt vertės banknotų dalis.

Lietuvos bankas praėjusiais metais toliau tęsė nacionalinių teisės aktų derinimą su Europos Bendrijos teisės reikalavimais, pinigų ir valiutos kurso politikos, kredito įstaigų priežiūros, kapitalo judėjimo ir mokėjimo sistemų srityse. 2002 m. darbų programoje buvo numatytos pinigų politikos priemonės. Tai bankų ir pinigų statistikos tobulinimas atsižvelgiant į Europos centrinio banko reikalavimus, taip pat kredito įstaigų veiklą ir mokėjimus apibrėžiančių teisės aktų suderinimą su Europos Sąjungos teise. Visas praėjusiais metais planuotas teisės aktų derinimo ir ACQUIS įgyvendinimo priemones Lietuvos bankas įvykdė.

Europos Komisija 2002 m. reguliarioje ataskaitoje apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje teigiamai įvertino šalies penkerių metų pasiekimus su Lietuvos banko funkcijomis susijusiose srityse. Komisijos vertinimu pinigų ir valiutos kurso politikos srityje Lietuva jau šiuo metu didele dalimi vykdo įsipareigojimus, prisiimtus derybose dėl narystės.

Derinant nacionalinę teisę su bendrijos teisės reikalavimais pasiektas aukštas suderinamumo lygis. Lietuvos teisės aktai kredito įstaigų priežiūros srityje taip pat didele dalimi jau suderinti su Bendrijos teise, o šalyje vykdoma bankų priežiūra atitinka tarptautinius ir Europos Sąjungos standartus. Lietuvos bankas gana gerai atliko savo, kaip bankų priežiūros tarnybos, funkcijas. Siekdamas perimti Europos centrinio banko taikomą praktiką ir patyrimą bei tinkamai pasirengti dalyvauti Europos centrinių bankų sistemoje, Lietuvos bankas dalyvavo Europos centrinio banko vykdomose priemonėse, susijusiose su teisės aktų derinimo, mokėjimo sistemų, pinigų ir valiutos kurso politikos, statistikos, informacinių technologijų ir kitomis sritimis.

Lietuvos bankas, būdamas nepriklausomas nuo kitų valstybės institucijų, vadovaujasi atskaitingumo visuomenei principu, kurį įgyvendina užtikrindamas savo veiklos skaidrumą. Veikdamas skaidriai, centrinis bankas sudaro sąlygas visuomenei geriau suprasti jo siekius bei sprendimų motyvus ir nuolat stebėti jo veiklą. Taip mažinami visuomenės nuogąstavimai dėl netikrumo ir nepastovumo, ji gali geriau derinti savo lūkesčius su pinigų politikos pokyčiais. Mažėjant netikėtų reakcijų rinkose galimybei gali būti lengviau pasiekiamas pinigų politikos tikslas – kainų stabilumas. Šiomis nuostatomis Lietuvos bankas vadovavosi praėjusiais metais, rengdamasis esminiam pinigų politikos pokyčiui – lito susiejimui su euru, valdydamas oficialias užsienio atsargas, vykdydamas kredito įstaigų priežiūrą, teikdamas informaciją, susijusią su kita Lietuvos banko veikla bei šalies ekonomine ir finansine situacija. Skaidrumu pagrįsta Lietuvos banko veikla lėmė tai, kad ir rengiantis minėtam pinigų politikos pokyčiui, ir jį įgyvendinus ne tik išliko aukštas, bet ir nuolat didėjo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos banku.

Ačiū už dėmesį. Aš baigiau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis valdybos pirmininke. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis yra V.Popovas. Prašom, kolega.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų ataskaita plati ir išsami. Jūs pats savo kalboje paminėjote, kad dabar 88% Lietuvos bankų rinkos valdo užsienio investuotojai. Mano klausimas būtų toks: ar realiai pajėgus Lietuvos bankas kontroliuoti tokią situaciją, kai visus kitus bankus iš esmės valdo užsieniečiai? Kas tie 10 ar 12%, kai Lietuvos juridiniai ir fiziniai asmenys ten turi akcijų, taigi jie jokios realios įtakos nedaro. Taigi dar kartą kartoju klausimą: ar Lietuvos bankas pajėgus kontroliuoti tokią situaciją? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Lietuvos bankas pajėgus ir tinkamai prižiūri bankus, kurie veikia Lietuvoje. Tai vis tiek yra Lietuvos ūkio subjektai. Jų kapitalas priklauso užsieniečiams, bet tai yra mūsų valstybėje veikiantys bankai, kurie dirba pagal mūsų valstybės įstatymus. Lietuvos bankas nustato veiklos riziką ribojančius normatyvus, kontroliuoja vykdymą ir panašiai. Taigi šiuo atveju tai, kam priklauso kapitalas, turi ne tokią didelę reikšmę.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausėjas yra V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau sužinoti jūsų, kaip centrinio banko vadovo, požiūrį į kredito unijas, kurios iš pradžių steigėsi gana vangiai, tačiau paskutiniuoju metu tas judėjimas plečiasi. Kokia, jūsų nuomone, būtų jų vieta mūsų finansų ir kredito sistemoje ir kokia jų perspektyva? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Kredito unijos tikrai steigiasi labai sparčiai. Jų skaičius jau dabar viršija 50. Manau, kad pati rinka nuspręs, ar jos yra reikalingos, ar jų daugės, ar mažės, ar jos plėsis. Pagal šios dienos situaciją yra kredito unijų, kurios labai sparčiai auga, pritraukia nemažai lėšų ir gana neblogai dirba. Jos veikia daugiau tose zonose, kur nėra didesnių komercinių bankų skyrių ar filialų ir panašiai. Taigi jeigu jos bus reikalingos, aišku, jų bus. Jas taip pat prižiūri Lietuvos bankas. Jų indėliai taip pat yra draudžiami, dalyvauja indėlių draudimo sistemoje, ir tai yra turbūt kaip paskata joms augti.

PIRMININKAS. Ką gi, dėkoju jums, gerbiamasis valdybos pirmininke, už atsakymus į klausimus, taip pat išsamų pateikimą.

Taigi, kolegos, taip jau surėdyta procedūra, kad tolesnių veiksmų neturime imtis, todėl šio klausimo svarstymą laikykime baigtą.

Siūlyčiau grįžti prie kitų darbotvarkės klausimų, kurių mes dar nespėjome apsvarstyti.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio ir 3 priedėlio pakeitimo bei 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2285(3*) (priėmimas)

Svarstomas posėdžio darbotvarkės 11 klausimas – Nr.IXP-2285. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją G.Šivicką.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas nėra gavęs daugiau siūlymų dėl šio įstatymo projekto. Teisės departamento išvados yra teigiamos. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi priėmimo stadijoje – pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.

2 straipsnis. Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.

4 straipsnis. Ar galime priimti? 4 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

Įstatymo priėmimas yra baigtas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr.IXP-2285?

Balsavimo rezultatai, užsiregistravo 25, už – 23, prieš nėra, susilaikė 1, įstatymas, registracijos Nr.IXP-2285, priimtas.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Dabar galėtume svarstyti darbotvarkės 12 klausimą – įstatymų paketą, susijusį su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimais. Aš nematau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjo. (Balsai salėje) Taip, netrukus bus.

Norėčiau su jumis pasitarti dėl kito dalyko. Yra siūlymas po šio klausimo svarstymo padaryti pusvalandžio pertrauką, bet nebaigti mūsų posėdžio. Matau linksinčius galvomis. Beveik jaučiu, kad jie įtaria dėl ko. Nežinia, ar taip įvyks, bet jeigu šiandien posėdis būtų pratęstas ir padaryta pusės valandos pertrauka, posėdį galėtume baigti (jeigu būtų Prezidento dekretas) naujo ministro priesaika, kad išvengtume neeilinio posėdžio šaukimo. Kolegos, tokios yra naujienos Seime.

Matau V.Einorį. Prašom.

V.EINORIS. Siūlau ir prašau prieš pertrauką atleisti gerbiamąjį Vitą Vasiliauską. Jis atėjo laiku, kaip buvo numatyta. Kadangi užsitęsė, jis labai seniai čia…

PIRMININKAS. Ačiū, kad užimate laiką. Kaip tik yra atvykęs komiteto pranešėjas P.Papovas, ir mes galėtume judėti į priekį ta linkme, kurią siūlo V.Einoris.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2478* (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Svarstome Nr.IXP-2478 klausimą. Jeigu teisingai suprantu, svečiai kaip tik dėl šių klausimų yra atvykę. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Gerbiamasis pranešėjau, kviečiu jus trumpam į tribūną.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo jokių pasiūlymų ir pastabų negauta dėl šio įstatymo projekto. Kadangi jame yra tik vienas straipsnis, siūlau priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Pasiūlymų ir pastabų negavus, iš karto dėl viso įstatymo, nes vienas straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2478 priėmimo.

Užsiregistravo 27 Seimo nariai: už – 27, prieš ir susilaikiusių nėra, įstatymas, registracijos Nr.IXP-2478, priimtas.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2, 4, 6, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2479(2*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Kolegos, svarstome su juo susijusį įstatymą Nr.IXP-2479. Kviečiu į tribūną, nes čia yra pasiūlymų ir pastabų, kurias turėsime aptarti, komiteto pirmininką P.Papovą. Prašom, kolega.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Dėl šio įstatymo projekto yra gauta Teisės departamento išvada. Komitetas apsvarstė ir nepritarė. Mes suderinome su Teisės departamentu… Turėtų būti, nes tai priklauso nuo šeimos narių, ar laikyti kartu gyvenančius tėvus šeimos nariais, ar ne.

Taip pat yra kolegos gerbiamojo P.Vilko siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galima priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Eilės tvarka – 1 straipsnis. Komitetui siūlant neatsižvelgti į Teisės departamento pastabas, ar galime priimti 1 straipsnį tokį, koks yra? Nėra prieštaraujančių.

2 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta bendru sutarimu.

Dėl 3 straipsnio yra gauta P.Vilko siūlymų. Ar galime bendru sutarimu pritarti (minutėlę, gerbiamasis pranešėjau), kad šis pasiūlymas būtų svarstomas plenariniame posėdyje?

P.PAPOVAS. Galima.

PIRMININKAS. Ačiū. Apsispręsta bendru sutarimu. Jūsų pastaba, gerbiamasis pranešėjau.

P.PAPOVAS. Yra mano redakcinė pastaba. Komitetas svarstė ir pritarė išdėstyti truputėlį kitaip tą dalį, t.y. “šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų,”, toliau kaip buvusiame tekste: “taip pat šeimos, auginančios vieną ir daugiau vaikų,” ir toliau pasiūlymą: “vaikų (įvaikių)”, ir gerbiamojo P.Vilko siūlymas: “šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs”. Ir toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar norėčiau paklausti, ar mes negalime laikyti P.Vilko siūlymų kaip tarpusavy susijusių ir vientisų? Gerai. Gerbiamasis teikėjau, norėtumėte dar trumpai pateikti savo siūlymą? Mygtelkite mygtuką. Prašom.

P.VILKAS. Nemanau, ar čia reikia teikti. Gerbiamasis pranešėjas jau viską pasakė. Aš tik pritariu tam pakeitimui ir prašau kolegų pritarti.

PIRMININKAS. Jūs ne tik pritariate, bet ir teikiate, todėl jums suteikta teisė pateikti. Ačiū už tokį lakonišką pateikimą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui su ta redakcine pastaba, kuri nekeičia esmės, bet logiškiau išdėsto pasiūlymą, kurį pateikė P.Papovas? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Dėl 3 straipsnio su pasiūlymu, kuriam pritarėme. Ar galime pritarti šiam straipsniui? Pritarta 3 straipsniui su pasiūlymu, kuriam Seimas taip pat pritarė. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

4 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta bendru sutarimu.

Dėl 5 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 5 straipsnis taip pat yra priimtas bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Ar dėl viso įstatymo projekto būtų norinčių kalbėti? Nėra. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr.IXP-2479, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 27 Seimo nariai: už – 27, prieš ir susilaikiusių nėra, įstatymas, registracijos Nr.IXP-2479, priimtas.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2480(3*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Svarstome trečią su svarstytais klausimais susijusį įstatymo projektą Nr.IXP-2480. Gerbiamasis pranešėjau, prašom jį pateikti.

P.PAPOVAS. Įstatymo projektui pastabų ir pasiūlymų po svarstymo negauta. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-2480, priėmimo.

Užsiregistravo 26. 26 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-2480 priimtas. Kolegos, Seimo narių pareiškimai pabaigoje. Nėra norinčių daryti pareiškimus. Kolegos, taip pat du dalykai. Pirmas dalykas, ar mes bendru sutarimu pritariame, kad posėdis būtų pratęstas pusvalandžiui? (Balsai salėje: pritariame.) Ačiū. Iki 15.45 val. Dabar, kolegos, skelbiu pusės valandos pertrauką. Ištvermingiausius kviečiu susirinkti į šią salę. Galbūt sulauksime netradicinių klausimų svarstymo, t.y. ministro priesaikos. Jeigu taip nebūtų, tuo metu tiesiog būtų paskelbta posėdžio pabaiga. Kolegos, pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. (…) Pertraukos pabaigą ir pratęsti posėdį. Kad nereikėtų po pusvalandžio rinktis. Nesitikėkime, kad šią minutę į salę su dekretu rankose įeis naujasis ministras. Norėčiau paskelbti šios dienos posėdžio pabaigą.