LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2003-04- 28 Nr. IXP - 2537
Vilnius
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:
1. Reikėtų patikslinti oficialaus Įstatymo paskelbimo šaltinius.
2. Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnį siūloma papildyti nauja 2 dalimi ir nustatyti, kad draudiminiais įvykiais pripažįstamos lėtinės profesinės ligos, nustatytos nedirbantiems asmenims, jei nustatoma, kad jie buvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.
Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Iš projekto aiškinamojo rašto turinio galima daryti išvadą, kad norima nustatyti teisę į valstybinio socialinio draudimo išmoką asmenims, kuriems nustatyta profesinė liga, tačiau jos nustatymo dieną asmuo nedirbo ir dėl to profesinės ligos nustatymo dieną nebuvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Manytume, kad aiškinamajame rašte išdėstytą problemą reikėtų spręsti kitaip. Profesinė liga, ja susirgusiam asmeniui, visais atvejais suteikia teisę į žalos atlyginimą, tačiau problema kyla tik nustatant kas tą žalą turi atlyginti. Taigi, projekte reikėtų tik nustatyti, kad profesinė liga yra draudiminis įvykis. Projekte reikėtų atsisakyti sąlygos "jei nustatoma, kad jie buvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu." Toks siūlymas siejamas su keičiamo Įstatymo 4 ir 11 straipsnių nuostatomis. Taigi, jei susirgimas profesinę liga susijęs su darbu, kai asmuo privalėjo būti draudžiamas ir buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu - žalos atlyginimą privalės mokėti Valstybinio socialinio draudimo fondas, kitu atveju atlyginti žalą turės darbdavys, kaip tai numato Civilinio kodekso 6.283 bei kiti straipsniai.
Projekto formuluotė "jei nustatoma, kad jie buvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu" yra nepriimtina, nes, pagal ją, pakanka vienos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą praeityje, kad pareiga atlyginti žalą tektų Valstybinio socialinio draudimo fondui.
Šiuo aspektu reikėtų atkreipti dėmesį ir į projekto 1 straipsniu keičiamą Įstatymo 3 straipsnio 6 dalį. Pagal šios dalies formuluotę, apdraustuoju taip pat yra asmuo, už kurį draudėjas privalėjo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, projekto 2 straipsniu siūloma Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis praranda prasmę, nes atlyginti žalą bet kuriuo atveju turėtų Valstybinio socialinio draudimo fondas, kuris tik turėtų regreso teisę į asmenį (darbdavį) dėl turėtų nuostolių atlyginimo.
Atsižvelgiat į Civilinio kodekso 6.283 straipsnio nuostatas, teikiamame Įstatymo projekte reikėtų aiškiau reglamentuoti, kokia tvarka turi būti atlyginama žala dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga tuo atveju, kai asmuo turėjo būti draudžiamas, bet faktiškai nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu.
Projekto 2 straipsnyje taip pat siūloma keičiamo Įstatymo galiojančią 2 dalį laikyti 3 dalimi. Atsižvelgiant į šį siūlymą reikėtų tikslinti keičiamo Įstatymo 13 ir 22 straipsniuose esančias nuorodas.
3. Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje teikiama formuluotė yra perteklinė, nes keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 2 dalis jau numato, kad šis Įstatymas taikomas draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam įstatymui įsigaliojus. Profesinė liga ir yra vienas iš draudiminių įvykių.
Kita vertus, projekte reikėtų nustatyti, ar pagal šį Įstatymą turi būti išmokėtos išmokos už laikotarpį, kai profesinė liga buvo nustatyta, tačiau žalos atlyginimas nebuvo išmokėtas dėl to, kad profesinės ligos nustatymo dieną asmuo nebuvo draustas.
4. Projekto antrojo ir trečiojo skirsnių reikėtų atsisakyti, nes jų nuostatos prieštarauja keičiamo Įstatymo koncepcijai. Keičiamas Įstatymas reglamentuoja tik iki nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įvedimo atsiradusius santykius. Tiek Įstatymo pavadinimas, tiek jo turinys numato, kad šio Įstatymo nuostatų taikymas yra laikino pobūdžio, todėl jo nuostatos neturėtų būti taikomos draudiminiams įvykiams, atsiradusiems po 2000 m. sausio 1 dienos.
Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė
Sutinku:
Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis