Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto tikslas ir uždaviniai
Projekto tikslas – reglamentuoti, jog asmenims, kuriems nustatyta profesinė liga po to, kai jie jau nebedirba, tačiau buvo drausti anksčiau, būtų mokamos draudimo išmokos, o tuo atveju, jei nukentėjusysis niekada nebuvo draustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, žala atlyginama Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Šiuo metu galiojančios ir naujos teisinio reguliavimo nuostatos
Šiuo metu, jeigu profesinė liga nustatyta po 2000-01-01 iki 2001-07-01 ir nukentėjusysis profesinės ligos nustatymo dieną nėra darbo santykiuose, žala atlyginama pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatas, o jeigu profesinė liga nustatyta po 2001-07-01 – pagal Civilinio kodekso nuostatas. Civilinis kodeksas nebenumato, jog žalos atlyginimo prievolė pereitų valstybei, išskyrus valstybės ar savivaldybės įmonės likvidavimo atvejį. Valstybė nebeprisiima pareigos atlyginti žalą bet kurio juridinio asmens likvidavimo atveju. Tai sukelia problemų nustačius profesinę ligą, kai ji nepripažįstama draudiminiu įvykiu. Profesinė liga paprastai vystosi ilgą laiką – tol, kol asmuo dirba kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis. Profesinė liga nustatoma beveik visada gerokai vėliau nei asmuo dirbo aplinkybėmis, esančiomis tos ligos priežastimi. Tokiu atveju, jei profesinė liga nustatyta po to, kai darbuotojo darbo santykiai yra nutrūkę, valstybinio socialinio draudimo išmokos nemokamos, nes profesinė liga nustatyta ne draudimo laikotarpiu ir todėl tokia profesinė liga nepripažįstama draudiminiu įvykiu. Paprastai atsakinga už žalą įmonė yra jau likviduota ir nukentėjusiajam neįmanoma atlyginti žalą.
Sprendžiant susidariusią problemą po Civilinio kodekso įsigaliojimo, projekto pirmajame skirsnyje siūloma reglamentuoti, jog asmenims, kuriems nustatyta profesinė liga po to, kai jie jau nebedirba, tačiau buvo drausti anksčiau, būtų mokamos draudimo išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas, o antrajame skirsnyje tuo atveju, jeigu nukentėjusysis niekada nebuvo draustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, žala atlyginama Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Teikiamu projektu siekiama išspręsti susidariusią problemą, t.y. nustačius profesinę ligą, nukentėjusysis bet kuriuo atveju gaus žalos atlyginimą arba draudimo išmokas.
Teisingumo ministerija nesutiko kartu papildyti Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį numatant, jog, jei žala asmeniui profesinės ligos atveju buvo padaryta iki Civilinio kodekso, tačiau ji atsiranda, t.y. profesinė liga nustatoma, įsigaliojus šiam kodeksui ir asmuo nebuvo draustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, žala atlyginama pagal iki šio kodekso galiojusią tvarką. Anot Teisingumo ministerijos, visų pirma, Civilinis kodeksas, o taip pat ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas yra bendrieji teisės aktai, jie įtvirtina bendrus civilinės atsakomybės principus, todėl nedera juose numatyti normas, susijusias tik su viena iš daugelio galimų žalos formų – profesine liga, todėl žalos atlyginimo tvarka šiuo konkrečiu atveju gali būti reglamentuota ir specialiu įstatymu arba papildant atvejų, kada žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, sąrašą Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme.
3. Galimos neigiamos pasekmės
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
4. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą
Projekto nuostatos atitinka Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai darbe gerinti nuostatas, nustatančias darbdavio pareigas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 203/10 EEB dėl minimalių nuostatų darbuotojų sveikatos ir saugos nuo fizinių poveikių (triukšmas) apsaugą, Europos socialinės chartijos nuostatas.
5. Poįstatyminiai teisės aktai
Priėmus šį projektą, poįstatyminių teisės aktų keisti nereikės.
Projektą išversti į tas kalbas – į kurias yra išverstas pagrindinis įstatymas.
6. Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
7. Reikšminiai žodžiai: žalos atlyginimas, nelaimingas atsitikimas darbe, susirgimas profesine liga, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas.
Teikia:
Seimo narys Algirdas Sysas