Dvidešimt penktasis (371) neeilinis posėdis
2003 m. balandžio 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas ARTŪRAS PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai ARTŪRAS SKARDŽIUS ir VYTENIS POVILAS ANDRIUKAITIS

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Pradedame vakarinį plenarinį posėdį. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašome užimti vietas plenarinių posėdžių salėje. Kartoju registraciją, prašome registruotis dar kartą.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, šiandien mūsų parlamento svečias – Europos Parlamento pirmininkas Jo Ekscelencija Patrikas Koksas. (Plojimai) Posėdžiui pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininką A.Paulauską.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų darbotvarkę – mūsų svečio kalba. Kviečiu į tribūną Europos Parlamento pirmininką Jo Ekscelenciją P.Koksą. (Plojimai)

Europos Parlamento Pirmininko Patriko Kokso kalba

P.KOKSAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos europiečiai, mano kolegos! Man didelė garbė būti čia ir turėti galimybę kreiptis į jus jau antrą kartą per 12 mėnesių. Aš, būdamas Europos Parlamento pirmininkas, norėčiau jums pasakyti, kad praeitą trečiadienį Atėnuose susirinkę į Europos civilizacijos lopšį, į demokratijos lopšį mes pajutome ir ypač aš pajutau tą nepaprastą dvasią, kuri buvo susijusi su veiksmu, mūsų atliktu ten. Tai reiškia, jog mes ne tik grįžom į Europos demokratijos lopšį, bet ir tai, jog 10 valstybių pasirašė sutartį. Lietuva buvo tarp jų. Tai neabejotinai žymi jūsų grįžimą į Europą.

Norėčiau Europos Parlamento vardu jums pasakyti, jog dabar daug kas priklauso nuo jūsų žmonių, referendume jūsų žmonės turės išreikšti savo valią. Mes Europos Parlamente dar savaitę prieš Atėnų susitikimą turėjome galimybę išreikšti savo valią. Taigi dabar konstitucinę galią turintis mūsų sprendimas, leidęs pasirašyti stojimo sutartį, yra priimtas, nes kiekviena valstybė atskirai gavo galimybę pasirašyti sutartį. Jūs žinote, kad iš esmės visi pasisakė už Lietuvos stojimą. Būtų puiku, jeigu jūs taip pat galėtumėte pasiekti tokių puikių rezultatų savo referendume, kuris bus po kelių savaičių.

Aš atvykau tam, kad prisimindamas balsavimą Europos Parlamente pasakyčiau, jog mūsų durys jums atviros ir mūsų žinia jums yra: “Sveikiname įėjus pro šias duris”. Štai čia kreipiuosi ne tik į jus kaip į išrinktus jūsų tautos atstovus, kaip į savo kolegas, bet aš kreipiuosi į jus kaip į Lietuvos liaudį. Jūsų pasirinkimas dabar yra jūsų tautos pasirinkimas. Durys atidarytos, viskas, ko reikia, parengta, todėl dabar laisvi, nepriklausomi žmonės – tauta turi priimti savo sprendimą. Norėčiau kreiptis į jūsų šalies piliečius, į žmones, kurie gali balsuoti. Labai prašau dalyvauti, prašau pasinaudoti savo galimybe balsuoti. Labai prašau suvaidinti savo vaidmenį šiuo esminiu sprendimo momentu, sprendimo, kai priimamas sprendimas dėl jūsų valstybės likimo. Iš tikrųjų aš kreipiuosi į visus pilietinės visuomenės atstovus, visus: darbdavius, darbuotojus, ūkininkus, darbininkus, gyvenančius jūsų šalyje, mieste ir kaime. Kviečiu visus imtis atsakomybės ir suvaidinti savo vaidmenį. Iš tikrųjų tai yra balsavimas, kuriame labai svarbus kiekvienas balsas.

Leiskite, aš labai trumpai papasakosiu jums vieną istoriją. Na, prieš pradėdamas dirbti Europos Parlamente, aš esu dirbęs žurnalistu. Mūsų televizijoje, Airijoje, vedžiau vieną programą. Vienas iš mano kolegų vyko į Izraelį ir ketino parengti laidą apie rinkimus. Na, iš tikrųjų Likudo partija ir Darbo partija kaip tik kovojo dėl pagrindinių vietų. Žinoma, Airijoje mes žinome, kas yra politika. Interviu metu buvo pateiktas klausimas ponui Icakui Šamirui, tada vadovavusiam Likudui ir išrinktam Ministru Pirmininku. Jis pasakė: taip, Darbo partija iš tikrųjų yra ta išminties partija, išsilavinusi partija. Beje, pats I.Šamiras pabrėžė labai svarbų dalyką: aš jums štai ką pasakysiu, kad kiekvienas intelektualas vis tiek turi tik vieną balsą. Ir aš manau, kad visiems svarbu tai suprasti ir balsuojant turėti tik vieną balsą, balsuodamas žmogus turi tik vieną balsą. Ar tai yra ūkininkas, ar tai pats svarbiausias prestižiškiausio universiteto profesorius, vis tiek vienas balsas turi tokią pačią galią, kad ir kieno balsas tai būtų. Taigi kviečiu visus pasinaudoti ta balso teise.

Aš taip pat manau, kad jūsų valstybė turi galimybę kaip ir anksčiau parodyti pavyzdį kitoms Baltijos šalims. Na, manau, apskritai tendencija yra teigiama jūsų valstybėje, tai rodo pastarųjų dienų apklausos. Reikia tvirtai žengti žingsnį į Europos Sąjungą. 1990 metais jūs išsikovojote savo nepriklausomybę, bet grįžkime į 1918 metus, kai jūs pirmą kartą paskelbėte savo nepriklausomybę, bet paskui, deja, turėjote ją prarasti dėl liūdnų dalykų. Dabar jūs turite galimybę dalyvauti Europoje, kurios pagrindas yra bendrosios vertybės ir demokratija. Nuo 1940 metų jūs buvote atsidūrę labai sudėtingoje, sakyčiau, net purvinoje situacijoje, nes nepamirškime, kad nuo 1941 m. net iki 1952 m. vyko įvairios kovos. Nepamirškime ir to, kad jūsų, kaip tautos, savitumas niekada nebuvo prarastas. Aš norėčiau daryti išvadą, kad net ir pačią niūriausią valandą jūs vis dėlto atgavote save, nepraradote savęs ir Lietuvoje įvykdėte “dainuojančią revoliuciją”. Taigi, aš manau, imkitės to žingsnio, ir jūsų laukia sėkmė plačiojoje Europoje.

Aš esu airis, aš esu europietis, aš esu Europos Parlamento narys, bet atstovauju vienai iš mažųjų valstybių. Štai ką norėčiau pasakyti. Aš esu įsitikinęs, kad jūs galite būti dar veiksmingesni lietuviai, pasirinkę išmintingą nepriklausomybę, bet ne izoliaciją, būtent dalyvaudami, o ne izoliuodami save, pasirinkę įdomias strategijas, o ne likę sau vieni. Taigi jūsų pasirinkimas būti Europos Sąjungoje, pasirinkimas plėtotis kartu su Europa, aš manau, suteikia jums puikiausias galimybes žengti į priekį.

Taigi įstoję jūs turėsite savo išraiškos galimybę, būsite Europos bendrijos nariai, dalyvausite Europos Parlamente ir t.t. Ir jau nuo kito mėnesio jūs, būdami Europos Parlamente, galėsite išreikšti savo nuomonę. Patikėkite, mes labai laukiame galimybės pradėti su jumis dirbti Strasbūre jau kitą mėnesį. Ir mes nepaprastai džiaugiamės, kad tarp jūsų štai čia yra žmonių, kurie jau yra paskirti dirbti Europos Parlamente.

Aš norėčiau dar kartą pabrėžti. Dabar kreipiuosi į Lietuvos žmones. Mes nuo pat pradžių darėme viską, ką galėjome. Žinoma, mes padarėme klaidų, visi žmonės daro klaidų, bet nuo pat pradžių mes darėme viską, kad galėtume jūsų kalbą įlieti į savo darbą. Tai rodo, jog mes kultūros įvairovei Europoje skiriame didelį dėmesį. Tai taip reiškia, jog mes visiems piliečiams siūlome vienodas galimybes. Tai taip pat reiškia, jog lietuvių kalba yra viena iš kalbų, kuri dalyvaus mūsų darbe.

Bet kas yra svarbu Europos demokratijai? Ogi tai, kad piliečiai nori, turi galimybę naudotis ta kalba, vartoti ją ir kalbėti. Aš noriu jus dar kartą patikinti, jog mes ketiname sukurti dar labiau daugiakalbę, daug labiau daugiakultūrę terpę Europos Sąjungoje.

Iš tikrųjų Europos Sąjunga yra grindžiama vertybėmis, ir demokratija yra viena iš pamatinių. Aš manau, dabar naujai įgijusi nepriklausomybę Lietuva taip pat grindžia savo gyvenimą šiuo pagrindu.

Taigi socialinė rinkos ekonomika yra būdinga Lietuvai, solidarumas. Beje, praėjus keleriems metams po jūsų įstojimo, 2004… 2006 metais, jau jūs galėsite naudotis Europos Sąjungos biudžetu. Jūs gausite 4,7 mlrd. litų iš Europos Sąjungos. Jūs būsite viena iš tų valstybių, kuri gauna daugiausia išmokų, tenkančių vienam gyventojui. Tai yra dar viena mūsų bendro Europos Sąjungos kūrimo aspekto išraiška.

Europos idealas yra žmogiškasis idealas. Jis nebuvo sukurtas vien tik bendrai žemės ūkio politikai ar struktūriniams, ar sanglaudos fondams, bet visa tai taip pat yra Europos Sąjunga. Visa tai buvo kuriama tam, kad būtų galima užtikrinti ilgalaikį, darnų taikos procesą. Tai turėtų būti puikiausias taikos procesas pasaulyje. Susisiedami su tuo taikos procesu, mes galvojame apie galimybes ir klestėjimą – tą kelią, kurį mes pasirenkame visiems žmonėms. Aš manau, jog dėl to būtent žmonės ir turėtų už tai balsuoti.

Jums suteikiama galimybė, jūsų vaikams ir anūkams yra suteikiamos geresnės galimybės negu jūs turėjote. Tai yra galimybė gyventi švaresnėje aplinkoje. Savaime suprantama, mes jau dirbame Konvente dėl Europos ateities visi kartu, kad kartu galėtume dalyvauti projekte, kuris reiškia Europos Sąjungos, kaip tvirtesnės ir lygesnės jėgos, sukūrimą, kurioje dalyvautų 25, o gal ir daugiau valstybių. Žinoma, kad viso mūsų darbo yra skirtingos dalys. Viena yra svarbesnė, kita gal ne tokia svarbi, bet visos jos turi būti.

Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau sugrįžti prie kalbos, kurią sakiau Atėnuose prieš savaitę. Mes kartu esame įsipareigoję dalyvauti vertybių Europoje, ir tas idealas, kurį mes palaikome, gerbiamasis Pirmininke, atsispindi Europos vėliavoje, turinčioje 12 žvaigždžių. Mėlyname fone 12 žvaigždžių simbolizuoja Europos idealą – plėtrą laike. Heraldika mus moko, jog tas ratas reiškia visumą, reiškia Europos idealo siekimą, harmoniją. Tų 12 žvaigždžių sieja mus su dvylika metų mėnesių. Tai reiškia, jog vyksta nuolatinė pažanga. Bet nepamirškime, jog tas ratas yra ne uždaras – jis atviras, rodantis, jog mes daug ką padarėme, bet, kita vertus, galvojame apie tai, ką dar reikia padaryti. Vaclavas Havelas 1990 metais paminėjo šią vėliavą, tą simbolį sakydamas, jog kai žiūrime į tas žvaigždes, mes neturime susiklaidinti, mes turime žiūrėdami į tas žvaigždes galvoti, jog pasaulis gali būti geresnis, ir mes turime tik galimybę pažvelgti į tas žvaigždes ir siekti geresnio gyvenimo.

Štai čia stovėdamas prieš jus, išrinktus Lietuvos žmonių atstovus, jūsų išdidžios Respublikos atstovus, aš noriu pasakyti, jog jūsų sena tauta, gyvenusi daug šimtmečių, dabar priėjo prie to momento, kai gali prisidėti prie bendros Europos su bendrais idealais kūrimo, dirbti kartu su Europos institucijų žmonėmis žvelgdama į tą vėliavą su dvylika žvaigždžių. Taigi kurkime tą geresnę ateitį kartu. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame mūsų svečiui. Toliau pirmininkauja A.Skardžius.

Informacija apie Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutarties pasirašymą

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, prašome užimti vietas. Tęsiame posėdį. Popietinio posėdžio darbotvarkėje 2-2 klausimas – Informacija apie Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutarties pasirašymą. Pranešėjas – Ministras Pirmininkas A.Brazauskas. Kviečiu Jūsų Ekscelenciją.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, po tokios įdomios mūsų svečio, Parlamento pirmininko pono P.Kokso kalbos aš galėsiu kalbėti tik daugiau apie tuos įvykius ir apie tą sutartį, kuri buvo pasirašyta ne taip seniai, balandžio 16 dieną. Iš tikrųjų tai yra ypatingos reikšmės įvykis, kuris dar ilgai bus komentuojamas, kuris taps mūsų valstybės gyvenime tikrai istoriniu ir įsimintinu įvykiu ilgiems laikams. Šiandien visa Lietuva, manau, ir parlamentas, ir Vyriausybė, dirbame toliau ieškodami būdų ir stengdamiesi, kad mūsų tauta, mūsų gyventojai suprastų šio įvykio svarbą, suprastų Lietuvos narystės Europos Sąjungoje svarbą. Atėnuose sutarties pasirašymo procedūra buvo labai įspūdinga. Joje iš esmės dalyvavo visa Europa, visa Vakarų Europa, visi nariai, esantys Europos Sąjungoje jau ilgokai, taip pat visų dešimties stojančių valstybių aukštesnio ar žemesnio lygio vadovai. 1994 m. buvo pasirašytos panašaus pobūdžio stojimo sutartys su Austrija, Švedija ir Suomija. Maždaug tokia pati stojimo sutartis, tokios pat apimties, pagal tas pačias tradicijas buvo parengta per palyginti trumpą laiką ir pateikta šiam viršūnių susitikimui Atėnuose.

Ši sutartis yra Europos komiteto svetainėje ir, manau, tie, kurie domisi detalėmis, puikiausiai gali su jomis susipažinti. Keliais sakiniais aš norėčiau charakterizuoti šią sutartį ir pasakyti, kad tai yra labai didelis dokumentas, apimantis 5000 puslapių. Tai mūsų valstybės pastarųjų trejų metų derybų rezultatas. Tie klausimai, kurie mums ypač aktualūs, be abejo, toje sutartyje yra. Aš turiu omeny visas finansavimo sąlygas, tai, ką numato Europos Sąjunga, kas buvo suderėta, taip pat labai konkrečias finansinės paramos sumas, infrastruktūrą, taip pat regionų plėtrą, žemės ūkio struktūrinių fondų dalį, tiesiogines išmokas žemdirbiams, žemės ūkio gamybos kvotas. Reikia pabrėžti, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo kaštai yra sudėtinė šios sutarties dalis, kurioje yra numatomos tam tikros apimtys pamečiui, be to, sutartyje numatytas tolesnis finansavimas po 2006 metų. Kadangi Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas bus labai ilgas, jis tęsis keliolika ar keliasdešimt metų, galima teigti, kad visų pasekmių likvidavimas taip pat yra išskirtinis mūsų sutarties dalykas arba bruožas.

Antras ne mažiau svarbus bruožas yra Penktasis protokolas (Ignalinos atominės elektrinės uždarymas yra Ketvirtajame protokole) dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių. Šiame Protokole yra numatytos didelės apimties lėšos, kurios užtikrina mūsų Šengeno reikalavimų įvykdymą per tam tikrą laiką. Lietuvai šiam darbui atlikti yra numatyta per 136 mln. eurų. Lietuva turės su Šengenu 920 km sieną, ta siena turės būti tam tikros techninės, teisinės būklės, ir visi įstatymai, kurie galioja Europoje, turės būti pritaikyti ir adaptuoti Lietuvoje. Kai kurių iš jų mes neturime, bet pagrindiniai principai yra, nes mes priimame visus Šengeno sutarties reikalavimus kaip privalomą sąlygą tapti Europos Sąjungos nare. Aš tikiuosi, kad tos lėšos, kurios Vyriausybės jau yra iš esmės paskirstytos, bus sėkmingai panaudotos šiam tikslui.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad sutartis sudaro 43 atskirus dokumentus. Daugelis jų, daugiau kaip pusė, yra skirta techninei adaptacijai, įvairioms pereinamosioms priemonėms (apie 10 dokumentų). Mes turime pereinamuosius laikotarpius. Jie visi yra įvertinti, pažymėti ir įtvirtinti tokie, kokie buvo numatyti derybų metu uždarant arba baigiant derybas pagal atskirus skyrius.

Vienas iš sudėtingesnių dalykų, kaip yra numatyta Europos Sąjungos dokumentuose, buvo vertimas į lietuvių kalbą. Tai atliko pati Europos Sąjunga, bet Lietuvai buvo daug darbo suderinti šį išverstą 5000 puslapių tekstą, kad jis visiškai atitiktų mūsų sampratą ir teisiniu, ir kalbiniu, ir daugeliu kitų požiūrių. Labai greitai buvo atliktas didelis darbas ir nuo šiol Europos Sąjungoje bus vartojama 20 kalbų, ir visi dokumentai bus verčiami į 20 kalbų. Lietuva Europoje tampa lygiateisė su savo lietuvių kalba, todėl dokumentai, jų vertimo klausimai į anglų arba į kitas kalbas ar lietuvių kalbą, žinoma, yra viena iš svarbiausių sudėtinių santykių su Europos Sąjunga dalių.

Aš galbūt necharakterizuosiu plačiau paties dokumento, to didžiojo dokumento, jį galima pamatyti, nes jis yra atviras ir visiems prieinamas. Aš norėčiau pasakyti, kad pačioje pasirašymo procedūroje kai kurios valstybės buvo įgaliojusios ministrus pirmininkus ir užsienio reikalų ministrus (tokia nuostata buvo nustatyta Graikijos, kuri pirmininkauja šį pusmetį), tačiau paskutiniu momentu įvyko keletas nedidelių pasikeitimų ir kai kurių valstybių atstovavimas buvo pakeistas. Kai kurie prezidentai, pavyzdžiui, Čekijos, Latvijos paskutiniu momentu buvo įrašyti į šios sutarties pasirašiusiųjų sąrašą. Tai sukėlė Lietuvoje tam tikrą reakciją, bet drįstu pasakyti, jog tai nebuvo koks nors sąmoningas mūsų Užsienio reikalų ministerijos žingsnis, kad būtų taip, kaip šiuo atveju pasielgė Lietuva arba Lenkija, kai prezidentai dalyvavo taip kaip ir kitų kai kurių valstybių prezidentai, tačiau šios sutarties nepasirašė. Atrodė, kad tai yra normali schema, bet Lietuvoje tai sukėlė reakciją, ir aš galėčiau tik paaiškinti gerbiamajam mūsų parlamentui, kad tai nebuvo jokia sąmoninga veikla, o buvo orientacija, kurią mes gavome jau senokai, o ne šios sutarties pasirašymo išvakarėse. Gavome ją gerokai anksčiau ir buvo pasakyta, kad pasirašo Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras.

Buvo dar kitas variantas, kad turėtų pasirašyti mūsų ambasadorius prie misijos Briuselyje ir vyriausiasis derybininkas. Bet graikų sprendimu buvo nutarta, kad turi būti du parašai. Iš tikrųjų taip ir įvyko.

Dėl pačios sutarties. Žinoma, mūsų laukia didelis darbas. Mes puikiai suprantame, ką tai reiškia. Manau, vienas kito mes jau galime ir neagituoti dėl būtinybės gerai organizuoti ir sulaukti didelės mūsų visų gyventojų reakcijos gegužės 10–11 dienomis. Aš tikiuosi, įvertindamas trijose valstybėse iki šiol buvusių balsavimų rezultatus, kad Lietuva neatsiliks nuo jų. Iš tikrųjų mūsų gyventojai dabar jau gerai pradeda jausti, šis pasirašymo aktas skatina žmones labiau suprasti, kokia yra šio dokumento pasirašymo milžiniška prasmė ir reikšmė. Mes, mūsų delegacija, nuvažiavome kaip kandidatai, o grįžome iš Atėnų jau kaip Europos Sąjungos nariai.

Laukia labai atsakingas laikotarpis. Tai yra ratifikavimo visose valstybėse laikotarpis. Jis turi būti atliktas laiku. Sutartyje yra įrašytas reikalavimas, kad iki kitų metų gegužės 1 d. ratifikavimas visose valstybėse turi būti baigtas. Mes tapsime, galima būtų pasakyti, de jure Europos Sąjungos nariais. Pradės veikti visos taisyklės, kai kurias mes turėtume dar kartą įvertinti, Lietuvoje nuo 2004 metų gegužės 1 dienos.     

Kitų metų biudžeto projektas, kuris yra rengiamas jau dabar, bus labai atsakingas. Jis bus labai naujoviškas, drįstu pasakyti, nes bus įvertintos visos finansavimo galimybės, kurios numatytos sutartyje. Tačiau noriu atkreipti mūsų parlamentarų dėmesį, kad dalis finansavimo turi būti avansuota mūsų valstybės finansinių resursų sąskaita, ypač finansuojant žemės ūkį, netgi ir tiesiogines išmokas. O tai pareikalaus netgi žemės ūkio sričiai, aš nekalbu apie kitas sritis, papildomų, negu šių metų biudžete yra numatyta, lėšų. Vyriausybė nustatytu laiku pateiks biudžeto projektą. Tikiuosi, Seimas ir Seimo komitetai labai įdėmiai išnagrinės ir supras. Jau dabar galima pasakyti, kad reikės skolintis, nemažai skolintis. Kaip pagrindinį šaltinį mes matome Stabilizavimo fondą, iš kurio reikės pasiskolinti, tiksliai negaliu pasakyti, 600–700 mln. Lt, kurie į Stabilizavimo fondą turės būti grąžinti kitais ir kitais, kitais metais. Iš tikrųjų labai didelis išbandymas visiems, visoms valdžios institucijoms bus suformavimas 2004 metų biudžeto.

Taip pat norėčiau informuoti Seimo narius, kad Atėnuose buvo dar du renginiai, kurie irgi buvo labai svarbūs, tačiau jie šiek tiek nublanko vertinant pagrindinį įvykį, t.y. sutarties pasirašymą. Turiu atkreipti dėmesį, kad labai rimtai buvo svarstoma Europos ateitis, ne tik Europos Sąjungos, bet iš esmės Europos ateitis, nes Konventas, kuris dirba keletą mėnesių vadovaujamas pono D’Esteno Valeri Žiskaro, jau atliko nemažą darbą, ir preliminariai buvo svarstomi pagrindiniai Europos Sąjungos perspektyvos reikalai. Turima omeny, kad iškyla klausimų, kurie iki šiol nebuvo tokie ypatingi ir aštrūs. Vis dėlto 25 nariai yra didelis būrys narių. Jie pagal savo potencialą, gyventojų skaičių, pagal daugelį kitų požymių gerokai skiriasi. Žinoma, pats valdymo principas nevienodai priimamas didelių valstybių, taip pat mažų. Įvyko atskiras 16 mažų valstybių susitikimas, dalyvavo ir kandidatai, ir valstybės narės, suformavome savo poziciją, kuri buvo išdėstyta. Man taip pat teko kalbėti tokiame viršūnių susitikime, kuriame kaip tik buvo svarstomas, sakyčiau, preliminariai svarstomas Europos Konstitucijos vienas iš variantų, redakcijų. Mes išdėstėme savo poziciją, kuri rėmėsi pagrindiniais principais, kad tai neturėtų būti reforma, esminė valdymo reforma, kad turi būti stiprinamos tos institucijos, kurios dabar egzistuoja, kad tarp tų institucijų būtų išlaikytas balansas, galimybių balansas… ir parlamentą, štai pirmininką mes matėme dabar, taip pat viršūnių taryba ir, žinoma, Europos Sąjungos Komisijos vaidmuo. Labai rimtai svarstomas klausimas, kad Komisijos pirmininkas arba prezidentas, jeigu jis bus taip pavadintas, būtų renkamas ne viršūnių, bet parlamente. Tai yra vienas iš variantų. Visos 16 mažųjų valstybių (iš tų 25) pasisakė už tai, kad pirmininkavimo principas, kuris iki šiol įgijo didelės praktikos, būtų išlaikytas ir ateityje. Žinoma, motyvacija yra kita, kad kai kurios valstybės mažos, kad tai labai sunku. Netgi išgirdome tokių balsų, kad Ministras Pirmininkas ir Vyriausybė, ant kurios pečių krenta tokia didelė našta pusei metų, negali tuo pačiu metu atlikti savo pagrindinių pareigų valstybėje. Bet mes užduodame klausimą, kaip iki šiol viskas vyksta? Graikijoje, Portugalijoje, Airijoje ar kitose valstybėse, kurioms tenka pirmininkauti, ir jau ne vieną kartą pirmininkavo, vis dėlto nieko baisaus neatsitiko, nesugriuvo, puikiausiai klesti šios valstybės, viena ar kita valstybė su savo institucijomis sėkmingai atliko savo pareigą. Žinoma, iš esmės su vykdomosios valdžios institucijomis.

Laukia tolesni veiksmai. Birželio 20 d. Konvento Pirmininkas ponas D’Estenas Valeri Žiskaras bus paprašytas pateikti Konvento baigiamąjį dokumentą Graikijoje, Salonikuose, kur vyks viršūnių tarybos susitikimas. Ten, be abejo, ši pozicija, kurią iš dalies aš papasakojau, bus dar kartą oficialiai išdėstyta ir bus priimti tam tikri sprendimai.

Kai kas Europos Sąjungoje skatina pagreitinti šios Konstitucijos priėmimą. Tačiau mūsų 16 valstybių laikosi tokios nuomonės, kad labai skubėti nereikia, kad vis dėlto galutiniai sprendimai turėtų būti priimti 2004 metų rudenį arba netgi gruodžio mėnesį, kai mes, kaip tikrieji nariai, ir kitos 9 valstybės galėtų pasakyti savo svarų žodį. Būtų įvertinta visa argumentacija, kuri iš tikrųjų turi savo logiką ir kurią, kaip aš pasakojau, palaiko nemažai Europos Sąjungos valstybių narių.

Gerbiamieji Seimo nariai, maždaug tiek turėjau papasakoti jums apie iš tikrųjų didelį, svarbų įvykį, kuris įvyko Salonikuose šių metų balandžio 16 d., ir, žinoma, palinkėti, kad mes bendromis pastangomis užbaigtume tuos darbus, kurie mūsų dar laukia iki narystės Europos Sąjungoje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame Ministrui Pirmininkui. Klausčiau, kadangi buvo skirta pusė valandos, ar sutiktumėte atsakyti į keletą klausimų.

A.M.BRAZAUSKAS. Prašau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar yra 10 minučių klausimams. Prašau. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Ministre Pirmininke, labai ačiū už išsamią informaciją. Žinoma, Vyriausybės eurointegracinės politikos sėkmę ar nesėkmę rodys tai, kaip bus balsuojama per referendumą dėl Europos Sąjungos.

Reikėtų visiems linkėti, kad jis pavyktų. Bet ar jūs nemanote, pone Ministre Pirmininke, kad meškos paslaugą nuosekliai Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą ir ypač kaimo žmonių savijautai daro nenuosekli ir išties besiblaškanti Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės žemės ūkio politika? Jūs tikriausiai žinote apie rezoliuciją, kuri svarstoma Seime. Ją pateikė valdantieji kairieji iš jūsų valdančiosios frakcijos…

PIRMININKAS. Kolega, prašome klausti į temą.

A.VIDŽIŪNAS. …kad būtų persvarstytas bendrasis programavimo dokumentas ir žemės ūkiui būtų skirti Europos Sąjungos struktūrinių fondų 25% lėšų ir plius 140 mln. birželį persvarstant biudžetą. Taigi mano klausimas labai paprastas, pone Ministre Pirmininke. Be plačių svarstymų prašom atsakyti, ar Vyriausybė yra pasiryžusi persvarstyti bendrąjį programavimo dokumentą šia kryptim ir ar yra pasirengusi persvarstyti biudžetą bei skirti 140 mln. litų žemdirbiams? Mūsų frakcija būtų už.

A.M.Brazauskas. Žinoma, kai mes kalbėsime apie žinių visuomenę, neabejoju, kad jūsų frakcija bus irgi už, bet jeigu mes pasiūlysime žemės ūkiui perduoti iš šių dalių, ypač šių sričių, kuriose turėtų būti skatinamas progresas, iš gamybos srities, mokslo, studijų ir panašiai, labai abejoju, ar taip greitai kas nors imsis peržiūrėti programavimo dokumentą. Jis dabar yra svarstomas ir nėra kokia nors dogma. Nemanau, kad čia mūsų Vyriausybė turi kokį nors monopolį, čia yra visų bendras reikalas. Jeigu mes prieisime prie išvados, kad šie klausimai: sveikatos, švietimo, aukštojo mokslo, apskritai mokslo, mažiau svarbūs, tai galima priimti tokį dokumentą. Vyriausybė taip nemano. Mes labai rimtai svarstėme šį programavimo dokumentą ir priėjome prie išvados, kad jis turėtų būti toks, nes tokia parama, kokia yra žemės ūkiui, per 30% visų lėšų, yra labai didelė. Ji yra labai didelė ir visiškai neproporcinga kitoms gyvenimo sritims. Aš ne prieš pagalbą žemės ūkiui, ji iš tikrųjų bus milžiniška, bet žemės ūkio gamyba sudaro 7% bendrojo vidaus produkto ir yra 16–18% (tiksliai sunku pasakyti) dirbančiųjų žemės ūkio gamyboje. Be abejo, skaičiuojant vienas dirbantysis žemės ūkyje gauna nepalyginamai didesnį finansavimą negu kad dirbantysis kitose srityse. Norams ribų nėra. Mes susitikome su pramonininkais, su jų konfederacijos atstovais. Neseniai buvo jų konferencija. Jie sako, kodėl taip mažai iš viso gamybos plėtrai, kodėl taip mažai regioninei politikai realizuoti, beje, čia įeina žemės ūkis, kuris per regioninę politiką taip pat gaus dar tam tikrų papildomų lėšų darbo vietoms sukurti. Pragyvenimo lygis iš karto, nuolatinės pajamos ir t.t. O dėl 140 mln. litų, tai jeigu tokį pavedimą jūs pateiksite, Seimas prieis prie išvados ir pateiks mums, tai mes pasiūlysime. Ką daryti, mes pasiūlysime. Aš kol kas nematau kitų šaltinių, o tik tą patį biudžetą.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis premjere, taip jau atsitiko, kad jus remianti Seimo dauguma šiandien nesutiko, kad jūs galėtumėte atsakyti ir į kitus klausimus. Todėl prašau atleisti, kad mano klausimas tik iš dalies bus susijęs su integracijos dalykais. Europos Sąjungai rūpi, gerbiamasis premjere, įvairūs dalykai, ne tik žemės ūkis, bet ir valdininkų bei aukštų pareigūnų atsakomybės klausimai. Tai yra rimtas reikalavimas žvelgiant į valstybes kandidates per ilgai nusistovėjusią praktiką.

Gerbiamasis premjere, per ne taip seniai vykusią Vyriausybės valandą jūs gynėte vidaus reikalų ministrą. Norėčiau paklausti, baigus laikinajai tyrimo komisijai savo darbą ir paaiškėjus, kad ministras viršijo savo įgaliojimus bei pasielgė neatsakingai, ar jūs manytumėte, kad šiandien nepakaktų vien grąžinti komisaro į jo einamas pareigas, bet kad vidaus reikalų ministras turėtų atsistatydinti ir kad jūs to pareikalausite pats asmeniškai?

A.M.Brazauskas. Ne, taip nemanau. Aš dėjau visas pastangas, kokios tik buvo galimos, kad šis klausimas būtų sureguliuotas. Jis, be abejo, mums labai yra svarbus, visai mūsų visuomenei. Nemanau, jo turinys toks svarbus, kad užtemdo visus kitus valstybės reikalus. Aš nemanau. Kai mes išsiaiškinom ir su generaliniu komisaru, ir su ministru, tai iš tikrųjų visiškai akivaizdu, kad ir viena, ir kita pusė ne visur buvo teisi, švelniai kalbant. Ir vienas, ir kitas pareigūnas pripažino, kad nebuvo teisūs. Manau, kad tai yra visiškai žmoniška ir pilietiška. Reikia ne tik kelti kokias nors ambicijas arba vadovautis vien tiktai ambicijomis. Man atrodo, būtų labai gerai, jeigu komisija greičiau baigtų darbą arba kaip nors kitaip pasielgtų ir nepakeistų šio susitarimo, kurį mes Velykų išvakarėse priėmėme ir kurį pasirašė ir ministras, ir generalinis komisaras.

Apskritai kai kas, man atrodo, ne visai įsivaizduoja Vidaus reikalų ministerijos darbo. Policijos… (Skambinama varpeliu) Čia man? Policija ir Generalinis komisariatas yra sudėtinė Vidaus reikalų ministerijos dalis, ir nepasakyčiau, kad pati didžiausia, nes Vidaus reikalų ministerija, kaip jūs gerai žinote, atlieka ir kitas funkcijas. Man buvo labai malonus ir Europos Sąjungos pripažinimas, kad Lietuvos vidaus reikalų ministerija, kuriai pavestas valstybės valdymo funkcijų formulavimas, žinoma, atskirų dokumentų pateikimas per Vyriausybę, iš tikrųjų yra gero lygio. Mes ateiname į Europos Sąjungą turėdami Valstybės tarnybos įstatymą, turėdami kitus dokumentus. Jų yra ne vienas, o keletas, ir jie visiškai atitinka Europos standartus, nes per pastaruosius mūsų Vyriausybės mėnesius, kiek mes dirbom, šiuo požiūriu padarytas labai didelis darbas. Manyčiau, jeigu kalbėtume apie ministrą, reikia įvertinti viską. Negalima orientuotis vien tik į vieną sritį, o reikia pamatyti, kaip apskritai veikia ministerija ir kaip ji atlieka savo funkcijas, ir visa ministerija, ir ministras konkrečiai.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, sveikindamas su sėkmingu sutarties pasirašymu aš norėčiau užduoti gal šiek tiek ne visai paprastą klausimą dėl referendumo. Artėjant referendumui, kuris yra ypač svarbus, vis akivaizdžiau darosi, kad dalis rinkėjų gali arba neateiti balsuoti, arba susilaikyti balsuodami, arba balsuoti prieš ne todėl, kad jie būtų prieš Europos Sąjungą, bet todėl, kad jie yra nusivylę šiandienine situacija valstybėje, arba, kitaip sakant, yra nusivylę vykdoma politika. Ar tai būtų žemdirbiai, ar kiti žmonės, kuriems gyvenimas tikrai dar nėra labai geras. Deja, taip jau yra, gerbiamasis premjere, kad didžioji dalis taip nusivylusių žmonių yra tie, kurie prieš keletą metų balsavo už jūsų partiją. Taigi šioje vietoje aš norėčiau jūsų paklausti. Ar jums neatrodo, kad jūs, kaip premjeras, galėtumėte padaryti gerą darbą pareikšdamas, kad jeigu referendumas nepavyks, jūs atsistatydinsite iš pareigų? (Juokas) Kartu jūsų rinkėjai galbūt būtų…

A.M.Brazauskas. Manau, šį darbą jūs galite ir dabar pradėti, nereikia laukti referendumo. Žinoma, jūsų pasiūlymas… Nemanau, kad galima susieti mano, kaip premjero, darbą su visais rezultatais. Tai tikrai būtų man per didelė garbė ir atsakomybė, kad viskas priklauso nuo A.Brazausko ir tiktai nuo jo. Žmonės turi matyti visą gyvenimo realybę. Manau, jie mato, nes reitingai, kuriuos ir jūs skaitote, ir aš matau, vis dėlto kalba šiek tiek kitaip, negu jūs dabar interpretavote štai šiuos rezultatus. Kol kas Socialdemokratų partija turi aukščiausią reitingą, gerokai aukštesnį už kitus. Matyt, kad tai turi tam tikrą pagrindą. Tai yra objektyvūs rezultatai, ir aš abejoju, ar kas nors gali juos labai nuginčyti. Kaip jūs matote, savivaldybių rinkimuose mes, socialdemokratai, irgi vis dėlto sulaukėme pasitikėjimo daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų. Šie rezultatai taip pat yra akivaizdūs. Mūsų socialdemokratinė ir socialliberalinė Vyriausybė deda labai daug pastangų. Man atrodo, kad rezultatai yra akivaizdūs. Nenorėčiau jų kartoti, nes iš šios tribūnos jau ne vieną kartą aš bandžiau aiškinti, visa informacija yra. Lietuvos perspektyva yra gera ir augimo tempai, ką dabar pradėjo pripažinti ir tie, kurie buvo labai dideli skeptikai, kurie planavo augimą 4–4,5%, o jis, pasirodo, per 6%, ir mes išeiname į lyderių pozicijas. Aš nematau pagrindo, kad šis klausimas galėtų iškilti ir kad aš, kaip premjeras, būčiau atsakingas už šio referendumo rezultatus.

PIRMININKAS. Dėkojame Ministrui Pirmininkui už išsamią informaciją. Šiam klausimui nagrinėti skirtos pusė valandos baigėsi.

Kolegos, primenu, kad 2-3 klausimas yra nukeltas į 29 dieną, tai yra Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1439(4*) (priėmimas)

Nagrinėjame rytinėje darbotvarkėje du neišnagrinėtus klausimus. 1-12 klausimas – Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1439. Priėmimas. Kviečiu kolegą A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas po šio įstatymo svarstymo gavo dar vieną įstatymo pataisą. Šią pataisą parengiau aš kartu su kolega G.Šivicku. Šios pataisos tikslas. Dar kartą buvo diskutuota su Finansų ministerijos specialistais dėl to, kad pradėjus eksploatuoti telkinį… Iš pradžių būna nustatyta, koks bus naftos kiekis, bet gyvenime pasibaigus metams gali pasirodyti, kad tame telkinyje buvo didesnis išgaunamos naftos kiekis. Šios įstatymo pataisos tikslas yra tas, kad deklaruojant metines pajamas arba deklaruojant išgaunamą kiekį būtų galima patikslinti gautą sumą ir patikslinti mokamą mokesčių dalį. Šios pataisos tikslas yra toks. Daugiau pataisų nebuvo gauta. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada teigiama ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Paprašysime gerbiamąjį pirmininką pabūti tribūnoje. Yra pataisų 1 straipsnio 4 straipsniui. 1 straipsnis – tai yra nauja redakcija. Prašyčiau kolegų dėmesio. Pradėsime priėmimą pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio “Mokesčio objektas” pataisų priėmimo stadijoje nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega P.Gražulis. Dėl viso? Dėl 4 jūs norite. Galėsite užsiregistruoti, o dabar išsitrinkite, kad neklaidintumėte. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

2 straipsnis – “Mokesčio mokėtojai”. Pataisų ir siūlymų nėra. Prašome išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.

3 straipsnis. Pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas.

4 straipsnis. 4 straipsniui kolega A.Butkevičius teikia pataisą. Kad ją pradėtume svarstyti, reikia 29 Seimo narių paramos. Prašome, kolegos, balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pradėta svarstyti kolegos A.Butkevičiaus pataisa, kuriai komitetas pritarė, spaudžia mygtuką “už”. Reikia 29 Seimo narių balsų. Mes balsuojame už visas 4 straipsnio pataisas.

59 Seimo nariai parėmė kolegos A.Butkevičiaus teikiamas pataisas.

4 straipsnis. Prašome, kolega, pateikti savo pataisas.

A.BUTKEVIČIUS. Dar kartą noriu patikslinti, kad pagal metinę deklaraciją apskaičiuota papildoma mokesčio suma sumokama iki šioje dalyje nustatytos metinės deklaracijos pateikimo… Atsiprašau. Ne tas straipsnis. Įsigaliojimas nuo liepos 1 d., kad nebūtų atgalinė data.

PIRMININKAS. Kolega Gražuli, jūs norėjote kalbėti dėl liepos 1 d., dėl 4 straipsnio pataisos? Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne dėl liepos 1 d., tai yra galbūt ir logiška, nes šis įstatymas įsigalios tik nuo liepos 1 dienos. Noriu kalbėti dėl 4 straipsnio 3 dalies, kurioje aiškiai numatyta, kad gavyba ir mokestis už gavybą nuo 2003 m. liepos 1 d. bus aiškiai sumažinta tuose telkiniuose, kuriuose gavyba vykdoma iki 2003 metų. Manau, tai yra nepateisinamas atvejis, mažinami mokesčiai, kai tuo tarpu šiandien įmonės, verslovės, kurios užsiima naftos gavyba, klesti puikiai ir nemaža mokesčių surenkama į valstybės biudžetą. Todėl siūlyti lengvatų nereikėtų.

PIRMININKAS. Jūs dėl viso straipsnio kalbėjote?

P.GRAŽULIS. Aš dėl 4 dalies, iš esmės dėl 5.

PIRMININKAS. Kolegos, aš dėl 4 straipsnio. Dėl pataisos, kurią teikė kolega A.Butkevičius 4 straipsniui. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta.

Dėl viso straipsnio dėl balsavimo motyvų. Dėl viso 4 straipsnio.

P.GRAŽULIS. Aš norėčiau tada pakartoti.

PIRMININKAS. Prašom.

P.GRAŽULIS. Manau, kad visam 4 straipsniui negalima pritarti, ypač 3 ir 5 dalims. 5 dalyje taip pat numatomi lengvatiniai tarifai, jeigu iš telkinio jau išgauta daugiau kaip ¾ naftos išteklių. Manau, kad to tiksliai nustatyti negalima, kiek išgauta ir kiek liko telkinyje naftos. Toks rodiklis, manau, taip pat nėra pateisinamas.

PIRMININKAS. Prašom pasakyti komiteto nuomonę.

A.BUTKEVIČIUS. Kolega ne visai įsigilino į šį įstatymo straipsnį. Straipsnyje aiškiai parašyta, kad kartu su metine deklaracija pateikiama atliktų naujų telkinių paieškos ir žvalgybos darbų apimtys. Vadinasi, ta lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jeigu į paiešką bus įdėtos investicijos. Kitokiu atveju lengvata nebus taikoma.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuojant apsispręsti dėl 4 straipsnio. Kas už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas su kolegos A.Butkevičiaus priimta pataisa, balsuoja už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Balsavimas vyksta dėl 4 straipsnio.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už 4 straipsnį su priimta pataisa – 47, prieš – 3, susilaikė 16. 4 straipsnis priimtas.

Dėl 5 straipsnio. Kolega A.Butkevičius taip pat teikia pataisą. Prašome ją pateikti. Kad ją nagrinėtume, mes apsisprendėme.

A.BUTKEVIČIUS. Pataisai mūsų komitetas pritarė ir siūlyčiau jai pritarti.

PIRMININKAS. Kolega G.Šivickas norėtų išsakyti nuomonę už pataisą.

G.ŠIVICKAS. Kadangi keičiasi mokėjimo tvarka, dabar bus mokama pagal faktą, o ne pagal avansinius mokesčius, todėl reikia, kad pagal metinę deklaraciją būtų patikslinimas tas mokestis ir sumokama arba grąžinama, jeigu reikia grąžinti. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Nėra nuomonių prieš. Klausiu, ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą, kurią teikia kolega A.Butkevičius 5 straipsniui?

Dėkoju. Priimta bendru sutarimu. Dėl viso 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime 5 straipsnį priimti bendru sutarimu su ką tik priimta pataisa šiam straipsniui? Ačiū. 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio pataisų nebuvo. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį? Ačiū, priimtas.

7 straipsnis. Pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 7 straipsnį? Priimtas.

8 straipsnis. Pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 8 straipsnį? Ačiū, priimtas.

9 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 9 straipsnį, dėl kurio pataisų nebuvo? Ačiū. 9 straipsnis priimtas.

Dabar balsuosime dėl viso 1 straipsnio. 2 straipsniui dar yra pataisų. Atsiprašau, gerbiamasis kolega. Mes balsuosime dėl 1 straipsnio naujos redakcijos, dėl visos naujos redakcijos, kuri apima devynis straipsnius. Kas už tai… Atsiprašau, dėl balsavimo motyvų dėl viso 1 straipsnio. Kolega J.Veselka dėl 1 straipsnio ar dėl viso? Dėl viso. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, 1 straipsnis priimtas. Tai nauja įstatymo redakcija.

Dabar 2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos, kurios reglamentuoja įsigaliojimo datą. Kolega A.Butkevičius čia teikia pataisą, kad ją nagrinėtume, mes apsisprendėme. Dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti pataisą 2 straipsniui, kurią teikia A.Butkevičius? Ačiū, priimta bendru sutarimu. Dėl viso 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Prašome dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Kolega B.Bradauskas. Nuomonė už. Prašau.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš žinau, kai kurie Seimo nariai bandys įrodyti, kad nereikėtų priimti šio įstatymo, neva tai mažina biudžeto pajamas ir t.t. Patikėkite, rengiant šį mokesčio įstatymą aš dalyvavau nuo pat pradžių. Tai buvo 1994 metais. Ir aš puikiai žinau, kaip tada gimė tie tarifai. Jie yra didžiausi iš visų valstybių, išgaunančių naftą. Naftos telkiniai buvo išžvalgyti ir kompanijos atėjo, kaip sakant, ant ką tik iškepto pyrago. Ir buvo nustatytas toks mokestis, koks yra iki šiol.

Deja, šis mokestis toliau nebeskatina naftos gavybos. Mes telkinių turime ne per daug, mes turime juos išsiurbti iki galo. Ir jeigu mes nedarysime korektūros, tiesiog nebus ekonominio pagrindo eksploatuoti telkinį iki galo ir jis bus paliktas ir užmestas.

Antras dalykas, ne viskas Lietuvoje išžvalgyta, ir mes turime būtinai tęsti naftos paieškas. Juolab kad niekas šiandien negali įrodyti, ar tai susisiekiantys indai, ar ne. Ir dėl tų telkinių, kurie yra pajūryje, šiandien neaišku, kas juos pirma išsiurbs – ar vieni, ar kiti kaimynai. Kad bus eksploatuojama nafta jūroje, šiandien maždaug visiems jau aišku. Rusija to projekto neatsisakys. Jeigu mes delsime ir neieškosime naftos telkinių arčiau šio telkinio Kaliningrado srityje, jeigu mes dar vėluosime, tai, aišku, mes galime likti be nieko. Ir tie motyvai, kurie bus šiandien išsakyti, aš jau jaučiu, tikrai neturi pagrindo. Mes neturime gyventi viena diena taip, kaip kažkokiame kažkurios valstybės kaime: papjovei kiaulę, suvalgei, ir viskas, susirinkęs viskas kaimas. O rytoj neaišku, ką daryti. Mes turime elgtis protingai, naudoti savo išteklius kaip galima racionaliau, juos išnaudoti iki galo ir siekti, kad kuo daugiau naudos turėtų biudžetas. Todėl aš siūlau balsuoti už šį įstatymą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – P.Gražulis. Prašau, gerbiamasis kolega.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, dėl šio įstatymo priėmimo. Mes kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir klausėme, ar tai nėra korupcinis įstatymas. Specialiųjų tyrimų tarnyba pabrėžė, kad iš tikro kai kurios nuostatos yra korupcinės. Reikia pasakyti, kad iš dalies šitas įstatymas pataisytas, bet jame išlieka ir korupcinės nuostatos. Yra paliktos galimybės nevienodai apmokestinti gamybą ir išskirstyti per metus. Jeigu gamyba buvo vykdoma iki 2003 metų liepos 1 dienos, tai taikomas 20% bazinis mokestis. Jeigu gamyba vykdoma po 2003 metų liepos mėnesio, tada mokestis galioja pagal pateiktą lentelę, kurioje nustatyta du ir daugiau kartų mažesni mokesčiai. Arba jeigu ištekliai yra visiškai maži, tai faktiškai galima sakyti, kad mokestis yra beveik nulinis.

Telkinių dydis yra kaitus rodiklis. Ką parodė praeitų metų rodikliai ir ką kalbėjo B.Bradauskas? Kad susisiekia telkiniai ir, atrodo, jie yra nedideli, o iš dalies gali būti labai dideli. Toks dalykas, t.y. šitų telkinių ribojimas ir nustatymas mokesčio pagal telkinio dydį akivaizdžiai sudaro galimybę piktnaudžiauti. Dar nuostabiau, kad telkinio dydį nustatys Geologijos tarnyba, kuriai bus sudaryta galimybė ir sąlygos nustatyti ir mokesčio dydį. Taigi mokesčio dydį reguliuos ne tik Seimas, ne tik Vyriausybė, bet dabar mokesčius reguliuos ir dar viena institucija, tai yra Geologijos tarnyba. Savivaldybės irgi gali kai kuriuos mokesčius reguliuoti.

Priėmus šį įstatymą, per metus valstybės biudžetas praras gal net iki 50 mln. litų, kurių taip trūksta žemdirbiams. Šiandien, deja, nė viena bendrovė, kuri užsiima naftos gelmių paieškomis ir realizavimu, nebankrutuoja, dirba pelningai. Ir aš niekaip nesuprantu, kam vis dėlto reikėjo mažinti mokesčius? Nejaugi valdančioji dauguma taip rūpinasi artėjančiais Seimo rinkimais ir ieško, iš kur būtų galima finansuoti savo rinkiminę kampaniją? Aš niekaip kitaip negaliu suprasti tokio įstatymo pataisų.

PIRMININKAS. Kolega G.Šivickas. Nuomonė už.

G.ŠIVICKAS. Na, tikriausiai pats P.Gražulis sunkiai suvokia, apie kokius tarifus kalba. Galbūt yra blogai nusirašęs iš savo kolegos. Iš esmės kalbama ne apie gamybą, bet apie telkinius. Nauji tarifai galioja tik naujiems telkiniams, kurie būtų surasti po liepos 1 dienos. Ir ankstesnių Vyriausybių (dar nuo 1999 metų) šis klausimas buvo sprendžiamas, ir iš tikrųjų visiems buvo aišku, kad tai yra problema, ir ji aktuali, ji vis labiau artėja. Dar praeitoje kadencijoje Seimo narys Jonas Šimėnas nemažai buvo padirbėjęs prie šio įstatymo projekto ir pateikęs savo siūlymą, kur iš esmės buvo beveik pusė aiškinamojo rašto nurašyta iš to pasiūlymo. Tie klausimai buvo sprendžiami taip: buvo mažinami tarifai ir seniems, ir naujiems telkiniams. Galima įsivaizduoti, jeigu būtume priėmę tokius siūlymus, kiek šiandien biudžetas būtų surinkęs mokesčių. Beveik nieko.

O šiuo metu yra skiriama į senus telkinius ir naujus, ir yra skatinama naujų telkinių paieška ir gavyba. Tai yra labai didelis skirtumas. Senų telkinių tarifas lieka tas pats. Be to, investicijų lengvata yra tada, kada investuotojas investuoja. Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti: jeigu du litus investuoja, tada už litą gauna lengvatą. Štai kur yra visa esmė.

Aš manau, kad šiam įstatymo projektui reikia pritarti, nes iš tikrųjų ir biudžete mes matome kai kurias spragas dėl šio mokesčio. Ir priimdami šį įstatymą mes turėsime perspektyvą stabilias papildomas pajamas turėti ateityje. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA. Labai gerai aiškino, kad reikia galvoti į priekį. Aš ir pabandysiu pagalvoti į priekį. Pirma. Nafta išgaunama, ši nafta Lietuvoje neperdirbama. Ją privačios kompanijos parduoda užsienio kompanijoms, gauna pinigus ir jais disponuoja.

Dabar pasižiūrėkime. Jeigu yra pradėta eksploatuoti iki 2003 metų, 20% tarifas, bet jeigu išgauta jau ¾, tada atitinkamai jis mažinamas pagal tą lentelę. Po 2003 metų, nes didelių telkinių nėra, kaip P.Gražulis ir minėjo, mokesčio tarifas mažėja kelis kartus. Dar to maža. Jeigu kompanijos daro paieškas, jiems mokestis 50% sumažinamas, tai, kas jiems būtų priskaičiuota pagal šiuos sumažintus tarifus. Atleiskite, gerbiamieji. Jie išgauna naftą ir iš to, ką jie turėtų sumokėti valstybei, jiems valstybė padengia 50% išlaidas, ir dar visu pelnu, kurį gauna išveždami iš Lietuvos naftą, jie visiškai disponuoja. Čia premjeras kalba, kad, Jėzus Marija, kiek daug žemdirbių, ir jie Lietuvai nereikalingi. Aš matau, kas reikalingi Lietuvai. Tie, kurie “atsisėda” ant resursų ir valstybė dengia jų sąnaudas.

Todėl už šį įstatymą gali balsuoti tik respektabilūs politikai, arba aš kitaip pavadinčiau, bet nenoriu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Macaitis – nuomonė už.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, koks aš politikas – respektabilus ar ne, bet balsuosiu už todėl, kad žinau, kas bus su biudžetu po dar keleto metų tylėjimo ir problemos nesprendimo. Ne A.Macaitis, G.Šivickas ar A.Butkevičius sugalvojo šias pataisas. Iš tikrųjų mes jas teikėme žinodami, kad yra padaryti tam tikri tyrimai, jie buvo padaryti Danijos, Norvegijos specialistų. Jie pasakė, kad jeigu mes nesiimsime šių žingsnių, turėsime problemą, o kad problemą turime, galiu iš karto pasakyti. Naftos išgavimas 7,9%, palyginti su užpraeitais metais, sumažėjo. Jeigu dar kelerius metus įplaukos į biudžetą mažės, naujų telkinių mes (…), ką mes turėsime? Po to politikai, nežinau, turbūt irgi respektabilūs, paklaus: kur jūs žiūrėjote, o ką jūs darėte, kodėl nesiėmėte priemonių?

Todėl aš skatinu savo kolegas pagalvoti apie tai, kokios įplaukos bus į biudžetą, ką mes turėsime po dvejų trejų metų, ir tada bus aišku, kaip reikia balsuoti. Aš siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai stebėtina, kai kairioji pusė taip geranoriškai ima gerinti verslo sąlygas, bet vargu ar šis gerinimas yra susijęs su pirmiausia jūsų, kaip politikų, programa. Antras dalykas. Aš vis dėlto palinkėčiau, jeigu tokios geros iniciatyvos subręsta ir gimsta kairėje pusėje, gerinti verslo sąlygas didžiajai daliai Lietuvos verslininkų (pirmiausia turiu galvoje smulkųjį ir vidutinį verslą), o ne pradėti liberalizuoti verslą nuo didelių įmonių.

Kitas dalykas. Besiklausant, kaip čia yra suokiama, kad mažėja naftos telkinių paieškos, mažėja naftos telkinių, susidaro įspūdis, kad tos verslo įmonės, kurios eksploatuoja naftos telkinius, tiesiog labdaros tikslais tuos telkinius eksploatuoja ir valstybė turi skatinti tų telkinių eksploatavimą darydama mokestines lengvatas. Vadinasi, jeigu mokestinių lengvatų nebus, tos įmonės išsiurbs ten, kur dabar turi telkinių, ir važiuos iš Lietuvos susidėjusios lagaminus, neieškos kitų telkinių.

Aš manau, kad tai yra paremta normalia verslo logika, ir įmonės irgi yra suinteresuotos ieškoti ir panaudoti naujus telkinius tam, kad turėtų ir sau pajamų bei pelno. Ši logika yra visiškai nesuprantama ir neaiški. Su P.Gražuliu mes labai retai kartu balsuojame vieningai, bet šį kartą, nes P.Gražulio rinkimų apygardoje turbūt daugiausia tų telkinių ir yra, aš esu linkęs pasitikėti jo nuomone. Irgi siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Butkevičius – nuomonė už.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia mane labai stebina pozicija liberalų, kurie kalba apie tai, kad mokesčius reikia sumažinti. Šioje srityje, jeigu kalbėtume apie naftos išteklių gavybą arba gamybą, Lietuvoje mokesčiai yra patys didžiausi. Nesuprantu, ar jūs socialistų pozicijos, ar liberalios pozicijos laikotės?

Antras momentas, dėl P.Gražulio. Jeigu Jonas Šimėnas nespėja su visomis įstatymų pataisomis susipažinti, tai yra jo problema, bet prašyčiau aklai nepasiduoti jo įtikinimams ir užsirašinėjimams. Jeigu jūs kalbate apie pirmąjį įstatymo projektą, jūs esate teisus, bet šiuo metu yra priimamas ketvirtasis įstatymo projektas. Reikėtų atidžiai jį perskaityti ir paskui kalbėti, nes yra labai nekorektiška šioje salėje kalbėti netiesą.

Krikdemams demokratams norėčiau priminti, kad jūs kartu su konservatoriais buvote įregistravę įstatymo projektą praeitoje kadencijoje, visa laimė, kad dar buvo sveiko proto ir jam nebuvo pritarta. Buvo susilaikyta.

Šiuo metu visi galėjo dalyvauti diskusijoje. Mes net nesvarstėme to įstatymo projekto, kol Vyriausybė ir Finansų ministerija nepateikė išvadų, kol nepateikė skaičiavimų fiskaliniu požiūriu, kurie rodytų, kiek mūsų biudžetas netektų pajamų. Taip pat netgi STT (jūs šiandien kalbate apie korupciją) pasikvietėme į talką ir paprašėme, kad mūsų komitetui raštu įteiktų savo pasiūlymus arba išvadas, ar jie kur nors įžiūri korupciją.

Man kyla kitas klausimas. Aš manau, kad kai kurie jūsų partijos nariai turi (taip galima teigti, arba kas gali paneigti) kokį nors interesą ir tie norai nebuvo įgyvendinti ir pasiekti, todėl jūs šiandien prieštaraujate.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašom registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Prašom neagituoti balsavimo metu, kolegos.

Užsiregistravo 81 Seimo narys.

Už balsavo 50, prieš – 9, susilaikė 18. Įstatymas priimtas.

Repliką po balsavimo – kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamajam Seimo nariui A.Butkevičiui norėčiau pasakyti, kad praėjusioje kadencijoje krikščionims demokratams pavyko įtikinti konservatorius ir mokestis nebuvo sumažintas. O šiandien, deja, socialdemokratai į krikščionių demokratų balsą neįsiklausė, vis dėlto įsiklausė į magnatų garsius prašymus ir sumažino mokestį.

PIRMININKAS. Kolega A.Butkevičius. Replika po balsavimo.

A.BUTKEVIČIUS. Aš dar labai norėčiau trumpai priminti ir neįtikinėti. Jeigu mokesčių reforma šioje srityje nebus vykdoma, po trejų ar ketverių metų politikai, kurie čia sėdės, sakys, kad dabartinė koalicija laiku neįžvelgė tam tikrų problemų ir laiku nenumatė, kad reikia sumažinti mokesčius siekiant sudaryti sąlygas investuoti į telkinių paieškas.

Akcinių bendrovių „Lietuvos energija“, Lietuvos elektrinė ir akcinių bendrovių „Rytų skirstomieji tinklai“, „Vakarų skirstomieji tinklai“ akcijų mainų įstatymo projektas Nr.IXP-2421(3*) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos, jūs galite pasikalbėti abu, nes kalbėjote dėl balsavimo motyvų keletą kartų. Leiskite tęsti posėdį. Liko rytinės darbotvarkės 1-10 klausimas – Akcinių bendrovių “Lietuvos energija”, Lietuvos elektrinė ir akcinių bendrovių “Rytų skirstomieji tinklai”, “Vakarų skirstomieji tinklai” akcijų mainų įstatymo projektas Nr.IXP-2421. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką poną A.Sakalą. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau rytiniame posėdyje, komitetas svarstė šį projektą, jį pataisė ir pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Galiu pasakyti, kad papildomai buvo gauta dar keletas pastabų, kurias komitetas taip pat svarstė. Komitetas nepritarė Seimo nario V.Uspaskicho pataisoms ir Seimo nario J.Veselkos pataisai.

Taip pat komitetas nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisai. Motyvus aš išsakysiu. Jų argumentacija buvo labai aiški. Jie suabejojo, ar nebus apribojamos konstitucinės žmogaus teisės, ar nebus pažeista Konstitucija. Mūsų komitetas labai kruopščiai išnagrinėjo klausimą būtent šiuo aspektu ir nemato jokių Konstitucijos pažeidimų arba konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimų, todėl ir nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisoms.

Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pataisytam antrajam variantui, Ekonomikos komitetas taip pat yra pritaręs šiam variantui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komiteto išvadą kviečiu pateikti kolegą V.Karbauskį.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Lietuvos energija, Lietuvos elektrinė ir akcinių bendrovių “Rytų skirstomieji tinklai”, “Vakarų skirstomieji tinklai” akcijų mainų įstatymo projektą ir pritarė patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą A.Butkevičių pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė patobulintą įstatymo projektą. Galutinė išvada yra tokia: pritarti Vyriausybės pateiktam Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas pirmą kartą svarstydamas šio įstatymo projektui nepritarė bei tos pačios nuomonės laikėsi ir apsvarstęs antrą kartą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravę 3 Seimo nariai. Kviečiu kolegą J.Veselką. Prašom.

J.VESELKA. Norėčiau priminti, kad tame patobulintame variante yra tik įrašytas vienas žodis “įkeisti”, visi kiti patobulinimai liko tie patys. Aš tada išdėsčiau argumentus ir dabar vėl kai kuriuos išdėstysiu, nes, mano galva, toks įstatymas, trumpai šnekant, yra negeras. Pavyzdžiui, nuo kovo 31 d. iki balandžio 6 d. “Rytų skirstomųjų tinklų” akcijos pabrango 2 ct, arba valstybės akcijų paketas pabrango 8,4 mln. litų. “Vakarų tinklų” akcijos pabrango taip pat 2 ct, arba beveik 7 mln. litų. Taigi dovanojamos “E.ON Energie” akcijos, akcijų kursas, arba vertė, rinkoje nuolat auga. Pabrėžiu, valstybės dovanojamų “E.ON Energie” akcijų rinkos kaina, bendras valstybės akcijų paketo pabrangimas sudaro 15 mln. litų per savaitę.

O gauname štai ką. “Lietuvos energijos” akcijos pagal rinkos kainą taip pat pabrango nuo 76 iki 78 , bet atsiminkime, kad čia 76 ir 78, o ten 95 centai. Toliau. Lietuvos elektrinės akcijos kaip buvo mirusios, t.y. 0,6 ct už vieno lito akciją, taip ir liko mirusios, nes iš tikrųjų tai elektrinei reikės apie 1,5 milijardo litų investicijų, ko “E.ON Energie” nenori daryti. Atsiminkite, kad yra atkertamas energijos gamintojas nuo vartotojo. Gamintojas, kaip žinome, yra vienas… Su “Vilniaus prekyba”, ką ji nori, tą gamintojui garantuoja. Tokia sistema yra diegiama Lietuvoje.

Bet to dar maža. Kaip E.ON “Energie” stengiasi šantažuoti Lietuvos valstybę? Štai jums citata iš “Lietuvos žinių”: “E.ON Energie” priklausančios akcijos gali atitekti rusamas”. “Williams” atsimenate? Teigiama: “Nepatenkintas Lietuvos valdžios veiksmais iš šalies gali pasitraukti Vokietijos energetikos koncernas “E.ON Energie”. Esą tokį po 11% pagrindinių energetinių bendrovių akcijų valdančio koncerno žingsnį gali lemti Seime užstrigęs Akcinių bendrovių “Lietuvos energija”, Lietuvos elektrinė, “Rytų skirstomieji tinklai” ir “Vakarų skirstomųjų tinklai “ akcijų mainų įstatymo projektas bei šio klausimo politizavimas. Pasak publikacijos, “E.ON Energie” valdomų akcijų pirkėju gali tapti Rusijos energetikos gigantas “Jedinaja energetičeskaja sistema Rosiji”. Taigi gąsdinimai ir argumentai tokie patys, kaip ir esant “Williams”. Atsimenate, buvo atvažiavę sekretorė, viceprezidentas ir gyrė, kaip svarbu “Williams” atiduoti Mažeikius, mat po to čia prasidės rekonstrukcijos, išeisim į Europos Sąjungą, o kitaip atiteks rusams. Dabar įdomu, kur tas Dž.Bumgarneris ir kas sėdi Mažeikiuose. Žinote, kokių nuostolių patiria Lietuvos valstybė, nes biznį padarė Ivanas ir Džonas. Lygiai tą pačią situaciją bandoma įkomponuoti ir į mainus “Lietuvos energetikos” akcijų, kurias dabar turi Lietuvos valstybė ir “E.ON Energie”. Kieno akcijas “E.ON Energie” įsigijo, to tegul ir turi. Jeigu nori, tegul parduoda rinkoje, o ne ieško išimtinės padėties sau valstybės sąskaita. Todėl visus tuos, kurie suvokia, kas čia bandoma padaryti, ir nenori, kad mus laikytų kvailiukų tauta, kurią galima apstumti bet kur ir bet kokiais pagąsdinimais apie išėjimą ir atėjimą, beje, rimtos kompanijos visada užsiima verslu, o ne politiniais gąsdinimais, aš prašyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegą E.Masiulį.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, klausimas, kurį šiandien svarsto Seimas, jau buvo analizuotas ne kartą šioje tribūnoje. Noriu tik priminti, kad, nepavykus vieną kartą balsuojant dėl šio įstatymo, buvo pakeistas pagrindinis komitetas. Kai Ekonomikos komitete ne viskas sklandžiai vyko, buvo surastas lojalesnis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dabar mes jau turime dėl šio įstatymo projekto teigiamą išvadą, nors iš tikrųjų šio įstatymo tekste pakeista viena raidė. Net ne vienas žodis, o viena raidė. Tie pakeitimai yra minimalūs, todėl labai abejoju, ar mes turėtume pulti ir palaikyti šį formaliai naują įstatymo projektą.

Pirmiausia kalbama apie labai rimtas įmones. Jų metinės apyvartos yra apie 500 mln. litų, taigi suvokime mastus, apie kokias įmones yra kalbama. Šiandien niekas nepasako, kaip reaguoti į Teisės departamento padarytą išvadą, kad įstatymo projektas pažeidžia subjektų konstitucinius lygiateisiškumo principus. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pasakė, kad jie atidžiai išanalizavo ir jokių pažeidimų nemato, bet tokios viešos argumentacijos kol kas nėra. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas, kuriose siūloma atmesti tokį įstatymo projektą būtent remiantis teisininkų argumentais.

Klausimas yra toks. Mes žinome, kad “Lietuvos energija” turi apie 6 tūkst. smulkiųjų akcininkų, tai kodėl dabar valstybė išskiria vieną akcininką iš 6 tūkst. ir tam vienam akcininkui sudaro lengvatines galimybes perkelti savo akcijas į kitą įmonę? Noriu pasakyti, kad į šį klausimą reikia žiūrėti platesniu kontekstu, nes vyksta “Rytų skirstomųjų tinklų” ir “Vakarų skirstomųjų tinklų” privatizavimo procesas. Kolegos, ar jums tikrai neatrodo juokingai, kai Vyriausybė pasamdo konsultantus, austrų kompaniją, kuri šiuo metu tik atlieka analizę ir studiją, kokiu būdu geriausia privatizuoti “Rytų skirstomuosius tinklus” ir “Vakarų skirstomuosius tinklus”? Tuo pačiu metu Seimas, spaudžiamas Vyriausybės, priima įstatymus, kuriais bus leista įkelti koją vienam iš potencialių šio privatizavimo konkurso dalyvių, konkrečiai “E.ON Energie”, į būsimas privatizuojamas įmones. Premjeras buvo atėjęs į frakciją ir mes jo pirmiausia paklausėme, ar yra būtina privatizuoti. Aiškaus atsakymo taip ir neišgirdome. Jeigu tada, kai “Williams” privatizavo “Mažeikių naftą”, buvo kalbama, kad trūksta lėšų įmonei rekonstruoti, tai dabar šis argumentas lyg ir nebegalioja Rytų ir Vakarų skirstomiesiems tinklams. Akivaizdu, kad valstybė eilinį kartą nori pasipelnyti. Tie pinigai, aišku, bus reikalingi artėjant Seimo rinkimams indėlių grąžinimui, žemės nuosavybės atkūrimui ir t.t. Iš tikrųjų pildyti rinkėjų valią pinigų reikia. Klausimas yra kitas: kaip valstybė privatizuodama turi išsaugoti skaidrumą? Ir jeigu jau dabar mes žinome, kad “E.ON Energie” turi ketinimų dalyvauti Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavime, tai kaip mes įstatymais galime įtvirtinti vieno iš galimų dalyvių akcijų turėjimą šioje įmonėje? Tai aišku, kad kitos potencialios privatizavimo dalyvės nusispjaus į tokį privatizavimą ir pasakys: mes nežaisim žaidimų su jumis, mes turime svarbesnių dalykų. Ir tokių signalų jau pasigirsta.

Dar trumpai apie privatizavimo pasekmes. Pirmas dalykas, lyginant mūsų privatizavimo procesą su panašios valstybės Slovakijos privatizavimu, kai irgi 2001 metais buvo vykdomas skirstomųjų tinklų privatizavimas Slovakijoje, iš tikrųjų vyko labai skaidrus konkursas, pagal kurį buvo gauta 1,5 nominalo akcijų vertės kainos. Klausimas: kiek Lietuvos valstybė sugebės iš šio konkurso gauti? Jeigu nebus konkurencijos ir jeigu dalyvaus vienintelė įmonė, vienintelė kompanija šiame privatizavime, akivaizdu, kad ši kaina nebus didelė. Ir čia mes vėl įsivelsime į tiesiogines derybas. Ir tikrai garantuoju, kad po metų atėjęs koks nors Ūkio ministerijos atstovas sakys, kad tokios sąlygos yra strateginio partnerio padiktuotos, ir mes nebeturim kur dingti, reikia parduoti, nes kitaip išvis šis subjektas pabėgs iš Lietuvos.

Kita galima pasekmė – tai yra elektros kainos padidėjimas. Šiandien Valstybinė energetikos kainų komisija yra nustačiusi aukštutinę mažmeninę elektros kainą, ir apie 30% šios kainos nėra išnaudojama todėl, kad valstybė yra pagrindinis akcininkas šiose įmonėse, ir jos nustato mažesnę kainą, negu leidžia šiuo metu Valstybinė energetikos komisija. Tai pasakykite man, koks privatus subjektas, nupirkęs šitą įmonę, neišnaudos to aukščiausio barjero? Jau kitą dieną privatizavus (aš prognozuoju) mažiausiai 30% brangs mažmeninė elektros kainos prekyba. Tai yra žmonės turės 30% daugiau mokėtų už elektrą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, laikas!

E.MASIULIS. Todėl aš baigdamas noriu pasakyti: kad išvengtume “Telekomo” ir “Williams” karčių pavyzdžių, tikrai siūlau neskubėti, sulaukti privatizavimo patarėjų išvadų, kaip geriausia šiuos Rytų ir Vakarų skirstomuosius tinklus privatizuoti, ir kartu paprašyti premjero, kad būtų inicijuotas aukščiausiu lygiu įvairių Seimo frakcijų atstovų pasitarimas, kaip buvo panašiai su “Lietuvos dujų” privatizavimu, kad būtų galima rasti patį geriausią ir optimaliausią valstybei privatizavimo sprendimą. Tikrai neskubėkime.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegę B.Vėsaitę.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, man iš tiesų keista, kai kolega E.Masiulis kalba apie privatizacijos neva būtinumą, lyg nežinotų, kad Europos Sąjunga reikalavo restruktūrizuoti “Lietuvos energiją”. Žinote, kolega, siuntėte savo narius į Europos reikalų komitetą, dalyvaujate derybų delegacijoje, tai kam čia meluoti visiems?

Toliau – kolegai J.Veselkai. Akcijų kaina rinkoje auga. Taip, kolega Veselka, akcijų kaina rinkoje auga, nes atėjo labai solidus investuotojas, labai solidus investuotojas. Ir valstybė iš to turės naudą. Kai įsigijo akcijas, E.ON’as nežinojo, kad “Lietuvos energija” bus išskirstyta į Vakarų, Rytų skirstomuosius tinklus, taip pat į neprivatizuojamus objektus – “Lietuvos energija” ir “Lietuvos elektrinė”. Norime šito ar ne, tačiau E.ON’as turi akcijų ir vienuose, ir kituose tinkluose, niekas šito paneigti negali. Akcijų turėjimas tokiame strateginiame objekte kaip “Lietuvos energija” iki 10,9% leidžia prieiti prie informacijos. Ar mes norime, kad kažkoks užsienio investitorius turėtų informaciją apie mūsų strateginį objektą? Turbūt kad ne. Juo labiau turėjimas ir vienuose, ir kituose tinkluose šito paketo, didesnio negu 10%. Iš tikrųjų kas užtikrins, kad po privatizavimo E.ON’as perleis savo akcijas, turimas tuose tinkluose, kurių jis neperka. O iš tikrųjų vienas investitorius negali pirkti ir vienų, ir kitų tinklų. Aš manau, kad, priešingai, dėl to, kas vyksta rinkoje, akcijų kaina kyla būtent dėl solidaus investitoriaus atėjimo, ir valstybė gaus didesnį pelną parduodama. Kito kelio perleisti akcijas nėra. Ir nėra ko čia lyginti šito akcijų perleidimo su Mažeikiais.

Ir dar vienas dalykas. E.ON’as ateina į Rytų tinklus, ant kurių “pakabinta” Ignalinos atominė elektrinė. Lietuvoje yra unikali situacija. Išties unikali situacija, kad niekas Lietuvai, kaip branduolinę energiją gaminančiai šaliai, pretenzijų neturi. Visi norėtų išsaugoti Lietuvą kaip branduolinę energiją gaminančią šalį. E.ON’o atėjimas, jeigu iš tikrųjų Latvija ir Estija norės apsirūpinti švaria energija, leidžia daryti prielaidas išlikti Lietuvai branduolinę energiją gaminančia šalimi ir gauti tam tikrą paramą iš Europos Sąjungos fondų. Taigi valstybė nuostolių neturės. Valstybė, priešingai, turės naudos dėl subalansuoto, abiem pusėm naudingo ir sąžiningo sandorio. Ir jeigu aš dar turėjau šiokių tokių abejonių dėl šito sandorio teisėtumo, tai po Teisės ir teisėtvarkos padarytų pataisų jų neliko. Kviesčiau prisidėti prie manęs ir balsuoti už šį sandorį.

PIRMININKAS. Dėkojame. Išklausėme kolegų pasisakymų diskusijoje. Gerbiamieji kolegos, yra teikta keletas pataisų, dėl kurių mes turime priimti sprendimus. Prašyčiau kolegos V.Uspaskicho dėmesio! Kaip tik svarstysime jo pataisas, kurioms nepritarė komitetas. Pirmoji pataisa 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui ir 3 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 3 punktu.

3 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Prašau, kolega, pateikite savo pataisą. Iš vietos, gerbiamasis kolega, galite. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, jeigu to reikalauja Seimo nariai (nebuvo reikalaujama), mes perėjom prie kitos fazės pagal Statutą – nagrinėjimo. Pasiskaitykite Statutą. Gerbiamieji kolegos, prašom rimties. Gerbiamasis Vidžiūnai! Prašome, jūs žinote tvarką, yra šoniniai mikrofonai. Prašau, gerbiamasis kolega, mes jau svarstome pataisas.

V.USPASKICH. Ačiū, pirmininke. Mano pataisa labai paprasta. Aš iš principo prieš tokį sandorį, kuris neatitinka rinkos ekonomikos dėsnių. Bet jeigu politiškai naudinga, kad toks sandoris įvyktų ir E.ON’as dominuotų šiame objekte, norėtųsi, kad tai vyktų skaidriau ir valstybei naudingiau. Civilizuotas pasaulis iš tikrųjų dar XIX amžiuje sugalvojo ir atmetė, atsisakė barterinių mainų, kad nebūtų korupcijos ir kad neieškotų produktų ekvivalentų. Ir buvo sugalvotas toks atsiskaitymo būdas kaip kleringas. Kleringas – tai yra labai paprastas dalykas, kai už lygiai tokią pat gautą pinigų sumą galima įsigyti kitą produktą, kitą daiktą. Taip buvo galima padaryti ir čia. Bet jeigu netinka ir toks variantas, pagal kurį iš esmės jokios korupcijos nebūtų, tai galima dar panaudoti ir tokį sandorį kaip sėkmės mokestis. Galutinis sprendimas… arba kai pagrindinis pirkėjas nupirks skirstomųjų tinklų akcijas, E.ON’as galėtų kompensuoti valstybei, jis nenori uždirbti, jis tik nori konsoliduoti akcijas ir tada jau nieko nepraranda, o paprasčiausiai atlygina valstybei kainų skirtumą. Toks mano labai paprastas projektas, kuriam komitetas, tarp kitko, gerbiamasis pirmininke, pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam siūlymui nepritarė. Mes dabar nagrinėjame pagrindinio komiteto, gerbiamasis kolega. Tad prašau komiteto pirmininką paaiškinti, kodėl komitetas nepritarė.

A.SAKALAS. Taip, aš atsakysiu. Iš esmės Seimo nario V.Uspaskicho siūlymas yra toks: kad šį akcijų kainų skirtumą kompensuotų Vokietijos bendrovė “E.ON Energie”. Aš manau, kad prieš tokį siūlymą turėtų kryžiumi gulti bet kuris save gerbiantis liberalas, jau nekalbant apie socdemus. Komitetas negalėjo pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos. Jūs dėl viso turbūt? Nėra norinčių kalbėti dėl šios pataisos. Tad prašom balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto pataisai, kurią teikė kolega V.Uspaskich, kuriai nepritarė komitetas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Prašom tylos!

Užsiregistravo 73 Seimo nariai, už pataisą balsavo 9, prieš – 20, susilaikė 42. Nepritarta.

Kita pataisa taip pat dėl 3 straipsnio 3 dalies papildymo nauju 3 punktu. Prašom, kolega, pateikti.

V.USPASKICH. Antrasis projektas – dar paprasčiau. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Leiskite pateikti, kolegos, pataisą.

V.USPASKICH. Jeigu trečias pirkėjas, arba pagrindinis pirkėjas, bus Vokietijos kompanija E.ON, tai labai paprasta, kodėl vieną dalį akcijų gali nupirkti už mažesnę kainą, o kitą – už didesnę. Tos pačios įmonės akcijos turi kainuoti vienodą kainą.

PIRMININKAS. Komiteto išvada. Prašom.

A.SAKALAS. Komitetas nepritarė. Motyvai iš esmės jau buvo išsakyti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų…

A.SAKALAS. … pastabai nepritarus, būtų galima pritarti šiai antrajai pataisai.

V.USPASKICH. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų, bet autorius negali kalbėti, aš labai atsiprašau. Nėra norinčių kalbėti. Kolega J.Razma. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš.

J.RAZMA. Na, tikrai stebiuosi kolegos V.Uspaskicho logika dėl tokios stabilios akcijų kainos. Aš manau, kad akcijų kaina, atsižvelgiant į paketo dydį, į tai, kurią dieną ji parduodama, kokia tuo metu yra situacija pasaulio rinkoje ir panašiai, gali labai skirtis. Tokią lygiavą įvesti ilgam laikui tikrai neatitiktų jokios ekonominės logikos. Aš negaliu pritarti šiai idėjai.

PIRMININKAS. Prašom, kolega J.Veselka. Nuomonė už šią pataisą. Prašom.

J.VESELKA. Ne, buvau nutaręs nekalbėti, bet kai taip paaiškina, reikia ką nors pasakyti. Gerbiamieji, įsidėmėkite, kad čia ne šiaip pirkimas – pardavimas. Rinkoje ten niekas pretenzijų neturėtų. Pirma įvyksta sandoris: aš tau – rinkoje turinčias paklausą akcijas, tu man – vien tik būsimas išlaidas. Čia ir yra noras, kad būtent jeigu jau vyksta nesąžiningi mainai, dirbtiniai mainai tarp valstybės ir privatininkų (ne tarp dviejų privatininkų, tada niekas nesikištų), bandoma, kad bent E.ON’as iš to nelaimėtų. Bent nelaimėtų. Todėl reikėtų pritarti. Jeigu jau darome sandorį tarp valstybės ir privatininko, kurio, manau, praktikoje nėra, tai tada padarykime taip, kad tas privatus ir nelaimėtų.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai 3 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 3 punktu, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 72, už balsavo 6, prieš – 17, susilaikė 45, pataisai nepritarta.

Taip pat, kolegos, siūloma keisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pataisą siūlo kolega J.Veselka. Kad pradėtume svarstyti šią pataisą, reikėtų 10 Seimo narių pritarimo. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie pritartų šiai pataisai? Prašom pakelti rankas.

Kol kas nematau 10, prašome paspausti mygtuką, kad visi matytų, kiek kėlė rankas. Kas pritariate, kad kolegos J.Veselkos pataisa būtų pradėta svarstyti, spaudžiate mygtuką “už”. Jeigu nepritariate, nespaudžiate. Reikia 10 Seimo narių pritarimo.

13 Seimo narių pritaria pataisai. Pradedame ją svarstyti. Prašom kolegą J.Veselką pateikti šią pataisą. Sekundėlę, prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pataisos esmė yra ta, kadangi E.ON’as “Rytų skirstomuosiuose tinkluose” savo akcijų skaičių padidins nuo 10,85% iki 24%, ir jeigu tretieji asmenys įsigis skirstomųjų tinklų akcijas, tada E.ON’as privalės parduoti savo akcijas. Mano siūlymas toks. Jeigu jis įsigyja tas akcijas mainų būdu, kaip dabar rinkos kaina 0,95, tai jis privalėtų ir parduoti už 0,95, kad iš tų mainų jis nieko neužsidirbtų. Ateina, sąlygiškai keičia, suskaičiuojam viską… negali pasidaryti papildomų milijonų vien todėl, kad jis parduos trečiajam asmeniui, kuriam jis trukdys ateiti į privatizavimą, nes turės jau ne 10,85 “Rytų skirstomuosiuose tinkluose”, o 24%. Atleiskite, jau kaina skiriasi ir konkurentai išstumiami iš “Rytų skirstomųjų tinklų” privatizavimo proceso. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų šiai pataisai pritarti. Uždirbti negalima leisti.

PIRMININKAS. Komiteto išvada. Prašom. Komitetas nepritarė šiai pataisai.

A.SAKALAS. Komitetas nepritarė šiai nuomonei, pataisos esmė yra ir kitokia, kurios ponas J.Veselka nesako. Jeigu taip įvyktų, kad turto vertintojas akcijas įvertintų brangiau, negu yra sutartis tarp E.ON’o ir valstybės, tai valstybė negautų papildomų lėšų, kurias galėtų gauti, jeigu tos akcijos būtų įvertintos brangiau. Gerbiamieji kolegos, už tą pataisą gali balsuoti tie, ir, matyt, balsuos tie, kurie mano, kad valstybės biudžetas ir taip yra pilnas ir galima padovanoti E.ON’ui arba kokiai nors kitai firmai papildomą biudžeto dalį. Tada, prašau, balsuokite ir pritarkite šiai pataisai.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos prašau išsakyti nuomones. Nėra. Kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos J.Veselkos pataisai 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 72, už pataisą balsavo 9, prieš 20, susilaikė 42. Pataisai nepritarta. Replika po balsavimo. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Replika po balsavimo. Aš nežinau, kaip gerbiamasis pranešėjas čia išaiškino, kad jeigu parduos brangiau, jeigu ne taip, valstybė negaus biudžeto pinigų. Gerbiamasis, juk yra numatyta, kad jeigu ateis kitas privatizuotojas ir pasiūlys aukštesnę kainą, tai E.ON’as turės savo akcijas parduoti.

Mano pataisa buvo, kad jis negalėtų uždirbti iš to papildomo pardavimo, kai jis gauna kone 95 centus. Pirmiausia jis išloš ta prasme, kad jis 13% gauna iš valstybės veltui. Gerbiamasis Sakalai, pasirūpinkite valstybės biudžetu ir Privatizavimo fondu, kad tie pinigai ateitų ten, o nebūtų padovanoti E.ON’ui.

A.SAKALAS. Repliką.

PIRMININKAS. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu pasakyti, kad šitą motyvaciją parengė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atstovai, kurie, reikia manyti, geriausiai išmano tuos dalykus. Mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas teiravosi jų specialistų, tai yra jų nuomonė, kad yra taip, kaip aš pasakiau.

Dabar baigdamas norėčiau replikuoti ponui E.Masiuliui. Pone Masiuli, ar galiu jums replikuoti? Jis negirdi. Ponas E.Masiulis patvirtino ar pasakė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pakeitė įstatyme vieną raidę. Aš visą laiką labai gerai vertinau pono E.Masiulio aritmetinius sugebėjimus, bet dabar mano nuomonė susvyravo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pagrindinio komiteto, kuris nagrinėjo šį įstatymą, pirmininkui. Kolegos, pataisos išnagrinėtos. Dėl balsavimo motyvų ar pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui. Prašau. Kolega J.Veselka – nuomonė prieš. Prašau.

J.VESELKA. Ne kartą išdėsčiau tas nuomones ir pabrėžiu, kad pritarti tokiam įstatymui, tokiam naujų mainų išradimui negalima.

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys – nuomonė už.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai, ką aš pasakysiu, bus mano asmeninė, ne Liberalų frakcijos nuomonė. Problema yra tokia. Jeigu mes bent kiek pasitikime Vyriausybe ir manome, kad Vyriausybėje ir ministerijoje, kuri rengė šį sandorį, žmonės yra sąžiningi, o ne nusikaltėliai, tai mes tada galime kalbėti tik apie tai, ar šitas sandoris atitinka ekonominę logiką, įstatymus ir Konstituciją. Dėl Konstitucijos aš noriu pasakyti, kad aš abejoju dėl Teisės departamento išvadų ir dėl visų kitų kalbų, dėl to, ar atitinka Konstituciją, dėl subjektų lygiateisiškumo. Negali būti lygiateisiai subjektai, jeigu jie valdo skirtingus akcijų paketus. Valstybė šiuo atveju taip pat yra šio sandorio, kuris yra privatinės teisės, Civilinio kodekso reguliavimo srityje… iš esmės savininkė paketo, E.ON’as yra savininkas savo paketo, ir jeigu yra ekonominė nauda ir poreikis, šalys gali susitarti ir tai bus mainai, civilinis sandoris, kuriame kalbama apie labai konkretų turtą, konkretų mainų objektą. Jeigu kas nors turi paketą, kurį apsimoka keisti dėl kokių nors ekonominių priežasčių, aš tai darau, ir kalbėti apie lygiateisiškumą su akcininkais, kurie turi vieną, dvi, tris akcijas, net negalima.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad negalima įstatymais nustatyti skirtingų reguliavimo sąlygų asmenims, kurie iš principo niekuo nesiskiria arba nėra objektyvių jų diferencijavimo kriterijų. Šiuo atveju kriterijus yra labai akivaizdus. Kažkas turi paketą ir gali gauti informaciją, valdyti, daryti įtaką sprendimams ir blokuoti tam tikrus sprendimus, kreiptis į teismą ir panašiai, o kažkas turi tik po vieną akciją. Tikrai yra skirtumas tarp tų objektų. Patikėkite, čia tokia mano asmeninė nuomonė.

Dabar dėl paties sandorio. Jeigu mes manome, kad Vyriausybė taip siekia viešo intereso geriausiu būdu, geriausiomis sąlygomis padidinti paketų, kurie bus privatizuojami, kainą, sukurti konkurenciją privatizavimo sandoryje ir įtikinėja, kad būtent siekia tokių tikslų, aš turiu pripažinti, kad tai yra viešas interesas. Kad taip nėra, aš nei iš pono J.Veselkos, nei iš pono V.Uspaskicho, nei iš kitų argumentų negirdėjau. Reikėtų svaresnių įrodymų. Reikėtų įvardyti, kas ten šildosi rankas. Ačiū. Aš balsuosiu už.

PIRMININKAS. Ačiū, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-2421? Kas turite nuomonę už, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 84, už – 60, prieš – 9, susilaikė 13. Pritarta po svarstymo. Kolega J.Veselka repliką po balsavimo.

J.VESELKA. Labai trumpa. Privatizavimą vykdome jau dvylika metų, pirmą kartą po dvylikos metų toks biznelis yra daromas. Antra. Gerbiamasis Šuky, aš noriu paaiškinti Akcinių bendrovių įstatymą. Tie, kurie turi 1/10 akcijų, turi visas teises kaip ir kiti, o E.ON’as turi 10/85, ir aš nesuprantu, kodėl ūkiniame objekte turi būti kažkas slepiama, kas neįeina į komercinę paslaptį, o kas į komercinę paslaptį, aiškiai reglamentuota. Ką mes čia turime slėpti nuo kitų?

PIRMININKAS. Dėkoju. Baigiame šią svarstymo stadiją. Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Kolegos, prašome balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimamas ypatingos skubos tvarka, balsuojate už. Reikalinga 36 Seimo narių parama šiam siūlymui. Prašome netriukšmauti.

Remia 50 Seimo narių. Taikomas priėmimas ypatingos skubos tvarka.

Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką į tribūną. Prašau išsakyti nuomonę dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Jūs dėl viso, kolega? Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo… Yra. Kolega E.Masiulis. Dėl viso? Tai nėra. Klausčiau dėl 1 straipsnio. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų yra siūloma bendru sutarimu. Ar sutinkate priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Kolegos siūlo balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 73, už – 52, prieš – 9, susilaikė 11. 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? (Balsai salėje) Prašome balsuoti. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Sekundėlę! Vyksta balsavimas. Kas už 2 straipsnį, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 72, už – 52, prieš – 8, susilaikė 9. 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Prašau išsakyti nuomones dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Kolega K.Glaveckas – nuomonė prieš. Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų šiuo įstatymu mes pažeidžiame vieną esminį dalyką: priskiriame Vyriausybei funkcijas, kurių ji neturėtų atlikinėti, tai yra mainų funkciją. Kitaip tariant, užuot laisvai perkant ir parduodant per biržą akcijas ir ten nustatant papildomas sąlygas, dabar tas aktas yra atliekamas šalių susitarimu. O šalių susitarimas visuomet turi pavojų, kad jis gali būti neskaidrus, galų gale jis gali atvesti prie situacijos, kai valstybė Vyriausybės vardu prisiims įsipareigojimus dėl to ar kito akcijų paketo vertės ir paskui nuostolius turės padengti iš mokesčių mokėtojų kišenės. Šia prasme tai taip pat yra argumentas pasisakant prieš. Galima rasti ir kitų argumentų, kurie visų pirma susiję, kaip minėjau, su (…) nesąžiningai atlikti visi sandorį ir apskritai su ekonomine logika. Todėl siūlau balsuoti prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegė B.Vėsaitė. Nuomonė už.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš kaip tik manau, kad šiuo atveju mes neprasilenkiame su ekonomine logika. Valstybė nuostolio neturės. Priešingai, valstybė turės naudos dėl subalansuoto, abiem pusėms naudingo ir sąžiningo sandorio ir kartu bus išlaikyta pusiausvyra tarp Rytų ir Vakarų kapitalo Lietuvos energetikoje. Todėl siūlau balsuoti už įstatymą.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka, nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu akcentuoti: E.ON’ui dovanojame “Rytų tinkluose” 13% paklausą turinčių akcijų, kurių kaina nuolat augs. E.ON’as valstybei atiduoda tas akcijas, kurių augimo nebus, reikės skirti pinigų papildomai. Lietuvos elektrinei modernizuoti – apie pusantro milijardo litų. E.ON’as atsikrato atsakomybės, nors jis pirko vieningos energetinės sistemos akcijas su visomis teigiamybėmis ir neigiamybėmis. Dabar jis nori išlošti valstybės sąskaita.

Toliau. Kai premjeras atsistoja ir aiškina, kad žemdirbiams papildomai neturi nė lito, o E.ON’ui dovanoja milijonus, klausai ir galvoji, ar jau beldžiasi į ateitį kažkas, kur pradedama nesuprasti, ir kas kaip nori, taip daro.

Toliau. Vienas dalykas gauti už privatizavimą, kai parduodi papildomai 13% akcijų, ir kai tų akcijų nėra. Trečias dalykas, kiekvienas naujas potencialus pirkėjas, kuris ateina žinodamas, kad 24% akcijų turės “Rytų tinkluose”, aišku, nekonkuruos. E.ON’as automatiškai išstumia kitus potencialius investitorius iš “Rytų skirstomųjų tinklų”. O kad yra susitarimas, jūs mums “Rytų skirstomuosius tinklus”, mes jums “Vakarų skirstomuosius tinklus”, aš už tokį susitarimą negaliu balsuoti ir siūlau kitiems nebalsuoti.

PIRMININKAS. Kolega Č.Juršėnas, nuomonė už.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, čia buvo gana daug svarių argumentų išsakyta, ir svarbu, kad tie teigiami argumentai buvo ir iš kairės, ir iš dešinės pusės. Vadinasi, yra tam tikras, aš nesakau, kad visuotinis, bet tam tikras sutarimas, kad tai naudinga daryti. Naudinga mūsų valstybei ir galvojant apie perspektyvą. O už kritiką ačiū. Tai yra tam tikras perspėjimas mūsų Vyriausybei, kad išties viską padarytų preciziškai ir atsargiai, bet galutinis rezultatas, tikiuosi, bus teigiamas. Todėl remiu siūlymą balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Masiulis. Nuomonė prieš.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, dalyvaujant šios dienos Seimo posėdyje tapo visiškai aišku, kas laimės “Rytų skirstomųjų tinklų” privatizavimo konkursą, nors privatizavimas dar nėra prasidėjęs. Statau savo mėnesio Seimo nario atlyginimą, jeigu ne “E.ON Energie” bus šio konkurso nugalėtojas. Tikrai esu pasiruošęs jį atiduoti.

Kolegos, valstybėje buvo ne vienas privatizavimas ir turėjome ne vieną privatizavimo pamoką “Williams”, “Telekomo” situacijoje. Aš maniau, kad mes pasimokėme iš tų pamokų ir nedarysime tų klaidų, kurias padarėme. Bet matyti, kad ir šioje situacijoje politiniai svertai nurungia ekonominę logiką, teisinę logiką, ir įstatymas skubos tvarka priimamas. Kai kas sako, kad E.ON’ui išskirtinių sąlygų sudarymas galėtų atmušti Rusijos kapitalo atėjimą į šias įmones. Aš noriu pasakyti, kad dviratis seniai išrastas. Yra privatizavimo programa, yra įstatymai, ir ten mes turime įtvirtinti kriterijus, pagal kuriuos atrinksime konkurso nugalėtojus. Bet nereikia iš anksto kalti kuoliukų, kol privatizavimas dar nėra prasidėjęs atbaidant kitus potencialius privatizuotojus dalyvauti šios įmonės privatizavime.

Kolegos, manau, kad šios dienos sprendimas atneš ne lito ir ne šimto litų nuostolių valstybei ir jo žmonėms. Kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Nuomonė už.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome klausimą, susijusį su strateginiais valstybės interesais. Neabejotina, kad sudarant galimybes konsoliduoti akcijas “Rytų skirstomuosiuose tinkluose” E.ON’ui, sprendžiama keletas problemų.

Pirma, būtų blogai, jeigu mes nematytume pavojaus, kai viena didelė investuojanti kompanija galėtų užvaldyti abu skirstomuosius tinklus: ir Rytų, ir Vakarų. Tai būtų labai negerai.

Antras dalykas. Pritraukdami labai stiprų partnerį iš Europos Sąjungos, pabrėžiu, labai stiprų, iš tikrųjų mes galėtume galvoti ir apie ilgalaikius strateginius interesus, apie Ignalinos atominės elektrinės likimą. Tuo atveju mes galėtume pagalvoti apie tai, kad būtų galima paspartinti “Lietuvos energijos” tinklų sujungimą su Vakarų sistemomis. Turiu mintyje tilto tiesimą iš Lietuvos į Lenkiją. Taip pat sudominti didelį investuotoją rinkos perspektyvomis ir galvoti apie tai, ar įmanoma pritraukti dar didesnių investuotojų, kad atominės energetikos perspektyva Lietuvoje būtų reali.

Taigi iš tikrųjų turime viešą interesą, kaip kalbėjo kolega R.Šukys, ir šie civiliniai mainai remiasi tuo, ką leidžia kodeksas. Šiuo atveju mes galime pirmą kartą galvoti, kad ateities privatizavime valstybė turėtų strateginių tikslų ir viešų tikslų. Visiškai viešai deklaruojamų. Todėl abejonių dėl to, kad Rytų investuotojas čia galėtų turėti problemų, irgi iškyla. Štai kodėl tie žingsniai daromi matant Nacionalinio saugumo strategiją.

Kolegos, būkime atviri, manau, kad tie žingsniai daromi gana subalansuotai ir turint ilgalaikę perspektyvą. Siūlau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Kolega E.Klumbys. Nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, be abejo, gyvenimas parodys, kas teisus. Aš atsimenu, kaip konservatoriai karštai aiškino, kokia bus nauda Lietuvai ir visiems žmonėms dėl “Mažeikių naftos” privatizavimo. Kas iš to išėjo, mes matome šiandien. Panašias gaidas šiandien girdžiu kitoje pusėje.

“Skirstomieji tinklai” yra vieni iš paskutinių labai pelningų Lietuvos ūkio objektų. Jų akcijų atsisako valstybė, pasiimdama nepelningas akcijas iš kitos įmonės. Atvirai sakant, man visiškai nesuprantamas šis sandėris. Manau, kad po dvejų trejų metų jo tikroji esmė paaiškės. Aš negaliu balsuoti už šį įstatymą ir taip pat kreipiuosi į kolegas, kad ir jie nebalsuotų už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ir kolega V.Nekrašas. Nuomonė už. Paskutinis.

V.NEKRAŠAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, susidomėjimas tikrai yra akivaizdus ir didelis. Paklausius Seimo narių, matyti, kad ir vienoje, ir kitoje pusėje yra ir palaikančių, ir šiek tiek abejojančių, nepritariančių šiam projektui. Aš manau, kad mes galime būti visiškai ramūs vienu aspektu, kad ir ponas J.Veselka, ir ponas E.Masiulis puikiai prižiūrės šį sandėrį, kaip jis vyks, ir žiūrėsime, kas iš to išloš. Aš manau, kad vis dėlto iš to turėtų išlošti valstybė. Todėl siūlau balsuoti už.

Baigdamas noriu pasakyti, kad jeigu pono E.Masiulio pasiūlymas galioja, aš mielai paimsiu jo atlyginimą, kai jis praloš, ir atiduosiu jį labdarai. Ačiū.

PIRMININKAS. Užtenka, kažkas namus jau pralošė. Gerbiamieji kolegos, prašau susikaupti, balsuosime dėl Akcinių bendrovių “Lietuvos energija”, Lietuvos elektrinė ir akcinių bendrovių “Rytų skirstomieji tinklai”, “Vakarų skirstomieji tinklai” akcijų mainų įstatymo priėmimo projekto Nr.IXP-2421. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Už balsavo 55, prieš – 10, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.

Kolega K.Glaveckas. Replika po balsavimo. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, mes priėmėme įstatymą, kuris pažeidė ir bendrą ekonominę logiką. Svarbiausia, jis pažeidė smulkiųjų akcininkų interesus. “Lietuvos energijos” akcijų turi 5672 smulkieji akcininkai, kurie turi 6%. Kadangi dabar “E.ON Energie” išeis iš šios bendrovės, akivaizdu, kad tų akcijų kursas ir perspektyva bus labai neaiški. Taigi mes padarėme dvigubai blogą darbą.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Replika po balsavimo.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš balsavau už, bet kai kurios ir valdančiosios partijos kalbos man sukėlė gana daug nerimo ir neaiškumo. Pirmiausia kolegei B.Vėsaitei pasakius, kad šis sprendimas leis subalansuoti Rytų ir Vakarų interesus. Tokiu atveju reikia manyti, kad sprendimas, kas privatizuos, jau yra priimtas. Matyt, vienus tinklus privatizuos Vakarai, kitus – Rytai. Norėčiau, kad būtų pridėtas aiškinamasis raštas, kas ir kada priėmė tokius sprendimus.

Antras dalykas. Kolega V.Andriukaitis pasakė, kad štai su “E.ON Energie” kompanija į Lietuvą ateina svarbūs strateginiai interesai. Kaip suprantu, Vyriausybė dėl tų strateginių interesų realizavimo su “E.ON Energie” kompanija jau yra susitarusi. Ši kompanija, matyt, žada statyti branduolinę elektrinę ir daug kitų gerų dalykų. Taigi vėl norėčiau, kad šie dalykai, kuriuos Vyriausybė (tai reikia suprasti iš V.Andriukaičio) yra slaptai sutarusi, būtų Seimui viešai paaiškinti ir pateikti kaip aiškus dokumentas, ką ir dėl ko Vyriausybė tarėsi už Seimo nugaros.

PIRMININKAS. R.Šukys – replika po balsavimo.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į tokią aplinkybę, kad Seimo valia ir Seimo sprendimu “Lietuvos energija”, kaip įmonė, buvo pripažinta neprivatizuotina, arba strategine įmone. Viso to nebuvo, tokio sprendimo nebuvo, kai “E.ON Energie” investavo į “Lietuvos energiją”. Yra tokia situacija, kad buvo investuoti gana dideli pinigai. Kiek prisimenu, kai kolega A.Kubilius buvo Ministras Pirmininkas ir kai buvo sprendžiama dėl Vyriausybės strategijos, kaip energetikos sektorius bus privatizuojamas, apie tokį sprendimą, kad “Lietuvos energija” bus strateginė įmonė ir kad ten investicijos liks, niekada netaps privačia įmone “Lietuvos energija”, atskyrus nuo jos pelningiausias šakas, t.y. Rytų skirstomuosius tinklus” ir “Vakarų skirstomuosius tinklus” bei elektrinę… Todėl, kolegos, šiek tiek matykime ir investuotojų interesus.

Antras dalykas. Noriu pasakyti, jeigu sandoriai atlikti skaidriai, nėra jokių akcininkų interesų pažeidimų. Kaina, dėl kurios rūpinasi kolega V.Uspaskich, bus oficialaus siūlymo kaina. “E.ON Energie” įsipareigoja parduoti tas akcijas po to, jeigu privatizuos kas nors kitas, o ne “E.ON Energie”. “E.ON Energie” vienoje įmonėje negaus daugiau vieno trečdalio. Du trečdaliai, kontrolinis paketas, liks bet kurioje įmonėje. Investuotojams, bet kam konkuruoti kliūčių nebus. Aš taip supratau šio įstatymo projektą.

Antras dalykas – replika ponui K.Glaveckui. Įstatymu Seimas, kaip valstybės turto tvarkytojas, savininkas, atstovaujantis tautai, gali spręsti ir priimti sprendimus dėl valstybės turto kitaip, nei tai yra numatyta Privatizavimo įstatyme. Tai yra išimtinis atvejis žiūrint į viešuosius ir strateginius interesus.

PIRMININKAS. Dar kartą J.Veselka – dėl šio įstatymo. Replika po balsavimo. Prašom.

J.VESELKA. Aš norėčiau tų visų aiškintojų paklausti: kokia čia valstybei nauda? Kodėl “E.ON Energie” renkasi tik “Rytų tinklų” akcijas? Arba jis yra nekompetentingas ekonomikos srityje ir nemano čia uždirbti, arba jis mano, kad jis tikrai įsigis visus “Rytų tinklus” ir jam nereikės papildomai mokėti už 13% akcijų. Mes, kad ir kiek politiką maišysime su ekonomika, visada pralaimėsime, jeigu taip žiūrėsime. Privatus investuotojas niekada nedirbs dėl labdaros, dėl Lietuvos valstybės naudos. Jis visada dirba sau. O teorinius išvedžiojimus apie civilinį lygiateisiškumą palikime valstybei, mes žinome, koks yra civilinis rūpinimasis valstybės turtu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šio klausimo svarstymą baigėme. Visi gavote teisę pasakyti replikas.

Kultūros ministrės R.Dovydėnienės ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus

Darbotvarkės 2-4 klausimas. Kviečiu kultūros ministrę R.Dovydėnienę atsakyti į Seimo narių klausimus. Pirmininkauti kviečiu kolegą V.P.Andriukaitį. Prašom.

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Prašom, gerbiamoji ministre.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, gyvename Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriniu laikotarpiu: Lietuva kartu su kitomis Europos valstybėmis ryžtasi imtis atsakomybės už visą žemyno likimą. Tačiau tai nė kiek ne menkina, bet priešingai – tik padidina Lietuvos valstybės atsakomybę už šalies žmonių gyvenimą. Tai ypač akivaizdu, kai kalbame apie nacionalinę kultūrą ir jos perspektyvas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje kontekste.

Europos Sąjunga nereglamentuoja…

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, vieną minutę. Aš kreipiuosi į Seimo narį G.Kniukštą. Vyksta labai svarbus pateikimas, kolegos, salėje tikrai per daug triukšmo. Prašom tęsti.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkui. Europos Sąjunga nereglamentuoja nacionalinės kultūros politikos. Kultūra yra nacionalinių vyriausybių kompetencija. Tokia Europos Sąjungos pozicija pabrėžia, jog niekas kitas mūsų nacionaline kultūra nepasirūpins, kad valstybės narės turi pačios formuoti ir įgyvendinti savo nacionalinę kultūros politiką bei puoselėti savo kultūrinę savastį. Europos Sąjunga tik prisideda arba papildo šalių veiksmus šioje srityje, nes Europos Sąjunga yra suinteresuota šalių narių kultūrine įvairove, jų kultūriniu bendradarbiavimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra atsakinga už nacionalinę kultūrą, todėl glaustai nusakant Kultūros ministerijos poziciją Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą klausimu galima teigti, kad ministerija vienu metu siekia dviejų susijusių tikslų: viena vertus, įgyvendinti nuoseklią valstybinę kultūros politiką, kita vertus, pasiekti, kad narystė Europos Sąjungoje suteiktų kuo daugiau papildomų galimybių nacionalinės kultūros plėtotei.

Kokia gi yra kultūros politika valstybės raidos strategijų kontekste? Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo parengti pamatiniai valstybės raidos strateginiai dokumentai. Turime Valstybės ilgalaikės raidos strategiją iki 2015 metų, Nacionalinį plėtros planą, arba bendrąjį programavimo dokumentą, iki 2006 metų, turime Nacionalinę saugumo strategiją, neturkus turėsime Darnios plėtros strategiją iki 2020 metų.

Visi šie dokumentai liudija, kad kultūra yra viena iš integraliausių visuomenės gyvenimo sričių, neatsiejama nuo ekonominės ir socialinės valstybės raidos. Pabrėždama socialinę ir ekonominę kultūros reikšmę, ministerija dalyvavo rengiant šiuos dokumentus, siekė deramai atstovauti kultūrai ir ginti jos interesus. Galime pasidžiaugti, kad Vyriausybė ir šiais metais nacionalinę kultūrą laiko vienu iš savo veiklos prioritetų.

2001 metais Vyriausybė patvirtino Lietuvos kultūros politikos nuostatas. Šalia Vyriausybės programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano tai yra pagrindinis kultūros plėtros kryptis nubrėžiantis dokumentas, sutelkiantis dėmesį į šiuos ilgalaikius tikslus: į nacionalinės kultūros tapatumo išsaugojimą ir puoselėjimą, į kūrybinės veiklos ir meno įvairovės skatinimą, informacinės visuomenės plėtrą, nacionalinės kultūros atvirumo skatinimą bei sąlygų visuomenei dalyvauti kultūroje ir ją vartoti sudarymą.

Nuo to laiko kultūros būklė keitėsi, į šiuos pokyčius atsižvelgiama šiuo metu rengiamame ministerijos 2004–2006 metų strateginiame plane bei rengiamoje Nacionalinėje Lietuvos kultūros plėtros programoje. Abu šie strateginiai dokumentai įvardija konkrečias priemones, kuriomis bus siekiama įgyvendinti kultūros politikos nuostatuose iškeltus uždavinius. Šiandien pirmiausia būtina paminėti šiuos tarpinius kultūros politikos tikslus: efektyvaus kultūros finansavimo plėtojimą, kultūros ir menininkų interesus ginančios teisinės bazės kūrimą, visaverčius kultūros mainus, informacinės visuomenės plėtrą, kultūros paveldo apsaugos sistemos optimizavimą.

Kokia gi reali kultūros finansavimo situacija? Kelerius metus mažėjęs valstybinis kultūros finansavimas pastaraisiais metais stabilizavosi ir sudaro 1,7% nacionalinio biudžeto. Jūs matote lentelę, kurioje yra palyginama, koks buvo Kultūros ministerijos reguliavimo srities biudžeto finansavimas nuo 2001 metų, ir tiek 2002, tiek 2003 metais išlieka tas pats procentas, tačiau išraiška skaičiais yra visai kita. Kadangi salėje sėdi žmonės, kurie iš tikrųjų labai aktyviai palaiko žemdirbių finansinius reikalavimus, norėčiau atkreipti dėmesį, kad metinis biudžeto finansavimas visoms Kultūros ministerijos kuravimo srityje esančioms įstaigoms yra 186 mln. 205 tūkstančiai. Prisiminus reikalavimus padidinti žemdirbiams išmokas 140 mln., manau, šie skaičiai yra gana būdingi.

Apžvelgiant Kultūros ministerijos biudžeto sandaros dinamiką, matyti, jog mažėja įstaigų išlaikymui skiriama biudžeto dalis ir sparčiai auga kapitalo investicijoms tenkantis procentas. Galima daryti išvadą, kad kompleksinės kultūros srities programos ir dažnai su jomis susiję kapitalo investicijų projektai tampa vis svarbesne kultūros politikos įgyvendinimo priemone. Iliustruodama šiuos duomenis, norėčiau paminėti keletą kultūros srities valstybės investicijų programos projektų. Šiais metais yra tęsiami valstybinio Vilniaus mažojo teatro pastato rekonstrukcijos darbai, Klaipėdos bibliotekos statyba, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos priestato statyba, tęsiamas Lietuvos Respublikos integralios bibliotekų informacinės sistemos LIBIS kūrimas, toliau vykdomi Chodkevičių rūmų ansamblio rekonstravimo ir pritaikymo muziejaus reikmėms darbai. Tarp naujų projektų būtina paminėti Panevėžio Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bei Kauno muzikinio teatro pastatų rekonstrukciją, Klaipėdos dramos teatro pastato remontą, Nacionalinės galerijos pastato rekonstrukciją, jos ekspozicijos įrengimą, bibliotekų kompiuterizavimą, muzikos instrumentų pirkimą.

Būtina atkreipti dėmesį, kad konkursų projektams bei programoms skiriama biudžeto lėšų dalis didėja nepakankamai sparčiai. Šiuo metu konkursiniam finansavimui Kultūros ministerija skiria apie trečdalį lėšų. Toliau plėtojant ne įstaigų išlaikymą, bet jų veiklą, remiant programinį finansavimą, ši dalis turėtų didėti.

Siekdama užtikrinti aukšto nacionalinio meno ir kultūros lygį laisvosios rinkos sąlygomis, valstybė turi remti meno kūrėjus ir jų organizacijas. Ši parama įgyvendinama teikiant Kultūros ministerijos stipendijas, nacionalines skirtingų meno sričių premijas, skelbiant įvairius konkursus. Su visomis ministerijos vykdomomis programomis, jų tikslais, uždaviniais ir biudžetiniu finansavimu galima susipažinti ministerijos interneto svetainėje “mūza.lt”. Ten pat skelbiami konkursai ir jų rezultatai, pateikiama išsami informacija apie valstybinės paramos principus bei prioritetus.

Svarbus vaidmuo teikiant valstybinę paramą tenka Kultūros ir meno tarybai bei ministerijos sudarytoms atskirų sričių ekspertų komisijoms. Lietuvos kultūros ir meno taryba yra visuomeninė institucija, atstovaujama visų Lietuvos meno kūrėjų asociacijų narių, pripažintų meno ir kultūros kūrėjų. Tarybos nariai ir ekspertai taip pat pataria ir padeda spręsti konkrečius meno ir kultūros sričių klausimus bei įgyvendinti kultūros politiką. Galima pritarti nuomonei, jog šiuo metu galiojančią valstybės paramos menininkams ir jų organizacijoms sistemą reikia tobulinti. Tai būtina daryti siekiant kompleksiškai įgyvendinti sprendimų viešumo, nešališkumo ir pasitikėjimo ekspertais principus, kurie pabrėžia tarybų ir komisijų sprendimų nepriklausomybę kartu su tenkančia atsakomybe už juos.

Lietuva aktyviai įsitraukia į Europos Sąjungos kultūros programą “Kultūra – 2000”. 2001 metais Lietuva gavo du kartus didesnę paramą nei sumokėjo už dalyvavimą šioje programoje, o praeitais metais parama buvo 3,7 karto didesnė. Kultūros ministerija dalyvauja tarpžinybinėse grupėse, rengiančiose valstybės raidos strategiją, pagal kurią numatoma panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Europos Sąjungos šalių narių praktika rodo, kad didžioji dalis Europos Sąjungos tenkančio finansavimo kultūrai tenka būtent per Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Nors, kaip minėjau, Europos Sąjungos regioninės plėtros politika kultūros srities tiesiogiai neremia, tačiau pripažįstama, jog kultūros sąsajos su informacinės visuomenės plėtra, turizmu ir užimtumo skatinimu yra svarbios ir akivaizdžios. Būtent šios sąsajos paskatino daugumą Europos Sąjungos šalių narių pripažinti strateginę nacionalinės kultūros reikšmę ir remti su kultūra susijusius projektus.

Lietuvos Respublikos kultūros ir Finansų ministerijos bei Viešoji įstaiga “Europos kultūros programų centras” jau praėjusių metų rudenį surengė atvirumo ir partnerystės ženklu pažymėtą tarptautinę konferenciją “Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir kultūra”. Renginys sulaukė plataus atgarsio ir suteikė svarbios informacijos apie papildomas kultūros finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų galimybes.

Šiek tiek apie meną. Dažnai primenama, jog globalizavimas ir tarptautinė kultūra gresia nacionalinei kultūrai ir menui. Todėl visuomenės kūrybiškumo puoselėjimas yra svarbus kultūros politikos prioritetas. Juk intensyvėjant tarptautiniams kultūros ryšiams, Lietuvos kultūros ir jos kūrėjų laukia arši konkurencija. Nesudarius kūrybai palankių sąlygų, neužtikrinus kūrėjų socialinių garantijų kyla kūrėjų migracijos į užsienį pavojus. Neįmanoma sudaryti palankių sąlygų profesionalaus meno plėtrai ir sklaidai nesukūrus įstatyminės bazės.

Paminėsiu svarbiausius pastaraisiais metais ministerijos parengtus teisės aktus. Praeitais metais buvo priimtas Kino įstatymas, sudaryta ir pradėjo dirbti Kino taryba. Vyriausybė pritarė parengtai Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepcijai. Ministerijos darbo grupė jau baigė rengti įstatymo projektą ir artimiausiu metu pateiksime visuomenei svarstyti. Parengta ir patvirtinta Nacionalinės moderniojo meno galerijos koncepcija. Akivaizdu, kad siekiant konkuruoti narystės su Europos Sąjungoje sąlygomis ateityje ypač svarbu skirti deramą dėmesį meniniam ugdymui. Siekdama šio tikslo ministerija parengė šiuo metu Vyriausybės jau patvirtintą Paramos jauniesiems menininkams programą.

Šiuo metu rengiamos ir šiais metais bus pateiktos Seimui Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo bei kitų teisės aktų pataisos, reglamentuojančios meno kūrėjų statusą, kuris padės užtikrinti kūrėjų didesnes ir aiškesnes socialines garantijas.

Autorių ir gretutinių teisių apsauga bei audiovizualinis sektorius yra dvi svarbios sritys, tiesiogiai susijusios su Europos Sąjungos direktyvomis ir jau dabar brėžiančios įstatymines gaires, kuriomis vadovaujasi kultūros gyvenimas narystės Europos Sąjungoje sąlygomis. Didelio atgarsio susilaukusios Autorių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos parodo būtinybę skatinti visuomenės sąmoningumą autorių teisių apsaugos klausimais. Tai ypač svarbu suvokiant, jog Europos Sąjungos šalyse autorinis atlyginimas yra svarbi nacionalinės kultūros ir jos kūrėjų paramos dalis. Vienas pirmųjų realių šios pradedančios veikti sistemos rezultatų yra tas, jog praeitais metais pirmą kartą Lietuvoje ir pirmą kartą Pabaltijyje buvo išmokėtas atlyginimas autoriams, kurių knygos ir kiti leidiniai naudojami bibliotekose bei dauginami reprografijos būdu. Šis laimėjimas parodo kryptį, kuria turime eiti skatindami pagarbą autorių teisėms ir užtikrindami, kad kūrėjui būtų teisingai atlyginama už jo darbą.

Siekdama užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, Kultūros ministerija parengė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą, kuris buvo priimtas Seime. Taip pat yra parengti siūlymai dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso, kurie sukurs minėtų nuostatų įgyvendinimo mechanizmą.

Apie tarptautinius kultūrinius mainus ir Europos Sąjungos programas. Visuomenės kūrybiškumą liudijantis ir skatinantis meno bei kultūros gyvenimas puoselėja Lietuvos kultūros tapatumą, tačiau akivaizdu, kad šis gyvenimas nėra nei uždaras, nei izoliuotas, priešingai – įvairių meno sričių Lietuvos kūrėjų sėkmė užsienio šalyse bei sėkmingas lietuvių literatūros pristatymas tarptautinėje Frankfurto mugėje skatina mūsų pasitikėjimą Lietuvos meno ir kultūros kokybe, atvirumu ir konkurencingumu. Šiuo metu pasirašytos dvišalės tarpvalstybinio kultūrinio bendradarbiavimo sutartys su 28 užsienio valstybėmis.

Rengiamos ir iki 2005 m. bus pasirašytos dar devynios. Užsienio valstybėse dirba penki kultūros atašė. Lietuva aktyviai reiškiasi UNESCO, į kurios pasaulio kultūros ir paveldo sąrašą įtraukta Kuršių nerija, Vilniaus senamiestis. Tikimės, greitai bus įtrauktas ir Kernavės kultūrinis rezervatas. Lietuvos kryždirbystės tradicija įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Į UNESCO minimų datų sąrašą bus įtraukta lietuviškos spaudos šimtmečio paminėjimo data. Šių puikių rezultatų pavyko pasiekti tik nuoseklaus ir atkaklaus darbo bei glaudaus bendradarbiavimo tarp įvairių institucijų, organizacijų bei ekspertų dėka.

Minint svarbius ateities darbus būtina pažymėti, jog užtikrinant pasaulio kultūros paveldo Lietuvoje inventorizaciją iki 2004 m. bus atlikta Vilniaus senamiesčio apskaita. Be jau minėtos Europos Sąjungos programos “Kultūra – 2000”, Lietuvos menininkams duris atveria dar dvi Europos Sąjungos kultūrai skirtos programos: “Media plius” ir “Media mokymai”. Lietuvos dalyvavimas šiose programose bei Europos Sąjungos audiovizualinė industrija yra stiprus veiksnys šalies audiovizualiniam sektoriui modernizuoti, naujoms technologijoms sparčiau įdiegti bei kokybiniam augimui.

Vadovaudamasi europiškais demokratijos ir decentralizacijos principais, Kultūros ministerija skiria daug dėmesio regionų kultūrai. 2002 m. buvo parengta ir patvirtinta regionų kultūros plėtros programa, kurios vykdymas sudarys administracines, finansines, teisines sąlygas aktyvinti kultūros plėtrą, didinti jos vaidmenį regionuose. Šiuo metu ministerija baigia rengti etninės kultūros plėtros programą. Etninė kultūra, jos įvairovė yra svarbus Lietuvos kultūros tapatumo garantas. Gyvename modernių technologijų amžiuje, kai išsami ir atvirai prieinama informacija tampa vis svarbesnė visuomenės gyvenimui, todėl vadovaujantis Vyriausybės prioritetu plėtoti informacinę visuomenę ministerijoje buvo parengta ir Vyriausybės patvirtinta bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programa 2003–2013 metams. Kartu šiuo metu yra rengiama muziejų renovacijos ir modernizavimo programa 2004–2009 metams. Šių programų pagrindu bus plėtojami kultūros informacijos židiniai bei kultūrinio turizmo traukos centrai regionuose. Parengtos ir rengiamos kompleksinės programos formuoja lėšų poreikį, kuris yra patenkinamas tik pagal valstybės biudžeto galimybes. Vis dėlto akivaizdu, jog jos yra svarbios. Pavyzdžiui, parengta bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programa paskatino pačias savivaldybes atkreipti dėmesį į joms priklausančių bibliotekų būklę. Pradėjus įgyvendinti minėtą programą šiais metais, ministerija sulaukė per 20 savivaldybių prašymų pritarti joms priklausančių bibliotekų įtraukimui į valstybės investicijų programą.

Ir apie paveldą. Lietuvos kultūros ministro pono Arūno Bėkštos 2000 m. pranešime buvo pripažįstama, kad tuo metu padėtis kultūros paveldo srityje buvo nepatenkinama. Siekiant radikalių permainų buvo parengta ir Vyriausybės nutarimu patvirtinta Kultūros paveldo apsaugos sistemos reformos koncepcija. Idėjos, iškeltos šioje koncepcijoje, vėliau tapo pagrindiniais atramos taškais rengiant naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją, kuri jau yra pasiekusi Seimą. Šių dviejų teisė aktų pagrindinis tikslas – pertvarkyti kultūros paveldo apsaugos sritį. Vienas svarbiausių principų – kultūros paveldas turi būti integruotas į kitas valstybės gyvenimo sritis. Integruota paveldo apsauga – tai kultūros paveldo apsaugos idėjų gyvybingumo pagrindas. Kultūros paveldas yra nacionalinis turtas ir jo apsaugai turi būti skiriamas optimalus kiekis biudžeto lėšų. Savininkas, naudotojas, turi jausti valstybės paramą, jam turi būti kompensuojama dalis jo panaudotų investicijų. Tik atvira investicijoms ir kartu sugebanti suderinti visuomenės poreikį išsaugoti praeities vertybes, kultūros paveldo sritis tampa patraukli visuomenei. Pačioje visuomenėje turi formuotis poreikis saugoti kultūros vertybes. Štai kodėl paveldo apsaugos sistemą būtinai reikėjo decentralizuoti, kur kas daugiau teisių suteikti savivaldybėms, vietos bendruomenėms, religinėms bendrijoms.

Siekiant įgyvendinti šiuos paveldo saugos pertvarkos principus buvo parengti svarbūs teisės aktai. Iš jų svarbiausi: ilgalaikė kultūros vertybių išsaugojimo programa, buvusių dvarų išsaugojimo programa, kultūros vertybių tipiniai apsaugos reglamentai, Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas, Kauno istorinės dalies, vadinamos Žaliakalniu, apsaugos reglamentas. Šiuo metu rengiami Kauno senamiesčio, Klaipėdos senamiesčio, Palangos istorinio centro apsaugos reglamentai. Parengta Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programa. Daug dėmesio buvo skiriama Vilniaus senamiesčiui.

Reziumuodama noriu pabrėžti, kad paminėjau tik svarbiausius ministerijos parengtus ir rengiamus teisės aktus, pagrindines pastarųjų metų darbo kryptis, darbų vaisius, ateities tikslus ir uždavinius. Manau, kad pateikta tiek žodinė, tiek jums, Seimo nariai, išdalyta rašytinė informacija leidžia daryti išvadą, kad per pastaruosius metus pavyko nemažai pasiekti stiprinant įstatymų ir ekonominį nacionalinės kultūros pagrindą, užtikrinant nacionalinio meno įvairovę ir visuomenės kūrybiškumą, intensyvinant tarptautinius kultūros ryšius, plėtojant informacinę visuomenę ir tobulinant paveldo sistemą. Visos šios darbo kryptys tampa dar aktualesnės Lietuvai siekiant tapti visaverte Europos Sąjunga nare. Tik autentiška ir savimi pasitikinti, todėl atvira ir bendrauti nebijanti kultūra gali pelnyti pripažinimą ir pagarbą senajame žemyne bei globalizacijos procesų valdomame pasaulyje. Būtent todėl visi turėtume suprasti ir skatinti nacionalinės kultūros atvirumą, pripažinti didžiulę kultūros reikšmę kuriant ir ugdant dinamiškai besivystančią Lietuvos visuomenę, plėtojant jos ūkį. Būtent todėl integracijos periodu nacionalinė kultūra reikalauja ypač didelio valstybės institucijų dėmesio, aktyvių piliečių ir jų organizacijų, meno ir kultūros žmonių pastangų dalyvauti kultūros gyvenime ir būti savo likimo kalviais.

Baigdama norėčiau palinkėti visų mūsų norų, siekių, ryžto ir veiksmų darnos. Juk išties labai daug priklauso nuo to, kaip mes pradėsime gyventi įžengę į naują valstybės raidos etapą, kiek būsime pasirengę užkirsti kelią galimoms grėsmėms ir kiek mokėsime pasinaudoti naujomis, atsiveriančiomis galimybėmis. Būtent kultūros kuriamas tikslingumo, prasmės ir darnos jausmas yra ypač svarbus dabar, mūsų gyvenamuoju istorinio lūžio laikotarpiu, kai politinėmis, teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis kuriamos prielaidos kūrybingos, demokratinės, pilietinės ir atviros Lietuvos visuomenės raidai, kurioje nacionalinei kultūrai tenka be galo svarbus vaidmuo. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamajai ministrei. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Bet aš norėčiau išsklaidyti jūsų šiek tiek liūdną toną, kai minėjote Kultūros ministerijos valdomą biudžetą. Jeigu mes skirsime papildomai lėšų žemės ūkiui, tai kartu sustiprinsime žemės ūkio kultūrą ir jūs galėsite jaustis valdanti didesnius asignavimus.

Taigi dabar aš noriu suteikti žodį A.Kubiliui, kaip opozicijos frakcijos seniūnui. Ruošiasi eilės tvarka A.Rimas.

A.KUBILIUS. Gerbiamoji ministre, aš norėjau jūsų paklausti daugiau apie pačios srities valdymą. Pagal kokius kriterijus ar parametrus jūs vertinate savo sėkmes arba nesėkmes valdant kultūros sritį, kuri yra tokia iš tiesų, kaip ir visa kultūra, sunkiai apibrėžiama. Ar jūs turite tokius parametrus ir ar jums pasiseka juos pasiekti? Antroji mano klausimo dalis būtų vėlgi panaši, susijusi su pirmąja dalimi. Kultūrą, ko gero, čia ir iš jūsų ataskaitos, ir iš jūsų teksto galima lyg ir skirstyti į kelias dalis. Viena yra ta kultūra, kurioje dalyvauja ją kuriantys, tai tam tikra prasme elitinė kultūra. Kita dalis, tai yra tos kultūros, kaip tam tikro produkto, vartojimas. Kokias jūs stebite to vartojimo tendencijas? Ar jo daugėja, ar jo mažėja ir ypač, kaip jūs matote situaciją Lietuvos provincijoje? Ar nėra taip, kad kultūra darosi Lietuvoje tik elito užsiėmimu, o provincija gyvena vis gilėjančio kultūrinio skurdo sąlygomis?

PIRMININKAS. Prašome.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia dėl vertinimo, kas yra gerai, kas yra blogai, ir kokie yra vertinimo kriterijai. Žinote, kad ir Kultūros ministerijos, ir kitų sričių biudžetas yra programinis ir būtent programų vertinimo kriterijai yra patvirtinti ministerijoje ir pagal tai mes vertiname, ar mums sekasi, ar nesiseka.

Antra. Yra Vyriausybės programa ir pagal Vyriausybės programos konkrečias priemones, kaip sekasi realizuoti tvarkyti teisinę bazę… tai irgi yra tam tikras vertinimo kriterijus. Dabar dėl elitinės arba profesionaliosios kultūros ir kultūros, kuri yra regionuose neprofesionalių kolektyvų. Manau, kad nėra ypatingo pavojaus, kad neprofesionali kultūra arba saviveiklinė kultūra, ir liaudies menas, ir etnografinių ansamblių menas, yra užmirštas ir nėra finansuojamas. Ši sritis decentralizuota ir už tai iš esmės atsako savivaldybės, ir matant pavojų, kad gali neužtekti savivaldybių lėšų, valstybės mastu kuriamos tam tikros programos. Mano minėta regionų kultūros plėtros programa yra viena iš tų, kuri skatina tam tikrą tų regionų, kuriuose situacija yra prastesnė, išlyginimą. Yra bibliotekų modernizavimo programa, muziejų modernizavimo programa. Taip pat yra galvojama apie kultūros centrų modernizavimo programą, nors tai yra savivaldybėms pavaldi sritis.

Ministerija yra parengusi kultūros centrų pertvarkymo gaires ir pagal tai suskirsčiusi kultūros centrus į atskiras kategorijas. Šiaip Lietuvos mastu kultūros centrų yra apie 900. Galima tikėti, kad patvirtinus kultūros centrų modernizavimo programą valstybė skirs lėšų, kad pirmos kategorijos kultūros centrai būtų renovuojami, kompiuterizuojami ir sudaromos geresnės finansinės galimybės jų veiklai.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už atsakymą. Klausia A.Rimas, ruošiasi G.Kniukšta.

A.RIMAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, kaimo gyvenvietėse veikia daug ir smulkių kultūros įstaigų, jų veikla ne visada efektinga, ten trūksta kvalifikuotų specialistų. Klausimas būtų toks, ar numatote reorganizuoti smulkias kultūros įstaigas kaime? Kitas klausimas, ar numatoma kultūros darbuotojų atestacija?

PIRMININKAS. Sujunkime du klausimus į vieną. Primenu, kad galima užduoti tik vieną klausimą. Ačiū.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš galiu atsakyti kaip į vieną klausimą. Jau mano minėtos parengtos kultūros centrų pertvarkymo gairės kaip tik ir sudaro galimybę (mes tikrai tai skatiname), kad rajonų ir miestų savivaldybėse būtų sudarytos komisijos ir būtų įvertinta, kokio lygio ir kokiai kategorijai gali priklausyti vieni ar kiti kultūros centrai. Yra tokie, kurie iš tikrųjų turi dideles sales, galimybę daugeliui kolektyvų repetuoti ir pasirodyti, priimti profesionalius kolektyvus. Tokie centrai ir finansuojami yra kitaip. O yra ir tokių mažų kaimų bendruomenių centrelių, kurie iš esmės gyvuoja seniūnijos ir kaimo bendruomenės žmonių pastangomis. Norėdami, kad tarp kultūros centrų būtų diferenciacija, ir matydami, ką gali valstybė centralizuotai paremti, o į ką gali koncentruoti savo jėgas savivaldybės, mes ir tariamės su Savivaldybių asociacija ir Liaudies kultūros centro žmonėmis, kaip galėtume įtakoti, kad labai smulkūs kultūros centrai neatimtų tų lėšų, kurie galėtų būti koncentruojami į stambesnius. Tai nereiškia, kad jie turi būti uždaryti, tai reiškia, kad jie gali tapti bendruomenės kultūros centru ir įgyvendinti tą veiklą, kuri reikalinga bendruomenei.

Dėl kultūros darbuotojų atestacijos. Ministerija rengia kultūros darbuotojų atestavimo nuostatus ir iš tikrųjų vyks ne tik centrų atestacija, bet bus atestuojami ir kultūros darbuotojai.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrei. Klausia G.Kniukšta. Ruošiasi D.Velička.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Gerbiamoji kolege, gerbiamoji kultūros ministre, jūs esate išrinkta Radviliškio apygardoje. Aš noriu jums pasakyti, kad Radviliškio rajono žemdirbiai ragina Seimą panaudoti visas galimybes stiprinti žemės ūkio konkurencingumą, kai Lietuva įstos į Europos Sąjungą, kad mūsų kaimo neištiktų gili ekonominė ir socialinė krizė. Kartu Radviliškio rajono žemdirbiai sako, kad jokiu būdu nereikia žemdirbiams gyventi kultūros sąskaita.

Tai būtų tokia pastaba dėl jūsų pranešimo. O mano klausimas toks. Praėjusiais metais buvo parengta ir patvirtinta regionų kultūros plėtros programa. Aš noriu jūsų paklausti, kaip ši programa skatins kultūros, švietimo, verslo ryšius regionuose? Ačiū.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Jūs paminėjote programą, kuri iš esmės apima ir apskritis, ir savivaldybes. Iš tiesų yra pradėta realiai tartis, kaip galima šią programą įgyvendinti. Ši programa leidžia padidinti ir siekti didesnio finansavimo tvirtinant ir rengiant jau kitų metų biudžetą. Antra, Kultūros ministerijoje sudaryta darbo grupė, kurioje yra ir apskričių žmonių, ir savivaldybių žmonių, ir atskiruose regionuose numatomi prioritetiniai uždaviniai tai programai įgyvendinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar klaus D.Velička, bet aš noriu pasitarti. Mūsų laikas baigiasi, tai gal mes sutikime, kad tai bus paskutinis klausimas. Kiti nieko prieš? Nes mes ir taip esame labai susivėlinę. Taigi paskutinis klausia Seimo narys D.Velička.

D.VELIČKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai džiaugiuosi, gerbiamoji pranešėja, kad galiu jus pasveikinti su didelėmis permainomis jūsų asmeniniame gyvenime. Mes stebime ir džiaugiamės. Antra vertus, noriu paklausti dėl efektyvaus kultūros finansavimo. Buvo finansuotas ir sukurtas filmas “Lietuvos liokajus”. Pačioje pradžioje, kai buvo pristatomas gerbiamasis Prezidentas A.Brazauskas… buvo svarstomas… tapti Ministru Pirmininku, aš pasakiau, kad nekelsiu vyno taurės už tai, kad prezidentai taptų liokajais. Ponas A.Brazauskas tą kartą ir patvirtino šitą faktą. Jis sakė, kad jis bus Lietuvos liokajus. Dabar jau ir sukurtas filmas “Lietuvos liokajus”.

Klausiu jūsų, gal aš galiu pretenduoti į autorinį atlyginimą už tokį imlų ir labai tikslų filmo apie pono A.Brazausko veiklą pavadinimą? Ačiū.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už sveikinimus ir noriu pasiūlyti perskaityti mūsų Seimo neseniai priimtą Autorių ir gretutinių teisių įstatymą ir pažiūrėti, ar jūs turite teisę būti šio filmo autorium, ar ne visai. Dėkui visiems už klausimus.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėkojame ministrei. Pajuokaudamas noriu pasakyti, kad nuo to laiko, kai finikiečiai išrado pinigus, nėra reikalo sveikinimus išreikšti vien tik žodžiais.

Seimo rezoliucijos „Dėl žemės ūkio konkurencingumo stiprinimo, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą“ projektas Nr.IXP-2525 (pateikimo tęsinys). Seimo rezoliucijos „Dėl žemės ūkio konkurencingumo stiprinimo, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą“ projektas Nr.IXP-2525A (pateikimas)

Taigi aš dabar noriu pereiti prie “karšto” klausimo, prie kito mūsų darbotvarkės klausimo – Seimo rezoliucijos dėl žemės ūkio konkurencingumo stiprinimo Lietuvai stojant į Europos Sąjungą projekto. Gerbiamieji kolegos, noriu dabar pasitarti su jumis ir pasakyti, kokia yra procedūra. Buvo padaryta pertrauka, kurios paprašė Socialdemokratinės koalicijos frakcija, ir buvo pasiūlyta, kad (aš cituoju stenogramą) “rezoliucija būtų grąžinta Kaimo reikalų komitetui ir jis paredaguotų”. Kiek aš žinau, Kaimo reikalų komitetas neberedagavo, jis yra pateikęs tą patį tekstą, ir šiam tekstui pateikta alternatyvi rezoliucija, kurią teikia Seimo narys A.Butkevičius.

Kolegos, kad suvienodintume procedūrą, mums reikėtų padaryti taip: pirmiausia pakviesti alternatyvios rezoliucijos autorių, kad jis ją pateiktų, po to apsispręsti dėl to, kurią rezoliuciją imame pagrindu, ir tada eisime į priekį. Sutinkate su tokia tvarka? Taigi tuomet kviečiu pateikti alternatyvią rezoliuciją Seimo narį A.Butkevičių. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano rezoliucija gal nėra alternatyvi. Praeitą savaitgalį šiek tiek teko padirbėti su Finansų ministerijos vadovais, padiskutuoti šiuo klausimu ir aš norėčiau pakalbėti apie tuos rezoliucijos punktus, kurie skiriasi nuo ankstesnės rezoliucijos. 1 punktas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2003 m. birželio 10 d. parengti ir pateikti Seimui Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo, prireikus ir kitų įstatymų projektus, užtikrinti prioritetą žemės ūkio asignavimams didinti iki 140 mln. litų. O buvusioje rezoliucijoje buvo parašyta, kad žemės ūkiui 140 mln. Lt, kad šiais metais šiam sektoriui iš viso būtų skirta ne mažiau kaip 450 mln. Lt, kaip tai numatyta Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo priemonėse.

Dėl ko yra pateikta, kad iki 140 mln. litų? Biudžeto įstatymą koreguoti biudžetiniais metais yra gana sudėtinga. Mūsų išlaidų didinimą riboja fiskalinis deficitas, kuris yra nustatytas 3% dydžio. O žinant tai, kad šiandien jis siekia 2,2%, vadinasi, yra dvi finansinės galimybės rasti finansinių išteklių norint šią rezoliuciją įgyvendinti.

Viena galimybė yra, jeigu eitume prie kritinės fiskalinio deficito ribos, pasiskolinti, kaip yra siūloma, iš Stabilizavimo fondo. Nesvarbu, ar iš Stabilizavimo fondo bus panaudotos lėšos, ar pasiskolintos iš bankų. Pagal biudžeto sandarą nėra jokio skirtumo. Kai kurie politikai arba net ir žinomi, kaip aš mėgstu pasakyti, ekonomistai tas sąvokas interpretuoja skirtingai pagal tai, kaip jie patys norėtų.

O kita finansinė galimybė, jeigu bus nutarta ir pritarta, kad turi būti būtinai 140 mln. Lt, – reikės peržiūrėti visų asignavimų valdytojų šiais metais suplanuotus asignavimus, t.y. suplanuotas išlaidas, ir pirmiausia atlikti skaičiavimus, kokiu procentiniu dydžiu visoms kitoms veiklos sritims reikia sumažinti dėl to, kad kitokių finansavimo šaltinių šiandien Lietuvoje nėra. Tai yra nepaprastai sudėtingas darbas.

Galiu pasakyti, kad formuojant biudžeto projektą šis darbas užtrunka maždaug tris keturis mėnesius. Būtų paprasčiau, jeigu būtų nutarta sumažinti, pavyzdžiui, šių metų suplanuotus asignavimus visiems asignavimų valdytojams 4 procentiniais punktais. Tada būtų paprastesnis skaičiavimo metodas, bet, aišku, pasekmės kai kuriems mažiems asignavimų valdytojams būtų gana nemažos.

Kitas skirtumas yra toks. Rašoma, Bendrajame programavimo dokumente nustatyti, kad ne mažiau kaip 25% Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų būtų skirta kaimo plėtrai. Pagal Finansų ministerijos pateiktą informaciją šiandien tam, kad laiku ir efektyviai būtų panaudotos lėšos žemės ūkio ir kaimo plėtrai, skiriama Europos Sąjungos parama, t.y. tiesioginės išmokos… Numatyta, kad parama kaimo plėtrai, investicijoms iš struktūrinių fondų sudarys trečdalį. Europos Sąjungos valstybių ilgametė praktika rodo, kaip liaudis sako, kad duok Dieve, kad būtų panaudota tas, kas yra numatyta šiuo metu Bendrajame programavimo dokumente. Šiandien aš tikrai nesu tikras, kad jos bus panaudotos laiku, nes gyvenimo praktika parodė, kad nė viena iš dabartinių Europos Sąjungos valstybių, kurioms buvo skiriama lėšų iš struktūrinių fondų, nepajėgė to padaryti.

Aš manau, kad jeigu mes nustatysime kokią nors ribą, barjerą, tuo metu negalėsime sudaryti galimybės perskirstyti kitoms veiklos sritims. O jeigu matysime, kad ši veikla arba ši veiklos sritis labai puikiai panaudoja, niekas mums nedraudžia Bendrajame programavimo dokumente padaryti tam tikras pataisas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia J.Čiulevičius.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien jūs pateikėte dvi rezoliucijas. Iš ryto vieną rezoliuciją, sakyčiau, tuščią. Tai iš esmės parodė jūsų tam tikrą pozą. Po pietų jūs pateikėte kitą, kurioje įrašyta, kad stengsitės siekti, daryti, gauti iki 140 mln. litų. Ir vienas litas taip pat yra “iki”. Atsimenate, mes su jumis kalbėjome ir žodžiu, ir spaudoje mačiau, jūs realiai sakote, kad galimybės yra maždaug 50, maksimaliai 60 mln. litų. Taigi pasakykite atvirai, čia ir žemdirbių yra, gal nežaiskime. Jeigu yra tiek, tai sakykime tiek, jeigu nėra, tai nėra. Žemdirbių kantrybė tikrai baigėsi. Patikėkite.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia turiu atsiprašyti, kad rytiniame posėdyje, kai buvo pateikta rezoliucija, kai ji buvo išdalyta, pastebėjau, kad patarėjai kažkodėl neįrašė to skaičiaus – iki 140 mln. litų. Tikrai atsiprašau dėl to, kad buvo nepastebėta ir padaryta klaida, bet laiku apsižiūrėjus ji buvo ištaisyta. Aišku, aš turėčiau atsiprašyti vien dėl to, kad ji buvo išdalyta tame posėdyje.

O kodėl nėra aiškumo? Aš jums sakau, kokie yra galimi finansavimo šaltiniai. Kai televizija parodė, kad 50–60 mln. Lt, tai parodė mano kalbos tik pirmą dalį, antros dalies neparodė, nežinau kodėl, ar tai yra kam nors naudinga. Bet aš tą patį pasakiau, ką ir dabar kalbėdamas. Aš niekada negaliu užtikrinti, kiek bus numatyta papildomai skirti asignavimų, nes mūsų biudžetą pagal Konstituciją ir pagal visus kitus įstatymus formuoja Vyriausybė. Aš negaliu ir neturiu įgaliojimų sakyti Vyriausybei, finansų ministrei arba premjerui, kad jie būtinai tokią sumą turi numatyti ir pateikti Seimui. Aš laikausi tos nuostatos, kad pirmiausia turi būti padiskutuota, turi būti pateikta finansų ministrės ir premjero informacija, kokios yra finansinės galimybės įvertinus ir tolesnes pasekmes mūsų finansų rinkai, visai ekonomikai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, Seimas yra patvirtinęs Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, o Vyriausybė yra priėmusi nutarimą dėl veiksmų plano Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijai įgyvendinti pagrindinių krypčių. Taigi buvo apskaičiuota minimali suma Kaimo rėmimo programai, t.y. 450 mln. litų. Kaimo reikalų komitetas laikosi savo nuoseklios pozicijos, kad šiemet kaimui remti reikia skirti ne mažiau kaip 450 mln. Lt, todėl siūlo ieškoti galimybių pateikti reikalingus įstatymų projektus, kad Kaimo rėmimo programai būtų skirta 140 mln. litų. Tai viena.

Antra. Jūs sakote, kad reikia užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos laiku ir efektyviai panaudoti žemės ūkio ir kaimo plėtrai skirtus Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Aš, kaip alternatyvios rezoliucijos projekto autorius, kalbu apie tai, kad Bendrajame programavimo dokumente reikia nustatyti, kad ne mažiau kaip 25% Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų būtų skirta kaimo plėtrai. Patys Briuselio pareigūnai stebisi, gerbiamasis kolega, kad Lietuva, turėdama tiek daug problemų kaime, kaimo plėtrai siūlo skirti tik 15% struktūrinių fondų. Ačiū. Laukiu jūsų komentaro.

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Dėl 450 mln. litų. Labai trumpai atsakysiu. Jeigu šiandien valstybė turėtų finansinių galimybių patenkinti tuos poreikius, kuriuos pateikia mokslo institutai, tai jums galėčiau pateikti labai daug skaičiavimų: sveikatos apsaugos sistemos reformai papildomai reikia 2 mlrd. litų, švietimo sistemos reformai reikia 1,5 mlrd. litų ir t.t. Bet niekas šiandien nestreikuoja ir nepiketuoja, kad mes šiandien būtinai turime surasti 2 mlrd. ar 1,5 milijardo. Reikia įvertinti finansines galimybes, suskaičiuoti, koks yra naudingiausias būdas panaudoti valstybės turimas lėšas, kad jos duotų didžiausią naudą tiek valstybei, tiek Lietuvos piliečiams. Norint patenkinti tuos poreikius (mes vieną kartą esame atlikę tokius skaičiavimus), mums mokestinę naštą reikėtų padidinti, kad būtų galima per bendrąjį vidaus produktą perskirstyti maždaug daugiau negu 3 procentinius punktus. Tai papildomai sudarytų apie 2 mlrd. litų. Aišku, kaip reaguotų verslininkai ir koks būtų rezultatas po vienerių metų. Bet šiandien yra tokios finansinės galimybės.

Dėl struktūrinių fondų. Nežinau, matau, kad čia bus dar daug apie tai diskutuojama. Pirmiausia reikia žiūrėti, kokios yra galimybės juos įsisavinti, bet ne dėl to, kad nustatytume tam tikrą procento dydį. Aš dar kartą pakartosiu, mums reikia pirmiausia turėti projektus, kur mes juos pasisavinsime. Jeigu tikslas yra labai daug struktūrinių fondų pinigų išdalyti ir neturėti jokio rezultato ateityje, tai tikrai to jokia ekonominė logika negali pateisinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu jus įspėti, klausimas – 10 minučių. Kai bus trumpesni klausimai, pranešėjas trumpiau atsakys. Kitu atveju ne visi užsirašiusieji gaus teisę paklausti. Mums liko 4,5 minutės. Prašom klausti. V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pieno, galvijų supirkimo kainos Lietuvoje yra pačios mažiausios iš visų Europos Sąjungos šalių ir kandidačių. Mes dabar kalbame apie Europos Sąjungos pinigus, apie kvotas, kiek mes iš ten gausime, bet turbūt mes veltui gaištame laiką. Mes neįvykdysime kvotų, nes esant tokioms galvijų, pieno kainoms bus išskerstos karvės, galvijai taip pat, nieks jų neaugins. Tų kvotų neįvykdysime, o pinigai skiriami būtent tam kvotų kiekiui, kiek mes vykdysime nustatytų pieno ar mėsos, galvijų pardavimo kvotų. Taigi pinigai liks Briuseliui, už ką jie mums bus labai dėkingi. Man atrodo, mes pjauname šaką, ant kurios patys sėdime, taigi veltui čia svaičiojame apie kažkokius didelius pinigus. Mes patys darome tokias sąlygas, kad negalėtume jų paimti.

Man keista, kad premjeras neseniai iš tos tribūnos, kurioje jūs kalbate, sakė, kai buvo klausiamas dėl paramos, kad jis nieko nežino, kad čia Seimo prerogatyva, kaip Seimas nuspręs, taip vykdys…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, klausimui – 1 minutė.

V.RINKEVIČIUS. …o dabar jūs kalbate, kad jūs nieko negalite padėti, kad čia premjeras spręs. Kaip iš tikrųjų yra?

PIRMININKAS. Kolegos, klausimui – minutė. Būkite geri.

A.BUTKEVIČIUS. Labai trumpai atsakysiu. Tikriausiai nei Seimas, nei Biudžeto ir finansų komitetas nesvarstė atskirų veiklos sričių, kurios yra numatytos iš struktūrinių fondų, procentų dydžio. Dar kartą užtikrinu, kad tai buvo arba euroderybininkų pozicija, arba Vyriausybės, arba Finansų ministerijos, bet aš Seime tokių klausimų nenagrinėjau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, neabejotina, kad šioms problemoms, kurios susikaupė žemės ūkyje, spręsti, turint galvoje ir kitas sritis, kurios taip pat ne mažesnės, mūsų valstybės galimybės yra daugiau kosmetinės. Ar Europos Sąjungos parama (turiu galvoje ne tik struktūrinius fondus, bet ir išmokas bei kitus panašius dalykus) gali padėti radikaliai išspręsti šią problemą, o ne kosmetiškai, kaip kai kurie politikai siūlo rinkdami sau politinį kapitalą iš žmonių skurdo ir vargo?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Manau, kitais metais, kai Lietuva gaus iš struktūrinių fondų lėšų, žemės ūkio sektorius, palyginti su šiais metais, gaus 5 kartus daugiau lėšų. Taip pat ir kitų metų biudžete privalome numatyti didesnę sumą negu šiais metais. Irgi yra didelis galvosūkis, iš kur paimti, nes kitų metų biudžeto pajamų planas labai neaugs, kaip mes norėtume.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, jūs čia aiškinate, kaip paprastai aiškina ir kai kurie mūsų politikai, kad reikia sumažinti visiems po lygiai,ir lyg ir visiems atsiras pinigų. Tai yra nesąmonė. Aš jums priminsiu porą skaičių dar kartą. 2006 metais krašto pasaugai – 188 mln. litų, šiais metais – 1 mlrd. 100 milijonų. Tai yra realus šaltinis, iš kurio būtų galima paimti tuos 140 milijonų. Beje, kaip tik iš Privatizavimo fondo krašto apsauga ima per 140 milijonų. Tai čia politinis apsisprendimas, ir daugiau nieko. Čia pinigų per daug nereikia ieškoti. Čia reikia politinio apsisprendimo. Ar jūs nesutinkate su tuo?

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Jeigu bus toks politinis sprendimas, jį liks vykdyti. Aš nesu nusiteikęs prieš, tegul tik partijos sutaria.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, kai ponas G.Kniukšta pateikė savo rezoliuciją dėl kaimo, dar supratau, kas atstovauja valdančiajai daugumai kaimo klausimais. Bei kai jūs šiandien pateikėte, tai man visiškai neaišku, kas atsakingas iš kairiosios daugumos už kaimo politiką: G.Kniukšta, A.Butkevičius, M.Pronckus, A.Brazauskas ar kiti? Ministro visiškai negirdėti. Ar jūs dabar esate įgaliotas valdančiosios daugumos atstovauti žemės ūkio politikai? Tai yra vienas klausimas.

Antras dalykas. O ką nauja žemdirbiai gali tikėtis po jūsų rezoliucijos priėmimo? Kažkoks kalambūras – “prioritetą teikti žemės ūkio asignavimams didinti iki”. Tai yra visiškai tuščias figos lapelis ir dar viena riestainio skylė, žemdirbiai patikės dar kartą kairiųjų pažadais.

Kitas dalykas. Trečdalį iš struktūrinių fondų, iš kaimo plėtros ir iš tiesioginių išmokų ir šiandien žemdirbiai gali gauti 2004 metams. Tai ką reiškia 2 punktas? Apskritai ką jūs darote, ar riestainį siūlote, ar riestainio skylę žemdirbiams?

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Noriu priminti tiems Seimo nariams ir tiems asmenims, kurie dalyvavo derybų grupėje Seimo Baltojoje salėje, kai vyko piketas, kad buvo sutarta, jog iki 140 mln. litų. Nežinau, kodėl kai kurie asmenys, užlipę ant scenos, piketuotojams pasakė, kad 140 mln. ir tas “iki” kažkur koridoriuje ištirpo. Grįžtam prie to paties varianto, dėl kurio buvo susitarta. Aš teikiu šią rezoliuciją dėl to, kad Finansų ministerija pastaruoju metu yra šiek tiek padirbėjusi prie šio klausimo. Yra toks pageidavimas neapsiriboti konkrečiu skaičiumi, o ieškoti įvairių galimybių, kad kokia nors pinigų suma, įvertinus valstybės finansines galimybes, būtų skirta žemės ūkio sektoriui.

Dėl struktūrinių fondų. Man atrodo, šiandien derybos jau yra baigtos, yra žinoma, koks rezultatas priimtas. Specialistų nuomonė yra ta, kad tos lėšos, kurios Lietuvai skirtos, duok Dieve, būtų panaudotos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Klausimų laikas išseko. Gerbiamieji kolegos, praeitą kartą įvyko diskusija…

A.VIDŽIŪNAS. Dėl pirmojo projekto.

PIRMININKAS. …dėl pirmojo projekto. Dėl antrojo projekto, gerbiamasis kolega Vidžiūnai, užsirašiusių iš anksto nebuvo.

Taigi dabar galėsime kalbėti tik dėl balsavimo motyvų, kurią rezoliuciją imame kaip pagrindą. Manau, reikėtų balsuoti alternatyviai, kolegos, nes dvi alternatyvios rezoliucijos. Dabar kalbame dėl balsavimo motyvų. Prašom pasakyti, kurią rezoliuciją remiate.

Prašom. Motyvai už – A.Vidžiūnas. Prašom, gerbiamasis kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, pirmas dalykas, aš esu už pirmąją rezoliuciją su mano pataisa. Ji yra išdalyta ir jos esmė yra labai diplomatiškai parašyta. Reikėtų, žinoma, parašyti daug žiauriau, jeigu valdančioji dauguma turėtų politinės valios priimti tokį sprendimą. Taigi Seimas toje rezoliucijoje turi pripažinti, kad Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija visiškai nesugeba vykdyti nuoseklios, į pasaulio rinkos pokyčius reaguojančios, žemdirbiams pajamas garantuojančios bei žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija remiamos žemės ūkio politikos. Tai vienas dalykas. Mūsų frakcija parems tokią rezoliuciją, jeigu bus priimta tokia pataisa. Pirmiausia tai mano asmeninė nuomonė, nes Seimo narys A.Kubilius galbūt kalbės kitaip.

Antras dalykas. Gerbiamieji kolegos, galėčiau visomis keturiomis būti už šią rezoliuciją, jeigu (…) valdančioji kairioji dauguma ir vėl vietoj nuotakos, kaip toje lietuvių liaudies pasakoje, nesiūlytų žąsies. Labai lengva ponui Č.Juršėnui ir visiems kitiems užlipti į tribūną, tapti mylimiems ir pažadėti 140 milijonų ir dar 25% struktūrinės paramos. Visa tai yra gerai, ir aš džiaugčiausi, jeigu valdančioji kairioji dauguma sugebėtų daryti tokius sprendimus kartu su savo Vyriausybe. Bet aš šiandien matau aiškiai, kad šitų pinigų nebus, nebus nei 140 mln. iki galo, kaip galima suprasti iš pono A.Brazausko, iš finansų ministrės, iš pono Jeronimo Kraujelio ir šiandien A.Butkevičiaus teikiamos rezoliucijos. Tai vienas dalykas. Bendrasis programavimo dokumentas šita kryptimi, 25% kryptimi, nebus perskirstomas.

Aš dar kartą kartoju: mes esame už tuos procentus ir už tuos pinigus, nes yra pieno kainų, mėsos kainų ir eksporto problemų, žemdirbių susitarimo su perdirbėjais problemų. Ministerija visiškai nusišalinusi nuo šitų dalykų. Yra daug kitų žemės ūkio problemų. Žemės ūkio politika nenuosekli. Jeigu mes būtume garantuoti, jog tie pinigai bus, visom keturiom būtume už. Žemdirbiams siūlau netikėti – jums eilinį kartą siūlo žąsį vietoj nuotakos.

PIRMININKAS. Kiek supratau, kolega A.Vidžiūnas parėmė Kaimo reikalų komiteto siūlomą rezoliucijos projektą.

Dabar, prašome, motyvai už alternatyvųjį A.Butkevičiaus projektą. Prašom. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man regis, kad A.Butkevičiaus rezoliucijos pateikimas ir atsakymai į klausimus, kurie buvo pateikti, aiškiai rodo, kad perspektyvą šitoje situacijoje turi būtent žąsis. Ir dėl tos žąsies vykstant deryboms buvo sutarta. Kolegos, prašau paremti ir balsuoti už A.Butkevičiaus teikiamą alternatyvų rezoliucijos projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar paaiškinu. Šiuo atveju mes nepriimame rezoliucijos, tik balsuojame, kurį alternatyvų projektą renkamės. Taigi mygtukas “už” – Kaimo reikalų komiteto projektas kaip pirmasis. Mygtukas “prieš” – A.Butkevičiaus projektas. Susilaikę neskaičiuojami. Kolegos, ar aiškus balsavimas? Už – Kaimo reikalų komiteto rezoliucija, prieš – A.Butkevičiaus rezoliucija, susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas. Dar kartą primenu, mygtukas “už” – Kaimo reikalų komitetas, mygtukas “prieš” – A.Butkevičiaus rezoliucija, susilaikę neskaičiuojami. Dabar apsisprendžiame dėl alternatyvų.

Už – 32, prieš – 21. Pasirinkta Kaimo reikalų komiteto alternatyva. Pagrindinis projektas – Kaimo reikalų komiteto teikiama rezoliucija. Kolegos, dabar Kaimo reikalų komiteto rezoliucijai yra pateiktos G.Steponavičiaus ir A.Vidžiūno pataisos. Jos yra abiejose jums išdalinto dokumento pusėse. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia mes turėsime apsispręsti, ar priimame rezoliuciją be pataisų. Tokia yra tvarka. Statuto 184 straipsnis. Jeigu nuspręsime, kad priimame rezoliuciją be pataisų, tai tada pataisų nesvarstysime. O jeigu nuspręsime, kad pataisos būtinos, tada sudarysime redakcinę komisiją. Taip reikalauja Statutas. Kolegos, dabar bus balsavimas, ar priimame… (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, gausite žodį dėl motyvų. Aš paskelbsiu dabar. Dabar bus balsavimas, ar priimame šią rezoliuciją be pataisų, kokią pateikė Kaimo reikalų komitetas, ar toliau imamės kito darbo – redaguojame rezoliuciją.

Dabar dėl motyvų. Motyvai už tai, kad priimtume be pataisų. M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komiteto rezoliucija yra pakankamai aiški. Jeigu mes įsivelsime į pataisų nagrinėjimą, tai, žinoma, be gegužės mėnesio nieko nebus. Todėl aš siūlyčiau taupant laiką ir mūsų visų energiją, tuo labiau, kad viskas ten pasakyta, priimti be pataisų šiandien tą rezoliuciją, ir būtų viskas aišku.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš, už tai, kad būtų daromos pataisos, – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pažiūrėkime, ką mes turime. Žiūrim, ką turim. Atsakymas yra paprastas. Ši Vyriausybė ir ši Seimo dauguma neturi jokios žemės ūkio politikos, turi tik galvosūkius, kaip sakė kolega A.Butkevičius. Todėl šitoje situacijoje ne tik rezoliuciją reikia taisyti, atsižvelgiant į A.Vidžiūno ir kitas pataisas, bet iš esmės šitokią rezoliuciją į Seimą turėtų atnešti Vyriausybės vadovas kartu su ministro J.Kraujelio atsistatydinimo pareiškimu. Tai tada aš suprasčiau, kad yra ką svarstyti. O dabar iš tikrųjų žaidžiame žaidimus, kurių pasekmės yra visiems žinomos: žemdirbiai dar kartą bus apgauti ir jiems nebus pasakoma visa teisybė, kurią reikia pasakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo motyvai už, motyvai prieš. Kolegos, dabar dar kartą apeliuoju į Statuto 184 straipsnio 1 papunktį. “Priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip trečdalis visų Seimo narių”. Kolegos, dabar iš karto padarysime taip: balsuosime, ar priimame rezoliuciją be pataisų. Jeigu balsų skaičius bus pakankamas, bus aišku, kad Seimas apsisprendė priimti be pataisų. Bet jeigu bus daugiau kaip trečdalis nuo balsavusiųjų, bus daromos pataisos. Kolegos, ar supratote balsavimą? Balsuojame iš karto už, kas mano, kad reikia priimti be pataisų. O tie, kurie mano, kad reikia pataisų, balsuojate prieš arba susilaikote. Bet šiuo atveju, jeigu nesurinks vieno trečdalio prieš ir susilaikę, tai rezoliucija bus priimta be pataisų. Kolegos, balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 30, prieš – 13, susilaikė 15. Rezoliucija priimta. (Plojimai)

Replika po balsavimo, Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš sveikinu rezoliucijos priėmimą su didele baime, nes valdančioji kairioji dauguma ir šiandien nedrįso pasakyti, jog nuoseklios kaimo finansinės politikos nėra. Mes priimame eilinį tuščią popierių. Man niekaip nesuprantama, gerbiamieji kolegos. Svarstant šių metų kaimo biudžetą Kaimo reikalų komitetas, visais balsais pritardamas visoms žemdirbių organizacijoms, siūlo 450 mln. skirti visam žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Tuo tarpu balsuojant dėl biudžeto pusė Kaimo reikalų komiteto ir ministras J.Kraujelis balsuoja už 230 mln. Kaimo reikalų komitetui, paskui priimamas protokolinis sprendimas, kad persvarstant biudžetą būtų skirta papildomai pinigų. Paskiriamas 1 mln., žemdirbiams prikabinama makaronų, ir tokia politika tęsiasi. Gerbiamieji kolegos, aš labai apgailestauju, kad neįrašytas mano siūlymas. Mes turėjome pasakyti, kad Vyriausybė neturi nuoseklios politikos, kad ministras blaškosi, kad Vyriausybė vieną dieną priima nutarimą paskirstyti 52 mln. kapitalistiškai, po to atšaukia ir iki šios dienos nėra tvarkos. Mes esame prieš, kad nebuvo konstatuota, jog Žemės ūkio ministerija nesugeba susodinti prie vieno stalo Žemės ūkio rūmų, perdirbėjų, gamintojų, kad galų gale būtų išreikalauta tos politikos vykdymo.

Gerbiamieji kolegos, dabar jau paskutinis lakmuso popierius – 140 mln. pažadėta, mes tik laukiame biudžeto pataisų, kaip šitie pinigai bus skirti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Replika po balsavimo – Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai šilumos tiekėjams – tai kalakutai, kai žemdirbiams – tai žąsys ir dar makaronai, ir viską reikia pačiam žemdirbiui užauginti, bet principas tas, apie kurį aš noriu labai džiugiai informuoti žemdirbius, kad A.Butkevičius pažadėjo – 2004 m. žemdirbių pajamos išaugs penkis kartus. Siūkitės pinigines, kad būtų kur dėti tokius didelius pinigus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš dar kartą noriu pakartoti, mielieji konservatoriai, kad žemdirbių žlugdymo politika prasidėjo jūsų laikais. (Balsai salėje) 1996 m. buvo ir kainos kitokios, ir parama kitokia. O kai jūs didelę dalį pinigų pradėjote skirti NATO reikalams ir krašto apsaugai, tai nuo žemio ūkio ir paimta, ir nėra dabar ko aiškinti, kad čia kažkas kitas padarė. Jūs kalti, ponai, o dabar, žinoma, gaila, kad socdemų Vyriausybė vykdo tokią politiką kaip konservatoriai.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – Seimo narys A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Pirmiausia aš norėčiau patikslinti dėl to, ką pasakė Seimo narys J.Veselka. Aš kalbėjau apie ateinančių metų asignavimus. Puikiai suprantate, kad asignavimai, įdėti tais metais, didesnes pajamas gali duoti po kelerių metų. Tik esu iš dalies nuliūdęs, kad tokiais svarbiais klausimais vis dėlto nėra stiprios diskusijos, nėra išdiskutuota, kaip priimtus sprendimus mes galėsime įgyvendinti. Aš suprantu opoziciją, aš jos vietoje gal irgi taip pat elgčiausi, puikiai prisimenu aną kadenciją, pateisinu jų kritiką ir jų replikas. Bet reikia pabrėžti tai, kad jeigu investuojama prieš kelerius metus, tai tik po dvejų trejų metų būna teigiamas rezultatas, ekonomika tame sektoriuje pagerėja. Aš norėčiau, kad mes populistinius pažadus šiek tiek atskirtume nuo realių pažadų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinioji replika – Seimo narys G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Pirmiausia noriu padėkoti visiems kolegoms, kurie palaikė Kaimo reikalų komiteto parengtą rezoliuciją. Ačiū. Tai yra tiktai pirmasis žingsnis einant link biudžeto perskirstymo. Kaip yra pasakyta rezoliucijoje, iki birželio 10 d. Vyriausybė turi parengti ir pristatyti Seimui visus reikalingus įstatymų projektus, kad ši nuostata būtų įgyvendinta. Ačiū.

Prekyviečių mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1092(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, imamės kito darbotvarkės klausimo. Darbotvarkės 2-6 klausimas, tai kompleksinis klausimas, susidedantis iš dviejų įstatymų. Pranešėjas – A.Butkevičius. Prekyviečių mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Šis klausimas daug lengvesnis. Trumpas. Prekyviečių mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Mūsų komitetas šį įstatymo projektą apsvarstė ir siūlo, kad Prekyviečių mokesčio įstatymas būtų panaikintas nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. Yra pateikta įstatymo pataisa, kuri numato šio įstatymo įsigaliojimo datą nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar yra priėmimas. Kadangi du straipsniai, ar mes galėtume pradėti priėmimo procedūrą? Pataisų nėra. Galime. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

1 straipsnis. Pataisų nėra. Priimam bendru sutarimu? Priimam.

2 straipsnis. Priimta.

Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? (Balsai salėje) Norinčių kalbėti nematau. Kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos prekyviečių mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 45, prieš nėra, susilaikė 1. Prekyviečių mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas.

Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2485* (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar kitas darbotvarkės klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – G.Šivickas. Svarstymas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Šis įstatymo projektas yra susijęs su prieš tai priimtu Prekyviečių mokesčio įstatymu. Nuo 2004 m. išbraukiamas vienas mokestis, prekyviečių mokestis. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė. Teisės departamentas pastabų neturi. Siūlome priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstyti užsirašiusių Seimo narių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime.

Kadangi yra prašoma svarstyti ypatingos skubos tvarka, ar galime pritarti? Pritarta. Kolegos, pradėsime priėmimą. Kolegos, kadangi įstatymas iš dviejų straipsnių, ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau, kolegos. Taigi balsuojame. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimas. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 46, prieš ir susilaikiusių nėra. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Jeigu nieko prieš, kviesčiau Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją pristatyti balandžio 29 d. plenarinių posėdžio darbotvarkę. Prieštaraujančių nematau. Prašom, pranešėjau.

2003 m. balandžio 29 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Pirmiausia dėl pačios posėdžių dienos. Primenu, kad pagal spalvotąjį mūsų darbų grafiką, kurį patvirtino Seimo valdyba, būtent 29 d. buvo numatyta posėdžiauti. Bet, atsižvelgiant į šios dienos darbus, siūloma daryti tiktai vieną posėdį. Ir jums išdalytame variante jau du klausimus reikia išbraukti, bet reikės papildomai, žinoma, įsirašyti A.Sakalo komisijos išvados svarstymą. Turime apsispręsti dėl kai kurių mūsų komisijų sudėties, ryšium su tuo, kad, kaip žinote, keli Seimo nariai išėjo iš Seimo, ir gal dar vieną kitą aktualų dalyką pridėti. Pagrindiniai yra tie įstatymų projektai, kurie susiję su Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų įsigaliojimu, t.y. ir Vidaus tarnybos, ir Operatyvinės veiklos, ir Tarnybos Kalėjimų departamente ir dar kai kurie įstatymai. Ir net trys yra eurointegraciniai įstatymai. Taigi štai tokia yra vieno posėdžio darbotvarkė nuo 10 iki 15 val. ar iki 15 val. su trupučiu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš kaip tik dėl vieno jūsų paminėto klausimo – Vidaus tarnybos statuto. Manyčiau, kad reikėtų skirti daugiau laiko, nes šiandien per pusę valandos mes priėmėme tik 9 straipsnius, o ten dar liko apie devynis straipsnius ir nemažai pataisų, todėl aš labai abejoju, ar mes per pusę valandos įveiksime. Tada vėl gali tekti daryti priėmimo pertrauką ir nebaigsim jo priimti.

Č.JURŠĖNAS. Vidaus tarnybos? Gerai, galime pridėti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš turiu prašymą ir kartu palengvinsiu V.Popovo užduotį, nes nereikėtų dar priimti, šiandien po svarstymo siūlyčiau pritarti, bet priimti nereikėtų Įmonių rejestro įstatymo, nes pasikeitė aplinkybės, gali tekti dar šiek tiek pataisyti.

Č.JURŠĖNAS. 1345? Gerai, kaip tik gerai, posėdis bus trumpesnis.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti patikslintą darbotvarkę? Galime. Dėkoju, kolegos.

Įmonių rejestro įstatymo 2, 3, 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2148(3*) (priėmimas)

Imamės kito darbotvarkės klausimo – Įmonių rejestro įstatymo 2, 3, 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Priėmimas. Pranešėja S.Burbienė – Ekonomikos komitetas. Prašom, pranešėja.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui yra gauta tik viena Teisės departamento pastaba ir ji yra visiškai teisinga. Mes nežinojome, ar greitai bus priimtas įstatymo projektas, todėl buvome įrašę datą. Dabar ši data yra visiškai neaktuali, nes įstatymas gali įsigalioti nuo jo paskelbimo dienos, todėl, matyt, kolegos turbūt neprieštaraus, kad bendru sutarimu 7 straipsnis turėtų būti nepriimtas ir visa problema būtų išspręsta. O šiaip nei šiam, nei kitam įstatymo projektui, kuris yra susijęs su šiuo, jokių pataisų nėra. Siūlome pradėti priėmimo procedūrą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip matote, galėtume pradėti priėmimo procedūrą, išskyrus vieną klausimą – 7 straipsnį. Pranešėja siūlo, kad jo iš viso nebūtų arba galėtų būti, kad šis įstatymas įsigalioja nuo jo… Ne, iš tikro taip. Siūlome, kad nebūtų 7 straipsnio. Gerai, kolegos, pastraipsniui.

1 straipsnis, kolegos. Gal jūs pabūkite, gerbiamoji pranešėja, nes straipsnių daug. Pastabų ir papildymų nėra, ar mes galėtume priimti bendru sutarimu? Pritariame, aišku. 2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 – priimta. 6 – priimta. Kolegos, 7 straipsnio nėra.

Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Ar mes galėtume balsuoti dėl viso įstatymo, kolegos? Norinčių kalbėti yra? Nematau. Kolegos, balsuojame.

Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 2, 3, 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimas. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 37 balsavus už, 1 susilaikius, niekam nebalsavus prieš, įstatymas priimtas.

Įmonių įstatymo 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2432(2*) (priėmimas)

Toliau – Įmonių įstatymo 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas A.Vazbys. Prašom. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui taip pat nėra siūlymų ir pataisų. Tai yra lydimasis projektas, nes priimant mūsų jau anksčiau priimtą įstatymą išaiškėjo, kad yra šioks toks nesuderinamumas su Įmonių įstatymu. Todėl Ekonomikos komitetas parengė pataisas, jums pateikė ir dabar mes galėtume jas priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ar galime pradėti priėmimą, kolegos? Prieštaraujančių nematau. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Priimta bendru sutarimu. Kolegos, dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti nematau. Kolegos, pradedame Įmonių įstatymo 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 22 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimą. Balsavimas pradėtas.

42 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 1 susilaikius, įstatymas priimtas.

Įmonių rejestro įstatymo, jį keitusių, papildžiusių bei su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-1345* (svarstymas)

Kviečiu S.Burbienę pateikti svarstyti Įmonių rejestro įstatymo, jį keitusių, papildžiusių bei su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šis projektas, kaip matote, pagal jo registracijos numerį Seimui buvo pateiktas gana seniai, tačiau Ekonomikos komitete svarstant išaiškėjo, kad dar reikėtų su juo palūkėti, nes nebuvo priimti kiti teisės aktai, išaiškinantys, kada jau negalios senasis, šiuo metu dar galiojantis, Įmonių rejestro įstatymas. Mes jau anksčiau esame priėmę vieną pataisą, dabar esame priėmę dar vieną rejestro pataisą, ją taip pat reikėtų įrašyti dabar jau 16 punktu į šį įstatymą.

Siūlyčiau pritarti šiam projektui po svarstymo, nes Ekonomikos komitetas jam visiškai pritarė, taip pat pritarė mano siūlytai pataisai, tačiau priiminėti reikėtų vėliau, neskubiai, nes dar reikėtų palaukti, kol įsigalios šiandien mūsų priimta Įmonių rejestro įstatymo pataisa, kad ją taip pat būtų galima įtraukti į sąrašą tų įstatymų, kurie nebegalios.

Siūlome pritarti po svarstymo, o su priėmimu luktelėti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstyme nėra užsirašiusių kalbėti, kolegos. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ar galime pritarti S.Burbienės siūlymui? Čia reikėtų 10 Seimo narių pritarimo. Ar yra 10 Seimo narių, kolegos? Pakelkite aktyviai rankas. Ačiū, yra daugiau negu 10. Ar galime pritarti S.Burbienės siūlymui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta abiem siūlymams. Taigi svarstymas baigtas. Priėmimą nustatys Seniūnų sueiga.

Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2488(2*). Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 25, 177 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 80¹ straipsniu“ projektas Nr.IXP-2489(3*) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas, kolegos, – Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių. Gal kas yra įgaliotas jo vardu? Gerbiamieji kolegos, ar yra kas įgaliotas? Kas iš Žmogaus teisių komiteto galėtų pateikti svarstyti Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio… (Balsai salėje) Nėra. Kolegos, aš galėčiau perskaityti išvadą. Komitetas siūlo pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ar galime pritarti šiai komiteto išvadai? Bendru sutarimu.

Kolegos, tada po svarstymo pritariame ir dar yra lydimasis. Komitetas taip pat siūlo pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Ar galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti abiem po svarstymo? Galime. Gerai, kolegos. Tuomet fiksuojame, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir Seimo statuto dėl Seimo statuto 25, 177 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 80¹ straipsniu projektui po svarstymo pritarta. Ačiū, kolegos.

Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5, 9, 11, 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-2512(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Imamės 9 darbotvarkės klausimo – Operatyvinės veiklos įstatymo 2, 5, 9 11, 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką. Prašom, pranešėjau.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu trumpai. Įstatymas buvo tikslinamas ryšium su tuo, kad nuo gegužės 1 d. įsigalioja Baudžiamojo proceso kodeksas. Komitetas bendru sutarimu pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgdamas į kai kuriuos Teisės departamento pasiūlymus ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Patobulinus tam tikrais redakciniais pataisymais dėl protokolų rašymo, taip pat atsisakius straipsnio dėl įstatymo įsigaliojimo datos siūloma pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas taip pat svarstė šį įstatymo projektą ir tam variantui, kuris buvo mums pateiktas, siūlau nepritarti. Toks komiteto sprendimas. Pasiūlyta pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pastabas, kuriam komitetas pritarė.

Teikiamas įstatymo projektas nepašalina esminio naujojo BPK ir Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų prieštaravimo. Galiojančiame Operatyvinės veiklos įstatyme liktų nuostatos, nesuderintos su naujojo BPK normomis. Teisinis reguliavimas, kai priemonės, kuriomis gali būti apribotos asmenų teisės, tiria nusikalstamas veikas, reglamentuoja ne tik BPK, bet ir Operatyvinės veiklos įstatymas, numatantis kitokias proceso prievartos priemones ar kitokią jų taikymo tvarką, o tai neatitinka teisinio aiškumo principo. Kai du įstatymai nesutampa (Operatyvinės veiklos įstatymas ir BPK), pagal mūsų priimtus įstatymus prioritetą turi Baudžiamojo proceso kodeksas. Todėl pasiūlėme komitetui išanalizuoti šias pastabas. Jeigu jie atsižvelgė, mes neturime daugiau pretenzijų pagrindiniam komitetui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, abu komitetai pateikė išvadas. Norinčių dalyvauti diskusijose nematau. Ar galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame. Kolegos, kadangi taikoma skubos tvarka, balandžio 29 dieną bus jo priėmimas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2498(2*) (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Dabar imamės darbotvarkės 11 klausimo – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projekto. Pranešėjas – P.Papovas. Svarstymas ir priėmimas. Taikoma ypatingos skubos tvarka. Prašome pranešėją. Darbotvarkės 11 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – P.Papovas. Pranešėjas bus G.Didžiokas. Prašom.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė teikiamą įstatymo projektą. Apsvarstė Teisės departamento pastabas, iš esmės joms yra pritarta. Komitetas šiek tiek patobulino įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Vėliau buvo gautos naujos Teisės departamento išvados, kurios yra išdalintos, dėl suredaguoto įstatymo projekto. Komitetas pirmai, antrai pastabai pritarė, siūlo į jas atsižvelgti. Trečiai pastabai komitetas nepritarė. Siūlome pritarti įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, šiam projektui gauta Seimo narės R.Juknevičienės pataisa. (Balsai salėje) Šiam, kolegos. Taip, šiam, 3 straipsnio 2 dalį papildyti. Čia pirmajam projektui. Aš norėčiau paklausti Seimo narės R.Juknevičienės. Jūs teikėte papildymą pirmajam projektui? Gerbiamoji Juknevičiene?

R.JUKNEVIČIENĖ. Taip, taip.

PIRMININKAS. Dabar svarstome kitą projektą, t.y. svarstome antrąjį variantą. Kadangi jūs antrajam variantui neužregistravote pataisų, jos negali būti svarstomos. Dėkoju, kolegos. Pataisos nebus svarstomos, nes pateiktas projekto Nr.IXP-2498 antrasis variantas.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš labai atsiprašau, pirmininke, jeigu galima, minutę?

PIRMININKAS. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Antrasis variantas buvo išdalintas tik šiandien. Kaip buvo galima teikti pataisas? Iki šio ryto mūsų kompiuteriuose ir visur buvo tik pirmasis variantas. Aš antrojo varianto neturėjau ir jam negalėjau teikti jokių pataisų. Aš elgiausi taip, kaip parašyta Statute.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi antrasis variantas išdalytas šiandien, o mes norėtume taikyti ypatingos skubos tvarką, gal vis dėlto apsispręskime dėl R.Juknevičienės pataisų. Išreikšime savo valią balsavimu ir tada galėsime pradėti priėmimą.

Gerbiamoji Juknevičiene, prašom pateikti savo pataisas.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų gana geros valios, man atrodo, tos pataisos būtų tinkamos ir šiandien išdalintam antrajam variantui. Esu įsitikinusi, kad į referendumą dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje atėję žmonės tikrai balsuos už, ir čia problemų nebus. Tačiau šiandien ryškėja viena labai skaudi tiesa, kurią sako sociologai, sakykim, Vladas Gaidys, ir kai kurie kiti analitikai, jog gali atsitikti taip, kad įdėjus daug pastangų ir didelei daliai Lietuvos žmonių balsuojant už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje vis dėlto referendumas gali neįvykti dėl paprastos priežasties, dėl to, kad į rinkėjų sąrašus yra įrašyti žmonės, kurie fiziškai negali balsuoti, turiu galvoje, išvykusius į užsienius. Tas projekte yra atspindima.

Kitas dalykas. Mūsų Lietuvos valią, Lietuvos ateities klausimą gali nulemti tie žmonės, kurie apskritai į rinkimus neina. Todėl ši pataisa, kad paskutiniuose trijuose rinkimuose iš eilės nedalyvavę žmonės nebūtų laikomi tais, dėl kurių priklausytų Lietuvos sprendimas, manau, yra prasminga ir reikalinga. Kitaip labai bijočiau gegužės 11 d. vakaro, kai 47–48% ateis, bet to nepakaks. V.Gaidys visus perspėja labai aiškiai ir suprantamai. Vengrijos patirtis Lietuvai gali būti irgi prasminga.

Todėl kviečiu atsižvelgti į šį pasiūlymą ir priimti šią pataisą. Atsiprašau. Noriu baigti. Svarbu, kad tie, kurie neturi nuomonės, kuriems neįdomus Lietuvos politinis gyvenimas, kurie neturi nuomonės dėl Lietuvos ateities, nenulemtų likimų tų, kuriems svarbu, kas laukia Lietuvos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų palaikyti pateiktą pasiūlymą? Norėčiau pasakyti, kad Teisės departamentas dėl šio jūsų siūlymo išreiškė labai rimtų abejonių. Šiandien Teisės departamento direktorius dar pasakė abejonių dėl to, ar tai atitinka Konstituciją. Iš rinkėjų sąrašų gali būti išbraukti, iš rinkimų referendumo apylinkės, į užsienį išvykę rinkėjai. Tai galima įvairiai interpretuoti. Nėra aišku, kaip bus nustatomas rinkėjų išvykimas į užsienį ir t.t.

R.JUKNEVIČIENĖ. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Taigi prašom. Kas norėtų pritarti arba kalbėti prieš siūlymą? Prieš norėtų kalbėti P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, formaliai vertinant tai pasiūlymas papildyti 3 straipsnio 2 dalies 11 punktu. 11 punkto mes nepildome, yra 10 punktas. 10 punktą tobulinant tokia redakcija apskritai būtų nauja redakcija, negu yra pateikta komiteto.

Mūsų nuostatoje taip pat yra, kad jeigu išvykę į užsienį, išbraukti iš sąrašų, bet tą padaryti motyvuotai. Jeigu nedalyvavo Prezidento arba savivaldybių bei Seimo rinkimuose, nereiškia, kad tie žmonės negali dalyvauti referendume. Jie yra žmonės, jie tik nedalyvauja rinkimuose, o juos išbraukti iš sąrašų negalima. Siūlau pritarti komiteto patobulintam variantui.

PIRMININKAS. Motyvai už – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, ši pataisa yra logiška, nes čia (man atrodo, kolega P.Papovas neteisingai suprato) asmenims suteikiamas apibūdinimas, kuris tęsiasi per visą sakinį. Tai yra “Seniai išvykę, nežinia kur arba ilgą laiką toli užsienyje gyvenantys ir pastaruosiuose Seimo, Prezidento ir savivaldybių rinkimuose nedalyvavę asmenys”. Tai yra tie patys asmenys, kurių nuolat nerandama, ir nežinia, kur jie yra. Kaip žinome iš savo patirties, Vyriausioji rinkimų komisija vis tiek siunčia kvietimus. Yra daug pavyzdžių, kai žmonės jau seniai pakeitė savo gyvenamąjį būstą, seniai ten negyvena, bet jiems vis dar siunčia tuos pačius pakvietimus. Kieno valią mes rengiamės išklausyti referendume? Ar rinkėjų valią, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos sukurtos netvarkos pareiškimą? Čia yra pasiūlymas, kad tą netvarką reikia kaip nors išspręsti, nes priimame strateginį sprendimą. Jeigu nulems netvarka, koks sprendimas būtų priimtas. Tai būtų didelė tragedija, čia net nėra ką kalbėti apie atsakomybę pareigūnų ir Seimo, kurie nesugebėjo sutvarkyti, kai valstybė yra atsakinga už rinkėjų sąrašus, nes tuose sąrašuose nėra tvarkos. Tai vieną kartą tvarką reikia padaryti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Girdėjote motyvus už, motyvus prieš. Dabar apsispręskime balsavimu. Kas manote, kad reikia palaikyti R.Juknevičienės pataisą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, už – 9, prieš – 23, susilaikė 12. Pataisa nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, jai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, ar galima dabar pateiktam komiteto projektui pritarti po svarstymo? Galima. Bendru sutarimu. Ačiū, kolegos.

Kadangi taikoma ypatinga skuba, ar galima pradėti priėmimo procedūrą? Galima. Kadangi įstatymas iš vieno straipsnio, ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

Dabar, kolegos, kas nori kalbėti dėl viso įstatymo. Motyvai už, motyvai prieš. Norinčių kalbėti nematau.

Balsavimas pradėtas. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimas pradėtas. Prašome. Kas manote, kad reikia priimti, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, už – 45, prieš nėra, susilaikė 1. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 97 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2500(2*). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2501(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, imamės darbotvarkės 12 klausimo – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 97 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. A.Butkevičius – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. A.Plokšto ar V.Saulis, kuris pateiks, kolegos? Kolegos, negaiškime laiko. Prašom ateiti, duosime, įteiksime. Prašom. Kolegos, į tribūną kviečiame A.Plokšto. Prašom. Pateikite Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 97 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir jį lydintį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 97 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir irgi jam pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė bendru sutarimu abiem projektams. Teisės departamento išvados teigiamos. Pataisų ir pasiūlymų nėra, svarstyme dalyvauti užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta.

Yra Seimo Pirmininko teikimas šiuos abu projektus priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Pritarta, kolegos. Pradedame priėmimo procedūrą.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 97 straipsnio pakeitimo įstatymas. 1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

Kolegos, dabar dėl viso įstatymo. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų už ar prieš? Kolegos, norinčių kalbėti nematau. Ačiū.

Pradedame priėmimą. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 97 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimas. Balsavimas pradėtas.

Už – 39, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 1. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 97 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, pradedame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimą. Taip pat ypatinga skuba.

Kolegos, 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimame bendru sutarimu. Kolegos, 2 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu.

Kolegos, dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Registruojamės ir balsuosime dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Prašome. Priėmimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 37, prieš nėra, susilaikė 1. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2478*. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2, 4, 6, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2479(2*). Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2480(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Kolegos, imamės darbotvarkės 13 klausimo – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašome į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą. Svarstymas.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums leidus, gal pateiksiu visus tris, nes yra du lydintys, vienas su kitu susiję. Pirmajam – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektui komitetas pritarė. Už – 6, susilaikė 1. Du lydinčius projektus komitetas, įvertinęs Teisės departamento pastabas, patobulino ir jiems pritarė. Norėčiau pasakyti, po svarstymo komitetas gavo kolegės G.Purvaneckienės pasiūlymą dėl įstatymo projekto Nr.IXP-2480. Komitetas, šiandien jį apsvarstęs, jam pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis komiteto pirmininke. Dabar kviečiu A.Macaitį kalbėti Aplinkos apsaugos komiteto vardu dėl pirmojo įstatymo projekto – dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.IXP-2478, bendru sutarimu jam pritarė ir siūlo po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume po svarstymo bendru sutarimu pritarti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Kadangi abu komitetai kalbėjo, pritarėme.

Dabar dėl likusių projektų. Dėl projekto Nr.IXP-2479 kviečiu kalbėti V.Velikonį, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu. Prašome. Ruošiasi E.Masiulis, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vardu. Prašome. 13b. Jūs galite kalbėti dėl abiejų, ir dėl 13b, ir dėl 13c.

V.VELIKONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Šeimos ir vaiko reikalų komisija iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2, 4, 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir pateiktas pastabas bei pasiūlymus, pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Jūs pasisakėte dėl abiejų, dėkoju. (Balsai salėje) Tvarka, dėl abiejų komisijos nuomonė ta pati – pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar norėčiau pakviesti E.Masiulį – Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vardu. Kolegos, jeigu nieko prieš, aš perskaitysiu išvadas. Čia yra pritarta abiem projektams. Sutarta. Dėkoju. Dabar dar norėčiau pakviesti A.Melianą dėl 13c projekto Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė atsižvelgti į Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, turėtume apsispręsti dėl G.Purvaneckienės pataisos projektui Nr.IXP-2480, kuriam komitetas yra pritaręs, bet formaliai reikėtų 10 Seimo narių patvirtinimo. Kolegos, prašome pakelti rankas, ar yra 10 Seimo narių patvirtinimas. Gerbiamieji kolegos, aukščiau ir aktyviau! Nematau pačios G.Purvaneckienės rankos. Ačiū. 10 tikrai yra. Prašome G.Purvaneckienę pateikti.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pataisa iš dviejų dalių. Pirma, kad yra praleistas prielinksnis “į”, o antra dalis, kad atitinkamos lengvatos suteikiamos gimus ketvirtam vaikui. Ten aš pridėjau, kad “ar įvaikinus ketvirtą vaiką”, nes faktiškai atsiranda ketvirtas vaikas. Kai parašyta, kad tik gimus, tai gali būti paskui neužskaitytas tas vaikas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu G.Purvaneckienės pataisai, kurią parėmė pagrindinis komitetas? Gerai, ačiū, kolegos. Pritarta. Gerbiamieji kolegos, visiems trims projektams (trečiajam su G.Purvaneckienės pataisa) yra pritarta po svarstymo. Priėmimas bus numatytas Seniūnų sueigoje. Ačiū, kolegos.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir įstatymo priedėlio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2505 (pateikimas)

Dabar imamės darbotvarkės 16 klausimo – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir įstatymo priedėlio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto. Prašome į tribūną. Vietoj ministrės Vilijos Blinkevičiūtės prašom, gerbiamasis Rimantai Kaireli.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamu įstatymo projektu yra siekiama suderinti du įstatymus, t.y. minėtą įstatymą ir Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnį, kuris buvo neseniai pakeistas, kuris visiškai sureglamentavo savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimą. Taigi siūloma nuostatas, susijusias su minėtos grupės darbo apmokėjimu, išbraukti iš Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo. Prašau pritarti šio įstatymo pateikimui ir svarstymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų paklausti pranešėjo Rimanto Kairelio? Norinčių paklausti nematau. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ar galime numatyti komitetus? Pagrindinis būtų siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariam? (Balsai salėje) Dar papildomai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas papildomas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Tegul skaičiuoja pinigus. Gerai, ačiū. Numatoma svarstyti gegužės 27 dieną. Dėkojame.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio ir 3 priedėlio pakeitimo bei 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2285(2*) (svarstymas)

Dabar, kolegos, imamės darbotvarkės 14 klausimo – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio ir 3 priedėlio pakeitimo bei 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną A.Butkevičių Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom, pirmininke.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo įstatymo projektą. Buvo gauta nemažai pastabų. Seimo Teisės departamento pastabai pritarta. Taip pat buvo registruoti lobisto Romo Stumbrio pasiūlymai. Šiem pasiūlymams nebuvo pritarta. Taip pat buvo įregistruota mano įstatymo pataisa. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiai pataisai. Taip pat buvo gauta Seimo nario V.Stankevičiaus…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, pirmiausia – bendra išvada, nes po to dar Aplinkos apsaugos komitetas, o po to mes turėsime apsispręsti dėl pataisų.

A.BUTKEVIČIUS. Gerai. Galutinė mūsų komiteto išvada yra pritarti Aplinkos apsaugos komiteto siūlymui įstatymo projektą papildyti dviem naujais straipsniais, Seimo nario A.Butkevičiaus pasiūlymams ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatas – pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiame Aplinkos apsaugos komiteto vardu komiteto pirmininką A.Macaitį. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.IXP-2285 ir jam bendru sutarimu pritarė. Todėl siūlau šiam įstatymo projektui pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kolegos, dabar turėtume formaliai susitarti dėl pataisų. Kaip jūs žinote, šiam įstatymo projektui yra trys pataisos: Seimo nario A.Butkevičiaus, Seimo nario V.Stankevičiaus ir Seimo nario A.Poplavskio. Komitetas pritarė Seimo nario A.Butkevičiaus pataisoms ir nepritarė V.Stankevičiaus ir A.Poplavskio pataisoms. Tai prašome Seimo narį A.Butkevičių pristatyti savo pataisas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitete buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti ir Seimo nariai V.Stankevič ir A.Poplavski. Mes svarstydami šį įstatymo projektą parengėme kai kuriuos pasiūlymus, kurie buvo įdėti į mano įstatymo pataisą. Galima sakyti, Seimo narių V.Stankevičiaus ir A.Poplavskio pataisos iš dalies įtrauktos į mano pasiūlymus. Aš manau, kad jie atsisakys savo pasiūlymų, nes mano įstatymo pataisa yra šiek tiek platesnė, apima daugiau sričių. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, padarykime taip: išklausykime V.Stankevičiaus ir A.Poplavskio. Jeigu jie atsiima, tai mums iš karto palengvėtų reikalai. Prašome, V.Stankevičiau.

V.STANKEVIČ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visiškai teisingai ponas A.Butkevičius pasakė. Pono A.Butkevičiaus pataisa net šiek tiek tobulesnė negu mano, todėl aš atsiimu ir prašau mano pataisos nesvarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Poplavskio nematau. Kadangi atsiėmė vienas, tai kito, kadangi iš dalies jos įtrauktos, nesvarstom.

Gerbiamieji kolegos, ar galima pritarti komiteto siūlomam projektui su A.Butkevičiaus pataisomis po svarstymo? Bendru sutarimu pritarta. Dėkoju.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259¹ straipsnių papildymo ir Kodekso papildymo 188¹⁶ ir 188¹⁷ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-2516 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, imamės darbotvarkės 18 klausimo, nes nematau 17 klausimo pranešėjo. Mes pralenkėme laiką. Smagu. Kviečiu į tribūną Jeronimą Kraujelį pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259¹ straipsnių papildymo ir Kodekso papildymo 188¹⁶ ir 188¹⁷ straipsniais įstatymo projektą. Pateikimas. Prašome, ministre.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, projekto tikslas – administracinės atsakomybės nustatymas už kliudymą savivaldybių vykdomosioms institucijoms ir jų įgaliotiems asmenims bei Žemės ūkio ministerijos ir jos įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas. Esmė ta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta atsakomybė už nustatytus supirkimo ir atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir maisto produktų tvarkos pažeidimus bei atsiskaitymo už perdirbtą žemės ūkio produkciją ir maisto produktų tvarkos pažeidimus. Tai yra 172-19 ir 172-21 straipsniai. Teisės pažeidimų protokolus už šiuos pažeidimus turi teisę surašyti savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai bei Žemės ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (259-1 straipsnis). Tačiau nėra nustatytos atsakomybės už nurodytų institucijų pareigūnų neįleidimą ar kitokį kliudymą atlikti jiems pavestas funkcijas.

Atsižvelgiant į tai, kad supirkimo ir atsiskaitymo tvarkos pažeidimus galima išsiaiškinti tik patekus į atitinkamų ūkių subjektų buveines ir patikrinus su tuo susijusius dokumentus, projekte siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodeksą papildyti nuostatomis dėl: pirma, atsakomybės už kliudymą savivaldybių vykdomosioms institucijoms bei Žemės ūkio ministerijos ir jos įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas nustatymo (188-16 ir 188-17 straipsniai). Už minėtus pažeidimus siūloma nustatyti baudą nuo 100 iki 500 litų, o tokios pat veikos padarymą asmenims, baustiems administracine nuobauda už minėtus pažeidimus, nuo 500 iki 1000 litų; antra, teismų (miestų), apylinkių teismų, apylinkių teismų teisėjų žinybingumo nagrinėti nurodytuose straipsniuose numatytas administracinių pažeidimų bylas (224 straipsnis); trečia, nustatymo, kad administracinių teisės pažeidimų protokolus (188-16 ir 188-17 straipsniai) numatytų administracinių teisės pažeidimų sąrašo savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų įgaliotų pareigūnų bei Žemės ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai…

Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Keisti galiojančių teisės aktų ir papildomų biudžeto lėšų nereikės. Seimo Teisės departamento išvadoje siūloma tiek keičiamo kodekso 188-16 straipsnio 1 dalyje, tiek 188-17 straipsnio 1 dalyje jungtuką “ir” keisti jungtuku “ar”. Kitų pasiūlymų ir pastabų negauta. Siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui po pateikimo ir pradėti svarstymą.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūsų nenori klausti nė vienas Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar bus kokių nors papildomų siūlymų? Nematau. Gerai, kolegos, tuomet siūloma svarstyti gegužės 27 dieną. Dėkui.

Specialiosios savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas Nr.IXP-2491. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2492. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2493. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2494. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2495. Medžioklės įstatymo 6, 12 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2496 (pateikimas)

Kolegos, imamės darbotvarkės 19a, 19b, 19c, 19d, 19e, 19f klausimų. Kviečių į tribūną pranešėją A.Butkevičių, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, pateikti Specialiosios savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymų projektą ir su juo susijusius lydinčiuosius teisės aktus. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums yra teikiamas Lietuvos Respublikos specialiosios savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas. Jis teikiamas dėl to, kad jau nuo 2001 m. sausio 1 dienos, įsigaliojus naujam Biudžetinės sandaros įstatymui, daugelis fondų, nebiudžetinių arba biudžetinių, yra centralizuota. Jų pajamos yra apskaitomos nacionaliniame biudžete, Valstybinio socialinio draudimo fonde, Privalomojo sveikatos draudimo fonde, Privatizavimo fonde arba Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonde. Dabar savivaldybės yra du fondai, tai Savivaldybių sveikatos fondas ir Savivaldybių gamtos apsaugos fondas. Dėl to artimiausiu metu reikia, kad jie jau būtų apskaitomi savivaldybių biudžetuose. Jie negali būti šalia biudžeto kaip atskiri fondai, todėl yra teikiama šio įstatymo pataisa. Su tuo įstatymu kartu yra siūlomi kiti įstatymų projektai, kurių tikslinimai yra tik redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Gal galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento išvadas, kuriose siūloma, kad reikėtų, jų nuomone, dar pateikti ir keisti šiuos įstatymus: Atliekų tvarkymo 23 straipsnio 4 punktą, Laukinės gyvūnijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punktą, 8 straipsnio 1-3 dalis, 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 24 straipsnio 6 dalį, Bevariklio transporto įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, Laukinės augalijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, Aplinkos monitoringo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalis bei Sveikatos sistemos įstatymo 41 straipsnį. Koks būtų jūsų komentaras?

A.BUTKEVIČIUS. Mūsų komentaras būtų toks. Su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymais reikia sutikti. Tai rodo, kad atliekant biudžeto sandaros dalinę reformą tai liečia labai daug įstatymų, bet reikės atsižvelgti į jų pastabos ir dar parengti daugelio įstatymų pataisų.

PIRMININKAS. Ar galėtume fiksuoti, kad toliau jūs parengiate skubiai tų įstatymų pateikimą, kad vėliau galėtume kompleksiškai atlikti svarstymą?

A.BUTKEVIČIUS. Taip. Bus parengta artimiausiu metu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime su tom pastabom ir tomis išvadomis, kurias priėmė pranešėjas, pritarti po pateikimo visų šių minėtų teisės aktų bendru sutarimu? Pritarta po pateikimo.

Kolegos, siūlomi komitetai. Projektas Nr.IXP-2491, pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkame? Visų įstatymų svarstymo data yra gegužės 27 diena.

Projektas Nr.IXP-2492, vėl tie patys komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkame.

Projektas Nr.IXP-2493, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi tie patys – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas.

Projektas Nr.IXP-2494, pagrindinis– Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi– Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame?

Aplinkos apsaugos rėmimo programa, pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas.

Medžioklės įstatymas, pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame. Pataisas įpareigojame parengti Biudžeto ir finansų komitetą. Ir kitų išvardytų įstatymų Teisės departamento išvadose.

Dėkojame. Pritariame po pateikimo. Šių visų projektų svarstymas – gegužės 27 dieną.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2510 (pateikimas)

Dabar į tribūną kviečiu Ūkio ministerijos viceministrą Nerijų Eidukevičių pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.

N.EIDUKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiamu įstatymo projektu siekiama suderinti kai kurias Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas su Civiliniu kodekso, taip pat Įmonių įstatymu bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis ir terminija.

Pagal Civilinį kodeksą (…) fizinis asmuo gali veikti savo vardu neregistruodamas ir savo rizika neregistruodamas įmonės bei vykdyti komercinę veiklą neregistruodamas įmonės. Pagal Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo nuostatas gyventojas taip pat turi teisę neįsteigęs įmones… savarankišką veiklą, kuria siekiama gauti pajamų.

Įmonių įstatymas tokiems fiziniams asmenims netaikomas. Tuo tarpu Administracinių teisės pažeidimų kodekso vertimasis ūkine veikla, arba veikla, neįsteigus įmonės, priskiriamas neteisėtai veiklai ir laikomas administraciniu teisės pažeidimu ir už tai baudžiama. Siekiant suderinti šitas nuostatas, projekte siūloma atsisakyti skirti baudas už veiklą neįsteigus įmonės. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre, jūsų niekas nenori paklausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Tada pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar bus kokių papildomų siūlymų? Nematau. Kolegos, sutariame. Svarstymas gegužės 27 dieną.

Seimo narių pareiškimai

Gerbiamieji kolegos, mes pralenkėme laiką. Taigi dabar liko Seimo narių pareiškimai, bet jų nėra. Taigi registruojamės paskutinį kartą. Jūs turite pareiškimą? Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Kol registruosimės, Seimo narys J.Mincevič perskaitys pareiškimą.

Užsiregistravo 30 Seimo narių. Dėkoju. Dabar pareiškimą nori perskaityti Seimo narys J.Mincevič. Prašom.

G.J.MINCEVIČ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šis klausimas yra tiek opus, kiek senas ir, atrodo, nepajudinamas iš vietos. Tačiau jo neišsprendimas gresia daugelio žmonių sveikatai, gyvybei ir epidemijos plitimui. Kalbama apie kenksmingų atliekų ir pesticidų laikymą, jų išvežimo ir likvidavimo delsimą, netinkamą saugojimą, sukeliantį grėsmę ir pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Ypač grėsmingi atliekų sandėliai yra artimiausiame nuo sostinės Vilniaus rajone, kur yra 12 tokių objektų. Tai Buivydžių, Paberžės, Medininkų ir kitose seniūnijose.

Bene didžiausią susirūpinimą kelia žemės ūkio bendrijos “Mostiškės” Lavoriškių seniūnijoje saugomi 4950 kg pesticidų. Šie pesticidai atvežti laikinai saugoti iš Nemėžio karjero, į kurį jie atgabenti iš Kaišiadorių rajono dar prieš metus. Šie pesticidai nesurūšiuoti, neidentifikuoti, nežinia kokį pavojų jie kelia žmonių sveikatai. Taip pat niekas negali garantuoti, kad jie savaime neužsidegs. Šiais metais komisija, dalyvaujant Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovams patikrino Vilniaus rajono senų pesticidų sandėlių būklę. Komisija konstatavo, kad būklė nepatenkinama. Metalinėse talpose saugomi pesticidai dėl talpų korozijos poveikio skverbiasi į aplinką. Padėtis yra grėsminga. Šiuo klausimu ne kartą buvo kreiptasi į Vyriausybę, į Aplinkos ministeriją. Kada pagaliau klausimas bus tinkamai įvertintas ir išspręstas? Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, Seimo nario pareiškimą atiduosime Seimo posėdžių sekretoriatui. Gerbiamieji kolegos, ačiū. Šios dienos plenarinis posėdis baigtas.