Dvidešimtasis (366) posėdis
2003 m. balandžio 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas ARTŪRAS SKARDŽIUS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame balandžio 10 d., ketvirtadienio, vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. 2-2 darbotvarkėje pažymėtas klausimas – Cukraus įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2315. Priėmimas. Kviečiu kolegą Gintautą Mikolaitį. Prašau.

Cukraus įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2315* (priėmimas)

G.MIKOLAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas buvo pagrindinis ir po svarstymo gavo vieną gerbiamųjų Seimo narių pasiūlymą, kuriam pritarė, balsavimai buvo visi už. Gauta taip pat Teisės departamento išvados. Yra abejonių dėl konkurencijos. Bet įstatymas galios tik iki įstojimo į Europos Sąjungą. Komitetas mano, kad reikia priimti įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Yra. Prašome registruotis ir kalbėti. Ponas Jonas Čekuolis. Domininkas Velička. Taip, tai nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, gerbiamieji kolegos. Kolega Domininkas Velička už, taip?

D.VELIČKA. Aš už noriu kalbėti.

PIRMININKAS. Tai prašau, kalbėkite. Kolega Domininkas Velička kalbės už 1 straipsnį. Prašau dėl balsavimo motyvų. Mikrofonas įjungtas.

D.VELIČKA. Iš esmės tai yra kalba dėl 2 straipsnio, ne dėl 1 straipsnio, būtent dėl įstatymo įsigaliojimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

2 straipsnis. Siūloma papildyti antruoju straipsniu, o antrąjį pernumeruoti trečiuoju straipsniu. Dėl 2 straipsnio teikiama pataisa, kuriai pritarė komitetas, kurią teikė kolega V.Karbauskis ir S.Lapėnas. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šią pataisą, kad ją pradėtume svarstyti priėmimo stadijoje plenariniame posėdyje? Prašome paspausti mygtuką “už”. Balsuojame, ar remiame pataisą, kurią teikia kolega V.Karbauskis ir S.Lapėnas, kad ją pradėtume svarstyti. Komitetas pritaria šiai pataisai. Tam reikalingas 29 Seimo narių pritarimas.

33 Seimo nariai remia, tad pradėsime ją svarstyti. Prašau gerbiamųjų kolegų pateikti šią pataisą. Kas galėtų pateikti nesant pataisų teikėjų? Kolega G.Mikolaitis. Prašau jus į tribūną. Pateikite šią pataisą.

G.MIKOLAITIS. Kolegų pataisos esmė – dėl įstatymo įsigaliojimo laiko. Jie siūlo, kad įstatymas įsigaliotų šių metų liepos 1 d. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų. Kolega Domininkas Velička už. Prašau.

D.VELIČKA. Gerbiamieji Seimo nariai, visiškai suprantama, kad šis įstatymas galios labai trumpą laiką. Ir mes žinome, dėl kokių priežasčių reikia priimti šį įstatymą, būtent dėl to, kad šiandien nei muitinės, nei ekonominių tyrimų tarnybos nesugeba sustabdyti cukraus kontrabandos į Lietuvą. Ir todėl mes po 20 ir daugiau tūkstančių tonų cukraus fasuojame nelegaliai. Todėl aš manau, kad tai būtų įspėjimas toms įmonėms, fasuojančioms cukrų, iki liepos 1 d. susitvarkyti su likučiais. Jau kas yra, tas yra. O nuo liepos 1 d. tiesiog galėtų perorganizuoti savo gamybą, pritaikyti fasavimo įrangą kruopoms ar miltams, ar kitokiems produktams. Aš siūlyčiau pritarti gerbiamojo S.Lapėno ir V.Karbauskio pasiūlymui, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2003 m. liepos 1 d. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonių prieš nėra. Klausčiau jūsų, ar bendru sutarimu galime pritarti šiai pataisai. Pataisai pritarta. Kartu pritarta visam 2 straipsniui. Dėl 3 straipsnio pataisų nebuvo. Dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomones dėl 3 straipsnio. Kolega V.Einoris. Prašau.

V.EINORIS. Be didelių diskusijų siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Tad nesant norinčių kalbėti prieš kolegų, klausčiau, ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui. Kolegos, dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomones. Kolega Gintautas Kniukšta. Nuomonė už. Prašau.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas užkirs kelią neteisėtai įgytą cukrų fasuoti ir parduoti šalies rinkoje. 2001 Lietuvoje buvo suvartota daugiau kaip 100 tūkst. tonų cukraus, pernai – tik 80 tūkst. tonų. Sunku patikėti, kad augant gyventojų pajamoms suvartojamo cukraus kiekis sumažėjo net 20 tūkst. tonų. Dėl cukraus perprodukcijos pasaulio rinkose mažėja Lietuvai galimybės eksportuoti cukrų. Be to, susikaupė didelės cukraus atsargos, kurios šių metų pradžioje siekė daugiau kaip 127 tūkst. tonų. Na, o mes, deja, su Europos Sąjunga išsiderėjome cukraus kvotą tik 103 tūkst. tonų. Tai rodo šio įstatymo svarbą. Todėl siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kolega Algimantas Matulevičius. Nuomonė prieš. Prašau.

A.MATULEVIČIUS. Aš svarstant sakiau, bet žinot, pas mus Seime nelabai įsiklausoma į sveiko proto balsą. Todėl dabar dar noriu irgi pasakyti, kad tikrai šitaip problemos neišspręsite. Ne taip sprendžiama problema. Galima ją spręsti visai kitaip, ir iš esmės mūsų šalis net galėtų būti cukraus eksportuotoja. Be reikalo paskleistas mitas, kad cukraus negalima parduoti. Visiškai šalia kaimynė Rusija milijonais tonų importuoja cukrų. Ir reikia tiktai cukraus įmones apkrauti darbu, atsivežti pusfabrikačių, cukranendrių cukraus ir panašiai. Yra receptų, kaip tai daryti. Bet tokiais būdais, kaip čia galvojama daryti, užuot kovoję su kontrabanda pasienyje, nieko nepasieksime. Todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kolega Mykolas Pronckus. Kolega Vytautas Einoris. Prašau. Nuomonė už.

V.EINORIS. Prieš mane nuskambėjo autoritetingo žmogaus kalba, kad tie, kurie kalbės kitaip, bus prastai mąstantys. Tai aš pasakysiu, jeigu mes jau remiame nelegalų produkcijos įvežimą, sakysime, konkrečiai cukraus, tai aš manau, ar čia galima įvardyti, kad prastai mąstantys? Jeigu mes šiandien negalėjome įrodyti, kad mes suvalgom daugiau cukraus negu faktiškai matyti iš statistikos, tai yra tokios veiklos rezultatas. Ir kuo greičiau mes šitą mazgą užrišime, tuo greičiau pradėsime lengviau kvėpuoti. Todėl aš agituoju, pats balsuosiu ir jus prašau balsuoti už šias pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega Julius Veselka. Nuomonė prieš. Prašau.

J.VESELKA. Kolegos, anksčiau kartu su tuo įstatymu buvo priėmimui pasiūlytos ir Administracinių teisės pažeidimų įstatymo pataisos. Bet dabar jos, kiek suprantu, neišbrauktos. Tai mes priimsime tą įstatymą be konkrečios nuobaudos, jeigu jis nebūtų vykdomas. Ar mes čia šiaip sau dirbame, ar norime rimtai padaryti?

PIRMININKAS. Kolega Mykolas Pronckus – nuomonė už.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, dėl to klausimo galbūt ir nereikėtų tiek daug kalbėti, tačiau aš noriu pasakyti tris dalykus. Pirmas dalykas, Ekonomikos komitetas lyg ir atmetė tą reikalą, lyg ir nemato ekonominės problemos. Juk kaip tik Ekonomikos komitetas turėjo pasiūlyti ką nors geriau, bet nieko nepasiūlė. Jau trylika metų, kaip reguliuojame, ir, pasirodo, nesureguliuojame. Taigi šis įstatymas lyg ir padėtų šiek tiek tvarkyti tuos negerus reikalus, kurie yra.

Galėčiau dar kalbėti apie reguliuojamą rinką. Liberalai sako, kad, matote, rinkos negalima reguliuoti, rinka laisva ir t.t. Tada jūs turėtumėte sakyti, kad mes negalime eiti į Europos Sąjungą, nes Europos Sąjungoje yra labai griežtai reguliuojama rinka, ypač griežtai. Todėl aš siūlyčiau pritarti šiam įstatymui ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega Algis Kašėta – nuomonė prieš.

A.KAŠĖTA. Nesu iš esmės prieš šį įstatymą. Balsuodamas susilaikysiu dėl vienos priežasties. Keista, kad Vyriausybė, praėjusiais metais muitinės sistemoje įsteigusi vidaus saugumo tarnybą, operatyvinį padalinį, kuris turėjo išgaudyti visus korumpuotus muitininkus, baigdama diegti ASYCUDA sistemą, tai yra visuose kontrolės punktuose taip pat yra kompiuterinė apskaita… Deja, cukraus kontrabandos mastai išaugo, nors žaliojoje zonoje sienos apsaugos tarnyba užfiksavo dešimt kartų mažiau cukraus kontrabandos atvejų ir kiekių. Tada klausimas: kas globoja tą kontrabandą ir kodėl Vyriausybė, turėdama tokias priemones, kurias įvardijau, nesugebėjo kontroliuoti srautų? Tiesiog esu skeptiškai nusiteikęs, ar tikrai Vyriausybė, tiksliau, tam tikros grupės, kurios turi valdžią, suinteresuotos mazgelį, kaip čia kolegos įvardijo, užrišti. Taigi aš labai skeptiškai žiūriu į šią priemonę.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Gintautas Mikolaitis – nuomonė už.

G.MIKOLAITIS. Aš, pritardamas kolegos nuomonei, kad vis dėlto yra pastebima kontrabanda ir bet kokios priemonės, kuriomis gali būti mažinama kontrabanda… Aš manau, būtina palaikyti Vyriausybę, o tie, kurie prieštarauja, galbūt turi interesų vežti cukrų. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-2315 būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 65.

Už balsavo – 49, prieš – 4, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2472(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2472. Priėmimo stadija. Pranešėjas – Gintaras Didžiokas. Prašom.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, po įstatymo projekto svarstymo Seime buvo gautos dviejų Seimo narių pataisos. Komitetas apsvarstė teikiamas pataisas. Kolegos J.Čekuolio teikiamai pataisai po audringų diskusijų buvo pritarta, gerbiamojo kolegos V.Martišausko pasiūlymams buvo nepritarta. Siūlome priimti įstatymą iš vieno straipsnio. Gautas Teisės departamento pasiūlymas, į jį taip pat yra atsižvelgta. Siūloma suredaguoti – žodį “papildomu” pakeisti žodžiu “papildomą”. Taigi klausimas būtų išspręstas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra gautos dvi pataisos, kurias svarstė komitetas: kolegų J.Čekuolio ir V.Martišausko. Kolegos J.Čekuolio pataisai komitetas pritarė, o kolegos V.Martišausko pataisai nepritarta. Pradėsime nuo pataisos, kurią teikia kolega Jonas Čekuolis. Prašom pateikti pataisą. Po to prašysime kolegų, kad paremtų jūsų pataisą.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šią siūlomą pataisą, kad jūs apsispręstumėte, kaip padaryti būtų geriausia.

Pačiame įstatymo projekte teikėjų iniciatyva yra siūloma, kad tose vietovėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos atstovai, referendumo biuleteniai galėtų būti išspausdinti tos tautinės mažumos kalba. Projekte buvo parašyta, kad čia biuleteniai gali būti naudojami balsuojant, t.y. tarsi žmogus galėtų pasirinkti, ar jis ima lietuvišką biuletenį, ar lenkišką, ar rusišką, ar dar kokia kita kalba parašytą. Bet rinkimai ir balsavimas visą laiką yra anonimiški, slapti ir lygūs absoliučiai visais požiūriais. Neduok Dieve, jeigu kam nors, skaičiuojant rezultatus, staiga šautų į galvą sugrupuoti pagal kalbas. Neduok Dieve, paaiškėtų, kad lietuviškais biuleteniais balsuota vienaip, lenkiškais kitaip, arba atvirkščiai. Todėl šį pasirinkimą, žodžius “gali būti”, reikia išbraukti. Tai yra mano pataisos esmė. Bet kartu ji reiškia, kad, tarkim, be alternatyvos… Pavyzdžiui, Šalčininkuose bus tik dvikalbiai arba trikalbiai biuleteniai, kuriuos visi – ir lietuviai, ir lenkai – gaus visiškai vienodus, identiškus. Tokia yra pataisos esmė.

PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šią kolegos J.Čekuolio teikiamą pataisą? Prašom paspausti mygtuką “už”. (Balsai salėje)

47 kolegos remia šią pataisą, todėl pradedame svarstyti. Prašom pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos. Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti šią pataisą? Dėkoju. Ši pataisa priimta bendru sutarimu.

Kita pataisa, teikiama kolegos V.Martišausko. Jai komitetas nepritarė. Klausčiau, ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šią pataisą? Kurie remiate, kad pradėtume ją svarstyti, paspauskite mygtuką “už”. Nėra. 21 Seimo narys remia, todėl jos nesvarstome. Daugiau pataisų nėra. Dėl viso straipsnio. Klausčiau jūsų, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Prašau dėl viso įstatymo. Kolega Jonas Čekuolis. Prašom. Nuomonė prieš.

J.ČEKUOLIS. Nors ir pritarta mano pataisai, bet dėl viso teksto turėčiau tam tikrą abejonę, kurią norėčiau pasakyti. Gal ir yra neblogai, kad tautinių mažumų kalbomis yra daromi biuleteniai, bet ar nereikėtų tokiu atveju eiti dar toliau. Kitose šalyse yra specialūs biuleteniai akliesiems ir panašiai. Galbūt tas galimybes būtų galima plėsti ir dar daugiau? Bet šiaip, nors paspaudžiau raudoną mygtuką, idėjai, kuri yra pateikta, pritariu.

PIRMININKAS. Jūsų nuomonė buvo už, taip?

Kolega Henrikas Žukauskas – nuomonė už. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Aš dėkoju ponui J.Čekuoliui, nors jis ir raudoną mygtuką paspaudė. Taip pat dėkoju tiems Seimo nariams, kurie suprato šią pataisą. Man regis, kad ši pataisa referendumui tikrai duos daug teigiamų dalykų. Labai ačiū ir agituoju balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega Virgilijus Martišauskas – nuomonė prieš.

V.MARTIŠAUSKAS. Mano komitetas galbūt ir nelabai domėjosi ir neįsigilino į mano siūlymą. Siūlymo esmė buvo ta, kad logiškai reikia pratęsti mintį. Jeigu pasakėm “a”, tai pasakykime ir dar keletą abėcėlės raidžių. Mes dėl referendumo nežinome, kaip įtikti Lietuvos visuomenei, ir visi pasiūlymai dėl balsavimo referendume tarsi primena nupigintų prekių akciją prieš Velykas, kad kaip nors įtiktume, kad kaip nors tautiečiai ateitų į tą referendumą. Šiuo atveju mes puikiai žinome to pasiūlymo prigimtį, kad tai buvo orientuota į lenkų daugumą dėl Vilniaus taryboje buvusių problemų ir panašiai. O dėl Europos Sąjungos, manau, kaip tik mes padarysime žalingą žingsnį vėl siūlydami pigią prekę. Taigi aš ir siūliau, kad jeigu jau politiškai apsisprendžiame duoti kitakalbiams žmonėms jų kalba biuletenius, tada darykim tai per visus rinkimus, o ne tik būtinai per referendumą, Tačiau, jeigu mano logika liko nesuprasta, tai aš apskritai nematau prasmės tokį dalyką daryti tik per referendumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Algimantas Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Aš galėčiau paprieštarauti kolegai gerbiamajam V.Martišauskui, tuo labiau kad centristai turėtų džiaugtis tuo, kas įvyko vakar Vilniuje. Rezultatas – laimėjo jie, o ne kas nors kitas, nes jus norėjo apgauti. Tai čia replika. Kalbant rimtai, mano supratimu, tos pataisos reikia ir reikia ją palaikyti, nes ji susijusi ne tik su vienu referendumu, ji susijusi su daugeliu referendumų, kurie galbūt bus, jeigu mes kursime piliečių visuomenę. Būtent per referendumą yra sunkiau susigaudyti žmonėms, ypač senyvo amžiaus, kurie blogai moka lietuvių kalbą. Nematau čia problemų, tuo labiau kad mes einame į (…), einam į konfederacinę didžiatautę valstybę – į Europos Sąjungą, tai turime rodyti pavyzdį ir tokius dalykus daryti. O kas susiję su rinkimais, matyt, to nereikia, kadangi pavardes visi sugebės vieni kitų suprasti. Rinkimuose reikia balsuoti tik už pavardę, o čia reikia balsuoti už tam tikrą tekstą. Siūlyčiau pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega Julius Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA. Nors A.Matulevičius čia aiškino, tačiau iš esmės mes balsuojame tik dėl tų referendumų, kurie bus susiję su tarptautinėmis sutartimis. O dėl referendumų, kurie vyks vidaus klausimais, taip pat bus ilgesni sakiniai, bus tik lietuviškai parašyta. Valdančiosios daugumos baimė dėl referendumo dėl stojimo į Europos Sąjungą, jų visiškas pasimetimas ir nieko nepaisymas, kad bet kuria kaina ir kaip nors, na, negaliu... Pritariu esmei, bet negaliu pritarti tai formai, kuri pateikta – tik vienam šitam.

PIRMININKAS. Kolega Česlovas Juršėnas – nuomonė už.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš iš karto pasakau, kad esu už, bet noriu reaguoti į tai, ką pasakė kolega J.Veselka, kolega A.Matulevičius ir kolega V.Martišauskas. Referendumas yra ant nosies ir mums reikia greitai spręsti, nes jeigu mes spręsime vėliau ir diskutuosime dėl vienų ar kitų dalykų, mes nespėsime ir, kaip sakoma, šaukštai bus po pietų. Todėl manykime, kad šis siūlymas yra minimalus arba dalinis. Po to dėl kitų siūlymų ir konkrečiai dėl kolegos V.Martišausko siūlymo, manau, mes galime neskubėdami svarstyti, rudens sesijoje grįžti ir apsispręsti dėl to platesnio dalyko. Manau, kad tai tikrai labiau suaktyvins visus mūsų Lietuvos Respublikos piliečius ir tuos, kurie gerai moka lietuvių kalbą, ir tuos, kurie moka prasčiau. Manau, tai svarstykime, o dabar kviečiu šiokius tokius kritikus, taip pat ir kolegą V.Martišauską, vis dėlto balsuoti už, nes tai yra teisingas, nors ir dalinis, sprendimas. Padarykime šį mažą žingsnį, o po to padarysime kitus. Manau, per rudens sesiją.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Artūras Vazbys – nuomonė prieš.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai drįsčiau diskutuoti su kolega Č.Juršėnu dėl šio sprendimo teisingumo ir ne tik savo, bet ir frakcijos vardu norėčiau pasakyti, kad tokiu būdu jau yra paminima pati Lietuvos pilietybės esmė ta prasme, kad piliečiai bent tris žodžius jau lietuviškai turėtų suprasti. Problema, kad jie gali to nesuprasti ir nežinoti, kaip balsuoti, yra gerokai išpūsta. Kuomet yra tikimasi, kad tai sutelks daugiau rinkėjų balsuoti, ši pataisa ir pataikavimas, sakyčiau, tam tikrai piliečių grupei, kurie nesugeba atlikti savo pilietinių pareigų bent jau elementariai išmokdami lietuvių kalbą, gali suveikti visai atvirkščiai ir atbaidyti tuos piliečius, kurie moka lietuvių kalbą. Bet kai Seimas verčiasi per galvą ir mėgina referendumą laimėti piliečių balsais, kurie nesupranta trijų žodžių, tai tie, kurie juos supranta, gali pagalvoti, kad jų parama nėra labai reikalinga. Manau, kad šiuo atveju daroma klaida ir to neturėtų būti. Todėl mūsų frakcija tikrai nerems šios pataisos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis dėl balsavimo motyvų kolega Petras Papovas – nuomonė už. Prašom.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Referendumo įstatyme yra surūšiuoti referendumai ir yra išskirta atskira referendumo grupė – tarptautiniai referendumai. Tai neeiliniai referendumai ir tuo labiau nekasmetiniai arba ketverių metų rinkimai. Todėl daryti išimtį dėl tokių tarptautinių referendumų, jeigu jų būtų daugiau, manau, nieko nuostabaus, galima, nes jau pati išimtis yra tarptautinis referendumas. Todėl sudaryti tautinėms mažumoms pagal visas konvencijas galimybę perskaityti, teisingai suprasti ir teisingai balsuoti, manau, visiškai normalu. Kviesčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjote nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Kolegos, vyksta balsavimas, prašom užimti savo garbingas vietas.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Už balsavo 62, prieš – 10, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

Repliką po balsavimo – kolega Arvydas Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija balsavo prieš šį įstatymą, bet, nepaisant to, gerai, kad jis priimtas, nes Prezidento partija ir kairieji būtų gavę labai aiškų argumentą kalbėti Vilnijoje ir kitur, kad valdžia nesupranta tautinių mažumų, neleidžia vartoti jų kalbos, todėl nebalsuokime dėl Europos Sąjungos. Gerbiamieji kolegos, mano supratimu, tai yra primityvus Prezidento partijos žingsnis keturioliktais nepriklausomybės metais į oficialią valstybinės kalbos vartoseną terpti primityviu būdu tautinių mažumų kalbos vartoseną. Mes turime jų kultūrinę autonomiją, mes linkime sėkmės tai kalbai ir dvikalbiams užrašams versti, jeigu norima perrašyti lenkiškai, tegul būna perrašoma. Bet, gerbiamieji kolegos, siaurinti valstybinės kalbos vartojimo mes neturime teisės. Aš labai apgailestauju, kad kairioji dauguma, tik prieš porą metų susirūpinusi stojimu į Europos Sąjungą ir referendumu, nesugebėdama vykdyti ūkio, žemės ūkio, vidaus reikalų politikos, dabar primityviais būdais mėgina pritraukti ateiti į referendumą Europos reikalų nelabai suprantančius žmones. Tai yra primityvus Prezidento partijos žingsnis ir mes linkime artimiausiu metu nuo tokių žingsnių susilaikyti.

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius – replika po balsavimo. Prašom.

V.MATULEVIČIUS. Nebūčiau trukdęs kolegų laiko, bet ponas A.Vidžiūnas padarė tokį neprotingą politinį demaršą, kad net bloga darosi. Griovėte jūs tą Lietuvos ūkį dešimt metų ir dabar dar niekas nepajėgia atkurti, prireiks dar dvidešimties metų. Niekada nesakykite, kad jūs viską darėte gerai, nes mes tikrai atsimename jūsų gerus darbus. O kas susiję su šiuo klausimu, nekurstykite nesantaikos tarp tautų. Jūs tai labai sėkmingai daug metų irgi darėte. Sprendimas teisingas, neklausykite konservatorių. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Virginijus Martišauskas – replika po balsavimo. Prašom.

V.MARTIŠAUSKAS. Nors mano pasiūlymas ir buvo atmestas, bet aš paskutiniu momentu balsavau už vien todėl, kad mane įtikino ponas Č.Juršėnas prižadėdamas, kad šią kalbą pratęsime po referendumo. Aš lieku įsitikinęs, kad jeigu leidžiama, tai reikia leisti visur ir visada nuosekliai, o ne tik viena proga. Ačiū, pone Česlovai, už pagalbą.

Akcinių bendrovių „Lietuvos energija“, Lietuvos elektrinė ir akcinių bendrovių „Rytų skirstomieji tinklai“, „Vakarų skirstomieji tinklai“ akcijų mainų įstatymo projektas Nr.IXP-2421(2) (svarstymas) (Vyriausybės siūlo svarstyti skubos tvarka)

PIRMININKAS. Dėkojame. Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Akcinių bendrovių “Lietuvos energija”, Lietuvos elektrinė ir akcinių bendrovių “Rytų skirstomieji tinklai”, “Vakarų skirstomieji tinklai” akcijų mainų įstatymo projektas Nr.IXP-2421. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto išvadą pateikti kolegą Vaclovą Karbauskį. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Lietuvos energija”, Lietuvos elektrinė ir akcinių bendrovių “Rytų skirstomieji tinklai”, “Vakarų skirstomieji tinklai” akcijų mainų įstatymo projektą. Po svarstymo ir apsvarstęs Seimo nario Vaclovo Karbauskio pateiktą pataisą komitetas patobulintam įstatymo projektui pritarė. 7 balsavo už, 1 – prieš, 3 susilaikė. Po šio komiteto posėdžio buvo užregistruotas Seimo nario Viktoro Uspaskicho pasiūlymas. Vakar komitetas svarstė šį pasiūlymą ir jam buvo pritarta: 5 – už, prieš nebuvo, susilaikė 4.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti kolegą Algirdą Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Lietuvos energija”, Lietuvos elektrinė ir akcinių bendrovių “Rytų skirstomieji tinklai”, “Vakarų skirstomieji tinklai” akcijų mainų įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas priėmė tokią išvadą: “Pasiūlyti pagrindiniam komitetui nepritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui dėl šių priežasčių. Pirma. Valstybė neturi prisiimti atsakomybės už privataus verslo nesėkmes ir nuostolius. Antra. Priėmus įstatymą, suteikiantį teisę Vyriausybei organizuoti ir vykdyti akcinėms bendrovėms “Rytų skirstomieji tinklai” ir “Vakarų skirstomieji tinklai” nuosavybės teise priklausančių akcijų mainus į akcinių bendrovių “Lietuvos energija” ir Lietuvos elektrinė akcijas, būtų pažeidžiami smulkių akcininkų interesai sudarant jiems nelygias sąlygas lyginant su kitais privatizavimo dalyviais”. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu buvo pritarta šioms komiteto išvadoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks Jonas Jurkus. Prašom. Nėra. Kviečiu komiteto pirmininką Petrą Papovą pateikti išvadą.

P.PAPOVAS. Komitetas apsvarstė įstatymo projektą, jam pritarė ir siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Teisės departamento išvadas. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom komiteto pirmininką patikslinti išvadą. (Balsai salėje) Išvada kitame puslapyje.

P.PAPOVAS. Pagrindiniam komitetui siūlė atmesti. Čia ne mano…

PIRMININKAS. Dėkojame. Girdėjome komitetų išvadas. Užsiregistravo kalbėti diskusijoje trys Seimo nariai: ponas Kęstutis Glaveckas, Julius Veselka ir kolega Rimantas Sinkevičius. Prašom kolegą Kęstutį Glavecką.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pateiktas įstatymo projektas buvo atmestas Biudžeto ir finansų komitete, jam nebuvo pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, o pagrindiniame komitete jis laimėjo palyginti nedidele dauguma. Pagrindinės priežastys yra tos, kad šiuo įstatymu Vyriausybė imasi sau nebūdingų funkcijų, tai yra mainų funkcijų. Mainų funkcijas pirkimo ir pardavimo forma atlieka arba birža, arba kokie kitokie sandoriai. Šiuo atveju pati Vyriausybė, pildydama prašymą ar norą kokios nors kompanijos, Vokietijos didelės energetikos kompanijos norą, nori pakeisti vienas akcijas į kitas. Tas keitimas, jeigu jį numatyta atlikti mainų forma, ne per biržą, iš esmės prieštarauja Lietuvos įstatymams. Konkrečiai dėl to yra parašytas ir teikiamas šis įstatymas. Tai pirma.

Toliau. Antra. Šis mainų procesas, jeigu jis vyktų, neatsakytų į klausimą, ar teisingu kainų lygiu arba akcijų kainų lygiu įvyko tie mainai, nes dabartiniu metu Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje tiek “Rytų skirstomųjų tinklų”, tiek “Vakarų skirstomųjų tinklų” funkcionuoja maždaug tik po 9% akcijų, kurių kiekvienos nominali lito vertė yra 94 arba 95 centai. Tokio mažo kiekio akcijų judėjimas iš tikro neduoda tikro vaizdo apie šių bendrovių realią rinkos kainą. Vadinasi, išankstinis pakeitimas pagal tokius rodiklius gali reikšti, kad tas pasikeitimas gali būti kam nors labai naudingas. Šiuo atveju šio sandėrio skaidrumas iš tikro negarantuojamas, ir jis lieka ekspertų, kurie nustato, arba Vyriausybės atstovų, kurie atlieka sandorį, žinioje.

Trečia. Vyriausybė neturi imtis atsakomybės už privataus verslo naudą arba nuostolius. Šiuo atveju Vyriausybės sprendimas atlikti mainus reiškia ne ką kita, o tik tai, kad ji imasi atsakomybės už šį sandorį, o tai nuostolių arba naudos atveju gali turėti blogas teisines ir ekonomines pasekmes Vyriausybei.

Paskutinis dalykas. Šiuo sandoriu Vyriausybė iš esmės pažeistų smulkių akcininkų, kurie lieka “Lietuvos energijoje” ir Lietuvos elektrinėje, teises, nes vieno didelio akcininko pasitraukimas reiškia akcijų kainos pokyčius, kuriuos prognozuoti pagal balansinę vertę arba kokius kitus metodus yra labai sunku. Todėl jų teisės taip pat yra potencialiai pažeidžiamos.

Frakcijos vardu siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui, oficialiai atlikti per biržą perkant ir parduodant. Tas yra įprasta normaliame civilizuotame rinkos ekonomikos pasaulyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kolega Julius Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, yra kalbama apie perdalijimą keturių bendrovių, kurių įstatinio kapitalo vertė yra 1,7 mlrd. litų. Tai ne 40 gramų cukraus perskirstymas. Kodėl du komitetai atmetė, o trečiame, jeigu liks laiko, aš papasakosiu, kokie įdomūs dalykai vyko. Dabar noriu paaiškinti.

“E.ON” atiduoda valstybei “Lietuvos energijos” akcijas. Kodėl jie atiduoda? Pirma. Vieno nominalo lito vertės akcija rinkoje kainuoja 0,76 cento. Jie šias akcijas atiduoda. Kodėl atiduoda? Todėl, kad “Lietuvos energija” nebus privatizuojama. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, ji nebus pelninga, neduos jokių dividendų. Vadinasi, atiduoda valstybei nelikvidžias ir ateityje nepelningas akcijas.

Toliau. Jie atiduoda Lietuvos elektrinės akcijas. Dabar žiūriu – Lietuvos elektrinės akcijos už 1 lito nominalią vertę rinkos vertė – 60 centų. Kaip žinote, kai uždarysime Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos elektrinę reikės modernizuoti. Modernizavimo kaštai – apie 1 mlrd. litų. Vadinasi, jie atsisako atsakomybės už modernizavimą. O po modernizavimo kokios kainos bus? Jeigu jie neprisidės prie modernizavimo, jie dabar turi ten (…)% akcijų, po modernizavimo liktų 1,3% akcijų. Taigi jie visus modernizavimo kaštus suverčia valstybei ir neaišku, kokia po modernizavimo bus tų akcijų vertė.

Ką jie gauna? Jie gauna “Skirstomųjų tinklų”, “Rytų skirstomųjų tinklų” ir “Vakarų skirstomųjų tinklų” akcijas, kurių vėl vieno lito nominalo kaina rinkoje – 0,93. Tai jūs pažiūrėkite, Lietuvos elektrinės – 0,6, “Lietuvos energijos” – 0,7. Rinka jau sako: šios akcijos mažai konkurencingos. Yra konkurencingos skirstomųjų tinklų akcijos. Ir jie gauna tas akcijas. Kaip jie dabar dar gauna akcijų? Jeigu jie dabar “Rytų tinkluose” turi 10,85% akcijų, tai po visų tų “blatnų” mainų jie įgyja per 24% akcijų. Tai yra daugiau kaip 13% “Rytų tinklų” akcijų gauna veltui. Tada jų dalis nuo 10,85% išauga truputį daugiau negu iki 24%. Jeigu vertintume vien tik šių akcijų skirtumus (dabar jie ten suskaičiuoja, viskas gerai), vertintume tų akcijų vertės pasikeitimo perspektyvą, tai jau vien per šiuos mainus “E.ON Energie” iš “Rytų tinklų” gali gauti apie 67 mln. pinigų veltui. Jeigu žiūrime toliau, “Vakarų skirstomieji tinklai” ir “Rytų skirstomieji tinklai” bus privatizuojami. Jūs puikiai suprantate, kad turėdamas 24%, arba beveik ketvirtadalį, akcijų tu jau gauni išimtinę teisę dalyvauti “Rytų skirstomųjų tinklų” privatizavimo procese, nes kiti potencialūs investuotojai jau yra išstumiami. Jis turi 24%, jeigu perka, jam reikia 66% nusipirkti, o kitam reikia už visus 100% sumokėti po to išperkant “E.ON Energie”. Todėl toks dirbtinis atsijojimas visų kitų potencialių skirstomųjų tinklų pirkėjų ir išimtinės teisės suteikimas vienai “E.ON Energie” įsigyti “Rytų skirstomuosius tinklus” yra ne kas kita, o politinis sprendimas. Aš tai pridėsiu drąsiai: korupcinis sprendimas, ne tik politinis. Sakysim, turėjom Mažeikių aiškią patirtį, ką reiškia politizuoti grynai ekonominį sandorį. Patyrėm milžiniškų nuostolių, bet ir vėl lygiai tas pats.

Dar noriu pabrėžti. Po to, kai atskirsim (jau atskiriama), parduosim skirstomuosius tinklus ir bus sujungtos sistemos, skirstomieji tinklai galės pirkti kur norės pigesnę energiją, taigi jie diktuos sąlygas elektrinės gamintojams, kaip dabar, sakysim, “Vilniaus prekyba”. Ji diktuoja gamintojams sąlygas. Todėl toks sandoris, kuris sprendžiamas ne rinkos sąlygomis, o būtent administraciniu būdu, yra nepriimtinas. Jis pažeidžia Konstituciją, pažeidžia konkurencijos įstatymus. Atvirai pasakius, jeigu būčiau V.Grigaravičius, pradėčiau sekti visą tą sandorio eigą.

PIRMININKAS. Kolega Rimantas Sinkevičius, paskutinysis. Prašau.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pasakyti, kad akcijų mainų precedentas jau vienąsyk mūsų šalyje buvo. Norėčiau priminti kai kurias Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Kaip žinote, šiandien “E.ON Energie” valdo keturių akcinių bendrovių: “Lietuvos energijos”, Lietuvos elektrinės, “Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų”, po 10, apytiksliai po 10,9, akcijų paketų. Turėjimas 10% ir daugiau procentų akcijų leidžia akcininkui gauti visą informaciją apie įmonės ekonominę situaciją, veiklą, strategiją ir perspektyvinius planus. Manau, kad šio procento akcijų turėjimas, einant į privatizavimą, kaip tik privatizuojant skirstomuosius tinklus, gali gerokai sumažinti kainą, nes tos akcinės bendrovės taps mažiau patrauklios.

Antras dalykas. Akcijų mainai leidžia Vyriausybei turėti neišbarstytą “Lietuvos energijos” ir Lietuvos elektrinės akcijų paketą. Ką šiandien duoda “Lietuvos energija”? “Lietuvos energija” šiandien dirba pelningai ir “E.ON Energie”, turėdama savo 10,9 akcijų paketą, gauna bene apie 7 mln. Lt dividendų kasmet. Jeigu ir toliau ta “Lietuvos energija” dirbs pelningai, nežinau, ar Lietuvai tikslinga atiduoti tuos dividendus užsienio kompanijai.

Toliau. Aš tikiuosi, kad pateiktame sprendimo projekte yra pasakyta, kad Vyriausybė parengs metodiką ir ves derybas, kaip teisingai ir sąžiningai vienodu metodu įvertinti akcijų kainą. Manau, kad šis procesas gali būti gana skaidrus ir visiškai kontroliuojamas Seimo, jeigu tik Seimui tai bus įdomu.

Na, ir paskutinis. “E.ON Energie” atėjimas į Lietuvą, mano supratimu, yra pageidautinas, nes paskaičius spaudą ir išgirdus tai, kad Estija žada uždaryti savo šilumines elektrines, naudojančias skalūnus ir labai teršiančias aplinką, atsiranda šansas su didele kompanija išlaikyti Lietuvą atominės energetikos šalimi.

Dėl šių priežasčių ir dar dėl kai kurių motyvų siūlyčiau balsuoti už pateiktą Ekonomikos komiteto patobulintą variantą. Aš noriu, kolegos Seimo nariai, priminti ir dar vieną dalyką. Mūsų pramonininkai ir verslininkai kėlė didžiulį susirūpinimą dėl to, kad Lietuvos energetika labai jau glaudžiai tampa susieta su vienos šalies energetine sistema. Mes žinome, iš kur šiandien gaunamas atominis kuras, iš kur nafta, iš kur dujos. Na, jeigu dar būtų kokiu nors būdu parduota dalis akcijų tai pačiai rinkai, aišku, mes būtume susipančioję ir dėl elektros energijos įtakos. Kviečiu balsuoti už Seimo patobulintą nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, mes turime apsispręsti dėl pataisų, kurias teikia kolega Viktor Uspaskich, 3 straipsniui. Yra dvi pataisos. Pirmoji pataisa teikiama 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui, antrąja siūloma papildyti 3 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu. Tad kolegą kviečiu pateikti pirmąją pataisą. Po to prašysime… Jūs mane vidury sakinio pertraukėte, kokia čia tvarka gali būti? Prašau. Kolega E.Klumbys – dėl vedimo tvarkos.

E.KLUMBYS. Atsiprašau. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, kiek girdėjau, yra du pasiūlymai. Vienas pasiūlymas – pritarti, kitas – atmesti. Tai gal pirmiau reikėtų balsuoti, o po to, jeigu, tarkim, bus atmestas, tai kam mums taisyti? Manyčiau, tokia logika turėtų būti, nes yra prieštaravimas.

PIRMININKAS. Kolegos, aš norėčiau patikslinti aiškumo dėlei, kad pagrindinis komitetas pasisakė už, du papildomi komitetai pasisakė prieš. Tai mes galėtume nebent tik pagrindinio komiteto išvadą patvirtinti, ar pritariame pagrindinio komiteto nuomonei, o po to imtis pataisų. Kolegos, prašau dėmesio. Balsuosime dėl balsavimo motyvų prieš tai išsakydami nuomones. Prašau dėl balsavimo motyvų. Išsakysime nuomones dėl balsavimo motyvų, ar reikia pritarti pagrindinio komiteto išvadai. Prašau. Kolegė Birutė Vėsaitė. Nuomonė už.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, kito būdo perleisti akcijas šiuo momentu nėra. Siūlomas įstatymo projektas kaip tik siūlo šį būdą. Kai “E.ON Energie” įsigijo akcijas, nežinojo, kad “Lietuvos energija” bus išskirstyta į “Vakarų skirstomuosius tinklus” ir “Rytų skirstomuosius tinklus”, taip pat į neprivatizuojamus objektus – “Lietuvos energiją” ir Lietuvos elektrinę. Ar jūs norit, ar nenorit, bet “E.ON Energie” turi akcijų paketą, kuris leidžia jai prieiti prie strateginio objekto informacijos, taip pat prie “Rytų skirstomųjų tinklų” ir “Vakarų skirstomųjų tinklų”. Šios informacijos turėjimas, priešingai, mažina akcijų kainą. Jeigu mes norime solidžios kompanijos atėjimo ir norime Rytų ir Vakarų kapitalo pusiausvyros energetikos sektoriuje, tai būtent šis būdas ir yra siūlomas. Aš esu įsitikinusi, kad valstybė nuostolio neturės. Priešingai – valstybė turės naudos dėl subalansuoto, abiem pusėms naudingo ir sąžiningo sandorio. Todėl ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega Algimantas Matulevičius. Nuomonė prieš.

A.MATULEVIČIUS. Aš norėčiau apsaugoti gerbiamuosius socialdemokratus, kai dabar gerbiamoji B.Vėsaitė labai aktyviai agitavo, tikrai nenueikite keliu, kurį pramynė gerbiamieji konservatoriai su “Williams”. Taip gražiai pramynė, kad Seimą įpainiojo į tokius niuansus, kad jeigu būtų rimtesnė prokuratūra, tai buvusių Seimo narių, dabartinių Seimo narių iš tardymo kambarių turėtų neišleisti. Bet kadangi Lietuvoje už milijardų pavogimą ir iššvaistymą niekas neatsako, tai taip ir būna. Ponai, kurie atėjo ir pirko akcijas, ko mes dabar ašaras liejame, atėjo ir darė verslą. Jie ėjo ir patys atsako už tą verslą. Niekas už verslą laisvojoje rinkoje negarantuoja. Todėl šis mums pateiktas nutarimas, kuriuo norima įpainioti ir Seimą į šį nešvarų dalyką, reikalauja prieš balsuojant mažų mažiausia, kad būtų ištirtas dėl korupcijos, noriu, kad jis būtų nusiųstas STT ir būtų gauta išvada, ar tai nekvepia korupcija, nes iš tikrųjų kvapelis nekoks.

Be to, kai dabar siūloma balsuoti dėl pagrindinio komiteto, nors du komitetai siūlė atmesti ir teisingai siūlė, tai Ekonomikos komitetas, pasirodo, priėmė dar su pirmininko pono V.Uspaskicho pataisomis ir iš dalies sušvelnino tą situaciją. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai teiksite klausimą balsuoti, labai atsargiai pažiūrėkite, kad Seimas nebūtų suklaidintas. O protingiausia būtų čia ne emociškai spręsti dalykus, kurie kvepia labai dideliais pinigais ir tam tikrų kompanijų dideliu pelnu ar nuostoliu Lietuvos žmonių sąskaita, siūlyčiau tai ištirti specialiosioms tarnyboms, kurių pas mus yra pakankamai, kurios ne visą laiką peles gaudo, tegul padirba valstybės labui. Tada neskubėdami grįšime prie šio klausimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Balsuosime pagal Statuto 151 straipsnio 3 dalies 7 punkto reglamentavimą: “Jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui”. Dėl to ir balsuosime. Dėl vedimo tvarkos kolega Julius Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau, kad patikslintumėte, nes Seimo komitetas yra priėmęs V.Uspaskicho pataisas, yra antrasis V.Uspaskicho patobulintas variantas. Už kurį mes balsuosime: ar be V.Uspaskicho pataisų, kurias priėmė, ar už tą, kurį priėmė vėliau su V.Uspaskicho pataisomis?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra dvi pataisos, kurias aš ką tik paminėjau. Komitetas joms pritarė, bet Seimas jų dar nesvarstė. Po to, jeigu mes pritarsime pagrindinio komiteto išvadai, svarstysime pataisas. O po to, po svarstymo, bus priimamas sprendimas. Prašau balsuoti pagal mano pateiktą formuluotę. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 19, susilaikė 19. Nepritarta pagrindinio komiteto išvadai.

Kolega Algimantas Salamakinas – replika po balsavimo. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi keičiasi visa įstatymo sistema, frakcijos vardu prašau padaryti pertrauką. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes bet kokiu atveju, vadovaudamiesi Statutu, turime priimti sprendimus, kurie yra numatyti. Posėdyje daroma svarstymo pertrauka ir projektas arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui, arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą. Pertrauką bet kokiu atveju numato ir Statutas. (Balsai salėje) Prašom. Gerbiamasis Andrius Kubilius – replika po balsavimo.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėčiau pasitikslinti, ar valdančioji koalicija dar valdo kraštą, ar mes jau esame visiškos krizės akivaizdoje ir gal reikia telkti tautą bei rūpintis, ar yra kas valdo. Matant, kad Vyriausybės atsiųstam projektui vieningai pritaria tik konservatoriai, o visi kiti yra sutrikę, tai, nežinau, ką daryti. Galėčiau eiti paguosti premjerą, bet nesu įgaliotas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar sutiktumėte, kad replikos būtų po visų priimtų sprendimų. Liko dar viena procedūra – paskirti kitą komitetą, o po to galėsite replikuoti. Gerai? Ačiū. Dėkoju už supratimą. (Balsai salėje) Daroma pertrauka ir skiriamas kitas komitetas arba turi būti grąžinta tam pačiam pagrindiniam komitetui. Kokie būtų siūlymai? Prašome siūlyti. (Balsai salėje)

A.SALAMAKINAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Prašom. Kolega Algimantas Salamakinas siūlo komitetą.

A.SALAMAKINAS. Mūsų frakcija pagrindiniu siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ar būtų kitų siūlymų? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prie mikrofono! Kolega Gintaras Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Čia yra didelių teisinių problemų ir aš siūlau pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o akcijų mainai ir valstybės valdymas man sunkiai “įsipaišo”. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ar būtų dar kitų siūlymų? Biudžeto ir finansų komitetą jau svarstėme. (Balsai salėje) Papildomu? Kolegos siūlo Biudžeto ir finansų komitetą. Prašom. Komiteto pirmininkas.

A.BUTKEVIČIUS. Aš prašyčiau, kad nesiūlytumėte Biudžeto ir finansų komiteto, nes bus neigiama išvada.

PIRMININKAS. Išvada aiški, bet buvo du siūlymai. (Triukšmas salėje) Prašau dėmesio! Kolega Petras Papovas taip pat norėtų kalbėti apie Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų šis klausimas ne mūsų komiteto kompetencija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu pritartume, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų pagrindinis? (Balsai salėje) Pritarta. Prieštaravimų nėra. Ar reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Replikos po to. Dabar sprendžiame dėl komitetų. Jeigu turite siūlymų dėl komiteto, tai… Ponia Kazimira Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Žinoma, pagal Statutą galima dabar nušalinti Ekonomikos komitetą nuo tolesnės eigos, bet būtų labai keista, kad jis nebūtų net papildomas, nes, šiaip ar taip, be visa kito, tai yra ir energetikos sektoriaus restruktūrizavimo perspektyva. O šią temą gvildena, be abejo, Ekonomikos komitetas. Bet kuriuo atveju Ekonomikos komitetas turėtų likti vienu iš tų.

PIRMININKAS. Jūs siūlote Ekonomikos komitetą papildomu? (Balsai salėje) Jūsų siūlymas yra grąžinti tam pačiam komitetui?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš siūlyčiau grąžinti tam pačiam.

PIRMININKAS. Tai yra galima ir Statutas numato grąžinti tam pačiam tobulinti. (Balsai salėje) Kol kas girdėjau du siūlymus – grąžinti tam pačiam ir skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar yra dar kitų siūlymų? Egidijus Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau pasirinkti alternatyvą – ar grąžinti buvusiam komitetui, ar rinktis kitą komitetą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tai galėtume išspręsti esant tik dviem siūlymams. Kol kas buvo du siūlymai – skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą arba grąžinti tam pačiam. Balsuodami alternatyviai, mes galėtume pasirinkti. Ar tinka tokia formuluotė dėl apsisprendimo? (Balsai salėje) Kolega Andrius Kubilius dar siūlo variantą. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš frakcijos vardu siūlau daryti šio svarstymo pertrauką ir jūs pagaliau išsiaiškinkite. Aš tikiuosi, jums užteks vieningumo ne tik užimant Vilnių, bet ir sprendžiant šį klausimą. Kaip nors susirinkite ir pasiaiškinkite, ką toliau darysite. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, prašau palaukti, baigsime procedūrą. Dėl kolegos A.Kubiliaus siūlymo aš vis dėlto turėčiau, kaip ir dėl kolegos A.Salamakino, supažindinti jus su Statutu. Statuto 151 straipsnio 3 dalies 8 punktas: “Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui arba jeigu Seimas nutaria pritarti alternatyviam projektui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, daroma svarstymo pertrauka Seimo posėdyje ir projektas (pertrauka jau yra daroma) arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą sudaryti ar specialią Seimo komisiją įstatymo projektui redaguoti”. Pertrauka bet kokiu atveju jau daroma, todėl mums reikia priimti sprendimą. Siūlau balsuoti alternatyviai. Susilaikę neskaičiuojami. Formuluotė būtų tokia: ar pagrindiniu komitetu skiriame kitą, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetą, ar grąžiname tam pačiam komitetui tobulinti. Balsuojame. Kas už, už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prieš – grąžinti tam pačiam komitetui tobulinti. Prašome balsuoti. Už – tai Teisės ir teisėtvarkos komitetas, prieš – grąžinti Ekonomikos komitetui tobulinti.

Kolegos, užsiregistravo 77 Seimo nariai. Už Teisės ir teisėtvarkos komitetą balsavo 46, už grąžinimą Ekonomikos komitetui – 27, todėl grąžiname pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Papildomi lieka tie patys komitetai, tarp jų ir Ekonomikos komitetas. Replika po balsavimo, prašom, gerbiamasis kolega Julius Veselka.

J.VESELKA. Nors gerbiamasis A.Kubilius aiškino, kad kažkoks pakrikimas valdančiojoje koalicijoje, bet aš esu dėkingas vis dėlto valdančiajai koalicijai ta prasme, kad ji supranta, kad reikia kontroliuoti Vyriausybę, o nesielgti taip, kaip kažkada konservatoriai – visi vieningai balsavo už Mažeikius, o dabar visi išsislapstė. Sveikinu socialdemokratų, socialliberalų koaliciją, kad vis dėlto elgiasi (ne visi, bet dauguma) principingai ir ne aklai balsuoja. Ačiū.

Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2425(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Kolegos, prašau dėmesio, darbotvarkėje klausimas 2-5a ir 2-5b – Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Dėl vedimo tvarkos – kolega Algirdas Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašau, kad būtų padaryta šio įstatymo svarstymo pertrauka, nes yra pažeistas Statuto 151 straipsnis. Tik vakar po pietų buvo išdalinta išvada, ir mūsų komitetas, kaip papildomas, iš viso nespėjo svarstyti, nes mes prašėme Vyriausybės išvadų. Jos gautos per vėlai. Pirmadienį numatytas komiteto posėdis, aš kviečiu apsilankyti ir prokuratūros darbuotojus, ir kartu prašau, kad būtų nukeltas rezervinis 6 klausimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, kaip numato Statutas, dvi darbo dienos komitetui nebuvo skirta, buvo skirta tik viena diena, komitetas nespėjo apsvarstyti. Ar bendru sutarimu galime daryti pertrauką, kol komitetas parengs išvadą? Ačiū. Pritarta. Tad ir 2-5b taip pat. Ir taip pat, kolegos, rezerviniai r-6a ir r-6b. Keturi įstatymo projektai nukeliami.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo“ projektas Nr.IXP-2503(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo” projektas Nr.IXP-2503. Pranešėjas – Andrius Kubilius. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tik keliais žodžiais galiu pateikti šį nutarimo projektą. Apie tai kalbėjome jau iš ryto ir per Vyriausybės valandą. Ir iš tiesų turbūt nereikia svarių argumentų aiškinant, kodėl Seimas šiame nesutarime, jeigu ne daugiau – konflikte tarp ministro Juozo Bernatonio ir policijos generalinio komisaro turėtų imtis veiksmų, tirdamas situaciją, tirdamas tiek komisaro veiksmus, tiek ir ministro veiksmus. Iš tiesų Seimas yra atsakingas už tai, kad visa sistema nebūtų visiškai išbalansuota. Pati procedūra jums yra žinoma, Seimas šiuo nutarimu turėtų sudaryti komisiją. Kaip paprastai mes tokias komisijas sudarome iš 9 Seimo narių, tokia tradicija jau yra nusistovėjusi, proporcijos irgi žinomos. Ir visos frakcijos, kurios pagal Seimo statutą ir pagal nusistovėjusias proporcijas gali pasiūlyti savo atstovus, jau yra pasiūliusios. Kiek aš suprantu, liberalai yra pasiūlę vietoj pono A.Sedlicko rašyti poną A.Kašėtą, dar sykį pergalvoję. Būtų labai svarbu šį nutarimą šiandien ir priimti, nes jis taip pat ragina ir Vyriausybę bei Prezidentą nesiimti veiksmų policijos generalinio komisaro atžvilgiu, kol tyrimo komisija nepateiks išvadų. Šiandieną komisija turėtų išsirinkti savo pirmininką, kad kuo efektyviau ir greičiau imtųsi tirti visą situaciją, kuri galbūt Seimo nariams dėl sunkiai suprantamų priežasčių klostosi ypač sudėtingai. Seimas turi iš tiesų imtis visų veiksmų kuo greičiau ištirti situaciją ir ją stabilizuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Prieš tai kolega Raimundas Šukys norėtų dėl vedimo tvarkos. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš norėjau dėl vedimo tvarkos. Kadangi nematau mūsų komiteto pirmininko, norėjau informuoti, kad komitetas, svarstydamas apskritai klausimą, išklausęs ministro ir generalinio komisaro, priėmė pasiūlymą rekomenduoti Seimo nariams, kurie pretenduoja į komisijos narius, patiems labai gerai įvertinti ir sau atsakyti (čia yra išvardintos pavardės), ar nebus ir neatsiras viešųjų ir privačių interesų konflikto dirbant šioje komisijoje. Aš tik norėjau informuoti, kad toks buvo komiteto sprendimas.

A.KUBILIUS. Ačiū už informaciją. Neturiu ką pridurti. Aš manau, kad frakcijos, siūlydamos savo atstovus, yra apsvarsčiusios visus niuansus.

PIRMININKAS. Kolega Petras Gražulis dėl vedimo tvarkos.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, man labai keista. Mes pirmieji frakcijoms nepriklausančių Seimo narių grupės vardu iš šios tribūnos pasiūlėme į šitą komisiją J.Veselką. Ir dar noriu šiandien pakartoti, kad mes siūlome dviejų frakcijų vardu: Valstiečių frakcijos vardu ir Naujosios sąjungos, ir frakcijoms nepriklausančių Seimo narių grupės vardu. Taigi 14 Seimo narių siūlo vieną asmenį į komisiją – tai gerbiamąjį J.Veselką. Kodėl buvo negauta?

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis kolega, kai svarstysime 2 straipsnį, tada kalbėsime, dabar kol kas pateikimas. Prašom. Klauskite. Kolega Julius Veselka nori paklausti pranešėją.

J.VESELKA. Atsiprašau, aš neklausiu.

PIRMININKAS. Kolega Petras Gražulis. Dėkoju. Kolega Algimantas Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų man šiandien susidaro toks įspūdis, kad mūsų komisijos sudarymas yra dar problemiškesnis negu visų kitų komisijų, kurios paskui labai nekaip baigia savo veiklą Seime, nes premjeras šiandien labai aiškiai pasakė, kad maždaug tai yra ne Seimo reikalas. Bet klausykite, jūs kaip tik tada buvote valdžioje, kai buvo priimtas naujas Policijos įstatymas. Iš tikrųjų ar ne tada pasėjote tą sėklą, kad šiandien Seimas, mano supratimu, nieko jau negali padaryti? Ar jūs galvojate kitaip? Išsklaidykite mano abejones.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, Seimas bet kuriuo atveju gali labai daug padaryti, ir aš nemanau, kad Vyriausybė, raginama Seimo susilaikyti nuo veiksmų, nepaklausys tokio raginimo. O Seimo komisijų darbas pastaruoju metu, mano įsitikinimu, kaip tik opozicijos dėka yra tapęs kur kas efektyvesnis. Kita problema, ar valdančioji koalicija ir Seimo dauguma po to išdrįsta patvirtinti komisijos padaromas objektyvias išvadas. Aš tikiuosi, kad šiuo atveju šios komisijos išvadų neištiks ankstesnių kelių komisijų – tiek dėl sveikatos reikalų, tiek dėl “Avia Baltika” reikalų – likimas. Aš tikiuosi, kad Seimas tikrai objektyviai ir sąžiningai įvertins susiklosčiusią situaciją, kurią mes stebime visą šią savaitę.

PIRMININKAS. Visi Seimo nariai, kurie norėjo klausti, paklausė. Dėl balsavimo motyvų prašom kalbėti po pateikimo. Ar galime bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti po pateikimo? Pateikimui pritarta.

Pradedame svarstymą. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių, nėra užsiregistravusių kolegų. Dėl balsavimo motyvų po svarstymo taip pat nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Petras Gražulis po svarstymo, nuomonė už.

P.GRAŽULIS. Svarstome pastraipsniui ar kaip? Aš noriu iš principo pritarti šiai komisijai, jos sudarymui, tačiau dar kartą noriu pasiūlyti poną J.Veselką į šią komisiją nuo dviejų frakcijų: Valstiečių ir Naujosios sąjungos ir frakcijoms nepriklausančių Seimo narių grupės.

PIRMININKAS. Priėmimo metu, jeigu galima. Tai numato Statutas. Mes kol kas dar turime priimti sprendimą po svarstymo. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Dėkoju. Pritarta.

Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo stadiją. Kviečiu kolegą Andrių Kubilių į tribūną. Kolegos, dėl preambulės. Ar būtų kokių pastabų, pataisų (priėmimo stadija)? Ar galime bendru sutarimu priimti tokią preambulę? Dėl preambulės priimtas sprendimas – bendru sutarimu už.

1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra.

Dėl 2 straipsnio – dėl sudėties. Buvo kolegos P.Gražulio pataisa dėl dviejų frakcijų, turbūt Valstiečių ir Naujosios demokratijos, jūs sakėte Naujosios Sąjungos. Taip, kolega J.Veselka.

A.KUBILIUS. Aš siūlau papildyti šią komisiją dešimtuoju komisijos nariu ir ištaisyti 2 straipsnio sakinį dėl komisijos dydžio. Parašyti, kad komisija sudaroma iš dešimties Seimo narių, ir įrašyti J.Veselką.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu priimti? Kolega G.Steponavičius purto galvą. Prašau, gerbiamasis kolega, išsakyti savo nuomonę.

G.STEPONAVIČIUS. Aš tik norėčiau paklausti, kokie paskutiniajame variante, kalbu apie pavardes, yra Liberalų frakcijos kandidatai?

A.KUBILIUS. Aš jau prieš tai sakiau, yra siūlomas A.Kašėta ir R.Šukys.

G.STEPONAVIČIUS. Aš norėčiau paprašyti, kad mūsų frakcija norėtų tą dalyką patikslinti. Tai nėra mūsų galutinis teikimas.

A.KUBILIUS. Taip, bet mes priimame dabar.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, aš noriu pasakyti tik tiek, kad mes frakcijoje neturėjome progos susirinkti tiek žmonių ir nuspręsti. Aš norėčiau pasakyti, jeigu dabar… (Balsai salėje) Labai atsiprašau, kolegos, leiskite man baigti sakinį. Mes galėtume dabar neprieštarauti, kad yra sudaroma tokia komisija, bet frakcija pasiliktų teisę pirmadienį peržiūrėti. Jeigu būtų pasikeitimų, kolegos…

PIRMININKAS. Kolegos, prašau dėmesio! Mes galime daryti tik pertrauką. (Balsai salėje) Tam tikros trukmės, kaip numato Statutas, pusės valandos ar kiek, nes yra priėmimo stadija. Kitos procedūros mes negalime daryti. Kolega Stasys Buškevičius. Prašau. Siūlymas dėl vedimo tvarkos.

S.BUŠKEVIČIUS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Jeigu Liberalų frakcija neapsisprendė, kokį žmogų skirti, siūlau dėl to vieno neapsisprendimo nedaryti pertraukos, o paskirti arba kitą žmogų, arba rezervuoti vietą, kad jie paskui galėtų pasiūlyti, bet šiandien padaryti priėmimą.

A.KUBILIUS. Tai siūlau priiminėti.

PIRMININKAS. Kolega Raimondas Šukys – dėl vedimo tvarkos. Kolega R.Šukys. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.

R.ŠUKYS. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau šiuo klausimu vis dėlto padaryti pusės valandos pertrauką, kad mūsų frakcija galėtų priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Kiek laiko? Pusės valandos?

R.ŠUKYS. Pusės valandos.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime padaryti pusės valandos pertrauką? (Balsai salėje) Kolega Aloyzas Sakalas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas kaip tik svarstė ir turi išvadą. Nežinau, gal jūs sutiktumėte, kad aš ją perskaityčiau.

A.KUBILIUS. Jau ji buvo paskelbta. R.Šukys paskelbė.

A.SAKALAS. Ji buvo paskelbta tiktai bendrais žodžiais. Čia yra tiksli išvada, kurią aš norėčiau perskaityti. Sutrumpintą perskaitysiu. “Siūlo sudaryti parlamentinę komisiją policijos generaliniam komisarui pareikštiems kaltinimams ištirti. Antra, tvirtinant komisijos sudėtį įvertinti galimą jos narių viešųjų ir privačių interesų konfliktą.” Tai ponas A.Salamakinas turėtų padaryti. “Trečia, vidaus reikalų ministrui ir policijos generaliniam komisarui susilaikyti nuo politinių komentarų, iki bus baigtas komisijos darbas. Ketvirta, siūlyti Seimo valdybai kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir rekomenduoti nespręsti policijos generalinio komisaro atleidimo klausimo iki parlamentinės komisijos išvados. Penkta, komitetas įpareigoja sustiprinti šių institucijų kontrolę.”

PIRMININKAS. Dėkoju. Kas už tai, kad būtų daroma pusės valandos pertrauka? Ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kolegos, pasinaudodamas posėdžio pirmininko teise, darau pusės valandos pertrauką… Kolega Gintaras Steponavičius. Prašau. Pataisymas. Atrodo, sprendimas jau priimtas.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbdami kitų frakcijų efektyvią veiklą, norime pasakyti, kad mes nebeprašome pertraukos. Mes prašome, kad vietoj R.Šukio būtų R.Sedlickas. Šis mūsų klausimas atšaukiamas.

PIRMININKAS. Bet čia R.Sedlickas yra.

A.KUBILIUS. Aš suprantu, kad Liberalų yra A.Kašėta ir R.Sedlickas, taip?

PIRMININKAS. Jūs turbūt norėjote teikti A.Kašėtos kandidatūrą, nes R.A.Sedlickas jau yra pažymėtas šeštuoju numeriu.

A.KUBILIUS. Gerai, sutarta. A.Kašėta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komisija 2 straipsniu… Prašau gerbiamąjį pranešėją supažindinti su komisijos sudėtimi. Prašau įdėmiai klausyti, ar turėsite kokių pastabų šiam straipsniui.

A.KUBILIUS. Dešimties komisijos narių sudėtis yra tokia: D.A.Barakauskas, N.Medvedev, J.Razma, A.Sadeckas, A.Sakalas, R.A.Sedlickas, E.Šablinskas, A.Kašėta, A.Valys ir J.Veselka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Tuo baigsime 2 straipsnį. Dėl 2 straipsnio pataisų turi kolega A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Aš jau minėjau, kad prašytume, jog Etikos ir procedūrų komisija pateiktų išvadą, ar nėra Seimo narių, kurie turi viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statutas numato, kad tai Etikos ir procedūrų komisija galės padaryti bet kada, o išankstinė išvada dėl to neprivalo būti.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio straipsnio, bendru sutarimu priimti 2 straipsnį su tomis pataisomis, kurioms mes pritarėm? Dėkoju. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis – “Komisijos pirmininkas”. Aš, prieš gerbiamiems kolegoms siūlant komisijos pirmininką, vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į Statuto 74 straipsnio 1 dalį, kad “komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos ar Vyriausybės narys bei kitos komisijos ar komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas. Laikinosios komisijos pirmininką skiria Seimas.” Gerbiamieji kolegos, prašome siūlyti kandidatūrą.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš įsivaizduočiau, jeigu galėčiau įsiterpti šioje vietoje, gal pati komisija galėtų dabar susirinkti, padarius mums pertrauką, ir aptarti, kas būtų jos pirmininkas. Frakcijos per tą laiką taip pat pagalvotų, ką galėtų pasiūlyti, ir komisija atėjusi galėtų pasakyti.

I.ŠIAULIENĖ. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamoji Irena Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Mūsų frakcija komisijos pirmininku siūlo skirti Seimo narį A.Valį.

PIRMININKAS. Siūlo A.Valį. Ar būtų kitų siūlymų? Kolega Raimondas Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau gal pabandyti pataisyti posėdžio pirmininką. Jūs perskaitėte, kas negali būti, o ten kalbama apie nuolatinės komisijos pirmininką. Laikinosios komisijos pirmininku gali būti bet kuris Seimo narys. Tai norėjau pasakyti.

Liberalų frakcijos vardu aš vis dėlto siūlyčiau komisijos pirmininku skirti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Aloyzą Sakalą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, tikrai suklydau. 74 straipsnyje išdėstyta, kad ilgiau kaip metus dirbančios komisijos negali būti skiriama. Taigi laikinosios komisijos pirmininku gali būti ir komitetų vadovai, ir taip toliau. Buvo du siūlymai.

I.ŠIAULIENĖ. Aš atsiimu savo siūlymą.

PIRMININKAS. Kol kas yra vienas siūlymas. Ar būtų daugiau siūlymų? Kolega G.Jakavonis norėjo dar… Nėra kitų siūlymų. Ar bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų… Ar kolega A.Matulevičius norėtų dėl balsavimo motyvų dėl šio straipsnio? Už visą. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį ir komisijos pirmininku paskirti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Aloyzą Sakalą? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.

4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Atsiprašau, pavaduotojo mes neišrinkome. Grįžtame į 3 straipsnį. Prašome siūlyti pagal trečiąjį straipsnį numatytą pavaduotojo kandidatūrą. Prašom, kolega Buškevičiau.

S.BUŠKEVIČIUS. Jeigu pirmininku tapo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, tai pavaduotoju logiška būtų siūlyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau J.Razmą mūsų frakcijos vardu į pavaduotojus.

PIRMININKAS. Vienas siūlymas – kolega J.Razma, nes kolega A.Sadeckas atsiėmė savo kandidatūrą. Yra ir dar siūlymų. Kolega Algirdas Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Siūlyčiau Julių Veselką.

PIRMININKAS. Taip, J.Veselka. Ir dar – Antanas Baura. Prašom, jūsų siūlymas.

A.BAURA. Mes nuo dviejų frakcijų taip pat siūlytume J.Veselką.

PIRMININKAS. Kolegos, yra du siūlymai. Kolega Jurgis Razma ir kolega Julius Veselka. Prašom, kolegos, balsuoti alternatyviai dėl pavaduotojų. Už balsuoja kas už kolegą J.Razmą, prieš – už J.Veselką. Prašom. J.Veselka – prieš, J.Razma – už. Prašom apsispręsti dėl komisijos pavaduotojo.

Už – 13, prieš 50. Pavaduotoju Seimas apsisprendė išrinkti kolegą Julių Veselką. Tad dėl viso 3 straipsnio. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį. 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar bendru sutrimu galime priimti 5 straipsnį? Priimtas. Kolega Raimondas Šukys dėl 5 straipsnio. Nuomonė prieš. Prašom. Sekundėlę, galite kalbėti.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš dėl 5 straipsnio norėčiau vis dėlto patikslinti, kokie sprendimai turimi galvoje. Manyčiau, kad reikia formuluoti susilaikyti nuo sprendimo dėl atleidimo. Visų kitų sprendimų, kurie remiasi įstatymu, matyt, nereikėtų kvestionuoti. Jeigu jie remiasi įstatymu. Nors aš dėl nušalinimo taip pat abejoju, bet šiuo atveju būtent dėl atleidimo. Kad būtų aišku.

A.KUBILIUS. Aš siūlau pritarti tokiam redakciniam papildymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 5 straipsniui su redakcine kolegos R.Šukio pataisa? Ačiū. Pritrta.

6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime 6 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų prašom išsakyti nuomones. Kolega Algimantas Matulevičius. Nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Nors yra labai daug skeptiškų nuomonių, susijusių su Seimo komisijų darbu, bet gal ši komisija padirbės ne vien partiniu principu, nors daugumą sudaro valdančioji dauguma, o truputį pažiūrės valstybės interesų. Todėl aš siūlau ją patvirtinti. Gerai, kad įrašytas punktas, kurį aš irgi rengiausi siūlyti, kad nebūtų priimti sprendimai, kol parlamentinė komisija nebaigs darbo. Kitaip būtų visiškai paniekintas Seimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nuomonių dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom, kolegos, registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 59, už balsavo – 57, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1761 (pateikimas)

Kolegos, kadangi iki pertraukos liko laiko, o mes nesvarstėme 2-5a, 2-5b, tad siūlyčiau dabar darbotvarkės 2-18 klausimą, jeigu sutiktumėte. Nr.IXP-1761 – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – kolega Antanas Baura. Prašom gerbiamąjį kolegą. Kolega A.Baura. (Balsas salėje: dėl vedimo tvarkos galima?) Prašom dėl vedimo tvarkos – kolega Gintaras Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ar galėtumėte, gerbiamasis posėdžio pirmininke, suorientuoti mus, kas dar laukia mūsų, kokie klausimai bus dar svarstomi, kad galėtume…

PIRMININKAS. Bandysiu suorientuoti. Po pertraukos, nuo 17 valandos – švietimas, tautinių mažumų buvo atsisakyta rytiniame posėdyje. 18 valandą – vidaus reikalų ministras J.Bernatonis ir visi kiti. Kaip rezervas yra numatyti Seimo Pirmininko teikimai, tai r1a, r1b, r2 ir r3, taip pat numatyti klausimai r7, r8a, r8b, r8c pagal laiką. Tad prašom, gerbiamasis kolega Baura. Klausimas, darbotvarkėje pažymėtas numeriu 2-18, Nr.IXP-1761. Pateikimas. Prašom.

A.BAURA. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano teikiamas įstatymo projektas buvo užregistruotas praeitais metais spalio mėnesį. Jis atsirado dėl to, kad į mane kreipėsi kai kurių žemės ūkio kooperatyvų bei kooperatinių bendrovių nariai, motyvuodami tuo, kad būtent dar 2001 metais, priimant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, 4 straipsnyje buvo praleisti žemės ūkio kooperatyvai ir kooperatinės bendrovės. O ten kaip tik buvo kalbama apie tai, kaip… tos pataisos, kurios buvo priimtos, ta redakcija užkerta kelią šių kooperatyvų nariams pasinaudoti galimybe gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus kooperatyvų nuolat naudojamoje žemėje. Todėl mano siūlymo esmė buvo keisti 4 straipsnio 13 dalį, nustatant, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią iki šio įstatymo įsigaliojimo ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės naudojo ne tik žemės ūkio bendrovės, bet ir kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), užsiimančios žemės ūkio veikla, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šią žemę naudojantiems ūkininkams ar šią žemę naudojančių žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams. Esmė būtų tokia.

Išėjo taip, kad praeitų metų pabaigoje Vyriausybė pateikė projektą, kuriame buvo kalbama apie tą patį įstatymą, tik ten greta 4 dar buvo keičiami 10, 12 ir 16 straipsniai. Kai buvo svarstoma komitetuose, tiek Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, tiek Antikorupcijos komisijos išvada buvo neigiama. Atsižvelgiant į tas pataisas ir radosi kitas projektas, kurio numeris yra Nr.IXP-2043. Atsižvelgiant į tas pastabas, buvo suformuluota – laisvos žemės fondo žemė, kurią nuo 1999 m. sausio 1 d. naudojo nustatyta tvarka savo ūkius įregistravę ūkininkai, žemės ūkio bendrovės (ir kaip tik įrašyta ta mano mintis) ar kooperatinės bendrovės ir kooperatyvai, užsiimantys žemės ūkio veikla. Ir paskutinė pastraipa buvo pridėta, kad žemė perduodama nuosavybėn neatlygintinai nurodytiems asmenims, jeigu pagal patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą šių asmenų naudojamoje žemėje nesuprojektuoti žemės sklypai kitiems asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę. Tai būtent ta baimė, kuri buvo išsakyta, šia pataisa yra ištaisyta. Aš prašyčiau, kad po pateikimo būtų pritarimas. Gali kilti klausimas, ar vertėjo grįžti prie mano projekto, nes, kaip minėjau, buvo tam tikras atmetimas. Tačiau aš manau, kad iš esmės dėl šio projekto 16 straipsnio toliau negali būti svarstoma. Manau, mano projektui su pataisomis, atsižvelgus į Teisės departamento pastabas, tikrai būtų galima pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori jūsų klausti. Prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo dėl šio įstatymo projekto. Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Dėkoju. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Šiems komitetams pritarta bendru sutarimu ir siūloma svarstyti birželio 26 dieną. Dėkoju.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2497 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, rezervinis r-2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo” pakeitimo projektas Nr.IXP-2497. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Pateikimas.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pateikti nutarimo projektą, kuriuo papildome Etikos ir procedūrų komisiją vienu nariu – Valerijumi Simuliku, išbraukiame Ireną Šiaulienę iš komiteto narių, siūlome įrašyti Edvardą Kaniavą. Tai būtų daroma patvirtinus tam tikram skaičiui Seimo narių remiant šias dvi kandidatūras, nes V.Simulik jau anksčiau buvo surinkęs tuos parašus ir jie šiandien galioja. Taip pat ir E. Kaniava yra palaikomas 15 Seimo narių. Šis nutarimo projektas atitinka visus reikalavimus.

PIRMININKAS. Pirmininke, jūsų nori paklausti kolega Henrikas Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Aš noriu paklausti gerbiamojo Pirmininko. Rudens sesijos metu mes pateikėme mūsų frakcijos atstovo Egidijaus Skarbaliaus kandidatūrą į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Jis yra surinkęs 15 parašų. Pastebime pakeitimus, bet dėl E.Skarbaliaus klausimas nesprendžiamas. Noriu paklausti kodėl? Jeigu yra kokių priežasčių, tai prašom pasakyti. Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų po to, kai keletas Seimo narių buvo išbraukti iš šios komisijos, papildomų narių nebuvo teikiama. Čia yra pirmasis teikimas, jeigu žinote, nuo rudens sesijos. Dėl E.Skarbaliaus. Aš eidamas į tribūną pažiūrėjau jo surinktų Seimo narių parašų sąrašą. Jame yra įrašyta ir Dalia Kutraitė, kuri šiuo metu jau nėra Seimo narė. Vietoj jos reikia rasti kito palaikymą. Tuo metu buvo, bet šiandien, jeigu teikčiau jūsų kandidatūrą, ji jau nėra Seimo narė.

H.ŽUKAUSKAS. Pirmininke, bet kai ji buvo narė, kažkodėl kandidatūra nebuvo teikiama. Reiktų suderinti tuos klausimus.

A.PAULAUSKAS. Aš atsakau. Pirmas mano motyvas, kad D.Kutraitė nėra Seimo narė ir jos parašą reikėtų pakeisti Seimo nario parašu. O be to, labai dubliavosi Seimo narių pavardės. Ir už vieną, ir už kitą buvo pasirašoma. Buvo išaiškinta, kad yra teisė pasirašyti tik už vieną, kaip dabar sutvarkyti tie du kandidatai E.Kaniava ir V.Simulik. Aš peržiūrėsiu, ar tvarkingi dokumentai dėl E.Skarbaliaus. Jeigu viskas gerai, artimiausiame posėdyje pateiksiu.

PIRMININKAS. Kolega Jonas Budrevičius.

J.BUDREVIČIUS. Aš noriu pasiteirauti gerbiamojo Pirmininko. Dabar mes formuojame komisiją iš 8 narių. Mūsų skaičiavimais turi būti daugiau. Turi išlaikyti proporcijas. Ar nereikia iš karto visko sutvarkyti, o ne po truputį pildyti ir vėl iš naujo svarstyti? Ta procedūra tęsis ir tęsis.

A.PAULAUSKAS. Pasirodo, ne taip paprasta surinkti parašus, nes kai kurie Seimo nariai renka, bet iki galo tvarkingai jų nesurenka. Pagal mūsų Statutą 15 Seimo narių gali deleguoti vieną atstovą į Etikos ir procedūrų komisiją. Jeigu išdalintume 141 į 15 grupių, matytume, kad likę 9 Seimo nariai negali turėti kandidato. Klausimas yra, kas tie kandidatai ir kokie 15 narių remia? Dabar lieka tik vienintelė E.Skarbaliaus kandidatūra, kuri dar gali papildyti šią komisiją, ir būtų viskas. Trūksta vieno nario.

PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta po pateikimo.

A.PAULAUSKAS. Jeigu gerbiamieji Seimo nariai sutiktų, galėtume taikyti ypatingą skubą ir patvirtinti. Nes jūs žinote šiuos žmones, nėra dėl ko abejoti.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu ypatingai skubai? Ačiū, pritarta. Pradedame priėmimo procedūrą. Pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu priimame 1 straipsnį? Priimtas.

Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį. Priimtas. Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų prašome kalbėti. Nėra.

Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Už – 39, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas.

Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2488. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 25 ir 177 straipsnių pakeitimo bei Statuto papildymo 80¹ straipsniu“ projektas Nr.IXP-2489(2) (pateikimas)

r-1a ir r-1b – Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 25 ir 177 straipsnių pakeitimo bei Statuto papildymo 80¹ straipsniu” projektai. Pateikimas. Pristato Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pristatyti Operatyvinės veiklos įstatymo papildymą ir Seimo statuto papildymą. Tai yra susiję du teisės aktai.

Jūs žinote, kad pagal Operatyvinės veiklos įstatymą Seime turi būti sudaryta parlamentinė komisija operatyvinei veiklai prižiūrėti. Tačiau, nors ir gaila, nuo įstatymo galiojimo dienos tokios komisijos sudaryti nepavyko. Nepavyko todėl, kad nesutarė Seimo nariai, pozicijos, opozicijos klausimai buvo gvildenami, ėjo laikas, bet kompromiso pasiekti nepavyko. Buvo aiškiai konstatuota, kad dabar galiojanti komisijos sudarymo tvarka veda į aklavietę. Šią komisiją sudaryti nepavyksta dėl tokios tvarkos. Todėl aš siūlau pakeisti komisijos sudarymo tvarką ir nustatyti, kad komisiją tvirtina Seimas Seimo Pirmininko teikimu. O Seimo Pirmininkas komisijos narius atrenka iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Žmogaus teisių komiteto narių. Seimo Pirmininko teikimas, Seimas svarsto, jeigu pritaria, tokia komisija sudaroma. Aš manau, taip būtų greičiau, ir pagaliau mes turėtume tokią komisiją, bent savo darbo pabaigoje.

Statuto pakeitimas susijęs su tokios komisijos atsiradimu ir tiesiog pakartoja šį straipsnį Statute.

Jis yra lydintis pagrindinį Operatyvinės veiklos įstatymą. Tai tiek aš norėjau pateikti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų norėtų paklausti kolega Andrius Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs čia taip nubrėžėte, lyg ir yra kažkokios kliūtys Seime, kažkas su kažkuo nesusitaria, o iš esmės įstatymas buvo nevykdomas. Todėl šiandien mes visą dieną nagrinėjam vieną problemą kaip tik dėl operatyvinės veiklos įstatymų ir nuostatų dėl darbo su asmenų duomenimis pažeidimo. Ši problema yra atsiradusi dėl to, kad Seimas neįvykdė savo pareigos ir tokios komisijos nesudarė. Ar jūs, kaip Seimo Pirmininkas, jaučiate asmeniškai savo atsakomybę už tai, kad įstatymas šitiek laiko buvo nevykdomas ir komisija nebuvo sudaryta, todėl atsirado erdvės įvairiems pažeidimams arba pažeidimų interpretacijoms.

A.PAULAUSKAS. Už viską, kas vyksta Seime gera ir bloga, aš esu atsakingas, tai galiu pasakyti tiesiai. Dėl komisijos, jūs turbūt neleisite man sumeluoti, kiekvieną pirmadienį Seniūnų sueigoje aš vis skatindavau susitarti ir pagaliau tą komisiją sukurti, bet mano žodžiai taip ir likdavo be atgarsio. Aš nematau kitos išeities, o tik pakeisti šį įstatymą ir pagreitinti tos komisijos sukūrimą.

PIRMININKAS. Kolega Algimantas Matulevičius. Prašau klausti.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš suprantu, kad dabar vėl siūloma keisti įstatymą, bent iš klausos tai ne visai taip jau aišku. Žinoma, mes pasitikime Seimo Pirmininku, kas be ko. Bet man atrodo, kad čia nebūtų visiško sutarimo ir šiuo atveju. Gal tada, jeigu nesiseka sudaryti komisiją, jeigu reikia keisti įstatymą (aš labai skeptiškai ir tada žiūrėjau, kai įstatymą priėmė ta komisija), yra komitetai, taigi įrašykim įstatyme tokią komiteto funkciją ir gal baigtųsi, nes visi komitetai sudaryti proporcijų principu. Gal nelaužykim tada iečių? Kaip jūs į tai žiūrėtumėte?

A.PAULAUSKAS. Žinote, operatyvinės veiklos kontrolė yra specifinė veikla, čia žmonės turi skirti daugiau laiko tai priežiūrai. Visą laiką Seime buvo tokia komisija, ir naujame Operatyvinės veiklos įstatyme, tiksliau, naujoje redakcijoje, tiesiog liko ta komisija, kad tokia ir toliau turi dirbti. Bet pasikeitė tos komisijos formavimo principai. Kai pasikeitė principai ir tvarka, pasirodo, mes patekome į aklavietę negalėdami sukurti. Manau, tokia komisija tikrai turėtų būti, jeigu mano nuomonės klausiate, nes komitetas ir taip turi daug darbų. Jeigu atsirastų tokia komisija, jinai galėtų labiau koncentruoti savo dėmesį į operatyvinės veiklos kontrolę ir gal, kaip sakė gerbiamasis A.Kubilius, šiandien neturėtume daug problemų, kurias nagrinėjame.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke, atsakėte į visus klausimus. Klausčiau gerbiamųjų kolegų, ar galime bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti po pateikimo pagrindiniam ir lydinčiajam įstatymų projektams? Ačiū. Pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Abiem įstatymų projektams pagrindiniu siūlomas Žmogaus teisių komitetas nenumatant papildomo. Ar yra kitų nuomonių? Nėra. Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti balandžio 22 dieną. Pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“ projektas Nr.IXP-2483(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės r-3 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje” projektas Nr.IXP-2483. Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Prašau, gerbiamasis Pirmininke, pateikti Seimo nutarimą.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visai neseniai mes pritarėme Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir Lietuvos Respublikos Seimo Asamblėjos įkūrimui. Dabar reikėtų patvirtinti personalinę jos sudėtį ir, be abejo, išrinkti Asamblėjos pirmininką. Aš siūlyčiau Asamblėjos pirmininku išrinkti Česlovą Juršėną.

PIRMININKAS. Dėkojame Pirmininkui. Niekas nenori klausti pateikimo stadijoje. Ar galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti po pateikimo? Dėkojame.

Pradedame svarstymą. Svarstymo stadijoje užsiregistravusių kalbėti Seimo narių nebuvo. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.

Pradedame priėmimą. Seimo nutarimas iš trijų straipsnių. Dėl 1 straipsnio, dėl sudėties, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. 2 straipsnis reglamentuoja tai, kad delegacijos pirmininku, kaip jau siūlė Seimo Pirmininkas, yra siūlomas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas.

Prašau išsakyti nuomonę dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prašau, kolegos, registruotis, balsuosime. Kas už tai, kad Seimo nutarimas, kurio projekto Nr.IXP-2483, būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Už – 45, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo Pirmininko balsas – 46. Taigi už – 46. Seimo nutarimas priimtas.

Skelbiu pertrauką iki 17.10 valandų. Po pertraukos svarstysime švietimo klausimus.

Pertrauka

PIRMININKAS. Noriu jus supažindinti su informacija. Mes sudarėme Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją tyrimo komisiją, nutarimo projekto Nr.IXP-2503. Deja, pavadinimo nesugalvojome. Preambulėje išdėstyta visa veikla, t.y. dėl generalinio komisaro V.Grigaravičiaus ir dėl vidaus reikalų ministro J.Bernatonio. Komisijos pirmininkas pateikė informaciją, kad pirmadienį 13 val. Prezidento kabinete, I rūmuose, vyks pasitarimas. Pirmadienį 13.00 val. – komisijos posėdis.

Tęsiame vakarinį posėdį.

Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1740(3*) ES (svarstymo tęsinys)

Darbotvarkės 2-6 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1740. Svarstymo tęsinys. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką Rolandą Pavilionį. Prašau, gerbiamasis pranešėjau. 29 straipsnis.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 29 straipsnis. Čia trečioji redakcija, aš taip suprantu. Taip, 29 straipsnio 8 dalyje siūloma išbraukti žodžius “anksčiau nei baigs vidurinio ugdymo programą” ir šį straipsnį išdėstyti taip: “Vaikas negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas”.

Komitetas šiai nuostatai nepritarė. Šį straipsnį…

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamoji kolege, pataisų autore Ona Baboniene.

O.BABONIENĖ. Pagal anksčiau priimtus straipsnius privalomas mokymas yra pagrindinis. Kai čia rašoma, kad vaikas negali anksčiau nutraukti mokymosi, jis negali anksčiau, tada ką jis turi privalomai mokytis. Nors komitetas nepritarė, prašau mūsų teiktai pastabai pritarti, nes ankstesniuose straipsniuose jau esame priėmę. Kitaip bus prieštaravimų.

R.PAVILIONIS. Jeigu galima, paaiškinsiu motyvus.

PIRMININKAS. Prašom. Komiteto išvada.

R.PAVILIONIS. Kaip ir anksčiau, kai buvo kalbama apie privalomąjį mokslą, komitetas laikėsi nuostatos, kad vidurinis mokslas turėtų būti įrašytas kaip privalomas dalykas, numatant baigiamosiose nuostatose, kad tai yra tam tikra siekiamybė, kurios įgyvendinimas prasidėtų ne dabar, bet nuo 2006 metų. Dabar pagal UNESCO vaiko sampratą vaikas yra asmuo ne iki 16 metų, bet iki sukanka 18 metų. Vadinasi, jeigu vaikas nutraukia mokymąsi pagal privalomąsias švietimo programas, jas suprantant kaip pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, tai tarp 16 metų ir 18 metų lieka tarpas, kai mes ir toliau laikome vaiku, ir pasaulis jį vadina vaiku, bet jokio privalomumo mokytis jam nebėra. Šiuo požiūriu ir buvo grindžiama nuostata, kad reikėtų išsaugoti ankstesnę formuluotę ir nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos. Nuomonė už – kolegė Ona Babonienė. Kolega Gintaras Steponavičius – nuomonė už.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Aš trumpai galėčiau pasakyti, kad pritariu Seimo narių grupės pasiūlymui, nes ši formuluotė yra universalesnė, lankstesnė ir kartu įpareigojanti. Manau, reikėtų pritarti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš prašau Sekretoriato patikslinti.

R.PAVILIONIS. Iš tikrųjų dėl privalomojo mokslo sampratos jau buvo balsuota anksčiau, bet straipsnis yra šiek tiek kito turinio, jame kalbama apie privalomąjį mokymąsi iki tam tikro amžiaus. Formaliai dėl jo, aišku, reikėtų balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra 29 straipsnio 8 dalis. Šioje dalyje yra išbraukiami žodžiai “anksčiau nei baigs vidurinio ugdymo programą” ir įrašomi žodžiai “pagal privalomąsias švietimo programas”. Yra universalesnė formuluotė. Kadangi šioms formuluotėms komiteto nebuvo pritarta, todėl privalome balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta 29 straipsnio 8 dalies pataisoms, kurioms nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už. Kas pritariate pataisoms?

Užsiregistravo 38 Seimo nariai: už balsavo 34, prieš – 1, susilaikė 2, pataisoms pritarta.

Taip pat yra pateiktos kolegos G.Šileikio pataisos, t.y. 20 ir 21 pozicijos.

R.PAVILIONIS. Jos yra analogiškos jau teiktoms ir nėra reikalo kartoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, jos yra analogiškos, todėl dėl jų nebalsuosime. Priėmėme ką tik pateiktą pataisą.

22 pozicija. Seimo nariai A.Ramanauskas, G.Purvaneckienė, J.Korenka, O.Babonienė, S.Burbienė teikė 29 straipsnio 9 ir 10 dalims pataisas, kurioms komitetas nepritarė. Prašom pasakyti savo nuomonę dėl šių pataisų. Pataisų autorė – kolegė Ona Babonienė.

O.BABONIENĖ. Mintis yra ta pati, nes mes esame patvirtinę, kad privalomas mokymas yra pagrindinis, šiuo atveju išvardyti visas programas nėra būtina, o užrašoma bendrais žodžiais “privalomosios švietimo programos”.

PIRMININKAS. Prašom komiteto nuomonę.

R.PAVILIONIS. Komitetas nepritarė tam siūlymui. Jau kelintą kartą apie tai kalbame. Jis kartoja tai, kas anksčiau Seime jau buvo svarstyta. Dabar būtų netikslinga dar kartą svarstyti.

PIRMININKAS. Kadangi apsisprendimas buvo priimtas, dėl formalumo ar bendru sutarimu galima pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta.

23 pozicija – kolega G.Šileikis ir 24 pozicija – kolega G.Šileikis. Čia analogiškos pataisos?

R.PAVILIONIS. Analogiškos.

PIRMININKAS. Joms turbūt taip pat galime pritarti priėmę jau vieną kartą sprendimą bendru sutarimu. Ačiū.

25 pozicija.

R.PAVILIONIS. Taip pat.

PIRMININKAS. Taip pat analogiška. Sprendimas priimtas.

26 pozicija. Kolega A.Sakalas ir kolega G.Dalinkevičius teikia 30 straipsnio 2 daliai pataisas. Komitetas… Prašom.

R.PAVILIONIS. Taip, komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – kolega Gintaras Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Dėl šios pataisos norėčiau užduoti bendresnio pobūdžio klausimą, nes būtų svarbu apsisprendžiant. Ar čia ta pataisa, dėl kurios socialdemokratai pasiekė stulbinamų rezultatų Vilniaus mieste?

PIRMININKAS. Kolegos, replikos po to. Aš jūsų turiu atsiprašyti, čia yra dvi pataisų lentelės. Kitoje lentelėje – 33 pozicija buvo 30 straipsnio 1 daliai kolegos P.Gražulio teikiama pataisa. Jo nėra, todėl prašau komiteto pirmininką. Joms nebuvo pritarta?

R.PAVILIONIS. Taip, nebuvo pritarta, nes yra perteklinė norma tai, ką siūlo kolega.

PIRMININKAS. Aš prašau jūsų pakomentuoti tą pataisą, nes salėje nėra pataisos autoriaus. (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei nepritarti šiai pataisai?

R.PAVILIONIS. Nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Toks sprendimas priimtas bendru sutarimu.

Taip pat komitetas pritarė, kaip minėjau, 30 straipsnio 2 daliai teikiamoms kolegų A.Sakalo ir G.Dalinkevičiaus pataisoms. Ar galime joms pritarti bendru sutarimu? Negalime. Taip pat nematau pataisų autorių, todėl prašau komiteto pirmininką pakomentuoti šias pataisas, dėl kurių turėsime priimti sprendimą posėdžių salėje.

R.PAVILIONIS. Komitetas pritaria tam, kad būtų išbrauktos pakartojančios iš esmės 2 dalies turinį nuostatos, išdėstytos 1, 2 ir 3 punktuose, jos nieko nauja nepasako. Komitetas nematė reikalo dar kartą jas vardyti, nes tai, kas pasakyta 2 dalyje, yra gana aišku, tai apie tautinės mažumos teisę mokytis savo kalbos. Ta pati formuluotė, dar kartą išskleista 1 ir 2 punktuose, nieko naujo nesako. Gal dalykus daro net painesnius. Jeigu jūs pažiūrėtumėte į 3 punkto antrą sakinį, kuriame be to 3 punkto 1 dalies, kur sakoma, kad vidurinio ugdymo programa gali būti vykdoma tautinės mažumos kalba ir mokoma lietuvių kalbos, toliau sakoma, kad kitų dalykų mokinio pageidavimu gali būti mokoma lietuvių kalba. Visiškai neaišku, kas tada yra tie kiti dalykai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dėl balsavimo motyvų išsakyti nuomones dėl šios pataisos. Kolega Algirdas Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Aš pritarčiau komiteto pirmininko nuomonei, kad nebūtina, nes iš esmės tai, kaip suformuluota, gerokai pagerina tą padėtį, kuri yra lyginant su dabar galiojančiu įstatymu. Bet jeigu būtų detalizuojama, čia yra daug netikslumų. Dar be to, ką minėjo pirmininkas, 3 dalyje netikslumu galima laikyti ir pačią logiką, tarkime, 1 punktas: “Pradinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba ir mokoma lietuvių kalbos”. Esmė ta, jog pradinio ugdymo programa jau apima ir valstybinę kalbą. Taigi jeigu ji jau yra vykdoma tautinės mažumos kalba, tai ir valstybinė kalba, taip išeina, turi būti tautinės mažumos kalba. Žodžiu, čia šiek tiek negerai su logika. Arba reikėtų rimtai redaguoti, jeigu taip yra. 3 punkte vis dėlto yra irgi visiškai neaišku, kokie dar tie kiti dalykai. Jokių kitų dalykų jau negali būti, jeigu visa programa gali būti vykdoma tautinės mažumos ir dar mokoma valstybinės kalbos.

Kitas dalykas, kad reikėtų vartoti sąvoką “valstybinė kalba”, o ne “lietuvių kalba”. Štai tokius dar dalykus čia reikia tvarkyti. Ir taip, kaip yra, mes jokiu būdu negalėtume palikti. Todėl arba turėtume pritarti pateiktai Seimo narių A.Sakalo ir G.Dalinkevičiaus nuomonei, arba jeigu išplečiame šitaip, reikia gerokai redaguoti.

PIRMININKAS. Kolegė Sigita Burbienė. Nuomonė prieš. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, yra sutariama, kad redaguoti reikėtų, bet klausimas yra tas, ar išbraukti, o paskui įrašinėti, ar palikti taip, kaip yra, t.y. nepritarti pataisai, o priėmimui pateikti suredaguotą variantą. Iš tiesų mums yra svarbu, kad tas išvardijimas liktų, nes kiekvienoje iš tų amžiaus grupių yra šiek tiek skirtinga situacija, ir 2 dalis be šių punktų nepakankamai aiškiai viską išaiškina. Tikrai mes nekomplikuokime padėties, nepritarkime dabar šiai pataisai, o priėmimui suredaguosime atsižvelgdami ir į ministro siūlymus, kad tikrai nebūtų tokių redakcinių netikslumų. Tai tikrai yra kur kas racionalesnis būdas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomonę dėl balsavimo motyvų. Prašom balsavimu apsispręsti dėl pataisų, kurias teikia 30 straipsnio 2 daliai kolegos A.Sakalas ir G.Dalinkevičius. Kas pritariate pataisoms, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.

Pataisoms pritarė 8 Seimo nariai, prieš – 22, susilaikė 15. Nepritarta. 27 pozicija. Seimo narys Gabriel Mincevič siūlo pataisas. Prašom, gerbiamasis kolega. Pateikite pataisas.

G.J.MINCEVIČ. Gerbiamieji kolegos, pateiktos redakcijos 30 straipsnyje, be įvairių jau prieš tai numatytų sąlygų, įvedamas dar papildomas barjeras, kad mokymas gimtąja kalba būtų numatytas mokyklos statute. Tokios sąlygos nėra dabar galiojančiame Švietimo įstatyme, nėra jokiuose tarptautiniuose dokumentuose ir čia taip pat neturėtų būti. Mokyklos statutą tvirtina savivaldybė. Savivaldybė, kaip mes ne kartą įsitikinome, yra politinis organas. Švietimo politika neturėtų priklausyti nuo politinių jėgų nei nuo jų pasikeitimo, nei nuo to, kokia politinė partija rajone ar mieste tampa valdančiąja. Todėl siūlau čia išbraukti žodžius apie mokyklų statutą, o visa kita palikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, komiteto pirmininke.

R.PAVILIONIS. Komitete buvo nepritarta šiam siūlymui, nes kaip tik nuostatuose yra aiškiai pasakoma, kokia kalba numatoma mokyti toje mokykloje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos. Kolegė Sigita Burbienė, nuomonė prieš.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes negalime priimti šios pataisos, nes lieka visiškai neaišku, kokiu būdu bus išreikštas tėvų, mokinių pageidavimas, nes jis vis tiek turi būti įformintas vienokiu ar kitokiu teisės aktu. Šiuo atveju net jeigu sakytume, kad to nebus įstatuose, steigėjas vis tiek turės tvirtinti, kokiu būdu ta programa yra dėstoma mokykloje. Todėl čia išbraukimas nieko nereiškia, tik sukelia tokį papildomą nesusipratimą, kokiu formaliu būdu bus įtvirtinta, kokia kalba bus vienoje ar kitoje mokykloje vedamos pamokos. Todėl aš siūlau nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Kolega Valdemar Tomaševski. Nuomonė už.

V.TOMAŠEVSKI. Aš siūlau pritarti siūlymui, nes bus daugiau teisių suteikta būtent tėvams. Jeigu jie norės į vieną ar kitą mokyklą pasiųsti savo vaiką, tai galės tą padaryti nepaisydami kokių nors mokyklos įstatų. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Girdėjome kolegų nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom balsavimu apsispręsti. Kas už tai, kad kolegos G.Mincevičiaus pataisai būtų pritarta, kuriai nepritarė komitetas, balsuojate už, kurie nepritariate pataisai, balsuojate prieš.

Užsiregistravo 41, už balsavo 22, prieš – 12, susilaikė 7. Pataisai pritarta.

Taip pat klausčiau komiteto pirmininko iš kitos lentelės – 35, 36 pozicijos. Taip pat kolega G.Mincevič teikia pataisas ankstesnėms redakcijoms. Prašome pakomentuoti, ar reikalingas sprendimas dėl jų?

R.PAVILIONIS. Taip, gerbiamasis kolega G.Mincevič teikia pirmai ir antrai redakcijai. Šiuose teikiamuose siūlymuose yra netiksliai perteikiamas originalus įstatymo projekto tekstas. Jame yra praleista labai svarbi nuostata apie tai, kad turi būti atitinkamos kalbos specialistas. To nėra. Todėl mes nepritarėme nei vieną kartą, nei kitą kartą teiktoms kolegos G.Mincevičiaus pataisoms pirmai ir antrai redakcijai.

PIRMININKAS. O ką jūs siūlote?

R.PAVILIONIS. Nepritarti.

PIRMININKAS. Jūs sakote, yra netikslumų. Ar reikia dabar apsispręsti dėl jų, ar turi būti tiksliai suformuluota ir pateikta priėmimo stadijai?

R.PAVILIONIS. Aš manau, kad galima nepritarti iš karto, nes tos pataisos iš tikrųjų prieštarautų tam, kas jau buvo priimta. Antra, iš dalies tai, kas siūloma 2 punkte, jau yra priimta svarstant ankstesnius įstatymus. Komplikuoja visą reikalą tai, kaip aš sakiau, kad netiksliai atspindimas paties taisomo įstatymo projekto turinys.

PIRMININKAS. Aš norėčiau patikslinti, gerbiamasis pranešėjau. Mes svarstome trečią redakciją. Čia yra siūlymai pirmai ir antrai redakcijai. Tai vis dėlto kur yra siūlymai trečiai redakcijai?

R.PAVILIONIS. Trečiai redakcijai yra vėliau teikiami siūlymai.

PIRMININKAS. Klausčiau kolegos Mincevičiaus. Jūs atsiimate tas pataisas pirmai ir antrai redakcijai?

G.J.MINCEVIČ. Kaip komiteto pirmininkas pasakė, tie siūlymai buvo pirmam ir antram variantui, tai jie jau yra ten tam tikrose vietose įtraukti trečiame variante, todėl trečiam variantui aš nesiūliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. 28 pozicija. Seimo narys S.Dmitrijevas teikia siūlymus 30 straipsnio 2 daliai, 3 punkte daro pataisas. Komitetas nepritarė. Prašom kolegą Sergejų Dmitrijevą. Pateikite.

S.DMITRIJEVAS. Siūlau 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte išbraukti žodžius “gali būti”, nes įstatyme turi būti konkrečiai nurodyta nuostata, o ne taip, kad vykdymo programa gali būti ar negali būti. Aš siūlau pritarti mano pataisai.

PIRMININKAS. Prašom. Komiteto pirmininkas.

R.PAVILIONIS. Mano siūlymas dabar ir anksčiau buvo susijęs su gerbiamojo A.Sakalo ir G.Dalinkevičiaus teikiamu siūlymu. Bet dabar jau Seimas yra apsisprendęs ir palikęs taip, kaip buvo originaliame tekste. Atsiranda pagrindas svarstyti ir Seimo nario S.Dmitrijevo siūlymą. Bet šis siūlymas, užuot suteikęs platesnes galimybes vaikams ir tėvams apsispręsti, gana kategoriškai sako, kad turi būti mokoma tautinės mažumos kalbos. Anksčiau buvo platesnė formuluotė “gali būti”. Kaip visi žinome, ne visada vaikų ar tėvų nuomonės sutampa su kitų žmonių, kurie norėtų įtvirtinti tai kaip labai griežtą nuostatą, todėl mes manome, kad tai būtų tam tikros laisvės apribojimas, ir nepritariame siūlymui išbraukti žodžius “gali būti”. Pakeitimas kitame sakinyje – “kitų pasirinktų dalykų mokymas”… žodžiu, “pasirinktų” yra neapibrėžta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega Jan Mincevič – nuomonė už.

G.J.MINCEVIČ. Ačiū. Čia nėra tokios formuluotės, kad turi būti, bet pagal galutinį variantą išeina, kad vidurinio (…) ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba. Čia būtent yra juridinio dokumento kalba. Kadangi juridiniame dokumente yra “gali būti”, tai nieko nereiškia, nes gali ir nieko nebūti. Dėl to, kad pagal pageidavimą pasirinkti dalykai gali būti mokomi lietuvių kalba, sakinys yra įrašytas. Šita pono S.Dmitrijevo redakcija labai teisinga ir juridiniu požiūriu, ir teritoriniu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – kolega Algirdas Monkevičius.

A.MONKEVIČIUS. Aš pirmiausia pritarčiau komiteto pirmininko nuomonei, kad tikrai labai susiaurina galimybes. Mes žinome, kad yra mokyklų, kuriose ugdymo programa gali būti vykdoma tautinės mažumos kalba, bet, tarkime, vidurinės pakopos mokiniai gali apsispręsti. Jeigu jų nedaug tokioje mokykloje ir tokių mokyklų Lietuvoje atsiranda, ypač rusų kalba, tai kaip tik būtų galimybė tai mokyklai dar išlaikyti tuos vaikus toje pačioje mokykloje ir mokyti, tarkime, valstybine kalba.

Kitas dalykas, pasirinktų dalykų mokinių pageidavimu gali būti mokoma lietuvių kalba. Taip įteisinus bus visiškai neaišku, kiek tų mokinių. Gali būti 2, 3, 5 vaikai. Koks chaosas tada kils, jeigu mes taip paliksime įstatyme, nes taps visiškai neaišku dėl pasirinktų dalykų ir kiek tų vaikų. Reglamentuoti niekur nereglamentuosime tų dalykų, taigi iš viso pasidarys neaišku. Man atrodo, kad būtų galima palikti, jeigu jau išplėstume taip, kaip buvo pasiūlyta dėl 3 punkto Seimo nario J.Mincevičiaus, išbraukus paskutinįjį sakinį, kad jis nelogiškas. Jeigu mes tai dar suredaguotume, ateityje pateiktume pasiūlymus, tai būtų galima tai palikti, bet taip, kaip čia yra, pasidaro neaišku.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms, kalbėjusiems dėl balsavimo motyvų. Prašom. Balsuodami apsispręsime. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos S.Dmitrijevo pataisai, teikiamai 30 straipsnio 2 dalies 3 punktui, kuriai nepritarė komitetas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.

Už pataisą – 24, prieš – 9, susilaikė 6. Pataisai pritarta. Gerbiamieji kolegos, skirtas laikas šiame posėdyje baigėsi. Lygiai 17.40 valandų. Siūlau daryti pertrauką. Baigėme 30 straipsniu. Dėkoju komiteto pirmininkui.

Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1753 (pateikimas)

Tęsiame pagrindinę darbotvarkę. 2-17 – Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1753. Pateikimas. Kviečiu kolegą Eduardą Šablinską. Darbotvarkės 2-17 klausimas. Prašom, gerbiamasis kolega.

E.ŠABLINSKAS. Teikiu Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą. 1 straipsnis – 8 straipsnio 4 punktą pripažinti netekusiu galios. Čia kalbama apie problemas, kurias mes aiškinamės. Kiekvienais metais turime kalbėti apie Priešgaisrinės tarnybos finansavimą. Tarnyba turi sukaupusi tiek techniką, tiek darbuotojus ir jiems reikia nuolatos duoti lėšų. Taip pat tokias ugniagesių komandas turi savivaldybės. Jos blogai sukomplektuotos ir apeliuojama, kad jos yra, o kai reikia gesinti gaisrus, jų nėra. Šiuo ekonomikai sunkiu metu Lietuvai geriau turėti vieną aiškią organizaciją, kuri būtų visiškai atsakinga ir galėtų iki galo vykdyti gesinimo darbus. Kartu palengvintume ir savivaldos problemas, nes nereikėtų fiziškai tiesiogiai atsakyti už šią sritį. Todėl siūlau panaikinti 8 straipsnio 4 punktą, kuriame sakoma, kad savivaldybės atsako už priešgaisrinę saugą.

PIRMININKAS. Kolega Petras Papovas norėtų paklausti jūsų.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, Seimas Vyriausybės teikimu visiškai neseniai priėmė Priešgaisrinės apsaugos įstatymą. Ten išliko tos nuostatos, kad savivaldybės turi priešgaisrinės apsaugos funkcijas. Toks sutarimas buvo su Savivaldybių asociacija. Leiskite paklausti, kodėl taip greitai jūs teikiate pataisą ir ar suderinta su Savivaldybių asociacija?

E.ŠABLINSKAS. Šiai mano pasiūlytai pataisai greitai bus metai. Tuo metu mes ją atidėjome į šalį, o to, kad buvo paraleliai priimamas kitas įstatymas, tuo metu nežinojau. Bet tai, kad savivaldybė nori apsikrauti darbu, man sunkiai suvokiama, nes nuolat sakoma, kad tam nėra lėšų ir jų prašoma iš biudžeto. Mes, kaip žinote, ir šiais metais, šio mėnesio gale, vėl gaisrininkams skirsime dideles lėšas, neskirdami savivaldybėms. O jų atsakymas vienas – savivaldybės turi mašinas, kurios beveik nevažiuoja, ten dirba daugiausia pensininkai, su kuriais irgi sunku susikalbėti. Ką padarysi, taip yra. Teko važinėti, susidurti su tomis problemomis. Taigi šiuo metu, kol mes neturime technikos, kol yra vienintelė atsakinga organizacija, kuri turi sutelkusi visą organizacinį darbą ir atsako, leiskime jai dirbti, nes ji kiekvieną kartą gali paaiškinti: toje savivaldybėje yra ugniagesių komanda, bet ji nieko nenuveikė. Vėlgi išsidalinta atsakomybė ir mes negalime surasti, sakykime, kaltų arba priežasčių.

PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Kolegos, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Negalime. Kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, prieš arba susilaikote. Kolegos, prašome balsavimo metu neagituoti vieni kitų.

Už – 9, prieš – 5, susilaikė 16. Nepritarta.

Ar galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti? Dėkoju. Grąžinama iniciatoriams tobulinti.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio papildymo ir 5 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1729(2) (pateikimas)

Darbotvarkės 2-16 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio papildymo ir 5 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kolega Virgilijus Martišauskas. Prašau.

V.MARTIŠAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto tikslas, siekiant pagrindinių aplinkosaugos politikos tikslų bei principų įgyvendinimo, nustatyti objektyvius kriterijus atitinkančius mokesčius, aplinkos teršimo iš transporto priemonių, tarifus ir skatinti aplinkai mažiau pavojingų transporto rūšių plėtrą. Iš esmės šis projektas apima geležinkelio transportą, nes geležinkelio transportas ganėtinai teršia aplinką ir neturi pakankamai lėšų tobulinti tų technologijų, kurios tą aplinkos teršimą mažina. Projekte yra siūloma, kad sumažinus mokesčius už taršą lėšos būtų panaudotos kaip tik toms technologijoms tobulinti, kad tarša būtų kuo mažesnė. Buvo daug kalbėta su specialistais, yra pateikti konkretūs skaičiavimai. Manau, kad projektas ir pono A.Poplavskio pataisa išplėstų šią sritį ir mes padarytume gerą dalyką siekdami labiau saugoti aplinką. Kas yra geriau susipažinęs, galėtų paklausti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti kolega Aleksandr Poplavski.

A.POPLAVSKI. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kalbant apie aplinkos teršimą vis dėlto kyla klausimas. Mes užkrauname mokesčius mobilioms transporto priemonėms, bet užmirštam, kad dauguma esame vartotojai šių transporto priemonių. Ar nereikėtų atitinkamai praplėsti įstatymą, kad apimtų absoliučiai visus piliečius, o ne tiktai atskiras įmones?

V.MARTIŠAUSKAS. Aš nesupratau, kokia prasme visus piliečius?

A.POPLAVSKI. Tai yra kiekvienas, kuris teršia aplinką, kuris naudojasi transporto priemonėmis.

V.MARTIŠAUSKAS. Taip, bet aš tiesiog neleidau sau taip plačiai pasižiūrėti į problemą. Manau, kad Aplinkos apsaugos komitetas, jų specialistai pasiūlys, kaip tą temą plėtoti toliau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių klausti nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių išsakyti nuomonės, todėl klausčiau jūsų, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Pradedam svarstymo procedūrą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų dėl komitetų? Nėra. Siūloma svarstyti gegužės 22 dieną. Nėra kitų siūlymų. Pritarta šiai svarstymo datai.

Darbotvarkės 2-15 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1618. Pranešėjas – kolega Vytautas Einoris. Prašau. Kviečiu kolegą Vyrautą Einorį pateikti projektą, bet jis negirdi. Todėl kviečiu kolegą Česlovą Juršėną pristatyti darbotvarkę. Taip pat nenori kalbėti.

Lėšų specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) verslo planams (investiciniams projektams) rengti kompensavimo pirminiams žemės ūkio produkcijos gamintojams įstatymo projektas Nr.IXP-1578 (pateikimas)

Tada kviečiu kolegą Algimantą Matulevičių pateikti Lėšų specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) verslo planams (investiciniams projektams) rengti kompensavimo pirminiams žemės ūkio produkcijos gamintojams įstatymo projektą Nr.IXP-1578.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Tai nedidelis įstatymas, iš tikrųjų jis seniai parengtas, dar praeitą vasarą, bet užsigulėjo pagal eilę, kol sulaukė, paskui aš truputį sirgau, kai buvo pateikimas. Manau, kad jeigu pritartumėte po pateikimo, visai neblogai būtų prieš referendumą, nes idėja tokia. Pirminiams gamintojams, t.y. žemdirbiams (ne stambioms gamykloms perdirbėjoms), kai jie rengia verslo planus, iš tikrųjų nežino, ar laimės, ar gaus pinigų, o pinigų jie neturi ir labai dažnai juos praranda, tuos savo paskutinius pinigus, kad valstybė turėtų galimybę remti šių planų parengimą, t.y. juos finansuoti. Dabar tokios galimybės nesudaromos. Taupydamas jūsų laiką, toliau nekomentuosiu. Jeigu bus klausimų, atsakysiu. Tarp kitko, dėl Europos teisės, tai nesipjauna, neprieštarauja, taip yra leidžiama daryti. Man atrodo, kad žemdirbių tai būtų visai gerai sutikta. Tuo labiau kad šitų verslo planų rengimas tikrai nepigiai kainuoja. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų klausti. Kviesčiau kolegas išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Kaimo reikalų komitetas. Kitų siūlymų nėra. Pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti birželio 10 dieną. Taip pat pritarta. Baigiame šio klausimo svarstymą.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1435 (svarstymas)

Darbotvarkės 2-13 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1435. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto išvadą pristatyti Joną Budrevičių.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu nutarta grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti siūlant patikslinti viešąsias įstaigas, kurių dalininkas yra valstybė ir savivaldybė ir kurioms leidžiama dalyvauti privatizavimo procese. Čia mes vadovaujamės Teisės departamento rimtomis pastabomis.

PIRMININKAS. Tai grąžinti iniciatoriams tobulinti? Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, grąžinti iniciatoriams tobulinti? Pritarta.

Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją pateikti kitų plenarinių posėdžių darbotvarkę.

2003 m. balandžio 17 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos. Pagal mūsų išankstinį susitarimą kitą savaitę bus tik viena posėdžių diena, t.y. balandžio 17 d., ketvirtadienis. Jinai reikšminga tuo, kad vėl yra popietinis posėdis, skirtas opozicijai sudaryti savąją darbotvarkę. Na, o, sakykim taip, pagrindinėje darbotvarkėje svarbiausias klausimas yra trys rezoliucijų projektai dėl Vyriausybės metinės ataskaitos vertinimo. Taip pat Vidaus tarnybos statuto ir jį lydinčiųjų įstatymų priėmimas. Atskirai norėčiau paminėti labai įdomų klausimą, tai Politikų profesinės etikos ir elgesio kodekso patvirtinimo įstatymo projektas, teikia Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Na, ir kai kurie kiti klausimai, kurie buvo aptarti Seniūnų sueigoje, aprobuoti. Galimas dalykas kai ką reikės patikslinti. Sakysim, Prokuratūros įstatymą, matyt, reikės prašyti ir svarstymą, ir priėmimą daryti tą pačią dieną, nes viskas, kaip ir mūsų šiandien priimti kodeksų pataisymai, turi įsigalioti iki gegužės 1 d., t.y. ne vėliau gegužės 1 dienos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau dėl darbotvarkės 1-3 klausimo, nes tai susiję su šios dienos svarstymu, ir mes…

Č.JURŠĖNAS. Suprantama, priėmimo negali būti. Čia turi būti atitinkama stadija.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Atsiprašau pranešėjo, manau, jog jau nelabai ką pakeisime, bet kas čia taip sugalvojo, kad katalikiškame krašte būtina posėdžiauti vieną dieną ir būtinai Didįjį ketvirtadienį, o negalima posėdžiauti antradienį, o ketvirtadienį jau pradėti apie Velykas galvoti.

Č.JURŠĖNAS. Čia jau taip supuolė – ir Velykas pasitiksime darbingai, ir po Velykų būsime darbingi, nes 22 d. bus posėdžiai, ne 29 d., o 22 dieną. Velykos, kaip žinote, 20–21 dienomis. Taigi mes ne tik katalikiškas kraštas, bet darbščių Tautos atstovų kraštas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 17 dienos darbotvarkei. Ačiū, pritarta.

Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1618 (pateikimas)

Kviečiu kolegą Vytautą Einorį pristatyti Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija.

V.EINORIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šis projektas parengtas pagal Juozo Pelėdos peticijoje dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimo pateiktą siūlymą Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžių “už buvusios TSRS ribų” įrašyti žodžius “už Lietuvos Respublikos ribų”.

Čia kalbama apie tuos piliečius, kurie buvo priverstinai išvaryti dirbti, vokiečių okupacijos metu kasti apkasus ir t.t. Nuo 1995 metų sausio 1 dienos iki 1996 metų liepos 31 dienos šių žodžių nebuvo. Dalis šių piliečių, kurie yra nukentėję, įformino jiems priklausančias pensijas. Liko labai nedaug žmonių, jiems dabar per 80 metų.

Manome, kad šią peticiją reikėtų tenkinti, nes praeitų metų gegužės 9 dieną Seimas priėmė protokolinį nutarimą tenkinti šioje peticijoje keliamus reikalavimus.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, niekas jūsų nenori klausti. Dėkoju už įstatymo projekto pateikimą. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui.

Pradedame svarstymo stadiją. Siūlomas pagrindiniu Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitų siūlymų nėra. Pritarta komitetams, kurie svarstys įstatymo projektą. Siūloma svarstyti birželio 26 dieną. Taip pat pritarta.

18.00 valandą numatyti vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio atsakymai į Seimo narių klausimus. Kviečiu gerbiamąjį ministrą į tribūną.

Vidaus reikalų ministro J.Bernatonio atsakymai į Seimo narių klausimus

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pagal Seimo statutą aš turėjau gauti 10 Seimo narių pasirašytus klausimus ir kvietimą į juos atsakyti. Aš tokių klausimų negavau. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Sekundę. Prašau Sekretoriato perjungti į kitą režimą. Atsiprašome. Kolega A.Kašėta. Prašom.

J.BERNATONIS. Atsiprašau, gerbiamasis pirmininke, pagal Seimo statutą 10 Seimo narių, kviesdami Vyriausybės narį, turėjo įteikti jam klausimus. Aš tokių klausimų negavau. Todėl norėčiau žinoti, ar toks 10 Seimo narių kreipimasis yra, kaip reikalauja Seimo statutas? Kokie yra klausimai? Jeigu aš esu pakviestas užduoti ekspromtu klausimus, tai aš gerbiamųjų Seimo narių atsiprašau, kad į juos ekspromtu ir atsakinėsiu.

PIRMININKAS. Taip ir darysime, gerbiamasis ministre. Pagal Statuto 208 straipsnio 14 dalį Vyriausybės nario atsakymui į klausimą posėdžio pabaigoje skiriama ne daugiau kaip 20 minučių Seimui nutarus. Tad ir prašome atsakinėti. Laiką skirsime proporcingai frakcijoms.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašom perskaityti visą procedūrą, straipsnio kitą dalį, kad visiems Seimo nariams būtų aišku, kodėl nenoriu pradėti atsakyti į klausimus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, leiskite man vesti posėdį. Prašau jūsų nepykti. Seimas nutarė bendru sutarimu paprašyti jūsų atsakyti čia į klausimus.

J.BERNATONIS. Taip, aš esu pasirengęs atsakyti.

PIRMININKAS. Tam yra skiriama 20 minučių, t.y. Seimas priėmė tokį nutarimą. Todėl mes prašome jus, kaip vykdomosios valdžios atstovą, gerbti Seimo nutarimą.

J.BERNATONIS. Taip, suprantu. Aš jį labai gerbiu. Bet pagal tą patį straipsnį aš turėjau gauti 10 Seimo narių pateiktus klausimus iš anksto. Aš jų negavau.

PIRMININKAS. Galiu perskaityti visą straipsnį. (Balsai salėje)

J.BERNATONIS. Ne. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš esu pasirengęs atsakyti. Aš tik sakau, kad mano atsakymai gali būti nekokybiški, nes nesilaikoma Seimo statuto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis ministre, mes visiškai laikomės Seimo statuto. Buvo įtrauktas papildomas klausimas – jūsų atsakymai į Seimo narių klausimus. Todėl ir prašome atsakyti. Jūs nurodote kitą Statuto straipsnį. Negaiškime laiko ir pradėkime atsakyti į klausimus. Aš gerbiamiems kolegoms siūlyčiau paskirstyti laiką proporcingai frakcijoms, jeigu sutiktumėte. Ministras, manau, visiškai kompetentingai atsakys į jūsų klausimus.

Ponas Vytautas Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone ministre, mano atmintyje yra išlikusios dvi, kaip mes tada vertinome, provokacinės aferos. 1997–1998 metų. Viena buvo, kai pasklido gandai, kad neva Šiaulių savanoriai rengia pasikėsinimą į Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką. Paskui visa tai nepasitvirtino, bet buvo labai nemalonus ilgas laikotarpis su nuostoliais žmonėms ir institucijų prestižui. Vėliau buvo provokacija su rašteliu vidaus reikalų ministrui, neva inkriminuojančiu taip pat nebūtą nusikaltimą premjerui. Tas sukėlė jų abiejų konfliktą. Galbūt tą lėmė ir charakteriai ar dar kas nors, bet tai buvo efektingai padaryta. Abiejų šių veiksmų autorius buvo tas pats darbuotojas, operatyvinis darbuotojas, Gintaras Pogoželskas.

Kaip dabar mes sužinojome, jūs paskyrėte komisiją, kuri turi objektyviai ištirti jūsų įtarimus dėl Vytauto Grigaravičiaus, ir jos pirmininku paskirtas G.Pogoželskas. Gal jūs galėtumėte pasakyti, ar tai tas pats asmuo, kuris pasižymėjo tada, kurį Vidmantas Žiemelis buvo atleidęs…

PIRMININKAS. Atsiprašau. 1 minutė klausimui užduoti.

V.LANDSBERGIS. V.Žiemelis buvo atleidęs, bet jį patį atleido. Stasys Šedbaras G.Pogoželską pakvietė atgal. Tai ar tas pats asmuo, ar ne?

J.BERNATONIS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų su tomis dviem bylomis nesu susipažinęs. Tai buvo tuo metu, kai buvo konservatorių dauguma, ministras buvo V.Žiemelis. Jeigu jūs manote, kad tikslinga susipažinti su ta archyvine byla, kai buvo paviešinti tam tikri duomenys apie galimą pasikėsinimą į kaimyninės šalies vadovą, aš būtinai susipažinsiu, ir tada galėsiu jums, gerbiamasis Seimo nary, atsakyti. (Balsai salėje) Jeigu klausimas būtų pateiktas iš anksto, dabar jums galėčiau atsakyti. Aš nesu susipažinęs su archyvine medžiaga, su tuo, kas buvo tais laikais. Aš tuomet, kaip žinote, buvau opozicijoje ir prie tos medžiagos neprieidavau. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Kolega Algis Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis ministre, kodėl nuosprendį su bausme policijos generaliniam komisarui paskelbėte iš anksto, dar prieš įvyksiant teismui? Komisija dirba, išvados nepaskelbtos, galų gale suformuota laikinoji Seimo komisija. Tuo tarpu jūs neteisėtai nušalinote jį nuo pareigų, neva turėdami neginčijamų įrodymų įtikinote premjerą ir Prezidentą, kad pasiūlytų atsistatydinti generaliniam komisarui, ir galų gale surengėte tą irgi neteisėtą neeilinę atestaciją. Noriu, kad atsakytumėte, kodėl toks nelogiškas skubėjimas?

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Tiesą pasakius, aš jums į tai atsakiau, kai buvome Konservatorių frakcijoje, bet aš visiems pakartosiu. Neeilinė atestacija buvo surengta pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir teisėtai. Generalinis komisaras nušalintas nuo pareigų pagal galiojančius teisės aktus ir teisėtai. Nušalintas nuo pareigų dėl to, kad jam einant pareigas buvo trukdoma vykdyti patikrinimą.

PIRMININKAS. Kolega Antanas Valys. Prašom.

A.VALYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, gal jūs galite trumpai painformuoti apie pokalbius su Lietuvos Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu. Mane domina Jo Ekscelencijos reakcija į šį atvejį, būtent į faktus. Koks jo vertinimas, jeigu galite trumpai? Ačiū.

J.BERNATONIS. Kai mes kalbėjomės su Prezidentu, premjeru ir generaliniu komisaru, Prezidentas paprašė, kad apie tai nebūtų kol kas kalbama nei per televiziją, nei sakoma spaudai, nei kaip nors komentuojama. Deja, generalinis komisaras nesilaikė duoto žodžio ir vakar dalyvavo televizijos laidoje, netiksliai papasakojo apie tą pokalbį. Prezidentas yra pasakęs, kad generalinis komisaras prarado jo pasitikėjimą tada, kai Prezidentas buvo supažindintas su šiuo metu turima medžiaga.

PIRMININKAS. Kolega Algimantas Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, ar iš tikrųjų mums valstybėje (ir taip žiniasklaida susirenka daug medžiagos), visko dar iki galo neišsiaiškinus, patiems reikia viską spręsti per žiniasklaidą? Šis konfliktas, kuris jau keletą savaičių vyksta, jis visą laiką daugiausia vyksta per žiniasklaidą. Man atrodo, kad tai nepuošia mūsų valstybės valdymo stiliaus ir apskritai institucijų darbo stiliaus. Tai, kaip jūs manote, ar ateityje taip reikia daryti?

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Visų pirma nėra jokio konflikto. Generalinis komisaras yra pavaldus ministrui, jam duodami nurodymai turi būti vykdomi. Mūsų sistema per daug sudėtinga, kad klausimus būtų galima spręsti per žiniasklaidą. Aš niekada komisarui per žiniasklaidą jokių nurodymų nedaviau ir nesprendžiau, atvirkščiai, jis komentuodavo mano sprendimus. Aš paprastai jį kviesdavausi į kabinetą ir aiškindavau situaciją, teikdavau tam tikrus pasiūlymus, prašymus. Tai numato mūsų Policijos veiklos įstatymas. Na, bet ne kiekvienos situacijos klausimus įmanoma spręsti už uždarų durų. Jau buvo tokia situacija, kad kitos galimybės, negu viešai šį klausimą spręsti, aš asmeniškai nemačiau. Galbūt aš nelabai patyręs operatyvinėje veikloje, galbūt kiti man būtų patarę elgtis kitaip, bet manau, kad sudaryta Seimo komisija turės galimybę susipažinti su visa medžiaga ir tada reikėtų vertinti tiek generalinio komisaro, tiek ministro veiksmus.

PIRMININKAS. Kolega Julius Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, lyg ir tokia informacija, kad generalinis komisaras rinko duomenis iš duomenų bazės. Toje duomenų bazėje kokių nors slaptų duomenų nėra. Tai vis dėlto paaiškinkite, ko nusigando tie aukšti pareigūnai ir ką taip bando slėpti nuo visuomenės? Kokie tie pareigūnai, kad tampa tokia paslaptimi, apie ką buvo renkama? Ko jie taip išsigando? Ir net Prezidentūroje kilo baimė, kad gali išeiti į viešumą. Kaip pasakė premjeras, kad, neduok Dieve, užsienis sužinos. Kodėl čia tokia paslaptis?

J.BERNATONIS. Tai nėra jokia paslaptis, tiesiog nevykdomi įstatymai. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad duomenys apie jį būtų saugomi, ir buvo pažeistos tos žmonių teisės. O dėl to, kad gerai būtų, jog tai neišeitų, tai dėl tų asmenų, kurių atžvilgiu buvo taikomi tie metodai.

PIRMININKAS. Kolega Raimondas Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis ministre, šiandien Ministras Pirmininkas labai nedviprasmiškai suformulavo atsakydamas į klausimus, kad už visos šios situacijos ir generalinio komisaro pažeidimų, kuriuos jūs įvardijote, kyšo politikų ausys. Gal jūs galėtumėte labai aiškiai pasakyti prielaidas arba tiesiogiai, kas tie politikai. Taip pat noriu, kad jūs galbūt suformuluotumėte… Šiandien sudaryta komisija dėl ištyrimo. Komitete jūs pageidavote, kad komitetas atkreiptų dėmesį į komisijos narių interesų konflikto galimybes. Ar nenorite išsakyti savo požiūrio, kokie galimi interesų konfliktai kai kurių politikų, kurie yra komisijos sudėtyje?

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Gaila, kaip minėjau, kad tas klausimas ekspromtu. Aš ekspromtu nepasiruošęs į jį atsakyti, bet pasirengsiu. Kai komisijoje bus toks klausimas užduotas, aš į jį galėsiu atsakyti.

PIRMININKAS. Kolega Eduardas Šablinskas. Prašau.

E.ŠABLINSKAS. Paskutinis. Tiesiog norėjau pasiūlyti užbaigti. Komisija išsiaiškins.

PIRMININKAS. Kolega Jurgis Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis ministre, na, jūs čia ir toliau kalbinate makaronus Seimo nariams, aš nebuvau šalininkas, kad jus reikia kviesti į šitą tribūną. Nebesitikiu, kad ką nors rimto atsakysite, bet vis dėlto noriu pasiteirauti. Ar jūs pasirengęs atsakyti visu mastu, jeigu, be kitų dalykų, dar paaiškėtų, kad jūs viršijote savo įgaliojimus laikinai nušalindamas generalinį komisarą, laikinai paskirdamas pareigas eiti kitą? Atrodo, pagal Policijos įstatymą generalinį komisarą gali skirti tik Prezidentas, o ne jūs. Ar dėl tų visų išplaukiančių pasekmių, dėl to neteisėtai paskirto laikino generalinio komisaro įgaliojimų, jo leidžiamų aktų ir taip toliau būtumėte pasirengęs pats atsistatydinti, ar lauktumėte apkaltos iniciatyvų, jeigu paaiškėtų, kad tie dalykai yra neteisėti? Aš jau nekalbu apie žalą, padarytą jūsų veiksmais viešai apkaltinant generalinį komisarą.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Visų pirma aš galiu jums pasakyti, kad visi veiksmai yra teisėti. Jeigu jie kelia kam nors, kurie neįsigilinę į šiuo metu galiojančius teisės aktus, į teisėtas procedūras, abejonių, manau, vis tiek turėsiu progos tuos dalykus aiškinti teisme, nes, kiek suprantu, generalinis komisaras tokį ieškinį pateiks.

PIRMININKAS. Kolega Stanislovas Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, ar jūs galėtumėte įvardyti, kas rinko tuos duomenis ir apie kokius politikus buvo renkami tie duomenys?

J.BERNATONIS. Kaip jau pirmadienį savo pareiškime minėjau, įrodyta, kad buvo renkami duomenys apie tris pareigūnus, t.y. apie Tardymo departamento direktorių Stanislovą Liutkevičių, apie generalinio komisaro pavaduotoją Romualdą Algirdą Senovaitį ir apie ministerijos sekretorių Joną Liaudanską. Buvo pasinaudota mūsų duomenų baze 13 kartų, ja naudojosi šeši Policijos departamento prie VRM, kuriam vadovauja policijos generalinis komisaras, pareigūnai. Tai tokie duomenys, kuriuos aš galėčiau šiandien jums viešai pasakyti.

PIRMININKAS. Kolega Artūras Vazbys.

A.VAZBYS. Gerbiamasis ministre, šiandien per Vyriausybės valandą premjeras išsakė savo požiūrį į Seimą. Jo manymu, ne Seimo narių reikalas, kaip vyksta šis procesas. Norėčiau pasitikslinti jūsų požiūrį, nes jums turbūt yra žinoma, kad prieš porą valandų Seimo nutarimu buvo sudaryta laikinoji tyrimo komisija. Tame nutarime, be kita ko, buvo išsakyta rekomendacija Vyriausybei susilaikyti nuo veiksmų tyrimo periodu, kol veiks ši komisija, nuo veiksmų atstatydinti generalinį komisarą. Mano klausimas būtų, kaip jūs ketinate reaguoti į šią Seimo rekomendaciją? Ar toliau tęsite mėginimus atstatydinti komisarą, ar vis dėlto paklusite tai rekomendacijai ir susilaikysite nuo tokių veiksmų?

J.BERNATONIS. Kaip ministras aš Ministro Pirmininko pozicijos nekomentuoju.

PIRMININKAS. Kolega Rolandas Pavilionis.

R.PAVILIONIS. Dėkoju. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom patikslinti klausimą, kolega Vazby. Sekundėlę.

A.VAZBYS. Mano klausimas, mano supratimu, tikslus. Aš klausiu ministro, kaip jis ketina atsižvelgti ar neatsižvelgti į rekomendaciją, kuri buvo išsakyta Seimo nutarimu. Rekomendacijos esmė buvo ta, kad būtų susilaikoma nuo veiksmų atstatydinti generalinį policijos komisarą tyrimo komisijos darbo metu.

J.BERNATONIS. Dėkoju, kad patikslinote klausimą, nes pradžioje jūs prašėte, kad komentuočiau Ministro Pirmininko poziciją. Aš noriu visiems kolegoms Seimo nariams pasakyti: kadangi generalinio komisaro atestacija įvyko ir atestacinės komisijos išvada yra, aš Vyriausybei siūlysiu klausimą svarstyti. O ką nuspręs Vyriausybė, šiandien negaliu pasakyti.

PIRMININKAS. Kolega Rolandas Pavilionis. Prašom.

R.PAVILIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, kaip jūs paaiškintumėte tai, kad visuomenė taip vienareikšmiškai palaiko generalinį komisarą, ar faktų nežinojimu, ar kokiomis kitomis aplinkybėmis?

J.BERNATONIS. Aš manyčiau, kad yra sukurtas tam tikras mitas, kuris kuriamas tam tikromis įvaizdžio formavimo priemonėmis, bet aš manau, kad ši istorija tą mitą užbaigs.

PIRMININKAS. Kolega Justinas Karosas.

J.KAROSAS. Aš tą patį klausimą, tik pratęsiu. Jūs senas politikas. Ar neatrodo, kad net ir esant mitui, politikas turi kaip nors atsižvelgti į opiniją ar bent jau reaguoti į opiniją.

J.BERNATONIS. Taip, suprantama. Todėl mes nuolat reaguojame, pateikiame mūsų atstovo spaudai pranešimus, kuriuose paaiškiname tuos generalinio komisaro pasakymus, kurie yra netikslūs arba neteisingi vertinant vieną ar kitą veiksmą, tačiau apie tai, kad šią istoriją reikėjo pradėti viešai, aš jau atsakydamas į kitą klausimą pagrindžiau.

PIRMININKAS. Kolega Algis Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis ministre, politinė kampanija prieš policijos generalinį komisarą jau padarė daug žalos viešajam saugumui ir valstybei. Šiandien ryte du gana aukšti pareigūnai, protestuodami prieš policijos generalinio komisaro nušalinimą, būtent policijos pareigūnai, įteikė atsistatydinimo pareiškimus. Jų žada būti daugiau. Kiek teko girdėti, išeina ne prasčiausia, o geriausia dalis profesionalų. Ar jūs nemanote, kad tai, kas dabar vyksta, yra policijos darbo žlugdymas?

J.BERNATONIS. Ne, aš taip nemanau. Aš manau atvirkščiai, kad vyksta policijos darbo stabilizavimas ir kad policija užsiims jai iškeltais uždaviniais. Tie gandai apie 40 kriminalistų, jie buvo paskleisti vakar televizijos laidoje generalinio komisaro, nepasitvirtino. Nė vienas kriminalistas dar nėra atleistas, du yra padavę pareiškimus išeiti nuo gegužės 1 d., kai baigsis reorganizacija, bet neaišku, ar tie pareiškimai dar bus tenkinami.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia kolega Aloyzas Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, sakykite, ar tie siūlymai, ne siūlymai, kitaip tariant, atsistatydinimai arba grasinimai atsistatydinti, jūsų nuomone, yra politinis aktas? Jeigu tai politinis aktas, kaip tai derinasi su policijos depolitizavimu?

J.BERNATONIS. Jeigu jūs turite omenyje pasiūlymus man atsistatydinti, tai, be abejo, yra politinis aktas.

A.SAKALAS. Ne, aš turiu omenyje tų komisarų, kurie sakė, kad atsistatydins, jeigu bus nušalintas komisaras Vytautas Grigaravičius.

J.BERNATONIS. Žinote, taip neteigčiau, nes aš tokių pareigūnų nežinau, tai yra išgalvota versija. Anksčiau, visai neseniai, prieš porą savaičių, generalinis komisaras yra pasakęs, kad jeigu mano veikla bus nepatenkintas Prezidentas, aš atsistatydinsiu. Bet jis to nepadarė. Kas savo žodžio negerbia, tai negerbia jo dažnai.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui. Laikas baigėsi, 18.20 val. Atsakėte į Seimo narių klausimus. Tęsiame posėdį.

Apskrities valdymo įstatymo 7, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2255(3*) (svarstymas)

2-9a, 2-9b darbotvarkėje pažymėti klausimai. Tai įstatymų projektai Nr.IXP-2255 ir Nr.IXP-2289 – Apskrities valdymo įstatymo 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu kolegą Algį Rimą pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, siekiant suderinti Apskrities valdymo įstatymą su kitais galiojančiais aktais, parengtas ir pagrindiniame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete apsvarstytas trečiasis įstatymo projekto variantas. Komitetas apsvarstė ir pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui 9 straipsnio pavadinime ir 1, 2 ir 6 punktuose vietoje žodžio “teritorijos” rašyti “teritorijų”. Komitetas pritarė šiam siūlymui. Pritarta Vyriausybės siūlymui pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 7 punktą, nes šiuo punktu apskrities viršininkui priskirta Žemės ūkio bendrovių įstatymo reikalavimo vykdymo priežiūros funkcija. Ji jau perduota savivaldybėms.

Nepritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui keisti savivaldybių tarybų rinkimų 88¹ straipsnį, t.y. apskrities viršininkui ir jo pavaduotojui leisti būti ir savivaldybės tarybos nariu. Pritarta Seimo narių N.Steiblienės ir A.Salamakino siūlymui palikti dabar galiojančiame Apskrities valdymo įstatyme nuostatą, kad apskrities viršininkas ir pavaduotojas negali būti ir savivaldybės tarybos nariais.

Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju jums. Gerbiamieji kolegos, pataisų ir siūlymų per svarstymo stadiją dėl įstatymo projekto Nr.IXP-2255 nėra. Užsiregistravusių Seimo narių diskusijoje dalyvauti taip pat nėra. Kviesčiau išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo. Taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.

Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2289* (svarstymas)

Lydintysis – Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2289. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą kviečiu pateikti Algį Rimą.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados. Išvadoje konstatuojama, kad vertinamame projekte aptartos funkcijos, priskiriamos apskrities viršininko administracijos kompetencijai, t.y. atitinka įstatymo projektą. Gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas, kad pritaria Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Komiteto sprendimas – pritarti pateiktam projektui bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę kviečiu pateikti kolegą Vidą Baravyką.

V.BARAVYKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, svarstant Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Aplinkos apsaugos komitetas buvo papildomas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu pritarta Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pataisų ir siūlymų svarstymo stadijoje nėra. Diskusijoje dalyvauti nėra užsiregistravusių kolegų. Prašyčiau pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Taip pat nėra. Yra. Kolega Jurgis Razma – nuomonė prieš. Prašom.

J.RAZMA. Manau, tikrai nėra jokios būtinybės priimti šias pataisas. Tai užsilikęs dalykas iš to laikotarpio, kai buvo bandoma apskrities viršininkui leisti būti savivaldybės tarybos nariu, ir buvo bandoma pritempti kitus įstatymus. Jeigu mes padarysime štai tokias pataisas, kaip čia dabar dėl apskrities viršininko, tai bendrąja valdymo prasme turėsime ir dėl kitų – dėl ministrų funkcijų ir kitų valstybės institucijų funkcijų – pradėti rašyti tokias analogiškas formuluotes. Man atrodo, dabartinės formuluotės darbui netrukdė. Visi suprato, ką jos reiškia. Čia nėra būtinybės priiminėti šių pataisų iš inercijos.

PIRMININKAS. Nuomonė už – kolega Petras Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, dabar įvairiuose įstatymuose yra skirtingos formuluotės dėl apskričių viršininkų pavaduotojų: nuo praeitų metų liepos 1 dienos įsigaliojusiame Statybos įstatyme, dabar galiojančiame Švietimo įstatyme, taip pat dabar svarstomame Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte ir kt. Todėl turi būti vienodos formuluotės, juo labiau kad apskrities viršininkas tikrai nėra švietimo inspektorius. Siūlyčiau pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Prašom, gerbiamieji kolegos, balsuoti ir išreikšti apsisprendimą. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-2289, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 34, už balsavo 30, prieš – 1, susilaikė 2, pritarta po svarstymo.

Ar kolegė I.Šiaulienė galėtų pateikti vietoj kolegos A.Syso? Prašom.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2339* (svarstymas)

Darbotvarkės 2-10 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2339. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks kolegė Irena Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, jam pritarė balsuodamas bendru sutarimu už. Pakeitimo esmė yra ta, kad įgyvendinant valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo reformą yra nustatoma prievolė Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms, atidarant ir uždarant sąskaitas šiose įstaigose, išreikalauti iš ūkio subjektų pažymą apie mokesčių mokėtojų įregistravimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei pažymą, kad ūkio subjektas neskolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks Vytautas Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymą mūsų komitetas buvo papildomas. Komitetas apsvarstė šio įstatymo pakeitimą kovo 26 dieną. Apie jo esmę kolegė I.Šiaulienė pasakė. Tik noriu pridurti, kad nuo 2004 m. sausio 1 dienos valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimą perims teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos ir visos procedūros bus vykdomos vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Komitetas šiam įstatymo pakeitimui pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme komitetų išvadas. Prašom pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.

Įmonių įstatymo 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2432(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-11 klausimas – Įmonių įstatymo 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2432. Svarstymo stadija. Ekonomikos komiteto išvadą pateiks kolega Artūras Vazbys.

A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, projektą Ekonomikos komitetas apsvarstė ir pritarė patobulintam jo variantui bendru sutarimu. Esmė yra suderinti du įstatymus tarpusavyje. Tai yra techniniai dalykai ir jokios politikos. Tikiuosi, mes sklandžiai bendru sutarimu pritarsime jam po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už pateiktą Ekonomikos komiteto išvadą. Dėl balsavimo motyvų po svarstymo prašom pasakyti nuomones. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.

Prekyviečių mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1092(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-12a ir 2-12b klausimai – įstatymo projektai Nr.IXP-1092 ir Nr.IXP-2485. Stadijos skirtingos. Svarstymo stadijos yra Prekyviečių mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1092. Svarstymo stadija. Komiteto pirmininkas – Algirdas Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Prekyviečių mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Atsižvelgė į Teisės departamento pateiktas pastabas, taip pat nagrinėjo Europos teisės departamento siūlymą, į jį taip pat buvo atsižvelgta. Buvo pateikta mano ir komiteto pirmininko pavaduotojo G.Šivicko pataisa, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2004 m. sausio 1 dienos, nes šiuo metu jau yra patvirtinti savivaldybių biudžetai. Jeigu jis įsigaliotų anksčiau, tai savivaldybėms reikėtų kompensuoti maždaug 7 mln. litų. Vien dėl šios priežasties Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad ši pataisa įsigaliotų nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Šiai pataisai buvo pritarta bendru sutarimu. Siūlau po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravo kolega E.Šablinskas. Kviečiu jį į tribūną.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau tai pavadinti šio Prekyviečių mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios pagrindimu. Iš pradžių galiu informuoti, kad prekyviečių mokestį moka visos Lietuvos prekyvietės, prekiaujančios ne maisto prekėmis, nors įstatymas kalba apie tai, kad jis taikomas savivaldybių įmonėms.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prekyvietės moka žemės mokestį, pridėtinės vertės mokestį, pelno, kelių, lietaus vandens nukanalizavimo, nekilnojamojo turto ir kitus kaip visos Lietuvoje veikiančios įmonės. Visi šie mokesčiai gula ant eilinių prekiautojų ir ant pirkėjų pečių. Visa tai įkalkuliuojama, įskaičiuojama į prekės, paslaugos kainą. Be to, sunku paaiškinti, kodėl tik prekyvietės moka šį papildomą mokestį, nors didžiausiuose prekybos centruose identiška prekyviečių atmosfera, o kainos net mažesnės. Pavadinčiau tai nesąžininga konkurencija, net smulkaus verslo žlugdymu, o gal buvusia trumparegiška ekonomine politika.

Šis įstatymas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir Konkurencijos įstatymui, ir net Įmonių. Jį panaikinus ne visur, sakykime, gali sumažėti prekyvietės bilieto kaina, bet likusios lėšos, svarbiausia, gali būti naudojamos sąlygoms gerinti, prekyvietėms arba jų infrastruktūrai modernizuoti. Jeigu prekyviečių vadovai neinvestuotų sutaupytų lėšų į savo prekyvietes, jų infrastruktūrą, kaip aiškina finansų ministro pavaduotojas (viceministras), jos sugrįžtų per pelną mokesčių forma atgal į biudžetą. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, kuriuo būtų panaikintas, pripažintas netekusiu galios įstatymo projektas. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl balsavimo motyvų – kolegė Sigita Burbienė. Nuomonė prieš.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, drįsčiau abejoti, ar iš tiesų šis įstatymas bus toks geras, juo labiau kad ir Vyriausybės nuomonė yra neigiama. Aš vis dėlto susilaikyčiau. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome kolegės S.Burbienės nuomonę. Aš taip pat norėjau jus supažindinti su Vyriausybės nutarimu nepritarti Lietuvos Respublikos prekyviečių mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.IXP-1092, iki bus apsvarstyti alternatyvūs savivaldybių pajamų šaltiniai, iš kurių būtų padengtos savivaldybių biudžeto netenkamos dėl prekyviečių mokesčio panaikinimo pajamos. Nuomonė už – kolega Algirdas Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, ši Vyriausybės nuomonė buvo išsakyta dėl ankstesnio įstatymo projekto, kuriuo buvo siūloma, kad ši pataisa įsigaliotų nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Dėl to buvo tokia išvada. Šiuo metu suderinta su Finansų ministerija bei Savivaldybių asociacija ir jų nuomonė yra tokia. Jeigu įsigalios nuo 2004 metų, tokiai pataisai pritaria.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 31. Už balsavo 26, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.

Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2485 (pateikimas)

2-12b – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2485. Pateikimas. Kviečiu komiteto pirmininką Algirdą Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas yra teikiamas dėl to, kad priėmus Prekyviečių mokesčio įstatymą, kuriame yra numatyta, jog prekyviečių mokestis yra naikinamas, reikia patikslinti ir Mokesčių administravimo įstatymą ir išbraukti iš jo 5 straipsnio 1 dalies 12 punktą – “Prekyviečių mokestis”, kad tas mokestis bus jau neadministruojamas nuo ateinančių metų sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų klausti, gerbiamasis pirmininke. Dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomones (pateikimo stadija). Taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimo stadiją. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas ir siūloma svarstyti balandžio 22 dieną. Pritarta.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2178 (pateikimas)

Pagrindinę darbotvarkę baigiame. Liko du rezerviniai klausimai. Kviečiu kolegą Stanislovą Buškevičių pateikti r-7 klausimą – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2078. Pateikimas.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra labai trumpas, iš vieno sakinio. Jo tikslas – užtikrinti, kad asmenys, atgaunantys teisę vairuoti transporto priemonę, neserga priklausomybės nuo svaigiųjų medžiagų ligomis ir yra susipažinę su narkotinių ir alkoholinių medžiagų daroma žala žmogaus sveikatai. Teisės departamentas iš esmės pritaria, tik siūlo sąvoką “narkotikų” išplėsti ir “narkotikų” keisti žodžiais “narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų”. Aišku, su tuo galima sutikti.

PIRMININKAS. Kolega Julius Veselka norėtų paklausti jūsų.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nesutiktumėte įrašyti amerikietišką nuostatą – kad toks nusikaltėlis kokias 10 ar 15 paskaitų perskaitytų įvairiose institucijose, nes jeigu jis tik klausys, tai užmigs, o kai reikės pačiam aktyviai dalyvauti ir aiškinti, bus didesnis poveikis.

S.BUŠKEVIČIUS. Jūs visiškai teisus. Mes žinome, kad vieno žymaus žmogaus antroji pusė turėjo perskaityti tokių paskaitų ciklą. Tai būtų, aišku, daug efektyviau. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas tai pasiūlytų, būtų daug geriau, negu dabar aš siūlau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas nenori jūsų klausti, gerbiamasis kolega. Prašom išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritarta. Pradedame nagrinėjimo stadiją. Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Kitų siūlymų nėra. Pritarta.

Klausčiau kolegos Aloyzo Sakalo. Seniūnų sueigoje buvo siūlytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar jis galėtų būti papildomas, ar pagrindinis? Jeigu, kolegos, bendru sutarimu pritartumėte, pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėkoju. Siūloma svarstyti birželio 26 dieną. Taip pat pritarta.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pavadinimo ir 3, 7, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2060(2). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 ir 224 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2061(2). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2207 (pateikimas)

Ir paskutinis darbotvarkės klausimas r-8 a, b, c, – Nr.IXP-2060, Nr.IXP-2061 ir Nr.IXP-2207. Kviečiu pateikti kolegą Vladą Žalnerauską.

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, tai yra trys tarpusavyje susiję įstatymai. Pradėsiu gal nuo pirmojo. Tai yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pavadinimo ir trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Na, pavadinimas siūlomas keisti todėl, kad tokie patys įstatymai kitose šalyse neturi žodžio “automobilis”, tiesiog “keliai”, tuo labiau kad iš paties įstatymo apibrėžimo, kas yra kelias, akivaizdu, kad tai ir yra automobilių kelias. Bet svarbiausia yra kitos nuostatos. Pirma, įrašoma didžiausio leistino greičio gyvenvietėse norma – 60 kilometrų per valandą. Tai tokia norma, kuri jau labai seniai galioja Lietuvoje, dar nuo Antrojo pasaulinio karo, ir tiesiog yra tapusi tradicija. Čia turėčiau pasakyti, kad Europos šalyse nėra jokios direktyvos ar reglamento, normuojančio didžiausią greitį gyvenvietėse. Europos Sąjungos skirtingose šalyse didžiausias leistinas greitis gyvenvietėse yra įvairus – kai kur 47 kilometrai, kai kur 70. Be abejo, yra ir tarpinių dydžių.

Toliau, numatoma nuostata, draudžianti vairuoti transporto priemonę prieš jos savininko ar valdytojo valią. Manau, kad tokia nuostata leis efektyviau kovoti su automobilių vagimis. Dažnai vagys išsisuka nuo baudžiamosios atsakomybės net ir tada, kai jie pagaunami važiuojant vogtu automobiliu. Čia aš, jau truputį peršokdamas į antrąjį – Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, pasakysiu, kad už tai siūlau numatyti administracinę atsakomybę – teisės vairuoti atėmimą iki 5 metų. Be abejo, tai yra tikrai griežta bausmė ir tokią bausmę turėtų skirti tik teismas.

Toliau vėl grįžtu prie pagrindinio įstatymo ir siūlau panaikinti nuostatą, kad vairuotojas vežiotųsi techninės apžiūros taloną. Iki šiol įstatymas to reikalavo, tačiau Kelių eismo taisyklėse, kuriomis vadovavomės labai daug metų, nebuvo tokio reikalavimo ir dėl to nieko baisaus neįvyko. Pačią techninę apžiūrą, jos atlikimą ir dabar patvirtina būtent lipdukas ant automobilio valstybinio numerio. Taigi manau, kad reikalavimas su savimi turėti techninės apžiūros taloną yra perteklinis.

Na, ir dar viena nuostata, kurią aš siūlau panaikinti, tai draudimas transporto priemonėse įrengti greičio matavimo prietaisus fiksuojančias priemones. Dabar galiojančioje šio įstatymo redakcijoje yra įrašyta, kad draudžiama naudoti priemones, trikdančias greičio matuoklių darbą ir taip pat fiksuojančias jų darbą. Kas yra fiksuojantis greičio matuoklio veikimą prietaisas? Tai yra paprasčiausias radijo imtumas. Man tai primena, pavyzdžiui, kaip yra Irane, ten draudžiama klausytis svetimų šalių, kaip Stalino laikais buvo draudžiama klausytis užsienio radijo. Čia irgi beveik tas pats. Pavyzdžiui, nedraudžiama klausytis policijos operatyvių pokalbių ir visa kita. O čia staiga atsirado toks draudimas. Todėl siūlau jį išbraukti.

Manau, tai tik padidintų eismo saugumą. Teikiu pavyzdį. Vairuotojai yra matę kartoninį policijos automobilio maketą. Tokie maketai priverčia vairuotoją žvilgtelti į spidometrą.

Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse yra naudojami greičio matuoklio signalų imitatoriai. Toks prietaisas kainuoja vos kelis eurus, bet jo efektyvumas labai didelis. Jeigu vairuotojas, turintis prietaisą, kuris fiksuoja greičio matuoklį, dažniau pajus signalą ir pasitikrins, ar jis neviršija greičio, tai bus naudinga. Dabar vairuotojai vienas kitą įspėja šviesomis. Manau, tai nėra gerai. Tai veikia tvirkinančiai.

Trečiasis, tai yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiame projekte siūloma, kad policijos pareigūnai, kurie prižiūri eismą, privalėtų nedelsiant imtis priemonių siekdami padėti į keblią padėtį patekusiems vairuotojams ir keleiviams. Manau, tai ypač svarbu žiemą.

Teisės departamentas savo išvadose nurodo, kad 2 dalies 8, 9 ir 10 punktuose, jų manymu, tas daroma. Bet taip nėra. Tuose punktuose rašoma tik apie atvejį įvykus eismo nelaimei ir panašiai. Yra atvejų, kai lauke esant 25 laipsniams šalčio sugenda žmogaus automobilis, jis laukia iš Dievo pagalbos, o pro šalį važiuoja policija ir nesustoja.

Dar yra vienas pasiūlymas. Policijos pareigūnai, kurie prižiūri eismą, dirba viešai, nesislapstydami. Čia turėčiau pasakyti, kad eismą Lietuvoje prižiūri viešoji policija, kuri užsiima eismo priežiūra ir kuri pagal Policijos veiklos įstatymą privalo dirbti viešai. Ką tai duotų? Manau, tokia norma gerokai pagerintų eismo saugumą. Šiuo metu tamsiu paros laiku dažnai didelę grėsmę kelia pėstieji, einantys be atšvaitų, dviratininkai, stovinčios transporto priemonės, o eismą prižiūrintys policininkai, atleiskite, sėdi pasislėpę krūmuose ir nepatruliuoja keliais. Galėčiau pateikti pavyzdį. Štai kaip buvo mūsų kolegai J.Olekui. Per kelią tamsiu paros metu blogomis oro sąlygomis bėgo žmonės be atšvaitų, ir įvyko eismo nelaimė.

Manau, visos normos, kurias siūlau įrašyti į įstatymą, labai pagerintų eismo saugumą. Todėl kviečiu kolegas balsuoti už šį projektą po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš leisdamas klausti, norėčiau priminti kolegai D.Veličkai, kad rūbus susitvarkytų ir išneštų į rūbinę. Viršutinius rūbus. Prašom, gerbiamasis kolega, grįžti į tribūną. Jūsų nori klausti keli kolegos. Kolega Julius Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Neklausiu, nes viską pasakė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Eduardas Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Aš tik trumpą klausimą. Kodėl negrąžinti pavadinimo kelių policininkas? Ne krūmų, ne viešosios, bet kelių?

V.ŽALNERAUSKAS. Aš pasakysiu tiek. Tai yra įstatymo lydimasis aktas, dėl kurio apie tai ir kalbame. Yra Policijos veiklos įstatymas, kuriame numatyta, kad yra viešoji policija, kuri turi dirbti viešai, o ne sėdėti krūmuose.

PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti visiems trims įstatymų projektams po pateikimo? Dėkoju. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis komitetas dėl projekto Nr.IXP-2060 – Žmogaus teisių komitetas, dėl Nr.IXP-2061 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl Nr.IXP-2207 – Žmogaus teisių komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti birželio 26 dieną visus šiuos projektus. Prašom, kolegos, registruotis. Baigėme visą darbotvarkę su papildomais klausimais. Pareiškimų nėra.

Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Posėdis baigtas. Linkiu visiems gero poilsio.