Septynioliktasis (363) posėdis
2003 m. balandžio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas ARTŪRAS PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas GINTARAS STEPONAVIČIUS

2003 m. balandžio 8 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (ARTŪRAS PAULAUSKAS). Labas rytas. Antradienis, balandžio 8 diena. Pradedame plenarinį posėdį. Dėl darbotvarkės. Yra viena pataisa – rezervinis klausimas r-4 išbrauktas iš darbotvarkės. Tiesiog niekieno. Yra dar kokių pastabų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Prašom. Bendru sutarimu pritarta. Prašom kalbėti. Atsistokite prie mikrofono. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, kolegos, kadangi kaip tik atsirado vieta darbotvarkėje, galbūt būtų galima įtraukti į rezervinius klausimus ir, esant laiko, apsvarstyti Referendumo įstatymo 14 straipsnio papildymą. Tai nėra susiję su referendumu dėl Europos Sąjungos, bet su kai kuriais kitais svarbiais dalykais. Straipsnis nurodytų, jog kai referendumui siūlomi kokie nors arba keisti, arba su pagrindiniais valstybės santvarkos dalykais susiję populistiniai sprendimai, Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą. Seimas turi turėti tokią galimybę, nes surinkti parašus, pavyzdžiui, kad kiekviena šeima kas savaitę gautų po kilogramą bananų iš valstybės biudžeto, nėra sunku. Ir panašių dalykų galima pririnkti. Mes neturime aiškaus apibrėžimo, kada sveikas protas gali veikti ne tik mechaninio referendumo paleidimo būdu, bet po svarstymo ir apsisprendimo būtent konstitucinio ir sveiko proto pagrindu. Aš manau, kad yra laikas apie tai kalbėti ir bent jau į darbotvarkę būtų galima įtraukti. Ačiū.

PIRMININKAS. Eligijus Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šiandien darbotvarkėje pirmuoju klausimu įrašytas Šilumos ūkio įstatymo projektas. Iš tikrųjų dėl šio įstatymo labai daug pertraukų daryta, bet noriu pasakyti, kad vis dėlto galutiniame įstatymo variante, galutinėje įstatymo redakcijoje dar yra likę straipsnių tarpusavio neatitikimų, taip pat nėra aiškiai atsakyta į Aukščiausiojo Teisimo išvadą dėl projekto bei Teisės departamento išvadas dėl to, ar šis įstatymas atitinka Civilinį kodeksą. Todėl prašytume vis dėlto… taip pat dar yra kreiptasi į Konkurencijos tarybą, kad būtų gautos išvados. Prašytume, kad šis įstatymas šiandien nebūtų priimamas, kad dar sulauktume kompetentingų institucijų išvadų.

PIRMININKAS. Koks jūsų prašymas?

E.MASIULIS. Jungtinės ir liberalų frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 1-1 klausimą.

PIRMININKAS. Visi prašymai. Yra du prašymai: pirmasis – išbraukti iš darbotvarkės Šilumos įstatymo projektą, kitas prašymas – pradėti diskusiją dėl Referendumo įstatymo pakeitimo, kad galėtume kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti paaiškinti iškilusius klausimus. Prašau. Balsuosime dėl abiejų pasiūlymų. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės Šilumos ūkio įstatymo projektą? Prašau balsuoti.

Už tai, kad išbrauktume, buvo 35, 45 už tai, kad būtų paliktas. Susilaikė 5. Darbotvarkėje šis klausimas lieka.

Dabar dėl pasiūlymo į rezervinių klausimų sąrašą įtraukti diskusiją ar tos idėjos pristatymą. Bet ji nesuformuluota, niekur nėra išdėstyta raštu. Gal tiesiog kaip idėją ar ką, tiesiog kaip pasikalbėjimą. Prašau balsuoti. (Balsas salėje)

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke!

PIRMININKAS. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, aš buvau užregistravęs tą pasiūlymą prieš porą mėnesių, o vakar užregistravau naują jo variantą. Dabar klausiau pono Č.Juršėno, ar išdalintas. Jis sako, kad išdalintas. Bet aš manau, kad gal neišdalintas. Gal minutėlę galima…

PIRMININKAS. Jo nebuvo darbotvarkėje, be abejo, neišdalintas.

V.LANDSBERGIS. Bet gal būtų galima įtraukti į rezervinius klausimus ir patikrinti, kad būtų išdalintas iki to laiko.

PIRMININKAS. Supratau. Pasiūlymas konkretizuotas, yra užregistruotas įstatymo projektas, yra registracijos numeris. Referendumo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo trečiasis variantas. Yra siūlymas įtraukti į rezervinę darbotvarkę. Kas už tai, kad būtų priimtas pasiūlymas įtraukti į darbotvarkę? Prašau balsuoti.

Siūlymui nepritarta. Už – 13, prieš – 15, susilaikė 38. Rytoj Seniūnų sueigoje prašyčiau pateikti tą siūlymą ir apsvarstytume dėl įtraukimo į ketvirtadienio darbotvarkę. Ar bendru sutarimu pritariate darbotvarkei? Ačiū.

Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr.IXP-1592(5*) (priėmimo tęsinys)

Pradedame pirmąjį klausimą – Šilumos ūkio įstatymo projektą Nr.IXP-1592. Pranešėjas – Valentinas Greičiūnas. Noriu priminti, kad pastraipsniui šis įstatymas buvo priimtas praėjusiame posėdyje, liko balsuoti dėl viso įstatymo. Kokia šiandien situacija dėl šio įstatymo?

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dvi mažos pastabos, arba komentarai. Seimo Ekonomikos komitetas papildomai išnagrinėjo pastraipsniui visą priimtą įstatymą ir Teisės departamento pastabą, kurioje nėra jokio kategoriško prieštaravimo, tačiau parašyta “manytume”.

Noriu labai trumpai jums paaiškinti, kad, pataisius 2 straipsnio 14 dalį – “Kompensacija už rezervinę galią”, tai esminių pataisų įstatymo 27 straipsnio 4 daliai nedaro štai kodėl. 27 straipsnio 4 dalis sako: “Jeigu pastato šildymo būdo pakeitimas padidintų pagal atsijungimo metodiką nustatytas vidutines šilumos tiekimo sąnaudas likusiems sistemos šilumos vartotojams, savivaldybė turi teisę derinti pastato šildymo būdo pakeitimą tik pateikus vartotojo ir šilumos tiekėjo sutartį dėl šių sąnaudų padidėjimo kompensavimo”. Kitas įstatymo sakinys: “Sutartyje, apie kurią buvo kalbėta anksčiau, numatytos kompensacijos dydis negali viršyti kompensacijos už rezervinę galią, taikomos vartotojo šilumos įrengimo… atsijungiančiam šilumos vartotojui”. Aš noriu pasakyti, kad tai nėra mokėjimas, bet tai yra užbrėžta riba, kurios šilumos tiekėjas negali peržengti. Tai dėl kainos nustatymo, o ne dėl mokėjimo, kaip pasirodė Teisės departamentui, kuris pareiškė savo abejones žodeliu “manytume”. Todėl komitetas, vakar išnagrinėjęs, paliko šią redakciją taip, kaip ir buvo priimta pastraipsniui priimant įstatymą.

Dėl kolegų kreipimosi į Konkurencijos tarybą dėl šio įstatymo, aš turiu pasakyti, kad Seimo Ekonomikos komitetas pats kreipėsi į Respublikos konkurencijos tarybą ir gavo atsakymą, kuriame parašyta (pacituosiu vieną sakinį): “Naujo šilumos įstatymo projekto redakcijoje iš esmės numatytos visos konkurenciją galinčios įgyvendinti dedamosios”. Taigi, mano mielieji, šis klausimas buvo labai išsamiai nagrinėtas, taip pat buvo pasinaudota Konkurencijos tarybos vertinimu, gautas jų atsakymas. Manyčiau, jūsų siūlymas ar jūsų kreipimasis dar kartą visiškai neturi pagrindo, todėl siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Atsakėte į pastabas. Dabar pradedame kalbėti dėl motyvų. Pirmasis – kalbės Vaclovas Karbauskis. Prašom. Motyvai už.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto šis įstatymas atėjo į finišo tiesiąją. Jis iš tikrųjų sukėlė Seime daug aistrų, ši diena jau yra turbūt šeštoji, kai mes priiminėjame jį. Manoma, lyg ir baigti. Daug buvo kalbėta apie tai, kad šis įstatymas prieštarauja Civiliniam kodeksui, tačiau paprastai kiek teisininkų, tiek ir nuomonių. Galutinį sprendimą ir galutinį žodį tie komiteto nariai, kurie buvo už šį įstatymą, girdėjo, kai kalbėjo teisingumo ministras ir mūsų Seimo Teisės departamento vadovas, – šis įstatymas neprieštarauja Civiliniam kodeksui ir visos tiek tiekėjų, tiek vartotojų teisės yra sureguliuotos. Svarbiausia, šio įstatymo jau seniai laukia vartotojai ir tiekėjai. Mes, tarpusavyje ginčydamiesi, tik dar labiau gaišiname, toliau nustumiame problemą, toleruojame nesureguliuotus chaotiškus vartotojų ir tiekėjų santykius. Todėl aš kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Kęstutis Glaveckas. Nuomonė prieš.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, Šilumos įstatymas yra vienas reikšmingiausių įstatymų, tuo visiškai neabejojama. Dviejų milijardų rinka, kurią reguliuoja šis įstatymas, iš tikro yra labai reikšminga ne tik visam ūkiui, bet ir žmonėms, kurie moka šildymo sąskaitas. Šis įstatymas nepadaro tvarkos ir normalios konkurencinės aplinkos, kurios visi laukia, nes jis iš principo legalizuoja ir įtvirtina esamas monopolijas. Tie instrumentai, kurie yra įstatyme ir kurių pagalba bandoma sureguliuoti santykius tarp vartotojų galimybių mokėti ir gamintojų noro gauti daugiau, nėra veiksmingi. Jie yra vienpusiški, vartotojai neturi pasirinkimo laisvės.

Žinome, kad nuo kitų metų pridėtinės vertės mokestis šilumos ūkiui bus padidintas iki 18%, o tai reiškia, kad ir šildymo kainos padidės dar atitinkamai 9% procentiniais punktais. Tokia finansinė našta paprastiems žmonėms, ypač pensininkams, bus tiesiog nepakeliama. Jie, realiai neturėdami alternatyvos pasirinkti kito šildymo būdą, bus priversti griebtis visokių kitokių priemonių, kuriomis ignoruos arba sąskaitų mokėjimą, ar sukels kitus negerus dalykus. Todėl, mūsų supratimu, šį įstatymą reikėtų pertvarkyti iš esmės, pakeisti principus, kuriais turi būti kontroliuojamos monopolijos. Svarbiausia, kad šis įstatymas turi atstovauti žmonių, apskritai vartotojų, interesams, o ne monopolijų interesams, kurie čia aiškiai yra įvardyti. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Jonas Jurkus. Nuomonė už.

J.JURKUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas reglamentuos šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą ir santykius su vartotojais bei ryšius ir atsakomybę. Retas įstatymas svarstomas daugiau kaip vienerius metus, gauta apie 200 siūlymų. Man nuo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto teko dalyvauti gal dvidešimtyje Ekonomikos komiteto posėdžių, kartu su gausybe specialistų, vartotojų gynėjų. Aišku, jį reikia priimti. Kai kur buvo neaiškumų, nes tie patys siūlymai, kurie buvo pateikiami prieš metus ir buvo priimti arba atmesti, pradėjo grįžti. Aš manyčiau, kad gyvenimas pakoreguos, bet pagrindas bus ir agituočiau kolegas balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Algimantas Matulevičius. Nuomonė prieš.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas kaip ir daugelis, kuriuos čia, Seime, priimame, yra tipiškas valdiško įstatymo rašymo pavyzdys ir jo prastūmimo mechanizmo parodymas realiame gyvenime. Nenorima eiti į kompromisą, nenorima priimti normalų, padorų, teisiškai subalansuotą įstatymą. Kiek kartų priimant šį įstatymą kalbėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas gerbiamasis profesorius A.Sakalas, kad jis daug kur prieštarauja Civiliniam kodeksui. Taip ir liko neatsakyta į daugelį klausimų. Kas gali paneigti, kad po kelerių metų Konstitucinis Teismas (tiesa, galbūt jau kai ko iš mūsų čia nebus) pasakys, kad tai buvo ne toks įstatymas, jį iš tikrųjų reikia keisti, bet juodas darbas jau bus padarytas.

Antras dalykas. Čia, žinoma, teisininkų darbas ir teisininkų neįžiūrėjimas, bet mane, kaip Seimo narį, kaip ekonomistą, jaudina ir tai, o kam gi šis įstatymas apskritai atstovauja? Juk iš esmės centralizuoto šilumos tiekimo vartotojai yra daugiabučių namų gyventojai, tie žmonės, kurie toli gražu ne milijonieriai ir kurių pajamos yra gana kuklios. Ir socialdemokratai, ir socialliberalai rėkdami, kad jie pirmiausia atstovauja šiam sluoksniui, deja, eina prieš juos. Mes girdėjome gražbyliavimą Ekonomikos komiteto žmonių ir kitų, buvo sakoma, kad tai labai geras įstatymas. Kuo jis geras, jeigu jis negina vartotojų interesų?! Yra labai geras pavyzdys, kad šilumos biznis apsimoka, nes į Lietuvą ateina įvairaus plauko užsieniečiai. Kiek buvo rėkiama ir aiškinama, ir laužomos ietys, kad Vilniuje šiluma atpigs. Taip, atpigo vieną mėnesį prieš rinkimus. Deja, dabar ji pabrango, bent pagal tas sąskaitas, kurias aš gaunu, 20%. Taigi, ponai, apie ką mes kalbame ir kam mes atstovaujame? Ar mes atstovaujame žmonėms, rinkėjams, kurie mus rinko, ir giname jų interesus, ar mes atstovaujame monopolistams, kurie dėl neaiškių tikslų eina daryti savo biznelius. Ir kieno? Mūsų žmonių sąskaita. Šis įstatymas neduoda į tai atsakymo, o tik įtvirtina monopolizmą. Taigi, man atrodo, tie Seimo nariai, kurie dar turi sąžinės ir galvoja apie tai, jog kada nors bus Seimo rinkimai ir reikės stoti prieš rinkėjų teismą, tikrai neturėtų balsuoti už tokį įstatymą. Aš siūlau balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Julius Veselka. Nuomonė už.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, na, va, dabar reikia bijoti rinkėjų, bet aš vis dėlto nebijau rinkėjų, pasisakysiu už tą įstatymą ir pasakysiu kodėl. Kainos už šilumą augo iki šiol todėl, kad nebuvo įstatymo, aiškiai reguliuojančio šitos šilumos pirkėjų ir pardavėjų klausimus. Bandoma tai sureguliuoti. Neleidžiama lengvai atsijungti, bet yra įteisinta nuostata, kad tik subalansavus atskiro individo ir bendruomenės interesus, atsijungti galima. Tai yra vienas iš tų dalykų… Mes turime centralizuotą sistemą– daugiabučius namus. Tie visi aistruoliai, kurie kalba apie tai, kodėl neliberalizavus atsijungimo… daugiabučių namų savininkai neturi pinigų atsijungti. Tie, kurie turi pinigų atsijungti, jie ir nori gauti įvairių lengvatų, o paskui atsijungę didinti kainas tiems, kurie negalės atsijungti. Todėl šis įstatymas kaip tik balansuoja. Dar aš norėčiau, kad priimtumėte protokolinį nutarimą.

Dabar, kaip žinote, brangiausiai už dujas moka tie, kurie kepa blynus daugiabučiuose namuose. Tarandės pilaičių savininkai moka dvigubai pigiau. Štai čia ir atsiranda noras atsijungti. Todėl siūlau Vyriausybei, kad visiems buitiniams vartotojams būtų nustatomos vienodos dujų kainos, ir tada centralizuotos sistemos griovimas bus pristabdytas, o dabar padarote lengvatas ir po to šiomis lengvatomis naudojatės ir norite, po truputį atsijunginėdami, vargstančiam užkrauti centralizuoto šildymo naštą. O čia per dvejus metus galima atsijungti. Tiesa, viena blogybė įstatyme yra: jeigu sunaudoja daug šilumos, gali priimti sprendimą reorganizuoti, sakysime, namo šilumos tinklus. Bet tai (…) savivaldybėje leidžiama pagalba. Todėl siūlau drąsiai balsuoti už šį įstatymą. Jis nėra tobulas, bet vis dėlto gana gerai sureguliuoja šilumos gamintojų ir šilumos vartotojų kainas.

PIRMININKAS. Eligijus Masiulis, nuomonė prieš. Paspauskite mygtuką.

E.MASIULIS. Ačiū. Ukmergės rinkėjams tiesiai į ausį gerbiamojo J.Veselkos kalba.

Iš tikrųjų šiandien priiminėjamas Šilumos ūkio įstatymas nuėjo labai ilgą kelią Seime ir stebėtina, kad per tiek daug svarstymų, per tiek daug aptarimų šiame įstatyme liko nuostatų, kurios kertasi su Civiliniu kodeksu. Keista, kodėl šiandien socialdemokratų teisininkai tyli? Kas jiems užkimšo burnas, nes niekas taip ir negali pasakyti, kodėl projekto 2 straipsnio 14 dalis prieštarauja Civiliniam kodeksui, arba kodėl Civiliniame kodekse nustatytų dvišalių sutartinių santykių sistemoje įvedama dar trečioji pusė – savivaldybė, kuri nusprendžia, nutraukti ar nenutraukti vartojimo sutartį tarp tiekėjo ir vartojo. Visi šie dalykai lieka neatsakyti ir matyti, kad įstatymo iniciatoriai, siekdami patenkinti senosios šilumininkų nomenklatūros interesus, žengia pavojingą žingsnį pamindami pagrindinį šalies įstatymą, kuris reglamentuoja civilinius santykius, t.y. Civilinį kodeksą. Akivaizdu, kad šio įstatymo priėmimas padiktuos tam tikras pasekmes. Manau, kad jau artimiausiu metu atsiras bylos teismuose, kur bus ginčijamasi tarp vartotojų ir tiekėjų. Be to, šitas įstatymas apriboja konkurencines galimybes ir gaila, kad dabartiniai šilumos tiekėjai, šilumos tinklai eina tokiu keliu, t.y. mėgina įstatymu užsitikrinti sau šiltnamio sąlygas užuot garbingai dalyvavę konkurencinėje kovoje ir taip savo paslaugų kokybe, lanksčia kainų politika įrodę, kad jie yra patys priimtiniausi ir patys geriausi žmonėms.

Manau, kad šio įstatymo priėmimas iš tikrųjų sukels sumaištį Lietuvos šilumos rinkoje. Pirmiausia tai bus galutinė vartotojų išdavystė, nes, gerbiamieji socialdemokratai, jūsų programoje labai aiškiai įrašyta, kad jūs ginsite vartotojų interesus. Šio įstatymo priėmimas reiškia, kad jūs spjaunate vartotojams tiesiai į veidą.

Kviesčiau nepritarti šiam įstatymo projektui, tuo labiau kad teisininkų išvados taip pat yra abejotinos, ir šio įstatymo priėmimas tikrai gali nulemti, kad jau artimiausiu metu jis bus svarstomas Konstituciniame Teisme.

PIRMININKAS. Sigita Burbienė – nuomonė už.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, įstatymas iš tiesų buvo labai ilgai svarstytas. Jis yra labai svarbus, nes kol nėra įstatymo, nėra ir reglamentavimo, net ir atsijungimo galimybės. Todėl kiekviena savivaldybė, kiekvienas valdininkas gali spręsti taip, kaip jam šauna į galvą. Vien dėl to yra reikalingas įstatymas, kad viskas būtų aišku.

Antras dalykas. Gerbiamieji kolegos, vartotojas nėra tik tas, kuris gali įsidėti langus ir apšiltinti sienas, vartotojas yra ir tas, kuris šalia gyvena ir dėl to, kad jo kaimynas atsijungė šilumą, šąla, nes šiluma nėra duonos kepalėlis ir nėra cukraus kilogramas, kurį kas pasiėmė, tas ir turi. Šiluma yra toks reiškinys, kuris eina per sienas, todėl vartotojai šiuo atveju negali atsitverti tik savo buto sieną, ir nereikia spekuliuoti tuo, kad yra skriaudžiamas vartotojas. Vartotojas yra kiekvienas – ir tas, kuris yra pajėgus ir nori atsijungti dėl vienų ar kitų priežasčių, ir tas, kuris yra nepajėgus, negali, nenori ar dar yra kitų priežasčių ir jis tokiu atveju būtų skriaudžiamas. Todėl nereikia aiškinti, kas kam spjauna į veidą ir galvoti ne tik apie save, savo butą, kuriame geri langai ir geros sienos, bet ir apie visus kitus vartotojus. Labai prašau balsuoti už, tai tikrai labai didelė pažanga.

PIRMININKAS. Henrikas Žukauskas – nuomonė prieš.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Svarstant šį įstatymo projektą buvo pasakyta daug argumentų, vieni buvo išgirsti, kiti ne visai. Dabar šnekant už ir prieš tikrai išgirdau įdomių dalykų, pavyzdžiui, kad šiluma yra toks dalykas, kuris eina per sienas, ir kad įstatymas be galo reikalingas. Taip, aš manau, kad tai yra toks reiškinys, tačiau tą reiškinį reikia suvokti taip, kad jis būtų naudingas ne tik vienai pusei, bet ir kitai. Tas įstatymas, kuris šiandien siūlomas priimti, iš esmės prieštarauja Civilinio kodekso reikalavimams. Apie tai kalbėjo ir Civilinio kodekso autorius profesorius Valentinas Mikelėnas. Į tai nebuvo atkreipta dėmesio.

Įstatymas, kuris pateiktas šiandien priiminėti, yra neištaisytas ir kupinas prieštaravimų. Konkrečiai projekto 2 straipsnio 14 dalis prieštarauja 26, 27 straipsniams. Tas nebuvo padaryta. Be to, kai buvo balsuojama, jeigu vieno kito balso persvara buvo nusveriama daugumos arba mažuma laimėdavo, būdavo perbalsuojama. Tai rodo, kad šis projektas turi ne tiek ūkinės, kiek politinės reikšmės. Pritardamas ponui Karbauskiui, kad kiek teisėjų, tiek nuomonių, aš noriu pasakyti, kad atsakomybė yra tik viena. Ir atsakomybę už to įstatymo įsigaliojimą šiandien priims tie, kurie balsuos už.

Įstatymas, mano nuomone, visada turi turėti kompromisus, negalima paneigti vienos pusės teisės kitos pusės teisės atžvilgiu. Šitas projektas prieštarauja vartotojų interesams, galiojantiems įstatymams, teismų praktikai ir netgi vieni straipsniai prieštarauja kitiems. Aš siūlau balsuoti prieš, suprasti, kad balsuodami prieš jūs tikrai neprisiimate atsakomybės. Jeigu šis įstatymas šiandien būtų nepriimtas, t.y. būtų balsuojama prieš, jis būtų grąžintas tobulinti ir iš jo būtų padarytas toks produktas, kokio yra laukiama. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi pasakėte savo nuomones. Tiksliau, keturi prieš, keturi už. Eligijus Masiulis prie mikrofono. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Jungtinė liberalų frakcija įsitikinusi, kad šitas įstatymas yra aktualus kiekvienam Lietuvos žmogui, todėl mes manome, kad įstatymą priėmę Seimo nariai turi asmeniškai atsakyti už šį įstatymą. Remiantis Statuto 114 straipsniu prašome, kad balsavimas dėl Šilumos ūkio įstatymo būtų vardinis.

PIRMININKAS. Išgirdome Liberalų frakcijos siūlymą. Noriu jums perskaityti Statuto 114 straipsnį, kuriuo rėmėsi Eligijus Masiulis. “Jeigu kuri nors frakcija reikalauja vardinio balsavimo, jis vyksta tada, jeigu šį reikalavimą paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.” Vadinasi, trečdalis Seimo narių turi remti šį pasiūlymą, kad balsavimas būtų vardinis. Aš skelbiu balsavimą. Paklausykite, dėl ko mes dabar balsuosime – ar balsavimas dėl Šilumos ūkio įstatymo turi būti vardinis, ar ne. Kas už tai, kad Šilumos ūkio įstatymą priimtume vardiniu balsavimu, prašau balsuoti. Trūksta. Tik 28 Seimo nariai palaikė šį siūlymą, vardinio balsavimo nebus. (Balsai salėje) Nenuogąstaukite, balsuosime ne vardiniu balsavimu. (Juokas salėje) Prašom. Gediminas Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū gerbiamajam Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, man truputėlį keista. Mes esame identifikuoti kortelėmis, visų mūsų pavardės labai aiškiai atspausdinamos kada kas pageidauja. Šis vardinis balsavimas tiesiog rodytų tai, kad mes ne pasitikime savo identifikuotomis pavardėmis, o norime pabrėžti kažkokiais kitais aktais. Matyti, kad mūsų Statutas šiek tiek nesuspėja koja kojon su informacine visuomene. Kviečiu ramiai balsuoti, vis tiek visi žinosime, kas kaip ką darė. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Balsuosime dėl Šilumos ūkio įstatymo. Kas už tai, kad priimtume Šilumos ūkio įstatymą, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai: už – 60, prieš – 26, susilaikė 14, įstatymas priimtas.

Noriu paskelbti repliką. Kalbės Bronius Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš balsavau už, bet nesu visiškai patenkintas šiuo įstatymu. Aš esu patenkintas gal tik 50%. Balsavau už dėl to, kad nestabdytume procesų, kurių reikia. Iš esmės įstatyme yra daug taisytinų dalykų. Labai apgailestauju, kad šiame įstatyme neradome mechanizmo, kaip šilumos tiekėjus priversti taupyti šilumą, kad žiemą nežaliuotų žolė ant trasų, kad žmonės galėtų atsijungti tada, kada jie to norės. Jeigu to nesuteiksime, konkurencijos nebus, šilumos tiekėjai niekada negalvos, kaip atpiginti šią šilumą.

Paskutiniame mano priėmime, kuris nelabai gerai baigėsi Elektrėnuose, daugiausia žmonių buvo dėl šilumos klausimų: dėl to, kad per brangu, dėl to, kad niekas nesirūpina, dėl to, kad jie, skyrę savo lėšų butams apšiltinti, nesulaukė jokios kompensacijos, dėl to, kad valstybė visiškai neskatina valstybės mastu taupyti šilumos energiją šiuo įstatymu. Vadinasi, jis nėra visiškai geras. Sakau, atsiras Seimo narių grupė, teiksime naujas pataisas šiam įstatymui. Jis turi būti taisomas, jis negali likti toks, koks yra dabar. Labai apgailestauju, kad šis įstatymo projektas buvo parengtas blogiausiai iš visų įstatymų, kuriuos man čia teko svarstyti. Per 200 pataisų! Kaip galima taip rengti įstatymus? Todėl, sakau, mes turime sugrįžti prie šių klausimų. Aš neisiu prieš žmones, kurie mane rinko. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas. Replika iki dviejų minučių.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, mes priėmėme įstatymą, kuris ne sutvarkys tą rinką, bet pastatys dar vieną papildomą sieną tarp monopolijos ir vartotojo. Sieną, kuri visiškai negins vartotojo, ji gins tik monopolijų interesus. Mūsų frakcija pasilieka teisę ir kreipsis į Jo Ekscelenciją Prezidentą, kad jis nepasirašytų to įstatymo, remdamasis anksčiau mūsų išdėstytais motyvais, kurių svarbiausi yra vartotojų teisių ignoravimas, monopolijų išlaikymas, apskritai šilumos ūkis neracionalizuojamas, nedidinamas efektyvumas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar noriu perskaityti prašymą. Prašymą pasirašė Liberaldemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Henrikas Žukauskas.

“Balandžio 7 diena. Norime jus informuoti, kad balandžio 7 d. Seimo Liberaldemokratų frakcija gavo Seimo nario Algimanto Matulevičiaus prašymą priimti jį į Liberaldemokratų frakciją. Šių metų kovo 26 d. frakcija savo posėdyje apsvarstė šį prašymą ir priėmė sprendimą priimti A.Matulevičių į Liberaldemokratų frakciją.

Pranešama, kad Seimo narį A.Matulevičių reikia laikyti Liberaldemokratų frakcijos nariu. Priedas – A.Matulevičiaus prašymas.” (Plojimai)

Teismų įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2241(2*) (priėmimas)

Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 2 klausimas – Teismų įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2241. Priėmimo stadija. Pranešėjas – Julius Sabatauskas. Prašom. Kur yra J.Sabatauskas? Kur čia? (Balsai salėje) Ar kas nors galėtų pakeisti J.Sabatauską? Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pagal eilę pirmas būtų Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Komitetas svarstė projektą, buvo nemažai pastabų. Iš esmės į daugelį atsižvelgta.

Taip pat noriu pasakyti, kad po svarstymo gautos Teisės departamento dar trys pastabos. Jos yra redakcinio pobūdžio. Joms taip pat būtų galima pritarti. Komitete šiam projektui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar luktelkite tribūnoje, kol pastraipsniui priimsime, gal bus kokių nors klausimų.

Dėl 1 straipsnio, kuris keičia 23 straipsnį, ar būtų pastabų? Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis. Ar galėtų būti priimtas bendru sutarimu? Priimta.

3 straipsnis. Dėl 31 pakeitimo. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

4 straipsnis. Priimta. Nėra pastabų. 5 straipsnis. Priimta. Nėra pastabų. 6 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Priimta.

Ar sutiktumėte priimti pagal skirsnius? Prieštaravimų nėra.

Dėl antrojo skirsnio ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

Trečiasis skirsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

Ketvirtasis skirsnis. Prieštaravimų nėra. Priimta.

Ir paskutinis, penktasis, skirsnis. Prieštaravimų nėra. Priimta. Ačiū pranešėjui.

Dabar dėl viso įstatymo? Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Teismų įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Teismų įstatymo 36 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2320(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 3 klausimas – Teismų įstatymo 36 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2320. Pranešėjas – Julius Sabatauskas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teismų įstatymo 36 straipsnio papildymo įstatymo projektui svarstymo stadijos metu komitete buvo gauti siūlymai, į kuriuos taip pat atsižvelgta. Patobulintam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Iš įstatymo iniciatyvos teisę turinčių asmenų nėra gauta siūlymų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymas. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Nematau. Tuo diskusiją ir baigsime. Pasiūlymą diskusijai. Pataisų, papildymų, kaip buvo pranešta, dėl šio įstatymo nėra, todėl klausiu: ar galėtume pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Baudžiamojo kodekso 7, 9, 25, 39, 44, 46, 47, 48, 51, 61, 62, 90, 95, 102, 105, 118, 119, 143, 175, 178, 186, 188, 189, 202, 212, 213, 215, 227, 249, 250, 251, 257, 272, 291 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 39¹ ir 306¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-2345(2*) (svarstymas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 4a klausimą – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 39¹ ir 306¹ straipsniais įstatymo projektą Nr.IXP-2345. Pranešėjas – Julius Sabatauskas. Svarstymas. Ruošiasi Algis Kašėta.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Dėl šio projekto taip pat buvo daug pastabų. Buvo svarstytos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabos, daugeliui iš jų buvo pritarta. Taip pat noriu pasakyti, kad yra šios dienos Teisės departamento išvados dėl šio projekto. Yra trys pastabos. Noriu pasakyti, kad į jas yra atsižvelgta jau patobulintame projekte, taip pat pritarta bendru sutarimu. Patobulintam įstatymo projektui pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Algis Kašėta pateiks Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. Prašau. Ruošiasi Gediminas Dalinkevičius.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir siūlo tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Gediminas Dalinkevičius – Žmogaus teisių komitetas.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam projektui ir siūlė tobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas. Buvo gana karšti ginčai dėl to, ar vis dėlto šiandien reikia leisti įsigalioti Baudžiamojo kodekso įstatymui, nes dėl tos senaties terminų taip ir nebuvo argumentuotai paaiškinta, kodėl jie dabar ilginami. Taigi Žmogaus teisių komitetas mano, kad tai reikia palikti, tačiau iš esmės projektui pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pradėsime svarstyti pasiūlymus dėl įstatymo projekto. Siūlymus teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jam nepritarta dėl 199 straipsnio – dėl kontrabandos sankcijos sustiprinimo. Kas komiteto vardu pateiks šią pataisą? Algis Kašėta? Paspauskite mygtuką. Prašom, jūsų mikrofonas įjungtas. Pateikite savo argumentus, kodėl siūlote padidinti kontrabandos sankciją.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, mes puikiai matome, kad šiuo metu kontrabandos mastai yra išaugę, ypač tai liečia narkotines, psichotropines medžiagas arba jų pirmtakus (prekursorius). Išties tai, kad jau daug metų ta kova nėra veiksminga, buvo pagrindinis argumentas didinti bausmes ir laisvės atėmimą ne iki 8 metų, tačiau iki 10 metų – nuo 3 iki 10 metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome jūsų argumentus. Prašom pateikti komiteto nuomonę. Julius Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė siūlymui didinti sankcijas, nes sankcijų ribos už nusikalstamas veikas naujajame Baudžiamajame kodekse yra subalansuotos atsižvelgiant į veikų pavojingumą. Bausmės skiriamos atsižvelgiant į bausmių skyrimo taisykles, kurios numatytos kodekso 18 skyriuje.

PIRMININKAS. Ačiū. Ginčas vyksta dėl 2 metų. Dabar balsuosime. Kas už tai, kad pritartume Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui padidinti kontrabandos sankcijas? Prašom balsuoti.

Už – 35, prieš – 9, susilaikė 22. Šiai pataisai pritarta.

Toliau. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo pakeisti taip pat 260 straipsnio sankciją. Prašom. Pateiks Algis Kašėta. Paspauskite. Jau įjungtas mikrofonas.

A.KAŠĖTA. Komitetas siūlo pakeisti šį straipsnį ir išdėstyti taip. 1 punktas: “Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas areštu, arba laisvės atėmimu, nuo 3 iki 5 metų”. Komitetas manė, kad reikėtų bausmę padidinti 2 metais, tai yra ne iki 3, bet iki 5 metų. Tai galėtų būti efektyvi priemonė kovojant su narkotinių medžiagų platinimu.

Taip pat 2 punktas. Siūloma pakeisti ankstesnes formuluotes: “Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 5 iki 8 metų”. Ankstesnis variantas buvo – “nuo 2 metų”. Mes vėlgi didiname apatinę ribą 3 metais. Didiname nuo 5 iki 8 metų. Formuluojame.

3 punktas. Taip pat siūlome: “Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 15 metų”. Tai yra taip pat padidinome apatine ribą 3 metais. Atkreipiu kolegų dėmesį, kad čia kalbama apie didelių kiekių narkotinių medžiagų gabenimą, perdirbimą ir pardavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasakyti komiteto nuomonę.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Pirma komitetas įtikinamai nepaaiškino, kodėl jie numato didinti, numato didinti ne tik viršutines sankcijos ribas, bet ir apatines. Pavyzdžiui, 1 dalyje apatinės ribos nėra. Didina iki trejų metų. Tai tikrai nesuprantama. Plius didinama nuo trejų iki penkerių metų, kai dabartinė yra iki trejų metų. Kaip ir kalbėta dėl ankstesnio straipsnio, daugelis kodekso straipsnių subalansuota. Dabar komitetas ima paskirus straipsnius ir bando juos koreguoti visiškai neatsižvelgdamas į visumą. Tokie dalykai, manyčiau, tikrai pareikalaus daryti pertrauką ir tvarkyti šį projektą. Tas pats yra ir dėl kitų dalių. Labai didinamos sankcijos ribos, ypač apatinės – dvejais, trejais metais. Kaip sakyta ir anksčiau, vis dėlto Baudžiamajame kodekse palikta teismo diskrecijai spręsti atsižvelgiant į aplinkybes, į subjektyvų faktorių, į nusikaltusio asmens motyvus ir t.t., kad būtų galima paskirti teisingą bausmę. Šiuo atveju žinome iš praktikos, kad mechaninis bausmių didinimas niekada neduoda efekto.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mums reikėtų balsuoti, bet prieš tai išklausysime nuomones už ir prieš. Romanas Sedlickas. Nuomonė prieš. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Aš pritariu pranešėjui, nes tos bausmės yra pakankamai subalansuotos, todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas laikosi savo nuomonės. Problema ta, kad čia yra daugiau toks jausmingas šokimas bausti, o tai nieko neduoda. Koks bus rezultatas? Jauni žmonės, kurie dalyvauja, nėra klausimo, kad jie parduoda labai mažais kiekiais, atsiras kalėjimuose, ir gana ilgam. Ar tai yra tas tikslas, kurį mes norime pasiekti? Čia yra problema. Reikėtų sodinti tuos, kurie atveža didesniais kiekiais, čia nėra klausimo, bet ir ten skirtumas tarp 8 ir 15 nieko nekeičia. Visa ta griežtinimo politika neturi rezultatų. Toks yra faktas. Aš siūlyčiau pritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, susikaupkime, balsuosime dėl… (Balsas salėje) Prašau, ne, čia tik po vieną. Dar už. Stanislovas Buškevičius. Nuomonė už. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete šis klausimas buvo nagrinėtas iš esmės ir labai kruopščiai. Mes pritarėme kolegos N.Medvedevo pasiūlymui, nes kolega N.Medvedevas su narkotikų problema, kontrabanda, laikymu, vartojimu galbūt geriausiai susipažinęs mūsų komitete. Aš manau, kad reikėtų atsižvelgti į jo nuomonę, ir siūlyčiau Seimui balsuoti už Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji, balsuosime dėl kiekvienos dalies, nes įstatymo kiekviena dalis yra atskiras įstatymas. Balsuosime dėl 1 dalies, 260 straipsnio 1 dalies. Supratote? Kas už tai, kad pritartume Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui dėl sankcijų sugriežtinimo, šio įstatymo 1 daliai? Balsuojame.

26 – už, prieš – 15, 15 susilaikė. Nepritarta.

Dabar balsuosime dėl 260 straipsnio 2 dalies. Netriukšmaukite, paskui vėl sakysite, kad reikia perbalsuoti. Dėl 2 dalies, taip pat dėl sankcijų sugriežtinimo. Kas už tai, kad pritartume Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui dėl 2 dalies? Balsuojame. Vyksta balsavimas.

23 – už, 13 – prieš, 19 susilaikė, taip pat nepritarta šiam siūlymui.

Ir balsuosime dėl 260 straipsnio 3 dalies. Kas už tai, kad pritartume Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui dėl sankcijų sugriežtinimo? Prašom balsuoti. Balsuojame.

30 – už, 13 – prieš, 13 susilaikė. Šiam siūlymui pritarta. Dėl 3 dalies siūlymui pritarta.

Dabar kiti siūlymai. Prašom pranešėją įvertinti.

J.SABATAUSKAS. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dar išreiškė nuomonę dėl kai kurių kitų straipsnių, bet nepasiūlė konkrečių formuluočių. Noriu pasakyti, kad ten, kur buvo siūlyta svarstyti dėl finansinių ekonominių nusikalstamų veikų senaties termino pailginimo, tai senaties terminai pailginti. Projekto 2321 variantas.

PIRMININKAS. Kiti siūlymai nesuformuluoti, kaip reikalauja įstatymų leidybos procedūros, yra tik nuomonės. O dėl nuomonių mes nebalsuojame. Viskas. Svarstymas baigtas.

Dabar galite pasakyti savo nuomonę po svarstymo. Nematau norinčių. Ar galime pritarti po svarstymo su pataisa, kuriai mes pritarėme? Prieštaravimų nėra. Po svarstymo įstatymo projektui su pataisa pritarta.

Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, 21, 48, 50, 52, 127, 142, 143, 151, 158, 161, 163, 165, 212, 217, 254, 303, 318, 327, 342, 362, 397, 421 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2346(2*) (svarstymas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 4b klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo nuo 21 iki 421 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2346. Svarstymo stadija. Pranešėjas Julius Sabatauskas. Kur yra Julius Sabatauskas? Prašom.

J.SABATAUSKAS. Dėkui, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Baudžiamojo proceso kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą, taip pat gavo nemažai siūlymų ir iš kitų komitetų, iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Daliai jų pritarė, daliai ne. Bendru sutarimu pritarta patobulintam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar neišeikite, nes bus viena pataisa. Atsiprašau, Algis Kašėta. Jūsų išvada dėl šio Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projekto.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 21 ir kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Siūlo tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Komitetas balsavo bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ir Žmogaus teisių komitetas.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, Žmogaus teisių komitetas svarstė šį projektą ir iš esmės pritarė. Komitetas pasiūlė tobulinant atsižvelgti į Seimo Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame svarstyti pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto. Pirmasis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė, dėl 147 straipsnio – “Poėmis”. Prašau. Algis Kašėta pristatys šį pasiūlymą.

A.KAŠĖTA. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo pakeisti 147 straipsnio 1 dalį ir visą straipsnį išdėstyti taip: “Jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras gali daryti poėmį. Poėmis daromas motyvuotu prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Neatidėliotinais atvejais poėmis gali būti daromas ikiteisminio tyrimo pareigūno, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo poėmio padarymo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar prokuroro patvirtinimas dėl padaryto poėmio teisėtumo. Jei ikiteisminio tyrimo teisėjo ar prokuroro patvirtinimas per šį terminą negautas, visi paimti daiktai, dokumentai turi būti grąžinti asmenims, iš kurių jie paimti, o poėmio rezultatas… tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis.” Taigi mes manome, kad ši mūsų pataisa palengvins ikiteisminį tyrimą ir suteiks galimybę pareigūnams operatyviau atlikti savo darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinio komiteto nuomonė šiuo klausimu.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes tai prieštarautų pirmiausia naujojo Baudžiamojo proceso kodekso koncepcijai, kad tokius veiksmus sankcionuoja teismas, taip pat ir Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimui (jis buvo dėl kelių įstatymų – dėl Telekomunikacijų, (…) veiklos ir Baudžiamojo proceso kodekso), kur aiškiai pasakyta, kad tokie veiksmai gali būti atliekami tiktai turint motyvuotą teismo sprendimą. O Konstitucinio Teismo nutarimas skelbia, kad tai prieštarautų Konstitucijos 25 straipsniui.

PIRMININKAS. Gerai. Išgirdome pagrindinio komiteto nuomonę. Balsuosime. Nėra norinčių kalbėti. Kas už tai, kad pritartume Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui, kuriam pagrindinis komitetas nepritaria? Prašau balsuoti.

Už – 12, prieš – 12, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.

Kitas pasiūlymas dėl Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnio 1 dalies. Siūlo įrašyti žodžius “227 straipsnio ir 228 straipsnio”. Prašau pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą.

A.KAŠĖTA. Atsiprašau, Pirmininke, kurį straipsnį jūs turite omenyje?

PIRMININKAS. Pasiūlymas yra dėl 154 straipsnio 1 dalies. Jūs siūlote įrašyti 227 ir 228 straipsnius. Tik tiek. Toks pasiūlymas.

A.KAŠĖTA. Mes nesame kategoriški šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Čia yra patikslinti, o kitas jau yra konkretus. Dėl jo mes turėtume balsuoti… Taip pat pasiūlyti pagrindiniam komitetui. Pirmasis siūlymas yra patikslinti, o antrasis – kurį aš perskaičiau, ir paskui trečiasis, ketvirtasis, penktasis, iki aštuntojo. Nerandat? Toks labai trumpas. Gerai, gal aš tada paprašysiu pagrindinio komiteto nuomonės, kol jūs surasite. Pagrindinis komitetas nepritarė, prašau pasakyti kodėl.

J.SABATAUSKAS. Taip pat dėl to, kad prieštarautų naujojo Baudžiamojo proceso kodekso koncepcijai, kad atižvelgiama į procesinį prievartos priemonių taikymo adekvatumą nusikalstamos veikos pavojingumui. Noriu pasakyti, kad šie siūlymai yra ne šiam projektui, nes šiame projekte nebuvo to straipsnio.

PIRMININKAS. Aš radau straipsnį. Tai yra “Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bet įrašų darymas”. Šiam straipsniui siūlomos pataisos, taip?

J.SABATAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar Algis Kašėta galėtų dabar pristatyti siūlymą?

A.KAŠĖTA. Komitetas galėtų sutikti su pagrindinio komiteto siūlymu ir nemano, kad dėl to turėtų būti didelių problemų.

PIRMININKAS. Gerai. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl šio pasiūlymo. Kas už tai, kad pritartume Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnyje dar įrašyti žodžius “227 straipsnio dalyje ir 228 straipsnyje”? Kaip prisimenate, pagrindinis komitetas nepritaria. Balsuojam.

Už – 8, prieš – 11, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.

Tai visi pasiūlymai dėl šio įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Aš klausiu, ar galėtume pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ačiū. Tuo svarstymą ir baigiam.

Bausmių vykdymo kodekso 18, 20, 21 ir 164 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2347(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 4c klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 18, 20, 21 ir 164 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2347(2). Svarstymas. Pranešėjas – Julius Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Komitetas išnagrinėjo Teisės departamento, Aukščiausiojo Teismo, prokuratūros siūlymus. Iš esmės į visus atsižvelgta. Kitų komitetų bei asmenų, turinčių įstatymų iniciatyvos teisę, siūlymų taip pat negauta. Bendru sutarimu pritarta patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Algis Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 18, 20, 21 ir 164 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gediminas Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė šį pateiktą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui, Pirmininke. Dėl šio įstatymo nėra jokių pasiūlymų, nėra norinčių dalyvauti diskusijose, kalbėti dėl jo. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2002 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr.VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr.IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr.IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2348* (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 4d klausimą – Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2348. Pranešėjas – Julius Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Komitetas apsvarstė projektą dėl šių įstatymų pakeitimo. Išnagrinėjo Teisės departamento, Aukščiausiojo Teismo, Prokuratūros, Teisės instituto pastabas, į jas atsižvelgta ir bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Algis Kašėta.

A.KAŠĖTA. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu, Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo ir t.t. projektą ir pritarė pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Gediminas Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė pateiktą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl šio įstatymo pasiūlymų negauta. Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Norinčių kalbėti taip pat nematau. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Ačiū. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr.VIII-1968, 4, 6, 23, 25, 37, 46, 48, 55, 65, 74, 75, 77, 78, 79, 82, 90, 92, 93, 95, 97, 172, 175, 187, 189, 208, 212, 257, 263, 281 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo nauju 271¹ straipsniu bei 39 ir 243 straipsnių išbraukimo įstatymo projektas Nr.IXP-2321(2*) (svarstymas)

Nagrinėjame darbotvarkės 4 e klausimą – Baudžiamojo kodekso nuo 4 iki 281 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo nauju 271¹ straipsnio bei 39 ir 243 straipsnių išbraukimo iš įstatymo projektą Nr.IXP-2321. Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją – Julių Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Šis projektas svarstytas komitete, atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, taip pat Generalinės prokuratūros, Aukščiausiojo Teismo, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Teisės instituto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymus ir bendru sutarimu pritarta patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Algis Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo įstatymo projektą, bendru sutarimu pritarė, tačiau siūlo nepritarti Baudžiamojo kodekso 39 straipsnio išbraukimui, t.y. pritarė Teisės departamento siūlymui, ir taip pat siūlo įstatymo projektą tobulinti ir svarstyti kartu su įstatymu Nr.IXP-2345.

PIRMININKAS. Ačiū. Gediminas Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Kadangi mes ne vienu kartu gavome šiuos abu projektus, tai mes lygiai taip pat konstatavome, kad iš dalies pritariame šiam įstatymo projektui, bet taip pat pratęsėme mintis, kad senaties termino keitimas dar neįsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui truputėlį kelia abejonių. Nerandame atsakymo, nes, reikia pripažinti, kad jeigu per aštuonerius metus nesugebėta atskleisti nusikaltimo sudėties ir nusikaltimo, tai tie pratęsiami dveji ar vieneri metai, deja, nieko daugiau nekeičia, tik dar kartą apkrauna valstybės biudžetą.

PIRMININKAS. Išklausėme komitetų nuomones. Diskusijose nėra norinčių dalyvauti. Pasiūlymų, dėl kurių reikia balsuoti svarstant šį įstatymą, negauta. Ar pritartume po svarstymo šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Pritarta po svarstymo.

Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr.IX-785, 37, 48, 50, 52, 105, 127, 163, 181, 212, 214, 217, 218, 220, 232, 233, 234, 235, 237, 244, 254, 255, 256, 266, 276, 287, 318, 319, 322, 323, 326, 329, 332, 351, 353, 362, 440, 456, 458, 459 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo nauju 362¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2322(2*) (svarstymas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 4f klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso nuo 37 iki 459 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo nauju 362¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.IXP-2322. Pranešėjas – Julius Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis projektas sulaukė gana daug pastabų. Į daugelį jų atsižvelgta. Po šio svarstymo jis pasikeitė. Pasikeitė, palyginti su tuo, kuris buvo pateiktas. Pritarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui ir bendru sutarimu pritarta patobulintam įstatymo projektui.

Taip pat yra gauta Seimo Pirmininko siūlymų Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektui Nr.IXP-2322. Noriu pasakyti, kad komitetas nepritarė šiems siūlymas. Motyvuosime tada, kai svarstysime.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Algis Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu, 37 ir kitų straipsnių pakeitimo, papildymo bei kodekso papildymo nauju 362 straipsniu įstatymo projektą ir pasiūlė jį tobulinti. Komitete balsuota bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ir Gediminas Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir iš esmės pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar noriu atkreipti dėmesį, kad dėl šio įstatymo projekto esu pateikęs siūlymus, tai galbūt pats juos apibūdinsiu.

Vaizdžiai tariant, baudžiamojo proceso mechanizmą galima sulyginti su mašina. Nuo nusikaltimo dienos iki pat nuosprendžio paskelbimo ši mašina turi judėti labai gerai. Tačiau taip, kaip dabar yra sukonstruotas procesas, ta mašina gali judėti tik į priekį. Atgal kelio arba atgal eigos ji neturi. Jeigu proceso metu paaiškėtų, kad teismo nagrinėjimo bylos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė klaidą, faktiškai teisėjai neturės galimybės tos klaidos taisyti, o reikėtų priimti išteisinamąjį nuosprendį. Mano siūlymas yra toks, kad jeigu teisėjas nustatytų, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka baudžiamojo proceso reikalavimų, galėtų perduoti bylą atgal prokurorui pataisyti, o jis parašytų aktą taip, kaip reikalauja Baudžiamojo proceso kodeksas. Ir būtų kitas pagrindas, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas atliko tyrimą ir teisme paaiškėjo, kad jis su kaltinamuoju, tariamuoju, nukentėjusiuoju, civiliu atstovu, civiliu ieškovu, privačiu kaltintoju turi kokius nors giminystės ryšius (o giminystės ryšiai labai aiškiai nustatyti Baudžiamajame procese), kad jis galėtų grąžinti bylą prokurorui, kad tos klaidos būtų ištaisytos, kitaip jis galėtų priimti tik išteisinamąjį nuosprendį. Man visiškai nesuprantama, kodėl pats prokuroras negalėtų paprašyti pasiimti atgal bylos tyrimui papildyti, jeigu jis mato, kad padarė broką ir perdavė teismui ne visai objektyviai arba ne iki galo ištirtą bylą. Dabar tokio instituto nelieka, kaip perduoti bylą prokurorui, arba prokurorui pasiimti bylą atgal, ir teismas bus priverstas priimti dažniausiai tokiais atvejais išteisinamąjį nuosprendį. Todėl aš ir siūlau palikti labai nedidelius, labai siaurus pagrindus grąžinti bylą prokurorui tyrimui papildyti.

Kiek žinau, komitetas vieningai šiam siūlymui nepritarė, kelis kartus svarstė ir pasakė, kad šiems siūlymams nepritarta. Noriu pasakyti, kad mano pasiūlymus suformulavo teisėjų prašymas. Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio ir apygardų teismų vadovai kreipėsi į mane matydami, kad iš tikrųjų gali būti problema. Man sako: palikime taip, kaip dabar galioja, o jeigu tikrai ta problema bus, mes pataisysime. Bet jeigu pradės teisėjai teisinti, tada pradėsime turbūt ieškoti kaltų. Jeigu mes taisysime, tai pripažinsime, kad dabar padarėme klaidą. Tai ar geriau vėliau taisyti ir jau nebus galima pakeisti teismuose padarytų sprendimų, ar dabar palikti taip, kaip yra, ir jeigu matysime, kad to nereikia, vėliau panaikinti tuos mano siūlymus? Mano pasiūlymas yra palikti tą institutą bylą perduoti prokurorui labai siauriais atvejais ir, aišku, galimybę prokurorui paprašyti tyrimo papildyti bylą. Prašau dabar pagrindinį komitetą išsakyti savo nuomonę dėl mano pasiūlymo.

J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų čia pagrindinis… Jūs dabar apskritai kalbėjote dėl principo.

PIRMININKAS. Taip. Čia dabar daug straipsnių, bet jie sudaro esmę, kurią aš norėjau pasakyti.

J.SABATAUSKAS. Pagrindinis momentas, dėl kurio kalbėjo Seimo Pirmininkas ir kuris buvo pradiniame įstatymo projekto variante, yra tas, kad būtų galimybė grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti. Iš tikrųjų tai visiškai keičia šio Baudžiamojo proceso kodekso koncepciją, nes jame nenumatytas grąžinimas ikiteisminiam tyrimui, tai yra atgal prokurorui ir t.t. Pirmiausia abejotina, ar iš tikrųjų tokia teismo pareiga atitiktų kaltinamojo asmens teisę į nešališką teismą, į teisę per trumpiausią laikotarpį išnagrinėti bylą. Taip pat, jeigu iš tikrųjų būtų nustatyta tam tikrų momentų, dėl kurių neatlikti kai kurie veiksmai, komitetas mano, kad šis kodeksas leidžia tai padaryti ir nagrinėjant bylą teisme.

Aš pademonstruosiu paprastą pavyzdį. Pavyzdžiui, laikoma šiurkščiu pažeidimu, jeigu yra pažeistas kalbos principas, tai yra dokumentai pateikiami nevalstybine kalba, ir nagrinėjant ir komitete, ir klausymuose buvo pateikti tokie pavyzdžiai, kai teismai grąžina tardymui papildyti, jeigu nėra išversta 10 ar kiek nors puslapių teksto iš rusų ar iš kitos kalbos. Tai laikoma proceso pažeidimu, tačiau mes manome, kad tikrai tai įmanoma padaryti ir nagrinėjant bylą teisme, nesustabdant teisinio nagrinėjimo. Gal galima padaryti pertrauką, bet iš tikrųjų tai įmanoma.

Taip pat, kaip minėjau, vadovaujantis 287 straipsniu teismas gali pavesti tokius veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Manome, kad tai padaryti nėra būtina. Priešingu atveju vėl užsitęstų bylų nagrinėjimas. Pavyzdys – rezonansinės bylos, kurios tęsiasi penkerius metus, ir ko vertas tas nagrinėjimas, jeigu galų gale išaiškėja, kad koks nors dokumentas neišverstas į lietuvių kalbą ar yra dar koks nors pažeidimas, kurį būtų galima ištaisyti ar apklausti liudytojus ir nukentėjusiuosius papildomai. Manome, kad nereikia pritarti tokiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Tik dėl korektiškumo noriu pasakyti, kad dėl kalbos tokio pagrindo prokurorui mano siūlymuose nėra. Tvarka. Tas pavyzdys gal ir geras, bet ne šiuo atveju.

Noriu paklausti, ar 10 Seimo narių pritartų, kad šie pasiūlymai būtų nagrinėjami? Yra dešimt. Siūlau pradėti nagrinėti. Česlovas Juršėnas – nuomonė už.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, mielieji kolegos, man po teisininkų kalbų šiek tiek sunkoka dėstyti poziciją, bet noriu pasakyti, kad pagal darbo pasidalijimą man kartais tenka pavaduoti vieną Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį, taigi aš esu dalyvavęs svarstant šiuos klausimus. Taip pat esu dalyvavęs diskusijose dėl naujojo kodekso kitose vietose, tai yra ne Seimo komiteto posėdžiuose. Išties čia yra minčių ir už vieną variantą, ir už kitą variantą.

Seimo Pirmininkas, teikdamas siūlymus, kompleksiškai pateikė visą problemą. Asmeniškai aš manau, kad bazinis Pirmininko siūlymų straipsnis yra 3 straipsnis, arba kodekso 234 straipsnio papildymas naujoms 2, 3 dalimis. Man atrodo, kad jeigu šį straipsnį šiek tiek sutrumpintume, paliktume iš antrosios dalies pirmąjį pagrindą ir paliktume 3 punktą, manau, galėtų būti tam tikras kompromisas.

Asmeniškai aš linkęs palaikyti visą paketą, bet vardan susitarimo ir jeigu, žinoma, teikėjas, tai yra Seimo Pirmininkas, sutiktų, būtų galima jo 3 siūlymų punktą sutrumpinti ir vis dėlto būtent šitą esminį siūlymą palaikyti.

Ir apverčiant aukštyn kojom kalbą, kuri buvo Teisės ir teisėtvarkos komitete ir kas buvo ką tik patvirtinta, galima lygiai taip pat pasakyti: padarykime taip, kaip dabar siūloma Seimo Pirmininko variante, palaukime pusę metų ir matysime, ar taip jau labai sujaukiamas visas procesas, ar iš tikrųjų yra daugiau teisybės. Nes čia esminė kalba, mano supratimu, yra tokia: ar su šiais pataisymais mes užtikrinsime daugiau teisybės teismuose ir ikiteisminėje veikloje, ar ne. Man atrodo, kad užtikrinsime daugiau teisybės.

Taigi aš remiu siūlymą, bet man atrodo, kad būtų galima teikti ir šiek tiek siauresnį variantą.

PIRMININKAS. Ačiū. Romanas Algimantas Sedlickas -nuomonė prieš.

R.A.SEDLICKAS. Mano nuomonė visiškai skiriasi nuo pono Č.Juršėno. Čia nėra vietos kompromisui. Čia yra taip: ar darome tai, ką reikia, ar nedarome, ar bėgame nuo problemos. Problema yra ta, kad sukūrėme kodeksą pagal tam tikrą koncepciją. Koncepcijos dalys buvo, kad teisėjai ir prokurorai negalėtų veikti toje pačioje (…), teisėjas turėjo būti neutralus ir jis negalėjo palaikyti kaltinimo. Čia yra tie pagrindiniai principai. Dabar problema yra ta, kad prašoma, jog teisėjams būtų leista ištaisyti prokuroro klaidas. Visame pasaulyje veikiama pagal principą, kad prokuroras gauna vieną kąsnį, o ne du, ne trys ir ne dešimt, kaip Lietuvoje. Ar jis ateina į teismą, pasiruošęs, ar jis neateina. Jis turi pasiruošti. Čia nėra vietos jį po to gelbėti.

Diskusijose Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo labai aišku, apie ką čia kalbama. Prokuratūra, ponas Gintaras Jasaitis buvo prieš šią pataisą. Jis pritarė tam, kad negalima keisti koncepcijos, kaip dabar siūlo ponas A.Paulauskas. Teismas, kuris turės prisiimti atsakomybę, vengia tos atsakomybės. Dėl to jie nori kaip nors jos išvengti.

Problema yra ta, kad tos pataisos, nors mažos, pakeis visą koncepciją, ir kodeksas pradės neveikti. Ar mes to norime? Aš siūlau atmesti šias pataisas, nes tai sugadins visą reikalą. Ačiū.

PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Aš noriu pasakyti, kad dėl kompromiso gerbiamojo Č.Juršėno siūlymas 2 dalyje palikti tik 1 punktą, kai kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo reikalavimų, ir 3 dalį, kai pats prokuroras gali paprašyti… Aš sutinku, siūlymas yra labai konstruktyvus. Dėl tų dviejų punktų, jeigu nepritartumėte, tikrai nebūtų didelių nuostolių, ir dėl kompromiso galėtume teikti balsuoti ir pono Č.Juršėno siūlymą. (Balsas salėje)

Galima, nes aš pats sutinku išbraukti du punktus. Ar sutiktumėte dėl tokių siūlymų dabar balsuoti? Ačiū. Dar kartą pasakau, dėl ko. Dėl 234 straipsnio papildymo 2, 3 dalimis išbraukiant iš 2 dalies 2 ir 3 punktus, o paliekant tik 1 punktą ir 3 dalį. Teisingai suformulavau? Kas už tai, kad būtų pritarta šiems siūlymams, prašom balsuoti.

36 – už, 7 – prieš, 16 susilaikė, pataisa priimta.

Dabar pataisos dėl kitų straipsnių. Čia lydinčios, nes esmė buvo pasakyta 234 straipsnyje, o kitos pataisos yra susijusios su juo. Ar bendru sutarimu galima pritarti kitoms pataisoms? Ačiū. Ne, jos visos tinka. Kurios netinka? Viskas tinka. Visos yra susijusios. Bendru sutarimu pritarta.

Ar po svarstymo galėtume pritarti bendru sutarimu su tais papildymais? Ačiū. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Dar pasakykite.

J.SABATAUSKAS. Buvo Teisės departamento išvada. Ji pateikta vakar po komiteto svarstymo. Dėl šio straipsnio daug kartų buvo svarstyta, ir komitetas nepritarė…

PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2193(2*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 5a klausimą – Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektą Nr.IXP-2193. Svarstymas. Pranešėjas – Vasilijus Popovas. Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas labai atidžiai ir, sakyčiau, ilgokai svarstė šį įstatymo projektą. Apsvarstė visas pastabas. Aš trumpai pasakysiu, iš kur jos buvo gautos.

Teisės departamento buvo 39 pastabos arba siūlymai, 19 pritarta, 20 nepritarta. Lietuvos vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga pateikė 16 siūlymų ir pastabų. 6 pritarta, 10 nepritarta. Lietuvos Respublikos tardytojų profesinė sąjunga pateikė 2 pastabas. Abiem pritarta. Generalinė prokuratūra pateikė 11 pastabų, 6 iš jų pritarta, 6 nepritarta. Teisės institutas pateikė 26 pastabas, 14 iš jų pritarta, 12 nepritarta. Teisės universiteto Policijos fakultetas pateikė 3 siūlymus arba pastabas, 2 iš jų pritarta, 1 nepritarta.

Taip pat papildomi komitetai pateikė pastabų. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė vieną siūlymą: pasiūlyti Vyriausybei parengti ir dar šios sesijos metu pateikti Seimui įstatymo projektą, reglamentuojantį visų statutinių valstybės tarnautojų socialines garantijas. Komitetas nepritarė motyvuodamas tuo, kad įvairių statutinių institucijų teisės aktai dabar iš esmės nustato vienodas valstybės tarnautojų socialines garantijas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pateikė 20 siūlymų, 9 pritarta, 11 nepritarta. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė 12 siūlymų. 6 pritarta, 6 nepritarta.

Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui atsižvelgiant į papildomo komiteto ir kitų institucijų siūlymus ir pastabas. Priimta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Algis Kašėta – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti pateiktą įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas bei į šiuos komiteto siūlymus. Kaip girdėjote, vienuolikai komiteto siūlymų nebuvo pritarta, todėl aš labai trumpai išdėstysiu, mūsų manymu, svarbius motyvus, kad būtų apginti tie siūlymai.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, pateikė tokius pasiūlymus. Įvertindamas Lietuvos įstatymuose įtvirtintą vidaus reikalų sistemos plėtros koncepciją, siekdamas iškarinti Vidaus reikalų ministeriją ir jos veiklą sukoncentruoti į strateginį bei metodinį vadovavimą jos pavaldumui priklausančioms teisėsaugos institucijoms, atsižvelgdamas į tarptautinio reglamentavimo patyrimą, pateikė keletą konkrečių siūlymų svarstomam įstatymo projektui.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, vadovaudamasis bendru politinių jėgų sutarimu priimtu Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, numatančiu, kad esami vidaus tarnybos pulkai reorganizuojami į specializuotus policijos dalinius, kurie lieka pavaldūs vidaus reikalų ministrui, pasiūlė statute viešojo saugumo dalinį (tarnybą) įvardyti kaip policijos viešojo saugumo dalinį (tarnybą). Tai iš esmės atitinka ne tik europinę, bet ir pasaulinę patirtį. Analogiški riaušių malšinimo daliniai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje yra sudėtinė policijos struktūros dalis.

Atsižvelgdamas į tai, kad vidaus reikalų sistema kuriama kaip civilinių institucijų sistema, komitetas pasiūlė prie suteikiamų laipsnių pažymėti, kad tai yra vidaus tarnybos laipsnis. Tai yra komitetas pasiūlė, kad laipsnių pavadinimas būtų, pavyzdžiui, ne puskarininkis, bet vidaus tarnybos puskarininkis. Taip būtų išvengta ir nesutikimų su juridine technika, nes svarstyti pateiktame projekte nurodoma, kad leitenantas ar kapitonas yra vidaus tarnybos laipsniai, o Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 52 straipsnis numato, kad minėti leitenanto ir kapitono, kaip ir kiti Vidaus tarnybos statute nurodyti, laipsniai yra kariniai. Pažymėtina, kad siekiant stiprinti demokratinę civilių kontrolę bei išvengti nepagrįstų statutinių teisėsaugos pareigūnų laipsnių sutapatinimo su krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių (…) laipsniais šiais metais priimant Seime naują Valstybės saugumo departamento statuto redakciją buvo atsisakyta karinių laipsnių šioje statutinėje tarnyboje bei įvesti pareigybiniai rangai. Analogiškai minėtas klausimas išspręstas ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Komitetas pasiūlė tobulinti ir bendrą laipsnių suteikimo reglamentą. Dėl generolo laipsnio suteikimo tvarkos projekte numatyta tai suteikti tik premjero potvarkiu, kartu yra sumenkinamas šio laipsnio suteikimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Seimo nutarimu patvirtintas Teisinės sistemos reformos metmenis ir jų įgyvendinimo nuostatas vidaus reikalų ministras turėtų vykdyti tik bendrą strateginį vadovavimą, siūloma, kad viduriniosios grandies pareigūnų laipsnius, t.y. inspektoriaus, vyresniojo inspektoriaus, turėtų suteikti ne vidaus reikalų ministras, o generalinis komisaras ar kitas pagrindinės įstaigos vadovas.

Siekdamas, kad vidaus reikalų sistemoje dirbtų tik asmenys, kurių patikimumas bei lojalumas valstybei nekelia jokių abejonių, komitetas pasiūlė, kad į vidaus tarnybą būtų draudžiama priimti asmenis, kuriems pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą buvo skirti teismo įpareigojimai ar kurie buvo teisti už apysunkį nusikaltimą, penkerius metus po teistumo išnykimo. Taip pat minėto tikslo, komiteto nuomone, būtų lengviau siekti, jeigu būtų įtvirtinta galimybė pareigūną atleisti už bendrą statute įtvirtintų pareigų nevykdymą bei pratęsti tarnybinių nuobaudų skyrimo bei nagrinėjimo terminus. Kad vidaus tarnybos rezervas netaptų priedanga statutinių pareigūnų darbui civiline turinčioje tapti ministerijoje, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė sutrumpinti maksimalius buvimo rezerve terminus nuo 10 iki 6 metų.

PIRMININKAS. Dabar Stasys Kružinauskas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Ruošiasi Alvydas Ramanauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo. Svarstydami šį projektą, atkreipėme dėmesį į prieštaravimus Valstybės tarnybos įstatymui, Darbo kodeksui ir Europos Sąjungos direktyvai dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. Atsižvelgėme į Teisės departamento pastabas. Pavyzdžiui, kad vidaus reikalų ministras turėtų teisę priimti į darbą vidaus tarnyboje asmenis, kai jis nėra tos įstaigos vadovas. Žinau, kad šiuo metu ši pastaba pataisyta ir taip pat pritarta kitoms. Komitetas bendru sutarimu pripažino, kad statutinių valstybės tarnautojų darbo pobūdis yra specifinis ir tam turi būti užtikrinamos papildomos socialinės garantijos. Tačiau šios garantijos neturėtų prieštarauti Valstybės tarnybos įstatymui, Darbo kodeksui, kitiems įstatymams ir turėtų būti vienodos visose statutinėse institucijose bei kompleksiškai įtvirtintos viename įstatyme.

Todėl komiteto sprendimas buvo toks: pirma, siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus; antra, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir pateikti 2003 m. pavasario sesijoje Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti įstatymo projektą, reglamentuojantį visų statutinių valstybės tarnautojų socialines garantijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Alvydas Ramanauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, būdamas kaip papildomas šį klausimą svarstant, apsvarstė Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projekto nuostatas ir nusprendė projektui iš esmės pritarti. Siūlome pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą. Komitetas pateikė 12 siūlymų. Balsavimo rezultatai pasiskirstė taip: už – 6, susilaikė 3.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar diskusijoje nori kalbėti du Seimo nariai. Pirmasis – Juozas Bernatonis. Ruošiasi Algirdas Sysas. Prašau.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šį Vidaus tarnybos statuto projektą rengė specialiai sudaryta darbo grupė, į kurią įėjo visų institucijų, visų įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos, kurias liečia šis statutas, vadovai, pradedant generaliniu komisaru ir baigiant kitais vadovais. Statutas buvo parengtas bendru visų žinybų sutarimu. Aš tai sakau todėl, kad pasigirsta kai kurių kalbų, kad neva kokia nors mūsų įstaiga vienomis ar kitomis sąlygomis nėra patenkinta.

Iš tiesų buvo padarytas labai svarbus žingsnis, žingsnis į priekį, nes iki šiol mes neturėjome bendro statuto visoms organizacijoms, o, kaip žinote, pusė statutinių organizacijų yra būtent pavaldžios vidaus reikalų sistemai. Mes manome, kad tai yra tam tikras žingsnis įgyvendinant Socialinių reikalų ir darbo komiteto idėją dėl bendrų socialinių garantijų, nes čia numatomos garantijos apims daugiau kaip pusę statutinių pareigūnų ir pusę statutinių institucijų.

Išties buvo daug pastabų, kurias ir šiandien išgirdau komitetams pateikiant išvadas, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad į daugelį tų pastabų atsižvelgta. Tiek klausymų metu buvo viskas suderinta su Teisės departamentu, rasti bendri sprendimai, kompromisiniai sprendimai, tiek ir svarstymo pagrindiniame komitete metu į daugelį pastabų, kitų komitetų siūlymų buvo atsižvelgta.

Norėčiau pasakyti keletą minčių dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymų. Ministerijos veikla bus iškarinta jau šiais metais, nes mes, kaip žinote, atsisakome šauktinių ir ministerijoje nebelieka kariuomenės dalinių. Tačiau yra Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuris priimtas visų partijų sutarimu. Tame įstatyme numatyta, kad remiantis europine praktika ir Lietuvoje tokie specialūs policijos daliniai turėtų būti pavaldūs Vidaus reikalų ministerijai. Dabar siūloma tą pavaldumą pakeisti į netiesioginį pavaldumą nesiūlant keisti to įstatymo, dėl kurio buvo sutarusios visos parlamentinės partijos. Mes manome, kad tai būtų blogas sprendimas. Aš noriu jums priminti atvejį, kuris buvo Dziang Dzeminio vizito metu, kai pareigūnai priėmė sprendimus, jų nesuderinę su politiku, kuris yra atsakingas už tą valdymo sritį. Nenorėčiau, kad tokiu būdu būtų elgiamasi, būtų dėl šio dalinio priimami sprendimai, nes tai susiję su labai jautriais dalykais, su tvarkos atkūrimu ypatingais atvejais.

Dabar dėl karinių, nekarinių laipsnių. Vidaus tarnybos statute ir numatyta, kad tai yra specializuoti nekariniai laipsniai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė, kad tai būtų vidaus tarnybos laipsniai, tai galėtų būti. Mūsų pagrindiniame komitete tam nebuvo pritarta dėl šios priežasties, kad buvo kritikos, jog mes bandome sugrąžinti seną sistemą, ir nenorėjome, kad būtų laipsniai “vnutrenej služby”, kaip jau yra buvę. Todėl buvo nepritarta, bet jeigu Seimas tam pritars, tai esminis dalykas – ne tai, kaip vadinsis, esminis dalykas – pati sistema, darbo santykių šiose institucijose sureguliavimas.

Ir šiek tiek apie Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabą, kad tai prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui, Darbo kodeksui. Norėčiau atkreipti visų gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad visiems valstybės tarnautojams galioja Valstybės tarnybos įstatymas be jokių išimčių. Įstatyme yra numatyta, kad statutinėse organizacijose pareigūnai, valstybės tarnautojai dirba pagal įstatymu patvirtintą statutą. Iš mūsų, įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymą, reikalaujama, kad toks statutas būtų patvirtintas įstatymu, o ne kaip dabar galiojantis – Vyriausybės nutarimu. Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja tik darbo apmokėjimo visiems valstybės tarnautojams sistemą. Visus specifinius dalykus gali numatyti statutai, ir tai buvo padaryta priimant Seime kitų institucijų statutus.

Baigdamas, nes jau gavau ženklą, kad laikas baigėsi, noriu visiems padėkoti, ypač Seimo Teisės departamentui ir pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kurie labai geranoriškai nagrinėjo, analizavo šį projektą. Jų pastangomis jis yra iš esmės patobulintas. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Algirdas Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai gaila, bet norėčiau pasakyti pastabą, kaip buvo ir su kitais statutais, kad mes elgiamės šiek tiek nestatutiškai, nes paskutinis variantas užregistruotas tik vakar vakare, nepalikta laiko, kai galima nuodugniau susipažinti ir pateikti išvadas. Todėl Seimo nariai pastatomi į labai nepatogią padėtį, kai priimant reikės kur kas daugiau balsų pateikti pasiūlymus.

Mes, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, specialiai nesiūlėme konkrečių pataisų, nes siūlėme šį projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tai būtų bendra pastaba, kurią labai dažnai Seime pradėjome kartoti.

Dėl kai kurių labai svarbių dalykų. Žiūrint globaliai, gal mažiau, bet jeigu mes įsigilinsime į tai, kad šis statutas galios policininkams, kurie dirba, kurie kovoja, tiesiogiai kovoja su nusikalstamumu gatvėse, miestuose, miesteliuose, tai turime pabandyti įsijausti į tų žmonių kailį. Aš negalėčiau sutikti su mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto kolegomis, kad mūsų užrašymas ir prašymas Vyriausybės dėl bendrų socialinių garantijų visiems statutiniams darbuotojams nereikalingas darbas, nes tos garantijos yra vienodos. Kolegos, patikėkite, mes padarėme suvestinę. Deja, vyksta lenktyniavimas tarp statutinių organizacijų, kuri daugiau gaus įvairių socialinių garantijų. Pirma viena pasiekia, po to bando pritempti kitos.

Norėčiau labai konkrečiai kalbėti apie kelis aspektus. Pirmiausia dėl darbo laiko ir atostogų. Yra šeštasis skirsnis. Būtent statuto projekto 29 straipsnio 2 dalis prieštarauja 1993 m. lapkričio 23 d. Europos Sąjungos direktyvos Nr.93104 3 straipsniui. Šios direktyvos 3 straipsnis nustato, kad valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, jog per parą kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką. Statuto projekto 29 straipsnio 2 dalis prieštarauja ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 49 straipsnio 1 daliai. Minėta įstatymo norma nustato, kad darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir 120 valandų per metus. Atsiverskite tuos straipsnius ir punktus ir pamatysite, kad siūloma 250 viršvalandžių, apskritai siūloma, kad pamainos laikas negalėtų viršyti 24 valandų. Įsigilinkime į to sakinio esmę, kad pamainos laikas neviršytų 24 valandų. Para turi 24 valandas. Taigi norime šiurkščiai pažeisti Europos Sąjungoje galiojančias normas, o į ją mes bandome patekti.

Statuto projekto 29 straipsnio 2 dalis taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos darbų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad darbo dienos ir pamainos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti nustatoma pagal darbo dienų skaičių per 7 dienų laikotarpį. Todėl 29 straipsnio 2 dalį būtina koreguoti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas užregistruos pataisas iki priėmimo.

Statuto projekto 29 straipsnio 3 dalis prieštarauja tos pačios direktyvos dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 6 straipsnio 2 daliai, kur nustatyta, kad vidutinis darbo laikas įskaitant ir viršvalandžius per 7 dienas nebūtų ilgesnis kaip 48 valandos. Kaip minėjau, taip pat Darbo saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsnio 4 daliai, kur numatyta, kad išimtiniais, noriu pabrėžti, išimtiniais atvejais tam tikrų kategorijų darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas per parą gali būti ilgesnis negu 12 valandų. Taigi vidutinis savaitės darbo laikas per 7 dienas neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Todėl ir 3 dalį būtina pakoreguoti, jeigu norime, kad mūsų įstatymai atitiktų Europos Sąjungos direktyvas. Šio straipsnio 4 dalis (matau, tuoj baigsiu) prieštarauja Lietuvos Respublikos darbų saugos ir sveikatos įstatymui.

Galėčiau pateikti dar kelias pastabas. Kadangi jau dega raudona lemputė, norėčiau grįžti prie to, ką mes jau nubalsavome dėl SST darbuotojų. Tai yra šio statuto 23 straipsnis – dėl pareigūnų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginės premijos ir dėl vardinio ginklo. Ponai, bandykime atsisakyti tokių dalykų, nes jau padarėme vieną precedentą, statutiškai to nepatvirtinome.

Dar kartą noriu pakartoti. Darbo apmokėjimas yra kito skirsnio klausimas. Premijavimas, arba, tiksliau, skatinimas ir apdovanojimas, neturi būti siejamas su pinigais. Tą galima daryti kitokiais būdais. Tam yra gana įvairių padėkos ir paskatinimo būdų.

Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje daugiau kalbėti nėra norinčių. Tuo diskusiją ir baigiame.

Gauta labai daug pataisų, pasiūlymų dėl Vidaus tarnybos statuto. Iki pertraukos jau nepradėsime jų svarstyti. Noriu paskelbti pertrauką iki 12.15 valandos, po to tęsime Vidaus tarnybos statuto svarstymą. Pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS (GINTARAS STEPONAVIČIUS). Prašome susikaupti. Tęsiame rytinį plenarinį posėdį. Po diskusijos turėtume pradėti svarstyti Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo pataisas. Kviečiu į tribūną pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja Vasilijų Popovą. Eilės tvarka svarstysime tas pataisas, kurioms nepritarė pagrindinis komitetas.

Pradedame nuo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, taip, gerbiamasis pranešėjau? Jūsų komentarai. Prašom.

V.POPOVAS. Iš dalies palengvino vidaus reikalų ministras dėl pirmo siūlymo, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo XIX skyriuje yra nustatyta, jog tokie daliniai turi būti prie Vidaus reikalų ministerijos, todėl komitetas nepritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir kviečia Seimą nepritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Matau Algį Kašėtą. Prašau pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto teikiamą pasiūlymą. Kolega, prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų padėti “iškarinti” Vidaus reikalų ministeriją ir susikoncentruoti į strateginį ir metodinį jos veiklos vadovavimą. Kaip čia ministras priminė Dziang Dzeminį, tai tokių nesusipratimų – žmogaus teisių pažeidimų nebūna Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, kai atvyksta Dziang Dzeminis. Būtent ten viešojo saugumo daliniai yra sudėtinė policijos struktūros dalis. Todėl tikrai raginu palaikyti komiteto siūlymą. Jie liks pavaldūs vidaus reikalų ministrui, tačiau juos įvardyti kaip policijos viešojo saugumo dalinį arba tarnybą.

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū. Ar būtų norinčių pritarti ar pasisakyti prieš šį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą, susijusį su 4 straipsniu? Nėra. Matau, ministras Juozas Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamais posėdžio pirmininke. Aš tik dar kartą norėčiau kolegoms Seimo nariams pasakyti, kad vidaus reikalų sistema šiemet jau yra iškarinama, kaip sako mano kolega ponas A.Kašėta, nes karinių dalinių nebus. Anksčiau tai nebuvo padaryta dėl jums žinomų priežasčių. Šauktiniai šiais metais buvo pašaukti paskutinį kartą.

Jeigu būtų aiškinama taip, kaip dabar grindžiamas tas pasiūlymas, aš nematyčiau nieko bloga, bet aš suprantu, kad šį dalinį norima perduoti policijai. Taigi, kad politinius sprendimus priimtų ne politikai, o atsakomybė už tai vis tiek tektų politikams, mes tam negalime pritarti. Manome, kad toks siūlymas gali būti teikiamas tik bendru partijų sutarimu, kaip buvo priimtas Nacionalinių pagrindų įstatymas, kur yra labai aiškiai apibrėžta, kad šie daliniai yra pavaldūs Vidaus reikalų ministerijai, ne policijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsavimo neišvengsime, kaip suprantate. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui, susijusiam su 4 straipsniu, prašau balsuoti už, kas nepritaria, prašau balsuoti prieš.

Užsiregistravo 30 Seimo narių. Už – 17, prieš – 7, susilaikė 4. Pasiūlymui pritarta.

Kitas eilės tvarka, gerbiamais pranešėjau.

V.POPOVAS. Toliau 10 straipsnis.

PIRMININKAS. Tai gal iš pradžių suteikime galimybę pristatyti pasiūlymą ir po to būtų jūsų komentaras. Ar Algis Kašėta, ar kažkas kitas?

A.KAŠĖTA. Apie kokį straipsnį dabar bus kalbama?

PIRMININKAS. Dabar mes eilės tvarka svarstome Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus. Gal aš dabar paklausčiau dėl 6 straipsnio. Iš dalies priimtina. Nemanytumėte, kad reikia balsuoti?

A.KAŠĖTA. Sutinkame.

PIRMININKAS. Toliau dėl 6 straipsnio 3 dalies. Komitetas siūlo iš dalies atsižvelgti.

A.KAŠĖTA. Dėl 6 straipsnio. Sutinkame.

PIRMININKAS. Gerai. Tada 10 straipsnis.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, mes siūlome, kad Vidaus reikalų sistemoje dirbtų tik tie asmenys, kurių patikimumas bei lojalumas valstybei nekelia jokių abejonių. Komitetas pasiūlė, kad į vidaus tarnybą būtų draudžiama 5 metus priimti asmenis, kuriems pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą buvo skirti teisminiai įpareigojimai arba kurie buvo teisti už apysunkį nusikaltimą. Kad priimant darbuotojus galiotų toks terminas – 5 metus po teistumo išnykimo. Manome, kad tarnybai dėl to būtų tik sveikiau.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

V.POPOVAS. Komitetas nepritarė dėl dviejų motyvų: pirma, tai prieštarautų vadinamajai teistumo koncepcijai, įtvirtintai Baudžiamajame kodekse, antra, prieš tai buvo papildyta, kad asmenys, kurie pretenduoja į vidaus tarnybą, turi būti nepriekaištingos reputacijos. Tas ar tos institucijos, kurios priims į tarnybą, atsižvelgs, jeigu žmogus buvo nuteistas, už ką jis buvo nuteistas ir koks buvo teistumas, ar jis išlikęs, ar neišlikęs. Taigi komitetas manė, kad šiame straipsnyje nustatyti dar papildomus apribojimus nėra tikslinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų pageidaujančių kalbėti nebuvo. Prašom balsuoti. Kas pritariate Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui, susijusiam su 11 straipsniu?

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Už – 14, prieš – 6, susilaikė 10. Pasiūlymui nepritarta. Jeigu teisingai suprantu, pasiūlymas dėl 10 straipsnio 5 dalies atkrenta. Gerai, nes jie susiję tarpusavyje.

Kolegos, eilės tvarka 12 straipsnis ir pasiūlymas dėl šio straipsnio, kurį teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Prašom, kolega Algi Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgdamas į tai, kad vidaus reikalų sistema kuriama kaip civilinių institucijų sistema, komitetas pasiūlė prie suteikiamų laipsnių nurodyti, kad tai yra vidaus tarnybos laipsnis. Komitetas pasiūlė, kad laipsnio pavadinimas būtų ne puskarininkis, bet vidaus tarnybos puskarininkis. Kartu būtų išvengta ir juridinės technikos neatitikimų, nes krašto apsaugos sistemoje yra tokie pat straipsniai. Noriu pasakyti, kad siekiant stiprinti demokratinę civilių kontrolę bei išvengti nepagrįsto statutinių teisėsaugos pareigūnų laipsnių sutapatinimo su krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių asmenų laipsniais, juo labiau kad šiais metais Seime priimant naująją Valstybės saugumo departamento statuto redakciją taip pat buvo atsisakyta karinių laipsnių ir STT buvo pradėti taikyti rangai, minėtas klausimas analogiškai išspręstas ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Taigi siūlau iš tiesų laikytis tų pačių principų ir prie laipsnių, įvardintų statute, pridėti “vidaus tarnybos”.

V.POPOVAS. Komitetas nepritarė dėl paprastos priežasties. Jeigu atkreiptume dėmesį į atitinkamas straipsnių dalis, prieš laipsnius… 6 dalyje pasakyta, kad pirminės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai, 8 dalyje – aukštesniosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai. Komitetas nemano, kad prie kiekvieno laipsnio dar reikia rašyti “vidaus tarnybos”. Tai perteklinė norma, daugiau nieko, todėl komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad dabar mes pagal pristatymą ir komentarus svarstome, galiu spręsti, dėl pareigūnų laipsnių, susijusių su naujojo 13 straipsnio 5 dalimi. Prieš tai dar yra savarankiškas pasiūlymas, kurį mes svarstysime atskirai. Dabar dėl naujojo 13 straipsnio 6 dalies, kuri yra susijusi su pasiūlymu visas pozicijas papildyti žodžiais “vidaus tarnybos”. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate tokiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui?

Už – 14, prieš – 5, susilaikė 13. Pasiūlymui nepritarta. Dabar stabtelkime ties to paties straipsnio… (Balsas salėje) Kaip sakote? Ar automatiškai nereikia jo svarstyti? Dėl siūlymo iš 4 dalies išbraukti žodžius “viešojo saugumo tarnybos”.

A.KAŠĖTA. Siūlau svarstyti.

PIRMININKAS. Mano supratimu, tai yra savarankiškas pasiūlymas. Prašau pristatyti.

A.KAŠĖTA. Tai yra susiję su su tuo, kad jeigu viešojo saugumo daliniai būtų prie Policijos departamento, tai būtų policijos viešojo saugumo daliniai. Taigi automatiškai viešojo saugumo tarnyba atpuola.

PIRMININKAS. Jūsų komentaras, gerbiamasis pranešėjau.

V.POPOVAS. Kadangi komiteto pirmai pataisai pritarta, tai ir čia taip pat turėtų būti.

A.KAŠĖTA. Čia seka iš ankstesnės pataisos.

V.POPOVAS. Taip, taip. Aš neturiu ko daugiau komentuoti.

A.KAŠĖTA. Tai priimame.

PIRMININKAS. Remiantis pranešėjo komentaru, reikštų, kad pritarus ankstesnei pataisai, susijusiai su 4 straipsniu, mes automatiškai pritariame ir šitam. Ar toks visų supratimas? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Eilės tvarka 13 straipsnis – “Laipsnių suteikimas”. Naujojo projekto 14. Kolega Algis Kašėta. Prašom pateikti.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, kaip jau minėjau, komitetas siūlė tobulinti ir bendro laipsnio suteikimo reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Seimo nutarimu patvirtintus Teisinės sistemos reformos metmenis ir jų įgyvendinimo nuostatas vidaus reikalų ministras turėtų vykdyti tik bendrą strateginį vadovavimą, siūloma, kad viduriniosios grandies pareigūno laipsnius, tai yra inspektoriaus, vyresniojo inspektoriaus, suteiktų ne vidaus reikalų ministras, o generalinis komisaras ar kitas centrinės įstaigos vadovas.

V.POPOVAS. Komitetas nepritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui dėl paprastos priežasties. Dabar iš esmės yra tokia pati tvarka, kuri siūloma šiame įstatymo projekte, komitetas nematė reikalo jos keisti, t.y. paliko, kad tuos laipsnius suteiktų vidaus reikalų ministras, kaip buvo iki šiol galiojančiame Laikinajame vidaus tarnybos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Ne. Nėra. Kolegos, prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar naujajam 14 straipsnio siūlymui, kurį teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, pritariate?

44 užsiregistravus, 17 – už, 9 – prieš, 16 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau eilės tvarka kitas siūlymas, 14 straipsniui, bet dėl aukštesnių laipsnių – generolo laipsnio suteikimo. Vertas dėmesio siūlymas. Prašom mygtelti savo mygtuką, kolega Kašėta.

A.KAŠĖTA. Ačiū, pirmininke. Pagal dabar galiojančią tvarką generolo laipsnį suteikia Prezidentas tam tikrų valstybės pareigūnų teikimu. Mes manome, kad projekte pasiūlytas variantas tikrai iškrenta iš tos sistemos, ir kolegos turėtų pritarti mūsų pateiktam pasiūlymui, nes tai išties pats aukščiausias valstybės karinis laipsnis, todėl jį suteikti turėtų atitinkamo statuso asmuo.

V.POPOVAS. Komitetas nepritarė tokiam siūlymui dėl paprastos priežasties. Kadangi tai yra vidaus tarnyba, atsakomybė tenka Vyriausybei, todėl siūlymas šiuo atveju, kad tuos laipsnius suteiktų Ministras Pirmininkas ministro teikimu, o ne Prezidentas, yra logiškas. Prezidentas yra vyriausiasis kariuomenės vadas, todėl jis suteikia karinius laipsnius, taip pat ir generolo, kariškiams. Tuo tarpu, dar kartą noriu pabrėžti, tai yra vidaus tarnyba ir netraktuojama kaip karo laipsniai, o vidaus tarnybos, todėl logiška, kad suteiktų Ministras Pirmininkas. Todėl komitetas nepritaria Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiuo klausimu, matau, diskusiją norėtume tęsti. Gediminas Jakavonis. Motyvai už. Prašom.

G.JAKAVONIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad mes neturėtume nuvertinti Prezidento institucijos ir generolo laipsnius palikti suteikti jam.

PIRMININKAS. Julius Sabatauskas. Motyvai prieš. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų niekas nenori nuvertinti Respublikos Prezidento, tačiau Konstitucijos 94 straipsnyje sakoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę ir garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką. Vadinasi, už viešąją tvarką ir piliečių saugumą atsako Vyriausybė, o Prezidentas dalyvauja suteikiant aukščiausius karinius laipsnius. Tai sakoma Konstitucijos 84 straipsnio 15 punkte. Kadangi tai nėra karinis laipsnis, Konstitucija tikrai nenumato Prezidento dalyvavimo skiriant aukščiausius nekarinius laipsnius, todėl įstatymo projekte turi likti taip, kaip yra – Vyriausybės atsakomybė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ką gi, po vieną nuomonę dėl motyvų išklausėme. Kolegos, turėsime apsispręsti balsuodami. Taigi balsuojame dėl įstatymo naujojo 14 straipsnio tos dalies pasiūlymo, kurį teikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, susijusio su generolo laipsnio suteikimu. Prašom balsuodami išsakyti savo nuomonę. Balsavimas už, reiškia pritarimą, balsavimas prieš – nepritarimą komiteto nuomonei.

44 užsiregistravus, 14 – už, 11 – prieš, 18 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Svarstome naująjį 15 straipsnį, tą siūlymą, kuriam taip pat pagrindinis komitetas nepritarė. Kolega Kašėta, prašom pateikti.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, mes siūlome, kad policijos generalinį komisarą, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu penkerių metų kadencijai, skirtų Respublikos Prezidentas. Čia yra logiškas siūlymas, manome, kad šią nuostatą reikėtų įtvirtinti. Dar kartą.

PIRMININKAS. Pranešėjau.

V.POPOVAS. Čia iš esmės nieko nauja, galima būtų, bet nėra tikslo, nes tai pakartojama Policijos veiklos įstatymo nuostatoje, kurioje šie dalykai yra reglamentuoti. Todėl juridinės technikos požiūriu netikslinga čia įtarti tai, ką siūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Todėl mūsų komitetas nepritarė tokiam siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsavimu prašau apsispręsti, ar pritariame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui, susijusiam su 15 straipsniu.

Iš 44, 17 balsavus už, nėra pakankamai balsų, pritariančių siūlymui.

Eilės tvarka svarstome kitą su 19, naujuoju 20, straipsniu susijusį siūlymą, kuriam nepritarė pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar kolega A.Kašėta būtų pasiruošęs jį pateikti? Prašom.

A.KAŠĖTA. Naujas 20. Dėl kadrų rezervų. Gerbiamieji kolegos, išties daug kam tiek Seime, tiek visuomenėje kyla klausimas, ar iš viso toks rezervas reikalingas, nes yra nemažai šalių, kur visai nėra tokio rezervo. Atsižvelgdami į mūsų tam tikras tradicijas, specifiką, mes vis dėlto manome, kad bent jau vidaus tarnybos rezervas neturėtų tapti priedanga statutinių pareigūnų darbui turinčioje Vidaus reikalų ministerijoje. Mūsų komitetas pasiūlė sutrumpinti maksimalius buvimo rezerve terminus nuo 10 iki 6 metų. Tikrai prašau kolegų pritarti, nes kartais pareigūnai 10 metų nešioja popieriukus iš kabineto į kabinetą ir naudojasi statutinių organizacijų rezervininkų statusu, kuris išties suteikia tam tikras materialines ir kitokias lengvatas. Taigi siūlau pradėti palaipsniui atsisakyti tų dalykų.

V.POPOVAS. Ši pataisa iš tikrųjų buvo ilgiausiai svarstoma mūsų komitete, buvo išdėstyti įvairūs argumentai, tačiau komitetas pritarė tai pozicijai, kad turėtų būti toks rezervas, ir rado kompromisinį sprendimą, t.y. vietoj 10 metų pasisakė už 8 metus, todėl toms pataisoms šiuo atveju siūlo nepritarti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto…

PIRMININKAS. Drįsčiau teigti, kad čia yra keli pasiūlymai ir dėl jų atskirai mums reikėtų balsuoti. Eilės tvarka daugiausia diskusijų dėl skaičių. Pradedame nuo 6 dalies, kur kalbama apie kadrų rezervą. Nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus ir komitetas siūlo trumpinti iki 4 metų. Taigi dabar dėl šio 4 metų pasiūlymo, kurį teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Gediminas Jakavonis – motyvai už. Prašau.

G.JAKAVONIS. Aš vis dėlto pritarčiau komiteto nuomonei ir kviesčiau kolegas paremti būtent šią nuomonę, nes atsiradus rezervui prasideda išvestinės taisyklės, kada siūloma palikti rezervą, kada atsiradus laisvai vietai be jokio konkurso imti pirmą žmogų iš rezervo ir t.t. Kad tokių dalykų nebūtų, atsirastų tvarka, vis dėlto siūlytume bent jau trumpinti tą laikotarpį.

PIRMININKAS. Ačiū. Juozas Bernatonis – motyvai prieš. Prašau.

J.BERNATONIS. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad kolega A.Kašėta truputį netiksliai pateikė tą pataisą, nes, kaip matote jau dabar iš nuostatų nagrinėjimo, pagal pateiktą projektą niekas 10 metų popieriukų nešioti negali. Gali, kaip jūs manote, popieriukus nešioti, o aš tai kitaip vadinu – dalyvauti teisėkūros procese, rengti įstatymų, kitų teisės aktų projektus ne ilgiau kaip 5 metus. Kodėl ne 4, kaip siūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o 5 metus? Todėl, kad tokios kadencijos yra numatomos Valstybės tarnybos įstatyme, ir jeigu žmogus būtų paskirtas 5 metams ir įtrauktas į rezervą, mes neįvykdytume kitų įstatymų reikalavimų, todėl ir pagrindiniame komitete liko tie 5 metai.

O dėl viso laiko, kada galėtų būti, buvo surastas tam tikras kompromisas. Mes orientavomės į tai, kad po tam tikro laiko tarpo galėtų ateiti darbuotis vėl 5 metams, bet komitete tam buvo nepritarta ir sumažinta iki 8 metų. Vis dėlto reikia suprasti, kad yra specialistų, kuriuos kartais būna nelengva ir pakeisti, nes čia kalbama apie aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, noriu dar kartą akcentuoti, dėl ko balsuosime. Dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymo, susijusio su naujuoju 20 straipsnio 6 dalies pasiūlymu dėl termino sutrumpinimo nuo 5 iki 4 metų. Kas pritariate šiam pasiūlymui, prašau balsuoti.

Už – 26, prieš – 11, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta. Kolegos, dabar tame pačiame naujojo 20 straipsnio 6 punkte buvo siūlymas išbraukti žodžius “einant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas”, taip pat išbraukti žodžius “iki 3 metų”. Pagrindinis komitetas tam pritarė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti tam siūlymui, kurį teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Tai kaip iš dalies pritarimas.

Kolegos, dabar dėl buvimo Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve termino sutrumpinimo nuo 10 iki 6 metų. Aš norėčiau konstatuoti, kad iš esmės dėl to jau buvo pasisakyta ir pristatant, ir komentarai išsakyti. Kolegos, siūlau balsavimu apsispręsti, ar pritariame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui sutrumpinti terminą iki 6 metų? Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl to, kaip yra raštu pateiktas pasiūlymas sutrumpinti iki 6 metų.

Balsavimo rezultatai: už – 30, prieš – 8, susilaikė 15. Pasiūlymui yra pritarta. Sutrumpinama iki 6 metų.

Taigi dėl naujojo 20 straipsnio iš dalies yra pritarta vienam pasiūlymui, kitam nepritarta. Dabar svarstome naująjį 26 straipsnį. Ar Algis Kašėta pasirengęs? Prašau pristatyti siūlymą, kuriam nepritarė pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, mes siūlome tam tikra prasme griežtinti tarnybines nuobaudas ir manome, kad tai padėtų tarnybai lengviau atsikratyti nekompetentingų, netinkamų darbuotojų. Gal būtų tokia esmė.

PIRMININKAS. Dabar norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes svarstome tarnybinių nuobaudų ir jų skyrimo tvarką, ir tai yra pasiūlymas, susijęs su straipsnio antrąja dalimi. Pranešėjau, jūsų komentaras.

V.POPOVAS. Komentaras būtų paprastas. Šias nuostatas, apie kurias kalba kolega A.Kašėta ir pritaria Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, apima šio projekto 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuriame yra pasakyta: jeigu pareigūnas savo poelgiu diskreditavo pareigūno vardą. Tai apima ir pareigūno neveikimą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu, t.y. pareigūno pareigų nevykdymą. Taigi šiame straipsnyje nereikia tos papildomos nuostatos, nes tai yra kitame straipsnyje. Komitetas siūlo nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymo 26 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 2 punktu.

Už – 20, prieš – 9, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.

Dėl to paties straipsnio 3 dalies, atitinkamai ir 4 dalies, nes tai yra susiję dalykai, prašau kolegą Algį Kašėtą.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, siūlau, kad tarnybinė nuobauda būtų paskirta ne vėliau kaip per 3 mėnesius (kitaip nei projekte įvardytų 30 dienų) nuo tarnybinio nusižengimo dienos, taip pat siūlome sakinį, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 1 metai, pakeisti į 2 metus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau?

V.POPOVAS. Mūsų komitetas nepritarė dėl dviejų priežasčių. Pirma, siūlomi terminai pailginti nuobaudų skyrimo laiką prieštarauja tarnybinių nuobaudų efektyvumo principui. Antra priežastis, analogiški nuobaudų skyrimo terminai yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje, Valstybės saugumo departamento statuto 34 straipsnyje ir kitose panašiose statutinėse institucijose. Todėl komitetas nepritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymams.

PIRMININKAS. Ačiū. Juozas Bernatonis – motyvai prieš.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Mūsų komitetas vadovavosi nuostata, rengdami projektą vadovavomės nuostata, kad išaiškėjus nusižengimui pakanka 30 dienų termino nuobaudai priimti. Čia kalbama ne apie nusižengimo padarymo laiką, bet apie jo paaiškėjimo laiką. Negalima būtų manyti, kad už nusižengimą, kuris anksčiau nepaaiškėjo, kad už jį nebūtų galima bausti. Tačiau įvertinimo vilkinimas tris mėnesius, mūsų supratimu, yra pareigūno darbo dezorganizavimas. Todėl siūlėme nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gediminas Jakavonis – motyvai už pasiūlymą.

G.JAKAVONIS. Siūlyčiau pritarti komiteto nuomonei, nes svarstant šį klausimą buvo pakviesti specialistai iš Policijos departamento, buvo įsiklausyta į jų nuomonę, kad išaiškėjus kokiam nors pažeidimui mėnesio terminas, kai vyksta tyrimas, yra labai trumpas. Tai jų nuomonė. Trys mėnesiai buvo pasirinkti kaip tam tikras vidurkis, nes buvo siūloma net iki pusės metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jau visi išsakė komentarus. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl pasiūlymo, kurį teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, susijusio su naujo 26 straipsnio 3 ir 4 dalimis. Balsavimas už reiškia pritarimą siūlymui, balsavimas prieš – nepritarimą.

Užsiregistravo 51 Seimo narys, už – 19, pasiūlymui nepritarta.

Dėl šio straipsnio siūlymus svarstyti baigėme. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – Jonas Čekuolis. Prašom, kolega.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Posėdžio pirmininke, mano galva, dvi pataisos, kurias teikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, yra skirtingos. 3 mėnesiai ir 30 dienų – apsisprendėme ir apie tai diskutavome. Bet ar dveji, ar vieneri metai turėtų praeiti po nusižengimo padarymo dienos – gal kaip ir anksčiau, kaip ir dėl laiko, t.y. metų, atskirai balsavome, gal dėl šito atskirai balsuokime, nes, mano požiūriu, tai skirtingos savo esme pataisos.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau konstatuoti, kad nei teikėjas, nei pranešėjas neprašė jo išskirti į savarankiškus. Balsavimas, mano supratimu, požiūrį jau išsakė. Jeigu jūs sutiktumėte, komitetui, teikusiam šį pasiūlymą, nereikalaujant balsuoti, galėtume eiti į priekį. Dėkoju už jūsų supratimą.

Dėl to paties straipsnio dar yra pora klausimų dėl 9 dalies. Ar pritarimas iš dalies tenkina pagrindinį komitetą, atsiprašau, pasiūlymus teikiantį komitetą?

A.KAŠĖTA. Tenkina.

PIRMININKAS. Gerai.

Liko dvyliktas pasiūlymas, susijęs su 15 straipsniu, nors, ko gero, šį pasiūlymą laikyti suformuluotu negalėtume, todėl dėl jo balsuoti neišeina. Jeigu jis būtų įvilktas į pasiūlymo rūbą, galėtume dėl jo balsuoti. Taigi šis pasiūlymas nėra svarstomas.

Dėl Statuto 2 straipsnio pastaba irgi išdėstyta, iš dalies siūloma pritarti. Bet nesuformulavus pasiūlymo, manau, taip pat galėtumėte sutikti, nes yra atsižvelgta, dėl to balsuoti neturėtume.

Baigę svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabas, einame prie Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymų. Tai, kam nebuvo pritarta, nėra pateikta kaip savarankiški pasiūlymai, dėl to neturėtume balsuoti.

Taigi pereiname prie Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymų. Pirmas siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė, yra dėl 3 straipsnio 10 dalies 6 punkto. Ar komiteto pirmininkas Petras Papovas pasirengęs pateikti savo siūlymą? Ačiū.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Komitetas siūlo nesvarstyti ir nebalsuoti mūsų siūlymų. Jeigu reikės, pateiksime priėmimui.

PIRMININKAS. Jūs dėl visų?

P.PAPOVAS. Dėl visų, taip.

PIRMININKAS. Konstatuokime, kad vieno iš papildomų komitetų – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas atsiima pasiūlymus, ir jie nebus (…). Jeigu bus noras, tai galima bus padaryti priėmimo stadijoje. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už kantrybę. Manyčiau, kad visi pasiūlymai yra apsvarstyti.

Dabar proga kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2194(2*) (svarstymas)

Lydintys teisės aktai. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2194. Pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taigi vėl Vasilijų Popovą kviečiu į tribūną. Ruošiasi A.Kašėta – papildomo komiteto pranešėjas.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šį lydintį teisės aktą komitetas svarstė. Atsižvelgė į Teisės departamento pateiktas keturias pastabas: dviem pritarė, dviem nepritarė. Generalinės prokuratūros siūlymui nepritarta. Į kitus pasiūlymus iš esmės atsižvelgta arba pritarta. Komiteto sprendimas – patobulintam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu papildomo – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją Algį Kašėtą į tribūną.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento ir į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pataisas. Nutarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas pasiūlymas yra: dėl žodžių “vidaus tarnybos” įterpimo prie laipsnių, bet svarstant prieš tai buvusį įstatymą buvo apsispręsta, kad tam nėra pritarta. Todėl šie pasiūlymai nėra svarstomi dėl anksčiau apsvarstytų analogiškų pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, išklausius komiteto išvadas ir nesant norinčių dalyvauti diskusijoje? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.

Policijos veiklos įstatymo 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2195(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-5c klausimas – Policijos veiklos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2195. Pagrindinio komiteto išvadą teikia Vasilijus Popovas. Ruošiasi Algis Kašėta.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šį įstatymo projektą mūsų komitetas taip pat svarstė. Atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pastabas, taip pat į Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjų pastabas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabai nepritarta. Daugiau pastabų nėra. Komiteto patobulintam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą teikia Algis Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas bei į komiteto pasiūlymą pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį išbraukiant straipsnio 1 ir 2 dalis, šį straipsnį išdėstyti pagal komiteto pasiūlymą. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 4.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra vis dėlto vienas pasiūlymas, kurį teikia papildomas komitetas, bet pagrindinis jam nepritaria. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pagrindinio komiteto pranešėją. Ar papildomai dar Algis Kašėta norėtų pateikti tą pasiūlymą, kurį teikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet jam nebuvo pritarta? Dėl 1 straipsnio, atitinkamai 12 straipsnio pakeitimų.

A.KAŠĖTA. Trumpai pateiksiu. Komitetas siūlo išbraukti straipsnio 1 ir 2 dalis ir šį straipsnį išdėstyti taip: 12 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių “Vyriausiojo ar vyresniojo komisaro” įrašyti žodžius “Policijos departamento tarnybos, specializuotos ar teritorinės policijos įstaigos arba policijos profesinio mokymo įstaigos vadovo”. Jeigu visą straipsnį cituočiau, tai yra taip: “Policijos generaliniu komisaru gali būti ne jaunesnis kaip 35 metų asmuo, įgijęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienakopį aukštąją teisinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir paprastai ne mažiau kaip trejus metus dirbantis Policijos departamento tarnybos, specializuotos ar teritorinės policijos įstaigos ar policijos profesinio mokymo įstaigos vadovu”. Tokia formuluotė, mūsų manymu, iš tikrųjų būtų tinkamesnė, negu pateikta projekte.

PIRMININKAS. Juozas Bernatonis – motyvai prieš. Bet prieš tai komiteto pranešėjas.

V.POPOVAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymams išbraukti kai kurias dalis, nes atsižvelgė į Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktą (jis čia šiandien buvo minėtas), kad valstybės saugumą ir viešąją tvarką garantuoja Vyriausybė, todėl teritorinių policijos įstaigų vadovų kandidatūros juos skiriant turėtų būti derinamos su vidaus reikalų ministru. Komitetas daugiau pastabų ar sprendimų nepriėmė.

PIRMININKAS. Dėkui. Juozas Bernatonis – motyvai prieš. Prašom.

J.BERNATONIS. Iš tiesų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas nepasakė esmės, ką siūloma išbraukti. Tai yra siūloma išbraukti, kad “generalinis komisaras skirtų teritorinių policijos įstaigų vadovus suderinęs su vidaus reikalų ministru”. Šiuo metu tokia tvarka yra nusistovėjusi, generalinis komisaras, nors tai nenumato įstatymas, derina kandidatūras. Kai darbo grupė rengė šią pataisą, buvo siūlymų, kad ne tik su vidaus reikalų ministru, bet ir su tam tikros savivaldybės meru būtų derinamos kandidatūros. Deja, buvo suderinta tik tokia formuluotė – “su policijos generaliniu komisaru”, jis su tokia formuluote sutiko. Taigi mes norėtume, jog ta tvarka, kuri yra gera tradicija, būtų įteisinta, nes pasikeitus vienam iš dviejų asmenų, kurie dabar derinasi, kiti asmenys galėtų nesiderinti. Taip būtų neatsižvelgta į savivaldybių reikalus. Čia turima omeny, kad reikia derinti su vidaus reikalų ministru, nes ši ministerija atstovauja ir savivaldybių reikalams ir taip pat koordinuoja apskričių valdymo dalykus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsavimu turėsime apsispręsti, ar pritariame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui, susijusiam su įstatymo 1 straipsnio pakeitimu. Prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Už – 16. Pasiūlymui nepritarta. Dėl šio įstatymo daugiau siūlymų nėra gauta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje? Nėra. Kolegos, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Nesant prieštaraujančių, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2196(2*) (svarstymas)

Eilės tvarka kitas su svarstomu įstatymų paketu susijęs įstatymas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2196. Svarstymas. Kviečiu Vasilijų Popovą. Atsiprašau, išvadą pateikti kviečiu Petrą Papovą, pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką. Ruošiasi Algis Kašėta.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, svarstydamas šį įstatymo projektą, apsvarstė Seimo Teisės departamento ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pastabas, joms pritarė, patobulino įstatymo projektą, pritarė bendru sutarimu įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš tik noriu pasitikslinti, gerbiamasis pranešėjau. Negautos papildomo komiteto išvados. Ar dėl to, kad vėliau svarstė, ar?..

P.PAPOVAS. Taip, komitetas svarstė vėliau, bet iš esmės pritarė šiam įstatymo projektui. Pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Algis Kašėta. Kviečiu į tribūną pateikti išvadą.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra, pasiūlymų, kuriuos reikėtų svarstyti, nėra gauta. Kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP- 2196 bendru sutarimu.

Karo prievolės įstatymo 3, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2197(2*) (svarstymas)

Paskutinis iš įstatymų paketo yra Karo prievolės įstatymo 3, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2197. Vienintelis komitetas yra pagrindinis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jo išvadą iš tribūnos kviečiu pateikti Algį Kašėtą.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą. Papildomų pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar būtų norinčių dalyvauti diskusijoje? Nėra. Ar dėl balsavimo motyvų taip pat nėra pageidaujančių kalbėti? Ar tada po svarstymo galėtume pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-2197 bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta nesant prieštaraujančių bendru sutarimu.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje tarptautinėje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo“ projektas Nr.IXP-2455* (svarstymas ir priėmimas)

Noriu konstatuoti, kad mes stipriai atsiliekame nuo numatytos darbotvarkės, todėl bandykime judėti į priekį eilės tvarka. Rytinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr.IXP-2455. Svarstymas. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Algį Kašėtą kviečiu iš tribūnos pateikti komiteto išvadą.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje tarptautinėje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo” projektą ir pritarė bendru sutarimu. Pasiūlymų, pastabų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymų nebuvo, diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Ar galime po svarstymo, nesant norinčių kalbėti diskusijoje, pritarti bendru sutarimu? Norėtų balsuoti, kolegos. Ką gi, prašom balsuoti, kas pritariate po svarstymo Seimo nutarimo projektui Nr.IXP-2455. Prašom balsuoti.

48 užsiregistravus, 40 – už, prieš – 1, 6 susilaikė. Po svarstymo pritarta. Galiu patikinti jus, kad gautas Seimo Pirmininko siūlymas svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka. Mes galėtume šiandien pat priimti šį Seimo nutarimą. Ar galime pritarti Seimo Pirmininko siūlymui taikyti ypatingos skubos tvarką? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Kolegos, dėl viso Seimo nutarimo. Pereinam prie priėmimo stadijos pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime priimti 1-ąjį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas bendru sutarimu 1 straipsnis. Dėl 2-ojo taip pat nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime imti 2 straipsnį bendru sutarimu? Girdžiu tik pritarimus. Bendru sutarimu priimtas ir 2 straipsnis. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso Seimo nutarimo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra norinčių kalbėti. Kolegos, prašau pasiruošti balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-2455 priėmimo. Prašau balsuoti, kas pritariate, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas?

54 užsiregistravus, 43 – už, 1 – prieš, 6 susilaikė. Seimo nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje tarptautinėje taikos operacijoje Serbijos ir Juodkalnijos Kosovo provincijoje“ projektas Nr.IXP-2456(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Eilės tvarka rytinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimas. Registracijos Nr.IXP-2456. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje tarptautinėje taikos operacijoje Serbijos ir Juodkalnijos Kosovo provincijoje”. Svarstymo stadija. Pateikti pagrindinę Nacionalinio saugumo komiteto išvadą į tribūną kviečiu Algį Kašėtą.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė minėtą nutarimo projektą ir pritarė Lietuvos karių dalyvavimui NATO vadovaujamoje tarptautinėje taikos operacijoje Serbijos ir Juodkalnijos Kosovo provincijoje. Buvo gautas vienas Seimo nario E.Klumbio pasiūlymas, kuriam iš dalies buvo pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje kalbėti pageidaujančių taip pat nematau. Ar reikėtų balsuoti? Galim, matau, pritarti bendru sutarimu. Kolegos, ačiū. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Seimo Pirmininkas siūlo taikyti ypatingos skubos tvarką dėl šio nutarimo priėmimo. Ar galime pritarti tokiai pagreitintai svarstymo procedūrai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.

Kolegos, pereiname prie Seimo nutarimo priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime priimti 2-ąjį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Nutarimo priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso nutarimo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas Nr.IXP-2456?

50 užsiregistravus, 44 – už, 2 – prieš, 3 susilaikė. Seimo nutarimas priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Europos bendrijų komisijos, atstovaujančios Europos bendrijai, metinės finansavimo sutarties 2002 metams dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-2474 (pateikimas)

Kolegos, judam į priekį. Rytinio posėdžio darbotvarkės 8 klausimas – Lietuvos Respublikos ir Europos bendrijų komisijos susitarimas dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-2474. Tribūnoje finansų viceministras Vitas Vasiliauskas. Prašau pateikti, gerbiamasis pranešėjau, šį klausimą.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos ir Europos bendrijų komisijos, atstovaujančios Europos bendrijai, metinės finansavimo sutarties 2002 metams dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) ratifikavimo. Pagrindinis teikiamo įstatymo projekto tikslas yra ratifikuoti 2002 m. SAPARD’o programos finansinį susitarimą, kad būtų sudarytos sąlygos pasiimti Europos Sąjungos 2002 metų pinigus. Pagal susitarimą kontraktavimo laikotarpis yra numatytas iki 2004 m. gruodžio 31 dienos. Pagal šį susitarimą būtų galimybė pasiimti maždaug apie 109 mln. litų. Finansavimo sąlygos, be abejo, lieka nepakitusios, kokios yra pagrindiniame susitarime ir 2001–2002 metų susitarimuose, t.y. 50% projekto vertės dengia ūkio subjektas, likusius 50% pasidalija Europos Sąjunga – 75% ir Lietuvos valstybė – 25%.

Truputis informacijos. Iki vakar dienos yra pateikta maždaug 850 paraiškų dėl paramos. Pasirašytos 277 sutartys SAPARD’o paramai gauti, maždaug 303 mln. litų. 2000–2002 m. yra skirta 410 mln. litų. Išmokėta beveik 48 mln. litų. Užbaigtų projektų yra maždaug 37. Pagal juos išmokėta maždaug 14,2 mln. litų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Trys Seimo nariai nori paklausti. Jurgis Razma yra pirmasis. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Norėčiau teirautis dėl pastaruoju laikotarpiu suaktualinto tos paramos gavimo konfidencialumo. Ar iš tikrųjų Europos Sąjungos institucijos taip griežtai reikalauja, kad turi būti įslaptinti duomenys apie paramos gavėjus? Ar mūsų atstovai nepakankamai dėl tų dalykų bandė tartis, tiksliau, išvis nekėlė to reikalavimo, kad šioje vietoje būtų skaidru?

Kitas klausimas būtų dėl paramos krypčių. Ar mes būsim visiškai laisvi, kaip gautą sumą paskirstyti konkrečioms paramos kryptims? Kol kas man susidaro įspūdis, kad tai vyksta visiškai stichiškai. Pavyzdžiui, pono V.Uspaskicho įtakoje esanti įmonė užsimano pastatyti skerdyklą, kuri viršija Lietuvos gamintojų bendrus pajėgumus, ir tvarka, gaunama parama, nežiūrima, kaip galbūt paskirstyti tokią paramą smulkesnėms tokios krypties iniciatyvoms ir t.t. Kokia čia tvarka toje sistemoje?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų galbūt klausimas daugiau ne man, nes aš gana sunkiai galėčiau jums atsakyti dėl visų SAPARD’o paramai gauti procedūrų, kaip ten viskas vyksta. Matyt, čia jau reikėtų kalbėtis su institucija arba SAPARD’o agentūra, kuri šias lėšas administruoja. Todėl dėl, sakykim, paslapties apie paramos gavėjus tikrai negalėčiau tiksliai atsakyti, nes tikrai nežinau šių ACQUIS reikalavimų.

Dabar dėl krypčių. Matot, tos kryptys yra įtvirtintos 1999 m. gegužės 10 d. žemės ūkio ministro įsakymu. Yra išvardytos aštuonios žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptys, į kurias orientuojantis ir yra atsižvelgiama teikiant prioritetus vieniems ar kitiems projektams. Pirmoji kryptis yra investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą, paskui perdirbimas, na ir baigiasi profesiniu mokymu ir technine parama bei informavimu. Tos kryptys iš tikrųjų yra viešos ir pagal tuos prioritetus vyksta darbas su tais projektais.

PIRMININKAS. Saulius Lapėnas – kitas klausiantysis. Prašom.

Išsijungė. Tuoj pat įjungsim.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti dėl regioninės politikos ir SAPARD’o lėšų panaudojimo. Ar šiuo atveju svarstomos galimybės, kad vis dėlto nedarbo lygis, atitinkamai galimybės užsiimti žemės ūkiu ir dirbti tose srityse turėtų būti šiek tiek siejamos su tolygios regioninės politikos formavimu?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Šiaip, matyt, SAPARD’o lėšos ir regioninės politikos dalykai finansuojami iš truputį skirtingų fondų, bet tai susipina, tačiau pirmasis kriterijus, kuris, mano galva, svarbiausias, į kurį būtų atsižvelgiama duodant projektui žalią šviesą arba ne, suteikiant galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos pinigais arba ne, vis dėlto yra ekonominis pagrindimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gintautas Mikolaitis – kitas klausėjas. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, labai gerai, kad ratifikuojama sutartis, bet, kaip jūs minėjote, yra labai daug paraiškų. Kodėl taip vėlai ratifikuojama 2002 metų sutartis? Jau iš esmės reikėtų galvoti apie 2003 metus. Ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aišku, bet iš tikrųjų, kaip aš ir minėjau, pats pinigų pasiėmimas yra numatytas iki 2004 m. gruodžio 31 dienos. Čia tiesiog tokios procedūros, kad vadinama, sakykim, 2002 metų, bet iš tikrųjų projektai bus ir 2003, ir 2004 metais. Tas pats buvo su mūsų pirmaisiais dviem finansiniais memorandumais – 2000 ir 2001 metų. Dėl pačios trukmės, kad sutartis lyg ir yra pasirašyta vasario 17 d., o tik dabar ratifikavimas. Suprantate, tai yra tarptautinis susitarimas ir tam tikros derinimo ir su Briuseliu procedūros. Jos tokios yra.

PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis klausėjas – Vytautas Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone pranešėjau, svarbus politinis momentas yra SAPARD’o lėšų skirstymo skaidrumas ir patikimumas, kad Europos Sąjungos parama Lietuvos žemės ūkiui tikrai neturi jokių šešėlių, jokių įtarimų net neturėtų būti. Tai iš tikrųjų labai numuštų mūsų kaimo žmonių nuotaiką galvojant, kaip bus su Europos Sąjunga ir parama iš jos. Mano klausimas toks: ar tų lėšų skirstymas yra Lietuvos valstybės kontrolės objektas ir ar tai numatyta pačioje sutartyje? Kaip mums turėti maksimalų skaidrumą kiek galima greičiau?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Pačioje sutartyje yra kalbama apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kuri yra Europos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos partnerė čia, Lietuvoje. Būtent ji yra įsipareigojusi užsiimti visais Europos Sąjungos finansinių interesų pažeidimais.

Jeigu dabar kalbėčiau apie Valstybės kontrolės priežiūros funkciją, arba audito funkciją, būtent ji Valstybės kontrolei yra numatyta Valstybės kontrolės įstatyme. Kiek man yra žinoma, ta funkcija yra numatyta, tačiau ne taip aiškiai. Dabar rengiamos įstatymo pataisos (kiek aš žinau, jos lyg ir turėtų būti Seime), kur būtų labai aiškiai pasakyta, kad iš tikrųjų Valstybės kontrolė turi garantuoti šių lėšų panaudojimo efektyvumo patikrinimą, bet tai yra daugiau jau post factum kontrolė. Iš principo esminis dalykas skirstant pinigus yra prevencija. Šioje vietoje iš tikrųjų kartu dirba Finansų ministerijos Paramos departamentas ir konkrečiai SAPARD’o atveju būtent SAPARD’o agentūra. Be abejo, mes galvojame ir ateityje turėti tam tikras bendras duomenų bazes, kuriose būtų fiksuojami tam tikrų ūkio subjektų pažeidimai, kad skirstant lėšas jau būtų galima atsižvelgti į tuos pažeidimus ir tiems nesąžiningiems žaidėjams eliminuoti galimybę gauti paramą. Iš tikrųjų paramos panaudojimo klausimai mums yra svarbiausias dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už pateikimą ir atsakymus į klausimus. Daugiau klausimų nėra. Pateikimo stadija, atkreipiu jūsų dėmesį. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomais – Užsienio reikalų, Europos ir Kaimo reikalų komitetus bei svarstyti šių metų gegužės 13 d., iškart po referendumo. Ar galime tam pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu tokiai svarstymo procedūrai.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1980(2*) (svarstymas)

Devintasis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimo” projektas Nr.IXP-1980. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją Rolandą Pavilionį.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po pateikimo buvo pritarta šiam Mokslo tarybos nuostatų, kurie turi būti patvirtinti Seimo nutarimu, projektui. Kaip ir buvo sutarta tada, buvo sudaryta papildoma darbo grupė, kuri atsižvelgė, išnagrinėjo visus siūlymus, kurie atėjo iš skirtingų mokslo ir studijų institucijų, įvairių mokslo savivaldos institucijų, verslo įstaigų.

Tiesiog primindamas jums norėčiau pasakyti, kad šis teikiamas projektas yra dviejų projektų, kuriuos teikė Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokslo taryba, suderintas variantas. Buvo teikti siūlymai, susiję su alternatyviu projektu, kuris šiaip jau nebuvo registruotas Seime, bet Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas parodė gerą valią ir suteikė galimybę Seimo komiteto nariams ir plačiajai mokslo ir studijų visuomenei susipažinti su alternatyviuoju projektu. Deja, tas projektas nesulaukė mokslo ir studijų institucijų arba įvairių savivaldos institucijų pritarimo. Jam nepritarė nei Mokslininkų sąjunga, nei kitos mokslo savivaldos ar mokslininkus vienijančios institucijos, nors jį palaikė verslininkų organizacijos, Nacionalinio susitarimo grupė, kuri inicijavo šį projektą, taip pat ir studentų organizacijos. Galų gale svarstant komitete bendru sutarimu pritarta jau teiktam ir Seime registruotam projektui. Prašome jūsų po svarstymo jam taip pat pritarti. Galėčiau, žinoma, atsakyti ir į tas pastabas ar siūlymus, kurie buvo gauti dėl šio projekto.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už komiteto išvados pateikimą. Dėkoju. Svarstymo stadija, primenu. Diskusijoje pageidaujančių dalyvauti nebuvo. Kolegos, vienas – už, vienas – prieš dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių kalbėti? Jūs buvote užsirašęs kalbėti dėl balsavimo motyvų, taip? (Balsas salėje) Gerbiamasis pranešėjau, ačiū. Gerbiamasis Rolandai Pavilioni, dėkoju už klausimo pateikimą. Jūs nebeturėtumėte likti tribūnoje. Dėl balsavimo motyvų už ar prieš (tiesiog reikėtų indikuoti) – Vytautas Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Jeigu negalima paklausti tiesiai, aš bent pasakysiu, koks man kilo klausimas. Aš balsuosiu už, bet man gaila, kad nėra lyginamojo varianto, nes kada mes svarstome kokios nors institucijos nuostatas arba statutą, mes nematome, už ką atiduodame balsus, kas iš tikrųjų yra keičiama, kaip ir kokios naujos nuostatos įrašomos ir taip lengvai viskas eina. Norėčiau, kad priėmimui būtų tikrai išdalytas lyginamasis variantas, koks anksčiau buvo statutas ar nuostatos, ir kas yra dabar.

PIRMININKAS. Ačiū už pastebėjimą. Kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl to, ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimui, registracijos Nr.IXP-1980.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Už – 28, prieš nėra, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.

Eilės tvarka 10 rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas, bet prieš tai, kolegos, noriu konstatuoti, kad numatytas laikas posėdžiui yra pasibaigęs. Ar mes galime pratęsti? Ar galime sutarti iki 14 val., bet ne ilgiau, paliekant laiko pietums ir kitiems žmogiškiems dalykams? Kolegos, niekas neprieštarauja. Posėdis pratęsiamas iki 14 valandos.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2472(2*) (svarstymas)

Svarstome 10 rytinio posėdžio klausimą – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2472. Svarstymo stadija. Pagrindinis yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, jo pranešėją G.Didžioką prašau iš tribūnos pateikti išvadą.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė teikiamą įstatymo projektą. Atsižvelgus į Seimo Teisės departamento išvadas, projektas buvo patobulintas ir komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos (komiteto pranešėjas pabėgo), šis siūlymas yra susijęs su kitais įstatymais ir liko neaišku, ar apsispręsta dėl būtinybės juos koreguoti? (Balsas salėje) Tvarka. Papildomas komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kviečiu V.Popovą, kuris yra pasirengęs, taip pat kviesčiau ką nors iš Žmogaus teisių komiteto.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą, pritarė Seimo Teisės departamento išvadoms ir atsižvelgė į komiteto patarėjos pastabas. Pastabų yra trys, jos perduotos pagrindiniam komitetui. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į mūsų komitete išsakytas pastabas. Sprendimas priimtas bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas papildomas komitetas yra Žmogaus teisių komitetas. Kviečiu komiteto pirmininką G.Dalinkevičių.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Pagrindiniam komitetui pasiūlyta atsižvelgti į Teisės departamento pastabas ir bendru sutarimu pritarta. Daugelis pastabų yra pateiktos raštu, bet taupydamas laiką aš jų neskaitysiu, tik konstatuoju, kad jos yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu konstatuoti kitą dalyką, kad papildomų komitetų pastabos ir pasiūlymai nebuvo svarstyti pagrindiniame komitete. (Balsas salėje) Atkreipiu dėmesį, kad pranešėjas V.Popovas minėjo, jog dar yra komiteto patarėjų pastabos. Jeigu jos tos pačios, laikome, kad į jas atsižvelgta. Gerai, kolegos, klausimų nėra. Dalyvauti diskusijoje pageidaujančių nėra. Ar būtų norinčių svarstymo stadijoje kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra, kolegos. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuojant pasakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui Nr.IXP-2472 po svarstymo.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Už – 47, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymui pritarta.

Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18, 19, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo bei 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-2273* (svarstymas)

Kolegos, eilės tvarka 11 darbotvarkės klausimas, t.y. įstatymų paketas, susijęs su Žemės ūkio bendrovių įstatymu. Pirmasis – Nr.IXP-2273. Pagrindinis yra Kaimo reikalų komitetas ir jo pranešėją Viktorą Rinkevičių kviečiu į tribūną. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą ruošiasi pateikti kas nors iš komiteto narių.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas apsvarstė svarstomą įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė, taip pat pritarė Teisės departamento pastaboms bei Seimo nario G.Kniukštos parengtam Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas iš Biudžeto ir finansų komiteto pasirengęs pateikti Žemės ūkio bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą? Matau, Gintautas Šivickas pirmesnis. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū.

G.ŠIVICKAS. Atsiprašau, dar papildysiu. Komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, pakeisti Apskrities valdymo įstatymą pripažįstant netekusiu galios šio įstatymo 10 straipsnio 7 punktą.

PIRMININKAS. Kaip tik toks pasiūlymas yra išgirstas ir jam pagrindinis komitetas pritarė. Diskusijoje dalyvauti svarstymo stadijoje pageidaujančių nebuvo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kalbėti norinčių nėra. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.

Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2274* (svarstymas)

Lydimasis teisės aktas – Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2274. Pagrindinis yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Alfonsas Pulokas yra komiteto pranešėjas. pateikti Kaimo reikalų komiteto išvadą ruošiasi Viktoras Rinkevičius.

V.PULOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą dėl Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir bendru sutarimu pritarė, taip pat atsižvelgė į Teisės departamento pasiūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomas, kaip minėjau, Kaimo reikalų komitetas. Viktorą Rinkevičių kviečiu iš tribūnos pateikti komiteto išvadą.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas apsvarstė svarstomą įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių svarstymo stadijoje nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Gerbiamieji kolegos, ar nesant prieštaraujančių galime pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.

Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2475 (pateikimas)

Kitas susijęs įstatymas pagal svarstymo stadiją yra Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2475. Pateikimo stadija. Pateikimo stadijoje kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką Gintautą Kniukštą iš tribūnos pateikti įstatymą.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Žemės ūkio bendrovių įstatymo vykdymo priežiūros funkcijos nuo praėjusių metų balandžio 1 dienos yra perduotos savivaldybėms. Pripažįstama netekusia galios Žemės ūkio bendrovių įstatymo 32 straipsnio nuostata, kad žemės ūkio bendrovių likvidavimo eigą kontroliuoja apskrities viršininkas. Tačiau Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnyje lieka nuostata, kad apskrities viršininkas prižiūri, kaip vykdomi Žemės ūkio bendrovių įstatymo reikalavimai.

Atsižvelgęs į tai, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo pripažinti netekusiu galios Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio 7 punktą, teikiu šio įstatymo projektą. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenorėtų jūsų paklausti. Pateikimo stadijoje yra proga vienam už, vienam prieš kalbėti. Ar būtų pageidaujančių? Ne, nėra. Kolegos, ar po pateikimo galime pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomu – Kaimo reikalų komitetą bei preliminariai svarstyti šių metų balandžio 29 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Ačiū. Pritarta tokiai procedūrai taip pat bendru sutarimu.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-2478. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2, 4, 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2479. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2480 (pateikimas) (Vyriausybės siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 12 klausimą. Tai įstatymų paketas, kurį teikia Vyriausybė. Matau Aplinkos ministerijos viceministrą. Kviečiu jus iš tribūnos pateikti, jeigu kolegos neprieštarautų, visus kartu įstatymų projektus.

A.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš norėčiau pateikti visą paketą, visus tris įstatymus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2, 4, 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo papildymo įstatymo projektus, kuriems buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės balandžio 2 d. posėdyje.

Vyriausybės prašymas šių įstatymų projektų paketą svarstyti ypatingos skubos tvarka pirmiausia susijęs su Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo papildymu, kuriuo siekiama pašalinti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo taikymo neapibrėžtumą asmenims ar šeimoms, kurios gavo kreditus lengvatinėmis sąlygomis pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, galiojusį iki 2002 m. gruodžio 31 dienos.

Projekte numatoma, kad asmenims, šeimoms, kurios gavo kreditą lengvatinėmis sąlygomis pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, t.y. iki 2002 m. gruodžio 31 d., Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytos subsidijos kredito daliai padengti neteikiamos, išskyrus asmenis, kurie po 2003 m. sausio 1 d. tapo pirmos ar antros grupės invalidais, arba šeimas, kuriose atsirado pirmos ar antros grupės invalidas arba vaikas invalidas, taip pat susirgus lėtinių ligų sunkiomis formomis ar gimus ketvirtajam ar daugiau vaikų.

Šis įstatymo įgyvendinimo įstatymo papildymas leistų išvengti 2003 metų valstybės biudžeto papildomų asignavimų – apie 20 mln. Lt Specialiajai valstybės paramos būstui įsigyti finansavimo programai ir užtikrintų didesnį socialinį teisingumą teikiant valstybės paramą.

Dėl kitų įstatymų. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2, 4, 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas teikiamas siekiant pašalinti rengiant įstatymo lydimuosius aktus išryškėjusius šio įstatymo trūkumus.

Dėl trečio įstatymo. Įstatymo nuostatą dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų pardavimo perkėlus į Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, siūloma pripažinti netekusiu galios Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenorėtų jūsų paklausti. Dėkoju už klausimo pateikimą. Dėkoju. Ar pateikimo stadijoje būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, pageidaujančių nėra. Noriu pasakyti, kad dėl dviejų įstatymų yra gautos Teisės departamento pastabos, kurios bus apsvarstytos. Klausčiau, ar po pateikimo šiems visiems trims įstatymams galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Yra Vyriausybės prašymas svarstyti klausimą ypatingos skubos tvarka. Gal, kolegos, jeigu pritartumėte, mes galėtume apsiriboti skubos tvarka? Vis tiek be svarstymo komitetuose mes neapsieisime. Tuo labiau kad yra ir Teisės departamento išvadų. Ar galime pritarti skubos tvarkos taikymui svarstant šį įstatymą? Ačiū. Nematau nė vieno pageidaujančio kalbėti, nes tai paprastai daroma per šoninį mikrofoną. Ar, ponia Giedre Purvaneckiene, norite tai daryti? Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Po jūsų, kai baigėme šį klausimą, aš dėl papildomų komitetų.

PIRMININKAS. Gerai. Klausau jūsų.

G.PURVANECKIENĖ. Nr.IXP-2479 ir Nr.IXP-2480, iš to paketo antrą ir trečią projektus Šeimos ir vaiko reikalų komisija norėtų svarstyti. Mes jau esame prašę.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegos, Seniūnų sueiga dėl visų trijų įstatymų pagrindiniu siūlo skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, o papildomais: dėl pirmojo – Nr.IXP-2478 – Aplinkos apsaugos komitetą, dėl Nr.IXP-2479 – Šeimos ir vaiko reikalų komisiją, dėl Nr.IXP-2480 – Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir taip pat komisiją. Preliminarią svarstymo datą numatyti, jeigu būtų priimtina, balandžio 22 d., kai kitą savaitę įvyks artimiausias posėdis. Ar galime pritarti tokiai procedūrai? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo 2, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2470 (pateikimas)

Paskutinis iš pagrindinės darbotvarkės klausimų yra tryliktasis – Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo 2, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2470. Pateikimo stadija. Žemės ūkio ministrą Jeronimą Kraujelį prašau pateikti klausimą.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu, kurį neseniai priėmėme, reikia pakeisti ir Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo 2, 4 ir 5 straipsnius. Teikiame šių pakeitimų projektą.

Įstatymo projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo mano anksčiau minėtų straipsnių redakciją. Kodėl būtina patikslinti šio įstatymo minėtus straipsnius? Pavyzdžiui, licencija verstis sandėlių veikla turi būti išduodama ne registruotam ūkininko ūkiui, kaip buvo anksčiau, iki Ūkininko įstatymo priėmimo, o konkrečiam fiziniam asmeniui, t.y. ūkininkui. Tą ir reglamentuoja naujo Ūkio įstatymo nuostatos. Todėl teikiamo įstatymo projekto minėtuose straipsniuose vietoje žodžių “ūkininkų ūkius” reikia įrašyti žodį “ūkininkas”.

Su Seimo Teisės departamento išvadomis sutinkame ir pritariame pasiūlymui dėl įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto patikslinimo. Projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams ir Vyriausybės programai. Prašyčiau po pateikimo pritarti šio įstatymo projektui.

O dėl licencijuotų grūdų sandėlių ir sandėliavimo, dėl kurių įstatymą mes priėmėme pernai, tai visa dokumentų sistema yra surinkta ir ji atrodo kaip tokia knyga. O šiuo atveju yra toks teisinis momentas, kai reikia pakeisti porą žodžių.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Niekas nenori jūsų klausti. Dėkoju už klausimo pateikimą. Pateikimo stadijoje dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kolegos, ar išklausę pateikimą galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Kaimo reikalų komitetą bei svarstyti š.m. gegužės 13 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.

Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaita

Yra siūlymas iki 14 val. apsvarstyti 2 rezervinį klausimą – Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaitą. Ši medžiaga jums buvo išdalyta, gerbiamieji kolegos, posėdžio pradžioje. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją Vytenį Povilą Andriukaitį trumpai pateikti šią ataskaitą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju, gerbiamieji Seimo nariai. Jūs su šio Konvento balandžio 3-4 d. posėdžio medžiaga galite susipažinti, nes ji jums pateikta. Praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame Konvente buvo diskutuojama dėl straipsnių, reglamentuojančių bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityse ir apibrėžiančių Europos Sąjungos finansus. Rimčiausia diskusija įvyko dėl to, ar reikia panaikinti dabar egzistuojančią trijų ramsčių sistemą. Kaip žinote, didžioji Konvento narių dauguma buvo už tai, kad ji būtų panaikinta ir kad teisingumo ir vidaus reikalų sritis būtų pervadinta į laisvės, saugumo ir teisingumo sritį. Iki šiol bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus klausimų srityje buvo grindžiamas tarpvyriausybiniu metodu ir sprendimai buvo priimami vienbalsiškumo principu. Dabar siūloma, kad ateityje būtų pereita prie bendrijų principo ir diskutuojama dėl kvalifikuotos balsavimo daugumos principo įvedimo paliekant vienbalsiškumo principą tik kai kuriose išimtinėse srityse. Mes, Lietuvos atstovai Konvente, teigiamai įvertinome tuos pasiūlymus, jog vidaus reikalų srityje būtina vadovautis solidarumo principu, įskaitant finansinį solidarumą, kad iš tikro būtų finansuojamos visos sritys, susijusios su saugumo klausimais, ypač su sienų kontrole. Lietuvai tai turi labai daug reikšmės, nes Lietuvos siena bus labai didelė. Tai bus Europos Sąjungos išorinė siena, todėl mums finansavimas yra labai svarbus.

Konvente taip pat buvo diskutuojama dėl Europos prokuroro institucijos reikalingumo. Tai yra gana sudėtingas klausimas, nemaža Konvento narių dalis pasisako prieš, yra argumentų už, todėl kol kas yra siekiama kompromiso, kad galbūt ateityje tokios institucijos reikėtų.

Taip pat buvo diskutuojama dėl Europos Sąjungos finansų. Svarbiausias klausimas: koks finansavimo modelis yra optimalus tarp 25 šalių? Kaip turėtų būti finansuojama išsiplėtusi Europos Sąjungos veikla bei kaip šioje srityje turėtų būti priimami sprendimai? Lyg ir sutarta, kad Europos Sąjunga turėtų turėti didesnius nuosavus išteklius, tačiau nė vienas Konvento narys aktyviai neparėmė Europos mokesčio idėjos. Vėlgi siūloma, kad jeigu prie to būtų norima grįžti, tai tik po tam tikro pereinamojo laikotarpio. Šiandien Sąjunga finansuojama iš keturių skirtingų šaltinių, tas finansavimas yra gana painus ir socialiai neteisingas. Galima pasakyti, kad net ir ne tokios turtingos šalys kartais sumoka daugiau, negu joms reikėtų mokėti. Finansinio Europos Sąjungos savarankiškumo stiprinimas turėtų būti siejamas su socialiniu Europos Sąjungos modeliu ir socialinio solidarumo ir teisingumo principo įgyvendinimu. Galima teigti, kad kuo daugiau lėšų perskirstytų Europos Sąjunga, tuo teoriškai būtų geriau ir naudingiau Lietuvai, nes mes iš tikro suinteresuoti didesne parama.

Konvente buvo pateikti ir nauji Konstitucijos straipsniai. Tai 1 dalies 3 ir 37 straipsniai – demokratinio Sąjungos gyvenimo, Sąjungos ir jos visos artimiausios aplinkos, narystės Sąjungoje bei bendrosios ir baigiamosios nuostatos. Mes pastabas turėsime pateikti iki balandžio 11 dienos. Šį ketvirtadienį kaip tik rinksis ekspertų grupė pastaboms apibendrinti. Tai tiek trumpos informacijos iš posėdžio Konvente. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Išklausėme trumpą ataskaitą. Dar detalesnė medžiaga yra išdalyta visiem.

Kolegos, 13.55 valanda. Norėčiau rytinį plenarinį posėdį paskelbti baigtą. Primenu, kad 15 val. prasideda vakarinis plenarinis posėdis.