LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS
PAGRNDINIO KOMITETO
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO
11 STRAIPSNIO 2 DALIES ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. IXP-2285
2003 m. balandžio 7 d. Nr.13
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
A.Butkevičius, E.Savickas, V.Tretjakov (pavaduojantis J.Palionį), V.Saulis, R.Palaitis, G.Šivickas, J.Lionginas, A.Kubilius, R.Karbauskis, A.Plokšto, Z.Balčytis, K.Glaveckas, G.Vagnorius.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
|
Eil Nr |
Pasiūlymo teikėjas |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
|
1 |
Seimo Teisės departamentas |
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Teikiamas įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. |
Pritarta |
|
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil Nr |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Registruotas lobistas Romas Stumbrys |
LR Aplinkos ministerijos pateiktas mokesčio už aplinkos teršimą 11 straipsnio 2 dalies 5 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas reglamentuojantis mobilių taršos šaltinių tarifų dydį sunaudotai tonai kuro 2005m – 2009 m pažeidžia komercinę- ūkinę veiklą vykdančių įmonių interesus, kurios savo veikloje naudoja transporto priemones (lokomotyvus, laivus, sunkvežimius,vilkikus, autobusus, mikroautobusus). Šiuo metu Lietuvoje yra 1 300 000 automobilių, iš jų 1 150 000 lengvieji automobiliai,150 000 sunkvežimių, vilkikų, autobusų, mikroautobusų ir kt. Pagal Aplinkos ministerijos pateiktą įstatymo projektą pagrindinė mokesčio našta bus įmonėms , kurios naudoja tik apie 10 proc ( 150 000 ) visų transporto priemonių Lietuvoje. Dabar galiojantis mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas atleidžia nuo taršos mokesčio iš mobilių taršos šaltinių: fizinius asmenis , fizinius asmenis turinčius patentus, nepelno organizacijas , valstybės institucijas, žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis, jei jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc visų gaunamų pajamų ir kitas įstaigas nevykdančias komercinės – ūkinės veiklos, naudojančias transporto priemones , kurių yra apie 1 150 000 . Minėtus subjektus atleidus nuo taršos mokesčio iš mobilių taršos šaltinių yra pažeidžiamas principas ‘’ teršėjas moka ’’. Aplinkos ministerija turėtų vadovautis ir siekti pagrindinių aplinkosaugos politikos tikslų bei principų įgyvendinimo , nustatyti objektyvius kriterijus atitinkančius mokesčių už aplinkos teršimą iš transporto priemonių tarifus, nes autotransporto keliamos taršos apmokestinimo principas yra susijęs su atsakomybės taikymu autotransporto savininkams, kurie nėra atsakingi už kuro kokybę ir ekonominėmis priemonėmis reguliuoti ne autotransporto ar lokomotyvų ir dyzelinių traukinių sukeliamą taršą , o importuojamo į Lietuvą ir gaminamo Lietuvoje kuro kokybę. Šiuo metu mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2003 m sausio 1d. iš mobilių taršos šaltinių tarifų dydžiai sunaudotų degalų tonai apskaičiuojami pagal Aplinkos ministro 1996 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 88 patvirtintoje Teršalų emisijos į atmosferą iš lokomotyvų ir dyzelinių traukinių apskaičiavimo metodikoje LAND 18-96/M –03 bei 1998 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 125 patvirtintoje Teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais , vertinimo metodikoje pateiktus teršalų išmetimo į aplinką rodiklius ir mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje teršalams , išmetamiems į atmosferą, nustatytus tarifus. Tačiau specialistų vertinimu šiuo metu teršalų emisijos iš mobilių taršos šaltinių nustatytos tik remiantis techninėmis transporto charakteristikomis, lyginamuoju vidaus degimo variklių taršos kiekiu bei koregavimo koeficientais , nėra teisingas. Dabar taikomos metodikos remiasi 10-15 metų senumo duomenimis ir neatspindi šiuolaikinių transporto poveikio oro užterštumui objektyviam vertinimui keliamų reikalavimų. Siekiant objektyviau įvertinti transporto poveikį aplinkai būtina naudoti metodikas parengtas Europos šalių tarptautinio projekto CORINAIR ir MEET rėmuose. Šiose metodikose pateikiami teršalų emisijų skaičiavimai atliekami atsižvelgiant į transporto veiklą, teršalų kiekius energijos vienetui, išmetamų teršalų koncentraciją, teršiamų teritorijų pavojingumą ir kitus faktorius. Tai pat reikia vadovautis Valstybine aplinkos apsaugos strategija patvirtinta 1996 m ( aplinkosauga ūkinėje veikloje). Transporto srityje – palaipsniui pereiti prie degalų, atitinkančių ES reikalavimus, naudojimo, sukurti šalyje nepriklausomą degalų kokybės kontrolės sistemą, diegti išmetamų dujų neutralizavimo sistemas, visiškai atsisakyti etiliuoto benzino naudojimo, skatinti alternatyvaus kuro naudojimą, visuomeninio transporto plėtotę, išdėstyti racionaliai kelius ir gatves, kartu įgyvendinant aplinkosaugines priemones, didžiausiuose miestuose diegti racionalaus eismo organizavimo ir kontrolės sistemas . Prevencija . Žalos aplinkai atlyginimo kaštai beveik visais atvejais didesni nei kaštai , siekiant išvengti žalos. Kartais žalos atlyginti iš viso neįmanoma. Todėl prevencija – racionalesnis veikimo būdas nei bandymas spręsti problemą, kai ji jau iškilo. Geriausios praktiškai įgyvendinamos technologijos naudojimo principas.Šio principo esmė yra ta, kad visur kur tik įmanoma, net ir tada , kai nustatyti limitai neviršijami, turi būti naudojama aplinkosauginiu požiūriu pažangiausia bei efektyviausia, bet praktiškai įgyvendinama technologija. Subsidarumo principas. Šio principo esmė – tai demokratijos ir partnerystės ryšių stiprinimas, priimant ir taikant sprendimus . Tik problemos, kurių vietoje negalima išspręsti, turi būti sprendžiamos aukštesniu lygiu. Kertiniai šio principo tikslai yra šie: padėti vietos bendruomenėms rūpintis savo aplinka, didinti programų ir atliekamų veiksmų vertę, didinti veiksmų ir priemonių pasirinkimo galimybes. Subsidarumo principas pripažįsta, kad aplinkosaugos problemos ir galimybės kiekviename regione labai skiriasi. Partnerystė ir atsakomybės pasidalinimas. Subalansuotos visuomenės tikslas gali būti pasiektas tik tada, kai visi suinteresuoti asmenys vieningai ima veikti ir bendradarbiauti ( vyriausybinės, tarptautinės organizacijos, vietos valdžia, nevyriausybinės organizacijos , ūkio šakos per savo asociacijas, įmonės vartotojai, visuomenės nariai). Informacijos viešumo principas. Jo tikslas – padėti sukurti dalyvavimo, priimant sprendimus, mechanizmą, įtraukti piliečius į aplinkos apsaugos politikos kūrimą. Informacijos apie aplinką turėjimas leidžia daugiau suinteresuoti visuomenę, suaktyvinti jos veiklą, įgyvendinant aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkosaugos teisinės sistemos srityje pirmiausia siūloma: atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus , atlikti galiojančių aplinkos apsaugos teisės aktų analizę, įvertinti jų efektyvumą.
Vadovaujantis Nacionalinė energetikos strategija ( 2002 m spalio 10 d. Nr. IX – 1130 LR Seimas ). Lietuvai integruojantis į ES, aplinkosaugos tikslais ir mažinant taršą laipsniškai bus griežtinami naftos kokybės reikalavimai. Įstojus į ES , šalyje vartojamų naftos produktų kokybė turės atitikti ir tenkinti minimalius Europos normų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos apsaugos ekonominių veiksnių plėtros iki 2015 strategija
Lietuvos aplinkos apsaugos ekonominių veiksnių analizė. reikalauja administravimo išlaidų didina prekių bei paslaugų gamybos kaštus – tai atsiliepia prekių bei paslaugų kainoms ( infliacinis efektas ) ,šalies ūkio subjektų konkurencingumui vidaus bei užsienio rinkose, biudžeto pajamoms, gyvenimo lygiui. poveikio aplinkai ‘’ kainų ‘’ įtaka labai jautriai priklauso nuo tinkamo tarifų parinkimo : per dideli bei nesubalansuoti tarifai gali prislopinti ekonomikos plėtrą arba iššaukti nepageidaujamus ūkio struktūrinius pokyčius. Orentacija į neigiamo poveikio aplinkai prevenciją( o ne išmetimų vamzdžio reguliavimą) , skatinant geriausių prieinamų gamybos būdų technologijų bei pavojingų medžiagų nekenksmingų pakaitalų naudojimą. pertvarkyti mokesčių už teršalų išmetimus sistemą sustiprinant jos skatinamąjį( tai yra ne vien pajamų generavimo) pobūdį. - patobulinti energetikos mokesčių sistemą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 43 2001 m sausio 15 d. bei su Europos Sąjunga suderinti derybiniai skyriai , kuriuose Lietuvos Valstybė prisiima visus įsipareigojimus nuo 2004 m. sausio 1d. Lietuvos Valstybė prisiima visus narystės ES reikalavimus ir ACOUIS mokesčių srityje, pagal suderintus derybinius skyrius bei vadovaujantis ACOUIS nėra numatyta ,kad būtų reikalavimas apmokestinti mobilias transporto priemones taršos mokesčiu, kurios naudojamos komercinėje – ūkinėje veikloje. Todėl yra nesuprantama, kuo vadovaujantis LR Aplinkos ministerija nori apmokestinti taršos mokesčiu mobilias transporto priemones. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais prašome nepritarti LR Aplinkos ministerijos pateiktam įstatymo projektui. |
Nepritarta |
Aplinkos ministerija vykdydama aplinkosauginę politiką ir siekdama mažinti aplinkos teršimą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių taiko ekonomines priemones. Ekonominių priemonių (mokesčių) taikymas nėra reglamentuotas ES direktyvose, tačiau jis yra rekomenduojamas siekiant nustatytų kokybinių aplinkosaugos tikslų (taršos sumažinimo, racionalesnio gamtos išteklių naudojimo) įgyvendinimo. Ekonominių priemonių taikymas rekomenduojamas todėl, kad daugeliu atveju šios priemonės pranašesnės už administracines, siekiant nustatytų taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo. Tarifo dydis sunaudotai tonai degalų buvo apskaičiuotas ir nustatytas pagal Vilniaus technikos universiteto Geležinkelio katedros specialistų parengtą ir Susisiekimo ministerijos aprobuotą bei aplinkos apsaugos ministro 1996-05-17 įsakymu Nr. 88 patvirtintą Teršalų emisijos į atmosferą iš lokomotyvų ir dyzelinių traukinių apskaičiavimo metodiką (Žin., 1996, Nr. 64-1452), kurioje nustatyti teršalų išmetimo rodikliai. Tarifas lokomotyvams ir traukiniams, atsižvelgus į Susisiekimo ministerijos pasiūlymą, buvo sumažintas 1,5 karto, t.y nuo 37 iki 26 litų už toną sudegintų degalų. Šis sumažinimas paremtas tuo, kad skaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis ES Atmosferos taršos inventorizavimo vadovu, kur yra pateikti teršalų emisijos iš traukinių ir lokomotyvų, atitinkančių ES standartus, rodikliai. Neatsižvelgus į tai, kad šių traukinių tarša net 45 proc. mažesnė nei šiuo metu Lietuvoje eksploatuojamų rusiško tipo traukinių tarša, patenkanti į aplinką sudegus tam pačiam kiekiui degalų. Kadangi išmetamų iš mobilių taršos šaltinių teršalų kiekis priklauso ne tik nuo naudojamo kuro rūšies, bet ir nuo techninių transporto priemonių savybių bei jų amžiaus tai, kaip papildoma priemonė yra taikomi mokesčio tarifą mažinantys koregavimo koeficientai, kurie yra nustatyti LR Vyriausybės nutarimu „Dėl LR mokesčio už aplinkos teršimą įgyvendinimo“. Tarifą mažinantis koeficiento dydis nustatytas įvertinus transporto priemonėse esančius ypatumus ir priklauso nuo jų poveikio teršalų emisijų pokyčiui. Transporto priemonę eksploatuojantis asmuo gali įtakoti išmetamų teršalų kiekį įvairiais būdais: naudodamas ekologiškai švaresnį kurą, tvarkingai eksploatuodamas transporto priemonę, pasirinkdamas transporto priemonę su įrengta ir veikiančia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, kuri išmetamųjų teršalų kiekį sumažina nuo 70 iki 90 procentų. Tam tikslui ir yra skirtos ekonominės priemonės, kurios be skatinamosios funkcijos atlieka ir fiskaline. Gautos įplaukos panaudojamos aplinkosauginėms priemonėms finansuoti. Todėl nekorektiška teigti, kad asmenų eksploatuojančių transporto priemones veiksmai bei elgsena neįtakoja į aplinką iš mobilių taršos šaltinių išmetamųjų teršalų kiekio. Asmuo, eksploatuojantis transporto priemonę, pasirinkdamas vieną ar kitą kuro rūšį jau įtakoja teršalų išmetimą į aplinką. Pažymėtina tai, kad ES šalys neturi vieningos mokesčio apskaičiavimo ir taikymo metodikos, kiekviena šalis individualiai nustato ir taiko ekonomines priemones bei sprendžia, kokio dydžio mokestis turi būti, kad skatintų mažinti aplinkos teršimą. Vertinant taršos poveikį aplinkai bei tuo remiantis nustatant mokesčio už aplinkos teršimą tarifus buvo pasinaudota ir Europos šalių EMEP/CORINAIR metodikomis. Atsižvelgus į aukščiau pateiktus argumentus, mokesčio tarifai atitinka Jūsų rašte išdėstytas nuostatas, kuriomis teigiama, kad turi būti vykdoma tokia aplinkosauginė politika, kuri skatintų diegti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas, atsisakyti etiliuoto benzino naudojimo, pereiti prie alternatyvaus kuro (biokuro) naudojimo. ES naftos kokybei nustatytų reikalavimų tenkinimas sudaro prielaidas sumažinti į aplinką patenkančių teršalų kiekį, tuo pačiu sumažinant ir mokesčių už išmestus į aplinką teršalus mokėtiną sumą, tačiau bet kuriuo atveju tarša nors ir mažesnė išlieka. Kol neparengtos ir nepatvirtintos naujos teršalų emisijų iš mobilių taršos šaltinių (iš jų ir traukinių bei lokomotyvų) nustatymo ir vertinimo metodikos bei nėra konkrečiais skaičiavimais pagrįstų siūlymų, sumažinti maksimaliai dabar siūlomus tarifus, nustatant tarifų dydį vadovautasi tik patvirtintomis ir galiojančiomis metodikomis bei ES informaciniais šaltiniais.
|
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: Negauta
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil Nr |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Seimo narys Algirdas Butkevičius |
Siūlau pakeisti ir papildyti šio įstatymo 2 priedėlį ir jį išdėstyti taip:
1 . straipsnis. 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas. 2 dalies pakeitimas. Pakeisti 2 priedėlį ir jį išdėstyti taip: MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFAI
Transporto Kuro Mokesčio tarifai priemonės rūšis arba 2005 2006 2007 2008 2009 ciklas
1. Motorinės benzinas 21 21 21 21 21 transporto dyzelinas 22 22 22 22 22 priemonės su suskystintos 20 20 20 20 20 vidaus degimo naftos dujos varikliais suslėgtos 16 16 16 16 16 gamtinės dujos 2. Laivams benzinas 32 32 32 32 32 dyzelinas 34 34 34 34 34 mazutas, kurio 8 8 8 8 8 sieringumas £0,5% mazutas, kurio 14 14 14 14 14 sieringumas nuo 0,5% iki 1,5% mazutas, kurio 20 20 20 20 20 sieringumas nuo 0,5% iki 1,5% 3. Geležinkelių dyzelinas 26 26 26 26 26 transporto priemonėms 4. Lėktuvų pakilimo už vieną 5 5 5 5 5 ir nusileidimo ciklui ciklą |
Pritarta |
|
|
2. |
Seimo narys Vaclov Stankevič |
Siūlau pakeisti ir papildyti šio įstatymo 2 priedėlį ir jį išdėstyti taip:
1 . straipsnis. 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas. 2 dalies pakeitimas.
Pakeisti 2 priedėlį ir jį išdėstyti taip: MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFAI
Transporto Kuro Mokesčio tarifai priemonės rūšis arba 2005 2006 2007 2008 2009 ciklas
1. Motorinės benzinas 24 24 24 24 24 transporto dyzelinas 26 26 26 26 26 priemonės su suskystintos 23 23 23 23 23 vidaus degimo naftos dujos varikliais suslėgtos 19 19 19 19 19 gamtinės dujos
2. Laivams benzinas 36 36 36 36 36 dyzelinas 34 34 34 34 34 mazutas, kurio 8 8 8 8 8 sieringumas £0,5% mazutas, kurio 14 14 14 14 14 sieringumas nuo 0,5% iki 1,5% mazutas, kurio 22 22 22 22 22 sieringumas nuo 0,5% iki 1,5%
3. Geležinkelių dyzelinas 26 26 26 26 26 transporto priemonėms
4. Lėktuvų pakilimo už vieną 6 6 6 6 6 ir nusileidimo ciklui ciklą |
Nepritarta |
Pritarta Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymui |
|
3. |
Seimo narys Aleksander Poplavski |
Siūlau pakeisti ir papildyti šio įstatymo 2 priedėlį ir jį išdėstyti taip: 1 . straipsnis. 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas. 2 dalies pakeitimas. Pakeisti 2 priedėlį ir jį išdėstyti taip: MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFAI
Transporto Kuro Mokesčio tarifai priemonės rūšis arba 2005 2006 2007 2008 2009 ciklas
1. Motorinės benzinas 18 18 18 18 18 transporto dyzelinas 18 18 18 18 18 priemonės su suskystintos 18 18 18 18 18 vidaus degimo naftos dujos varikliais suslėgtos 14 14 14 14 14 gamtinės dujos
2. Laivams benzinas 36 36 36 36 36 dyzelinas 31 31 31 31 31 mazutas, kurio 7 7 7 7 7 sieringumas £0,5% mazutas, kurio 11 11 11 11 11 sieringumas nuo 0,5% iki 1,5% mazutas, kurio 15 15 15 15 15 sieringumas nuo 0,5% iki 1,5%
3. Geležinkelių dyzelinas 26 26 26 26 26 transporto priemonėms
4. Lėktuvų pakilimo už vieną 6 6 6 6 6 ir nusileidimo ciklui ciklą |
Nepritarta |
Pritarta Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymui |
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
|
1 |
Aplinkos apsaugos komitetas |
siūlyti iš esmės pritarti Vyriausybės pateiktam Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo įstatymo projektui Nr.IXP-2285 ir siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą papildyti dviem naujais straipsniais: "1 straipsnis. 5 straipsnio 5 dalies pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5. 2 straipsnis. 3 priedėlio pakeitimas Pakeisti 3 priedėlio 1, 2 ir 4 punktus bei nuorodą ir išdėstyti juos taip: Gaminys Kodas1 Tarifas 1. Padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg. : 1.1. naujos ex40.11 0,3 Lt už 1 kg 1.2. restauruotos ex40.12 0,3 Lt už 1 kg 1.3. naudotos ex40.12 0,36 Lt už 1 kg 2. Akumuliatoriai naudojami transporto priemonėse ex85.07 0,50 Lt už 1 kg
3. Gyvsidabrio lempos 5839.32.10.0 15 % lempos didmeninės kainos 4. Galvaniniai elementai ir akumuliatoriai, išskyrus
8506.30; ex8507 4 % nurodytus 2 punkte kainos 5. Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai 8421.23 1 Lt už vienetą 6. Vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai 8421.31; 8421.31.10.0 1 Lt už vienetą 8421.31.90.0; 8421.39; 8421.39.10.0 7. Automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai 8708.80; 8708.80.10.0; 3 Lt už vienetą 8708.80.90.0
1Pagal Kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio statistikos nomenklatūrą, 2003 m. redakcija.’’
|
Pritarta |
|
6. Komiteto pasiūlymai, pataisos, pastabos: (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu komitetas priima sprendimą numatytą 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai):
Pritarti Aplinkos apsaugos komiteto siūlymui Įstatymo projektą papildyti dviem naujais straipsniais, Seimo nario Algirdo Butkevičiaus pasiūlymams ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. IXP-2285(2).
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Butkevičius
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius
Priedai:
Komiteto siūlomas Įstatymo projektas ir lyginamasis variantas.