LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYVIEČIŲ MOKESČIO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS PROJEKTO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-1092
2003 m. balandžio 7 d. Nr. 13
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
A.Butkevičius, E.Savickas, V.Tretjakov (pavaduojantis J.Palionį), V.Saulis, R.Palaitis, G.Šivickas, J.Lionginas, A.Kubilius, R.Karbauskis, A.Plokšto, Z.Balčytis, K.Glaveckas, G.Vagnorius.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1.
2.
|
Teisės departamentas
Europos teisės departamentas
|
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus: 1. Projekto aiškinamajame rašte išdėstyti motyvai, dėl kurių turėtų būti atsisakyta prekyviečių mokesčio. Vienas iš motyvų yra tas, kad prekyvietes eksploatuojantys juridiniai asmenys be prekyviečių mokesčio, turi mokėti ir kitus įstatymo nustatytus mokesčius – juridinių asmenų pelno (aiškinamajame rašte nurodytas “pelno mokestis”) ir žemės mokestį. Bet Prekyviečių įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai asmenys, eksploatuojantys prekyvietes, mažina apmokestinamąjį pelną (pajamas) sumokėto į biudžetą prekyviečių mokesčio suma. Taigi, prekyviečių mokestis nėra apmokestinamojo pelno dalis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Žemės mokesčio įstatyme įtvirtinta nuostata, jog žemės mokesčio mokėtojai yra tik privačios žemės savininkai. Kadangi aiškinamajame rašte nepateikta informacija apie tai, kiek iš asmenų, eksploatuojančių prekyvietes, yra žemės, kurioje įrengtos prekyvietės, savininkų, svarstytina, ar jie visi moka žemės mokestį. 3. Projekto aiškinamajame rašte įvardijami tiesioginiai naudos, kuri bus gauta atsisakius šio mokesčio, gavėjai. Teigiama, kad, atsisakius šio mokesčio, pagerėtų žemės ūkio produkcija prekiaujančiųjų padėtis. Tačiau Prekyviečių mokesčio įstatymo nuostatos taikomos tik juridiniams asmenims, eksploatuojantiems prekyvietes ir mokantiems prekyviečių mokestį į atitinkamos savivaldybės biudžetą ir tiesiogiai netaikomos žemės ūkio produkcija prekiaujantiems asmenims. Todėl šio įstatymo nuostatų pripažinimo netekusiomis galios pasekmės negali būti siejamos su platesniu nei įstatyme numatyta subjektų ratu. Tuo labiau, kad prekyvietėse, už kurių eksploatavimą mokamas prekyviečių mokestis, pagal įstatymą turi būti skirtos vietos prekiauti ne žemės ūkio produkcija ir ne maisto prekėmis. Pagal projekto nuostatas, atsisakius prekyviečių mokesčio, naudą turėtų gauti ne tik prekiaujantys žemės ūkio produkcija, bet ir visi kiti prekiaujantys asmenys (o tokiais gali būti bet kuris gyventojas ar asmuo). Todėl iš teikiamo projekto nuostatų sunku nustatyti ryšį tarp tiesioginio naudos gavėjo ir žemės ūkio produkcija prekiaujančio asmens. Tuo labiau, kad visuomeninius santykius, susijusius su parama prekiaujantiems žemės ūkio produkcija, reglamentuoja kiti šiuo metu galiojantys įstatymai, pvz., Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas. Šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad rajonų ir miestų savivaldybės įrengia ir nemokamai suteikia žemės ūkio subjektams nuolatines vietas žemės ūkio produkcijai pardavinėti. Tokiu būdu, valstybė jau yra įsipareigojusi suteikti paramą žemės ūkio produkciją pardavinėjantiems asmenims. Diskutuotina tik tai, iš kokių lėšų turėtų būti finansuojamas prekyviečių, skirtų žemės ūkio produkcijai pardavinėti, įrengimas. Reikėtų pasvarstyti, ar iki šiol mokamas prekyviečių mokestis į atitinkamų savivaldybių biudžetus, nebuvo skiriamas tokių prekyviečių įrengimui ar jų sutvarkymui. Tuo labiau, kad įsigaliojus teikiamo įstatymo nuostatoms, savivaldybių biudžetai dar netektų 7,6 milijonų litų. 4. Prekyviečių mokesčio įstatymo reguliavimo dalykas yra visuomeniniai santykiai, susiję su prekyviečių mokesčio, kurį į atitinkamos savivaldybės biudžetą moka prekyvietes eksploatuojantys juridiniai asmenys, ėmimu. Vadovaujantis šiuo įstatymu, sprendimą, suteikiantį teisę juridiniam asmeniui eksploatuoti prekyvietę priima atitinkamo rajono ar miesto valdybos. Už tokios teisės suteikimą imamas mokestis. Diskutuotina, ar fiksuoto mokesčio ėmimas už suteiktą teisę verstis tam tikros rūšies veikla (šiuo atveju – teisę eksploatuoti (steigti) prekyvietę) neturėtų būti įvardijamas kaip vietinė rinkliava, kuri pagal Rinkliavų įstatymą yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už teikiamas paslaugas ir galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Tokiu būdu, įsigaliojus teikiamo projekto nuostatoms, reikėtų papildyti dabar galiojantį Rinkliavų įstatymą. Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo įstatymo dėl prekyviečių mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios projektą pažymime, kad Europos Sąjungos (ES) teisė nereglamentuoja pateiktame projekte aptariamų klausimų, todėl pastabų dėl projekto atitikimo ES teisę neturime. |
Iš esmės pritarti
|
Teisės departamento pateiktose pastabose labiau akcentuojami ne pateikto įstatymo, o jo aiškinamojo rašto santykiai su galiojančiais įstatymais.
|
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1.
|
LR Vyriausybė |
Nepritarti Lietuvos Respublikos prekyviečių mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. IXP-1092, iki bus apsvarstyti alternatyvūs savivaldybių pajamų šaltiniai, iš kurių būtų padengtos savivaldybių biudžetų netenkamos dėl prekyviečių mokesčio panaikinimo pajamos.
|
Nepritarti |
Siūlome numatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2004m. sausio 1d. ir svarstant 2004m. valstybės ir savivaldybių biudžetų patvirtinimo įstatymą įvertinti galimas savivaldybių biudžetų netektis. |
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1.
|
A. Butkevičius G. Šivickas |
1. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Įstatymas įsigalioja nuo
|
Pritarti |
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
7. Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu komitetas priima sprendimą numatytą 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai):
Siūlome pritarti patobulintam įstatymo projektui.
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Butkevičius
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius