LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-2194)

2003 m. balandžio 2 d. Nr.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas,

Komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Julius Sabatauskas, Romanas Algimantas Sedlickas, Gintaras Steponavičius, Dailis Alfonsas Barakauskas, Vytenis Povilas Andriukaitis, Egidijus Klumbys, Vasilijus Popovas, Eduardas Šablinskas

Komiteto patarėjai – Loreta Zdanavičienė, Julius Dirma, Dalia Komparskienė, padėjėjos – Birutė Kovalenkienė, Aidena Jankauskaitė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras G.Švedas, Lietuvos Teisės Universiteto Policijos fakulteto dekanas P.Ancelis, VRM Viešojo saugumo departamento direktorius R.Pukanasis, VRM Viešojo saugumo departamento vyriausias specialistas R.Žekonis, LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjas D.Valiulis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas

Seimo Teisės departamento išvada

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos reikalavimų atžvilgiu ir pagal santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti keletą pastabų ir pasiūlymų:

1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vidaus reikalų sistemos pareigūnais laikomi Lietuvos teisės universiteto policijos fakultetuose tarnavę pareigūnai, o 6 dalyje nustatyta pareigūnų galimybės tapti aukštosios mokyklos dėstytojais įgyvendinimo tvarka. Tačiau abejotina, ar šios nuostatos atitinka teisinės valstybės principą bei Konstitucijos 141 straipsnio reikalavimą, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje.

2. Išbrauktina projekto 2 straipsnio 1 dalis, kadangi joje numatytas įstatymas tarnybos laiką pensijai bei pensinį aprūpinimą reglamentuoja nepriklausomai nuo projektu siūlomo priimti įstatymo nuostatų.

3. Atsisakytina projekto 2 straipsnio 3 dalies, kadangi neaišku, kaip turėtų būti nustatomi joje numatyti prieštaravimai.

4. Projekto 5 straipsnyje neapibrėžtas generolo ir generalinio komisaro laipsnių prilyginimas Statute numatytiems laipsniams. Tokius laipsnius numato ir galiojantys Policijos įstatymas (27 straipsnis) bei Laikinasis vidaus tarnybos įstatymas (14 straipsnis). Be to, 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse žodžiai “pakeičiami” keistini žodžiais “pervardijami”.

1.Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

4. Pritarti

1. Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo, Aukštojo mokslo įstatymo, Švietimo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatomis, aukštųjų mokyklų dėstytojai nėra valstybės tarnautojai. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucija bei valstybės pareigūnų bei tarnautojų veiklą reglamentuojantys įstatymai leidžia minėtiems asmenims dirbti pedagoginį darbą ir už tai gauti atlyginimą.

3. Analogiškos nuostatos yra Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2002, Nr.45-1709) 11 straipsnio 1 dalyje, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3 straipsnyje, Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 4 straipsnyje, kurios taip pat nedetalizuoja, kaip turėtų būti nustatomi numatyti prieštaravimai.

2.2 Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjo J.Dirmos pastabos: Projektui siūlytina pritarti.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas

-

LR Tardytojų profesinė sąjunga

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Tvarkos įstatymas) 46 straipsnyje dėl kvotos ir tardymo padalinių pertvarkymo į ikiteisminio tyrimo įstaigas 1 dalyje yra numatyta, kad iki naujojo baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo, būsimosios ikiteisminio tyrimo įstaigos atlieka tarnybos organizavimo pakeitimus, kurie užtikrina kvotos ir tardymo padalinių inkorporavimą į jų sudėtį. Tai liečia ir Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų statuso pasikeitimą. Vykdant šio įstatymo nuostatas Lietuvos policijos generalinis komisaras išleido atitinkamus įsakymus (2002-10-31 Nr. 570, 2002-12-12 Nr. 640, 2002-12-23 Nr. 659, 2002-12-20 Nr. 647), kurie akivaizdžiai prieštaravo Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems biudžetinių įstaigų reorganizavimo tvarką. Lietuvos Respublikos tardytojų profesinė sąjunga 2002-12-09 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo narius bei Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką prašydama išanalizuoti ir įvertinti susidariusią padėtį bei priimti sprendimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 “Dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 1996, Nr. 46-1120), Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 120 “Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos reorganizavimo”, pavedė Vidaus reikalų ministrui sudaryti reorganizavimo komisiją bei parengti Tardymo departamento ir Policijos departamento reorganizavimo planą sukuriant naują ikiteisminio tyrimo įstaigą. Neatsiejama šios reorganizacijos dalis yra ir šiuo metu Seime svarstomas Statuto projektas. Kaip žinia, naujieji Baudžiamojo proceso, baudžiamasis bei Bausmių vykdymo kodeksai įsigalioja 2003-05-01, tuo tarpu Patvirtinimo įstatymo projekto 3 straipsnis nustato, kad šis įstatymas įsigalioja 2003-07-01. Suvokiame, kad teisės reformą yra būtina įvykdyti kuo greičiau, tuo pačiu siektina, kad ši reforma vyktų sklandžiai, efektyviai ir teisėtai. Kadangi ši reforma tiesiogiai liečia mūsų organizacijos narius, esame giliai išanalizavę ir būdami praktiniais darbuotojai, matome būsimus šių teisės aktų įsigaliojimo padarinius. Todėl norime pateikti konkrečius būdus ir priemones dėl tesės reformos bei su ja susijusiu organizacinių pokyčių eigos, kurie, beje, neiškreiptų pačios reformos esmės ir nepažeistu darbuotojų socialinių garantijų bei būtu užtikrintas tarnybos tęstinumas ir pereinamumas.

Tokiu būdu manome, kad būtina koreguoti Patvirtinimo įstatymo projektą ir Įgyvendinimo įstatymo projektą. Patvirtinimo įstatymo projekte įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti nustatyta 2003-05-01, o Įgyvendinimo įstatymo projekto 5 straipsnis turi būti papildytas 4 dalimi, numatant joje dabartinių tardytojų Vidaus tarnybos karininko laipsnio perimamumą, pastariesiems tapus ikiteisminio tyrimo (policijos) pareigūnais. Pateikiame šių pasiūlymų motyvus ir argumentus:

1. Dėl Patvirtinimo įstatymo projekte numatytos įsigaliojimo datos.

Jei Vidaus tarnybos statutas ir jį lydintys įstatymai įsigalios 2003-07-01, kils dabartinių tardytojų Vidaus karininko laipsnių perimamumo problema, nes 2003-05-01 įsigaliojus LR BK, BPK ir BVK bei iki nurodytos datos reorganizavus Tardymo bei Policijos departamentus prie VRM, dabartiniai tardytojai, tapę ikiteisminio tyrimo pareigūnais savo funkcijas vykdys policijos sudėtyje, o policijos pareigūnams, pagal galiojančius įstatymus, reglamentuojančius jų veiklą, priedas už laipsnį nėra numatytas. Pvz. Dabartinis tardytojas, turintis majoro vidaus tarnybos laipsnį, reorganizavus nuo 2003-05-01 Tardymo bei Policijos departamentus prie VRM galės būti paskirtas, daugiausiai, į vyresniojo inspektoriaus pareigas, o nuo 2003-07-01, remiantis Įgyvendinimo įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies 6 punktu, tokiam pareigūnui bus suteiktas vyresniojo inspektoriaus specialusis laipsnis. Ir priedas už laipsnį tokiems pareigūnams galės būti mokamas tik nuo 2003-07-01, ir tik už vyresniojo inspektoriaus specialųjį laipsnį. Tuo tarpu Įgyvendinimo įstatymo projekto 5 straipsnio, numatančio pareigūnų laipsnių prilyginimą bei pervardijimą, 2 dalis nustato, kad majoro laipsnis atitinka komisaro pareiginį laipsnį. Todėl 2003-05-01 dabartiniams tardytojams tapus ikiteisminio tyrimo pareigūnais policijos sudėtyje nebus įstatyminio pagrindo perimti ir pervardinti tardytojų Vidaus tarnybos karininkų laipsniui. Jeigu Vidaus tarnybos statutas įsigaliotu 2003-05-01, tuomet šis pagrindas atsirastu.

2. Dėl Įgyvendinimo įstatymo projekto 5 straipsnio papildymo 4 dalimi.

Įgyvendinimo įstatymo projekto 5 straipsnį būtina papildyti 4 dalimi, kurioje būtu numatyta dabartinių tardytojų turimų vidaus tarnybos karininkų laipsnių, turėtų iki statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, prilyginimas pakeičiant juos pareigūnų policijos specialiais laipsniais pagal statuto patvirtinimo įstatymo patvirtinto vidaus tarnybos statuto 12 straipsnį:

Jaunesniojo leitenanto laipsnis, leitenanto laipsnis - inspektoriaus specialiu laipsniu;

Vyresniojo leitenanto laipsnis - vyresniojo inspektoriaus specialiu laipsniu;

Kapitono laipsnis - komisaro inspektoriaus specialiu laipsniu;

Majoro laipsnis - komisaro specialiu laipsniu;

Pulkininko leitenanto laipsnis - vyresniojo komisaro specialiu laipsniu;

Pulkininko laipsnis - vyriausiojo komisaro specialiu laipsniu.

Manome, kad įstatymiškai neįtvirtinus mūsų pasiūlytų nuostatų, dabartiniai tardytojai taptų tam tikra prasme diskriminuojami, kadangi absoliučiai visų kitų Vidaus reikalų sistemos įstaigų pareigūnų laipsnių prilyginimas ir pervardijimas yra numatytas šiame įstatymo projekte. Norime atkreipti dėmesį į didelę kadrų kaitą visoje Vidaus reikalų sistemoje, o ypač tardymo ir kvotos padaliniuose, o imant domėn vykstančią reorganizaciją, tai paskatintų labiausiai patyrusius pareigūnus ieškoti kito, labiau užtikrinto ir socialiai apsaugoto pragyvenimo šaltinio. Be to jau ne kartą savo raštuose atkreipėme dėmesį į tai, kad ne maža dalis tardytojų, pasinaudoję Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta lengvatine būsto įsigijimo programa, yra paėmę paskolas iš bankų, o esant tokiai situacijai yra prarandamas tikrumo jausmas bei pažeidžiami teisėti lūkesčiai. Statuto projekte yra numatyta laipsnių įgijimo ir suteikimo tvarka bei sąlygos. Dabartinių tardytojų turimi vidaus tarnybos karininkų laipsniai buvo suteikti vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, o nesant šių laipsnių prilyginimo ir pervardijimo įtvirtinimo įstatyme, jie yra grąžinami į pradinę padėtį ir laipsnius turės užsitarnauti iš naujo. Tokiu būdu patyrę pareigūnai tampa sulyginti su savo profesinę karjerą pradedančiais pareigūnais.

Mes suprantame, kad Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimas reikalauja milžiniškų darbo ir organizacinių sąnaudų, daugelio valstybės valdžios institucijų bendradarbiavimo, didelio paketo teisės aktų projektų rengimo ir jų priėmimo, todėl tai kelia pagrįstų abejonių ar realu, kad Vidaus tarnybos statutas įsigaliotu 2003-05-01 atsižvelgiant į mūsų pasiūlymus. Todėl kaip alternatyvą galime pasiūlyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo pakeitimus, tai yra nustatyti vėlesnę šių teisės aktų įsigaliojimo datą - 2003-07-01. Šią savo poziciją taip pat galime argumentuoti dabar galiojančių įstatymų ir teisės aktų nuostatomis.

Jau minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 554 “Dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo” 13 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos gali būti reorganizuojamos tik nuo sausio 1d., balandžio 1d., liepos 1d. ir spalio 1d., o sprendimas dėl įstaigų reorganizavimo priimamas prieš keturis mėnesius iki reorganizavimo pradžios. Remiantis minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 120 “Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos reorganizavimo”, reorganizacijos pradžia galima ne anksčiau kaip nuo 2003-05-29, o tai prieštarautų jau minėto Vyriausybės nutarimo nuostatoms dėl galimumo reorganizuoti įstaigas tik nuo sausio 1d., balandžio 1d., liepos 1d. ir spalio 1d. Tvarkos įstatymo 46 straipsnyje numatytas tardymo ir kvotos padalinių inkorporavimas į ikiteisminio tyrimo įstaigą bei šių kodeksų įsigaliojimas nuo 2003-05-01 duodą pagrindą daryti išvadą, kad ir Tardymo departamento bei Policijos departamento reorganizacija vyks nuo šios datos, tai yra akivaizdus prieštaravimas imperatyvioms minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo normoms. O padarius Tvarkos įstatyme pataisą dėl jų įsigaliojimo datos, tai yra 2003-07-01, būtu kompleksiškai, teisiškai, nuosekliai, išvengiant bereikalingų organizacinių priemonių ir su jomis susijusių išlaidų, atlikta ikiteisminio tyrimo įstaigos sukūrimo procedūra.

Apibendrindami mūsų išsakytas mintis bei pateiktą Tvarkos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, konstatuojame, kad yra būtina Vidaus tarnybos statuto ir naujųjų kodeksų įsigaliojimo, o taip pat ir Tardymo bei Policijos departamentų prie VRM reorganizacijos bendra data.

Šiuo metu, absoliučiai visiems policijos pareigūnams, yra įteikti informaciniai lapeliai dėl jų galimo atleidimo iš pareigų, kas sukėlė neigiamas emocijas pareigūnų tarpe. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 120 šie informaciniai lapeliai turės būti atšaukti ir įteikti nauji įspėjimo lapeliai, o po šios reorganizacijos, prieš įsigaliojant naujajam Vidaus tarnybos statutui, turės būti įteikiami dar vieni įspėjimo lapeliai, kadangi keisis Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų pareigos, o tai vėl neišvengiamai sukels bereikalingą įtampą bei neigiamas emocijas pareigūnų tarpe. Be to vėl bus reikalingos papildomos darbo sąnaudos ir lėšos.

Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes prašytume pritarti vienam iš pasiūlytų problemos sprendimo būdų bei pagal savo kompetenciją inicijuoti reikiamą teisės aktų pakeitimą ar projektų koregavimą.

pritarti .

pritarti

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas
1.	LR Generalinė prokuratūra	2. Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto: 2.1. Išbraukti 1 straipsnio 5 dalį. Manytume, kad visų pareigūnų išsilavinimas turi atitikti užimamas pareigas, nepriklausomai nuo tarnybos stažo. Pareigūnas, turintis žemesnį išsilavinimą, neturėtų vadovauti pareigūnams, turintiems aukštesnį išsilavinimą.	Nepritarti	2.1.Panašią išlygą dėl stažo nustato galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis.
2.	Teisės institutas	*DĖL IXP-2194* Pastabų ir pasiūlymų nėra.
3.	LTU Policijos fakultetas	PASIŪLYMAI Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymų projektų Susipažinę su Jūsų pateiktais įstatymų projektais ir pačiu Vidaus tarnybos statutu, pripažįstame, kad valstybės politika visuomenės saugumo užtikrinimo srityje keičia orientyrus ir akcentuoja daugiau koncentruotą ir daugiau centralizuotą viešojo saugumo sektoriaus institucijų valdymą. Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimas pareikalaus didelės apimties teisinio reguliavimo ir organizacinių priemonių, kurios turės būti garantuojamos materialiniais ištekliais ir finansais, todėl labai svarbu pakeitimus daryti gerai apsvarsčius ir neskubant, įvertinant teigiamus egzistuojančios sistemos pasiekimus. Negalėdami žinoti įstatymo leidėjų išankstinės pozicijos projektų atžvilgiu, norime akcentuoti tik tas projektų normas, kurios siejamos su vidaus reikalų sistemos tarnautojų mokymu ir teikiame šias pastabas ir siūlymus: 1. Reikalavimai vidaus reikalų sistemos pareigūnams šiandieninėje Lietuvoje dėl objektyvių priežasčių (informacinės visuomenės plėtra, eurointegracija ir kt.) kokybiniu požiūriu yra kitokie negu buvo prieš dešimtį metų. Jų rengimo sistemos būklė ne kartą buvo svarstoma Vyriausybėje bei Seimo komitetuose ir jos plėtotė pripažįstama teisinga. Šias valdžios institucijų nuostatas patvirtindavo ir Europos Sąjungos institucijų atlikti Lietuvos teisės universiteto studijų programų auditai 1994, 1996 ir 2002 metais. Siekiant aukštesnės personalo rengimo darbui kokybės ir finansinio racionalumo buvo panaikintos aukštesniosios policijos mokyklos ir visos pajėgos sutelktos studijų kokybės gerinimui specializuotuose policijos fakultetuose Lietuvos teisės universitete, kuriuose pasiektas aukštas mokslo ir praktikos integracijos lygmuo, atitinkantis Europos policijos etikos kodekso reikalavimus. Tam ypač turėjo reikšmės naujos valstybės administravimo ir studijų institucijų bendradarbiavimo technologijos, grindžiamos ne hierarchiniu pavaldumu bet bendradarbiavimo sutartimis. Tai ne tik sudarė prielaidas greitesnei mokslo ir praktikos integracijai, bet ir suponavo tikros, o ne formalios, abiejų pusių savianalizės poreikį. 2. Išvardinti faktai sukelia tam tikras abejones dėl unifikuotos žinybinės vidaus tarnybos pareigūnų mokymo sistemos racionalumo. Noras kurti unifikuotą pareigūnų mokymo sistemą kažin ar bus pagrįstas finansiniu požiūriu, nes šiandieninėje Lietuvos aukštojo mokslo institucijų sistemoje pageidaujamo daugiaprofilinio mokslinio potencialo poreikiai vargu ar gali būti patenkinti. Žinybinės mokymo įstaigos steigimas egzistuojančių aukštojo mokslo įstaigų aplinkoje gali būti sunkus, nes Lietuvos mokslinio potencialo pasiskirstymą lemia nepaprastai aukšta universitetų ir kolegijų tarpusavio konkurencija. Arba valstybė turi galimybes skirti šiai mokymo įstaigai žymiai didesnes lėšas, negu, kad skiriama kitoms aukštosioms mokykloms. Jeigu ne, tai galima prognozuoti žemą studijų kokybę, neleidžiančią jų priskirti aukštojo mokslo studijoms. Iš savo patirties galime teigti, kad tai reikalauja didžiulių pastangų, palankios aplinkos ir laiko. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį tobulintoje ir šiuo metu egzistuojančioje policijos, valstybės sienos apsaugos ir kitų statutinių tarnybų pareigūnų rengimo sistemoje yra pasiektas maksimaliai įmanomas suteikiamo mokslingumo ir jo savikainos balansas. 3. Susidaro įspūdis, kad projekto rengėjai nepakankamai susipažinę su policinių tarnybų mokymo sistemų plėtros tendencijomis Europos Sąjungoje. Dėl išaugusių universalių policijos tarnybų kvalifikacijų poreikių, ten, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Suomijoje, aiškiai pastebimi siekiai atsisakyti siauro žinybinio policijos pareigūnų mokymo ir susieti jį su bendrąja švietimo ir aukštojo mokslo sistema. Netolimoje ateityje, prisitaikant prie bendros veiklos Europos Sąjungoje aplinkos, gali reikėti atkurti tokią pareigūnų rengimo sistemą, kuri, nors dabar ir egzistuoja, bet šiame statute neminima. Todėl manome, kad dabartinis policinių tarnybų pareigūnų mokymas Lietuvos teisės universitete turėtų būti išsaugotas, jį reglamentuojant, jei ne Vidaus tarnybos statutu, tai bent jo įgyvendinimą reglamentuojančiais įstatymais. 4. Jeigu valstybės biudžete gali būti numatyti papildomi finansiniai asignavimai, alternatyvios, šiandien esančioms, mokymo įstaigos galėtų būti steigiamos, tačiau tik realiai įvertinant jų įsteigimo ir išlaikymo kaštus bei jų konkurencingumą išsilavinimo teikimo paslaugų rinkoje. Šiai situacijai fiksuoti, siūlome padaryti kai kurias pataisas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekte (pridedama). VIDAUS TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS 1 straipsnis. Tarnybos tęstinumas 1. Pareigūnai, iki Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau - statuto patvirtinimo įstatymas) įsigaliojimo tarnavę vidaus reikalų sistemoje arba Lietuvos teisės universiteto (toliau – Universitetas) policijos fakultetuose Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto (Žin., 1991, Nr.25-679; 1992, Nr.7-205, Nr.25-738; 1993, Nr.56-1102; 1998, Nr.44-1207, 1999, Nr.21-592; 2000, Nr.14-363) nustatyta tvarka laikomi vidaus ~~reikalų sistemos~~ tarnybos pareigūnais, tarnaujančiais statuto patvirtinimo įstatymo nustatyta tvarka. 2. Pareigūnai, kurie, įsigaliojus statuto patvirtinimo įstatymui, eina pareigas vidaus reikalų sistemoje, neturėdami reikiamo išsilavinimo, negali dalyvauti atrankose aukštesnėms pareigoms eiti. 3. Pareigūnai, kurie neturi einamoms pareigoms eiti būtino išsilavinimo, tokį išsilavinimą privalo įgyti per 5 metus nuo statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo. 4. Pareigūnai, kurie per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laiką neįgijo reikiamo išsilavinimo, skiriami į pareigas, atitinkančias jų turimą išsilavinimą, o jei su tuo nesutinka, atleidžiami iš vidaus tarnybos. Ši nuostata netaikoma pareigūnams, kurie įstojo į atitinkamas mokymo įstaigas ir jose mokosi (studijuoja), tačiau dėl pateisinamų priežasčių negali iki nurodyto laiko įgyti reikiamo išsilavinimo. 5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimai netaikomi pareigūnams, kurie iki statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turi ne mažesnį kaip 10 metų tarnybos stažą. 6. Universiteto policijos fakultetų (toliau – policijos fakultetai) pareigūnų tarnybiniams santykiams suderinti su aukštąjį mokslą reguliuojančiais teisės aktais nustatomi šie reikalavimai: 1) vidaus tarnybos pareigūnai yra Universiteto policijos fakultetų darbuotojai, einantys tam tikras pareigas ir atliekantys specialaus vidaus tarnybos pareigūnų rengimo, apimančio žinių ir įgūdžių apie specialias veiklos priemones, būdus bei metodus formavimą (vidaus reikalų sistemos tarnybų valdymas, jų administracinė ir operatyvinė veikla, profesinė ir specialioji taktika, specialių darbo įgūdžių formavimas, šaudyba, specialus fizinis pareigūnų rengimas ir kt.); 2) policijos fakultetų pareigų, kurias gali eiti vidaus tarnybos pareigūnai, sąrašus Universiteto Senato teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Į šias pareigas asmenys priimami Universiteto Statuto nustatyta tvarka, o policijos arba vidaus tarnybos specialiuosius laipsnius jiems suteikia Vidaus reikalų ministras Universiteto rektoriaus teikimu. Šiuos pareigūnus į pareigas Universiteto statute nustatyta tvarka skiria Universiteto rektorius, o policijos specialiuosius laipsnius Universiteto rektoriaus teikimu suteikia vidaus reikalų ministras; 2 3) policijos fakultetų pareigūnams mokamas darbo užmokestis, pensijos ir kitos socialinės garantijos taikomos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr.66-2130; 2002, Nr.45-1708) ir statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintu Vidaus tarnybos statutu; 4) besimokantieji policijos fakultetų studijų, kuriose rengiami vidaus tarnybos pareigūnai, programose pareigūnų statusą įgyja atlikdami praktiką statutinėse vidaus reikalų įstaigose arba nustatyta tvarka vykdydami visuomenės saugumo palaikymo uždavinius; 3 5) policijos fakultetų dieninių studijų, kuriose rengiami vidaus tarnybos pareigūnai, programų studentų gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų viešosios tvarkos palaikymo bei praktikos ~~bei stažuotės~~ statutinėse vidaus reikalų įstaigose ~~policijoje~~ metu, taip pat tarnybinių ir specialaus ~~policijos~~ rengimo užsiėmimų metu Vidaus tarnybos statute nustatytais dydžiais ir tvarka. Šiems studentams mokamos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais nustatytos stipendijos ir jie nemokamai aprūpinami uniforma.	Atsižvelgti Nepritarti Iš dalies pritarti 4.pritarti Atsižvelgti	2. Statuto projekto nuostatos dėl žinybinės vidaus tarnybos pareigūnų mokymo sistemos grindžiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ 3.24.9-S9 punkto („Reorganizuoti policijos pareigūnų kvalifikacijos kėlimo (perkvalifikavimo) sistemą pagal ES reikalavimus (inicijuoti žinybinės aukštosios neuniversitetinės mokymo įstaigos policijos pareigūnams rengti steigimą“(įvykdymo terminas -2003 m. IV ketvirtis) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos valstybinių kolegijų tinklo formavimo principų ir plano patvirtinimo“ 9.1. papunkčio nuostatas. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio nuostatos nustato Lietuvos teisės universiteto policijos fakultetų veiklos tęstinumą rengiant policijos pareigūnus.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į teisės departamento pastabas bei į komiteto pasiūlymą pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“5 straipsnis. Pareigūnų laipsnių prilyginimas ir pervardijimas

1. Pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai, kuriuos pareigūnai turėjo iki statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, prilyginami ir pervardijami pareigūnų vidaus tarnybos specialiais nekariniais laipsniais pagal statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnį:

1) eilinio laipsnis, grandinio laipsnis – vidaus tarnybos grandinio specialiu laipsniu;

2) jaunesniojo puskarininkio laipsnis – vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio specialiu laipsniu;

3) puskarininkio laipsnis – vidaus tarnybos puskarininkio specialiu laipsniu;

4) viršilos laipsnis – vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio specialiu laipsniu;

5) jaunesniojo leitenanto laipsnis, leitenanto laipsnis – vidaus tarnybos leitenanto specialiu laipsniu;

6) vyresniojo leitenanto laipsnis – vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto specialiu laipsniu;

7) kapitono laipsnis – vidaus tarnybos kapitono specialiu laipsniu;

8) majoro laipsnis – vidaus tarnybos majoro specialiu laipsniu;

9) pulkininko leitenanto laipsnis - vidaus tarnybos pulkininko leitenanto specialiu laipsniu;

10) pulkininko laipsnis - vidaus tarnybos pulkininko specialiu laipsniu.

2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų pareiginiai laipsniai, kuriuos šie pareigūnai turėjo iki statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, prilyginami ir pakeičiami pareigūnų vidaus tarnybos specialiais laipsniais pagal statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnį:

1) policininko stažuotojo pareiginis laipsnis,– vidaus tarnybos grandinio specialiu laipsniu;

2) policininko pareiginis laipsnis - vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio specialiu laipsniu;

3) vyresniojo policininko pareiginis laipsnis - vidaus tarnybos puskarininkio specialiu laipsniu;

4) viršilos pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio specialiu laipsniu;

5) jaunesniojo inspektoriaus pareiginis laipsnis, inspektoriaus pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos leitenanto specialiu laipsniu;

6) vyresniojo inspektoriaus pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto specialiu laipsniu;

7) komisaro inspektoriaus pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos kapitono specialiu laipsniu;

8) komisaro pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos majoro specialiu laipsniu;

9) vyresniojo komisaro pareiginis laipsnis - vidaus tarnybos pulkininko leitenanto specialiu laipsniu;

10) vyriausiojo komisaro laipsnis - vidaus tarnybos pulkininko specialiu laipsniu.

3. Policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai, kuriuos šie pareigūnai turėjo iki statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, prilyginami ir pakeičiami pareigūnų policijos specialiais laipsniais pagal statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnį:

1) policininko stažuotojo pareiginis laipsnis– jaunesniojo policininko specialiu laipsniu;

2) policininko pareiginis laipsnis - policininko specialiu laipsniu;

3) vyresniojo policininko pareiginis laipsnis – vyresniojo policininko specialiu laipsniu;

4) viršilos pareiginis laipsnis – viršilos specialiu laipsniu;

5) jaunesniojo inspektoriaus pareiginis laipsnis, inspektoriaus pareiginis laipsnis – inspektoriaus specialiu laipsniu;

6) vyresniojo inspektoriaus pareiginis laipsnis –vyresniojo inspektoriaus specialiu laipsniu;

7) komisaro inspektoriaus pareiginis laipsnis – komisaro inspektoriaus specialiu laipsniu;

8) komisaro pareiginis laipsnis – komisaro specialiu laipsniu;

9) vyresniojo komisaro pareiginis laipsnis - vyresniojo komisaro specialiu laipsniu;

10) vyriausiojo komisaro laipsnis - vyriausiojo komisaro specialiu laipsniu.”

Nepritarti

Siūlomi pakeitimai susiję su įstatymo projektui IXP-2193 siūlomais pakeitimais.

7. Komiteto sprendimas: Pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui.

8. Balsavimo rezultatai: Bendru sutarimu

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.Popovas, R.Sedlickas

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

PRIDEDAMA: Komitete patobulintas Įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas