Šešioliktasis (362)
posėdis
2003 m. balandžio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas GINTARAS STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS. Šią popietę norėčiau paskelbti vakarinį plenarinį posėdį pradėtą. Norėčiau trumpai apsistoti prie klausimų, kuriuos mes dar šiandien turėtume apsvarstyti, kad visiems būtų aišku, kas yra likę, ir kad mūsų supratimas būtų toks pats. Tie, kurie rytiniame posėdyje turėjo progos dažniau paspausti mygtukus, pamena, kad vakariniame posėdyje numatytus 74 įstatymus, susijusius su Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso derinimu, mes priėmėme rytiniame posėdyje. Taip pat mes apsvarstėme vakarinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimą ir 2 rezervinį. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra likęs 1 rezervinis klausimas. Be to, taip pat norėčiau, kad kaip rezervinis klausimas į darbotvarkę įtrauktas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas būtų svarstomas pateikimo stadijos metu. Aš siūlyčiau maksimaliai laikytis likusių klausimų vakariniame posėdyje svarstymo eigos pagal tą laiką, kuris yra numatytas.
Dabar siūlyčiau apsvarstyti rezervinius klausimus, pradedant nuo pirmojo rezervinio, o po to pateikiant kitos savaitės Seimo darbų programą. Kviečiu 1 rezervinį klausimą pateikti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Česlovą Juršėną, o jam einant galime registruotis. Aš manau, galite pradėti, gerbiamasis pranešėjau. Prašom.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 15 metų sukakties minėjimo komisijos sudarymo“ projektas Nr.IXP-2471 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, laikas kartais, atrodo, stovi vietoje, o kartais arba dar dažniau labai greitai bėga. Šiemet sueis 15 metų, kai susitvėrė ir pradėjo veikti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, vėliau Lietuvos Sąjūdis, kuris kartu su kitomis jėgomis lėmė dabartinės Lietuvos atsiradimą, t.y. nepriklausomybės atkūrimą ir nepriklausomos valstybės tolesnę plėtrą.
Ryšium su tuo, ryšium su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio penkiolikmečiu, Seimo valdyba, kelis kartus svarsčiusi šį klausimą, siūlo, kad Seimas priimtų specialų nutarimą, t.y. kad būtų sudaryta komisija, kurios sudėtį jūs turite, ir kad ši komisija, kurios dalis jau faktiškai veikia, pateiktų renginių programą ir pasirūpintų tos programos įgyvendinimu.
Komisijos pirmininku, kaip matote, siūlomas pats Seimo Pirmininkas, į komisiją įeina keletas žinomų sąjūdininkų, visų pirma Vytautas Landsbergis, bet taip pat ir Bronislovas Genzelis, ir poetas Justinas Marcinkevičius, ir Alvydas Medalinskas, ir Sąjūdžio organizacinė siela, jeigu ją taip būtų galima pavadinti, Angonita Rupšytė, žinoma, ir kai kurie kiti valdžios žmonės, kad komisija galėtų dirbti produktyviai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vienas Seimo narys nori jūsų klausti. Tai yra Julius Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs negalėtumėte įvardyti, ar Sąjūdis kokių nors klaidų pridarė, ar ne?
Č.JURŠĖNAS. Jeigu sąžiningai, tai visko buvo, nes prieš jus stovi vienas iš kai kurių Sąjūdžio veiklos aspektų kritikų.
PIRMININKAS. Jeigu teisingai suprantu, komisija ne tuo tikslu sudaroma ir klausimas nėra tiesiogiai susijęs su veikimu.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš pasinaudodamas tamstos pastaba, norėčiau kai ką pasakyti. Tikiuosi, kad bus išleisti kai kurie atsiminimai ir mokslo veikalai, kuriuose bus iš tikro visapusiškai įvertinta tas, kas svarbiausia buvo padaryta ir dėl ko mes visų pirma turime prisiminti Sąjūdį, bet, žinoma, ir tas, kas nepavyko arba kas buvo blogai padaryta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš tik norėjau pastebėti, kad klausimas nebuvo susijęs su nutarimo projektu. Kolegos, siūlau nesikarščiuoti, nes mes vėl įsivelsime į nereikalingas diskusijas. (Balsai salėje) Kolegos, noriu konstatuoti, kad daugiau norinčių klausti nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis Juliau Veselka, aš noriu jus įspėti. (Juokas salėje) Gerbiamasis Juliau Veselka, aš jums reiškiu oficialų įspėjimą ir prašau, kad jūs elgtumėtės šioje salėje korektiškai, nes aš tikrai nenorėjau savo komentaru pasakyti ką nors daugiau, nei tai, ką jūs pasakėte.
Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar mes dabar, po pateikimo, galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, žiūrint į tai, kad nėra gauta jokių pastabų dėl šio nutarimo, ar mes galėtume šiandien pat ir priimti jį? Priešingai teigiančių nematau. Kolegos, svarstymo stadija. Ar mes galime po svarstymo pritarti jam? (Balsai salėje) Tuoj pat mes pereisime prie viso priėmimo, tada balsavimo tikrai neišvengsime. Taigi ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū.
Pereiname prie nutarimo priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio tokia pati situacija. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio. 3 straipsnis taip pat yra priimtas bendru sutarimu.
Kolegos, dėl viso nutarimo? Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, kurio projekto Nr.IXP-2471, priėmimo. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Minutėlę, tuoj pat bus suteiktas žodis.
57 užsiregistravus, 54 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Nutarimas priimtas. Prašom. Kolega Vytautas Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Kolegos, ten reikia kai ką paredaguoti. Truputį gaila, kad įvyko tas balsavimas. Kadangi tai rezervinis klausimas, aš tiesiog nespėjau ateiti, kai išgirdau, kad jūs apie jį kalbate. Bet pasakysiu, koks yra dalykas, jeigu nebuvo niekas tekste pakeista. Nebuvo redakcinių pastabų? Ten yra taip: kalbama apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, kuris tikrai buvo įsteigtas, arba įkurtas, prieš 15 metų. Bet šiandien tai yra Lietuvos Sąjūdis, todėl paprastai tokiais atvejais rašoma, jeigu minima sukaktis… Čia yra ir politinių struktūrų Lietuvoje, ir šiame Seime atstovaujamų, kurios daug kartų keitė savo pavadinimus. Bet čia yra labai mažas pakitimas, todėl vis dėlto reikėtų rašyti, jeigu 15 metų: “Lietuvos Sąjūdžiui (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui)”, nes jis tada taip vadinosi.
PIRMININKAS. Prie šoninio mikrofono – Česlovas Juršėnas. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Dviejose teksto vietose reikėtų tai sutvarkyti.
PIRMININKAS. Mes supratome jūsų pastabą.
V.LANDSBERGIS. Prašau netraktuoti šito teksto kaip kokios šventos karvės, kad jau spėjote pabalsuoti, niekas neatkreipė dėmesio ir dabar jau nieko keisti negalima. Aš manau, Seimas turėtų leisti paredaguoti tą dalyką.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu galima?
PIRMININKAS. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis kolega Landsbergi, mes iš tikro dėl šito ginčijomės. Būtent buvo taip sutarta, kad tą, kas pradžioje buvo, mes ir pabrėžiame. O kai tekste kalbama apskritai apie šiek tiek kitus reikalus, tai štai Bronislovas Genzelis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, Rytas Kupčinskas, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas – taip, kaip dabar yra. Taigi tai tekste yra, bet pavadinime ir preambulėje kalbama apie tai, kas istoriškai būtent taip ir buvo pavadinta. Štai dėl šios priežasties mes čia tikrai ginčijomės ir sutarėme, kad būtent toks turi būti pavadinimas, o kai šnekėsime ir kai bus minėjimas, viskas bus susakyta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai Landsbergi, aš norėčiau prašyti jūsų supratimo. Išties tempas priimant šį nutarimą, pripažįstu, buvo didelis, bet tikrai keliuose straipsniuose yra kalbama “Sukakties minėjimo komisija” ir kalbama apie 15 metų nuo Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo. Šia prasme tikrai yra galbūt ne esminė pastaba, dėl kurios mes dabar turėtume ginčytis. Prašom, jeigu dar norite kalbėti.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu pasakyti, kad jeigu minimas įkūrimas, įkūrimo faktas, o ne Sąjūdžio 15 metų sukaktis, tai taip galėtų būti. Vadinasi, minimas tiktai pats faktas, kad tą dieną buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, ir ponas B.Genzelis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, o ne apskritai Sąjūdžio. Jie ten galbūt ilgai ginčijosi, nepasiklausė to, kas geriau žino, bet…
PIRMININKAS. Gerai…
V.LANDSBERGIS. …pridarė painiavos.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad būtų galima diskutuoti dėl kai kurių dalykų. Atkreipiu dėmesį, kad 2 straipsnyje įpareigojimas komisijai yra parengti LPS įkūrimo 15 metų sukakties minėjimo… Manau, kad tai yra pakankamai diskutuotas klausimas, kaip suprantu, ir jeigu neprieštarautumėte, galime judėti prie kito.
Prašyčiau pateikti kitos Seimo savaitės darbus ir darbotvarkes Česlovą Juršėną. Prašom.
Savaitės (nuo 2003-04-07) – 2003 m. balandžio 8 d. (antradienio) ir 10 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos! Aš noriu pradėti šiek tiek nuo platesnio dalyko, t.y. kaip mes toliau dirbsime. Primenu, kad pagal Valdybos patvirtintą spalvotą grafiką reguliarūs (pavadinkim taip) posėdžiai bus balandžio 8 ir 10 d. Po to maždaug mėnesio pauzė. Kita posėdžių diena yra balandžio 17 d. Dar po to, jeigu kas turite po ranka spalvotą kalendorių, galite pasitikslinti, numatyta balandžio 29 d. Bet dėl to, kad pas mus atvyksta labai aukštas svečias iš Europos ir būtų teisinga ir racionalu jam suteikti Seimo tribūną, todėl balandžio 29 d. posėdžiai perkeliami į balandžio 22 d. Taip bus pasiūlyta Seimo valdyboje. Taigi posėdžiai balandžio ir gegužės mėnesiais – kol kas balandžio 17 ir 22 d., ne 29 d. Štai toks patikslinimas. Visos kitos dienos yra susitikimams, pokalbiams arba kuriam kitam darbui, bet plenariniai posėdžiai – balandžio 17 ir 22 d. arba, kitais žodžiais tariant, iškart po Velykų.
Kitą savaitę mes turime dvi normalias posėdžių dienas. Jeigu jau spėjote susipažinti, pirmas dalykas, žinoma, galutinai balsuoti dėl Šilumos ūkio įstatymo. Mes ką tiktai rytiniame posėdyje pastraipsniui priėmėme, bet prisimenate, koks buvo sudėtingas priėmimas. Aišku, reikia viso teksto, kurį visi pažiūrėtų, ir tada būtų galima balsuoti. Po to visa serija, arba visas didelis paketas, įvairių teisinių klausimų, tai yra ir Baudžiamojo kodekso, ir Baudžiamojo proceso, ir Bausmių vykdymo kodekso, Teismų įstatymo pakeitimai. Jie visi iš esmės susiję su tuo, kad nuo gegužės 1 dienos turi įsigalioti tie mano minėti kodeksai, ir pasirodė, kad kai ką reikia taisyti. Taigi šie klausimai yra svarbiausi.
Antradienį taip pat atkreiptinas dėmesys į Aukštojo mokslo įstatymo įvairių projektų svarstymo stadiją. Ir turi būti vienos iš mūsų įstaigų, t.y. Valstybinės paminklosaugos komisijos, ataskaita. Ketvirtadienį pagrindinis dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį, – tai diskusija apie Vyriausybės metinės veiklos ataskaitą. Tam skiriamos dvi valandos, ir reikia manyti, kad bus viena ar galbūt ir dvi rezoliucijos dėl šios ataskaitos.
PIRMININKAS. Ačiū. Šeši Seimo nariai nori jūsų paklausti. Julius Veselka pirmasis. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakėte, kad kažkurią mėnesio dieną atvažiuos aukštas svečias. Prašyčiau, kad jūs tada pirmininkautumėte, nes mes tikimės, kad jeigu pirmininkaus A.Paulauskas ar kas kitas, visi euroskeptikai ar kokie negaus klausimo, kaip buvo su Dž.Robertsonu. Mes pirmi užsirašėme, o nė vienam A.Paulauskas neleido.
Č.JURŠĖNAS. Prašom raštu kreiptis į Seimo vadovybę ir bus suderintas pirmininkavimo klausimas. Raštu!
PIRMININKAS. Ačiū. Algirdas Sysas klausia.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paprašyti, kad į kitos savaitės darbotvarkę vis dėlto būtų įtraukti du įstatymo projektai: Nr.IXP-2245 ir Nr.IXP-2246, nes šiandien vėl posėdžiavo Trišalė taryba ir vėl ji kalba apie minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimą, bet kol jis bus susietas su mūsų darbo užmokesčiu ir kitų valstybės tarnautojų ir pareigūnų, ir teisėjų, procesas vis tiek nepajudės iš vietos. Todėl aš labai prašau.
Šiandien aš užregistravau Žalos įstatymo pataisas, o jos vėlgi iškilo todėl, kad nuo sausio 1 d. yra perduotas žalos atlyginimo mokėjimas “Sodrai”. Lietuvoje maždaug 33 žmonės nepateko į šį įstatymo veikimą, nes jie gavo traumas kitose valstybėse: Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, ir paprasčiausiai jiems nutrauktas žalos atlyginimas. Čia reikėtų labai greitai spręsti, nes jau trečią mėnesį jie negauna žalos atlyginimo.
Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad Seniūnų sueiga pirmadienį tam neprieštaraus ir mes galėsime patikslinti darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Stanislovas Buškevičius. Prašom.
S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat prašyčiau įtraukti vieną nedidelį įstatymą, tiksliau, nedidelį to įstatymo papildymą. Tai yra Saugaus eismo įstatymas. Kadangi yra labai dažnai įtraukiama į darbotvarkes apie alkoholio kontrolę, leiskite nors vieną įtraukti ir tokį klausimą, kuris šiek tiek kontroliuos alkoholį, bet iš kitos – iš gerosios pusės. Kalbama apie vairuotojų apsvaigimą nuo alkoholio ir narkotikų. Jeigu būsite toks maloningas ir įtrauksite, būsiu labai dėkingas.
Č.JURŠĖNAS. Pirmiausia pasižiūrėsime pagal eilę, kelintas yra įstatymas, ir Seniūnų sueigoje galutinai apsispręsime. Čia nenoriu tvirtai prižadėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis – Algimantas Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Aš turiu tokius du patikslinimus. Vienas. Ketvirtadienį matau diskusiją dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos, dvi valandos, bet kartu su Vyriausybės valanda. Jeigu šiandien išspręsime, kad viskas būtų gerai, ar vėl bus ginčas ir bus taip, kad vėl bus atskirai Vyriausybės valanda ir tik aukšti Seimo nariai gaus paklausti, o tokie mažesni, kaip mes su J.Veselka, galime ir negauti. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Gerbiamasis pirmininke, ar iš tikrųjų Seimo narys, kuris teikia originalų įstatymą… Kažkada buvo suplanuota dėl SAPARD lėšų panaudojimo, bet tuo metu aš sirgau. Dabar jis iškrito ir neplanuojama tolesnė eiga, bet aš tikrai turėjau pateisinamą priežastį, nes buvau ligoninėje. Norėtųsi, kad tokie dalykai būtų atkurti.
Č.JURŠĖNAS. Šiuo paskutiniu atveju iš tikro reikėtų atsižvelgti, nes, kaip matyti, ketvirtadienį yra Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę. Jeigu išties jūs negalėjote…
J.MATULEVIČIUS. Išties buvau ligoninėje.
Č.JURŠĖNAS. …dėl rimtos priežasties, tai bus galima priminti.
Dabar dėl Vyriausybės valandos. Mes šiuo atveju turime su jumis susitarti. Jeigu pageidaujama, kad vis tiek būtų išlaikytas tas žanras, tada tiesiog reikės diskusiją dėl Vyriausybės metinės veiklos pradėti anksčiau, kai baigsime tą diskusiją, pradėti Vyriausybės valandą. Čia Seimas turi apsispręsti. Mūsų siūlymas, kaip matote, yra toks, Seniūnų sueigoje neužkliuvo, bet jeigu Seimo nariai pageidaus, kad diskusijai būtų skirta pakankamai laiko ir, kita vertus, vis tiek Vyriausybės valanda būtų bent 40 minčių, gal ne visą valandą, tada, be abejo, reikia anksčiau pradėti diskusiją – ne 12.00 valandą, o 11.00 valandą. Jeigu kolegos sutinka, tai iš tiesų ta problema nesunkiai sprendžiama.
PIRMININKAS. Gerai. Jurgis Razma – kitas klausėjas.
J.RAZMA. Mano klausimo dalis būtų dabar aptartos problemos tęsinys. Manau, Vyriausybės ataskaita yra svarbus dalykas, kuris yra vieną kartą per metus. Ar nebūtų galima ją į posėdžio pradžią, t.y. 10 val., nuo to ir pradėti? Jūs puikiai žinote salės pilnumo santykį 10 ir 13 valandą. Manau, jeigu vieną kartą per metus, Vyriausybė Seime pabus du kartus skirtingu laiku, nieko baisaus neatsitiks.
Kitas dalykas, ar nebūtų galima įrašyti kiek daugiau individualių Seimo narių projektų? Jūs labai anksti baigiate darbotvarkes, anksčiau būdavo iki 18 valandos. Pažiūrėkite skirtumą tarp registracijos numerių – tarp Seimo narių ir Vyriausybės yra atsilikimas apie tūkstantis. Tas atsilikimas didės, jeigu tik tokiais tempais įtrauksite.
Dar vienas klausimas: kas blokuoja, kodėl taip ilgai neįtraukiamas Seimo Pirmininko projektas dėl Seimo kanclerio skyrimo? Tai nenormalu. Aš neprisimenu, kad nors vienas pareigūnas tiek ilgai “kabotų” užregistruotas.
PIRMININKAS. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Tiek daug klausimų, kad bijau susipainioti.
Pirmiausia dėl diskusijos apie metinės veiklos ataskaitą. Manau, gerbkime kitą valdžią ir darykime taip, kad būtų ir mums patogu, ir tai kitai valdžiai, juo labiau būtų patogu premjerui. Visi turi savo darbotvarkes, o premjeras darbotvarkes planuoja mėnesį į priekį. Jeigu mes darome iš pradžių, t.y. ryte, vadinasi, jau sujaukiame darbotvarkę, ir po to dar kartą tradiciniu laiku. Manau, to nereikėtų daryti. O kad anksčiau turime pradėti, tai visi sutariame ir tą tikrai bus galima padaryti.
Dėl klausimų, t.y. tų projektų, kurie teikiami pagal Seimo narių projektų registracijos eilę. Ta eilė priklauso nuo to, ar dar kai kurie klausimai yra įrašyti į darbų programą. Prisiminkite, ir jūs patys, ir kiti siūlėte trumpinti programą. Trumpinant kai kas iškrito. Suprantama, viskas atitinkamai iš eilės ir eina. Dar galiu pasakyti, kad kai kurie klausimai yra pateikti anksčiau, siekiant tam tikras problemas sukoncentruoti į vieną dieną. Sakysime, tas nelemtas alkoholis specialiai buvo išdėstytas laiko atžvilgiu šiek tiek plačiau, kad būtų galima vienu metu išnagrinėti įvairius projektus, nors kai kurių individualių Seimo narių projektų šia tema eilė nebuvo priėjusi. Taigi šiuo atveju, manau, mes elgiamės gana tvarkingai ir korektiškai. Neužmirškite, kad Vakarų šalių parlamentuose individualūs Seimo nariai su savo projektais metų metais laukia, o mes ir opozicines darbotvarkes turime kas trečią ketvirtadienį, ir dar likusiais ketvirtadieniais vis tiek yra galimybė eiliniams Seimo nariams prasiveržti ir pakliūti į darbotvarkę. Taigi, manau, šiuo atveju mūsų Statutas ir Seimo darbo praktika yra gana demokratiški.
Ir trečias dalykas – dėl Seimo kanclerio skyrimo. Galiu pasakyti tik tiek, kad klausimas derinamas frakcijose, o tai, pasirodo, yra sudėtingas dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia Artūras Vazbys.
A.VAZBYS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau teirautis dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 30 straipsnio projekto, kurio nematau bent jau kitos savaitės darbotvarkėje. Noru jūsų paklausti, kas atsitiko? Gal Vyriausybė pakeitė nuomonę, vakar dienos “Dviračio žinių” laidą pažiūrėjusi, ar jūs laukiate kokios nors ypatingos progos tam priėmimui, pavyzdžiui, gegužės 1-osios, ar yra kokios nors kitos priežastys? Svarstymas buvo antradienį.
Č.JURŠĖNAS. Dovanokite, jūs turite galvoje tą dėl terminų?
A.VAZBYS. Dėl “Seimo” degtinės turiu galvoje.
Č.JURŠĖNAS. Ne. Palaukime, kol viskas bus išnagrinėta, suderinta. Gegužės 1-oji iš tiesų būtų tinkama diena.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra? Nėra.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti su patikslinimais suteikti daugiau laiko svarstant Vyriausybės veiklos ataskaitą? Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegos, kviečiu balsuojant išsakyti savo nuomonę. Balsuojame dėl kitos savaitės Seimo darbotvarkių su papildymu, kuriam neprieštaravo kolegos.
Už – 42, prieš nėra, susilaikė 8, darbotvarkei pritarta.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2472 (pateikimas)
Dabar dar vienas papildomas klausimas, kuris yra įtrauktas į darbotvarkę jūsų pritarimu, – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2472. Kviečiu teikėją Henriką Žukauską. Taip pat norėčiau konstatuoti, kad yra Seimo Pirmininko Artūro Paulausko parašas prie šio teikimo. Taigi mes galime laikyti, kad šis klausimas į darbotvarkę yra teikiamas teisėtai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
H.ŽUKAUSKAS. Sveiki, gerbiamieji kolegos. Yra teikiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Jūs tekstą turite. Aš noriu paaiškinti, kokios yra aplinkybės, dėl ko jis teikiamas. Tai yra Liberaldemokratų frakcijos vardu. Aš, kaip, referendumo dėl Europos Sąjungos iniciatyvinės grupės narys, manau, to dalyko reikia.
Teikiamo projekto tikslas yra sudaryti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams, konkrečiai tautinių mažumų atstovams, gauti referendumo biuletenius, kuriuose kartu su referendumo biuletenio tekstu būtų to teksto vertimas į tautinės mažumos kalbą. Tai būtų tose vietovėse, kur yra tautinių mažumų atstovų.
Noriu pasakyti, kad šiame projekte yra suteikiama galimybė savivaldybių merams, tiksliau, suteikiama teisė Vyriausiajai rinkimų komisijai teikti referendumo apylinkių, kurių rinkėjams būtų spausdinami biuleteniai su vertimu į tautinės mažumos kalbą, sąrašą, kitaip sakant, tai būtų teikiama ne visoje Lietuvoje, bet tik tose apylinkėse, kur yra tautinės mažumos.
Dar šiame projekte yra numatyta 20 dienų iki balsavimo referendume dienos, kad sąrašai ir balsavimo biuleteniai būtų išspausdinti laiku. Paprastai kalbant, yra noras užtikrinti sėkmingą referendumo rezultatą. Tai vienas dalykas. Kalbama apie tas savivaldybes, kur yra tautinės mažumos. Man atrodo, nereikėtų be reikalo politikuoti apie tai, kad bus pažeistos teisės ir t.t. Tai yra noras, kad referendumo rezultatas būtų teigiamas. Štai tokia yra mano siūlymo esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. 7 Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis yra Povilas Jakučionis. Prašom, kolega.
P.JAKUČIONIS. Norėčiau paklausti gerbiamąjį kolegą. Jis sakė, kad tikslas yra tas, kad kuo daugiau žmonių dalyvautų referendume ir išreikštų savo nuomonę. Tai visiškai suprantama. Ar gerbiamasis prelegentas galėtų paminėti kokių nors buvusių rinkimų ar referendumų atvejų, kai būtų kilę problemų dėl to, kad biuletenis yra atspausdintas valstybine kalba? Man tokių atvejų neteko girdėti.
H.ŽUKAUSKAS. Aš suprantu jūsų klausimą. Noriu pasakyti, kad bet kuriuo atveju, man atrodo, yra didžiulė mūsų atsakomybė dėl gegužės mėnesio referendumo. Nenoriu sakyti, kad tose vietose biuleteniai bus spausdinami tautinės mažumos kalba. Bus tik vertimas, tai yra šalia lietuviško teksto bus išspausdinti tekstai ir tų tautinių mažumu kalba. Konkrečiai bus rusų ir lenkų kalbomis. Nemanau, kad tai yra blogas siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis – Algimantas Matulevičius. Prašau.
A.MATULEVIČIUS. Aš suprantu, kad čia yra geras noras. Aš tik, tiesa, nesupratau, nuo kada projektus teikia partijos. Jūs pasakėte, kad partijos…
H.ŽUKAUSKAS. Frakcijos…
A.MATULEVIČIUS. Tai aš ir norėjau patikslinti. Bet iš esmės aš noriu kitą dalyką paklausti. Ar mes, norėdami gerą dalyką padaryti, aš suprantu, kolega, kad jūs gerą dalyką norit padaryti, bet ar nesupainiosim žmonių. Juk toje pačioje apygardoje bus dviejų rūšių biuleteniai. Galbūt tikslingiau būtų padaryti taip – rinkimų apygardoje pakabinti didelį plakatą, kuriame būtų aiškiai parašyta įvairiom kalbom, ir žmonės matytų, kaip galima tai atlikti. Na, aš tiesiog… Ar jūs modeliavot, kaip techniškai tai atlikti, ar nebus painiavos, kad neduok Dieve, gerą dalyką darant nepadarytume blogiau.
H.ŽUKAUSKAS. Man atrodo, šio teikiamo įstatymo tekste yra parašyta, kad savivaldybių merams suteikiama teisė Vyriausiajai rinkimų komisijai teikti referendumo apylinkių, kurių rinkėjams bus spausdinami biuleteniai, sąrašą. Merai, pakankamai kontroliuodami situaciją savo savivaldybėse, man atrodo, neturėtų daryti tos painiavos.
A.MATULEVIČIUS. Bet jūs manęs nesupratote. Apylinkėje bus ir lietuvių, ir rusų, ir lenkų. Toje pačioje. Va, ten painiava…
H.ŽUKAUSKAS. Tai bus vienas biuletenis su vertimu į rusų ir lenkų kalbą. Vienas biuletenis su trim tekstais. Aš manau, taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Julius Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs šias pataisas siūlot tik referendumui, ar ir visiems ateities balsavimams tokia nuostata bus taikoma?
H.ŽUKAUSKAS. Tik referendumui.
PIRMININKAS. Ačiū. Trumpas klausimas ir trumpas atsakymas. Klemensas Rimšelis. Prašau.
K.RIMŠELIS. Aš norėjau paklausti. Aš turiu du projektus, registracija tokia pat, vieną teikia H.Žukauskas, kitą – H.Žukauskas ir A.Paulauskas. Jie kuo nors skiriasi ar ne?
H.ŽUKAUSKAS. Skiriasi tuo, kad po antru projektu yra A.Paulausko parašas.
K.RIMŠELIS. Tuo skiriasi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Vytautas Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Taip, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, jūsų siūlymas iš dalies suprantamas, iš dalies jis neatrodo racionaliai apgalvotas. Todėl, kad biuletenio, kurį žmogus gauna atėjęs balsuoti, nelabai gali studijuoti ar neštis namo, ar panašiai. Į namus jam reikia duoti reklaminę medžiagą, reikia ir plakatus, jie gali būti visom kalbom, tą tekstą padaryti iš anksto žinomą. Jau atėjus balsuoti taip ar ne, aš manau, kad tiek lietuviškai visi supranta, taip ar ne, pritariu, nepritariu. Tai čia aš racionalaus momento nematau. Matau galimybę tam tikros painiavos ir įtampos. Tekste, kuriame pasakyta apie apylinkes, yra: “kuriose gyvena tautinės mažumos”, tai jos kiekvienoje apylinkėje gyvena daugiau ar mažiau. Dabar jeigu pasižiūrėsim įstatymą, pasakyta “gausiai gyvena”, ką reiškia “gausiai”? Taip pat nėra tobulas įstatymas. Vadinasi, meras nustatys, ar čia pas mane gausiai, ar ganėtinai gausiai, ar nepakankamai gausiai. Na, man atrodo, kad čia yra įtampos darymas visiškai be reikalo. Todėl aš žiūriu skeptiškai, nes, pavyzdžiui, kitomis vartojamomis kalbomis pateikti tekstą, idėją, komentarą yra daug naudingesnis efektas, negu pradėti ginčus dėl to, ar čia reikia dar kitos kalbos, ar nereikia, ar čia gausiai, ar negausiai. Ir merams tokia užduotis dabar, kai jie vos tik dar spėjo atsirasti. Čia yra tam tikros sumaišties elementas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klausimą per vieną minutę reikia formuluoti.
V.LANDSBERGIS. Taip, tai aš ir suformulavau klausimą apie sumaišties elementą. Ar tai sąmoningas, ar tiesiog iš skubotumo?
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Rengiant šitą tekstą, galbūt aš sutinku, iki priėmimo bus tam tikras laikas, bus galima vieną kitą žodį ir pakoreguoti… Tačiau ta nuostata buvo įrašyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ratifikuotą 1995 metų Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Būtent joje rašoma: kad teritorija, kurioje tradiciškai gausiai gyvena tautinėm mažumom priklausantys asmenys. Tai yra naudojamos tos pačios nuostatos, kurios yra šiame ratifikuotame dokumente. Manau, kad patį tekstą, galbūt vieną kitą žodį bus galima koreguoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aleksandr Poplavski klausia.
A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, tiesiog sveikinu jus su praregėjimu. Ir vis dėlto aš reiškiu viltį, kad turbūt matau jūsų asmeny iniciatorių kitų įstatymų pakeitimų įteisinant dvikalbystę Lietuvoje. Aš norėčiau, kad jūs atsakytumėt į klausimą, ar jūs būsit iniciatoriai tokių įstatymų, ar ne.
H.ŽUKAUSKAS. Na, kai pateikiau tą klausimą, sakiau, kad teikiu frakcijos vardu ir kaip referendumo iniciatyvinės grupės narys. Tai šiandien man turbūt daugiausia, kaip ir daugeliui Lietuvos gyventojų, rūpi būtent referendumo rezultatai.
A.POPLAVSKI. O po referendumo?
H.ŽUKAUSKAS. Tai mes gal ne salėje paskui pakalbėsim.
PIRMININKAS. Nuskambėjo pasiūlymas pakalbėti ne salėje. Bet paskutinis klausiantysis yra Antanas Napoleonas Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pranešėjau, aš turiu pusantro klausimo. Pirma, ar jūs nemanote, kad toks siūlymas, kurio aš vertinti kol kas nesiimu, nebus pretekstu paskui bet kokiems kitiems rinkimams ir ar nekels tam tikrų priešpriešų prieš kiekvienus rinkimus kalbant apie bet kokį biuletenį? Antras dalykas, neišgirdau, kaip jūs vertinate Teisės departamento pastabas dėl jūsų projekto, taip pat ir dėl mero įgaliojimų dėl teisės teikti sąrašus?
H.ŽUKAUSKAS. Taip. Mes visi gavom Teisės departamento išvadas ir, man atrodo, kad tiek pirma Teisės departamento išvada… tekstas gali būti pakoreguotas. Dėl merų aš tikrai nematau problemų. Nematau problemų. O dėl rinkimų, dėl ko jūs klausiate, visada galima kažkur įžiūrėti ir rasti tam tikrų analogų, gerų ar blogų. Man atrodo, aš noriu dar kartą pakartoti, pagrindinis tikslas yra referendumas. Mums reikia gauti teigiamą rezultatą. O dėl rinkimų gali būti ir kitokių iniciatyvų. Aš nematau čia didelės politikos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pateikimą. Vienas – už, vienas – prieš dėl balsavimo motyvų. Motyvai už. Algimantas Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Aš iš esmės pritarčiau tam norui, kad referendumą padarytume kuo geresnį, tik labai prašyčiau autorių dar pašlifuoti šitą dokumentą, kad vis dėlto nebūtų dviprasmybių. Tarp kitko, irgi iškyla dar viena dviprasmybė, jau buvo klausimas, ar tai taikoma tik referendumui, bet yra ir klausimas, ar tiktai šitam referendumui, ar ir kitiems referendumams, nes mes žinom, kad dar ir kiti referendumai rengiami. Taigi reikia labai tiksliai, matyt, su teisininkais šitą dalyką iškristalizuoti ir tada, žinoma, galima svarstyti ir priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Vytautas Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man buvo nepriimtinas pranešėjo pasakymas, kad nors teisininkai mato problemų, bet aš nematau problemų, mojam ranka ir važiuojam pirmyn. Problema aiškiai nurodyta – dėl mero įgaliojimų ir dėl Vietos savivaldos įstatymo. Todėl aš dabar siūlau padaryti pateikimo pertrauką ir išsiaiškinti, ar reikia kartu keisti ir Vietos savivaldos įstatymą. O kartu ir suredaguoti visa tai, kas ten dar kliūna. Nes kitaip mes paleisim mašiną ir pasidarysim bėdos, kaip Seimas labai dažnai pasidaro.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar aš galėčiau pasiūlyti procedūriškai elgtis šiek tiek kitaip? Siūlyčiau po pateikimo pritarti, jeigu yra pritarimas, tada būtų svarstoma komitete, taip pat ir teisininkų Teisės departamento išvados, ir pastaba dėl to, kad galbūt reikėtų registruoti ir atitinkamo Savivaldos įstatymo pataisą, kuri galėtų pasivyti, jeigu būtų manoma, kad tikrai yra būtina. Ar tinka tokia tvarka judėti į priekį? Kolegos, gerbiamasis Žukauskai, ar priimtina tokia tvarka?
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Frakcijos vardu aš vis dėlto prašyčiau skubos tvarkos. Dėl ko? Dėl to, kad Seimo posėdžių iki referendumo jau nebebus. Tai norėdami pasivyti ir turėti tą 20 dienų terminą, turėtume iki to laiko jau priimti tą įstatymą. O Savivaldos įstatymas, be abejo, gali pasivyti, mes galime padaryti…
PIRMININKAS. Kolega, aš tik noriu pasakyti, kad iš pradžių dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo, ir toliau dėl procedūros. Kolegos, motyvai išsakyti. Prašau pasiruošti balsuoti, kas pritariate įstatymui, registracijos Nr.IXP-2472, po pateikimo?
54 užsiregistravus, 48 – už, 2 – prieš, 4 susilaikė, po pateikimo pritarta. Ar, kolegos, mes galėtume sutarti taip, kad po savaitės – kitą ketvirtadienį šis klausimas būtų svarstomas ir nereikėtų mums atskirai apsispręsti dėl skubos tvarkos? Ačiū. Dėl komitetų. Pagrindiniu tradiciškai turėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar priimtina taip? Ir Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas. Ekonomikos galbūt, kolegos, ne, nebent Biudžeto ir finansų komitetas, nes šiuo atveju vis tiek kaštai turėtų būti. Norite? Gerbiamasis A.Plokšto. Ką reiškia šis jūsų gestas? Ne, kaip papildomas. Gerai, tai du papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Ar galima dėl to sutarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu dėl tokios svarstymo procedūros. Kitą ketvirtadienį, t.y. po savaitės, šis klausimas grįžta į plenarinį posėdį svarstymo stadijoje.
Gerbiamieji kolegos, dar esame pagal numatytą Švietimo įstatymo svarstymo laiką nepasiekę to momento, todėl aš norėčiau paprašyti jūsų supratimo, kad dabar galėtume apsvarstyti vieną iš Seimo narių pagal registracijos eilę klausimą, t.y. P.Gražulio teikiamą klausimą dėl Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo. Jei nėra prieštaravimo, prašom, kolega, pateikti.
Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1514 (pateikimas)
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas siekiant teisingiau sudaryti asmenų, turinčių teisę disponuoti atkurtomis santaupomis, eilę. Projekte siūloma iki 1998 m. sausio 1 d. mirusių indėlininkų santaupų paveldėtojams suteikti teisę disponuoti jomis pirmąja eile. Šiuo metu asmenys, paveldėję mirusio indėlininko atkurtas santaupas, gali jomis disponuoti antrąja eile, tuo tarpu mirę po 1998 m. sausio 1 d. indėlininkų santaupų paveldėtojai gali jomis disponuoti netaikant eilės tvarkos, taip įgyti pirmenybę prieš anksčiau mirusių indėlininkų santaupų paveldėtojus. Todėl aš ir prašau, kad būtų suvienodinta, nesvarbu, kada mirė, anksčiau ar vėliau, kad būtų vienodos sąlygos grąžinant indėlius. Taigi prašyčiau Seimo narių pritarti.
Taip pat yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kuri iš principo sako, kad atitinka juridinės technikos reikalavimus, primena, kad yra pateiktos įstatymų pataisos, ir iš viso siūloma naikinti šitą lengvatą. Aš manau, tai nebūtų teisinga, ir jeigu būtų pritarta po pateikimo, pagrindinis komitetas galėtų dar atidžiau paanalizuoti mano pateiktus siūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Julius Veselka pirmasis.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, ar ne geriausia būtų tų datų nesurašyti, o būtent mirus indėlininkams?
P.GRAŽULIS. Aš visiškai sutikčiau su tuo, kad be jokių datų, mirus indėlininkams, nesvarbu, kada jis mirė, būtų vienodos sąlygos.
PIRMININKAS. Ačiū. Algimantas Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nebūtų tikslinga apskritai atsisakyti šių kategorijų, kaip jūs manote?
P.GRAŽULIS. Aš manau, jeigu biudžetas turėtų daug lėšų ir galėtų šiandien visiems indėlininkams grąžinti, gerai, deja, tokių galimybių šiuo metu nėra.
PIRMININKAS. Algirdas Butkevičius – kitas klausiantysis. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs kartais turite informacijos, kiek tokių žmonių yra Lietuvoje, kurie jau yra mirę, bet jų paveldėtojai neatgauna indėlių?
P.GRAŽULIS. Turiu pripažinti, kad tikslios informacijos neturiu. Kažkada aš ją turėjau, bandžiau surasti, deja, neradau. Aš buvau pasitikslinęs, bet šiuo metu neturiu. Man atrodo, kad tai nėra labai didelis skaičius. Labai dažnai Seimo narių rinkėjai klausia, kuo aš prastesnis, jeigu mano tėvai ar seneliai mirė iki 1998 metų? Tai iš tikro nėra teisinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Dėl balsavimo motyvų bus proga išsakyti nuomonę, nes tikrai… (Balsai salėje) Gerbiamasis profesoriau, jūs nespėjote užsiregistruoti klausimui Statuto numatyta tvarka. (Balsas salėje) Gerbiamasis profesoriau, tokios galimybės Statutas nenumato. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerai. Prašom dėl vedimo tvarkos.
V.LANDSBERGIS. Ponas P.Gražulis pritarė tam, kad būtų išbraukta 1998 metų data. Aš noriu tik pasitikslinti, ar tikrai jis išbraukė ir mes jau balsuojame už tekstą be šios datos?
P.GRAŽULIS. Mano projektas yra toks, koks yra, tačiau jeigu pagrindinis komitetas siūlytų iš viso ją išbraukti, aš iš principo labai neprieštaraučiau. Manau, nėra labai svarbu, kada mirė žmogus. Ar vakar, ar iki 1998 metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, visi turime projektą, kuris yra išdalytas, ir visi matome tokį variantą, koks yra dabar teikiamas balsuoti. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Algimantas Matulevičius. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
A.MATULEVIČIUS. Nors šis įstatymo projektas, kuris pateiktas, išsprendžia nedaug problemų, tačiau dėl šio punkto yra labai daug nusiskundimų. Todėl aš visų prašyčiau po pateikimo pritarti, o paskui jau skaičiuoti pinigus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo procedūrą. Neskubėkite į tribūną, gerbiamasis kolega, dar minutėlę. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, preliminari svarstymo data numatyta gegužės 22 dieną. Ar galime pritarti tokiai procedūrai? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1562 (pateikimas)
Kitas klausimas, kurį teikia P.Gražulis kaip Seimo narys, pagal registracijos eilę yra Nr.IXP-1562. Pateikimo stadija. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ši mano teikiamo įstatymo pataisa užregistruota siekiant padidinti socialinį teisingumą motinoms, pagimdžiusioms vieno gimdymo metu daugiau negu vieną vaiką. Šiuo metu yra tokia nuostata, kad nesvarbu, kiek motina pagimdė vaikų, ar gimė du, ar trys, vis tiek mokama tokia pati išmoka. Manau, išlaidos tokiu atveju yra didesnės, nes gimus vienam vaikui ir vežimėlis, ir drabužiai, ir visos kitos išlaidos yra dvigubai didesnės, kai gimsta du ar trys.
Dabar esu tiksliai paskaičiavęs. Iš esmės per metus vidutiniškai gimsta tik 360 dvynukų ir tik penki trynukai. Tai nebūtų didelės biudžeto išlaidos, jos nesiektų net milijono litų, bet, manau, būtų labai teisinga, kad būtų skaičiuojama gimdyvės pašalpa, išmoka nuo gimusių vaikų skaičiaus.
PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – Algirdas Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs žinote, kad gimus vaikui yra mokama visiškai kita išmoka, būtent susieta su vaiko gimimu? Jeigu motina pagimdo tris vaikus, tai kiekvienam mokama po šešias minimalias pragyvenimo lygio išmokas. Jeigu gimsta du, tai dviem, vienas – vienam. Šis įstatymas yra Ligos ir motinystės socialinio draudimo, t.y. motina išeina į gimdymo atostogas ir ji gimdo vieną ar du, ar tris. Tai yra du skirtingi draudimai. Ar jūs galite suvokti, kokias pataisas siūlote? Labai ačiū.
P.GRAŽULIS. Gal iš tikro yra nesusipratimas šiuo atveju, deja, aš galiu pasakyti, kad į mane kreipėsi ne viena gimdyvė ir skundėsi, kad ji gauna, nesvarbu, kad gimė du vaikai, bet tą pačią išmoką – 750 litų.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, čia yra pastebėjimas dėl to įstatymo ar pataisa? Yra dar du norintys klausti. Giedrė Purvaneckienė yra kita klausiančioji.
G.PURVANECKIENĖ. Mano klausimas yra labai panašus, nes čia faktiškai yra momentas iki gimdymo, nėštumo atostogos, ir po gimdymo, gimdymo atostogos, tos, apie kurias jūs kalbate savo pataisoje. Jos yra kaip ir ligos pašalpa, kiek žmogus yra dirbęs. Šiuo atveju 100%, kaip nedarbingumo lapelis. Mano klausimas, kad vis dėlto jūs turbūt ne tam įstatymui pataisą rašėte.
P.GRAŽULIS. Bet, gerbiamieji, jeigu yra toks atvejis – motina susirgo, ir vis tiek ji gauna už vieną vaiką. Manau, nėra teisinga. Turėtų gauti tiek, kiek yra pagimdžiusi vaikų, už kiekvieną atskirai.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinė klausiančioji yra Dalia Teišerskytė. Atsisakote? Gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, prašau truputį dėmesio. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Algirdas Sysas – motyvai prieš. Prašom.
A.SYSAS. Norėdamas padėkoti P.Gražuliui už siūlymus įstatymo projektui, noriu pasakyti, kad paprasčiausiai jis galbūt paskubėjo, nes ne vaikai, vienas ar du, išeina į gimdymo atostogas. Motina, moteris išeina į gimdymo atostogas. Todėl ne vaikui turime skirti tas išmokas, o motinai, kuri išeina į gimdymo atostogas. Todėl aš nepritariu, mes labai kvailai atrodysime, nes tai ne šio įstatymo norma. Grąžinkime tobulinti. Jeigu reikia didinti išmoką gimdančiai motinai, tai ne nuo vaikų skaičiaus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis įstatymo iniciatoriau, ar jūs sutiktumėte, kad po pateikimo mes nepritariame ir po to antru sprendimu grąžiname tobulinti? Matau linksint galva. Tada formuluoju klausimą. Ar galime bendru sutarimu nepritarti po pateikimo? Ačiū. Nepritarta po pateikimo bendru sutarimu. Ar galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriui tobulinti? Ačiū. Bendru sutarimu iniciatoriui įstatymas grąžintas tobulinti. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1740(3*) ES (svarstymo tęsinys)
Dabar pereiname prie vakarinio posėdžio darbotvarkės trečio klausimo – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-1740. Svarstymo tęsinys. Noriu priminti, kad mes esame išklausę pagrindinio ir papildomo komitetų išvadas. Taip pat įvyko diskusija plenariniame posėdyje. Dabar pereiname prie svarstymo pataisų, kurių yra gana gausu. Aš kviečiu į tribūną pagrindinio – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Rolandą Pavilionį. Prašyčiau jūsų iš pradžių apibendrintai pateikti situaciją, nes po svarstymo, kai įvyko tęsinys, būta dar šiokių tokių pasikeitimų. Prašom.
R.PAVILIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jūs turite išdalytą pagrindinio komiteto išvadą. Tai mums visiems turėtų palengvinti teiktų pastabų ir pasiūlymų svarstymą, nes, kaip matote, svarstomas trečiasis įstatymo projektas. Kai šis projektas jau buvo apsvarstytas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, buvo gauta dar šiek tiek pastabų ir pasiūlymų. Į tas pastabas, pasiūlymus mes suspėjome atsižvelgti ir įvertinti, pritarti arba nepritarti. Tik dėl to šis svarstymas yra gana komplikuotas.
Iš viso turime 148 pastabas ir pasiūlymus šiam įstatymo projektui. Kai kurie iš jų kartojasi, kai kurie iš jų buvo teikti pirmajai redakcijai. Į juos iš dalies buvo atsižvelgta. Po to jie buvo taisomi ir teikiami jau antrajai redakcijai. Galiausiai atsirado trečioji redakcija, ir kai kurie taisymai ir ten buvo teikiami. Manau, mes galime tęsti svarstymą, prašysime, kad jūs pritartumėte komiteto svarstytam trečiajam projektui ir atsižvelgtumėte į pastabas, pasiūlymus, kurie yra gauti ir ankstesniems projektams, ir trečiajam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasiūlyti tokią svarstymo eigą. Yra pasiūlymų, kuriuos spėta apsvarstyti komitete iki pateikiant trečiąjį projektą, ir turėtume dėl dalies jų balsuoti eilės tvarka, dėl tų, kuriems buvo nepritarta. Šalia to, yra paketas pasiūlymų, kurie reikalauja dešimties Seimo narių pritarimo, kad plenariniame posėdyje jie būtų svarstomi. Aš siūlyčiau, kad šie pasiūlymai eitų paraleliai svarstant pastraipsniui. Pranešėjui priimtina tokia procedūra?
R.PAVILIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Taip pat norėčiau paklausti, ar visus pasiūlymus pagrindinis komitetas spėjo apsvarstyti?
R.PAVILIONIS. Deja, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūsų teiktų siūlymų mes nespėjome apsvarstyti, nes vakar juos gavome posėdžio metu. Atsižvelgdami į vieną aplinkybę, kad vienas iš jūsų siūlymų kaip tik yra susijęs su 2 straipsniu, t.y. vienu iš pirmųjų straipsnių, mes jau turime nuomonę dėl šio siūlymo, o dėl kitų, kurie yra susiję su vėliau svarstomais straipsniais, matyt, nuomonę turėsime pirmadienį.
PIRMININKAS. Gerai. Kai pasieksime straipsnius, dėl kurių nėra suformuluota komiteto nuomonės, juos galėsime praleisti ir judėti į priekį. Ar tokia procedūra tinka? Gerai. Pereiname prie pirmojo skirsnio “Bendrosios nuostatos, arba preambulė”. Kalbant apie preambulę, išties yra mano pasiūlymas, kuriam nepritarta.
R.PAVILIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, aš trumpai iš tribūnos pateikčiau savo pasiūlymą, tada būtų proga jį svarstyti. Gerai, kolegos. Jis susijęs su siūlymu atsisakyti nuostatos, kad švietimo raida turi lenkti bendrąją visuomenės raidą. Mano požiūriu, nėra aiški samprata, kas yra bendroji visuomenės raida ir kaip apskritai ją būtų įmanoma lenkti. Todėl siūlau, kad nebūtų deklaratyvu ir neapibrėžtos formuluotės preambulėje, išbraukti sakinius: “Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Todėl jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis”. Gerbiamasis pranešėjau, komiteto nuomonė? Prašom.
R.PAVILIONIS. Iš tikrųjų tai nėra principinis dalykas, bet atsižvelgdami į tai, kad valstybė ir mūsų visos vyriausybės ne kartą išsakė švietimo prioritetą, suprantame jį kaip tam tikrą siekiamybę, į kurią turi būti orientuota visuomenės raida, nes ta siekiamybė kaip tikslas vis tiek yra priekyje. Jis lenkia visuomenę ta prasme, kad jis dar nėra pasiektas. Dėl to ta siekiamybė taip oriai įtvirtinta preambulėje, bet iš tikrųjų tai nėra kokia nors įstatyminė norma, kuri mums iš principo būtų nepriimtina arba kaip nors kitaip traktuotina.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš suprantu, kad Ona Babonienė – už, remia pasiūlymą išbraukti. Gerai. Prašom.
O.BABONIENĖ. Suprantama, kad švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Atsisakyti formuluotės, kad švietimas yra prioritetinė sritis, mes nesutinkame. Taigi siūlome jūsų pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs norėjote kalbėti už pasiūlymą.
O.BABONIENĖ. Už komiteto.
PIRMININKAS. Gerai. Aš supratau, kad ponas Algimantas Indriūnas norėtų kalbėti… Prieš pasiūlymą. Mes jau išklausėme. Taip aš supratau ponios O.Babonienės pasiūlymą. Klemensas Rimšelis norėtų kalbėti už pasiūlymą. Vienas – už, vienas – prieš, primenu. Prašom.
K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pritarti siūlymui išbraukti, nes truputį prieštarauja logikai prioritetų išskyrimas. Taip, kaip gerbiamasis R.Pavilionis sako, lenkti negali, nes jeigu yra visuomenės narių, atstovų, kurie jau pasiekė tą lygį, vadinasi, kažkas iš visuomenės pasiekė. Kokios lenktynės gali būti su savimi? Aš siūlyčiau išbraukti, nes tai nėra logiška.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolegos. Balsuodami turėsime apsispręsti. Taigi balsuojame dėl Seimo nario Gintaro Steponavičiaus pasiūlymo iš preambulės išbraukti du sakinius. Prašom balsavimu pasakyti savo nuomonę.
Balsavimas už – pritarimas, balsavimas prieš – nepritarimas.
Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 13, susilaikė 17, pasiūlymui nepritarta.
Ar, gerbiamasis pranešėjau, jūs galėtumėte konstatuoti, kad dėl preambulės daugiau pasiūlymų, kurie nebūtų svarstyti ir kuriems nebūtų pritarta, nėra?
R.PAVILIONIS. Dėl preambulės nėra. Yra jūsų siūlymas, bet jį mums kaip tik antruoju numeriu dabar reikėtų svarstyti dėl (…) švietimo.
PIRMININKAS. Šiuo atveju siūlyčiau eiti pastraipsniui ir svarstyti, kaip ir sutarėme, 1 straipsnį. Dėl šio antro siūlymo…
R.PAVILIONIS. 2 straipsnio 5 dalis, teisingai.
PIRMININKAS. Kadangi iš dalies į jį atsižvelgta, savo siūlymą atsiimu, arba laikau, kad į jį yra atsižvelgta.
Kolegos, pereiname prie įstatymo 1 straipsnio. Gerbiamasis pranešėjau?
R.PAVILIONIS. Nėra siūlymų nei pastabų.
PIRMININKAS. Dėl 1, kuriame nurodoma Švietimo įstatymo paskirtis, pasiūlymų nėra?
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar dėl 1 straipsnio… Tiesa, dabar ne priėmimas pastraipsniui. Iš karto einame prie 2 straipsnio, kuriam gauta nemažai pasiūlymų. Eilės tvarka? Nuo kurio pradedame, gerbiamasis pranešėjau?
R.PAVILIONIS. Pradėtume nuo 2 straipsnio 3 dalies. Yra Seimo narių gerbiamųjų Alvydo Ramanausko, Giedrės Purvaneckienės, Jono Korenkos, Onos Babonienės, Sigitos Burbienės siūlymas išbraukti žodžius “priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio vidurinio” ir t.t. bei nusakyti formalųjį švietimą be tų žodžių, kurie čia surašyti. Norėčiau pasakyti, kodėl komitetas nepritarė tam siūlymui ir kodėl jis to nedarė. Formaliojo švietimo pagrindinis apibrėžimo kriterijus yra programos. Jeigu yra programos, jeigu jos ministro ar ministerijos patvirtintos, tai toks švietimas, vykdomas pagal programas, turi būti priskirtas formaliajam švietimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, norėčiau iš pradžių klausti, ar mes, taupydami laiką, galėtume sutarti dėl visų pasiūlymų, kuriems reikia 10 balsų pritarimo, kad jie būtų svarstomi? Galėtume neprieštarauti, kad visi yra svarstomi? Gerai. Ačiū. Toks yra mūsų bendras sprendimas.
Taigi Seimo narių grupė: kolegos A.Ramanauskas, G.Purvaneckienė, J.Korenka, O.Babonienė ir S.Burbienė, teikė siūlymą. Kas iš teikėjų norėtumėte jį pateikti? Ona Babonienė. Prašom.
O.BABONIENĖ. Mes manome, kad mūsų formuluotė yra tikslesnės, aiškesnė ir neišvardijant aiškiai pasakoma, kas yra švietimas, vykstantis pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką, patvirtintas programas. Toliau išvardijama, kas jiems įteikiama, tas programas baigus. Taigi formuluotė yra kur kas aiškesnė, trumpesnė ir tikslesnė. Siūlau jai pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – Algirdas Monkevičius. Prašom.
A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Aš pritarčiau tam, ką pasakė Onutė Babonienė. Tai labiau atitinka ir Vyriausybės teiktą pasiūlymą. Programos, ypač prieš mokyklinio ugdymo dalies, yra, bet jos yra neprivalomos. Jos gali būti modifikuojamos, pritaikomos prie vietos sąlygų, galimybių, o mes kalbame tik apie pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, kurios yra tvirtinamos ministro. Aš palaikau Seimo narių teiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Nors užsiregistravote kalbėti prieš.
A.MONKEVIČIUS. Aš labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerai. Mes suprantame, kad jūs pritariate penkių Seimo narių siūlymui. Ar yra norinčių prieštarauti? Rodos, nebuvo. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl šio pasiūlymo. Balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymo, susijusio su kita 2straipsnio 3 dalies formuluote.
Užsiregistravus 39 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: 34 – už, 2 – prieš, 3 susilaikė. Pasiūlymui dėl 2 straipsnio 3 dalies pritarta.
Eilės tvarka, jeigu neklystu, yra siūlymų dėl 2 straipsnio 9 dalies, taip?
R.PAVILIONIS. Taip. Dėl 2 straipsnio 9 dalies yra siūloma…
PIRMININKAS. Iš tiesų…
R.PAVILIONIS. Komiteto pritarta. Beje, dėl mokyklos apibrėžimo: “Mokykla yra įstaiga, kurios pagrindinė veikla formalusis arba(ir) neformalusis…” Atsirado žodelis “ir”. Komiteto požiūriu, jo reikia, todėl komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pasakyti, nepaisydami to, kad komitetas pritarė, mes vis tiek turime apsispręsti plenariniame posėdyje, nes tai teikta po to, kai komitetas jau buvo suformulavęs pirminę išvadą teikiant variantą. Kolegos, ar mes galime bendru sutarimu pritarti O.Babonienės pasiūlymui, kuriam pritarė pagrindinis komitetas? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu O.Babonienės siūlymui, susijusiam 2 straipsnio 9 dalimi.
Toliau, jeigu neklystu, yra 2 straipsnio 10 dalis.
R.PAVILIONIS. 2 straipsnio 10 daliai yra Gintaro Steponavičiaus pasiūlymas: “Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį, nes dabartinė įstatymo formuluotė nustato, kad auditas iškelia tobulinimo uždavinius, kas nėra audito paskirtis. Audito paskirtis yra atskleisti tikrąją įstaigos būklę, o ne formuluoti uždavinius”. Todėl siūloma 2 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: “Mokyklos auditas – visapusiškas mokyklos būklės įvertinimas”.
Galiu pasakyti, kad komitetas nepritarė šiam siūlymui, bet papildomai tariantis su ministerijos atstovais ir su gerbiamuoju ministru, jeigu šio siūlymo teikėjas sutiktų, mes paliktume šį jūsų siūlomą žodį “visapusiškas” neatsisakydami tos formuluotės dalies, kuri yra įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš neprieštaraučiau, bet mano klausimas būtų, ar pagal juridinės technikos reikalavimus tai neturėtų būti užregistruota kaip atskiras pasiūlymas? Jeigu būtų priimtina, iš principo pritariu, bet laikykime, kad formaliai reikia teikti priėmimo stadijos metu patikslintą siūlymą, kuris, sakykim, nekeltų abejonių, nes mes negalėtume šitaip redaguoti?
R.PAVILIONIS. Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau eilės tvarka.
R.PAVILIONIS. 2 straipsnio 13 dalis. Yra Sveikatos reikalų komiteto siūlymas apibrėžiant mokyklos lėšas įrašyti ir labai svarbią nuorodą į sveikatos priežiūrą mokykloje. Komitetas šiam siūlymui pritarė. Kviečiame jus taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Ar iš Sveikatos reikalų komiteto atstovų kas nors norėtų motyvuoti? Juozas Raistenskis. Prašom. Mygtelkite savo mygtuką. (Balsai salėje) Tuoj pat bus įjungta. Prašom.
J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Sveikatos reikalų komiteto manymu, tai svarbi pataisa. Esame dėkingi Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kad pritarė. Ačiū už bendrą supratimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar pritarus dviem komitetams plenariniame posėdyje galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Toliau.
R.PAVILIONIS. 2 straipsnio 21 daliai yra gerbiamųjų Seimo narių A.Ramanausko, G.Purvaneckienės, J.Korenkos, O.Babonienės…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nenorėtumėte sutikti, kad dėl 15 dalies “mokinio” sąvokos yra taip pat siūlymas, kurį teikiu aš? Tik jis yra įrašytas jūsų turimoje medžiagoje kaip dešimtas?
R.PAVILIONIS. Taip, jūs teisus.
PIRMININKAS. Dabar eilės tvarka galėtume svarstyti 2 straipsnio 15 dalį?
R.PAVILIONIS. Taip. Tai yra Seimo nario G.Steponavičiaus siūlymas pirmajai redakcijai. Siūloma projekto 2 straipsnio 10 dalyje sąvoką “mokinys – asmuo, kuris mokosi” pakeisti sąvoka “mokinys – tai asmuo, kuris ugdosi”, vadinasi, vietoj “mokosi” įrašyti sąvoką “ugdosi”, nes į ugdymo sąvoką įeina ir mokymasis, ir ugdymasis. Na, komitetas nepritarė tokiam siūlymui ir motyvavo tuo, kad visuomenėje tradiciškai yra vartojama ir vienodai suprantama mokymosi sąvoka, todėl apgailestaudami liekame prie to, kas jau parašyta tekste.
PIRMININKAS. Na, mano trumpas pateikimas. Ugdymas, man atrodo, universalesnė ir platesnė sąvoka, todėl ir gimė toks siūlymas. Tai kviesčiau kolegas tiesiog apsispręsti balsuojant. Ona Babonienė. Prieš tai motyvai prieš mano teikiamą pasiūlymą.
O.BABONIENĖ. Maža dalimi jūs teisus, nes programos yra pavadintos ugdymosi programomis, tačiau tradiciškai nusistovėjusi ir visiems aiškiausiai yra suprantama kalbos dalis “mokinys – kuris mokosi”. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl 2 straipsnio 15 dalies pasiūlymo, kurį teikia G.Steponavičius. Vyksta balsavimas.
36 užsiregistravo. 8 – už, 9 – prieš, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta. Taip, jūs jau pradėjote…
R.PAVILIONIS. 21 to paties straipsnio dalį.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
R.PAVILIONIS. Grupė Seimo narių siūlo iš šio straipsnio išbraukti žodžius “mokymasis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas” ir išdėstyti taip, kad privalomasis švietimas apimtų pradinį ir pagrindinį ugdymą. Pradinį ir pagrindinį, ne vidurinį, kam yra pritaręs komitetas.
Komitetas nepritaria tokiam siūlymui ir siūlo palikti privalomo švietimo sampratą, apimančią pradinį, pagrindinį ir vidurinį. Motyvai yra tokie. Viena, nors nedaugelyje šalių turbūt rastume įtvirtintą privalomo vidurinio ugdymo nuostatą, bet de facto taip yra. Ir šiandien, artėdami prie Europos Sąjungos reikalavimų, darbuotojų, darbininkų kvalifikacijos reikalavimų, mes manytume, kad kaip tik orientacija į privalomą vidurinį ugdymą šiandien Lietuvai yra kur kas svarbesnė nei orientacija tik į pagrindinį ugdymą, dėl kurio, beje, taip pat dar šiek tiek nesutariama, nes, kaip jūs žinote, kyla problemų dėl tos vadinamosios pagrindinės mokyklos, ar tai yra aštuonių klasių, ar dešimties klasių mokykla, nors tai iš tikrųjų yra daugiau programos reikalas. Na, ir šiaip jau orientacija į privalomą švietimą apimantį vidurinį ugdymą buvo išsakyta ir OCED, ir “Atviros Lietuvos” fondo ekspertų, kurie darė šio įstatymo projekto ekspertizę. Taigi komitetas pasisakė už tokią nuostatą, o Seimo nariai teikia kitokią.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėtume išklausyti teikėjų pasiūlymą. Penki Seimo nariai teikia. Matau, Ona Babonienė pasiruošusi pateikti. Prašom.
O.BABONIENĖ. Taigi šiuo metu pagal Konstituciją privalomas mokymasis iki 16 metų. Nėra įteisinta, kad privalomas net pagrindinis mokymasis, pagrindinis išsilavinimas. Taigi mes manome, kad šiuo metu yra tikslinga padidinti, kad privalomas mokymasis būtų pagrindinis išsilavinimas. Iš karto konstatuoju, kad ne 9, ne 8 klasės, o 10 klasių yra priimta. Šiandien kai kurie mokiniai, sulaukę 16 metų, būna baigę 9, kai kurie 8, kai kurie, aišku, 10 klasių ir nutraukę mokymąsi. Manome, kad realiausia šiuo metu, kaip ir pats pirmininkas sakė… kol kas Europoje nėra privalomas vidurinis mokymasis. Tai yra siekiamybė. Visiems užtikrinti garantuotą vidurinį mokymąsi privalo valstybė, tačiau šiandien galimas ir, sakyčiau, normalus yra privalomas pradinis, pagrindinis ugdymas. Vėlesniuose straipsniuose (46) mes rasime, kad privalomas iki 18 metų. Bet šiuo atveju…
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Norėčiau pasinaudoti pirmininko teise ir konstatuoti, kad ši nuostata yra viena iš principinių. Tuoj pat bus suteiktas žodis dėl balsavimo motyvų. Mes turėtume apsispręsti, kaip elgiamės dėl tokių principinių nuostatų, turiu mintyje, kad tai yra susiję ir su darbo grupe, kurią Seimas yra sudaręs Konstitucijos atitinkamo straipsnio pataisai rengti, ir atitinkamai yra Prezidento teikta ir Seimo Pirmininko po pateikimo pritarta Ilgalaikėms švietimo raidos nuostatoms. Kolegos, aš taip pat noriu klausti ir jūsų, gerbiamasis pranešėjau, ar svarstant šitą principinę nuostatą nemanytumėt, kad mums reikėtų padaryti pertrauką, nes buvo kalbėta, kad…
R.PAVILIONIS. Taip. Jeigu leisite man pasakyti…
PIRMININKAS. Prašau.
R.PAVILIONIS. Na, šiaip jau aš manau, kad tai iš tikrųjų yra pats pagrindinis šio įstatymo dalykas. Jis orientuos mus ne vieneriems, bet daugeliui metų į priekį. Matydami, kad šiandien galiojanti Konstitucija lyg ir neįtvirtino tos nuostatos, bet turėdami galvoje, kad yra rengiamos Konstitucijos pataisos, mes sąmoningai į įstatymo baigiamąsias nuostatas buvome įrašę, kad ši nuostata įsigaliotų ne šiandien ir net ne rytoj, o nuo 2006 metų. Galima dar kalbėti apie tas datas, bet tokia siekiamybė turėtų išlikti, ir tai būtų kompromisinis sprendimas, kuris neįpareigotų šiandien laikytis tos nuostatos. Jeigu šitas sprendimas būtų nepriimtinas, aš pritarčiau jūsų siūlymui šiuo klausimu...
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau suteikti žodį išsakyti motyvus. Po vieną už ir prieš. Galbūt tose kalbose bus atspindėta nuomonė, kaip mums elgtis ir procedūros prasme. Tai eilės tvarka motyvai už. Dėl vedimo tvarkos. Gerai. Gintaras Šileikis. Prašau.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, išties tai yra labai svarbus klausimas, bet, manau, frakcijose buvo aptarta, kalbėta ir jau visapusiškai diskutuota. Pertrauka tikrai netikslinga, nes esame frakcijose balsavę konkrečiai dėl šio principinio sprendimo ir apsitarę. Todėl, aš manau, gal leisti išimties tvarka pasakyti dar keletą argumentų prieš, už, bet balsuoti išties reikia, nes nuo to sprendimo priklauso ir visi tolesni straipsniai, kurie yra susiję su pataisomis. Yra ir švietimo ministras, kuris taip pat gali išdėstyti savo poziciją, o mes žinome ir ekspertų, ir specialistų, ir švietimo organizacijų nuomonę. Taigi aš siūlyčiau balsuoti, bet prieš tai galbūt suteikti žodį dar keletui pasisakyti už ir prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Na, po vieną. Tai Julius Veselka – motyvai prieš dėl šito pasiūlymo.
J.VESELKA. Dėl pasiūlymo, ne dėl balsavimo. Ta prasme, kad būtų atidėta…
PIRMININKAS. Svarstant šį pasiūlymą.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, yra du dalykai, kuriuos reikėtų įsidėmėti priimant šį įstatymą. Pirma, Konstitucijos komisijoje dauguma po pirmojo ar kurio svarstymo priėmėm ir siūlėm Seimui, kad būtų įvestas mokymas iki 18. Tai dėl to, kur sakėt, kad Konstitucijoje iki 16, jau yra pataisos. Jos yra pateiktos komisijai ir jau pirmą kartą berods buvo apsvarstytos. Vadinasi, bendra koncepcija yra ta, kad Konstituciją reikės keisti.
Antras dalykas, įsidėmėkite, gerbiamieji, kad čia kai kas sako, kad privalomas, tai neleis vaikui, jis galės sėdėti, kol nebaigs 12. To nėra. Svarbiausia yra antroji nuostata – valstybės remiamas. Jeigu mes išbraukiam vidurinį, o tiktai paliekam pradinį ir pagrindinį, vadinasi, valstybės rėmimo iki 12 metų jau gali ir nelikti. Gali likti, gali nelikti. Todėl reikia įteisinti ir vidurinį. Svarbiausias momentas – valstybės remiamas. Aš nežinau, kodėl švietimo ministras… Jam kaip tik lėšų daugiau, reikės mažiau mokyklų uždaryti ir t.t. Todėl aš siūlau Seimo nariams nepaisyti šiandieninės situacijos, kai sako, jog pinigų nėra, o žiūrėti į perspektyvą. Ypač švietimo darbuotojai turėtų balsuoti už, būtent už pilno vidurinio išsilavinimo įtraukimą į privalomą.
PIRMININKAS. Ačiū. Algirdas Monkevičius, motyvai, palaikantys šį siūlymą, kurį teikia 5 Seimo nariai. Prašom.
A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Aš šiek tiek oponuodamas gerbiamajam kolegai pasakyčiau, kad kaip tik mes ir norėtume, jog vidurinis išsilavinimas būtų ta siekiamybė, kurią mes pasiektume. Ir strateginiuose nuostatuose fiksuojama: iki 2012 metų turėtume pasiekti, kad po pagrindinio 95% – tai būtų vienas iš geriausių rodiklių Europoje – toliau siektų ir pasiektų vidurinį. Tačiau prievarta, priespauda, imperatyvais niekada niekur, tarkime, Europoje, tų dalykų nėra siekę, ir niekas nė vienoje valstybėje. Man atrodo, kad mums reikia susitelkti ne į amžių. Galbūt jeigu nepasiekia pagrindinio, tai galima fiksuoti, kad mokytųsi iki 18 metų, bet būtent į pagrindinį, kuris yra vienas iš aukščiausių… Būtent (…) ekspertai tai ir pažymėjo, Europoje vaikai jį pasiekia 16–17 metų.
Dešimtmetis pagrindinis. Nuo sėkmingo šito išsilavinimo ir nuo to, ar vaikai toliau norės mokytis, kaip dirba mokykla, ir priklausys tai, ar vaikai toliau mokysis ir ar pasieksime tų rezultatų. Ir labai svarbu, kaip jūs sakėte, pasiekti, kad kuo daugiau atsirastų vietų ne vien tik vidurinėse, gimnazijose, bet ir profesinėse mokyklose. Tarkime, dabar, šiandien, žmogiškųjų išteklių plėtros fondų programose akcentuojama, kad Lietuva kaip tik turi iškreiptą vaizdą, kad pas mus po 14–17 metų per mažai vaikų eina į geras profesines mokyklas. Rūpindamiesi, kad vaikai nesustotų ir kuo daugiau mūsų piliečių įgytų vidurinį išsilavinimą ir mokytųsi visą gyvenimą, mes turime įtvirtinti nuostatą, kad yra privalomas pagrindinis. Tai jau žingsnis į priekį, jis brangiai kainuos ir, duok Dieve, kad mes sukurtume mechanizmus, kad jį įgyvendintume. Palikti tiems, kurie nebaigė pagrindinio, privalomąjį mokymąsi iki 18 metų. Aš pritarčiau tai pataisai, kurią pateikė Seimo nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, vis dėlto mes, aš suprantu, esame pasirengę balsuoti dėl šio siūlymo, juoba kad dabar yra 2 straipsnis, kuris susijęs su sąvokomis. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar Seimas pritaria pasiūlymui, susijusiam su 2 straipsnio 21 dalimi, kurią teikia 5 Seimo nariai. Kodiniai skaičiai, posėdžio pirmininko nuomone, yra taip pat agitavimas.
37 užsiregistravo, 35 – už, 2 – prieš, susilaikiusių nėra. Penkių Seimo narių pasiūlymui pritarta. Julius Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Aš klausiau ministro kalbos ir, žinote, nesupratau. Vadinasi, tikslas, kad 95% pasiektų pilną vidurinį išsilavinimą, bet priemonę išbraukti, kad tai valstybės remiamas dalykas. Aš nežinau, kaip tada šio tikslo… (Balsai salėje) Palaukite! Pilną vidutinį išbraukti iš valstybės remiamo!
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, mes dar prie vidurinio mokslo garantijų prieisime kituose straipsniuose. Yra nuostatos ir kalbėsime apie tai. Yra sąvokos. Dėl tos pačios 2 straipsnio 21 dalies yra Seimo narės Onos Babonienės siūlymas. Aš prašyčiau teikėją trumpai pateikti šį klausimą. Visų pirma jūs teikiate siūlymą eilės tvarka, po to – komiteto nuomonė. Paspauskite savo mygtuką. Prašom.
O.BABONIENĖ. Mano pataisoje kalbama apie tuos Lietuvos piliečius, kurie turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Anksčiau to žodelio nebuvo.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R.PAVILIONIS. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Kolegos, aš klausiu, ar komitetui pritarus taip pat galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ar mes galėtume taip pat laikyti, kad ir dėl 40 dalies analogiškai žodis “nuolat” yra įtraukiamas? Ar toks yra ir Seimo narių supratimas? Bendru sutarimu apsispręsta dėl siūlymo, kurį teikia Seimo narė O.Babonienė, susijusio ir su 22 straipsnio 40 dalimi. Toliau, gerbiamasis pranešėjau, dėl šio straipsnio.
R.PAVILIONIS. Iš eilės būtų to paties straipsnio 21 dalis, Seimo nario G.Šileikio siūlymas. Jis yra analogiškas tam, kurį mes svarstėme. Dėl jo yra apsispręsta. Komitetas jam nepritarė, bet apsispręsta yra dėl to, ką siūlė grupė Seimo narių. Dėl to, matyt, nėra reikalo ir svarstyti. Man tik galbūt reikėtų pasakyti, pasinaudojus šia proga, kad tais mūsų dažnai minimais negerais anais laikais vidurinis išsilavinimas buvo privalomas. Dar kartą sakau: vidurinis išsilavinimas buvo privalomas. Dabar mes per 13 metų smuktelėjome ir sakome, kad pagrindinis yra privalomas. Tai yra tikrai ne žingsnis į priekį. Bet tai nieko bendra neturi su tuo, ką aš pasakiau prieš tai.
PIRMININKAS. Gerai. Aš noriu klausti Gintaro Šileikio, ar jūs atsiimate? Iš esmės tai yra identiškas.
Palaukite, minutėlę, jūs turite paspausti mygtuką. Spaudžiate “už” arba “prieš” ir didįjį. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano siūlymas yra visiškai identiškas tam, kurį teikia Seimo nariai ir jau buvo balsuota. Išties galima tikrai pasakyti, kad balsavimo rezultatas yra labai sveikintinas. Mes labai aiškiai pasakome, jog pagrindinis ugdymas yra fiksuojamas įstatyme, ir aš pritariu. Toliau balsuoti dėl šio mano siūlymo netikslinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Jei atsiimate, tai taip ir sakykite, kad atsiimate. Ačiū. Tokiam analogiškam siūlymui jau buvo pritarta.
Kolegos, dėl 2 straipsnio daugiau pasiūlymų, kurie nebūtų apsvarstyti, nėra, ar ne?
R.PAVILIONIS. Taip, nėra.
PIRMININKAS. Judame toliau. 3 straipsnis. Dabar ne priėmimas pastraipsniui. Antroje priėmimo stadijoje priiminėsime straipsnius. Dabar svarstome pastraipsniui pasiūlymus. Dėl 3 straipsnio prašom.
R.PAVILIONIS. Dėl 3 straipsnio 4 dalies yra teiktas Seimo narių P.Gražulio, E.Skarbaliaus ir kitų siūlymas antrajai redakcijai. Čia įrašomi du žodžiai apibūdinant tai, ką reikėtų perteikti asmeniui. Asmeniui reikėtų perteikti tautinės kultūros pagrindus, laiduoti tautos, krašto kultūros tęstinumą ir jos tapatybės išsaugojimą bei nuolatinį jos vertybių… (t.y. siūlomos sąvokos) kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir… Į tai yra atsižvelgta, vėliau pamatysite daugelį kitų straipsnių, į teikiamus Seimo narių P.Gražulio, E.Skarbaliaus ir kitų siūlymus yra atsižvelgta, šiek tiek kitaip yra redaguojant ir formuluojant tą pačią mintį, kurią išsako gerbiamieji Seimo nariai. Žodžiu, yra atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto išvadose dėl P.Gražulio siūlymo, susijusio su 3 straipsnio 4 dalimi, yra įrašyta, kad nepritarta. Mes turime apsispręsti balsuodami, ar Gintaras Šileikis nori kalbėti, pritardamas P.Gražulio siūlymui? Prašom.
G.ŠILEIKIS. Galiu pritarti iš tiesų pirmininko argumentams, kad buvo aptarta, ir visuose straipsniuose, kurie susiję, yra išskleista sąvoka. Tas siūlymas jau yra šiame įstatyme. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote nepritarti siūlymui?
G.ŠILEIKIS. Ne. Pritarti.
PIRMININKAS. Mes svarstome P.Gražulio siūlymą, kuriam komitetas nepritarė.
G.ŠILEIKIS. Taip, būtent tam siūlymui ne, nes įstatyme jau yra ta nuostata, suformuluota kitaip.
PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Alvydas Monkevičius irgi siūlo nepritarti tam, ką siūlo G.Šileikis. Prašom.
A.MONKEVIČIUS. Noriu pakartoti, jog iš esmės yra atsižvelgta, tik kituose straipsniuose. Tam, kaip čia suformuluota, reikėtų nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Išties, kolegos, tikslesnė formuluotė būtų išvadoje “iš dalies atsižvelgta”, bet kadangi yra tokia išvada, ar galime bendru sutarimu nutarti, ne todėl, kad P.Gražulis nedalyvauja, o todėl, kad iš dalies kitose nuostatose buvo nutarta, nepritarti P.Gražulio pasiūlymui dėl 3 straipsnio 4 dalies? Ačiū. Nėra prieštaravimų. Nepritarta pasiūlymui bendru sutarimu.
Toliau. Yra Seimo narių P.Gražulio, E.Skarbaliaus ir kitų pasiūlymas, bet jeigu būtų galima laikyti, kad yra atsižvelgta, dėl to nereikėtų balsuoti, bet bent vieno iš teikėjų reikėtų klausti, ar išties jie taip mano ir ar reikia balsuoti?
R.PAVILIONIS. Komitetas, kaip jau minėta svarstyto straipsnio atveju, iš dalies atsižvelgė kituose straipsniuose. Tos mintys, kurios čia yra formuluojamos Seimo narių siūlyme, yra atspindėtos kituose straipsniuose. Konkrečiai 36 straipsnio 4 dalyje. Todėl, kaip ir buvo sakyta, galbūt nereikėtų priimti šiandien to siūlymo, kuris čia paraidžiui išdėstytas taip, kaip siūlo kolegos, nes į tas mintis yra atsižvelgta kituose straipsniuose. Nepritarti tokiam konkrečiam siūlymui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Supratome, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, ar bendru sutarimu galime sutikti su tuo, kad yra atsižvelgta kitose nuostatose, o tokiam pasiūlymui tiesiogine žodžio prasme nėra pritariama? Tvarka. Gerai. Prieštaraujančių salėje nėra, pritarta komiteto siūlymui nepritarti siūlymui atsižvelgiant į tai, kad kitur tai yra atspindėta. Ačiū. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų, atrodo, daugiau nėra, ar ne?
R.PAVILIONIS. Ne, nėra.
PIRMININKAS. Tvarka. Eilės tvarka 4 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Dėl 4 straipsnio 1 dalies yra Seimo narių A.Ramanausko, G.Purvaneckienės ir kitų siūlymas apibrėžiant mokyklų ir kitų švietimo teikėjų… Tiesiog atsisakyti žodžių “mokyklų ir kitų švietimo teikėjų teikiamos programos” ir parašyti “švietimo programos”. Žinoma, tai yra teisinga ir tam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Ar kas nors iš teikėjų nori pateikti šį pasiūlymą papildomai be to, ką pasakė komiteto pranešėjas? Ne. Kolegos, yra komiteto pritarimas. Mes apsisprendėme, kad toks klausimas svarstomas bendru sutarimu posėdyje. Taigi, jeigu neprieštaraujate ir niekas nenori kalbėti dėl motyvų, pritarta bendru sutarimu. Toliau.
R.PAVILIONIS. 4 straipsnio 2 dalyje taip pat vietoje žodžių “švietimo įstaiga” siūloma įrašyti žodį “mokykla”. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Ar norėtumėte dar papildomai motyvuoti? Ne. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta Seimo narės O.Babonienės siūlymui dėl 4 straipsnio 2 dalies, kuriam taip pat pritarė ir pagrindinis komitetas. Ačiū. Bendru sutarimu pritarta. Toliau.
R.PAVILIONIS. Toliau dėl 4 straipsnio nėra jokių siūlymų ir pastabų. Dėl 5 straipsnio yra…
PIRMININKAS. Atsiprašau. Dar dėl 4 straipsnio yra P.Gražulio, E.Skarbaliaus ir grupės kitų Seimo narių siūlymas pateikti kitą 4 straipsnio redakciją.
R.PAVILIONIS. Aš apie tai jau esu kalbėjęs.
PIRMININKAS. Iš principo tai yra tas pat, kas ir anksčiau. Ar ne? Gerai. Ar galime manyti, kad į Seimo narių P.Gražulio, E.Skarbaliaus ir kitų pasiūlymą yra atsižvelgta kitais žodžiais ir formuluotėmis įtvirtinant tas pačias nuostatas ir jų siūlymui pateikti visai kitą 4 straipsnio redakciją yra nepritariama? Ačiū. Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Daugiau dėl…
R.PAVILIONIS. Dėl 4 straipsnio nėra daugiau pastabų.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nėra. Dėl 5 straipsnio.
R.PAVILIONIS. Dėl 5 straipsnio 4 dalies yra gerbiamojo Seimo nario G.Steponavičiaus siūlymas pirmajai redakcijai dėl to, kad reikėtų atsisakyti sąvokos “informalusis švietimas”. Tai yra padaryta. Kitose redakcijose šios sąvokos neliko, ji pakeista Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ekspertų siūlymu “savišvietos” sąvoka.
PIRMININKAS. Aš nemanau, kad reikėtų mano siūlymą svarstyti. Aš jau iš pradžių minėjau, kad visų, susijusių su informaliojo švietimo sąvoka, nereikėtų svarstyti. Judame toliau. Taigi dėl 5 daugiau nėra…
R.PAVILIONIS. Nėra.
PIRMININKAS. 6 straipsnis. Prašom.
R.PAVILIONIS. 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma išbraukti žodį “priešmokyklinis” apibūdinant formalųjį švietimą. Tai atitinka anksčiau svarstytą nuostatą, nors komitetas siūlo nepritarti, bet Seimas yra dėl jos apsisprendęs. Todėl, matyt, reikia sutikti su tuo, ką nusprendė Seimas.
PIRMININKAS. Dar kartą. Nelabai supratau, ar mes turėtume balsuoti dabar?
R.PAVILIONIS. Jau yra balsuota anksčiau, nes iš to, kam yra pritarta, kyla ir šis siūlymas.
PIRMININKAS. Tvarka. Gerai. Dėl to balsuoti nereikėtų. Taigi dėl 6 straipsnio ar dar yra pasiūlymų? Taip. Ko gero…
R.PAVILIONIS. Yra Seimo nario P.Gražulio siūlymas pirmajai redakcijai įterpti žodžius “tautinės kultūros”. Komitetas tam nepritarė, tačiau vėlesnėse redakcijose iš dalies pritarėme ir vietoje “tautinės kultūros” visi sutarėme įrašyti “etninės kultūros”. Šalia “bendrosios kultūros” – “etninės kultūros”. Yra tiksliau ir aiškiau. Šiame straipsnyje mes nepritarėme ir kviečiu Seimo narius taip pat nepritarti, bet atsižvelgus į tai, kad ši mintis buvo išreikšta sąvoka “etninė kultūra” vėlesniuose straipsniuose, žalos šiam siūlymui nepadaryta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar vis dėlto būtų norinčių nesant pačiam P.Gražuliui paremti šią pataisą, susijusią su 6 straipsnio 1 dalimi? Jeigu nėra, kolegos, galime sutarti bendru sutarimu, kad nepritariame? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu, kad nepritariame.
R.PAVILIONIS. Toliau. Dėl to paties straipsnio 1 dalies, kaip jau ir sakiau, apibūdinant ikimokyklinio ugdymo paskirtį siūloma įrašyti žodžius “tautinės (etninės) kultūros”. (Balsas iš salės) Taip. Išbraukus “kultūrinius”. Taip. Todėl, kad žodis “kultūra” anksčiau yra vartotas ir mes čia norėjome kalbėti apie etninę kultūrą. (Balsas iš salės) Ne, ne.
PIRMININKAS. Jeigu kas nors nori kalbėti dėl motyvų ar panašiai, nėra paties teikėjo, komitetas pritarė, tačiau yra nepritariančių. Gediminas Dalinkevičius. Minutėlę, gerbiamasis kolega. Aš norėčiau pastebėti, kad trečios redakcijos įstatyme tai yra ne 6, o 7 straipsnis.
R.PAVILIONIS. Taip, teisingai.
PIRMININKAS. Taigi noriu tik padėti kitiems susiorientuoti, kad būtų lengviau.
R.PAVILIONIS. Norėčiau paaiškinti, gerbiamasis Seimo nary.
PIRMININKAS. Iš pradžių dabar Gediminas Dalinkevičius.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš tik norėčiau pasakyti vieną pastabą: jeigu yra apsispręsta vartoti sąvoką “etninė kultūra” (yra tokia sąvoka), tai ji turėtų ir eiti per visą įstatymą kalbant apie kultūrinius poreikius, nes tai iš tikrųjų yra kur kas platesnė sąvoka ir negalima kultūrinių poreikių susiaurinti tik iki tautinės, etninės kultūros. Tai yra paprasčiausia, man regis, redakcinė pastaba, ir prieš tai straipsniuose jau buvo apsispręsta dėl tos bendrosios sąvokos, kai sustiprinama bendroji kultūros sąvoka dar pabrėžiant tautines, etnines kultūras, ir ji turi raudona gija eiti per visą įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nemanau, kad jūs dabar turėtumėte polemizuoti. Jūs jau pasakėte komiteto nuomonę. Vienas buvo dėl motyvų prieš, todėl nėra bendro sutarimo. Bandau dar kartą suorientuoti, kurioje vietoje mes stabtelime. Svarstome Seimo narių P.Gražulio ir E.Skarbaliaus pasiūlymą 7 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžio “kultūrinius” įrašyti žodžius “tautinės (etninės) kultūros”. Kas pritaria tokiam pasiūlymui, prašom balsuoti už, kas nepritaria, prašom balsuoti prieš.
1 – už, 6 – prieš, 20 susilaikė. Pasiūlymui nėra pritarta. Lieka žodžiai “kultūrinius” vietoje “tautinės (etninės) kultūros”.
R.PAVILIONIS. Atsiprašau, galėčiau patikslinti?
PIRMININKAS. Taip.
R.PAVILIONIS. Gerai, kad lieka taip, kaip yra parašyta trečiojoje redakcijoje: “Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius kultūros, taip pat ir etninės…”
PIRMININKAS. Priimu. Teisingai. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teisus. Paskutinėje redakcijoje yra tokie žodžiai. Ar dar turime pasiūlymų dėl šio straipsnio?
R.PAVILIONIS. Taip, dėl šio straipsnio 1 punkto – dėl priešmokyklinio ugdymo. Matyt, nereikėtų grįžti, nes jau esame sutarę, kad formalusis švietimas… Atsiprašau, čia yra Gintaro Šileikio siūlymas 6 straipsnio 1 punkte išbraukti žodį “priešmokyklinis” ir tą punktą išdėstyti taip: formalusis švietimas (išbrauktas žodis “priešmokyklinis”). Dėl to esame sutarę. Manau, nėra reikalo dar kartą nagrinėti, nes jau yra Seimo…
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Gintaras Šileikis. Jūsų komentaras.
G.ŠILEIKIS. Taip, šiam siūlymui jau yra pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiimate. Dėl 6 straipsnio 4 dalies dar yra siūlymas, taip?
R.PAVILIONIS. Dar yra dėl 6 straipsnio 2 dalies, taip pat G.Šileikio.
PIRMININKAS. Tai yra analogiškas?
R.PAVILIONIS. Analogiškas.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl 4 dalies. Teikėjas yra Sveikatos reikalų komitetas. Ar kas nors iš komiteto atstovų kalbės? Juozas Raistenskis. Tuoj bus įjungtas mikrofonas. Prašau.
J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Mes siūlome žodžius “medicinos pagalba” pakeisti žodžiais “sveikatos priežiūra”. “Sveikatos priežiūra” – daug platesnė sąvoka, apimanti ir visuomenės sveikatą, ir sveiką gyvenseną. Pagrindinis komitetas pritarė, esame dėkingi. Ačiū.
R.PAVILIONIS. Taip, pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra manančių kitaip? Jeigu ne, ar galime pritarti Sveikatos reikalų komiteto siūlymui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Jeigu neklystu, dėl 6 straipsnio daugiau siūlymų nėra?
R.PAVILIONIS. Nėra. Dėl 7 straipsnio 2 dalies yra Seimo narės Onos Babonienės siūlymas pirmajai redakcijai. Patikslinami metai, kada vaikui teikiamas priešmokyklinis ugdymas. Tam siūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Norėčiau pasakyti, kad iš principo mes jau peršokome į 8 straipsnį, ar ne? Naujos redakcijos?
R.PAVILIONIS. Taip, naujos redakcijos aštuntasis. Jūs teisus.
PIRMININKAS. Kadangi buvo pritarta, mes dėl to neturime balsuoti, nes komitetas jį jau svarstė. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Gerai.
Dėl 7 straipsnio dar yra?
R.PAVILIONIS. Dėl 7 straipsnio… Iš tikrųjų dėl 8 straipsnio 3 dalies – Seimo nario Petro Gražulio siūlymas. Į jį yra atsižvelgta. Čia kalbama apie priešmokyklinio ugdymo programas, kurias vykdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, turintis licenciją laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Toks yra šio straipsnio papildymas, į jį atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad yra atsižvelgta ir dėl to abejonių nekyla? Ačiū.
Toliau dėl šio straipsnio.
R.PAVILIONIS. Dėl 4 dalies. Seimo narė O.Babonienė šioje dalyje vaiko amžių – penkeri metai siūlo pakeisti į penkeri šešeri, ir visą dalį išdėstyti taip, kaip čia nurodyta. Seimo komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar norite motyvuoti? Gerai. Ačiū. Bendru sutarimu pritarta O.Babonienės siūlymui, jeigu nematau prieštaravimų, dėl 7 straipsnio 4 dalies, dėl naujos redakcijos atitinkamai 8 straipsnio 4 dalies.
Ar dar yra siūlymų dėl šio straipsnio?
R.PAVILIONIS. Dėl 7 straipsnio daugiau nėra. Gal galima pereiti prie 8 straipsnio?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu pasitarti. Mes išnaudojome laiką, kuris skirtas įstatymui. Mes esame priėmę aštuonis straipsnius. Pasistūmėjome į priekį. Yra apsispręsta netgi dėl kai kurių svarbių nuostatų. Jeigu neprieštaraujate, netrukus mes turėsime progą grįžti prie šio įstatymo svarstymo tąsos. Dabar, apsvarstę aštuonis straipsnius, darome svarstymo pertrauką. Formuluokime, kad grįšime prie svarstymo tęsinio vėliau.
Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, kolegos, kurie teikėte pasiūlymus.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karių dalyvavimo JAV vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje „Tvirta taika“ Centrinės ir Pietų Azijos regione pratęsimo“ projektas Nr.IXP-2469 (pateikimas)
Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo JAV vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje “Tvirta taika” Centrinės ir Pietų Azijos regione pratęsimo” projektą Nr.IXP-2469. Pateikimo stadija. Tribūnoje – krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Prašom.
L.LINKEVIČIUS. Laba diena. Dar vienas operacijos pratęsimas. Kaip minėjau, dėl šio klausimo gana ilgai diskutavome, todėl nekalbėsiu tiek, kiek per pateikimą, nes apie motyvus buvo išsamiai kalbėta. Čia bus kalbama apie pratęsimą.
Trumpai galėčiau priminti, kad operacija prasidėjo 2001 metų spalio mėnesį. Kaip prisimenate, kaip atsakas į teroro aktus. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliucijas Nr.1368 ir Nr.1373, suteikė mandatą karinei operacijai. Mūsų Seimas 2001 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais priėmė pareiškimus, kuriuose (cituoju): “įsipareigoja prisijungti prie antiteroristinių tarptautinių pastangų bei reikalingų sprendimų, kad teroristai būtų nubausti, o jų židiniai būtų neutralizuoti”, ir spalio 1 dieną priėmė sprendimą siųsti iki 40 karių į misiją.
Šiuo metu antiteroristinėje koalicijoje, susijusioje su operacija Afganistane, yra 70 valstybių. Tampoje, Floridoje, kurioje yra centrinė vadavietė ir kurioje yra atstovai tų šalių, kurios vienaip ar kitaip dalyvauja operacijoje, yra 53 šalių atstovai. Pajėgas Afganistane turi 34 šalių atstovai, iš kurių 29 šalys pajėgas deleguoja į Jungtinių Tautų saugumo paramos operaciją ir 19 šalių – į operaciją “Tvirta taika”.
Mūsų sprendimo esmė – pratęsti, kaip minėjau, operaciją birželio–gruodžio mėnesiais. Skaičius tas pats – iki 40. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Vasilij Fiodorov. Prašom.
V.FIODOROV. Gerbiamasis ministre, sakykite, ar bus sudaryta galimybė šiems kariams dalyvauti referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą?
L.LINKEVIČIUS. Mes maksimaliai stengiamės misijose esantiems kariams sudaryti tokią galimybę. Ar pavyks, pažadėti šimtu procentų negaliu, nes sąlygos, kuriomis jie yra, iš tiesų nepaprastos. Kad mes padarysime viską, kad taip būtų, tai šimtu procentų, nes mes tai darėme ir anksčiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Daugiau norinčių klausti nėra. Dėkoju už klausimo pateikimą. Pateikimo stadija, primenu, kolegos. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Ne. Nei prieš, nei už norinčių kalbėti nėra. Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Ne, yra norinčių, kad būtų balsuojama. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, kas pritariate Seimo nutarimo projektui Nr.IXP-2469 po pateikimo. Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 30 Seimo narių. Už – 26, prieš nėra, susilaikė 3, po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, papildomu – Užsienio reikalų komitetą bei svarstyti šių metų balandžio 17 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2324 (pateikimas)
Kolegos, svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimą – projektą Nr.IXP-2324, kurį teikia Vyriausybė. Kviečiu į tribūną vidaus reikalų ministrą Juozą Bernatonį. Prašom, kolega.
J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės įgaliotas teikiu jums svarstyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siekiama užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, asmens lygybės prieš įstatymą principų laikymąsi, asmens pasitikėjimą valstybe ir teise. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta: “Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais”. Konstitucinis Teismas praeitų metų lapkričio 25 d. nutarime nurodė, kad Konstitucijos 52 straipsnio formuluotė “valstybė laiduoja” reiškia, kad įstatymu turi būti nustatytos šiame straipsnyje išvardytos pensijos ir socialinės paramos rūšys, taip pat įstatymu gali būti nustatytos ir kitos pensijos bei socialinės paramos rūšys. Vadinasi, valstybinės pensijos taip pat yra laiduojamos valstybės ir teisė į valstybinę pensiją yra vienodai ginama Konstitucijos.
Galiojančiame Vidaus reikalų, Specialių tyrimų tarnybos, valstybės saugumo ir t.t. pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, kurie po pareigūnų ar karių valstybinių pensijų už tarnybą arba po pareigūnų ar karių valstybinių invalidumo pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinių socialinių pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės ar bedarbio pašalpas, mokama tik 30% dydžio pareigūno ar kario valstybinės pensijos dalis. Tokiu teisiniu reguliavimu, mūsų nuomone, sukuriama tokia teisinė situacija, kai asmeniui faktiškai tenka rinktis, arba gauti visą paskirtą pareigūno pensiją neturint draudžiamųjų pajamų, arba turėti tam tikro dydžio draudžiamųjų pajamų ir gauti tik tam tikrą pareigūno pensijos dalį. Kitaip tariant, teisės į darbą įgyvendinimas nulemia paskirtos ir iki tol mokėtos pareigūno ar kario valstybinės pensijos didelės dalies praradimą. Šiuo atveju asmeniui, kuriam yra paskirta ir mokama pareigūno pensija, būtent dėl to suvaržoma galimybė laisvai pasirinkti darbą, nors jis ir atitinka įstatymų nustatytas sąlygas, kad galėtų dirbti tam tikrą darbą. Jeigu asmeniui buvo paskirta ir mokama pareigūno ar kario valstybinė pensija, tai ji turi būti mokama ir toliau, t.y. negalima nutraukti jos mokėjimo arba mažinti mokamos pensijos dydžio. Priešingu atveju, būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe, teise. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę.
Norėčiau pažymėti, kad šio įstatymo projekto pagrindinis tikslas ir yra užtikrinti teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų elementų būtent ir yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą, kaip jau minėjau, valstybe.
Suprantama, valstybėje gali susidaryti tokia ypatinga situacija, kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti. Tokiais išimtinais atvejais pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Sumažintos senatvės pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t.y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija. Tokia yra Konstitucinio Teismo nutarimo nuostata.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad, vadovaujantis Vidaus reikalų, specialių tyrimų tarnybos ir kitų pareigūnų valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 3 punktu, pareigūno ar kario valstybinė pensija negali būti mažesnė už tą, kurią jis gavo iki 1994 metų gruodžio mėnesio. Sutinku su Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, kad įstatyme būtų nustatyta jo įsigaliojimo data, nuo kurio mėnesio pirmos dienos jis įsigalioja. Įstatymo projektas yra suderintas su Konstitucijos, Europos Sąjungos teisės bei kitų teisės aktų nuostatomis, jis neprieštarauja įstatymams ir, mūsų manymu, turėtų sugrąžinti teisingumą ir panaikinti tą diskriminaciją, kuri šiuo atveju yra mūsų pareigūnų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Nėra po jūsų išsamaus pateikimo norinčių klausti. Kadangi jūs tuoj pat pateiksite kitus klausimus, galbūt ir likite tribūnoje.
J.BERNATONIS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, ar po pateikimo mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra gana išsamios Teisės departamento pastabos. Komitetai svarstydami, manau, jas taip pat išnagrinės.
Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo procedūrą: pritarus po pateikimo pagrindiniu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomais – Nacionalinio saugumo ir gynybos, Biudžeto ir finansų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetus, o preliminaria svarstymo data numatyti šių metų gegužės 13 dieną. Ar priimtina tokia svarstymo procedūra? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1671, 1761, 1888, 193, 224, 225, 2591, 269, 320 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1672, 18711, 1971, 2052, 2064 straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-2462 (pateikimas)
Vakarinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimas – projektas Nr.IXP-2462. Prašau, gerbiamasis ministre, pateikite Vyriausybės klausimą.
J.BERNATONIS. Teikiu jums svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektą. Šis projektas susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, t.y. su Nepaprastosios padėties įstatymu, Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymu, Antspaudų ir spaudų kontrolės įstatymu. Atsižvelgiant į baudžiamąją praktiką už neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir siekiant sugriežtinti vežėjų atsakomybę siūloma numatyti administracinę atsakomybę už neteisėtą užsieniečių atvežimą į mūsų valstybę.
Galbūt aš plačiai neteiksiu kiekvieno straipsnio, ką siūloma keisti. Norėčiau tiktai atkreipti dėmesį, kad mes įvertinome Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento teiktini siūlymai dėl 2052 ir 2064 straipsnių, mūsų manymu, yra nepriimtini, nes teikiamo Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymas šiais straipsniais visų pirma turi prevencinį tikslą, įstatymo straipsniais siekiama nustatyti atsakomybę asmenims už netyčinius teisės pažeidimus, t.y. už neteisėtą valstybės sienos perėjimą ar neteisėtą asmenų gabenimą nesant trauktino atsakomybėn asmens veiksmuose tyčios.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 252 straipsnyje siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo. Kaip rodo praktika, neretai asmenys, ypač esantys pasienio vandenyse, turiu omeny Kuršių marias ir kitur, nepagrįstai pasitikėdami savo navigaciniais sugebėjimais, tiesiog pažeidžia valstybės sieną, žvejoja mūsų teritorijoje ir lengvabūdiškai tikisi išvengti atsakomybės už valstybės sienos pažeidimą. Todėl siūlomo straipsnio nuostatos bus daugiau prevencinės užkardant galimus neatsargius valstybės sienos pažeidimus ir privers asmenis, esančius ar vykdančius veiklą prie valstybės sienos, elgtis apdairiai, įvertinti tikimybę netyčia pereiti valstybės sieną.
Tą patį galima būtų pasakyti kalbant apie Teisės departamento išvadas ir apie 2064 straipsnio dispoziciją. Be jokios abejonės, visus tyčinio neteisėto asmenų gabenimo per valstybės sieną atvejus apima Baudžiamasis kodeksas. Tačiau, kaip rodo praktika, ir Europos Sąjungos valstybėse nereti atvejai, kai asmenys bando neteisėtai vykti per valstybės sieną pasislėpę transporto priemonėse be vežėjo žinios. Šiuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniu siekiama nustatyti vežėjui ar jo atstovui pareigą prieš kertant valstybės sieną, įsitikinti, ar transporto priemonėje nėra pasislėpusių asmenų, turinčių tikslą neteisėtai kirsti valstybės sieną. Tokia nuostata yra aktuali todėl, kad transporto priemonėse dažnai be vežėjo žinios gali pasislėpti ir pasislepia asmenys. Be to, transporto priemonių valdytojai kartais palieka transporto priemones be priežiūros o kartais tuo pasinaudojama pervežant asmenis, ir būna labai sunku įrodyti, kad valstybės siena pažeista tyčia. Prašytume pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys nori klausti. Algimantas Valentinas Indriūnas. Prašom.
A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs teikėte prieš tai buvusį ir šį įstatymo projektą, jūsų pavardė figūruoja. Kuo paaiškinti, kad aiškinamųjų raštų struktūra iš principo skiriasi, visiškai nepanaši viena į kitą, kuo tai paaiškinti? Ačiū.
J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Kaip žinote, ir aiškinamiesiems raštams yra keliami tam tikri reikalavimai. Jeigu jūs manote, kad nesilaikoma reikalavimų, kurie numatyti Seimo statute ir Vyriausybės reglamente, mes išanalizuosime, pažiūrėsime, kad ta praktika būtų suvienodinta ir Seimo nariams būtų paprasčiau įsigilinti į aiškinamojo rašto turinį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Tuokart dėl balsavimo motyvų niekas nenori kalbėti. Kolegos, ar po pateikimo mes galime pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Suprantu, kad papildomu norėtų būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ir preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų balandžio 22 dieną, nes buvo kalbėta, kad posėdis nukeliamas iš 29 d. į 22 dieną. Ar galime pritarti tokioms datoms ir komitetams? Ačiū, nėra prieštaraujančių. Bendru sutarimu.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo“ 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2463 (pateikimas)
Pereiname prie vakartinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimo, registracijos Nr.IXP-2463. Gerbiamasis ministre, prašau pristatyti klausimą.
J.BERNATONIS. Norėčiau jums pateikti projektą “Dėl Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo” 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo. Jis parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo nuostatų reikalavimus. Įstatymo esmė – papildyti 1 straipsnio 3 dalį 7 punktu numatant, kad tiesioginis valdymas gali būti įvedamas savivaldybėje, savivaldybių teritorijoje įvedus nepaprastąją padėtį. Siūlymą dėl tiesioginio valdymo įvedimo Seimui pateikia Respublikos Prezidentas.
Įstatymo projekte numatoma, kad įvedus tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje nepaprastosios padėties metu Vyriausybė skiria savo įgaliotinį savivaldybės teritorijai administruoti bei nustatoma atšaukimo procedūra.
Mes išanalizavome Teisės departamento pastabas, kai kurios iš jų priimtinos, tačiau siūlymas, kad nepaprastosios padėties įvedimas nėra susijęs su vietos savivaldos institucijų nesugebėjimu teisėtai veikti, diskutuotinas, nes nepaprastoji padėtis įvedama esant ekstremaliai situacijai, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turinius nuostolius. Nepaprastoji padėtis įvedama dėl ekstremalios situacijos, kai kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti, nepanaudojus Konstitucijoje ir Nepaprastosios padėties įstatyme įtvirtintų nepaprastųjų priemonių. Darytina prielaida, kad ekstremali situacija atsiranda ne iš karto, susiklosto palaipsniui, ir vietos savivaldos institucijos, dirbdamos kasdienio darbo režimu, negali pašalinti ekstremalios situacijos sąlygų ir priežasčių dėl objektyvių ir dažnai subjektyvių priežasčių, tarp jų, deja, ir vietos savivaldos institucijų nesugebėjimo tokias priežastis šalinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys Klemensas Rimšelis. Prašom, kolega.
K.RIMŠELIS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti jūsų. Suprantu, kad dabar siūlomame įstatymo projekte kalbama apie procedūras, kai nepaprastoji padėtis ir kaip įvedamas tas tiesioginis valdymas. Bet ar jums teko susipažinti su visu įstatymu, kiek jis dabar koreliuoja su Vietos savivaldos įstatymu, kuris iš esmės pasikeitęs? Kiek man teko skaityti, rengiantis vienai laidai, tai jis yra neveikiantis iš tikrųjų. Kai kurie straipsniai, kur kalbama apie įgaliotinio kompetenciją įvedus tiesioginį valdymą, ir nuorodos į Vietos savivaldos įstatymą net neatitinka, nes pasikeitęs Savivaldos įstatymas. Aš neprieštarauju jūsų teikiamam projektui, bet aš kalbu iš esmės, kad tas Tiesioginio valdymo įstatymas, jeigu atsirastų būtinybė jį panaudoti, tai nebūtų galima juo pasinaudoti, nes kompetenciniu požiūriu jis nesuderintas su Savivaldos įstatymu.
J.BERNATONIS. Dėkoju, kolega, už labai gerą klausimą ir kartu pasiūlymą. Aš tikiuosi, kadangi šiuos klausimus sprendžia jūsų komitetas, tai būtų galima inicijuoti būtent viso šio įstatymo peržiūrėjimą, galbūt tam bus akstinas ir mūsų pateikiamas projektas. Bet suderinti su galiojančiu Nepaprastosios padėties įstatymu, mūsų manymu, reikėtų ir tą mechanizmą numatyti reikėtų. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, daugiau norinčių klausti nėra, dėkoju už pristatymą. Pateikimas. Dėl balsavimo motyvų pageidaujančių kalbėti nėra. Bet, kolegos, pasinaudokime viena paskutiniųjų progų ne tik išreikšti savo valią, bet ir registruotis bei balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo įstatymui Nr.IXP-2463 po pateikimo.
Užsiregistravo 27 Seimo nariai. Už – 25, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomu – Žmogaus teisių komitetą. Preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų gegužės 13 d., iš karto po referendumo. Ar galime pritarti tokiai svarstymo procedūrai bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu, kolegos.
Aš taip pat noriu pasakyti, kad darbotvarkėje yra Seimo nario Gintauto Mikolaičio pasiūlymas. Noriu konstatuoti, kad jo nėra salėje. Taip pat norėčiau pasakyti, kad Seimo narių, pageidaujančių skaityti pareiškimus, taip pat nebuvo. Todėl 17.10 val. skelbiu šios dienos plenarinio posėdžio pabaigą. (Balsai salėje) Ką tik registravomės.