Tryliktasis (359) posėdis
2003 m. balandžio 1 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas ČESLOVAS JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, siūlau susikaupti ir vis tiek vienąsyk reikia pradėti Seimo posėdį. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – Arvydas Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš visiškai su jumis sutinku, net ir balandžio 1-ąją aš su jumis sutinku. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu aš norėčiau iškelti tokią problemą. Aš matau, kokį dėmesį G.Kirkilo dalyvavimas posėdyje sukelia žurnalistams. Jis tiesiog labai retai matomas posėdyje, ir mūsų opozicinė akis turėtų tam tikrų klausimų. Pastaruoju metu Užsienio reikalų komiteto veikla yra visiškai nekoordinuojama. G.Kirkilas spaudoje pila daugybę straipsnių ant dešiniosios opozicijos. Mes turime abejonių, kad jo nuomonė užsienio reikalų klausimais, kartais pagrindiniais, kertasi su valdančiosios kairiosios daugumos atstovų nuomone. Be to, iš veido, žvelgiant į jį, jis gali turėti ir tam tikrų moralinių problemų: išbalęs, pavargęs visas, ir opozicinė akis tai turi pastebėti. Pone Seimo posėdžio pirmininke, aš prašyčiau suteikti žodį G.Kirkilui, ko gero, posėdžio pradžioje, kad galėtų atsakyti į mūsų opozicinės frakcijos klausimus.

PIRMININKAS. Opozicinei frakcijai atsako vienos iš valdančiųjų frakcijų lyderė Irena Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tiesiog fantastika, ką kalba mūsų opozicija. Per dešimt metų Seime teko visokių kalbų girdėti, bet tokių pretenzingų ir kaltinančių mūsų gerbiamąjį G.Kirkilą pirmą kartą girdžiu! Prašyčiau opoziciją atsiprašyti dėl nepagrįstų kaltinimų. G.Kirkilas sėdi susikaupęs, pasirengęs šiandienos posėdžiui, nei pabalęs, sveikos būsenos. Jis pats tuoj pat tą paliudys.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke!

PIRMININKAS. Vieną minutę! Ar gerbiamąjį A.Vidžiūną tas tenkina?

A.VIDŽIŪNAS. Tiktai vienas dalykas. Dar kelis žodžius.

PIRMININKAS. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Ponia Irena, mes tikėjomės, kad jūs, kaip frakcijos seniūnė, pradėsite nuo konstruktyvesnių dalykų, nes, mūsų žiniomis, G.Kirkilas negeria stiprios kavos, o geria ją su grietinėle. Mūsų žiniomis, G.Kirkilas rūko kitos rūšies tabaką, ir tai opozicinė nosis labai jaučia. Pone Gediminai Kirkilai, prašom atsakyti į mūsų dalykinius ir išorinio įvaizdžio klausimus.

PIRMININKAS. Gal iš tikro, kad būtų aiškiau, išklausykime patį G.Kirkilą. Žodis Gediminui Kirkilui. Prašom.

G.KIRKILAS. Pirmiausia noriu pasveikinti visus su ryškia Lietuvos futbolininkų pergale Vokietijoje, nors baigėsi lygiosiomis. Bet aš pats esu futbolininkas ir, kaip žinote, dalyvauju (…) komandoj, labai mėgstu šį žaidimą, esu baigęs futbolo mokyklą. Tarp kitko, kažkodėl tai neminima mano biografijoj, tai dabar pasakysiu. Tai yra kur kas didesnė pergalė, mano akimis žiūrint, negu buvo prieš porą metų Kaune, kuomet Lietuva sužaidė savo aikštėje lygiosiomis. Šį kartą mes žaidėme su pasaulio vicečempionais…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, bet G.Kirkilas šneka ne į temą, nors aiškiai G.Kirkilo balsas. Gerbiamasis Vidžiūnai, ar tenkina, kad bent yra G.Kirkilo balsas?

D.TEIŠERSKYTĖ. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotoja gerbiamoji Dalia Teišerskytė.

D.TEIŠERSKYTĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, tai, kas šiandien čia vyksta, tiesiog yra košmariški dalykai, manyčiau. Aš, kaip Seimo etikų ir procedūrikų… Atsiprašau, kaip Seimo etikos ir procedūrų… procedūrų ir etikos… nebeatsimenu, bet kažkaip prisimenu pavardę savo viršininko – A.Salamakakino pavaduotoja Dalia Teišerskytė-Čiupkuvienė, norėčiau pasakyti, kad G.Kirkilas buvo pagautas berūkantis tą begėdiškai kvepiančią pypkę kabinete užsirakinęs, su tamsiais akiniais, tuo sukeldamas dar daugiau įtarimų opozicijai ir visai tautai. Aš manau, kad mes šį įvykį turėsime apsvarstyti savo etikų ir procedūrikų komisijoje.

PIRMININKAS. Ačiū už paaiškinimą, bet aš labai prašyčiau dabar G.Kirkilą sėsti į savo vietą. Išsiaiškinsime, kuris yra kuris. Prašom. Žodis Gediminui Kirkilui, tik nežinau, pirmajam ar antrajam. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip visada konservatoriai visiškai ne vietoje kelia triukšmą ir kiršina tautą – tai įprasta jų politika, bet aš norėčiau pabrėžti, kad iš jūsų, čia esančių, niekas iki šiol nedirbo tokiose pareigose kaip aš, niekas nebuvo Prezidento atstovu Kaliningrado sričiai. Dėl to jūs nežinote, koks tai yra sunkus darbas. Tas darbas reikalauja dažnai būti keliose vietose vienu metu: Briuselyje, Kaliningrade, Seimo salėje, derybose su opozicija, teniso aikštelėje arba kartais net ir futbolo aikštėje. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, pirmiausia vėlgi kreipiuosi į konservatorius, aišku, ir į liberalus, ir į visą opoziciją: jūs pirmiausia turite džiaugtis mūsų pergalėmis ne tik teniso aikštelėse, bet ir derybose dėl Kaliningrado. O tai, ką konservatoriai vadina klasta, užsienyje yra įprastas dalykas, tai yra, aš pasakyčiau, jiems dar kol kas nesuvoktas naujas užsienio politikos aspektas. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Ačiū. Andrius Kubilius. Prašom. Baigiamasis žodis.

A.KUBILIUS. Net ir balandžio 1-ąją, Gediminai Kirkilai, nereikėtų tiek daug meluoti apie laimėjimus. Aš siūlau vieną iš jų vis tiek išvesdinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau baigti šį klausimą.

Dabar oficialiai pradedame 2003 metų balandžio 1 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašom. Dabar, žinoma, ne Seimo nariai neturėtų būti posėdžių salėje. Ačiū. Prašom registruotis, o kol registruojamės… (Balsas iš salės) Ne, vienas turėtų pasilikti. Prašom registruotis, o kol registruojamės, žodis Juliui Veselkai.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš įsivaizduoju, jeigu aš pradėčiau dvylika minučių čia kvailioti. Jūs ir algos man atimtumėte ir išvestumėte iš salės, o kai jūs čia kvailiojate 12 minučių, tai viskas normalu. Todėl prašau ir A.Vidžiūną, ir G.Kirkilą išmesti iš salės šiandien ir išskaityti pinigus už šį posėdį. (Balsai salėje)

2003 m. balandžio 1 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotoja girdi ir darys išvadas. Ačiū. Registraciją tuoj kartosime, o kol kas aš noriu pasakyti dėl darbotvarkės. Kaip matote, ji, gerbiamieji kolegos, truputėlį yra pamarginta. Pora klausimų atidėta, bet už tai pora klausimų pridėta. Kai kurie yra mūsų vidiniai ir yra vienas svarbus Vyriausybės klausimas. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Taigi kviečiu dar kartą registruotis ir imsimės pirmo klausimo. Registracija!

Užsiregistravo net 82 Seimo nariai.

Tarnybinio paso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2084(2*) (priėmimas)

Taigi pirmasis klausimas – Tarybinio paso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2804(2). Pranešėjas – Vasilijus Popovas. Prašom. (Balsas iš salės: tarnybinio!)

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ne tarybinio, o tarnybinio paso įstatymo projektas. Po jo svarstymo Seime komitetas negavo jokių pasiūlymų ir pastabų, kitų kokių nors pasiūlymų. Todėl siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Taigi Tarnybinio paso įstatymas, iš tikrųjų yra nauja redakcija. 1 straipsnis ir yra ta nauja redakcija. Ar reikia dėl kiekvieno atskiro straipsnio balsuoti, ar balsuojame už tą pirmąjį kompleksinį straipsnį – “Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo nauja redakcija”. Ar galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu. 2 straipsnis yra “Įstatymo įgyvendinimas”. Numatyta, kad vidaus reikalų ministras iki rugsėjo 1 dienos nustato to tarnybinio paso išdavimo, keitimo ir t.t. tvarką, o tarnybiniai pasai išduodami nuo šių metų spalio 1 dienos. Galim pritarti tokiam 2 straipsniui? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? Minutėlę. Kolega Arminas Lydeka. Prašom.

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes elgiamės visai neteisingai, taisydami šį Tarnybinio paso įstatymą, nes pati tarnybinio paso idėja yra neteisinga ir jos nereikia. Mažoje Lietuvos valstybėje yra diplomatiniai pasai, yra paprasti piliečių pasai, taigi atskirai nedidelei žmonių kategorijai suteikti ir išduoti tarnybinius pasus nėra jokios prasmės. Vienintelis argumentas – keliems valstybės pareigūnams važiuojant į kelias valstybes nereikėtų forminti vizų, lyg verslininkai, kurie sprendžia ne mažiau svarbius klausimus, susijusius su visa visuomene, yra mažiau svarbūs valstybei, tačiau jie negalės naudotis tokiu pasu, taip pat ir diplomatiniu pasu. Pats paso buvimas praranda prasmę.

Tarnybinius pasus iš tiesų turi kelios valstybės, tačiau atkreipsiu dėmesį į tai, kad daugiausia tai yra Rytų Europos valstybės, o daugelyje Vakarų Europos valstybių tokių pasų nėra. Todėl, kolegos, manau, kad nereikia taisyti šio įstatymo ir apskritai nereikia kelti klausimo dėl tarnybinio paso, kaip dokumento, atsisakymo.

PIRMININKAS. Vasilijus Popovas – nuomonė už.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Man trupučiuką liūdna, ypač girdint tokius A.Lydekos argumentus, nes yra priėmimo stadija ir argumentuojama, kad nereikia tarnybinio paso. Buvo diskusijos, buvo svarstymai komitete, Seime ir buvo įrodyta, kodėl šiandien reikia tarnybinio paso, todėl jo argumentai man visai nesuprantami. Aš kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą ir baigti debatus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gintaras Steponavičius – nuomonė prieš. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Vasilijau Popovai, aš suprantu, kad Vidaus reikalų ministerija jus pribloškė užmojo platumu, Teisės ir teisėtvarkos komitete ant stalo padėjusi šūsnį įvairių valstybių tarnybinių pasų. Bet, kaip teisingai sakė Arminas Lydeka, kryptis yra Rytai. Kuo labiau į Rytus, tuo daugiau požiūrio į savo piliečius, kad tarp lygių yra ir lygesnių.

Aš manau, kad mes neturėtume nuvertinti verslininko, turisto ir mažiau jais rūpintis, jeigu mes, numatydami tarnybinius pasus, galvojame besirūpiną savo aukštos kvalifikacijos tarnautojais. Jeigu mes siunčiame su specialia misija arba pavedimu, tai nebūtina išduoti atskiros kategorijos tarnybinį pasą. Kaip žinote, tarnybinis pasas jokių privilegijų, imunitetų svečioje šalyje nesuteiks, nes jokių tarptautinių susitarimų dėl to nėra, todėl, manau, jei siunčiame ką nors su misija, laikinai išduotas diplomatinis pasas būtų visai pakankamas dalykas. Taigi aš pritariu savo kolegos A.Lydekos išdėstytiems argumentams. Vertindamas šį įstatymą galėčiau pasakyti, kad tai bus dar vienas biurokratinis sumanymas, pareikalausiantis milijonų mokesčių mokėtojų pinigų šiam sumanymui įgyvendinti. Balsuodamas dėl šio įstatymo aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Vytautas Landsbergis. Prašom, kolega.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mane sudomino pono V.Popovo argumentas, kad (cituoju) “šiandien dar reikia”. Kas yra šiandien? Ar mūsų dabar ypatinga būsena ir kiek laiko bus tas “dar”, kad mums dar reikia sovietinių tarnybinių pasų? Norėčiau, kad būtų apibrėžta, kokiam laikui mes darome pataisą, kiek tai kainuos ir kokia yra būtinybė. Įstatymas galioja. Jis, matyt, galėtų numirti natūralia mirtimi per tam tikrą laiką, o tobulinimas, jo aktualinimas vargu ar yra pagrįstas. Aš taip pat susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Algimantas Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Aš visą laiką sakau, kad pas mus ne visai tobula balsavimo ir kalbėjimo sistema, kuri yra kategoriškai juoda ir balta – prieš ir už, o per vidurį nieko nėra. Deja, nors Centro partiją, sako, naikina, bet gal ponas Romualdas Ozolas išsaugos, nes visada kas nors būna per vidurį.

Esant šiai situacijai sako, kad mūsų žmonėms važiuojant į Briuselį spręsti klausimų reikia tų pasų. Gal ir nieko. Aš visą laiką buvau kategoriškai prieš tas identifikavimo korteles, kurios labai brangiai kainuoja, ir skeptiškai žiūrėjau į tarnybinius pasus. Bet kodėl šiandien aš būčiau linkęs juos išduoti tam tikrai kategorijai tarnautojų? Man atrodo, valstybei tai kur kas pigiau kainuotų negu tie žemės sklypai, kuriuos jie pasiima. Tai geriau duokim jiems kokį nors popieriuką, kuris, ko gero, neturės labai didelių indulgencijų, negu tuos tikrai vertingus žemės sklypus prie ežerų. Jeigu kalbėtume realiai, tai šias klausimas yra per daug forsuojamas ir Seimas per daug klauso valdininkijos. Esant tokiai situacijai aš siūlau susilaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar nori žodį tarti Julius Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamojo kolegos Algimanto Matulevičiaus argumentai visai niekam tikę – ims ir pasą, ir sklypą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Prašome dar kartą patikrinti korteles ir balsuosime. Balsuojam, ar priimame Tarnybinio paso įstatymo pakeitimo įstatymą. Registruojamės ir balsuojame. Kolegos, registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. (Balsai salėje) Ką aš sakiau?

Už – 55, prieš – 4, susilaikė 34. Įstatymas, mielieji kolegos, priimtas.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2306 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, gal būtumėte malonūs atsižvelgti į vieno pranešėjo prašymą, nes jo po pietų nebus. Imtume nagrinėti 5 rezervinį klausimą. Tai yra tik pateikimas. Sutinkame? Prašom. Kviečiu į tribūną Petrą Papovą. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2306. Pateikimas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seime yra pateiktas Apskrities valdymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriam po patiekimo pritarta. Šis įstatymo projektas yra susijęs su tuo įstatymu, įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą.

Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad su tarybos nario pareigomis yra nesuderinama veikla tų institucijų pareigūnų, kurie vykdo valdžią, t.y. Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės nario. Konstitucinis Teismas pasakė, kad ir tokio valstybės pareigūno, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus turi įgaliojimus kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybių veiklą.

Buvo padaryta dabar galiojančio Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisa, kad apskrities viršininko pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis. Tačiau šis pareigūnas pagal Konstituciją nevykdo valstybinės valdžios ir nei pagal Konstituciją, nei pagal įstatymus neturi įgaliojimų vykdyti savivaldybių veiklos priežiūrą. Savivaldybių veiklos priežiūrą pagal Konstituciją ir įstatymus vykdo Vyriausybės atstovai. Pabrėžiu – Vyriausybės atstovai. Specifinę priežiūrą vykdo apskrities viršininko administracijos pareigūnai, sakykim, švietimo ir statybų inspektoriai, bet jie už tą priežiūrą patys personaliai ir atsakingi. Todėl apskrities viršininko arba viršininko pavaduotojo veiklos prilyginti savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės administracijos veiklai tikrai negalima, nes jie nėra pareigūnai, atskaitingi savivaldybių taryboms. Todėl siūloma išbraukti iš įstatymo, kad apskrities viršininko arba apskrities viršininko pavaduotojo veikla yra nesuderinama su tarybos nario pareigomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Keli Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – Eligijus Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai esate atsidūręs nepavydėtinoje padėtyje, kai Vyriausybė priėmė politinį sprendimą leisti savo kadrams dalyvauti savivaldybių tarybose, visiškai pamindama Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Mes puikiai žinome, kas šiandien užima apskričių viršininkų ir viršininkų pavaduotojų vietas. Man tikrai keistai skamba jūsų pasakymas, kad, žinote, kai kurie apskrities administracijos pareigūnai vykdo kontrolės funkciją, bet apskritis tos kontrolės nevykdo. Tai už ką tada atsako apskrities viršininkas, ar jis yra apskrities vadovas, ar ne? Antras dalykas. Mes žinome, kad įstatymų yra nustatyta, jog Vyriausybė vykdo savo valdžią per apskritis, ir apskritis yra sudedamoji valstybinės valdžios, šiuo atveju Vyriausybės, dalis. Tai kaip jūs galite atsakyti į klausimą, ar tai nesikirs su labai aiškiai pasakyta Konstitucinio Teismo nuostata, kad valstybinės valdžios pareigūnai negali tuo pačiu metu dalyvauti savivaldybių tarybose ir čia reikia vengti valdžių persipynimo principo.

P.PAPOVAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, komiteto nary. Iš tikrųjų jums neturėtų kilti tokių klausimų, ar apskrities viršininkas vykdo Vyriausybės valdžią. Pati Vyriausybė vykdo valdžią. Konstituciniame Teisme išaiškinta ir Konstitucijoje pasakyta, kad valstybėje valdžią vykdo Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė, ir teismai. Todėl apskrities viršininkas už Vyriausybę vykdyti veiklos tikrai negali. Jis negali priimti sprendimų vietoj Vyriausybės kabineto. Jis tik įgyvendina. Dėl įgyvendinimo yra kitas dalykas. Valdžios įgyvendinimas yra vienas reikalas, o vykdyti pačią valdžią, kabineto posėdžiuose priiminėti sprendimus yra visiškai skirtingas dalykas.

Dėl kontrolės. Dėl kontrolės noriu pasakyti, taip, apskrities viršininko administracijoje, kuriai iš esmės vadovauja administracijos sekretorius ir, žinoma, apskrities viršininkas, yra pareigūnų, kurie prižiūri kai kurių savivaldybės įstaigų veiklą. Sakykime švietimo inspektoriai – švietimo, statybų – statybos proceso. Apskrities viršininkas atsakingas už tų pareigūnų pareigų vykdymą, kad jie dirbtų, kad jie ateitų į darbą , tikrintų. Bet už jų darbo kokybę jis nėra atsakingas. Atsakinga Valstybinė švietimo inspekcija, ir Valstybinė statybos inspekcija, kuri yra prie Aplinkos apsaugos ministerijos. Už dalykinę reikalo pusę, kokybę. Todėl apskrities viršininkas, vadovaudamas apskričiai, tik prižiūri, kad tie valstybės pareigūnai, kurie turi inspektavimo teises, tikrintų, ne sėdėtų savo kėdėse, o važinėtų ir tikrintų.

PIRMININKAS. Nijolė Steiblienė. Prašom, kolege.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis prelegente, prieš keletą savaičių šitą pataisą teikiau aš, ir Seimas pritarė pataisai, kad apskrities viršininkai ir jų pavaduotojai negali būti tarybų nariai. Aš niekaip nesuprantu, kuo vadovaujantis ši įstatymo pataisa vėl teikiama Seimui. Kokiu pagrindu? Nes tai vyko prieš keletą savaičių ir Seimas apsisprendė. Dabar vėl jūs brukate tą pačią pataisą. Atvirkštinę. Į Teisės departamento pastabas neatsižvelgėte, į Europos teisės departamento pastabas irgi neatsižvelgėte, tai kieno gi čia ta auksinė vieta, dėl kurios dabar visas Seimas stoja į mūšį. Pasakykite pavardę, ir bus viskas aišku.

P.PAPOVAS. Gerbiamoji kolege, aš tikrai visiškai nepolitizuoju šito klausimo. Vyriausybė pritarė Apskrities viršininko įstatymo pataisoms. Pagrindas atsirado, nes dabar galiojančiame įstatyme yra įgaliojimai kontroliuoti savivaldybių veiklą kai kuriose srityse. Tačiau praktiškai apskrities viršininkas tų įgaliojimų nevykdo, o vykdo valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai. Todėl iš Apskrities viršininko įstatymo išbraukiami kontrolės įgaliojimai, todėl atsirado pagrindas išbraukti iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo apskrities viršininko nesuderinamumą su tarybos nario įgaliojimais.

PIRMININKAS. Ačiū. Julius Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų paaiškinimo atrodo, kad apskrities viršininkas nieko kito nedaro, tik algą ima. Bet gerai, aš nepolitizuosiu šio dalyko, o paprastai ūkiškai paklausiu. Apskrityje, kaip žinote, yra kelios savivaldybės. Apskrities viršininkas bus vienos savivaldybės tarybos nariu, jis turi informaciją, turi gana gerus ryšius su Vyriausybe, jis priima sprendimus, arba daro įtaką sprendimų priėmimui aparate, ir staiga Vilniuje ar Kaune apskrities viršininkas yra Vilniaus miesto ar Kauno miesto taryboje, o Ukmergėje ar kur nors kitur nėra tokio. Iš karto turi akivaizdų privalumą ta taryba daryti įtaką sprendimų priėmimui. Ar jūs čia nematote paprasto, nepolitizuoto intereso?

P.PAPOVAS. Ne, visiškai nematau, būtų absurdas, jeigu apskrities viršininkas vadovautų savivaldybei arba darytų įtaką savivaldybės veiklai. Mūsų valdymo sistema būtų labai bloga ir būtų pažeista savivaldybių demokratija. O jis, kaip pilietis, gyvenantis tam tikroje savivaldybėje, turėtų turėti teisę spręsti savivaldos klausimus. Kaip kiekvienas pilietis. Kaip apskrities viršininko jo įgaliojimai visiškai nesusiję su savivaldybių veikla ir turi būti atriboti. Jeigu įstatymuose dar yra tokių dalykų, tai labai blogai.

PIRMININKAS. Jurgis Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, prieš gerus metus, ne taip seniai, jūs labai energingai iš šios tribūnos gynėte namus nacionalizuojantį įstatymą. Tik nežinau, ar esate jau atsiskaitęs už tą žalą, kai Konstitucinis Teismas įrodė, kad ji prieštarauja Konstitucijai. Jeigu bus priimtas šis įstatymo projektas, manau, irgi turėsime panašią situaciją. Keista, kad jūs nepaisote Antikorupcijos komisijos nuomonės, nežinau, ar skaitėte Seimo Teisės departamento išvadą, neigiamą dėl jūsų idėjų. Vis tiek energingai teikiate. Gal tiesiai šviesiai pasakykite, kuriam apskrities viršininkui taip jau labai reikia tapti tarybos nariu – ar ponui G.Paviržiui (girdėjau kažkada minint jo pavardę), ar kitam. Girdėjau, kad ponas G.Paviržis taiko į Vilniaus merus, gal dėl jo reikia posėdyje būtinai šią procedūrą atlikti. Ar kas kitas?

P.PAPOVAS. Ačiū, kolega. Kaip tik Konstituciniame Teisme aš buvau šioje byloje ieškovu, o dėl to įstatymo, apie kurį jūs kalbėjote, buvau atsakovu. Toje byloje buvo kitoks išaiškinimas. Šioje byloje mano, kaip ieškovo, ne vien mano, bet mūsų grupės Seimo narių interesai buvo patenkinti. Todėl šiuo atveju yra visiškai kitokia situacija. Aš pats dalyvavau Konstituciniame Teisme. Konstitucinis Teismas aiškino taip, kaip aš dabar teikiu. Žinoma, Konstitucinis Teismas tuomet pabrėžė, kad kai kurie apskrities viršininkų įgaliojimai yra prižiūrėti savivaldybių veiklą. Bet dabar pagal projektą yra naikinami tie įgaliojimai, kurių iš tikrųjų jie nevykdo ir niekada nevykdė: nei valdant konservatoriams, nei kitų partijų valdančiosioms daugumoms. Tokių kontrolės funkcijų savivaldybių atžvilgiu nevykdė, o vykdė… Tiesa, buvo įstatymo pakeitimas, trumpą laiką vykdė Vyriausybės atstovo įgaliojimus. Bet Konstitucinis Teismas pasakė, kad jie negali to daryti.

PIRMININKAS. Andrius Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, mes dar kartą prašome nepolitizuoti šio klausimo, o jį paprasčiausiai personalizuoti. Ar galėtumėte mums įvardyti tuos apskričių viršininkus, kurie tikrai turi tapti jūsų koalicijos ašimi. Kiek suprantu, ponas Gediminas Paviržis, matyt, ir iš Šiaulių ponas Alvydas Šedžius. Ar daugiau yra kokių, ar ne? Jeigu daugiau nėra, tai mes siūlome tiesiog įrašyti tas dvi savivaldybes į įstatymą, kad šiose savivaldybėse leidžiama, ir tuo baigtume. Dar norėčiau, kad jūs plačiau man išaiškintumėte. Aš klausiausi labai susidomėjęs. Jūs sakėte, kad apskrities viršininkas nevykdo valstybės valdžios, o tik ją įgyvendina. Ar galėtumėte plačiau šią temą man išaiškinti, kuo skiriasi valdžios vykdymas ir jos įgyvendinimas?

P.PAPOVAS. Kaip buvusiam Vyriausybės vadovui aiškinti sudėtinga. Aš nežinau, ar kada nors jūs buvote pakvietęs, premjere, apskrities viršininkus į kabinetą ir ar jie turėjo balso teisę? Toks atsakymas jiems. Jeigu jums valdant buvo tokia teisė suteikta, tai ji buvo antikonstitucinė.

PIRMININKAS. Prašom. Antanas Stasiškis. Prašom, kolega.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pranešėjau, tikrai aš labai daug sužinojau, bet man dar kartą norėtųsi, kad apibendrintumėte, patikslintumėte, gal aš kur suklydau. Jūs sakėte, kad apskrities viršininkas nevykdo jokių priežiūros funkcijų, vykdo jo pavaldiniai, tam tikri žmonės.

Antra, kad jis valdžios nevykdo. Jūs pasakėte, kad jūs nepolitizuojate šio dalyko, ir apskrities viršininkas nieko bendra su politika neturi. Taip pat jūs teigėte, kad apskrities viršininkas, būdamas savivaldybės tarybos nariu, jokios įtakos nedarys, nes būtų keista, jeigu jis darytų įtaką savivaldybės tarybai. Man kyla klausimas, kam tada jis reikalingas tarybai, jeigu jis nedarys įtakos būdamas išmintingas žmogus? Viso to aš niekaip nesuprantu. Jūsų žodžiais, tas apskrities viršininkas išeina kažkokia belytė asmenybė, kuri nežinia kodėl egzistuoja. Tai gal juos panaikinkime ar kaip nors iškastruokime, ar kaip kitaip padarykime? Aš niekaip nesuprantu, kodėl jūs veliate šitą košę? Kokia yra tos pataisos prasmė?

P.PAPOVAS. Visų pirma kiekvienas mes esame pirmiausia piliečiai, o savivalda yra visiškai skirtingas dalykas. Savivalda suteikiama tam tikro administracinio vieneto bendruomenei. Apskrities viršininkas kaip pilietis taip pat yra bendruomenės narys ir kaip bendruomenės narys jis priima sprendimus taryboje vadovaudamasis tik bendruomenės interesais. Taryba turi visiškai kitus įgaliojimus negu apskrities viršininkas, kuris įgyvendina Vyriausybės sprendimus. Jis suinteresuotas priiminėti sprendimus kaip tarybos narys bendruomenės atžvilgiu, o kaip apskrities viršininkas jis tiesiogiai įgyvendina Vyriausybės sprendimus vykdydamas visiškai kitokio pobūdžio įgaliojimus.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia Arminas Lydeka. Prašom, kolega.

A.LYDEKA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai nesuprantu tokios politinės logikos. Apskrities viršininkas yra visos apskrities viršininkas, jis sėdės ir dirbs vienoje savivaldybėje. Ar nebus diskriminuojamos tos savivaldybės, kai toje pačioje apskrityje apskrities viršininkas vienoje dirba, kitoje nedirba? Ir informacijos turėjimas, ir pateikimas, ir bendradarbiavimas tarp savivaldybių. Tai galbūt reikėtų įrašyti, kad apskrities viršininkas turi teisę visose savivaldybėse toje apskrityje dirbti, gal tai būtų labiau suprantama? O jeigu vadovautumės jūsų logika, kad apskrities viršininkas gyvena tam tikroje apskrityje ir turi teisę spręsti tos savivaldybės vidaus problemas, tai, mielieji mano, Prezidentas irgi gyvena tam tikroje savivaldybėje, tai gal ir jis gali dalyvauti posėdžiuose ir spręsti problemas kaip Seimo narys, kaip premjeras, kaip ministras ir visi kiti? Aš manau, kad čia antrasis balandžio 1-osios pokštas.

P.PAPOVAS. Aš dar kartą noriu pakartoti, nes jūs tuomet nedalyvavote politikoje. Kai buvo priimtas įstatymas ir Vyriausybės atstovo įgaliojimai buvo sujungti su apskrities viršininko įgaliojimais, Konstitucinis Teismas pasakė, kad taip negali būti. Apskrities viršininkas negali, įgyvendindamas Vyriausybės sprendimus, kontroliuoti, prižiūrėti savivaldybių veiklos. Konstitucinis Teismas pasakė: jeigu tokie įgaliojimai yra prižiūrėti savivaldybės veiklą, tada negali būti. Jau ir anksčiau be Konstitucinio Teismo Vyriausybės atstovams tokia teisė būti tarybos nariais buvo uždrausta, nes jie prižiūri savivaldybės veiklą. O apskrities viršininkai neprižiūri savivaldybės veiklos. Turėjo įgaliojimus, bet tie įgaliojimai dabartinio įstatymo projektu naikinami. O kad jie yra bendruomenės nariai, savivalda suteikta ne apskričiai, o rajonams arba miestams. Todėl jie negali apskrityje būti tarybos nariai, o turi būti tarybos nariais pagal gyvenamąją vietą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Eligijus Masiulis. (Balsas salėje) Po balsavimo motyvų, tegul pakalbės. Eligijus Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia aš kreipiuosi į jus, ar tikrai nėra prasminga sustabdyti ir nutraukti šios dienos Seimo posėdį, nes matome, kad balandžio 1-oji pakoregavo ir mūsų protus, ir elgseną? Kalbant dėl šio įstatymo projekto noriu pasakyti, kad tai yra akivaizdaus nihilizmo demonstravimas, kai nepaisoma Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kai nepaisoma Savivaldybių asociacijos sprendimo, kai nepaisoma Teisės departamento sprendimo, kai nepaisoma Seimo antikorupcinės komisijos sprendimo. Ko, gerbiamasis Papovai, jums dar reikia, kad jūs iš tikrųjų sustotumėte? Kategoriškai siūlau nepritarti tokiam protekcionistiniam įstatymo projektui ir, manau, jeigu šis įstatymo projektas pačiu artimiausiu metu bus priimtas, jis atsidurs ant Konstitucinio Teismo stalo.

PIRMININKAS. Kolega Julius Sabatauskas. Po to Andrius Kubilius.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu vis dėlto pataisyti kolegą E.Masiulį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarime nieko nepasakė apie apskrities viršininką ir jo pavaduotoją, kad jie negali. Jie konkrečiai pasakė apie Seimo narius, tačiau nieko, nė vieno žodžio apie apskrities viršininką. Taip pat norėčiau pasakyti, kad apskrities administracijoje esantis padalinys, kuris atlieka Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę savivaldybės teritorijoje, nerevizuoja ir nekontroliuoja savivaldybių tarybų bei kitų institucijų sprendimų. Todėl jokio ryšio su savivaldybių priežiūra savivaldybės apskrities administracija bei apskrities viršininkas neturi. Raginu kolegas balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Andrius Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš tiesiog norėčiau frakcijos vardu paprašyti, kad jūs tikrai mus įtikintumėte, kad čia nebuvo balandžio 1-osios pokštas ir kad čia tribūnoje tikrai stovėjo P.Papovas, nes mums liko nebeaišku. Viskas atrodė labai linksmai ir juokingai. O kalbant rimtai aš siūlau šį įstatymo projektą, jeigu jam bus pritarta po pateikimo, svarstyti gegužės 21 dieną.

PIRMININKAS. Ačiū. Įdomus pasiūlymas. Taigi, mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo. Kolegos, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo.

Už – 30, prieš – 34, susilaikė 16. Nepritarta. (Plojimai) Balandžio 1-osios pokštas. Atiduodame tobulinti. Sutinkam? Ačiū. (Balsai salėje) Alternatyviai. Mano siūlymas yra atiduoti tobulinti. Girdžiu kitų kolegų kolektyvinį siūlymą atmesti. Taigi mygtukas “už” – tobulinti, mygtukas “prieš” – atmesti. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 37, prieš – 42. Atmesta. Ačiū. Klausimas baigtas.

Įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2282ES (svarstymas ir priėmimas)

Imamės darbotvarkės 2 klausimo – Įstatymo dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo projekto Nr.IXP-2282. Svarstymo ir priėmimo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu – jo pirmininkas Aloyzas Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra Romos statutas, ratifikavimo projektas. Priminsiu jums, kad yra įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas pagal Romos statutą ir pasirašyta sutartis, kad mes prisijungiame. Dabar reikia ratifikuoti šį projektą.

Komitetas gavo pastabų iš teisingumo viceministro, iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjo Juliaus Dirmos, kai ką reikėjo suderinti su mūsų dabar galiojančiais įstatymais ir Konstitucijos pakeitimais. Pastaboms pritarė. Teikia jūsų dėmesiui patobulintą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu priimtas komitete. Prašytume Seimo patvirtinti mūsų nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną kalbėti Užsienio reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, vardu Kęstutį Kriščiūną. Prašom.

K.KRIŠČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį iš tikrųjų įdomų įstatymą. Manome, jeigu juo bus pasinaudota teisingai, tai suteiks didelę galimybę patyrusiems teisininkams iš Konstitucinio Teismo, iš Aukščiausiojo Teismo rasti darbo vietų Romoje. Todėl mes visi vieningai balsavome už.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose užsirašė kalbėti kolega R.Sedlickas ir kolega E.Klumbys. Prašyčiau kolegą Romaną Sedlicką į tribūną. Ruošiasi Egidijus Klumbys.

R.A.SEDLICKAS. Dėkoju. Ši konvencija yra viena iš svarbesnių konvencijų, kurias mums teks priimti. Todėl aš ryžausi pakomentuoti jos esmę. Kitos konvencijos yra gana techniškos, o ši yra labai labai svarbi mums visiems.

Jau nuo XX amžiaus pradžios buvo mėginta įvairiausiais būdais traukti atsakomybėn žmones, karų dalyvius, kurie nusikalto žmonijai genocidu, karo nusikaltimais. Tai buvo mėginta nuo Niurnbergo tribunolo, per įvykius Jugoslavijoje, Ruandoje, visur kitur. Tai paprastai buvo vienkartinis būdas – prasideda tribunolas ir baigiasi. Šį kartą mėginta sukurti nuolat veikiantį karo tribunolą. Tai labai svarbu.

Kas pasikeičia? Pora dalykų. Valstybės, pasirašiusios šią konvenciją, pripažins šio tribunolo jurisdikciją. Tai labai svarbu. Jos turės pripažinti šio tribunolo galias. Antra. Turės leisti tribunolo prokurorui veikti savo krašte. Tai labai didžiulis žingsnis. Nes Lietuvoje iki šiol užsienio prokuroras negalėjo tiesiogiai veikti, jis turėjo veikti tik per vietinius teisėsaugos pareigūnus.

Ką tai reiškia? Mums reikia suprasti esmę. Sakykim, paskutiniais metais Rusijoje, Čečėnijoje buvo byla: gana aukštas karininkas pagrobė, išžagino ir paskui užmušė čečėnę mergaitę. Ta byla tęsėsi porą metų. Galų gale Rusijos teismas pripažino, kad karininkas turėjo laikinų proto sutrikimų, ir išsiuntė jį pailsėti į ligoninę. Viskas.

Norėtųsi, kad tokių įvykių nebūtų ir kad nusikaltėliai būtų nubausti. Todėl ir reikia tokio tribunolo.

Kitas pavyzdys. Prieš porą dienų Irake įvyko apšaudymas vieno furgono, kuris nesustojo. Buvo nušautos septynios moterys, tarp jų ir vaikai (aš nežinau detalių). Dabar viena pusė – Amerika – mėgins argumentuoti, kad tai buvo karinė būtinybė. Ir aš su tuo sutinku. Tačiau jeigu tas klausimas bus iškeltas, sakykim, Sirijos, ji žiūrės į tą įvykį visai kitaip. Dėl to Amerika nepasirašo šios konvencijos, nes ji negali leisti rizikuoti savo kariams. Amerika gana griežtai baudžia savo karius, kurie nusikalsta. Rusija to nedaro.

Šie du pavyzdžiai kelia įvairių problemų: jurisdikcijos, ką leisti, galių, kiekvienas taškelis, kiekvienas straipsnis kelia savo problemų. Tačiau, mano manymu, mes esame mažas kraštas, mes nelabai dalyvaujame dideliuose karuose, ir mūsų saugumas priklauso nuo mūsų priklausomybės… kad mes pripažįstame tokias konvencijas, kurios mus apsaugos, greičiausiai mes būsime aukos… vietoj vykdytojų.

Todėl aš skatinčiau visus pritarti šiai konvencijai, nes teisine prasme tai yra labai nauji dalykai, kurie kertasi su daugeliu tradicinių sąvokų, kurios paprastai nėra priimtinos. Ši konvencija gal padės mums sureguliuoti karo įvykius truputį geriau nei iki šiol. Kviesčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną Egidijų Klumbį. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos. Besiblaškydami tarp Europos Sąjungos ir JAV, mes vėl esame paskutiniai Europoje ratifikuodami šį nepaprastai svarbų Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą. Turbūt simboliška, kad šį statutą mes ratifikuosime vykstant tikrai žiauriam, mes dabar tai puikiai matome televizijos ekranuose, karui Irake. Aš visiems siūlau balsuoti už. Tik kreipčiausi į mūsų aukščiausius vadus, kad tokios sutartys būtų ratifikuojamos kur kas anksčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim. Ačiū. Tada kitas dalykas. Seimo Pirmininkas siūlo, kad mes šį klausimą nagrinėtume ypatingos skubos tvarka ir iš karto imtumės priėmimo procedūros. Ar reikia balsuoti, ar sutinkame? Ačiū. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso ratifikavimo įstatymo? Kolega Arminas Lydeka. Prašom.

A.LYDEKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai trumpai vienu sakiniu. Iš tiesų siūlau balsuoti už šį įstatymą ir kartu kiek įmanoma kiekvienam prisidėti darant įtaką per tarptautinius santykius, tarptautinį bendravimą, per Lietuvos ir užsienio diplomatus, kad prie šio statuto prisijungtų ir jį ratifikuotų Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelis. Jos patį susitarimą pasirašė, bet paskelbė, jog prie jo neprisijungs. Manau, kad Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio dalyvavimas iš tiesų būtų labai pažangus žingsnis tarptautiniuose santykiuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori kalbėti. Įstatymą sudaro du straipsniai.

Ar reikia balsuoti dėl 1 straipsnio, ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Ir 2 straipsnis? Čia kaip tik yra Lietuvos Respublikos pareiškimai. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.

Mielieji kolegos, prašome susikaupti čia reikia kvalifikuotos balsų daugumos. Prašome susikaupti ir registruotis. Balsuosime, ar priimame įstatymą “Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo”. Balsavimas pradėtas. Prašom.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už – 73, susilaikė 2. Ratifikavimo įstatymas priimtas.

Mielieji kolegos, konstatuoju, kad priimtas dar vienas eurointegracinis įstatymas.

Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr.IXP- 1592(4*) (priėmimo tęsinys)

Dabar darbotvarkės 3 punktas – Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr.IXP-1592(4). Tolesnis priėmimas pastraipsniui. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto, pagrindinio komiteto, atstovą, pirmininko pavaduotoją Valentiną Greičiūną.

Pirmiausia, kolegos, turime susitarti dėl mūsų darbo tvarkos. Prisimenate, mes priėmėme aštuoniolika įstatymo straipsnių ir balsuojant dėl 19 straipsnio jis nebuvo priimtas. Tada buvo padaryta pertrauka. Dabar mes turime susitarti, kaip toliau dirbame. Ar apsieiname be šio 19 straipsnio, ar darome ką kita. Prašyčiau, kad gerbiamas Valentinas Greičiūnas tartų žodį.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Nors ir balandžio 1-oji, bet tikiu, kad mes dalykiškai nagrinėsime ir priimsime šį įstatymą, todėl kviečiu taip daryti. Kaip žinote, mes priėmėme aštuoniolika straipsnių. 19 straipsnio pataisoms nebuvo pritarta ir palikta komiteto nuomonė, o priimant visą straipsnį jam buvo nepritarta. Todėl buvo pasiūlyta Ekonomikos komitetui dar kartą išreikšti savo poziciją. Ekonomikos komitetas susirinkęs pritarė bendru sutarimu ir siūlo Seimui perbalsuoti 19 straipsnį pagal pateiktą Ekonomikos komiteto redakciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Algimantas Matulevičius dėl šio dalyko? Dėl viso. Tada Jonas Jurkus dėl 19 straipsnio ir po to Aloyzas Sakalas. (Balsai salėje) Tuojau, pirmiausia Jonas Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš esmės nebūčiau prieš, jeigu būtų įrašytas žodis “vartotojas”. Tačiau mes norime šilumininkus padaryti monopolininkais. Aš kalbėjau su šilumos tiekimo įmonių vadovais, jie būtų labai patenkinti tokia priimta nuostata, tačiau mes turime sudaryti sąlygas ir vartotojams, kad jie galėtų patys apsispręsti, kas jiems galėtų tarpininkauti ar pati bendrovė sudarytų. Kviesčiau palaikyti komiteto priimtą sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Aloyzas Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, jūs galite kviesti daryti ką nori, bet jeigu tas straipsnis prieštarauja Civiliniam kodeksui, aš negaliu už jį balsuoti ir kviesčiau visus nebalsuoti. Bet jeigu bus nuspręsta perbalsuoti ir bus pritarta mūsų pataisai, kuri suderina šį straipsnį su Civiliniu kodeksu, tada problemų nebūtų, mes taip pat balsuotume už šį straipsnį. O šiaip balsuosime prieš, jeigu liks ta pati redakcija. Taigi kviečiu perbalsuoti pataisas, o po to balsuoti, jeigu bus nuspręsta, dėl viso 19 straipsnio.

PIRMININKAS. Gintaras Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mane stebina Ekonomikos komiteto teisinis dualizmas. Mes negalime nei grįžti prie pataisų, nei prie įstatymo straipsnių. Dėl jo buvo balsuota, procedūra nebuvo pažeista ir, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes turime laikytis nustatytos Seimo praktikos ir galiojančio Statuto. Jeigu nėra Etikos ir procedūrų komisijos išvados, kad turi būti grįžta prie perbalsavimo, nematau galimybės, kad galėtume grįžti. Nebent jūs man galėtumėte pacituoti nuostatą, kuria remdamiesi mes galėtume perbalsuoti.

PIRMININKAS. Prašom. Tai yra Statuto 261 straipsnis: “Visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute ir Lietuvos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas”.

G.STEPONAVIČIUS. Tai yra daugiau nei neįtikinamas argumentas, nes balsavimas buvo, rezultatai yra aiškūs ir turi būti išdėstyti motyvai, kodėl mes dėl priimto sprendimo grįžtame ir jį peržiūrime.

PIRMININKAS. Motyvai, gerbiamasis kolega, išdėstyti V. Greičiūno ir Seimo valia. Mes pirma turime balsuoti, ar grįžtame, o tik po to balsuoti, t.y. turi būti dvigubas balsavimas. Pirma, ar grįžtame, o po to, ar perbalsuojame. Kolegos Nijolė Steiblienė, Vytautas Landsbergis ir po to balsuojame.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, juk mes dėl to 19 straipsnio apsisprendėme praeitą kartą du kartus. Du kartus Seimas balsavo ir du kartus nepritarė šiam 19 straipsniui. Tai jūs man pasakykite, kokiu pagrindu Ekonomikos komitetas gali ką nors nuspręsti ir reikalauti, kad Seimas dar trečią kartą perbalsuotų – o gal priims.

PIRMININKAS. Seimo valia. Vytautas Landsbergis. Prašom, kolega.

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, tarp įvairių motyvų, kuriuos jūs minėjote, nepaminėjote svarbiausio, kad jūs suskaičiavote Seimo narių proporcijas ir tikitės, kad tokiu būdu galima apšauti Seimą paties Seimo veiksmu. Tai tikrai labai verta balandžio 1-osios. Aš manau, kad dabartinė Seimo dauguma gali nusipelnyti balandžio 1-osios daugumos vardo.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad neskaičiavau nei pirmuoju, nei antruoju atveju. Pirmuoju atveju, jūs žinote, kaip baigėsi. Kaip bus, taip bus, nes Seimo valia yra spręsti.

Mielieji kolegos, yra oficialus Ekonomikos komiteto siūlymas, juo labiau priimtas vienbalsiai, siūlyti Seimui iš naujo balsuoti dėl įstatymo projekto 19 straipsnio. Kolegos, dėmesio! Yra balsavimas dėl balsavimo, t.y. ar perbalsuojame. Tie, kurie balsuoja už, tie mano, kad turi būti perbalsuota. Registruojamės ir balsuojame. Balsuojame dėl perbalsavimo, o po to dėl paties straipsnio. Ar perbalsuojam. (Balsai salėje)

Už – 31, prieš – 27, susilaikė 11. Perbalsavimo nebus.

Taigi imamės 20 straipsnio. 20 straipsniui yra kolegos A.Sakalo pataisa ir kolektyvinė Seimo narių G.Didžioko, R.Sedlicko, N.Steiblienės ir H.Žukausko pataisa. Tai gal pirma kolega Aloyzas Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mano teikiama pataisa taip pat yra dėl šio įstatymo suderinimo su Civiliniu kodeksu. Man nesuprantama, kodėl komitetas nepritarė tai pataisai. Turima galvoje, kad šilumos vartotojas turi teisę sudaryti sutartį tik su šilumos tiekėju. Ir jeigu šilumos tiekėjas tiekia blogą šilumą, šilumos vartotojas turi teisę nemokėti už šilumą. Aš nesuprantu, kodėl norima padaryti visiškai kitaip. To nesupranta nė mūsų Lietuvos geriausi civilinės teisės specialistai. Todėl jeigu pataisa bus atmesta, tada būtina Civilinio kodekso pataisa, nes įrašyta ir mūsų Statute, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad jeigu koks nors įstatymas prieštarauja mūsų priimtiems dokumentams, reikia kartu pateikti ir to dokumento, mūsų jau priimto, pataisą. Pataisos nėra, todėl šis įstatymas vis tiek negalės būti priimtas, kol nebus padaryta tokia pataisa, jeigu ir toliau prieštarausime Civiliniam kodeksui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas – už, vienas – prieš, po to – pranešėjas. Nijolė Steiblienė. Prašom, kolege.

N.STEIBLIENĖ. Aš siūlau pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pataisai 20 straipsniui, nes iš tikrųjų ji yra esminė. Ar vartotojas kada nors ras teisybę, jeigu nebus kokybiškai šildomas jo butas arba namas, kitaip tariant, gyvenamasis plotas? Seimo narių grupė pateikė savo pataisas, bet jeigu jūs pritarsite gerbiamojo A.Sakalo pataisai, mes savo atsiimsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada šiek tiek paprasčiau, aš ruošiausi apie tai kalbėti, ačiū, kad jūs pasakėte. Algimantas Matulevičius, nuomonė prieš. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS. Ne, aš užsirašęs dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Tada Jonas Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerai įsiskaitykite į šitą pasiūlymą. Tiekėjas gali pasirinkti namų šilumos tiekimo sistemos prižiūrėtoją. O kodėl ne vartotojas? Aš suprantu, kad šilumos ūkio vadovai būtų labai patenkinti šiuo priimtu pasiūlymu. Gal geriau tobulinti Civilinį kodeksą, negu atimti iš varotojo galimybę apsispręsti? Todėl aš manyčiau, kad reikėtų palaikyti komiteto pasiūlymą, nes jis yra geresnis, jis leidžia vartotojui apsispręsti, ar pačiam eksploatuoti, jeigu yra susikūrusi namo bendrija, ar nusamdyti butų ūkį, ar sudaryti sutartį su tiekėju. Aš vis dėlto siūlyčiau suteikti vartotojui daugiau teisių ir kviečiu palaikyti komiteto pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, komiteto pozicija.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė, ir štai dėl ko. Kaip žinote, įstatymo projekte yra numatyta, kad daugiabučiuose namuose šilumos sistemų aptarnavimą privaloma tvarka turi atlikti šilumos tiekėjas. Tačiau jeigu vartotojas nepageidauja, jis turi teisę pats pasirinkti. Tuo tarpu pataisos autorius siūlo, kad pasirinktų sistemų prižiūrėtoją ir sudarytų su juo šildymo ir karšto vandens (…) šilumos tiekėjas. Kitaip tariant, šilumos tiekėjas primestų savo… prižiūrėtojui, šilumos vartotojui, tokiu būdu susiaurindamas šilumos vartotojo teises. Tai, mūsų supratimu, visiškai nepriimtina.

O dėl Civilinio kodekso aš noriu dar kartą kolegoms pacituoti. Aštuntojo skirsnio 6.391 straipsnis. Jame pasakyta, kad šio skirsnio normos taikomos aprūpinant elektra, šilumos energija, dujomis, nafta ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kokia kita išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Taigi Civiliniam kodeksui neprieštaraujama, atitinka Civilinį kodeksą, nereikia keisti Civilinio kodekso, nes jam ir neprieštaraujama, jeigu mes pritarsime komiteto pasiūlymai nuomonei, kuri labiau atitinka vartotojų interesus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prašom dabar susikaupti. Balsavimas bus toks: ar balsuojame už kolegos A.Sakalo siūlymą, kuriam kai kurie Seimo nariai pritaria, bet kuriam nepritaria pagrindinis komitetas? Kas už kolegos A.Sakalo siūlymą dėl viso 20 straipsnio, – mygtukas “už”. Kas mano taip, kaip pagrindinis komitetas, kitaip ir balsuoja. Balsavimas pradėtas.

Už – 35, prieš – 16, susilaikė 20. Nepritarta. (Triukšmas salėje)

Minutėlę. Vis tiek yra panašus keturių kolegų Seimo narių pasiūlymas, ir tas klausimas išsispręs. Aš kviečiu kolegą H.Žukauską ar kurį kitą. Kolega H.Žukauskas – kolektyvo vardu. Prašom. H.Žukauskas dėl pataisų 20 straipsnio 4, 5 dalims, arba, tiksliau, dėl jų išbraukimo. Prašom, Henrikas Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad tiek A.Sakalo, tiek mūsų siūlomos pataisos yra gana panašios. Ir tarp tų eilučių, kai pranešėjas skaito, visada dingsta vienas pagrindinis dalykas: išplaunama atsakomybė – tiekėjo atsakomybė už tą produktą, kurią jis teikia vartotojui. Mūsų pataisų esmė yra tokia. Prižiūrėtojas iš esmės už nieką neatsakingas, jis tik prižiūri, bet jis negali nei suremontuoti, nei patiekti karštesnio vandens, jis negali patiekti nei karštesnės temperatūros į tinklus – visa tai turi padaryti tiekėjas. Šiuo atveju aš siūlau palaikyti mūsų pataisą, nes mes norime, kad tiekėjas tiekdamas turėtų ir atsakomybę, atsakytų už tai, ką jis duoda. Labai ačiū. Siūlau palaikyti mūsų pataisą.

PIRMININKAS. Kolega Aloyzas Sakalas, nuomonė už. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, taip jau išeina: pranešėjas iš tribūnos sako, kad Civiliniam kodeksui neprieštarauja, o tuo tarpu du geriausi Lietuvos civilinės teisės specialistai sako, kad prieštarauja. Tikėkite kuo norite, jūsų reikalas. Bet jeigu bus atmesta ir šita pataisa, gerbiamieji kolegos šilumos vartotojai, turėsite reikalą, jeigu jums bus blogai tiekiama šiluma, ir su šilumos tiekėju atskirai, ir su šilumos tinklų prižiūrėtoju. Anie abu rodys pirštais vienas į kitą dėl blogos šilumos kokybės, o jūs nežinosite, su kuriuo iš jų turėtumėte bylinėtis, nenorėdami mokėti už blogai tiekiamą šilumą. Jeigu jūs to norite, jeigu norite bylinėtis teismuose nežinia su kuo, prašau, nepalaikykite šitos pataisos, palaikykite komiteto nuomonę ir turėsite daug malonių minučių teismuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, kolega A.Matulevičius, kaip tarėmės, dėl viso. Tada Jonas Jurkus. Prašom kolega.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, šį kartą ar norėčiau remtis Civiliniu kodeksu. Civilinis kodeksas numato, kad tiekėjas atsako iki pat buto, nesvarbu, yra tarpininkas ar nėra. Komiteto variantas pasirinktas geresnis, ir aš siūlau palaikyti komiteto pasiūlymą.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dar kartą pranešėjas. Prašom, kolega Valentinai Greičiūnai.

V.GREIČIŪNAS. Aš dar kartą, kolegos, noriu atkreipti dėmesį. Šis įstatymas nustato, kad už šilumos tiekimą ir aptarnavimą visame daugiabučiame name atsako šilumos tiekėjas. Tvirtai. Ir jeigu gyventojai nepasirinks kito, taip ir bus, tai ir bus vykdoma. Tačiau jeigu gyventojai mato, kad jie gali susirasti tinkamesnį, taigi jų valia, ir nesiaurinkime vartotojų teisių. Ir nereikia klaidinti nei Seimo narių, nei vartotojų šiais komentarais. Todėl aš siūlyčiau nepritarti šiai pataisai, o pritarti komiteto nuomonei, nes iš tikrųjų kur kas plačiau atstovaujama vartotojams.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Balsuojame dėl kolektyvinės pataisos. Kas ją remia, balsuoja už, kas remia pagrindinį komitetą, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Už – 39, prieš – 18, 20 susilaikė. Pritarta. Yra lygu, nes Vytenis Andriukaitis yra salėje. Yra. Prašom. Dar kartą balsuojame. Kolegos, dėmesio! Gerbiamieji kolegos! Gerbiamasis Egidijau Klumby, prašom pasisukti į pirmininką kita kūno dalimi! Gerbiamasis Klumby! Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kartą dėmesio! Balsuojame dėl Seimo narių G.Didžioko, R.Sedlicko, N.Steiblienės, H.Žukausko pataisos 20 straipsniui. Kurie remiate šią pataisą, spaudžiate mygtuką “už”, kurie manote kaip pagrindinis komitetas, kitaip ir balsuojate. Balsavimas pradėtas. Dėmesio, prašom balsuoti.

Už – 42, prieš – 18, 22 susilaikė. Pritarta.

Taigi dabar lieka trumpesnis 20 straipsnis. Ar jį galime priimti, ar dar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime priimti? Priimta be 4 ir 5 dalių.

Einame toliau. Minutėlę. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau mažą pauzę. Šiandien tokia diena. Vienas Seimo narys yra šiandien gimęs. Jubiliejus nedidelis, bet vis tiek jubiliejus. Julius Sabatauskas. (Plojimai)

Kolegos, konstatuoju, kad priimti penki skirsniai. Dabar 21 straipsnis. Yra kelios pataisos. Kolegos B.Bradausko pataisai pritarta. Manau, dėl to nereikia atskirai balsuoti. O kolektyvinį… (Balsas salėje) Kas? Kolegos, dėmesio! Ar reikalauja kas balsuoti dėl to, kam pagrindinis komitetas pritaria? Pritarta. Ačiū. Tuomet kolektyvinė pataisa. Kolega Henrikas Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Aš prašiau E.Skarbaliaus, kad jis įgarsintų mano kalbą.

PIRMININKAS. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Noriu pasakyti, kad mūsų pataisa nėra labai svarbi, bet ji svarbi Civilinio kodekso 6383 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Mat, ten yra parašyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančių įrenginių ir nustatytus techninius reikalavimus. Noriu pasakyti, kad žodis “techninis” yra įrašytas į Civilinį kodeksą. Man atrodo, mūsų įstatyme turėtų būti ne privalomasis, bet techninis reikalavimas. Tai toks mūsų pasiūlymas. Siūlau palaikyti mūsų pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, mes prieš tai pritarėme kolegos B.Bradausko pasiūlymui, kuriame kaip tik yra įtvirtinta sąvoka “privalomieji”. Sąvoka, žodžiai “privalomasis reikalavimas” yra kur kas platesni negu “techninis”, techninis yra kur kas siauresnis, todėl šio straipsnio autorių siūlymas netenka prasmės, nes jie siūlė žodį “privalomuosius” pakeisti į žodį “techninius”. Komitetas nepritarė, pritardamas kolegos B.Bradausko siūlymui, kuriam pritarė ir Seimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro čia yra tam tikras prieštaravimas. Ar jūs reikalaujate balsuoti?

H.ŽUKAUSKAS. Gerai būtų balsuoti.

PIRMININKAS. Sutinkate.

H.ŽUKAUSKAS. Techninis reikalavimas, noriu dar kartą paaiškinti, yra Civilinio kodekso norma, o mes sugalvojame tokius terminus, kad paskui patys nežinosime, kas yra privalomasis. Pranešėjas sako, kad tai yra platesnė sąvoka, bet jau dabar yra neapibrėžta, kiek ji yra plati. Iš viršaus, iš šono, iš apačios?

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kadangi reikia balsuoti, kolega Vaclovas Karbauskis. Prašom. Nuomonė prieš.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, mes ką tik 21 straipsnio 2 dalyje priėmėme B.Bradausko pataisą, kurioje yra žodis… Skaitau: “namo pertvarkymas pagal privalomuosius reikalavimus”. Mes jau priėmėme. Jeigu dabar mes pritartume šiam siūlymui, tai nesusipratimas. Be to, noriu pasakyti, kad terminas “privalomuosius” vartojamas to paties Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalyje. Tai kaip mes suprantame? Todėl siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl kolektyvinės pataisos. Dėmesio! Kas remiate kolektyvinę pataisą, balsuojate už, kas manote, kad reikia laikytis komiteto pozicijos ir jau aprobuotos B.Bradausko pataisos, balsuojate kitaip. Prašom.

Už – 38, prieš – 15, 24 susilaikė. Nepritarta.

Dabar dėl viso 21 straipsnio. Ar nori kas kalbėti? Kolega A.Matulevičius dėl viso? Ne. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 21 straipsnis su kolegos B.Bradausko pataisa? Prašom balsuoti.

Už – 39, prieš – 6, 30 susilaikė. Straipsnis priimtas.

22 straipsnis. Yra kolegos B.Bradausko pataisa, kuriai komitetas pritaria. Galime pritarti ar reikia balsuoti? Ir yra kolektyvinė pataisa. Vėl kolega Henrikas Žukauskas. Prašom. H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Įstatymo projekto pirmoji dalis labai įdomiai traktuojama: “daugiabučio namo butų ir kiti savininkai yra šilumos vartotojai, kurie butus šildo pastato šildymo būdu”. Štai šioje vietoje yra visa esmė. Jeigu priimtume šią dalį, kurią mes siūlome išbraukti, vadinasi, niekas pastate neturėtų teisės ir galimybės šildytis kitokiu būdu. Mes manome, kad šią pirmąją dalį reikėtų išbraukti, nes tada atsirastų alternatyva ir galimybės naudoti ir kitus būdus. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal Vyriausybės atstovas norėtų tarti žodį? Gerbiamasis A.Ignotas. Prašom.

A.IGNOTAS. Dovanokit. Jau ką tik yra pritarta B.Bradausko pasiūlymui ir pridėta: arba butus ir patalpas šildo pagal kitus techninius sprendimus. Taigi čia nėra monopolio. O jeigu butas yra atsijungęs nuo centralizuoto šildymo, tai šilumos vartotoju vis tiek lieka, nes naudojasi šiluma koridoriuje ir kitose bendro naudojimo patalpose. Taigi jis vis tiek lieka vartotojas toje dalyje.

PIRMININKAS. Dar pranešėjas nori? Prašom, trumpai.

V.GREIČIŪNAS. Mielieji kolegos, mes juk pritarėme B.Bradausko pasiūlymui šio straipsnio 1 daliai. Jis atspindi ir konkrečiai paaiškina. Išbraukimas tokiu atveju iš esmės netenka prasmės, išeis kolizija. Pritarus kolegos B.Bradausko siūlymui, aš kviesčiau kolegas net atsiimti. Įsiskaitykite, kam pritarėme. Tai, man atrodo, išsprendžia visus klausimus.

PIRMININKAS. Dar kartą Henrikas Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti ir atkreipti dėmesį, kad Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai taip pat akcentavo, kad šitas straipsnis užkerta kelia vartotojui pasirinkti alternatyvius būdus šildyti savo patalpą, o tai prieštarauja Civilinio kodekso 6390 straipsniui. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad čia nėra toks paprastas dalykas, kaip nori pranešėjai mums pasakyti. Esmė yra tokia – arba bus galima šildytis alternatyviniu būdu, arba ne. Čia nėra paprastas dalykas.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Mes dabar balsuosime dėl kolektyvinės Seimo narių pataisos 22 straipsniui, jeigu pritarsime, tada atkris Broniaus Bradausko pataisa, kuriai buvome bendru sutarimu pritarę. Taigi, dėmesio! Prašom labai stropiai apsispręsti. Kas remiate kolektyvinę pataisą, tas balsuojate už, kas manote kitaip, kitaip ir balsuojate. Pagrindinis komitetas nepritaria siūlymui.

Už – 42, prieš – 19, susilaikė 22. Pritarta. Kolegos B.Bradausko pataisos nelieka. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

V.GREIČIŪNAS. Kaip tada su kolegos Bradausko?

PIRMININKAS. Nelieka jo pataisos, lieka tik 2 dalis. Lieka 2 dalis. Ar aišku?

V.GREIČIŪNAS. Na, jums aiškiau, turbūt nei man.

PIRMININKAS. Ar reikia dabar balsuoti už visą straipsnį, kuris liko tik iš vienos dalies? (Balsai salėje) Nereikia. Jurgis Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti dėl to, už ką mes dabar balsavome, nes vieno balso skirtumas labai trapus ir pranešėjas galėtų dar kartą akcentuoti pono B.Bradausko priimtos pataisos turinį. Man atrodo, visi mato išbrauktą ankstesnį tekstą ir pamiršta, kas yra iš tikrųjų priimta.

PIRMININKAS. Gerai. Tikrai galime perbalsuoti. Mano valia. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, dar kartą pasakyti…

V.GREIČIŪNAS. Aš dar kartą noriu pasakyti tai, ką kolega H.Žukauskas minėjo. Pataisoje yra parašyta: “arba butus ir kitas patalpas šildo naudojant kitus techninius sprendimus”, t.y. galimas visiškai kitas būdas. Ta laisvė labai išplėsta ir palikta. Todėl aš visiškai pritariu, todėl tas perbalsavimas… Neklaidinkime savęs, mes B.Bradausko siūlymu išsprendėme tai, ką iš esmės pasakė ir kolega.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Perbalsuojam ir kaip bus, taip bus. Taigi dar kartą balsuojame dėl kolektyvinės pataisos 22 straipsniui. Kas ją remia, balsuoja už, kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja. Prašom.

Už – 27, prieš – 22, susilaikė 24. Nepritarta. Prašome dabar dėl viso straipsnio, įskaitant B.Bradausko pataisą. Ar nori kas kalbėti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim. Priimta. Ačiū.

23 straipsnis. Yra kolektyvinė pataisa. Henrikas Žukauskas. Prašom. 23 straipsnio 1 dalis.

H.ŽUKAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad mes atsiimame šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada galime bendru sutarimu priimti 22 straipsnį? Priimta.

24 straipsnis. Vėl jūsų, gerbiamasis Žukauskai, pataisa. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau prašyti, kad prieš tai mes kalbėtume apie 25, 26 ir 27 straipsnius, nes jeigu šio straipsnio nepriims, tai anie savaime atpuls, o anie yra be galo svarbūs, nes ten yra kalbama apie galimybę atsijungti. Tai yra be galo svarbus dalykas. Todėl aš prašau, kad pirmiausia mes kalbėtume apie 25, 26 ir 27 straipsnius. Jeigu šituos išspręsim, tai savaime ir 24 straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turiu iškart pasakyti, kad Statutas mums tokią galimybę suteikia. Tada, gerbiamasis pranešėjau, imamės 25 straipsnio, kuriam yra kolegos Vaclovo Karbauskio pataisa. Jai komitetas, kiek matau, pritarė. Ir yra kolegos Juliaus Sabatausko pataisa, kuria nepritarė. Kolegos Juliaus Veselkos pataisa, kuriai pritarta. Stasio Kružinausko pataisai pritarta. Ir taip pat yra kolektyvinė pataisa, kuriai nepritarta.

Tai dabar iš eilės. Ar kolegos Vaclovo Karbauskio pataisai galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Pritarta. Kolegos Juliaus Sabatausko. Ar būtinai siūlote balsuoti? Julius Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš savo pataisą atsiimu grupės narių siūlymo naudai, nes taip sutarta tos derinimo grupės posėdyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas išspręstas. Tada yra Juliaus Veselkos pataisa, kuriai komitetas pritarė. Galim bendru sutarimu? Galim. Ir Kružinausko tokia pati. Taip yra Juliaus Veselkos ir Stasio Kružinausko pataisos. Komitetas pritaria. Ar reikalauja kas kalbuoti? Reikalaujate balsuoti. Prašom. Tada balsuojam, ar pritariam Juliaus Veselkos ir Stasio Kružinausko analogiškoms pataisoms, kurioms pagrindinis komitetas pritarė. Prašom balsuoti.

Už – 48, prieš – 22, susilaikė 6. Pritarta.

Ir dabar kolektyvinė pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Prašyčiau Henriką Žukauską tarti žodį. Henrikas Žukauskas, prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norčiau pasakyti tai, kad Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai akcentavo, jog sutarties nutraukimo klausimo sprendimas, jeigu šalys nesutaria, yra teismo, bet ne savivaldybės kompetencija. Be to, anot teisėjų, šiuo straipsniu yra bandoma nepagrįstai riboti vartotojų teisę pasirinkti alternatyvius šildymo būdus. Noriu pabrėžti, kad šiame įstatymo minų pridėta be galo daug ir visur jos yra nukreiptos į tą pusę, kad vartotojas negalėtų atsijungti. Noriu atkreipti į tai dėmesį. Labai ačiū. Siūlau palaikyti mūsų pataisą.

PIRMININKAS. Matyt, Jurgis Razma. Ar Julius Sabatauskas? Prašom. Julius Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti šiai pataisai, nes ši sutartis tarp šilumos gamintojo – tiekėjo ir vartotojo yra dvišalė sutartis ir šioje dalyje yra paslėpta galimybė, kad sutikimą dėl sutarties nutraukimo turi duoti koks nors trečias asmuo, kuris visiškai nedalyvauja sutarties sudarymo metu. Tai yra akivaizdus prieštaravimas Civiliniam kodeksui. Turbūt gerbiamasis pranešėjas pasakys tą formuluotę, kuri buvo suderinta derinimo grupės posėdyje ir kuriai, kiek atsimenu, buvo pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Jurgis Razma, ir tada pranešėjas.

J.RAZMA. Pataisų autorių yra siūlomi du blogi dalykai. Pirmas dalykas. Eliminavus savivaldybę iš tikrųjų nelieka kam ginti bendruomenės interesų nutraukinėjant sutartis. Bendruomenė šiuo atveju gali būti atskiro namo bendruomenė, atskiro kvartalo ir t.t. Nėra taip, kaip sako autoriai, kad prijungimas ir atsijungimas yra dviejų subjektų reikalas. Sistema yra kolektyvinė ir reikia iš savivaldybės pozicijų žiūrėti visos bendruomenės interesų. Toliau. Siūloma išbraukti, kad viskas vyksta pagal šio įstatymo 26 straipsnį ir palikti, kad abstrakčiai pagal kokius nors teisės aktus. Ką mes žinome, kokius teisės aktus gali patvirtinti Vyriausybė ar dar kas nors? Tai irgi yra pabloginimas. Viską išspręskime įstatymu, kad būtų aišku kaip tai daroma.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas, ir tada balsuosime.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų komitetas nepritarė, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad lygiai taip pat, kaip ir 24 straipsnyje, kurį mes praleidome ir kuriame yra remiamasi 26 ir 27 straipsniais, taip ir šioje pataisoje yra siūloma išbraukti 25 straipsnį, kuriuo remiamasi. Matyt, yra logiška dabar grįžti prie 26 ir 27 straipsnių, o po to eilės tvarka prie 24 straipsnio kolektyvinės pataisos ir 25 straipsnio 2 dalies kolektyvinės pataisos. Viskas priklausys nuo to, kaip mes pasielgsime su 26 ir 27 straipsniais.

PIRMININKAS. Minutėlę. Mums čia liko tik mažas balsavimas dėl tos 25 straipsnio 2 dalies. (Balsai salėje) Aš suprantu, bet mes galime peršokti dar vieną straipsnį, jeigu kolegos sutinka. Ar pirma balsuojame dėl šios pataisos? Balsuojame. Kolegos, dėmesio! Dabar balsuosime dėl kolektyvinės pataisos 25 straipsnio 2 daliai, kuriai pagrindinis komitetas nepritaria. Prašom balsuoti. Kas už pataisą – už, kas mano kitaip – kitaip. (Balsai salėje)

Už – 34, prieš – 29, susilaikė 21. Nepritarta.

Ar dabar priiminėjame 25 straipsnį, ar einame prie 26 straipsnio? Gerbiamasis pranešėjau?

V.GREIČIŪNAS. Galima priiminėti.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu?

V.GREIČIŪNAS. 25 straipsnį galime priiminėti.

PIRMININKAS. Galime. 25 straipsnis priimtas. Tada prašome, gerbiamasis pranešėjau, dėl 26 straipsnio ir po to vėl kviesiu kolektyvinės pataisos autorius. Dabar mes dėl 26 straipsnio turime apsispręsti iš esmės.

V.GREIČIŪNAS. Kaip žinote, 26 straipsnis reglamentuoja savivaldybių sprendimus dėl atskirų butų ar kitų patalpų daugiabučiuose namuose šildymo būdo keitimo. Įstatymo rengėjai ir komitetas nepritarė siūlymui išbraukti 26 straipsnį.

PIRMININKAS. Dabar tik dėl 26 straipsnio.

V.GREIČIŪNAS. Nepritarė siūlymui išbraukti šį straipsnį, nes būtų sukelta didelė netvarka šilumos ūkyje. Tačiau tokia galimybė iš esmės yra palikta, kai savivaldybė gali priimti sprendimą, bet terminas turi būti ne ilgiau kaip dvejiems metams. Autorių iš pradžių buvo siūloma iki trejų, tačiau po diskusijų komitetas pateikė savo siūlymą (jis pateiktas jums) iki dvejų metų ir nepritarė kolegų siūlymui išbraukti šį straipsnį.

PIRMININKAS. Henrikas Žukauskas kolektyvo vardu. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, tačiau tai yra pono J.Sabatausko pataisa.

PIRMININKAS. Jis nerodo entuziazmo, tai prašome kalbėti. Julius Sabatauskas dėl 26 straipsnio.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, 26 ir 27 straipsniai padaro tokį dalyką, kuris yra neįmanomas. Aš dabar prognozuoju, kas bus. Savivaldybė duoda arba neduoda sutikimą nutraukti sutartį tarp šilumos tiekėjų ir vartotojų, kai sutartis yra dvišalė, t.y. tarp vartotojo ir tiekėjo. Trečiojo asmens įsikišimas dėl sutikimo nutraukti sutartį sukels laviną skundų į administracinius teismus, kuriuose bus panaikinti šie savivaldybių sprendimai, nes jie nėra šalies subjektai. Tai vienas dalykas. Tai yra akivaizdus prieštaravimas Civiliniam kodeksui.

Toliau. Savivaldybė net ir nesant šių straipsnių bus šio proceso dalyvė, nes pagal Statybos įstatymą bei kitus teisės aktus tam tikri savivaldybės pareigūnai turės derinti tiek gyvenamųjų patalpų, tiek šildymo įrengimų sistemų pertvarkymo projektus, be kurių tas subjektas, t.y. vartotojas, negalės nutraukti tos sutarties… ne po nutraukimo, o prieš tai jis turės atlikti tą procesą. Tų straipsnių visai nereikia, ir man nesuprantama, nes pranešėjas nieko nesako, matyt, vyko slapti posėdžiai po to, kai buvo suderinta, ir ponas Anicetas Ignotas pritarė, kad 26 ir 27, būtų išbraukti. Kas čia dabar darosi? Kolegos, aš jums prognozuoju griūtį, laviną teismuose ir procesai bus pralaimėti.

PIRMININKAS. Henrikas Žukauskas. Prašom. Ruošiasi Julius Veselka.

H.ŽUKAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad mūsų grupė narių palaiko J.Sabatausko pataisą ir mes tikrai atsiimsime, jeigu jai bus pritarta. Aš noriu pasakyti, kad jai reikia pritarti dėl labai svarbių motyvų. Apie tai kalbėjo ne tik teismo Civilinių bylų skyrius, apie tai kalbėjo mūsų Seimo Teisės departamentas ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Keisčiausias dalykas yra tas, kad savivaldybė įlenda į dviejų šalių dvišalę sutartį kaip trečioji šalis, lyg galėdama kam nors duoti ar neduoti leidimą atsijungti. Tai prieštarauja ne tik Civiliniam kodeksui, bet supainioja ir dvi teisenas – civilinę ir administracinę. Tai yra be galo svarbus dalykas ir, man atrodo, šio įstatymo pataisos negali būti viršesnės už Civilinį kodeksą ir žmogaus teises, vartotojo teises. Šiuos abu straipsnius būtina išbraukti, kad jie nesupainiotų visos sistemos, t.y. tos pačios ir šilumos ūkio sistemos.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio. Kalba Julius Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, pataisų teikėjai painioja du dalykus arba net vieną pagrindinį. Šis įstatymas sprendžia ne dviejų pusių santykius, o daugiabučio namo bendrijos, jeigu koks nors pilietis atsijungia, ir savivaldybės. Kodėl yra atskirų butų atsijungimo entuziastų? Yra įvairios dujų kainos ir kuo daugiau jis suvartoja, tuo pigesnė valstybės nustatyta kaina, bet ateityje gali būti atvirkščiai. Todėl reikia nepritarti ir palaikyti pagrindinio komiteto nuostatą, nes tai yra derinama, t.y. atsijungiama atskirame daugiabučiame name su daugiabučio interesais ir savivaldybės interesais… kaip bendros šildymo sistemos atsijungimas. Todėl siūlau pritarti pagrindinio komiteto nuostatai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamasis Anicetas Ignotas norėtų tarti žodį? Prašom.

A.IGNOTAS. Labai trumpai. Savivaldybė derina būdo pakeitimą, o sutartį nutraukinėja šalys. Čia yra atskirti du dalykai – būdo keitimas ir sutarties nutraukimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pranešėjas irgi dar nori žodį? Trumpai. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, ir 26 straipsnis, dėl kurio dabar balsuosime, ir 27 straipsnis atspindi daugumos gyventojų interesą daugiabučiame name. Sugriauti sistemą ir padaryti netvarką – jeigu taip atsitiktų, tada mes tikrai sulauktume daug skundų ir ginčų dėl pabloginto ne tik to namo, bet ir to kvartalo… Šie dalykai turi būti techniškai sureguliuoti, tam ir yra nustatomas terminas iki 2 metų. Galbūt savivaldybė ir per metus galės išspręsti, gal per pusantrų, bet ilgiausias terminas – 2 metai. Todėl siūlau nepritarti kolegų pateiktam pasiūlymui ir atmesti.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar pritariame kolektyvinei pataisai, taip pat ir kolegos J.Sabatausko pataisai išbraukti 26 straipsnį. Kas palaiko šį siūlymą, mygtukas “už”. Kas mano kaip pagrindinis komitetas, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Už – 33, prieš – 27, susilaikė 19. Neišbraukta.

Gerbiamieji kolegos, yra S.Kružinausko pataisa. Prašyčiau, kad jis tartų žodį. Stasys Kružinauskas. Prašom, kolega, dėl 26 straipsnio 2 dalies pataisos.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar neatsižvelgėme į civilistų, kaip mūsų kolega, siūlymą. Atkreipiu dėmesį, kad mes užkertame kelią vartotojams pasirinkti alternatyvų šildymo būdą. Labai gaila. Yra mano pasiūlymas, gal jis šiek tiek sušvelnintų šią situaciją ir išvengtume korupcijos požymių šiame straipsnyje. Todėl siūlau, kad atsijungimo metu savivaldybė pasilikdama tokią teisę galėtų nustatyti vienkartinį atsijungimo mokestį. Komiteto pastabose yra sakoma, kad nemokestiniuose dokumentuose reikėtų vengti termino “mokestis”. Tačiau vis dėlto gal tą mokestį reikia suprasti kaip atlyginimą už žalą arba kaip kompensaciją. Taip pat komitete kyla abejonių, neaišku, kaip tą mokestį reikėtų nustatyti. Tačiau čia pat yra paaiškinama, kad išlaidos apskaičiuojamos pagal kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką. Aš manau, kad žodis “mokestis” nėra labai tinkamas, gal reikėjo rašyti “kompensacija” ar “atlyginimas”, kaip gale šio straipsnio parašoma. Tačiau pati idėja būtų priimtinesnė, ir gyventojams, ir savivaldybėms būtų lengviau išspręsti.

O šiaip korupciniu požiūriu tas straipsnis yra nepriimtinas. Todėl prašau pritarti mano siūlymui.

PIRMININKAS. Julius Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad S.Kružinauskas kaip tik atvirkščiai siūlo, pagal bala žino kokį principą nustatyti vienkartinį mokestį. Apskritai “išplaunamas” principas, pagal kurį nustatomas šis mokestis. O kai “išplaunamas” principas, kaip noriu, taip nustatau mokestį. O čia aiškiai parašytas principas – pagal… rezervinę galią nustatymo metodiką. Ir jau čia, pavyzdžiui, turi įrodyti, ir tas pilietis, kuris gaus, gali ginčus pateikti. O kai apskritai nustatau mokestį, pažiūriu į dangų, į žemę, ir nustatau mokestį. Todėl aš siūlau pritarti komiteto projektui.

PIRMININKAS. Gerai. Pranešėjas trumpai, ir balsuojame.

V.GREIČIŪNAS. Mielieji kolegos, mes pritarėme 26 straipsnio… tai yra nepritarėme pataisoms, pritarėme komiteto pozicijai. Jūs pažiūrėkite, jeigu liktų tas tekstas, kuriam mes pritarėme, komiteto tekstas, ir įterptume šį dalyką, išeitų dvi priešingybės. Čia tų priešingybių negali būti.

Konkrečiai dėl šio siūlymo. Pasiūlymas neatitinka ekonominės realybės, nes kitų butų savininkai dėl atsijungimo veiksmų patirtų tam tikrą nuolatinę, o ne vienkartinę žalą. Iš viso neaišku, kaip tą mokestį nustatyti. Be to, terminas “mokestis” yra vengtinas nemokestiniuose dokumentuose. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė ir siūlo Seimui nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas remiate Seimo nario S.Kružinausko siūlymą, balsuojate už, kas remiate pagrindinio komiteto siūlymą, balsuojate kitaip. Prašom balsuoti.

Už – 2, prieš – 31, susilaikė 37. Nepritarta.

Ar dabar reikia dar kartą balsuoti dėl viso 26 straipsnio? Manome, kad priimtas? Priimtas. Gerai. Ačiū.

Dabar 27 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, prašom tarti žodį. Po to, matyt, kolektyvo vardu. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 27 straipsnio.

V.GREIČIŪNAS. Atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu pasakyti, kad 26 ir 27 straipsniai nustato tą pačią tvarką. 27 straipsnyje yra sukonkretintas atsijungimo terminas ir kai kurie kiti dalykai, jūs tai turite ir skaitėte. Komitetas nepritarė kolegų siūlymui išbraukti šį straipsnį, kaip ir 26 straipsnį, nes apskritai sugriautume šilumos tiekimo reikalus dideliuose ir mažuose miestuose. Todėl siūlome palaikyti komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia yra vienas statutinis reikalas, bet pirma paklausykime kolegą Henriką Žukauską. Kolektyvo vardu.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū. Teisingai pranešėjas pasakė, 26 ir 27 straipsniai nustato tą pačią tvarką, kurios mes, tai yra Seimo nariai, kurie balsavo prieš, nepriėmė. Tai yra neišbraukė, nepanaikino šios tvarkos, ji liko. Dabar aš noriu pasakyti, visi tie, kurie balsavo už tai, kad liktų ta tvarka, turi prisiimti 100% atsakomybę, kartu su Ūkio ministerija, turi priiminėti interesantus, ne savivaldybė, pas jus turi eiti interesantai. Grįžę į savo vienmandates apygardas paaiškinkite tai žmonėms, kad žinotų, kur eiti. Būtų gerai, kad ir nuotraukos būtų.

Aš noriu pasakyti, kad išėjo įdomus kazusas. Atrodo, 2 straipsnyje mes esame panaikinę kompensaciją už rezervinę galią. O 26 straipsnio 2 dalyje šis apibrėžimas liko. Mums kažkaip reikės apsispręsti ir dėl šito. Išeina keisti dalykai: ten panaikinta rezervinė galia, o čia ji liko. Mes siūlėme viską išbraukti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi pasakysiu dėl procedūrų. Pirmas dalykas dėl to, ką jūs pabaigoje sakėte. Jeigu priimant šį tikrai sudėtingą įstatymą ir mums kai kuriais atvejais prieštaringai balsuojant galutinis rezultatas bus prieštaringas, prieš finalinį balsavimą komitetas turės viską peržiūrėti ir pasakyti, ar balsuojame už tą tekstą, už kurį konkrečiai pastraipsniui nubalsavome, ar vis dėlto dar kai ką pataisome. Taigi šį dalyką tikrai spręsime, ir Statutas tai leidžia.

Dabar antras dalykas, dėl kurio, aš supratau, ir pranešėjas, ir kolektyvo atstovas, nesakau – vadovas, o gal vadovas, sutinka: mes jau nubalsavome dėl 26 straipsnio, vadinasi, apsisprendėme, taigi dėl 27 straipsnio mes turime balsuoti tik dėl konkrečių pataisų.

H.ŽUKAUSKAS. Mes siūlome balsuoti už 27 straipsnį, kad jį panaikintume.

PIRMININKAS. Ne. Aš labai atsiprašau, mes balsuosime, kai susitarsime dėl pataisų, kurios yra konkrečios. Pabaigoje. Dėl 27 straipsnio yra S.Kružinausko pataisa, B.Bradausko pataisa, ir dar S.Kružinausko pataisa. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį kartoju, iš kolegos V.Greičiūno ir kolegos H.Žukausko pataisų supratau, kad jeigu mes apsisprendėme dėl 26 straipsnio, tai antrą kartą apsispręsti neišeina.

Mes tik galėsime balsuoti dėl viso 27 straipsnio. Jeigu nors vienas Seimo narys pageidaus, balsuosime. Bet pirma turime susitarti dėl konkrečių pataisų. Henrikas Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Pirmininke, jeigu yra balsuojamas mūsų siūlymas ir mes išbraukiame 27 straipsnį, tai nebus ir kitų siūlymų.

PIRMININKAS. Ne, ne, atsiprašau. Kadangi dėl 26 balsavome, jūs pripažinote, kad tas pat, tai negalime iškart antrą kartą balsuoti.

H.ŽUKAUSKAS. Tai nėra tas pats. Tai yra du atskiri straipsniai.

PIRMININKAS. Taip V.Greičiūnas sakė. Prašom. Einame iš eilės. Pirmiausia kolegos S.Kružinausko pataisa 3 daliai. Komitetas nepritaria. Prašom. Kolega Stasys Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pabrėžia, kad dvejų metų reikia tam, jog savivaldybė turėtų pakankamai laiko kompleksiniam visos vartotojų teritorijos klausimui spręsti. Kartu pažymi, kad mažoms sistemoms gali reikėti ir mažesnio kaip metų laikotarpio. Šiuo atžvilgiu manau, kad visoks metų laikas įeina į vienerius metus. Pakanka laiko ir atjungti, ir naują sistemą suformuoti, ir viską sutvarkyti. Sutinku, kad Seimas jau kartą balsavo mažindamas nuo trejų iki dvejų metų. Manau, kad pakaktų vienerių metų. Kartu mes spręstume ir tą problemą, kuri liko 26 straipsnyje ir, matyt, dar liks 27, dėl korupcinio požiūrio – ilgesnis atidėjimas tai skatins. Todėl siūlau pritarti dėl vienerių metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Henrikas Žukauskas dėl kolegos S.Kružinausko pataisos. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Dar kartą pasikartosiu, mes siūlome kalbėti apie visą 27 straipsnį.

PIRMININKAS. Vėliau.

H.ŽUKAUSKAS. Aš supratau. Aš tik pakartojau tai, ką noriu pasakyti. Noriu pasakyti vieną labai paprastą dalyką. Ar savivaldybei duosi dvejus metus, ar metus, ar pusantrų, jų atsakymas bus lygiai toks pat, koks būtų po penkių minučių – mes negalime jums duoti galimybės atsijungti. Atsakymas yra visiškai aiškus. Todėl kalbėti apie kokius nors jų terminus, žinoti planų vykdymus… Jų atsakymas paprastas. Arba tavo pareiškimas – į stalčių, arba tu tikrai neatsijungsi. Čia yra tos klumpės, apie kurias mes visą laiką šnekam. Jų niekas nenunešios. Labai ačiū. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame S.Kružinausko pataisai, ar nepritariame, kaip siūlo pagrindinis komitetas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.

Už – 14, prieš – 31, 33 susilaikė. Nepritarta. Tai pačiai 3 daliai yra kolegos B.Bradausko siūlymas – vietoj dvejų metų 18 mėnesių, t.y. pusantrų metų. Nepritarti bendru sutarimu? Taigi mes jau nepritarėme panašiai pataisai. Ar reikia balsuoti? Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Nepritariam. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Minutėlę. Prašom, kolega Stasys Kružinauskas. Dabar dėl B.Bradausko pataisos.

S.KRUŽINAUSKAS. Manau, kad čia būtų kompromisas tarp dvejų ir vienerių metų, siūlau pritarti 18 mėnesių laikotarpiui.

PIRMININKAS. Rimantas Sinkevičius. Nuomonė prieš.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikro mes jau kartą esame apsisprendę ir priėmę kompromisinį sprendimą. Nuo trejų metų nusileidome ne daugiau kaip iki dvejų. Man atrodo, kad tolesnis pasiūlymų nagrinėjimas yra tiesiog betikslis laiko gaišinimas. Aš siūlau nepritarti pataisai.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar mes turėsime balsuoti. Čia kolegos B.Bradausko pataisa 3 daliai sutampa su 4 dalimi. Kaip apsispręsime dėl 3 dalies, taip bus ir dėl 4. Prašom balsuoti. Kas remiate kolegos B.Bradausko siūlymą, balsuojate už, kas remiate pagrindinio komiteto nuomonę, balsuojate kitaip.

Už – 10, prieš – 38, 30 susilaikė. Nepritarta ir vienai, ir kitai pataisai. Dabar yra kolegos S.Kružinausko pataisa 4 daliai, bet man atrodo, kad mes jau balsavome dėl 26 straipsnio ir jau antrą kartą mums neišeina balsuoti. Ar kolega S.Kružinauskas sutinka. Negalime čia teikti balsuoti. Jau buvo “nustatyti vienkartinį atsijungimo mokestį”, mes dėl šito balsavome. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom… (Balsai salėje) B.Bradausko 3 dalis ir 4 dalis sutampa. Taigi dabar dėl viso įstatymo 27 straipsnio, arba, taip sakant, pirminio kai kurių kolegų siūlymo. Vienas už, vienas prieš. Kolega Stasys Kružinauskas dėl viso 27 straipsnio, ar ne? Tai kolegė Nijolė Steiblienė dėl viso 27 straipsnio.

N.STEIBLIENĖ. Siūlau Seimui balsuoti prieš, nes 27 straipsnis vadinasi “Savivaldybės sprendimas dėl šildymo būdo keitimo visam pastatui”. Jeigu jūs pritarsite šiam straipsniui, tai net atskiras pastatas neturės jokios galimybės atsijungti, nes visi miestai suskirstyti į tam tikrus ūkio plėtros planus, kur surašyta, kur koks yra šildymas. Be to, noriu pridurti. Aukščiausiojo Teismo teisėjai dėl šio straipsnio pasisakė dar griežčiau: “Projekto 27 straipsnis sudaro sąlygas įteisinti viešojo administravimo subjekto savivalę ir praktiškai atima iš vartojo teisę pakeisti šildymo būdą. Taigi yra akivaizdžiai nenaudingas vartotojui, todėl jam pritarti negalima”. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Jonas Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, šis straipsnis sutvarkytas ir dėl jo ginčytasi bent penketą kartų. Aš siūlau dėl jo nebesiginčyti, paremti komiteto nuomonę ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Balsuojame dėl viso 27 straipsnio. Balsavimas pradėtas. Dėl viso 27 straipsnio.

Už – 40, prieš – 25, susilaikė 6. Straipsnis priimtas.

Mielieji kolegos, mes galime dar truputėlį padirbėti ir baigti kaip tik, aš sakyčiau, sunkiąją įstatymo dalį, kad kitai dienai mums liktų lengvesnis darbas ir jau baigiamasis. Dabar 24 straipsnis, kurį kolegos iš kolektyvo arba visas kolektyvas siūlo išbraukti. Henrikas Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Atsiimu, kad visi galėtumėte papietauti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kad suprantate ir taupote laiką. Galime 24 straipsnį priimti? Reikia balsuoti? Kolegos, dėmesio! Balsuojame.

V.GREIČIŪNAS. Taigi atsiėmė.

PIRMININKAS. Atsiėmė, bet N.Steiblienė reikalauja balsuoti ir turi teisę. Kolegos, dėmesio! Balsuojame dėl viso 24 straipsnio. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašom balsuoti už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.

Už – 48, prieš – 22, susilaikė 4. 24 straipsnis priimtas.

Dabar, kolegos, 25 straipsnis. Primenu, kad pataisas mes išnagrinėjom. Kai kurios priimtos, kai kurioms yra nepritarta. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu priimti 25 straipsnį? (Balsai salėje) Galim. Tai 25 straipsnis irgi priimtas.

Mielieji bičiuliai, mielieji kolegos, konstatuoju, kad yra priimti 27 straipsniai, minus, žinoma, tas vienas, kur buvo atitinkamas balsavimas, ir priimtas septintasis skirsnis. Tai yra vilties, kad ketvirtadienį mes jį galėsime baigti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar pertrauka iki 12.15 valandos. (Balsai salėje) Gerai, iki 12.20 valandos.

Pertrauka

Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2095(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas spėjote šiek tiek atsipūsti ar šiaip esate tvirtesni ir kantresni, tai visus prašyčiau susikaupti. Darbotvarkės 1-4 kompleksinis klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir keli papildomi įstatymai. Priėmimo stadija. Pagrindinio įstatymo projekto registracijos Nr.IXP-2095(3). Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu – pats pirmininkas A.Sadeckas. Kviečiu jį į pribūną. Kol kas užsiregistruokime. Prašome registruotis. Pasitikrinsim, kiek čia yra tų tvirtųjų ir ištvermingųjų.

Užsiregistravo net 25 Seimo nariai. Jau atėjo 26 Seimo narys. Tai gal ateis ir dar 26 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, žodis pranešėjui Alvydui Sadeckui. Prašom. Patį įstatymą sudaro trys straipsniai. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui, nes jam pasiūlymų nėra. Yra tiktai Teisės departamento pastabos, jos daugiau redakcinio pobūdžio. Iš principo joms visoms būtų galima ir pritarti.

PIRMININKAS. Gerai. Įstatymo 1 straipsnis yra pats Statutas, arba nauja redakcija. Tos naujos redakcijos 21 straipsniui yra pataisa. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio iki 21, ar iškart imamės 21 straipsnio? Sutinkam? Gerai. 21 straipsniui yra kolegos A.Sakalo pataisa. Bet aš nematau A.Sakalo, tai gal pranešėjas galėtų referuoti A.Sakalo siūlymo esmę?

A.SADECKAS. Aš tada atsiprašau, nes aš kalbėjau apie įstatymo pataisas, o ne apie Statuto įstatymo patvirtinimą. Aš tada nelabai teisingai pasakiau. Ten dėl tarnybos įstatymo pakeitimo.

PIRMININKAS. Prašom tada pagal darbotvarkę.

A.SADECKAS. O dėl Statuto yra pono A.Sakalo pataisa. Jis siūlo papildyti Statuto projekto 21 straipsnio 1 dalį galimybe, kad gali būti skatinami pareigūnai vienkartine pinigine išmoka, ne didesne kaip tarnybos pareigūno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Komitetas, 4 balsavus už, 3 susilaikius, pritarė siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra bendras procedūrinis reikalavimas. Ar laikome, kad yra 29 Seimo nariai, remiantys siūlymą? Taip? Ne? (Balsai salėje) Galim susitarti, kad dėl visų pataisų yra 29 Seimo narių balsai ir po to balsuojame dėl kiekvienos? (Balsai salėje) Galim, mes ką tik taip padarėme su Šilumos įstatymu. Mes pritarėme visoms pataisoms, kad galim jas svarstyti, kad sutaupytume šiek tiek laiko. Tai ir čia sutaupom laiko ir balsuojam dėl kiekvienos pataisos atskirai. Žinoma, kad dėl kiekvienos atskirai. Kolega Algirdas Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke, bet tuo atveju nebuvo žmonių, kurie prieštaravo. Šiuo atveju yra tik dvi pataisos, ir čia daug laiko nesugaišime. Jau dėl pirmos būtume balsavę.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia kolegos A.Sakalo pataisos siūlymą? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Ne, mes kol kas tik dėl balsavimo.

Už – 13. Deja, svarstyti negalime.

Tada einame toliau. Yra kolegos J.Razmos pataisa. (Balsai salėje) Palaukit. Aš maniau, kad mes čia dėl abiejų kartu. Gerbiamasis kolega Algirdai Sysai, prašome pasakyti, o gal dėl kitų tada sutariam? Prašom prie šoninio mikrofono. Čia buvo kolegos A.Sakalo siūlymai 21 straipsniui, tai dabar ir dėl 32 straipsnio? (Balsai salėje) Prašau, gerai.

Gerbiamasis pranešėjau, tada jūs už Aloyzą Sakalą pasakykite dėl 32 straipsnio.

A.SADECKAS. Taip, yra siūlymas, kuriuo numatoma, kad atleidžiant tarnybos pareigūną iš tarnybos jam gali būti išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa dėl išėjimo į pensiją. Komitetas 4 balsais už, 3 susilaikius pritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ar čia irgi reikalaujama, kad būtų balsuojama dėl 29 Seimo narių pritarimo? Kolegos, kad nesusipainiotume: mes balsuojame ne dėl pačios pataisos, o dėl to, kad ją svarstytume. Ar svarstom, ar ne? Prašom balsuoti, ar yra 29 Seimo narių balsai. Dėl A.Sakalo antros pataisos.

Už – 17. Jau šiek tiek daugiau, bet vis tiek maža. Ir ši pataisa nesvarstoma.

Dabar yra kolegos J.Razmos pataisa 34 straipsniui. Gerbiamasis pranešėjau… Palaukit, pirmiausia tegul pirmininkas pasakys, o po to balsuosime, ar svarstome.

A.SADECKAS. Komitetas bendru sutarimu pono J.Razmos siūlymą siūlo atmesti.

PIRMININKAS. Siūlymo autorius Jurgis Razma. Prašau.

J.RAZMA. Aš manau, kad dabar yra kiek dirbtinokas pareigūnų išskyrimas pagal pareiginį laipsnį, kiek metų jiems reikia dirbti iki pensijos. Tai aš siūlau visiems vienodai nustatyti 55 metus. Tikrai yra nenormalu, kai mes vis aimanuojame dėl lėšų stokos pensijoms mokėti, o 50 metų vyrai kaip mūrai išeina ir jie vadinami pensininkais. Tai aš siūlau, kad visiems būtų 55 metai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, susikaupiam ir balsuojam. Ar yra 29 Seimo narių balsai, remiantys, kad būtų nagrinėjamas šis siūlymas?

Už – 16. Nesvarstom.

Mielieji kolegos, tada grįžtame prie pagrindinio teksto, t.y. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto, patvirtinimo. 1 straipsnis ir yra statuto patvirtinimas. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar kolega Romanas Sedlickas dėl viso įstatymo?

R.A.SEDLICKAS. Dėl (…) ir 21.

PIRMININKAS. Palaukite, mes susitarėme, kad laikome, jog šiuos priėmėme. Ar jūs norite, kad dar būtų kalbama dėl atskirų naujos redakcijos statuto straipsnių, taip?

R.A.SEDLICKAS. Aš norėčiau pasisakyti prieš viso priėmimą.

PIRMININKAS. Gerai. Tada kaip tik tas 1 straipsnis ir reiškia šį balsavimą, todėl prašom. Tamstai žodis dėl balsavimo motyvų.

R.A.SEDLICKAS. Dėl 16 straipsnio. Kalbama apie tarnybos pareigūnų rezervą. Turėtų būti sudaryta pareigūnų, dirbančių kitose institucijose ir atliekančių darbą, susijusį su Specialiųjų tyrimų tarnyba… Man neaišku, apie ką čia kalbama. Jeigu dirba kitoje valdžios institucijoje, tai jis jau gauna pensijai kreditus. Kodėl jam reikia gauti dvigubai? Rezervo klausimas yra labai įtartinas. Kam jo apskritai reikia? Ar nėra žmonių, kuriuos galima samdyti, ir kodėl reikia įvairiems žmonėms suteikti kokią nors prievolę, kreditą, kad jie sėdėtų kitur ir tik tylėtų?

Dar viena problema yra dėl rezervo. Sakykim, dabartinis prokuroras ponas Antanas Klimavičius, man atrodo, yra STT rezerve. O kodėl jam suteikti tuos kreditus, aš nežinau. Tai yra landynė ir daugiau nieko. Nereikia suteikti savo draugams, pažįstamiems ir bendradarbiams, rezervo nereikia.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sedlickai, aš noriu jūsų paklausti, ar jūs dar turite prieštaravimų kitiems straipsniams?

R.A.SEDLICKAS. Taip. 21 straipsniui.

PIRMININKAS. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Dėl 21 straipsnio, kuriame įvairiomis pataisomis mėginama paskatinti piniginę išmoką. Kam? Mano klausimas yra kam? Kodėl visi kiti negauna dar vienos algos, kodėl STT vadovas turi teisę mokėti atskirą algą, kurios niekas kitas negauna? Kodėl to neleisti kariuomenei ir visiems kitiems? Čia vėl yra landa ir nieko daugiau. Reikia taupyti pinigus, o ne leisti tada, kai užsimano vadovas.

PIRMININKAS. Prašom. Algimantas Matulevičius – kita nuomonė.

A.MATULEVIČIUS. Aš noriu kalbėti dėl viso.

PIRMININKAS. Dėl viso? Prašom. Kolega Klemensas Rimšelis, matyt, dėl vedimo tvarkos. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad kompiuterinėje versijoje nėra pataisų, kurias mes svarstome. Mes negalime net perskaityti, kas čia siūloma ir kas svarstoma.

PIRMININKAS. Ne, tai ne pataisos. Kolega R.Sedlickas tiesiog iš principo prieštarauja šiems straipsniams. Tai mes dabar balsuodami…

K.RIMŠELIS. Bet aš kalbu apie pataisas, kurias svarstome. Tie, kurie atsisakė popierinio varianto, neturi net pataisų.

PIRMININKAS. Negali būti. Buvo išdalytas kolegų J.Razmos ir A.Sakalo pataisų popierinis variantas, bet, manau, buvo ir kompiuterinis. Kiti rado.

Gerbiamieji kolegos, jeigu neprieštaraujate, mes balsuojame dėl viso įstatymo straipsnio ir kartu kolega R.Sedlickas ar jį remiantys išreiškia savo nuomonę pritardami arba nepritardami. Ar galime taip balsuoti? Dėl viso 1 straipsnio ir kartu apsispręsime dėl kolegos R.Sedlicko abejonių. Kas už tai, kad būtų priimta įstatymo 1 straipsnio, arba statuto patvirtinimo, tokia versija, kokia yra pateikta, balsuoja už, kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 39, prieš – 1, susilaikė 11. 1 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnis yra dėl įstatymo įsigaliojimo nuo gegužės 1 dienos. Gal galime bendru sutarimu? Galim. (Balsai salėje) Ačiū.

3 straipsnyje yra pasiūlymai Vyriausybei parengti kai kuriuos aktus. Galime bendru sutarimu? Ačiū.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, gal kol kas pailsėkite. Jeigu kas nors nori kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų, prašom. Algimantas Matulevičius. Prašom. Dėl viso įstatymo, arba statuto patvirtinimo.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Šį įstatymą reikia priimti, nes daug rengta, daug kalbėta, daug diskutuota. Tarnyba turi dirbti. Tarnybai galima turėti daug pretenzijų. Pastaruoju metu lyg ir daugiau daro. Gal kuriuo nors metu buvo sunkiau, gal kam nors trūksta lėšų, bet tarnyba turi dirbti ir egzistuoti.

Vienas dalykas, kodėl aš agituoju balsuoti už, yra tas, jog mūsų valstybėje yra tendencija, tai susiję ne tik su STT, bet ir daugeliu teisėsaugos institucijų, išskyrus galbūt tik (būsiu solidarus su ponu A.Sysu) mūsų teisėjų korpusą. Jie tikrai daug uždirba ir už nieką neatsako. Aš tai labai drąsiai drįstu pasakyti ir absoliučiai negalvoju, kad kišuosi į teismų darbą, nes turiu teisę pasakyti rinkėjų nuomonę, jie irgi taip kalba. Susidaro įspūdis, kad tam tikros tarnybos – STT, policija ir kiti – mūsų valstybėje daromi posūniais arba podukromis, nes kas metai yra mažinamas finansavimas, yra kritikuojama. Suprantu, kad jie ne viską gerai padaro, bet kam tai naudinga? Kam naudinga inicijuoti įvairius gandus dėl policijos generalinio komisaro keitimo ne laiku, kam inicijuoti, kad STT užsiiminėja tik tam tikrų pažymų rašymu, ir panašiai? Matyt, atsakymas labai aiškus – kad šios tarnybos būtų silpnos, naudinga nusikaltėliams, kuriems jos labai ar ne, bet vis tiek neleidžia ramiai miegoti ir ramiai gyventi. Ačiū Dievui, didelė dalis nusikaltėlių, kartu ir korumpuotų valstybės pareigūnų, yra išaiškinama ir anksčiau ar vėliau gauna atpildą, kaip ir priklauso. Manau, kad tvirtindami šį statutą ir priimdami kitus įstatymus mes visą laiką iš esmės turime paremti teisėsaugos institucijas, suteikti joms įstatyminius bei finansinius instrumentus ir, žinoma, pareikalauti iš jų darbo, bet ne juos silpninti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį kolegai R.Sedlickui, aš ne teisėjų, bet savo vardu turiu priminti, kad ir tamstai, ir kitiems reikia laikytis Konstitucijos. Nelaukime kito teisėjų įspėjimo.

A.MATULEVIČIUS. Mūsų mandatai laisvi.

PIRMININKAS. Vis tiek reikia atsakingai kalbėti. Kolega Romanas Sedlickas. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Aš pritarčiau tam statutui, išskyrus 16 dėl rezervo ir bet kokį skatinimą pinigais. Ponas A.Matulevičius labai daug kalbėjo apie tai, kad reikia palaikyti. Man atrodo, Lietuvoje didžiausia problema yra sveika kritika. Tos įstaigos gana dažnai nedirba, absoliučiai nedirba ir rezultatų nėra. Mes skiriame lėšas toms institucijoms, bet kai nori gauti nors vieną baigtą bylą ar sužinoti, kas pasodinta, tai rezultato kaip ir nėra. Sveika kritika turi būti. Skatinimas, kai mėginama sudaryti landas, nėra tas būdas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Algirdas Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien – balandžio 1-oji, ir pavasaris prasidėjo. Pasodinti galima ką nors lysvėje, nebūtinai viena ar kita tarnyba turi tai padaryti.

Aš noriu nuraminti STT darbuotojus ir rektorių, kurie galbūt supranta, kad Seimas, atskiri komitetai ir atskiri Seimo nariai yra nusiteikę prieš šią tarnybą, nes lyg ir gavo ne visas socialines garantijas, kurių norėjo.

Noriu pasakyti, kad šiandien Vyriausybės strateginiame komitete bus pateiktas projektas dėl visų statutinių organizacijų socialinių garantijų. Mūsų komiteto pozicija griežta yra todėl, kad mes matome ir kitų Lietuvos grupių darbo užmokestį, kitas socialines garantijas, kurios labai atsilieka nuo statutinių organizacijų. Šiandien mūsų komitete svarstoma 10 įvairių statutų ir mes vienodai juos traktuosime, ir siūlysime Seimui ir visiems kitiems vienodas garantijas. Jūs nebūsite išskirti niekuo daugiau. Bet, patikėkite, jeigu mes iš įstatymo laukiame nuobaudas, taip pat piniginę nuobaudą, o kažkodėl premijas paliekame, aš manau, tai blogi dalykai, tai reikalauja papildomų lėšų iš biudžeto, todėl aš džiaugiuosi, kad Seimas griežtai pažiūrėjo į šias nuostatas. Aš pritariu šiam statutui ir įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Algirdas Gricius. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos yra įvairių nuomonių, dėl jo atskaitomybės, kam teikiama informacija. Man atrodo, kad formaliai viskas gerai. Dėl jo veiklos rezultatų. Vidutiniu lygmeniu turime šiokių tokių pasiekimų, todėl aš nenorėčiau sakyti daug blogų žodžių. Tačiau kad mūsų Specialiųjų tyrimų tarnyba visapusiškai atliktų savo vaidmenį, ko iš jos tikimasi, šiandien iki to yra toloka. Todėl šio statuto pakeitimas ir įstatymo svarstymas bei priėmimas, mano nuomone, yra teigiamas dalykas. Ir aš ne visai gerbiamajam A.Sysui pritarčiau dėl piniginių išmokų, arba premijų, kad jų nereikia skirti. Mūsų komitete per svarstymą tie, kurie pasisakė prieš premijų mokėjimą, abejojo dėl to, kad paprastai mūsų visose institucijose, kai skiriamos premijos, jas gauna viršininkai. Tam konkrečiam darbuotojui iš mandagumo duodami keli šimtai litų, o už gerą veiklą pasiima viršininkai, kurių atlyginimas nepasakyčiau, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje yra toks jau mažas. Lygiai taip pat noriu pasakyti dėl išeitinių pašalpų, kai išeinant į pensiją reikia papildomų pašalpų. Mano nuomone, ne tokia “biedna” jų pensija, palyginkime su Lietuvos žmonių pensijomis, koks jų vidurkis ir ką tie žmonės gauna. Tai aš tikrai būčiau prieš Lietuvos žmones, pritardamas tų dviejų mėnesių pašalpų išmokėjimui. Bet apskritai, manau, kad tai yra žingsnis į priekį, ir dėdamas viltis į tai, jog ši tarnyba užsiims ne smulkiais kilbukais, bet ir stambesnėmis žuvimis (čia nearti dirvonai), tikrai pritariu šio įstatymo priėmimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir Vytautas Einoris. Prašom, kolega.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad pirmiausia taikau sau. Ir tie, kurie esame čia, ir kurie nelabai lanko posėdžius, kad galėtų pritaikyti sau matą, jog viską gerai padarė ir geriau nebegalima padaryti. Manau, kad gėriui galo nėra. Todėl kalbėdami apie šios tarnybos veiklą ir darbą, žinoma, mes negalime vertinti ir mažinti kai kurias privilegijas vien dėl to, kad jie viską padaro... Ne viską, čia sunku pamatuoti. Bet aš, kalbėdamas už šio statuto patvirtinimą, labai apgailestauju, kad nebuvo priimta profesoriaus A.Sakalo pataisa. Man atrodo, mes labai nuvertiname, kad vien padėka, įrašymas į dokumentus geram darbuotojui. Tai gerai. Bet aš manau, kad materialinis paskatinimas vadina visuomet ne paskutinį vaidmenį. Šiam materialiniam paskatinimui nereikia papildomų lėšų. Aš labai gerai suprantu, kad vienkartinės paskatinimo išmokos eina iš sutaupyto fondo. Neturi pinigų – nemoki. Bet jei matai, kad vertingas darbuotojas padarė rimtą darbą, kodėl neleisti paskatinti, ne, būtinai išbraukiame. Tai ne pats geriausias dalykas. Bet apskritai aš palaikau, balsuosiu už ir kviečiu kitus balsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti ir balsuojame dėl viso Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už – 56, susilaikė 9. Konstatuoju, įstatymas priimtas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2, 8, 10, 12, 13, 17, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2096(2*) (priėmimas)

Vėl kviečiu į tribūną kolegą A.Sadecką. Imamės antrojo įstatymo, kaip tik tas jo jau minėtas – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2096(2). Atrodo, pataisų nėra. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš jau pradžioje minėjau, susipainiojau šiek tiek, kad šį įstatymą… būtent jį siūlome priimti pagal pateiktą projektą. Seimo narių pasiūlymų nėra. Yra Teisės departamento pastabų, jos redakcinio pobūdžio, mes komitete jų nesvarstėme, nes jos pateiktos tik šiandien. Tačiau iš principo joms būtų galima pritarti. Tad siūlom pritarti…

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar kas nors reikalauja, kad būtų balsuojama pastraipsniui. Pataisų, pastabų nėra. Nereikalaujame. Ačiū. Prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Algimantas Matulevičius – pirmasis.

A.MATULEVIČIUS. Reikia taupyti kolegų laiką, artėja pietūs. Aš labai trumpai. Komitetas svarstė, siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai trumpa kalba. Kolega Romanas. Ne. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuosime, ar priimame Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Už – 57, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Policijos įstatymo 16⁴ ir 16⁵ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2097* (priėmimas)

Dėkoju kolegos. Vėl kviečiu gerbiamąjį pirmininką Alvydą Sadecką į tribūną. Trečias iš eilės projektas, tai Policijos įstatymo kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2097.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė projektui bendru sutarimu. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Siūlome priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, nematau, kad kas norėtų kalbėti, čia yra du straipsniai. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno? Ne. Tada bendru sutarimu. Dabar dėl viso įstatymo, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom pasiruošti ir balsuojame. Kolegos! Labai prašome, STT viršininkas… Minutėlę! Nutraukiame balsavimą. Gerbiamasis Valentinas Junokas. Prašom.

V.JUNOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai.

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.

V.JUNOKAS. Dėkoju, kad priimtas įstatymas, bet man gaila, kad Seimas buvo iš dalies suklaidintas, faktiškai STT nesiekia jokių papildomų garantijų. Teisę skatinti už labai gerą darbą arba už ypatingas operacijas pagal Valstybės tarnybos įstatymą turi visos valstybinės institucijos, taip pat ir visos statutinės institucijos. Šiandien teisė skatinti buvo tik vienintelei Specialiųjų tyrimų tarnybai, kaip ir klausimai, susiję su tam tikromis socialinėmis garantijomis. Tarnyba šiuo metu yra nesukomplektuota, nes dėl nuolatos mažinamų atlyginimų, kurie per pastaruosius dvejus metus sumažėjo apie tris kartus, neturime galimybės pritraukti mums reikalingų kvalifikuotų profesionalių darbuotojų. Todėl aš abejoju, kad reikalavimai ir Seimo, ir Vyriausybės, ir įstatymų, ir Prezidento, ir Valstybės gynimo tarybos maždaug padvigubinti STT pastangas siekiant sumažinti korupciją vargu ar priėmus tą pataisą bus įgyvendinti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet šiuo atveju jūsų kalbą reikia laikyti kaip kalbą po priėmimo. O dabar aš tikiuosi, kad ir jūs, ir kiti neprieštaraus, kad balsuotume dėl Policijos įstatymo kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo. Prašom pasiruošti balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. 62 – už ir tik 1 susilaikė. Ir šis įstatymas priimtas.

Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2098(2*) (priėmimas)

Paskutinysis iš serijos. Vėl kviečiu gerbiamąjį A.Sadecką į tribūną. Ar čia V.Fiodorov? Gerbiamasis A.Sadeckas. Prašom. Kuris iš jūsų? Tada Vasilij Fiodorov Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Prašom.

V.FIODOROV. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime jokių pasiūlymų ir pastabų įstatymo projekte nebuvo gauta, todėl siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia yra du straipsniai. Išties pastabų nėra. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Ne. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo? Tada prašom pasiruošti. Balsuojame dėl Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. 57 – už ir 1 susilaikė. Ir paskutinysis iš šio paketo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2174(2*) (priėmimas)

Dabar darbotvarkės 5 punktas – Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2174(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Algis Rimas. Pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Po svarstymo plenariniame posėdyje Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektui pasiūlymų negauta. Gauta Teisės departamento išvada. Joje rašoma, kad alternatyvių projektų Teisės departamente nėra gauta. Projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Nesant pasiūlymų, siūlau įstatymą priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia yra du straipsniai. Vienas iš jų dėl vėlesnio įsigaliojimo. Ar reikalauja kas balsuoti dėl atskirų straipsnių? Ne. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Ačiū. Tada prašom balsuoti. Balsuojame dėl Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. 53 – už ir 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Cukraus įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2315* (svarstymas)

Kolegos, imamės darbotvarkės 6 punkto (kompleksinio) – Cukraus įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto, t.y. Kaimo reikalų komiteto, vardu pranešėjas – pats komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta. Ruošiasi Vaclovas Karbauskis Ekonomikos komiteto vardu. Prašom, kolega.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kaimo reikalų komitetas pritarė Cukraus įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, kuriuo siekiama uždrausti ūkio subjektams pakuoti cukrų į didesnes negu 20 g pakuotes. Tuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai įgyto cukraus pakavimui ir pardavimui šalies rinkoje. Tiesa, Seimo Ekonomikos komitetas ir Verslo užimtumo komisija mano, kad toks pasiūlymas varžo asmens ūkinės veiklos laisvę ir smulkų, legalų verslą. Tačiau, gerbiamieji, aš noriu pateikti keletą argumentų, kodėl būtina pritarti šiam įstatymo projektui.

Pirma. 2001 m. šalyje buvo suvartota daugiau kaip 100 tūkst. tonų cukraus, o pernai – tik 80 tūkst. tonų. Sunku patikėti, kad augant gyventojų pajamoms suvartojamo cukraus kiekis sumažėjo net 20 tūkst. tonų. Kitas dalykas, susikaupė didelės cukraus atsargos, kurios šiuo metu siekia maždaug 127 tūkst. tonų. Palygindamas pažymiu, kad išsiderėtą cukraus kvotą sudaro tik 103 tūkst. tonų. Tai reiškia, kad turime ir turėsime perteklinio cukraus.

Dėl cukraus perprodukcijos pasaulio rinkose mažėja Lietuvai galimybės eksportuoti cukrų. Pavyzdžiui, 2000 metais Lietuva eksportavo 63 tūkst. tonų, tuo tarpu praėjusiais – tik 23 tūkst. tonų, arba beveik tris kartus mažiau. Be to, cukraus perdirbėjai ir cukrinių runkelių augintojai tvirtina, kad į Lietuvą patenka labai daug kontrabandinio cukraus, tai, beje, rodo ir muitinės duomenys. Šiuo metu realiai fasuojančių cukraus įmonių Lietuvoje yra aštuonios, tačiau jos užsiima ne tik cukraus, bet ir kitų birių produktų fasavimu. Cukraus fabrikų duomenys rodo, kad šios firmos per metus fasavimui nuperka iš cukraus fabrikų tik 10 tonų, pabrėžiu, tik 10 tonų cukraus. O pačių cukraus fabrikų fasavimo pajėgumai išnaudojami 50%.

Teisės departamentas nurodo, kad jeigu būtų priimtas šis įstatymas, toks teisinis reguliavimas padėtų iš dalies išspręsti nelegalaus cukraus įvežimo problemą, tačiau nepagrįstai apribotų subjektų, užsiimančių cukraus fasavimu, veiklą. Siekiant apginti didesnės dalies perdirbėjų ir žemdirbių interesus siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, juo labiau kad dėl mažų, labai mažų cukraus fasavimo apimčių nebus sumažintos jų darbo vietos. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną Vaclovą Karbauskį kalbėti Ekonomikos komiteto kaip papildomo komiteto vardu. Ruošiasi Pranas Vilkas.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pranešėjų arba teikėjų vardu kalbėjęs finansų viceministras tikrai komiteto neįtikino, kad reikėtų imtis priemonių, varžančių ūkio subjektų veiklą. Ta argumentacija, kurią išdėstė pagrindinio komiteto pirmininkas, buvo dėstyta ir mums Ekonomikos komitete, bet mes manome, kad tai yra neįtikinantys argumentai. Sakykime, kad ir toks skaičius. Europos Sąjungoje cukraus suvartojimas yra 32 kg vienam piliečiui, Lietuvoje – 28 kg. Tai yra praeitų metų duomenys. Vartojame taip pat kaip ir europiečiai, ten, kur ir einame. Bet ne apie tai kalbame. Kalbame apie tai, kad vis dėlto mes ribojame ūkio subjektų veiklą. Draudžiame užsiimti veikla. Tai yra pagrindinis faktorius, dėl kurio komitetas ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti šį įstatymo projektą kaip varžantį asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą bei ribojantį sąžiningos konkurencijos laisvę. Už tai balsavo 8, prieš buvo 2, susilaikė 3.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Yra gerbiamasis kolega Pranas Vilkas, Verslo ir užimtumo komisijos vardu. Prašom. Pranas Vilkas.

P.VILKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Verslo ir užimtumo komisija svarstė Cukraus įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą siūlyti atmesti projektą, kaip prieštaraujantį konkurencinėms sąlygoms bei žlugdantį smulkų legalų verslą. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame diskusijas. Užsirašė kolegos Saulius Lapėnas ir Jurgis Razma. Prašom, kolega Sauliau Lapėnai, į tribūną. (Balsas salėje) Reikia užsirašyti laiku. (Balsas salėje) Prašom galvoti teisingai net balandžio 1-ąją. Kolega Saulius Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes atsidūrėme tokioje situacijoje, kai vieną kartą pasakę “a" esame verčiami sakyti “b”, “c”, “d” ir t.t. nepaisant to, kad matome, kad visa logika prieštarauja tiems dalykams, ką šiandien mums siūloma priimti ir įteisinti įstatymų nuostatomis. Turiu galvoje, kad 2001 metais vykstant žymiosioms akcijoms pakeliui į Marijampolę, kai runkelių augintojai rengė ir demonstratyviai iš jėgos pozicijų diktavo savo valią, mes priėmėme lemtingą sprendimą daryti įtaką šiems ekonominiams procesams reguliuojant rinką. Šiandien atsidūrėme tokioje situacijoje, kad svarstydami tiek Finansų ministerijos pateiktas išvadas, tiek sienas kontroliuojančių institucijų duomenis esami verčiami daryti išvadą, kad, patvarkę aštuonių legaliai veikiančių įmonių galimybę dirbti šioje srityje, išspręsime klausimą. Nebūkime naivūs ir naiviai įsivaizduojantys situaciją, kad aštuonioms legaliai veikiančioms įmonėms padarę įtaką savo priimamu sprendimu turėsime kokią nors įtaką šešėlinės ekonomikos daliai. Būtent jie ir paslepia tuos 20 tūkst. tonų cukraus, dėl kurio labai teisingai kelia klausimą Kaimo reikalų komitetas.

Kalbant apie šią situaciją, logiška būtų pradėti manyti, kad greitai mes pradėsime reguliuoti ir vandens pilstymą į butelius. Kodėl gi ne? Tuo labiau jeigu dar noras bus tai padaryti. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu mes priimtume šias siūlomas įstatymo nuostatas, tai akivaizdžiai prieštarautų ir mūsų Konstitucijai – pagrindiniam šalies įstatymui. Todėl siūlyčiau labai rimtai pasverti viso to pasekmes ir balsuoti prieš šį siūlomą projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar kviečiu į tribūną Jurgį Razmą. Prašom. Kalba visi, kurie užsirašė, o po to bus kalbos dėl balsavimo motyvų.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, man, kaip opozicijos atstovui, nėra labai įdomu išeiti į tribūną palaikyti valdančiosios daugumos. Kartais matant valdančiosios daugumos sutrikimą tenka vieną ar kitą pusę paremti. Šiuo atveju aš norėčiau paremti Vyriausybę. Norėčiau kategoriškai nesutikti su Ekonomikos komiteto išvada ir sutikti su Kaimo reikalų komitetu. Ekonomikos komitetas teigia, kad priėmę šį projektą mes varžytume asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą bei ribotume sąžiningos konkurencijos laisvę.

Toks teiginys gal ir būtų pagrįstas, jeigu iš tikrųjų cukraus gamyba ir pardavimas vyktų laisvosios rinkos sąlygomis, jeigu nebūtų dotavimų, dirbtinių reguliavimų ir t.t. Aš nesakau, kad tais dalykais esu sužavėtas, bet jeigu šiandien taip kol kas yra, mes turime tą dalyką sutvarkyti iki galo.

Be abejo, reglamentavimas yra ir tos kontrabandos priežastis. Teoriškai man būtų miela teigti, kad teisėsauga bet kokiomis sąlygomis turėtų susitvarkyti, prigriebti kontrabandą. Bet mes žinome, kad realiai taip nėra. Kyla klausimas, ar mes papildomais reglamentavimais norime pristabdyti kontrabandą, ar nenorime. Aš manau, kad reikėtų tai daryti, nes pateikti skaičiai apie legalaus cukraus pardavimo mažėjimą yra gana įspūdingi. Jie rodo, kad šiandien teisėsauga su ta problema nesusitvarko.

Tiesa, Vyriausybės pateikta priemonė šiandieną neatrodo pakankama. Aš manyčiau, kad Vyriausybė galėtų būti drąsesnė ir galėtų siūlyti uždrausti prekybą cukrumi turguose. Tai tikrai neduoda mažesnės kainos. Faktiškai minimali kaina yra nulemta teisės aktų, ir ji yra minimali ir prekybos centruose. Rinkai tas laisvumas nieko neduoda. Pirkėjas nieko neišlošia. Aš manau, kad cukraus pardavimo, gamybos, fasavimo reglamentavimą galėtume įsivaizduoti taip pat griežtai kaip ir alkoholio reglamentavimą. Jeigu šiandien bet kam neleidžiame atvežtos cisternos spirito pilstyti į butelius ir pardavinėti turguje, aš manau, kad tai nėra didelis skirtumas lyginant su cukraus sektoriumi, reglamentavimas yra panašus.

Žodžiu, aš siūlau pritarti kaip laikinai priemonei, bet siūlau Vyriausybei pagalvoti ir apie rimtesnes priemones, nes vien ši priemonė gali nepateisinti vilčių dėl kontrabandos masto mažėjimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar dėl balsavimo motyvų, nes nuomonės išsiskyrė. Pirmasis prašė kolega V.Einoris. Vytautas Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs pavartysite nuorodas, draudimus, kurie yra Europos Sąjungos valstybėse cukraus gamybos, realizavimo srityje, jūs pamatysite, kaip ten elgiamasi. Niekas nekalba, kad pažeidžia teises ir t.t. Tai yra strateginė medžiaga. Ji ypatingais įstatymais, ypatingomis nuorodomis tvarkoma pasaulyje, ne tik Europos Sąjungoje. Mes nesugebėjome apginti daugiau kaip 103 tūkst. tonų kvotų vien dėl to, kad čia suvartojimas yra iškreiptas. Nelegaliai įvežamas milžiniškas kiekis cukraus.

Dabar jūs pažiūrėkite. Aštuonios įmonės nupirko 10 tonų cukraus iš cukraus fabrikų, išfasavo ir mano, kad tai verslas. Ar jūs žinote, kad aštuonios įmonės per vieną dieną gali išfasuoti šias 10 tonų? Jeigu jos tik tiek išfasuoja, apie ką čia yra kalbama? Apie kokį verslo trukdymą? Tai nemalonu kalbėti.

Mano nuostabai, gerbiamasis J.Razma vieną kartą pakalbėjo gerai. Aš sveikinu jus, kad įžvelgėte čia rimtus dalykus. Siūlau visomis išgalėmis palaikyti tai ir vieną kartą įvesti tvarką. Užtenka apgaudinėti ir po kontrabandos skėčiu pasislėpus plėtoti verslą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi palaikome ne tik V.Einorį, bet, svarbiausia, J.Razmą. Bet Algimantas Matulevičius vis dėlto kitaip mano. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš norėčiau prieš tai kalbėjusį kolegą perspėti, kad labai atsargiai girtų savo kolegas iš dešiniosios pusės. Kartą iš Seimo tribūnos sakiau, kad kai konservatoriai giria, nebūtina džiaugtis, kartais reikia verkti.

Šia prasme jie tęsia vieną blogą tradiciją, nežinau, kada jiems prilipo, bet būtent norą viską biurokratinėmis priemonėmis sureguliuoti, sudrausminti, bet, deja, patiria fiasko. Labai nenorėčiau, kad dabartinė dauguma užliptų ant to paties grėblio. Ponai, įsiklausykite, apie ką kalbama. Suprantu, jeigu darytume tokią išlygą dėl strateginės žaliavos cukraus, jeigu oficialiai leistume varyti samanę, nors ir tai galvą skauda, jeigu daug cukraus įdeda į ruginukę. Šiandien kalbame ne apie samanę, kalbame apie neteisėtai įgyto cukraus fasavimą. Palaukite, ponai, apie ką kalbame? Gal iš pradžių padarykime tvarką, sutvarkykime tuos srautus, kurie kerta mūsų valstybės sieną. Fasavimas yra galutinė operacija. Iš esmės jau viskas, šaukštai po pietų, paskui nelabai įrodymų surasite. Gaudykite ten, kur reikia gaudyti. Aš nesuprantu ir ne visai suprasčiau, kur ir gerą dalyką pasako, kad ūkinę laisvę varžo ir panašiai. Kalbėjo kolegos iš Ekonomikos komiteto, iš Verslo užimtumo komisijos, kad būtų atmestas šis projektas. Aš apskritai žiūriu ne vien kaip komisijos narys, bet kaip pilietis ir Seimo narys. Suprantama teisinė logika, kad kalbama apie kovą dėl nelegalaus cukraus įvežimo į šalį. Jeigu kalbame apie nelegalų produktą, tai ne tais būdais kovojame. Mes kažkaip vejamės pasekmes, kurios įvyksta dėl blogo muitinės ir kitų mūsų tarnybų darbo. Mes prieš tai priėmėme SST statutą, kitus dalykus, gal nepagailėkime vienos kitos kapeikos, o kartais gailime, ir ten įveskime tvarką, tada nevaržysime nei verslo laisvės, nei nieko.

Dėl cukraus gamintojų, tai mes ne taip jiems padedame. Mes turėtume kitaip padėti. Reikėtų išnagrinėti mūsų Seimo Kaimo reikalų komitetui, galbūt vertėtų į Lietuvą įvežti cukranendrių – cukraus produkcijos pusfabrikačio. (Tuoj baigiu) Sumaišę su mūsų cukrinių runkelių produkcija, atpigintume cukrų ir gal galėtume jį eksportuoti net į kaimynines šalis. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo, nes pagrindinis komitetas siūlo pritarti, kiti siūlo nepritarti, o Seimo nariai skirtingai kalba. Taigi dėmesio! Kas už tai, kad pritartume po svarstymo, spaudžia mygtuką “už”, kas kitaip mano, kitaip ir balsuoja. Dėl pritarimo po svarstymo.

Už – 35, prieš – 15, susilaikė 2, pritarta po svarstymo. Ačiū. Kolega Domininkas Velička nori tarti žodį po balsavimo. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Aš mačiau, kad Kaimo reikalų komiteto pirmininkas taip pat stovėjo prie mikrofono ir turbūt norėjo pagirti Domininką Veličką, kuris balsavo kaip Kaimo reikalų komitetas, o ne kaip liberalas. Iš tiesų džiaugiuosi, kad šį kartą prieštaravau savo partiniams įsitikinimams, nes matau desperatiškas Kaimo reikalų komiteto pastangas bent kiek valdyti situaciją. Kur buvo Finansų ministerijos kontrolės strategai? Kur buvo visos kitos organizacijos, kurios buvo atsakingos už cukraus realizavimą prieš dvejus metus? Argi nematėte, kad tūkstančiai tonų cukraus važiuoja pro šalį? Argi nematėte, kai reikėjo Europos Sąjungoje ginti kvotas, kad buvo tokia padėtis? Dabar šį reikalą paliko spręsti Kaimo reikalų komitetui, o Kaimo reikalų komitetas vis dėlto liko padorus komitetas ir gynė šiuo atveju teisėtus reikalavimus, nors ir ne visai teisėtomis priemonėmis.

PIRMININKAS. Ačiū. Julius Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, bėda ta, kad labai išpūsta, aukšta cukraus kaina. Visos šios priemonės… Jeigu rentabilumas siekia bent 50%, jūs ką norite, darykite, bet kontrabanda bus. Todėl mes tik bausime žmones, o tikslo tikrai nepasieksime.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 224, 259¹ ir 320 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 173¹⁹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-2316 (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar yra antrasis iš to paketo įstatymas, tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo atitinkamu straipsniu įstatymo projektas. Pagrindinio, t.y. Teisės ir teisėtvarkos, komiteto vardu – Petras Gražulis. Komitetas, atrodo, siūlo atmesti. Prašom. Petras Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš labai trumpai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, išnagrinėjęs pateiktus siūlymus, nepritarė teikiamiems siūlymams.

PIRMININKAS. Maža, kad nepritarė. Čia svarbiausia, kad jūs siūlėte atmesti. Taigi atitinkami turi būti ir Seimo sprendimai. Ar, kolegos, nori dar kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bendru sutarimu galime atmesti, t.y. palaikyti pagrindinio komiteto nuomonę? Sutinkame? Aš dar kartą klausiu. Kolega Algimantas Matulevičius užsirašęs… (Balsas salėje: Steponavičiui perleidžiu žodį.) Bendru sutarimu atmetame, taip? Bendru sutarimu. Ačiū. Klausimas išspręstas, pritarta pagrindinio komiteto išvadai. Ačiū.

Alkoholio kontrolės įstatymo 20 straipsnio  pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2008(2*) (svarstymas)

Dabar einame prie linksmesnio klausimo, juo labiau artėja pietų pertrauka, Alkoholio kontrolės kai kurie projektai. Alkoholio kontrolės įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2008(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – Ekonomikos komiteto, pagrindinio komiteto, vardu Birutė Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, šios pataisos esmė buvo suderinti Akcizų įstatymą su Alkoholio kontrolės įstatymo galiojančiomis normomis. Bet atsitiko taip, kad bederinant įstatymą, prireikė ženklinti banderolėm arba statyti skaitiklius būtent alaus gamybos linijose. Po ilgų svarstymų komitete rastas bendras sutarimas, kad dėl alaus šių priemonių nereikia, nes tai būtų precedento neturintis įvykis pasaulyje. Nuspręsta, kad nei banderolių, nei skaitiklių nereikia gaminant alkoholinius produktus, išskyrus ingredientus be specialaus ženklinimo banderolių. Ženklinimo tvarką ir atvejus, kai ženklinimo nereikalaujama, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Dar patobulinome Vyriausybės projektą, kad įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Taigi Vyriausybė dar žengė vieną labai pozityvų žingsnį. Ji parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kur iš tikrųjų patikinama, kad dėl alaus nereikės nei banderolių, nei skaitiklių. Manau, tokią pozityvią praktiką reikėtų taikyti ir kitų įstatymų atveju.

Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Kviečiu Seimo narius palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar Sveikatos reikalų komiteto vardu – Visvaldas Nekrašas. Prašom. Čia yra vienas siūlymas. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo sveikatos komitetas siūlo pritarti projektui su pasiūlymais. Norėčiau truputį pakomentuoti, kas buvo kalbama. Būtų keičiami 20 straipsnio 1 dalies 3 punkto žodžiai: “išskyrus ingredientus” pakeisti žodžiais “išskyrus alų su ingredientais”. Šiandien rytą Seimo Sveikatos reikalų komitetas buvo papildomai susirinkęs ir vis dėlto nusprendėme pritarti, kad alkoholinius produktus, išskyrus ingredientus be specialaus ženklinimo banderolių, ženklinimo tvarką ir atvejus, kai ženklinimo nereikalaujama, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Manome, reikėtų palaikyti šį siūlymą.

PIRMININKAS. Ar jūs palaikote komiteto nuomonę? Komiteto. Tada nereikia balsuoti. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar vis dėlto Julius Veselka nori tarti savo žodį? Prašom. Julius Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji, mes darome tokį precedentą. Šiandien Vyriausybė iš tikrųjų dar neparengė, bet rengia nutarimą, kad dėl alaus nereikės specialaus žymėjimo, ir įvesti tokius apskaitos prietaisus, kurių Europa negamina. Bet paliekam galimybę bet kada Vyriausybei sumanyti įsivesti. Todėl toks prieštaravimas palikti laisvę Vyriausybei būti gera ar bloga, man atrodo, neatitinka įstatymo esmės. Šiandien taip, laikinai iš tikrųjų alui neįves, bet toks noras buvo. Vadinasi, jis gali vėl atsirasti. Todėl manyčiau, kad geriausia būtų pataisyti Akcizų įstatymą, kuriame aiškiai pasakyti: alui jokių žymėjimų, jokių tų apskaitos buteliukų, kurių tokio našumo linijoms niekas negamina, nereikėtų. Bet Vyriausybė dabar atsisako šitų žymėjimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamasis Julius reikalauja, kad balsuotume, ar galime… (Balsas salėje) Tik perspėjot. Gerai. Tada bendru sutarimu. Kolegos, prašom, balsuojam, ar pritariame po svarstymo. Prašom balsuoti.

Už – 29, prieš – 10, 7 susilaikė. Pritarta.

Alkoholio kontrolės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2247(2*) (svarstymas)

Ir antrasis “alkoholinis” klausimas, tai yra Alkoholio kontrolės įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia pranešėjas kaip tik kolega Julius Veselka Ekonomikos komiteto, pagrindinio komiteto, vardu. Ruošiasi D.Mikutienė arba kas kitas… V.Nekrašas iš Sveikatos reikalų komiteto. Primenu, kad projekto registracijos Nr.IXP-2247(2). Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, buvo priimta įstatymo pataisa, kad ant alkoholinių gėrimų (degtinės) gaminių negalima vaizduoti valstybės institucijų pastatų atvaizdų ir t.t. Vyriausybė pasiūlė, kad vis dėlto valstybinės institucijos nėra šventos. Jos leidžia girtuokliauti, vadinasi, nieko blogo nėra, kad ant degtinės butelių būtų vaizduojami be herbo, be kitų valstybinių simbolių tų pastatų įvairūs siluetai. Ekonomikos komitetas aštuoniais balsais už pritarė Vyriausybės įstatymo pataisai, leidžiančiai vaizduoti tuos atvaizdus. Trys – prieš, susilaikiusių nebuvo. Toks Ekonomikos komiteto sprendimas. Prašau jį palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną dar kartą Visvaldą Nekrašą. Prašom, Sveikatos reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, nuomonė.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė projektą ir siūlo, pirma, keičiamo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: “Naudoja Lietuvos Respublikos valstybės institucijų pavadinimų, šių institucijų pastatų atvaizdus ir panašiai”. Ir antra būtų – papildyti įstatymo projektą nuostata, kad leidžiama realizuoti alkoholio produktus ir alkoholinius gėrimus, kurie išpilstyti į tarą, paženklintą naudojant valstybės institucijų pavadinimus ar šių institucijų pastatų atvaizdus ir panašiai, kurie buvo pagaminti iki 2002 m. birželio 28 d., t.y. Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo, kuriame nustatytas draudimas alkoholio reklamai, naudojant valstybės institucijų pavadinimus ar šių institucijų pastatų atvaizdus ir panašiai, įsigaliojimo. Balsavimo rezultatai buvo bendru sutarimu už. Aš nežinau, kadangi Seimo Sveikatos reikalų komitetas taip nusprendė, tai aš siūlyčiau balsuoti dėl šito straipsnio.

PIRMININKAS. Gerai, čia balsuoti mums tikrai reikės, kadangi yra daugiau pataisų. Todėl dabar kviečiu vėl į tribūną gerbiamąjį Julių Veselką. Prašom, kolega. Julius Veselka. Prašom su valstiečiais neflirtuoti! Prašom į tribūną. (Balsai salėje) Minutėlę, gal pirma diskutantai. Gerai, tvarka. Tai tada Domininkas Velička – pirmasis. Ruošiasi Birutė Vėsaitė.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes kalbame apie Alkoholio kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris beveik visus metus apsaugojo valstybės institucijas nuo nepadorių paveiksliukų, apsaugojo valstybės institucijas kaip kad viduramžiais išjodami vyrai į karą apsaugodavo savo moteris – uždėdavo tam tikrus prietaisus, kad išsaugotų padorumą ir nekaltybę galbūt. Iš tikrųjų šitas įstatymas buvo ir kvailas, ir tiesiog nereikalingas, nes pasirodo, kad valstybės institucijos yra kažkokia šventykla, kurios negalima pavaizduoti ant vyno butelio, negalima pavaizduoti ant degtinės butelio, tai yra neliečiamybė. Ir jeigu mes pagalvotume, kad prancūzams turėtų būti gėda, kad jie turi geriausią konjaką “Napoleon”, kad pagaliau Vatikanui turėtų būti gėda, nes yra šimtai tūkstančių butelių išleidžiama su (…), t.y. “Naujoji popiežiaus pilis”. Galbūt net pačiam popiežiui turėtų būti gėda, nes nuo 1305 metų vynas yra pilstomas ir su jo pirmtako Klemenso V atvaizdu pasaulyje platinamas. Pagaliau Anglijos karalienei motinai ir Anglijos karalienei taip pat turėtų būti gėda, nes jos savo herbą dėjo ant “Gordon” džino kaip pripažinimą geriausiu gėrimu.

Tačiau Lietuva yra tokia šalis, kuri išleido įstatymą, kad šitie Seimo rūmai yra apsaugoti nuo tokios gėdos. Man yra didesnė gėda, kad II rūmuose per du aukštus yra 64 kabinetai ir tiktai viena tualetinė vieta. Atsiprašau dėl tokio palyginimo, bet tai yra iš tikrųjų gėda, kad Seime yra šitokie dalykai, kad 64 kabinetų vyrai turi sustoti į eilę prie vieno pisuaro. O iš tikrųjų, pasirodo, reikia apsaugoti, kad nebūtų gėda, kad Seimo degtinės atvaizdas būtų ant butelio. Tai aš manau, gerbiamieji, mes geriau žiūrėkime, kas iš tikrųjų mums atneša negarbę, nešlovę ir kas iš tikrųjų mums daro gėdą. Aš tikrai džiaugiuosi, kad Vyriausybė pagaliau po metų dorybės saugojimo teikia šitą įstatymą. Ir aš siūlau jį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Birutė Vėsaitė. Prašom, kolege.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš išsakysiu visiškai priešingą nuomonę negu ponas D.Velička. Tiktai birželio mėnesį mes priėmėme Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, draudžiančias valstybinių institucijų pavadinimus ir atvaizdus eksponuoti ant degtinės butelių, iš esmės ant degtinės. Dabar sakykite, ką mes apskritai čia svarstome? Svarstome Alkoholio kontrolės įstatymą. Ar alkoholis yra skatintina prekė? Tikrai ne. Tikrai ne. Kas tai – vitaminas, šventasis Gralis, kad ant jo reikia Seimo atvaizdų? Atsiprašau. Atsiprašau.

Dabar, tarkime, Europos reikalų komitetas, kuris mums pateikė pavyzdžių, kad tai bus laisvos prekybos ir konkurencijos pažeidimas. Ten valstybinių institucijų iš tiesų nėra. Sakykite, ar (…) klubas yra valstybinė institucija? Taip. Ten yra “Londono džinas”, Londono. Bet ir “Vilniaus degtinės” niekas nedraudžia reklamuoti. Taigi mes duodame čia precedentą. Leidžiame ant degtinės butelio, tarkime, uždėti Seimo etiketę, o iš tikrųjų ta degtinė atvežama iš Latvijos, 7 litus kainuoja. Tai ačiū Dievui, kad mums pavyko sustabdyti. O dabar vėl norime paleisti. Na, tvarka, paleidžiam.

Aš vis dėlto palaikyčiau Sveikatos reikalų komitetą ir jo siūlymą. Ir mūsų Seimo narių grupelė įregistravo alternatyvų projektą, kur tai būtų draudžiama ant lietuviškų institucijų. Kitos – prašau. Mes nenorime prieštarauti laisvos konkurencijos principui, bet iš tikrųjų nesudarykime precedentų, kad Seimo vardas būtų darkomas ant kiaušinių, pagaliau ant tualetinio popieriaus, ant degtinės ir visur kitur. Vis dėlto siūlyčiau pritarti alternatyviam projektui ir nebalsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vazbys. Tada kalbėsime dėl pataisų.

A.VAZBYS. Pirmininke, aš norėjau pasitikslinti, ar dabar atskirąją nuomonę išdėstyti?

PIRMININKAS. Prašom ir tą, ir tą. Žodžiu, dabar yra bendra diskusija. Jeigu jums išeis ir tą, ir tą pasakyti, bus dvigubai gerai.

A.VAZBYS. Pamėginsiu. Ačiū, pirmininke. Na, visų pirma bendrai dėl požiūrio į Vyriausybės teikiamą projektą. Norėčiau ponui Veličkai suteikti informaciją, kad iš tikrųjų II rūmuose tualetų yra kiek daugiau, taigi paragavus to vyno su popiežiaus atvaizdais galima atidžiau apsižvalgyti ir rasti tų galimybių. Tai tiek dėl jo pasakytų dalykų.

Dabar bendrai dėl projekto. Na, iš tikrųjų ateina iš Vyriausybės įstatymo projektas. Šis tas neva įvyko, reikia keisti nuostatas, kurias mes buvome priėmę prieš metus. Žiūrime, kas rašoma aiškinamajame rašte. Daug dalykų rašo, nurodo daug Europos Sąjungos direktyvų, bet parašo vieną esminį dalyką: šiuo metu, galiojant Alkoholio įstatymo atitinkamam punktui, atsiras kitose valstybėse legaliai pagamintų alkoholinių gėrimų, ant kurių taros yra tų šalių valstybės institucijų pavadinimai ar tų šalių atvaizdai, realizavimo Lietuvos rinkoje kliūčių. Tai yra problema. Taigi mes, pagrindinio komiteto kuratoriai, siūlome (ir atskirojoje nuomonėje tą patį išdėstome), patiksliname, parašome: Lietuvos valstybės institucijų pavadinimas negali būti naudojamas, ta prasme, mes išsprendžiame tą problemą, kurią kelia Vyriausybė.

Dar daugiau, mes, kaip Ekonomikos komitetas, atsižvelgiame į tą problemą, Sveikatos apsaugos komitetas taip pat, kad šiuo metu “Stumbras” yra pagaminęs “Prezidento” degtinę, yra specialiai pagaminti buteliai ir patirtų per milijoną litų nuostolių. Mes siūlome atitinkamai pataisyti, kad jie galėtų išparduoti. Išsprendžiame visas problemas, dėl kurių yra teikiama ta pataisa, bet vis tiek Vyriausybės atstovai komitete toliau sako, kad reikia tą dalyką tvarkyti. Kokios yra problemos? Jeigu mes viską išsprendžiame dėl tų motyvų, dėl kurių jie teikia, matyt, problemos yra šiek tiek kitokios.

Viena įmonė jau prieš metus buvo sugalvojusi iš Estijos įvežti degtinės, klijuoti ant jos etiketes su Seimo atvaizdu ir turėti labai neblogą biznį. Tam buvo užkirstas kelias. Jie palaukė metus. Per tą laiką prigamino agurkų, kiaušinių, makaronų su lygiai ta pačia etikete, su kuria gamins ir degtinę, t.y. padarė promotion, jeigu nelietuviškai kalbėtume, žinodami, kada jie paspaus mygtuką Vyriausybėje, Seime, ir viskas grįš į savo vietas. Tai yra labai įdomus įstatymų leidybos aspektas. Jeigu šis projektas “praeis”, aš tai galėčiau traktuoti tik kaip labai išreikštą interesų grupių pergalę.

Dabar dėl tų mūsų teikiamų pataisų. Iš esmės aš jas pateikiau – patikslinti, kad kalbama apie Lietuvos institucijas, ir nukelti įsigaliojimo datą specialiai rūšiai, kuriai jau yra pagaminti buteliai, kad įmonė nepatirtų nuostolių.

Paskutinis dalykas esminis – iš tikrųjų apie ką mes kalbame? Tame pačiame Alkoholio kontrolės įstatyme labai aiškiai apibrėžta jo paskirtis. O paskirtis yra štai kokia (cituoju): “Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtis – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui”. Dabar klausimas yra toks: ar mes, kaip Seimas, leisdami, jeigu taip įvyktų, naudotis valstybės institucijos arba būti įtraukti į alkoholio reklamą, o iš esmės tai atsitiktų, prisidedame prie tų nuostatų, kurias mes patys priėmėme, įgyvendinimo, tos paskirties įgyvendinimo? Manau, yra akivaizdu, kad ne, todėl siūlau pritarti mūsų teikiamiems siūlymams (atskirajai nuomonei) ir Seimui, kaip institucijai, nedalyvauti alkoholio reklamoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jau tikrai gerbiamąjį kolegą Julių Veselką kviečiu į tribūną. Mes turime susitarti dėl pastabų. Gal, gerbiamasis kolega Vazby, nebėkite toli į šoną, aš noriu paklausti. Kadangi jūsų paties pataisa anksčiau buvo ir dabar yra kolektyvinė, kolegės B.Vėsaitės yra atskirai ir yra kolektyvinė, ar jūs reikalaujate dėl jų balsuoti? Nereikalaujate? Ar iš karto dėl kolektyvinės? (Balsai salėje) Dėl kolektyvinės. Tada viskas paprasčiau. Noriu klausti Sveikatos reikalų komitetą, gal jie tada taip pat nekels klausimo, o sprendžiant dėl kolektyvinės pataisos? Analogiška? Ar galime sutarti, kad sprendžiame ne dėl tų atskirų pataisų, juo labiau kolegos A.Vazbys, B.Vėsaitė atsiima, Sveikatos reikalų komiteto, man atrodo, sutampa? Taigi prašom, gerbiamasis Juliau, dar kartą dėstyti komiteto poziciją ir tada balsuosime, matyt, alternatyviai. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tų argumentų, kodėl reikia uždrausti, buvo išvardyti tokie keli. Pirmas, kad alkoholio kontrolės įstatymas skirtas alkoholinių gėrimų suvartojimui mažinti. Pažiūrėkime, ką mes realiai padarėme? Visą parą galima prekiauti alkoholiniais gėrimais. Kadangi parduotuvės visą parą nedirba, leidome prekiauti net degalinėse. Vadinasi, pagrindinė nuostata – mažinti yra pažeista. Dabar jau priimta didinti alkoholinių gėrimų… Aš, kaip patyręs, galiu… Eini namo – šalia alaus barai. Nenorėdamas užsuki. Nebūtų – neužsuktum. Ir visiškai nepriklauso nuo to, kaip alus vadinasi.

Antras argumentas, kad bus negalima vaizduoti būtent Lietuvos valstybės pastatų. Gerbiamieji, žmogų nugirdo ne butelis, o butelio turinys. Kaip įprasta, su tais Prezidento ar Seimo, kokie bus, kaina yra daug didesnė, ir ta liaudis, kuri virš normos geria, tokių negeria. Jie geria ruginę, kvietinę ar kokią, kuri kainuoja 9 ar 10 litų. Šitie daugiau kainuoja. Todėl dar kartą… Ne atvaizdas nugirdo žmones, o turinys, o tas prezidentines geria tokie kaip mes.

Toliau. Estų parlamentą, Kremlių, Londono rūmus bus galima vaizduoti, bet Lietuvos institucijų negalima. Mes – visi tie, kurie eina į Europą. Savo negalima, svetimo galima. Todėl siūlau, jeigu vis dėlto nutariame tautą girdyti, “kogda načialas takaja pjanka, raz poslednij ogurec”. Todėl…

PIRMININKAS. Prašom lietuviškai.

J.VESELKA. Nemoku išversti. Todėl Vyriausybė ir Ekonomikos komitetas pažiūrėjo ne į formą, o į turinį. Dėl formos. Vis tiek bus “Kremliovskaja” – “Kremliaus”, “Kremlinė” ar kaip bus lietuviškai. Vadinasi, “Seimo” negalima, bet “Kremliaus” už tą pačią kainą, importinę, bus galima. Nejuokaukime. Taigi siūlau priimti Ekonomikos komiteto ir Vyriausybės siūlymą, o šventuolių šį kartą, deja, reikės atmesti. Siūlau atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar turime… Ačiū. Gerbiamasis Juliau, jūs jau galite atsisėsti.

J.VESELKA. Čia?

PIRMININKAS. Kur norite. Prašome. Šiandien balandžio 1-oji. Yra dar vienas siūlymas, bet nelabai geras. Gerbiamieji kolegos, dabar kalbėsime dėl balsavimo motyvų, Kad nesusipainiotume: tie, kurie remia pagrindinį siūlymą, už, o tie, kurie remia keturių Seimo narių alternatyvų siūlymą, prieš. Taip atitinkamai ir balsuosime. Taigi vienas – už, vienas – prieš. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikrai galvoju, kad Vyriausybės teikiama ir Ekonomikos komiteto pritarta įstatymo pataisa padės propaguoti blaivybę. Žinote kodėl? Daugelis valstybės institucijų nepasižymi dideliu populiarumu, o Seimas ypač nepopuliarus. Matydamas, kad atsiras “Seimo” degtinė, ir, ko gero, jos niekas nenorės gerti, siūlau visas degtinės rūšis pavadinti valstybinių institucijų vardais.

PIRMININKAS. Ačiū. Labai originalus argumentavimas. Viktoras Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Aš prieštarauju kolegai. Seimo ir visų valstybinių institucijų reitingai tokie žemi, kad negalima gadinti geros degtinės tokiais prastais užrašais, todėl aš esu prieš ir siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą, kad nesusipainiotume. Balsavimas alternatyvus. Dėmesio! Aš, kaip suinteresuotas asmuo, ko gero, nedalyvausiu balsuojant. Paskui paaiškinsiu. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie remiate pagrindinio komiteto tekstą, balsuojate už, tie, kurie remiate keturių kolegų: A.Vazbio, B.Vėsaitės, S.Burbienės, J.Razmos siūlymą, balsuojate prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Taigi prašom pasirinkti. Pirmasis variantas arba vyriausybinis variantas – mygtukas “už”, antrasis variantas – mygtukas “prieš”.

Taigi už pirmąjį variantą – 23, už antrąjį – 10, vis tiek dar 5 susilaikė. Taigi pasirinktas pirmasis variantas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2464 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, mes jau turėtume baigti posėdį, bet ar negalėtume išspręsti porą organizacinių klausimų, kurie yra tikrai nesudėtingi? Tai yra mano pateiktas Seimo seniūnų sueigos pakeitimų nutarimo projektas, kuris susijęs su tuo, kad įvyko pasikeitimai pagrindinėje frakcijoje. Ar nori kas paklausinėti? Ar niekas nenori klausti? Gal tada galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ar galime iškart priimti, nes čia tikrai organizacinis klausimas? Galime? Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taigi prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo?

Užsiregistravo 37.

33 – už, 3 susilaikė. Nutarimas priimtas. Sveikiname kolegą R.Sinkevičių tapus labai svarbaus Seimo organo nariu.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 3, 5, 6, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2467 (pateikimas)

Mielieji kolegos, jeigu jūs esate tokie maloningi, gal leistumėte dabar tiktai pateikti nutarimą “Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo”? Seimo komitetų sudėtis keičiasi todėl, kad pasikeitė ir dar, atrodo, keičiasi kai kurių frakcijų sudėtis. Todėl siūloma kai kuriuos komitetus arba papildyti, arba šiek tiek sumažinti. Iškart galiu pasakyti, kad čia negalutinis variantas, nes Biudžeto ir finansų komitete yra du vienos nedidelės frakcijos Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete taip pat du nedidelės frakcijos nariai, Sveikatos reikalų komitete didžiajai frakcijai dar vienas narys turėtų priklausyti ir Europos reikalų komitete Naujosios sąjungos frakcijai turėtų priklausyti viena vieta. Aš prašyčiau pritarti po pateikimo, o po to, kai frakcijos pateiks papildomus siūlymus, matyt, ne ketvirtadienį, o kitą savaitę galėtume ir priimti. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Šis klausimas išspręstas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos padėčiai įkalinimo įstaigose ištirti išvados“ projektas Nr.IXP-2099 (pateikimas)

Paskutinis. Kolega Gediminas Dalinkevičius labai svarbaus, t.y. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas nori perskaityti mažą pranešimą paskutiniuoju rezerviniu klausimu.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Reikalas tas, kad komisija padėčiai įkalinimo įstaigose ištirti jau baigė savo darbą ir keletą mėnesių guli parengtas dokumentas. Mes turėtume jį pateikti Seimui ir įvertinus priimti. Visiems Seimo nariams elektroniniu paštu yra išsiųsti visi tų išvadų dokumentai. Seimo Teisės departamentas pritarė, kad projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus, taigi nenorėčiau daugiau trukdyti jūsų laiko ir teikiu patvirtinti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, nematau, kad kas norėtumėte paklausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Galime pritarti. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Taigi dabar konstatuoju, kad visi rytinės posėdžio darbotvarkės klausimai yra išspręsti. Taip pat yra išspręsti vienas, du, trys, keturi rezerviniai klausimai. Vadinasi, mums vakariniame posėdyje išties gal pavyks šiek tiek trumpėliau dirbti, bet dar ne viskas, gerbiamieji kolegos. Kantrybės!

Yra svarbus pranešimas. Seimo tarpparlamentinių ryšių su Ispanijos Karalyste grupės posėdžio, įvykusio šių metų kovo 24 d., nutarimas: “Atsisakius R.Karbauskiui grupės pirmininko pareigų, surengti balsavimą apklausos būdu ir išrinkti naują darbo grupės pirmininką D.Veličką”. Sveikiname!

Gerbiamieji kolegos, dabar jau tikrai viskas. Rytinis posėdis baigiamas. Vakarinis prasideda nustatytu laiku – 15.00 valandą.