Vienuoliktasis (357) posėdis
2003 m. kovo 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas ČESLOVAS JURŠĖNAS

2003 m. kovo 27 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 27 d. rytinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Kaip matote, šį sykį ji yra minimaliai pamarginta. Vienas projektas, t.y. 1-5 klausimas, atidedamas vėlesniam laikui, kai bus galutinė komiteto išvada, ir vienas, t.y. 1-5 klausimas, pridedamas, nes, mūsų sutarimu, buvo perkeltas iš ankstesnės dienos, dabar yra komiteto išvada. Ir yra opozicinės frakcijos kolegų, konkrečiai K.Glavecko, prašymas nenagrinėti 2-6 klausimo. Štai tokie yra minimalūs pataisymai. Ar galime su tokia darbotvarke pradėti dirbti? Galime? Ačiū. Darbotvarkei pritarta.

Bet iki pradėsime nagrinėti 1 klausimą, iš tiesų ilgai kankinamą, gal šiandien mums šiek tiek geriau pasiseks, taigi iki pradėsime Šilumos ūkio įstatymo projekto priėmimą pastraipsniui, noriu jums pranešti svarbią žinią.

“Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui. Prašymas. Norime jus informuoti, kad šių metų kovo 26 d. Seimo Liberaldemokratų frakcija gavo Seimo nario Eimundo Savicko prašymą priimti į Liberaldemokratų frakciją. Kovo 26 dieną frakcija savo posėdyje apsvarstė prašymą ir priėmė sprendimą priimti E.Savicką į Liberaldemokratų frakciją. Prašome Seimo narį E.Savicką laikyti Liberaldemokratų frakcijos nariu”. Ir pridedamas paties kolegos E.Savicko prašymas, o prašymą pasirašo frakcijos seniūno pavaduotojas Henrikas Žukauskas. Nežinau, ar čia reikia sveikinti, ar priimti ramiai, nes ne pirmasis atvejis. Nereikia sveikinti? (Balsai salėje) Informuojame. (Plojimai)

Mielieji kolegos, kitas dalykas, dėl kurio mes visi tikrai turėtume pasveikinti. Vakar mūsų kolega Egidijus Vareikis pažymėjo savo gražų dar kol kas jauno žmogaus jubiliejų. Kviečiame jį pasveikinti. (Plojimai)

Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr.IXP-1592(4*) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. Imamės darbotvarkės 1 punkto – tai Šilumos ūkio įstatymo projekto Nr.1592(4). Priėmimo tęsinys. Kol kas dėl vedimo tvarkos, matyt, – kolega Bronius Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Norėčiau kreiptis į jus ir į Etikos ir procedūrų komisiją su prašymu grįžti prie dviejų straipsnių, t.y. prie 2 straipsnio 10 dalies ir prie 2 straipsnio 16 dalies, perbalsavimo, nes buvome truputį suklaidinti pranešėjų dėl mano teiktų motyvų. Ar nebūtų galimybės šiuos straipsnius svarstyti iš naujo? Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, šis straipsnis jau yra priimtas. Kai atsiras kolega A.Salamakinas, tada mes turėtume galutinai apsispręsti, ar mes prie jo grįžtame, nes straipsnis jau priimtas. Ir dar kolega Aloyzas Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, noriu jus informuoti, kad mes įvykdėme jūsų pavedimą pateikti ekspertų išvadą, ar jis atitinka Civilinį kodeksą. Mes pateikėme savo komiteto išvadą, Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos pirmininko išvadą ir Civilinio kodekso darbo grupės pirmininko profesoriaus Valentino Mikelėno išvadą. Tos išvados išdalytos. Kaip matote, kai kurie straipsniai prieštarauja Civiliniam kodeksui. Bandėme tai įrodyti darbo grupei, bet mums nepavyko.

PIRMININKAS. Ačiū. Konstatuojame šį liūdną faktą. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoją Valentiną Greičiūną, kaip pagrindinio komiteto pranešėją. Gerbiamasis Valentinai, mes pirmiausia turime tiksliai paaiškinti, kurioje vietoje sustojome. Mano supratimu, 2 straipsnio 29 dalis – Seimo narių Gintaro Didžioko, Romano Algimanto Sedlicko, Nijolės Steiblienės, Henriko Žukausko siūlymai.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti kai kurių mūsų Seimo narių pareikštas pastabas. Kaip žinote, šis įstatymas buvo teiktas Vyriausybės. Kad jis atitinka visus teisės aktus, tarp jų ir Civilinį kodeksą, patvirtino teisingumo ministras, jo viza yra. Mums netikėti teisingumo ministru, švelniai tariant, turbūt būtų visiškai nepadoru. Manau, ten yra gana kvalifikuotų taip pat. Jeigu apskritai diskutuotume, tai, be abejo, teisme būna ir prokuroras, ir advokatas, ir teisėjas, ir visi gabūs teisininkai turi skirtingas nuomones. Yra Vyriausybės teikimas, yra teisingumo ministro pasirašytas projekto derinimas, todėl manau, tai visiškai atitinka šiuos reikalavimus.

Dėl kolegos A.Sakalo nuomonės. Bręsta tokia mintis, kad nereikėtų nė vieno įstatymo, nei dujų, nei elektros, nei šilumos, nei vandens, yra Civilinis kodeksas, vadinasi, kitų įstatymų nereikia. Bet mūsų gyvenimas yra kur kas sudėtingesnis ir reglamentuojamas įvairiais specialiais įstatymais, todėl siūloma tęsti šio įstatymo priėmimą, jį priimti ir ateityje savo veikloje ir gyvenime juo vadovautis. Siūlau tęsti taip, kaip yra pagal mūsų reglamentą.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Noriu taip pat priminti vieną svarbų dalyką, dėl kurio buvo susitarta praėjusį kartą. Visas Seimas sutarė, kad dėl visų pastabų, dėl visų siūlymų yra 29 Seimo narių sutikimas. Taigi dėl kiekvieno siūlymo atskirai nebalsuosime, ar jį svarstome, ar ne, o iš karto imamės priėmimo procedūros.

Taigi dėl 2 straipsnio 29 dalies prašyčiau iniciatorių atstovą tarti žodį. Ar niekas nenori? Ar kolega G.Didžiokas, ar kolega R.A.Sedlickas, ar kolegė N.Steiblienė, ar kolega H.Žukauskas? Kuris? Kolega Henrikas Žukauskas. Prašom, dėl jūsų siūlymo.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dėkoju už jūsų…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.

H.ŽUKAUSKAS. Ar gerai bus?

PIRMININKAS. Štai dabar gerai. Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Norime pasakyti, kad 2 straipsnio 29 dalies pataisa iš esmės susideda iš dviejų dalių. Mes tiktai norėjome atkreipti dėmesį į 15 metų terminą, kuriam numatyta tvirtinti planus. Noriu pasakyti, kad planai paprastai pertvirtinami arba rengiami nauji, kai jie praranda aktualumą. Kadangi gyvename XXI a., kai gyvenimas spartėja, tai numatyti kokį nors terminą, pavyzdžiui, šiuo atveju apibrėžti 15 metų terminą, kai toliau įstatyme rasime, kad specialieji planai gali būti keičiami ir po penkerių metų, manau, netikslinga. Siūlau palaikyti mūsų, Seimo narių grupės, siūlomą pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar vienas kalba už, vienas – prieš. Ar Algimantas Matulevičius dėl šito?

A.MATULEVIČIUS. Dėl pataisos.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega Algimantas Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Nors kalbėsiu dėl viso įstatymo, bet dabar konkrečiai dėl šios pataisos. Siūlau palaikyti kolegų H.Žukausko, kolegės N.Steiblienės ir kitų kolegų pataisą.

Kaip pradžioje buvo pasakyti argumentai, iš tikrųjų šis įstatymas netarnaus šalies žmonėms. Štai kur problema. Mes, Seimas, nusileidžiame paprasčiausiam žinybų biurokratiniam išvedžiojimui. Seimo teisininkai sako, kad iš tikrųjų prieštarauja Civiliniam kodeksui, ne, ministerija sako kitaip, o rezultatas – paskui kas nors nueis į Konstitucinį Teismą ir pamatysime, kad vėl blogai. Mes bent pataisom bandykime jį patobulinti, nes matau, kad užsispirta ir nebus atidėtas jo priėmimas šiandien. Taigi aš už šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolegė Sigita Burbienė, yra kita nuomonė. Prašom. Sigita Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nereikėtų turbūt prie kiekvienos pataisos kalbėti apskritai apie visą įstatymą, kalbėkime apie konkrečią pataisą. Ne kartą buvo svarstyta. Pirma, kad išbraukiant plėtros, paliekant specialų, yra susiaurinama sąvoka. Antras dalykas, visai nėra išbraukiamas 15 metų laikotarpis, tiktai yra siūlomi visai kiti sprendimai. Komitetas nepritarė šiai pataisai, darbo grupė nepritarė šiai pataisai, todėl aš Seimui taip pat siūlau jai nepritarti. Čia nėra jokių kalbų apie vartojimą, kaip kolegos bando rodyti, kaip čia blogai, net ir Civiliniam kodeksui prieštarauja. Prašau tikrai pritarti būtent komiteto priimtam tekstui, o ne pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jums šiandien tikrai teks labai daug kalbėti… Minutėlę.

V.GREIČIŪNAS. Aš labai trumpai…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, minutėlę. Kadangi tamstai šiandien reikės labai daug kalbėti, aš prašyčiau taupyti jėgas ir sakyti tik tiek, kiek būtinai reikia.

V.GREIČIŪNAS. Aš labai trumpai. Apskritai miestų ar infrastruktūros plėtros planai, ne tik šiluma, dujos, elektra, vanduo ir visi kiti dalykai, negali būti trumpam laikotarpiui daromi, nes yra užsakymas ir visa kita. 15 metų laikas visiškai normalus. Tuo labiau kad šis įstatymas numato kas penkerius metus korektūras. Todėl komitetas nepritarė kolegų pasiūlymui ir siūlome Seimui taip pat nepritarti. Pritarti komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Šiandien pirmasis balsavimas, todėl prašau pasitikrinti, ar visų korčiukės vietose. Prašom. Kelios sekundės. Pradedame balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. Ar pritariame kolegų G.Didžioko, R.Sedlicko, N.Steiblienės, H.Žukausko siūlymui, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė.

Už – 41, prieš… Tuoj parodysime. Aš visada sakau teisybę, žinote. Prieš – 28, susilaikė 14. Nepritarta. (Triukšmas salėje)

Gerai. Kadangi šiandien ginčytis reikės labai daug, tai kol kas nesiginčykime. Kolegos, dėmesio! Ar kolega Algis Kašėta dėl vedimo tvarkos?

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti perbalsuoti, nes ne visi kolegos suprato, kaip reikia balsuoti.

PIRMININKAS. O kaip reikia balsuoti?

A.KAŠĖTA. Teisingai. Už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą klausiu, ar visų korčiukės vietose, ir dar sykį balsuojame. Seimo narių kolegų G.Didžioko, R.Sedlicko, N.Steiblienės, H.Žukausko pasiūlymas 2 straipsnio 29 daliai. Pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 43, prieš – 21, susilaikė 15. Pritarta.

Einame toliau. 31 dalis. Seimo nario B.Bradausko pataisa. Bronius Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komitetas šiai pataisai nepritarė, bet aš manau, kad tai darydamas komitetas nesilaikė jokios logikos. Jeigu mes pritarėme 2 straipsnio 10 daliai, kur numatėme, kad yra gamintojas, jis gali tiekti šilumą (tik, aišku, dėl to prašiau perbalsuoti, nes ten įdėta licencija, kurios visai nereikia), tai nepritarti mano šiai pataisai būtų visiškai nelogiška. Kadangi į 2 straipsnio 10 dalį yra įrašyta, kad šilumos tiekėjas ar gamintojas šilumą tiekia tiesiai, tai ir sutartis turi būti tarp šilumos tiekėjo arba gamintojo. Aš nežinau, kodėl mes čia nepritariame. Dėkoju.

PIRMININKAS. Vytautas Einoris, palaikantis. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, sukuriam ratą biurokratizmui, kad žmogus turėtų daugiau vaikščioti nusiėmęs kepurę, kaip įprasta. Jeigu šilumos gamintojas gavo teisę gaminti, tai kam jis gamina? Orui? Ar kad kas naudotų šią šilumą? Antra, dar reikia gauti licenciją, kad jis tiektų. Būtinai norime sukurti tarpininką, kad jis dar pelnytųsi iš šito žmogelio. Aš save mobilizuoju balsuoti už ir jus kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, tačiau darbo grupė nagrinėjo ir iš esmės palaikė B.Bradausko siūlymą. Aš sakau oficialią komiteto nuomonę, darbo grupė palaikė. Lieka apsispręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu daugiau ar mažiau sutariame, tai gal nereikia ir balsuoti. Ar reikia balsuoti? Nereikia? Pritariame. Gerai. Šiai pataisai pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar visas 2 straipsnis, galima sakyti pagal pataisas lyg ir sutvarkytas, bet yra dvi pataisos, apie kurias kalbėjo kolega B.Bradauskas. Tai yra 2 straipsnio 10 dalis ir 2 straipsnio 16 dalis. Pagal mūsų nusistovėjusią praktiką, Seimas turi apsispręsti, ar grįžtam prie šitų pataisų, ar ne. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė.

V.GREIČIŪNAS. Komitetas siūlo negrįžti ir darbo grupė, kuri nagrinėjo, taip pat siūlo negrįžti prie šių pataisų.

PIRMININKAS. Ar galime tam pritarti, ar reikia balsuoti? Galime pritarti? (Balsas salėje) Autorius, be abejo, suinteresuotas. Bet prašau labai trumpai. Bronius Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Aš noriu labai rimtai atkreipti dėmesį. Dėl licencijos, ką neseniai kalbėjo V.Einoris. Ten mes įrašėme, kad gamintojas turi turėti licenciją. Patikėkite manim, 13 metų užsiimu šilumos ūkiu ir žinau, kad gamintojui, gaminančiam šilumą, tiekti nereikia jokios licencijos, nes ten, katilinėje, visi slėgiai nustatomi ir panašiai. Kam dar licencija, kam popierizmai? Bet įkalame specialiai tam, kad paskui gamintojui nebūtų išduodama licencija ir kad atsirastų tarpininkas. Aš noriu grįžti prie šios straipsnio dalies. Vienas dalykas.

Antras dalykas, aš noriu grįžti prie straipsnio 16 dalies, kur yra pasakyta, kad šilumos tiekėjas gali baigti šildymo sezoną, kai yra Vyriausybės arba savivaldybės sprendimas, ir gali nebaigti. Tada mums buvo klaidingai paaiškinta, kad jeigu išmesime žodelį “galima”, tai neva vaikų darželiams bus nutraukta, ligoninėms ir panašiai. Nieko panašaus, buvo suklaidinti žmonės. Vaikų darželiams, ligoninėms savivaldybė rašo specialius sprendimus, ten pasakoma, vaikų darželius pradėti šildyti nuo tada, baigti tada, ligonines tada…

PIRMININKAS. Gerbiamas Broniau, supratome.

B.BRADAUSKAS. Todėl aš tikrai prašau visus paremti ir grįžti prie šitų dalių svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavimas bus toks. Ar grįžtam prie 2 straipsnio 10 dalies pataisos ir 2 straipsnio 16 dalies pataisos, dėl kurių jau buvo balsuota? Tai yra kurie mano kaip B.Bradauskas, kad reikia grįžti, spaudžia mygtuką už, kurie mano, kad jau kaip yra, taip yra, tie balsuoja kitaip. Ar aišku? Prašom registruotis ir balsuoti. Tie, kurie pritariate B.Bradauskui, – už, kurie manote, kad nereikia grįžti, balsuojate kitaip.

Už – 34, prieš – 29, susilaikė 16. Negrįžtame. Lieka 2 straipsniui vėl kolektyvinė pataisa – tai kolegų Seimo narių G.Didžioko, R.Sedlicko, N.Steiblienės, H.Žukausko pataisa arba, tiksliau, papildymas. Kuris kalbėsite? Kolega H.Žukauskas? Prašom. Henrikas Žukauskas dėl 2 straipsnio papildymo.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad šį straipsnio papildymą bendru sutarimu mes, grupė Seimo narių, atsiimame.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, visos 2 straipsnio pataisos, visi papildymai aptarti. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime priimti? Priimta.

3 straipsnis. Yra kolegos A.Macaičio pataisa 1 daliai, bet čia pritarta. Nereikia balsuoti? Ačiū.

V.GREIČIŪNAS. Pritarta.

PIRMININKAS. Išspręsta. Dabar vėlgi 3 straipsnio 1 daliai kolektyvinė pataisa. Čia komitetas nepritarė. Kolega H.Žukauskas kolektyvo vardu? Prašom. Henrikas Žukauskas. Prašom, jūsų kolektyvinė pataisa 3 straipsnio 1 daliai.

H.ŽUKAUSKAS. Aš noriu informuoti gerbiamuosius Seimo narius. Kadangi yra pritarta 8 pasiūlymui, dėl kurio mes balsavome prieš tai, šis dalykas analogiškai turi būti priimtas, nes tai derinasi su mūsų 9 siūlymu.

PIRMININKAS. Palaukite, čia ta kolektyvinė pataisa, kuri buvo 29 daliai, taip? Tada iš tikro, jeigu mes vienąsyk nubalsavome, turime automatiškai priimti.

H.ŽUKAUSKAS. Taip, čia kad būtų atitikimas.

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, 3 straipsniui, atrodo, daugiau pataisų nėra.

V.GREIČIŪNAS. Daugiau pataisų nėra. Aišku, aš tik noriu pasakyti vieną pastabą, kad “specialus šilumos ūkio plėtros planas” yra platesnė sąvoka negu “specialus”, bet kadangi taip nubalsavome, aš jau ne…

PIRMININKAS. Laikykimės tvarkos. Ar reikalauja kas balsuoti dėl viso straipsnio? Kolega Petras Gražulis nori kalbėti? Prašom. Dėl viso straipsnio.

P.GRAŽULIS. Taip, dėl viso 3 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Česlovas Jakubauskas aiškina, kad 3 straipsnio apskritai nereikia. Vartotojų teises gina Konkurencijos įstatymas, todėl projekto 3 straipsnio atsisakytina, nes tai nėra šio projekto reglamento dalykas. Aš noriu paklausti, ar buvo atsižvelgta į šitą Civilinių bylų skyriaus viršininko siūlymą, ar nebuvo atsižvelgta? (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu 3 straipsnis priimtas.

P.GRAŽULIS. Palaukite…

PIRMININKAS. 4 straipsnio 3 dalis. Seimo nario B.Bradausko siūlymai, kuriems komitetas pritarė.

V.GREIČIŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Tada daugiau pataisų nėra. Galime priimti 4 straipsnį? Priimta.

5 straipsnis. Yra kelios pataisos. Gerbiamasis pranešėjau ir mielieji kolegos, aš siūlau nagrinėti šiek tiek kita tvarka, nes yra ir atitinkama Statuto nuostata. Mes turime pradėti nuo kolektyvinės pataisos, t.y. iš eilės 3 pataisos. Kolegų G.Didžioko, R.Sedlicko, N.Steiblienės ir H.Žukausko siūlymas apversti aukštyn kojom visą 5 straipsnį. Kas kalba iniciatorių vardu? Henrikas Žukauskas? Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau pasakyti, kad Seimo narių grupė, kaip jūs pavadinote, kolektyvinį siūlymą atsiima.

PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju yra dvi B.Bradausko pataisos 1 daliai ir 2 daliai, kurioms komitetas pritarė. Niekas nereikalauja balsuoti? Ir 5 straipsniui visos pataisos. Galime priimti 5 straipsnį? Priimta.

6 straipsnis. Vėl yra kolektyvinė pataisa. Kolega Henrikas Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Noriu pasakyti, kad Ekonomikos komitetas nepritarė šiai mūsų pastabai. Iš pateikto projekto visiškai neaišku, kokios su šilumos ūkiu tiesiogiai susijusios institucijos turimos omenyje. Be to, šio įstatymo projekte, kur yra numatomas tam tikros institucijos steigimas, turėtų būti nubrėžtos ir pagrindinės veiklos gairės, priešingu atveju galima manyti, kad įstatymų leidėją norima apgauti. Jis įsteigs instituciją nežinodamas, kokį pavidalą ji įgaus ir kokius interesus gins. Todėl Seimo narių grupė siūlo visą šitą 6 straipsnį išbraukti kaip nereikalingą.

PIRMININKAS. Suprantama. Mes tiesiog dėl jo turėsime balsuoti, tai daug paprasčiau. Pirmiausia gal gerbiamasis pranešėjas. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas šiam siūlymui nepritarė. Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad yra rengiama 15 poįstatyminių dokumentų, kurie reglamentuos visą šią veiklą. Mes savo įstatymu nenorėjome nei konkretizuoti, nei atsisakyti. Efektinga ir naudinga būtų tokia taryba, kurios veiklą nustatys poįstatyminiais aktais Lietuvos Vyriausybė. Todėl mes nepritarėme kolegų siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas – už, vienas – prieš. Kolega Petras Gražulis dėl viso 6 straipsnio.

P.GRAŽULIS. Aš atsisakau.

PIRMININKAS. Jūs atsisakote? Tada Bronius Bradauskas. Prašom. Dėl viso 6 straipsnio.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš abejočiau, ar reikėtų išbraukti šį straipsnį, ir štai kodėl. Jeigu ir bus sudaromas kolegialus organas, šiuo atveju šilumos taryba, aš manau, kad kaip tik tas padės spręsti ginčus. Išbraukti tai, panaikinti tą kolegialų organą, aš manyčiau, šiuo metu tikrai būtų netikslinga. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasirengti balsuoti. Balsuojame už visą 6 straipsnį, taip pat už kolegų G.Didžioko, R.Sedlicko, N.Steiblienės ir H.Žukausko siūlymą, nes kalbama dėl viso 6 straipsnio, vadinasi, ir balsavimas dėl viso straipsnio. Ar priimame šį straipsnį, ar nepriimame, kaip siūlo grupė Seimo narių? Kolegos, dėmesio, registruojamės ir balsuojame už visą 6 straipsnį. Balsuojame už visą straipsnį.

Už – 41, prieš – 15, 17 susilaikė. Straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Čia yra daug pataisų, bet Seimo komitetas pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti konkrečiai J.Jurkaus pataisoms, kurioms komitetas pritarė? Nėra abejonių? Prašom. Henrikas Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos. Labai ačiū, pirmininke. Čia, kaip matote, 7 straipsniui yra viena, dvi, trys, keturios pastabos. Ir viena iš svarbesnių, aišku, Seimo narių pastaba yra pati paskutinė. Jeigu mes balsuosime dabar dėl pirmos pastabos ir ją priimsime, tai, aišku, mūsų nebus balsuojama. Man atrodo, reikėtų pasitarti… Mes tikriausiai turėtume išklausyti visus argumentus dėl visų straipsnių ir po to priimti reikiamą sprendimą balsuodami.

PIRMININKAS. Prašom. Galime taip susitarti. Tokiu atveju prašau grįžti į savo darbo vietą ir pasakyti kalbą dėl savo siūlymo. Henrikas Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Seimo narių grupė prašo pritarti mūsų siūlomam variantui. Be to, ir darbo grupė, kuri buvo susirinkusi ir kalbėjo dėl šio straipsnio, taip pat turėjo tokią nuomonę, nes pagrindinis dalykas, kad šiame straipsnyje mes siūlome naujas formuluotes, kaip šilumos energijai išgauti naudoti ekologiškai švarius šilumos šaltinius, tai yra elektrą, geoterminę energiją ir visa kita. Dėl ko yra tokie motyvai? Lietuvoje yra vietų, kur jau dabar galima labai laisvai naudoti geoterminį vandenį ir labai lengvai išspręsti mažų miestelių šildymo problemą. Mes siūlome šias įstatymo pataisas. Ačiū. Prašau Seimo narius palaikyti mūsų pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kad čia nesusipainiotume, prašom dėmesio. Kolegos J.Jurkaus pataisos yra visam 7 straipsniui. Komitetas tam pritarė. Kolega H.Žukauskas grupės Seimo narių vardu siūlo kitokią 7 straipsnio redakciją. Todėl mano siūlymas, kad mes balsuotume alternatyviai, t.y. kas palaiko J.Jurkaus ir komiteto poziciją ir kas palaiko grupės Seimo narių poziciją. Pirmasis – Alfonsas Macaitis, bet, matyt, dėl vedimo tvarkos – kolega Jurgis Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš norėčiau prašyti posėdžio pirmininko, kad diskutuojant dėl pataisų būtų suteikiamas žodis Vyriausybės atstovui, nes darant apsisprendimus komitete jo argumentai mums tikrai buvo svarbūs. Politikams, aš manau, kartais trūksta reikiamų šios srities žinių.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu bus pareikštas pageidavimas, be abejo, žodis bus suteiktas. Dabar kolega Alfonsas Macaitis ir po to pranešėjas. Alfonsas Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju. Aš norėčiau paremti gerbiamojo Henriko Žukausko pataisą, ypač tą dalį, kurioje kalbama apie ekologinius šilumos šaltinius. Jūs įsivaizduokite įdomią situaciją. Pagal teritorinio planavimo dokumentus, remiantis aplinkosaugos reikalavimais, bus nustatyta, kad galima, pavyzdžiui, šildytis tiktai per centralizuoto šildymo sistemą arba, pavyzdžiui, netgi ir dujomis, nors ir individualiems, ir ne tik individualiems namams visada išlieka galimybė naudoti pažangesnius šilumos šaltinius – geoterminę energiją, netgi saulės energiją kai kuriuose rajonuose. Faktiškai į tai nebus atsižvelgta. Taigi tai ne pablogina įstatymą, o tik išplečia galimybes ir padeda tam, kad šios naujos technologijos ateitų į šį gana pasenusį mūsų ūkį, todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Julius Sabatauskas – kita nuomonė. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš taip suprantu, kad mes dabar kalbame dėl viso straipsnio ar dėl atskiro siūlymo, nes aš norėčiau pritarti, kad apskritai būtų balsuojama. Galbūt J.Jurkaus siūlymo esmė, kad 4 iš dalies jis siūlo išbraukti tik vieną žodį – “gamtinių”, o visa kita tikrai neprieštarautų, manau, H.Žukausko ir grupės narių siūlymui.

PIRMININKAS. Ne…

J.SABATAUSKAS. Aš prašyčiau, kad būtų balsuojama atskirai. Aš dėl to noriu kalbėti.

PIRMININKAS. Tuoj susitarsime. Jeigu iš tikro taip būtų, tai būtų labai paprasta. Tiktai kas pirmas – ar gerbiamasis V.Greičiūnas, ar gerbiamasis kolega H.Žukauskas – dėl to, ką pasiūlė J.Sabatauskas? Gal pirma išklausome komiteto atstovą ir tada apsispręsime, ar dėl visko kartu, ar gabalais balsuosime. Prašom, gerbiamasis Greičiūnai.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, šie pasiūlymai iš esmės yra labai panašūs, tačiau kolegos J.Jurkaus siūlymas, arba formuluotė, yra aiškesnė. Jie labai nesiskiria, todėl komitetas parėmė tą formuluotę, kurią pateikė kolega J.Jurkus. Sakyti, kad ten ekologiškai… Čia yra labai aiškiai suformuluota, kad visus tuos reikalus, nurodydamos tam tikrus reikalavimus, sureguliuos Aplinkos ir Ūkio ministerijos. Aš manau, kad tai visiškai normalu. Šiandien detalizuoti… Mes visiškai nesakome, kad nenaudoti ar saulės, ar dar kokios nors energijos, visa tai įmanoma. Taigi jo formuluotė yra aiškesnė ir jai pritariame.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašyčiau dar kartą kolegą Henriką Žukauską. Gal įtikino pranešėjas?

H.ŽUKAUSKAS. Aš manau, kad siūlymas balsuoti alternatyviai buvo pats geriausias, nes bet kuriuo atveju įstatymas yra rašomas tam, kad jį perskaitytume ir suprastume, kas ten parašyta. Bendrai kalbėti visi mes mokame, tačiau mūsų pastabose yra gana aiškiai suformuluota, kas Lietuvoje yra ir į ką kiekviena savivaldybė gali atkreipti dėmesį. Man atrodo, tai bus palengvinimas savivaldybių šilumos ūkiams, todėl siūlau balsuoti alternatyviai.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu bus pasirinktas J.Jurkaus variantas, tokiu atveju bus galima dar grįžti ir prie 4 dalies, nors, man atrodo, jau nebus būtina. Kolegos, dėmesio! Balsavimas bus alternatyvus. Mygtukas “už” – J.Jurkaus siūlymai, kuriems pritarė komitetas, mygtukas “prieš” – grupės kolegų, vadovaujamų R.Didžioko, siūlymai. Mygtukas “prieš” – grupė kolegų, mygtukas “už” – J.Jurkus. Ar aišku? Ar visiems aišku? Aišku. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 23, prieš – 39. Pritarta alternatyviam variantui.

Dabar klausimas yra toks: kadangi dėl 4 dalies yra ir kolegos B.Bradausko siūlymas, mes vis tiek turime dėl šio dalyko atskirai balsuoti. Dėl gamtinių dujų.

V.GREIČIŪNAS. Komitete B.Bradausko pasiūlymui pritarta.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Mes dabar pritarėme alternatyviam. (Balsai salėje) O dėl B.Bradausko nėra čia ginčo, gerbiamasis Henrikai Žukauskai? Dėl žodžio “gamtinės dujos” išbraukimo, kad paskui nebūtų grįžtama atgal.

V.GREIČIŪNAS. Tai yra platesnė sąvoka.

PIRMININKAS. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Žodį “gamtines” išbraukti todėl, kad dujos ir gali būti ir gamtinės, ir ne gamtinės. Tas žodis išbraukiamas, ir jis niekam nekelia abejonių. Aš manyčiau, kad tai yra logiška.

PIRMININKAS. Ačiū. Manome, kad tada šiam dalykui yra pritarta. Dabar kolegos A.Macaičio siūlymas. Ar jūs reikalaujate? Atsiima. Kolegos, dėmesio! 7 straipsnio 3 dalis. Kolegos B.Bradausko siūlymas. Ar tai kertasi, ar nesikerta su tuo, kam mes pritarėme kaip kolektyvinei pataisai? Nesikerta?

V.GREIČIŪNAS. Ne.

PIRMININKAS. 7 straipsnio dalis. Kolegos B.Bradausko siūlymas. Dabar neužmirškime, kad yra priimta. Komitetas pritaria?

V.GREIČIŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Nereikia balsuoti? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, konstatuoju, kad dėl 7 straipsnio visų pataisų mes susitarėme. Pagrindas yra kolegų R.Didžioko, R.Sedlicko, N.Steiblienės, H.Žukausko redakcija. Ar reikalauja kas balsuoti dėl viso tokio 7 straipsnio? Nereikalauja. Priimta.

Einame toliau. 8 straipsnis. 8 straipsniui vėl yra kolektyvinė pataisa, kuriai nepritaria komitetas. Henrikas Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, pirmininke. 8 straipsnio 3 dalis… 1 dalį mes taip pat siūlome išbraukti, tačiau akcentuojame, kad 3 dalis yra be galo ydinga ir svarbi. Čia kalbama apie tai, kad Vyriausybė gali teikti paramą savivaldybės šilumos ūkio plėtros planų projektams įgyvendinti. Mes keliame klausimą ir siūlome išbraukti šią pastraipą. Jeigu valstybė siūlytų strategijų planų įgyvendinimą, aš suprantu. Čia kalbama apie įgyvendinimą… Manome, tai gali būti gana korumpuota parama, dėl to šiek tiek prieštaraujame biudžetui… Jeigu yra noras savivaldybėse ką nors įgyvendinti, tai turi būti numatyta biudžetuose, tada viskas bus aišku. Siūlome išbraukti šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Nijolė Steiblienė – nuomonė už.

N.STEIBLIENĖ. Šioje 3 dalyje kalbama apie konkrečią paramą konkrečiai savivaldybei įgyvendinant šilumos ūkio plėtros planus. Tai susiję su finansais. Labai keista, o kas toje Vyriausybėje nuspręs, kokio rajono savivaldybę paremti? Tai, sakyčiau, kvepia protekcionizmu. Keičiantis valdžioms, keičiantis vyriausybėms, tai nieko gero neduos. Bus tik pykčio ir plius nelabai skaidrus dalykas finansine prasme. Mes tvirtiname ir savivaldybių biudžetą, ir valstybės, ir žinome, kam skiriame pinigus konkrečia eilute.

PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutę, pranešėjau. Dabar nuomonė prieš – Bronius Bradauskas. Prašom, kolega.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Siūlyčiau pagalvoti pataisos teikėjams, ypač dėl trečiosios pastraipos, kad Vyriausybė gali teikti paramą. Aš čia nematau jokios korupcijos. Pažiūrėkite, kas dedasi konkrečiose savivaldybėse? Koks margumynas. Vienoje savivaldybėje šiluma kainuoja milžiniškus pinigus, kitoje, kuri turi kažkokį kurą, – visai kitaip. Yra savivaldybių, kurios neturi dujų. Kad bent kiek būtų suvienodinta visoms savivaldybėms, Lietuvos žmonės juk visi vienodi, neatimkime galimybės, kad Vyriausybė galėtų suteikti tam tikroms savivaldybėms subsidijas, kad šiluma kai kuriuose rajonuose atpigtų. Manyčiau, čia reikėtų palikti. Nenorėčiau pritarti šiam siūlymui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, trumpai jūsų nuomonė.

V.GREIČIŪNAS. Labai trumpa . Esmę išdėstė B.Bradauskas. Mūsų supratimu, nereikia įtarti Vyriausybės, kad ji užsiims protekcionizmu. Neužsiims, manau. Šilumos tiekimas priklauso ir nuo kuro rūšies. Tarkim, reikia nutiesti į kurią nors savivaldybę dujų trasą, ir jeigu nepadės Vyriausybė, be abejo, savivaldybei tas yra per sudėtinga. Dėl to manyčiau, išbraukti būtų visiškai neteisinga. Komitetas nepritaria šiam siūlymui ir siūlo palikti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar balsuojame ne dėl viso straipsnio. Dėl viso straipsnio, gerbiamasis Juliau, į tamstą personaliai kreipiuosi, dar bus galima kalbėti vienas – už, vienas – prieš. Mes dabar kalbame dėl pataisų. Taigi balsuosime. Ar pritariame kolegų G.Didžioko, A.Sedlicko, N.Steiblienės, H.Žukausko pataisai, ar nepritariame. Pagrindinis komitetas siūlo nepritarti. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame keturių kolegų pataisai. Mygtukas “už” – už keturių kolegų siūlymą, mygtukas “prieš” – už kitą nuomonę.

Už – 28, prieš – 27, susilaikė 11, nepriimta. Daugiau pataisų šiam straipsniui nėra. Dabar prašom vienas – už, vienas – prieš dėl viso straipsnio. Ar niekas nenori kalbėti? Julius Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nežinau, kodėl jūs balsavote už tą… gera buvo pasiūlyta H.Žukausko ir kitų nuostata. Jūs patys pasižiūrėkite į Šilumos įstatymą. Norint atsijungti, savivaldybė gali priversti laukti dvejus metus. Antra, dabar yra ne plėtros, o specialieji planai, kurie sudaromi penkeriems ar daugiau metų. Vadinasi, bet kokia savivaldybės šilumos rekonstrukcija – ar tiekėjų panaikinimas, ar kiti dalykai yra visiškai nesprendžiami avarijos būdu. Tai yra sprendžiami planingai, tvarkingai, jau turi būti suplanuoti. Ir kai vyksta planingas tam tikra prasme šilumos ūkio pertvarkymas, visą pagalbą galima numatyti būtent svarstant biudžetą. Tada savivaldybių nariai, Seimo nariai nebus geresni, blogesni, įtakingesni. Todėl negalima pritarti, jeigu nepritariame pačiai koncepcijai, nes koncepcija vadovaujasi ilgalaikiu planavimu. Todėl prašau nepritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jonas Jurkus – nuomonė už dėl viso 8 straipsnio. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, šio straipsnio reikia. Gerbiamasis kolega, ko gero, pažiūrėjo ne į tą straipsnį. Siūlau jam pritarti ir priimti. Dėl Vyriausybės paramos savivaldybių šilumos ūkiams. Mes stojame į Europos Sąjungą, yra kelios savivaldybės, kuriose nėra alternatyvaus kuro, o Vyriausybei gali tekti teikti pagalbą, bet ši pagalba eis per mūsų biudžetą, per valstybės biudžetą, mes tai žinosime ir galėsime balsuoti. Aš siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar, gerbiamieji kolegos, būtinai reikalaujate balsuoti? Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia. Gerai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl viso 8 straipsnio taip, kaip yra pagrindiniame tekste suformuluotas. Prašom registruotis ir balsuoti dėl viso 8 straipsnio. Už visą 8 straipsnį.

Už – 38, prieš – 22, susilaikė 12, 8 straipsnis priimtas.

9 straipsnis. Čia jau yra ta grupės kolegų pataisa, kuriai buvo pritarta anksčiau. Todėl siūlau nebalsuoti. Ar reikalauja kas balsuoti dėl viso 9 straipsnio? Galima priimti? Galima ar negalima? (Balsai salėje) Galima. 9 straipsnis priimtas.

10 straipsnis. 10 straipsniui yra kolegos B.Bradausko pataisa, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime visą 10 straipsnį priimti? Priimta. 10 straipsnis. Prašom. Petras Gražulis – atskiroji nuomonė.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji, aš vėl noriu atkreipti dėmesį į Civilinių bylų skyriaus pirmininko pastabą. Jis rašo: “Projekto 10 straipsnio 2 dalis prieštarauja Civilinio kodekso 6.156 straipsniui”. Kaip man atsakyti į šį klausimą, kaip aš galiu balsuoti? Apskritai šis įstatymas parengtas taip, kad yra net apie 20 prieštaravimų Civiliniam kodeksui. Ar galima priimti tokį įstatymą?

PIRMININKAS. Pranešėjas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, noriu pacituoti Civilinį kodeksą, kuris reglamentuoja visus šilumos klausimus, tarp jų ir šilumos taikymo ribas. Jame pasakyta: “Normos taikomos aprūpinant elektra, šilumos energija, dujomis, nafta, naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada (…) atsižvelgiant į prievolės esmę”… Tai esminis dalykas, dar kartą noriu pabrėžti. Teisingumo ministerija labai aiškiai ir vienareikšmiškai tam pritarė. Manau, reikia įsiklausyti į Teisingumo ministerijos poziciją ir pritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu, ar reikalauja kas balsuoti? Galime? Prašom. Vyriausybės atstovas arba ministerijos atstovas. Prašom. Kolega Anicetas Ignotas.

A.IGNOTAS. Civiliniame kodekse sakoma, kad sandoriai yra sudaromi savanoriškai, tai yra bendroji norma, bet energetikoje kai kas yra daroma prievarta. Pavyzdžiui, elektra, arba visa žalioji energija, yra prievarta superkama aukštesne kaina, tai yra skatinimo mechanizmas. Čia yra tas pat. Kauno geoterminės jėgainės šiluma, jeigu yra priimtina kaina, ji bus prievarta superkama, čia nėra savanaudiškumo ir aklai negalima taikyti Civilinio kodekso. Tai yra bendrosios Europos normos, kad žalioji energetika yra superkama prievarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar nori kas kalbėti už? Matau, kad vis tiek reikės balsuoti. Nuomonė už – Bronius Bradauskas. Dėl viso 10 straipsnio.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi komitetas pritarė mano pasiūlymui ir į kainos nustatymo mechanizmą įtraukė konkurenciją, tai nematau problemų, kad reikėtų nebalsuoti už šį straipsnį. Todėl siūlau, nes mes galime nukrypti per daug į lankas, balsuoti už šį straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame už visą 10 straipsnį su kolegos B.Bradausko pataisa. Prašom. Už visą 10 straipsnį.

Už – 44, prieš – 6, susilaikė 10. Straipsnis priimtas.

Dabar 11 straipsnis. Jam yra grupės kolegų pataisa, kolegos A.Sakalo pataisa. Dalis pataisų yra tos pačios. Tai gal pirma paklausome kolegos H.Žukausko. Prašom. Nijolė Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Kadangi mūsų su gerbiamuoju A.Sakalu pataisos yra panašios, mes prašytume posėdžio pirmininko, kad pirma ponas A.Sakalas teiktų savo pataisą ir dėl jos balsuotume. Jeigu profesoriaus pataisai būtų nepritarta, tada mes teiktume savo pataisą.

PIRMININKAS. Prašom atleisti, jos absoliučiai tos pačios: ir vieni siūlo išbraukti, ir kiti siūlo išbraukti.

N.STEIBLIENĖ. Bet pradėkime nuo A.Sakalo.

PIRMININKAS. Prašom. Aloyzas Sakalas. Dėl jūsų siūlymo 11 straipsnio 2 daliai. Jūs siūlote išbraukti ir kitaip suformuluoti, komitetas nepritaria. Prašom. Aloyzas Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų ši pataisa suderina įstatymą su Civiliniu kodeksu bent šioje vietoje. Jūs atidžiai perskaitykite, kas ten parašyta. Pirma: “Pirmenybė pasirinkti tiekimo vartojimo ribą suteikiama buitiniam šilumos vartotojui”. Tai yra pirmiausia atsižvelgiama į vartotojo interesus, o ne į “Dalkijos” ar kitos firmos interesus, kaip siūlo Ūkio ministerija. Ten tiekimo vartojimo ribą rodo šilumos apskaitos prietaisas, kuris įrengtas namo įvade arba vartotojo bute, ir (…) pasirenka pats vartotojas. Aš nematau nieko blogo. Kodėl reiktų ir čia neatsižvelgti į Civilinį kodeksą? Apskritai man darosi labai keista, kai Teisingumo ministerija Civilinį kodeksą aiškina vienaip, Ūkio ministerija – kitaip, bet niekas nenori klausyti tų Civilinio kodekso specialistų, kurie rengė ir kurie taiko Civilinį kodeksą. Geresnių specialistų, kaip tie du specialistai, Lietuvoje mes neturime. Tai štai mes jų neklausome, o klausome, ką kalba ponas Anicetas Ignotas.

PIRMININKAS. Henrikas Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes, Seimo narių grupė, taip pat esame pateikę savo siūlymą, bet mes jį atsiimsime, jeigu Seimo nariai balsuos už pono A.Sakalo siūlomą variantą. Tačiau sakydamas už aš noriu pasakyti štai tokius dalykus, kad tiekimo vartojimo ribos numatymas gyvenamojo namo įvade yra pripažįstamas neteisėtu, kad tą pripažįsta ir teismų praktika. Man atrodo, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tai. Kad ir kokie įstatymai būtų (visiškai pritariame ponui A.Sakalui), Civilinis kodeksas yra vienas, ir jis turi būti skaitomas taip, kaip parašytas, o ne taip, kaip reikia kai kurių ministerijų ministrams. Ačiū.

PIRMININKAS. Jurgis Razma. Kita nuomonė. Prašom.

J.RAZMA. Suprantu gerus siūlytojų norus, bet, man atrodo, jie nėra įvertinę, kokia reali situacija namuose. Iš tiesų būtų labai puiku, jeigu dabar būtų galimybė kiekviename name įrengti skaitliuką individualiai. Bet jeigu mes priimsime įstatymą, kai šiandien tų skaitliukų nėra, techninės galimybės kai kur sudėtingos, ir įrašysime “pirmenybė pasirinkti vietą buitiniam vartotojui”, tai buitinis vartotojas gali imti reikalauti, kad nedelsiant būtų atsiskaitoma pagal jo radiatorių. Ar nepakanka to, kas dabar parašyta: “Sutartimis gali būti nustatytos kito tiekimo vartojimo vietos”? Tai prašau, kai bus sutartys, tai vartotojų atstovai ir susitars su tiekėjais. Jeigu yra galimybė ir taip vartotojams patogiau, niekas neprieštaraus, kad būtų atsiskaitoma pagal individualius prietaisus. Bet taip kategoriškai įrašyti pirmenybę nematant realijų, manau, būtų neatsakinga.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega Valentinas Greičiūnas.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Dėmesio, paklausome.

V.GREIČIŪNAS. Teiktai pataisai komitetas nepritarė, tačiau darbo grupėje buvo suformuluota bendra pozicija. Aš ją noriu pasakyti ir perskaityti, nes, man atrodo, tai darbo grupei buvo visai priimtina. Tada būtų taip. 2 straipsnis: “Tiekimo vartojimo riba…

PIRMININKAS. 2 dalis. 11 straipsnio 2 dalis.

V.GREIČIŪNAS. “Tiekimo vartojimo riba nustatoma šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose, kuriose atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas yra sujungtas su vartojo šilumos įrenginiais, kai jis įrengtas namo įvade arba vartotojo bute. Sutartimis gali būti nustatytos kitos tiekimo vartojimo ribos. Pirmenybė pasirinkti tiekimo vartojimo ribą suteikiama buitiniam šilumos vartotojui”. Buvo atsižvelgta į kolegų siūlymą ir tiesiog suformuluota bendra redakcinė pataisa, kuriai darbo grupė pritarė. Siūlau šiandien komiteto nariams pritarti, ir taip bus išspręstas klausimas. Siūlau pritarti tai redakcijai, kurią aš perskaičiau, nes darbo grupė taip suformulavo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Galim pritarti tokiam variantui? Galime. Ačiū. Tokiu atveju daugiau pataisų 11 straipsniui nėra. Ar galime su tuo patikslinimu, kurį išdėstė kolega, pritarti.? Galim pritarti? Ačiū. Gerbiamasis Žukauskai, jūs dar siūlėte 3 daliai tam tikrą pastabą. Ar jūs reikalaujate dėl jos balsuoti, ar ne?

V.GREIČIŪNAS. Darbo grupė atsiėmė.

PIRMININKAS. Henrikas Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Atsiimame.

PIRMININKAS. Ačiū. Galime priimti visą 11 straipsnį? Priimta. Ačiū.

Einame toliau. 12 straipsnis. Yra du siūlymai. Yra kolegos B.Bradausko ir kolegų G.Didžioko, R.Sedlicko, N.Steiblienės, H.Žukausko siūlymai. Komitetas abiem siūlymams pritarė. Ar reikalauja kas balsuoti?

V.GREIČIŪNAS. Nepritarė.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

V.GREIČIŪNAS. Suprantate, kadangi čia yra labai panašūs dalykai, kuriuos siūlė ir kolega B.Bradauskas, ir keturių grupė, tai komitetas buvo apsisprendęs abiem pritarti, tačiau darbo grupei redaguojant buvo pritarta keturių grupės redakcijai. Dėl to, rodos, sutiko ir kolega B.Bradauskas.

PIRMININKAS. Sutinkame? (Balsai salėje) Bronius Bradauskas, atrodo, iki galo neįtikintas.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, neklaidinkim. Siūlymas siūlymui nelygus. Mano siūlymas yra toks, kad gyventojams, įrengusiems savo lėšomis buto šildymo priemones, būtų taikomos lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl to buvome susitarę ir komitete priėmę. Sakykime, dabar egzistuoja tvarka, kai gyventojai šildo butus savo lėšomis, bet jie moka lygiai tiek pat, kiek visi, kurie šildo vėjus. Tai galbūt kiek nors tiems gyventojams galime kompensuoti. Aš nežinau dabar mechanizmo, todėl siūlau, kad Vyriausybė nustatytų jį. Tada būtų pasirinkimas ir gyventojams, kurie skyrė lėšų bendrai energijai taupyti, būtų kiek nors kompensuojama, o ne taip, kaip yra dabar. Todėl aš neatsiimu šio pasiūlymo. Čia visiškai ne tie siūlymai. Kas sugalvojo, kad aš atsiimu?

PIRMININKAS. Jurgis Razma. Kita nuomonė. Tai yra tai, ką dėstė kolega B.Bradauskas. Ar jūs nekalbėsite?

J.RAZMA. Liko iš seno įrašyta, atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom.

Gerbiamasis pranešėjau, jeigu B.Bradauskas nenusileidžia, mums teks balsuoti dėl jo siūlymo. Prašom. Balsuojame? Minutėlę. Komitetas patikslino savo poziciją. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pakartoti.

V.GREIČIŪNAS. Aš noriu pasakyti, kad nagrinėjant šio 12 straipsnio 2 dalį, buvo du siūlymai – grupės narių ir kolegos B.Bradausko. Darbo grupė apsisprendė ir pritarė tų keturių, atrodo, tada ir kolega B.Bradauskas dalyvavo ir sutiko, kad jis atsiims. Dabar jis truputėlį keičia nuomonę. Aš manyčiau, jeigu norime balsuodami apsispręsti, apsispręsime balsuodami. Mes…

PIRMININKAS. Gerai. Prašom nesiginčyti. Balsuosime. Yra kolegos B.Bradausko siūlymas papildyti 12 straipsnio 2 dalį. Komitetas mano, kad šito nereikia daryti. Taigi balsuojame. Kas remiate kolegos B.Bradausko siūlymą, prašom registruotis ir balsuoti už. Kas manote, kad to nereikia, balsuojate kitaip.

Už – 12, prieš – 28, susilaikė 23. Kolegos B.Bradausko siūlymui nepritarta. Ar dabar visą 12 straipsnį galime priimti? Ne. Aš labai atsiprašau. Petras Gražulis turi kitą nuomonę. Prašom. Petras Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji, vėl dėl to paties. Dabar, kaip matau, gerbiamasis A.Sakalas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus darbuotojus vertina gana teigiamai, kaip aukštos kvalifikacijos specialistus, o gerbiamasis Anicetas Ignotas aiškina kitaip, kad čia jų išvados nieko vertos. Ir vėl parašyta: “12 straipsnis, reglamentuojantis atsiskaitymus su šilumos tiekėjais prieštarauja, Civilinio kodekso 6.388 straipsniui”. Ką man dabar daryti? Įsivaizduokite, negi nesvarstė komitetas ir visos grupės šių civilinių bylų skyriaus pateiktų pastabų? Ko vertos tos pastabos? Ko vertas tada tas Civilinis kodeksas? Vadinasi, jis nieko nevertas. Pasakykite, kaip man elgtis ir kaip man balsuoti?

PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau klausyti pranešėjo. Prašom. Gerbiamieji kolegos, mes su jumis diskutavome dėl 12 straipsnio 2 dalies.

V.GREIČIŪNAS. Dėl 12 straipsnio 1 dalies, apie ką kalba kolega P.Gražulis, nebuvo jokių siūlymų ir pataisų, todėl komitetas nesvarstė ir priėmė Vyriausybės pateiktą redakciją, kurią, aš dar kartą sakau, Teisingumo ministerija aprobavo ir pritarė tokiai redakcijai. Taigi aš siūlau iš viso netęsti diskusijų šia tema.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ar reikalauja kas balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Priimta.

13 straipsniui yra grupės kolegų siūlymas. Henrikas Žukauskas. Prašom. 13 straipsnio 3 dalis.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, grupės narių vardu atsiimame šį siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pastabų nėra. Ar galime priimti 13 straipsnį. Priimta.

14 straipsnis. Čia yra kelios pastabos. Pirmiausia kolegos S.Kružinausko 3 daliai komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Toliau. Kolegos P.Vilko siūlymas ir kolegos B.Bradausko, man atrodo, sutampa. Komitetas pritarė išdėstydamas pagal Seimo nario P.Vilko siūlymą. (Balsas salėje: Bronius atsiėmė) Nereikia? Prašom. Kolega Henrikas Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Aš dėl vedimo tvarkos norėčiau pasakyti. Vėl mes turime 14 straipsnio ir ypač 4 dalies visas pataisas ir reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pono B.Bradausko, pono S.Kružinausko 4 dalies… Palaukite, čia apie 3 dalį.

V.GREIČIŪNAS. Apie 4 dalį.

H.ŽUKAUSKAS. …yra kalbama apie kompensaciją už rezervinę galią. Jau praeitame Seimo posėdyje mes priėmėme, kad šios formuluotės nelieka. Todėl mums, svarstant šias pastabas, reikia atkreipti dėmesį, kad turime svarstyti tik tuos siūlymus, kur šios frazės jau nėra. Nes mes negalime grįžti atgal prie to, ką jau priėmėme anksčiau. Kitaip tariant, siūlome pritarti pono J.Sabatausko arba mūsų pataisai. Tik šios dvi gali būti svarstomos.

PIRMININKAS. Prašom. Šiuo atveju gal paklausome kolegą Anicetą Ignotą ir po to pranešėjas. Prašom.

A.IGNOTAS. Darbo grupėje yra sutarta pritarti J.Sabatausko siūlymui, o kiti kolegos atsiima, kitų turėtų būti nepritarta.

H.ŽUKAUSKAS. Mes atsiimame. Gerbiamasis pirmininke, mes atsiimame savo pastabą, jeigu bendru sutarimu sutariame dėl J.Sabatausko pataisos.

PIRMININKAS. Pranešėjau, prašau.

V.GREIČIŪNAS. Komitete buvo įvairių nuomonių. Komitetas buvo pareiškęs nepritarti, tačiau darbo grupė, išnagrinėjusi visą šių siūlymų kompleksą, siūlo pritarti J.Sabatausko siūlymui, tą patvirtino kolega H.Žukauskas. Jie savo atsiėmė, todėl suredaguojame šią 14 straipsnio 4 dalį pagal J.Sabatauską.

PIRMININKAS. Pagal Julių Sabatauską.

V.GREIČIŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Tada kitų pataisų nelieka. Ar galime 14 straipsnį priimti su tokia pastaba? Priimta. Ačiū.

15 straipsnis. Yra vienai daliai ir kolegos A.Sakalo siūlymui komitetas pritarė. Galime priimti?

V.GREIČIŪNAS. Taip, komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Priimta. Ir kolegos V.Karbauskio.

V.GREIČIŪNAS. Taip pat pritarta.

PIRMININKAS. Taip pat pritarta. Ar galime tada visą… Ne, atsiprašau, dar yra kolegos B.Bradausko, kur irgi pritarta.

V.GREIČIŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Vadinasi, visoms trims pataisoms pritarėme. Ar galime priimti visą15 straipsnį?

V.GREIČIŪNAS. Kolegos V.Karbauskio pataisai taip pat pritarta.

PIRMININKAS. Paminėjau. Kolegų A.Sakalo, V.Karbauskio ir B.Bradausko. Pritarėme. Priimame visą 15 straipsnį. V.Karbauskio net dvi pataisos. Ačiū.

16 ir 17 straipsniams pastabų nėra. Ar galime priimti? 16 galime priimti? Priimta. O dėl 17 kolega Petras Gražulis nori pareikšti protestą. Prašom.

P.GRAŽULIS. Noriu pareikšti tą patį protestą. Vėl cituoju Civilinių bylų skyriaus pirmininko mintis: “Projekto 17 straipsnis “Šilumos tiekimo nutraukimas” prieštarauja Civilinio kodekso 6.390 skirsnyje įvardytoms nuostatoms”. Be jokių išlygų aiškina. Na, tada nežinau. Tada iš tikro ponas Česlovas Jakubauskas turėtų atsistatydinti iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų žodis.

V.GREIČIŪNAS. Aš noriu pasakyti, kad pataisų nebuvo gauta ir jos nebuvo svarstytos. Dėl tų pastabų, kurias cituoja P.Gražulis. Be abejo, mes vis dėlto tikime Teisingumo ministerijos nuomone ir ja remiamės. Ją mums pateikė svarstyti, todėl siūlome nediskutuoti, nes nėra diskusijų objekto.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu, ar reikalauja kas balsuoti?

P.GRAŽULIS. Aš susilaikau.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Ačiū. Priimta. 18 straipsnio 4 daliai yra kolegų G.Didžioko, R.Sedlicko, N.Steiblienės ir H.Žukausko siūlymai, kuriems komitetas pritarė. Galime priimti?

P.GRAŽULIS. Tas pat. Aš galiu dar kartą pasakyti…

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Petrai Gražuli, kalbėti leidžia posėdžio pirmininkas. Dabar tamstai maloningai leidžiu tarti savo žodį. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pirmininke, vėl tas pat. Išvardyta, kad prieštarauja Civilinio kodekso gal keturiems ar penkiems straipsniams. Nemanau, kad galima šitaip priimti įstatymą, neatsižvelgus ir nesuderinus su Civiliniu kodeksu. Man labai keistai atrodo. Būtų labai įdomu, kaip pakomentuotų mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas šį klausimą. Aš prašyčiau, kad suteiktumėte jam žodį.

PIRMININKAS. Jonas Jurkus yra užsirašęs. Jam eilė. Prašom. Dėl 18 straipsnio. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes turime Teisingumo ministerijos išvadas, kuriomis ji pritarė. Yra daug teisininkų, kurie kiekvieną įstatymą ar pateiktą pataisą gali inicijuoti kitaip ir suprasti kitaip. Bet jie nedalyvavo tam parengiamajame darbe visus metus. Todėl aš siūlyčiau nesiginčyti, o balsuoti už ir eiti toliau pagal įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar reikalauja kas balsuoti? Galime bendru sutarimu? Prašom. Tada, kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame už visą 18 straipsnį su keturių kolegų aprobuota pataisa 4 daliai. Registruojamės ir balsuojame dėl viso 18 straipsnio.

Už – 52, prieš – 1, 15 susilaikė. Priimta.

19 straipsnis. Yra kolegų A.Sakalo ir B.Bradausko siūlymai. Komitetas jiems nepritarė. Gal pirma patys autoriai? Ar pirma nuo B.Bradausko siūlymo, ar nuo kolegos A.Sakalo? Nuo A.Sakalo. Gerai. Aloyzas Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, čia vėlgi atsižvelgiama į Civilinio kodekso reikalavimus, bet aš matau, kad į Civilinį kodeksą žiūrima kaip į kokį nereikalingą dokumentą. Norite – nekreipkite dėmesio į šią pataisą. Tai bus tikrai dar vienas nesuderintas punktas su Civiliniu kodeksu.

PIRMININKAS. Ačiū. Bronius Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Kadangi mano siūlymo esmei jau yra pritarta gerbiamojo kolegos H.Žukausko ankstesniame pasiūlyme, todėl aš šį savo pasiūlymą atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar N.Steiblienė dėl viso kolegos A.Sakalo siūlymo, taip? Prašom. Nijolė Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Aš labai prašyčiau Seimą paremti A.Sakalo pasiūlymą, nes tai ypač susiję su vartotojų teisių gynimu. Ši A.Sakalo pataisa yra tiesiog vartotojų teisių gynimo įrankis. Tikrai labai prašau paremti.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Burbienė – kita nuomonė. Po to pranešėjas. Sigita Burbienė.

S.BURBIENĖ. Labai prašau neparemti, ir motyvai yra tokie: mūsų komiteto jau pritartame įstatymo projekte yra suteikiama galimybė sudaryti sutartis dėl šilumos tiekimo tiek kiekvienam vartotojui atskirai, tiek vartotojams, susijungusiems į bendriją ir bendrijai sudaryti sutartį su tiekėju. Jeigu mes priimsime A.Sakalo pataisą, vadinasi, sutartys bus sudaromos tik su kiekvienu butu atskirai. Gal tai ir labai gražiai skamba, kad kiekvienas atsakys už savo butą, nors skaitiklis bus tiktai rūsy, bet turėkite galvoje kitą dalyką. Tokiu atveju tiekėjas kiekvieno buto savininką arba mažų mažiausiai kas antro buto savininką pastatys prieš faktą – prieš savo norimą sutartį, ir iš esmės žmonės nelabai galės ir pasipriešinti. Tuo tarpu bendrijos, kurias mes šiaip jau skatiname, turi kur kas daugiau galimybių sudaryti sau palankesnes sutartis. Jeigu mes norime kiekvieną žmogelį pastatyti prieš galingą tiekėją – tą pačią “Dalkia”, kuri čia yra vis prisimenama, tada pritarkime A.Sakalo pataisai.

PIRMININKAS. Ir, pranešėjau, prašom trumpai.

V.GREIČIŪNAS. Aš tik noriu dar kartą atkreipti visų dėmesį, kad A.Sakalo siūlymas susiaurina vartotojų galimybes. Mes paliekame toje redakcijoje jas platesnes. Jis gali pasirinkti arba tą, arba tą. Nedarykime to. Palikime. Vartotojas gali sudaryti tiesiai, gali sudaryti bendrija. Palikime galimybę pasirinkti kokį nors būdą. Todėl aš siūlau nepritarti A.Sakalo siūlymui.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Mes balsuojame dėl kolegos A.Sakalo siūlymo 19 straipsniui. Kas palaikote šį siūlymą, balsuojate už, kas manote taip, kaip komitetas, balsuojate prieš arba kaip kitaip. Prašom. Už kolegos A.Sakalo siūlymą. Prašom balsuoti.

Už – 31, prieš – 19, 14 susilaikė. Nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas balsuoti dėl viso 19 straipsnio? Reikalauja? Gerai. Prašom. Tada dar sykį balsuojame, bet dabar atvirkštinis balsavimas. Kas už tai, kad būtų priimtas 19 straipsnis toks, koks yra pagrindinis tekstas, prašom balsuoti.

Už – 30, prieš – 29, 5 susilaikė. Straipsniui nepritarta. (Plojimai)

Gerbiamasis pranešėjau, čia, matyt, turėsime imtis kitų priemonių. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, reikia žiūrėti į įstatymą labai atsakingai. Toks apsisprendimas, kurį dabar bandome mes čia priimti, manau, visiškai neatitinka niekieno interesų. Manau, kad tikrai reikia ar perbalsuoti, ar grįžti prie to klausimo dar kartą.

PIRMININKAS. Jonas Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti, nes kai kurie kolegos nesuprato esmės, tada būtų viskas aišku. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Vaclovas Karbauskis. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Aš taip pat frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes dalis Seimo narių nedalyvavo balsavime, kiti nesuprato. Tiesiog pritariu Socialdemokratų frakcijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar Henrikas Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Aš frakcijos vardu prašyčiau grįžti perbalsuoti pono A.Sakalo siūlymą, nes kalbėtojai netiksliai pacitavo tai, kas jo yra siūloma. Čia nėra siūloma, kad bendrijos negalės sudaryti ir t.t. Jūs paskaitykite tekstą. Ne taip interpretuotas tekstas. Aš manau, kad reikėtų grįžti prie pono A.Sakalo, tada nebus problemų dėl viso straipsnio.

PIRMININKAS. Gintaras Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Aiškiau nebūna. Negalima priimti straipsnio, kuris prieštarauja Civiliniam kodeksui. Kolegos, balsavimo valia yra tai išreikšta ir aš siūlau nebevynioti reikalo į vatą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininkas turi kai kurias teises, todėl pakartokime. Jeigu bus tas pats, tai taip ir bus ir darysime pertrauką, o jeigu bus nubalsuota taip, kaip siūlo komitetas, taip ir bus. Taigi kartojamas balsavimas dėl 19 straipsnio. Dėmesio! Kad nebūtų painiavos! 19 straipsnis, lemiamas antras balsavimas. Taigi registruojamės ir balsuojame už 19 straipsnį. Prašom. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

33 – už, 30 – prieš, 5 susilaikė. Straipsnis nepriimtas. (Plojimai) Straipsnis nepriimtas. Tokia situacija.

Vadovaujantis Statutu reikėtų daryti pertrauką, kad komitetas šiuo atveju pagal 158 straipsnį persvarstytų ir po to mes grįžtume. Pagal planą buvo numatyta įstrigti 20 straipsnyje. Įstrigome šiek tiek anksčiau, bet aštuoniolika straipsnių priimta.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs didvyriškai dirbote, bet, kaip matyti, šiek tiek ankstėliau įstrigome. Ačiū.

Prašom. Jonas Čekuolis nori kai ką pasiūlyti.

J.ČEKUOLIS. Noriu dar kartą paprašyti, kad jūs, kaip posėdžio pirmininkas, patvirtintumėte ir stenogramoje atsispindėtų, nes žinote, kaip po to būna: 19 straipsnis nepriimtas. Prašom pakartoti.

PIRMININKAS. Be abejo, tai jau pakartota. Būkite malonus, jeigu abejojate manimi, tai neabejokite mūsų darbuotojomis stenografistėmis. Jos viską fiksuoja, kartais netgi tai, kas salėje pasakoma. Netgi ir tai fiksuojama. Dabar dar Petras Gražulis nori tarti žodį. Prašom.

P.GRAŽULIS. Norėčiau paprašyti, kadangi yra padaryta pertrauka ir nebus priimtas visas įstatymas, o balsuojama dėl visų įstatymo straipsnių ir vėliau dėl viso įstatymo bus tik po pertraukos, atsižvelgti pagal galimybes į Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareikštas pastabas. Manau, Civilinio skyriaus pirmininkas tiek pastabų dėl įstatymo reiškia apskritai pirmą kartą parlamento istorijoje. Taip nekreipdami dėmesio, manau, mes patys save diskredituojame.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu pasakyti, kad aš pats asmeniškai gavau profesoriaus pastabas ir jas su atitinkamu pavedimu atidaviau komiteto pirmininko pavaduotojui. Jie nagrinėjo ir pareiškė savo nuomonę remdamiesi kitais teisininkais ir Vyriausybės pozicija. Taigi prašau komitetą ar konkrečią darbo grupę padirbėti, tada tęsime kitą savaitę.

Lietuvos ūkio rūmų ir kitos valstybės ūkio rūmų įstatymo projektas Nr.IXP-1447 (pateikimas)

Mielieji kolegos, iki pertraukos yra keliolika minučių, todėl kviečiu imtis 1 rezervinio klausimo – Lietuvos ūkio rūmų ir kitos valstybės ūkio rūmų įstatymo projekto Nr.IXP-1447. Kviečiu į tribūną kolegę Sigitą Burbienę. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Lietuvoje šiuo metu veikia vieneri bendri su užsienio valstybe rūmai, t.y. Lenkijos ir Lietuvos ūkio rūmai. Jie buvo įkurti 1992 metais. Situacija yra tokia, kad Lietuvoje tie Ūkio rūmai veikė kaip Lenkijos rūmų filialas. Nemanau, kad tai tenkintų tiek verslininkus, kurie susibūrė į Ūkio rūmus, tiek kitus suinteresuotus asmenis, nes filialas, kaip jūs suprantate, yra filialas, o ne savarankiški rūmai, todėl siūlome įstatymą… Jokio kito įstatymo, reglamentuojančio tokius rūmus, šiuo metu nėra. Mano pateiktas įstatymas yra skirtas būtent tų Ūkio rūmų veiklai reglamentuoti, todėl siūlau pritarti. Vėliau, aišku, komitete nagrinėsime, klausime Vyriausybės nuomonės, bet procesas bus pradėtas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti kolega Algimantas Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu pasitikslinti. Ar jie negali dirbti pagal dabar galiojantį Asociacijų įstatymą? Taip pat yra Pramonės, amatų ir prekybos rūmų įstatymas. Jeigu bus priimtas šis įstatymas, gal tada to Pramonės, amatų ir prekybos rūmų įstatymo nereikės?

S.BURBIENĖ. Dėl asociacijų. Kadangi Pramonės ir prekybos rūmai veikia pagal atskirą įstatymą, turėtų būti derinama su tuo. Pagal Pramonės ir prekybos rūmų įstatymą jie negali veikti, nes ten yra fiksuoti konkretūs Ūkio rūmai. Jie yra įvardyti tame įstatyme. Be to, Ūkio rūmai su kita valstybe nevisiškai atitinka tas nuostatas. Šis įstatymas būtų kaip ir šioks toks ano papildymas, būtent tai, kas nėra ten reglamentuojama. Per visą laiką nebuvo rasta kito sprendimo, tik leisti Ūkio rūmams veikti savarankiškai.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi Seimo nariai, kurie norėjo paklausti, paklausė. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti gegužės 20 dieną. Ačiū.

Nematau Jurgio Razmos. Yra J.Razma. Jeigu esate pasirengęs, kviesčiau pateikti 3 rezervinį klausimą. Vėliau? Gal tada Gintaras Šileikis? Nematau. Gal Kęstutis Glaveckas gali pateikti savo klausimą? Seimo rinkimų įstatymą, Prezidento rinkimų įstatymą ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, popiet mums bus lengviau. Paskolinsime, profesoriau. Prašom. Gerbiamieji kolegos, manau, neprieštarausite, jog mes išnagrinėtume vieną iš popietinės darbotvarkės klausimų ir kartu palengvintume savo padėtį vakarop, kai būna sunku ir trūksta Seimo narių. Minutę, profesoriau.

Seimo rinkimų įstatymo 46, 51, 52, 53, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1650. Prezidento rinkimų įstatymo 7, 37, 42 ir 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1651. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 43, 48, 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1652 (pateikimas)

Taigi vakarinio posėdžio darbotvarkės 7 punktas – Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas, Prezidento rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas (Nr.IXP-1650, Nr.IXP-1651 ir Nr.IXP-1562). Pateikimo stadija. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, baigėsi rinkimai, bet problemos, šiaip ar taip, lieka. Viena tokių problemų yra rinkos, arba konkurencijos, principų įgyvendinimas visiems iš biudžeto skiriamiems pinigams, tarp jų ir tiems pinigams, kurie yra skiriami Radijui ir televizijai finansuoti rinkimų kampanijos metu.

Šio įstatymo tikslas ir logika yra tokia, kad tos lėšos, kurios yra skiriamos iš biudžeto Prezidento, Seimo arba savivaldybių rinkimams finansuoti, kaip žinote, pagal seną tvarką paprastai buvo skiriamos Lietuvos radijui ir televizijai. Pagal šį įstatymą yra nustatoma kita tvarka, kitaip tariant, finansavimo konkurse gali dalyvauti ir komercinės televizijos. Mūsų supratimu, tai yra būtinas dalykas, nes Lietuvoje tiek valstybės, tiek privati nuosavybė, šiuo atveju komercinė televizija, turi vienodas teises. Jeigu ji laimės konkursą lėšoms, kurios yra skirtos iš biudžeto rinkimų kampanijos metu kokioms nors programoms rengti, ji taip pat galės būti tų programų rengėja. Aišku, Vyriausioji rinkimų komisija nustato kriterijus, rodiklius ir visas sąlygas, kuriomis turi vykti šis konkursas, bei tai, kaip turi būti laikomasi šių sąlygų. Toks yra šio įstatymo projekto turinys. Kitaip sakant, konkurencijos sąlygų suvienodinimas, kad ir privačios komercinės televizijos galėtų dalyvauti konkurse dėl valstybės biudžeto, arba mokesčių mokėtojų, pinigų, kurie yra skirti rinkimų kampanijoms finansuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Žodžiu, kaip geriau dalintis rinkimų pyragą, galima taip sakyti. Irena Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, kodėl jūs taip nemėgstate nacionalinio transliuotojo – Radijo ir televizijos? Kodėl lėšas tos institucijos, kuri nuolat mums primena, jog trūksta lėšų modernizavimui, kuri galėtų paimti ir turėti tas lėšas, jūs norite atiduoti privačioms institucijoms?

K.GLAVECKAS. Labai ačiū už klausimą. Ponia Irena, jūs klausimą apvertėte aukštyn kojomis. Atvirkščiai, aš ne nemyliu, bet meilė turi būti vienoda tiek komercinėms, tiek privačioms, tiek valstybinei televizijoms. Į mokesčių mokėtojų pinigus, kurie yra skirti šioms programoms finansuoti, galėtų pretenduoti ir komercinės televizijos. Konkurso tvarka, kurią nustato Vyriausioji rinkimų komisija, turėtų aprašyti tas sąlygas. Nieko nematau – nei meilės, nei ne meilės.

PIRMININKAS. Daugiameilės principas, taip? Julius Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, aš, prisipažįstu, nemėgstu Nacionalinės televizijos, nes ji yra vienpusiška, todėl noriu paklausti jūsų vieno dalyko. Kaip žinote, Nacionalinė televizija įteisinta su tam tikru statusu, t.y. jai, kaip nacionalinei, apribota reklama. Toliau, jai primesta visuomeninė taryba, kuri priima sprendimus ir už nieką neatsako, todėl sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti dėl tų lėšų, man atrodo, nėra teisinga. Išimčių Nacionalinei televizijai nepadaryta ta neigiama prasme. Man atrodo, jeigu būtų vienodos sąlygos – taip, bet kai nacionalinis yra kaip ypatingas, turintis apribojimų, ar tikslinga tą jūsų nuostatą įgyvendinti?

K.GLAVECKAS. Norėčiau dar kartą pakartoti. Vyriausioji rinkimų komisija nustato visas konkurso dėl pinigų arba tų programų, kurios turi būti už tuos pinigus įgyvendintos, nuostatas. Į tų programų transliavimą, kartu ir finansavimą teisę, be Lietuvos radijo ir valstybinės televizijos, gali turėti ir kitos komercinės televizijos. Tai visiškai logiška. Visi pinigai yra mokesčių mokėtojų, o reklama, intarpai ir kita yra reguliuojama kitų aplinkybių. Svarbiausia, kad Vyriausioji rinkimų komisija nustato tas sąlygas. Ji gali nustatyti, kad ten nebus reklamos intarpų ir kitų dalykų. O dėl kvalifikacijos, parengimo kokybės , aš manau, kad nėra abejonių, ir apskritai negalima priešpastatyti, kas geriau parengia – tas ar tas.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Dabar dėl balsavimo motyvų, aš manau, kad dėl visų trijų įstatymų paketo, taip? Irena Šiaulienė – nuomonė prieš. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Aš negaliu sutikti su tokiu pasiūlymu, nors pranešėjas ir teisinosi, kad myli visus. Bet puikiai žinome, kaip yra, kai yra mylimi visi, tai tikrai kažkas yra nemylima. Išsakydama argumentus prieš, tiesiog noriu pacituoti tai, ką teikėjas rašo savo aiškinamajame rašte, kad esant deficitiniam Lietuvos valstybės biudžetui iš valstybės ar savivaldybės biudžetų skiriami pinigai turi būti panaudojami pačiu taupiausiu ir efektyviausiu būdu. Būtent dėl tos priežasties, manau, kad iš nacionalinio transliuotojo šitie pinigai neturėtų būti atimti. Biudžeto lėšos turi būti naudojamos racionaliai ir taupiai. Todėl nepritariu teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Gintaras Steponavičius. Nuomonė už. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, ponas posėdžio pirmininke. Išties įtvirtinus šią pataisą įstatymas imperatyviai nenustatytų, kad ta galimybė lieka vien tik Lietuvos radijuje ir televizijoje. Automatiškai turi dalytis su kitais. Be abejo, tai yra galimybės sudarymas. Aš taip pat norėčiau pažvelgti į klausimą iš finansinės pusės, kas tai padarytų pigiau ir efektyviau. Šiandien, kad ir kaip vertintume, pažiūrėkime administravimo lygį ir vadybą ir, ko gero, mes sutiksime, jog komercinės televizijos tai daro ne tik taupiau, bet ir išradingiau. Aišku, pažanga Lietuvos radijuje ir televizijoje yra, bet aš siūlyčiau šiandien tikrai nebrėžti brūkšnio pasakant, kad nesvarstome šito pakeitimo ir nepritariame jam po pateikimo. Komitetas, ypač keli kuruojantys komitetai, galėtų įsigilinti į tai ir tikrai būtų proga pasvarstyti, mano supratimu, ganėtinai šiuolaikišką įstatymo iniciatyvą.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jeigu neprieštaraujate, balsuojame dėl visų trijų įstatymų paketo. Dėmesio, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo, ar nepritariame. Prašom balsuoti.

Už – 27, prieš – 21, susilaikė 19. Nepritarta. Siūlau atiduoti autoriui tobulinti. Sutinkame? Ačiū.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 43, 48 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1652A. Prezidento rinkimų įstatymo 32, 42, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2291. Referendumo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2292 (pateikimas)

Mielieji kolegos, mes dar turime šiek tiek laiko ir aš siūlau imtis dar kurio nors, gal ne itin sudėtingo klausimo. Gal Mokesčių administravimo įstatymo? Jurgis Razma jau pasirodė, tai jis turi pirmenybę, kadangi klausimas yra iš rezervinių. Kviečiu Jurgį Razmą į tribūną. Rezervinis 3 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo, Prezidento rinkimų įstatymo 32, 42, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Referendumo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Registracijos Nr.IXP-1652, Nr.IXP-2291, Nr.IXP-2292. Prašom. Pateikimas.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, nors mano teikiamas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų projektas ir įregistruotas kaip alternatyva pono K.Glavecko projektui, aš nesiūlyčiau tai nagrinėti kaip alternatyvą. Mano pasiūlymas gerokai kuklesnis. Aš, atsižvelgęs į didelį pastabų kiekį po praėjusių Savivaldybių tarybų rinkimų, dėl to, kad buvo neįdomios ir neprasmingos rinkimų laidos per Nacionalinę televiziją ir iš esmės dėl to, kad patys rinkimų dalyviai turėjo galimybę diktuoti tų laidų turinį, siūlau Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme aiškiai užfiksuoti, kad rinkimų agitacinės laidos Nacionaliniame radijuje ir televizijoje būtų rengiamos rinkiminių debatų forma. Atsižvelgiant į tai, kad yra skirtingos politinės organizacijos, kai kurios kelia kandidatų sąrašus beveik visose apygardose, kai kurios tik keliose specifinėse apygardose, pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akcija, kelia tik keliose apygardose, siūlau, kad per debatus rinkimuose dalyvaujančios organizacijos būtų skirstomos į grupes. Vienoje grupėje būtų pagrindinės partijos, kurios kelia kandidatų sąrašus beveik visur, kitoje –pavienius sąrašus keliančios organizacijos. Tada debatai būtų prasmingesni. Taip pat siūlau pažymėti, kad visi dalykai, susiję su lėšomis, sprendžiami Politinių kompanijų finansavimo įstatyme. Turbūt apie visus trumpai. Ar apie kiekvieną atskirai?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi, aš siūlau apie visus kartu, po to dėl visų klausinės ir dėl visų balsuosime. Prašom.

J.RAZMA. Dėl Prezidento rinkimų įstatymo. Čia taip pat siūlomi principai dėl laidų Nacionaliniame radijuje ir televizijoje debatų forma, bet yra ir kai kurių specifinių nuostatų. Siūloma pažymėti, kad rinkiminis užstatas kandidatų į Prezidentus būtų kur kas didesnis, nes iš tikrųjų šiuose rinkimuose buvo didelė problema, daug kandidatų , kurie puikiai suprato, kad yra nerealūs kandidatai, neturi jokių šansų laimėti, bet tiesiog buvo labai lengvos dalyvavimo sąlygos. Tad kodėl tuo nepasinaudojus dėl kažkokių asmeninių ambicijų ar kitų dalykų. Aš siūlau, kad rinkiminė įmoka būtų 10 kartų didesnė, t.y. 50 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, ir kad ta įmoka nebūtų kandidatui grąžinama, o nueitų į Visuomenės informavimo įstatyme nurodytą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Tas lėšas būtų galima panaudoti informuoti visuomenę kiek įmanoma objektyviau apie rinkimų eigą, kandidatus, programas ir t.t. Tai čia yra tokia papildoma idėja. Taip pat papildoma idėja yra lėšų sumos, skirtos Prezidento rinkimų kampanijai, ribojimas. Dabar ribojimo nėra. Jeigu išliks tokios tendencijos, matome, kad rinkimų technologijos, stipriai finansuojamos, gali labai daug lemti. Aš įrašiau 1000 VMDU dydžio ribą, tačiau dėl tos ribos, manau, galima diskutuoti. Svarbiausia, kad būtų aiškus pats principas, jog yra kažkokia riba Prezidento rinkimų kampanijos lėšoms.

Dėl Referendumo įstatymo. Taip pat yra siūlomos nuostatos dėl debatų televizijos laidose, siūloma numatyti referendumo iniciatoriams lėšų agitacijai ribojimą. Jeigu dabar pono V.Uspackicho iniciatyvinė grupė sėkmingai surinktų parašus, nesant tos ribos, rinkimų agitacinei kampanijai gali skirti milžiniškas, neribotas lėšas. Aš siūlau tą problemą spręsti, kad žmonių taip labai stipriai neveiktų finansuojamos, vis tobulesnės reklaminės technologijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal ir simpatiški siūlymai, bet naudodamasis tarnybine padėtimi noriu paklausti, ar vis dėlto čia nebus galima įžiūrėti suvaržymų? Tai jeigu atsakysite labai aiškiai, tada, aš manau, ir kolegos jus klausinės ir spręs, ar iš tikro negalima įžiūrėti tam tikrų rinkimų dalyvių suvaržymų.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, priminčiau galiojantį Seimo rinkimų įstatymą. Ten yra finansų ribos tiek kandidatui, iškeltam vienmandatėje apygardoje, tiek partijai, ir tos ribos yra labai panašios į tas, kurias aš siūlau. Taigi ribojimas, manau, atitinka visuomenės interesus. Deja, šiuo metu dar nėra gana gerai reglamentuotas reklaminių kampanijų finansavimas, nėra pasiekta to reikiamo skaidrumo, todėl manau, ribojimas yra neišvengiamas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mane tenkina atsakymas. Pažiūrėsime, kaip kiti kolegos reaguos. Julius Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, pirmas toks klausimėlis. Jūs ten dėl to, kad debatų tvarka vyktų tos… Bet kodėl jūs rūpinatės kitomis partijomis ir kitais kandidatais? Iš tikrųjų šiuo metu partijos gali pasirinkti dalyvauti debatuose ar dėstyti savo liniją. Jeigu tai nepopuliaru, jų neišrenka, už juos nebalsuoja, tai kodėl būtinai reikia priversti partijas ne pačias pasirinkti, kaip prieiti prie rinkėjų, o prieiti pagal J.Razmą?

Ir antras. Nesupratau, ką jūs nenorite grąžinti užstato, jeigu laimėjo? Palaukite, pavyzdžiui, aš visada pats savo pinigine rizikuoju daug daugiau, negu rizikuoja konservatoriai rinkdami iš kitų. Ir paskui man negrąžinsite? Ne, broliai, negerai. (Juokas)

J.RAZMA. Priminsiu, kad dabar užstatas grąžinamas ne todėl, kad jūs laimėjote ar nelaimėjote, o todėl, kad surinkote nurodytą skaičių parašų ir toliau jūs sėkmingai gražbyliaujate, turite daug nemokamo visuomeninio radijo ir televizijos laiko. Manau, tai yra per didelė prabanga. Galėtumėte tą savo norą parodyti visuomenei ir bent finansuoti, kad padengtumėte tas išlaidas, kurios yra neišvengiamos. Kodėl visuomenė iš mokesčių mokėtojų turi dengti jūsų asmenines ambicijas? Todėl ir siūlau, kad tos lėšos patektų į Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondą ir būtų tinkamai panaudojamos.

Toliau dėl debatų. Čia nėra J.Razmos ar J.Razmos partijos ambicijos, tai yra išvada, paremta jau ne vienais rinkimais, kai iš tikrųjų žiūrovams tos laidos neįdomios. Nežinau, ar partijos, kurios nepasitiki savo jėgomis, vengia debatų, bet kenčia žiūrovai ir nacionalinis transliuotojas per šį laikotarpį praranda auditoriją. Todėl galima partijas šiek tiek įsprausti į rėmus, kad nevengtų debatų ir juose parodytų, ko yra vertos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar žodis Algimantui Matulevičiui. Bet jeigu jis nepyks, vis tiek dar įsiterpsiu. Iš tikro kai kuriose šalyse užstatas grąžinamas surinkus tam tikrą procentą balsų. Surinkus tam tikrą procentą balsų. (Balsai salėje) Aš sakau, kai kuriose. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Turint omenyje, kad jūsų partija išaugino gana daug turtingų Lietuvos žmonių, turint omenyje, kad sėkmingai daug ką privatizavote, kodėl nesiūlote bent milijono litų užstato, nes tai jau tiktų jūsų kandidatams?

Ir antras dalykas. Kaip, ribodami sumą pagal vidutinius darbo užmokesčius, jūs kontroliuosite, kiek galima išleisti rinkimams, jeigu dabar visi gerai žino, kad niekas nekontroliuoja antro biudžeto, išleidžiamo rinkimams? Visi apie tai kalba, bet niekas to nedaro. Tai, pone Razma, gal tai, ką jūs siūlote, yra populizmas? Ačiū.

J.RAZMA. Nemanau, kad tai yra populizmas. Žinoma, sutinku su jūsų pastaba, kad šiuo metu lėšos tiksliai nėra kontroliuojamos, bet vis tiek mes galime įvertinti, kad yra tam tikra paklaida. Įsigudrinama dalies lėšų nerodyti, bet esant ribai vis tiek ta kontrolė yra daug didesnė. Kaip minėjau, aš matau prasmę riboti tą galimą ir plačiai finansuojamą reklaminę kampaniją. O dėl mūsų partijos turtingumo, jūs smarkiai klystate. Jūs galite patikrinti mūsų Seimo narių deklaracijas. Beje, įvertinau atskirų frakcijų deklaracijų duomenis, deja, mūsų frakcijos Seimo narių turimas turtas ir pajamos yra patys mažiausi. Taigi jūsų įspūdis klaidingas.

PIRMININKAS. Liūdna. Vasilijus Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimėlis bus paprastesnis ir lengvesnis. Aš iš jūsų aiškinamojo rašto niekaip nesupratau, kodėl siūlote, kad televizijos ir radijo laiką, skirtą debatams, nustatytų Nacionalinio radijo ir televizijos taryba, o ne Vyriausioji rinkimų komisija. Niekaip nesupratau. Gal galėtumėte trumpai paaiškinti? Ačiū.

J.RAZMA. Jeigu mes ne vienu atveju akcentuojame visuomeninio transliuotojo savarankiškumą, nepriklausomybe, tai manau, kaip tik ir šiuo atveju reikia tą tvarkos nustatymą patikėti jiems. Jiems geriau žinoma, kaip ir kokias laidas rengti, o ne palikti tą reikalą politikams ar jų deleguotiems atstovams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, nes jie gali stokoti tų žinių ir supratimo, kaip geriau tokius klausimus spręsti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vėlgi turime susitarti. Ar dabar kalbame dėl visų trijų įstatymų, ar dėl kiekvieno atskirai? (Balsai salėje) Dėl viso… Ne, autorius prašo atskirai, tai turime jį gerbti.

Taigi pirmiausia dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Dėl šio įstatymo? Julius Veselka. Prašom. Nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kad ir kaip kalbėtume, bet ta partinė ir demokratijai… partija dėl to laiko, kuris jai skirtas, turi nuspręsti savo nuožiūra, ar ji dalyvaus debatuose, ar nedalyvaus ir t.t. Bus principo pažeidimas, kad būtinai turi tik sėdėti ir dalyvauti debatuose. O gal partijai yra svarbių dalykų ir jie daugiau žino interesus tų rinkėjų, į kuriuos orientuojasi, o debatai, sakysime, nukreiptų kalbas į tuos dalykus, kurie nerūpi jokiems rinkėjams. Ta tvarka, kuri yra dabar, kai kiekviena partija pasirenka, ar diskutuoti, ar atskirai kalbėti, savo balso teise, yra demokratiška, todėl aš prieš šį įstatymo priėmimą po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsni pakeitimo įstatymui. Registruojamės ir balsuojame.

Už – 10, prieš – 16, 19 susilaikė. Nepritarta. Atiduodame tobulinti, taip? Ačiū.

Minutėlę, dabar, kaip susitarėme, dėl kiekvieno atskirai. Prašom dėl balsavimo motyvų dėl Prezidento rinkimų įstatymo. Prašom. Julius Veselka, kažkaip kategoriškai nusiteikęs. Prašom.

J.VESELKA. Nekategoriškai, bet kad po parašų surinkimo, kai vienam surinkti parašus yra be galo sunku, būtų rizikuojama 5,4 tūkst. litų, jog tau jų negrąžins, tai aš esu prieš. Dar iš J.Razmos aiškinimo supratau, jog jis man pavyti, kad mane dažnai kviečia į televiziją. Bet jeigu, įsivaizduoju, televizijoje sėdėtų tik konservatoriai, tai apskritai televizijos niekas nežiūrėtų. Todėl aš vis dėlto pasisakau prieš šį įstatymą. (Juokas)

PIRMININKAS. Šį sykį yra ir kita nuomonė. Jonas Korenka. Prašom, kolega.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį kartą netradiciškai ir tikrai nuoširdžiai noriu pritarti kolegos J.Razmos siūlymui, nes praėję rinkimai parodė, kad tarp kandidatų buvo įvairaus plauko humoristų. Jeigu toliau taip eis, tai gali pas mus atsirasti ir dar kitokių kandidatų. Iš tikrųjų tai yra rimta institucija, eina rimti kandidatai, ir čia verta pakelti tą sumą, nes ši vieta yra to verta. Todėl kviečiu pritarti gerbiamojo J.Razmos projektui.

PIRMININKAS. Kolegos, yra dvi nuomonės, prašome balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimams, prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 22, prieš – 6, 12 susilaikė. Pritarta. Tokiu atveju noriu pasakyti, kad Seniūnų sueiga siūlo, jog pagrindinis komitetas turėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? O papildomi – Informacinės visuomenės plėtros ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Sutinkame? Ačiū. Nagrinėti Seime gegužės pabaigoje, t.y. 29 d. Sutinkame?

Trečiasis klausimas yra dėl Referendumo įstatymo. Ar čia irgi yra norinčių kalbėt, ar čia bendru sutarimu? Ne. Prašom. Povilas Jakučionis – nuomonė už.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikro čia yra siūlymas tam tikra prasme riboti rinkimų specialiųjų sąskaitų dydį, kuris negali viršyti 1000 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Man atrodo, netgi mažesnė riba turėtų būti, bet riboti reikia, nes iš tikro, kai neribojamos tos specialiosios sąskaitos, tie reikalai, dėl ko keliamas referendumas, jeigu juos remia turtingi rėmėjai, turi daug daugiau galimybių laimėti. Nebūtinai tokio referendumo rezultatai bus naudingi visai visuomenei. Siūlau paremti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Julius Veselka – vėl kitokia nuomonė. Prašom.

J.VESELKA. Ta nuomonė yra tokia. Prieš tai ėmė ir turtuolių atstovai, stambiosios buržuazijos atstovai, susitarė ir bando išstumti visus tuos, kurių dauguma Lietuvoje. Šiam įstatymui pritariu, nes jis šiek tiek riboja stambiąją buržuaziją.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėmesio. Prašom susikaupti. (Balsai salėje) Kaip bendru nutarimu, kai vienas už, kitas prieš? Už ką bendru nutarimu? (Balsai salėje) Taigi balsavimas už proletariatą, ar už buržuaziją? Prašom rinktis. Žodžiu, kas pritariate po pateikimo, mygtukas “už”, kas manote kitaip, prašom atitinkamai ir balsuoti. Prašom.

Už – 27, prieš – 4, susilaikė 15. Buržuazija lyg ir nugalėjo, Juliau, ar proletariatas? (Balsai salėje) Konstatuojame J.Veselkos ir J.Razmos simbiozę.

Gerbiamieji kolegos, pertraukos laikas, bet noriu referuoti, ką nuveikėme. Pirmas klausimas yra nebaigtas ir mes jį nagrinėsime kitą savaitę, kai komitetas ar darbo grupė kai ką patikslins. Primenu, kad mes baigėme 19 straipsniu, bet jo nepriėmėme. Iš vakarinio posėdžio darbotvarkės išnagrinėjome kompleksinį septintąjį klausimą. Iš rezervinių klausimų išsprendėme pirmąjį ir trečiąjį kompleksinį klausimus. Taigi kai ką nuveikėme, todėl pertrauka bus ne iki 12.00 val., o iki 12.10 val. 12.10 val. imsimės Labdaros ir paramos įstatymo. Aš ir sakau, po 12.10 val. imsimės Labdaros ir paramos įstatymo. Pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Aš atsiprašau, kad šiek tiek vėliau, bet buvo dvi rimtos priežastys: turėjau kalbėti su mūsų diplomatais Ukrainoje, bet tas ne tiek, manau, jums svarbu. Antras dalykas yra nesmagesnis. Yra Konstitucinio Teismo pareiškimas dėl vieno Seimo nario, kaip aiškina Konstitucinis Teismas, spaudimo Konstituciniam Teismui. Tokia naujiena. Neįvardysiu, nes neturiu rankose. Tik tiek, kad telefonu gavau pranešimą, bet, manau, tuoj pamatysite agentūrų pranešimuose arba kituose popieriuose. Todėl reikės reaguoti. Aš labai atsiprašau, bet gyvenimas yra gyvenimas ir einame toliau.

Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2171* (priėmimas)

Dabar pagal darbotvarkę Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Į tribūną turėčiau kviesti kolegą Juozą Palionį Biudžeto ir finansų komiteto vardu, bet aš prašau jį kol kas dar prisėsti. Primenu, kad buvo prašyta Antikorupcijos komisiją pasakyti savo nuomonę. Pirma kolegė Nijolė Steiblienė, o po to kolega Juozas Palionis. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Antikorupcijos komisija, apsvarsčiusi Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgdama į tai, kad siūlomas įstatymo pakeitimas iškreiptų biudžeto sandarą ir sumažintų Seimo dalyvavimą perskirstant valstybės pajamas, sumažintų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas, sudarytų sąlygas valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių pelną panaudoti neskaidriai, ir siekdama išvengti piktnaudžiavimo, neskaidrumo ir korupcijos šioms įmonėms teikiant paramą, Antikorupcijos komisija siūlo atmesti šį teikiamą įstatymo projektą. Šis sprendimas priimtas už jį balsavus 8 komisijos nariams ir 1 susilaikius. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją. Kaip jau sakiau, tai Juozas Palionis. Prašom trumpai drūtai pasakyti reikalo esmę. Primenu, kad įstatymas iš vieno straipsnio – bazinio įstatymo 5 straipsnio keitimas. Mes balsuosime kiekvienas pagal savo sąžinę, bet atsižvelgdami ir į tai, ką pasakė kolegė N.Steiblienė. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jūsų pozicija.

J.PALIONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio pakeitimas yra reikalingas, nes dabar galiojantis 5 straipsnis nesudaro sąlygų išlaikyti lygiateisiškumo principą ir yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.76 straipsnio nuostatomis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, juridinio asmens teisių neturinčios įmonės tapo neribotos civilinės atsakomybės juridiniais asmenimis. Įstatymo projekte taip pat išbraukiama nuostata, kad paramos teikėjas gali būti įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas pasilieka prie tos pačios nuomonės, kad šio straipsnio ši pataisa reikalinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jūs galite prisėsti, nes mums vis tiek reikia apsispręsti balsuojant, o prieš tai kalbos dėl balsavimo motyvų. Gediminas Vagnorius – pirmasis. Prašom, kolega.

G.VAGNORIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tikrai nereikėtų pritarti tokiai pataisai, nes tai būtų akivaizdžiai korupcinė pataisa, kuri suteiktų galimybę ministerijos ar kitiems pareigūnams faktiškai neatsiskaitytinai naudoti valstybės lėšas. Tai tikrai nebūtų graži praktika, tuo labiau kad iki šiol to ir nebuvo. Pataisos autoriai klysta sakydami, kad dabar galiojanti tvarka pažeidžia lygiateisiškumo principą. Valstybė, kaip savo akcijų savininkė, turi teisę nustatyti režimą, kaip yra naudojamas jų turtas ir kaip akcininkai toje valstybėje turi balsuoti arba apsispręsti dėl labdaros. Šiuo atveju, jeigu valstybė pareiškia savo nuomonę, jog ten, kur ji turi daugiau kaip 50%, ji nesutinka su tuo, kad būtų skiriama labdara. Šiuo atveju lygiateisiškumo principas nepažeidžiamas ir kiti akcininkai dėl to tikrai nenukenčia. Niekas nedraudžia kitiems akcininkams gauti dividendus, o iš dividendų skirti labdarai ar paramai. Ačiū.

PIRMININKAS. Algirdas Butkevičius. Prašom, kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia nesuprantu, kur gali būti korupcija, kai yra priimtas Labdaros ir paramos įstatymas, taip pat yra tokios kontroliuojančios institucijos kaip Valstybės kontrolė, SST, Finansinių nusikaltimų tarnyba. Jeigu matyti, kad kažkas vykdo kokius nors pažeidimus ar nusikaltimus, tai reikia, kad jos informuotų tiek politikus, tiek Vyriausybę. Manau, tą problemą būtų galima išspręsti.

Dabar buvo minima, kad nukentės nacionalinio biudžeto pajamos. Visiškai yra nesuprantama, kaip jos nukentės. Nebent pasinaudos pelno mokesčio lengvata, kuri yra suteikta kiekvienam ūkio subjektui, t.y. dalį lėšų, kurios yra skiriamos paramai arba labdarai, perkelti į sąnaudas, sumažinant apmokestinamąjį pelną. Bet yra nustatytas normatyvas, iki kokio dydžio gali naudotis ta lengvata. Visame pasaulyje yra skatinamos visos įmonės, išskyrus biudžetines organizacijas, kad galėtų naudotis labdara ir parama. Tam yra atsakingi žmonės, tie žmonės turi įgaliojimus ir jie sprendžia, ar reikia prisidėt prie paramos ir labdaros, ar nereikia.

Man visiškai yra nesuprantama, kai ponas G.Vagnorius kalba apie korupciją, kai jo valdymo laikais apskritai buvo priimtas labai įdomus potvarkis, kuriame buvo nurodoma vyriausybiniu lygiu, kurioms įmonėms biudžeto, noriu pabrėžti, sąskaita būtų finansuojami kai kurie sporto klubai. Šioje vietoje tikrai neįmanoma įžvelgti korupcijos, nebent nesąžiningi žmonės priimtų tam tikrus sprendimus, bet jie pirmiausia turi atsakyti pagal įstatymus, o nesirgti įtarimais ir kitais dalykais. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Nijolė Steiblienė. Prašom, kolege.

N.STEIBLIENĖ. Siūlau balsuoti prieš ir noriu pasakyti dėl ko. Specialiųjų tyrimų tarnyba sako, kad ši pataisa bloga. Valstybės kontrolė sako, kad ši pataisa bloga. Pagaliau net ir mūsų Seimo Ekonomikos komitetas irgi nepritaria tai pataisai. Mūsų komisija taip pat nepritaria. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad 1998–1999 metais, kai valstybės kontroliuojamos akcinės bendrovės turėjo teisę teikti paramą, tada į valstybės biudžetą nepateko 17 milijonų litų.

Dabar dėl pono A.Butkevičiaus pastabos, kad čia nieko blogo nėra. Bet akcinėms bendrovėms, kurių kontrolinį paketą turi valstybė, atstovauja ar ministerija, ar Vyriausybė, ar Turto fondas. Būtent šios institucijos spręs, kam teikti labdarą. Jeigu bus teikiama labdara, dividendai nepateks į valstybės biudžetą ir valstybė negaus į biudžetą pinigų. Tai yra labai paprasta. Turiu pasakyti, deja, su liūdesiu, kad priimdami šias pataisas, kurių nebuvo dvejus metus, mes vėl grįžtame į 1999 metus – vėlgi kyšo oranžinio kamuolio ausys. Prašau balsuoti prieš. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Gintautas Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes kalbame apie korupciją, apie senesnius laikus, kai tas įstatymas galiojo ir panašiai. Betgi įstatymai kardinaliai pasikeitė. Labdaros ir paramos įstatymas yra pasikeitęs, taip pat labdaros ir paramos gavimą reglamentuoja ir Pelno mokesčio įstatymas, kuris yra naujai priimtas, yra keli Vyriausybės nutarimai, kaip turi elgtis Vyriausybės atstovai skirstant pelną. Apskritai labdara yra galima duoti tik tada, kai yra pelno. Taip pat šiame įstatyme yra numatyti dar keli saugikiai, kada galima duoti labdarą, tai yra kai neturi mokestinių įsiskolinimų ir t.t. Man tikrai keistos Valstybės kontrolės išvados, kad geriau daryti taip, kad nereikėtų dirbti. Tam ir yra SST ir Valstybės kontrolė, kad kontroliuotų tą dalyką. Pirmiausia sportui ir kultūrai (tikriausiai sutiks ir E.Masiulis) lėšų nėra pakankamai. Ir nekalbėkime, kad nukentės valstybės biudžetas. Praeitais metais valstybinių įmonių pelnas buvo gana didelis, bet tikrai tai neypatingai atsispindėjo valstybės biudžete. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Eligijus Masiulis – nuomonė prieš. Prašom, kolega.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man keista matyti, kai mano kolegos iš Biudžeto ir finansų komiteto vadovaujasi dvigubais standartais ir kiekvieną situaciją vertina skirtingai. Kai mes kalbame apie konsoliduotą biudžetą ir kiek įmanoma didesnį ir skaidresnį valstybės pinigų skirstymą per biudžetą, tai visi valdančiosios daugumos atstovai Biudžeto ir finansų komitete mūru stoja už tai, kad negali būti kokių nors kelių aplink biudžetą padalyti valstybinius pinigus. Dabar labai greitai nuomonės keičiasi, ir yra stumiamas įstatymas, kuris tikrai turi prielaidų, turi galimybių atsirasti protekcionizmui.

Tai nėra tušti žodžiai vien dėl to, kad panaši situacija jau egzistavo Lietuvoje. Mes turime labai karčią patirtį, kuomet kai kurių įmonių vadovai, gaudami spaudimą iš aukštų politikų arba valdininkų, šią labdarą ir paramą skyrė tik saviems. Ar mes vėl norime skirstyti menininkus, sportininkus į savus ir nesavus, ar jie mums, kaip valstybės politikams, visi turi būti vienodi? Dėl to manau, tai yra protekcionizmą skatinantis įstatymas. Jokiu būdu tokio įstatymo šiandien negalime priimti. Aš palaikyčiau bet kokią valdančiosios daugumos iniciatyvą, jeigu būtų kalbama apie geresnių sąlygų labdarai ir paramai sudarymą, pelno mokesčio koeficiento sumažinimą ir kitus dalykus, bet jokiu būdu nepritariu tokiam primityviai stumiamam ir labai aiškius interesus turinčiam įstatymo projektui. Kolegos, būkime išmintingi ir budrūs! Noriu, kad šis įstatymas vėliau nekristų dar vienu šešėliu ant mūsų Seimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Gediminas Dalinkevičius – nuomonė už.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Mielieji kolegos, gal nelabai reikėtų mėtytis žodžiais apie budrumus, nes mes turime visas institucijas, kurios privalo dirbti ir sekti. Nenorėčiau kartoti, kurie įstatymai, kaip saugikliai, sudaro šiandien sąlygas priimti teikiamą pataisą.

Kviesčiau balsuoti dar dėl vienų paskatų. Jeigu kalbame apie savo pilietinę visuomenę, mes turime įtraukti kuo daugiau žmogų, kad jie galvotų, kam skiria savo pinigus, kaip jie susėdę gali galvoti, kam jie teikia. Tai yra bendras rūpestis, kuris augina pilietišką, rūpestingą žmogų. Sunku patikėti, kad gerbiamasis E.Masiulis, kaip liberalų lyderis, neįžvelgė čia didelės naudos ir galimybės. Kviesčiau nepradėti dievinti ir nepradėti afišuoti kiek Valstybės kontrolės, tiek SST išvadų, o reikalaukime, kad jie dirbtų. Mes norėkime, kad žmonės teiktų savo pinigus savo pasirinktiems žmonėms. Tai labai svarbu. Tai taikoma ir toms institucijoms, kuriose yra savivaldybių akcijos ar kitos. Įstatymai tai leidžia daryti. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Gintaras Didžiokas – dar viena nuomonė prieš.

G.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, iš principo būdamas už paramos ir labdaros skatinimą bei už sąlygų tai paramai ir labdarai teikti gerinimą, norėčiau pasakyti štai ką. Toks, kaip yra suredaguotas, šis įstatymas kelia didelį pavojų. Institucijos, kurios čia ne kartą buvo minėtos, kurios dirba ir įpareigotos dirbti korupcijos prevencijos srityje – ir SST, ir Valstybės kontrolė, – labai aiškiai pasakė, kokie momentai kelia grėsmę pasireikšti korupcijai ir piktnaudžiavimui ir kartu neteisėtai pasisavinti valstybės pinigus. Jeigu šio įstatymo redakcija būtų kur kas aiškesnė, griežtesnė, būtų įrašyti tam tikri apribojimai, aiškesnis, konkretesnis mechanizmas, tai gal būtų galima ir pritarti. Bet tam, kaip yra pateikta čia, tikrai negalima pritarti, todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinioji kalba Sigita Burbienė – nuomonė prieš? Prašom, kolege.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pataisę šį įstatymą padidiname galimų labdaros ir paramos teikėjų skaičių. Atrodo, kad to lyg ir nori visos frakcijos ir labai dažnai apie tai kalba, ir tvirtina, kad iš tiesų su labdara ir parama pas mus prastai, kad nėra gaunama, nėra skatinama ir t.t. Norėčiau priminti, kad būtent ši pataisa tą leistų plačiau taikyti.

Dėl bendrų taisyklių. Visiškai aišku, kad visų įstatymų reikia laikytis teikiant labdarą tiek toms įmonėms, kuriose daugiau kaip 50% akcijų turi valstybė, tiek kitoms įmonėms. Įstatymai rašomi visiems vienodai.

Ir paskutinis dalykas. Kažkodėl niekas nesirūpina, kad viena ar kita įmonė, turinti valstybinio kapitalo, pasigerina situaciją – įsideda marmurinius laiptus ar ką nors panašaus. Geriau tegu tuos pinigus skiria labdarai ar paramai. Tikrai bus geriau Lietuvai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti. 4 – už, 4 – prieš. Dabar balsuosime, ar priimame Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Registruojamės ir balsuojame. Kolegos, dėmesio! Ar priimame Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą? Prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Už – 44, prieš – 20, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.

Jurgis Razma, matyt, repliką po balsavimo. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Aš manau, jog Seimas sudarė geras sąlygas Respublikos Prezidentui pasakyti, kad Seimas yra korumpuotas. Aš tikiuosi, kad mes, pamatę atitinkamą vertinimą, prie to įstatymo dar turėsime galimybę grįžti.

PIRMININKAS. Ačiū. Einame toliau. Jonas Čekuolis irgi nori tarti žodį. Prašom. Kolega Jonas Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Jungtinė ir liberalų frakcija irgi tikisi, jog dabartinis šalies Prezidentas, jeigu atsižvelgtume į jo kategoriškas kalbas rinkimų kampanijos laikotarpiu, tikrai ryžtingai ir užtikrintai vetuos ką tik mūsų priimtą įstatymą, kuris, deja, yra labai gėdingas.

PIRMININKAS. Kaip žinote, Prezidento teisė. Seimas turi savo teises, Prezidentas – savo teises.

Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2299(2*) (svarstymas)

Imamės darbotvarkės 3 klausimo – Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-2299(2). Svarstymas. Pagrindinio komiteto – Kaimo reikalų komiteto vardu – kolega Virmantas Velikonis. Ruošiasi Gintautas Šivickas. Prašom.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, amerikiečių patarlė sako, jog neišvengiami yra tik mirtis ir mokesčiai. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio papildymas kalba apie antrąją patarlės dalį.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas už išnuomotą valstybinę žemę nuomininkai moka nuomos mokestį. Pagrindas mokėti nuomos mokestį yra valstybinės žemės nuomos sutartis. Kad būtų galima sudaryti nuomos sutartį, turi būti suformuotas žemės sklypas, nustatyti sklypo kadastro duomenys ir sklypas turi būti įregistruotas valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre. Tačiau vykdant žemės reformą didelė dalis valstybinės žemės suteikta naudotis, bet nėra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys su asmeninio ūkio žemės, tarnybinių dalų, neprivatizuotų namų valdų, bankrutuojančių įmonių naudojamų žemės sklypų naudotojais.

Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, jei valstybinė žemė suteikta naudotis, bet nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, pripažįstama, jog tarp šalių susiklosto faktiniai žemės nuomos santykiai. Siekiant, kad visi minėti subjektai mokėtų žemės nuomos mokestį, reikalingas svarstomas žemės reformos įstatymo 22 straipsnio papildymas. Priešingu atveju, Finansų ir Žemės ūkio ministerijų duomenimis, savivaldybių biudžetai prarastų daugiau kaip 20 mln. litų.

Kaimo reikalų komitetas, išnagrinėjęs įstatymo projektą, jį patobulino, iš dalies atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą, pritarė papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadai ir mano pateiktam pasiūlymui. Komitetas patobulintam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamais kolega. Dabar kviečiu į tribūną Gintautą Šivicką – papildomo, tai yra Biudžeto ir finansų, komiteto vardu. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tik priminsiu, kad prieš tai buvo pasakyta ne patarlė, o vieno ekonomikos klasiko autentiški žodžiai.

Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui. Už balsavo 9, susilaikė 3.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagal išankstinę registraciją niekas nenori dalyvauti diskusijose, pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū.

Nepaprastosios padėties įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2177(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 4 klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2177(2). Taip pat svarstymas. Pagrindinio, tai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos, komiteto vardu – kolega Algis Kašėta. Prašom. Ruošiasi Henrikas Žukauskas – Aplinkos apsaugos komiteto vardu.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Nepaprastosios padėties įstatymo projekto pataisą, teikiamą Vyriausybės, ir pritarė su Teisės departamento pastabomis, arba priarė Teisės departamento pastaboms.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą Henriką Žukauską – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas. Ruošiasi Vytautas Saulis – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar kuris kitas? (Balsai salėje) Pats pirmininkas? Gerai.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas savo posėdyje apsvarstė Nepaprastosios padėties įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti mano minėtam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Algirdą Butkevičių, kaip papildomo komiteto pranešėją. Ruošiasi Vasilijus Popovas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto išvada būtų tokia: pritarti pateiktam įstatymo projektui ir, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti ir įstatymo 20 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: “Institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą, vadovas, komendantai turi teisę panaudoti būstą komendantūros pareigūnams, asmenims, pasitraukusiems iš savo gyvenamųjų vietų, apgyvendinti, užtikrinant šių būstų gyventojams galimybę toliau gyventi šiuose būstuose arba perkelti gyventojus į kitus gyventi tinkamus būstus. Nepaprastajai padėčiai pasibaigus, būstų savininkų reikalavimu šiais veiksmais padarytą žalą atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – Vasilijus Popovas. Prašom, kolega.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento išvadą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenorėjo dalyvauti diskusijose. Ar galime bendru sutarimu? Prašom. Vytautas Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti vieną kaip ir abejonę ar klausimą: ar yra visai tikslinga šito straipsnio redakcija. Čia pats pakeitimas – vietoj įstatymo tvarkos yra Vyriausybės nustatyta tvarka. Gal praktiškai ir naudinga, tai man sunku spręsti. Įstatymas būtų solidžiau, bet gal Vyriausybė gali operatyviau daryti, jeigu taip atsitinka. Tačiau pačiame tekste yra toks nusakymas, kad komendantai turi teisę panaudoti būstą apgyvendinti ką nors ir užtikrinti to būsto gyventojams galimybę arba toliau gyventi tuose būstuose, arba juos perkelti kitur. Vadinasi, taip išeina, kad komendantai turi teisę perkelti gyventojus kur nors kitur, ir taškas. Ar tikrai čia tokia idėja taip ramiai įrašyta. Netgi vienoje vietoje man neaišku, ar reikalingas kablelis, ar ne, po galimybės toliau gyventi tuose būstuose. Man atrodo, labai dviprasmiškas pats reikalas. Gerai, jeigu pas mus nėra tokių ekstremalių situacijų. Bet atsitikus kokiems potvyniams ar katastrofoms gali būti tokių piktnaudžiavimų. Aš siūlyčiau, kad komitetas apsvarstytų ne tik šį vieno žodžio pakeitimą, bet truputį esmingiau, pasinaudodamas ta pačia proga.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad tai galima padaryti teikiant pataisą priėmimo stadijai. O dabar dar kolega Algis Kašėta nori tarti žodį. Prašom.

A.KAŠĖTA. Aš norėjau tą patį pasakyti, ką sakė ir gerbiamasis Č.Juršėnas, kad jeigu tokia pataisa užregistruota, be abejo, mes komitete svarstysime. Tačiau priimant Nepaprastosios padėties įstatymą pastabų dėl šio minėto reikalo nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai vis dėlto dar sykį noriu klausti, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime? Ačiū. Pritarta. Nelabai, bet užtenka. Prašom teikti siūlymus. Gerbiamieji kolegos, mums iki Vyriausybės valandos liko 14 minučių, o iš tų klausimų, kuriuos mes turime išnagrinėti, visi, išskyrus vieną, yra pateikimo stadijos, bet vienas yra ypatingas, nes iš karto pakete yra du ES projektai. Jeigu Seimas būtų malonus, aš siūlyčiau pirma pateikti septintą kompleksinį. Bet jeigu nespėsime, tai tada tą klausimą. Mes… Gerai. Ar galime šiek tiek sukeisti? Čiagi nepakeis reikalo esmės. Gerai. Tada kol kas apskrities valdymo, o po to septintąjį.

Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2174(2*) (svarstymas)

Taigi kviečiu į tribūną Algį Rimą – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2174(2). Svarstymo stadija. Prašom. Pagrindinio komiteto vardu.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas pagrindiniu svarstyti Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Komitetas išnagrinėjo gautus siūlymus ir pastabas ir įvertino taip. Visoms Seimo Teisės departamento siūlymams ir pastaboms pritarė. Į Europos teisės departamento išvadą atsižvelgė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui pritarė ir parengė patobulintą įstatymo projektą. Komitete apsvarstytas patobulintas įstatymo projektas, jam pritarta bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Kviečiu Algirdą Kunčiną – Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką, bet šiuo atveju kaip papildomo komiteto atstovą. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir nusprendė pritarti patobulintam Apskrities valdymo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2440 ES. Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo projektas Nr.IXP-2441 ES. Lietuvos banko įstatymo 8 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2442. Komercinių bankų įstatymo 46 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2443. Įmonių bankroto įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2444 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti. Gal galime iš karto bendru sutarimu? Ačiū. Išspręsta. Tada aš vis dėlto siūlau imtis 7 klausimo ir kviečiu viceministrą Vitą Vasiliauską į tribūną. Čia yra visas paketas –Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (ES), Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo projektas (ES), Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Komercinių bankų įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. Pagal registraciją – Nr.IXP-2440, 2441, 2442, 2443 2444. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs būtumėte pateikti malonus visą paketą iš karto ir trumpai.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmasis įstatymo projektas, kuris teikiamas, yra Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jo esmė – įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, t.y. perkelti dvi Europos Sąjungos direktyvas į nacionalinę teisės sistemą. Pagrindinis šio įstatymo tikslas yra reglamentuoti kredito įstaigų ir klientų santykius atliekant mokėjimus negrynaisiais pinigais, taip pat užtikrinti aukštą elektroninių mokėjimų priemonių saugumą bei patikimumo lygį. Esminiai dalykai, kurie reglamentuojami įstatymo projekte, tai nustatomos mokėjimo nurodymų vykdymo sąlygos Lietuvoje, t.y. terminai, per kuriuos mokėjimo nurodymai turi būti pateikti, atmetimo, atšaukimo pagrindai, taip pat kredito įstaigų atsakomybė už netinkamą mokėjimo nurodymų vykdymą.

Taip pat įstatymo projekte yra aptariami tarptautinių kreditų pervedimo ypatumai bei labai detaliai reglamentuojamos elektroninių mokėjimų priemonių panaudojimo taisyklės, taip pat visos paslaugų, kurias kredito įstaigos teikia pasinaudojant šiomis elektroninio mokėjimo priemonėmis, taisyklės.

Siūloma įstatymo projekte taip pat įtvirtinti ikiteisminę klientų ir kredito įstaigų ginčų nagrinėjimo tvarką, paskirti instituciją – Nacionalinių vartotojų teisių apsaugos tarybą prie Teisingumo ministerijos. Taip pat siūloma labai aiškiai apibrėžti atsakomybę už netinkamą santykių tarp kliento, šiuo atveju mokėtojo bei gavėjo ir kredito įstaigos prievolių vykdymą. Tiek trumpai būtų dėl Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

Antrasis teikiamas įstatymo projektas yra Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo projektas. Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas yra labai aiškiai reglamentuoti santykius, kurie susiklostė atsiskaitymo sistemose, t.y. atsiskaitant būtent pinigais, mokėjimo sistemose bei vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje. Įstatymo tikslas yra perkelti vieną Europos Sąjungos direktyvą dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose ir taip pat nustatyti reikalavimus, kurie būtų keliami mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms. Vienas iš tokių pagrindinių reikalavimų būtų šių sistemų registravimas kompetentingoje institucijoje, t.y. Lietuvos banke. Kitaip tariant, šių sistemų priežiūrą vykdytų Lietuvos bankas. Kaip šio įstatymo rezultatas būtų sudarytos prielaidos kurtis naujoms mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms, nes šiandien egzistuoja tik viena centrinio banko, t.y. operatoriaus, kuris vykdo šios atsiskaitymų sistemos priežiūrą, sistema. Natūralu, kad reikia, jog būtų nustatyti tam tikri reikalavimai galinčioms ateityje atsirasti atsiskaitymo sistemoms.

Kartu su šiuo įstatymo projektu yra teikiami trijų dabar galiojančių įstatymų pakeitimai, t.y. Lietuvos banko įstatymo 8 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Komercinių bankų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas bei Įmonių bankroto įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis šių lydinčiųjų įstatymų projektų tikslas – numatyti tam tikras bendras bankroto procedūros išimtis tuo atveju, kai susiduriama su nemokumo situacija subjektų, kurie dalyvauja mokėjimų sistemoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo visam paketui? Galime. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Visais atvejais siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Dėl Mokėjimų įstatymo papildomi – Informacinės visuomenės plėtros ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū. Atsiskaitymų baigtinumo – Informacinės visuomenės plėtros, taip pat Lietuvos banko, Komercinių bankų ir Įmonių bankroto papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Sutinkame? Nagrinėti visą šį paketą gegužės 1 dieną. Bet gegužės 1 diena yra poilsio, vadinasi, 13 dieną, nebent, jeigu pavyks ar reikės mums šaukti papildomą posėdį. Žodžiu, gegužės vidury, po referendumo. Prašom. Dar Sigita Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Dėl įmonių bankroto dar prašau pridėti Ekonomikos komitetą kaip papildomą.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Pridedame. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomai – Informacinės visuomenės plėtros ir Ekonomikos komitetai.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2438. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 36 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2439 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, manau, jeigu maloni pranešėja bus labai taupi, t.y. taupiai viską išdėstys, mes galime išnagrinėti šeštą kompleksinį klausimą. Kviečiu gerbiamąją Dalią Miniataitę į tribūną. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2438 ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2439. Pateikimo stadija. Prašom.

D.MINIATAITĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame dviejų įstatymų, t.y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo ir jį lydinčio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 36 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, projektus. Šie projektai parengti remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, konkrečiai numatyta 2001 m. spalio 4 d. nutarimu. Šie įstatymų projektai buvo parengti siekiant suderinti šiuos abu įstatymus bei siekiant suderinti juos su Civilinio kodekso nuostatomis. Taip pat turėjome tikslą nustatyti bendrą kadastro ir registro darbų organizavimo sistemą, supaprastinti šiuos darbus, nustatyti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapių rengimo tvarką, suderinti visų norminių aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto kadastro duomenų rinkimą, kaupimą, teikimą vartotojams, reikalavimus bei užtikrinti efektyvų informacijos perdavimą nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro… kitiems registrams ir kadastrams.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą. Šiuo metu žemę, nuosavybės teise priklausančią fiziniams ir juridiniams asmenims, Valstybinė mokesčių inspekcija apmokestina remdamasi nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenimis. Ateityje remiantis šiais duomenimis rengiamasi apmokestinti ir visą nekilnojamą turtą, priklausantį fiziniams ir juridiniams asmenims. Tačiau nekilnojamų daiktų savininkai ne visada teikia informaciją, todėl Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatoma, kad institucijos turės informuoti nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją apie naujai pastatytus, rekonstruotus statinius, jų savininkus bei apie naujai suformuotus žemės sklypus. Šitaip bus galima užtikrinti tinkamą nekilnojamojo turto mokesčio administravimą.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatytos nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančių asmenų teisės, pareigos ir atsakomybė. Civilinio kodekso nustatyta tvarka jie atsakys už žalą, padarytą kaltais veiksmais, nustatant nekilnojamo kadastro duomenis. Papildomų lėšų įgyvendinti šiuos įstatymus neprireiks, todėl maloniai prašome pritarti dviejų šių įstatymų projektams. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą pranešimą. Du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – Vasilijus Popovas. Prašom, kolega.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, klausimas dėl pirmo įstatymo projekto, kurį jūs teikiate. Jame yra 22 straipsniai, tuo tarpu Teisės departamento pastabų yra 26. Aš nespėjau į visas jas įsigilinti. Ar nemanote, kad šį projektą reikėtų grąžinti patobulinti ir po to iš naujo teikti Seimui, kad būtų mažiau svarstymo Seime? Jo priėmimas gal greičiau eitų, nereikėtų po svarstymo Seime grąžinti tobulinti ir t.t.? Kaip jūs pakomentuotumėte? Ačiū.

D.MINIATAITĖ. Ačiū už klausimą. Mes taip pat peržiūrėjome Teisės departamento pateiktas pastabas. Tikrai pritarėme, kad yra tų pastabų, bet dauguma tų pastabų yra redakcinio pobūdžio ir ne esminės. Todėl tikrai prašytume derinimo tvarka į šias pastabas atsižvelgti svarstymo metu, jeigu būtų galima.

PIRMININKAS. Ačiū. Gintaras Steponavičius. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, išties ir mano klausimas būtų dėl pirmo įstatymo, konkrečiai dėl nekilnojamojo turto kadastro tvarkymo reikalų. Suprantu, kad kairioji socialdemokratinė Vyriausybė mėgsta viską valdiškai tvarkyti, todėl pačiame įstatyme yra įtvirtinta, kad kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė “Kadastro tvarkytojas”. Ar jūs tikrai manote, kad būtina įstatymo lygiu kalbėti apie įmonės formą, nes jau visai netrukus, kad ir po pusantrų metų įvyksiančių Seimo rinkimų, tikėtina, bus kita Vyriausybė, o tada vien dėl to, kad būtų priimti sprendimai dėl efektyvesnio kadastro tvarkymo, galbūt bus pasirinktas privatus tvarkytojas? Tokiu atveju vėl būtų būtina grįžti prie įstatymo keitimo. Ar jūs manote, kad logiška tai taip griežtai reglamentuoti įstatyme?

D.MINIATAITĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai klausimas, manau, yra geras, bet gal tiesiog įstatymo rengėjai galėtų aiškiau pakomentuoti, kodėl šitaip buvo pasirinkta. Vis dėlto mes manome, kad bent jau turto kadastras ir registras yra gana svarbūs dalykai ir jie turėtų būti reglamentuojami bei administruojami valstybinės institucijos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Mielieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū.

Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas abiem atvejais būtų Kaimo reikalų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Balsuoti reikalaujate? Prašom. Taigi aš siūlau balsuoti dėl abiejų. Ar pritariame po pateikimo? Prašom registruotis ir balsuoti, ar pritariame po pateikimo abiem projektams – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Ar pritariame po pateikimo, prašom balsuoti.

Už – 43 ir 8 susilaikė. Pritarta. (Balsai salėje) Dar ministras ir Seimo narys – 44 balsai už. Dar sykį kartoju. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas. Sutinkame? O papildomi net trys, atsiprašau, keturi: Aplinkos apsaugos komitetas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti Seime balandžio 29 d., nes ten numatytas vienas posėdis nepaisant pertraukos. Ačiū.

Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2446. Korupcijos prevencijos įstatymo 2, 3, 6, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2447. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2448. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2449. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2450. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2451 (pateikimas)

Aš dabar noriu atsiprašyti premjero ir ministrų. Mums liko vienas klausimas, bet pranešėjas pažadėjo labai trumpai kalbėti. Mes tada viską išspręsime, ir dirbsime ramiai tiek, kiek reikia. Opozicinė darbotvarkė iš dalies jau sureguliuota. Gerbiamasis Gintarai Švedai, prašom į tribūną, kol premjeras neatsisuko į mūsų pusę.

G.Švedas. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Labai trumpai. Jums Vyriausybės nutarimu teikiami penkių įstatymų pakeitimo projektai. Jų esmė – suderinti juos su naujaisiais Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksais. Visa esmė – tik kelių sąvokų pakeitimas: “nusikaltimo” į “nusikalstamą veiką” ir “baudžiamosios bylos tyrimą” į “ikiteisminį tyrimą”. Didesnis pakeitimas susijęs tik su Korupcijos prevencijos įstatymo projektu, kuriame korupcinių nusikalstamų veikų sąrašas pervardijamas pagal naujo Baudžiamojo kodekso nusikalstamų veikų pavadinimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad visais atvejais pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti, kadangi čia iš tikro yra techniniai pakeitimai, balandžio 3 dieną. Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Vyriausybės valanda

Galime pradėti Vyriausybės valandą. Kviečiu premjerą, ministres ir ministrus į savo tribūną.

Gerbiamieji kolegos, truputėlį vėluodami pradedame Vyriausybės valandą. Pagal Statutą ir tradiciją pirmieji klausia opozicinių frakcijų atstovai ar vadovai. Tai ar Gintaras Steponavičius ir kolega Eligijus Masiulis? Opozicinės frakcijos lyderis Eligijus Masiulis. Ruošiasi konservatorių atstovas, nematau, Jurgis Razma.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamasis premjere. Visai neseniai Seime gana intensyviai buvo svarstomas klausimas dėl apskričių viršininkų ir jų pavaduotojų galimybės dalyvauti savivaldybių tarybų darbe. Mes žinome, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra toks, jog neturėtų būti supainiotas valdžių padalijimo principas ir Seimo nariai vienu metu negali būti ir savivaldybių tarybų nariais. Mano supratimu, tai yra geras principas, bet, kiek man žinoma, Vyriausybė svarsto galimybę vis dėlto leisti apskričių viršininkams ir jų pavaduotojams dalyvauti savivaldybių tarybų darbe. Ne paslaptis, kad apskričių viršininkai turi partinę priklausomybę, yra valdančiosios daugumos partijų atstovai. Sakykite, premjere, kaip čia išeina, ar tikrai reikia laikytis Konstitucijos, ar konstitucinis išaiškinimas turi galioti visiems, ar yra kokia nors išskirtinė grupė, kuriai Konstitucinio Teismo išaiškinimai negalioja?

A.M.BRAZAUSKAS. Mes turime savo nuomonę, mes ją perdavėme Seimui. Jūs svarstysite šį klausimą. Mūsų nuomonė yra tvirta, kad apskričių viršininkai gali būti tarybos nariais. Konstitucinis Teismas savo išvadose šio dalyko nepaneigė, yra palikta laisvė. Mūsų supratimu, niekas nebus pažeista, jeigu vienas iš 51, 41 ar 25 bus apskrities viršininkas. Kita vertus, manau, jūs gerai žinote, vis dėlto santykiuose su Europos Sąjunga ir atitinkamais komitetais, kurie ne tik reguliuoja, bet užsiima valdymo sistemos, teritorine ir regionine politika, atstovaujama savivaldybių lygiu. Jeigu apskrities viršininkas yra vienoje ar kitoje savivaldybėje, tai kur kas labiau palengvina bendradarbiavimą. Aš keletą kartų primygtinai aiškinausi su apskričių viršininkais. Visai nesvarbu, kokios partijos nariai jie yra. Esu įsitikinęs, kad jie yra teisūs, jog apskričių viršininkai gali būtų tarybos nariais, ir manau, jeigu jie yra išrinkti, tai turi pasilikti ir savivaldybių tarybos nariais.

PIRMININKAS. Ačiū. Klaus Vytautas Landsbergis. Ruošiasi Petras Gražulis.

V.LANDSBERGIS. Pone Ministre Pirmininke, nieko nestebina, kai Rusijos diplomatai paskelbė, jog nesilaikys susitarimų, kaip antai Briuselio deklaracijos nuostatų dėl readmisijos sutarties ir sienos ratifikavimo. Mano klausimas toks. Ar Vyriausybei pakaks dvasios stiprybės įvesti nuo liepos 1 d. normalias tarptautines vizas?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia dvasios turi pakakti Europos Sąjungai, nes principinis susitarimas dėl to, apie ką jūs kalbate, ir tapo tas susitarimas, iš jų vienas pradės galioti nuo liepos 1 d., tai susitarimas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausiu lygiu. Mes laikomės to susitarimo visiškai nuosekliai, laikysimės ir savo pozicijos nekeisime. Tikimės, kad vis dėlto Europos Sąjunga ir jos atitinkamos tarnybos, kurios dabar jau veda derybas, turbūt reikia sakyti, konsultacijas su Rusijos pareigūnais, jose mūsiškiai aktyviai dalyvauja… Viena iš tokių konsultacijų įvyko prieš savaitę, jos tęsis ir iki liepos 1 d. šis klausimas ir ta tvarka turi būti nustatyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Petras Gražulis. Ruošiasi kolega Edvardas Kaniava.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, neprarandu vilties žinodamas kaip krikščionis demokratas, kad viltis miršta paskutinė, prižadinti jūsų, kaip Socialdemokratų partijos pirmininko, socialdemokratinius socialinio teisingumo jausmus ir nuostatas. Todėl klausdamas prašau pakeisti neteisingą minimalią pieno supirkimo kainą nuo 35 ct už litrą bent iki 50 centų. Bei socialiai, teisingai, nepažeidžiant Konkurencijos įstatymo nuostatų ir neprasilenkiant su teisingumu ir sąžine, perskirstyti 52 mln. litų, skirtų pieno kainoms palaikyti, tarp socialinių partnerių ir nediskriminuoti smulkiųjų žemdirbių prieš stambiuosius. Gerbiamasis premjere, puikiai žinau, jums įkalė į galvą oligarchai ir liberalai, kad jeigu bus nustatytos minimalios pieno supirkimo kainos, tai bankrutuos pieno perdirbimo įmonės. Tai netiesa. Ar žinote, gerbiamasis premjere, kad iki 2000 m. gegužės 1 d., kol konservatorių premjeras Andrius Kubilius nebuvo paleidęs pieno kainos, už vieną litrą aukščiausios rūšies pieno minimali kaina buvo 65 ct, o už pirmos rūšies 60 ct ir pieno įmonės nebankrutavo. Ar žinote, gerbiamasis premjere…

PIRMININKAS. Klausimui 1 minutė.

P.GRAŽULIS. …kad tokių kaip “Pieno žvaigždės” direktoriaus atlyginimas yra apie 100 tūkst. per mėnesį. Aš prašau jus dar kartą atsižvelgti į žemdirbių sunkią padėtį ir sutvarkyti šias neteisingai priimtas nuostatas.

PIRMININKAS. Vieną minutę. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Gražuli, primenu, kad klausimui ir pačiam sudėtingiausiam – 1 minutė. Aš būsiu priverstas per 70 sekundę, 10 sekundžių jau pridėsiu, bet per 70 sekundę nutraukti.

P.GRAŽULIS. Aš kitą kartą neklausiu ir sutaupysiu.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū, kad jūs beldžiatės į mano sąžinę, bet to beldimosi turbūt per mažai, kad išspręstume viską, kaip mes norime lygiai taip pat kaip ir jūs. Pirma dėl to sprendimo, kurį priėmėme. Šio sprendimo pagrindas ir tikslas yra nesumažinti pajamų visoms grupėms, visoms kategorijoms žmonių, laikančių karves. Mūsų pagrindinis tikslas nesumažinti, palyginti su praeitais metais. Tendencija dabar susiklostė tokia, laisvos supirkimo kainos, apie kurias jūs kalbėjote, mažėja katastrofiškai. Jos gali dar labiau sumažėti per vasaros ganiavos sezoną, tai paprastai ir vyksta, todėl mes buvome priversti nustatyti minimalią kainą. Minimalią kainą. Kita vertus, tie 52 mln. yra paskirstyti taip, kad kiekviena iš tų grupių nuo pirmos iki ketvirtos, nuo ketvirtos iki dešimtos, nuo vienuolikos iki šimto ir taip toliau turėtų pajamas iš šios veiklos, iš pienininkystės ūkio turėtų praeitų metų pajamas. Toks buvo pagrindinis kriterijus. Tarkim, mes už kiekvieną karvę išdalytume po 135–140 litus. Leiskite paklausti, kas atsitiktų, jeigu po mėnesio supirkimo kaina pasidarytų 20 centų? Ką reikėtų daryti?

P.GRAŽULIS. Taigi minimalias kainas įvesti.

A.M.BRAZAUSKAS. Taigi va. Kas pasidarytų, jeigu mes paliktume nereguliuojamą kainą? Mes dabar ją reguliuojame.

Antras dalykas. Žinoma, ir 50, ir 60, ir 90 centų būtų labai gerai, bet būtų labai malonu, jeigu jūs, siūlydamas 50 centų už litrą, iš karto pasiūlytumėte, iš kur paimti pinigų. Tada mes kartu su jumis ir išspręstume. (Balsai salėje) Pasiūlykite, Seimas tegul priima įstatymą paimti prekybininkų pelno pinigus ir atiduoti karvių augintojams. Mes neprieštarausime.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymai yra aiškūs, reikia tik įgyvendinti. Dabar klausia Edvardas Kaniava. Ruošiasi Julius Veselka. Prašom.

E.KANIAVA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, spaudoje keliamas klausimas dėl kai kurių mūsų valstybės privačių verslo įmonių monopolijų. Netgi sakoma, kad, pavyzdžiui, “Vilniaus prekyba” nustelbia kitas įmones ir todėl būtina ją tramdyti. Šį tramdymą norima pasiekti net šantažuojant. Kaip šitą situaciją vertinate jūs? Ačiū. Aš kreipiausi į premjerą.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš labai prašyčiau, kad atsakytų ūkio ministras ponas Petras Čėsna, kuriam pavesta ir jis atliko keletą veiksmų, turėjo daug susitikimų. Gal jis detaliau papasakotų, kokių Vyriausybė imasi priemonių.

P.ČĖSNA. Ačiū. Aš buvau asmeniškai susitikęs su Verslo (…) konfederacijos atstovais. Pokalbyje dalyvavo Nealkoholinių gėrimų asociacijos atstovai, taip pat Mėsos ir pieno perdirbėjų asociacijos atstovai. Jie išsakė savo poziciją. Būtent argumentuota buvo taip, kad jiems neramu, kas gali atsitikti, jeigu prekybos tinklai subankrutuos. Sakykim, buvęs SPAR prekybos tinklas subankrutavo, nukentėjo Pieno perdirbėjų asociacija. Taip pat kad įsikūrus stambioms parduotuvėms aplinkui užsidaro mažos parduotuvės, kad yra kainų spaudimas smulkiems verslininkams, kurie tiekia į stambius tinklus savo produkciją. Aš išklausiau jų pastabas, pasiūlymus, galbūt galimus įtakos būdus, stambių prekybos tinklų reguliavimo būdus. Kitą dieną aš turėjau susitikimą su “Vilniaus prekybos”, “Iki” ir RIMI atstovais. Išsakiau jiems tą poziciją. Mes diskutavome, kaip būtų galima padaryti skaidresnę stambiųjų prekybos tinklų veiklą. Buvo kalbama apie tai, kad galbūt būtų tikslinga skelbti jų turto ir įsipareigojimų santykį, arba, sakykim, kiek pagal balansą apskaitoma kiekvieno mėnesio pirmą dieną prekių, už kokią sumą, ir už kokią sumą yra jų įsipareigojimai, kad būtų matyti, ar prekybos tinklai pajėgūs apmokėti už gautas prekes. Ir mes susitarėm, kad kitas susitikimas bus kitą savaitę ir tame susitikime dalyvaus ir smulkių gamintojų (turiu galvoje ir pieno perdirbimo, ir mėsos asociacijų) atstovai kartu su stambiųjų prekybos tinklų atstovais. Mes šiuo momentu dar kaupiame informaciją, analizuojame. Šiek tiek mes analizuojame ir Lietuvos bankų patirtį, kai valstybinis bankas stengiasi reguliuoti komercinių bankų veiklą ir numatomi tam tikri atidėjimai, kad būtų patikima. Mes įsivaizduojame taip: kaip žmonės suneša pinigus į bankus, taip ir smulkūs, ir stambūs gamintojai savo prekes atiduoda į stambų prekybos tinklą, ir pasekmės gali būti bankroto atveju dar skaudesnės negu bankų bankroto. Ta linkme mes dirbame. Dabar negaliu pateikti dar kokių nors konkretesnių pasiūlymų, bet kalbama apie tai, kad būtų kuo didesnis pasitikėjimas, kuo didesnis viešumas, galbūt bus ir kitų pasiūlymų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Julius Veselka. Ruošiasi Gintaras Steponavičius.

J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, kadangi jūs aiškinote čia apie tą pieną, aš norėčiau paklausti tokį klausimą. Kai įstosime į Europos Sąjungą, Europos Sąjungoje, kaip įprasta, yra palaikomos pieno kainos: arba moka supirkėjai, arba kitokiu būdu reglamentuojama. Kiek žinau, ekspertai yra sakę, kad įstojus Lietuvoje aukščiausios rūšies pieno palaikomoji supirkimo kaina turėtų būti apie 90 centų už litrą. Jeigu tokią kainą mokėtų gamintojai, tada pieno litro kaina parduotuvėse turėtų būti 3,60. Jeigu norime, kad nekiltų kainos, reikėtų iš biudžeto surasti apie 675 mln. litų subsidijų. Tai vis dėlto kaip bus: ar bus tie 90 centų ir bus surastos subsidijos, ar rinka pakels kainas parduotuvėse?

A.M.BRAZAUSKAS. Labai nelengvas atsakymas į šitą klausimą. Žinoma, reikės dar gerokai padirbėti, bet aš noriu štai ką pasakyti. Europos Sąjungoje apskritai pieno perteklius atskirose valstybėse yra 10–15%, eksportuojama. Lietuvoje yra išskirtinės sąlygos: 60% pieno produkcijos yra eksportuojama. Ir todėl palaikyti taip, kaip jūs sakote, iš tikrųjų tokių milijonų reikia. Kitaip tu neišeisi į užsienio rinką ir prapulsi iš viso. Todėl priemonių, be abejo, reikės ieškoti. Aš nesakau, kad nebus kokios nors pagalbos. Vienas iš tokių klausimų, kad mes turime vis dėlto balansuoti ir žemės ūkio gamybą, vis dėlto orientuotis į tam tikrą vartojimo ir gamybos balansą ir rinkos poreikius. Na, aš turiu galvoje vartojimą ir vietinę rinką, o nesiorientuoti, kaip dabar yra, į šitokios produkcijos eksportą. Kainos pasaulinėje rinkoje labai šokinėja, labai priklauso nuo įvairių faktorių. Yra šitų kainų mažėjimo tendencija. Ir iš karto gula arba ant valstybės, arba ant pieno perdirbėjų pečių visi šitie nuostoliai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš galiu truputį papildyti, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Iš tiesų tos kainos, kurias jūs minite, yra naujajame mūsų įstatyme, ir tai buvo pritaikyta pagal Europos Sąjungos modelį. Bet Europos Sąjungos modelis suveiks tik tuomet, kai bus pakankamai lėšų. Tokias lėšas numatyti gali ne bet kas. Net Vokietija ir kitos valstybės to nenumato ir neįjungia šito mechanizmo, jeigu yra daugiau nei 15–20% vieno ar kito produkto perteklius. Ir Lietuva, be abejo, tokio mechanizmo iškart įjungti negalės. Tuo labiau, kaip žinote, kad mums leistina dotuoti arba subsidijuoti tiktai maždaug 25%, su visais priedais apie 40% nuo europinio lygio. Norėdami dotuoti, mes turėtume dotuoti 100, o tam leidimo neturime. Bet kokiu atveju pakelti lygį iki 60, 90 ir t.t. mes negalėsime nei techniškai, nei fiziškai, nei finansiškai.

J.VESELKA. Kaip tada kvotą vykdysim?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl kvotos. O kam jos reikėjo? Matot, kvota yra maksimali riba, ką maksimaliai galime gaminti. Bet derybos turėjo eiti šiek tiek kita kryptimi. Reikia galvoti apie rinką ir apie konkurencingą produktą. Išeiti su pienu, kai pieno pasaulinės kainos dvigubai ar trigubai mažesnės per paskutinius dvejus metus, – jokia valstybė nepatrauks. Mes negalime tapti vien tiktai pieną gaminanti valstybė ir neužsiiminėti niekuo kitu. Tai vadintųsi archaine valstybe. Po dvejų trejų metų mes iš viso būtume ištrinti iš tarptautinių rinkų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Gintaras Steponavičius. Ruošiasi kolega Justinas Karosas. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Na, aš manau, kad pinigus skirstyti galima įvairiai. Ir aš manyčiau, kad jeigu norime užganėdinti vienus, reikia galvoti, ar tai nėra daroma kitų sąskaita. Tarkim, pienui skiriamos lėšos, klausimas, ar tai paspartins indėlių grąžinimą. Ir mano klausimas, nedalyvaujant socialinių reikalų ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei, būtų, ko gero, jums, premjere. Jis būtų susijęs su nuvertėjusių indėlių išmokėjimu. Jis yra ganėtinai specifinis, tačiau dažnai iškeliamas susitinkant su rinkėjais apygardoje, nes šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad laisvai disponuoti santaupomis gali paveldėtojai, deja, dar įstatyme yra įtvirtinta, kad paveldėtojai tų mirusių asmenų, kurie yra mirę po 1998 metų. Klausimas, kiek yra objektyvus toks kriterijus, apribojant teisėtų paveldėtojų galimybę atkurti savo indėlius, turint mintyje, kad Konstitucijos požiūriu ši nuostata taip pat kvestionuotina, nes toks skirtingas traktavimas vargu ar yra teisingas.

A.M.BRAZAUSKAS. Čia įstatymo reikalas. Jeigu jūs priimsite kitą įstatymą, priimsite to įstatymo pataisas, mes vykdysim.

G.STEPONAVIČIUS. Ar aš galėčiau klausti jūsų kaip Ministro Pirmininko šiuo atveju?

A.M.BRAZAUSKAS. Tačiau jeigu kalbama apie indėlių grąžinimą, kiekvieną kartą, kai mes susitinkame, užduodate tą patį klausimą. Kol kas atsakymas yra tas pats. Indėlių grąžinimo šaltinis yra privatizavimo lėšos, taip yra numatyta. Tų privatizavimo lėšų papildymas yra labai mažas, tai vienas dalykas. Mes pasiūlėme šių metų biudžete, ir Seimas priėmė 105 mln. litų. Yra nustatyta tvarka, kokiai žmonių grupei ir kokiais atvejais tie 105 mln. bus paskirstyti, grąžinti. Aš manau, kad ateityje planuojant biudžetus… Mes suprantame, kad tai yra valstybės įsipareigojimas visuomenei, be jokių abejonių, ir niekas negali pasiūlyti ko nors kita. Reikės ieškoti būdų, kaip iš tikrųjų pagreitinti tų indėlių, tų dviejų su trupučiu milijardų, grąžinimą žmonėms.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš galiu papildyti.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš norėčiau, jeigu galima, pridėti, nes ne ponios V.Blinkevičiūtės, o mano atsakomybė spręsti šį klausimą.

Kaip tik vakar pas gerbiamąjį Prezidentą buvo susitikimas tuo klausimu. Norėčiau pasakyti, kad jūs visiškai teisus, sakydamas ir pradėdamas, kad jeigu mes perlenkiame lazdą, duodami vienam sektoriui ar kam kitam, kažkas kitas iš tiesų nukenčia. Įsipareigojimų tik savo piliečiams daugiau kaip už 4 milijardus. Tarp jų yra nuosavybė, dabar mes turime nuomininkų situaciją ir t.t., pensijas, kurias gal reikės atgaline data sumokėti, ir t.t. Taigi suma yra gerokai daugiau kaip 4 mlrd., o Privatizavimo fonde po visų pardavimų turėsime maksimu du su puse. Bet kokiu atveju ir pensijų reformą, apie kurią mes kalbame, iš Stabilizavimo fondo, ir visa kita turime balansuotai pradėti derinti. Šiemet yra numatyta 105. Mes esame dabar sutarę, kad Vyriausybės ir Prezidentūros darbo grupė mėgins parengti šiokį tokį lyg ir grafikėlį ir šiemet mes mėginsime labai įdėmiai nagrinėti galimybę antrajame pusmetyje, jeigu matysime, kad ir deficito limitai nepanaudoti, kaip įvyko pernai, ir mes galime dar šiek tiek, sakykime, kokį spalio ar lapkričio mėnesį, mes būtinai svarstysime šią galimybę.

G.STEPONAVIČIUS. O dėl paveldėtojų?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl paveldėtojų lygiai tas pat. Tik užsukam mašiną dėl paveldėtojų, didėja suma, ir labai dideliais kiekiais. Įstatyme yra numatyta. Mes einame ir vadovaujamės įstatymo raide, todėl nemanome, kad darome ką nors antiįstatymiška. Paleidus bet ką papildoma, negu daroma dabar, iš karto sumos labai stipriai didėja.

G.STEPONAVIČIUS. Aišku, kad didėja, bet teisingumas…

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Justinas Karosas.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl teisingumo, atsiprašau, norėčiau tik pridėti. Apskritai šių santaupų atkūrimas, indeksavimas tris kartus nuo 1991 iki 1993 metų visiškai neatitinka teisingumo, jeigu kalbėtume apie dabartinę situaciją ir šalies ateitį.

PIRMININKAS. Ačiū. Justinas Karosas. Ruošiasi Saulius Lapėnas.

J.KAROSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau klausti ūkio ministrą.

Aš tik ką grįžau iš Maskvos. Man teko bendrauti su mūsų turizmo, transporto ir verslo atstovais, kurie dabar ten atstovauja Lietuvai įvairiose parodose. Iš jų išgirdau visuotinį susirūpinimą tuo, kad dėl Kaliningrado vizų problemos Rusijos verslas (ir ne tik verslas) iš esmės ignoruoja, arba blokuoja, tam tikra prasme mūsų verslą. Kaip jums atrodo, kaip tai realiai gali daryti įtaką mūsų verslui, turiu galvoje, kaip gali daryti įtaką mūsų verslui ši problema?

P.ČĖSNA. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Aš manau, kad šis blokavimas yra trumpalaikis, kol per artimiausią pusmetį ar kiek bus galutinai išspręstas vizų į Kaliningrado sritį problemų klausimas. Tuo metu mes jausime tokį atšalimą, trukdymą, bet vėliau vėl turėtų šiek tiek atšilti santykiai ir būti mažiau tų trukdymų. Aš manau, kad tai laikinas dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. Saulius Lapėnas. Prašom, kolega. Ruošiasi Jurgis Razma.

S.LAPĖNAS. Lieka tik apgailestauti, kad negalėsiu tiesiogiai kreiptis į žemės ūkio ministrą, todėl bandau adresuoti šį klausimą premjerui ar ūkio ministrui. Noriu Jurbarko krašto žemdirbių vardu kreiptis į jus ir paprašyti.

Šiuo metu rengiamame ūkio modernizavimo dalinio finansavimo taisyklių projekte yra numatyta žemės ūkio subjektams kompensuoti 30% įvairios žemės ūkio technikos ir įrenginių įsigijimo išlaidų. Tačiau taisyklėse nenumatyta kompensuoti sunkvežimių, kurie naudojami žemės ūkio produkcijai vežioti ūkio viduje bei produkcijai pristatyti į perdirbimo įmones, įsigijimo išlaidas. Įstojus į Europos Sąjungą šias dabar turimas transporto priemones eksploatuoti bus problemiška arba visiškai uždrausta, todėl dauguma ūkininkų ir žemės ūkio įmonių turės įsigyti naujas transporto priemones produkcijai transportuoti. Iš principo reikėtų pakeisti šias taisykles. Norėčiau žinoti jūsų požiūrį.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš atmintinai tikrai nežinau visų taisyklių ir iš karto negaliu atsakyti, bet aš pasižymėjau šį klausimą. Mes perduosime Žemės ūkio ministerijai, išnagrinėsime. Jeigu iš tikrųjų yra padaryta ar nepadaryta taip, kaip reikia, arba užmiršta ši dalis, tai yra sunkvežimiai, naudojami žemės ūkio gamybai, bandysime išnagrinėti ir įtraukti šią dalį.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Jurgis Razma. Ruošiasi Irena Šiaulienė.

J.RAZMA. Kreipčiausi į ministrą Juozą Oleką.

Gerbiamasis ministre, štai statistika vieną po kito skelbia liūdnus socialinius rodiklius. Be jau mano šiek tiek aptarto skurdo lygio didėjimo, šiomis dienomis paskelbta apie praėjusiais metais išaugusį gyventojų mirtingumo rodiklį. Dėl skurdo reikalų aš neturiu didelio optimizmo, nes ministrė vis lieka ta pati ir, matyt, politika lieka ta pati. Jūsų, kadangi pasikeitė ministras, norėčiau teirautis, ar bus mėginta pakeisti pono K.R.Dobrovolskio vykdytą mirtingumą skatinusią politiką? Ar bus atsisakyta vaistų kvotų, kaip, manau, pagrindinio elemento, kuris prie to privedė? Ar jūs turėsite ryžto įsipareigoti, kad šiais metais, jau jums vadovaujant, gyventojų mirtingumas ims mažėti?

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą ir už viltis, kurias jūs siejate su mano darbu. Turbūt kiekvienam malonu tai girdėti, ypač iš jūsų lūpų. Dėl to nuoširdžiai dėkoju.

Kaip žinote, mirtingumo rodikliai keičiasi ne per dienas ar mėnesius, ar konkrečius metus. Tai turbūt ilgesnė veikla. Ketveri konservatorių valdymo metai paliko tam tikrą šleifą, kurį dabar reikia taisyti, ar tai būtų K.R.Dobrovolskis, ar J.Olekas. Mūsų susitikimas su jumis praeitą pirmadienį, aš manau, taip pat buvo skirtas tam, kad tas problemas spręstume. Aš tikrai dėsiu visas pastangas, ir tą mes pradėjome ministerijoje daryti, kad Sveikatos ministerija būtų verčiama kalbėti ne tik apie vaistų kvotas ir Lietuvos žmonės suvartotų kuo daugiau vaistų. Mūsų prioritetas yra tas, kad Lietuvos žmonės būtų sveikesni, ypač auganti jaunoji karta. Šiais metais mes papildomai skyrėme 1 mln. litų vien tik tam, kad mokyklose galėtų likti medicinos punktai ir ten pradėtų stabiliau dirbti žmonės, kurie padėtų jaunimui susigaudyti arba ugdyti sveikatos ir sveikos gyvensenos įgūdžius.

Dabar dėl kompensuojamųjų vaistų. Mes jūsų frakcijoje taip pat kalbėjome, kad tiek vaistų, kiek reikia, būtų galima gauti. Svarbu ne tik kvotų panaikinimas, bet kad nebūtų išpūstos kainos, kurios, pasirodo, buvo, ypač įtraukus į kompensuojamųjų vaistų sąrašus vaistus 1996–1999 metais, kai padidėjo kompensuojamųjų vaistų sąrašas, neatsižvelgiant į jų kainas… Jau įvyko du pasitarimai su farmacijos kompanijomis. Atrodo, kad mes randame bendrą kalbą, kad vaistų kainos būtų sumažintos. Tada tiems, kuriems labiausiai reikia, vaistai bus pasiekiami. Aš paėmiau dokumentus, apie kuriuos mes kalbėjome su jumis frakcijoje. Išties netgi šių metų sausio mėnesį, kai buvo gripo epidemijos kilimas, buvo beveik trečdalis gydymo įstaigų, ypač mažų ambulatorijų, kurioms nereikėjo tiek daug vaistų, kiek joms leista pagal kvotas. Todėl mes tęsime tas derybas su Bendrosios praktikos gydytojų kolegija ir išsiaiškinsim priežastis, kodėl kai kuriose įstaigose yra tokie viršijimai, kai kitose pakanka numatytų kvotų. Manau, tai taip pat padės sveikatinti Lietuvos žmones. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Irena Šiaulienė. Ruošiasi Algirdas Gricius. Prašom, kolege.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Norėčiau klausti premjerą ir tikriausiai finansų ministrę. Gerbiamasis premjere, vienoje iš paskutinių savo kalbų Seime, kalbėdamas apie biudžeto pajamų augimą, jūs tvirtinote, kad jos auga beveik 7% sparčiau, negu auga bendrasis vidaus produktas, ir kad tai pasiekta ne didinant mokesčius, o plečiant apmokestinamąją bazę. Kita vertus, kalbėdamas jūs pasakėte, kad tiesioginiai jūsų skaičiavimai patvirtina, kad maždaug 5 mlrd. pajamų yra neapmokestinama nei pajamų mokesčiu, nei socialinio draudimo mokesčiu ir tai yra didžiulis rezervas. Prašom pasakyti, ar turi Vyriausybė planą, kaip veikti, kad tas rezervas būtų panaudojamas žmonių, visuomenės, valstybės labui?

A.M.Brazauskas. Žinoma, jokie planai nepadės, o Vyriausybė ir mūsų ministerijos šį darbą dirba nuosekliai. Tiek Finansų ministerija, tiek Mokesčių inspekcija, tiek ir socialinio draudimo visa sistema aiškina žmonėms, galų gale taiko kitas priemones, kurios yra leidžiamos įstatymų visoms šioms tarnyboms. Mano sprendimu yra įkurta speciali grupė, kuri tuo reikalu užsiima. Kiekvieną savaitę ji raportuoja vienu ar kitu klausimu apie atliktus darbus. Šis veiksmas, man atrodo, davė efektą. Jeigu mes praeitais metais įvykdėme biudžetą ir jo augimas buvo apie 7%, didesnis negu bendrojo vidaus produkto augimas, tai čia yra labai sudėtingas dalykas, juo labiau kad šiais metais vėl yra tas pats biudžeto augimo ir bendrojo vidaus produkto augimo santykis. Be abejo, tai įpareigoja Vyriausybę ir visas vyriausybines organizacijas vykdyti šį planą. O tokie planai ir Finansų ministerijoje, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje yra, ir jie yra realizuojami.

D.Grybauskaitė. Truputį papildysiu gerbiamąjį premjerą, kad mes labai daug tikimės iš visuotinio pajamų deklaravimo įvedimo. Tai turėtų išgryninti pajamas ir priverstų gyventojus viešiau deklaruoti savo interesus. Taip pat mes jau kalbėjomes su Prezidentu (konkrečiai vakar), kad teisėsaugos institucijos, jo, Vyriausybės ir Seimo padedamos (iš trijų taškų), tikrai galėtų labai sėkmingai kovoti su šešėline ekonomika, nes vien Vyriausybė su savo institucijomis to nepajėgi padaryti. Jeigu šis trikampis veiks sėkmingai, mes galime tikėtis rezultatų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį Algirdui Griciui norėčiau pasakyti, kad mums, t.y. ir Seimui, ir Vyriausybei, savo malonų dėmesį dovanoja Kauno “Vyturio” vidurinės mokyklos mokytojos ir moksleiviai. (Plojimai)

Klausia kolega Algirdas Gricius, ruošiasi Vasilijus Popovas (kaip tik kaunietis). Prašom. Algirdas Gricius.

A.GRICIUS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti finansų ministrės, nes mano prieš tai suformuluotą klausimą uždavė gerbiamasis E.Kaniava. Skaitai laikraščius, žiūri televiziją, nieko nesupranti, kas ten vyksta toje Vyriausybėje. Tarkim, Valerijonas Valickas, muitinės direktorius. Apie muitinę aš niekada nebuvau geros nuomonės. Prisimenu tuos laikus, kai man teko lankytis Paryžiuje ir kai tuo metu Prezidento gerbiamojo A.M.Brazausko iniciatyva buvo pradėta kurti ta informacinė sistema. Praėjo septyneri metai, bet jos nėra. Niekas nesuskaičiuoja, pro kur įvažiuoja, kiek išvažiuoja. Prisimenu ir Gedimino Vagnoriaus “žiaurias” akcijas, bet ką davė neprotingos priemonės padidinti pajamas? Todėl norėčiau paklausti finansų ministrės, kaip ten iš tikrųjų yra, ar jis vykdė tą reformą, ar jūs jam pasiūlėte rašyti pareiškimą? Jis sako, nieko nesiūlėte, jis savo noru, o dabar jis jį vėl pasiėmė. Kaip jis ten dirba, gerai ar blogai, kas ten vyksta? Ačiū.

D.Grybauskaitė. Dėkoju už klausimą. Buvo nemažai padaryta. Reforma iš dalies buvo pradėta, iš dalies mūsų iniciatyva, bet jau treji metai, ir kai kurie tempai mūsų pradėjo netenkinti, kokybė pradėjo netenkinti. Mes gavome labai nekokias indikacijas iš Europos Komisijos ir dėl kompiuterizacijos, ir dėl prisijungimo prie Europos tinklų, ir dėl darbo stiliaus, ir dėl vadovavimo. Kritiką ir pastabas aš esu išsakiusi prieš mėnesį. Tada paprašiau parengti papildomų priemonių planą, kaip tie kritiniai momentai bus ištaisyti. Mes gavome tam tikrus pasiūlymus, kurie mūsų vėl netenkino, todėl pirmadienį, pokalbio metu, mes su ponu V.Valicku priėjome prie bendros išvados, kad mūsų vizijos dėl muitinės plėtros ateities, ypač integruojantis į Europos Sąjungą, tikrai skiriasi, ir jisai pats savo noru pateikė pareiškimą dėl išėjimo. (Balsai salėje) Ne, jis negali atsiimti.

A.GRICIUS. Šiandien spaudoje yra, kad jis atsiėmė.

D.Grybauskaitė. Tai ar jūs iki šiol tikite, ką spauda rašo?

A.GRICIUS. Ne, ne visai, aš nesu iš tos dalies, kuri pasitiki mūsų spauda.

D.Grybauskaitė. Jeigu pasižiūrėtume į įstatymą, tai statute nenumatyta galimybė atsiimti to, kas jau yra paduota ir užregistruota. Aš patenkinau vakar šį jo prašymą ir jokių atidėjimų bei prašymų nepadariau. Paskutinis dalykas, nusvėręs šį sprendimą, buvo tai, kad du jo pavaduotojai pateikė prašymus išeiti, t.y. centrinis aparatas jau buvo bepradedantis griūti. Ponas Jonas Miškinis išeina visiškai, jo sustabdyti aš nesugebėjau, o vieną pavaduotoją sustabdyti aš sugebėjau. Taigi čia buvo paskutinis mano apsisprendimas, kodėl aš sutikau su jo prašymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Vasilijus Popovas. Prašom, kolega. Ruošiasi Viktoras Rinkevičius.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus kauniečiui krašto apsaugos ministrui gerbiamajam L.Linkevičiui. Kadangi Seime yra priimtas nutarimas dėl Lietuvos karių siuntimo į Iraką, gal galite pasakyti, kada jie gali išvykti? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už galimybę atsakyti. Iš tiesų sprendimas priimtas, kariai yra pasirengę jau dabar, tačiau formaliai turime gauti dar vieną prašymą iš Jungtinių Valstijų karinės vadovybės, ir tada jie vyks. Kada tai bus, man labai sunku prognozuoti. Galbūt net ir šią savaitę (teoriškai), galbūt kiek vėliau, tačiau jie yra pasirengę, kaip nustatyta Seimo nutarime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Viktoras Rinkevičius. Ruošiasi Kęstutis Glaveckas. Prašom, kolega.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Aš norėjau užduoti klausimą susisiekimo ministrui. Girdėjau kalbas apie pašto reorganizavimą į akcinę bendrovę ir apie kaimo pašto veiklą. Dabar tai yra vienintelė kai kuriuose kaimuose likusi paslauga, nes kultūros namai seniai uždaryti, medicinos punktai uždaromi, mokyklos uždaromos, bankų filialai uždaryti ir taip toliau. Galbūt vienintelė paslauga, kurios pasiūla didžiulė, yra alkoholis. Kaime šito turbūt pakanka. Paštas turbūt yra viena įstaiga, kuri liko. Aišku, kaimo paštai dirba nuostolingai, nes paslaugų ne taip daug, o reikia išlaikyti pastatus, išlaikyti žmones. Suprantu, bet tai yra valstybės įmonė, todėl turėtų būti tokia funkcija pavesta, kad būtų paliktos paslaugos žmonėms. Mes žinome, kokie kaimuose blogi keliai ir kaip patys paštininkai vargsta, susisiekimas su centrais, su seniūnijomis, su rajonais irgi blogas. Taigi ši paslauga būtų vienintelis išsigelbėjimas žmonėms, nes ir mokesčius jie ten gali sumokėti, ir kitas paslaugas gauti.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Sutinku, kad paštas, kaip sistema, kai kuriose atokiose kaimo vietovėse – vienintelė žmonių ryšio priemonė gaunant tam tikrą informaciją, kaip sakoma, su pasauliu. Esu įsitikinęs, kad pašto sistema išliks kaip ir visose kitose Europos valstybėse. Tačiau jeigu truputį kalbėčiau apie pačią pašto sistemą, tai šiandien ji iš tikrųjų didžiulė, yra per 980 įvairių skyrių, pašto sistemoje dirba per 8 tūkst. žmonių.

Aišku, šis visas aparatas reikalauja tam tikro finansavimo. Norint optimizuoti visas šias išlaidas, galbūt atskirti nebūdingas pašto veiklos sritis, užsiėmimą prekyba, dėl pašto statuso pakeitimo mes tarsimės, svarstysime Vyriausybėje. Rudenį esame numatę svarstyti kolegijoje. Kodėl? Todėl, kad Lietuvos paštas yra vienintelė tokia organizacija tarp kitų valstybių, nes kitose valstybės paštas yra akcinė bendrovė, kurioje 100% akcijų valdo valstybė. Tai yra normalu, tada galima sukauptą kapitalą arba pelną skirti šios įmonės reorganizavimui arba investicijoms. Dabar didžiulė pašto problema, kad 1994 m. įsigytų kasos aparatų fiskalinė atmintis neatitinka tų reikalavimų, kurie yra keliami. Be to, paštas yra visiškai nekompiuterizuotas. Būtina, kad centriniuose taškuose būtų galima paprastiems žmonėms, manau, mes visi to siekiame, sumokėti per internetą savo mokesčius kaip ir visose Europos valstybėse. Nemanau, kad reikia bijoti pašto statuso keitimo. Vakar buvo išplėstinis pašto valdybos posėdis, kuriame svarstė 2003–2005 m. investicinę programą. Pašto darbuotojai taip pat yra už statuso pakeitimą, nes iš esmės tai leistų kur kas labiau išgryninti jų veiklą. Galbūt valstybei leistų labiau padidinti universalių paslaugų teikimo kokybę, mes dabar labai mažai tuo užsiimame. Manau, kad efektyviau galėtų veikti paštas kaip sistema ir suteikti kokybiškesnes paslaugas kaimo žmonėms, kurių problemas žinote jūs, taip pat ir aš žinau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Kęstutis Glaveckas. Ruošiasi Visvaldas Nekrašas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji Vyriausybės nariai, nežinau, kieno klausti, bet kas nors atsakykite, jeigu galėsite. Visa Lietuva gyvena stojimo į Europos Sąjungą nuotaikomis. Tai visiškai natūralu. Šalia visų darbų atliekami ir tyrimai. Vieną iš jų aš turiu, tai Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą finansinių, ekonominių ir socialinių pasekmių sisteminė analizė. Tai nuoseklus tyrimas ir jį perskaičius atrandamas labai įdomus dalykas, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, o tai neišvengiama, mažmeninės kainos kils nuo 15 iki 18%. Klausimas būtų toks. Sakykite, tam laikotarpiui, kai jis ateis, kokias Vyriausybė rengia priemones, ar darbo jėgos kainos didinimą, kišimąsi į ekonomiką ar liberalizavimą? Tas efektas iš tikrųjų turės gana neskanias socialines pasekmes. Tai vienas klausimas.

Kitas labai trumpas klausimas. Saulėlydžio komisija, iš kurios išėjo Laisvosios rinkos institutas, iniciatorius, ar ji dar veiks, ar jos tyrimai, kurie buvo daryti anksčiau ir kurie dar buvo tęsiami, dar reikalingi kraštui? Jie apriboja ir mažina… Lietuvą, kuri kenčia nuo valdininkų savivalės, biurokratijos ir kitų dalykų? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, laisvai sakyti, kad 15–18% augs mažmeninės kainos, yra labai neatsakinga. Pirmas dalykas, iš kur jūs tai paėmėte? Jūs rodote kompiuterį. Bet ką įvedi į kompiuterį, tas ir yra.

K.GLAVECKAS. Aš labai atsiprašau, bet yra tyrimas. Ir lenkai, ir čekai, ir slovakai…

A.M.BRAZAUSKAS. Gyvenimas eina savo ruožtu. Toks jūsų pasakymas, jūsų, kaip ekonomisto, mane šiek tiek stebina. Jūs turite tai pagrįsti, nes mes visą savo mokesčių sistemą vis dėlto priderinome, adaptavome prie europinių reikalavimų ir galimi labai maži pakeitimai. Tik akcizo mokestis, kurį jūs žinote, tabako gaminiams, dyzeliniam kurui, ir, man atrodo, viskas. Mes nesiruošiam nieko daryti, nes nematome to baubo.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jeigu galima aš pridėsiu.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Mūsų akcizų sistema ir mokesčių sistema iš esmės yra priderinta, tik mes esame defliacinėje situacijoje. Kadangi visi regionai yra infliacinėje situacijoje, tai tik dėl to pirmaisiais metais galėtų didėti, bet vėliau, per ilgesnį laikotarpį augant mūsų gyvenimo lygiui, didėjant atlyginimams ir t.t., be abejo, po kokių 5 ar 7 metų nori nenori kainų lygis judės, bet kartu judės ir bendrasis produktas ir viskas kartu. Tačiau pirmųjų kelerių metų šoko tik dėl įstojimo aš nematau, nes mūsų visi mokesčių reikalai jau seniai suderinti. Jeigu norėsite įsitikinti, mūsų maisto kainos iš esmės nė kiek ne mažesnės nei Briuselio kurioje nors parduotuvėje ar restorane. Mūsų kainos beveik tokios pačios.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Visvaldas Nekrašas. Ruošiasi Kazys Bobelis.

V.NEKRAŠAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas ūkio ir finansų ministrams. Klausimas būtų iš dviejų dalių. Vykstant privatizacijai, kaip čia buvo minėta, stambieji rykliai, turiu omeny, ne tie rykliai, kurie yra stiprūs ir agresyvūs, bet turiu omeny tuos plėšriuosius ryklius, privatizuoja mažas įstaigas, įmones, kurios yra finansuojamos iš valstybės biudžeto. Aš esu atsivertęs Viešųjų pirkimų įstatymą. Manau, kad ten yra neteisinga. Viešųjų pirkimų įstatymas taikomas tik tada, kai 50% finansuojama iš valstybės biudžeto. Manau, kad nuo lito turėtų būti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas tiems, kurie gauna nors litą iš valstybės biudžeto. Ačiū.

P.ČĖSNA. Jeigu galima, aš pabandysiu.

PIRMININKAS. Prašom.

P.ČĖSNA. Viešųjų pirkimų įstatymas yra suderintas su Europos Sąjungos direktyvomis. Manyčiau, kad būtų nepriimtina, jeigu nors 1 litą valstybės lėšų naudoja privati kompanija, kad tai būtų taikoma.

Pasinaudodamas proga norėčiau atsakyti ir į gerbiamojo Seimo nario K.Glavecko buvusį klausimą dėl išėjimo Laisvosios rinkos instituto iš Saulėtekio, ne Saulėlydžio, komisijos. Saulėtekio komisijoje yra sudarytos kelios grupės ne tik iš ministerijų atstovų, kurie atlieka aptarnaujantį vaidmenį, yra iš įvairių verslo struktūrų, visuomeninių organizacijų. Laisvosios rinkos institutas norėjo šiek tiek dominuoti, kad jo nuomonė būtų lemiama, svarbiausia ir nusprendė pasitraukti. Matyt, buvo ir kitų jų apsisprendimo pasitraukti kriterijų, galbūt politinių. Manau, Laisvosios rinkos institutas suras kitas bendradarbiavimo galimybes su ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis. Tas bendradarbiavimas tęsis ir ateityje, tačiau manyčiau, jeigu žvelgtume į tolesnę ateitį, kai baigsis šios Vyriausybės programa, gal ir būtų tikslinga keisti tą Saulėtekio komisiją. Jie gal ras kitas formas. Galbūt kokios nors grupės susidarys prie ministerijų, kai yra rengiami įstatymų projektai, ta sistema galėtų keistis. Turint galvoje, kad daug klausimų jau yra išspręstų, mes artėjame prie įstojimo į Europos Sąjungą, savo įstatymų bazę suderinome su Europos Sąjungos valstybių įstatymų baze ir ne tiek aktualus darosi Saulėtekio komisijos darbo grupių darbas. Ateityje būtų galima ieškoti kitų formų, nes viskas gyvenime keičiasi, juda ir reformuojasi.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Kazys Bobelis. Ruošiasi Jonas Korenka.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau kreiptis į kolegą Juozą Oleką. Prieš keletą dienų Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas kolega Juozas Pundzius šioje salėje pasakė, kad Lietuvos profilaktinė medicina yra prasčiausia Europoje ir viena iš prasčiausių pasaulyje. Tai yra skandalingas pareiškimas, nes mes visi žinome, kad nuo profilaktinės medicinos priklauso ankstyva diagnozė, gydymas ir to gydymo rezultatai. Jūsų pirmtakas tikrai sugriovė Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą. Kaip jūs galvojate atkurti vieną iš pagrindinių sveikatos sistemos sričių, kad mes galėtume tikrai anksti nustatyti ligą ir ją pagydyti?

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą ir už kryptį, sakyčiau, kur reikia dirbti. Aš atsakydamas į kolegos J.Razmos klausimą taip pat minėjau, kad viena iš krypčių mums yra ligų prevencija ir profilaktika, ankstyvas jų išaiškinimas. Jeigu gerai prisimenate, bene pirmą darbo dieną mudu turėjome trumpą pokalbį apie tas galimybes. Aš manau, kad pasinaudosiu patirtimi visų, kurie išmano šitą sritį. Mes apibendrinsim. Ir aš jau minėjau kai kuriuos labai konkrečius žingsnius, kuriuos mes darome, ir, be abejo, vėliau darysime, nuo kitų metų pradžios.

Minėjau moksleivių sveikatos stiprinimui paskirtus pinigus. Ir dabar vyksta darbas su Švietimo ministerija. Mes peržiūrim tas programas, kurios vykdomos sveikatos srityje. Aš manau, kad dalies jų finansavimo atsisakysime, o kitoms finansavimą padidinsime.

Tikrai norėčiau atsiliepti į jūsų keltą klausimą dėl onkologinių ligų išaiškinimo, ypač dėl gimdos kaklelio vėžio išaiškinimo, kai iki šiol apmokėdavo gana brangius tyrimus bendrosios praktikos gydytojai. Aš manau, kad kitiems metams parengsim programą, kad tas profilaktinis arba prevencinis ankstyvo išaiškinimo tyrimas būtų apmokamas iš programos lėšų. Taip mes galėsime dalį susirgimų išaiškinti daug ankstesnėse stadijose negu dabar. Vyksta tam tikri pokalbiai ir darbai taip pat su farmacinėm kompanijom, kurios taip pat ateina. Aš manau, kad netrukus bus platus savanoriškas ir kai kurių kitų ligų tyrimas. Todėl aš manau, kad prevencija, profilaktika yra viena iš tų sričių, apie kurias reikia daugiau kalbėti ir dirbti toje srityje. Prieš mane dirbęs kolega ypatingai buvo įveltas į mūšį su farmacinėm kompanijom ir didžiulis dėmesys buvo nukreiptas tiktai į kovą dėl vaistų, dėl vaistų rinkų, dėl pinigų. Aš manau, kad mes iš tos situacijos netrukus išbrisim. Šiandien aš kalbėjau su Pacientų teisių organizacijos pirmininke. Mes sutarėme dėl tolesnio mūsų bendradarbiavimo. Vienydami medikų ir gyventojų pastangas mes galėsime, atrodo, pakeisti mūsų sveikatos kryptį – ne tiktai vėlyvų ligų stadijų gydymas, kas ypač brangiai kainuoja ir neatsiperka įdėtos lėšos, bet dalis lėšų bus nukreipta ir į prevenciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Jonas Korenka. Prašom, kolega. Ruošiasi Algimantas Matulevičius.

J.KORENKA. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis krašto apsaugos ministre, jaunystėje turėjau tarnauti armijoje, įgijau virėjo kvalifikaciją ir turiu šiokį tokį supratimą apie lauko virtuves. Ir todėl neatsitiktinai atkreipiau dėmesį vienam laikraštuke į straipsnelį, kuriame rašoma, kad Krašto apsaugos ministerija įsigijo lauko virtuves, už kurias sumokėjo apie 6,5 mln. Lt. Prašom pasakyti, ar tikrai tiesa, kas parašyta laikraštuke? Jeigu taip, ar jūs tikrai manote, kad reikėjo mokėti tokią sumą, ar ne verčiau būtų buvę įsigyti pigesnį inventorių ir dar būtų galbūt nupirkta batų ar geresnės aprangos kareiviams? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Sveikinu su jūsų kvalifikacija. Už tą kainą būtų galima kartu su virėjais turbūt nupirkti. Iš tikrųjų aš pasitikslinsiu, nes, matyt, jūs turite omenyje didesnės įrangos pirkimą lauko sąlygom. Tai, matyt, yra ir vandens švarinimo prietaisai, ir kiti dalykai, kurie tikrai brangūs. Pagal parengimo įsipareigojimus padaliniai, kuriuos reikalui esant reikėtų siųsti į misijas, turi būti aprūpinti tokia įranga. Galbūt jūs turite omenyje dalį tų įrengimų? Aš pasitikslinęs jus informuosiu apie tuos įsigijimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Algimantas Matulevičius. Prašom, kolega. Ir paskutinysis – Zenonas Mačernius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš gerbiamojo premjero noriu paklausti. Mes daug kalbame, kad iš tikrųjų mūsų regionai netolygiai vystosi, čia yra ir istoriniai niuansai. Bet dabar, ruošiantis stojimui į Europos Sąjungą, laukiant taip žadėtų struktūrinių fondų pinigų, gal tikrai dalis jų ateis, jeigu karų bus mažiau, gerbiamasis premjere, ar negalvojama iš principo peržiūrėti apskričių funkcijas ir jas sutvarkyti, kad jos ne tik užsiiminėtų senelių prieglaudom ir blogu žemės grąžinimu, kuris, duok Dieve, gal kada nors į pabaigą ateis, bet kad tikrai apskritys taptų regionų vystymo programų koordinatoriais ir atitinkamai turėtų tam teises, resursus, kas ypač susiję su regionų vystymo perspektyva bent 10–15 metų. Ar yra tokių minčių? Čia iš tikrųjų reikalingi globaliniai sprendimai. Ar galbūt tos apskritys tokios ir liks, kokios jos šiandien yra – ne visai įgalios?

A.M.BRAZAUSKAS. Galbūt aš pradėsiu, o ministras Juozas Bernatonis pabaigs. Pirmiausia savivaldybių vaidmuo. Tai čia yra pirmoji grandis, kuri turės kontaktą su šitais fondais ir su tomis lėšomis, ir bus atsakinga už konkrečių projektų rengimą vykdant regioninę politiką ir naudojantis tais fondais, kurie bus numatyti. Tačiau apskričių vaidmuo, be abejo, yra. Užsidaryti vien tiktai savivaldybių lygyje jokiu būdu negalima. Vykdant regioninę politiką, atgaivinant kai kuriuos rajonus, mažinant nedarbą, kuriant darbo vietas, sprendžiant atskirų regionų infrastruktūrinius reikalus, žinoma, apskritys vaidins nemažą vaidmenį. Ir aš norėčiau, kad Juozas Bernatonis pratęstų mano kalbą.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

J.BERNATONIS. Dėkoju, premjere. Kaip žinot, kolega, mūsų Vyriausybės buvo pateiktas parengtas mūsų ministerijos regioninės politikos atitinkamas naujas įstatymas, kuriame bent jau teisiškai šie klausimai išspręsti. Pagrindinis vaidmuo čia turėtų tekti regionų taryboms, nes apskritys yra vykdomosios valdžios tam tikri vietininkai savo teritorijoje ir ne visus klausimus būtų galima spręsti plečiant jų funkcijas. Bet perspektyvoje, būtent tose koncepcijose, kurios yra, numatoma dalį funkcijų iš apskričių perduoti savivaldybėms, kitą dalį iš centrinės valdžios apskritims, t.y. toks decentralizavimo, dekoncentravimo procesas yra užprogramuotas ir taip einama. Išties regionai šiuo metu vystosi labai skirtingai.

Mes tikimės, kad atsiras galimybių, nors Europos Sąjunga į mus žiūri kaip į vieną regioną, panaudoti gaunamas lėšas jas paskirstant taip, kad tuos didžiulius vystymosi skirtumus būtų galima bent šiek tiek išlyginti. Taip pat ne tiktai apskritys tuo domėsis, bet, kaip žinote, yra tam tikri tiksliniai regionai. Tai susiję su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu ir panašiai. Taigi teisinė bazė sukurta. Dabar yra tiktai vykdymo klausimai. Ir kai pabandysim naudoti lėšas, pamatysim, kokie rezultatai. Tada bus galima koreguoti ir teisinę bazę.

PIRMININKAS. Ačiū. Nors mes viršijam šiek tiek laiką, bet dar paskutinis klausiantysis. Tai kolega Zenonas Mačernius. Prašom.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas iškilo po kaimyno, kolegos V.Rinkevičiaus paklausimo. Kai jis užklausė Vyriausybės, kad uždarinėjami medicinos, arba felčerių, punktai, iš tikrųjų aš noriu pataisyti kolegą, kad tai ne Vyriausybės, ne ministerijos prerogatyva, o savivaldybės. Kiek aš žinau, sveikatos ministras ruošėsi skirti kaip tiktai daugiau dėmesio pirminiam gydymui. Gal kolega J.Olekas patvirtins?

J.OLEKAS. Ačiū. Aš dar kartą pakartosiu, kad mes šiais metais palikome visą pernykštį finansavimą, kurį gavo pirminis sveikatos priežiūros tinklas ir iš kurio pinigų buvo išlaikomi medicinos punktai mokyklose, visus tuos pačius pinigus gavo. Mes dar dabar planuojam, pažiūrėsim, kaip tai vyks, galbūt net šiek tiek padidinti antrame pusmetyje tą finansavimą. Be to, mes specialiai mokyklų medicinos punktų išlaikymui kiekvienai savivaldybei pagal joje besimokančių moksleivių skaičių paskirstėm papildomai milijoną litų. Mūsų turėtais duomenimis, pernai savivaldybėse medicinos punktų išlaikymui buvo sunaudota 2–2,5 mln. litų. Maždaug trečdalį arba beveik pusę tos sumos, kurią turėjome pernai, mes šiemet skyrėme papildomai, tik kai kurios savivaldybės pagudravo. Tarp jų buvo, pavyzdžiui, kauniečių raštas. Jie pasiskaičiavo, kad jiems reikėtų dar daugiau, ir iš savo turėtų, kiek visada skyrė, neskyrė, o tų mūsų papildomai duotų per mažai. Tai aš patikslinau ministro įsakymą, kad mes papildomai skiriame šiuos pinigus prie jų turėtų. Kitiems metams regiame tolesnę tvarką ir kartu su švietimo ministru tokius bendrus paaiškinimus nusiųsime visų mokyklų direktoriams, švietimo skyriams ir savivaldybių gydytojams. Aš manau, kad kitą savaitę jie papildomai gaus tokią informaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi klausimai atsakyti. Ačiū premjerui, ministrėms ir ministrams. Seimo narius prašyčiau nesiskirstyti ir padaryti man vieną paslaugą. Aš po pietų turėsiu keblumų, o reikia pristatyti kitos savaitės darbotvarkę. Ar sutiktumėte išklausyti trumpai drūtai ir patvirtinti? (Balsai salėje) Ne. Na, palaukite. Tvarka yra tvarka.

Savaitės (nuo 2003-03-31) – 2003 m. balandžio 1 d. (antradienio) ir 3 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Gerbiamieji kolegos, kitą savaitę bus ypatingas dalykas – Vyriausybės metinės veiklos ataskaita su premjero kalba, atsakymais į Seimo narių klausimus. Tik mes turėsime galutinai susitarti, nes tai bus ketvirtadienį, ar darome tą ataskaitą (bus premjero ir galimai ministrų atsakymai į klausimus) plius dar atskirai Vyriausybės valandą. Mums reikės dėl to šiek tiek apsispręsti.

Kiti klausimai. Vienas labai svarbus yra eurointegracinis įstatymas dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo, Šilumos ūkio įstatymas, gal pagaliau mes jį “nukankinsime”, nes vis dėlto šiandien šiek tiek pajudėjome pirmyn, ir gali būti pasiektas rekordas – vienu ypu mums teks priimti 68 įstatymus, kuriais derinamasi prie Baudžiamojo ir kitų kodeksų, kurie turi pradėti galioti. Tai, sakyčiau, daugiau techniniai dalykai, bet turime viską tvarkingai padaryti. Ir dar turėtume išklausyti ypatingos komisijos, tai yra Seimo laikinosios komisijos padėčiai įkalinimo įstaigose ištirti, ataskaitą. Ir dar vienas kitas klausimas, beje, ir tas pats Apskrities valdymo įstatymas, dėl kurio Seimas turės galutinai apsispręsti, nes Vyriausybė iš tikro padarė teigiamą išvadą. Seniūnų sueigoje buvo pritarta.

Nematau, kad kas norėtų klausti. Gal galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? (Balsai salėje)

Tada paskutinis dalykas – dėl tolesnio mūsų darbo. Primenu, kad pagal spalvotąjį grafiką mes Seime posėdžiaujame balandžio 1 d… (neužmirškite, balandžio 1 d.), balandžio 3 d., balandžio 8 ir 10 d., po to per visą likusį mėnesį iki referendumo dėl Europos Sąjungos posėdžiai numatyti balandžio 17 ir balandžio 29 dienomis. Štai tokios mūsų perspektyvos.

Ačiū, gerbiamieji kolegos. Rytinis posėdis baigiamas. Vakarinis normaliu laiku – 15 valandą.