Aštuntasis (354) posėdis
2003 m. kovo 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas VYTENIS POVILAS ANDRIUKAITIS

Įstatymo „Dėl Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2430 ES (pateikimas)

PIRMININKAS. Laba diena visiems. Leiskite pradėti kovo 20 d. popietinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, kadangi salėje dar yra per mažai parlamentarų, kad pradėtume Respublikos Prezidento dekreto pateikimą, siūlyčiau pradėti mūsų darbą nuo trečiojo rezervinio klausimo. Kadangi matau teisingumo ministerijos atstovą, viceministrą, gal mes susitarkime, kol Seimo nariai rinksis, kviečiu jį į tribūną pateikti trečiąjį rezervinį klausimą.

Įstatymo dėl Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą projektas Nr.IXP-2430. Pranešėjas – Vytauto Markevičiaus įgaliotas teisingumo viceministras ponas Gintaras Švedas. Prašom. Pateikimas. Gerbiamieji kolegos, tiems, kurie pavėlavo, noriu pasakyti, kadangi salėje nedaug parlamentarų, pradėsime nuo rezervinio klausimo. Prašom.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidento dekretu jums teikiamas ratifikuoti vienas papildomas Protokolas dėl prekybos žmonėmis. Šis protokolas papildo tarptautinę konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Šią konvenciją Seimas praėjusiais metais ratifikavo. Konvencijos tikslas – siekis, kad valstybės, šio Protokolo dalyvės, numatytų baudžiamąją atsakomybę už tokią nusikalstamą veiką – prekybą žmonėmis. Protokolas įvardija tos veikos požymius, nustato valstybių pareigą bendradarbiauti tiriant tokias nusikalstamas veikas ir taip pat numato valstybėms, ratifikuojančioms šį protokolą, tam tikrus teisinius ir organizacinius įsipareigojimus tokių nusikaltimų aukoms. Sakykim, suteikti teisę laikinai būti valstybėje, kol vyksta procesas, suteikti…

PIRMININKAS. Vieną minutę. Aš prašyčiau kolegų salėje tylos. Kolega Algirdai Griciau! Ačiū. Prašom tęsti.

G.ŠVEDAS. Suteikti tokiems asmenims būtiną materialinę ir sveikatos priežiūros pagalbą, jeigu, be abejo, jiems reikia. Nustatyti tam tikri reikalavimai pasienio kontrolės nuostatoms ir dokumentų aspektams, t.y. dokumentų patikimumui, dokumentų teisėtumui, galiojimui, taip pat dokumentų tikrinimui.

Lietuvos Respublikos įstatyminė bazė, reglamentuojanti analogiškus klausimus, mūsų nuomone, visiškai atitinka Protokolo nuostatas, todėl Prezidento dekretu siūloma ratifikuoti šį Protokolą. Siūloma padaryti vieną tradicinę išlygą, t.y. kad Lietuva sprendžiant ginčus nelaiko savęs įsipareigojusia laikytis arba taikyti Tarptautinio Teisingumo Teismo ginčo nagrinėjimo procedūrą. Ši išlyga reiškia, kad visais atvejais, kai tarp Lietuvos ir kitos valstybės kils Protokolo aiškinimo arba taikymo problemų, tos problemos bus sprendžiamos dvišalių derybų būdu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju parnešėjui. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. Pirmasis klausia Vasilijus Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas gal ne visai korektiškas. Ar negalima pavadinimo keisti, ar čia nustatytas tarptautinis? Prekyba žmonėmis, o po to pabrėžiame – ypač moterimis. Atrodo, kad moterys ne visai žmonės. Kaip galėtumėte pakomentuoti? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Neverskite manęs komentuoti Jungtinių Tautų delegatų, kurie priėmė tokį konvencijos pavadinimą. Kaip aš suprantu, pabrėžiamos moterys ir nepilnamečiai, nes jeigu pasižiūrėtume į faktinę situaciją, ypač Europoje, deja, situacija yra tokia, kad vyrauja būtent šios dvi žmonių grupės, t.y. moterys ir vaikai. Todėl ir pavadinime akcentuojama, ir pakeisti vargu ar galime, nes tai yra oficialus protokolo teksto vertimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Algimantas Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, mano klausimą uždavė V.Popovas.

PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, gal mes galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Dėkoju. Dabar siūlyčiau pagrindinį komitetą. Kadangi Seniūnų sueigos rekomendacijos nėra, siūlyčiau pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Gerbiamasis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, mes siūlome Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu, nes Seniūnų sueiga nesiūlė. Ar Žmogaus teisių komitetą pagrindiniu? Taip, aš manau, kad Žmogaus teisių komitetas galėtų būti pagrindinis, o papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Europos reikalų komitetai, nes įstatymas integracinis. Ar galime sutarti, kolegos? Dėkoju. Sutarėme. Svarstymas balandžio 17 dieną. Dėkoju, gerbiamieji Seimo nariai.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karių dalyvavimo Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione“ projektas Nr.IXP-2445 (pateikimo tęsinys ir svarstymas)

Dabar grįžtame prie to sudėtingesnio klausimo, kuris buvo nebaigtas rytiniame posėdyje, t.y. prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione” projekto teikimo Lietuvos Respublikos Seimui. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju turime apsispręsti, pateikimas jau įvyko, turime apsispręsti dėl to, ar svarstome ypatingos skubos tvarka, ar svarstome antradienį. Ar priimame šiandien, ar svarstome antradienį? (Balsai salėje) Prašom. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar yra bendras sutarimas dėl ypatingos skubos? (Balsai salėje) Nėra. Gerai. Kolegos, kadangi nėra sutarimo dėl ypatingos skubos, prašom kalbėti dėl motyvų: motyvai prieš ypatingą skubą ir motyvai už ypatingą skubą, ir balsuosime. Prašom. Motyvai už ypatingą skubą – Egidijus Klumbys.

E.KLUMBYS. Retas atvejis, kai remiu vieną iš konservatorių būsimų rimtų vadų A.Kubilių, kad nereikia žaisti. Jeigu priimame sprendimą, priimkime jį staigiai. Mes įklimpsime, o šiandien, man atrodo, reikia pareikšti nuomonę ir balsuoti.

PIRMININKAS. Taigi motyvai už išsakyti. Motyvai prieš – Aloyzas Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mūsų Seimo yra keista padėtis. Visi daro užsienio politiką, tik ne Seimas. Aš siūlyčiau ne tik ne ypatingą skubą, bet pirmiausia Seimas turėtų surengti diskusiją dėl mūsų užsienio politikos šiuo konkrečiu klausimu, o po to jau priimti sprendimą. Dabar aš niekaip negaliu pritarti ypatingai skubai.

PIRMININKAS. Kolegos, motyvai išsakyti: vienas – už, vienas – prieš. Registruojamės ir balsuosime, ar pritarti šio nutarimo svarstymui ypatingos skubos tvarka. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, pritarta ypatingai skubai. Už balsavo 38, prieš – 20, susilaikė 13. Taigi ypatingai skubai pritarta.

Tuomet pradėsime svarstymą. Kas norėtų kalbėti? Taip, prašom, klausimas rimtas. Manau, mes turėtume sudaryti sąrašą. Prašom. Pradedame svarstymą. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atsiklausti jūsų. Statutas nebūtinai reikalauja svarstyti.

Bet aš esu tikras, kad, ko gero, svarstymas reikalingas, kad mes galėtume išgirsti nuomones už, nuomones prieš. Prašau. Pirmasis – Egidijus Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, šiandien buvo atverstas dar vienas juodas pasaulio istorijos puslapis – JAV prezidentas Džordžas Bušas pradėjo tikrą imperialistinį, grobikišką karą prieš nepriklausomą Irako Respubliką. Karą dėl žaliavų ir didžiulio pasaulio regiono politinės kontrolės. JAV jau ryte pareiškė, kad veikia koalicijos, kurią sudaro 35 šalys, vardu. Į ją buvo įskaičiuota ir Lietuva. Ir tik dabar Lietuvos Respublikos Seimas svarsto, ar dalyvauti šioje koalicijoje. Amerikiečiams būtina, kad mes dalyvautume jų agresijoje, kad joje dalyvautų kuo daugiau šalių.

Dar kartą klausiu: kokie Lietuvos interesai Irake ir visame Persijos įlankos regione? Atsakymas paprastas: jokių. Taigi esame pasaulio plėšiko, aš to nebijau pasakyti, – JAV įrankis jų interesams pasaulyje realizuoti. Dar gyvename tik tryliktus atkurtos nepriklausomos valstybės metus ir neturime jokios savigarbos. Net Afrikos šalys, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatinės narės, atsilaikė prieš daugiamilijonines JAV viliones paremti jų agresiją Irake. Turkija, NATO narė, neleidžia JAV naudotis jų oro erdve, nepaisydama pažadų dėl daugiamilijardinių paskolų suteikimo. Amerikiečių sparnuotosios raketos negali kirsti Turkijos oro erdvės. Austrija, Europos Sąjungos narė, pareiškė, kad numuš bet kokį JAV karinį lėktuvą, kirsiantį jos oro erdvę. Visos šios valstybės rodo, kad yra tikrai nepriklausomos valstybės.

JAV karinė agresija Irake – tai iš esmės logiškas ankstesniųjų juodųjų pasaulio įvykių tęsinys. Tai ir Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos, Čekoslovakijos užgrobimas ir padalijimas, kurį įvykdė Hitleris su visa nacistine karo mašina. Tai Baltijos valstybių užgrobimas ir inkorporavimas į TSRS. Tai ir TSRS karinės invazijos į nepriklausomas Vengriją 1956 m. ir Čekoslovakiją 1968 m., taip pat karinė agresija prieš Afganistaną 1979 m., taip pat tų pačių Jungtinių Amerikos Valstijų karinės invazijos į Grenadą ir Haitį. Atsiminkime, kad dalyvaudami pirmą kartą mūsų istorijoje karinėje agresijoje prieš nepriklausomą valstybę sukuriame labai blogą precedentą. Gal po kokių 7 ar 10 metų kurioje nors netolimoje kaimyninėje valstybėje į valdžią ateis koks valdomas ir pareikalaus, kad mūsų Prezidentas per 24 valandas išsinešdintų iš šalies, jei ne, į Lietuvą įsiverš karinės pajėgos, kurios norės lietuvių tautą išvaduoti nuo priespaudos ir atnešti jai tikrąją demokratiją. Pamąstykime, į kokį pavojingą kelią yra stumiama mūsų valstybė. Atsipeikėkime pagaliau! Pradėmime blaiviai mąstyti!

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Julių Veselką. Primenu, kalbame ne daugiau kaip 5 minutes.

J.VESELKA. Ponai Seimo nariai, pasižiūrėsim, kuo formaliai grindžiama agresija į Iraką. Pirmas argumentas – Sadamas Huseinas, diktatorius, žudo savo liaudį. Antras argumentas – jis turi bakteriologinį, cheminį ginklą. Trečias – jis susijęs su teroristinėmis grupuotėmis, visų pirma su “Al Qaeda”. Labai tokie, atrodo, gražūs argumentai, nors eik į bažnyčią ir melskis už juos. Bet pasižiūrime realiai, nuo tada, kai 1967 m. į valdžią atėjo S.Huseinas, jis ir yra diktatorius. Kažkodėl labai keista, nes 1967 m. jį, kaip diktorių, laimino visos tos valstybės, kurios šiandien jį žada užpulti. Vadinasi, ta demagogija apie tai, kad jie gelbsti Irako liaudį ir nori ten įvesti demokratiją, yra apskritai demagogija.

Antras variantas, kad jis turi cheminį ir bakteriologinį ginklą. Čia dirba Jungtinių Tautų Komisija, vadovaujama Hanso Blikso. Kai skaitai Lino Linkevičiaus ar Prezidento parengtą raštą, matai: įtartina, nerasta, nesutikta, nepakankamai bendradarbiaujama. Faktas tas – nieko ten nerado. Vadinasi, tik įtarimais vadovaujantis yra užpultas Irakas. Atsiminkite, kad prieš mėnesį ar kiek Kolinas Pauelas, darydamas pranešimą Jungtinėse Tautose, tiek argumentų pateikė, kad Irakas turi tą ar kitą ginklą, jog visas pasaulis juokėsi. Jis buvo panašus į misterį Ne, t.y. į buvusį tarybinį užsienio reikalų ministrą Andrėjų Gromyką, teigusį, kad ten, kur reikia, bet kokiomis priemonėmis bet kas pateisinama. Vadinasi, ši prielaida, kad Irakas šiandien nesunaikino bakteriologinio ir cheminio ginklo, taip pat neįrodyta. O jeigu neįrodyta, niekas neturi būti baudžiamas, tuo labiau tūkstančiai nekaltų žmonių, kai yra paskaičiuota, kad daugiau kaip pusė milijono irakiečių bus vienaip ar kitaip sužeisti arba nužudyti. Vadinasi, ir antras argumentas nėra gerai pagrįstas.

Trečias argumentas susijęs su teroristinėmis grupuotėmis. Man čia didžiausias įtarimas. Kažkaip tas Osama bin Ladenas dingo kaip šmėkla. Jo nėra, grupuotę sudaužė. Kaip žinome, Irakas buvo pasaulietiškiausia valstybė ir su visomis arabų valstybėmis Irakas palaikė palyginti blogus santykius. Atsimename, kai su Iranu kariavo, tai Iraką palaikė JAV ir visi (…) bei padėjo jam sukurti cheminį ir galbūt bakteriologinį ginklą. O dabar toliau prisiminkime. Kai Irakas užėmė Kuveitą, iš tikrųjų visos Jungtinės Tautos pritarė ir tai invazijai. Vadinasi, Jungtinės Tautos gali susitarti, kai yra pagrindas susitarti. Šį kartą Irakas yra užpultas be Jungtinių Tautų pritarimo. Mano galva, Lietuva, kaip maža valstybė, puikiai žino, ką reiškia, kai ją užpuola keliasdešimt kartų galingesnė valstybė. Iš tikrųjų ji pasipriešinti negali, išskyrus žūti. Jauni vyrai, kurie norės ginti, gali žūti. Aš jokiu būdu negaliu pritarti, nes tikros priežastys Irako užpuolimo yra visai kitos.

Čia man tik laiko nėra. Aš galėčiau… Viena priežastis ta, kad pasibaigus šaltajam karui nebeliko preteksto plėtoti karinį pramoninį kompleksą. Vadinasi, kad būtų galima plėtoti karinį pramoninį kompleksą, reikia mirk, plyšk surasti priešą. Pirmiausia buvo bandoma provokuoti Rusiją. Rusiją buvo bandoma provokuoti plečiant NATO, nors Michailas Gorbačiovas buvo susitaręs, kad jam išvedus kariuomenę iš Vokietijos ir iš kitų kraštų NATO nesiplės. Bet tada nebuvo dėl ko ginkluotis ir buvo provokuojama Rusija dėl NATO plėtros. Manė, kad Rusija imsis kokių nors prievartos priemonių plėtrai sustabdyti. Bet Rusija pasielgė išmintingai – plėskitės. Staiga prireikė kito priešo. Pasirodė “Al Qaedos” lyderis, bet Afganistaną sunaikino ir vėl priešo nėra. Ir čia pats geriausias priešas pasirodė S.Huseinas. Todėl Irako užpuolimas yra pagrindas pagrįsti pramoninio karinio komplekso tolesnį egzistavimą ir plėtimąsi. O tai sukels pasaulines militarizmo varžybas, ir Lietuva bus į tas varžybas įtraukta. Ar mes pajėgūs tai daryti, ar mums to reikia? Aš nežinau, Rolandas Paksas, keldamas kandidatūrą į Prezidentas, labai gražiai kalbėjo, kad jis rūpinsis eiliniais Lietuvos žmonėmis, ekonomikos augimu…

PIRMININKAS. Pranešėjau, laikas.

J.VESELKA. …o dabar, pasirodo, jis žengia tuo pačiu keliu, kuriuo žengė iki mūsų pirmtakai – ir iš galingo erelio pasirodė nupešiotas žvirblis. Ačiū. Aš esu kategoriškai prieš Lietuvos dalyvavimą karinėje operacijoje.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį Algirdą Sysą. 5 minutės. Prašome.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, mes darome lemtingą klaidą, kad mes išvis svarstome šį klausimą šiandien ir taip staigiai. Man buvo šiek tiek gėda – apačioje mes švenčiame Frankofonijos dieną. Šalis, kuri atvirai pasakė, ne tik Prezidentas, bet ir visa šalis pasakė, – karui ne. O čia slapta, esant 20 žmonių salėje, priimamas sprendimas skubos tvarka pradėti svarstyti mūsų žmonių siuntimą į karą. Tai pirmas atvejis, kai mes siunčiame esant karo veiksmams.

Nepamirškite, tame pačiame aiškinamajame rašte yra aiškiai parašyta, kad ten vyksta karo veiksmai. Įsijungę bet kurią televiziją aiškiai tą galite pamatyti. Mes apsimetame logistais, visokiais kitokiais, bet jie važiuoja į karo veiksmų zoną. Aš manau, kad tai yra precedentas. Mes esame Jungtinių Tautų organizacijos valstybė, kuri gerbia priimtus dokumentus, bet aš nemačiau ir turbūt niekas man negalės parodyti, kad yra Jungtinių Tautų sankcija pradėti karo veiksmus. Mes iš taikaus dalyvavimo įvairiose operacijose virstame agresyvią politiką remiančia šalimi. Manau, kad tos pasekmės gali būti labai skausmingos ne tik šiandien, bet ir ateityje. Todėl aš labai apeliuoju į mūsų kolegų sąžinę, kad tokie dalykai nesvarstomi 20 Seimo narių ir nesvarstomi per vieną dieną. Argumentas, neva prasidėjo karo veiksmai ir jeigu mes nenusiųsime savo kareivių, tai maždaug amerikiečiai ir nelaimės, nes mūsų 16 žmonių yra tie žmonės, kurie nuvers tuos kalnus, todėl reikia labai staigiai, kai šalyje nėra nei Prezidento, nei Ministro Pirmininko svarstyti tokį klausimą skubos tvarka. Aš galiu suprasti savo kolegas iš dešinės, jie tęsia proamerikietišką politiką, prisiminkime “WI”, arba “Williams Internacional”. Aš to niekad nesiejau, nes jeigu žiūrime į investicijas ir viską, labai abejoju, kad mes einame į transatlantinę ekonomiką. Mes einame į Europos Sąjungą. Aš sieju savo ir savo vaikų, turbūt ir jūs savo vaikų ateitį siejate su Europos Sąjunga. Ji gali mums duoti darbą, ji gali mums užtikrinti tam tikrą erdvę, kur mes gyvensime. Mes gavome pirmą signalą, kaip sako ponas V.Landsbergis, kai vienas didelės šalies vadovų pasakė, kad jūs kišate nosį arba jūs iššokote dar nebūdami Europos Sąjungos šalimi ir tai gali pakenkti jūsų stojimui į Europos Sąjungą. Aš noriu paklausti, ką mes šiandien darome, ar toks mūsų žingsnis bus pliusas mūsų eurointegraciniam procesui? Jis elementariai gali sustoti po to, kas šiandien vyksta. Todėl, mielieji kolegos, aš prašyčiau šiandien nebalsuoti už šį gėdingą dekretą, kurį pateikė Prezidentas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasitarti. Kadangi mes tęsiame diskusiją ir diskusijose yra labai daug norinčių kalbėti, klausimas yra labai jautrus ir sudėtingas (mes labai stipriai atsiliksime nuo darbotvarkės), gal vis dėlto sutarkime, kad dabar dar du pakviečiame diskusijai, o po to diskusiją pratęsime antradienį, numatome laiką ir taip pat pasiūlome komitetus, kad komitetai galėtų pirmadienį apsvarstyti šią problemą. Priešingu atveju mes labai stipriai nukrypsime nuo darbotvarkės, nes šiandien, įrašius į darbotvarkę ypatingos skubos situaciją, mes atsiliksime nuo grafiko.

Dėl vedimo tvarkos? Prašom. Rasa Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pirmininke, aš siūlyčiau taip, kaip mes visada darome, ypač tokiais subtiliais klausimais, kad iš pradžių gautų žodį frakcijų atstovai, kurie kalbės frakcijų vardu.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, aš tikrai paraginčiau, kad kas nors suformuotų frakcijų nuomonę. Mano įsitikinimu, taip staigiai pateikus, frakcijos tikrai nespėjo pasitarti. (Balsas iš salės) Šiuo atveju aš manau (atsiprašau, nesuteikiau jums žodžio), kad kaip tik jūsų siūlymas labai rimtas ir frakcijos pirmadienį galėtų suformuoti nuomonę antradieniui. Tai būtų labai svarus argumentas. Prašom. Irena Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prieš pietų pertrauką buvo padarytas pateikimas, jam buvo pritarta ir buvo iš principo kaip ir sutarta, jog mes pritarėme skubiai tvarkai, mes dabar balsavome dėl skubos tvarkos, bet pati diskusija ir sprendimo priėmimas būtų antradienį. Tada frakcijos padiskutuos, apsispręs šiuo klausimu ir tada būtų priimtas dekretas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Čia jūsų siūlymas frakcijos vardu daryti pertrauką ar diskusiją.

I.ŠIAULIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Gerai. Ačiū. Daktaras Kazys Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, ponia I.Šiaulienė labai aiškiai pasakė, kad pateikimas buvo priimtas ir buvo nutarta šiandien po pietų 15 valandą pradėti diskusiją. Aš manau, kad šis klausimas yra nepaprastai svarbus, yra daug svarbesnis už daugelį darbotvarkėje įtrauktų klausimų. Tie nesvarbūs klausimai gali būti visiškai atidėti. Aš manau, kad diskusija turi būti baigta, tada bus paskirti komitetai, kurie turės pateikti savo nuomonę antradienį, iki to laiko frakcijos galės pasitarti. Aš manau, kad jūs neturėtumėte sustabdyti dabar užsirašiusių Seimo narių, norinčių kalbėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip tik aš ir noriu, kad visi Seimo nariai kalbėtų. Aš noriu, kad ir frakcijos išsakytų savo nuomonę. Štai todėl ir yra siūlymas, kad šiandien dalis kalba, nes mes darbotvarkėje nenumatėme šio klausimo svarstymo, tuomet negalėsime svarstyti kitų. Šiuo atveju viena ar kita diena visiškai nieko nelemia, juo labiau yra frakcijos siūlymas daryti pertrauką. Tai logiška. Visi esantys sąraše kalbės. Mano siūlymas, kad dabar dar du kalba, padarome pertrauką, frakcijos, komitetai padiskutuoja ir antradienį tęsiame, nes klausimas yra svarbus. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.

J.JUČAS. Labai ačiū, pirmininke. Mes neseniai prieš tai balsavome dėl ypatingos skubos, vis dėlto procedūra turėtų būti ypatingos skubos, tą aš norėčiau ir pažymėti. Nes mes prieš tai balsavome ir Seimas apsisprendė. Tada pakelkime stenogramas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš patikslinsiu. Ypatinga skuba nereikalauja šiandien priimti sprendimą. Tai yra statutinė norma. Šiuo atveju galima priimti sprendimą šiandien, galima, jeigu šiuo klausimu yra platus konsensusas. Kadangi nuomonių yra labai skirtingų, klausimas yra sudėtingas tai ir siūloma pasielgti protingai, kad po to būtų galima pasiekti bendrą nuomonę. Klausimas iš tikrųjų opus, aš nenorėčiau, kad čia mes neigtume vieni kitų nuomones. Mes neturime tokios teisės. Visi turi teisę turėti savo išvadas, todėl mano siūlymas yra šiandien tikrai nepriimti, juo labiau komitetai turi būtinai apsvarstyti, tai yra logiškas siūlymas. Prašome. Gerbiamasis Artūras Vazbys.

A.VAZBYS. Gerbiamasis pirmininke, vis dėlto dauguma žmonių, kurie balsavo dėl ypatingos skubos, turėjo omenyje tai, kad mes visas procedūras atliksime šiandien. Tai dėl korektiškumo, be abejo, pabalsuokime alternatyviai tarp šios dienos ir antradienio, kaip dviejų galimų variantų, kada mes priimsime galutinį sprendimą. Aš siūlau vieną dalyką.

O dabar dėl diskusijų tęsimo, frakcijos vardu mes taip altruistiškai siūlytume dviem pirmiems žmonėms, esantiems pagal sąrašą, leisti kalbėti ir dėl to būtume linkę atsisakyti galimybės kalbėti mūsų frakcijos atstovui šiandien.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį į Statuto straipsnius. Taigi Statutas labai aiškiai nurodo, kad gali būti pradėta procedūra, bet nebūtinai turi būti pradėta priėmimo procedūra. Toliau antras dalykas. Iš tikrųjų yra nuomonių skirtumas, yra visiškai statutinis frakcijos prašymas padaryti svarstymo pertrauką. Kadangi yra toks frakcijos prašymas, siūlau pirmiausia balsuoti dėl Socialdemokratų frakcijos prašymo padaryti svarstymo pertrauką. Primenu savo siūlymą, kai apsispręsime, po to dar leisti kalbėti dviem Seimo nariams: gerbiamajam A.Griciui ir gerbiamajam V.Stankevičiui. Prašom balsuoti dėl siūlymo daryti pertrauką. Gerbiamieji kolegos, visi bus išsaugoti sąraše, visi galės kalbėti diskusijoje, R.Pavilionis taip pat.

Gerbiamieji kolegos, už pertrauką pasisakė 33 Seimo nariai, taigi yra daugiau negu 1/3. Daroma svarstymo pertrauka. Bet, kaip minėjau, dabar dar du Seimo nariai kviečiami kalbėti. Prašome Algirdą Gricių. Ruošiasi Vaclav Stankevič. Prašom po 5 minutes. Visas sąrašas yra išsaugotas, kitą dieną bus galima pasisakyti tiems Seimo nariams, ir, aš manau, taip pat galės frakcijos išreikšti savo bendrąsias pozicijas šiuo klausimu. Prašom gerbiamąjį Algirdą Gricių.

A.GRICIUS. Dėkui. Gerbiamieji Seimo nariai, aš savo replikoje per šoninį mikrofoną, kai buvo pateikiamas šis dekretas, sakiau: tokie dalykai nedaromi taip skubiai ir tuo metu, kai salėje buvo 15 ar 20 žmonių. Ir mano kolega Andrius Kubilius siūlė iš karto balsuoti ir tiems 15 žmonių priimti tokį sprendimą. Matome, kokią tai sukėlė reakciją. Dabar mes turime kur kas daugiau Seimo narių salėje. Aš tikrai dėkingas gerbiamajam posėdžio pirmininkui, kad prasidėjo ši diskusija, ir negalės mūsų oponentai, kurie pasisako prieš Lietuvos dalyvavimą bendruose veiksmuose prieš Iraką, sakyti, kad mes Seime tais klausimais nekalbėjome. Aš tikrai dėkingas, kad mes turime galimybę kalbėti.

Norėčiau pasakyti ir keletą pastabų. Mano kolega A.Sysas savo kalboje, su kuria aš iš dalies sutinku, minėjo, kad mes siunčiame į karą vaikinus. Mes siunčiame ne į karo zoną, ne karo veiksmams, o siunčiame pagalbinėms operacijoms. Reikia būti tiksliems.

Ir antras dalykas, aš tikrai negalėčiau pritarti gerbiamojo E.Klumbio pasakymui, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasaulio plėšikas, žmogžudžiai ar panašiai. Atleiskite, na, būkime diplomatai truputėlį. Aš suprantu, mes kiekvienas esam laisvas kalbėti, ką norime. Aš galėčiau tada apie Žaką Širaką ir Prancūziją irgi daug ką pasakyti, bet tikrai to nesakysiu. Aš galėčiau pasakyti apie Europos Sąjungą, kuri iš esmės verčia Jungtines Amerikos Valstijas imtis šių veiksmų. Praėjusią savaitę aš buvau Briuselyje. Su gerbiamuoju G.Šivicku mes buvome Europos konvente. Ir pokalbiuose mes girdėjome, kad Europos Sąjunga yra bejėgė šiandien. Ji neturi nei struktūrų, nei politinės valios susitvarkyti su procesais, kurie vyksta jos pašonėje. Ir, man atrodo, Jungtinės Amerikos Valstijos ėmėsi šios iniciatyvos ne iš gero gyvenimo. Tai yra šiandien pasaulyje ta politinė jėga, kuri pajėgi tuos klausimus spręsti.

O dabar kyla klausimas, kaip gerbiamasis kolega J.Veselka minėjo, kokie argumentai yra už tai, kad tie karo veiksmai vyksta Irake. Pirmiausia mes sakome, kad Sadamas Huseinas – tai yra diktatūra, kad tai yra blogai, bet tai pusė bėdos, aš sutinku. Josifas Stalinas irgi buvo diktatūra, Vakarai su juo draugavo karo metais, po karo irgi nesiėmė veiksmų. Tai yra vidaus valstybės reikalai, nors ten vyksta ir žmonių žudynės, ką mes visi pripažįstam. Kur kas blogesnis reikalas yra tas, kad Irakas yra ta potenciali valstybė, kuri gali sukelti didelį nestabilumą šiame regione. Mes žinome, kad Irakas yra oficialiai pareiškęs, kad jis remia palestiniečių savižudžius, kad jis moka jų šeimos nariams atitinkamus pinigus, kai jie sprogdinasi Izraelyje, žudo nekaltus žmones, vaikus ir mokinius. Kita vertus, tas pats Hansas Bliksas, inspektoriai paskutinėje savo ataskaitoje pareiškė: mes negalime artimiausiu metu įsitikinti, kur yra galbūt paslėptas bakteriologinis ir cheminis ginklas. Ir jūs visi turite su tuo sutikti. Galbūt inspektoriams pusės milijono kvadratinių kilometrų teritorijoje, kokiame nors gręžinyje, kur nors kitur patikrinti reikės dar penkių ar dešimties metų. O kas tuo metu vyks toje šalyje, sunkiai prognozuojama.

Todėl aš, nebūdamas šimtaprocentinis Amerikos sprendimo palaikytojas, sakau: karas prasidėjo, norėtųsi, kad jis tęstųsi kuo trumpiau, o mes, kaip valstybė, savo poziciją esame Vyriausybės vardu išreiškę Vilniaus dešimtuko pareiškime, kad pritarsime Jungtinių Amerikos Valstijų ir jų sąjungininkų veiksmams. Antra, mūsų šalies Gynybos taryba taip pat priėmė tokį sprendimą, kad mes turėtume pritarti ir padėti galimomis priemonėmis, apie ką šiandien mus informavo krašto apsaugos ministras ir pateikė Prezidento dekretą, kad mes jam pritartume.

Todėl baigdamas savo kalbą aš kviečiu Seimo narius pasisakyti teigiamai už šitą dekretą, kad mes priimtume tikrai teisingą sprendimą. O dar kartą siūlau nepriimti skubaus sprendimo šiandien, nieko ypatingo neatsitiks, jeigu mūsų vaikinai dirbs krovikų ar kargo darbus, medikai suteikti pagalbą išvyks, sakykim, kitos savaitės viduryje ar vėliau. Nebijokite, karas per dvi dienas nesibaigs. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai A.Griciui. Tik noriu jį šiek tiek papildyti, kad ne tik Algirdas Gricius ir Gintautas Šivickas buvo Konvente, Konvente buvo ir viceministras Rytis Martikonis, buvo ir dar kai kas. Ir aš labai tolimas nuo minties apie Europos Sąjungos galimybes. Dabar kviečiu Vaclovą Stankevičių.

V.STANKEVIČ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš šiandien turiu pripažinti, kad mūsų Seimas nepasirengęs svarstyti šitą klausimą, ir ne todėl, kad mes tinginiai ar neturėjome pakankamai informacijos. Praeitą savaitę aš pasiūliau, kad būtų surengtas toks jungtinis Europos reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Saugumo ir NATO reikalų komisijos posėdis ir aptartas Irako klausimas, kad mes būtume šiek tiek daugiau informuoti. Šiandien mums iš tikrųjų būtų gerokai lengviau priimti sprendimą. Bet buvau užpultas iš visų pusių, kad dar yra pakankamai laiko, čia ne tavo reikalas, yra komitetų pirmininkai ir jie apsispręs. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau prašyti, kad dabar po manęs pasisakytų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ponas Gediminas Kirkilas ir paaiškintų Socialdemokratų frakcijos poziciją. Man absoliučiai netikėtas toks išpuolis iš jūsų pusės.

Toliau dėl esmės. Jau 12 metų tarptautinė bendruomenė, Jungtinės Tautos bando sureguliuoti Irako klausimą. Kaip jūs žinote, buvo priimta 17 rezoliucijų. Nė viena rezoliucija nepasiekė savo tikslo ir mes nematėm teigiamo rezultato. Todėl, aš manau, šiandien mes, kaip Vilniaus dešimtuko įkūrėjai, turėtume jaustis labai atsakingai ir nesiblaškyti, laikytis tvirtai. Kaip ponas A.Gricius paminėjo, mūsų Vyriausybės vadovas maždaug prieš mėnesį pareiškė mūsų poziciją. Todėl tuo labiau man nesuprantama šiandien yra kolegų socialdemokratų pozicija. Mes neiname kariauti. Mes einame vykdyti garbingą humanitarinę misiją. Mes nesiunčiame karių kariauti, dalyvauti karinėje operacijoje. Mes siunčiame karo medikus. Tai yra garbinga misija. Ir aš pritariu pateiktam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui Vaclovui Stankevičiui. Taigi, kolegos, dabar mes galėtume tikrai pereiti prie kito klausimo. Tačiau apsispręsti… (Balsas salėje) Matau, suteiksiu žodį. Tačiau turime apsispręsti dėl komitetų. Mano nuomone, pagrindinis komitetas turėtų būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ir aš siūlyčiau du komitetus ir vieną komisiją būtinai įtraukti kaip papildomus. Tai šiuo atveju Užsienio reikalų komitetą, Europos reikalų komitetą ir NATO reikalų komisiją. (Balsas salėje) Nacionalinio saugumo yra pagrindinis, gerbiamasis Algirdai Griciau. Nors jūs buvot Konvente, bet aš siūlyčiau įsitraukti į darbus. Taigi jeigu nieko prieš, ar galėtume… (Triukšmas salėje) Vieną minutę, kolegos. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti mano minėtiems komitetams? Negalim, taip? Gerai, prašom dėl vedimo tvarkos. Pirmiausia – Jonas Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau balsuoti už tą sprendimą, tačiau man trūksta dviejų atsakymų: kur mūsų kariai bus dislokuoti, ir antra, man būtų labai malonu, kad žinočiau… Aš žinau, kaip vadinti tarybinius karius Afganistane, bet kaip pavadinti amerikiečių dovanotas bombas Vietname, napalmo bombas, dėl kurių ir šiandien gimsta išsigimę vaikai. Tada aš galėčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys Andrius Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau, kad svarstydami tokius iš tiesų reikšmingus ir pakankamai jautrius klausimus mes preciziškai laikytumės Seimo statuto. Ir jeigu jau esam nutarę, kad diskusiją vedam ypatingos skubos tvarka, nors dabar ir bus daroma pertrauka, aš suprantu, kad socialdemokratai nėra iki galo apsisprendę, ir matom čia jų lyderio pono Jono Jurkaus tokius įdomius pasisakymus. Nepaisant to, pertraukos darymas nereiškia, kad bus galima nesilaikyti Statuto. Ypatingos skubos tvarka svarstant, noriu priminti, kad nei pagrindinio komiteto, nei papildomų komitetų nėra skiriama. Taigi mūsų apsisprendimai dėl kokių nors komitetų neturėtų būti nestatutiniai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega Andrius Kubilius išsakė tikrai rimtą pasiūlymą. Taip, pagrindiniai ir papildomi komitetai neturėtų būti paskirti. Bet mano siūlymas būtų, kad komitetai tiesiog pasvarstytų, nes klausimas labai svarbus. Ir aš manau, kad jeigu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Užsienio reikalų komitetas, Europos reikalų komitetas ir NATO komisija rimtai apsvarstytų dokumentą, pateiktų savo pasiūlymus, papildymus ir redakcines pastabas, dėl to tik esmės išloštų. Štai toks yra pasiūlymas. Suprantama, kad Seimas negali… paskirtas pagrindinis komitetas ir čia buvo padaryta mano klaida. Aš siūlau tiems komitetams apsvarstyti. Dėl vedimo tvarkos norite? Kolegos, ar galime paprašyti tų komitetų, kad jie apsvarstytų šį nutarimą ir problemas, juo labiau kad V.Stankevič kaip tik iškėlė tokią mintį, kad komitetai turėtų pasitarti. Kreipiuosi į Užsienio reikalų komiteto pirmininką. Gerbiamasis Kirkilai, ar galėtumėte prie šoninio mikrofono pasakyti savo poziciją? (Balsai salėje)

G.KIRKILAS. Aš manau, kad tikrai būtų tikslinga apsvarstyti, nėra ginčų, nes Seime visada tikslinga apsvarstyti ypač sudėtingas problemas.

PIRMININKAS. Tuomet ar galėtume bendru sutarimu sutarti, kad šie komitetai pirmadienį apsvarstytų šį nutarimą, ir mes prieš diskusiją turėtume ir jų tam tikrą nuomonę. Prašom. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys – Rolandas Pavilionis.

R.PAVILIONIS. Dėkoju. Pirmiausia norėčiau reaguoti į gerbiamojo A.Griciaus pasakymą, kad Europos Sąjunga yra bejėgė. Manau, tai yra labai neatsakingi pasakymai. Antra, tuomet neaišku, kur jūs norite, kad Lietuva stotų – į tą bejėgę sandraugą? Kitas dalykas yra štai koks. Manau, kad tai nėra tik išskirtinių komitetų reikalas svarstyti tokį svarbų klausimą. Švietimui ir kultūrai ne mažiau svarbu, ką šiandien pasakė Prancūzijos ambasadorius, kas vyksta pasaulyje. Todėl siūlau suteikti galimybę visiems komitetams, kurie nori tai padaryti, pareikšti savo nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į komitetų pirmininkus. Statutas neužkerta kelio svarstyti visiems komitetams šią problemą, ir jeigu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas inicijuos savo komitete svarstymą, prašom. Čia yra jūsų statutinė teisė. Mano siūlymas, kad šie keturi komitetai tikrai padiskutuotų. Aš pritariu V.Stankevičiaus minčiai, kad pirmadienį galėtų būti svarstoma Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Užsienio reikalų komitete, Europos reikalų komitete ir NATO komisijoje. Galbūt net būtų galima padaryti tų komisijų ir komitetų pirmininkų ir pavaduotojų pasitarimą tuo klausimu. Dėl vedimo tvarkos? Prašom. Dėl vedimo tvarkos – Algirdas Gricius.

A.GRICIUS. Kadangi profesorius R.Pavilionis paminėjo mane, kaip neteisingai kalbėjusį apie Europos Sąjungą, aš norėčiaus Seimo nariams paaiškinti, ką aš turėjau omeny sakydamas apie Europos Sąjungos bejėgiškumą. Noriu pasakyti paprasčiausią dalyką, kad Europos Sąjunga šiandieną yra nepajėgi priimti jokio užsienio ir saugumo politikos sprendimo. Jūs man pasakykite, kur yra Havjeras Solana. Jau pusantro mėnesio, kaip kai kurie galvojo, jog jis išėjo į pensiją ar iš viso dingo iš Europos, kai jis netikėtai pasirodė velionio Zorano Džindžičiaus laidotuvėse. Jo vaidmens reguliuojant šią įtampą Artimuosiuose Rytuose, kai jis yra pagrindinis žmogus Europos Sąjungoje, atsakantis už visus klausimus, iš viso nėra. Pasakykite, kokios yra karinės pajėgos Europos Sąjungos dispozicijoje, kad ji galėtų vienokiu ar kitokiu būdu veikti įvykius Balkanuose ar kitose šalyse? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, čia kalba ne dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Jūs jau pasakėte… Replika būtų tada, kai aš paskelbčiau. Aš laukiau. Jums suteiksiu žodį, aš Statutą žinau. Jūs paprašėte žodžio dėl vedimo tvarkos. Prašome pasakyti dėl vedimo tvarkos.

A.GRICIUS. Aš siūlyčiau, kad ne visi komitetai svarstytų šį klausimą. Tam yra frakcijos, yra pasiūlyti keli pagrindiniai komitetai, kurie tais reikalais rūpinasi, frakcijos gali tuos reikalus aptarti ir antradienį pasakyti savo nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerai, kolegos, imamės kito darbotvarkės klausimo. Taigi sutarėme, kad frakcijos taip pat svarsto ir antradienio svarstymo metu pareikš savo nuomones.

Imamės kito darbotvarkės klausimo. (Balsai salėje) Gerbiamasis, Algirdai! Galiu pasakyti, kad posėdžio pirmininko teisė yra suteikti žodį replikai. Prašome, baikite mintį, bet trumpai, gerbkite…

A.GRICIUS. Aš prižadu tikrai trumpai. Aš noriu dar kartą pasakyti, kad Europos Sąjunga nėra ta organizacija, kuri gali suteikti Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms patikimų saugumo garantijų. Todėl mes siekiame NATO narystės. Mes tik Jungtinių Amerikos Valstijų dėka esame pakviesti, ką mano kolega A.Kašėta vakar pasakė laidoje. Puikiai žinome Prancūzijos poziciją, Vokietijos poziciją dėl mūsų priėmimo į NATO, todėl mes tikrai privalome norėdami būti tos organizacijos nare ir turėti saugią valstybę, privalome remti akcijas, kurios šiandien vyksta. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Griciau, jūs stipriai piktnaudžiaujate savo teise, bet ką darysi. Šį kartą tegul bus taip. (Balsai salėje) Bet kitą kartą reaguosime į jūsų replikų turinį.

Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1898(2*) (priėmimas)

Kolegos, imamės kito klausimo – Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas. Pranešėjas – A.Sakalas. Kviečiame į tribūną.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iki priėmimo mes gavome tik Teisės departamento išvadas. Aš, jeigu leisite, galiu jas iš karto pakomentuoti, o šiaip kokių nors naujų pastabų ir pasiūlymų negavome. Ar galima, posėdžio pirmininke?

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamieji kolegos, gal susitarkime, kad iš karto pakomentuoja pastabas, o tada pradėsime priėmimą pastraipsniui. Prašome.

A.SAKALAS. Pirmajai Teisės departamento pastabai mes negalime pritarti, nes lobistai yra ir tie, kurie dirba už atlyginimą, ir tie, kurie kaip visuomeninės organizacijos dėl savo interesų, turėdami tikslą apginti savo interesus dirba be atlyginimo. Todėl mes siūlome nepritarti. Kalbėjau su Teisės departamentu ir jie su ta pozicija sutiko. Taigi pirmajai išvadai nepritarime.

Antrajai išvadai nepritariame dėl kitų motyvų. Jeigu mes pritarsime tai išvadai, tokiu atveju lobistinė organizacija galėtų būti užregistruota netgi tada, jeigu jos nariu yra, tarkime, koks nors pareigūnas, kuriam uždrausta užsiiminėti lobizmu. Mes jai nepritariame.

Trečiajai pastabai išbraukti Lietuvos banką mes pritariame, nes, manome, kad į valstybės institucijos apibrėžimą Lietuvos bankas įeina.

Ketvirtajai išvadai jau pritarta, ji yra pagrindiniame variante, kurį jūs turite.

O penktojoje išvadoje yra siūloma kita redakcija, bet man atrodo, kad ir ta pirmoji redakcija nėra blogesnė. Gal siūloma redakcija šiek tiek geresnė, bet turbūt nevertėtų atidėti priėmimo vien dėl to, kad redakcija kurią siūlo Teisės departamentas, yra šiek tiek geresnė,.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Gal taupykim laiką. Mes išgirdome tas Teisės departamento pozicijas, kurioms jūs pritariate ir kurioms nepritariate. Dabar mes galėtume pradėti.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dar turėčiau pasiūlymą. Kadangi nėra jokių pastabų, jeigu Seimas neprieštarautų, būtų galima priimti skirsniais.

PIRMININKAS. Taip, aš kaip tik norėjau pasiūlyti, kolegos. Kadangi pastabų nėra, balsuoti mes galime iš tikrųjų skirsniais. Teisės departamento pastabos, kurios priimtos, yra pateiktos. Ar galime pradėti priėmimą skirsniais, gerbiamieji kolegos? Galima bendru sutarimu. Paprašyčiau, kolegos, išjungti mobiliųjų telefonų garso signalus ir pervesti juos į begarsį režimą, nes kai skamba… vis dėlto pagarba salei turi būti.

Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis, t.y. pakeisti visą Lobistinės veiklos įstatymą ir jį išdėstyti taip. Ar galime dabar priimti 1 straipsnio pirmąjį skirsnį “Bendrosios nuostatos” bendru sutarimu? Priimta.

Antrasis skirsnis. Ar yra bendras sutarimas? Priimta.

Trečiasis skirsnis. Ar yra bendras sutarimas? Priimta.

Ketvirtasis skirsnis. Ar yra bendras sutarimas? Priimta.

Gerbiamieji kolegos, skirsniais priėmėme visą 1 straipsnį su pateiktomis Teisės departamento pastabomis. Ar galime dabar priimti visą 1 straipsnį? Galime. Priimta.

Dabar, kolegos, dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Nėra. Ačiū, kolegos, tuomet balsuojame dėl Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo. Prašom. Registruojamės ir balsuojame. Aš prašyčiau salės tvarkdarį, jeigu galite, prieiti prie manęs.

Gerbiamieji kolegos, 35 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, susilaikius 9, Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. Dėkoju.

Dabar lydintis teisės aktas. Pranešėjau, prašau.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172²⁵ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1899(2*) (priėmimas)

A.SAKALAS. Taip, yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172²⁵ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia yra redakcinė pastaba. Išbraukiami tik tie straipsniai, kurie buvo senajame įstatyme, nes mes manome, kad Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimų pažeidimas gali užtraukti tą baudą, kuri anksčiau buvo numatyta. Pastabų neturime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pradėti priėmimą pastraipsniui? Galime.

1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis. Priimta. Dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti, kolegos? Norinčių kalbėti nematau. Taigi dabar balsuojame dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172²⁵ straipsnio pakeitimo įstatymo. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 34, prieš nėra, susilaikė 11. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172²⁵ straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1900(2*) (priėmimas)

Dabar lydintis kitas teisės aktas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo” pakeitimo projektas. Prašome, pranešėjau. Priėmimas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Nuostata yra labai daug patvarkyti atsižvelgiant į visas pastabas. Siūlyčiau priimti, nes naujų pastabų neturime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pradėti šio Seimo nutarimo priėmimą pastraipsniui? Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl šio Seimo nutarimo 1 straipsnio? Norinčių kalbėti nematau. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimta.

Ar galime, kolegos, patvirtinti projekto priedą, nuostatus, kurie yra?.. (Balsai salėje) Mes ir nuostatus patvirtinome priimdami 1 straipsnį. Patikslinu. Sutariame. Dėkoju. Bendras sutarimas.

Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Galime. Priimta. Taigi pastraipsniui Seimo nutarimas yra priimtas.

Ar yra norinčių kalbėti dėl viso Seimo nutarimo, kolegos? Norinčių kalbėti nematau. Tuomet registruojamės ir balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo” pakeitimo priėmimo. Prašome, balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 30, prieš nėra, susilaikė 11. Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo” pakeitimo priimtas.

Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr.IXP-1592(4*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Imamės kito darbotvarkės klausimo – Šilumos ūkio įstatymo projekto Nr.IXP-1592. Priėmimas. Pranešėjas – Valentinas Greičiūnas. Prašom, tęsiame priėmimą.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mes prie šio įstatymo priėmimo tęsinio dar buvome susirinkę, aptarinėjome derindami klausimus ir nebaigėme, kad išvengtume nereikalingų ilgų diskusijų. Tai pirma. Antra, mums liko labai mažai laiko, todėl ar verta pradėti? Komiteto vardu aš siūlau šiandien šio klausimo toliau nepriiminėti, perkelti jį į antradienio ar ketvirtadienio darbotvarkę, paskirti daug laiko ir tada priiminėti kaip reikiant. Dabar mes čia blaškysimės be pabaigos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra du pasiūlymai. Ar mes galėtume, jeigu yra sutarimas, darbuotis greitai, sparčiai ir priimti? (Balsai salėje) O jeigu nėra sutarimo, pranešėjas siūlo padaryti pertrauką…

V.GREIČIŪNAS. Komiteto vardu.

PIRMININKAS. …komiteto vardu iki kitos savaitės. Kitą savaitę priėmimui numatyti daugiau laiko, kad būtų galima šį klausimą išspręsti. Ar sutariame bendru sutarimu, kolegos? Sutariame. Tuomet atidedame. Seniūnų sueiga nustatys, ar antradienį, ar ketvirtadienį bus numatomas šio įstatymo priėmimo tęsinys. (Balsai salėje) Prašom, dėl vedimo tvarkos – Nijolė Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Aš labai prašau nukelti Šilumos ūkio įstatymą į ketvirtadienio darbotvarkę, nes šiandien buvo suderinti klausimai iki 20 straipsnio. Trečiadienį vėl turi būti bent dviejų frakcijų susitikimas, bus derinamos pozicijos (tik trečiadienį) dėl likusių straipsnių. Tai arba ketvirtadienį, arba balsuojame, kad šiandien priiminėtume, nes mums reikia tiksliai žinoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai aiškiai pasakiau, kad tai gali būti arba antradienį, arba ketvirtadienį, ir tą turėtų nuspręsti Seimo seniūnų sueiga. Aš pritariu jūsų minčiai, kad tai gali būti ketvirtadienis. Taip ir rekomenduokime Seniūnų sueigai, kad apsispręstų dėl ketvirtadienio, ir viskas bus…

N.STEIBLIENĖ. Mes antradienį negalėsime priimti šio įstatymo iki galo, o tik iki 20 straipsnio. Tai kam tempti gumą? Trečiadienį apsispręsime. Tegu šiandien Seimas priima sprendimą, kad Šilumos ūkio įstatymą priiminėsime ketvirtadienį, ir viskas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas. Ar galime bendru sutarimu į kitos savaitės ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę įrašyti šį įstatymą? Aš nematau problemų, ar Seniūnų sueiga nuspręs, ar… Sigita Burbienė, prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ketvirtadienio darbotvarkėje yra Šilumos ūkio įstatymas, kito ketvirtadienio, tačiau tokiu atveju turi būti pratęstas laikas jam priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, apibendrinkime visus pasiūlymus. Taigi siūlome, kad ketvirtadieniui Seniūnų sueiga numatytų ilgesnį posėdžio laiką Šilumos ūkio įstatymui, kad ketvirtadienį jį būtų galima priimti. Sutariam? Sutariam. Dėkoju, kolegos.

Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2425. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių ir Įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2426. Įstatymo „Dėl Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto patvirtinimo“ ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2427. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.IXP-2428 (pateikimas)

Imamės popietinės darbotvarkės 2-3 klausimo – Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Pranešėjas – Aloyzas Sakalas. Pateikimas. Prašom. Pranešėją paprašyčiau pateikti ir visus lydinčiuosius teisės aktus. Mes tuomet galėtume užduoti klausimus dėl visų įstatymų.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, lydintieji teisės aktai yra paprasčiausia korektūra tų teisės aktų, nes priėmus pagrindinį įstatymą reikia ir kitus koreguoti. Ten jokių ypatingų naujovių nėra, todėl jeigu leisite, aš detaliau pakomentuosiu Prokuratūros įstatymo naująjį projektą, o lydinčiųjų nekomentuosiu, nes tai yra tik paprasčiausias paliatyvas.

Gerbiamieji kolegos, mes šiandien ryte patvirtinome Konstitucijos dviejų straipsnių naują redakciją, ir dabar galiojantis įstatymas nebeatitinka šių kodeksų normų bei Europos Sąjungos rekomendacijų. Todėl buvome priversti parengti naują Prokuratūros įstatymą.

Įstatyme atsižvelgta į 84 straipsnio, 118 straipsnio pataisas, atsižvelgta į naują galiojantį Civilinį kodeksą, kuriame numatyta prokuratūros funkcija viešojo intereso gynimo srityje, į tai atsižvelgta. Numatyta, kaip prokuratūros pareigūnai atrenkami: sudaroma speciali atrankos ir egzaminų komisijos, kurias sudaro Generalinė prokuratūra, kad į prokuratūrą pakliūtų ne kiekvienas, o atrinkti ir gerai egzaminuoti specialistai. Numatyta prokuroro etikos, prokuroro atestacijos komisijos, kurios žiūrėtų, kad prokurorai nepažeistų etikos, tą mes kartais matome iš spaudos. Toliau. Įstatyme išsaugomas prokuroro proceso nepriklausomumas, t.y. niekas prokurorui negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą jis turi priimti. Dabar prokuratūra yra kaip ikiteisminio tyrimo vadovas, ir numatyta ši funkcija kaip ikiteisminio tyrimo vadovui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nenori paklausti nė vienas Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektui bendru sutarimu?

Pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kolegos, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas. Sutariame? Siūloma svarstyti balandžio 3 dieną. Ačiū, kolegos.

Dabar lydintysis teisės aktas – Valstybinės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių ir įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Paprastai atlyginimų, apmokėjimo klausimus svarsto kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taigi siūlyčiau, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritariate, kolegos? Dėkoju. Tuomet siūloma svarstyti balandžio 3 dieną taip pat. Atkreipiu komitetų pirmininkų dėmesį į tą klausimą.

Taip pat trečiasis lydintysis teisės aktas – Įstatymo “Dėl Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto patvirtinimo” ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutariame? Dėkoju. Svarstymas taip pat balandžio 3 dieną.

Ir paskutinysis lydintysis aktas – tai Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo” priedėlio pakeitimo ir papildymo” projektas. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutariame? Sutariame. Papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Bet čia tas pats, kolegos. Aš siūlau, kad pagrindiniu būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes būtent jis tvarko visą darbo apmokėjimo sistemą, o papildomu būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutariame. Gerai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Teisės bei teisėtvarkos komitetas – papildomi komitetai. Taigi pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra papildomas. Jo svarstymas taip pat balandžio 3 dieną.

Gerbiamieji kolegos, dabar imsimės kitų darbotvarkės klausimų, bet aš nematau pranešėjų Seimo nario Petro Gražulio ir Gintauto Šivicko. Juos turbūt pakvies.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1492 (pateikimas)

Tuomet darbotvarkės 6 klausimas – Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Stasys Kružinauskas. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, į tribūną.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jums pateikti Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio esmė būtų tokia, kad nereikėtų drausti transporto priemonės prieš ją užregistruojant, ko dabar reikalaujama. Noriu priminti, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatoma prievolė, kad transporto priemonė, dalyvaujanti kelių eisme, turi būti apdrausta, ir kad tokio reikalavimo, jog prieš registravimą reikėtų drausti, šiame įstatyme nėra.

Dabar asmuo, įsigijęs transporto priemonę, jeigu ji yra nevažiuojanti, yra priverstas jos neregistruoti. Jeigu transporto priemonė neregistruota ir atsitiks nelaimė, tai toks asmuo negalės kaip palikimo palikti tos transporto priemonės kitam šeimos nariui, kitaip tariant, tai sudarys problemų paveldėtojams įsigyti tą transporto priemonę. Teisės departamentas, teikdamas savo išvadas, iš esmės pabrėžė, kad tai tiesiogiai neprieštarauja jokiems Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams, tačiau pažymi, kad yra tokia nuostata, kad transporto priemonės registracijos numeris lyg ir reikštų, kad ta transporto priemonė yra apdrausta. Tačiau nuo šios nuostatos labai lengva atsiriboti, norint pasakyti, kad aš, pavyzdžiui, užregistravęs transporto priemonę, apdraudžiu ją mėnesiui, o paskui vis tiek ją būtų galima naudoti neapdraustą. Ta nuostata, jog registracijos numeris reikš, kad transporto priemonė yra apdrausta, nebūtų įgyvendinta.

Europos teisės departamento išvadoje taip pat sakoma, kad direktyvos nuostatos tiesiogiai nesako, kad transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė turi būti apdrausta iki transporto priemonės įregistravimo. Todėl įstatymo projekto nuostatos Europos Sąjungos direktyvų, reglamentuojančių šį draudimą, nuostatoms iš esmės neprieštarauja. Tačiau vėl pripažįstama, kad pagal žaliosios kortos sistemą pasirašytos sutartys pripažįsta, jog iš esmės automobilio registracijos numeris turėtų reikšti, kad transporto priemonė apdrausta. Bet vėl grįžkime prie to, kad tai daroma neturėtų būti registravimo atveju.

Šiuo metu transporto priemones nėra reikalaujama ir registruoti įvežant į Lietuvą iš kitų šalių, tačiau automobiliai, kurie būna dar šiek tiek eksploatuojami Lietuvoje iki pardavimo, draudžiami pačiam trumpiausiam laikotarpiui. Bet savininkas, įsigijęs tokį automobilį, “Regitroje” registruodamas vėlgi priverčiamas drausti jį dar kartą, nors tokia draudimo sutartis tam automobiliui dar galioja. Galimi atvejai, kai automobilis gali būti tiesiog registruojamas, kai yra atvežtas kita transporto priemone. Be to, tai gali būti įsigyjama sezoninė transporto priemonė, pavyzdžiui, motociklas žiemą, norint jį užregistruoti, taip pat reikalaujama, kad jis būtų apdraustas.

Aš konsultavausi su notarais. Notarai pripažįsta, kad būtų apribotos galimybės tokioms neužregistruotoms transporto priemonėms paveldėti. Taigi asmenys, norėdami to išvengti, lyg ir verčiami registruoti nenaudojamą transporto priemonę. Mano siūlymo esmė būtų tokia, kad nereikėtų reikalauti drausti transporto priemonę registravimo metu. Tai reikėtų leisti daryti asmenims jų nuožiūra, kitaip tariant, tai galiotų tik transporto priemonėms, dalyvaujančioms eisme keliais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas pateikė savo sumanymą. Ar nėra norinčių paklausti? Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariame?

Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Ekonomikos komitetas. Sutariame? Sutariame. Svarstymas balandžio 17 dieną. Sutariame? Ačiū. Dėkoju pranešėjui.

Dabar, kolegos, jeigu gerbiamasi Julius Veselka nepyks, aš prašyčiau Gintautą Šivicką pirma į tribūną, nes jis vietoje Petro Gražulio. Noriu informuoti, kad Petras Gražulis nežinojo, kad šiandien jo įstatymo projekto pateikimas, todėl jis prašo jį nukelti į kitą savaitę. Taip pat Vladas Žalnerauskas pasakė, kad jis išvyksta į televiziją ir negalės pateikti savo projekto, todėl taip pat siūloma įtraukti jį į kitos savaitės darbotvarkę. Tai yra projektai 2-4 – Visuomenės informavimo įstatymo 18, 47, 50 ir 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir 2-8 – Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4, 8 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jie bus nukelti į kitą savaitę.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2031 (pateikimas)

Gintaras Šivickas pateiks darbotvarkės 5 klausimą – Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas buvo įregistruotas gana seniai ir iš esmės jį svarstyti beveik per vėlu. Vis dėlto šią problemą reikia išspręsti, nes, kaip žinome, nuo šių metų sausio 1 d. buvo įvestas laikraščiams ir periodinei spaudai 5% PVM. Biudžeto ir finansų komitetas sprendė, kaip būtų galima padėti tiems laikraščiams ar leidiniams, kurie leidžiami regionuose ir kurie turi mažus tiražus, ir dėl apyvartos lėšų trūkumo iš esmės tas PVM turėjo atsiliepti jų finansiniams srautams. Iš esmės dabar tas klausimas yra beveik išspręstas, nes platinimas yra leidžiamas pagal patentus. Pabrangimo iš esmės nebuvo justi. Bet problema vis tiek iškilo, nes šiandien kaimuose ir tolimuose regionuose labai sunkiai pasiekiama spauda. Seimas ir Vyriausybė turėtų spręsti klausimą, kaip būtų galima padėti, kad demokratinė ir nevienalytė spauda pasiektų kaimų ir rajonų žmones. Todėl būtent įstatymo projekte pabandžiau pateikti regioninės spaudos apibrėžimą, kad būtų galima paremti arba valstybės biudžeto lėšomis, arba kokiu nors kitu būdu.

Dar norėčiau priminti, kad sulaukiau labai daug kritikos dėl šio apibrėžimo, bet galiu pasakyti, kad tai ne mano darbas ir ne mano reikalas, tai ne mano sritis, tuo labiau turėtų užsiimti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Iš esmės jis to dalyko nesvarstė. Mes, Biudžeto komitetas, kelis kartus kreipėmės į Kultūros ministeriją, kad duotų tokį apibrėžimą, kol pagaliau išreikalavome. Taigi manau, kad po pateikimo turėtų labiau svarstyti Švietimo komitetas. O mes galime tiktai patarti, kokiu būdu ir kaip galima būtų šią spaudą remti. Taigi siūlau pritarti ir aktyviai svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų niekas nenori paklausti. Gal galime tuomet sutarti, kad pritariame bendru sutarimu po pateikimo? Pritariame, kolegos. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros, o papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Pritariame? Ačiū. Balandžio 17 d. svarstymas. Pritariame. Gerai, kolegos. Dar kartą primenu, kad kartu nukeltas į kitą savaitę ir 8b darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, lydintis V.Žalnerausko pateiktą sumanymą.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1699 (pateikimas)

O dabar kviečiu į tribūną Julių Veselką pateikti 7 darbotvarkės klausimą – Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Prašome pranešėją trumpai.

J.VESELKA. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Mano įstatymas yra parengtas 2002 m. birželio 12 d., jo esmė yra trys pasiūlymai. Pirmas. 10 straipsnio pataisa, kur siūlau, kad įteisintume nuostatą, jog apdrausti savo automobilį žmogus gali tokiam laikui, kokiam jis pageidauja, nebūtinai nustatytam, ir apskaičiuoti draudimo sumą iš vidutinės metinės draudimo sumos pagal tą laikotarpį, kuriam jis nori apsidrausti. Kodėl tai siūlau? Vis dėlto atsiminkime, kad tų struktūrų pareiga dirbti žmogui, o ne surinkti iš žmogaus pinigus. Vadinasi, mažesniam dienų skaičiui ar mėnesių laikui drausis tik tas žmogus, kuris neturi pinigų. Vaikščioti, ieškoti ir sudarinėti sutartis kas savaitę ar kas mėnesį kiekvienas žmogus, turintis normaliai pinigų, tuo neužsiims. Bet reikia suteikti galimybę žmogui apsidrausti, kai jis iš tikrųjų gyvena vargingai ir nori nuvykti ir sudaryti.

Toliau. Jūs žinote, jau gerbiamasis P.Vilkas pateikė, kiek šios kompanijos uždirbo pinigų. Aš net manau, kad išmokėjimas atsilieka. Ir dar, jie dvigubai išmokės tiek, kiek dabar išmokėjo, ir vis tiek jų pajamingumas išeina apie 80%. Sako, draudimo rinka yra specifinė, palyginti su bet kuriuo kitu verslu. Specifinė tuo aspektu, kad yra gerokai lengvesnė. Verslui reikia dirbti rinkoje, konkuruoti. O čia mes susėdę prievarta nustatėm – suneškit pinigus. O kaip išmokėti, leidom jau jiems patiems mokėti tas sumas. Mano siūlymas yra sumažinti įmokas ir nuo tų sumažintų leisti konkuruoti. Gerbiamojo P.Vilko yra atvirkščiai – neleisti didinti. Čia turbūt, kai apsvarstysim komitetuose, pritarsim arba šitai, arba šitai koncepcijai, reikia padiskutuoti.

Ir paskutinis mano. Avarija įvyko ir jeigu transporto priemonė netvarkinga, tai vis dėlto aš siūlau, kad… O jeigu įrodytas to, kuris padarė, nekaltumas. Taip sakant, ne automatiškai taikyti jam nuobaudą… O nekaltumas. Tokios mano trys nuostatos ir aš siūlyčiau pritarti. O paskui, kai bus suėję trys ar keli įstatymai, gal rasim bendrą sutarimą ir priimsim vienokią ar kitokią formuluotę. Šiaip kol kas tikrai įstatymas dirba ne vartotojui, o draudimo kompanijoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nenori paklausti nė vienas Seimo narys. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne, pritarimo nėra. Nuomonę prieš nori išsakyti Seimo narė Sigita Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia viena iš siūlomų problemų jau yra sprendžiama, nors ir į kitą pusę, bet juo labiau jeigu mes priimsime į kitą pusę, kolegos P.Vilko pateiktame įstatyme. Antras dalykas…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, negirdėti, nors mikrofonas veikia, bet labai… Prašom tęsti.

S.BURBIENĖ. Viena iš problemų jau yra sprendžiama kolegos P.Vilko siūlomame įstatyme. Beje, jis turėtų būti priimamas antradienį. Kitas dalykas, labai populiariai skambantis siūlymas, kad galima būtų sudarinėti draudimą nors ir vienai dienai, ir kasdieną. Labai gražu, bet iš tiesų šykštus moka du kartus. Čia iš mūsų didelio noro pagelbėti žmonėms, bus atvirkščiai, nes jie daugiau sunaudos nervų ir energijos tam, kad sudarinėtų tas sutartis, negu iš tiesų bus reali situacija. Todėl tikrai siūlau šiam projektui nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už. Aloyzas Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš nematau nieko blogo, jeigu po pateikimo bus pritarta. Paskui visi tie įstatymai, jų pataisos nueis į vieną komitetą, tas komitetas apibendrins, kažką atmes, kažką priims. Na, neužkirskime iš karto kelio. Galbūt tame J.Veselkos pasiūlytame variante yra koks nors ir racionalus grūdas, o ne tiktai viskas blogai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar vis dėlto galime… Negalime. Yra reikalaujančių balsuoti. Taigi balsuojame, ar pritariame po pateikimo. Prašome.

Gerbiamieji kolegos, 17 balsavus už, 12 susilaikius, 3 – prieš, po pateikimo pritarta. Taigi pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų, papildomas – Ekonomikos komitetas. Sutariam? Sutariam. Siūloma svarstyti balandžio 17 d. Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad mūsų darbotvarkė, Ekonomikos komitetui atsiėmus Šilumos ūkio įstatymą, baigta. Lieka pasakyti stenogramai, kad yra išplatintas Seimo nario Egidijaus Klumbio pareiškimas dėl Seimo ketinimų siųsti Lietuvos karius dalyvauti Jungtinių Amerikos Valstijų agresijoje prieš Irako Respubliką. Tas pareiškimas bus pridėtas prie posėdžio stenogramos, t.y. prie protokolo, kolegos. Gerbiamieji kolegos, ar yra dar norinčių kalbėti, ar mes… Taigi registruojamės, gerbiamieji kolegos, paskutinį šios dienos posėdžio kartelį. Kol registruojamės, noriu padėkoti už operatyvų darbą. Šiandien mes įvykdėm numatytus darbus anksčiau laiko.

Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti džiugią žinią, kad užsiregistravo net 34 Seimo nariai. Nebespaudžiat? Pakartokim registraciją. Pamėginkit pajudinti kortelę.

Taigi vis tiek užsiregistravo 34 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, šios dienos popietinį posėdį baigėme. Gero jums vakaro, gero savaitgalio ir iki kitos savaitės.