Septintasis (353) posėdis
2003 m. kovo 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas ARTŪRAS PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas ČESLOVAS JURŠĖNAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. rytinį plenarinį posėdį.

Kviečiu registruotis. Kolegos, prašom korteles į darbo vietas ir prašom registruotis. Kol registruojamės, pranešu tai, ką jūs visi žinote, ir ryšium su tuo iki darbotvarkės tvirtinimo kalbės Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Kolegos, dėmesio! Klausom. Pasakysiu… (Šurmulys salėje) Gerbiamasis Juliau Veselka, pirma pastaba šiandien.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Artūras Paulauskas – Seimo Pirmininkas. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, šie įvykiai neturėtų taip emociškai veikti mūsų, turime būti gana solidūs ir ramūs.

Taigi šiandien apie pusę penkių ryto Irake nugriaudėjo pirmieji sprogimai, aiškiai pranešdami apie pasibaigusį ultimatumo laiką ir prasidėjusius karinės koalicijos pajėgų veiksmus, oficialiai įvardytus – siekiant nuginkluoti Iraką.

Tenka apgailestauti, kad nepavyko konflikto sureguliuoti nekarinėmis priemonėmis, ir karas bei nuo jo židinio vilnijantys ratilai neturėtų koreguoti mūsų darbotvarkės, tačiau skatina būti budrius ir stebėti kintančią situaciją. Siekdami tapti bendros euroatlantinės erdvės dalimi, mes negalime likti ir neliksime nuošalyje įvykių, jau dabar darančių poveikį mūsų valstybės gyvenimui, mūsų ekonomikai ir įvairioms šalies verslo sritims ir šakoms.

Noriu jums pranešti, kad esu informuotas, jog visos Lietuvos institucijos bei žinybos sustiprino strateginių objektų apsaugą ir raportuos, jeigu situacija keisis, nedelsiant. Be to, stebės įvykius Irake ir atsižvelgdamos į juos priims atitinkamus sprendimus.

Noriu priminti, kad mūsų valstybė jau ne kartą yra išdėsčiusi savo poziciją dėl Irako krizės sureguliavimo. Ši pozicija buvo išreikšta vasario 5 dieną Vilniaus dešimtuko šalių grupės pareiškime, taip pat prisijungiant prie vasario 17 dienos neeilinės Europos Tarybos išvadų.

Mes deklaruojame, kad Lietuva yra pasirengusi kartu su JAV ir jos sąjungininkais politiškai ir kitomis ribotomis priemonėmis prisidėti prie tarptautinės koalicijos veiksmų, skirtų nuginkluoti Iraką.

Noriu jus informuoti, kad Valstybės gynybos tarybos posėdis, kuris įvyko praeitą savaitę, nusprendė, kad galimas Lietuvos indėlis prisidedant prie Irako karinės krizės sureguliavimo yra ne karinio, o humanitarinio pobūdžio dalyvavimas likviduojant neigiamas pasekmes. Lietuva yra pasirengusi siųsti medikus, aptarnaujantį personalą ir kitus specialistus dalyvauti pagalbos Irako gyventojams tarptautinėse programose, įskaitant ir paramą maisto produktais, atstatymo darbus. Ši pozicija nesikeičia ir prasidėjus karo veiksmams. Mes jos laikysimės ir toliau.

Šiandien per Vyriausybės valandą dėl Irako karo atsakyti į klausimus jums yra pasirengę vidaus reikalų ministras ir krašto apsaugos ministras, galėsite jų konkrečiai paklausti.

Baigdamas noriu pasakyti, kad karas Irake neturi sutrikdyti mūsų gyvenimo ritmo, bet turime būti budrūs, atidžiai stebėti situaciją apie Iraką ir pasaulyje. Kviečiu jus dirbti pagal šios dienos patvirtintą darbotvarkę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, primenu, kad užsiregistravo 66 seimo nariai. Vėliau galėsime dar kartą registruotis. Prieš tai turime patvirtinti darbotvarkę. Gerbiamasis Juliau, jeigu dėl vedimo tvarkos. Prašom. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, ačiū už pastabą, šiandien būsiu ramesnis.

PIRMININKAS. Labai svarbu visiems tai girdėti.

J.VESELKA. Esu prieš agresiją. Mano klausimas dėl vedimo tvarkos. Man neaišku, kodėl jūs suteikėte tik valdžiai Seimo tribūną. Jeigu dėl Irako klausimų, tai reikėjo paskelbti, kad bus diskusija ir kad galėtų kalbėti kiti, o tik vienam suteikėte tokią teisę.

2003 m. kovo 20 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės

PIRMININKAS. Ačiū. Aš supratau mintį. Seniūnų sueigoje tai apsvarstysime. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jūs turite patikslintą darbotvarkę. Ji gal šiek tiek pernelyg patikslinta, bet toks yra realus gyvenimas. 1-2 klausimo atsisakėme ir nukėlėme vėliau, nes ginčai kilo dėl konstitucingumo. 1-6 klausimas kol kas nukeltas, nes neturime vienos komisijos išvados. Ir 3 klausimas – kompleksinis klausimas yra susijęs su tuo, kad arba pavėluotai buvo gautos išvados, arba buvo kokių nors kitų dalykų. Dėl to papildomai atsirado pagal mūsų ankstesnį susitarimą iš antradienio į ketvirtadienį perkelta viena Seimo statuto pataisa, dėl numatomo, tikiuosi, kad taip ir įvyks, Konstitucijos pataisų priėmimo– Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys įstatymai. Ir kaip rezerviniai užrašyti trys labai svarbūs klausimai, t.y. dėl vienos komisijos darbo arba tyrimo išvadų, Prezidento teikimas dėl Vertybinių popierių komisijos nario atleidimo ir Prezidento teikimas dėl vienos tarptautinės sutarties arba, tiksliau, dėl Protokolo prekybos žmonėmis ratifikavimo – tai eurointegracinis projektas. Seniūnų sueigoje tai buvo aptarta.

Noriu patikslinti vieną dalyką. Pirmasis rezervinis klausimas – tai yra komisija dėl “Avia Baltikos”, ne 10.10 val., o, jeigu spėsime, po pagrindinių klausimų, tai yra prieš pirmąją pertrauką pagal darbotvarkę. Vadinasi, apie 11.30 valandą. Ar galime patvirtinti tokią darbotvarkę? (Balsai salėje) Ačiū.

Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Uzbekistano Respublikos sutarties dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, draugystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-2290* (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). 1 klausimas – įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Uzbekistano Respublikos sutarties “Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų draugystės, bendradarbiavimo” ratifikavimo” projektas Nr.IXP-2290. Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas Jonas Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš visų Vidurinės Azijos šalių būtent su Uzbekistanu Lietuvos santykiai yra patys glaudžiausi ir geriausi. Kaip su ne dažna kita valstybe turime 14 veikiančių šiuo metu dvišalių tarpvalstybinių susitarimų daugelyje sričių, tiek dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, dėl bendradarbiavimo kultūros srityje, dėl pagalbos sprendžiant civilines šeimos ir baudžiamąsias bylas, dėl krovinių tranzito per Klaipėdos uostą ir t.t. Minėta sutartis, kurią nagrinėjo Užsienio reikalų komitetas, t.y. dėl Tarpvalstybinių santykių pagrindų, draugystės ir bendradarbiavimo, tarsi sumuoja ir aprėpia visas šias kitas sutartis. Ji yra labiau politinė deklaracija, pabrėžianti valstybių itin gerus santykius ir gerą valią, nekovojama viena su kita nei dabar, nei ateityje.

Užsienio reikalų komitetas balsavo dėl šios sutarties ratifikavimo: už balsavo…, prieš nebuvo, susilaikė 1. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs dar toli nenueikite – iš karto tęsime priėmimą. Ar yra norinčių kalbėti diskusijoje? Nėra. Ar galėtume po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Kitų nuomonių nėra.

Pradedame priėmimą. Vienas šio įstatymo straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada priėmimas. Kas už tai, kad priimtume įstatymą dėl Lietuvos Respublikos ir Uzbekistano Respublikos sutarties ratifikavimo, prašom balsuoti.

Salėje 109 Seimo nariai.

Už – 101, 5 susilaikė, prieš nėra. Įstatymas priimtas.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 8 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-2236(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės antrąjį klausimą – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 8 straipsnio pakeitimo” projektą Nr.IXP-2236. Priėmimas. Pranešėjas – Raimondas Šukys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Norėčiau pateikti priimti Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 8 straipsnio pakeitimo” projektą Nr.IXP-2236(2). Jis komiteto patobulintas. Priėmimui jokių papildomų pasiūlymų nebuvo. Todėl siūlyčiau pritarti komiteto patobulintam galutiniam įstatymo projekto variantui.

PIRMININKAS. Dėl įsigaliojimo datos?

R.ŠUKYS. Teisingai, atsiprašau. Įsigaliojimo data. Šiuo atveju 2 straipsnio iš viso reikėtų atsisakyti, nes tai neturi jokios teisinės reikšmės. Jis įsigalios normalia tvarka po paskelbimo. Anksčiau tai buvo sieta su Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimu, bet priėmus Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų įgyvendinimo tvarką, šiek tiek kitokią negu buvo pirminiame projekte, o šis projektas buvo komplekse, įsigaliojimo datos, šiuo atveju 2 straipsnio, iš viso galima atsisakyti. Tai techninis dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra kitų pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? 2 straipsnio pranešėjas siūlo atsisakyti. Ar priimame šį siūlymą? Ačiū. Priimtas. Dabar dėl viso įstatymo. Ačiū. Dėl Seimo statuto 8 straipsnio pakeitimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Prašom visus atsisėsti į vietas ir balsuoti. Reikia 71 Seimo nario balso, kad būtų priimtas šis įstatymas.

105 balsavo už, 1 – prieš, 6 susilaikė. Statuto pakeitimas priimtas.

Konstitucijos 84 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1727* (antrasis balsavimas)

Svarstome darbotvarkės 1-3a klausimą – Konstitucijos 84 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Antrasis balsavimas. Pranešėjas – Aloyzas Sakalas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Tai antrasis balsavimas. Kaip žinoma, jokių pataisų jau negali būti. Pirmuoju balsavimu buvo pritarta, išlaikytas būtinas terminas. Dabar antrasis balsavimas. Šis ir kitas Konstitucijos straipsniai tarpusavyje susiję, o antrasis balsavimas bus ir dėl kito Konstitucijos straipsnio pataisos, ji susijusi su Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu. Vadinasi, šiuos abu straipsnius reikia priimti kompleksiškai. Vieno nepriėmus, visa sistema griūva. Aš kviesčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie motyvų. Motyvai prieš – Vytautas Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, pone Pirmininke. Aš noriu tik pareikšti savo tam tikrą rūpestį. Ar yra sutvarkytas pagal Konstitucinio Teismo sprendimą kitas įstatymas ir kita norma, kad jeigu keičiasi generalinio prokuroro skyrimo tvarka, dirbantis generalinis prokuroras automatiškai atleidžiamas. Taip buvo padaryta tada, kai kažkam reikėjo atleisti Kazį Pėdnyčią. Ar tai yra pakeista? Ar priėmus šį Konstitucijos papildymą savaime neteks įgaliojimų dabartinis generalinis prokuroras?

PIRMININKAS. Ačiū. Julius Sabatauskas – nuomonė už.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes turėsime balsuoti už Konstitucijos 84 straipsnio pakeitimą, kuriuo jau Konstitucijoje bus įtvirtinta prokuroro skyrimo tvarka. Ar keisis, ar nesikeis įstatymas? Visų pirma bet kokį įstatymą (dabar tai yra Prokuratūros įstatymas) bus galima keisti tik tada, jeigu bus pakeista Konstitucija. Vadinasi, jokie politiniai vėjai, pasikeitę po kitų Seimo rinkimų ar dar po kitų, negalės daryti įtakos prokuroro skyrimo tvarkai. Ji bus tokia, kokia yra dabar. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Raimondas Šukys – nuomonė už.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gali būti įvairių nuogąstavimų, kaip įgyvendinant Konstitucijos 84 ir 118 straipsnių pakeitimo įstatymą bus svarstomas ir koks bus priimtas naujasis Prokuratūros įstatymas. Tačiau nekyla jokių abejonių, kad iki šiol galiojusi neapibrėžta situacija, arba Konstitucijos reglamentavimas, kai įstatymą buvo galima priimti nors ir kas trys mėnesiai, kokį tik nori, nustatyti prokuroro skyrimo ar atleidimo tvarką pagal politinius poreikius, pavyzdžiui, pasikeitus Seimo daugumai ar neįtikus, kai prokuratūra tiria vieną ar kitą bylą, ši įstatymo pataisa visų pirma įtvirtins aiškią ir nedviprasmišką tvarką ir subjektus, kas galės skirti ir atleisti generalinį prokurorą. Tai bus aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta – tik Lietuvos Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Taigi šis klausimas, manau, bus išspręstas, ir prokuratūros institucija, generalinio prokuroro institucija taps kur kas stabilesnė.

Kitas klausimas, kurį sprendžia šios Konstitucijos pataisos, iš tiesų taip pat yra labai svarbus. Yra įtvirtinama nauja ikiteisminio tyrimo sistema, įvardijama institucija, kuri organizuoja ir yra atsakinga už ikiteisminį tyrimą. Šiandien galiojanti Konstitucijos nuostata tikrai turi būti pakeista siekiant sklandžiai pradėti įgyvendinti naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą, kuris atitinka Europos Sąjungoje nustatytus visus bylų ikiteisminio tyrimo standartus. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Jurgis Razma – nuomonė prieš.

J.RAZMA. Nors paspaudžiau raudoną mygtuką, nesu kategoriškai prieš teikiamą projektą. Tačiau noriu apgailestauti, kad taip skubotai priimdamas šią pataisą Seimas nesuorganizavo išsamesnių diskusijų, kokią reikšmę mūsų teisėsaugai ir teisėtvarkai ateityje turės pasirinktas vienas ar kitas prokuratūros modelis, nes pasaulyje yra įvairių sistemų. Yra tokia, kai prokuroras skiriamas teisingumo ministro. Iš tikrųjų reikėtų atidžiai vertinti, kas būtų geriau Lietuvos kontekste. Tačiau mes skubotai priimame, kaip ir atėjo pasiūlymas iš pačios prokuratūros, turbūt jos statusą padarant pagal mus patį reikšmingiausią. Gal tai ir gerai, aš tiksliai nežinau, bet gal ir ne visai gerai. Tokių gilesnių diskusijų, analizių mes tiesiog neturime, kad būtų pasakyta, ką mums žada vienas ar kitas modelis ateityje. Pagaliau nėra iki galo atsakyta ir į buvusias Konstitucinio Teismo teisėjų pastabas ir priekaištus dėl teikiamo projekto. O dėl to, kad reikia šios pataisos, kad ateityje kokia nors kita Seimo dauguma nekeistų prokuroro nepasibaigus kadencijai, tai ši problema jau atkrito, kai Konstitucinis Teismas pasakė, jog prokuroro skyrimo tvarkos pakeitimas negali būti pagrindas atleisti prokurorą. Taigi stabilumas ir dabar jau yra garantuotas dėl Konstitucinio Teismo nutarimo. Mes dėl stabilumo šia pataisa nieko nepadarome. Dar reikia apgailestauti, kad apskritai šioje kadencijoje yra nepaprastai didelis Konstitucijos pataisų srautas ir ji neatlieka stabilizuojančio teisinę sistemą vaidmens. Priminsiu, kad praeitoje kadencijoje nebuvo inicijuota nė viena Konstitucijos pataisa. O dabar, nežinau, kelinta jau yra, ir dar daug jų įregistruota.

PIRMININKAS. Irena Šiaulienė. Nuomonė už.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu sutikti su ką tik išsakyta nuostata, jog mažai buvo diskusijų. Šių Konstitucijos pataisų rengimas truko iki pat šiandieninio balsavimo, t.y. daugiau kaip metus. Nuo 1998 metų, kai atsirado Teisinės reformos metmenys, vyko diskusijos šiais klausimais, todėl tos pataisos nėra skubotos. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už teikiamas Konstitucijos pataisas, nes jos labai aiškiai apibrėžia generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką: kaip tai vyks, kas teikia, kieno pritarimu yra skiriamas ir atleidžiamas generalinis prokuroras. Tai stiprins generalinio prokuroro institucijos stabilumą, nepriklausomybę. Konstitucijos 118 straipsnyje yra aiškiai apibrėžiamos prokuroro funkcijos ir visa tai sudaro prielaidas sėkmingam prokuratūros funkcionavimui pagal Konstituciją. Kviečiu kolegas palaikyti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Andrius Kubilius. Nuomonė prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tik turiu atkreipti dėmesį į tai, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas Teisės ir teisėtvarkos komitetui buvo pateikęs nuomonę, abejonę (labai aiškiai išsakytą abejonę) dėl tokių pasiūlymų redakcijos. Jis taip pat teigė, kad tuo metu, t.y. dar prieš praeitų metų rugsėjo mėnesį, negali detaliau komentuoti siūlomos generalinio prokuroro skyrimo procedūros, nes tuo metu Konstituciniame Teisme buvo rengiama byla pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo – prašymą ištirti tą garsiąją neteisėtą buvusio prokuroro Kazio Pėdnyčios atleidimo bylą. Abejonės labai rimtų teisininkų yra išsakytos, į jas Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsakė tik tiek: nepritarti. Ar tos abejonės buvo pagrįstos, ar ne, mes negalime sužinoti, nes toliau iš Konstitucinio Teismo pirmininko, jau po bylos, kai jis turėjo galimybę atviriau kalbėti, nebuvo paprašyta papildomų išvadų. Taigi skubama keisti Konstituciją (čia jau į tai atkreipė dėmesį J.Razma, kad šis Seimas labai jau lengvabūdiškai žiūri į tas Konstitucijos pataisas), todėl iš tiesų lieka abejonių, į kurias nėra atsakyta, tų atsakymų komitetas nėra pateikęs.

PIRMININKAS. Algimantas Valentinas Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo narės I.Šiaulienės vadovaujama komisija Konstitucijos pataisoms rengti labai nuosekliai nagrinėjo šį klausimą. Man atrodo, visi motyvai už ir prieš buvo labai nuosekliai išnagrinėti, pagrįsti ir panašiai, todėl jokių esminių prieštaravimų neliko. Visus kviečiu balsuoti už šią pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jau keturi išsakė savo nuomonę, todėl dėl motyvų kalbas baigsime. Noriu priminti, kad įstatymas dėl Konstitucijos pakeitimo laikomas priimtas, jeigu per abu balsavimus (per kiekvieną atskirai) balsavo ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių. Vadinasi, 94 turi balsuoti už šią konstitucinę pataisą. Pradedame balsavimą.

Kas už tai, kad priimtume Konstitucijos 84 straipsnio papildymo įstatymą, prašau balsuoti. Vyksta balsavimas, prašau atidumo.

106 balsavo už, 1 – prieš, 7 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1728(2*) (antrasis balsavimas)

Svarstome darbotvarkės 3b klausimą – Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP- 1728. Pranešėjas – Aloyzas Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, ši pataisa taip pat susieta su pirmąja pataisa ir su Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksais, kuriuos Seimas priėmė ir kurie turi įsigalioti Seimo sprendimu nuo gegužės 1 dienos. Primenu, kad tuose kodeksuose nebelieka tokių pareigybių kaip kvotėjai ir tardytojai, o yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Šį Konstitucijos 118 straipsnį būtina pakeisti, nes ten yra įrašyti tardytojai ir kvotėjai. Čia yra parašyta: “Ikiteisminį tyrimą organizuoja, jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymų nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo”. Toliau parašyta: “Prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros ir generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu”, kaip ką tik dabar buvo nubalsuota. Kitų prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką ir statusą nustato įstatymas. Štai visa esminė pataisa ir antrasis balsavimas. Kviesčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimo stadiją. Norinčių dėl motyvų kalbėti nėra, tada balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

109 – už, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Algirdas Kunčinas. Albertas Valys – už, taigi iš viso 110, kai pridedame A.Valio vieną balsą už.

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1119(3*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 4 klausimą – Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1119. Šio įstatymo priėmimo istoriją žinote? Aišku, nepriminsiu. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Eduardą Šablinską.

Gerai. Grįžtame prie šio įstatymo 17 straipsnio. Žodis pranešėjui.

E.ŠABLINSKAS. Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatytas žemės sklypų įsigijimo nuosavybės subjektų tvarkos, sąlygų apribojimo ir konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Žinau, kad yra dar pastabų…

PIRMININKAS. Visi šio įstatymo straipsniai yra priimti. Tačiau dėl 17 straipsnio gautos dvi pastabos. Sustokime, nepradėkime iš karto kritikuoti. Jeigu Seimas nuspręs, kad šias pastabas svarstome, tada jas pradėsime svarstyti, tačiau tai turi būti Seimo apsisprendimas. Ar suprantamai paaiškinau? Gerai. Tada aš noriu jūsų paklausti, ar sutinkate, kad dvi pataisas, kurias teikia I.Šiaulienė ir V.Landsbergis dėl 17 straipsnio, mes svarstytume iš naujo?

E.ŠABLINSKAS. Gal balsuokime dėl kiekvienos atskirai.

PIRMININKAS. Bet yra dvi pataisos ir mums vėl reikia grįžti. Ar pritartumėte, kad iš naujo svarstome 17 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Nėra. Gerai. Prašau, pranešėjau, pristatyti šias pataisas. Irena Šiauliene, prašom pristatyti savo pataisas. Iš tribūnos. Prašom iš tribūnos.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi konstitucinis įstatymas turi taikomąjį pobūdį, tikslinga, kad 17 straipsnyje būtų aiškiai išsakyta tai, kas yra suderėta ir kas bus fiksuojama Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje. Išaiškėjus, kokios yra suderėtos sąlygos, tikslinga aiškiai tas sąlygas išdėstyti 17 straipsnyje. Todėl siūlau 17 straipsnio 1 dalį papildyti, jog antrasis skirsnis, kuris reglamentuoja žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, įsigalios nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį dėl žemės ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo. 17 straipsnio 2 dalyje aš siūlau, kad ta išimtis būtų suformuluota taip: “Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantys užsienio subjektai, išskyrus tuos užsieniečius, kurie ne mažiau kaip trejus metus nuolatos gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla, ir užsienio juridinius asmenis bei kitas užsienio organizacijas, įsteigusias Lietuvoje atstovybes ar filialus, negali įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemės iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą sutartyje apibrėžto septynerių metų pereinamojo laikotarpio pabaigos”. Tai yra užsieniečiams nebus leista įsigyti žemės ūkio paskirties žemės iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, išskyrus tuos, kurie trejus metus Lietuvoje nuolatos gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla, taip pat tuos, kurie turi čia, Lietuvoje, atstovybes ir filialus. Toks yra konkretus 17 straipsnio patikslinimas ir 2 dalyje tai yra išdėstyta. Taip pat siūlau išbraukti iš įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo buvo apibrėžiamas įstatymo įsigaliojimas. Kadangi konstitucinis įstatymas iš esmės turi 2 straipsnius ir tris skirsnius, Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymą mes jau balsavome ir priėmėme, o rengtas konstitucinis įstatymas buvo susietas su pačia Konstitucija (Konstitucijos pataisą mes esame priėmę, ji įsigaliojusi), todėl tai, kas buvo reglamentuojama 2 straipsniu, kad įsigalioja nuo Konstitucijos priėmimo dienos, yra praradę prasmę. Todėl siūlau tai išbraukti. Tokie yra mano pasiūlymai ir prašau juos palaikyti.

PIRMININKAS. Dėkui. Mes kalbėsime dėl kiekvieno iš jų atskirai. I.Šiaulienė pateikė tris pasiūlymus ir dėl visų trijų mums reikia apsispręsti.

Pirmasis dėl 17 straipsnio 1 dalies. Paspauskite mygtuką “už” remiantys I.Šiaulienės pasiūlymą. Reikia 29 Seimo narių, kad pradėtume svarstyti. Paspauskite mygtuką “už”. Aš nemaniau, kad bus sutarimas, todėl paprašiau paspausti.

Už – 94. Ačiū. Pradedame svarstyti. Dabar gali būti dvi nuomonės. Gintarai Steponavičiau, jūs dėl 1 dalies? Dėl viso. Dėl 1 dalies, dėl šios konkrečios I.Šiaulienės pataisos, yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šią pataisą? Ačiū. Priimta.

Svarstome pataisą dėl 2 dalies. I.Šiaulienės pataisa taip pat turi būti paremta. Ar galėtume bendru sutarimu ją paremti? Negirdėti prieštaravimų, pradedame ją svarstyti. Dėl 2 dalies pataisą teikia ir Vytautas Landsbergis. Kviečiu jį pristatyti. Įjunkite. Kviečiu pristatyti pataisą dėl 2 dalies.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad būtų labai aiškiai skiriamos sąvokos “užsieniečiai”, “užsienio subjektai”, kad nebūtų suprantama plačiai kaip bet kurių užsienio valstybių subjektai. Kalbama apie Europos Sąjungos valstybes arba apie kitas, kurios apibrėžiamos euroatlantinės integracijos kriterijais ir įvairiuose mūsų įstatymuose. O kada viskas pereina tik į užsieniečius apskritai, tai atrodo, kad atveriamos neribotos galimybės bet kurių žemynų, bet kurių kompanijų siekiams ar galimiems siekiams supirkti žemę Lietuvoje. Čia reikia didesnio atsargumo ir didesnio skaidrumo. Todėl siūlau rimtai pasvarstyti sąvokas. Jeigu Europos Sąjunga keičiama tiesiog į užsienį, tai kažkas ne taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys V.Landsbergio pasiūlymą. Paspauskite mygtuką “už” remiantys. Mygtuką “už”.

Už – 33 Seimo nariai. Ji svarstoma. Aš noriu paprašyti komiteto atstovo Eduardo Šablinsko pareikšti savo nuomonę, ar jos gali būti balsuojamos alternatyviai, šios dvi pataisos, ar jos nėra viena kitą neigiančios. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Manau, šioje situacijoje pats Seimas gali apsispręsti alternatyviai balsuodamas.

PIRMININKAS. Dėl šių pataisų, taip? Irena Šiaulienė. Prašom. Paspauskite.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, skirtumas tarp mūsų teikiamų pataisų, mano ir profesoriaus V.Landsbergio, yra tas, kad aš kalbu apie užsienio subjektus, kurie yra apibrėžti Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje. Jau esame šį straipsnį priėmę ir išdiskutavę. Aiškiai pasakyta, kad tai yra Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, atitinkantis (…) juridinius asmenis.

Šie klausimai buvo detaliai analizuoti ir mūsų komisijoje. Aš turiu gerbiamojo profesoriaus ranka parašytas pastabas, kur jis net nesiūlė abejoti, ar priimant naują Konstitucinį įstatymą reikėtų kaip nors abejoti dėl to Konstitucinio įstatymo, kuris veikė, ir dėl pasirinktos europinės ar transatlantinės integracijos kriterijų, atitinkančių užsienio juridinius asmenis. Tuo tarpu dėl mano pasiūlymo jis teikia, kad reikėtų lyg ir susiaurinti mūsų supratimą, ką mes jau esame priėmę įstatymo 4 straipsnyje, ir palikti tiktai Europos Sąjungos valstybes nares. Manau, pagal mūsų Konstitucinį įstatymą čia būtų ne tik Europos valstybės narės, bet ir tos, kurios yra asocijuotos, turi sutartis su Europos bendrijomis. Ir turint omeny tai, kad žemės rinkoj užsienio subjektų šiandien nėra daug, mes turime laisvos žemės, pagal mūsų Konstitucinį įstatymą kriterijus atitinkantys užsienio subjektai, jeigu jie čia tikrai turi filialą ir jeigu trejus metus ūkininkavo nuolat Lietuvoje, galėtų dalyvauti įsigydami žemę.

PIRMININKAS. Ačiū. Labai gerai buvo paaiškinti šių dviejų siūlymų skirtumai. Balsuosime alternatyviai. Andrius Kubilius – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš nelabai suprantu, kodėl neduodate kalbėti dėl motyvų. Vienas kalbėjo…

PIRMININKAS. Taip, duosime, duosime. Viskam savo laikas.

A.KUBILIUS. Antras dalykas. Noriu atkreipti dėmesį. Gal iš karto galiu ir dėl motyvų kalbėti?

PIRMININKAS. Taip, bus užskaityta ir dėl motyvų.

A.KUBILIUS. Noriu atkreipti dėmesį į esminį skirtumą tarp profesoriaus V.Landsbergio ir I.Šiaulienės pateiktų pasiūlymų. Noriu priminti, kad pereinamąjį laikotarpį esame pasiekę tiktai derybose su Europos Sąjunga. Tuo tarpu užsienio subjektais yra laikomi ir kitų šalių subjektai, kaip yra apibrėžta įstatyme. Pavyzdžiui, OCED šalių subjektai. Aš nelabai suprantu, kodėl ir šiems subjektams taikome pereinamąjį laikotarpį. Jeigu taip, tai tą pereinamąjį laikotarpį reikia kitaip apibrėžti. Aš dar sykį noriu pabrėžti, kad pereinamuoju laikotarpiu mes laikome tiktai tą laikotarpį, dėl kurio esame susitarę, susiderėję su Europos Sąjunga. Kodėl tą laikotarpį taikome automatiškai ir kitoms šalims? Aš negirdžiu jokių motyvų ir nesu įtikintas I.Šiaulienės kalbos. Arba reikia daryti pertrauką ir aiškintis, kaip mes suprantame tą pereinamąjį laikotarpį, arba yra koks nors nesusipratimas, ir reikia pritarti V.Landsbergio pasiūlymui. Kadangi yra tiek daug neaiškumo, siūlau frakcijos vardu daryti pertrauką.

PIRMININKAS. Gerai. Jūs išsakėte savo poziciją. Dabar…

A.KUBILIUS. Aš paprašiau pertraukos, Pirmininke, kad atsimintumėte.

PIRMININKAS. Taip, bet mes išklausykime visų. Dabar dėl 2 dalies siūlymų. Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Yra siūlymas daryti pertrauką… (Balsai salėje) Tuoj pažiūrėsime, kiek pertraukų buvo priimant šį įstatymą. Kiek? Gal I.Šiaulienė prisimena, kiek buvo pertraukų? Yra pasiūlymas daryti pertrauką. Yra daryta viena šio įstatymo priėmimo pertrauka. Reikia, kad už pertrauką… Algirdas Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Mūsų frakcija pasitaria ir mano, kad iš tiesų reikia pasitarti. Mes pritariame, kad būtų padaryta 30 minučių pertrauka. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Bet jūs nepasakėte, iki kada siūlėte. Na, nepasakėte. (Balsai salėje) Aš nesukčiauju, aš tik patikslinu, ką jūs sakėte. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, mes prašome pertraukos tam, kad būtų rimtai aptarta ir nežaidžiami žaidimai. Mes matome gana didelę teisinę problemą, kas jau ne pirmą kartą šiame Seime yra pasitaikantys dalykai. Noriu priminti, kaip buvo balsuojama pirmą kartą, kai net nebuvo suprasta, kiek reikia surinkti balsų. Siūlau nejuokauti, galbūt valdančiosios koalicijos kolegos galėtų ketvirtadienį po pietų pabūti šiek tiek ilgiau posėdyje ir neišvažiuoti į namus, jeigu taip jau trūksta balsų. Matau, dėl ko yra siūloma pusės valandos pertrauka, – dėl to, jog bijoma, kad nebus reikiamo skaičiaus balsų.

Yra rimtas dalykas. Iš tiesų visiškai neaiški juridinė formuluotė, kodėl yra siūloma taikyti pereinamąjį laikotarpį ir toms šalims, su kuriomis yra…

PIRMININKAS. Bet kam neaišku?

A.KUBILIUS. Balsuokite.

PIRMININKAS. Ačiū. Gintaras Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau patikslinti, kaip pertraukos prašymas galėtų būti užfiksuotas. Paprašius pertraukos turi būti suformuluota, kokios pertraukos yra prašoma. Kadangi pirmoji prašė Konservatorių frakcija, jūs, kaip posėdžio pirmininkas, turite pasitikslinti. Pirmieji paprašė pertraukos. Dėl tokios pertraukos yra keliamas klausimas? Manau, opozicinės frakcijos teisė yra paprašyti pertraukos ir ji paprašė pirmoji, tai nekelia abejonių. Manau, ir po pietų nebus problemų surinkti reikiamą daugumą, juo labiau kad visos komandiruotės ir kiti dalykai yra sustabdyti. Mobilizacija, kaip Č.Juršėnas sakė, yra visuotinė.

PIRMININKAS. Ačiū už išaiškinimus, bet man jų tikrai nereikia. Aš daviau kalbėti dėl motyvų. Kalbant dėl motyvų buvo abiejų frakcijų pasiūlytos pertraukos. Kiekvienas siūlydamas savo reikalavimą turi formuluoti iki galo. Dar mes tikslinamės, nes yra kai kurių abejonių, ar neišnaudotos visos pertraukos.

Irena Šiaulienė, kol mes patikslinsime. Tai užims dvi minutes. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Mielieji kolegos, aš, neabejodama frakcijos teise imti pertraukos, vis dėlto noriu pasakyti, kad šitos mano pataisos buvo pateiktos Komisijai Konstitucijos pataisoms rengti, bet nelabai buvo noro gilintis ir buvo ieškoma formalių priežasčių. Dabar ši pertrauka daugiau yra formalus pretekstas kliudyti sėkmingai priimti Konstitucinį įstatymą, kurio reikia. Dėl to netrumpintume laiko mūsų žemės rinkos liberalizavimui ir t.t. Todėl didelio esminio skirtumo tikrai nematau. Galima motyvuoti, kad Europos stojimo sutartis apima tiktai Europos šalis, bet kai mes rengiame Konstitucinį įstatymą, kiek buvo diskusijų ir visokių pasiūlymų, niekada nekilo diskusijų. Savo pataisoje aš neišplečiu daugiau, negu tai numato šio Konstitucinio įstatymo 4 straipsnis.

PIRMININKAS. Balsuosime dėl pertraukos. Yra pasiūlymas padaryti pusės valandos pertrauką, dėl kurios balsuosime. Nebešokinėkite iš vietos, aš viską žinau, ką jūs pasakysite, bet netrukdykite darbo. Balsuosime dėl pertraukos, kurią pasiūlė ir viena, ir kita frakcija, tik viena pridūrė, kad siūloma pusės valandos pertrauka. Per tą laiką galima išsiaiškinti, kas neaišku. (Balsai salėje) Nešaukite iš vietos. Balsuojame. Kas už tai, kad darytume pusės valandos pertrauką, prašom balsuoti.

80 yra už pertrauką. Daroma pertrauka iki 11.30 val. Per tą laiką kviečiu, kam neaišku, visus klausimus išsiaiškinti.

Replika po balsavimo – Andrius Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, dar taip įžūliai nė vienas posėdžio pirmininkas nėra elgęsis. Aš noriu pasakyti, kad tai yra pirmas mūsų perspėjimas. Du sykius esame perspėję ministrą Konstantiną Romualdą Dobrovolskį, tris kartus jūs buvote neteisus.

PIRMININKAS. Tą anekdotą aš girdėjau.

A.KUBILIUS. Tai ne anekdotas, Pirmininke, o rimtai jums sakau ir prašom įvertinti mūsų pastabas. (Šurmulys salėje)

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti" projektas Nr.IXP-2423 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Labai atidžiai. Dėkoju. Sėskite į vietą ir įvertinkite mano pasiūlymą. Pajuokavome, pradedame dirbti. Rezervinis klausimas, registracijos Nr.IXP-2423 – Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės “Avia Baltika” veiklai ištirti” projektas. Pranešėja – Rasa Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komisija kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės “Avia Baltika” veiklai ištirti baigė savo darbą. Pateikiame apibendrintus duomenis ir išvadas. Kontroliuojamos prekės apima labai platų sąrašą, todėl komisija koncentravosi daugiausia tirdama strateginių karinės ir dvigubos paskirties prekių kontrolės problemas ir su tuo būtent susijusios bendrovės “Avia Baltika” veiklą. Noriu pateikti labai trumpą strateginių prekių kontrolės sistemos kūrimo apžvalgą. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Prašau tylos ir kviečiu pasiklausyti pranešėjos. Prašom sėsti į vietas!

R.JUKNEVIČIENĖ. Strateginių prekių kontrolės sistema pradėta kurti Lietuvoje 1993 metais. Tada buvo priimtas pirmasis Vyriausybės nutarimas dėl šio klausimo, tačiau pati sistema pradėjo funkcionuoti 1997 metais, kai per tą laiką buvo priimti reikiami įstatymai ir su tuo įstatymu susiję, jį lydintys aktai. Kuriant šią sistemą jau tada buvo remtasi Vakarų valstybių patirtimi, daugiausia Kanados, tačiau nauji iššūkiai pasaulyje, ypač atsiradę po 2001 metų teroristų atakų, suaktyvėjusi kova prieš ginklų platinimą pasaulyje parodė, kad mūsų kontrolės sistemą būtina tobulinti ją griežtinant. Tai yra susiję ir su mūsų įsipareigojimais Europos Sąjungai, taip pat NATO.

Tenka pripažinti, kad susitvarkyti savo kieme paskatino ir NATO diplomatų kreipimasis 2001 m. sausį į Užsienio reikalų ministeriją, kai buvo paprašyta išsiaiškinti, kokiu būdu iš Lietuvos į Sudaną, kuriam tarptautinė bendruomenė taiko ginklų ir amunicijos embargą, pateko sraigtasparniai. Paaiškėjo, kad juos eksportavo bendrovė “Avia Baltika”. Buvo atliktas ne vienas patikrinimas. Nustatyta, kad 2001 m. liepos mėnesį bendrovė “Avia Baltika” eksportavo į Sudaną sraigtasparnį MI-8T, nors iš pradžių bendrovė prašė licencijos sraigtasparniui išvežti, tačiau vėliau prašymą atsiėmė ir skubiai eksportavo jį jau visai be licencijos. Taip sutapo, kad tas atsiimta kaip tik buvo tuo metu, kai Ūkio ministerijos ekspertų grupei buvo pateiktos neigiamos Užsienio reikalų ministerijos išvados. Užsienio reikalų ministerija tada perspėjo…

PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamieji, gerbkime pranešėją. Dabar salėje… Kam nepatinka, kitur suraskite laiko pasikalbėti, bet gerbkime pranešėją ir klausykimės, ką ji sako. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Taigi tada Užsienio reikalų ministerija perspėjo, jog Sudane vyksta intensyvus pilietinis karas, jog nėra patikimų garantijų ir pakankamų priemonių praktiškai patikrinti, kad sraigtasparnis nebus reeksportuotas ir ar tikrai nebus panaudotas nenumatytiems tikslams. Užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad nestabilioje šalyje, kurioje neveikia tinkama eksporto kontrolė, sraigtasparnis gali būti modifikuotas karo reikmėms, panaudotas vidinių represijų tikslams ar net prieš NATO ir Europos Sąjungos valstybių piliečius, jų turtą, įskaitant ir teroristinius aktus. Taigi komisija, tyrusi šias problemas, yra… Aš kaip tik cituoju bendro visų komisijos narių bendru sutarimu priimto dokumento tekstą. Taigi komisija, tyrusi šiuos įvykius ir problemas, susijusias su kontroliuojamomis prekėmis, gavo daug informacijos iš įvairių institucijų ir daro tokias išvadas. Šiuo metu Lietuvoje veikianti ir nuolat tobulinama strateginių prekių kontrolės sistema iš esmės yra pakankama. Turime pabrėžti, kad 2002 metų liepos 5 d. šis Seimas priėmė Strateginių prekių ir technologijų importo tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo sugriežtino tvarką. Vėliau Vyriausybė priėmė reikiamus nutarimus ir šiuo metu teisinė bazė, reglamentuojanti strateginių prekių sistemą, iš esmės atitinka tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus. Deja, turime pasakyti, kad tuo metu, kai vyko tie įvykiai, iki 2002 m. liepos buvo tam tikrų spragų įstatymų bazėje, dėl kurių iš esmės ir įvyko šie dalykai. Mūsų teisinė bazė tuo metu ne visiškai atitiko mūsų tarptautinius įsipareigojimus ir tą teisinę bazę, kuri egzistuoja Europos Sąjungos valstybėse.

Taip pat mes darome išvadą, kad būtent tai ir lėmė, jog strateginės prekės iš Lietuvos yra patekusios į šalis, kurioms taikomas Europos Sąjungos embargas ir Jungtinių Tautų Organizacijos sankcijos.

Trečiajame savo išvados punkte mes konstatuojame, kad Lietuvos Respublikos institucijos neturi pakankamai galimybių savo jėgomis kontroliuoti, ar strateginės prekės pasiekia deklaruojamą gavėją ir ar galutinis panaudojimas atitinka nurodytą naudojimo paskirtį nestabiliose valstybėse, ypač tokiose, kuriose nėra Lietuvos diplomatinių atstovybių. Ši aplinkybė skatina intensyvinti bendradarbiavimą su partneriais NATO ir Europos Sąjungos šalyse kontroliuojant strateginių prekių eksportą. Turiu pridurti, kad šiuo metu tas būtent ir vyksta. Toks bendradarbiavimas duoda labai naudingus mūsų nacionaliniam saugumui vaisius.

Ketvirtoji mūsų išvada. Veiksmai, kai 2001 metais į Sudaną buvo išvežtas sraigtasparnis MI-8T, nepažeidė tuo metu galiojusių Lietuvos įstatymų, tačiau neatitiko Europos Sąjungos embargo nuostatų ir Jungtinių Tautų Organizacijos taikomų sankcijų.

Aš taip pat noriu dar pridurti, kad šiandien tokie veiksmai, jeigu būtų bandoma juos daryti, jie jau būtų negalimi. Seimas pakeitė įstatymą, Vyriausybė priėmė nutarimus, tiesa, dar ne visus reikiamus ir mes savo pasiūlymuose Vyriausybei konstatuojame, ką artimiausiu metu reikėtų padaryti tiek Vyriausybei, tiek institucijoms, tiek Generalinei prokuratūrai, kad ši kontrolės tvarka iš esmės nekeltų jokio rūpesčio.

Apibendrinus trijų mėnesių komisijos darbą pavyko išsiaiškinti tikrai daugelį problemų, kurios buvo ir kurios dar šiandien egzistuoja, tačiau tenka konstatuoti, kad strateginių prekių importas, eksportas, kai kurių su šiuo verslu susijusių įmonių veiklai yra daroma labai daugelio aplinkybių įtaka ir lieka nemažai neatsakytų klausimų. Mes tai galime labai aiškiai ir atvirai pasakyti. Iš esmės todėl ir yra pateikiama atskiroji nuomonė trijų Seimo narių. Aš noriu paklausti Pirmininko, ar tą atskirą nuomonę galima dabar pateikti?

PIRMININKAS. Aš manau, kartu, nes jūs esate atskiros nuomonės viena iš autorių. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pateikdama atskirą nuomonę, noriu pabrėžti, kad šią nuomonę prašome vertinti kaip priedą prie pagrindinio komisijos dokumento nes komisijos nariai vienbalsiai balsavo dėl pagrindinių išvadų. Kadangi trys Seimo nariai manė, kad išsamesnis vaizdas apie problemas, susijusias su strateginių prekių eksportu, galėtų būti su tais papildymais, mes ir teikiame atskirąją nuomonę. Mes teikiame iš esmės tris dalykus.

Pirmas, tai politinė aplinka, be kurios neįmanoma tirti strateginių prekių eksporto. Kaip žinote, tai lemia ir Lietuvos geopolitinė padėtis, paveldėti Lietuvoje likusių gyventi sovietinės karinės sraigtasparnių gamyklos darbuotojų ryšiai su po Sovietų sąjungos griuvimo menkai kontroliuojamu Rusijos kariniu pramoniniu kompleksu. Tai ir sudarė prielaidas karinių bei dvigubos paskirties prekių tranzitui per Lietuvą. Tuo metu – 1993-aisiais Lietuva neturėjo nei patirties, nei teisinės bazės efektyviai strateginių prekių kontrolei, todėl saugumo tarnybų duomenimis Lietuva yra vienas iš svarbių kanalų iš Rytų į Vakarus. Juo keliauja šiuo metu mažiau, bet iki mūsų įstatymo sugriežtinimo keliavo daugiau tiek civilinei, tiek karinei aviacijai skirtų detalių bei metalų.

Mes trys, pateikę atskirąją nuomonę, norime atkreipti dėmesį, jog per pastaruosius metus, ypač per Prezidento rinkimus, kai kurios bendrovės, ypač bendrovė “Avia Baltika”, aktyviai įsitraukė į Lietuvos politinį gyvenimą. Kaip jūs patys matėte ir girdėjote, buvo rengiamos spaudos konferencijos, buvo metami įvairūs kaltinimai valstybės pareigūnams, laikraščiuose buvo spausdinami užsakomieji straipsniai, didelėmis sumomis buvo remiami kandidatai į prezidentus, arba kandidatas į prezidentus.

Lietuvos pareigūnai bendrovę “Avia Baltika” vertina kaip turinčią skaidrumo problemų. Jos veikla Sudane sukėlė susirūpinimą, kaip jau minėjau, ir Lietuvos partneriams. Visame pasaulyje plačiai skaitomas “The Economist” Prezidento rinkimų Lietuvoje apžvalgoje šią bendrovę aprašė kaip vieną didžiausių šiuose rinkimuose finansinių rėmėjų, apibūdindamas ją kaip rusams priklausančią sraigtasparnių bendrovę, pardavinėjančią prekes Sudanui, ji nepaiso tarptautinių sankcijų.

Mes manome, kad tai vertintina kaip neabejotina žala Lietuvos valstybės prestižui, ir sakome, kad ji būtų kur kas mažesnė, jei politikai labai atsargiai rinktųsi finansinius partnerius, atsisakytų sandėrių su neskaidraus, Lietuvos teisėsaugai ir tarptautinėms institucijoms susirūpinimą keliančio verslo atstovais.

Aš nekomentuosiu plačiau, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų atskirojoje nuomonėje minimos ir kai kurios problemos, kurios iškilo jau priimant įstatymą čia, Seime. Dėl tų problemų mes šia savo atskirąja nuomone kreipiamės į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji išsiaiškintų, kaip turėtų būti vertintini veiksmai, kai buvo siekiama atidėti svarbaus įstatymo priėmimą bendrovės “Avia Baltika” naudai.

Kitas dalykas, kuris irgi labai svarbus. Prekyba strateginėmis prekėmis turi labai platų tarptautinį mastą. Prekės keliauja, ar gali keliauti, į nestabilias, nedemokratiškų režimų valdomas bei terorizmą remiančias šalis. Todėl komisija buvo informuota, kad tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek Krašto apsaugos ministerijos antrasis operatyvinių tarnybų departamentas dirba pagal jiems įstatymų suteiktas funkcijas, tirdami, ar strategines prekes iš Rusijos perkančios ir gerokai brangiau trečiosioms šalims parduodančios įmonės nėra susijusios su užsienio šalių karinėmis žvalgybomis. Kadangi šios srities informacija dažniausiai yra įslaptinta, o komisijos narių dauguma neturėjo leidimų susipažinti su tokio pobūdžio informacija, nebuvo galimybių įvertinti kontroliuojamų prekių problemų šiuo aspektu labai giliai.

Mes, trys Seimo nariai, manome, kad užsienio karinių žvalgybų galimą įtaką karinių ir dvigubos paskirties prekių importui, eksportui bei tranzitui per Lietuvą toliau turėtų analizuoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pakomitečiai, kuriems ši funkcija kaip tik ir numatyta pagal Žvalgybos įstatymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Jus po pateikimo nori paklausti dešimt Seimo narių. Noriu priminti, kad iki 10 min. yra skiriama atsakymams į klausimus. Jurgis Razma. Prašom.

J.RAZMA. Jūs minėjote, kad jūsų tirta įmonė turi skaidrumo problemų. Aš noriu paklausti, ar galiojantys teisės aktai leidžia užtikrinti, kad kontroliuojančios institucijos turėtų ir prievoles, ir geras sąlygas efektyviai kontroliuoti tokias įmones? Galėtų atsakyti dėl to skaidrumo, kas ten yra. Ir aš jūsų atsakyme lyg ir neišgirdau, ar jūs neturėjote galimybės nustatyti, kokie čia stebuklai, kad “Avia Baltika” turi galimybių taip pigiai gauti beveik jau tinkamas eksportuoti strategines prekes, nedaug įdeda savo darbo ir su didžiuliais viršpelniais gali parduoti? Tos įmonės vadovas žiniasklaidoje yra minėjęs, jog iš Lietuvos yra visokių suvaržymų ir dabar gerokai sunkiau eksportuoti. Vis tiek tas daroma. Kodėl Rusija tiesiai to nedaro? Kai kada tokie atvejai įvardijami kaip priedangos organizacijos, bet jūs to, regis, nekonstatavote. Ar žinote, kokie čia stebuklai, ar komisija to dar neišsiaiškino?

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš jau šiek tiek minėjau, tai bus daugiau mano asmeninė nuomonė, arba susijusi su atskirąja nuomone. Kadangi komisijos nariai turėjo skirtingą nuomonę, ar reikia tirti, ar netirti šiuo aspektu kontroliuojamų prekių judėjimo per Lietuvą, į bendru sutarimu priimtas išvadas šiuo aspektu kokios nors išvados, apibendrinimai nepateko. Tačiau mes atskirojoje nuomone, kaip pastebėjote, siūlome, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pakomitečiai toliau nagrinėtų šias problemas tuo aspektu, kurį jūs paminėjote, – skaidrumo aspektu ir panašiai. Bijau, kad tai nėra laikinosios tyrimo komisijos uždavinys. Seimas turėtų aktyvinti parlamentinę kontrolę šioje srityje. Deja, šiandien Seime neveikia komisija, kuri užtikrintų operatyvinę veiklą atliekančių tarnybų parlamentinę kontrolę, iš esmės nedirba ir tos institucijos, kurios turėtų dirbti pagal Žvalgybos įstatymą.

Dėl antrojo klausimo, kodėl Rusija tiesiai neparduoda savo prekių į užsienio šalis, atsakymo mes negavome. To klausė daugelis komisijos narių. Aš galiu pasakyti tik savo asmeninę nuomonę. Aš padariau išvadą. Atsakymai gali būti tik du: per tas įmones išlaikoma tam tikra rezidentūra Lietuvoje, arba tai yra elementarūs korupciniai ryšiai. Galbūt kas nors gauna į kišenę iš to didžiulio skirtumo. Beje, apie tai užsiminė ir mūsų Mokesčių inspekcijos atstovai, tik užsiminė.

PIRMININKAS. Arvydas Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Ponia komisijos pirmininke, iš išdalytos medžiagos galime sakyti, kad komisija konstatuoja, kas buvo negerai vakar ir kas dar ne visai gerai šiandien. Miela, kad komisija, sudaryta iš visų frakcijos narių, vis dėlto vieningai konstatavo, kad “Avia Baltikos” prekybiniai santykiai su problemiškomis valstybėmis neatitiko Europos Sąjungos embargo nuostatų ir Jungtinių Tautų Organizacijos taikomų sankcijų. Žinoma, Lietuvai tai negerai ir Lietuvos vardui tai negerai.

Kokia jūsų nuomonė dėl tokių įmonių, kurios nepaiso Jungtinių Tautų Organizacijos nuorodų ir prekybos ribojimų, tokių kaip “Avia Baltika”, veiklos perspektyvų ateityje? Na, kai įstosime į Europos Sąjungą, tiesiog rytoj. Ar ir toliau tęsis, ir kaip toliau gali tęstis komisijos nurodomi negerai dalykai? Jeigu taip, tai blogai.

R.JUKNEVIČIENĖ. Dėl pirmo klausimo trumpai galiu pasakyti. Nesutikimas su Europos Sąjungos embargo nuostatomis ir Jungtinių Tautų Organizacijos sankcijomis buvo nulemtas abipusiai: ir “Avia Baltikos” veiksmų ir to, kad mūsų institucijos vis dėlto laiku neužkirto tam kelio, laiku nebuvo pakeistos įstatymų nuostatos. Atvirai kalbant, daugelis institucijų sėdėjo ir laukė, kol atsitiko tie įvykiai. Tik tada pakeitėme reikalingus įstatymus. Čia kaltė iš esmės yra abipusė.

Dėl veiklos perspektyvų ateityje. Mano giliu įsitikinimu, ir tą konstatavo mūsų pareigūnai, Lietuvai tapus NATO nare, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir dar labiau sustiprinus kontrolę, iš tiesų tokių problemų turėtų visiškai nelikti arba tai būtų išskirtinis atvejis. Dėl tų bendrovių veiklos, tokių kaip “Avia Baltika”. Aš manau, jeigu neliks vietos neskaidriems sandoriams, jeigu iš Lietuvos nebus galimybių išvežti, tiksliau, iš Rusijos per Lietuvą nebus galimybių išvežti tokių prekių su dideliais viršpelniais ir į neaiškias valstybes, jeigu tai bus kontroliuojama, jeigu mes kartu su savo partneriais, ypač NATO partneriais, žinosime, kur nueina tos prekės, tai jai nebus erdvės čia dirbti, nes ji daugiau nieko ir nedaro, išskyrus, kad užsiima tokia veikla.

PIRMININKAS. Vladas Žalnerauskas.

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamoji komisijos pirmininke, aš turėčiau tokius du klausimėlius. Pirmasis. Kaip jūs vertinate mūsų (aš vadinu mūsų, nes pats dalyvavau toje komisijoje) veiklos teisėtumą tuo atžvilgiu, kad komisijos įgaliojimai baigėsi kovo 10 dieną, o darbas buvo taip prastai organizuotas, kad realiai šiaip ne taip baigėme žinote kada? Tai vienas dalykas. Gal vis dėlto derėtų prašyti Seimo pratęsti komisijos įgaliojimus iki kovo 17 d. ar panašiai ir tik po to teikti Seimui šiuos apibendrintus duomenis ir išvadas. Tai pirmasis klausimas.

Antrasis klausimas būtų toks. Tai, kas yra popieriuje, aš perskaičiau, balsavau už tai, bet kaip jūs asmeniškai vertinate, kaip palygintumėte tokius dalykus? Ta visur tampoma bendrovė “Avia Baltika”, kurios nenoriu nei girti, nei peikti, pardavė 30 metų senumo civilinės paskirties, įtrauktą į civilinių orlaivių registrą, sraigtasparnį, kuris prieš tai buvo naudojamas apžvalginėms ekskursijoms virš Kauno skraidinti. Ir kitas atvejis dėl kitos bendrovės, kai karinės paskirties sraigtasparnis…

PIRMININKAS. Užduokite klausimą.

V.ŽALNERAUSKAS. …buvo parduotas Kongo karinėms pajėgoms.

R.JUKNEVIČIENĖ. Į antrąjį klausimą galiu atsakyti trumpai. Aš vertinu taip, kaip vertina komisija, kaip parašyta mūsų komisijos išvadose. Čia yra problemų. Vienu ir kitu atveju tai buvo problemos, kurios išspręstos šiuo metu taip, kad mes pakeitėme įstatymus, pakeitėme Vyriausybės nutarimais… priėmėme įstatymų lydimuosius aktus, ir šiuo metu tokių dalykų jau negali būti. Tuo metu tai buvo problemos ir vienu, ir kitu atveju.

O dėl pirmojo dalyko, dėl veiklos teisėtumo, tai ne man vertinti. Kreipkitės į Teisės departamentą, į Etikos ir procedūrų komisiją, galų gale į Seimo vadovybę, jie paaiškins. Aš manau, kad komisija dirbo intensyviai, komisija dirbo gerai, noriu kartu padėkoti visiems komisijos nariams už tikrai labai kruopštų darbą. Mes kiek galėjome, tiek padarėme, ir komisijos išvadų projektą pateikėme laiku.

PIRMININKAS. Julius Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamoji pranešėja, kiek aš girdėjau iš jūsų, tai jūs ieškojote priežasčių ir įstatymuose, ir kad Užsienio reikalų ministerijos klerkai kažką pasakė bendrovei “Avia Baltika”. Bet pasakykite tiesiai, ar rado komisija pažeidimų “Avia Baltikos” veikloje, ar nerado? Jeigu nerado, tai ar čia Jurijus Borisovas gudresnis už visą komisiją, ar tikrai J.Borisovas viską sąžininga atliko? Tai yra “Avia Baltika”, ne J.Borisovas.

R.JUKNEVIČIENĖ. Komisijai nebuvo pavesta ištirti kokių nors konkrečių Avia Baltika” pažeidimų. Komisijai buvo suformuluota užduotis ištirti problemas. Tai mes tas problemas savo išvadoje ir išdėstėme. Dabar galiu pasakyti, kad problemų buvo tiek dėl mūsų institucijų veiklos, tiek dėl mūsų teisinės bazės, tiek dėl “Avia Baltikos” veiklos. Jų ir išlikę, tų problemų. Mes tai konstatuojame ir teikiame konkrečius pasiūlymus.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. Algirdas Gricius. Iki 10 minučių.

A.GRICIUS. Dėkui. Aš norėjau vieno tokio labai paprasto dalyko paklausti. Mes žinome, kad Lietuvoje yra įkurta daug firmų, kurių veikla yra tokia gana, kaip pasakyti, keistoka. Tai yra visokie tarpininkai. Jie tos ypatingos gamybinės veiklos neplėtoja, o perka, parduoda ir taip daro “biznį”, ir kažkokie pinigai eina, ir t.t. Aš noriu paklausti dėl “Helisotos” ir “Avia Baltikos”. Ar teko jums domėtis dėl darbuotojų skaičiaus? Ar tos atsarginės detalės tik ateina į Kauną, jos perpakuojamos, ant dėžės uždedamas kitas antspaudas ir jos toliau siunčiamos? Kiek įdedama mūsų darbo, kiek įdarbinta žmonių? Ar tai yra ne ta firma, per kurią vykdoma kur kas didesnė pinigų apyvarta, negu iš tikrųjų įdedama darbo ir panašiai? Ačiū.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų komisija labai nuoširdžiai siekė išsiaiškinti šias problemas, šiuos klausimus. Mes sudarėme galimybę atvykti į komisijos posėdį tiek “Avia Baltikos” atstovams, tiek ”Helisotos” atstovams. Deja, turiu apgailestaudama konstatuoti, kad “Avia Baltikos” atstovai atsisakė patys atsakyti į tuos klausimus, atrodytų, paprastus klausimus, t.y. ir apie darbuotojus, ir apie veiklą, ir apie veiklos pobūdį, labai tokia arogantiška maniera. Ponas J.Borisovas net atsisakė atvykti į posėdį, atsiuntė savo advokatą, vos ne kaip į teismą, nors mūsų intencijos buvo visai kitos, mes norėjome suteikti galimybę jiems patiems tai pasakyti. “Helisotos” vadovas pats atvyko į posėdį ir atsakė į visus klausimus, kuriuos teikė komisijos nariai. Mano nuomonė dėl šių jūsų iškeltų problemų ta, kad tiek ir mūsų Ūkio ministerijos, tiek ir kitų institucijų pareigūnai per mažai kreipia dėmesio, kas vyksta tose bendrovėse, kurios užsiima strateginių prekių eksportu ir importu. Todėl mes manome ir tai buvo kalbėta, kad būtina sustiprinti tą vidaus kontrolę. Iš esmės iki šiol judėdavo popieriai per mūsų institucijas licencijas išduodant. Ką jie parašo tuose popieriuose, į tai ir atkreipiamas dėmesys, o kas iš tikrųjų yra, buvo domėtasi mažai. Mano žiniomis, kovo 25 d. (gal ir mūsų komisijos sukūrimas prisidėjo prie to) jau numato ekspertų grupė išvyką į “Helisotą” ir “Avia Baltiką”, kad susipažintų, kaip atrodo reikalai iš tiesų.

Paskutinis momentas, atsakant į jūsų klausimą. Mums pavyko išsiaiškinti, kad “Helisota” pati nemažai remontuoja sraigtasparnių ir atsarginių dalių, o “Avia Baltika” iš esmės, kaip jūs ir sakėte, tik pigiai nuperka iš Rusijos, čia palaiko trumpą laiką ir esant dideliam kainos skirtumui parduoda kitoms šalims. Ji pati iki šiol didelių, rimtų kokių nors darbo sąnaudų tikrai neįdeda.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar 10 min. praėjo, bet, matyt, Andrius Kubilius prašys pratęsti.

A.KUBILIUS. Taip, Pirmininke. Ačiū, kad jau dabar suprantate ir man nereikia sakyti, ką mes manome, nes kitu atveju dar kartais nesuprantate. Aš prašyčiau šį svarbų klausimą pratęsti dar 10 minučių.

R.JUKNEVIČIENĖ. 5 minutes.

PIRMININKAS. Kas daugiau? Gal pratęsiame 5 min., nes mes dar turime laiko iki klausimo nagrinėjimo. Prašom. Toliau klausia A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau pratęsti gerbiamojo kolegos A.Griciaus klausimą, jį praplėsti. Kokia galimybė, kad panašios įmonės gali tarnauti kaip užsienio žvalgybos organizacijų priedangos?

R.JUKNEVIČIENĖ. Tai mes tą ir formuluojame atskirojoje nuomonėje. Dar kartą pasakysiu, bendru sutarimu priimtose išvadose nebuvo skirta tam dėmesio, kadangi išsiskyrė komisijos narių požiūris, ar reikia apskritai apie tai kalbėti išvadose. Mes, trys Seimo nariai, manome, kad būtina kalbėti ir apie tuos dalykus, ir apie tas problemas. Šių bendrovių veiklą šiuo aspektu turi nagrinėti arba ji turi būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto dėmesio centre, kaip ir priklauso pagal Žvalgybos įstatymą. Dėl to, kad Rusijos karinis pramoninis kompleksas, iš kurio visada perkamos šios detalės, yra susijęs su jų karine žvalgyba, tai turbūt tik didžiausias naivuolis gali sakyti, kad to nėra. Taigi iš to kyla labai aiški išvada, kad mūsų institucijos turėtų nagrinėti šiuo aspektu šiuos klausimus. Tai yra labai svarbus aspektas.

PIRMININKAS. Vytautas Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Ponia Seimo komisijos pirmininke, kodėl išvadose ir pasiūlymuose nėra nė žodžio dėl Ūkio ministerijos, ypač dėl ekspertų komisijos, kurios kai kurie veiksmai buvo panašūs į neigiamo sprendimo vilkinimą ir pakenkė Lietuvos valstybės tarptautiniam įvaizdžiui. Ar nebuvo svarstyta kokia nors rekomendacija Respublikos Prezidentui dėl Lietuvos tarptautinio prestižo nepalaikyti artimų ryšių su ponu J.Borisovu ir nesileisti žeminamam kaip per Liberalų demokratų kongresą.

R.JUKNEVIČIENĖ. Kaip jūs suprantate, tai yra ir tam tikro požiūrio klausimas. Komisija buvo sudaryta iš įvairių politinių jėgų. Pirminiame projekto variante buvo suformuluoti dalykai apie nesugebėjimą kontroliuoti kai kurių dalykų Ūkio ministerijoje ir kitur. Tačiau, deja, kad būtų priimtos išvados, buvo daromi kompromisai, ir pagrindinėje išvadoje šių nuostatų neliko. Bet mes, komisija, galėjome priimti kai kuriuos kitus svarbius dalykus. Jūsų iškelti klausimai lieka, 2 punkte yra parašyta, kad konstatuojama, jog teisės aktai nebuvo laiku suderinti būtent dėl pareigūnų, atsakingų už strateginių prekių kontrolę, kaltės.

Dėl pono J.Borisovo ir Prezidento. Tikiuosi, kad pono J.Borisovo nebus ir tikrai nebus tarp oficialių R.Pakso patarėjų. Tie dalykai, įgyjant patyrimo ir Prezidentui, ir jo aplinkai, nebekels rūpesčio nei Lietuvai, nei mūsų partneriams.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamoji pranešėja, norėjau klausti teisinio klausimo. Jūs teigiate, kad tie veiksmai, kai buvo eksportuojamos įvairios karinės prekės pažeidžiant Jungtinių Tautų sankcijas, nepažeidė Lietuvos įstatymų. Ar tam tikra prasme nėra nevisiškai tiksli išvada dėl Lietuvos įstatymų nepažeidimo? Juk galioja bendra konstitucinė norma, kad tarptautinės sutartys yra aukščiau už kokius nors Lietuvos teisės aktus. Šiuo atveju Lietuva yra Jungtinių Tautų narė, o jeigu Jungtinės Tautos yra priėmusios tam tikrą teisės aktą, pagal kurį Sudanui ar kitai valstybei yra taikomos sankcijos, tai automatiškai Jungtinių Tautų sankcijų pažeidimas yra Lietuvos įsipareigojimų, kitaip sakant, Lietuvos teisės aktų pažeidimas. Ar jūsų išvada, kur jūs taip sąlyginai sakote, kad pažeidė tarptautines sutartis, bet nepažeidė Lietuvos įstatymų, nėra su tam tikrais trūkumais?

R.JUKNEVIČIENĖ. Mes labai atidžiai tyrėme šiuo aspektu. Situacija yra tokia. Jungtinės Tautos yra priėmusios kelias rezoliucijas labai bendro pobūdžio. Jose yra konstatuojami dalykai, susiję su rekomendacijomis, kaip valstybėms elgtis dėl diplomatinių santykių užmezgimo, dėl orlaivių skraidymo kai kurioms Sudano bendrovėms, bet Jungtinių Tautų Organizacija nebuvo priėmusi embargo ginklams ir amunicijai, Sudanas buvo tik įspėjamas. Pats suprantate, kaip Jungtinių Tautų Organizacijoje dažnai yra priimami sprendimai. Todėl tiesiogiai į Lietuvos teisę šie dalykai nebuvo perkelti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš prašau dar kartą dėmesio. Salėje turėtų būti mažiau triukšmo.

R.JUKNEVIČIENĖ. Europos Sąjunga 1994 metais nustatė embargą amunicijai ir ginkluotei. Kol mes nesame tikrieji nariai, tiesiogiai nepriklauso vykdyti taip, kaip priklausys vykdyti šitas nuostatas įstojus į Europos Sąjungą. Todėl šiuo atveju šiuos pažeidimus galima vertinti politiniu aspektu, nes buvo mūsų, kaip asocijuotos narės, įsipareigojimai laikytis tam tikrų Europos Sąjungos nuostatų. Ar tai galima taikyti privačiai bendrovei? Manau, ne. Tai daugiau buvo mūsų neapsižiūrėjimas, mūsų valstybės institucijų neapsižiūrėjimas, kad laiku nebuvo suderinti aktai su Europos Sąjungos aktais.

PIRMININKAS. Antanas Napoleonas Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, matau tas išvadas, čia yra toks antras skirsnelis “Problemos, susijusios su UAB “Avia Baltika” veikla”. Aš perskaičiau ir atvirai sakant, gal esu žioplas, bet taip ir nesupratau, kas per monstras ta “Avia Baltika”, kas yra šeimininkas, kieno kapitalas, ar jis yra Rusijos karinio potencialo filialas, ar yra priedangos įmonė, ar dar kažkas, kas jos vadovai, ar tas ponas J.Borisovas yra Lietuvos pilietis, ar jis dar penkių valstybių pilietis? Iš tikrųjų ši uždaroji akcinė bendrovė aktyviai ir visur kišasi į Lietuvos vidaus gyvenimą, galbūt diktuoja daugelį svarbių sprendimų, todėl, mano supratimu, išsiaiškinti ir duoti viešą ir atvirą atsakymą, kokia yra veikla, yra privaloma. Jūsų pasakymas, kad komisijos nariai neturėjo teisės dirbti su slapta informacija, skamba kaip prastas anekdotas. Tai gal mūsų Statuto ar Seimo vadovybės problema? Kaip gali dirbti komisijoje tokie žmonės, kurie negali žinoti slaptos informacijos? Vadinasi, yra ne darbas, o tik kvailiojimas arba bandymas užtušuoti visus tuos dalykus.

Taip pat paskutinis to skirsnelio sakinys: “Valstybės saugumo departamento atstovai “Avia Baltiką” apibūdina kaip bendrovę, turinčią skaidrumo problemų”. Kokių skaidrumo problemų? Komisija turėtų atsakyti. Kokios ten problemos? Mane domina, kas yra “Avia Baltika”, jos vadovai ir kokia grėsmė yra Lietuvos valstybės saugumui?

R.JUKNEVIČIENĖ. Bendrovės “Avia Baltika” turtinę priklausomybę galima apibūdinti vienu sakiniu. Šiandien Jurijus Borisovas yra vadovas ir Lietuvoje veikiančios “Avia Baltikos”, ir Sankt Peterburge veikiančios sraigtasparnių gamyklos SPARK. Netgi Rusijos laikraščio “Delovoj Peterburg” apibūdinimu Lietuvoje esanti bendrovė yra tiktai užsienio prekybos padalinys Sankt Peterburge veikiančios bendrovės. Iš tiesų komisija, kaip pats suprantate, nėra ta institucija, kuri gali atlikti tokius gilius tyrimus. Todėl gavę šią medžiagą, tą, ką mes čia dabar dėstome jums, apie akcijų judėjimą ir t.t., aš, kaip komisijos pirmininkė, asmeniškai atidaviau Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, kad ji ištirtų ir duotų atsakymus į šiuos klausimus. Todėl teigiu ir mūsų atskirojoje nuomonėje tas teigiama, kad apskritai tyrimo negalima laikyti baigtu. Prašome, kad toliau tyrimą tęstų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, jo pakomitečiai, kuriems priklauso pagal jų pareigą tikrinti visus klausimus, susijusius su Lietuvos valstybės nacionaliniu saugumu.

Dėl pilietybės. Mes klausėme “Avia Baltikos” atstovų, kokią pilietybę turi ponas J.Borisovas, nebuvo atsakyta dėl jo pilietybės Rusijoje. Bet žinant, kad jis nusipirko 99% Sankt Peterburgo gamyklos akcijų, tai tokios gamyklos užsieniečiai Rusijoje negali nusipirkti. Jis turi būti Rusijos pilietis. Tuo metu, kai vyko sandoris, Lietuvoje nebuvo galima turėti dvigubos pilietybės. Štai čia yra iš tos pačios srities, kai komisijos veikla iškėlė ir kai kurių klausimų. Deja, turiu tą konstatuoti. Į visus klausimus šiandien neįmanoma atsakyti, būtina tęsti tyrimą, analizę Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

PIRMININKAS. G.Šileikis atsisako klausimo. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū. Ar galėtume pritarti po pateikimo pateiktai komisijos išvadai ir nutarimui? Balsuoti reikia? (Balsai salėje) Išvadą išgirdote. A, kažkas. Tada dėl nutarimo. Balsuosime spausdami mygtukus. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume nutarimo projektui. Tiek ilgai kalbėjo ir…

Už – 70, prieš – 4, susilaikė 12, po pateikimo nutarimui pritarta.

Ar sutiktumėte ypatingos skubos tvarka priimti šį nutarimą? Pritariate. Dėkui. Pradedame svarstymą. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Tada pradedame priėmimą.

Dėl 1 straipsnio. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Pritarta. Dėl 2 nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti? Pritarta.

Dabar balsuosime dėl viso nutarimo. Gal kas norite kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenorite. Jeigu nenorite, tada balsuosime. Aš noriu paklausti. Gerbiamoji Kazimira Prunskiene, kas yra neaišku? Nori Julius Veselka. Paspauskite mygtuką. Spaudžiate, nepavyksta. Gerai. (Balsai salėje) Prašom. Dėl balsavimo motyvų – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto buvo sukurta komisija tirti labai svarbų dalyką. Lyg iš tribūnos išgirdau, kad ten šnipų lizdas ir apskritai neaiški įmonė. Pasakė tiktai viena tos komisijos pirmininkė, o visos struktūros – saugumas, visi maždaug šitaip… Ten gali būti neskaidrumo problemų. Jokių argumentų neišgirdau, ar iš tikrųjų ši įmonė yra kuo nors?.. Komisija išaiškino, kad ji veikia priešingai Lietuvos interesams. Priimti tokį nutarimą, kuris traktuoja, kad kažkas vyksta Jungtinėse Tautose, kažkas buvo blogai įstatymuose, kažkas buvo įtarimuose… Greičiausiai Jurijus Borisovas gudresnis už visą Lietuvos valdžią. Aš tokiam nutarimui negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Vytautas Landsbergis – nuomonė už.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, komisijos pirmininkė pakankamai paaiškino, kad iš tikrųjų ne į visus klausimus iki galo atsakyta todėl, kad reikėjo ieškoti konsensuso komisijoje. Matyt, kai kurie nariai kai kurių klausimų paryškinimą arba konkretumą blokavo arba kaip nors kitaip stabdė. Tad suprantama, kad tekstas yra toks, kokį buvo galima suderinti. Tiesą sakant, labai svaru yra tai, kad jis buvo komisijoje priimtas vienbalsiai. Tai mes turime vertinti Seime, todėl, be abejo, palaikysime, priimsime šį nutarimą, nors aš siūlysiu įrašyti į posėdžio protokolą bent vieną iš tų klausimų, kaip čia dabar paaiškėjo, jog Jurijaus Borisovo pilietybė yra labai neaiškus reikalas, nes, kaip pasakyta, jis negali nebūti Rusijos pilietis su tam tikra veikla. O pagal visą dar neseniai galiojusią tvarką tokios dvigubos pilietybės be kokio nors specialaus Prezidento suteikto dekreto negalėjo būti. Vadinasi, jau čia mes turime kažkokį neteisėtumą ir tai tiesiog reikia ištirti, peradresuoti reikiamoms valstybės institucijoms. Aš prašau avansu, kad tokia mintis būtų įrašyta į posėdžio protokolą kaip protokolinis įrašas. J.Borisovo pilietybės peripetijas turi ištirti reikiamos valstybės institucijos.

PIRMININKAS. Henrikas Žukauskas – nuomonė prieš.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad Seimas, užuot užsiėmęs gana rimtais dalykais, pradeda tamsiame kambaryje ieškoti tamsių kačių. Komisija yra kuriama tam, kad pateiktų išvadas, ir tos išvados yra derinamos su teisinėmis institucijomis. Kiek man yra žinoma ir kiek iš gerbiamosios pranešėjos buvo galima suprasti, teisinės institucijos įvertino šį dalyką ir nerado pažeidimų. Tačiau jeigu yra norima priimti politinį sprendimą, o dar labiau – įrodyti, kad ponas J.Borisovas yra iš Marso, nes jis iš viso neturi pilietybės, aš tai suprantu, kad kolegos dešinėje pusėje visada moka destruktyviai dirbti. Aš norėčiau, kad paprasčiausiai būtų baigiama ieškoti tų juodų kačių juodame kambaryje. Ačiū.

PIRMININKAS. Antanas Valys – nuomonė už.

A.VALYS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pagrindinėje išvadoje pakako faktų ir argumentų, kad parodytų bendrą vaizdą. Be abejo, jokių priedų nereikėjo. Po NATO valstybių diplomatų kreipimosi dėl to fakto iš karto sureagavo ir Užsienio reikalų ministerija, ir Prezidentas Valdas Adamkus. Pati Užsienio reikalų ministerija pripažino, kad tas faktas nepakenkė Lietuvos integraciniams procesams ir jokios žalos nepadarė. Mano nuomone, pareiškę iniciatyvą sudaryti tą komisiją, mes per spaudą šiek tiek dirbtinai išpūtėme tą problemą ir dar kartą save išplakėme prieš visą Europą. Turime susitvarkyti savo kieme savo jėgomis, tokių problemų į viešumą nereikėtų kelti. Kokias galima daryti išvadas remiantis spėliojimais, kai nėra faktų? Komisija padarė išvadas remdamasi turima informacija, kurios pakako. Sąsajų ieškojimas su užsienio valstybių žvalgybomis ir kitokie pamąstymai yra galimi tik turint pakankamai informacijos. Pranešėja rėmėsi Valstybės saugumo departamento atstovų teigimu, kad bendrovės veikla nėra skaidri, kad nėra informacijos apie kokius nors pažeidimus. Kas turi praskaidrinti tą reikalą, tą klausimą, tą problemą, jeigu ne Valstybės saugumo departamentas? Kas turi turėti informaciją apie viską? Žodžiu, dar kartą tvirtinu, kad pakako informacijos, pagrindinė išvada yra padaryta, ir turime susitvarkyti savom jėgom. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinis – Andrius Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pritarti ponui H.Žukauskui, kuris sakė, kad juodų kačių ieškoti juodame kambaryje yra gana sunku. Tų juodų kačių, kaip matome ir iš komisijos narių, yra gana daug šioje istorijoje. Visa bėda, kad iki šiol iš tikrųjų turėjome juodą kambarį. Komisijos pastangos ir buvo tą kambarį šiek tiek prašviesinti. Būtų keista, jeigu mes kaip nors abejotume dėl komisijos veiklos reikalingumo. Man atrodo, kaip tik skaidrumas ir to kambario prašviesinimas ir leidžia mums tas juodas kates, kurių dar turime, gaudyti, nes kitaip ir toliau sėdėtume su juodom katėm, kurių gana daug turime tokiam pat juodame kambaryje.

Baigdamas aš noriu pasakyti vieną abejonę dėl Seimo statuto kai kurių straipsnių laikymosi. Aš manyčiau, kad Liberaldemokratų partijos atstovai čia, Seime, nelabai turėtų dalyvauti šiame balsavime.

PIRMININKAS. Ir Jonas Jurkus – dar nuomonė už. Jau paskutinis.

J.JURKUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš esmės man gėda yra klausytis tų komisijų, kurios yra sudaromos prieš verslininkus. Aš manau, kad verslininkas gali būti ir partijos nariu, ir gali bendrauti. Dabar J.Borisovas, prieš tai buvo Viktor Uspaskich. Buvo sudaromos įvairios komisijos, kad jį apšmeižtų tautai. O iš esmės aš manyčiau, kad šiandien reikėtų pritarti tam dalykui, bet tokių komisijų sudarymas pagal kokius nors principus yra negerai. Kodėl konservatoriai užmiršta, kai kažkada amerikiečiai atvažiuodavo, Džeimsas Šylas, Džonas Bumgarneris, tai mes apie juos šokinėjome kaip nežinia apie ką, o jie pridarė milijardines sumas nuostolių visai Lietuvai, ir niekas už tai neatsako. Taigi juodinant kitus visada reikia pasižiūrėti pirmiausia turbūt į save. Aš džiaugiuosi, kad komisija dirba kompetentingai, tačiau man buvo truputėlį gėda klausytis komisijos pirmininkės, kaip ji tendencingai bandė apšmeižti verslininkus. Tiktai verslininkai įkuria darbo vietas, o ne mes, gerbiamieji Seimo nariai, ir mes tai turėtume prisiminti. Ačiū.

PIRMININKAS. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume nutarimą “Dėl Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės “Avia Baltika” veiklai ištirti”, prašom balsuoti. Dėl nutarimo.

91 balsavo už, prieš nėra, 6 susilaikė. Nutarimas priimtas.

Vytautas Landsbergis prašo priimti protokolinį nutarimą, kuris skamba taip: “J.Borisovo pilietybės peripetijos turi būti ištirtos kompetentingų Lietuvos valstybės institucijų ir išvados pateiktos Seimui”. Ar galime tam pritarti? Negalite. Reikėtų balsuoti. Balsuosime. Ar priimti šį pasiūlytą protokolinį nutarimą, kad būtų ištirtas J.Borisovo pilietybės klausimas? Prašom balsuoti. Balsuojame dėl protokolinio nutarimo.

33 – už, 27 – prieš, 30 susilaikė. Protokolinis nutarimas nepriimtas. Rasa Juknevičienė. Replika po balsavimo. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš noriu padėkoti visų pirma Seimo Pirmininkui už tai, kad jis palaikė protokolinį nutarimą, iš tiesų tai rodo, kad problemų yra ir, matyt,.. ne, aš labai nuoširdžiai tą sakau, ir taip pat noriu padėkoti dar kartą komisijos nariams ir visam Seimui, kurie pritarė išvadoms. Manau, darbas buvo prasmingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame… Julius Veselka. Atsiprašau. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu paklausti. Atsimenu aš taip pat siūliau žodžiu protokolinius nutarimus, jūs pareiškėte, kad prašom pateikti prieš laiką raštu.

PIRMININKAS. Kada aš taip sakiau?

J.VESELKA. Buvo klausimas prieš mėnesį. (Triukšmas) Kodėl dabar jūs traktuojate nevienodai? Vieniems leidžiate be raštiško pateikimo, o kitiems – raštu. Todėl prašau į protokolą įrašyti mano pastabą posėdžio pirmininkui.

PIRMININKAS. Nepriimu tos pastabos, nes neprisimenu tokio jūsų siūlymo. Nurodykite tiksliai ir raštu. (Juokas salėje)

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1119(3*) (priėmimo tęsinys)

Grįžtame prie 17 straipsnio 2 dalies. Primenu, dvi pataisos– I.Šiaulienės ir V.Landsbergio. Dėl jų mes turime balsuoti, kurią priimti. Abi gavo palaikymą, kad būtų pradėtos svarstyti. Motyvus išsakė visi. Dar vienas motyvas? Pataisos autorė – Irena Šiaulienė. Prašom. Dėl motyvų. Ne, ne dėl motyvų, o dėl to, kas pavyko per pertrauką. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai dabar vyks apsisprendimas. Skirtumas yra, aš sakiau, mano apibrėžti užsienio subjektai pagal Konstitucinio įstatymo 4 straipsnį, o teikiamame profesoriaus V.Landsbergio pasiūlyme yra išskirtos tik Europos Sąjungos valstybės narės. Bet, pavyzdžiui, tokia Norvegija, kurios ūkininkai ūkininkauja, o mes su valstybe turime puikius santykius, formaliai nėra Europos Sąjungos narė. Ar verta mums susiaurinti? Todėl aš atkreipiu jūsų dėmesį ir prašau palaikyti mano teikiamą variantą.

PIRMININKAS. Dabar siūlau balsavimo alternatyvų būdą. Kas balsuoja už, balsuoja už I.Šiaulienės pataisą, kas prieš – už V.Landsbergio. Susilaikiusieji neskaičiuojami. Vyksta balsavimas.

Kas už – už I.Šiaulienės pataisą, kas prieš – už V.Landsbergio pataisą.

92 pasisakė už I.Šiaulienės. Ši pataisa priimta. 8 – už V.Landsbergio pataisą. Ji nepriimta. Po balsavimo – Alvydas Ramanauskas.

A.RAMANAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš supainiojau mygtukus. Laikykite, kad aš “už”.

PIRMININKAS. Gerai. Priimta I.Šiaulienės pataisa.

Dabar dėl viso 17 straipsnio kas nori? G.Steponavičius. Prašom. Dėl 17 straipsnio. Atsiprašau, dėl viso. Dėl 17 straipsnio. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta.

I.Šiaulienė siūlo apskritai 2 straipsnį panaikinti. Ar pritartume šiai pataisai, kad pradėtume svarstyti? Pritariate. O ar pritartumėte, kad ji būtų ir priimta? Dėl 2 straipsnio, kad jis būtų panaikintas. (Balsas salėje: ne.) Ką ne? Tai jūs šūktelite jau pavėluotai. Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad priimtume I.Šiaulienės pataisą dėl 2 straipsnio, kurio esmė yra išbraukti tą straipsnį, prašau balsuoti.

85 – už, 2 – prieš, 14 susilaikė. Priimta I.Šiaulienės pataisa. 2 straipsnis išbrauktas.

Dabar dėl viso įstatymo G.Steponavičius. Nuomonė prieš. Prašom. Keturi už, keturi prieš.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Viena vertus, šiek tiek liūdina būdas, kaip mes judame link šio įstatymo priėmimo, bet dar labiau liūdina tai, kaip mes žengiame Konstitucijos pataisų įgyvendinimo kryptimi. Išties prieš kelis mėnesius ir Liberalų, ir Jungtinės frakcijos parėmė Konstitucijos 47 straipsnio pataisas, kad galimybes…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Viktorai Rinkevičiau, jūs šiandien keliate didelį alasą, prašom atsisėsti. Aš jau pastebėjau, jūs kelis kartus tokius susibūrimus organizuojate. (Juokas salėje) Dabar dėl motyvų kalbame. Jums žodis, jeigu jūs užsirašysite, bus suteiktas iš vietos. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš suprantu agrarininkų susibūrimus, nes dramatiškas momentas pasinaudoti ydingais Konstitucijos 47 straipsnį lydinčiais įstatymais ir konsoliduoti žemės ne dešimtis, o šimtus ir tūkstančių hektarų plotų. Norėčiau grįžti prie mūsų principinės pozicijos, kurią aš taip pat norėčiau išsakyti. Taip, mes buvome už Konstitucijos pataisą, atveriančią kelią užsienio subjektams įsigyti žemę be pereinamojo laikotarpio. Pereinamasis laikotarpis atsirado. Maža to, šalia pereinamojo laikotarpio šiandien mes turime progą matyti korupcijos landas paliekančius, biurokratinius ir reto ydingumo įstatymus.

Aš visų pirma kalbu apie Laikinąjį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą bei šį įstatymą, kuris taip pat tam tikrais atvejais kuria biurokratinius barjerus. Turėčiau pasakyti ir tai, kad referendumo dėl narystės Europos Sąjungos išvakarėse mes matome pastangas, kaip dar kaimo žmonėms parodyti, kaip stabdyti procesus, nenaudingus tiems patiems kaimo žmonėms , įvedant apribojimus ir sudarant išskirtines sąlygas negausiems apsukriems ir prie valdžios koridorių ar durų prasiveržusiems ūkininkaujantiems verslininkams. Priežastys yra aiškios, nes mes matome, kad išties Europos Sąjunga ketina mokėti išmokas ne tik už dirbamą žemę, bet ir už tai, kad tu tos žemės nedirbsi. Pažiūrėkime, kaip naudojantis priimtais lydinčiaisiais įstatymais bus pasielgta ir pasinaudota. Supirkti išskirtinėmis lengvatinėmis sąlygomis milžiniški dirvonuojančios žemės plotai ir už tą minimalią kainą supirktus žemės plotus tiesiog kompensuosime, atsipirkimas išmokomis iš Europos Sąjungos bus gana greitas ir spartus.

Galėčiau pasakyti ir dar daugiau. Tarkime, šio priimamo Konstitucinio įstatymo 11 straipsnis, kuris numato leidimų įsigyti žemės sklypą išdavimo tvarką, yra biurokratinis, neaiškus, todėl galėčiau kalbėti apie tai, kad ne tik kiti jau priimti įstatymai, kuriuos patys agrarininkai ketina taisyti tik jiems įsigaliojus, net tik įstatymas, kuris jau yra apskųstas Konstituciniam Teismui, bet ir šis įstatymas yra tobulintinas, dar daugiau – dabar jis stumiamas nemėginus siekti kompromiso tarp visų politinių jėgų. Jungtinė ir liberalų frakcija dėl šio įstatymo balsuos prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Irena Šiaulienė, nuomonė – už.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu balsuoti už šį konstitucinį įstatymą. Jis buvo ilgai rengiamas, dėl jo ilgai buvo diskutuota, kelis kartus darytos balsavimo procedūrų pertraukos. Visi galėjo prie jo padirbėti, įsigilinti, pasiūlyti. Dėl pasiūlymų buvo diskutuojama.

Konstitucijos straipsnį mes esame pakeitę, o šiandien šiuo konstituciniu įstatymu aiškiai nustatome, kokiomis sąlygomis užsienio subjektai galės įsigyti žemės nuosavybės teise Lietuvoje. Aišku pagal šį konstitucinį įstatymą, kad mes turime septynerių metų pereinamąjį laikotarpį, ir užsienio subjektai, kurie čia neūkininkauja, neturi filialų trejus metus, žemės ūkio paskirties žemės iki pereinamojo laikotarpio pabaigos negalės įsigyti.

Aš negaliu sutikti su kolegų liberalų nuostata, kuri tiesiogiai nesusijusi su šiuo konstituciniu įstatymu. Ryte spaudos konferencijoje buvo kalbėta, kad čia yra paliekama leidimų sistema, ir ar ji reikalinga. Aš atkreipiu dėmesį, kad leidimų sistema galioja tik šio konstitucinio įstatymo trečiajame skirsnyje, kuris galios iki mūsų įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Nieko naujo čia nėra padaryta. Leidimų sistema yra reikalinga įsigyjant ne žemės ūkio paskirties žemės išlaikyti ją tokią, kokia ji šiandien yra, iki įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Dėl žemės ūkio paskirties žemės, dėl saugiklių irgi buvo ilgai diskutuota. Pavyzdžiui, vienaip atrodo liberalams, visiškai kitaip atrodo žmonėms, kurie yra susiję su žemės ūkiu. Tie saugikliai taip pat nebuvo, kaip čia buvo pavadinta, korupciniai arba specialiai sugalvoti daugumos, kad būtų pasipelnyta ir t.t. Nieko panašaus, saugiklių įstatymas buvo rengiamas atsižvelgiant į užsienio šalių žemės rinkos reguliavimo praktiką. Pagal turimą informaciją Švedijos, Ispanijos, Vokietijos ir Lenkijos įstatymai reglamentuojama žemės naudojimą, žemės sklypų pertvarkymą bei žemės rinką. Ta sistema yra susijusi su teritorijų planavimu, su žemės, nekilnojamojo turto kadastru ir, žinoma, su valstybės interesais kryptingai formuoti žemės ūkio struktūras bei, be abejo, apsaugoti mūsų žemdirbių interesus. Štai kodėl žemės ūkio paskirties žemės įstatyme, arba vadinamajame saugiklių įstatyme, yra nuostata, kad įsigyti šią žemę galima tik tiems juridiniams asmenims, kurie ne mažiau kaip dvejus metus turėjo 50% pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Taigi mūsų žemės interesai ir mūsų žemdirbių interesai yra puikiai apginti ir saugomi, todėl prašau visus kolegas pritarti šiam konstituciniam įstatymui, kuris nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos reglamentuos ir užsienio subjektų galimybę verstis žemės veikla.

PIRMININKAS. Ačiū. Vytautas Landsbergis. Nuomonė prieš.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, vaizdas labai keistas. Kairioji dauguma svaigsta nuo laimėjimo ir pateko į visišką sumaištį. Labai gaila, kad nenorėjo paprastai išsiaiškinti, nes tikriausiai su ponia I.Šiauliene būtume radę sutarimą, bendrą formulę ir nebūtų didesnės problemos. O dabar padaryta taip su tuo pusvalandžiu. Iš tikrųjų kairėje galėjo pasiūlyti penkių minučių pertrauką ir Seimo Pirmininko padedami būtų balsavę, kaip jiems reikia. Bet buldozeris yra buldozeris. O dabar to sau skirto pusvalandžio, kai Seime buvo svarstomas kitas svarbus klausimas, kairėje pakako, kad rimtai apmąstytų iškeltas problemas ir neaiškumus. Su tokia arogancija tegu patys ir balsuoja.

PIRMININKAS. Bronius Bradauskas, nuomonė už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Aš norėčiau priminti gerbiamiesiems liberalams, kad įvyko nesusipratimų su laikinuoju įstatymu. Kartais būna taip, kad ir futbolo rungtynėse žaidėjas įmuša įvartį į savus vartus. Šiuo atveju atsitiko maždaug taip, kad mes taikėmės į užsieniečių vartus, įmušėme įvartį į savus. Bet yra pateiktos šio įstatymo pataisos. Jeigu jūs susipažinote su jomis, matėte, ten viskas stoja į savo vietas. Todėl aš šiandien kviečiu liberalus balsuoti už šį įstatymą, o dėl anų mes susitarėme ir pataisysime. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų kalbėjo visi. Dabar balsuosime. Prašau visus labai atidžiai spausti mygtukus, kad paskui nereikėtų taisyti savo sprendimo. Kas už tai, kad priimtume Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinį įstatymą. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Prašom nevaikščioti. Vyksta balsavimas.

Už – 90, prieš – 17, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Skelbiu pertrauką iki… Atsiprašau, replika po balsavimo, Vytautas Einoris.

V.EINORIS. Aš ne dėl paties įstatymo. Mane palaikė už pasturlaką. 17 straipsnio pataisa. Ji ne vien I.Šiaulienės buvo, ir V.Einorio. Bet mane kaip paršą be spenio paliko. Įspėjau gerbiamąją Ireną, kad ji paminėtų, bet ji susilaikė. Tai, man atrodo, kvepia karjerizmu, nes tik save kelia į aukštumas, o mane nusodina visiškai žemai. (Plojimai)

PIRMININKAS. Pataisau. Dėl 17 straipsnio pataisas teikė Seimo narys V.Einoris ir I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Aš viešai atsiprašau gerbiamojo Vytauto.

PIRMININKAS. Gintaras Steponavičius iš kairės. Atsiprašau. Raimondas Šukys.

R.ŠUKYS. Iš tikrųjų sveikinu priėmus gana liberalų Konstitucijos įgyvendinimą reglamentuojantį konstitucinį įstatymą. Aš manau, kad ponas V.Einoris, kai perskaitys tą įstatymą ir supras, po kokiomis pataisomis jis pasirašė, labai pasigailės ir puls “atsižegnoti” šio savo parašo. Aš sveikinu visus agrarininkus. Iš tikrųjų septynerių metų pereinamasis laikotarpis ir visi ginčai dėl jo buvo visiškai bergždi. Mes šiandien priėmėme įstatymą, kuris faktiškai paneigė pereinamojo laikotarpio egzistavimą.

PIRMININKAS. Tai kodėl nebalsavote? Ačiū. Pertrauka iki 12.20 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Kolegos, siūlau pradėti posėdį. Registruojamės. Pakartosim, pakartosim, ypač stropiųjų labui. Bet dabar mes, gerbiamieji kolegos, turime susitarti dėl tolesnio darbo tvarkos. Iki pertraukos mes turėjome išnagrinėti penkis klausimus, mes tai ir padarėme. Bet neišnagrinėjome pagrindinės darbotvarkės klausimo, o išnagrinėjome rezervinį. Taigi galima sakyti, kad dirbome daugiau ar mažiau pagal nustatytą darbotvarkę ir nustatytą grafiką.

Iš eilės yra darbotvarkės 5 punktas – Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos patvirtinimo” projektas. Čia yra pataisų, todėl gali būti keblumų. Minutėlę. Jeigu čia matyčiau Prezidento patarėją, tai, man atrodo, mes… Jeigu gerbiamoji Ona Buišienė čia kur nors netoliese būtų, tai mes išspręstume vieną nesunkų klausimą, nesvarbu, kiek mūsų salėje yra, o tada imtumės to didesnio klausimo. Pakartojame registraciją. Registracija.

Seimo nutarimo „Dėl I.Judickaitės atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos narės pareigų“ projektas Nr.IXP-2429 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, jau 26, šiek tiek šviesiau, 27. Gal gerbiamasis Algis Kašėta neprieštarautų, jeigu į tribūną eitų dama. Taigi rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Irminos Judickaitės atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos narės pareigų” projektas Nr.IXP-2429. Teikia Respublikos Prezidentas. Tribūnoje – jo įgaliota Prezidento patarėja teisės klausimais Ona Buišienė. Mielieji bičiuliai, mielieji kolegos, pranešėja pirmą kartą šioje tribūnoje, todėl prašau ją ir gerbti, ir mylėti, bet klausinėti vis tiek galima. Prašom.

O.BUIŠIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas teikia jums dekretą, kuriuo siūlo atleisti iš pareigų Vertybinių popierių komisijos narę I.Judickaitę. Ji pati pateikė prašymą ją atleisti iš pareigų savo noru. Šis atleidimas yra atleidimas prieš terminą, nepasibaigus kadencijai. Kadencija realiai būtų pasibaigusi, mano nuomone, birželio mėnesį. Ponia I.Judickaitė, kiek žinau, ketina eiti kitas valstybės tarnybos pareigas, todėl pareiškė norą, kad būtų atleidžiama iš Vertybinių popierių komisijos narės pareigų. Prezidentas prašo pritarti jo siūlymui ir atleisti ponią I.Judickaitę iš Vertybinių popierių komisijos narės pareigų.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Klausti nori vienas Seimo narys – kolega Povilas Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Jeigu žmogus prašo atleisti iš pareigų, reikia sutikti, bet jos prašyme nėra jokių motyvų, dėl ko. Gerbiamoji Prezidento atstovė pasakė, kad I.Judickaitė žada pereiti į kitą tarnybą. Gal galėtumėte pasakyti, ar ta tarnyba taip pat susijusi su finansais, ar į kokią nors kitą tarnybą?

O.BUIŠIENĖ. Manau, nepažeisiu jokios etikos, jeigu paminėsiu, kur ponia I.Judickaitė ketina eiti pareigas. Tai Draudimo priežiūros tarnyboje prie Finansų ministerijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar malonėkite prisėsti, o aš su kolegomis susitarsiu dėl tolesnio darbo. Galėtų būti ir pati gerbiamoji I.Judickaitė, su ja buvo kalbėta, bet ji nepageidavo dalyvauti. Tai čia yra jos teisė. Vadinasi, mes galime galutinai spręsti remdamiesi Prezidento dekretu ir Prezidento atstovės kalba.

Ar galime iš karto spręsti šį klausimą, t.y. iš karto po pateikimo? Sutinkame. Laikykime, kad pateikimas įvyko, tada iš karto pereiname prie priėmimo stadijos.

Gerbiamieji kolegos, jūs turite Teisės departamento išvadą. Teisės departamentas čia siūlo vieną nuorodą į tam tikrą dalį išbraukti, nes ji perteklinė. Manau, dekreto autoriai taip pat neprieštarautų. Siūloma išbraukti žodžius “5 dalimi”, atseit užtenka viso to, kas yra surašyta. Sutinkame? Gerai.

Taigi, mielieji kolegos, yra du straipsniai. Preambulė yra su tuo patikslinimu, kurį siūlo Seimo Teisės departamentas. Galime priimti 1 straipsnį dėl atleidimo bendru sutarimu? Ir 2 straipsnis – “Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo”. Sutinkame? Ačiū.

Ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? Galime iš karto. Mielieji kolegos, prašom registruotis ir balsuojame. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Irminos Judickaitės atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos narės pareigų”. Prašom balsuoti. Kolegos, registruojamės ir balsuojame.

Už balsavo 35, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio, o užsiregistravo 30 Seimo narių. Aš labai atsiprašau, 37 užregistravo, 35 – už. Vadinasi, nutarimas yra priimtas. Dėkoju gerbiamajai patarėjai. Ačiū kolegoms už operatyvų klausimo išsprendimą.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-781(3*) (priėmimas)

Manau, dabar jau galime bendru sutarimu imtis to šiek tiek sudėtingesnio klausimo, nes yra ir pasiūlymų, ir pataisų, ir ne visiems pasiūlymams pagrindinis komitetas pritarė. Taigi čia turėsime kolektyviai apsispręsti. Dar sykelį kartoju. Imamės darbotvarkės 5 punkto – Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos patvirtinimo” projekto. Yra priėmimo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-781(3). Pagrindinio komiteto, t.y. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, vardu – pranešėjas Algis Kašėta. Prašom į tribūną. Dar kartą primenu, jau priėmimo procedūra.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė pateikė trečiajam Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos patvirtinimo” projektui siūlymų paketą iš penkių konkrečių siūlymų. Mūsų komitetas daugeliui jų pritarė, vieną atmetė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pagal nustatytą tvarką turime eiti pastraipsniui. Kadangi 1 straipsnis yra visa ta programa, ar bendru sutarimu, ar balsų dauguma, prieš pritardami 1 straipsniui, mes kaip tik dabar turime žiūrėti į tas pataisas iš eilės? Man atrodo, kad jūs daliai pritarėte, daliai nepritarėte. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad yra 29 Seimo narių palaikymo balsai, kad nagrinėtume, o paskui dėl kiekvieno balsuotume atskirai, kad sutrumpintume procedūras. Galime taip draugiškai susitarti? Galime. Ačiū.

Prašom iš eilės. 2 dalies 9 punktas. Čia Vyriausybės lyg ir pritarta?

A.KAŠĖTA. Taip, siūlo paredaguoti 3 papunkčio nuostatą “daugiau kaip keturis kartus”. Komitetas sutiko ir įrašė vietoj to žodžius “žymiai išaugo”.

PIRMININKAS. Gerai. Ar reikalaujate balsuoti, ar galime bendru sutarimu tokiam patikslintam pataisymui pritarti? Galime.

Einame toliau. 19 punktas, man atrodo?

A.KAŠĖTA. Taip. Iš 19 punkto 1 papunkčio ir 48 punkto nuostatų siūlo išbraukti konkretų straipsnį, t.y. 48 straipsnį, ir vietoje žodžių “tarybos merai ir valdybos” įrašyti “savivaldybių institucijos”. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Galime pritarti? Nereikia balsuoti? Pritarta. Ačiū. Einame toliau.

A.KAŠĖTA. 24 punkto 3 papunktyje po žodžių “adekvati bausmė” siūlo įrašyti žodžius “arba kitokia poveikio priemonė”. Čia yra pagal naują Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, kad už nusikaltimo padarymą kaltininkui nebūtinai skiriama bausmė. Komitetas siūlo pritarti ir išbraukti 3 papunkčio paskutinį sakinį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vėl yra labai konkrečiai pasakyta. Kaip čia pasakius, iš dalies pritarta arba patikslintai pritarta. Taip?

A.KAŠĖTA. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Galime sutikti? Ačiū. Priimama komiteto pozicija. Toliau.

A.KAŠĖTA. Projekto 62 punkto 2 papunktį siūlo išdėstyti…

PIRMININKAS. Prašom.

A.KAŠĖTA. Siūlo išbraukti sakinio pabaigą, palikti tokią formuluotę: “Tobulinti teisėsaugos institucijų, vykdančių ekonominių ir finansinių nusikaltimų veikų atskleidimą ir tyrimą, sistemą, veiksmų koordinavimą, keitimąsi informacija, užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą su atitinkamomis finansų ir kitomis institucijomis”. Prieštarauja nuostatai steigti bendrą ekonominių, finansinių nusikaltimų veikų ikiteisminio tyrimo instituciją. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepritarė. Motyvai tokie: panašios nuostatos yra įtvirtintos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymo 22 straipsnyje, kuriame numatyta, kad Vyriausybė turi parengti teisės aktus, numatančius Finansinių nusikaltimų tarnybos funkcijų išplėtimą sukuriant vieną finansinių ir ekonominių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo instituciją. Ekonomikos, finansų, verslo, ūkininkavimo sritis daugiau ar mažiau yra sisteminga. Ekonominiai santykiai tarpusavyje susiję, susipynę. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, vykdydama nusikaltimų veikų tyrimą, negali koncentruotis vien į mokesčių rinkimą. Sujungimas būtų optimalus ir valdymo sąnaudų, informacinių išteklių, veikos infrastruktūros ir aprūpinimo atžvilgiu. Komitetas turi daugiau argumentų, aš visų neminėsiu. Komitete dėl to buvo sutarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto čia yra prieštaravimas Vyriausybės pozicijai. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar vis dėlto iškart balsuojame? Ar pritariame komiteto pozicijai, ar manome, kad Vyriausybės buvo teisingiau suformuluota? Niekas nenorite kalbėti? Taigi, gerbiamieji kolegos, dėmesio. Balsavimas bus toks: kas remia komiteto poziciją, kurią išdėstė kolega A.Kašėta, tas spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad reikia laikytis tos formuluotės, kurią siūlo Vyriausybė, balsuoja prieš. Tai yra alternatyvus balsavimas. Ar aišku? Pagrindinio komiteto pozicija – mygtukas “už”, Vyriausybės pozicija – mygtukas “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. (Balsai salėje) Aš ir sakau, kad Vyriausybė pateikė, o komitetas pertvarkė kitaip. Vyriausybė mano, kad vis dėlto turi būti taip, kaip pasiūlyta Vyriausybės. Taigi šiuo atveju, nesakyčiau, kad tradicinis, bet pasitaikantis prieštaravimas tarp Vyriausybės ir pagrindinio komiteto pozicijos. Mielieji kolegos, jūs čia dėl viso dokumento? Dėl viso. Gerai. Kartoju balsavimą. Mes dabar balsuosime dėl 62 punkto, matyt, 2 dalies. Ar pagrindinio komiteto patobulintas variantas – mygtukas “už”, ar Vyriausybės siūlymas – mygtukas “prieš”. Balsavimas alternatyvus. Prašom balsuoti. Susilaikę nebus skaičiuojami. Vyriausybės pozicija – prieš, o komiteto – už.

Už – 11, plius pranešėjas – 12 ir prieš – 23. Taigi lieka Vyriausybės variantas.

Tada, atrodo, paskutinis, gerbiamasis pranešėjau, pataisymas – 67.

A.KAŠĖTA. Taip, čia daugiau redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Ir jūs pritariate?

A.KAŠĖTA. Komitetas tam pritaria.

PIRMININKAS. Ar reikalauja kas balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Galime? Ačiū. Jeigu daugiau pataisymų nėra, dėl visko susitarta, ar galima, gerbiamieji kolegos, priimti nutarimo 1 straipsnį, kuriuo kaip tik ir patvirtinama Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa, žinoma, su tom pataisom, kurias Seimas aprobavo, išskyrus iš esmės vieną? Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis yra pasiūlyti Vyriausybei organizuoti šios programos įgyvendinimą. Galime pritarti? Pritarta.

3 straipsnis. Rekomenduoti apskričių viršininkams ir savivaldybių institucijoms vadovaujantis šios programos nuostatomis rengti ir įgyvendinti nusikaltimų kontrolės ir prevencijos konkrečias programas. Galime pritarti? Pritarta. Ačiū.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo projekto? Nematau. Kolegos, dėmesio! Dėmesio! Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti. Balsuosime. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos patvirtinimo”. Prašom registruotis ir balsuojame. Programa dabar parengta atsižvelgiant į daugumą pataisų, kurioms pagrindinis komitetas pritarė. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 46.

Už – 44, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Malonu! Vienbalsiai Seimo nutarimas “Dėl Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos patvirtinimo” priimtas. Ačiū. Kolega Algis Kašėta nori tarti žodį. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad Seimas atsitraukė nuo savo nuostatos, kurią įtvirtino Finansinių nusikaltimų tarnybos įstatymo 22 straipsnyje, kuriame buvo numatyta, kad Vyriausybė turi parengti teisės aktus, numatančius žinybos funkcijų išplėtimą sukuriant vieną finansinių ir ekonominių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo instituciją. Taigi ir toliau bus dubliuojamos dviejų tarnybų funkcijos ir toliau bus metami į balą biudžeto pinigai, kurių ir taip valstybei stinga. Taigi labai gaila.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš galiu tiktai reaguoti. Mums vis tiek reikės vykdyti ir įstatymą, ir nutarimą, tai jeigu kai kurie dalykai nesiseks, ką darysi, ne pirmąkart, grįšim ir pasitaisysim. O dabar svarbu, kad turime abu tuos kapitalinius dokumentus. Taigi ačiū ir jums, kaip pranešėjui, ir visiems kolegoms.

Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 2, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-2166(2*) (priėmimas)

Iš eilės yra darbotvarkės 6 punktas – Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 2, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-2166(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Antanas Baura pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto vardu. Prašom į tribūną.

A.BAURA. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas po svarstymo šiam įstatymo projektui pastabų ir pasiūlymų daugiau negavo. Teisės departamento išvada, pateikta šių metų kovo 6 d., irgi yra teigiama, todėl įstatymą būtų galima priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pagal Teisės departamento išvadą pastabų nėra, ir pasiūlymų nėra.

A.BAURA. Taip.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tada išties galime pastraipsniui priimti. Aš prašyčiau pranešėjo vis tiek būti čia, tribūnoje, jeigu staiga iškiltų kam koks klausimas. Taigi iš eilės. 1 straipsnis, arba 2 straipsnio pakeitimas. Niekas nenori kalbėti? Galime priimti? Ačiū. Priimta. 2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 4 straipsnio papildymas. Galime priimti? Priimta.

3 straipsnis, arba 8 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Priimta. Ačiū.

4 straipsnis – įstatymo papildymas atitinkamu priedu, kad suderinta su Europa. Galime priimti? Priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūsų misija baigta.

Dabar, jeigu kolegos pageidauja dėl balsavimo motyvų… Niekas nesiregistruoja. Kadangi niekas nesiregistruoja, niekas nesiprašo, todėl kviečiu iš karto pradėti balsavimo procedūrą.

Gerbiamieji, registruojamės ir balsuojame, kad priimtume Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai, 42 – už ir 1 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, dėkoju, mielieji kolegos. Mes dirbame beveik pagal grafiką.

Vandens įstatymo projektas Nr.IXP-2175(2*) ES (svarstymas)

Dabar iš eilės darbotvarkės 7 punktas – tai Vandens įstatymo projektas Nr.IXP-2175(2), pabrėžiu, eurointegracinis projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjų čia yra labai daug. Pagrindinio komiteto vardu – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Alfonsas Macaitis. Prašom į tribūną. Ruošiasi Vytautas Saulis Biudžeto ir finansų komiteto vardu.

A.MACAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas pagrindinio komiteto teisėmis svarstė Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir gavo nemažai pastabų. Buvo ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos, Kaimo turizmo, Lietuvos hidroenergetikų draugijos, Savivaldybių asociacijos. Apsvarstė visas šias pataisas bei įvertino ir pateikė jums svarstymui projektą. Taip pat buvo gauta mūsų kolegų gerbiamojo B.Bradausko ir D.Veličkos pasiūlymai. Jie taip pat buvo apsvarstyti, daliai jų pritarta. Kai kuriems pasiūlymams nebuvo pritarta. Jie sutiko tuos pasiūlymus, kuriems nebuvo pritarta, atsiimti, todėl siūlyčiau svarstyti šį įstatymą ir pritarti jam po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia labai svarbi informacija, kad susitarta su kolegomis, aš tikiuosi, jie patvirtins. (Balsas salėje) Vieną minutę, ateis laikas, ačiū ačiū, ačiū dabar. Iš eilės turi kalbėti kiti komitetai. Vytautas Saulis – papildomo Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Kaimo reikalų komiteto vardu ruošiasi kolega Gintautas Kniukšta arba kuris nors kitas.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas komitetas svarstant Lietuvos Respublikos vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Vasario 24 dieną mūsų Seimo komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Buvo apsvarstyta gana daug Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Joms visoms iš esmės pritarta. Mes ir siūlome pagrindiniam komitetui projektą patobulinti, atsižvelgiant į šias Teisės departamento išvadas bei į mūsų komiteto nario kolegos B.Bradausko pasiūlymus. Šiam įstatymui buvo pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu Gintauto Kniukštos nėra, tai kolega Domininkas Velička. Prašom, kolega D.Velička Kaimo reikalų komiteto vardu.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Esu įpareigotas gerbiamojo G.Kniukštos perskaityti Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Trumpindamas tekstą pareiškiu, kad komitetas daugumai pataisų pritarė, išskyrus B.Bradausko ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos pasiūlymui būtent dėl projekto 3 straipsnio 39 dalyje nustatytų paviršinio vandens telkinių apsauginių zonų ir pakrantės apsaugos juostų pločių. Priežastis ta, kad juostų pločiai yra reguliuojami kitu įstatymu ir todėl šie pakeitimai yra dubliuojantys arba pertekliniai. Bendru sutarimu buvo nuspręsta pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Seimo nario B.Bradausko, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos ir Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos pasiūlymus. Aplinkos apsaugos komitetas atsižvelgė į daugumą Kaimo reikalų komiteto išvadoje pateiktų pasiūlymų, todėl aš siūlau po svarstymo pritarti patobulintam Vandens įstatymo projektui.

Savo ruožtu norėčiau, kad išklausytumėte ir mano pataisą, bet turbūt jau kita tvarka.

PIRMININKAS. Prašau šiek tiek vėliau. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – kolega Gintaras Didžiokas ar kas nors kitas? Nematau. Jeigu neprieštarausite, aš perskaitysiu esmę. Komiteto sprendimas: “Iš esmės projektui pritarti, siūlant pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.”

Taigi, kaip matote, visi komitetai iš esmės pritarė. Pataisos buvo iš dviejų dalių ir, kiek aš supratau, visų pirma B.Bradauskas ir kiti kolegos neprieštarauja, kad jų pataisos nebūtų nagrinėjamos. Kolega D.Velička nori pasakyti dėl savo pataisos. Tada aš kviesčiau gerbiamąjį pirmininką į tribūną ir mes turėsime galutinai susitarti arba gražiuoju, arba balsuodami. Prašom. Kolega Domininkas Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Gerbiamieji kolegos, mano pataisa yra išdėstyta 11 straipsnyje. Aš siūlau jį išdėstyti taip: “Paviršinio vandens telkiniai rekreacijai ir sportui gali būti naudojami vadovaujantis šio įstatymo, Turizmo įstatymo bei Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais reikalavimais”. Senasis teikimas skambėjo taip: “Paviršinius vandens telkinius naudoti rekreacijai ir sportui priskiria apskričių viršininkai. Rekreacinių vandens telkinių naudojimo apsaugos režimas nustatomas Lietuvos teritorijų planavimo (…) įstatymu”. Tokiu būdu šis mano teikimas turėtų prasmę daugumai Lietuvos gyventojų, nes būtų vadovaujamasi ne apskričių viršininkų ambicijomis arba norais pripažinti arba nepripažinti rekreacijai naudingus telkinius, o būtent vadovautis tais įstatymais, kuriuos mes jau anksčiau priėmėme.

Kita vertus, aš sutinku atsisakyti dviejų savo teikiamų pataisų, būtent dėl higienos normų. Man paaiškino, kad nėra tikslinga įrašyti labai tikslias normas į įstatymą ir dėl požeminio vandens. Bet tikrai reikalausiu, kad būtų balsuojama dėl pirmojo mano teikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad mes šiam kolegos D.Veličkos pasiūlymui pritarėme, todėl aš galiu pasakyti, kad taip pat siūlau pritarti ir jums. Yra logiška, todėl nieko daugiau pridurti negaliu, tik noriu pasakyti, kad tas teikimas buvo darytas senajam variantui, o čia bus naujo varianto 12 straipsnis, kad jūs susigaudytumėte. Bet mes pritariame šitam.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl šio techninio dalyko, aš manau, mes galime susitarti, bet dar yra toks formalus. Ar yra dešimt balsų, remiančių, kad svarstytume ir po to pritartume? Aš manau, kad nėra abejonių. Yra dešimt. Viskas gerai. Komitetas sutinka, tai galime bendru sutarimu pritarti kolegos D.Veličkos pataisai? Galime? Pritarta. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Diskusijose niekas neužsirašė kalbėti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo, ar galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu? Mielieji kolegos, dėkoju. Pranešu, kad Vandens įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Dar kartą primenu, kad mes pritarėme dar vienam eurointegraciniam projektui po svarstymo.

Dabar turime kelias minutes iki Vyriausybės valandos ir mums reikia susitarti dėl tolesnio darbo. (Balsas salėje) Geras pasiūlymas, sutinku. Ačiū. Mes galėtume išklausyti ministrą Vytautą Markevičių, bet aš jo nematau. Galime nagrinėti vieną klausimą, kuris turi būti pateiktas, tai yra naujas Prezidento dekretas, ir mes jį turime įrašyti į darbotvarkę ir svarstyti, pranešėjas ministras Linas Linkevičius yra, bet liko tik trys minutės. Tai ar galime mes padaryti dar vieną darbą, kurį vis tiek reikės padaryti, – pasitvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Gal kolega Gintaras Steponavičius malonėtų mane truputį pavaduoti iki Vyriausybės valandos? Man atrodo, kad mes neturėsime didelių ginčų dėl darbotvarkės, bet tvarka yra tvarka. Kviečiu kolegą užimti vadovaujančias pozicijas, o aš referuosiu savaitės programą.

Savaitės (nuo 2003-03-24) – 2003 m. kovo 25 d. (antradienio) ir 27 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kolegos, kitos savaitės Seimo darbų programa. Ją pristatys tradicinis sudarytojas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Kviečiu tai padaryti iš tribūnos.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mielieji ministrai, kurie jau renkatės. Kitą savaitę bus keletas eurointegracinių klausimų, didelis paketas tarptautinių dokumentų, tai yra įvairių susitarimų, kuriuos mes turėsime ratifikuoti, turėsime pritarti. Sakyčiau, retesnis klausimas – Švietimo plėtotės strateginių nuostatų 2003–2012 m. patvirtinimo projektas. Priminsiu, tai yra buvusio Prezidento Valdo Adamkaus pateiktas projektas. Jį dabar registravo ir teikia Seimo Pirmininkas. Turime susitarti dėl šių dalykų, kaip toliau nagrinėsime.

Dienos pabaigoje, tai yra vakarop, yra keletas ataskaitų. Iš ketvirtadienio noriu išskirti Šilumos ūkio įstatymo projektą. Tikiuosi, kad šiandien mums pavyks bent dvidešimt įstatymo straipsnių priimti atsižvelgiant ar neatsižvelgiant į Seimo narių pataisas. Tada, tikiuosi, galėsime galutinai įveikti šį tikrai svarbų įstatymą. Čia neįrašyta, bet Socialinių reikalų ir darbo komitetas prašo įtraukti jo projektus Nr.IXP-2245 ir Nr.IXP-2246. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo, dėl politikų, teisėjų, pareigūnų darbo apmokėjimo, trumpai tariant, dėl atsiejimo nuo MMA algos.

Ir paskutinis, bet ne paskutinis pagal svarbą klausimas, – ketvirtadienį turėtų būti vienos iš opozicinių frakcijų formuojama darbotvarkė. Pagal mūsų tradiciją, žinoma, sesijos pradžioje pirmieji turėtų formuoti tie, kurie yra gausesni. Vadinasi, Jungtinė ir liberalų frakcija. Tikiuosi, bus pateikta įdomi darbotvarkė. Seniūnų sueigoje buvo aprobuota ir prašyčiau kolegas pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sakalas nenorėtų paklausti. Neišeina registruotis Vyriausybės valandai, kol svarstomas kitas klausimas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už tokį išsamų pristatymą, kad klausimų nekilo. Ar mes galėtume pritarti kitos savaitės preliminariai darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū. Dėkoju už supratimą.

13.01 valandų. Metas pradėti Vyriausybės valandą. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, dabar išspręskime vieną procedūrinį klausimą. Ką tik gavau ir jūs dabar turite gauti Prezidento Rolando Pakso pasirašytą dekretą, kurio esmė yra tokia. Skaitau 1 straipsnį. “Vadovaudamasis Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, teikiu Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione” projektą Lietuvos Respublikos Seimui”. Pagal Seimo statuto 94 straipsnį teisę Seimo posėdyje siūlyti papildomai įrašyti klausimus į priimtą savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkę turi Seimo valdyba, Seniūnų sueiga, Vyriausybė ir Seimo narių frakcija. Kadangi aš dar nematau pranešimo apie tai, arba neturiu pranešimo, kad vienoje frakcijų yra naujas seniūnas, aš turiu šiokius tokius įgaliojimus kaip pirmasis pavaduotojas, todėl siūlau frakcijos vardu (ir šiuo atveju Vyriausybės pozicija galiu pasiremti), prašau šį klausimą papildomai įtraukti į darbotvarkę. Jeigu spėsime, iš karto po Vyriausybės valandos. Gal ją galėsime šiek tiek sutrumpinti? Ar geriau vakarinio posėdžio pradžioje? Gerai. Tada bendru sutarimu šį klausimą įtraukiame į vakarinio posėdžio pačią pradžią, tai yra 15.00 valandą. Ačiū. Išspręsta.

Vyriausybės valanda

Dabar Vyriausybės valanda. Vyriausybės valandoje, kaip ir dera, pirma yra opozicinės frakcijos. Kas opozicinių frakcijų vardu? Kolega Gintaras Steponavičius. Nerandu opozicijos atstovų. Kaip čia taip yra? Kolega Algis Kašėta. Nematau. Julius Veselka neįsirašė į opoziciją. Nėra. Tada iš eilės suteikiu. Kai atsiras opozicijos atstovų, norinčių klausti, jie klaus pirmieji. O dabar Juozas Raistenskis.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų ministrei gerbiamajai Vilijai Blinkevičiūtei. Klausimą iškėlė mano rinkėjai. Kodėl asmenys, dirbantys viešuosius darbus, privalomai draudžiami tik viena valstybinio socialinio draudimo rūšimi – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu? Viešųjų darbų atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. nutarimu Nr.169, 3 punkte teigiama, kad bedarbiams, neprisitaikiusiems prie darbo rinkos, pasiūlymai dirbti viešuosius darbus yra prilyginami įsidarbinimui pagal darbo sutartį. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, yra privalomai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu. Taigi kokiais teisės aktais remiantis negalima privalomai drausti asmenų, dirbančių viešuosius darbus, valstybinio socialinio draudimo tokiomis rūšimis kaip pensijų draudimas, ligos ir motinystės draudimas, draudimas nuo nedarbo? Labai ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą ir už rūpinimąsi bedarbiais. Viešieji darbai. Pagrindinė tų darbų atlikimo misija yra ta, kad Lietuvoje mes turime užsiregistravusių beveik 200 tūkst. žmonių, kurie ieško darbo, neturi darbo. Aš esu įsitikinusi, kad bent jau pusė iš jų nori dirbti, o ne gauti bedarbio pašalpą. Taigi viešieji darbai yra viena iš priemonių, kaip tą žmogų šiek tiek palaikyti, kad jis ne tik gulėtų ant pečiaus, bet kad jis neprarastų darbinių įgūdžių ir kartu gautų šiokią tokią išmoką už tuos darbus, po to gautų kaip garantiją dėl tam tikrų socialinių papildomų išmokų, šiuo atveju turiu omeny kompensacijas už būstą arba socialinę pašalpą. Taigi buvo priimtas toks sprendimas, kad tokiu atveju viešieji darbai vidutiniškai trunka (beje, mes pernai metais pailginome viešųjų darbų trukmę) 2,3 mėnesio. Tai yra gerai, nes viešaisiais darbais pernai pasinaudojo daugiau keliasdešimt tūkstančių žmonių negu anksčiau, nes tam skyrėme daugiau lėšų iš Užimtumo fondo. Žinote, ir pradžių buvo toks sprendimas, kuris yra pagrįstas ir motyvuotas. Kadangi už asmenis, jeigu jie draudžiami, kas nors moka draudimo įmokas, tai šiuo atveju valstybė turėtų už juos sumokėti draudimo įmokas. Vadinasi, tokiu atveju mes galėtume daugiau pasiųsti žmonių dirbti viešųjų darbų tuos porą mėnesių. Buvo toks skaičiavimas ir juos draudėme, kad neatsitiktų koks nors nelaimingas atsitikimas. Žinoma, mes galime tai svarstyti, žiūrėti, juo labiau kad Užimtumo fondo lėšos, kurios yra apie 200 mln. litų, šių metų biudžete, tvirtinant “Sodros” biudžetą, yra numatytos. Tai nėra likutinis principas, kai buvo taip, kad nedarbas augo, o Užimtumo fondo lėšos mažėjo, nes mes tai palaipsniui išgyvendinome. Tai mūsų viena iš prioritetinių finansuojamų sričių. Galime svarstyti ir ieškoti būdų bei galimybių, bet vis tiek pagrindinis tikslas išlieka, kad į viešuosius darbus reikia įtraukti kiek galima daugiau žmonių. Gal ir be visų, kaip jūs sakote, papildomų garantijų, pavyzdžiui, pensijų draudimo arba sveikatos draudimo. Jeigu žmogus yra užregistruotas darbo biržoje, tai jis ir taip gauna visas sveikatos draudimo paslaugas ir papildomo draudimo jam nereikia. Galime dar pažiūrėti ir panagrinėti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą Romaną Sedlicką. Prašom. Ruošiasi Algis Kašėta. Jeigu jo nėra, tada Justinas Karosas.

R.A.SEDLICKAS. Mano klausimas būtų ministrui Juozui Bernatoniui. Daug buvo rašyta ir kalbėta apie jūsų ministerijos reformas. Ar galėtumėte mums truputį daugiau papasakoti, kas darosi ir kaip vyksta tos būtinos reformos?

J.BERNATONIS. Dėkoju už klausimą. Manau, visų pirma jus domina Policijos ir Tardymo departamentų reorganizavimas, nes žiniasklaidoje tas klausimas buvo labai plačiai nagrinėjamas. Buvo iškilę tam tikrų sunkumų, nes generalinis komisaras trukdė reorganizavimui, pradėjo politikuoti, tačiau kai mes kartu buvome pas Ministrą Pirmininką, jis sutiko su visais siūlymais. Dabar generalinis komisaras yra pasirengęs reformą vykdyti ir nepolitikuoti. Manau, kad tai labai palengvino situaciją, nes daugelis sprendimų reorganizacijos atveju pagal Policijos veiklos įstatymą turi būti priimti generalinio komisaro.

Jeigu kalbėtume apie kitas sudėtingesnes reformas, kurios vyksta, tai, kaip žinote, vidaus tarnybos pulkuose yra atsisakoma šauktinių ir jau šiais metais turėtume reorganizuoti vidaus tarnybos pulkus į viešojo saugumo tarnybą, arba viešojo saugumo dalinį, kaip yra numatyta Vyriausybės nutarime, kuriuo paskelbtas reorganizavimas. Čia kyla problema, kad nesutampa mūsų pozicijos su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, nes pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą tai turi būti dalinys, pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. Yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sedecko siūlymas, kad tai būtų dalinys, pavaldus policijai. Tačiau mes esame išnagrinėję demokratinių valstybių praktiką, esame susipažinę su ta praktika ir tiesiogiai, kai tokie specialūs daliniai negali būti valdomi profesionalų ir paprastai dėl jų panaudojimo sprendimus turi priimti politikai. Europos valstybėse manoma, kad tokiu būdu visuomenė būtent ir kontroliuoja per politikus represines struktūras. Deja, pas mus yra tam tikro mąstymo likę ir galbūt mums sunku persiorientuoti, tačiau aš esu įsitikinęs, kad kai mes būsime Europos Sąjungoje, tas persiorientavimo procesas bus spartesnis.

Jeigu daugiau kalbėtume apie tas struktūrines reformas, tai buvo numatytas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sujungimas su Civilinės saugos departamentu. Tačiau tas klausimas atidėtas ateičiai, nes išsiplėtė Civilinės saugos departamento funkcijos. Mūsų su kolega ministru L.Linkevičiumi supratimu, tai reikėtų dar svarstyti, vadovaujantis naujai keliamais krašto apsaugos sistemai uždaviniais, ir tuomet spręsti, kaip, kada ir koks darinys turėtų būti. Tai galbūt būtų tokios pagrindinės reformos, kurios vyksta.

Suprantama, labai svarbus žingsnis bus padarytas, kai bus priimtas Vidaus tarnybos statutas Seime, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą be statuto mes negalime dirbti. Ten irgi yra likę keletas ginčytinų klausimų, tačiau, manau, svarbiausia būtų, kad Seimas jį priimtų iki gegužės 1 d., kad mums nereikėtų du kartus vykdyti reorganizacijų dėl statuto įsigaliojimo policijoje. Iš esmės bus atsisakyta tos sistemos, kuri nepasiteisino, t.y. vadinamųjų pareiginių laipsnių, nes mes neradome pavyzdžių kitur, kad tokie būtų, ir bus įvesta ta pati komisarinių laipsnių sistema, tačiau bus įvesta policijoje, kaip yra kitose valstybėse. Mes neišradinėjame jokių dviračių, o remiamės Europos patyrimu. Kartais vykdydami reformas susiduriame su tam tikru priešinimusi tų žmonių, kurių interesai yra paliečiami. Tiek būtų trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Justinas Karosas. Ruošiasi Jurgis Razma.

J.KAROSAS. Ačiū. Aš norėčiau klausti žemės ūkio ministrą. Klausimas dėl beveik amžinos problemos, t.y. dėl kompensacijų už valstybės išperkamą žemę esant ekstremaliai, t.y. ypatingai, žmogaus konkrečiai situacijai. Mes priėmėm tam tikrą įstatymo pakeitimą, kuris šiek tiek leidžia tą problemą spręsti. Kokia dabar situacija, kadangi daug kas priklauso nuo tam tikrų Vyriausybės nutarimų arba potvarkių, tvarkos? Nes iš tiesų tas pats yra kalbant ir apie indėlius, ir apie atsiskaitymą už išperkamą žemę. Neretai konkrečiu atveju tai yra konkretaus žmogaus fizinio išsigelbėjimo problema ir mes turime rasti variantų, kurie leistų tokiais ekstremaliais atvejais žmonėms išgelbėti. Deja, kol kas tie dalykai lėtokai sprendžiami. Aš jau antri metai keliu tą problemą. Kokie dabar reikalai? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Jis iš tikrųjų labai aktualus, man ir pernai ne vieną kartą teko atsakyti į šį klausimą. Praėjusiais metais buvo taip, kad iš pradžių kompensacijoms už žemę buvom paskyrę tik 5 mln., po to, peržiūrėdami biudžetą, dar 2 mln. pridėjome. Mes labai uždelsėm šių pinigų paskirstymą, nes tikėjomės, kad bus ta pataisa. Aš nuoširdžiai dėkoju, kad tokia įstatymo pataisa yra ir šiais metais yra skirti 35 mln. kompensacijoms už žemę. Tai nėra didelė suma, tačiau palyginti su praėjusiais metais, aišku, kiek kartų ji yra didesnė. Be to, turiu pranešti, kad vakar Vyriausybė priėmė nutarimą ir iš jų 7 mln. yra skirti toms ekstremalioms sąlygoms pagal sveikatos ministro patvirtintą ligų sąrašą. Artimiausiu metu, man atrodo, Sveikatos apsaugos ministerija tokį sąrašą pateiks. Aišku, čia yra tam tikrų niuansų, bet vakar toks Vyriausybės nuarimas yra priimtas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Jurgis Razma. Ruošiasi Rolandas Pavilionis.

J.RAZMA. Norėčiau kreiptis į ministrą J.Bernatonį, kuris ką tik akcentavo policijos kontrolės iš visuomenės pusės klausimą. Aš matau jo veikloje priešingą problemą, būtent perdėtą kišimąsi į policijos veiklą jo, kaip politiko, kaip ministro, tiesiog bandymą perimti administravimą. Ką reiškia, kai be policijos vadovo žinios paskelbiama visuotinė atestacija ar paties vadovo atestacija, negirdėjau, kad būtų suderinta su jį skyrusiu Respublikos Prezidentu, arba iškvietimas konkrečių padalinių vadovų “ant kilimėlio” be policijos vadovo žinios ir t.t. Gerai, kad spauda parašė apie Mažeikių komisaro istoriją ir jo ryšį su Lena Lolišvili, atrodo, kad jis nebus skiriamas policijos generaliniu komisaru, bet aš norėčiau paklausti, kaip ministras vertina, ar toks žmogus gali eiti rajono policijos komisaro pareigas, jeigu matome, kad jam tos užimamos pareigos gali kartais trukdyti dirbti asmeniniu vairuotoju ar darbo metu dalyvauti reprezentaciniuose renginiuose su jums žinoma aiškiarege. Ačiū.

J.BERNATONIS. Visų pirma dėkoju kolegai už mano darbo vertinimą. Stengsiuosi tolesniame darbe atsižvelgti į jūsų išsakytą kritiką, tačiau aš girdėjau ir kitokią kritiką. Vieni sako, kad per daug kišuosi į policijos veiklą, kiti sako, kad mažai rūpinuosi policijos veikla. Noriu pabrėžti, kad aš, kaip ir visi kiti ministrai, laikausi įstatymų. Pagal Policijos veiklos įstatymą generalinis komisaras yra pavaldus vidaus reikalų ministrui. Čia nereikėtų painioti skyrimo ir pavaldumo santykių. Beje, policijos vadovą prezidentai skiria tik dviejuose Europos valstybėse – Lietuvoje ir Baltarusijoje. Tiesa, Baltarusijoje yra milicija, ne policija. Kadangi tai yra vykdomosios valdžios funkcija, kitur skiria Vyriausybė, premjeras arba vidaus reikalų ministras. Tačiau mūsų yra toks įstatymas ir mes juo vadovaujamės, jeigu kalbėtume apie pavaldumo santykius. Išties, kadangi buvo tam tikrų susikalbėjimo problemų, man teko susitikti ir su kitais vadovais, ne tik su generaliniu komisaru, buvau susitikęs ir su Kriminalinės policijos biuro vadovais, nes paskleisti gandai, neva bus mažinamas Kriminalinės policijos biuras, sukūrė blogą psichologinę atmosferą tame biure. Tai man patvirtino ir jo vadovai, o man reikėjo patvirtinti, kad net neketinome daryti reorganizacijos, kad tai paleistas gandas, diskredituojantis būtent Vidaus reikalų ministeriją. Tai viena klausimo dalis, į kurią pamėginau atsakyti.

Kita klausimo dalis buvo apie Mažeikių komisarą poną Algį Markevičių. Aš turiu pasakyti, kad tuomet, kai vyko peratestavimas, tai vyko rudenį, generalinis komisaras jį vėl paskyrė Mažeikių komisaru. Vadinasi, jis dirba gerai, nes, kaip žinote, man įstatymas nesuteikia teisės daryti kokią nors įtaką rajonų, miestų komisarų skyrimui.

Dar vienas klausimas, kuris buvo išsakytas dėl neva netikėtai paskelbtos visuotinės atestacijos. Tai yra įstatymo norma, Seimas priėmė įstatymą, visi pareigūnai, kurie dirbs ikiteisminio tyrimo įstaigoje, turi būti atestuoti. Atestuojami jie taip pat pagal galiojantį įstatymą. Generalinis komisaras, jo pavaduotojai, Tardymo departamento direktorius ir jo pavaduotojai yra atestuojami Vyriausiojoje atestacinėje komisijoje, kuri yra sudaryta vidaus reikalų ministro, o kiti pareigūnai yra atestuojami atestacinėje komisijoje, kurią sudarė generalinis komisaras. Tai yra visiems žinomi dalykai ir aš stebiuosi, kad tokie tvirti žmonės kaip velnias kryžiaus bijo atestacijos. Atestacija yra darbo vertinimas, o ne kas nors kita.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Rolandas Pavilionis. Ruošiasi Aloyzas Sakalas.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau paklausti gerbiamojo teisingumo ministro. Prieš valandą Prancūzijos nacionalinė asamblėja jos pirmininko siūlymu nutraukė sesiją simboliškai protestuodama prieš karo veiksmus Irake. Prieš pusvalandį per trečiąjį Prancūzijos kanalą girdėjau prezidento Žako Širako pareiškimą dėl karinės operacijos Irake. Šio pareiškimo esmė: “Šia karine operacija JAV pažeidė Jungtinių Tautų chartiją, tarptautinę teisę ir sukėlė sunkiai numatomas ilgalaikes pasekmes tarptautinei taikai ir saugumui”. Prezidento Ž.Širako teigimu Jungtinių Tautų chartija nenumato teisės jėga pakeisti suverenios šalies režimą, kaip, beje, tokia galimybė nenumatyta ir Jungtinių Tautų rezoliucijoje 1441. Ž.Širakas yra žinomas tarptautinės teisės specialistas. Ar, jūsų teisininko nuomone, prezidentas Ž.Širakas šiuo atveju yra neteisus teigdamas, kad šiuo veiksmu yra pažeista tarptautinė teisė ir Jungtinių Tautų chartija, ir kokia yra jūsų nuomonė šiuo klausimu. Ne tik apie Ž.Širaką, bet jūsų kaip teisininko.

PIRMININKAS. Vieną minutę! Aš labai atsiprašau kolegų, klausimui, nors ir sudėtingam, viena minutė. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už tokį labai įdomų klausimą. Bet manau, kad tai politinių diskusijų klausimas. Aš nedrįsčiau komentuoti asmeniškai nei mūsų Prezidento pareiškimų, nei bet kurių kitų užsienio valstybių prezidento pareiškimų. Šį kartą noriu pasakyti, kad bet koks teisininkas turbūt turėtų teisę pareikšti savo nuomonę. Turiu teisininko išsilavinimą, turiu advokato statusą, bet ir turiu ministro statusą, šiek tiek žinau, tiek, kiek, manau, reikia žinoti teisingumo ministrui šalies, kuri integruojasi į Europos Sąjungą, ir tiek, kiek mūsų šalies vidaus teisė yra suderinta su Europos Sąjungos teise ir su ACQUIS Communautaire, bet vis dėlto, atleiskite profesoriau, šiuo atveju tikrai nenorėčiau komentuoti Jungtinių Tautų chartijos ir sakyti savo nuomonę tuo klausimu. Šiuo atveju tai yra kiekvieno bet kurios šalies politiko laisvas apsisprendimas pasisakyti. Vieni turbūt manytų, kad visiškai nepažeistas joks Jungtinių Tautų dokumentas, vieni remiasi viena rezoliucija, kiti – kita, jums jos puikiai žinomos. Prancūzų vadovo ir kitų šalių politikų, kurie nepritaria tam karui, nuomonės mums yra žinomos. Bet aš dar kartą atsiprašau ir prašau jūsų neversti manęs reikšti nuomonės tuo klausimu, tai to asmens reikalas. Bet aš vis dėlto norėčiau paprašyti, jeigu leis posėdžio pirmininkas, kad Linas Linkevičius mane papildytų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

L.LINKEVIČIUS. Jeigu galima. Šiuo atveju norėčiau kalbėti kaip Valstybės gynybos tarybos narys. Profesorius teisus, yra įvairios tos rezoliucijos interpretacijos, tai turime pripažinti. Galima pasakyti, kad tas klausimas tapo ne tik teisiniu, bet ir politiniu. Galima paminėti tikrai ne vieną valstybės vadovą, Lenkijos Prezidentas, Ispanijos premjeras, Britanijos, tarkim, generalinis prokuroras, tai yra kur kas svarbiau, nes tai jau yra ne politikas, tai yra pareigūnas teisinės valstybės, kur teisė reiškia labai daug, nors ir neturi Britanija rašytinės Konstitucijos, bet pagarba teisei yra besąlygiška, tai irgi ekspertinis vertinimas dėl teisėtumo… Aš gal tik pridėsiu sutrumpintą variantą, nes, tikiuosi, tiems kurie domėjosi, mes esame išsiuntinėję dar prieš mėnesį tam tikrą analizę, nebrukamos kokios nors nuomonės, bet tiesiog tos rezoliucijos 1441 analizę. Taip pat ir Seimo komitetams, ir frakcijoms. Trumpai pakartosiu esmę. Rezoliucija 1441 iš tiesų yra gana kategoriška, jeigu ją skaitėte. Joje kaip tik išdėstoma, kad Irakui suteikiama, pabrėžiu, paskutinė galimybė įvykdyti nusiginklavimo įsipareigojimus. Rezoliucijos nevykdymas, ten yra minimi faktoriai, ką reiškia nevykdymas, vienas iš jų yra visiškas Irako režimo bendradarbiavimas su ginkluotės inspektoriais, visiškas ir besąlygiškas, vienas iš faktorių, o nevykdymas kelią grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui. Ši formuluotė yra įrašyta todėl, kad Jungtinių Tautų chartijos VII skyriuje yra minima, kad jeigu yra grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui, yra tam tikri įgaliojimai ir tam tikros kraštutinės priemonės ir į jų sąrašą įeina jėgos panaudojimas, pabrėžiu, įeina jėgos panaudojimas. Buvo ne vienas raportas, tačiau paskutinis Hanso Blikso raportas Saugumo tarybai buvo kovo mėnesį ir buvo konstatuota, kad Irakas iš tiesų nebendradarbiauja su Jungtinių Tautų inspektoriais taip, kaip reikėtų. Kai buvo pradėta kaupti ginkluotąsias pajėgas prie krantų, tas bendradarbiavimas pagerėjo, tačiau nebuvo išpildyta sąlyga ir pagal dvylika punktų nebuvo surasta bendradarbiavimo – tai iš H.Blikso ataskaitos, jeigu pateiktume kokių nors pavyzdžių. Pavyzdžių galima pateikti. Tarkime, buvo sukaupta per 8 tūkst. litrų juodligės. Čia yra oficialūs paties Irako režimo duomenys.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis ministre, gal galima trumpiau, nes vis tiek jums reikės dar kartą visą tam tikrą dokumentą referuoti, tada bus galima plačiau kalbėti.

L.LINKEVIČIUS. Galima. Man pavydu, nes kolega taip ilgai kalbėjo apie vidaus reikalus, tai aš pagalvojau, kad gal ir čia svarbus klausimas. Galiu sutrumpintai pasakyti. Tiesiog jeigu sutrumpintai ir leisite vėliau, pasakysiu tiek ir pakartosiu tą, ką esame sakę ne kartą, kad iš tiesų politiškai dar viena rezoliucija būtų pageidautina, nes tai yra neeilinis dalykas. Jėgos panaudojimas tarptautinėje bendruomenėje yra išimtinis dalykas, tai nėra taisyklė, ir tikime visi, kad netaps taisykle. Todėl pageidautinos dar kartą tos politinės rezoliucijos. Tačiau teisine prasme, ir tai yra tokia mūsų nuomonė, jūs galite su ja nesutikti, taip, kaip Prezidentas Žakas Širakas arba Rusijos ministras Sergejus Ivanovas nesutinka, arba Kinijos vadovai irgi taip nemano, yra tokia nuomonė, kad jos nepakanka, tačiau, mūsų nuomone, teisinis pagrindas yra pakankamas nuginkluoti diktatorių.

Ir jeigu leisite, dar pasakysiu pastabą. Jungtinių Tautų rezoliucija 14.41 yra labai reikli ir kategoriška Irako režimui, tačiau ji taip pat reikli ir visoms kitoms šalims, taip pat ir Jungtinių Tautų saugumo tarybos narėms, kurių yra 15. Ir jos, yra manoma, mes irgi taip manome, atsitraukė nuo savo reikalavimų, nes tas paskutinis šansas buvo suteiktas diktatoriui, tačiau atsitraukimas nuo tų reikalavimų, atsitraukimas nuo vieningo grasinimo diktatoriui sunkiomis pasekmėmis nebuvo laidas į geresnį bendradarbiavimą arba konflikto išsprendimą. Štai kodėl (gal aš kalbu kiek ilgokai, atsiprašau už tai) klausimas yra tikrai rimtas, teigiu, kad teisėtumo požiūriu mes čia nematome problemų. Mes matome problemą apgailestaudami, kad nebuvo vieningos Europos Sąjungos nuomonės šiuo klausimu, tą reikia konstatuoti, tą konstatuoja ir Europos Sąjungos pareigūnai. Tačiau pagal tą poziciją, kuri buvo išreikšta Europos Sąjungos, Lietuva ir elgiasi. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Aloyzas Sakalas. Ruošiasi Algis Kašėta.

A.SAKALAS. Mano klausimas būtų dviem ministrams, tai užsienio reikalų ministrui ir krašto apsaugos ministrui. Bet kadangi vieno nėra, tai, matyt, prašyčiau, kad atsakytų krašto apsaugos ministras. Taigi matant jūsų politinę veiklą Seime, na, kad ir tik ką nuskambėjusį komentarą, tos veiklos vertinimą, komentarus spaudoje, man kažkodėl susidaro toks įspūdis, kad būtent jūs, o ne ponas Antanas Valionis ir esate tikrasis užsienio reikalų ministras. Aš labai prašyčiau, gal galėtumėte ar patvirtinti tą nuomonę, ar ją paneigti.

L.LINKEVIČIUS. Jeigu privalau, tai galiu paneigti. Šiuo metu aš jį pavaduoju. Tai čia jūs teisus.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš maniau, kad čia bus didesnė, platesnė kalba, bet jeigu tiek, tai labai aiškiai pasakyta. Dabar kolega Algis Kašėta. Ruošiasi Julius Veselka. Prašom. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Aš nuo Persijos įlankos pereisiu prie Lietuvos vidaus reikalų. Taigi klausimas sveikatos ministrui Juozui Olekui. Išties keistai nuskambėjo gerbiamojo kolegos kalba arba planai artimiausiu metu parduoti Švento Jokūbo ligoninę ir tuo būdu spręsti kai kurias problemas, susikaupusias sveikatos apsaugos srityje. Tokio patyrusio politiko kaip gerbiamasis Juozas nuomonė keistai skambėjo. Ministras puikiai žino, kad be Vilniaus savivaldybės šitos problemos išspręsti negalima. Aš norėjau paklausti, ar tas klausimas yra suderintas su Vilniaus meru ir kokios dar ligoninės Vilniuje yra ministro finansiniuose planuose?

J.OLEKAS. Ačiū, kolega, už klausimą ir už gražų įvertinimą. Iš tikrųjų dėkoju. Mero potvarkiu yra sudaryta jau dirbusi gal pusantrų metų ar net visus dvejus metus komisija dėl Vilniaus gydymo įstaigų restruktūrizavimo. Ta komisija savo medžiagą yra pateikusi Vilniaus merui, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Vilniaus apskričiai. Toje komisijoje taip pat dalyvavo mano minėtų institucijų atstovai. Parengto plano dalis yra ir sąlygų pagerinimas pacientams, ir darbo sąlygų pagerinimas medikams, atidarant naujus skyrius Greitosios pagalbos ligoninėje ir perkeliant į geresnes darbo ir gydymosi sąlygas tiek pacientus, tiek darbuotojus į tuos atsidarysiančius naujus skyrius.

Tolesnis Šv.Jokūbo ligoninės pastatų likimas yra turbūt dvejopas, nes dalis pastatų priklauso religinėms bendruomenėms, domininkonų ir kitai, ir jie bus grąžinti, bet dalis tų pastatų tiesiog palaisvinta. Kiek man žinoma, Vilniaus meras ir turbūt taryba kaip tik turi planą parduoti, nes šiuo metu Šv.Jokūbo ligoninėje susidaręs įsiskolinimas apie ketvertą milijonų. Todėl tikimasi, kad galbūt tokiu būdu būtų galima padengti skolas ir papildomas lėšas skirti tolesniam ligonių ir medikų darbo sąlygų gerinimui.

Tai tikrai nėra Sveikatos apsaugos ministerijos tiesioginė kompetencija, bet mes pritariame tokiam Vilniaus miesto sprendimui ir esant reikalui esame pasirengę padėti, jeigu dėl restruktūrizavimo proceso reikės net ir finansinės pagalbos. Mano ir buvo tokia nuomonė ir vertinimas. Mes pozityviai žiūrime, kad Vilnius pradeda tokią restruktūrizavimo programą. Mes negąsdiname. Aš manau, kad dėl mažųjų savivaldybių ligoninių uždarymo ir panašių dalykų Vilnius rodo gerą pavyzdį, Sveikatos apsaugos ministerija palaiko.

Tame plane yra ir kitų galimų pasikeitimų. Tai bus susiję taip pat su kitų naujų skyrių atidarymu, nes, kaip žinote, toje jau antrą dešimtmetį besitęsiančioje Greitosios pagalbos ligoninės statyboje yra dar šeši aukštai, kuriuos reikėtų kuo skubiau įrengti, perkelti iš prastesnių sąlygų į geresnes pacientus ir darbuotojus. Miestas apsispręs, kokie bus perkėlimai, derins turbūt su apskrities poreikiais ir su Sveikatos apsaugos ministerija, nes čia ir Universiteto ligoninės. Mes iš tikrųjų paremsime ir skatinsime tokius procesus, nes ir pacientai, ir medikai yra nusipelnę geresnių darbo sąlygų ir geresnio įvertinimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Julius Veselka. Ruošiasi Vytautas…

J.VESELKA. Aš noriu paklausti gerbiamojo sveikatos apsaugos ministro trijų dalykų. Pirma, turbūt prieš pusantro mėnesio nusiunčiau paklausimą, nes į mane kreipėsi žmogus ligonis, kad tie patys vaistai, įpakuoti į popierinę dėžutę, kainuoja dvigubai daugiau negu į celofaną. Tada man Konstantinas Dobrovolskis pasakė, kad yra sudaryta komisija. Norėčiau gauti atsakymą, ką ši komisija nusprendė. Vienas dalykas.

Antras dalykas. Pasiunčiau laišką, kur žmonės skundžiasi dėl kaulų retėjimo ligos. Anksčiau buvo vaistai kompensuojami, dabar nėra, ten, sako, dideli skausmai, irgi negaunu atsakymo.

Ir trečia. Seimas priėmė įstatymo pataisą, kur numatyta, kad už žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą gali būti išmokamos pirmalaikės kompensacijos žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis, pagal jūsų patvirtintą sąrašą. Klausiau jūsų darbuotojų, sako, žinote, mes dar nepatvirtinome. Klausiu, kiek laiko reikia norint tokį sąrašą patvirtinti. Prašyčiau paspartinti, nes, žiūriu, šiandien užpulti Iraką mes pasirengę per vieną dieną, o žmogui padėti mes negalime ir per mėnesį. Todėl prašyčiau į tuos tris klausimus atsakymų ir kad būtų greičiau priimti sprendimai.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš iš tikrųjų tarp daugelio raštų, kuriuos radau ministerijoje, jūsų rašto nepastebėjau. Grįžęs į ministeriją būtinai pasiteirausiu, kodėl jums nebuvo atsakyta. Tikiuosi, ateityje Seimo nariams mes atsakysime per numatytą laiką, ir joks raštas ministerijoje neužsigulės ilgiau, negu numato įstatymas. Kolega Juozas Bernatonis sakė, kad mes Vyriausybėje, ministerijoje vadovaujamės įstatymais, šios normos pabandysime ir šiuo atveju laikytis.

Dėl kompensacijos, kurią jūs iškėlėte trečiuoju klausimu. Vakar Vyriausybė priėmė nutarimą, kaip įpareigoja įstatymas. Tame nutarime yra numatyta dešimt dienų, per kurias Sveikatos apsaugos ministerija tą sąrašą turi patvirtinti. Tikiuosi, kad mums dešimties dienų nereikės ir mes padarysime greičiau su sąrašu kaip ir su Irako atveju.

J.VESELKA. Galiu patikslinti?

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamasis.

J.VESELKA. Gerbiamasis sveikatos apsaugos ministre, dar yra tokių dalykų, kurie tame įstatyme numatyti. Per 90 metų turi žmonės, jie jau beveik komos būsenos, pagal tą įstatymą lyg nereikėtų. Bet aš manau, kad tokiems žmonėms reikėtų kaip nors surasti ligą ar ką, kad jiems galima būtų anksčiau kompensuoti.

J.OLEKAS. Mes būtume linkę išgydyti tuos žmones, o ne surasti jiems ligą. Yra ir gražių šimtamečių, ne tik devyniasdešimt metų nugyvenusių Lietuvos piliečių. Mes pasižiūrėsime. Aš manau, kad dubliuoti nereikėtų. Jeigu įstatymas numato, kad 90 metų. Aš dabar jus kartoju. Jeigu nėra, pažiūrėsime. Mes pagal įstatymo normą… Pavesta sudaryti ligų sąrašą ir nurodyta dar viena pastraipa, kur nereikia sąrašo daryti, – tai žmonės, laukiantys endoprotezavimo. Aš manau, kad viskas bus pateikta laiku, kaip aš jau sakiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Vytautas Saulis. Ruošiasi kolega Gediminas Jakavonis. Prašom.

V.SAULIS. Dėkoju. Mano klausimas geriau tiktų finansų ministrei. Bet noriu, kad patikslintų švietimo ministras. Rajonas gauna nemažai knygų labdaros būdu iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai mokymo priemonės: anglų kalbos vadovėliai, istorijos, geografijos atlasai. Aš juos mačiau, labai puikios knygos. Pagal Labdaros ir paramos įstatymą labdara, gaunama iš užsienio, yra neapmokestinama importo pridėtinės vertės mokesčiu. Tačiau parengtame Vyriausybės nutarime, kuriame detalizuota, kas konkrečiai yra labdara, knygų nėra. Kokia jūsų nuomonė, ar galima būtų kaip nors pataisyti Vyriausybės nutarimą, kad už knygas, skirtas mokymo procesui, nereikėtų mokėti importo pridėtinės vertės mokesčio? Juk pinigai, kuriuos savivaldybė sumoka, t.y. importo pridėtinės vertės mokestį, irgi yra lėšos, paimamos iš švietimui skirtų lėšų. Lyg ir skriauda išeina. Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Reikės pasižiūrėti mums šią tvarką. Aš atsimenu. Kai buvo diskusija, mes prašėme, jog knygos būtų įtrauktos kaip mokymo priemonės. Bet buvo pateikta daug faktų, kad prisidengiant labdara užsiimama komercija. Iš tikrųjų tada neapmokestinama. Aš pasižiūrėsiu, gal konkretų atvejį pažiūrėsime ir pabandysime išspręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Gediminas Jakavonis. Prašom. Ruošiasi Sigita Burbienė.

G.JAKAVONIS. Ačiū, pirmininke. Klausimas būtų žemės ūkio ministrui Jeronimui Kraujeliui. Aš jį užduosiu lygiai taip, kaip man uždavė rinkėjai: kaip ginsimės nuo lenkiškų kiaulių?

PIRMININKAS. Dvikojų ar keturkojų?

J.KRAUJELIS. Ačiū. Klausimas iš tikrųjų gana rimtas. Pirmiausia turėčiau informuoti Seimo narius. Kolegos, prieš porą savaičių buvome susitikę trys žemės ūkio ministrai Baltijos šalių: Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Pirmiausia, aišku, diplomatinėmis, mandagiomis priemonėmis kreipėmės į kaimynus lenkus. Iškilo problema, nes jie įvedė sau dideles subsidijas. Tai doleris ir beveik šeši centai už kilogramą gyvo svorio kiaulienos – tokia subsidija ūkininkams. Suprantama, pas mus tokia kaina nesiekia net gyvo svorio. Pavojus iškilo visoms trims šalims. Mes žinome, ką reiškia Lietuva, Latvija ir Estija kartu paėmus.

Aišku, šis mūsų kreipimasis – tai mandagumo vizitas. Pasirodo, Lenkijoje žemės ūkio ministro, į kurį kreipėmės, nebėra, yra kitas kolega. Su kaimynais bandėme tartis geruoju. Mes ne prieš, jeigu jie turi pinigų ir įveda, šaunu. Tačiau į erdvę tų šalių, kurios greitai būsime Europos Sąjungos narės, dabartiniu metu, paskutiniais metais žlugdyti viena kitą – tai iš tikrųjų truputį… Mes neprieštaraujame, tegu į trečiąsias šalis jie veža šią kiaulieną ir parduoda.

Kol kas į Lietuvą iš Lenkijos per šių metų mėnesius tik 25 tonos kiaulienos įvežta. Tai nėra tokia tragiška padėtis, palyginti su Estija, į kurią įvežta beveik 1000 tonų.

Šiandien ryte mes susitarėme, yra komisija, ji dirba prie Ūkio ministerijos, ponas Gediminas Miškinis vadovauja. Jie yra susitarę ir dabartiniu metu turbūt dar posėdžiauja. Mes irgi galvojame dėl adekvačių priemonių, kurias ir latviai jau paskelbė, kad planuoja įvesti apsaugos priemones. Pirmiausia protekciniai muitai. Pavyzdžiui, latviai siūlo 203 latus už toną gyvų kiaulių. Mūsų nuostata, mano, kaip ministro, iš tikrųjų kai kurie muitai yra, tačiau tai turėtų būti adekvatūs muitai, kiek jie subsidijuoja savo valstiečius. Pirmadienį aš esu pasiryžęs (jeigu ta komisija prieis prie kokios nors normalios…) ministrų pasitarimui teikti pasiūlymą dėl padidintų muitų įvedimo. Dabartiniu metu, turiu informuoti, mes turime paraiškų, norų 2 tūkst. tonų įvežti. Kolegoms kalbant su lenkais, jie aiškina: nė vienas lenkas neveža jums tų kiaulių, o lietuvių, kurie nori įsivežti, daug, pradėkite auklėjamąjį darbą ir būkite savo šalies patriotai. Priemonių bus imtasi.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė Sigita Burbienė. Prašom. Ruošiasi Artūras Melianas.

S.BURBIENĖ. Mano klausimas sveikatos ministrui. Jau ne pirmi metai Lietuvoje yra tokia tendencija, kad iš vaistinių dingsta pigesni vaistai, juos pakeičia brangesni, tokio pat veikimo, gal šiek tiek jie geresni, bet brangesni ne šiek tiek, o gerokai. Pastaruoju metu, jau dvi dienos, dar vienas vaistas dingo, t.y. paprastos valerijono tabletės. Jos tikrai nevežamos iš Vakarų. Ar tai reiškia, kad ateityje nebrangus vaistas dings iš vaistinių, o jo vietą užims brangūs “GlaxoWellcome” ar panašūs vaistai? Tai yra vienas iš tradicinių vaistų. Atrodo, dar niekas nepaneigė jo veikimo ir turbūt niekas nesiūlys, kad reikėtų nešiotis buteliukus arba valerijono šaknis ir jas užpildinėti.

J.OLEKAS. Ačiū už klausimą. Manau, kad tai nebus toks ženklas. Iš tikrųjų efektyvūs vaistai, nesvarbu, kad jie pigūs, turėtų pasilikti mūsų vaistinėse. Dėl šio konkretaus vaisto aš sugrįžęs pasiteirausiu, nes tai yra pirmas signalas, anksčiau nieko nebuvo girdėti. Net ir mūsų programoje yra tam tikri dalykai, svertai, kad ypač gaminami Lietuvoje vaistai čia būtų realizuojami, kad žmonės galėtų pasinaudoti galimybe gauti ir pigių vaistų. Mes sieksime, kad ir didžiųjų vakarietiškų kompanijų vaistai Lietuvoje nebūtų brangesni nei kitose Europos šalyse. Tam mus įpareigoja ir Seimo priimtas įstatymas, kuris leidžia tik 5% daugiau nuo mažiausios kainos. Esu numatęs kitą savaitę susitikti su daugeliu asociacijų, kurios užsiima vaistų prekyba, pasikalbėti. Mes pradėjome rinkti duomenis, pasitelkdami mūsų tarnybas, apie kainas kitose šalyse, manau, galima tikėtis tam tikro vaistų atpigimo ir tų pigių vaistų vartojimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Artūras Melianas. Ruošiasi Ona Babonienė. Prašom, kolega.

A.MELIANAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamajai ministrei V.Blinkevičiūtei. Kaip žinome, socialiniai darbuotojai, seniūnai dažnai akcentuoja būtinybę atidirbti už gaunamą socialinę pašalpą viešuosius arba visuomenei naudingus darbus. Tokia nuostata, kuri leistų tai padaryti, pagaliau jau atsirado Piniginės paramos įstatyme, numatant socialines integracijos priemones ilgalaikiams bedarbiams. Tačiau dar kartą dėl nepasirengimo įstatymo įsigaliojimą numatoma atidėti iki kitų metų sausio 1 d., t.y. visą pusmetį. Klausimas, ministre, būtų toks. Ar jums neatrodo, kad Vyriausybės nutarimu būtų galima pakeisti socialinės pašalpos mokėjimo nuostatas, kur būtų leidžiama savivaldybėms nustatyti tvarką, pagal kurią būtų tie visuomeniškai naudingi darbai atidirbti? Arba galime pavadinti tai ir socialinės integracijos priemonėmis. Tai pirmas klausimas.

Ir antras klausimas. Turint omeny, kad priimant Piniginės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms įstatymą buvo numatytos papildomos valstybės išlaidos ir kad šio įstatymo įsigaliojimas atidedamas pusmetį, jūs sutaupote pinigų. Kur tie pinigai bus panaudoti ir kiek jų bus sutaupyta? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Visiškai pritariu, kad (pavadinsiu liaudiškai ir paprastai) atidirbimas už valstybės skiriamus pinigus, šiuo atveju už socialinę pašalpą arba kompensaciją būstui išlaikyti, jauniems ir darbingiems žmonėms, matyt, būtų labai naudinga. Iš tikrųjų tai yra jūsų paminėtame Piniginės socialinės paramos įstatyme, kurį mūsų Vyriausybė pateikė Seimui, atrodo, spalio mėnesį ir kuris dabar intensyviai įvairiuose Seimo komitetuose ar komisijose svarstomas. Manau, kad visuomet yra pareiga ir galimybė Seimo nariams vienomis ar kitomis nuostatomis papildyti įstatymą. Matyt, dėl to, kaip aš suprantu, įstatymas galės įsigalioti ne nuo metų vidurio, kaip mes planavome, tačiau nuo kitų metų. Tačiau, manau, jeigu suspėtume visi laiku ir tos papildomos nuostatos neatsirastų, tai gal galėtume suspėti, nebūtinai, kaip mes sakome, nuo liepos 1 d., gal nuo rugsėjo 1 dienos. Galima pagalvoti apie įsigaliojimo terminą.

Kitas momentas ir jūsų pasiūlymas, ar nebūtų galima Vyriausybės nutarimu nustatyti reikalavimą atidirbti už pašalpas. Žinote, jeigu būtų tik mano valia, aš tai tikrai padaryčiau, bet nesiūlysiu to ir nedarysiu, nes esu įsitikinusi, kad bet kokie suvaržymai dėl galimybės apriboti išmokas yra galimi tik įstatymu. Deja, iš tikrųjų yra galimi tik įstatymais. Jeigu tam nebūtų reikėję įstatymo, mes Vyriausybės nutarimą jau seniai būtume papildę.

Kitas dalykas. Nežinau, bet man, kaip ministrei, yra kilusi tokia mintis, kad jeigu dar ilgai Seime užstrigs Piniginės socialinės paramos įstatymo priėmimas, tada iš viso (aš tokią mintį iškėliau mūsų specialistams) galbūt reikėtų parengti atskirą įstatymą ir pateikti Seimui dėl atidirbimo už socialines pašalpas. Galimas galbūt ir toks variantas, jeigu jis būtų greitesnis, bet tikiuosi, kad jo neprireiks.

Ir trečias jūsų klausimas dėl lėšų. Buvo planuota, kad Piniginės socialinės paramos įstatymui įgyvendinti reikės papildomų lėšų, nes šis įstatymas yra ir tikslesnis, ir labiau apima tas žmonių grupes, kurios tikrai objektyviai, o ne nelegaliai dirbdamos ir užsiimdamos nelegaliu verslu, neturi pakankamai pajamų ir turto, kad galėtų normaliai gyventi arba užsimokėti už komunalines paslaugas arba prasimaitinti. Taigi tų žmonių, kaip ilgalaikių bedarbių, kurie yra įregistruoti ilgą laiką darbo biržoje, bet aktyviai ieško darbo (sutinku, kad ne kiekvienas jį kol kas gali rasti paprasčiausiai dėl žmogaus neprisitaikymo savo gebėjimais prie tų reikalavimų, kuriuos šiandien kelia darbdaviai) skaičius būtų padidintas. Mes paskaičiavome, kad tai apimtų apie 60 tūkst. bedarbių ir tam reikėtų apie 15 mln. litų iš valstybės iždo. Tie pinigai yra suplanuoti valstybės biudžete. Manau, kad tas lėšas mes, be abejo… Vyriausybės planuose ir, matyt, Seimo planuose yra labai optimistiški norai, bet jeigu geriau rinksime biudžetą, turėsime pakankamai lėšų, atsiras vieni ar kiti poreikiai, biudžetas, kiek žinau, bent kartą per metus yra peržiūrimas. Aš labai norėčiau būti įsitikinus, kad tie milijonai, kurie buvo numatyti socialinei apsaugai, peržiūrint biudžetą ir bus skirti socialinei apsaugai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Onutė Babonienė. Ruošiasi Eduardas Šablinskas.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Mano klausimas sveikatos ministrui. Klausimas apie mokyklų medicinos kabinetus. Buvo laikas, kai ši veikla buvo finansuojama iš Sveikatos ministerijos lėšų, vėliau iš ligonių kasų. Buvusio sveikatos ministro esu klaususi, ar neatsitiks taip, kad pakeitus finansavimo tvarką, susidarys finansavimo problemų ir bus uždaromi mokyklų medicinos priežiūros kabinetai. Į mano abejones buvo atsakyta – ne. Kur 800 moksleivių – vienas etatas, jeigu mažiau – 0,5 etato arba 0,25 etato ir t.t. Šiandien turime atvejų, kai Kaune uždaromi mokyklų medicinos kabinetai, nes negauna finansavimo. Kodėl taip yra? Kaip manote jūs tai gerinti, kaip siūlysite spręsti moksleivių medicinos priežiūros, kabinetų ir jų darbuotojų išlaikymo finansavimo problemas švietimo įstaigose? Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū, kolege, už klausimą. Šiandien jų tikrai užderėjo sveikatos ministrui. Mes žengėme vieną žingsnį ir šiais metais iš biudžeto numatėme skirti moksleivių medicinos kabinetams išlaikyti papildomų lėšų. Man teko šiuo klausimu kalbėtis su Savivaldybių asociacijos prezidentu ponu Broniu Rope. Kai kurios savivaldybės susitvarkė, o kai kurios žengė tokius žingsnius (apie juos jūs kalbate) kaip Kaune. Iš tikrųjų savivaldybės šiandien gauna papildomų lėšų tų savivaldybių sveikatos fondams finansuoti. Dėl to savivaldybėms turėjo pasidaryti lengviau, bet kai kurios savivaldybės, pamačiusios, kad tai ne visos lėšos tiems punktams išlaikyti, nors juos anksčiau turėjo išlaikyti iš kitų lėšų, tiesiog žengė lengvesniu keliu, t.y. uždarė kai kuriuos punktus ir finansuoja tik kai kuriuos. Manau, reikia kalbėti konkrečiai apie kiekvieną savivaldybę.

Man teko susisiekti su kauniečiais, aiškintis, kodėl jų tokie motyvai, nes mes pinigus skiriame vaikų sveikatos priežiūrai, juos įtraukiame į tą registravimo mokestį ir kiekvienam užsiregistravusiam moksleiviui gydytojo kabinetas gauna tam tikrą sumą pinigų, be to, gydytojo pareiga vykdyti ir profilaktinį darbą. Kaip minėjau, mes šiemet paskyrėme ir jau pervedėme medicinos punktams papildomai pirmojo ketvirčio moksleivių pinigus. Reikėtų kiekvienoje konkrečioje savivaldybėje pakalbėti, kodėl jie priima tokius sprendimus. Mes dabar kartu su švietimo ministru rengiame bendrą įstatymą, kuriame dar konkrečiau numatysime tuos žingsnius. Tie skaičiai, kuriuos jūs minėjote, yra projekte, bet tai dar nėra pasirašytas įsakymas. Manau, jis netrukus bus pasirašytas ir tada jau konkrečiai bus įteisinta tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega Eduardas Šablinskas, o paskutinis ruošiasi Vasilijus Popovas. Prašom, kolega, klausti.

E.ŠABLINSKAS. Dėkoju. Mano klausimas skirtas susisiekimo ministrui. LAL’o valdyba jau du mėnesius derina kolektyvinę sutartį su darbuotojais, o rytoj paskutinė diena. Kita vertus, Lietuvos lakūnai dėl mūsų skrydžių saugumo dokumentais ir skaičiais įrodo, kad reikia 17 įgulų vietoj 15 “Saab” lėktuvams aptarnauti. Bet vėlgi sprendimai vilkinami iš posėdžio į poėdį “derinant vilkinimą” su Turto fondo atstovais. Kas ta valdyba, kai balsavimą diktuoja ministerijos Civilinės aviacijos administracijos vadovas Alvydas Šumskas? Ir pagrindinis dalykas. Ar neverta atidėti LAL’o privatizavimo, kai pasaulyje žvanginama ginklais ir jau pakvipo paraku. Kuo sprukti iš Lietuvos, kai neturėsime savo strateginio susisiekimo priemonės ir negalėsime daryti įtakos. Kita vertus, jaudinuosi dėl esamų ir buvusių kolegų, kurie tuo norėjo pasinaudoti. Jeigu kiltų klausimas dėl mano suinteresuotumo, iškart pasakau, esu suinteresuotas, kad LAL’as liktų lietuviškas. Taip pat, kad mūsų darbuotojai, kuriems išleista tikrai ne vienas milijonas, galėtų toliau dirbti. Dėkoju.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Aš turbūt jau kiekvienoje Vyriausybės valandoje galiu tikėtis klausimų apie LAL’ą nes, kiek žinau, jūs irgi turite tam tikrą praeitį šioje srityje. Aš taip pat kaip ir jūs esu suinteresuotas dėl Lietuvos avialinijų tolesnės perspektyvos. Manau, kad dar netgi 1997 m. Vyriausybė, priimdama sprendimą – įrašydama Lietuvos avialinijas į privatizuojamų objektų sąrašą, taip pat turėjo tą patį omenyje. Vis dėlto faktiškai visose valstybėse, tiek ir Europos Sąjungos, tiek ir pasaulio tokių valstybinių avialinijų liko labai mažai. Jeigu jų ir liko, jos taip pat nemažai dotuojamos iš valstybės, todėl aišku, kad kyla klausimas, arba valstybė turi kiekvienais metais skirti gana nemažas pinigų sumas šiai veiklai, arba turi būti ši bendrovė privatizuojama. Mes, sakau, dar 1997 m. nuėjome privatizacijos keliu ir Lietuvos avialinijų akcijų paketas, 100% akcijų paketas, nuo 2000 m. rugpjūčio mėnesio yra perduotas į Turto fondą. Turto fondas, kaip akcijų valdytojas, formuoja visus valdymo organus.

Dabar dėl SAAB’o įgulų skaičiaus. Iš tikrųjų tai yra grynai ūkinis dalykas. Aš manau, kad pati valdyba su administracija turi apsispręsti, kiek įgulų turėtų būti. Tačiau pagal įvairių ekspertų skaičiavimus, nesakau, kad mūsų lietuvių ar užsieniečių, tačiau pagal visus tarptautinius standartus ir visas aviakompanijas, kurios verčiasi šia veikla, Lietuvos avialinijose yra 2,5 karto daugiau darbuotojų, negu atliekant tokių apimčių paslaugas turėtų būti. Čia būtų galima ginčytis ir iš vienos, ir iš kitos pusės, tačiau, deja, tokia yra ekspertų nuomonė. Ne paslaptis, kad ir patys lakūnai privačiuose pokalbiuose sutinka, jog aviatorių yra galbūt šiek tiek per daug. Aš manau, kad dabartinė LAL’o vadovybė daro visokius žingsnius, įdarbina lakūnų komandas įvairiose užsienio kompanijose. Matyt, šitas procesas ir ateityje vyks. Kiek žinau, profsąjungos irgi randa bendrą kalbą su Lietuvos avialinijom. Galiu pasakyti tik tiek, kad mano, kaip ministro, kompetencija baigiasi organų formavimu. Iš Susisiekimo ministerijos buvo pasiūlyta deleguoti du žmones, mes juo delegavome, tačiau aišku, kad visus ūkinius sprendimus pagal nuostatus priima Lietuvos avialinijų administracija. Anksčiau buvo įsteigta valdyba iš atskirų ministerijų žinybų darbuotojų, buvo manoma, kad žmonėms, atėjusiems iš šono, sunku įsigilinti į tuos ūkinius dalykus, todėl šiandien praktiškai Lietuvos avialinijų valdyba sudaryta iš jų darbuotojų. Tiktai vienas, kaip jūs minėjote, ponas A.Šumskus, yra civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas ir gana neblogai išmano visus skraidymo kontrolės ir visus kitus klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Vasilijus Popovas turi teisę paskutinis paklausti, bet gali šia teise ir nepasinaudoti.

V.POPOVAS. Ačiū, nepasinaudosiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, minutėlę, aš dabar su jumis visais noriu pasitarti. Mes ką tik suderinome, kad papildomas klausimas 15 valandą. Bet kad ministrui nereikėtų du kartus vaikščioti, gal jis galėtų klausimą pateikti dabar, o spręstume 15 valandą arba galutinai antradienį. Dabar tik pateikimas. (Balsai salėje) Čia užimtų 10 minučių. (Balsai salėje) 14 val. galės pietauti visi, kas nori. (Balsai salėje) O pateikimui, manau, užteks žmonių. Sutinkam, kad būtų padarytas pateikimas? Tuomet kviečiu ministrą Liną Linkevičių į tribūną. Sutaupysime ir jo laiką, ir mes visi padarysime savo darbą. Pranešu, kad tai papildomai į darbotvarkę įrašytas klausimas, kuris vadinasi Prezidento dekretas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo JAV vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione” projekto teikimo Lietuvos Respublikos Seimui”. Prašome be triukšmo, ramiai. Prašome, gerbiamasis ministre.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karių dalyvavimo Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione“ projektas Nr.IXP-2445 (pateikimas)

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už suteiktą galimybę. Atsakydamas į klausimus jau šiek tiek kalbėjau ta tema. Dėl rezoliucijos 1441 teisėtumo gal kalbėsiu tik tuomet, jeigu bus tokių klausimų. Apskritai, kaip žinote, visi turbūt informuoti, kad Valstybės gynimo taryba nusprendė nesiūlyti, kad mūsų kariai dalyvautų tiesioginiuose kariniuose veiksmuose šalia politinės paramos, kuri buvo išsakyta mūsų valstybės visų vadovų (noriu pabrėžti), o apsiribotų tokių humanitarinių ir pagalbinių funkcijų vykdymu. Tai, ką aš ir minėjau, jeigu kas prisimena, dar sausio 21 d. šioje salėje, atsakydamas į klausimus. Mes ties tokia darbotvarke visą laiką ir dirbome. Konsultavomės su JAV. Ta parama, jeigu kalbėtume apie pagalbines funkcijas, būtų kariai logistikos specialistai, iki 10 žmonių, o jeigu kalbėtume apie humanitarinę, tai būtų karo medikai, kurie galėtų dalyvauti plaukiojančioje ligoninėje, mes taip įsivaizduojame, jeigu būtų toks poreikis, iki 6. Žodžiu, iki 10 logistikos specialistų ir iki 6 medikų. Kad teisėtai viskas būtų tvarkinga ir kad tai neišmuštų iš darbo ritmo parlamento, nes vis tiek sprendimą reikia priimti parlamente, yra atsiradęs tas skubotumas, nors klausimas nėra naujas… Tačiau kadangi šiandien yra posėdis, o kitas posėdis bus tik antradienį, vis tiek mums reikia priimti teisinį sprendimą korektiškai, todėl yra siūlymas priimti tą sprendimą, kaip aš jau ir minėjau, siųsti į Persijos įlankos regioną iki 10 logistikos karių, konkrečiai jie padėtų pakrauti lėktuvus aviabazėje, jinai, aišku, būtų dislokuota ne pačiame Irake šiuo atveju, čia vienareikšmiškai, ir iki 6 karo medikų, kurie, kaip mes taip kol kas įsivaizduojame, turėtų būti ligoninėje. Be abejo, kur jie daugiau gali būti. Tačiau ta ligoninė būtų plaukiojanti. Jeigu kas nors atsimenate, prie Lietuvos krantų keletą kartų yra atplaukęs toks laivas (…). Tokio tipo laive. Tą pasiūlymą esame išdėstę nutarimo projekte, kurį dekretu pateikė Prezidentas, aš jį įteikiu Seimui ir prašau Seimo pritarimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Net keletas Seimo narių nori paklausti. Visų pirma Vasilijus Popovas. Prašom, kolega.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai mano klausimas toks pat, kaip ir per Vyriausybės valandą. Aš jį noriu pateikti, tačiau papildysiu. Pirma dalis klausimo būtų tokia, ar imtasi Lietuvoje papildomų saugumo priemonių dėl karo Irake. Antra, kodėl dekrete įvardijamas tiktai Persijos įlankos rajonas, o neįvardijama tiesiogiai, kad tai yra Irakas, nors po to tekste kalbama apie Iraką? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū. Pradėsiu nuo antro klausimo. Tradiciškai mes, jeigu prisimenate, įvardydami Pietų Azijos regioną neslėpėm, kad tai yra Afganistanas. Taip yra todėl, kad negaišintume Seimo narių laiko ir darbo, nes mes negalime žinoti, ar tai yra Kuveitas, ar tai, tarkim, kokia kita kaimyninė šalis, todėl kiekvieną kartą tiksliai nurodant vietą reikėtų atskiro Seimo sprendimo. Neslėpdami, kartoju, ir pabrėždami, kokia operacija ir koks regionas, manau, mes elgiamės korektiškai. Kad būtų teisiškai tvarkinga, kad nereikėtų dar kartą grįžti į Seimą dėl formalaus sprendimo, taip vadiname šį regioną.

Kalbant apie pirmą jūsų klausimą. Kiek žinau, Seimo Pirmininkas rytą pateikė gana detalią informaciją. Aš tikrai nelabai ką turiu prie jos pridurti. Tik galiu pasakyti, kad visos valstybės grandys, kaip ir numatyta, pradedant Valstybės gynimo taryba, Vyriausybe, Krizių valdymo komitetu, vadovaujamo premjero (į jį įeina didžioji dalis ministrų), Krizių prevencijos komitetu, Krizių valdymo centru, visa ta grandinė vykdo analizę, teikia rekomendacijas žinyboms. Ir dabar, kai aš kalbu, vyksta eilinis posėdis Krizių valdymo centre. Duoti nurodymai sustiprinti sienos apsaugą, numatyti tam tikrus sąveikos planus tarp kariuomenės ir Sienos apsaugos tarnybos. Yra bendri sąveikos planai su Policijos departamentu, strateginių objektų papildomi planai, kaip apsaugoti, jeigu kiltų grėsmė, ir vidaus saugumo sustiprinimas, ir panašūs dalykai, kokie buvo po rugsėjo 11-osios įvykių. Tie sprendimai yra priimti, jie vykdomi. Šiuo metu tikrai nematome jokių pokyčių ir perspektyvoje. Situacija valstybėje yra visiškai rami, nėra jokių grėsmių, viskas vyksta pagal planą, kaip, beje, ir jūsų Seimo posėdžiai. Kai kurios kaimyninės šalys posėdžiavo šiąnakt, kiek aš žinau. Manau, kad tai tikrai galima daryti darbo tvarka, ką mes dabar ir darome, gal tik kiek skubėdami, tačiau viskas vyksta pagal planą. Tikimybė nedidelė, tačiau jai reikia rengtis, ir tarnybos yra taip nuteiktos, bet jeigu būtų kokia nors krizinė situacija kokioje nors srityje, be abejo, Krizių valdymo komitetas, vadovaujamas premjero, pabrėžiu, ir atitinkamos žinybos imtųsi tas krizes valdyti, ir visa tai šiuo metu vyksta. Jeigu bus poreikis, tai informacija bus pateikta ir Seimui, o reguliariai ji teikiama Vyriausybei ir atitinkamoms institucijoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Antras klausia daktaras Kazys Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis ministre, kadangi Prezidentas ir Vyriausybė, net Seimo Pirmininkas yra aiškiai užsiangažavę, kad mes teiksime humanitarinę pagalbą, aš manau, nekyla abejonių, kad jūsų pasiūlymas turėtų būti priimtas. Aš noriu paklausti, ar yra kokios informacijos, kad Lietuvoje yra tam tikras pavojus kokiai nors destrukcinei veiklai?

L.LINKEVIČIUS. Ne, tokios informacijos nėra, šituo užsiima atitinkamos tarnybos, taip pat ir Saugumo departamentas. Yra tam tikros rizikos grupės, bet šiuo metu jos nelaikomos pavojingomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Jonas Jurkus. Prašom, kolega.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar užteks to pusės milijono litų šiai operacijai Persijos įlankoje, kaip planuojama?

L.LINKEVIČIUS. Be jokios abejonės. Jų dar reiks, ko gero, šiek tiek mažiau, nes aš manau, kad mes siųsime ne šešis medikus, o turbūt keturis. Be to, siųsime tada, kai bus konkretus pareikalavimas, ir tai taip pat sutaupys tam tikrą lėšų kiekį. Taigi dar svarbu, ir į tą turbūt atkreipėte dėmesį, čia mes žiūrime iš savo vidaus resursų, iš krašto apsaugos biudžeto, neprašome papildomų lėšų. Visais atvejais tai neturės įtakos biudžetui.

PIRMININKAS. Ačiū. Irena Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis krašto apsaugos ministre, gal jūs turite duomenų, kokios iš Rytų, Vidurio Europos valstybių šalių priėmė sprendimus taip pat siųsti į karo veiksmų regioną tokią pagalbą ar karius?

L.LINKEVIČIUS. Aš dabar jums visų iš atminties neišvardysiu, bet savo pajėgas į tam tikras operacijas ar pokarinę fazę pasiūlė siųsti ir mūsų kaimynai, turiu omenyje Lenkiją, Latviją, Estiją. Lenkiją pirmiausia reikėtų paminėti, nes jie šiuo metu yra pažadėję dalyvauti su tam tikromis pajėgomis. Tai čia aplink Lietuvą. Iš viso yra 30 valstybių, šiuo metu oficialiai indikavusių savo paramą, 15 neoficialiai. Tokios yra žinios, jeigu kalbėtume pasauliniu mastu. Iš 49 Europoje esančių šalių, mano žiniomis, gal tik devynios prieštarauja. Tai yra Prancūzija, Vokietija, tačiau santykis yra ne toks, kaip čia kartais pateikiama.

PIRMININKAS. Ir tai, atrodo, gerbiamasis ministre, leiskite įsiterpti, Vokietija leidžia naudotis oro erdve.

Kolega Artūras Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs tiesiog mane patikslinkite. Aš noriu, kad patvirtintumėte tai, kaip aš matau šią situaciją, kad šis mūsų sprendimas tiesiog yra nuosekli tąsa tos užsienio politikos ir tų pareiškimų, kuriais mūsų įvairios institucijos įvertino situaciją ir galimą Lietuvos indėlį į tos situacijos sureguliavimą. Mes nepasakome nieko naujo ir nieko kito nei anksčiau deklaravome, tiesiog konkrečia forma išreiškiame savo paramą. Bent jau aš taip suprantu. Ir jeigu iš tikrųjų yra taip, tai klausimas būtų toks: iš kur dabar atsirado tokia skuba, kodėl nebuvo galima anksčiau to daryti, priimti atitinkamą sprendimą tam atvejui, jeigu šitaip klostytųsi situacija? Kodėl dabar, tiesiog per keletą valandų? Aš manau, kad mes tikrai priimsime tą sprendimą, bet gal šitą aspektą galėtumėte pakomentuoti? Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Patvirtinu, kad tai yra tąsa, gal tik pakomentuosiu, kad šiuo atveju tai yra nepalyginamai kuklesnis mūsų įnašas praktine prasme negu Afganistane, tą turbūt visi suprantame. Politine prasme buvo labai svarbi parama, ji jau yra išsakyta. Čia tik būtų toks komentaras. Pripažinsiu, kad mes mokomės iš procedūrų, irgi pripažinsiu, galbūt tik kai ką galima atlikti sklandžiau. Aš jaučiu tokį moralinį nusiraminimą, kad iš tiesų pirmą kartą iš šios tribūnos kalbėjau ta tema sausio 31 dieną. Pripažinkite, praėjo laiko. Vis dėlto siuntėme informaciją į komitetus, frakcijas, raginome, kas norėjo daugiau padiskutuoti. Tai nėra kaip perkūnas iš giedro dangaus. Dar kartą kartoju, nėra netikėta ta informacija, ką aš kalbu. Bet jūs teisus, gal buvo galima ir anksčiau, tačiau mes buvome sutarę, kad sprendimus reikia priimti prasidėjus operacijai. Ji šiąnakt prasidėjo, todėl ir teikiame. Todėl dabar ir išeitų toks skubotumas, bet jis nėra neplanuotas arba netikėtas.

Toks būtų mano komentaras. Priimdamas tokią jūsų ar kritiką, ar patarimą ateičiai, bet mes iš to mokomės, tikiuosi, kad dažnai tokių nelabai linksmų patirčių, kai reikės dalyvauti kare, gal neturėsime.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Aš turiu čia patikslinti. Jūsų, t.y. Vyriausybės siūlymuose, buvo tokie įdomūs suformulavimai. Jeigu bus tas ir tas, tai bus pasiūlyti tokie ir tokie projektai. Tokios formuluotės, prisiminkite, kai kurių Seimo narių buvo sukritikuotos, todėl buvo pasirinktas, kaip matote, šis variantas, kai yra aišku ir reikia spręsti. Toks bandymas pasiūlyti ir įspėti iš anksto iš tikro iš Vyriausybės pusės buvo. Noriu šiek tiek apginti Vyriausybės darbą.

L.LINKEVIČIUS. Ačiū, kad man padėjote.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ačiū, atsakyta į visus klausimus. Dabar mes turime apsispręsti po pateikimo. Yra dvi nuomonės. Andrius Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš raginčiau pritarti Prezidento ir Vyriausybės siūlymui. Čia, man atrodo, didelių argumentų jau ir nereikia sakyti. Tik aš dar norėčiau pasakyti ir dėl procedūros. Mano manymu, iš tiesų klausimas yra aiškus ir valstybės valia yra aiški, bent jau Gynybos tarybos valia yra aiški, todėl 15 valandą (ką mes ten dar paskui stumdysimės) reikia priimti, ir viskas. Antradienį čia jau kažkur…

PIRMININKAS. Ačiū. Geras siūlymas, bet kolega Algirdas Sysas galvoja šiek tiek kitaip. Prašom išsakyti ir šią nuomonę.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Labai gaila, kad tokie dalykai nepranešami iš anksto, todėl dabar 20 Seimo narių priims labai lemtingą sprendimą, kuris gali turėti didelių pasekmių Lietuvai. Aš manau, kad jeigu buvome šiandien susirinkę 140 žmonių, tai tokius sprendimus ir turėtų spręsti 140 Seimo narių, o ne 30.

Aš visiškai negaliu pritarti dekretui, nes pavadinimas “dekretas” iš principo meluoja, ką mes darome. Mes turime rašyti, kad siunčiame karius į karą, o ne į operaciją. Ten vyksta karas, ir šiandien kas norėjo, įsijungęs televiziją rytą, galėjo matyti tiesioginę transliaciją ir girdėti, ką pasakė ir Amerikos Prezidentas. Todėl būkime “biedni”, bet teisingi. Parašykime, kad siunčiame karius į karą.

Ir trečias dalykas. Šiame aiškinamajame rašte yra nedidelė klaida, o galbūt didelė ir speciali. Jungtinės Tautos rezoliucijos dėl karo nepriėmė. Yra ne viena rezoliucija, kuri sako, kad Sadamas Huseinas turėtų dar ką nors padaryti, bet Jungtinių Tautų rezoliucijos pradėti karo veiksmus Irake nėra. Todėl aš niekaip negaliu pritarti šiam dekretui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, yra šiek tiek kitaip, bet kadangi dėl tos rezoliucijos Nr.1441 daug ginčijamasi, aš papildomai nenoriu ginčytis ir man nedera čia ginčytis.

Taigi pirmas klausimas yra toks: ar pritariame po pateikimo, ar reikalauja kas čia… Gal galim pritarti po pateikimo? Taip? Ne? Na, kolegos… Po pateikimo… (Balsas salėje: Balsuojam.) Prašom. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prašom registruotis ir balsuoti. Prašom balsuoti.

Už – 21, prieš – 3, susilaikiusių nėra. Pritarta. Gerbiamieji kolegos, iš tikro yra Seimo Pirmininko siūlymas nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Tai formaliai mes galime dabar priimti. Bet mano siūlymas yra modifikuoti šitą ypatingą skubą. Šiandien mes atlikome vieną operaciją, t.y. padarytas pateikimas, o antradienį mes galėtume svarstyti ir apsispręsti. Ar su tokia tvarka sutiktume, ar Algirdas Gricius siūlo kitą variantą? Prašom.

A.GRICIUS. Ne, ne, aš siūlau, gerbiamasis posėdžio pirmininke Česlovai Juršėnai, tą patį, ką ir jūs. Negalim mes esant tiek žmonių salėje priimti tokio kardinalaus sprendimo. Aš manau, buvo užduoti klausimai, tas turi būti iš anksto įtraukta į darbotvarkę… Pirmadienį Seniūnų sueigoje tikrai reikia tą klausimą aptarti ir šiam sprendimui reikia skirti, manau, mažiausiai valandą, nes bus norinčių kalbėti. Reikia žaisti atvirom kortom. Aš tikiu, kad mūsų Seimas pritars karių siuntimui. Bet negalima keliais balsais priimti tokio gana svarbaus sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Andrius Kubilius nori dar žodį tarti.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia nereikia žaisti jokių žaidimų ir nereikia vaizduoti Britanijos parlamento, ir įnirtingai diskutuoti šiuo klausimu. Aš siūlau 15 val. O jeigu netinka 15 val., tai galbūt 16 val. priimti sprendimą sukvietus visus frakcijų žmones, nes iš tiesų operacija vyksta ir mes svarstom mūsų dalyvavimą operacijoje. Antradienį ta operacija gali būti baigta. Tai ką mes čia svarstom…

PIRMININKAS. Gerai. Tai, gerbiamieji kolegos, iš tikro čia yra tam tikras kompromisas. Juo labiau aš ir pats pradžioje sakiau manydamas, kad… Minutėlę… Kad Vyriausybės valanda labai jau užsitęs, siūliau tai daryti 15 val. Tai išties mes galim popiet pratęsti, apsispręsti dėl ypatingos skubos ir priimti, nes vargu ar kokį kitokį sprendimą priimsim antradienį. Bet mes galim padaryti ir taip, kaip jau sakiau, tam lyg ir dauguma pritaria, kad šiandien mes baigėm vieną procedūrą, ir dabar ar 15 val. galutinai apsvarstom, o balsuojam antradienį. (Balsai salėje) Antradienį? Šiandien? Gerai, tvarka. Tai tada aš turiu formaliai pabrėžti, kad pateikimo procedūra nėra užbaigta. Tai yra mes susitarėm, kad pritarta, bet nepaskirti komitetai ar nebalsuota dėl ypatingos skubos tvarkos. Taigi tada tas, kas ves posėdį vakare, ne aš, o kitas kolega, jis turi susitarti su čia esančiais kolegom Seimo nariais, ar 15 val., ar 16 val., t.y. ar pirma lobistinė veikla, arba po to. (Balsas salėje) Tai susitarsim, bet dabar matau nepakankamai salėje žmonių. Ar mes galim… Gerai, ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Galim? Ne. Tai va, matot. Na, jeigu ne, tai aš negaliu siūlyti. Juk reikia 29 balsų, gerbiamieji kolegos. Nestatykit manęs į nepatogią padėtį. Taigi tada, vadinasi, 15 arba 16 val. pratęsim, t.y. užbaigsim pateikimą, ir spręsim, ar priimam šiandien, vakariniame posėdyje, ar antradienį galutinai. Čia didelio skirtumo nėra. Aš manau, kad mes galime padaryti ir šiandien, pasitarsim per pietus.

Mielieji kolegos, aš labai prašau truputį neskubėti, nes yra labai svarbus pranešimas. Prašom paklausyti. Socialdemokratinės koalicijos frakcijos posėdžio protokolo išrašas “Dėl frakcijos seniūno rinkimų”. Įvyko slaptas balsavimas, buvo du kandidatai ir laimėjo Irena Šiaulienė, surinkusi 30 balsų. Prieš buvo 19. Taigi frakcijos seniūne išrinkta Irena Šiaulienė, visi sveikinam. (Plojimai) Ačiū. Dabar posėdis baigtas. Pietų pertrauka. 15 val. pradžia vakarinio posėdžio.