LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS

_________________________________________________________________________________________________________

Seimo posėdžių sekretoriatui                                                                               2003-03-18

PASIŪLYMAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. IXP-1592(4)

1. Projekto 2 straipsnio 14 dalyje išbraukti antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:

“14. Kompensacija už rezervinę galią – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką apskaičiuojama kaip su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų kompensacija, mokama vartotojo, naudojančio šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą. Šiame Įstatyme nustatytais atvejais kompensacija už rezervinę galią taip pat gali būti taikoma vartotojui, atjungusiam savo šildymo ar karšto vandens įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, taip pat įsiskolinusiam vartotojui, kuriam buvo sustabdytas šilumos ar karšto vandens pristatymas.”

2. Projekto 2 straipsnio 29 dalį išdėstyti taip:

“29. Šilumos ūkio plėtros specialusis planas – savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas, kuriame numatyti svarbiausi šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros sprendimai 15 metų laikotarpiui, taip pat apibrėžiamos šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai šioms teritorijoms nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių panaudojimui apibrėžiamos šilumos vartotojų teritorijos, nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo būdai, ir kurio tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius visiems vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai.”

3. Projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

“1. Konkurencija tarp alternatyvių energijos rūšių tiekėjų vartotojų poreikiams šilumai tenkinti įgyvendinama specialiaisiais šilumos ūkio plėtros specialiaisiais planais, nustatančiais vartotojų poreikių šilumai tenkinimą visiems vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, užtikrinant saugų tiekimą ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas, bei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis”.

4. Projekto 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

“1. Šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos bei institucijos turi teisę gauti iš šilumos tiekėjų duomenis apie šilumos tiekimo veiklą, teikiamas paslaugas bei kitus duomenis, reikalingus šilumos vartotojų teisėms bei interesams ginti, ir teikti pasiūlymus valstybės bei savivaldybių institucijoms.”

5. Projekto 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

“6 straipsnis. Šilumos taryba

1. Šilumos taryba yra kolegiali, patariamojo balso teisę turinti, visuomeniniais pagrindais veikianti su šilumos ūkiu tiesiogiai susijusių institucijų atstovų grupė prie Ūkio ministerijos, teikianti ūkio ministrui pasiūlymus svarbiais valstybės strategijos šilumos ūkyje klausimais.

1. Šilumos taryba – tai ūkio ministro vadovaujama iš Ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, dujų, elektros energetikos sektorių įgaliotų atstovų, Energetikų sąjungos, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos, kitų valstybinių ir visuomeninių organizacijų specialistų sudaryta grupė, sudaroma esminę įtaką šalies ūkiui turintiems šilumos ūkio specialiųjų planų sprendimams aprobuoti, atskirų energetikos ūkio sektorių sprendimams suderinti ir priimamų sprendimų viešumui užtikrinti.”

6. Projekto 7 straipsnį išdėstyti taip:

“7 straipsnis. Savivaldybių šilumos ūkio plėtros specialieji planai

1. Savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus specialiuosius šilumos ūkio plėtros specialiuosius planus (šilumos ūkio plėtros planus).

2. Šilumos ūkio plėtros specialieji planai rengiami Teritorijų planavimo įstatymo, šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Aplinkos ir ūkio ministrai patvirtina šilumos ūkio plėtros planų rengimo metodiką (Planų rengimo metodiką), skirtą savivaldybėms jų planams parengti. Planų rengimo metodika yra specialiojo planavimo dokumentų taisyklių sudėtinė dalis aplinkos bei ūkio ministrų patvirtintomis Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklėmis.

3. Pagrindinis šilumos ūkio plėtros specialiojo plano tikslas yra tenkinti šilumos vartotojų poreikius šilumai vartotojų šilumos poreikius visiems vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas. Rengiant šilumos ūkio plėtros specialiuosius planus, vadovaujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo bei urbanistiniais kriterijais (užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika). Šilumos ūkio plėtros specialiajame plane apibrėžiamos šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių panaudojimui, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų poreikiai šilumai. Ši nuostata netaikoma individualiems gyvenamiesiems namams.

4. Rengiant savivaldybės šilumos ūkio plėtros specialųjį planą, dalyvauja jos teritorijoje esančios šilumos, elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo įmonės bei kiti su šilumos ūkiu susiję subjektai ir šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai (elektros, geoterminė energija ir kt.) galimi visoje savivaldybės teritorijoje.

5. Savivaldybės Planų rengimo metodikoje nustatyta tvarka derina su aplinkos ir ūkio ministrais šilumos ūkio plėtros planus.

5. Šilumos ūkio specialieji planai peržiūrimi ne rečiau kaip kas 5 metai, atsižvelgiant į šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus teritorijų planavimui reikšmingus veiksnius, numatytus Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklėse”.

7. Projekto 8 straipsnį išdėstyti taip:

“8 straipsnis. Savivaldybių šilumos ūkio plėtros specialieji planai ir nacionaliniai

energetikos tikslai

1. Valstybės strategijai šilumos ūkyje įgyvendinti ir savivaldybių šilumos ūkio plėtros specialiuosiuose planuose numatytiems sprendimams suderinti su nacionaliniais energetikos tikslais ūkio ministro teikimu Vyriausybė tvirtina šilumos ūkio plėtros kryptis.

2. Savivaldybių šilumos ūkio plėtros specialieji planai privalo atitikti valstybės strategiją, nacionalinius energetikos tikslus bei Vyriausybės patvirtintas šilumos ūkio plėtros kryptis.

3. Vyriausybė gali teikti paramą savivaldybių šilumos ūkio plėtros planų projektams įgyvendinti.

3. Vyriausybė teikia savivaldybėms metodinę paramą šilumos ūkio specialiesiems planams parengti.”

8. Projekto 9 straipsnį išdėstyti taip:

“9 straipsnis. Šilumos tiekimo organizavimas

Savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio plėtros specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti.”

9. Projekto 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

“2. Tiekimo–vartojimo riba nustatoma šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose, kuriose atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas yra sujungtas su vartotojo šilumos įrenginiais. Nesant atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, tiekimo–vartojimo riba nustatoma šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose, kuriose įrengti pirmieji nuo šilumos įvado pusės šilumnešio temperatūros matavimo prietaisai. Sutartimis gali būti nustatytos kitos tiekimo–vartojimo ribos.

2. Teikimo-vartojimo riba yra šilumos apskaitos prietaisas, kuris įrengtas namo įvade arba vartotojo bute. Sutartimis gali būti nustatytos kitos tiekimo-vartojimo ribos. Pirmenybė pasirinkti tiekimo-vartojimo ribą suteikiama buitiniam šilumos vartotojui.”

10. Projekto 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

“2. Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip nustačius pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus naudoti ar su ja suderintus metodus, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų naudoti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti naudojami tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.”

11. Projekto 14 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

“4. Įsiskolinęs vartotojas, kuriam buvo sustabdytas šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymas, moka tiekėjui kompensaciją už rezervinę galią atlygina tiekėjui dėl to atsiradusius nuostolius.”

12. Projekto 18 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

“4. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia „Valstybės žiniose“. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos, ir paskelbia “Valstybės žiniose”.

13. Išbraukti Projekto 20 straipsnio 4 ir 5 dalį.

4. Šilumos tiekėjas su daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju sudaro šilumos pristatymo buitiniams vartotojams sutartis.

5. Prižiūrėtojas atsako už:

1) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tinkamą techninę būklę;

2) viso pastate suvartoto šilumos (karšto vandens) kiekio teisingą išdalijimą vartotojams;

3) sutartyse nustatytą šilumos vartotojų patalpų kokybišką šildymą ir tinkamos kokybės karšto vandens pristatymą vartotojams, jeigu šilumos ar karšto vandens tiekėjai pristato sutartyse nustatytos kokybės šilumnešį, o centralizuotos karšto vandens gamybos atveju - karštą vandenį.

14. Projekto 21 straipsnį išdėstyti taip:

“21 straipsnis. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji techniniai reikalavimai

1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius techninius reikalavimus.

2. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji techniniai reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate.

15. Pakeisti Projekto 22 straipsnio pavadinimą, išbraukti 22 straipsnio 1 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip:

“22 straipsnis. Daugiabučio namo šildymo būdas Apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą

1. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra šilumos vartotojai, kurie butus ir kitas patalpas šildo pastato šildymo būdu.

2. Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.”

16. Išbraukti Projekto 24 straipsnį.

24 straipsnis. Šilumos vartotojo daugiabučiame name teisės ir pareigos

1. Šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę:

1) kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti arba pakeisti namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją;

2) individualiai arba kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti savo buto, patalpų ar viso pastato šildymo būdą ir šio Įstatymo 25, 26 bei 27 straipsniuose nustatyta tvarka įgyvendinti savo sprendimą;

3) sutartyse nustatyta tvarka reikšti pretenzijas šilumos ar karšto vandens tiekėjui už patiektą nekokybišką šilumą ar karštą vandenį.

2. Šilumos vartotojai turi ir kitas teises, nustatomas teisės aktais.

3. Šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti jiems tenkančią dalį išlaidų, susijusių su namo šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu tam, kad ji atitiktų privalomuosius reikalavimus.

17. Projekto 25 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

“2. Buitiniai šilumos vartotojai ne daugiabučiuose namuose turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, apie tai pranešdami šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, jeigu jie yra visiškai atsiskaitę su tiekėju už jų sunaudotą šilumą. Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučiuose namuose savo sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ir norimo keisti jų pastato atskirų butų ar kitų patalpų šildymo būdo suderina su savivaldybe šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.”

18. Išbraukti Projekto 26 ir 27 straipsnius.

26 straipsnis. Savivaldybių sprendimas dėl atskirų butų ar kitų patalpų daugiabučiuose namuose šildymo būdo keitimo

1.Savivaldybė priima sprendimą dėl daugiabučių namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkų prašymų derinti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir norimą keisti atskirų butų ar kitų patalpų daugiabučiuose namuose šildymo būdą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo savininko prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos.

2. Jeigu pagal buto ar kitų patalpų savininko prašymą nutraukus šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ir pakeitus jo buto ar kitų patalpų šildymo būdą kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patirtų papildomas išlaidas, savivaldybė pateikia suinteresuotam savininkui šių išlaidų apskaičiavimą pagal kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką. Šiuo atveju savivaldybė turi teisę derinti sutarties nutraukimą ir daugiabučio namo, kurio šildymui naudojama šilumos tiekimo sistema, atskiro buto ar kitų patalpų šildymo būdo pakeitimą suinteresuotam buto ar kitų patalpų savininkui, tik šiam savininkui ir namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) arba namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui arba namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui sudarius sutartį dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.

27 straipsnis. Savivaldybės sprendimas dėl šildymo būdo keitimo visam pastatui

1. Savivaldybė priima sprendimą dėl šilumos vartotojo (arba vartotojų daugiabučiuose namuose, toliau –vartotojo) prašymo derinti šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti šildymo būdą visam pastatui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos.

2. Jeigu šilumos vartotojo pasirinkimas neatitinka savivaldybės šilumos ūkio plėtros plano arba jo prašymo įgyvendinimas padidintų pagal ūkio ministro patvirtintą šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodiką (atsijungimų metodiką) nustatytas bendras sąnaudas šildymui, atsižvelgiant ir į žalą aplinkai, savivaldybė turi teisę atidėti šilumos vartotojo pasirinkto jo pastato šildymo būdo įgyvendinimą, pateikdama šilumos vartotojui sprendimo pagrindimą.

3. Pagal šio straipsnio 2 dalį savivaldybė turi teisę atidėti šilumos vartotojo norimo keisti jo pastato šildymo būdo įgyvendinimą savivaldybės tarybos sprendimu nustatytam laikotarpiui, tačiau ne daugiau kaip 2 metams, skaičiuojant nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos. Atidėjimo laikotarpis priklauso nuo atjungiamų vartotojo šilumos įrenginių poveikio vidutinių sąnaudų didėjimui likusiems šilumos tiekimo sistemos vartotojams ir yra nustatomas vadovaujantis atsijungimų metodika. Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, savivaldybė išduoda šilumos vartotojui leidimą atjungti jo šilumos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos.

4. Jeigu pastato šildymo būdo pakeitimas (šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos tiekimo sistemos) padidintų pagal atsijungimų metodiką nustatytas vidutines šilumos tiekimo sąnaudas likusiems sistemos šilumos vartotojams, savivaldybė turi teisę derinti pastato šildymo būdo pakeitimą (šilumos įrenginių atjungimą) tik pateikus vartotojo ir šilumos tiekėjo sutartį dėl šių sąnaudų padidėjimo kompensavimo. Sutartyje numatytos kompensacijos dydis negali viršyti kompensacijos už rezervinę galią, taikomos atsijungiančiam šilumos vartotojui. Nustatyta kompensacija pradedama mokėti nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos dienos ir negali būti mokama ilgiau kaip 2 metus. Jeigu šilumos vartotojo prašymo keisti jo pastato šildymo būdą įgyvendinimas buvo atidėtas pagal šio straipsnio 2 dalį, tai šios dalies nuostatos netaikomos. Šios dalies nuostatos netaikomos butų ir kitų patalpų savininkams daugiabučiuose namuose.

5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos individualiems gyvenamiesiems namams.

19. Projekto 31 straipsnį išdėstyti taip:

“31 straipsnis. Maksimalios šilumos suvartojimo normos daugiabučiuose namuose

1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato ir prireikus pakeičia maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti. Šios normos skelbiamos viešai. Jos taikomos daugiabučiuose namuose, kurių šildymo ir (ar)karšto vandens sistemos neatitinka privalomųjų techninių reikalavimų. Tokiuose namuose šilumos tiekėjas neturi teisės reikalauti iš butų ir kitų patalpų savininkų apmokėti už suvartotos šilumos kiekį, viršijantį maksimalias šilumos suvartojimo normas. Gyventojų prašymu Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos nustato, ar namų šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius techninius reikalavimus.

2. Savivaldybė turi teisę įpareigoti daugiabučio namo, kuriame buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, kooperuojasi su daugiabučio namo, kuriame buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, butų ir kitų patalpų savininkus savo lėšomis rekonstruoti savininkais, apmokant 50 procentų sumos (panaudojant savivaldybių biudžetų, struktūrinių fondų, Pasaulio banko lėšas ar kitus finansavimo šaltinius) rekonstruojant namo šildymo ir (ar)karšto vandens sistemą arba renovuojant pastatą pagal privalomuosius techninius reikalavimus. Įpareigojimo butų ir kitų patalpų savininkams terminas negali būti mažesnis negu 1 metai.

3. Butų ir kitų patalpų savininkams per nustatytą laiką neįvykdžius šio straipsnio 2 dalyje nustatyto savivaldybės įpareigojimo 1 metų laikotarpį nuo įspėjimo apie maksimalių šilumos suvartojimo normų viršijimo nerekonstravus (su savivaldybės parama) namo šildymo ir (ar)karšto vandens sistemų pagal privalomuosius techninius reikalavimus, savivaldybė įgyja teisę nebetaikyti šiam daugiabučiam namui maksimalių šilumos suvartojimo normų. Tokiu atveju butų ar kitų patalpų savininkai įgyja teisę prisijungti prie alternatyvių energijos ar kuro rūšių tiekimo sistemų.”

20. Projektą papildyti straipsniais, reglamentuojančiais šilumos tiekėjo teises, pareigas ir atsakomybę bei buitinių šilumos vartotojų ir šilumos tiekėjų ginčų sprendimo tvarką:

“X straipsnis. Šilumos tiekėjo teisės, pareigos ir atsakomybė buitiniam šilumos vartotojui

1. Šilumos tiekėjas privalo parduoti buitiniam šilumos vartotojui sutartyje numatytą šilumos kiekį laikydamasis šalių suderinto šilumos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos šilumos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu.

2. Šilumos tiekėjas privalo užtikrinti:

1) šilumos perdavimo tinklų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo-vartojimo ribos;

2) atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus;

3) šilumos kokybę, nustatytą sutartimis ir atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo-vartojimo ribos.

3. Šilumos tiekėjas sutartyje nuodytoje vietoje įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus.

4. Šilumos tiekėjas privalo atlyginti dėl nekokybiškos šilumos buitiniam šilumos vartotojui atsiradusią žalą įstatymų nustatyta tvarka.

5. Šilumos tiekėjas, kai buitinis šilumos vartotojas nemoka už sunaudotą šilumos energiją tuomet, kai įmonė buvo pažeidusi šilumos kokybės reikalavimus, turi teisę reikalauti, kad buitinis šilumos vartotojas atlygintų vertę to, ką be teisinio pagrindo sutaupė.

X straipsnis. Buitinių šilumos vartotojų ir šilumos teikėjų ginčų sprendimo tvarka

1. Buitinių šilumos vartotojų prašymai (skundai) dėl šilumos kokybės, kainos, techninių aspektų ir kitais klausimais teikiami šilumos tiekėjui. Šilumos tiekėjas privalo išnagrinėti buitinių šilumos vartotojų prašymus (skundus) ir atsakyti per 10 dienų nuo gavimo dienos.

2. Jeigu šilumos tiekėjas, gavęs raštišką buitinio šilumos vartotojo prašymą nesutinka su buitinio šilumos vartotojo prašymu (skundu), jis privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 26 straipsnyje nurodytas institucijas pagal joms priskirtą kompetenciją dėl išvados pateikimo, ir informuoti apie tai buitinį šilumos vartotoją, o gavęs iš jų išvadas, nedelsdamas apie tai raštu pranešti buitiniam šilumos vartotojui.

3. Jei šilumos tiekėjas nevykdo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, buitinis šilumos vartotojas dėl šilumos kokybės, kainos, techninių aspektų ir kitų klausimų gali kreiptis į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 26 straipsnyje nurodytas institucijas pagal joms priskirtą kompetenciją.

4. Bet kuriuo atveju buitinis šilumos vartotojas dėl pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

5. Buitinių šilumos vartotojų prašymus (skundus) dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo nagrinėja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos.”

Seimo nariai:                                                                                   Gintaras Didžiokas

                                                                                                        Romanas Algimantas Sedlickas

                                                                                                        Nijolė Steiblienė

                                                                                                        Henrikas Žukauskas